LEIDŽIAMAS NUO 1950
visą saLią PRovecauai;vienyKires *
iaf <rsr J
METŲ
'v 1 * ’l r is
BALANDŽIO
15 D.
*
Nr. 17 (1397) 1987 M. GEGUŽES 8 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
............................. .
TAIP SUTIKOME GEGUŽĮ
B. SABASTINAVICIDTES nuotr.
RINKIMAMS ARTĖJANT
RYTOJ — PERGALĖS DIENA
PADĖKA... Praeina melai ir dešimtmačiai. Laikas apgaubia praeifį užmarš ties skraiste. Bet negalima už miršti skausmo, kurį iškentėjo visa žmonija, negalima nebran9'nti laisvės, kurią mūsų šalies tautos iškovojo didžiulių aukų kaina. Ui tai, kad beveik pusę amžiaus gyvename po šviesia taikos saule, esame dėkingi tiems, kas Didžiojo Tėvynės ka ro metais kovojo su nuožmiu Priešu, šiai kovai atidavė tai, kas brangiausia — gyvybę. Šian dien mes negalime užmiršti Ta vęs, Nežinomas Kareivi, nes ir mūsų tautai buvo parašytas nuos
Respublikinio konkurso „Ge riausias jaunasis programuotojas" nugalėtojai studentų grupėje — mūJM Universiteto studentai. Konkursas, organizuojamas jau •rečią kartą, vyksta dviem tu rais. I turas neakivaizdinis. Daly viai turėjo programas. Visi kon kurso dalyviai buvo suskirstyti I tris grupes: moksleivius, stu dentus ir darbuotojus. Po 9 dayvius iš kiekvienos grupės paeko į || turą. Džiugu pažymėti, kad visi I turo nugalėtojai stu dentų grupėje — mūsų Univer
prendis — išnykti kaip vandens lašui ant įkaitinto akmens. Už Tave gyvename mes — jauni ir seni- Tu savo mirtimi nupirkai mums šviesų gyvenimą, pats su stingęs pilkame akmeny, apšlak stytame motinų ašarų. Mes len kiame galvas tiems, kas atidavė savo akių melsvumą, kad iš saugotų Žemę nuo švino lietaus. Mes didžiuojamės tais, kurie kri to kaip grūdai į žemę ir sudy go miestais, šviesiais žiburiais. O kad šie žiburiai skaisčiai su žibėtų, reikėjo nueiti ilgą kelią į didžiąją Pergalę. Tarybinei liaudžiai teko kovoti su priešu
tūkstantį keturis šimtus aštuonioli ka rūsčių dienų ir naktų. Ir tik tada, kai 1945-ųjų metų gegu žis papuošė žalius kaštonu, baltomis garbanomis, suplazdė jo Pergalės vėliava. Žemai lenkiamės jums, perga lės kareiviai. Mūsų taiki diena — jums didžiausias apdovanoji mas. Ir šiandien toks deginan pri tis staiga pasirodys noras klaupti prie žemės kauburėlio ir pasakoti, pasakoti, kokie javai dabar išplaukia mūsų panemuniuos, kokios gėlės žydi po langais... Gitana JANUSKAUSKAITĖ MaF II kurso studentė
NUGALĖJO MŪSIŠKIAI! siteto matematikos fakulteto stu dentai. II turas vyko Kauno politech nikos institute. Reikėjo per tris valandas sudaryti dviejų uždavi nių sprendimo programas- Rei kalavimai programoms buvo ga na griežti: programa turi būti teisinga, aiški, struktūrizuota. Programas tikrino ir kompiuteris, ir žiuri. Nugalėtoju studentų grupėje tapo laikomosios mat *
matikes spec. pirmakursis Rimas Misevičius. Antrąją vietą užėmė antrakursis Viktoras Paliulionis, trečiąją — ketvirtakursis Eugeni jus Balsevičius. Nugalėtojai buvo apdovanoti akademiko Vavilovo mokslinės techninės draugijos Lietuvos skyriaus diplomais, LLKJS CK garbės raštais ir pini ginėmis premijomis. Doc. V. TUMASONIS
KELIAME KANDIDATUS Jau nebe už kalnų birželio 21-oji — rinkimų į vietines liaudies deputatų tarybas die na. Šiuo metu visuose kolekty vuose vyksta aktyvus kandida tų į tarybas kėlimas. Nelikome nuošalyje ir mes, ekonominės kibernetikos ir finansų fakulte to studentai. Susirinkus grupių komjaunimo aktyvui aptarėme kandidato į Vilniaus m. Lenino rajono liaudies deputatų tary bų kėlimą. Na, o paskui užvirė karštos diskusijos akademinėse grupėse. Norėjome išrinkti tikrai vertą šios garbės komjaunuolį, ■kuris sugebėtų atstovauti visų studentų interesams. Keliant kan didatūras buvo atsižvelgiama į studento mokymąsi, visuomeninę veiklą, charakterio savybes. Tai gi, aptarimas vyko visą savaitę. Labai norėjome, kad viskas vyk tų neformaliai, kad kandidatų Į deputatus kėlimas būtų tikrai visų studentų reikalas. Teko tik džiaugtis studentų aktyvumu. Buvo iškeltos net penkios kan didatės: finansų ir kredito spe cialybės antrakursė Loreta Puzinauškaitė, buhalterinės ap skaitos specialybės antro kurso studentės Svajūnė Venskutė, Da lia Liužinaitė, Asta Navalinskaitė, statistikos spec. antro kurso studentė Jolanta Balilionytė.
Gaila, kad ekonominės kiberne tikos ir ekonominės informaci jos specialybių studentai nerado nė vieno saviškio, verto iškelti kandidatu j deputatus. Galutiniai svarstymų rezulta tai buvo išaiškinti balandžio 24 dieną, jungiamojo korpuso di džiojoje auditorijoje susirinkus studentams. Susirinkime da lyvavo ir fakulteto dėstytojai, aktyvas, VU partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Bagdonas, komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja Z. Staigienė. Kolektyvų, kėlusių kandida tus, vardu kalbėjo patikėtiniai. Buvo suteiktas žodis ir visoms penkioms kandidatėms. Paskut’nis etapas, balsavimas, ir nus prendė, ką kelsime kandidatu į deputatus. Balsų dauguma bu vo išrinkta Dalia Liužinaitė. Ji mokosi gerais ir labai gerais pa žymiais, yra grupės seniūnė. Dalia sąžininga, principinga komjaunuolė. Palinkėsime jai sėkmės toli mesnėje veiklojel Audra JAUNISKIENE EKFF komjaunimo komiteto sekretorė Kituose fakultetuose kandidatūras žr. 2 psl.
iškeltas
i Tarybini! študenfa*
Kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šiemet, fakultetai ruošėsi tradi ciniam Universiteto komjaunimo organizacijos renginiui — kom jaunimo ir jaunimo sąskrydžiui, kuris vyks gegužės 8—10 dieno mis Švenčionyse. Jo metu bus su sumuoti karinio patriotinio darbo rezultatai už šiuos metus. Bet ne tik sąskrydyje varžysis fakultetų komandos. Visus mokslo me tus vyko visuomenės mokslų vik torina, skirta VLKJS XX ir LLKJS XXI suvažiavimams, žiemos žygis, turistinis kategorinis žygis, ekspedicija „Mano Tėvynė — TSRS", geriausio sąjunginio žy gio tarybinės liaudies revoliuci nėmis, kovų ir darbo šlovės vie tomis konkursai, fotonuotraukų konkursas. Po konkursų fakultetų vietos tokios: 1. EKFF 124 taškai 2. FF 105 taškai 3. MaF 101 taškas 4. PF 78 taškai 5. PEF 65 taškai 6. MF 45 taškai 7—8. IF, TF po 24 taškus 9. FilF 20 taškų 1 a ChF — 7 taškai 11. GF — 115 taškų
Kol kas ryškaus lyderio, karp ankstesniais metais, nėra. O štai ryškus „autsaideris" — gamtos fakultetas. Jie dalyvavo tik dvie juose iš vykusių konkursų. O ki
tuose, pagal nuostatus, jiems ski riami baudos taškai. Nesinori ti kėti, kad šiame fakultete nėra turistų, kad gamtininkai niekur nekeliauja. Deja, turistinio-kategorinio žygio konkurse fakultetas nedalyvavo. Manau, kaltas tik fa kulteto komjaunimo komiteto ap laidumas ir neatsakingas požiūris į sąskrydžio organizavimą. Kiek plačiau norėtųsi pakalbėti apie visuomenės mokslų viktori-
SĄSKRYDĮ
PASITINKANT ną. Šiais metais sulaukėme virš 80 darbų. Nemaža jų dalis buvo išsamūs, jdomūs. Bet buvo ir at mestinai parašytų, kuriuose atsa kyta tik j vieną arba du klausi mus. Ypač daug tokių darbų su laukėme iš MaF, ChF. Nemažai įdomių pasiūlymų pa teikta dėl viktorinos organizavi mo tobulinimo. Vieni siūlo ją organizuoti keliais turais, laikraš tyje skelbiant po 3—4 klausimus, kiti — ją organizuoti ne raštu at sakinėjant j klausimus, o susirin kus komandomis j „mūšį" žodžiu. Ir dar vienas pasiūlymas — j vik-
forinos klausimus įtraukti dau giau probleminių, verčiančių mąstyti, o ne rinkti iš knygų is torinę medžiagą. Visus pasiūly mus mes kartu su SMD TSKP istorijos būreliu apsvarstysime. O ką naujo nuveikė fakultetų kariniai-patriotiniai sektoriai, štai, pavyzdžiui, PEF komjaunimo ko mitetas kartu su SDAALR organi zacija rūsyje įrengė šaudyklą, teisininkai organizavo grafikos kūrinių antiimperialistine tema parodą, surengė konkursą, tarp vaikinų, neseniai grįžusių iš Tary binės Armijos, siekdami išaiškinti geriausiai išlaikiusius sesiją. Medikai surengė ekspoziciją apie TSRS kovinės praeities mu ziejus ir MF dėstytojus — Dižiojo Tėvynės karo veteranus, matematikai — sienlaikraščio karine-patriotine tema konkursą, ir t. t. Padaryta nemažai, bet ir trūkumų yra. Vis dar pasyvios lieka akademinės grupės, mažai bendradarbiaujama su Universi teto karine katedra. Taigi, darbų ateityje nemaža. Reikia tikėtis, kad kitais mokslo metais šių trū kumų jau nebebus. Baigiant norėtųsi palinkėti sėk mės visų fakultetų komandoms sąskrydyje ir pakviesti visus no rinčius atvykti j Švenčionis. G. MANIUŠIS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotojas
SPRENDŽIAMOS SOCIALINĖS PROBLEMOS
BUTŲ EKSPLOATAVIMAS. KAIP JĮ PAGERINTI? TSKP XXVII suvažiavime buvo iškeltas uždavinys Iki 2000-ųjų metų aprūpinti butu ar individua liu namu kiekvieną šeimą. Opi ne tik butų statybos prob lema, bet Ir tinkamas jau turimo butų fondo eksploatavimas. Le nino rajone šiuo metu yra 6335 gyvenamieji namai. Didžiausia dalis — 2983 — priklauso vieti nei Tarybai, 571 — žinybinis, 316 — kooperatiniai, 2465 namai priklauso piliečiams asmeninės nuosavybės teise. Nors gyvena mojo fondo kokybė metai Iš me tų gerėja (pastaraisiais metais naujų gyvenamųjų namų statyba iš esmės vykdoma tik mūsų ra jone), tačiau šiuo metu rajone tik 92% komunalinio gyvenamo jo fondo aprūpinta centriniu ap šildymu, 84% — karštu vandeniu, 95% — vandentiekiu. Sunkia problema lieka gyvena mojo fondo avaringumas. Rajone dabar yra 912 avarinių gyvena mųjų namų, kuriuose gyvena 4094 šeimos. Joms skiriami atsilaisvinę liūtai, leidžiama statyti koopera tinius butus be eilės. Rajono butų fondo ekplotavimu užsiima dvi gamybinės butų ūkio valdybos, keturiolika butų ūkio tarnybų, šioje sistemoje ra jone dirba beveik 2000 darbuo tojų. 1986 m. butų remonto, eksploa-
SSB: parengiamasis etapas Darbo semestras susideda iš dviejų etapų: parengiamojo ir darbo. Dabar Universitete pa čiame įkarštyje parengiamasis dar bas. Papasakoti apie jį sutiko VU darbinės veiklos štabo vadas Va lerijus SKINDERSKIS: —Parengiamasis etapas ne kiek nelengvesnis už darbo. Galbūt netgi sunkesnis, kadangi reika lauja maksimalaus organizuotu mo, operatyvumo, atsakomybės ir... nervų. Parengiamojo darbo štabo nariai: vadas — aš, ko misaras — V. Rybelis, inžinierius R. Tamošiūnas ir gydytoja D. Korolkovaitė labai nuoširdžiai sten giasi kaip įmanoma geriau atlikti tą darbą, juk nuo to priklausys ir studentų triūso statybiniuose būriuose rezultatai. Labai svarbus dalykas — pa skirti būrių vadais principingus ir veiklius žmones, kurie savo ruožtu formuoja būrius. Jau yra sudaryti visi 39 būriai. Jie dar buosis ir respublikoje, ir už jos ribų: Moldavijoje (160 žmonių), Jakutijoje (150 žmonių), 3 bū
tavimo klausimais į vykdomąjį komitetą kreipėsi 1045 pllįgčiai, per 1987 m. I ketvirtį jau 319. 1987 m. birželio 26 d. rajono Tarybos sesijoje svarstysime kaip pagerinti butų fondo eksploata vimą. Mums labai svarbu žinoti Jūsų nuomonę šiuo klausimu, labai
laukiame dalykiškų pasiūlymų. Skambinkite tel. 73-42-80, 73-10-69. Rašykite adresu: 232600, Vil nius, Eidukevičiaus 9, Klausimai sesijai. K. VIRKETIS Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto sekretorius
I
Stanislovas KEBLAS
1987 m. balandžio 23 dieną, eidamas 65-uosius metus po Il gos ir sunkios ligos mirė ilga metis Vilniaus universiteto pato loginės fiziologijos kurso vado vas docentas, med. m. kand. Stanislovas KEBLAS. Stanislovas Keblas gimė 1923 metais balandžio 9 dieną Ukmer gėje amatininkų Šeimoje. Pra džios mokslus ėjo Kavarsko mo kyk oje, po to (stojo j Ukmergės gimnaziją, kurią baigė 1941 me tais. Vokiečių okupacijos metais 18-metls jaunuolis dirbo Ukmer gės apskrities Taujėnų ir Ka varsko valsčių Laviškio, Šalnų ir Svirnų kaimų pradžios mokyklų mokytoju. 1944 metais Tarybinei armijai Išvadavus Lietuvos TSR, buvo laikinai paskirtas Ukmer gės miesto vykdomojo komiteto pirmininku, vėliau dirbo Ukmer gės apskrities liaudies švietimo skyriaus inspektoriumi, glmnazllos mokytoju. 1945 metais S. Keblęs įstojo j Vilniaus universi teto medicinos fakultetą, kurj baigė ir gydytojo diplomą gavo 1950 metais. Pradeda dirbti Lie tuvos TSR Mokslų Akademijos
MINTYS APIE STUDENTŲ SAVARANKIŠKĄ DARBĄ
MŪSŲ PAREIGA — NEDARYTI KLAIDŲ st uden tų savarankiškas darbas nėra jau tokia didelė naujiena, kaip dabar daugeliui atrodo. Reikia tik stebėtis, kad prireikė net atskiro TSRS ASVM Ministro įsakymo jam skatinti. Tikros stu dijos (ne mokyklinio tipo mokymasisl) be savarankiško darbo — neįsivaizduojamos. Žinoma, nelengva keisti nusistovėjusius papročius, ypač tuos, kurie įtvir tinti dokumentais, instrukcijomis. Apie studentų savarankišką darbą pastaruoju metu kalbama ir rašoma gana daug. Vieni gal voja, kad sumažinus akademinių užsiėmimų apimtį, studentai bus „priversti" studijuoti savarankiš kai. Kiti remia „privalomų-savarankiškų" užsiėmimų idėją. Lengviausias bet kokių proble mų sprendimo kelias — forma lizmas. Ir organizuojant studentų savarankišką darbą galima juo pasinaudoti. Bet kam bus iš to nauda? Ypač dabar, kai yra rea lios galimybės gydyti visas mū sų gyvenimo ligas, mūsų parei ga bent jau nedaryti klaidų, pa našių į prievartinį mokymo-tnetodinių kompleksų kūrimą. Ką galima pasiūlyti? Manau, kad studentų savarankiškas dar bas taps efektyviu tik tada, kai: a) studentas tikrai norės įsisa vinti dalyką (ne vien tik išlai kyti egzaminą); b žinos ką jam reikia išmokti; c) turės iš ko ir kur studijuoti. Pirmasis momentas — perdaug sudėtingas ir negali būti vienu
riai (po 60 žmonių) dirbs trauki nių palydovais, kai kurie studen tai kartu s^i čekais, vokiečiais ir vengrais — Vilniuje, tarptauti niame studentų būryje „Juventus". Pirmasis ir labai svarbus užda vinys būrių vadovams — sutarčių su atitinkamomis organizacijomis sudarymas. Vadai tariasi su or ganizacijų vadovais dėl studentų darbo, poilsio, buities sąlygų, šis uždavinys jau atliktas ir puikiai parodė, ko verti būrių vadai, ar jie sugebės gerai vadovauti sa vo būriams, juk — koks vado vas, toks ir kolektyvas. Reikia pasakyti, kad ne visi vadai sa-
mostu išsprendžiamas. Viena jau aišku, kad reikalavimai specialis_ tų kvalifikacijai iš esmės išaugs. Vadinasi, iš mūsų auklėtinių bus reikalaujama ne tik diplomo, bet ir brandžių žinių bei sugebėjimo nuolat jas papildyti. Palengva tai keis ir požiūrį į studijas. Antrąjį klausimą lemia dėsto mo dalyko metodinis aprūpini mas. Bet kokio dalyko studijos be programos — tiesiog neįsi vaizduojamos. Tačiau oficialiosios dalykų programos skirtos labiau katedroms (dėstytojams), bet ne studentams. Studentui reikia de talizuotos programos, suderintos su konkrečia specialybe (specia Dabar, organizuojant lizacija). ~ savarankišką darbą, studentų programų vaidmuo tampa daug didesniu, Vadinasi, reikia parengti geras darbines programas, kuriose nurodoma studijuo jama savarankiškai dalyko da lis ir trumpi metodiniai nurody mai. Kai kas dabar gali klausti, o kas čia naujo, Prieš keletą metų visi rašėme darbines pro gramas... Deja, tas programos buvo rašomos tik „atsirašymui", Įdomu, ar bet ne studentams. nors vienas studentas jomis nau dojosi? Nors ir visoms aukšto sioms mokykloms vienoda buvo TSRS ASVMM rekomendacija dėl darbinių programų, bet dau gelis universitetų (Maskvos, Le ningrado, Kazanės ir kt.) sugebė jo parengti gana geras, labai naudingas studentams programas.
vąją užduotį įvykdė kaip rei kiant. Būrių nariai privalo lankyti įvairius apmokymus, kurių metu įgytos žinios bus reikalingos dar bui. Ne paslaptis, kad darbo me tu dar pasitaiko nelaimingų atsi tikimų, todėl į mokymus reikia žiūrėti labai atsakingai, o ne pro pirštus, kas neretai daroma kai kuriuose būriuose. Ypač pasižy mi „Archeos" (IF), „Justitia“, „Nemunas" (abu TF), „Fortūna" (MF), „Algoritmas" (EKFF). Kiekvienas būrys iškėlė sau užduotį šefuoti vaikų namus, dar želius, karo veteranus, dalyvauti talkose tiek parengiamuoju, tiek
(Šių eilučių autorius 1983 m. bandė, remdamasis tų aukštųjų mokyklų patirtimi, paveikti dar binių programų įvedimo pas mus iniciatorius. Buvo pasiūlyta. . . .nesikišti ne j savo reikalus"). Trečiasis momentas — pats svarbiausias, Tikroms studijoms reikia gerų bibliotekų, skaityk lų, pakankamai literatūros. Pas taruoju metu labai prigijo ten dencija — mokymasis iš kQnspektų (savo ranka parašytų, ar ba dėstytojo parengtų ir rota printu padaugintų). Vargu ar tai gera tendencija. Reikėtų, kad studentai studijuotų originalią Ii teratūrą, monografijas. Plečiant studentų savarankišką darbą, tu ri gerėti fakultetų bibliotekų darbas. Gal net reikėtų įsteigti atskirus dalykų kabinetus-auditorijas prie bibliotekų, aprūpintas to dalyko studijoms reikalinga literatūra. Fizikos fakultetui rei kia iš esmės pasirūpinti biblio teka, nes, persikėlus j naujus rūmus, jai teko ankštos patalpos, o skaitykla yra tik simbolinė. Studentų savarankiškas darbas turėtų būti organizuojamas la bai apgalvotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas (taip sakoma ir TSRS ASVM Ministro įsaky me), dalyko pobūdį, studentų pasirengimą savarankiškoms stu dijoms. Būtina remtis didelę pe dagoginę patirtį turinčių dėstyto jų pasiūlymais. O svarbiausia — vengti formalizmo. Prof. dr. L. KIMTYS
darbo laikotarpiu. Talkų metu IF SSB „Žilinai" sutvarkė Universi teto senųjų rūmų aplinką. EKFF būrys, vykstantis j Jakutiją, padė jo pasiruošti Gegužės 1-osios demonstracijai, PF SSB „Merkuri jus" ir PEF SSB „Gabija" sutvar kė Saulėtekio alėjos korpusus... Padirbėta nemažai ir neblogai. Kišk prastesni reikalai su būrių egitbrigadomis. štai balandžio 24 dieną jvyko agitbrigadų apžiūra. Iš 39 būrių dalyvavo tik 11 (!) ir tų programų meniškumas men kas. Tačiau laiko dar yra; būrių vadams, komisarams reikėtų ge rokai susimąstyti. Na, o geriau siai pasirodė ir pirmąją vietą iš-
Eksperimentinės medicinos ir onkologijos mokslinio tyrimo In stituto onkologijos sektoriuje įaunesniuoju moksliniu bendra darbiu. Organizavus Lietuvoje naują Onkologijos mokslinio ty rimo institutą, S. Keblas 1957 metais pereina dirbti l šio insti tuto Eksperimentinės terapijos ir preparatų sintezės laboratori ją vyresniuoju moksliniu ben dradarbiu, o 1960 — 1963 m. laikotarpiu dirba šio Instituto Eksperimentinės terapijos sky riaus vedėju. Dirbdamas Institu te, paruošė ir 1958 m. sėkmin gai apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją. 1963 metais S. Keblas pereina dirbti l Vilniaus universiteto medicinos fakultetą vyresniuoju dėstytoju, 1966 metais Jam sutelkiamas mokslinis docento var das. Doc. S. Keblas 1965 —1977 m. m. laikotarpiu vadovavo kompleksinei katedrai, i kurios sudėti įėjo ir patologinės fiziolo gijos kursas, o nuo 1977 Iki 1985 metų — patologinės fiziologijos kursui. Pradėjęs dirbti fakultete doc. S. Keblas patologinės fizio logijos kurse atkuria onkopatologijos mokslinę tematiką, kurią anksčiau Vilniaus universitete sėkmingai nagrinėjo tokie žymūs pedagogai ir mokslininkai kaip K. Porcljanka, K. Opočlnskis, S. Silingas-Siengalevlčlus. K. Pet čaras, J. Rimšelis. Pagrindinė doc. S. Keblo mokslinių tyrimų kryptis — naujų priešnaviklnlu preparatų paieška bei Jų veiki mo mechanizmų tyrimai. Jis pa siūlė naują priešnavikin( prepa ratą lofenal) ir nustatė pagrin dines jo savybes bei veikimo mechanizmus. Už šio preparato ištyrimą ir (diegimą j medicinos praktiką doc. S. Keblas su ben dradarbiais yra apdovanotas TSRS Sveikatos apsaugos minis terijos premija ir TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodos bron zos medaliu. Doc. S. Keblas są junginėje ir respublikinėje spau doje paskelbė apie 60 mokslinių darbų. Šviesus docento S. Keblo at minimas ilgai išliks bendradarbių širdyse. Patologijos ir teismo medicinos katedra
KELIAME KANDIDATUS Universiteto profesoriai, dės tytojai, studentai fakultetuose vykstančiuose susirinkimuose ke lia kandidatus į liaudies deputa tų tarybas. Į Vilniaus m. LDT rinkiminėje apygardoje Nr. 25 iškeltas Pranai Vytautas RASIMAVlClUS, teisės fakulteto dekanas, docentas, rin kiminėje apygardoje Nr. 159 iškelta Regina SIN1CAITĖ, medici nos fakulteto trečio kurso studen tė. Į Vilniaus m. Lenino rajone LDT rinkiminėje apygardoje Nr 190 iškeltas Jonas BAGDONAS, VU partinio komiteto sekreto riaus pavaduotojas, rinkiminėje apygardoje Nr. 218 — Birute GALINIENE, pramonės ekonomi kos fakulteto asistentė, rinkimi nėję apygardoje Nr. 227 — Jur gis RINKEVIČIUS, teisės fakul teto einantis docento pareigas rinkiminėje apygardoje Nr. 228 — Indrė PANAVAITE, teisės fa kulteto antro kurso studentė, rin kiminėje apygardoje Nr. 230 — Regina VENCKUTE, filologijos fakulteto docentė. * LLKJS CK siūlo n—TV kur so studentams vasarą įsidarbinti pionierių stovyklose būrių va dovais. Pirmiausia bus įdarbinti tie, kurie jau yra atlikę praktiką pio nierių stovykloje. Smulkesnę informaciją suteiks LLKJS CK Besimokančio jaunimo ir pionierių skyriaus instrukto rė R. Gibavičlenė (kabinetas Nr 51), tel.: 62-89-37.
kovojo PEF agitbrigada „Tauras" antrąją vietą užėmė parengiamo jo' skyriaus būrys „Initium", tre čiąją — PF būrys „Saulėtekis". Gegužės mėnesj vyks respubliki nė agitbrigadų apžiūra. Parengiamuoju laikotarpiu pa* sidarbuota neblogai. O sunku mai? Kur jų nėra! Ne viskas slys ta karp sviestu patepta. štai „Žilinų" „Archeos", „Justitia" ir kt. vadai iki šiol vilkina su pa raiškų SSB atributikai, būrio są rašų pristatymu ir tuo labai trukdo štabo darbui. Bet tikėsi mės, kad viskas bus gerai. Tam mes ir stengiamės. .. Lina ANTANAVIČIŪTE
Balandžio 24 d. Universite te įvyko aukitųjų bei specialiųjų vidurinių mokyklų komjaunimo .•ijrbuotojų bei aktyvo pasrtari'..jj _ seminaras. Jame pranešiskaitė LLKJS CK sekretorė I. Strumilienė bei LTSR aukštojo , specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas K. Žukaus kas. '
3 ŪLOME ^KRITIKUOJAME Į
KAIP IŠMOKTI UŽSIENIO KALBĄ? Svarbi problema — užsienio kalbų studijavimas. Reikia pasa kyti kad nenorintiems ju mo kytis nesunku — jie surenka įskaitas, išlaiko egzaminą, o praktiškai moka mažai. Tačiau kita dalis studentų norėtų pra mokti užsienio kalbos, nori tų, kad jai skirtas laikas vidurinė je ir aukštojoje mokyklose ne nueitų veltui, duotų efektyves nius rezultatus. Suprantama, kad per dvi savaitines valandas ap čiuopiamų rezultatų sunku pa siekti. Psichologų duomenimis to pakanka tik išlaikyti įpvtas žinias. Tačiau ir to laiko per didelė dalis skiriama specialy bės tekstų vertimui, su jais su sijusių pratimų atlikimui, kas da ro mokymąsi nuobodų, trukdo pasiekti gerų rezultatų. Visi gerai supranta, kad išmo kti kalbą taip, kad būtų galima praktiškai naudotis užsienietiš ka specialybės literatūra orginale kalba (tegul neįsižeidžia ta lentai) neįmanoma. Išeina, kad užsienio kalbos paskaitos, kaip nemaža dalis kitų, turi bendro jo lavinimo pobūdį. Todėl mes norėtume, kad mokymosi pro cese vietoj ilgų spec. terminų pas.mokytume elementarių žodžiu, sąvokų, paprastos šnekamosios kalbos, kas tikrai labiau pra verstų, c ir užsiėmimai būtų įdomesni. Kita šio k’ausimo sprendimo dalis būtų kursų organizavimas. VPF vertėjų užsiėmimai irgi yra organizuojami specialybės Mteretūros vertimo kryptimi. Kursais mieste, kur galima iš mokti šnekamosios kalbos, nau dotis sunku, nes jų neįmanoma lankyti sesijų, atostogų metu. Tad ar negalima būtų, remian tis Universiteto geru dėstytojų būriu, vieno ar kelių fakultetų mastu suorganizuoti užsienio kalbų kursus (kad ir apmoka mus), kur norintvs galėtu gilin ti žinias ar išmokti dar vieną užsienio kalbą. Norinčiųjų, ma nau, atsirastų. Genias JANKELIŪNAS PEF II k. studentas
VIKTORINA.,. KOKIA JI? Pavasaris Universitete taip pat ir viktorinų metas. Neveikli vi są savaitę Universiteto gudročiai bandė Išaiškinti pačius gudriau sius iš jų. Pasukti galvas buvo kur, virė aistros, daugelis bandė Įrodyti savo tiesas. .. Štai keletas prisiminimų ir apmąstymų apie porą viktorinų.
JUMORO VAKARAS, AR?.. Balandžio 15 d. vyko viktorina tarp Universiteto pirmakursių „Ką aš žinau apie VU istoriją?" Renginys labai reikalingas, nes turbūt kiekvienas sutiks, kad gė da būtų mokytis Universitete ir nežinoti jo istorijos. Reikalingas tai reikalingas, tačiau ar toks? Pirmiausiai apie patį viktori nos organizavimą. Maža buvo dalyvių. Ne kiekvienam fakulte tui atstovavo pilnos komandos, o, pavyzdžiui, TF komandą suda rė vienas narys. Nejaugi neatsi rado norinčių?! Norėtųsi papriekaištauti ir vik.
torinos žiuri, kuriai pirmininka vo M. Dilytė. Švelniai tariant, komisijoje nebuvo nė vieno žmo gaus, kuris būtų tikras VU isto rijos specialistas, o ir klausimai parinkti ne patys geriausi. Pa vyzdžiui ar taip jau svarbu ži noti, kokia buvo studento die notvarkė „imperatoriškojo uni versiteto" laikais. Man atrodo, kad yra kur kas svarbesnių VU istorijos puslapių. Dabar apie pačią viktorinos eigą. Tik po pirmo klausimo bu vo paskelbta, kiek balų surinko kiekviena komanda, o vėliau bū-
GAL IR BUTŲ BUVĘ NAUDOS... Balandžio 17-ąją Universiteto ateistai bandė jėgas viktorinos , Al ūsų kontrargumentai" univer sitetiniame ture. Dalyvavo de šimties fakultetų komandos. Pirmąją vietą iškovojo istori kai, kurie pelnė 51 balą, antroji atiteko filologams (31 balas), tre čioji — matematikams (30 balų). Labiausiai Fortūna nebuvo palan ki chemikams (14 balų). Apdo vanoti pasižymėję dalyviai. Taip pat sudaryta universitetinė komanda, kuri gegužės 24— 25 dienomis dalyvaus respubliki nėje viktorinoje Klaipėdoje
Komisijos pirmininkas, moksli nio ateizmo katedros vedėjas doc. J. Mačiulis pažymėjo, kad į formaliuosius viktorinos klausi mus buvo atsakyta teisingai. Truputį silpnesnė interpretacinė dalis. Bet ar iš tikrųjų taip yra? — Atsakinėjam blogai todėl, kad niekas nesiruošė, — sakė gamtininkai. — Klausimai labai platūs ir, kad gerai atsakytum, reikėjo rimtai tam ruoštis — perškaityti krūvą knygų, šaltinių, veikalų, nes viskas yra susiję, o ne tik tą puslapį, kuris buvo nurodytas viktorinos užduotyse
davo užmirštama net paskelbti teisingus atsakymus. Viktorinos pabaigoje, paskel bus galutinius rezultatus, visi sė_ dėję salėje akimirkai nutilo — tokie netikėti jie buvo. Koman da, kuri iki papildomų jumoris tinių klausimų nebuvo net pir majame trejetuke (PEF), tapo pirma, komanda, kuri pirmavo (TF) tapo trečia. .. Ir tik po to „paaiškėjo", kad TF komandos narys žinojo klau. simus (kaip paaiškino komisijos pirmininkė)?! Kad surinkus IF ir PEF komandoms po lygiai balų, lėmė jumoristinio konkurso re zultatai?! Tad gal darykim geriau rimtas viktorinas atskirai, jumo ro vakarus — atskirai, kad ne būtų po to sugadintų nuotaikų ir klausimų: „Kaip gi čia taip? Artūras RAČAS (klausimai ir literatūra buvo iš anksto paskelbti). Be to, jau ruo šiantis reikėjo suformuluoti atsa kymus, nes išsamiam atsakymui trijų minučių neužtenka. —.. . gal ir būtų davę nau dos, jeigu būčiau ruošęsis, — sako kitas gamtininkas, — o da bar. .. atsakinėjant remiamės tik tomis žiniomis, kurie® buvo sukauptos filosofijos ir mokslinio ateizmo paskaitų metu. Ir nieko daugiau. O komisija pažymėjo, kad ko mandos su literatūra susipažino, suvokė klausimų esmę. ..
Tereza SUDEIKYTĖ
PANEVĖŽIO DIENA UNIVERSITETE Balandžio 24 dieną ■’anevėT.o miesto atstovai lankėsi Univer siteto centriniuose rūmuose, pa buvojo skaičiavimo centre, gam tos fakultete. Tos pačios dienos vakarą Universiteto Teatro salė je |vyko susitikimas su svečiais. Jau kone metai, kai mūsų Uni versiteto ir Panevėžio miesto va dovai pasirašė kūrybinio ben dradarbiavimo sutartj. Joje nu matyta rengti miesto ir Univer siteto mokslo ir kultūros deka das, kultūros ir sporto šventes. Kaip pažymėjo Universiteto Rektorius, prof. d r. J. Kubilius: „.. .ūkiskaitinės sutartys prasi dėjo maždaug prieš dvidešimt metų, tada dar be popierių ir raštų, tai mokslo darbuotojai, tai gamybininkai surasdavo vie ni kitus ir tęsė bendradarbiavi mą. Kovo 5 dieną mūsų darbuo tojai lankėsi Panėvėžyje ir pa tvirtino bendradarbiavimo planą beveik už milijoną rublių. Me tinė apimtis — 235 tūkst. rublių".
KELYJE Į NOSTRA FESTA „Viii i „Rostra Festa — 87" bylojo afišos, iškabinėtos vos ne ant kiekvieno M. K. Sarbijevijaus kiemo kampo, žadėjo gerą nuo taiką, Pegaso atgabentą kūrybinę jėgą... x xx Oras kalo jau vidurdienį. Vis taikėsi lyti. Ir, žinoma, pradėjo po pietų, prieš pat „Rostra Festa—87". Tačiau, susirinko stu dentėlių ne tiek ir mažai, vos ne pusė Sarbievijaus kiemelio. Gir dėjau optimistinių gaidų, kad lietus nesutrukdys šventei, jog fi lologai ne tokie, kurie greit pa lūžta. Iš tiesų, dažnas tam buvo nusiteikęs, kada vyko šventės atidarymas, kai ant pakylos pa lypėję docentai A. Jovaišas ir L. Skūpas sveikino visus susirinku sius. Po to sukvietė į auditorijas. Paliko organizatoriai ramybėje vartus. Te eina kas nori į Rostra Festa, mokėjo rublį ar ne, turėjo pakvietimą ar... Tikrai demokra tiška. Bet kam tada savo kolegų kišenes valyti. — Ruošėmės šventei, bet lie tus visas kortas sumaišė. Buvo planuota ir smagiai pašokdinti kiemelyje, ir koncertą parodyti, — porino vienas iš šios šventės organizatorių III kurso lituanistas G. Vaškelis. Auditorijose — vienoje mėgė jiškus filmukus žiūrėjom, kitoje filologijos vaikinų sukurtą rokoperą. Jei ne vienas, nei kitas nedomino, galėjom pasigardžiuo ti pyragėliu ar sulčių išgerti. į renginius ne visi pateko, nes vie tos mažai. O švenės organizato riai nieko kito ir nesugalvojo. Turbūt susitaikė su mintim, kad Rostros Festos nepasieks. Tik ki tais metais, kai lietus nebetruk dys. — Būčiau žinojusi — į teisinin kų švenę nulėkusi. Trūksta orga nizuotumo. Re vien lietus planus žlugdo, — teigė I kurso rusų k ir lit. specialybės studentė E. Pliuškevičiūtė. XXX
Nors ir nosys nuknabo, nusivylė švente (galbūt daugiau kaltinda mi orą] studentai nekantraudami plaukė į 118 auditoriją. Ten vyko Universiteto „Poezijos Pavasaris —87". Vieni, norėjo pamatyti Joną Strielkūną, Marcelijų Marti naitį, kiti norėjo išgirsti literatų Vidio NAUJIKO nuotraukoje (iš dešinės): Panevėžio m. LDT j konkurso rezultatus. Paradoksalu Vykdomojo komiteto pirmininkas B. Kačkus Universiteto Rek — konkursui darbus pristatė tik torius, prof. dr. J. Kubilius, LKP Panevėžio m. komiteto pirma 10 autorių. Tik vienas prozos kū sis sekretorius N. Vaitkevičius, Universiteto partinio komiteto rinėlis. Ar iš tikrųjų skurdi mūsų sekretorius V. Gobis. Universiteto literatų veikla! Ar nėra žodžio meistrų kituose fa Partijos Panevėžio miesto ko studentai jau nuo trečio kurso kultetuose, be filologijos! Malo miteto pirmasis sekretorius N. pradėtų ruošti kursinius darbus nu tai, kad poetas Jonas Strielkū Vaitkevičius papasakojo apie ir dirbtų Panevėžio įstaigose". nas gerai įvertino nors šios ne miestą, padėkojo už šiltą priė Po oficialiosios dalies koncer gausios grupės kūrybą. Pirmoji mimą. „Ateityje norėtume, — tavo Panevėžio stiklo fabriko vieta ir 40 rublių premija paskir sakė jis, — kad Universitetas jaunimo tautinių šokių liaudies ilto vandens ta Artūrui Tereškinui, antrosios dar daugiau įneštų sprendimų Į kolektyvas „Verdenė". vietos ir 3$ rublių premijos — ekonomin) ir kultūrinį miesto Sužinoti apie bendrabutyje Solveigai Daugirdaitei ir Sigitui gyvenimą. Pageidautume, kad Jolanta NARBUTYTE atsiradusį šiltą vandenį nesun Parulskiui. Trečioji vieta ir 30 ku. Paprastai pasigirsta džiaug rublių premija — Daliai Michesmingas: „Vanduo" ir tuoj pat levičiūtei. Dėmesingai studentai Balandžio 16 — 19 dienomis Tartu valstybiniame universitete Tuo žodžiu galima apibūdinti kažkas bėga į dušą. Prie duvyko tradicini Studentiškų dienų šventi, kurioje dalyvavo ir skambėjusią muziką, šokius ir klausėsi jaunųjų kūrybos, savo rų trumpas susistumdymas tarp qrupi VVU žurnalistikos specialybės studentų. net šokančiųjų aprangą vyresniųjų draugų ir dėstytojų XXX kelių greituolių, ir „laimingasis" patarimų. Susirinkusiems padaina Atvykome. Vos tik išlipus iš Unlversitetas — ne vienintelė Antra arba paskutinė diena. jau duše. Laukiantieji už durų traukinio — išgirdome muziką: Tartu aukštoji mokykla Čia vei Prasidėjo |l linksmai — pripu vo fakulteto senosios muzikos an girdi vandens teškenimą ir kupi dūdų orkestras trenkė smagų kia ir Estijos žemės ūkio aka čiamų valčių varžybomis Emalisamblis. maršą. „Kažką sutinka", — pademlja. Abiejų šių mokyklų stu gi upėje. Ne taip paprasta pa nus palaimos atodūsius. Stai — Patinka man „Poezijos pa galvojam Ir maloniai nustebom, dentai neužmiršo gražios tradi siekti finišą, irkluojant gitara ar ga viskas nutyla. Iš dušo pasi kastuvu, kuriuo žiemą valomas supratę, kad sutiktuvių maršas vasariai". Tik daug norinčių, o cijos — nešioti kepuraites, štai girsta keletas skambių frazių. ir mėlynuoia, žaliuoja miesto skirtas kaip tik mums O toliau sniegas. O dar nepalankios oro vielos mažai. Kiek žinau, Estijo Durys atsidaro, išlenda muiluota viskas labai paprasta: akys su gatvės, aikštės, skverai Teisūs sąlygos. . . je, Piritoje poezijos pavasariai statistikai teigdami, kad kas de Vakarėjant apsilankėme stu galva ir pralemena: „Neb Ta", i randa akis, į šypseną atsakoma Vyksta seno vienuolyno griu šimtas Tartu gyventojas — stu dentiškoje mugėje. Vienas iš Eilė prie dušo durų sukonverguo- 1 šypsena. kart slūio pirkti gyvą gald) nar dentas. Tik spėjus išgirsti, iš galvos vėsiuose. Ar ir mums nerei ia į nulį, o iš dušo išeina pamė išsprūsta naujųjų draugų varXXX velyje. kitas - kiek kukliau — kėtų šventės surengti kiek dau lynavęs bendrabučio Nr. 12 abo giau atšilus, gamtoje! Daug įspū rigenas. dingiau, — sako Ii kurso psicho Čia pabandžiau parodyti vie logė R. Skruzdytė. ną bendrabučio gvvenimo epizo Filologų šventė įvyko. Visi mes dą liečiantį šilto vandens stygių Pirmoji diena ir vakaras. Mus dal: ne taip lengva atsiminti, ku žmogaus kaukolę. Gali nebran kelyje į Rostrą Festą. Rereikia įkartais nebūna ir šalto). O šefuojantys antrakursiai mielai ris yra Priitas. kuris Evaras, o giai įsigyti paskaitų konspektus, purkštauti. Pasieksim! Ivo — tai vyriškas — ar mote vedžioja po erdvius universiteto šiaip šiltas vanduo būna tik apie pageltusius natų sąsiuvinius ir rūmus. Neužmiršta nuvesti ir 1 net Kamasutrą. Gaila, kad vis Virginijus GAIVENIS Pietus, kai studentai paskaitose, i riškas vardas? žurnalistikos katedrą bei Į mo Bet tai visiškai netrukdo ben kas estų kalba Smalsuolių ne u tai su neaiškiom pertraukom. drauti Atvirkščiai. Vos susėdus komąją televizijos studiją. Ne trūko prie momentinės fotografl. 9rižusiems vakare iš treniruoslėpdami pasididžiavimo, ten pa už studentiškų vaišių stalo, už los. alpinizmo-parašlutizmo bei slmezga gyvas pokalbis. Temos, rodo keletą vyresniųlų kolegų kriminalistikos paviljonų. C1ų repeticijų nusiprausti duše KIEMO TEATRE rodės, neišseks iki ryto. sukurtų TV laidų. Mūsų įverti Po mugės vėl susirinkome į neįmanoma dėl elementą Uos nimas: gana originalu Ir tikrai XXX Studentų klubą, šįsyk scenoie Priežasties — nėra šilto ri V. 11, 12 d. 22 vai - Misteri Truputis istorijos. Tartu uni drąsu grupė „Singel-Vlndel“. Gro|o es dens. Vakarą nutarėme praleisti uni. versitetas — vienas seniausių tišką „metalą“ ir su dideliu pasija būt". (Sarbievijaus kieme) šalyje. Veikla nuo 1632 metų verslteto studentų klube. Iš sekimu. Salė sausakimša, į viršų Komendantas tikina, kad padėti V. 15, 16. 17 d. 22 vai. — „Fižinių čia sėmėsi tokie žinomi išorės tai visai nedidelis ir ištiestų rankų miškas stengiasi niekuo negali, jo balsas kur lopatrls". (Sarbievijaus kieme) mokslininkai kaip astronomas J. neišvaizdus pastatas Bet viduje... mojuoti į taktą. Struvė ir biologas M Bernas. Es Giliame požemyje Įrengta rūbi rėkia nepatenka arba į jį neXXX V. 18, 19 d. 19.30 vai. — „Ham tijos kultūros veikėjai Ch Tamnė, rūkomieji, veikia kavinė ir Namo. Po kelių valandų nedi reipia dėmesio. Negi bendra leto sąvoka". (Teatro salėje). sarė, A. Jakobsonas, ir daugelis diskotekų salė Jaukumo telkia delė mūsų grupė jau traukinyje, tyje Nr. 12 gyvenantiems stuBilietai parduodami teatre va kitų XIX a. metų devintajame pačiu studentų tapyti (daugiau vežančiame Į Lietuvą Greitai tuo dešimtmetyje i Tartu tęsti moks sia avangardistiniai) paveikslai. entams šiltas vanduo nebūti pačiu traukiniu atvažiuos ir nau landą iki spektaklio (Universite nas? lų atvažiuodavo studentai, paša Viršuje biliardinė, aktų salė, ku jieji mūsų draugai. Atvažiuos, to 3). Įėjimas per Sarbievijaus ir rioje taip pat šokama. Gal tik linti iš kitų universitetų už po kad pamatytų spaudos šventę, Kęstutis KULIKAUSKAS Didįjį kiemus. Tel. 61 40 96 Te litines pažiūras Tarp jų buvo klek neįprastai mums. Visą va kurioje seniai sva|ojo dalyvauti PF III k. studentas ir V Lenino brolis Dmitrljus. karą grojo ansamblis „Retro". Vilma MAČIULYTĖ atras turi teisę keisti spektaklius.
NORIME
Š
* STUDENTŲ M1ESTAS-TARTU *
4 Tarybinis studentas
Kovo 24 dieną, po ilgos per traukos vėl buvo surengta Istori jos fakulteto bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės dip lomantų mokslinė praktinė kon ferencija. Konferencijoje dalyva. vo ir specialybės dėstytojai, ga mybinės praktikos vadovai doc. A. Miežinienė, doc. V. Stonienė, doc. V. Urbonas, doc. S. Matu laitytė, dėst. V. Jurkuvienė, dėst. J. Zinkevičienė. Konferencijos metu buvo ap tarti prlešdlplominės gamybinės praktikos rezultatai. Praktikos vadovai ir studentės A. Adamonytė, I. Mažllytė, L. Banytė pa reiškė savo mintis bei kritines pastabas apie praktiką. Doc. V. Stonienė supažindino studentus su diplominių darbų rašymo, api pavidalinimo ir gynimo tvarka.
RUOŠIANTIS GINTI DIPLOMINIUS DARBUS Su dideliu dėmesiu buvo iš klausyti diplomančių moksliniai pranešimai. A. Gerulaltytės pra nešime „Informetrija: stuktūrlnė informatikos metodologijos da lis" (moksl. vadovas doc. O. Vo verienė), buvo apžvelgti specia lieji informatikos tyrimo meto dai. Nagrlnėdama šią temą, stu dentė detaliai susipažino su referatiniu žurnalu „Informatika", bei pateikė savo samprotavimus apie šio leidinio kokybinę struk tūrą. Pranešimą „Skaitymo tyrimo tendencijos ir skaitymo įgūdžių formavimas užsienio šalyse" perskaitė S. Jankauskaitė, (moksl. vadovas doc. P. Saudargas). Sis
pranešimas — tai ankstesniųjų S. Jankauskaitės ir E. Elenbergaltės kursinių darbų, rašytų re miantis užsienio spauda, dau giausia JAV leidiniu „Psichologl. cal abstracts" apibendrinimas. Pranešimą „Johana Baltrušai tienė — pažangi JAV knygos platintoja" (moks), vadovas doc. G. Raguotlenė) perskaitė A. Ka zakevičiūtė. Pranešėja supažindi no su pažangios medikės įvairia puse visuomenine veikia, nuro dė panaudotus pagrindinius šal tinius, bei pastebėtas klaidas šal tiniuose, liečiančias kai kuriuos J. Baltrušaitienės biografijos duomenis. Studentė M. Kazlllonytė paruo-
šė teorinį darbą „Specialiosios bibliografijos rūšių pagrindinės koncepcijos" (moksl. vadovas aslst. E. Macevičiūtė), šiame pranešime buvo apžvelgtos esa mos specialiosios bibllografijos tolesnė jų rūšių koncepcijos, raida, apibūdintas pats terminas, įvestas naujuoju bibliografijos standartu. Paskutinįjį pranešimą „Identi. fikacijos sistemos užsienio bib liografinėse rodyklėse“ (moksl. vadovas doc. A. Miežinienė), perskaitė D. Timinsklenė. Visi pranešimai buvo įdėmiai Išklausyti, pranešėjai atsakė į užduotus klausimus. L. BALTRAMIEJŪNAITE
LENGVOJI ATLETIKA UNIVERSITETE: Į Sportas RŪPESČIAI, STARTAI
Apie tai, su kokiomis proble momis susiduria Universiteto lengvaatlečiai, kaip Jie ruošiasi varžyboms ir kaip derina mokslą su sportu pasakoja fizinio auklė jimo katedros vyr. dėstytojas, tarptautinės klasės sporto meist ras K. ORENTAS: — Šiuo metu Universitete mo kosi daug gabių sportininkų. Tu rime naują stadioną Saulėtekio alėjoje. Jame puiki danga, bėgi mo takai, futbolo ir krepšinio aikštelės, tačiau surengti leng vaatlečių varžybų dar negalime, nes stadionui trūksta pilnos įran gos. Žinoma, pavasarį ir žiemą galima treniruotis Vingio parke ar tiesiog Saulėtekio alėjos pu šynėliuose, tačiau juk ne vien krosai šiandien turėtų būti pag rindine treniruočių dalimi. — Antra vertus, — tęsia po kalbį dėstytojas, — sunku sude rinti mokslą su sportu. Dauguma lengvaatlečių treniruojasi ne pas Universiteto dėstytojus. Jie va-
Rungtyniavo plaukikai Balandžio 23 d. uždarame „Žal girio" baseine vyko Universiteto darbuotojų spartakiados plauki mo varžybos. Plaukime kaip vie noje iš paskutiniųjų spartakiados rungčių paprastai dalyvauja tik tai pačių „ištvermingiausių" fa kultetų sportininkai, bet šiemet jie atstovavo net 9 fakultetams. 50 m nuotolį laisvu stiliumi tarp vyrų jau kelinti metai iš eilės laimėjo A. Pavilonis, (FF), aplenkęs R. Batūrą (IF). Tokią pat distanciją krūtine pir masis įveikė Rimkevičius (GF). Tarp moterų šią rungtį laimėjo taip pat daugkartinė šių varžybų nugalėtoja G. Purvaneckienė. Tie sa, čempionė šįkart atstovavo... istorijos fakultetui. A. Paviloniui išskubėjus j krepšinio varžybas, estafetę 4x50 m laisvu stiliumi laimėjo matematikai. Komandinė je įskaitoje pergalę šventė fizi kai (190 tšk.), antri — MaF plau kikai (186 tšk.). Laimingais vei dais paliko baseiną trečiaisiais tapę filologai (171 tšk.). Šiuo sėkmingu pasirodymu jie praktiš kai užsitikrino spartakiados nu galėtojų vardus. Darniai ir operatyviai plauki mo varžyboms teisėjavo studentų brigada (R. Žižytė, D. Bruzgytė, M. Bradikonytė, D. Žalimaitė, R. Vainius), vadovaujama fizinio auklėjimo katedros vyr. dėst. A. Blaškio. Taigi, likus paskutinei sparta kiados rungčiai — krosui, pir maujančių fakultetų padėtis kompleksinėje įskaitoje tokia: FilF — 72 tšk., FF — 67 tšk., MaF — 65 tšk., MF — 61 tšk. Pastarosios sporto šakos favo ritais laikomi istorikai ir mate matikai, bet filologų atotrūkis pernelyg didelis. Antra vertus, sportas pilnas netikėtumų. Pa lauksime gegužės pabaigoje įvyk siančių kroso varžybų. V. LAPINSKAS
žinėja po sporto stovyklas, ku rios neretai užtrunka po keletą savaičių. O be to, Respublikinis sporto komitetas nepakankamai atsižvelgia į Universiteto gyveni mo ritmų. Tuo metu, kada stu dentai laiko sesijos egzaminus, Jiems yra rengiama daugiausia varžybų. Bet ar būtina sportuoti tik dėl pergalių ir rezultatų. Juk ir pa čiam turbūt malonu pabėgioti (jei, žinoma, tik yra galimybė). Keisti žmonės tie studentai, anot
dėstytojo. Žiūrėk, tai vienas, tai antras mėgina treniruotis sava rankiškai (dažniausiai bėgimu užsiiminėja merginos), bet nedau gelis drįsta praverti Sporto klu bo duris. Ir kiek buvo raginta, kviesta, prašyta ateiti į Bėgimo klubą Panoro tik nedaugelis. Universitete yra daug perspek tyvių lengvaatlečių: A. Gadovičius (TF), L. Mickus, S. Jonaity tė, A. Aniulienė (EKFF), L. Prasmickaitė (ChF), N. Rybakovą (FilF) ir kt. Neseniai įvyko tarp-
fakultetiriės varžybos (jas laimė jo EKFF sportininkai). J varžy bas buvo atvykę draugai ir var žovai iš Kijevo universiteto. — Gaila, — sako L. Orentas, — kad nutrūko ryšiai su Kroku vos ir Greifevaldo universitetų sportininkais. Ankstesniais me tais ir delegacijomis pasikeisdavome, ir parungtyniaudavome. O dabar lengvaatlečių laukia LTSR aukštųjų mokyklų sparta kiada. V. SREBALIŪTE
...YRA SVARBESNIŲ PROBLEMŲ KAI KURIOS PASTABOS ATSAKANT Į V. ALMONAlClO STRAIPSNĮ „TURIZMO NAUDA . . JR ŽALA („TARYBINIS STUDENTAS" NR. NR. 10; 11) Susidomėjęs perskaičiau ŠĮ straipsni, kadangi tokio pobū džio kūriniai reti ne tik „Tarybi niame studente“, bet ir apskri tai respublikos spaudoje (tiesa, vertėtų paminėti straipsnių cik lą „Vakarinėse naujienose“). V. Almdnaitis nuosekliai išdės to savo pažiūras Į turizmą. Išskaidęs lt Į sudedamąsias dalis. Turizmas tai: poilsis; sportas; pa žinimas; žmogaus auklėjimas; kraštotyra, paminklosauga, kita visuomenei naudinga veikla, emocijos, vakaronės prie laužo, gyvenimo draugo paieškos, sa vęs Ir kitų Išbandymas sunkiose situacijose Ir t. t. Šiuos punktus priVisus valo aprėpti Universiteto (ir kitų organizacijų) turistai Šia ______ proga vertėtų ____ „ „ paste____ bėti, kad terminas „turistas“ šiuo metu taikomas taip plačiai, kad retas žmogus sugebės pasakyti, ką Jis iš tikro reiškia. Todėl ne nuostabu. kad net patyrę turis tai su 10 metų stažu, pradeda painioti ekskursi|as, kraštotyrą ir t. t. su saviveikliniu sportiniu turizmu (reikia pastebėti, kad būtent taip skamba oficialus ter minas. apibūdinantis veiklą, ku ria užsiima turistų klubai ir sek cijos). Lietuvoje, kaip ir visoje Tary bų Sąjungoje, egzistuoja visa ei lė specializuotų organizacijų: Pa minklų apsaugos ir kraštotyros draugija. Gamtos apsaugos komitetas. Respublikinis žemėtvarkos Institutas. Paminklų konservavi mo institutas. Paminklų restauravimo trestas. Medžlotojų ir žvejų draugija, girininkijos ir t. t. Perskaičius V. Almonaičio straipsni- _ galima .pagalvoti. _ ' kad Jis siūlo turis<ų Universiteto klubui tapti šių organizacijų ne etatiniu filialu. Mintis Įdomi, nors ir neoriginali. Kad tuo Įsi tikintum. pakanka pavartyti žur nalą „Turist“. Iki šiol nenurims ta diskusijos, kam turi priklau syti saviveiklinio sportinio turiz mo organizacija — Profsąjungų tarybai ar Sporto komitetui? Ir viena ir kita organizacija bando energingai nusikratyti šia našta. Vieni aiškina, kad saviveiklinis turizmas — tai laisvalaikio pra leidimo forma, todėl IĮ privalo šefuoti profsąjungos. Kiti — at virkščiai. tikina, kad tat sportas, todėl juo turi rūpintis Sporto komitetas Kol kas nugali spor tininkai (vis dėlto žmonės treni ruoti ir veiklūs) — turizmas pa skirtas profsąjungų globai. Eg zistuoja ir trečia išeitis, smul kiau aprašyta ir pagrista savait raštyje „Sobesednik" — Įkurti savarankišką turizmo draugiją. Tuo labiau, kad prieš karą to kia organizacija buvo („TSRS proletarinio turizmo draugija") Sutinku su V. Almonalčiu. kad visos Jo išvardintos su dedamosios turizmo dalys yra bū
dingos vieniems ar kitiems turis tiniams žygiams (prašau nepai nioti su Įvairaus pobūdžio eks kursijomis). visų pirma nekategorlnlams ir pirmos bei antros kategorijos žygiams. Niekas ne gali uždrausti turistams katego riniuose žygiuose domėtis kraš totyra. gamtos apsauga bei kito mis problemomis — tai net ska tlntlna. Tačiau nereikia pamiršti, kad sportinio turizmo kvalifika cijoje egzistuoja dar Ir trečios, ketvirtos bei penktos kategorijos žygiai, kuriuose apie poilsi (tie siogine prasme) ir kalbos nega li būti. Mėnesi Įvelklnėti perėjas ir nakvoti Pamlro ar Kaukazo ledynuose keturių, kartais ir še šių kilometrų aukštyje, nešiojant trisdešimt, keturiasdešimt ar daugiau kilogramų t. —! sveriančią kuprinę nėra taip lengva, kaip tai Įsivaizduoja dauguma žmonfų, išgirdė žodĮ „turizmas", Oponėntai gali pareikšti, kad tokle sunkumai yra tik aukštų kate ____ gorljų žygiuose, pamiršdami, log žemos kategorijos tam ir reika lingos, kad paslruoštum aukš tesnėms. Bet kuriame žygyje pagrlndinĮ vaidmenį vaidina dalyvių fi zinis, techninis Ir psichologinis pasiruošimas, ištvermė, reakci jos greitis. valia, užsigrūdini mas — visa tai užtikrina suge bėllmą Išlikti žmogumi ekstre maliose situacijose, gresiančiose sveikatai ir gyvybei. Šios būti nos turistui savybės Įgyjamos tik per daugeli metų intensyviai ir reguliariai vaikštant Į Įvai raus sunkumo žygius. Universiteto turistų klubas kaip tik ir ruošia žygių dalyvius ir vadovus, turinčius aukščiau išvardintas savybes Beje, gana sėkmingai. Didžioji dauguma Lietuvos kandidatų Į sporto meistrus Ir sporto meistrų (tu rizmo) yra Universiteto auklėti niai, buvę UTK nariai (reikia pa stebėti, kad gauti sporto meist ro vardą turizme labai sunku, būtina 10—12 metų vaikščioti Į sudėtingus žygius ir liems va dovauti. nugalėti LTSR Ir TSRS pirmenybėse bei čempionatuose). Dauguma Lietuvos turizmo sek cijų ir klubų Įkūrėjų, organlza torių ir vadovų taip pat pirmą sias turizmo pamokas gavo UTK Nekalbant apie tai. kad Jau dau geli metų UTK komandos sąsk rydžiuose, varžybose, užima pir mąsias vietas. UTK aukštųjų mo kyklų turistų klubų grupėje jau keletas metų pripažįstamas gerlausiuoju. Mano požiūriu daug svarbes nė problema, už V. Almonaičio Iškeltąsias — UTK susiskaldymas I atskiras sekcijas. Esu UTK na rys nuo 1979 metų, o šiuo me tu — atsakingas už klubo isto rijos rinkimą, fiksavimą ir tvar kymą. Todėl neblogai žinau pa dėti — per mano buvimo klube
laikotarpl Įvyko du nemaži konf liktai. Pirmąja kregžde tapo gamtos fakulteto sekcijos „Ga bija' atsiribojimas nuo UTK. Bendrų pastangų dėka, tapus „Gabijos“ pirmininkui V. Bezarul ir UTK pirmininku, šis susi skaidymas buvo likviduotas. Deia, blogas pavyzdys matyt už:rečla — sekančia kregžde tapo istorijos fakulteto „Aitvaras“, be je Įkurtas ir pirmus metus va dovautas V Almonaičio, Jeigu iki „Aitvaro" Įkūrimo Istorikai buvo dažni UTK renginių ir žy gių organizatoriai, vadovai ir da lyviai. tai dabar niekas Jų ne mato UTK renginiuose. Pasikeitė Jau keletas „Aitvaro“ pirminin kų, o padėtis nesikeičia — „Ait varo" atstovai tebelieka tik sve čiais UTK renginiuose (Ir tai la bai retais). Gali būti, kad Jie vysto turizmą, remdamiesi savo pirmojo pirmininko priesakais, tačiau tokiu atveju galėtų pa bandyti šiuos priesakus Įdiegti ne tik pas save, bet ir visame klube. Jeigu jie tikrai vertingi, UTK turistai Jais pasinaudos. Klu bo nariai vaikšto Į žygius su tais vadovais, su kuriais Jiems Įdomiau. Teko girdėti „altvariukų“ ar gumentą. kad Jų „labai mažai“ ir Jie „ištirps bendroje UTK na rių masėje. Jei pradės skelbti savo renginius ir žygius". Savo tiškas požiūris. Jei visi taip ims mąstyti, tai greit bus nebe bend ras Universiteto klubas, o 11 at skirų sekcijų, kurios „bijos vie na kitoje ištirpti". * Tarp kitko būtent taip atsitiko kažkada garsiame KPI turistų klube — ten Įsikūrė visa eilė tarpusavyje nebendraujančių ir net konfliktuojančių sekcijų Re zultatai akivaizdūs: KPI turistų nebegirdėti nei sąskrydžiuose, nei varžybose, nei žygiuose — geriausiu atveju pasitenkinama antraeilėmis vietomis Kita UTK problema yra savų entuziastų ir organizacijų trjkumas kai kuriuose fakultetuose (ypač teisės Ir medicinos; filo logijos fakultetą „šefuoja" „Ait varas"). Senai žinoma, kad turizmas klesti tik ten. kur yra savi en tuziastai. negailintys nei laiko, nei energijos turizmo vystymui. Kitų fakultetų atstovams daug sunkiau ką nors nuveikti. Kaip rodo praktika, žinutės „Tarybi niame studente“ ir skelbimai ma žai ką sudomina, žmonės eina Į turistinius renginius ir ypač žy gius. Jei juos pakviečia pažĮstami arba draugai Manau, kad tie, kas šią diskuproblemų turizmo vystyme Uni versitete. Galų gale, klek žmo nių, tiek nuomonių. Ir ne visos Jos turi sutapti.
Kęstutis ČEPONIS
* Už nuolatinį akademine drausmės laužymą (paskaitų prt leidinėjimą) iš Universiteto paša tinti IF studentai 2. Ramašausk. įl k.) ir V. Baltrūnas (III k.|.
Skelbimai įjį ---------- —-—LLLUJJ LTSR MA MOKSLININKŲ RŪMUOSE GEGUŽĖS 11 D. (pirmadienį) 18.30 vai. Gobelenų salėje susiti kimas su LTSR nusipelniusiu kul tūros veikėju, rašytoju Vytautu PETKEVIČIUMI. Pranešimo .tema „Ekologinės kultūros ugdymas" * „Ąžuolyno" bendrijoje pa rduodamas sodo sklypas su ne įrengtu nameliu. Kreiptis tel 52-92-93, 63-75-29 nuo 8.30 Iki 17.15 vai. į Mindaugą JASINS KĄ. * Parduodu „Ąžuolyno" bend rijoje sodo namelį su sodiniais IV sklypas 132 Nr. Kreiptis į S. Urbonavičių (tel. 61-58-03). Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851510, išduotą ChF studen tei Ilonai URMONAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831426, išduotą EKFF stu dentei Linai MERKYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 810609, išduotą MF studen tei Jūratei STAI5IŪNAITEI, laiky ti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 841686, išduotą EKFF stu dentei Jolantai CAP, laikyti ne galiojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 820707, išduotą FilF studen ttei Aušrai TAMULEVIČIŪTEI laikyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 840164, išduotą FilF studen tei Loretai MERCAITYTEI, laiky ti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 8610333, išduotą PF studente Jolantai SMALSTYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 8610471, išduotą FilF studen tei Astai GASIŪNAITEI, laikyt, negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831322, išduotą EKFF studen tei Anai STOLKAC, laikyti nega liojančiu.
Nuoširdžiai užjaučiame GF studentę Rimutę RANCYTĘ dėl tėvo mirties. Grupės draugai Medicinos fakulteto vidaus ligų propedeutlkos katedros ir laboratorijos darbuotojai nuo. širdžiai užjaučia jaun. m. b. Terezą SEMUCHINIENĘ dėl tėvo mirties.
Fizikos fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos, puslaidininkių fizikos katedros ir probleminės laboratorijos darbuotojai nuoširdžiai už jaučia docentą Vytautą RIN KEVIČIŲ dėl tėvo mirties. Nuoširdžiai užjaučiame dar bo ekonomikos spec. I k. stu. dentę Odetą MAKEVlClūTĘ dėl tėvelio mirties. Kuratorė ir grupės draugai Mirus patologijos ir teismo medicinos katedros docentui Stanislovui KEBLUI, medici nos fakulteto dekanatas ir vi suomeninės organizacijos, pa tologijos ir teismo medicinos katedros kolektyvas nuošlrdžlai užjaučia artimuosius ir gimines.
Istorijos fakulteto dekana tas, visuomeninės organizaci jos, LTSR Istorijos katedra nuoširdžiai užjaučia dekaną Vytautą LESClŲ mirus moti nai. Žurnalistikos katedrų vedė jai ir dėstytojaL III kurso kuratorė bei studentai nuošir džiai užjaučia Dainą Meilę LEVICKAITĘ mylimai mamy. tei mirus.
LV 15401 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1136 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. rCoBCTCKMH cxyAeHT» — opran napTKOMa, pCKTopaTd, KOMHTCTa KOMeoMOAa, npo$KOMa opachob TpyAouoro Kpacnoro iHaMeHM ■ Ąpy»6u HapoAoa BHAbmocCKoro yHHBepcMTerra hm. B. Kancynaca. Bhaehjoc. PeAaKTop A. Annurrac. Ha amtobckom srnJKe.
Redaktorius A. LIPSTAS