Salių
proletarai, vienykjtėsi
cam/Bos scuoencas visų
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS
NUO
1950
METŲ
1984 m. gegužės 18 d., penktadienis,
Studentų mokymo ir idėji nugalėtojams buvo išmokė kurso studentas, vad. doc. nio brendimo procese reikš tos piniginės premijos, o P. Vitkauskas. („Lietuvos KP mingą vietą užima studentų geriausi darbai atrinkti į są kova už bendrą darbininkų mokslinė veikla, taip pat junginį turą. ir antifašistinį liaudies fran įvairaus pobūdžio konkursai Nemažą indėlį į konkurso tą VII Kominterno kongreso visuomenės mokslų, VLKJS organizavimą įnešė ir WU nutarimų šviesoje"). ir tarptautinio judėjimo is TSKP istorijos katedra. Ka 3. K. Vitkauskas, VVU V torijos klausimais. tedros darbo patirtis paro kurso studentas, vad. doc. X. sąjunginio studentų dar dė, jog geriausių rezultatų P. V.tkauskas ir doc. A. Sibų konkurso tematika buvo yra pasiekiama tada, kai zonovas („Komunistinio dar siejama su dėstomų visuo dėstytojai dirba su studen- bo judėjimas Kauno radijo menės mokslų dalykų pro tais per visą studijų laiko gamykloje"). gramomis. Dešimtajame są junginiame visuomenės mo kslų konkurse dalyvavo 40976 studentai arba 89,3% aukštųjų visų respublikos mokyklų dieninio skyriaus studentų. Tai 2,5% daugiau nei IX visuomenės mokslų konkurse. Masiškiausiai kon APŽVALGA kurse dalyvavo Šiaulių K. 4. A. Surbiys, VVU V Preikšo pedagoginio instituto tarpį Universitete, nežiūrint (100%) bei LTSR valstybinio to, kad TSKP istorija dėsto kurso studentas, vad. doc. dailės instituto (98,1%) stu ma tik I ir II kurse. Šie J. Bernotavičienė („Patriotidentai, Tačiau geriausi re-, klausimai yra dažnai svars- nis-in-ternacionalinis mokslei‘ ” zultatai buvo pasiekti Kautomii katedros posėdžiuose, vių auklėjimas respublikos no A. Sniečkaus politechni ieškoma kelių studentų mo- vidurinėse mokyklose 1976— kos instituto, Vilniaus V. kslinių darbų kokybės geri 1983 m. m."). Antrojo laipsnio diplomais Kapsuko universiteto bei nimui. Respublikiniame konkur įvertinti: Kauno Medicinos instituto. 1. R. Buniokaitė, VVU IV Lietuvos TSR Aukštojo ir so ture dalyvavo 25 darbai. specialiojo vidurinio mokslo Iš jų apdovanojimus pelnė kurso studentė, vad. prof. ministerijos 1984 m. vasario 8 darbai. Pirmosios vietos V. Kašauskienė („Tarybinių tautų kultūrinio gyvenimo mėn. įsakymu konkurso nu skirtos: 1': S. Kaubrys. VVU V sąveika ir tvirtėjimas"). galėtojai apdovanoti I, II, i 2. K. Paulavičius ir A. III laipsnio diplomais. Ap kurso studentas, vad. doc. dovanoti buvo ir moksliniai G. Juknienė (,.Lietuvos so Mockus, VVU IV kurso stu vadovai, kurių studentai cialdemokratų agrarinė po. dentai, vad. doc. V. Anuškevičius („Respublikos kom respublikiniame ture užėmė litika 1886—1914 m."). 2. V. Marcelis, VVU V jaunimo veikla internacionapirmąsias vietas. Konkurso
Sąjunginio studentų mokslinių darbų konkurso rezultatai
Gali išgirsti nuomonę, jog dabar jaunas žmogus esąs neveiklus, apsnūdęs. Užsukusį į Fizikos fakulte tą, nusprendžiau, jog netei sūs tie, kurie šitaip mano. Komjaunimo komitete už at lapotų durų vyko karščiausi disputai. Prisėdome pasikal bėti su trečiakurse kvanti nės elektronikos specializante Vida Serelyte, antrakur siu Audriu Mockumi, ketvirtakursiu radiofiziku Šau liu Žukausku. Ar atsiranda jūsų fakulte te tokių, kurie skeptiškai žiūri į visuomeninę veiklą? — Be abejo atsiranda, — sako Audrius. — Jie papras tai laikosi tokio principo: manęs nelieskit ir aš jūsų neliesi u. — Tačiau mes stengiamės juos sudominti. Tiesa, pra džia visuomet būna sunki. — Vida prisimena mediumą. — Pirmą kartą organizavo me merginų teatrą. Iš pra džių nejauku buvo, tačiau mūsų pasirodymą visi labai šiltai sutiko. Tokia reakci ja padeda išugdyti visai ki tokį požiūrį į šalia esančius žmones. Pats imi labiau pa sitikėti savimi. — Man atrodo, kad tie, kurie niekuo neužsiima, be prasmiškai praleidžia daug laiko. Jeigu labai nori, gali nesunkiai suderinti studijas ir visuomeninę veiklą. Aiš ku, laisvo laiko nelieka. Ir labai pikta būna, kai ruoši, organizuoji, o į tavo darbą skeptiškai pasižiūri. Laimė, kad tokių abejingų nedaug,
— sako Saulius. — Mes juos auklėjam, — kalba Audrius. — Gražiai. Žodžiais. Visuomenininkui labai Svarbu mokėti bendrau ti su žmogumi. Užkrėsti ap link save esančius entuziaz mu. Pakalbi vieną kitą kar tą — žiūrėk, ateina į rengi nį, ir išeina nenusiminęs. Su tuo, kad svarbiausia, jog vi suomeninė veikla nenuvilia, sutinka ir Vidą, ir Audrius, ir Saulius. Fizikai nemaža renginių surengia su kaimy nystėje įsikūrusiu EKF fakul tetu. Tad nusprendžiau pasi domėti, kaip sekasi šio fa kulteto studentams. Komjaunimo komitete su kinėjosi guvi mergina. Tai K. Markso stipendininkė, interklubo prezidentė, trečia, kuršė Jolita Cepulytė. Jį ir sutiko būti mano pašneko ve, kol susirinks kiti akty vistai. Pratęsėme pokalbį, pradėtą pas fizikus. —• Už tokį darbą nelauki dėkingumo. Dirbi, kad nega li kitaip. Man regis, kad vi suomeniškumas labai priklau so nuo charakterio ypaty bių. Jeigu žmogus energin gas, linkęs į veiklą, ras kur pritaikyti savo sugebėjimus. Paprasčiausiai, dirbdamas pa junti, kad gyveni, kad esi studentas. Kibernetikai mėgsta ke liauti. Kur tik jų nebūta. Neseniai grįžo iš viešnagės pas Tbilisio kibernetikus. Dabar ruošiasi į Maskvą. Paklausta apie visuome ninius renginius. Jolita be perstojo juos vardina, aiški
na smulkmenas, tarytum vis: jie tik vakar būtų įvykę, — Graži tradicija tapo specialybės vakarų rengimas. Daug gerų žodžių Jolita pasakė apie Kibernetiko dieną. — Didžiausias visuomeninių renginių iniciatorius — komjaunimo sekretorė. Štai
Nr. 17 (1276)
NUMERYJE: MOKSLINES
BIBLIOTEKOS NAUJIENOS
xxx AKADEMINĖ
GRUPĖ
Kaina 2 kap.
liniame jaunimo auklėjime „DARBO VETERANO'1 MEDALIU 1971—1982 m. m."). UŽ ILGAMETĮ SĄŽININGĄ DARBĄ Trečiojo laipsnio diplomai skirti: APDOVANOTI 1. K. Greičiūnas, VVU II kurso studentas, vad. doc. NARUŠEVIČIUS Leonas, Romualdo — Chemijos fak. G. Juknienė („Šiuolaikinė socialdemokratija ir kovos docentas. PALIUSClNSKAJA Nina Aleksandrovna — Širdiesuž taiką problemos"). 2. K. Abramavičius, VVU kraujagyslių chir. laboratorijos sekt, vedėja medicinos dr. PRAPIESTIS Jonas, Tomo — Medicinos fak. docentas. V kurso studentas, vad. PERNATKIN ValeriJ Nlkolajevlč — Mokslinės biblio vyr. dėst. J. Paleckis („LLKJS Vilniaus m. organizacijos tekos sk. vedėjas. RAMONAITE Stasė, Petro — Chemijos fak. docentė. veikla, auklėjant dirbantįjį RAKAUSKIENE Stefanija, Aleksandro — Mokslinės jaunimą proletarinio interna cionalizmo ir tarybinio pat bibliotekos bibliotekininkė, pensininkė. RAGALEVICIUS Juozas, Jono — Pramonės ekonomikos riotizmo dvasia 1961 —1970 fakulteto docentas. m."). RAMUNIENE Ramutė, Albino — Filologijos fak. dės Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo tytoja, pensininkė. RUMŠIENĖ Janina, Petro — Kauno vakarinio fak. vyr. ministerija minėtame nutari me pažymėjo TSKP istorijos dėstytoja. RAGINIENĖ Genė, Juozo — Spaustuvės sekt, vedėja. katedros docentų J. BernaRAGEL'ENE Irena, Jono — Mokymo skyriaus vedėja. tavičienės, G. Juknienės ir SERAPINAS Juozas, Liudviko — Medicinos fak. pro P. Vitkausko darbą. Jų va dovaujami studentai užėmė fesorius. SINKIENE Danutė, Jono — Buhalterijos ekonomistė. pirmąsias vietas. Sąjungi SINKEVIČIENE Monika, Alfonso — MB vyr. bibliote niam konkurso turui buvo paruošti ir pateikti minėti kininkė. V. Marcelio, K. Vitkausko ir A. Surblio darbai. Tuo tarpu TSKP istorijos Bagdonas, VU dėstytojai, katedroje jau vyksta studen TRUMPAI karinės katedros darbuoto tų mokslinių daibų peržiūra, jai. kurie bus pateikti busimie VU Didžiojoje auloje Įvy Pranešimą apie Didžiojo siems konkursams. Pirmieji iš šių darbų bus perskaityti ko minėjimas, skirtas Perga Tėvynės karo metus perskai šių mokslo metų SMD kon lės dienai. Jame dalyvavo tė pulkininkas S. KancediVU prorektorius B. Sudavi- kas. ferencijose. R. KELIUOTIS člus, partinio komiteto sek retoriaus pavaduotojas J.
Penktakursis Romas Cesnavičius labiausiai vertina tai, kas padaryta. Neužtenka paruošti vien plano. Reikia įvykdyti visus jo punktus. Jeigu planas nevykdomas, sekretorius turi teisę įpareigoti delsiantį studentą, atsakingą už renginio ar darbo organizavimą, — Visuomeninė veikla
AŠ. STUDIJOS. VISUOMENINE VEIKLA.
Aktyvumas — charakterio bruožas ir Vilma ateina. Tačiau man teks gerokai lukterėti, kol galėsiu pasi kalbėti su Vilma Šleinolaite. Kol sekretorė išaiškins SSB sąlygas grupei studentų, kol atsakys į keletą telefono skambučių, trečiakursio Ar vydo Laurinaičio paklausiu, koks, jo nuomone, ryškiau sias turėtų būtį visuomeni ninko bruožas? — Be galo svarbu visuo menininkui būti pavyzdžiu savo draugams. Rodyti inioiatyvą, pradedant grupės renginiais. Mokėti lengvai bendrauti su žmonėmis ir įtraukti juos į savo veiklą. Labai vertinu principingu mą. Jeigu ką užplanavai, už sibrėžei, padaryk iki galo, kad ir kaip sunku būtų.
ŠIANDIEN
įpareigoja būti geru stu dentu. Savo laiką būtina suplanuoti ir kuo raciona liau jį panaudoti. Jeigu per paskaitą skrajosi padebe siais, daugiau sugaiši ruoš damasis seminarui, egzami nui. Antrakursė Virginija Stonkutė, šįmet išrinkta kul tūros klubo pirmininke, kuo puikiausiai susidoroja su savo pareigomis ir studijuoti sekasi neblogai. Tiesa, meninių kolektyvų apžiūroje kibernetikams ne itin pavyko. Priešpaskutinieji liko. Tačiau Virginija ne nusimena. Kitąmet pasi temps. Ne bėda, iš kolegų pasimokai, pasisemi patir ties. Užtat kiek kartų kiberne tikai nuskynė laurus sąjun
giniuose sąskrydžiuose, spor to spartakiadose, kiek me dalių, kiek prizų laimėjo konferencijose. Iš sekretorės sužinau, kad komjaunuoliškam darbui va dovauja 250 žmonių. Tačiau susidaro šiokių tokių sunku mų, nes fakultete labai daug studentų. Tad visus juos aprėpti, pažinti nėra lengva. Todėl sunku palai kyti glaudžius ryšius su pir minėmis komjaunimo orga nizacijomis, susikoncentruoti vieningai veiklai. Laimėji mai rodo, jok aktyvistams noro veikti, entuziazmo ne trūksta. Kaip sekasi visuomeninin kams derinti darbą su pa skaitomis? Ar visada ir vi sur jie būna aktyvūs? 40% komjaunimo komiteto narių žiemos sesiją baigė be trejetų. Bendras vidurkis — 4,06. Dauguma visuomeni ninkų pateisina savo vardą. Tačiau buvo ir vienas sko lininkas. Žinia: šaukštas de guto visą medaus statinę gadina. Taigi, kur šio reiš kinio šaknys? Visuomeni ninkas pats kaltas. Jam su teiktos nedidelės lengvatos: gali praleisti keletą paskai tų. Tačiau įtikėjęs savo vi suomeniškumu, praleidžia kur kas daugiau. Tai ypač atsiliepia egzaminų metu, kai nedaromos jokios nuo laidos. — Kiekvienam studentui kartą per mėnesį tenka bu dėti, saugoti viešąją tvarką mieste. Atsitiko taip, kad j paskutinį budėjimą vienos
A. RUMINAITE
grupės studentai nenuėjo. Paklausti, kuo jie motyvuo ja savo elgesį, atsakę: mes saviveiklininkai, mums ne reikia. Kas gi budės, jeigu fakultete kas antras choris tas. Tikrinimui, kaip studentai lanko paskaitas, organizuoja mi specialūs reidai. Juose dalyvauja tie patys visuo menininkai. Tai nėra efekty viausia priemonė. Trukdo mos paskaitos, trukdomi ak tyvistai. Kas iš to, jeigu visi gaus papeikimus? Man regis, kad „bėglius" turi auklėti grupės draugai, auk lėjimo įrankiu pasirinkę iro niją. Pasišaipytų vieną kitą kartą, šmaikštų žodelį mes teltų ir padėtis iš karto pa sikeistų. Grupių akademinių Sektorių vadovams iškyla uždavinys paveikti savogrupių draugus. Visokių sunkumų iškyla visuomenininkams. Masiniam renginiui ir patalpas ne vi sada surasi. Ir diskotekoje ne visuomet linksma būna. Mūsų kolektyvas pernelyg moteriškas, — sako Vilma. Vilma man nusišypso ir suokalbiškai taria: — Tačiau mūsų kaimynai fizika: —• vieni vaikinai.. . Vėl suskamba telefonas. Vilma pakelia ragelį. Klau sausi šurmulio kabinete ir mąstau, jog tokių žmonių jokios bėdos nepalaužia, jog jie niekada nepraranda op timizmo. Audra ŠIMAITYTE, neetatinė „T.S." koresp.
Tarybinis studentas 2
canj/Binis: SCLioencas INTERVIU
sakinga LLKJS CK darbuoto ja R. Mašanauskaltė šiemet į sąskrydį taip pat atvažiavo. O VU komjaunimo komi teto sekretorė D. Kargytė sąskrydžiuose yra dalyvavu si ir kaip EKF fakulteto ko mandos narė, ir kaip vado, vė. Matyt daugiausia sąskry-
mo mitingas. Jaine kalbėjo LKP Švenčionių rajono pir moji sekretorė V. Purvaneckaltė. Tarybų Sąjungos Did vyris V. Urbonavičius, Šven čionių rajono ir Universite. to komjaunuoliai. Na, o po to Įvyko sto vyklos uždarymas, apdova nojimų įteikimas.
4
— Ir kam jie buvo įteik
ti?
TRADICINIS KOMJAUNIMO IR JAUNIMO SĄSKRYDIS Gegužės 7—9 dienomis Švenčionių rajone įvyko tradicinis aštuntasis Univer siteto komjaunimo ir jauni mo sąskrydis skirtas Tary bų Lietuvos išvadavimo 40mečiui. Sąskrydin susirinko VU studentai susumuoti sąjungi nio žygio kovų ir darbo šlovės vietomis rezultatų, pagerbti Didžiojo Tėvynės karo dalyvių atminimą. Į redakcijos klausimus paprašėme atsakyti VU kom jaunimo komiteto narį, atsa kingą už karinį-patriotinį darba MaF diplomantą Al bertą SERMOKĄ. — Kelintą kartą dalyvau jate sąskrydyje? — Ketvirtą.
—Įdomu būtų, sužinoti, kas dar dalyvavo sąskrydy je nebe pirmą kartą? — Reikėtų paskaičiuoti — kas sąskrydyje, sakykim, da lyvauja penktą šeštą kartą. Štai Universiteto SDAALR pirmininkas A. Sapožnikovas — ne tik dalyvauja są skrydžiuose, bet jis visuo met yra vienas iš energin giausių sąskrydžio štabo na rių. Buvusi VU komjaunimo komiteto narė, šiuo metu art.
liaudies ūkio šakose. Visus besidominčius gam ta ir jos problemomis kvie čiame į VPF Gamtosaugos skyrių. Tikrai . nenusivilsite..
Prabėgo penkeri metai po Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus minėjimo. Per šį penkmetį mokslo isto rijos tyrinėtoja: atskleidė, išaiškino ir paskelbė nema žai naujų daugiau ar mažiau svarbių faktų bei apibendri nimų. Tuo pačiu jau apžvel gtas bei aptartas ir jubilieji nių Universiteto renginių derlius. ..Mokslo" leidykla šiam tikslui ir išleido gau siai iliustruotą veikalą „Vilniaus universitetas am žių sandūroje" (Vilnius, 1982). Nuo mūsų neatsilieka ir kaimyninės Lenkijos Liaudies Respublikos tyrinėtojai. Be jau anksčiau minėtos L. Pechniko monografijos „Vil niaus universiteto suklestėji mas", tuo pat metu pasirodė ir antras svarbus leidinys — Lenkijos mokslų akademijos Mokslo, švietimo ir techni kos istorijos instituto išleis tas Henriko Baranovskio pa rengtas „Vilniaus universite tas 1579—1939. 1945—1982 metų bibliografija". Taj Torunės universiteto bibliote kos pastangomis 2000 egzem pliorių tiražu išėjęs darbas (H. Baranowski. Universytet VVilenski 1579—1939. Bibliografia za lata 1945—1982).
Šimto trisdešimt keturių puslapių leidinyje suregistruota 1163 spaudiniai -ir 33 darbai papildyme, be dar 30 nenumeruotų biografijiĮ. Taigi, palyginti su tokio pat pobūdžio Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojų parengtu ir 1979 m. išleistu dvigubai didesniu darbu (342 psl. ir virš 3000 su personalijomis pozicijų) yra reikšmingas ir naudingas leidinys, visų pirma todėl, kad jame atsispindi visuose kontinentuose, nuo Europos iki Australijos išleisti tyrinėjimai nežiūrint nei kalbos, nei spaudinio pobūdžio. Todėl jame yra ir mums nežinomų arba tik nuogirdomis žinomų darbų, antra, suregistruoti daugiau ar mažiau originalūs, nekompiliaciniai ir nesikartojantys spaudiniai — visų pirma stambūs mokslo tyrinėjimai, atskiri straipsniai rinkiniuose, periodinėje spaudoje, o stingant tokių, ir mokslo populiarinimo straipsniai. Bandymas pasauliniu mastu apžvelgti padidėjusį susidomejimą Vilniaus universiteto istorija ir su tuo susijusį publikacijų pagausėjimą yra labai svarbus ir praklišiai naudingas darbas. Juo labiau jis svarbus, kad bandyta aprėpti spaudinius pasauliniu mastu be išlygų tiek teritorijos, tiek kalbų, t:ek formos atžvilgiu. Žinomą, toks didelis užmojis ir didelis darbas visada susiduria su sunkumais, priklauŠančiais ne nuo rengėjų, ir galimos spragos. Autorius labai gerai susipažinęs su ankstesnėmis Viiniaus universitetui skirtomis
kaitą. Žinios, gautos kom jaunimo organizatorių mo kykloje, man padėjo spren džiant daugelį šių proble mų. Tikiu, kad kiekvienam komjaunuoliui yra naudinga lankyti šios mokyklos užsi ėmimus, nes tai padeda ak tyviai dalyvauti komjauni mo darbe ne tik aukštojoje mokykloje, bet ir mūsų bu VPF vertėjų-konsultantų simajame darbe.
informacijos pritvinkusiame pasaulyje. Ir kaip nenulenk ti galvos prieš savo Alma Mater, kuri taip dosniai da lija žinias, kuri į rankas tau R. ZARENKAITĖ įspraudžia dar vieną aštrų Biologijos spec. kaltą. Kaip nedėkoti savo II kurso studentė anglų kalbos dėstytojai Iza belei Steponavičiūtei, kurią taip norėtum vadinti MO Moki kalbą — žinai KYTOJO vardu.
Šiemet Universiteto Visuo meninių profesijų fakultetas išleidžia X laidą. 500 absol ventų bus įteikti VPF baigi mo pažymėjimai. Apie šio fakulteto svarba pasisako kai kurie skyrių absolventai.
Gamtos mokslų fakulteto studentus gamtos apsaugos problemas jaudina daugiau, negu kitus Universiteto stu dentus, tai galima spręsti iš to, kad kiekvieną rudenį į VPF Gamtos apsaugos skyrių susirenka nemažas būrys bio logų, geografų, geologų ir tik vienas kitas kitos specia lybės studentas. Gamtinės aplinkos apsaugos klausimai yra šiuo metu tokie svarbūs, kaip ir taikos bei žmonių mitybos problemos. Mes, gamtininkai, gana daug žinių gauname apie gamtosaugą iš bendrųjų gamtos disciplinų, bet didesnį žinių bagažą ge rokai papildome VPF Gam tosaugos skyriuje. Kaip kiekvieną rudenį, taip ir prieš dvejus metus supažindinti ir pakviesti VPF Gamtosaugos skyriaus vedė jo doc. V. Raškausko pradė jome lankyti gamtosaugos užsiėmimus. Pirmaisiais mo kslo metais mums skaitė pa skaitas fakulteto doc. V. Ščemeliovas' ir geogr. kand., Gamtinės aplinkos apsaugos viršininkas P. Korkutis apie atmosferą, jos cirkuliaciją ir taršą. LTSR Melioracijos ir van denų ūkio ministerija, Van dens išteklių apsaugos val dybos viršininkas R. Darškus skaitė paskaitas apie šalies
— Esate minėjęs, kad da lis rezultatų sumuojami dar neišvažiavus į sąskrydį. . .
džio dalyvių atvyko čia ant — Taip. Sąskrydyje var rą ar trečią kartą, nes stu žomasi daugiausia karinių dentas, sykį pabuvęs sąskry taikomųjų sporto šakų rung dyje, norės ginti savo ko tyse. mandos garbę ir kitąmet. Iki sąskrydžio būna susu — Trumpai apie sąskry muoti šie rezultatai: geriaudžio dienotvarkę. s'os sąjunginio žygio orga — Pirmąją dieną įsikūrė nizacijos, sieninės spaudos me stovyklavietėje ir orga ir vaizdinės agitacijos, vik nizavome PDG daugiakovę. torinos, visuomeninių moks Iškilmingame stovyklos lų referato, žiemos žygio, atidaryme kalbėjo TSKP is turistinio kategorinio žygio, torijos katedros doc. Z. Ru- ekspedicijos „Mano Tėvynė lys. Turbūt lietingos dienos — TSRS", nuotraukos kon nuotaiką praskaidrino origi kurso. nalus EKFF daiktinis rapor. Beje, šiemet fakultetai ga tas — eilės apie talką ir na atmestinai pateikė kai baitas balandis virš stovykla kuriuos duomenis. O štai, vietės. .. pavyzdžiui, nuotraukos kon Antrąją dieną vyko orien kurse negalujome skirti nie tacinio sporto bei šaudyn!k> kam ne tik pirmos, bet ir varžybos, taip pat fakultetų trečios vietos.. . Nebuvo komandos dalyvavo sukarin kam. Nuotraukos pateiktos toje turistinėje estafetėje, konkursui netvarkingos. kurios trasą padėjo įrengti — Ką norėtumėte palinkė Universiteto turistai fizikas ti kitų sąskrydžių organiza G. Jonušauskas ir matemati toriams? kas R. Jakštys. — Džiugu, kad sąskrydis Vakare stebėjome studen yra tradicinis, tačiau matyt tiškas miniatiūras. Pasirodo, būtų naudinga keisti kai ku išradingų; šmaikščių žmonių rias tradicines formas. Rei gausu GF, MaF, FilF. kėtų pabandyti... Trečiąją sąskrydžio dieną, — Kitais metais Jūs, kaip Pergalės dieną prie partiza jaunasis specialistas dirbsite nų Šlovės pilkapio, supilto MaF. Ar atvyksite į sąskry Švenčionių rajono ir VU dį? komjaunuolių, įvyko atmini — Būtinai.
Dešimtoji laida Ne tik saugoti
— Pirmąją vietą iškovojo EKFF, antrąją — matemati kai, trečiąją — gamtininkai. Po to fakultetai išsirikiavo taip: IF, FF, PF, FilF, KChF, TF, MF.
REIKŠMINGAS UNIVERSITETUI LEIDINYS
kelią
ir respublikos gėlų vandenų išteklius ir apsaugą bei Pa saulinio vandenyno. proble mas. Žemės gelmių turtų, flo ros ir faunos panaudojimui ir apsaugai buvo pravesta nemažai užsiėmimų, ku riuose buvome supažindin ti su pasaulio, šalies ir res publikos problemomis (prof. M. Natkevičaitė - Ivanauskie nė, doc. I. Šarkinienė, doc. R. Kazlauskas, doc. A. Mačionis, doc. R. Gailius). Pir mųjų mokslo metų užsiėmi mai baigėsi prof. A. Basaly ko paskaita apie gamtinės aplinkos landšaftus ir jų pa siskirstymą respublikoje bei jų tikslinį panaudojimą. Antraisiais mokslo metais išgirdome iš LTSR Gamtos apsaugos komiteto darbuoto jų labai daug teisės pagrin dų žinių, liečiančių gamto saugą (V. Baškys), Lietuvos saugotinas teritorijas ir pa minklus (K. Balevičius, V. Beržinskas, G. Tursa). Ypač didelį ir gilų įspūdį padarė doc. R. Lekevičiaus paskai ta „Aplinkos užteršimas ge netiniu aspektu" ir kiti užsi ėmimai. Nepaprastai greitai praėjo tie dveji mokslo metai. Įsi gijome gana daug teorinių žinių, kurias galėsime sėk mingai taikyti baigę Univer sitetą ir dirbdami įvairiose
Kai prityręs stalius ima į rankas kaltą, vargu ar jis kada pagalvoja, kad tas kal tas gali būti atšipęs. Gero mei stro įrankiai visada paruošti. Gal atrodys keista, jei mė ginsime išvesti paralelę tarp to staliaus ir. . . kalbų. Ži noma, gimtoji kalba mums visada buvo ir bus lyg ran kos. Tačiau kad ir kokios tvirtos būtų tos rankos, vis ko jos nepajėgia padaryti. Rankose reikia laikyti kaltą. O ir tų kaltų ne pro šalį turėti įvairių. Vienur pri reiks platesnio, kitur — siauresnio. Taigi, tie kaltai visai kaip svetimos kalbos — kuo jų daugiau, kuo jie aštresni, tuo šauniau ir kū rybingiau gali darbuotis. Mūsų. Istorijos fakulteto studentų, prieš metus baigu sių Visuomeninių profesijų fakulteto anglų kalbos vertėjų-konsultantų skyrių, spe cialybės įvairios: psicholo gai, istorikai, žurnalistai. Darbuosimės mes taip pat labai skirtingose liaudies ūkio srityse. Bet norėtųsi ti kėti. kad visur mums pra vers tas papildomas įran kis. Juk kaip nesidžiaugsi, kad per ketverius metus su gebėjai prarasti pagarbią baimę anglų kalbai, kad ne sivaržydamas į rankas galį paimti tiek anglišką grožinę, tiek specialybės knygą, kuri dar taip neseniai atrodė to kia žavinti ir. . . nepasiekia ma. Svetima kalba, jei tik su gebi ja naudotis, tampa svarbiu, net būtinu įrankiu
skyriaus IF V kurso grupė
...bet ir busimajam darbui Kiekvienais metais prie Visuomeninių profesijų fa kulteto organizuojama Kom jaunimo organizatorių mo kykla. Joje nagrinėjami įvairūs komjaunuoliško dar bo klausimai. Aš mokiaus; šioje mokykloje 1982—83 mokslo metais. Užsiėmimus vedė Universiteto komjauni mo komiteto nariai, fakulte tų komjaunimo komitetų sekretoriai. Jie supažindino su įvairiomis komjaunuoliš ko darbo organizavimo pro blemomis ir uždaviniais. Mokykloje buvo nagrinėtos temos „VLKJS įstatai". , VPP ir Lenininės įskaitos organizavimo aukštojoje mo kykloje", „Komjaunimo na rystės ir įskaitos klausimai", „Komjaunimo prožektoriaus darbas", „Grupės komjauni mo susirinkimo organizavi mas ir pravėdintas". Viena me užsiėmime nagrinėjome fakulteto komjaunimo komi teto dokumentacijos tvarky mo problemas. Šis užsiėmi mas vyko EKFF komjauni mo komitete, kurio nariai pasidalijo savo patirtimi. Ši mokykla man labai pa deda mano komjaunuoliškoje veikloje, dirbant fakulteto komjaunimo įskaitos vedė jos darbą. Darbo pradžioje man iškilo nemažai klausimų dėl neišsirašiusiųjų ir neįsi rašiusiųjų į komjaunimo įs
Vitalija KANlSAUSKAITE, FilF III kurso studentė, fakulteto komjaunimo komiteto įskaitos vedėja
Bandėm įminti orato rinio meno paslaptis Jaunojo lektoriaus mokyk los pagrindinis tikslas — suteikti klausytojams žinių iš oratorikos meno, paskaitos paruošimo ir pravedimo me todikos, lektoriaus etikos ir kitų klausimų. Todėl mums, būsimiesiems pedagogams, įvairių įstaigų darbuotojams yra būtina ir naudinga iš mokti nuosekliai, raiškiai perteikti žinias, išmokti ben drauti su žmonėmis paskai tos, pamokos metu. Daug žinių suteikė prof. A. Pau lauskienės, doc. J. Balkevi čiaus ir kitų paskaitos. La bai patiko prof. J. Markulio paskaitos apie žymiausius Lietuvos oratorius. oratori kos meno pagrindus. Tai pa skaitų ciklas, kuris duoda tai. ko nerasi nė viename vadovėlyje. Kaip matyti iš minėtų pa skaitų, priemonių, Jaunojo lektoriaus mokykloje mes nenuobodžiaujame. Todėl tik stebimės, kadėl. dalis stu dentų, panorusių lankytį Jaunojo lektoriaus mokyklą, dažnai praleidžia paskaitas. V. PTAKAUSKAITE, R. MIKUClONYTĖ, Jaunojo lektoriaus mokyklos klausytojos
bibliografijomis bei biografiniais žodynais, ypač Lenkijoje, Lietuvoje ir Rusijoje išėjusiais leidiniais. Gana gerai suregistruoti ir pokario metų darbai, pasirodę Lenkijos spaudoje, ką ne visada buvo įmanoma padaryti su kitų šalių spaudiniais. Taip liko neužregistruota St. Goštauto 1979 m. Bolonijoje -išspausdinta ispanų kalba knyga „Dos humanistas espanoles dėl siglo XVI eb Italia, Polonia y Lituania: Antonio Agustin y Pedro Ruiz de Moros" (dedikuotas VU jubiliejui), Stepono Batoro universiteto prof. J. Lukoševičiaus monografija „Atsiminimai ir laiškai" (Vilnius, , Mokslas", 1982), ne kalbant jau apie smulkesnius darbus. Tokio užmojo veikale spragos tiesiog neišvengiames, todėl autoriui H. Baranovskiui negalima priekaištauti, nei juo labiau menkinti jo darbo kultūrinės, mokslinės ir informacinės reikšmės. H. Baranovskio Vilniaus universitet0 bibliografija la. , .... . )ai reikšminga Lietuvos mokslo ir kultūros tyrinėtojams, o tuo pačiu ir kitų šalių makslininkams. nes . . mol<slas nera uždaras vienos valstybės ar tautos reikalas, Jis daugybe gijų susijęs ne tik su kajmyninių, bet ir to , , . , mokslo ir kultūros istorija. Todėl šis darbas yra malonus siurprizas,
'
V. BOGUŠIS, Mokslinės bibliotekos darbuotojas
Gyventi nuotaikingai ir prasmingai Bibliotekininkystės ir bib liografijos specialybę Vil niaus universitete pasirinkau ne be abejonių. Mat nuo vaikystės mėgau muziką, šo kį, būdama moksleive daly vaudavau Ryšininkų kultūros namų estradinių šokių rate lyje, vėliau Profsąjungų kul tūros rūmų šokių liaudies kolektyve „Vaiva". Todėl, ruošdamasi darbui su knyga, dažna; pasvajodavau ir apie šokio meno studijas. Svajo nės tapo realybe įstojus į Universiteto visuomeninių profesijų fakulteto choreo grafijos specialybę. Pastaro sios studijos vyksta Univer siteto nusipelniusiame dainų ir šokių ansamblyje, vado vaujamame LTSR . nusipel, niusio artisto Vido Aleksan dravičiaus. Čia ne tik tobu linama šokio atlikimo tech nika, bet gaunami ir teori niai klasikinio bei charakte rinio šokio pagrindai. Sistemingas darbas ugdo meistriškumą, o šokio po mėgis verčia domėtis chore ografijos istorija, liaudies šokio menu. Koncertų metu (o jų vien praėjusiais me tais buvo virš 50) ugdomas sceninės kultūros pojūtis. Šokėjams vadovaujančios an samblio vyr. baletmeisterė LTSR nusipelniusi artistė Ta mara Kalibataitė, dėstytojos Alina Kirvaitienė, Teresė Kriščiokaitytė ne tik padeda ugdyti šokio techniką, bet ir moko, kaip dirbti su žmo nėmis. Vienu metu studijuoti bi bliotekininkystę bei biblio grafiją ir šokti ansamblyje — nelengva, tačiau turininga. Taip jau prabėgo treji įtem pto darbo metai, o už poros įsigysiu choreografo ir bib liotekininko specialybes. Olga STIRPEIKAITE Istorijos fakulteto III kurso studentė
3 Tarybinis studentas CHH HMCHHOro CKAOHeHHH). AnaAH311pOBaAHCb XpHTepHH
pa3AHqenuH npu3HaKOB TH11OB. B 3TOM nAąHe
othx
pacTeKCTsr Ha «HeiiųepKOBHOCAaB^II-
CMOTpeHbl TpaAbltOMB CK0M. JKhboh HHTepec BbI3BflAO pHBafl CTHAHCTHKy CKOpiI- BbicTynACUHe ao,I- ®FY B. H. «R3mk 1IHHCKHX lipeAHCAOBHŪ, UOĄ- ūeKMoiiaca Ha -reMy uepKHBaeT caojkhoctb H3M- KHTa6a XVII b. (KY - 1416)
UNIVERSITETAS:
DATOS,
ŽMONES,
DARBAI 4-
Nūdienos kryžkelėje
Mokslinę ir ūkinę zoną nu mokslų kandidatas A. Ryliš- mą, jau Vilniaus hidrotech matoma išdėstyti išilgai kelio kis) savo veiklą pradėjo 1975 ninės statybos kolonai baigus Antakalnis—Naujoji Vilnia. metų rudenį. Į skyrių atėjo darbus, atkūrė V. Kliučius, Numatyti tarnybiniai įvažiavi dirbti D. Misiūnaitė ir V. Ci- 1981—1983 metais dirbęs mū y HHBepc niTeTa • npoxoAHAn mai, ūkio kiemas su sandė cėnienė. 1976 m. gegužės sų botanikos sode vyr. inžib KOHieKcre couhoahhibhcthAHHrBHCTHueCKHe MTemiH Ha Ka CKOPHHHHCKHX H3,\aHHŪ. liu, dirbtuvėmis, garažu. mėnesį įsidarbino D. Kunigiš- nieriumi-hidrotechniku. PaTeMy «CKopiiHHiicKHe Tpaynnpoiįi. C. A. Aa3VTKa, uecKOH cmyaųnH 3hoxh». Stambiausias statinys šioje kienė, o vėliau — Gamtos aiškėjo, kad vanduo į fontaUHH B BHAbUIOCe», opraHH30- AOK-rop HC10pHHeCKHX HayK, Ct. HayHH. COTP. llHCTHTy- zonoje — maždaug 1,2 ha dy fakulteto absolventė biologė ną buvo tiekiamas iš devyBaHHbie KaiįieAPOH pyccKoro 3aHHTepecoB3A npHcyrcTByio- Ta jt3biKO3iiaHnn AH BCCP džio eksperimentinių šiltna l. Rimkutė-Noreikle.nė, lauko niais metrais aukščiau esanH3biKa. Ha HTeHHH. nocnaiųeH- 1UHX CBOH.M BbICTy HAOHHeM II. H. KpeMKo roBopHA o mių kompleksas su katiline. darbininkė, vėliau inžinierė ir čio aukštutinio taisyklingos Hbie H3BecTHOMy 6e.\opyccKo- Ha tcmv «MeT0AHKa onpe,\e«CKopHHe H rpaAHUH«x yno- Projektuojama ir atskira oian- vyr. inžinierė B Veivėiytė formos tvenkinėlio (šaltinio mY, npocBeTHTeAio-rvMaHHC- achhh AarnpoBKn n MecTa TpeŪAeHHM ųepKOBHOCAaBHH- žerija. (dirbo iki 1933 metų pavasa- lovio). Na, o bėdos dėl užt ry, 6biAH npitrAaiueiibi > q BHbte HairHcariKa pyKoriHceū (na ckoto H3biKa b crapoOeAoPritaikomi nūdienos porei- r.o). vankų sėdimo, nuošliaužų, Mockbu, AeHHHrpaAa, Ynpaii- npuMepe <I>HpAeHCKoro ciihcpyccKOH nHCMeHH0cTH», a kiams ir senieji įdonios arį Iiairėnų totali kos sodą filtracijos nesibaigia .Tvenki Hbi, EeAopyccHH h AiirBbi. Ka riepooro Ahtobckoto CTa- Aoų. A. A. HapyKOB (To- chitektūros dvaro pastatai: buvo perkeltos \ ytėnų sodi- nių sistema rekonstruota sku raioKe AeMOHCipa- MCAb) ---- O Htphhh otkpma npopeKrop TyTa», a «AHHrBHCTHMCC- arklidės (čia bus administra ninkystės-daržininkystės ban- botai ir reikalauja pastovaus h K0M BTY no HayuHoū ‘tacni, np,-uĮ>. ųneii H3ABHHbix hm kiiht HOBaTOpcTBe Bhachckhx cinis korpusas), vę žirninė, dymų stoties Rojaus (Ignali dėmesio, priežiūros ir pttOį ■ H. TpHroHHC. Co BciynHTeAb- (įiOTorpaiįmū c H3O0pa>KeHH- lI3AaiiHH <I>. CKOP>IHbI». A. svirnas-malūnas, nuošaliau nos raj. Dūkšto ap.) atrami selėjimo darbų. PM pa3AH<riibix Ha'iepTamiH A. HblM AOKAaAOM «<I>. CKOpHHa naBAOBeų ---- o POAH esantis didžiulis kluonas. Iš nio punkto Ribes genties ko Be generalinio plano, n «CKpOpHHHHCKHX H3ABHHM h BiiAbHioc» BbicTyniiAa 3aB. 6vkb, BtTpeqaiomiixcH B likęs Kairėnų dvaro pastatų lekcijos ir pradėti platūs se „Lietkelprojektas" 1978 me naMHTHHKax. KOAH<pHKaųun hopm GeAopycKacįieAPofi pyccKoro aibiKa, nncbMeHHbiX kompleksas 1980 metais pa lekciniai serbentų ir agrastų tais projektavo tik pagrindi KOHKpeTHMX CKOTO THIla iipii.Mepe sacAyžKeHHbiH npenoAaBaieAb Ha KHHJKHOCAaBHH- , skelbtas v etinės reikšmės ar tyr mai: Oi c ai ai eksperi- nį žiedinį kelią (projekto 1 AaHHMx CKOTO H3bIKa H Aht. CCP, aoU. A. B. CyAa- naAeorpaiį>nųecKHx OTpaiKeiIHH chitektūros paminklu. ment.nės pomologuos sky- vyr. inžinierius L. Antanavi BpeaBTop ycraHaBAHBaeT EHneHe; b AOKAaAe roBopHHX B BHAeHCKHx rpa.MMaTHEksperimentinių iaukų ZO- r.us įsteigtas Rektoriaus įsa čius, aut. A. Kairys), kitu AOCb, MTO HeAOArHM no Bpe- m» noflBAeHHH stoto cnucsa Kax XVI—XVII BB.» noje turi Įsikurti medelynai, kymu 1976 m. liepos 1 d. kategorijij kelių projektai MeHH SbiAo npeSbiBaHne 0. h npiiMepHoe ero MecTO Hafi- 1977 metų pavasarį pradėjo liko nebaigti .Žiedinio kelio TKhbo h HiiTepecHo npom-j augalų genėtin ų tyrimų, TlpOtį). CHHTBeT, CKOPHHBI B BeAHKOCAaBHOM IIHCaHHH. tyrimų. ekspc.ri- dirbti skyriaus vedėjas agro statyba Vilniaus 9-oji kelių ah SeceAM 3a KpyrAbiM ero-, ziolog nlų MecTe Bhachckom. ropoAe, hto TOMHoe mccto HanncaHiiH aom no npoSAeMe «<P. Cko- mentnės pomologijos ir ki- nomas E. Meidus. s'atvbos valdyba pradėjo dar Ha ocHOBe HMejOTųuxcH b KOTOpblH 0H OMelIb ax>6ha Dendrofloros (Medelyno) ’htg metų rudeni ir vykdė piiHa b KOHTeKCTe conpeMeH- t i skyriai. H CMHT3A CBOeŪ BTOpOii po- AaHHbiū momcht naAeorpaiįiH- Hbix HccAeAOBaHHii», įAe aKskyrius, pradėjo veikti 1976 ’ 980—1981 metais, tačiau AHHrBHCTHHecKHX Ahhoii: He 6oAee 15 Aer, no <ieCKHX H metų rudenį. Skyriaus moks darbai užsitęsė, liko nebaigti. THBHO BblCTynHAH b npeHH- PIRMIEJI BOTANIKOS HeH3MepHMO ueAHKHM 6bIA0 AaHHbIX yCTŪHOBHTb noKa He SODO SKYRIŲ ŽINGSNIA! linis vadovas doc. V. Raš Tr ligi šiolei nebesulaukiame S1X SoAbUllIHCTBo AOKAaA'IH303MOJKHaname hm aoao aah oOpąe- npeACTaBAaeTCB kauskas. Pirmoji skyriaus kelininkų. KOB. AKTHBHOe ynacrae b Apleista pusiau HbIM. CTBeHHO-noAHTHMeCKOH >KH3Naujasis botanikos sodas darbuotoja — vyr. inžinierė pastatyta kelio trasa, genda AHCKyCCHH npHHJLAa Aoų. YcneHCKiiH npoij). B. A. HH BOCTOMHOCAaB»HCKHX Iia'— savotiški Gamtos mokslų G. Vaurutė. Vėliau į skyrių supilta mnn A. AnpHMeHe. smėlio ir skaldos POAOB. BeAb HMeHHo B BHAb- (MOCKBa) B AOKAaAe «IIOAbj fakulteto, viso Universiteto atėjo dirbti E. Naktinytė (dir Ha AHHrBHCTHqeCKHx MTe„pagalvė”. b Hioce, b 1522 r., HanenaraA CKaji ncaATbipb, H3Aanna» I plėšiniai pareikalavo ir reibo 1977 — 1980), A. Knyvie1638 r.» oTMenaer, 1I1IHX 6bIAH lipeACTaBACHbl H oh nepByio yneCHyro khh- Ebbc b (kalauja sutelkti fakulteto ko nė (1977- 1982), skyriaus ve 1981—1982 metais Vilniaus CTeHAOBbie A°KAaAbi: Aoų. M. ry — «MaAyio noAopmKHvro hto ncaAibipi, CtiAa nepeBelektyvo pastangas. Daug ener dėjas S. Deveikis (nuo 1978 melioracijos statybos monta K. CnBHųKeHe «BapnaHTKHH>Kuuy», KOTopan HaiUAa ACHa c HepKOBHOCAaBHHCKOrO gijos ir laiko Kairėnų prob m. ), J. Juzolėnas (1978— vimo valdyba (darbų vykdy HBAeHHH MOHaxa- HOCTb AHaAeKTHbIX npoAo.vKaTeAH b AHųe Hna- Ha nOAbCKHH B3bIK lemoms atidavė fakulteto de 1980), I. Noreikienė (nuo tojas T. Budreika) įrenginė b pyccKHv roBopax Ahtbm h jo didžiulę drėkinimo sistemą Ha <I>eAopoBa npn cO3AanHH MH BHAeHCKOrO CB»TOAyxOBkanas R. Tarvydas, biologinių 1980 m.). ee npHMHHMn, Aoų. M. M. (drėkinamas plotas apie 50 hm nepBoii opnrHHaAbnoH CKoro MOHacTbipa h H3Aana katedrų vedėjai. Nuo pat pir Jau 1976 metų rudenį G. 3aKapb»H «YqeT AePHBaUHOHyneGnon KHHrn — CAaBHHo- b EBbe — BeBnce. 3Ta ncaA mųjų Botanikos sodo veiklos Vaurutė surinko 87 rūšių su ha): pastatė siurblines, įrenlipiH HCTbipb npeAHa3iia<iaAacb aah HOii HCTOPHH CAOBa pyccKoro SyKBapn 1574 r. mėnesių (1974 m.) Kairėnuose medėjusių augalų sėklų, pra gė vandens padavimo liniją cAoBoo6oa30BaOorocAyaceHHH h cBHAeTeAb- CAeAOBaHHH dirbo agronomės V. Raubie- dėjo rūpintis medžių ir krū (2,5 km) iš Viršupio upelio, 113BecTHbIH HCCAeAOBaTeAb Mapožemines trasas, O TeAbHoro 3HaqeHHsi (Ha nė ir M. Kavaliauskienė (dir mų kolekcijos sodinukų per paklojo CKopiiHHaHbi, npotį) A. H. CTByeT, T3KHM o6pa3OM, TepnaAe npHAaraTeAbiii.ix c įrengė hidrantų lizdus. Drėki B03MOJKHOCTH npaBOCAaBHOkėlimu įš botanikos sodelio bo iki 1979 m.). Pirmieji Kai BAaAHMHpoBac b CBoeM AOK cTapoOeAoro 6orocAy>KeHHjr na novb- cy<įxįj. -A-biii B Vingio parke, užsakė daug nimo sistema atiduota naudo rėnų botanikos sodo darbinin AaAe «HoBoe b cKopnHiiane aou. A. tačiau esant netvarkin ckom H3biKe b IOro-3anaA- pyCCKOM H3bIKe)», kai buvo P. Kantakevičius, J. sėklų pavyzdžių pagal katalo ti, nepno,xa» nocAeBoeHHoro Hoii Pycn. AHaAH3 hoaecko- H. AyHAaŪTe «TeHe3Hc cv(J>- Kantakevičienė, B. ir I. Jan- gus iš šalies ir užsienio bota gai elektros įrangai, sistema paccKa3aA o npoĄeAanrrbix ro H3biKa npeAHCAOBHH H (Įhikcob HMen cyiųec njHTeAs- kūnecai, V. Kaušylienė-Lukša, nikos sodų, pradėjo kaupti kol kas neveikia, stovi tušti HM pa3bICKaHHflX H HaxoAycTaBHbix VKaaaHHH aomoh- Hbtx (Ha MaTepnaAe cAaBHH- V. Mikalkevičienė, vijoklių ir kitokių sumedėju ir naujieji tvenkiniai. B. NastaKax B oŪAaCTH CKOpHHHUHbl 1979 metų pavasarį buvo OTKAOHeime ot CKHX H 6aATHiiCKHX H3MK0B), ravičienė, J. Orlovskis, s. sių augalų kolekciją. 1977 H OTMeTHA. HTO 0. CKOpHIia, crpnpyeT noAbCKoii S3bIKOBOH HOpMBI ct. npen. T. n. BAacoBa «O Kraujelis, traktorininkas s. metais Kairėnų botanikos so nugriautos parko pašlaitėje no-BMAHMOMy, xOTeA cAeCAOB0OŪpa3OBaH HHTep(j>epeHUHIO HOAbCKO- neKOTOpbIX savavališkai pas Božerockis ir kiti. de išaugo pirmieji dendro- kiairėniškių 1 AaTb BHALHIOC ųeHTpGM pyCro c «pyccKOii mobohs. B TeAbHbix 0co6eHHocTax ciihctatytos pašiūrės, sandėliu Į naująjį sodą logų sėjinukai. 1978 metais Kairėnuose CKOro H3A3TeAbCTBa He TOAbCTaTyra pirmieji skyriai KHHre nanenaraHbi TatoKe kob Ahtobckoto ėmė keltis G. Vaurutė išaugino iš sėklų kai. Tais pačiais metais buvo Ko B BeAHKOM KHBJKeCTBe TypbHiioBa ųepKOBHOCAaBMHCKHe pirmosios keturios TeKC- 1529 r.», M. A. 1975 metais. Sodo direktoriu- 39 vijoklių rūšis, 1979 me*.iškeltos Ahtobckom, ho h 3a ero BHyTpeHHeii Tbt B nOAbCKOii TpaUCKpHlI- «K Bonpocy o mi buvo paskirtas miškų ūkio tais E. Naktinytė įskiepijo šeimos. Vėliau, iki 1983 me npeAeAaMH, ocobeHiio b uhh, no3BOAjnomHe nccAeAO- tpopMe CAOBa». tų Vilniaus universitetas iš inžinierius J. Meidus. Anks pirmąsias rožes. Mockobckom rocyAapcTseHYnaCTHHKH BaTb AHryprHier Koe npo«3AHHrBHCTHHeC- čiausia pradėjo veiklą Gene kėlė ir suteikė butus dar • TAe eiųe He ObiAo KimroneįtomeHHe K>ro-3anaAHoii Py KHx HTeHHH nOCeTHAH pyKO- tinių tyrimų (Lauko bandymų) NAUJOSIOS STATYBOS dvidešimčiai šeimų. Gyvento HaTaHHH. llonyAupHOCTb CKOcn XVII B. 0n6- skyrius, nHCHbin 3aA HayųHoū jų iškeldinimas - - tai pati įsteigtas Rektoriaus PRADĖTOS... PHHHHCKHX H3AaHHII nOA" B AOKAaAe B B. ŽKHBOBa AHOTeKn 6bIAH isakymu 1975 m. rugpjūčio 1 BTY, rAe sunkiausia (aišku, ne vieninTBepiKAaeTCH nx pacnpocr(MocKBa) «O TpaAH<l<iH itpeAcTaBAeHbt APeBHHe KHH- d. (skyriaus 1977 metų kovo 17 d. bu telė) problema. vedėja L. Bal paHeHHCM He TOAbKO B Be ynpoiųeHHoro ųepKOBHOCAa- m h H3AaiiHbin Ckophhoh čiūnienė, 1982 metais pavasariop mokslinis vadovas vo išleistas Lietuvos TSR MT AHKOM KHHiKecTBe Ahtob BBHCKOro H3bIKa H o 3iraue- «AnocTOA». H. (PereAbMaHac, doc. V. Randelis). -Bandymų protokolas, pagal kurį Van Kairėnų botanikos sodo skyckom, HO H na YKp.lHHe, H B HHH 3TOii TPaAHųHH AAJT rįlOp- 3aB. oTAeAOM cTapbix h peA- laukai buvo užsėti dar 1975 dens ūkio ir melioracijos bei rių darbuotojai persikėlė iš MoCKOBCKOii Pycn. MHpoBaHust pyccKoro Airre- KHX H3AaHHH, npOBeA transporto ir buvusių dvaro arklidžių pas HIITe- metų pavasarį. Nuėmus der Automobilių npoiįj. B. B. AHH'ienKO paTypHoro H3biKa» ObtAH paclių, ir darbininkai, ir vedėja plentų ministerijos buvo įpa- tato į naujesnes, patogesnes pecHyio 3KCKypcHio no yHn113 ToMeAH — aBTOp CAOBapn CMOTpeHbi ocHOBHbre xapax(centrinis šildymas, šiltas iki 1975 metų gruodžio mė- reigotos atlikti vandens CKOPHHHHCKHK H3A3HHH rO- TepHCTHKH npOTHBOnOCTaBAe- BepcHTery. pata’nas. nes:o dirbo nekūrenamoje pa įrangos ir kelių tiesimo dar vanduo ir pan.) BOPHA O POAH BnAeHcKHv H3- hhji pyccKoro n ųepKOBBOkad pastatų vežimi bus. Prasidėjo naujojo bota- Tačiau gaila, TOCTH O3H3KOMHAHCb C TO- talpoje — buvusioje AaHHH <D. CKopHiibi b Ae- CAaBHHCKOrO H3MKOB B UlbipOAOM, oKpeCTHOCTHMH Bh \b- nėje („triušidėje") — bandy nikos sodo statybos. 1978— rekonstrukcijos darbai nevyk MOKpaTH3aqiIH KH'OKHOCAa- KOBOM CO3HaHHH XVII — mų derliaus sandėlyje. Tą 1981 metais Kairėnų botani domi. nors pavyzdžiui, svirh XVIII b.. BtiAeAS- moca h noceTHAH My3eii BHHCKoro »3biKa, a npoiį). irauaAa mėnesi skyrius gavo patalpas kos sodas buvo ištisa statybų nc-malūno projektas atiduo A, H. IIIaKyH (Mhhck) — AHCb peAenaHTHbie AAH JTO- ABopeų yqeHbix b BepKSH. admūiistraciniame pastate — aikštelė. Anot direktoriaus J. tas dar 1978 metais. BBTOP «IIcTOpHH deAopyc- TO Bpe.MCHH npii3Hai<H buvus ose dvaro arklidėse. Meidaus, be patyrimo daug CKoro AHTeparypHoro H3biKa» n yKa3bmaAHCb Henct. npen. T. n. BAACOBA Nuo 1976 metų skyriuje pra teko vargti, ruošiant projek DARBUS DIRBA ZMONES (<j)AeKb CBoeM AOKAaAe, paccMaT- ipaABHbie npiimaKu Aoų. A. M. AYHĄAHTE dėto dirbti biologės R. Bur tines užduotis. Bet nelengneikienė ir V. Kleizaitė. nuo viau ir statyti... Grįžkime prie Kairėnų bo1977 m. — S. Žilinskaitė ir Apie Kairėnų tvenkinių tanikos sodo su mokomąjaG Aidietytė-Vengaiienė sistemos rekonstrukcijos ir eksperimentine baze skyrių Eksperimentinės pomolo statybos darbus plačiau jau veiklos. Pirmiausia dar kar vien grupės reikalus sten Jie stengiasi ne tik per guos skyriaus (skyriaus mok- rašėme („T. S.", 1980.X.31 ir tą apie žmones. giamės spręsti kartu, kon duoti mąstymą, bet ir slinis vadovas Stepas DEVEIKIS biologijos X1.14). Pridursime, kad ap fliktines situacijas mėgi skatina atsakomybę ne tikto unikalaus medinių vam X U botanikos sodo skyriaus Tęsinys. Pradžia nam išsiaiškinti, neužgau- vien kiekvieno už save, zdžių savitakio fontano sistevedėjas 26—27 anpeAH cero roAa b 3aAe 3aceAaHHii BHAbH<occKoro
VISI KARTU
Jau ketveri metai, mūsų grupė (MF IV k., 3 gr.) kartu. Nejučiomis ky la noras atsigręžti atgal ir pasižiūrėti, kas mus suar tino, susiejo vienus su ki tais. Galbūt tai, kad mes
dami vienas kito. Didelės reikšmės turi ir mūsų mokymosi specifika: per pratybas bendraujame su ligoniais. Kasmet mūsų atsakomybė už tuos žmo nes vis didesnė: jei pra džioje tik pastovėdavo me prie ligonio lovos, tai dabar ir patys jau pri valome atlikti kai ku riuos tyrimus ir proceduras, Tada ypač gera jausti, kad šalia stovi grupės draugai, pasiruošę bet kada padėti. Tikresni būna veiksmai ir žodžiai, tariami ligoniui. Grupei formuotis padeda ir mūsų dėstvtojai.
bet ir visų už savo gru pę .Džiaugiamės, kad mū sų kuratorius piof. J. Lėlys, būdamas nepapras tai gilios erudicijos žmo gus, kalbasi su mumis apie literatūros bei no naujienas, plečia sų akirati. Tokia šilta atmosfera, susiklosčiusi mūsų gru pėje, tu i būt ir lėmė, kad mes jau antri metai iš ei lės esame pagal pažangu mą pati geriausia grupė kurse. G. PIROCKINAITE, MF studentė NUOTRAUKOJE:
Kairėnų botanikos sodo darbininkai V. Cironka ir P. Kantakevičlus.
Tarybinis
BENDRABUTIS — TAVO NAMAI
Tylėjimas nepateisina poelgių Neretai pasigirsta kalbos, kad neįmanoma sudrausminti tų kuriems bendrabučiuose naktimis „linksma". Bet. .. pažiūrėkime, ką kalba tie, kuriems bendrabutis — lin ksmybių vieta. Ir, ko gero, nieko daugiau. 14 bendrabutis, 149 kam barys. Jo šeimininkas Preky bos fakulteto IV kurso stu dentas Henrikas Labanaus kas ilgokai svečius priimi nėjo. Pusę trijų nakties visi H. Labanausko svečiai buvo pačiame smagume. Atėjus operatyvinei grupei, Jie triukšmavo, garsiai grojo muziką ir... vaišinosi alko holiniais gėrimais. Gerti alkoholinius gėrimus, triukšmauti bendrabutyje jie nebijojo, bet. .. operatyvinės grupės nariams, mėginu siems sudrausminti triukšma darius, neišdrįso prisistatyti. Iš pradžių bandė sakyti, kad antro kurso Istorijos fakulte to studentai. Vėliau suneri
męs kambario šeimininkas H. Labanauskas patvirtino, jog tai — fizikai. Operatyvi nės grupės nariams A. Nor kūnui ir E. Senovaičiui pa vyko sužinoti, jog H. Laba nausko svečiai — Prekybos fakulteto II kurso studentai (A. Narbutaitytė, L. Jerenkevičiūtė R. Labanauskaitė, T. Jankauskas, Gužauskas, Gasparavičius). Drąsiausio butą P. Jankausko. Jis sa kė, kad jau dirba „Sigmos" susivienijime (pavarde Da bulskis). Beje, ŠĮ jaunuolį operatyvinė grupė jau bu vo sutikusi. Svečiavosi jis 11 bendrabučio 57 kambary je. Ten vaikinas sakėsi, be sidarbuojąs Liaudies ūkio tobulinimosi institute.. . Bai gėsi šio vaikino „tobulini masis" bendrabutyje. Gal pasimokys iš savo klaidų vi si tie, kuriems nelemta mo kslo metus baigti, gyvenant bendrabučiuose.
susirinkimuose. Kaip komisa rė rašo: „juk nuoseklus, ge rai organizuotas darbas pa rengiamuoju laikotarpiu — trečiojo semestro sėkmė".
BŪRIUOSE
SSB STABAS INFORMUOJA Kaip informuoja SSB „Alyta" komisarė Roslta Juzėnaltė, tęsiamas parengia, masis būrio darbas: ruošia mos paskaitos, mokomasi saugumo technikos taisyklių, lankomi draugovininkų-gelbėlojų mokymai, ruošiamas sanitarinis aktyvas. Iškylančius klausimus ir problemas būrys sprendžia kiekvieną savaitę — aktyvo
Artėja vasara. Laukiama ir geidžiama. Vieniems ji — praktikos, kitiems — poilsio, o dar kitiems — darbo stu dentų statybos būryje me tas. Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas — vie nas iš didžiausių Universite te, todėl ir gausiausiai for. muojama studentų statybos ir žemdirbystės būrių. Vienas iš jų — „Alyta", vykstanti Į Alytaus rajono
GEGUŽĖ ras. Dalyvaus Tarptautinio 19 d. (šeštadienį) 19.30 konkurso laureatė Svetlana vai. Valstybinės filharmoni- Potanina (Maskva). jos salėje Programoje: L. Bethoveno,
M. K. Čiurlionio, A. Kubiliūno, V. Montvilos, G. Kuprevičiaus ir F. Šopeno kūriniai. (Bilietus įsigysite gegužės 16 d. 17—19 vai. MA Centrinės bibliotekos vestibiulyje K. Požėlos 2/8). 24 d. (ketvirtadienį) 18.30 vai. Mokslininkų rūmų klube „Po Zodiaku"
Pranešimas „Sudėtingų
si-
21 d. (pirmadienį) 18.30 stemų algoritmai". Pranešėval. Mokslininkų rūmų gobė- jas — Ukrainos TSR MA lenų salėje Kibernetikos instituto (Kije-
Pranešimas „Nuo Hokusajaus iki Čiurlionio". (Iš lietuvių ir japonų kultūrų kontaktų istorijos). Pranešėjas — TSRS MA Orientalistikos instituto aspirantas, Orientalistikos asociacijos . tikrasis narys R. Neimantas. (Orientalistikos mokslinės sekcijos viešas renginys). 22 d. (antradienį) 18.30 vai. Mokslininkų rūmų gobėlenų salėje
Jūratė
GECEVICiUTE
Luksnėnų tarybinį sodinin kystės ūkį jau trečius me tus. Netrukus, po poros mėne sių, autobusas mus išveš vasaros darbams, o kol kas Į pabaigą eina parengiamasis SSB laikotarpis. Pradžia buvo vasario—ko vo mėnesiai, kuomet sudari, nėjome „Alytos" būrį. Vė liau šefavome vaikų tuberku liozinę sanatoriją, talkinin. kavome Vilniaus apželdini mo treste, paslrodėme agltmeninlų brigadų apžiūroje. Deja, pergalė atiteko ki tiems, nors ir mes nellkom nuskriausti: susikristalizavo branduolys, apie kurį vasarą susitelks būrys.
vas) vyr. mcksl. bendr., fizikos matematikos m. dr„ proi. I. Velbickis. (Sistemų teorijos mokslinės sekcijos viešas renginys). 29 d. (antradienį) 18.30 vai. Kinematograf. sąjungoje (Komunarų 5)
Pasakojimas ir filmo demonstravimas tema: „Archeo'.oginiai Obelių senkapių ir ežero (Ukmergės ra j.) tyrimai". Pranešėjai — LTSR MA Istorijos instituto vyr. moksl. bendradarbis V. Urbanavičius ir Vilniaus valstybinio universiteto docentas G. Česnys. (Istorijos ir medicinos mokslinių sekcijų viešas renginys),
Nuo š. m. rugsėjo 1 die nos organizuojamas bendra butis studentų šeimoms, ku rių abu nariai studijuoja Universitete. Norintys gauti bendrabutyje kambarį iki birželio 5 d. patelkia pareiš kimą su fakulteto dekanato ir profsąjungos biuro tarpi ninkavimu VU studentų prof sąjungos komiteto pirmininko vardu. Prie pareiškimo pridėti: 1. Pažymą apie šeimos su dėtį. 2. Pažymą apie abiejų su tuoktinių ' tėvų darbovietę, gyvenamąją vietą ir uždar bi3. Nėščios studentės — pa žymą. iš studentų poliklini kos. 4. Diplomantai ir ketvirto kurso studentai pateikia mo kymo skyriaus pažymą apie paskyrimo vietą. 5. Šeimos, kurių tėvai yra Didžiojo Tėvynės karo vete ranai arba revoliucinio judė. jimo dalyviai, pateikia apie tai pažymas.
XVIII a. vid. Apšvietimo epochos pradžia. 17.30. 783—1784 m. m. T. Husarževskis pradeda Vilniaus uversitete skaityti istorijos paskaitas. 18.00. XVIII a. 9 deš. Žinios apie Prancūziją laikraštyje Kurjer Wilenski". 18.00. 1789 m. Prancūzų buržuazinė revoliucija. (Atsidaro šio .javadinimo salonas). 18.15 (30 aud.). 1788—1791 m. m. 4 metų seimas. 18.20. 1791.V.3 d. Konstitucija. Bajorai lyginasi teisėmis su niestiečiai::. 18.25.
Trumpai apie įvykius VU archeologijos ekspedici jos Kernavėje metu buvo rastas gabalas varinės vie los. Ekspedicijos vadovas A. Luchtanas padarė išvadą, kad Kernavės gyventojai IX a. naudojosi vieliniu te legrafu. LTSR MA Istorijos institu to j. m. b. V. Šimėnas, ka sinėdamas Širvintų rajone esantį Atkočiūnų kapinyną, jokios vielos nerado ir pa darė išvadą, kad senieji At kočiūnų gyventojai naudojosi bevieliu telegrafu.
RAMPOS UŽKULISIUOSE
N. Vaškevičius: Neturėjo me scenos, požemio, kiemo ar dar ko labiau įprasto žiūrovams — liko tik lan gai. M. k.: Teatrinėse sferose
kartais kalbama, kad didelę įtaka Jūsų teatrui daro Kau no dramos teatras ir ypač jo pastatytas spektaklis „Kara lius Ubas"? N. Vaškevičius: Nesąmo nė! Paprašyčiau... M. k.: Suprantama. .. Gerb.
režisieriau, kaip Jums pavy ko suburti tokį nekasdieniš ką aktorių ansamblį? N. V.: Atėjo patys, iš di delės meilės teatrui ir man. M. k.: Jūsų spektakliai pilni lyrikos ir pilietinio pa toso. ar ši kryptis vyraus ir ateityje? N. V.: Krypties keisti ne žadame, o kaip paslaptį ga liu pasakyti, kad š. m. gegu žės 19 d. M. Daukšos kie melio languose numatoma premjera. M. k.: Ką pamatys žiū
rovai? N. V.: Nesakysiu! M. k.: Linkiu kūrybinės
sėkmės; dėkoju už pokalbį.
iŠ TORIOGRAFIJOS KLASIKA SCENOJE: ■>. «jenzeiis „Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje. 18.40, 1791.V.19. Vilniaus miestiečiai renka burmistrą. 18.45. 1791.V.19. Valstiečiai džiaugiasi teisėmis. 19.00. 1791.V. 19. Miestiečiai daro tą patį. 19.30. 1791.V. 19. Retroteka. 20.00. 1791.V.19. Langų spektaklis: Alfredas Žarl-Arnas Gru šas „Ubas Ir Barbora". 22.30. 1795 m. III Lietuvos pasidalijimas nuo Lenkijos. 23.00.. Kieme, be to, visą vakarą veiks Apšvietimo kromas. Valgykloje — Antlistorinė rokoteka, 6—7 a. — Valstiečių karčiama. 17 a. — Gros VEF-as. 18 a- — Šokiai, grojant gyvam ansambliui. 29 a. — Relaksacijos kabinetas. 30 a. — Prancūzų revoliucijos salonas. 31 a. — Universali kultūrinių renginių ir sporto salė. 32 a. — Kinas. Kviečiame atvykti! Per visą vakarą tikrai nebus atrak cionų!
ŠIS TAS APIE ISTORIKUS IR JŲ DIENAS -F Istoriko sąvoka yra dve ma monarchija ir griežti jopa. Siaurąja prasme — luominiai skirtumai, šiais, tai istorijos specialybės stu metais — bajorija lyginasi dentai ir negausus būrelis teisėmis su biurgeriais. juos aptarnaujančio persona •F Šaunia tradicija tapo lo: profesoriai, docentai, ve mūsų istoriografijos veikalų dėjai ir pan. Plačiąja prasme inscenizacijos, tapusios pui — tai visi Istorijos fakulte kia mokomąja priemone. No to studentai (istorikai, bib rėtųsi išskirti E. Gudavi liotekininkai, žurnalistai ir čiaus darbų „Žymenys ir psichologai) ir juos aptarnau ženklai Lietuvoje" bei „Ko jantys. Toks reiškinys nėra kius brolius ir brolėnus žu unikalus. Puikus pavyzdys dė Mindaugas" pastatymas. — Lietuvos samprata XIII a. Šiais metais scenoje — B. Lietuva siaurąja prasme — Genzelio „Švietėjai ir jų idė tai teritorija tarp Nemuno ir jos Lietuvoje". Neries, kurioje iškyla Min -F Vienas iš skiriamųjų daugas. Lietuva plačiąja pra šventės požymių — nusista sme — visa lietuvių gyvena tymas prieš masinę vartoto ma teritorija. (Nalšia, Upy jišką kultūrą. Neįsileidžiatė, Deltuva, Žemaitija ir mos istorijos neatikrintos. t. 4.). vertybės. „Naujosios balos" Istorikų dienos metu sąvo ir „Puvėsių bangos" rudi ka vartojama plačiąja pras mentams išskirta atskira me. vieta valgykloje, kurioje + Pirmoji Istorikų diena renkasi žemųjų sluoksnių ir įvyko 1979 metais gegužės prasto skonio, dažniausiai mėn. Saulėtekio alėjoje Jun atsitiktinai į šventę patekę giamajame korpuse, mažai asmenys. kuo skyrėsi nuo eilinio stu Istorikų idealus atspindi dentų vakaro. Nuo 1980 m. Istorikų dienos bet kokiu retroteka, t. y. tikrosios mu oru (kuris visada būna ge zikinės kultūros versmė. •f1 Švenčių kulminacija ta ras) vyksta M. Daukšos kie me. Švenčių idėjinis-meninis po naktiniai langų spektak lygis pakilo pastaraisiais liai. Įžymaus kritiko L. Ta metais, ką liudija išaugęs pino žodžiais, tai neturintis nepakliuvusių j šventę skai precedento reiškinys Euro teatrinėje kultūroje. čius. Pradedant IV, Istorikų pos dienos pasižymi nuoseklia ir Per langus pažvelgia A. Žaišbaigta istorine* koncepcija. ri, V. Šekspyro, J. Grušo, Pavyzdžiui, pernai diena va Just. Marcinkevičiaus kūri dinosi „Iš ankstyvojo feoda nių herojai. Teatro trupė lizmo į luominę monarchiją", kūrybiškai remiasi viduram šiais metais — „Apšvietimo žių morale teatro ir karna epocha". Šis konceptualumas valinės kultūros principais, ryškiai išskiria Istorikų die XX. a. absurdo, „kruvinojo" nas iš visų kitų profesinių ir B. Brechto epinio teatro pasiekimais. Tačiau artimiau studentų švenčių. ■F Konceptuali yra ne tik sia yra totalinio juoko kryp vieninga švenčių istorinė vi tis. Vaidinimai — nepapras zija, bet ir luominis šventės tai populiarūs. Ta; matyti iš minios. dalyvių skirstymo principas. stovinčių žiūrovų Bajorija — fakulteto dėsty Trupė ir ateityje žada išti tojai, miestiečiai ir valstie kimai tarnauti Melpomenei. čiai pagal rangą įvairių -F Aukščiau išdėstyta me kursų studentai. Pastebima ir džiaga akivaizdžiai rodo, kąjl istorinė pažanga — jei anks Istorikų diena tapo pati patesniais metais akcentuoja- čiausia.
Liūdnos istorijos
EKFF II kurso studentė Virginija Poteliūnaitė, I kur so A. Kasparavičiūtė, jos kurso draugė Galina Lobačevskaja ir F11F II kurso studentė Virginija Zunkaitė į diskoteką... nevaikšto. TIK. Kartą paskolino savo 23 d. (trečiadienį) 19.30 studento asmens liudijimą ir vai. Mokslininkų rūmų go teisės juo naudotis belenų salėje Mokslininkų rūmų direkcija neteko Fortepijono muzikos vakaMokslininkų rūmų taryba vienerius metus.
Paskaita . Menas ir ideologija". Lektorius — LTSR MA Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbe. A Katalynas. (Viešas renginys).
4
ISTORIKŲ DIENOS PROGRAMA VALSTYBE IR ISTORIKAI APŠVIETIMO EPOCHOJE
Kauno J. Vaitkaus dramos teatrui, Vilniaus Jaunimo teatrui ir visiems Lietuvos proiesionaliems scenos ko lektyvams pastaruoju metu atsirado rimtas varžovas — Universiteto Istorijos fakul teto langų teatras. Paskuti niai jo spektakliai turėjo milžinišką pasisekimą. Tarp teatrinio rekvizito, senų sudulkėjusių dekoracijų mūsų korespondentui pavyko atrasti teatro vyr. režisierių Nikodemą Vaškevičių ir už duoti jam keletą klausimų. Mūsų korespondentas: Žiū rovai dažnai klausia, kodėl Lina Žukauskaite Jūsų vadovaujamas kolekty vas pasirinko tokią neįpras tą sceninę formą — langų spektaklį?
VU studentų profsą jungos komitetas pra neša:
Kviečia mokslininkų rūmai Lietuvos TSR Mokslų akademijos mišraus liaudies choro koncertas (premjera), skirtas 15 metų choro veiklai pažymėti. Meno vadovas ir vyr. dirigentas — LTSR n. a. doc. V. CetSkauskas, choro tarybos pirmininkas — LTSR kultūros žymūnas V. Maslauskas. (Viešas renginys).
XXX O štai Medicinos fakulte to studentai R. Kvaščevlčlus, G. Šustickas kartais ieško malonių staigmenų bendra bučiuose (kai pabosta namų šiluma). Apie 2 valandą nakties triukšmą tildo operatyvinės grupės nariai. „Pamanykit, 2 valandą atėjo dvi personos, sugadino nuotaiką" (Gyčio Šusticko, antrakursio mediko pasiaiškinimas). XXX — Studentai, atėję Į stu dentų profsąjungos komiteto svarstymus, neskuba prisipa žinti kaltais. Mano, kad praslys, — pasakoja VU studentų profsąjungos pirmi ninko pavaduotojas Jurijus Maciulevičius. Kažkodėl daug ką „moka me": meluoti, laidyti repli kas, liaudiškai tariant akis draskyti. Tik čia, atėję Į svarstymą, nemoka šios „šventės" dalyviai žodžio iš tarti. Gal geriausia taktika jau išbandyta? Tylėjimas ne gali pateisinti poelgių...
studentas
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 830110, išduotą MaF studentei Inai TONKEVlC, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 792047, išduotą 1F studentei Andromedai TUPCIAUSKAITEI, laikyti Laikraščio korektoriai Miškinytė, E. Platovas. negaliojančiu.
J.
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 10222. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 1461. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1 «CoBeTCKHfi cryAeHT» __ oprau napncoMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbm, npocįiKOMa opAeua TpyAOBoro KpacHoro 3HaMenn H ApyzKŪbi HapoĄOB BuAbHioccKoro yHHBepcHTeTa hm, Kancyicaca. Ila autobckom 5t3bnce. Pe^aKrop (I. BapamtuųKaitre.
Istorijos fakulteto TSRS istorijos katedros kolek tyvas užjaučia dėstytoją Stasį PAMERNECKĮ dėl tėvo mirties.
Gamtos mokslų fakulte tų botanikos ir genetikos katedra nuoširdžiai už jaučia Jūratę TUPCIAUSKAITĘ! dėl tėvo mirties.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE