cam/BOš sccroenuas Visų šalių proletarai, vienykitės!
RAUDONŲ
VĖLIAVŲ ŠILKU PRAŽYDĘS,
PER ŠALĮ KELIAUJA KOVŲ IR
DARBO ŠLOVĖS
Į 1976 m. gegužės 7 d. Nr. 17 (959)
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
GEGUŽIS
Džiugiai Gegužės Pirmąją atšventė universitetas. Šia proga iškilmingi susirinkimai |vyko visuose fakultetuose. V. Verbaus nuotraukoje de šinėje matome Studentų mies telio fakultetų svečią — ra šytoją Socialistinio darbo didvyri Justą Paleckį (vidu ryje) su profesoriais A. Žilė nu ir M. Gregorausku.
Šventinėje demonstracijo je kartu su mūsų studentais žygiavo ir jų draugai iš ki tų šalies aukštųjų mokyklų bei užsienio (nuotrauka kai rėje). Gegužės Pirmosios švenčių metu vyko kasmeti nės internacionalinės studen tų dienos (apie jas pasakoja me antrame puslapyje).
L. SKIRPSTO nuotraukos
GEGUŽĖS DEVINTOJI — PERGALĖS DIENA 1970 metų gegužės mėnesį, švenčiant Pergalės 25-metĮ, uni versiteto komjaunuolių iniciaty va Švenčionių rajone, prie Peršaukščlo ežero, buvo supil tas Partizanų šlovės piliakalnis. Prie jo žemės prisiglaudė šven tu krauju aplaistyta Bresto, Mamajevo kurgano, Kauno IX for to žemė. Taip buvo Įamžintas nemarus Lietuvos ir Baltarusijos partizanų žygdarbis. Nuo to laiko kasmet prie Par tizanų šlovės piliakalnio univer siteto komjaunuoliai kartu su vietos jaunimu mini Pergalės dieną. Si nuotrauka mena 1970 me tus, kai vyko iškilmės Švenčio nių rajone. Į Partizanų šlovės piliakalnio supylimo ceremoniją atvyko LKP CK pirmasis sekre torius A. Sniečkus, respublikos partiniai Ir vyriausybiniai dar buotojai, universiteto prorekto rius B. Sudavlčlus, partijos ko miteto sekretorius P. Bernatavi čius, buvę partizanai.
Apie Lietuvos partizanų kovą prieš fašistinius grobikus pasako jame antrame puslapyje.
-z $Iggg|g
B’/ Z- /< w H1 £.
Z
v.<::
1 z.- z -
ffl||
ik/
••
•■
iJ į ,g: ,į
Lituanistai respublikinėje olimpiadoje džia). Štai ir pirma užduo tis. . . Dalyviai ir vertinimo komisija patraukia į VU stu dentų Požemio teatrą. Turėsi me aprašyti įspūdžius iš poe zijos spektaklio „Nematomas smuikas". Kai palinkome prie popieriaus lapų, nemačiau nė vieno abejingo veido: gal su jaudino eilės, gal lyriškos ir dramatiškos dainos. . . Svar biausia, kad spektaklis sukū rė rimtą ir darbingą nuotaiką, susikaupėme likusiam etapui. Jis nebuvo labai lengvas, reikalavo greitos orientacijos, kalbinio ir literatūrinio išpru simo. Biro viena po kitos ko mandinės ir individualios už
duotys: atspėti perskaitytų tekstų autorių, per dvi minu tes pasiruošti apibūdinti, kas yra sanskritas, lingvistinė geografija, groteskas, darybiškai ir morfologiškai išnag rinėti žodžius, kalbos klaidas ištaisyti ir t. t. Komisijai paskelbus nugalė tojus (I vieta — universite tui, II — WPI, III — VK Klaipėdos fakultetų lituanis tams, IV — ŠPI), dar nesiskirstėme. Sukosi ginčai apie teatrą, kiną, jaunųjų poeziją, prof. V. Zaborskaitė papasa kojo žiupsnelį prisiminimų apie B. Sruogą, V. Krėvę, V. Mykolaitį-Putiną.
mokslinė konferencija. Joje dalyvavo ir pranešimus skai tė mūsų universiteto fizikai: IV k. studentė V. Gineitytė, trečiakursiai V. Karpus ir F. Kuliešius. Šeimininkai sutiko labai svetingai, nuobodžiauti nete ko. Aplankėme Mokslų Aka demijos Tartu Fizikos insti tutą. Sužavėjo baigiama su Balandžio mėnesį Tartu derinti automatinė spektro A. KATKUS universiteto Chemijos ir fizi skopijos linija. Teisės fak. dėstytojas kos fakultete vyko SMD Pakvietė ir į fizikų vakarą
senojoje universiteto kavinė je, jaukumu nenusileidžian čioje mūsiškei. Čia sužinojo me, kad fizikų sekcijoje mo kosi apie 200 studentų, kad ruošiami kieto kūno spektro skopijos, optikos, radioelekt ronikos, bendrosios fizikos, o pagal individualius planus — tokių originalių šakų, kaip geofizikos, jūros fizikos ir kt. specialistai. Mokslinėje konferencijoje pranešimų girdėjome nedaug
t
LEIDINYS, KURIO
PASIGENDAMA Vadovaudamas studentų kursiniams ir diplominiams darbams, kalbėdamasis su stu dentais pastebiu gana charak teringą faktą: jie dažnai pui kiai susipažinę su šalies, o kai kada net ir užsienio moksli ninkų darbais nagrinėjamu klausimu, remiasi jais, juos cituoja, tačiau dažnas vlsiš' kai nežino, kokias problemas nagrinėja fakulteto dėstyto jai, kokius darbus tuo ar ki tu klausimu yra paskelbę (la biausiai tai pasakytina apie anksčiau fakultete dirbusių dėstytojų mokslinių darbų publikacijas). Panaši padėtis ir su jaunaisiais dėstytojais — vakarykščiais studentais, neseniai pradėjusiais savaran kišką moks'jnio darbo kelią. Tai iš dalies nesunkiai paaiš-
kinama: daugelis dėstytojų darbų „išsibarstę" įvairiuose rinkiniuose straipsniais, pra nešimais konferencijose, tezė mis, jie išleisti nedideliais ti ražais. .Kyla mintis: ar nevertėtų fakultetuose paruošti ir išleistl dėstytojų mokslinių darbų bibliografijas. Ar nevertėtų ruošti nuolat veikiančias fa kulteto darbuotojų naujų lei dinių ekspozicijas, kaip tai daroma universiteto centri niuose rūmuose? Manytume, kad panašus dalykas — pri brendusi būtinybė. Tai pasi tarnautų ne tik populiarinti studentų, fakulteto darbuoto jų tarpe vyresnių kolegų mokslinius pasiekimus, supa žindintų jaunuosius draugus su fakulteto darbuotojų pa siektais laimėjimais, nueitu mokslinių ieškojimų keliu, bet būtų ir tam tikra dalis fakulteto istorijos, kurią ne visi pakankamai žino.
93 auditorijoj neįprastas šurmulys. Merginos ir vaiki nai šventiškai apsirengę, pa sitempę. Sugužėjo jie iš 3 miestų — Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus — lituanistų olimpiados I turo nugalėto jai. .. Nors bandome guostis, kad „olimpiadoje svarbu ne nugalėti, o dalyvauti," tačiau nenustygstame vietoje, lau kiame varžybų vyresniosios doc. P. Česnulevičiūtės mos to. Mūsų komanda, kaip reta filologijoje, vyriška (III k. stud. K. Urba, H. Bakanas, IV k. — J. Ratkelytė, V k. — K. Kaminskas ir B. Stun
SPAUDA, RADIJAS, TELEVIZIJA d V. Lenino įsteigto laik raščio „Pravda" pirmasis numeris išėjo 1912 m. ge gužės 5 d. Peterburge
STUDENTŲ DIENOS Praėjęs savaitgalis atnešė glėbį rūpesčių In ternacionaliniam klubui. Ir aktyviausi jo na riai R. Ražukas, Z. Pečiulis, L. Briliūtė, J. Bartninkaitė, ir naujokai ruošėsi sutikti daugybę svečių. Artėjo tradicinės internacionalinės studentų dienos. Sis renginys buvo pradėtas balandžio 30 d. rektorato posėdžių salėje. Čia ir susirinko vi si svečiai — Interklubo šefuojamos Elektrėnų vidurinės mokyklos moksleivių delegacija, Demokratinės Vokietijos jaunuoliai, studijuo jantys Maskvos aukštosiose mokyklose, Tali no, Kijevo, Kauno Politechnikos institutų, Latvijos universiteto pasiuntiniai. Tos pačios dienos vakare Aktų salėje įvyko draugystės mitingas. Jame dalyvavo partijos universiteto komiteto sekretoriaus pavaduoto jas V. Gobis, komjaunimo komiteto sekreto rius H. Ramonas, studentų profsąjungos komi teto pirmininkas A. Kairys. Įvairiom kalbom skambėjo žodžiai „draugystė" ir „taika", įvairių tautų atstovų širdys plakė vienu pasiryži mu — kovoti už šviesią žmonijos rytdieną. Vakare koncertavo dainų ir šokių ansamblio grupė, Vokiečių dainos klubas, užsienio šalių studentai, besimokantys Kijevo Politechnikos institute. Gegužės Pirmosios demonstracijoje jie žy giavo greta: lietuvis ir rusas, vokietis ir kiprietis. Švietė vaiski pavasario saulė, grojo or kestrai, plakėsi raudonos vėliavos, ir jie kar tu dainavo dainą apie jaunystę, lyg paukštį, pakilusį į žydrą dangų. Vokietis Stefanas kaž kam uždėjo ranką ant peties ir pasakė: „Mūsų draugystė — amžina. Prieš akis — daugybė susitikimų — ir Maskvoje, ir Vilniuje, ir Demokratinėje Vokietijoje. Vienas džiaugsmas turėti tiek draugų!"
$E/AnMWAVIMO\
Šių mokslo metų pra džioje universiteto studen tus svetingai priėmė 12 bendrabučių. Praėjusį ant radienį į rektorato posė džių salę susirinko šių bendrabučių komendantai, budėtojai, bendrabučių ta rybų nariai, studentų prof sąjungos komiteto atsto vai.
Visuomenės mokslų darbų konkurso respublikiniame tu re buvo gerai įvertintas II k. istorikės Rimos RAMULIONYTĖS pranešimas „Partizani nis judėjimas Lietuvoje Di džiojo Tėvynės karo metais“ (moksl. vadovė doc. V. Kašauskienė). Spausdiname jį sutrumpintą.
:
j ; ;
Susirinkime kalbėjo pro rektorius B. Sudavičius, partijos komiteto narys I. Žeberskis, studentų profsą jungos komiteto pirminin kas A. Kairys, bendrabu čių darbuotojai. Pokalbio tema — kova su bendra bučio vidaus taisyklių pa žeidimais, valstybės turto gadinimu, kaip padaryti kambarius dar jaukesnius. Studentas turi jausti, kad bendrabutis — tai jo na mai, čia jis šeimininkas. V. LINKEVIČIUS
Pasaulio istorijoje yra nema ža reikšmingų datų. Ypatin ga jų — 1945 metų gegužės 9-oji. Tą dieną visą pasaulį aplėkė džiugi žinia: pasibai gė karas. Viso pasaulio žmo nės pirmiausia reiškė padėką tarybinėms Ginkluotosioms Pajėgoms. Drg. L. Brežnevas savo pranešime, skirtame Pergalės 30-čiui, sakė: „Vie na lemiamų pergalės sąlygų buvo visaliaudinis partizani nis judėjimas". Garbingą puslapį šioje ko voje įrašė Lietuvos partiza nai. Didvyriška tarybinių žmo nių kova partizanų būriuose Lietuvoje buvo nušviesta dar 1944 metais A. Sniečkaus bro šiūroje „Lietuva kovoje prieš vokiškuosius okupantus". Pa grindiniai kovos bruožai yra išdėstyti A. Rakūno knygoje „Lietuvos liaudies kova prieš hitlerinę okupaciją". Smulkų nagrinėjimą rasime P. Staro knygoje „Partizaninis judėji mas Lietuvoje". Nemaža duo menų apie tai paskelbta įvai riuose darbuose. Po karo yra išleista partizaninio judėjimo dalyvių atsiminimų knygų. Tarybų Lietuvos isterikai ar gumentuotai, gausia dokumen tine medžiaga įrodė lietuvių tautos indėlį, triuškinant fa šistinę Vokietiją. Si tema yra svarbi tuo, kad partizaninis judėjimas — tai didžiulė dalis bendros ko vos prieš fašizmą, tai inter nacionalizmo pasireiškimo pa vyzdys. Užpuolę TSRS, hitlerininkai Lietuvai pranašavo vergiją. Tačiau liaudis pakilo į kovą. P. Staras savo knygoje išski ria 3 partizaninės kovos eta pus: 1. 1941.VI.22— 1942.XI — kovos pradžia, jos organiza vimas.
(dabar Leningradas]. Tary bų šalyje gegužės 5-oji — Spaudos diena. O gegužės 7-oji — Radijo diena. m Tarybų Sąjungoje šiuo metu leidžiama apie 15 tūkst. laikraščių ir žurnalų 57-iomis TSRS tautų kalbo mis ir 22 — užsienio. Laik raščių vienkartinis tiražas
2. 1942.XI.19 — 1943.XII. — partizaninės kovos augi mas 3. 1943.XII. — 1945.1 — partizaninė kova pasiekia aukščiausią tašką. Partizaninės kovos pagrin diniai uždaviniai buvo išdės tyti VKP (b) CK Politinio biuro 1941.VII. 18 d. nutari muose. Liepos mėn. į Lietu vą buvo išsiųstos 6 grupės po 6—7 žmones, 1942.III.18d. buvo permestos dvi partinių darbuotojų grupės su Lietu vos KP(b) CK sekretoriumi J. Meskupu-Adomu. II periodo pradžioje buvo iškeltas uždavinys — partiza ninis judėjimas turi tapti vi
S. TUNDYS
— vos per 30 (mūsų fakul tete šiemet perskaityti 107 darbai), todėl nebuvo galimy bių skirstyti juos pagal spe cializacijas, kaip pas mus. Te ko klausyti apie gana skir tingas šakas, kaip žemų tem peratūrų fizika ir radioelekt ronika, kieto kūno spektro skopija ir branduolinis mag netinis rezonansas.
F .KULIEŠIUS
viršija 160 milijonų, žurna lų — apie 175 milijonus egzempliorių. Metinis laik raščių ir žurnalų tiražas — apie 40 milijardų egzemp liorių. PI Tarybų šalyje veikia apie 280 galingų ir dau giau kaip tūkstantis ma žiau galingų televizijos
stočių. Tarptautinis pasi keitimas televizijos progra momis vyksta su daugeliu šalių. Tarybų Lietuvos gy ventojai pernai turėjo apie 650 tūkst. televizorių ir apie milijoną radijo apara tų. šiemet šie skaičiai ge rokai padidėjo.
ratyvinė grupė. Jos tikslas — vadovauti pogrindinėms kom jaunimo organizacijoms. 1943 m. pribrendo reikalas suvie nyti partizanų grupes, centra lizuoti vadovavimą joms. Į „Žalgirio" brigadą įsijungė „Vilniaus" ir Kosto Kalinaus ko būriai; Panevėžio apskri tyje susikūrė Gražinos jungi nys. 1943 m. Lietuvoje jau veikė 56 partizanų grupės bei būriai. Šio laikotarpio savybė ta, kad išaugo partizaninio judė jimo organizuotumas, jam tiesiogiai vadovavo Lietuvos KP CK. Ypač išaugo antifa šistinių organizacijų vaidmuo bei veikla. 1943 m. spalio
ninkai patyrė pralaimėjimus Rytų fronte. Tai matydami, nuo jų atsimetė net ir tie gyventojų sluoksniai, kurie pirmomis dienomis juos rėmė. Vienas iš pagrindinių partijos uždavinių buvo stiprinti par tizanų būrių tarpusavio ry šius, išspręsti partizanų jėgų organizavimą. Partizanų bri gados, pradėję jungtis 1942 m. pabaigoje, intensyviai au go. Pvz., iš būrių „Už Tėvy nę", „Išlaisvintojas", „Laisvo ji Lietuva", „Pergalė" buvo sukurta l-oji Vytauto Trakų partizanų brigada; į Žemaitės junginį 1944 m. įstojo 348 partizanai, į „Žalgirio" — 327 žmonės. Lietuvoje nebuvo didelių miškų, plataus kelių tinklo ir tankių telefono ryšių, todėl partizanai daugelyje Lietuvos rajonų buvo priversti veikti nedideliais būriais. Prasidėjus Raudonosios Ar mijos žiemos puolimui, Cent rinis partizaninio judėjimo štabas nutarė sustiprinti „Bė gių karą". Ši priemonė buvo pavadinta „Žiemos koncertu". Vien tik balandžio mėnesį bu vo nuversti 48 priešo ešelo nai. 1944 m. pavasarį Lie tuvos partizanai atliko nema žai ir didelių diversijų. Į Lie tuvos partizaninio judėjimo istoriją įėjo mūšis su fašis tais 1944 m. balandžio 14 d. Inkleriškių kaime Trakų ap skrityje. Didžiausią užmojį Lietuvos liaudies partizaninė kova pa siekė 1944 m. vasarą. Parti zanai užėmė teritoriją po te ritorijos, (kurdavo vadinamą sias partizanų zonas. Viena tokia didelė zona buvo Rūdi ninkų giria. 1944 m. birželio —liepos mėn. Raudonoji Ar mija priėjo Lietuvos sieną. Atkaklūs mūšiai dėl Vilniaus vyko iki liepos 13 d. „Vil niaus išvadavimas padarys di džiulį įspūdį, .. .įkvėps Ry gos ir Talino gyventojus", — rašė „Pravda". Liepos 12 d. buvo išvaduotas Dūkštas, Za rasai, liepos 22 d. — Pane vėžys, Raseiniai. 67 Lietuvos partizanų būriai aktyviai pa dėjo Raudonajai Armijai triuškinti fašistus Lietuvos te ritorijoje.
v
Žygiavo partizanai
pergalės keliais saliaudiniu. 1942.XI.26 d. Lie tuvoje buvo įsteigtas Lietuvos partizaninio judėjimo štabas, kuriam vadovavo Lietuvos KP CK pirmasis sekretorius A. Sniečkus. Žuvus 2 operatyvinėms gru pėms, 1942.XI.26. buvo nu tarta sudaryti_,naują operaty vinę grupę, kuri turėjo su stiprinti partinį vadovavimą bei pagerinti ryšius su po grindinėmis organizacijomis. Grupės vadovu buvo paskir tas M. Šumauskas. 1943.VI mėn. buvo suorganizuota par tizanų brigada „Žalgiris". Lietuvos partizanų veiksmai buvo suderinti su Baltarusijos partizanų veiksmais. 1943 m. rudenį, Baltarusijos partizanų padedama, Lietuvos KP CK Operatyvinė grupė persikėlė į partizanų kraštą ties Naru čio ežeru. 1943 m. VII.28 d. buvo su kurta Lietuvos LKJS CK Ope
Individualaus konkurso nu galėtojai paaiškėjo vėliau. Geriausia pripažinta V k. stud. S. Bartkutė (Klaipėda), antra vieta atiteko VU III k. stud. H. Bakanui, III — D. Žukauskaitei (VPI). Už gerą lituanistinį pasirengimą pažy mėti VU V k. stud. B. Stun džia (4 vieta) ir VK Klaipė dos fakultetų IV k. stud. N. Levušytė (5 vieta). Norėtųsi padėkoti doc. P. Česnulevičiūtei už labai rū pestingą olimpiados organiza vimą bei vertinimo komisijai, kad nepagailėjo laiko, energi jos. Gaila, kad žiūrovų, sirga lių, išskyrus vieną kitą dės tytoją, nė su žiburiu nebuvo galima aptikti.
mėn. partizanai veikė 220 vietų, o jų skaičius išaugo iki 3600 žmonių. 1944 m. pradžioje partizaninė kova Lietuvoje įgavo platų užmojį. Kaip tik nuo 1943 m. XII mėn. ir prasideda trečiasis partizaninės kovos laikotar pis — pats masiškiausias, or ganizuočiausias. Lietuvoje bu vo sukurti 2 Lietuvos KP sri čių pogrindiniai komitetai.: Pietų ir Šiaurės. Sekretoriais buvo: M. Šumauskas (Šiau rės), G. Zimanas (Pietų). Šie komitetai sustiprino politinį bei organizacinį darbą, stipri no partizanų būriuose pirmi nes partines organizacijas. Didelį dėmesį Lietuvos KP sričių ir apskričių komitetai skyrė komjaunimo pogrin džiui sustiprinti: 1944 m. sau sio mėn. buvo įsteigti Lietu vos LKJS Šiaurės ir Pietų sri čių pogrindiniai komitetai. 1944 m. pradžioje hitleri
FOTOINFORMACIJA Kas atvyko į mūsų „rūmus" balandžio 24 d., galėjo įsi tikinti, kad chemikai nuo seno moka ne tik gilintis į savo mokslo paslaptis, bet ir pasilinksminti. Tą saulėtą dieną vyko tradicinė XI Chemikų diena. Sulaukėme garbingo svečio — LTSR Mokslų akademijos prezidento prof. dr. J. Matulio. Visų, norinčių pasiklausyti jo paskaitos, Didžioji chemijos auditorija netalpino. Vakare „galingų" -sprogimų aidai pakvietė visus įvai rioms linksmybėms. Dar niekada taip linksmai neklegėjo auditorijos ir koridoriai, dar niekada nematėme tokio gau saus būrio, dalyvaujančio prašmatniame aukcione. įvai riausių spalvų ugnys, griausmingi sprogimai, nuostabūs fe jerverkai mirguliavo akyse, o „baisūs", juodi dūmai kilo aukštai, virš Chemijos fakulteto. Teisės fakulteto profesoriui dekanas doc. Pr. Rasimavičius J. Moreinui sukako 70 metų, ir profbiuro pirmininkas doc. V. Verbaus nuotraukoje: ju- M. Kazlauskas, biliatą sveikina fakulteto pro-
Lietuvos Veterinarijos akademijos laikraštyje „Gyvuli ninkystės specialistas" buvo išspausdintas doc. K. TRAINIO straipsnis „Vietoje recenzijos" apie naują universiteto Gamtos fakulteto profesoriaus Česlovo Kudabos knygutę. Perspausdiname jį sutrumpintą.
■A &$$$ ’-■ v/
ĮSįSjjSSiSgĮSa
Kili |K v x"
R. VAITKUS, R. DAGIO nuotrauka Chl! > kursas
ŽODIS, ŠIRDIN EINĄS Neseniai iš spaudos išėjo prof. C. Kudabos knygute „Ig nalinos apylinkės". Ją reikia perskaityti kiekvienam, kas laiko save inteligentu ir gamtos draugu. Aš perskaičiau ją susijaudinęs, nes Ignalinos kraštas — beveik mano kraš tas. Knygutėje aprašytais keliais ir man ne kartą teko ke liauti. Iš anksto prisipažinsiu, jog skaitydamas supratau, kad šio krašto keliais ėjau lyg su juodais akiniais, nes nė pusės to nemačiau, ką knygutėje aprašė autorius. Supra tau, kodėl profesorius tiek daug matė: jis keliavo savo gimtinės keliais, „kur jį prakalbino kožnas žiedelis", ke liavo neskubėdamas, nes ne į svečius, o į namus buvo parvykęs, todėl „pautarydavo su kožnu" ir daug ką suži nojo iš paprastų savo krašto žmonelių. Profesorius turi gerą rašymo būdą: prieš tai (o gal po to?) būtinai pavarto archyvinę medžiagą, ir todėl visi jo leidiniai yra giliai švietėjiški. Ir dar — C. Kudabos žodis, ar tai pasakytas, ar parašytas — tiesiai širdin eina. Gerai, kai viename žmoguje ir mokslininkas, ir rašytojas telpa. Knygutėje gražiai aprašyta Ignalinos apylinkių gamta ir žmonių santykiai su ja, šlovinga šio krašto revoliucinė praeitis ir nuostabi šiandiena, neaplenktas nė vienas mies telis ir kaimelis, gražiai aprašyta istorinė ir geologinė pra eitis. O šitam krašte niekada netrūkdavo vargo, tik daž nai stigdavo duonos. Čia dažnai atvykėliui taip sakydavo: .pas mus gražu, tik kur gražu akiai — pilvas susitrau kęs". Daug ko čia trūko, tik nuoširdumo visada būdavo su kaupu. Čia ištroškusiam pakeleiviui dažnai ne vandens ki biras, bet pieno puodynė atnešama. Ir nakvynę nesunkiai gausi, tik doras būk, mokėk prakalbint čionykščią jautrią sielą. Gražiai ir suprantamai, kai kam atrodytų gal kiek sau sokai, profesorius aprašo Ignalinos geologinę praeitį. Sky relis apie krašto pamatus taip pat reikalingas, nes be jo knygutė būtų nepilna. Reikia gi vieną kartą populiariai visiems išaiškinti „koks galiūnas šitam krašte tiek kalniu kų supylė ir ežerų bei upelių išrausė". Paskaitai, ir darosi aišku. Knygutė labai reikalinga, nes dabar Ignalina — ne tik „turistų Meka", bet ir pirmojo nacionalinio parko „sos tinė", vadinas, susidomėjimas šiuo kraštu vis didėja ir di dės. Perskaitęs knygutę ar pabuvojęs šiame krašte, dar kartą įsitikini, kokia graži yra mūsų Tėvynė — Tarybų Lietuva, kokie nuostabūs joje gyvena žmonės. „Cik raikia apeic kožnų kiemų, paskieminėc par visus raikia skubincies..." Ignalinos kraštas, kuris nuo neatmenamų laikų yra gra žiausia Lietuvos puošmena, ir pats savaime be paskelbimo, yra nacionalinis parkas. Miškų didybė, ežerų platybė ir vaiskumas teikia žmogui palaimą ir ramybę, daro jį ge resnį ir darbingesnį. Čia į girią įėjus norisi nusiimti kepu rę, o išsimaudęs ežere, kurį mūsų bočiai šventu pavadi no, žmogus negali būti blogas. Siame krašte yra ir dau giau nepaprastų dalykų — čia net po žeme teka upės, o ką jau bekalbėti apie antžeminių gausumą ir gražumą. Apie visus šiuos „dyvus" ir rašo savo knygutėje prof. C. Kudaba '— Ignalinos krašto sūnus, didelis patriotas, paprastas su paprastais, išdidus su sau lygiais, turįs jaut rią ir nerimastingą širdį dėl savo krašto ateities, dėl vis ko, ko žmogui reikia arba reikės. Jo knygutės ar straips nio pasirodymas visada laukiamas. Susitikimas su šiuo tau riu žmogumi •— visada šventė.
i •<
Įžiebta liepsna Į premjerą pakvietė paly ginti jaunas (5-eri metai jam) dramos kolektyvas — Pože mio teatras, vadovaujamas re žisieriaus J. Pociaus. Kolek tyvas puikiai panaudojo Po žemio teatro privalumus, tai pademonstravo ir pati prem„Nematomas smuikas".
Žiūrovai matė vienveiksmę muzikinę-poetinę kompoziciją, sukurtą E. Mieželaičio, J. De gutytės, R. Skučaitės, A. Mikutos, V. Skripkos ir kitų poetų eilėmis. Poezijos valan da, praleista Požemio teatre, praturtino ne vieną. .. .Mus pasitinka lyriškai
graudi lūpinės armonikėlės melodija. Švelnios muzikos fone į mus žvelgia septyni poetiniai veidai — septynios mažosios išpažintys. Šiuos poetinius veidus scenoje įkū nijo pirmakursiai: N. Adomėnaitė, V. Kukenytė, R. Juodelytė, N. Šaltenytė, St. Kairys ir J. Vilkimas, V. Paltanavi čius. Beje, pastarasis ir spek taklio kompozitorius: sukūrė atliktoms dainoms muziką. Žiūrovai nęliko abejingi nūdienos aktualijoms. Poezi jos akistata su žiūrovu Pože mio teatre — tai šiandienos žmogaus būties prasmės per teikimas poetų eilėmis. Tai be galo dramatiškas, bet kar tu išsaugojęs nuoširdumą, poezijos pokalbis su žiūrovu. Gaila, kad neišlaikyta pu siausvyra tarp merginų ir vaikinų poetinių herojų vei dų. Vaikinų sukurtuose pa veiksluose aiškiai pasigenda me savitesnių, tik jiems bū dingų, veido išraiškų, ko jo kiu būdu nepasakysi mergi noms. Ne vienas, tur būt, R. Juodelytės (nuotraukoje) vei de įžvelgė dominuojantį rūs tumo bruožą, V. Kukenytės — švelnumo, N. Šaltenytės — šauksmo, N. Adomėnaitės — melancholijos. Nors ne visur atlikėjai išliko betarpiški šio je subtilioje akistatoje su žiūrovu, svarbu, kad tas „ne
matomas smuikas" palietė kiekvieno besiklausančio vi dų. Lieptas, nutiestas į žiūro vo širdį — nelūžo! O tai svarbiausia! V. JURKONYTE
Spektaklio pradžia. Papras čiausias vandens pylimas į emaliuotą dubenį, bet kokia tai spektakliui reikšminga de talė. Juk vanduo yra švaru mo ir tyrumo simbolis. Tik tyra ir atvira siela reikia ruoštis susitikimui ir bendravimui su poezija. Tolesnis veiksmo vystymasis apibūdi namas šitaip: duoną raikan čios rankos. Reikia pažymėti, kad čia Rita Juodelytė (Fil. F I k.) puikiai susidorojo su savo vaidmeniu. Jos lyrišku mas paperka žiūrovą, įtikina, jog ta duona tai poezija, tampanti neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Spektaklis taip sukomponuotas, kad ir būtų pabrėžiama kasdienybės reikšmė žmogaus likimui, jo veržimasis į gėrį. Sumaniai į bendrą spektaklio audinį įpi nama muzika, ji tampa bend ra, neatskiriama visuma. Požemio teatro kolektyvo premjera kalba už save; kalba apie nemažus reikalavimus sau, didelius kūrybinės energijos išteklius. V. ARMALIS V. KASPERAVIČIAUS nuotr.
kas prikelia tikrąją dainos gyvastį, realizuoja joje sly pinčias grožio potencijas, šimtmečiais kauptas ir gry nintas. Ansambly galima dainuoti gražiai, bet mechaniškai. Ga lima suvaidinti. Man regis, netgi vienintelis profesionalus respublikos etnografinis ko lektyvas — P. Mataičio vado vaujama Liaudies muzikos teatro trupė — ypač pasku tiniuoju metu nebeapseina be pigios estradinės braviūros, žiūrovo ir klausytojo juokinimo, kur tinka ir kur netinši etnografinio ansamblio programa pradėta rodyti šiais mokslo metais ir jau su silaukė didelio garso ir gra žių pripažinimo žodžių. Į dai nas dėmesys buvo sukoncent ruotas todėl, kad norėta įtai giai parodyti jų savitą subti lų grožį, ir, matyt, todėl, kad ansamblio vadovė Laima Burkšaitienė — pati muzikė, Vilniaus konservatorijos Liau dies muzikos kabineto dar buotoja, vadovavusi ne vienai studentų muzikinio folkloro ekspedicijai. .. Skambėjo ir unikaliau sias lietuvių liaudies dainų žanras — sutartinės. Iš žmo nių lūpų dabar jų nebeišgir si: vargu ar bėra šiaurės ry tų aukštaitijoj senolių, kas dar galėtų atkartoti archaišką jų skambesį. Ekspedicijose beaptinkama nuotrupų ar nau jesniais laikais transformuotų variantų, dažnai įgavusių pa rodijos funkcijų. Tačiau, ankstesnių tautosakininkų už rašytos, jos liko natose, o da bar naujam gyvenimui jas prikėlė Liaudies muzikos teatrd trupė. Elektrografijos moks linio tyrimo instituto, Vilniaus universiteto etnografiniai an sambliai.
kraštas1 Dainos, liaudies dainavimo būdo autentiškumo išlaiky mas — tai tas pagrindinis ir labiausiai vertintinas univer siteto etnografinio ansamblio bruožas, principas, kuriam jie nepripažįsta kompromisų. An samblis gražiai atskleidžia įvairių Lietuvos etnografinių regionų intonacinį dainų charakterj, o kaltu ir šių regionų žmonių dvasios struktūros savitumus. Girdžiu intymias, betarpiškas, šviesaus liūdesio nuskaidrintas dzūkų dainas, Žemaitiškos karo dainos — jau kitokios — santūresnės. valingesnės. Iškilmingu, garsiu dainavimu keri aukštai čių daugiabalsės, lygiai tęsia mos laukų platybėj — kitaip neišeina, vaizduotė turi nu brėžti bekraščių laukų hori zontą. Tai jau nebe salė, kad ir didžiausia ji būtų, — aukš tybė! Šitiek aukštybės dai noj! Ir susikaupimo, pilnat vės, didingumo. Tai, žinoma, įspūdis, ne nagrinėjimas. Vis dėlto, lai
mingas pasijunti žmogus tom pakiliom akimirkom, kai už miršti ir laiką, ir save. Tegu paskiau sėdi va prie popie riaus lakšto ir veltui ieškai tų žodžių.. . Apie, sakysim, tokį pat Pedagoginio institu to ansamblį, rodos, daug lengviau pašnekėčiau. Gra žūs jie: gTažius drabužius tu ri, gražiai šoka, ir dai nuoja taip pat gražiai. Klau saisi ir sugauni save tarpais besijaučiantį, lyg spoksotumei į preparuotą gražų paukštį. Reikia to gražumo, reikia švarių, darnių balsų, bet me lodija, kad ir kruopščiai iš vinguriuota — tik paukščio forma, plunksnos, jį puošian čios. O skrydis, dvasia, gyvy bė? .. Slepiasi giliau, sunkiau pagaunama. Kaip sidabrinis Gojos paveikslų švytėjimas... Iki galo perprasti dainą, su šildyti ją iš vidaus, gyventi daina. Atsiras tada intonaci jų niuansai, gal subtilesnė tembro spalva, dar kas, ko neišmoksi, neišrepetuosi, bet
ka. Universiteto etnografiniam nieko panašaus, ačiū dievui, neprikiši. Nuoširdumas, natū ralumas stipriau pavergia, tad, matyt, yra tiesos drąsiuo se žodžiuose tų, kas drįsta mūsų ansamblį kaip lygų gre tinti su didžiai gerbiamais profesionalais. Tiesa, čia bū tinos išlygos, nes jų sutarti nių atlikimas kaži ar pra lenktas, o mūsų pasakotojai, kad ir nedaug jų, silpnoki (ypač ausį rėžia sudarkyta šiaurės panevėžiškių tarmė pasakojime apie kiaulių ga nymą, o, kai jau pati kalba šlubuoja, sunku bešnekėt apie tvirtesnius psichologinius pagrindus, įtikinamumą). .. .Nėra pabaigos. Ir iš vis — nei čia recenzija, nei čia kas. Betgi iki šiol nieks, rim tai apie mūsų etnografinį be veik nerašė.. .O jis nusipel no! Ir šiaip didesnio atidumo, ir netgi labai konkrečios ma terialinės paramos. Vladas BRAZIŪNAS A. PETRAŠIŪNO nuotr.
PASAKOJIMAS
IINKSMOJI
APIE DRAUGYSTĘ Viskas prasidėjo nuo laiš kų. Mes, Teisės fakulteto ant rakursiai, susirašinėjom su ko legomis iš Tartu universiteto. Si rudenį jie atvyko pas mus į svečius. Pabuvojom ir mes pas svetingus estus. Balandžio pabaigoje senaja me Tartu universitete vyko tradicinis Draugystės festiva lis. Suvažiavo studentų iš Įvairiausių šalies kampelių, iš kaimyninių užsienio šalių — VDR, Vengrijos, Suomijos. Festivalyje dalyvavome ir mes. Universiteto kieme jvyko iškilmingas mitingas. Čia kalbėjo rektorius, dėstytojai, studentai. Jie pasakojo apie save ir savo draugus, kalbė jo apie tai, kokie uždaviniai yra iškilę šiuolaikinei visuo menei ir tuo pačiu mums. Mus ypač sudomino Teisės fakulteto dekano prof. A. Uustalio pasisakymas. Mitin ge buvo perskaitytas Kreipi masis j viso pasaulio jauni mą kovoti už taiką. Draugystės vakarą, kuris įvyko garsiajame „Vainemunės" teatre, atidarė Tartu universiteto rektorius. Vaka re koncertavo ir festivalio šeimininkai, ir svečiai. Estų liaudies šokį keitė uzbeko daina, vengro gitara.. . Sekmadienį pabuvojome universiteto auditorijose, bib liotekoje. Reikia pasakyti, kad mūsų biblioteka vis tik yra turtingesnė. Dėka rūpestingų šeiminin kų — Silvijos, Heldin, Kai to, Iros ir visų kitų — mes visą laiką buvom užimti, visą laiką turėjom „darbo". Taigi, laikas bėgo greitai. Štai at sisveikinimo vakaras. Skam bėjo lietuviška ir estiška dai na (dažnai dainavom visi kartu, mat, per keletą dienų vieni kitus išmokėm savų dai nų). Estų antrakursių kuratorius Lembit Saarnits, mūsų dėsty tojas A. Katkus sutiko, kad užsimezgusi didelė draugystė neturėtų nutrūkti, kad ji da vė ir duos daug gražių rezul tatų.
Į namus, be gražių, šiltų prisiminimų ir įspūdžių, mes parsivežėm estų padovanotą albumą. Pirmąjį jo puslapį užpildė estai ■— čia yra pir mojo susitikimo nuotraukos, komentarai. Toliau albumą rašysim mes. Taip gims pa sakojimas apie gražią mūsų draugystę. D. BAJERCiUTE Ii k. teisininkė
Humojumo-Teška Ilgai ir pilkai tą balandžio popietę purkšnojo lietutis, o ALMA MATER ,,linksmų plaučių" studentai bandė ir šiomis meteorologiškai kenksmingomis sąlygomis „juokinti", krizenimą perdažyti į nuoširdžią kvatonę. .. Skelbimas skelbė: „VISI I JUMORO POPIETĘ". Klaida buvo populiarinama 50 vienetų tiražu: „pasitarnavo" nenuilstantis mūsų švietalas — VU kultūros klubas (ano skelbimo užsakovas). Daug rimtų kalbininkų, kitų susipratusių piliečių balsavo už „jumorą, daly-
ką rimtą". Taip pat paka. bino ir jo iškabą: HUMORAS. Šią aksiomą demonstruoja ne mažiau rimti periodinės spaudos organai: „Literatūra ir menas" (leidžiamas nuo 1946 m.) per savaitę regubariai vieną kartą primena — humoras ir satyra. Pakankamai rimta „Sluota" (leidžiama nuo 1934 m.) gražiai (gal ir pasenusiai) prieštarauja bei paremia Kultūros klubą: dvisavaitinis satyros ir jumoro žurnalas. .. Išimtis patvirtina taisyklę, Žios humo-jumo-reskos Vytautas A. GOCENTAS autoriui, tur būt, pats lai FAF finansų spec. V k.
Pirmąkart mūsų laikrašty je karikatūras spausdina I kurso fizikas Romas BUIVY DAS. Jis sako, kad ir ateity nepaliaus braukęs plunksna po vatmaną. Ką gi, kuo dau giau progų bus juoktis, tuo sveikesni gyvensim. Šiandien Romas liepia žvilgterėti į kairę, kur dėsty tojas sako dekanui: „Ar jums neatrodo, kad mūsų auginti nis išalko." Dešinėje ir be žo džių turėtų būti aišku...
PSICHOLOGINIAI BANDYMAI Jis giliai įkvėpė oro ir ry žosi atsisėsti. Krėslas buvo aptrauktas oda ir atsida vė eteriu, benzolu ar dar kaž kuo, kas erzino jį ir nedavė susikaupti. Jo rankos, bejė giškai nukarusios, nervingai virpėjo. Jis pats buvo tarsi vienas didelis nervas, kuris jautriai reagavo į kiekvieną garsą ar kitokį dirgiklį. Pa talpoje tvyrojo prietema, nors lauke dar buvo gana šviesu, ir jis matė, kaip dan gumi plaukia sunkūs raudoni debesys. Toji prietema gąsdi no jį, bet dar didesnę baimę kėlė klaiki nežinia. Staiga pasigirdo kažkoks gar sas. Gal tai buvo grindų girgždesys po einančios gy vos būtybės kojomis, o gal dūžtančio stiklo sukeltas gar sas — jis sėdėjo nugara j
Pirmasis sąjunginis liaudies kūrybos festivalis .STUDENTŲ TEATRŲ DIENOS Gegužės 8 d. 20 vai. Teatro salėje — ŽŪA teatrinės stu dija. A. Lyves dviejų dalių komedija „Pilka skrybėlė". 9 d. 14 vai. Partizanų piliakalnyje Švenčionių rajone — Poetinis montažas, skirtas TSKP XXV suvažiavimui, „Amžiaus retorika". 9 d. 22 vai. Stuokos-Gucevičiaus kieme — R. Samulevičiaus „Paukšti, ateik čia". 10—11 d. 20 vai. Teatro salėje —- R. Granausko trijų dalių spektaklis „Jaučio aukojimas". 10 d. 22 vai. — Poezijos ir muzikos vakaras. 12 d. 20 vai. Teatro salėje — J. Broškevičiaus muzikinė komedija „Senos kronikos receptas". 13 d. 20 vai. Teatro salėje---- Tartu universiteto studen tų teatro trupė. E. Eno spektaklis „Vis dėlto kažkas dai nuoja".
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1958 METŲ
kas atsiprašinėti už kalbi nės normos neįgavusj reiš kinį ir nerti su lakiniais batais ir jų raišteliais j potekstę. Nebeginti gal ir nuo lotyniško „humanus" kildintiną humorą (jis — žmonijos kultūros viena iš kraitskrynių), o gal kil dinti nuo pietų žemaičių „jūks", t. y. to pačio ju moro. . . Ir baigiu pavasariniu lo zungu: „Jumoristai, vieny kitės po humoro vėlia va! . Jeigu kas netikite mano patriotiniais jausmais žo džio, žodyno atžvilgiu, at vykite į mano kūrybinę laboratoriją: Saulėtekio alėja Nr. 33—20. Čia jūs įsitikinsite: žodyno aplan kas buvo suliepsnojęs, bet aš drąsiai puoliau į ugnį ir buvau apdovanotas me daliu „Už pasižymėjimą gesinant gaisrą".
KAINA 2 KAP.
duris ir nieko nematė. Blykstelėjo šviesa, ir jis iš girdo balsą. Taip, taip — bal są ir, atrodo, žmogaus, tačiau įsitikinti tuo nespėjo: jo akis aptraukė rausva migla, ir jis pasijuto krentąs į bedugnę.. . Kai jis atsipeikėjo ir at merkė akis, buvo šviesu. Di delis galingas šviestuvas plieskė jam tiesiai į akis. Jis pasimuistė, lyg norėdamas iš sivaduoti, ir staiga nustėro: šalia jo kažkas sutarškėjo. Garsai slinko prie jo ilgai ir lėtai, bet kartu ir metodiškai. Šaltas metalo žvangesys su kaustė jį... Protas karštligiškai ieškojo išeities net iš šitos tragiškos situacijos. Vienas paskui kitą atmintyje praskriejo herojai ir didvyriai iš skaitytų kny gų ir matytų filmų. Taip,
didvyriai, bet nė vienas iš jų nebuvo pakliuvęs į panašią padėtį. Prikaltasis Prometė jas. . . Argi tai kančios, paly ginus su jo laukiančiomis?! Tantalas — irgi gryni nie kai. . . Hamletas... Būti ar nebūti. . . Ne, ne, jis myli gyvenimą! Netoli jo galvos kažkas su bildėjo, sukriokė ir ėmė ar tintis prie jo. Jis užsimerkė ir konvulsiškai sukando dan tis. Viskas, dabar jau ga las. . . Netikėtai ūžesys nutilo. Už geso ir šviesa. Antro kurso studentas Eustachijus Šapas pašoko ant kojų, nubraukė nuo kaktos šaltą prakaitą ir su palengvėjimu atsiduso. Ge rai, kad kažkur nutrūko elektros perdavimo linija. Pas stomatologę jis galės ateiti ir rytoj...
G. STALNIONIS
Šį pavasarį mūsų laikraš čio „Sporto" skyrelyje dažnai minima L. Pavillonytės pavar dė. Ji — jau ne vienų var žybų nugalėtoja.
Skriejanti bangomis Jau šešetą metų Lietuvos akademinio irklavimo mėgė jai pažįsta Loretą Pavilionytę — daugkartinę Lietuvos čempionatų prizininkę ir nu galėtoją, TSRS jaunių rinkti nės narę. Man susitikti Lore tą tekdavo ir treniruotėse, ir šiaip pasitaikius kur progai. Neseniai bandžiau su ja žur nalistiškai pasišnekėti ir pa rašyti rimtą interviu. Nieko neišėjo: labai neįprastai jau tėmės naujose rolėse. Todėl šis pokalbis — kiek improvi zuotas. Po 1974 metų TSRS jaunių pirmenybių atrodei lyg būtum nelaimingiausias žmogus, — o juk tada laimėjai sidabro žetoną. — Niekada sau neatleisiu, kad viduryje distancijos, pra radusi viltį pralenkti lyderę, nutariau pasitenkinti antrąja vieta ir truputį sumažinau greitį, nors žinojau, kad ki tais metais jau nebegalėsiu startuoti analogiškose varžy bose — būsiu kitoje amžiaus grupėje. Kai susigriebiau — buvo vėlu. Tik 0,1 sekundės trūko man iki čempionės vardo. Komandos vadovai ir draugai laukė, kad praėjusių pirmenybių sidabrą pakeisiu j auksą. Tačiau šios, Tavo nuomo ne, nesėkmingos varžybos, at vėrė kelią | tarptautinius van denis. — TSRS jaunių rinktinės treneriui patiko mano irkla vimas. Praėjus keliems mėne siams po varžybų, aš gavau kvietimą į rinktinės kandida tų stovyklą Armėnijoje. Ar greitai „aklimatlzavalsl" rinktinėje? Kaip pavyko rasti kontaktą su jos senbūviais? — Jau pačią pirmą atvyki mo dieną atsirado naujų draugų, kurie mane mielai priėmė. Beje, ne aš viena bu vau ten naujokė. Drauge su manimi iš Lietuvos keliauda vo vaikinų dvivietės su vai rininku ekipažas, o vėliau — ir merginų porinės keturvie tės įgula. Dvi jos narės — A. Ūsaitytė ir B. Barkutė — dabar studijuoja universitete, gina „Mokslo" spalvas. Praėjusią vasarą tau teko dalyvauti tarptautinėse var žybose Vokietijos Demokrati nėje Respublikoje, Jugoslavi joje, tačiau, kaip ir rinktinės nariai, tur būt, svajojai star tuoti tarptautinėje „Draugys tės" regatoje? — Ši regata laikoma neo
liau keliaujam pagal maršru tą. UTK
14 d. 20 vai. Teatro salėje — Tartu universiteto teatro trupė. „Galvokite — neužmirškite". 14 d. 22 vai. — S. Nėries poezijos spektaklis „Vienas pavasaris — mano pavasaris". 15 d. 11 vai. Teatro salėje — Studentų vaidybiniai fil mai. Dalyvauja respublikos ir Talino, Rygos, Tūlos studen tai. 20 vai. rodomi filmai-laureatai. 16 d. 20 vai. Teatro salėje — R. Samulevičiaus „Kaip vėjas laukuose". Bilietai parduodami knygyne prie universiteto nuo 10 iki 19 vai.
REDAKCIJOS ADRESASt
Tarptautinių statybinių bū rių nariai ir vykstantys į už sienį gamybineipažintinei praktikai renkasi gegužės 11 d. 19 vai. Studentų mies telio jungiamojo korpuso 10 a. Užsiėmime dalyvauti būti na. Komjaunimo komitetas
ficialiomis Europos jaunių pirmenybėmis. Praėjusią va sarą ji vyko Maskvoje Krylatskoje kanale. Trenerės nutarė truputį surizikuoti ir sudarė naują ekipažą: starta vau dvivietėje valtyje su ki jeviete T. Timčenko. Jau pir mosiomis mūsų pažinties die nomis mes labai susidrauga vome, tarsi nujausdamos, kad po kelių mėnesių teks sėsti į vieną valtį. Bandymas pasirodė sėkmin gas. Jūs laimėjote prizinę vie tą. O štai Tautų spartakiados II grupės varžybose su Tania susitikote varžovėmis. — Burtai lėmė taip, kad turėjome startuoti gretimuose takeliuose. Tada irklavau dvi vietėje drauge su J. Palukevičiūte. Su ja dalyvavau var žybose ir anksčiau, dažnai mus lydėdavo sėkmė. Tautų spartakiadoje laimėjome tre čią vietą ir pelnėme koman dai įskaitinių taškų. Kiek blo giau pavyko Taniai. Matyt, teko prastesnė partnerė. Pokalbį pradėjome nuo 1974 m. rugsėjo 1 dienos. Praėjus lygiai metams, Tu, rodos, buvai patenkinta pasie kimais sporte. O apskritai gy venimu? — Taip pat ir gyvenimu. Tai buvo pirmoji mano stu dijų universitete diena. Visa da mėgau tiksliuosius moks lus, todėl pasirinkau taikomo sios matematikos specialybę. Papasakok, kaip jauteisi de biutuodama aukštųjų mokyk lų pirmenybėse. — Irklavau vienvietėje vai tyje. Pagrindinėmis mano var žovėmis treneris E. Bodindorfas laikė KKI absolventę A. Simonaitytę ir VISI studentę L. Šalkauskaitę. Pastarąją sportininkę turėjau žūt būt aplenkti. Užduotį įvykdyti ne buvo sunku. Gi ištverme gar sėjanti A. Simonaitytė aukš tųjų mokyklų pirmenybėse startavo paskutinį kartą, to dėl ypač stengėsi ir keliomis sekundėmis „nuskriaudė" ma ne. Manau, kad dar turėsi pro gos atsirevanšuoti. Bet užteks apie sportą. Sakyk, ką veiki laisvalaikiu. — Kaip ir dauguma mote riškosios giminės atstovių, esu didelė mezgimo gerbėja. Mėgstu skaityti, ypač He mingvėjaus romanus, Jeseni no poeziją. Nuo pat mažens žiemą slidinėju. Gintarė ADOMAITYTE
VISI Į XVII TURISTŲ SĄSKRYDI!
šių metų gegužės 8—9 d. UTK organizuoja XVII turis tų sąskrydį. Sąskrydis vyks Ignalinos raj. prie Klaunos upės (Žvfrblišklų kaimas). Išvykstame šeštadienį 17.07 vai. traukiniu Vilnius—Utena, sustojimas — Kaltinėnai. To
23264* Vilnių — MTP Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spanstavėje — 29818
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 3900 egz. LV 09107 Užs. Nr. 1560
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA