VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
r.cM’VIMDIS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. gegužės 13 d., penktadienis
Nr.
17
(1236)
SPECKURSAI — PADEDA AR TRUKDO? lailBIlIlIlIlIlIlIUINIIIIHIinilllllll
MES - UŽ!
Daugelis Chemijos fakulte to studentų buvo skaitę doc. H. Jonaičio straipsnį „Speckursai — padeda ar truk do?" ir sutiko mane jau su sidarę savo nuomonę — „už" ar ,.prieš". Užbėgdama už akių pasakysiu, kad, be vie nintelio prieš speckursus nusistačiusio balso ir kelių abejojančių, visi vieningai šaukė „už". Pabandysiu perduoti kai kurias įdomesnes mintis iš chemikų diskusijos. Rimas RAUDONIS, chemi jos fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius: — Man atrodo, kad speckursai reikalingi. Be jų ne būtų viso mokymo proceso. Ne visiems speckursams yra vadovėliai, o pačiam viską susirasti, atsirinkti ne taip jau lengva. Dėstytojas glau stai išdėsto visą medžiagą, kuri sukaupta daugiausia iš skelbtų periodikoje straips nių. Labai gerai, kad darbas vyksta paskaitos - semina ro forma: išklausęs dėsty tojo, gali tuoj pat išsiaiškin-
ti nesuprantamus dalykus. Doc. H. Jonaitis rašo, kad, einant specializacijos keliu, per daug „susismulkinta". Mano nuomone, speckursai kaip tik yra labai apibend rinantys. Pasitenkinti vien bendromis žiniomis negalima. O dėl paskyrimų galėčiau pasakyti tiek: jei į VU įstota ne vien dėl diplomo, o rim tai dirbama, tai dažniausiai paskyrimas atitinka norus. — Man nesuprantama, kaip gali studentas, neišklau sęs speckursų, būti geru specialistu. Aš, pavyzdžiui, nieko nepadaryčiau iškart po bendrųjų paskaitų pate kęs į gamybą. Speckursų metu susipažįsti su tuo, kas dominančioje srityje buvo jau padaryta iki šiol, ką galima padaryti ateityje, — sako Valerijus ŠAPULIS, IV k. elektrochemikas. —■ Negali kilti abejonės — speckursai reikalingi. Tik jie galėtų prasidėti anksčiau. Tada geriau pavyktų viską išstudijuoti, — įsijungė i pokalbį Violeta VALIONIE NĖ, IV k. elektrochemijos studentė. — Galima ir specializuotis, tai nesunku, — pritaria Gin taras' PADEGIMAS, IV k. elektromechanikas. — Mano nuomone, tokia
idėja visai bloga. Jei bus ruošiami plataus profilio spe cialistai, neskirstant į spe cializacijas, jie daug mažiau padarys, negu galėtų, — pri tarė draugams Albertas TIMINSKAS, IV k. busimasis stambiamolekulinių jungi nių chemijos specialistas. Visą tiradą balsų, šau kiančių „už" speckursus, pertraukė ir vienas „ne". —• Speckursas nereikalin gas. Jei paskirs ne pagal specializaciją, nežinosi nuo ko pradėti darbą. Daug lai ko atima persikvalifikavi mas. O išklausius bendro sios, chemijos kursą, pra dėjus darbą galima toliau domėtis pasirinktąja sritimi, — prieštaravo draugams Vio leta BALTUŠKAITĖ, IV k. analizinė chemija. Sigitas RAUBA, IV k. stambiamolekulinių jungi nių chemija: — Gamyboje neįmanoma be specializacijos. Speckur sai galėtų dar labiau išsi plėsti teorinių paskaitų są skaita. Apskritai, reiktų vien laboratorinių darbų. Ričardas DUBURYS taip pat ketvirtakursis, organinės chemijos specialistas. Jis mano, kad vien laboratori nių per mažai .reikia ir teo rinių paskaitų.
CLK DARBO BARUOSE |.||||||j||||l|llllllll]||||IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIilllllillMlllllBllllfflllllllllllllllllllll
Ataskaitinė rinkiminė konferencija Įvyko vienuoliktoji Liau dies kontrolės grupės ata skaitinė - rinkiminė konfe rencija, kurioje dalyvavo 128 delegatai. Centrinės Liaudies kontro lės grupės pirmininkės doc. N. Raguotienės ataskaitinis pranešimas apėmė nemažą laiko tarpą — trejus metus. Pagal kasmetinius planus, kuriuos patvirtino Univer siteto Partinis komitetas, su derinti su Rektoriumi, vie tos komitetu, atlikti tikrini mai Fizikos, Matematikos, Gamtos, visuose trijuose Ekonomikos fakultetuose bei Skaičiavimo centre. Universitete daug nuveik ta, vykdant mokslinius tyri mus, keliant dėstytojų mo kslinę kvalifikaciją, panau dojant moksliniams darbams naujausią aparatūrą, bend radarbiaujant su kitų res publikų ir užsienio moksli ninkais. Liaudies kontrolės grupė dirba suskirsčiusi darbą pa gal sektorius — mokslinės veiklos sektorius, ūkinės ir organizacinės veiklos sekto riai. Mokslinės veiklos sekto
rius atliko stambų patikrini to patalpos retai kada būna mą, siekiant išaiškinti, kaip tinkamai paruoštos žiemai. organizuojamas ir kontroliuo CLK grupė 1980—1981 m. jamas daktarinių disertacijų m. rugsėjo-spalio mėn. or ruošimas Fizikos ir Matema ganizavo patikrinimą. Apta tikos fakultetuose. Vado riant tikrinimo rezultatus, vaujant doc. L. Tapinui, iš Prorektorius ūkio reikalams aiškinta daug trūkumų ir drg. P. Eigminas pažadėjo problemų, trukdančių ruošti visus trūkumus pašalinti per daktarines disertacijas Š.iuo mėnesį. Bet pažadai liko klausimu išleistas Universite pažadais. Tad kitais mokslo to Mokslinės Tarybos nuta metais šiuo klausimu pasido mėjo CLK grupė. Patikrini rimas. Ataskaitiniu laikotarpiu mo medžiaga buvo svarstyta mokymo veiklos sektorius, 1982 metų spalio mėn. 28 d. vadovaujamas doc. S, Uosio, Partinio komiteto posėdyje. organizavo 20 patikrinimų. Priimto nutarimo vykdy Daug dėmesio skirta moky mo kontrolė skirta CLK gru mo - metodinės literatūros, pei. Deja, ūkiniai padaliniai vaizdinių mokymo priemonių- sugebėjo sutvarkyti tik ne ruošimui ir jų naudojimui, didelę dalį trūkumų. išaiškinta nemaža egzaminų Kaip žinoma, 1982 m. la taisyklių pažeidimų. 1980— 1981 m. m. sektoriaus nariai pkričio mėn. įvykęs TSKP patikrino gamybinių prakti CK plenumas daug dėmesio kų organizavimą Pramonės skyrė darbo drausmės klau ir Teisės fakultetuose. Su simams. Vykdant šio plenu tikrinimo rezultatais buvo mo nutarimus, CLK ūkinės supažindintas Prorektorius veiklos sektorius tikrinome pagalbinio ir prof. B. Sudavičius. Trū Universiteto personalo kumams pašalinti imtasi aptarnaujančio darbo drausmę, darbo orga priemonių. Ūkinės veiklos kontrolės nizavimą ir apskaitą. Buvo sektoriaus nariams teko tikrinta administracijos, ūkio dirbti sunkiausią ir nema skyrių. mokslinės bibliote loniausią daibą. Universite kos .bendrabučių ir Gamtos
— Būtinai reikia ir teori nių žinių, — tęsia Ričardas. Sustabdžiau iš laboratori jos išėjusį Joną KIUBERĮ, diplomantą organinės chemi jos specializacijos atstovą. — Praktiškai speckursai reikalingi. — į klausimą at sakė Jonas. — Dirbsi ar ne dirbsi šioje srityje, vis tiek reikia. Bendram suprati mui. Tuo labiau, kad spec kursai per daug neapsunki na. Kolegai pritaria ir Jūratė LIAUCYTĖ, taip pat diplo mantė, studijuojanti organi nę chemiją. — Kad nereikalingi spec kursai —• nesąmonė. Dar daugiau dėmesio reikėtų jiems skirti. Gal būtų nau dingiau, jei sumažintų senų, atgyvenusių paskaitų, ku rios nieko naujo neduoda, kursą. O speckursų reikėtų daugiau. Plačiau ir daug an ksčiau pradėti juos studijuo ti. — Speckursai mūsų ne kankina. Juo labiau, kad jie yra reikalingi. Gal ši pro blema labiau liečia fizikus. Reikėtų ir jų nuomonės, — mano Eglė KUTAITĖ, ketvirtakursė, besispecializuojanti organinės chemijos sri tyje. — Speckursai, — pasi ruošimas rimtam darbui ga myboje, — vėl įsiterpė Virginijus LUKŠAS. — Vien tik jų dėka mes įgauname praktinių įgūdžių.
fakulteto darbuotojų darbo drausmė. Tai toli gražu ne viskas, ką nuveikė liaudies kontro lės grupė. CLK grupės dar bui nuolatinį dėmesį skyrė ir teikė pagalbą Rektoratas, Partinis komitetas, fakultetų vadovai. Paminėtini Partinio komiteto 1981 m. sausio mėn. nutarimas „Dėl liau dies kontrolės veiklos efek tyvumo tolesnio stiprinimo Universitete", bei penki Rek toriaus įsakymai pagal CLK grupės tikrinimo medžiagą darbo trūkumams pašalinti. Svarbiausia ,kad nebūtų taip — „ko negalime ištaisyti, to nelieskime", — pabrėžė doc. N. Raguotienė. Teisės fakulteto liaudies kontrolės grupės pirminin kas doc. P. Danisevičius kal bėjo, kad nepakankamai ge rai saugomas studentų visuo meninių organizacijų turtas, studentai vis dar nesupran ta atsakingumo už patikėtą jiems inventorių. Pabrėžia ma, jog nuo inventoriaus saugyklų raktai turėtų būti tik pas patikimus asmenis. Ekonominės kibernetikos ir finansų Liaudies kontro lės grupės narė drg. V. Gumauškienė kalbėjo apie stu dentų blogą paskaitų lanky mą. Mokslinės bibliotekos Liau dies kontrolės grupės narė drg. J. Ciesiūnaitė kalbėjo apie bibliotekų katalogų trū
Kaina 2 kap.
Raimondas VALIŪNAS, ketvirtakursis elektrochemi kas mano, kad tai priklauso nuo pačių speckursų: — Žiūrint, koks speckur sas. Būna gerų ir būna blo gų. Būna tokių, kurie vi siems reikalingi. Man atro do, elektrochemija reikalin ga visiems. — Raimondo balse pasigirsta pasididžiavi mo gaidelė. — Aišku, speckursai reika lingi. Visos chemijos išmok ti negali. Speckursai padeda nuodugniau išstudijuoti bent vieną sritį, nes viską tobu lai išmanyti neįmanoma, o vieną dalyką — galima. Tai nesunku, — mąsto Aldona GLIAUDELYTĖ, ketvirtakursė, pasirinkusi organinės chemijos specializaciją. Kaip matome, vieningi chemikai. Visiems reikalingi speckursai. O kaip bus, jei paskyrimas bus ne pagal specializaciją. Pasigirdo įvairios nuomonės, kurias galima apibendrinti taip: gal ir nelabai lengva, bet pakei sti specializaciją nebūtų sun ku. Juo labiau, kad yra ar timų viena kitai chemijos specializacijų. O kaip mano Chemijos fakulteto dekanas, profeso rius Algimantas LEVINSKAS? —- Kiekvienas studentas, besimokantis Universitete, privalo specializuotis, la biau domėtis kuria nors viena sritim. Speckursus nu stato profilinės katedros, yra mokymo programos. Gali kilti klausimas, ar naudinga
kumus, darbuotojų sergamu mo priežastis. „Geriau užsiplanuoti mažiau, bet pada ryti geriau", — tęsia Staty bos reikalų Prorektorius drg. A. Milaknis. Partinio komiteto sekreto riaus pavaduotojas J. Bag donas kritikavo Universite to ūkio padalinių darbą, ruošiant auditorijas ir kitas patalpas žiemai. O taip pat blogai organizuojamos stu dentų akademinės valandos. Partinio komiteto sekreto riaus pavaduotojas J. Bag donas teigiamai įvertino CLK grupės veiklą per ataskaitinį laikotarpį. Universiteto Partinio ko miteto sekretoriaus pava duotojas drg. J. Bagdonas pridūrė apie pasiruošimą žiemai, jog pasitelkus stu dentus, auditorijų langus ga lima sutvarkyti. Reikia suge bėti organizuoti darbą, pa galvoti, kaip geriau organi zuoti akademines valandas. „Būtina, — pabrėžė drg. J. Bagdonas, — kuo ) greičiau įrengti naujas patalpas, nes kol kas jos užrakintos". Už aktyvų dalyvavimą LK organų Vilniaus miesto Le nino rajono LK k-to narys doc. M. Krejeris ir Vilniaus miesto LK Komiteto narys drg. J. Kisieliauskas padėkos raštus įteikė grupei kont rolierių.
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume Už vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir akty vų dalyvavimą visuomeni niame gyvenime šešiasde šimtųjų gimimo metinių proga Vilniaus valstybi nio V. Kapsuko universi teto profesorius, Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas Stanislovas La zutka apdovanotas Lietu vos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo gar bės raštu.
specializuotis vienoje sri tyje, jei gavęs paskyrimą studentas turės dirbti visai kitą darbą? Kiekviena organizacija sa vo paraiškoje nurodo, kiek ir kokių specialistų jiems reikia, Mes savo ruožtu stengiamės atsižvelgti į stu dentų pageidavimus. Ir tokių atvejų, kai darbas neatitin ka pasirinktos specializaci jos, gana nedaug — tik 4— 5 procentai. Chemijos pramonė — be siplėtojanti pramonė, todėl mes ne visada galime paten kinti augančius poreikius. Iš 75 diplomantų į vidurines mokyklas patenka ne dau giau kaip 6 žmonės. Visi kiti — į mokslinio tyrimo institutus, gamybą. Jei pas mus būtų prakti kuojamas skirstymas į darbo vietas 3—4 kurse, būtų ga lima laiduoti kiekvienam darbą pagal pasirinktą sritį. Nereikia bijoti, kad bus per daug „susismulkinta". Jau tai, kad žmonės moko si Universitete, pasako, kad jie bus plataus profilio spe cialistai. Be to, mūsų fakul teto studentams nėra labai sunku persikvalifikuoti. O toks mokslo kosmopolitas, be gilių žinių kurioje nors sri tyje, žinąs tik bendriausius chemijos dalykus, negalėtų niekur dirbti. Išleisti studentus visai be specializacijos nejmanoma, —■ kuo toliau, tuo labiau ji svarbi.
Laima SKRIDLAITĖ
Gegužės 6 d. Filologijos fakulteto SDAALR ir darbuo tojų komjaunimo organizacija surengė Pergalės dienos minė jimą. Kaip ir kasmet buvo pa gerbti fakulteto dėstytojai — Didžiojo Tėvynės karo daly viai doc. E. Kondiurina, dr. J. Pikčilingis, doc. P. Už kalnis, taip pat tie, kurių jau nėra tarp mūsų — prof. A. Antonovičius ir doc. V. Kostelnickis. Kovų ir daibo šlovės kam bario ekspoziciją ta proga pa pildė albumas, skirtas VU Fi lologijos karo veteranams, ir albumas „Fragmentai iš Lietu viškosios šaulių divizijos gy venimo", parengti fakulteto darbuotojų komjaunimo orga nizacijos, pirmiausia sekre torės A. Pečeliūnaitės, rūpes čiu. XXX Gegužės pradžioje savo naująjį darbo sezoną pradė jo LTSR Liaudies buities muziejus Rumšiškėse. O štai gegužės 7 dieną muziejuje koncertavo Universiteto fol klorinis ansamblis „Ratilio" (meno vadovė muzikologė Zita Kelmickaitė). Studentų pasirodymas buvo šiltai su Odeta KVEDERAITYTĖ tiktas.
2 Tarybinis studentas
VIDUTINYBĖ. KAS JI?
gyvenimo supratimas for Kodėl mes einame (ar nei muojasi nuo pat mažų die name) j savų fakultetų nų, ir didžiausią įtaką tam kultūros klubų rengiamus va turi šeima, — dėsto I. Kiškis. karus? Kai šito paklausi, — Žinoma, turi įtakos ir mo daugelis atsako labai stan kykla, bet ji atlieka daugiau dartiškai — arba „todėl, kad tikslinantį, papildantį vaid įdomu", arba paprasčiausiai menį. Taigi, aukštosios mo — „nyku". Kodėl taip yra? kyklos slenkstį mes peržen Dabar visi vakarai labai Pabandykime įsivaizduoti kas Valdas Bautrėnas pasako giame jau su tam tikrais mąs supanašėjo. Sugalvoti ką paprastas svertines sūpynes. ja: tymo, vertinimo stereotipais, j nors naujo ne visada pasi— Grupėje buvo studentas, kurių pakeisti Tik supasi jose ne du, o trys beveik ne | seka. To praktiškai ir nereižmonės. Du, kaip įprasta ga kuris labai domėjosi žuvimis. įmanoma. I ketų, jeigu kiekvienas vaka luose, trečiasis — vidury, Apie jas jis žinojo daug. Ta ten, kur svyruojanti dalis pri čiau visi kiti mokslai, ypač tvirtinta prie stovo. Du ky visuomeniniai, jo nedomino la aukštyn, leidžiasi žemyn, ir į juos nekreipė dėmesio. trečiasis gi truputį svyruoja Sitam draugui reikėjo palikti per daug nenukrypdamas į Universiteto stacionarą... Kaip vertinti tokią situaci šalis ir stebi, kas dedasi ap link. O kas tas asmuo, stovin ją? Jų, tokių ir panašių, bū dvi tis sūpuoklių vidury? Kon na nemažai. Galimos Pirmoji: koks krečiau, kas ta vidutinybė? nuomonės. — Mano manymu, tai la formalizmasl Žmogus domisi bai plati sąvoka. Pagal so savo sritimi, o jį išmeta kaip ciologinius tyrimus bet ko nepažangų, galbūt tai tikrasis Štai ir prasideda užburtas ras būtų savitas, t. y. turėtų kioje grupėje yra apie 10— gamtininkas. Galbūt, bet yra ratas: kaltas auklėjimas, kalti savas tradicijas. Tada nerei 12% elito, 15 — atsilikimo ir ir kita medalio pusė. — Gamtoje tarp visų tėvai, kalta mokykla. Betgi kėtų didesnės dalies dėme visa kita — vidutinybė. Api yra glaudūs kiekvienam duota smegenų sio skirti vakaro struktūrai, būdinti šitą grupę nelengva. reiškinių — Čia yra daug kategori ryšiai, tai žinoma visiems, dėžutė, kad atsirinktų tai, kas o būtų galima labiau ge jų, — sako Gamtos fakulteto tuo labiau žmogui, studijuo gera, tinkama, protingą. O rinti sceninę kultūrą, dau Vadinasi, kaip ji dirba, čia iš dalies giau dėmesio skirti pačių biologė pirmakursė Jūratė jančiam gamtą. joks mokslas negali egzistuoti priklauso ir nuo žmogaus no numerių atlikimui, vedimui Kalinauskaitė. . ir pan. Kokį studentą laikyti vidu pats vienas. Visi mokslai pa rų, pastangų. Tradicijas kurti bandėme Studijuodamas studentas vitinioku? Ar tą, kuris tik mo pildo vienas kitą, padeda gi Rėmėmės tuo, kosi, kad galėtų mašinaliai liau analizuoti ir suvokti. Ir siškai atsiskleidžia. Apskritai, mediume. trečiakursiai pradeda atkartoti skaitytas mintis, ar neprotinga galvoti, kad bio aiškindamiesi vidutiniškumo kad tą, kuris paskendęs visuo logui ar geografui nereikalin esmę, suprantame, kad tai la tolti nuo pirmo ir antro meniniuose darbuose pamirš ga užsienio kalba ar politi bai daugialypis reiškinys, pa kurso linksmybių, o labiau sireiškiantis įvairiomis for gilinasi j savo studijuojamą ta mokslus, studijas? O gal nė ekonomija. — Vidutinis studentas, tik momis. Dažnai „vidutiniškas" dalyką. Ir tą „aukso vidurį" turi būti visai kiti vertinimo kriterijai? Gamtos fakulteto riausiai. neturi didelių sieki, ir „normalus" — du žodžiai, nutarėme kaip nors išnaudo MAK-o pirmininkas, IV kur mų, tiesiog reikia kažką da reiškiantys tą patį, kadangi ti. Juk jie kadaise irgi ruo so geografas Inesis Kiškis ryti, reikia kažkur mokytis, tai dauguma. Bet argi visa tai šė šventes, (vairius pasilin apskritai, reikia kažkaip gy nekelia nerimo ir neįaudina? ksminimus, dalyvavo progra samprotauja: Esu tikra, kad ne vienas mose. Vadinasi, jie gali pa — Aš manau, kad studen venti, — sako biologas pir ir tui pirmoje vietoje turi bū makursis Leonas Sadauskas. manote kitaip, kad su daug rodyti visą savo sąmojį Štai čia, ko gero, ir yra ta kuo nesutinkate, prieštarau drąsą. O kur kitur tai atsi ti mokslas, o prie jo galima kad nėra jate .Ir todėl netylėkite, išsa skleis, jei ne mediume? derinti ir visuomeninę veik didelė blogybė, Prasidėjus vakarui. tre nes gyvenimo pozicijos, kykite savo nuomonę, lą. Aukštoji mokykla ne vi tvirtos durinė, čia jokio būtinumo tvirtos, savos nuomonės, yra abejingumas gimdo tai, kas čiakursiams buvo pasiūlyta stoti ir mokytis nėra, o jei tik prisitaikymas. Bet, svar negera, klaidinga, leidžia ke parodyti, kas ką ir kiek su įstojai reikia pateisinti biausia, kad ta pilkoji masė roti blogiui. Tad pamąstykim, geba. Pradžioje buvo parodytas sudaro daugumą. Tačiau kur kas ta vidutinybė? Kokia ji studento vardą. poetinis vaidinimas, iške pradžia, kur yra.? Gamtos fakultetas turi tam vidutiniškumo Danguolė PEČIULYTE, liantis studento vidinį grožį tikrą savo specifiką. Štai jo šaknys. IF I kurso studentė ir jo ryšį su gamta. Po to — Žmogaus pasaulėžiūra, II kurso biologas-gamybinin-
{Diskusijų klubas|
ŽINIOS IŠ BURIŲ JAUNOS RANKOS ŽEMEI
Birštono daržininkys tės tarybiniame ūkyje šią vasarą dirbs du studentų žemdirbystės būriai. Vie. nas jų — „Gilija-83", jungiantis 35 Istorijos fa kulteto studentus. Pasira šęs su ūkiu sutarti, per
SMD
vasarą būrys įsipareigo jo uždirbti virš 5 tūks tančių rublių. Darbai tra diciniai — daržovių ravė jimas ir jų nuėmimas. „Gilijos" būrio štabas jau dabar palaiko ryšius su LLKJS Prienų rajono komitetu. Daug patarimų bei rekomendacijų duoda pirmoji sekretorė I. Stasytienė.
KONFERENCIJOSI|||||||BIIII|ll|fflllllllll|lllllllllli
Teisės fakultete Š. m. balandžio 29 d. vyko Teisės fakulteto SMD konferencija. Valstybinės teisės sekcijoje
i
buvo perskaityta 13 pranešimų. Sekcijos darbą pradėjo doc. A. Marcijo. nas, mintimis apie būre
„Gilija-83" gyvuoja nuo kovo mėnesio, vei kia pagal Istorijos fakul teto komjaunimo komite to patvirtintą studentų būrių paruošiamojo lai kotarpio darbo planą: še fuoja Vilniaus 132-ąjį vaikų darželį-lopšelį, es antį Lazdynuose, dalyva vo balandžio viduryje įvykusiame IF studentų
lio nuveiktą darbą pasidalijo mokslinis vadovas t. m. k. A. Normantas. Malonu, kad į šią mūsų fakulteto SMD šventę atvyko ir svečių iš kitų aukštųjų mokyklų. Mūsų sekcijoje buvo perskaityti du svečių iš Kazanės
būrių krepšinio turnyre, greit surengs pažintinę ekskursiją į dislokacijos vietą — Birštoną. Įvyko du būrio susirinkimai, kur buvo perskaityti pra nešimai: „Prisidėsim prie Maisto programos įvyk dymo" ir „Universiteto SSB judėjimo istorija", pasirašyta socialistinio lenktyniavimo sutartis su kitu IF būriu — „Nemu nas", dirbsiančiu tame pat ūkyje.
IR VĖL TIE VAKARAI... arba kokie mūsų renginiai prasidėjo atrakcionai. Ir čia mūsų šaunieji trečiakursiai parodė viską, ką sugeba. Jie j atrakcionus tiesiog veržte veržėsi. norėdami sublizųėti prieš kitą koman dą. O ta „kita" irgi nenu sileido. Viskas baigėsi — dviem tortais. Po vakaro nusprendėme, jog jis pavyko. Reikia ir ga lima panašiai organizuoti mediumus. Visai kitaip ėjosi su sa tyros ir jumoro vakaru. Čia tradicijas reikėjo ne kurti, o keisti. Stengėmės, kad vaka re dalyvautų ne kelios gru pės, — juk potencialių ga limybių turi šešiolika. Įro dymui užtenka prisiminti fuksų krikštynas, kuriose da lyvauja visos keturios pir makursių grupės su savo programomis. Vadinas, pada ryti gali. Tačiau vakaruose aktyviai dalyvauja tik pavie nės ųrupės, dažniausiai at stovaujančios visą kursą. Todėl šiemet nutarėme griebti jautį už raqų. Jau prieš dvi savaites pradėjo me grupių aktyvą „gąsdinti“ papeikimais, stipendiįų nu ėmimu. Tikėjomės, kad reikalai pajudės iš vietos. Ir pajudėjo. . . bet vėl tik penkiose grupėse. Aišku, vakaras įvyko. Vėl traukėme burtus, kuriai grupei po kurios pasirodyti. Vėl ištraukę lapelį su skaičiumi „9", turėjo pasirodyti ant ri. ..
J. MACULEVIČIUS A. IGNOTO nuotraukoje: SMD konferencijos svečiai — oponentai ir vadovai — TF dėstytojai.
Taip praėjo satyros ir ju moro vakaras. Gaila, ikad kitose grupėse nėra noro kažką kartu kurti, aktyviai ilsėtis. Kaip rasti vaistus prieš šiuos reiškinius, mes kol kas nežinome. Bet jų mums labai reikia, nes ar tėja Ekonomistų diena su savais rūpesčiais.
Įdomu, kaip panašias pro blemas sprendžia ■ kitų fakul tetų kultūros klubai? PEF
Artūras EINIKIS, kultūros klubo narys
Plečiasi bičiulių ratas Vilniaus universiteto kiemo
Jonas OKMANAS teatro trupė — tai žmonės, SŽB „Gilija" vadas pilni kūrybinių idėjų, nebi
Uljanovo-Lenino vardo universiteto pranešimai, Būrelio jaunųjų mokslininku pranešimuose buvo gvildenamos aktualios valstybinės, administracinės, užsienio šalių valstybinės teisės, tarybų darbo problemos. Per būrelio narių ir dėstyto ju diskusiją išaiškėjo, jog išsamiausius ir pro blematiškiausius pranešišius paruošė TF III k. studentė J. Zabulytė (pranešimo tema: „Vals tybinės teisės normos ir kitos socialinės normos") bei svečias iš Kazanės universiteto R. Safonovas (pranešimo tema: „Fikty vi PAR bantustantų au tonomija). Geriausių pra nešimų autoriai buvo ap dovanoti TF SMD diplo mais.
Kai visi penki kolektyva: pasirodė, buvo pranešta, kad qalį pasirodyti, kas no ri. Norėjo du studentai. . . Paskelbėme nugalėtojus. Pirmą vietą užėmė PE-2 gru. pė, o antrą — PP-1 grupė. Abi antrojo kurso. Abi labai draugiškos, todėl ir perga lę šventė drauge.
su aktoriais, pokalbiai su teatrologais ir kt. Beje, su įvairiais festivalio renginiais galės susipažinti ir žiūrovas studentas, ir žiūrovas darbi ninkas. Juk vaidinimai vyks ne vien Universitete, bet taip pat ir „Elfos", „Sigmos" ga mybinių susivienijimų bei Kuro aparatūros gamyklos salėse. Reikia pasakyti, kad Uni versiteto kiemo teatro šeimi ninkai ne tik mielai priima svečius,bet ir patys neatsisa ko paviešėti kituose Lietuvos miestuose. Gerą įspūdį paliko kelių dienų gastrolės Panevė žyje, Klaipėdoje. Aktoriai ir dabar prisimena tą džiugią nuostabą, kurią pajuto Pane vėžyje kartu su daugybe i juos nukreiptų akių: juk čia vaidinimai vyko didžiulėje sporto salėje, kur jų pasižiū rėti susirinko net pusantro tūkstančio žmonių! Studentams išvykus poil siauti arba darbuotis statybos būriuose, taigi praretėjus žiūrovų gretoms Vilniuje, Universiteto kiemo teatrui ateina parankiausias metas gastrolėms. Todėl kiekvieną vasarą teatras vyksta rodyti savo vaidinimų žemdirbiams į įvairias Lietuvos vietas. Nėra abejonės, jog vertingi įspūdžiai festivalių bei gas trolių metu atneš aktoriams ir režisieriams naujų idėjų kuriant, naujų jėgų dirbant, dar didesnės drąsos ieškant-
jantys eksperimentuoti, norin. tys ir turintys ką pasakyti žiūrovui. Taip, drąsūs ekspe rimentai — tai turbūt di džiausias šio teatro pranašu mas prieš profesionalųjį. Kie mo teatro vaidinimus sunku suskirstyti į tikslius žanrus, įstatyti į aiškius rėmus, ma tuoti kažkokiu vienu matu. Juk kiekvienas naujas vaidi nimas čia yra įvykis, ir kiek vienas visai skiriasi nuo kitų, atneša kažką naujo, gaivaus scenai ir auditorijai. Teatro gyvenime tai sukelia nuolati nį judėjimą, neleidžia jam trypčioti vietoje. .. Kiemo teatro trupė neven gia savo intensyvios kūrybos rezultatų parodyti kolegoms iš kitų miestų, pati susido mėjusi stebi jų originalius, įdomius bandymus, rengia festivalius, vyksta į gastroles. Ir šį pavasarį kiemo teatras surengė festivalį. Jame matysime Aviacijos in stituto Rygos pantomimos trupės, kolegų iš įvairių Lie tuvos miestų pasirodymus. Pats kiemo teatras per fes tivalį ruošiasi parodyti šiuos kiemo vaidinimus: V. Majakovskio „Misteriją Buf", poezijos spektaklį pagal Just. Marcinkevičiaus poemą Rasa KABAILAITE. „Siena", Festivalyje vyks ne tik vaidinimai, bet ir IF I kurso žurnalistikos specstudentė kūrybos vakarai, susitikimai
Tarybinis studentas 3
Gegužės 18 dieną Lietu vos TSR Tautų Draugystės ordino valstybinės konserva torijos koncertų salėje įvyks muzikos ir poezijos vakaras „Gamta — visų namai". Ja me dalyvaus miškininkas A. Valavičius. Čia išgirsime V. Stakėno, L. Vilkončiaus ir S. P. Steponavičių atlieka mas savo kūrybos dainas. Literatūrinę - poetinę pro gramą atliks aktoriai B. Lu košiūtė ir C. Stonys. V. Bražiūno, V. Kukulo ir J.
rė D. Stubraitė. Specialiai šiam vakarui skirtą progra mą pateiks Kauno miesto „Elektros" gamyklos vokali nio instrumentinio ansamblio vokalinis kvartetas, „Vil niaus bokštų-82" laureatas (vad. A. Remesa). Solinio dainavimo kated ros V. Daunoro, O. Kava liauskienės, O. Culnovos, Z. Paulausko, V. Mikštaitės klasių studentai atliks E. Balsio, F. Bajoro, V. Palta navičiaus, V. Kairiūkščio, K. Kavecko, A. Klenickio, A. Klovos, V. Kurnicko, V. Laurušo ir Z. Venckaus vokalinius kūrinius. Rimantė MIKELEVICIOTE
mediko, bet medikų die
STUDENTy ŠVENČIŲ PAVADINIMAI Kai ateina taip laukiamos šventės, jų specialybių dienos, dažnai sakom ir rašo ir fiziko ir fizikų, ir mediko ir me dikų diena. Vienaskaita ar daugiskaita čia geriau tinka?
autobusas sustojo! žmonės atvežė į Kelmę, kur žiūrovai ir vertinimo komisi ja pusantros valandos kant riai laukė Universiteto stu dentų. Žiūrėdamas Universiteto agitbrigados pasirodymą, ne galėjai nesistebėti, iš kur artistai po tokios kelionės ima tiek energijos ir jėgų. Žiūrovai šiltai sutiko „Devynbėdžių" vaidinimą. Ir tikrai: agitbrigados scenari jaus „studentiškumas" pa traukė nuo pirmos scenos. Jau vien iš vedančiojo Ri manto Ališausko, pristatančio agitbrigadą, padvelkė „savas braižas". Scenarijus gana originalus: kadangi sunku patekti į Vilniaus teatrus, kiekvienas fakultetas paruošia po spektaklį, „Devynbėdžiai'" šauniai su„Neatvaidino spektaklius ėjus nei meilei, nei mirčiai" (atseit, Filologijos fakulteto spektaklis), „Ubagų sala (EKFF), „Juozapas Šveikas prieš Pranciškų Šveiką" (IF žurnalistikos katedros stu dentų spektaklis), „Akis į akį su visais" (Teisės fakul tetas-, „Pusiaukelėje į vir šūnę" (Estetinio lavinimo katedra", baletą „Brakonie rius" (Gamtos fakultetas). Kaip „agentai" pranešė, tą vakarą niekam tiek daug neplojo.. . Tačiau, kai vertini mo komisija agitbrigadą pri statė III vietos apdovanoji mui, „Devynbėdžiai" vos nepravirko.. . Tačiau komisi ja yra komisija ir jos reik lumo nekritikuosi. Ateis lai kas (o toks, tikiu, tikrai bus), ir Universiteto agitbrigada grįš su dar aukštes niu apdovanojimu. Optimiz mo nei vadovei Violetai Vilbik, nei artistams Daivai Rupšytei, Ramūnui Daruliui, Sigitui Kerušauskui. Audrai Šidlauskaitei ir kitiems ne stinga. reO dabar. . . Dabar peticijos koridoriuje ar fo jė... Milda PALIULYTE, IF III kurso žurnalistė
Nuo seno lietuvių šventės bei apeigos var. tojamos daugiskaitos for ma. Daug yra ir šių die nų daugiskaitinės formos apeigų pavadinimų, pvz.,
įprasta vadinti melagių diena. Vienaskaita čia pavartojama dėl kitų kal bu įtakos. Taigi visur derėtų vartoti daugiskai Meilė RAMONIENĖ, Išleistuvės, vardynos, įku tos forma ir sakyti ne Lietuvių kalbos katedros dėstytoja rtuvės, balandžio pirmąją fiziko, o fizikų diena, ne
Interdiemi mini dienoraštis
Norim vaidinti Turbūt niekur taip nesusi draugauji su nepažįstamais žmonėmis kaip kelionėje, Man taip atsitiko su Universiteto studentų estradiniu miniatiūrų teatro kolektyvu. Su šio teatro artistais turė jau vykti į Kelmę, „Tiesos" laikraščio prizams laimėti konkursą, Iš karto gal ir pradėčiau nuo Kelmės, bet. . . Tas rytas prasidėjo ne taip, kaip buvo manyta. Vėlavo ir Rimas, ir Daiva, ir... au tobusas. Taip, pastarasis ir buvo visų netikėtumų ir nelaimių pradžia ir pabaiga. Teatro (toliau jį vadinsiu agitbrigada „Devynbėdžiai") vadovė Violeta Vilbik uždu susi nuo bėgiojimų pas tuos, kurie „kažką gali" ir nuo „telefoninių" pokalbių, guo dė visus ir save, kad vis tiek išvažiuosime. O minutės, va landos vis slinko. . . Širdies gilumoje džiaugiausi tokia maišatimi ir visų entuziazmu pasiekti Kelmę. Žodžiu, bu vom lyg maži kačiukai, ban dantys rasti siūlų kamuolio galą.. . Nuo pusryčių, t. y, 9.00 vai., iki pietų — ne vaisingi ieškojimai. Kaip pa tekti į tą Žemaitijos miestu ką iki 17.30 vai. — buvo vienintelė mintis. Manėm, kad Universiteto garaže ga lima užvesti bet kurią maši ną. Nesvarbu, kad .nuimti ratai ar išimtas variklis. . . Rodės, vairuotojai gali, bet mums nepadeda. Kai po il go darbo ėmė virsti springstantys dūmų kamuoliai iš autobuso, atkutome ir pasi darėme nekantrūs (rašau daugiskaitos pirmuoju asme niu, nes nepajutau, kaip „tapau" to kolektyvo na rė.). — Vaidinti .norim, — šau kė ir Ramūnas Darulis, ir Audra Šidlauskaitė, ir kiti. Kai pusiau apgriuvęs au tobusas išvažiavo iš Vil niaus, šokinėjome iš džiau gsmo. Tačiau teisingas gy venimo patikrintas posakis: „Ankstyvas džiaugsmas — netikras džiaugsmas". Nepri važiavus Kryžkalnio, mūsų
Pavasaris interklubiečiui — „karštas" metas: uždu sęs nuo lakstymų, nemiego jęs, ne vieną paskaitą pra leidęs, jis bėga išsiųsti te legramą, paruošti vakarui programą ir pan. Skaitytojas turbūt atspėjo, kad tas „kar štas" metas — Internaciona linės dienos, prasidėjusios balandžio 26 dieną ir pasi baigusios gegužės 2 dieną. Į šventę atvyko studentų iš Talino, Rygos, Kišiniovo, Kuibyševo, Užgorodo. Balandžio 27 dieną svečių atstovai rinkosi pokalbiui pas Mokslo reikalų prorektorių J. Grigonį. Šiame susitikime dalyvavo VU komjaunimo komiteto sekretorius A. Kumža, Interklubo preziden tas S. Juršėnas. Prorekto rius J. Grigonis papasakojo apie mūsų Universiteto mo kslinę veiklą, studijas, stu dentų tradicijas ir t. t. Tą pačią dieną Saulėtekyje, prie V. Lenino ir V. Kapsu ko paminklo buvo padėtos gėlės, pasodinti draugystės medeliai. Balandžio 28 diena. Aiš ku, ekskursijos po mūsų sostinę nuvargino svečius, nes Interklubo gidai stengė si, kuo daugiau parodyti miesto įžymybių, apie juos papasakoti. Tačiau tos die nos vakaras ne vienam iš blaškė visą nuovargį. Nega lėjai snausti, kai scenoje iš vydai nuostabų Sverdlovskc
tai iš Užgorodo prasitarė, . kad jie nieko panašaus nėra matę. Sakėsi netikėję, kad ' Vilniaus Universiteto studen tai tokie liaudies papročių gerbėjai tradicijų tęsėjai, netikėję, kad visą vakarą Vakare dainavo ir „Studen galima šokti grojant kaimiš tiškos dainos-83" laureatės kai kapelai. Tai, aišku, kom Aušra Krisiūnaitė ir Aldona plimentas organizatoriams, Paliukėnaitė. Savitai politi kurie sugebėjo išjudinti sve nes dainas atliko viešnia čius. Silvija Grigorjevna iš KišiInternacionalinės dienos niovc, svečiai iš Kuibyševo —• tai ne tik dainos, šoOdesos. Paskutinis numeris kiai, pokalbiai, fotoparodos, — PEF SSB ,.Tauras-83" agit- suvenyrai, tai ir sunkus brigados pasirodymas. darbas, noras parodyti, kaip Siame vakare dalyvavo ir gyvena, kaip mokosi, kaip Lietuvos Televizija, kuri linksminasi mūsų Alma Maįrašinėjo vakaro programą. ter studentai. M. PALIUKĖNAITE Norint pajusti šventės
politechnikos instituto panto mimos teatro — studijos „Mim" pasirodymą. Ne vis ką galima išreikšti žodžiais. Tam padeda judesys. I. Ivanovo, V. Kaparulino, A. Micbranskio, E. Musichinos, J. Baičenko suvaidintos sce nos: „Skrydis", „Žuvėdros", „Konkurentai", „Marionetė“ ir kitos emocionalios , atliktos techniškai. Jų meno neįmanoma suskaidyti ir apibūdinti kaip šokio pan tomimą, akrobatiką ar dra mos pantomimą. Visa tai susipynę tarpusavyje, papil. do vienas kitą — ir ritmin gas judesys erdvėje, ir ak robatikos elementai ir žmogaus elgesys tam tikromis aplinkybėmis. Ritminio džiazo kvarteto VU ir konservatorijos stu dentų Ritminio džiazo kvar teto prisistatymas išjudino salę savo temperamentingumu ir linksmumu. Ne mažes nio pasisekimo susilaukė ir roko grupė „Veidrodis", kasmet savo muzika linksmi nantis šventės dalyvius. Vakaro vedančioji Edita Masaitytė, pristatydama poli tinės dainos atlikėjus, papa sakojo, kad Universitete di delis dėmesys skiriamas poli tinei dainai: kasmet ren giami konkursai, kurių me tu sunku atrinkti geriausius atlikėjus. Vieni iš jų — tai I kurso teisininkas Egidi pulsą, reikia pačiam joje da jus Vilkys, III kurso žurna lyvauti. Neįmanoma aprašyti listė Laima Butkevičiūtė. visų festivalio vakarų, ku Gražią dovaną — politinių riems programas ruošė pa dainų „glėbį" šventės daly- tys interklubiečiai. Štai, pa 1-osios viams „įteikė" Kauno Poli- vyzdžiui, gegužės technikos Instituto studentai vakaras buvo skirtas lietu Asta vių. liaudies dainoms, šo Daina Vyšniauskaitė, Saldaitė, Arvydas Moliušis. kiams, žaidimams. StudenI fe n
Tfl
ŠACHMATŲ KONKURSAS Tarybinis studentas-83 Skyrelį tvarko kan didatas į TSRS sporto meistrus Gediminas MIŠKINIS
Rimanto
Uždavinys Nr. 7
Baltieji: Kg5, Vf6, Rf3, Zf 1 (4). Juodieji: Kgl, pėst. f7, g3 (3). Baltieji pradeda ir duoda matą juodųjų karaliui tre čiuoju ėjimu. Patikrinkite 3-ojo ir 4-ojo uždavinių sprendimus: Nr. 3 — 1. Vf5I, Nr 4. — 1. Bg6I,
na. Ta pačia proga primintina, kad reikia rengti proforgų (ne proforgo) dienas, organizuoti jau nųjų lektorių (ne jauno jo lektoriaus) mokyklą ir pan.
DĖMESIO! Gegužės 7—9 dienomis Švenčionių rajone įvyko septintasis Universiteto komjaunimo ir jaunimo sąskrydis. Jame buvo su
sumuoti žygio kovų ir darbo šlovės vietomis re zultatai. Visi fakultetai atsiuntė savo komandas. Sąskry džio dalyviai susitiko su veteranais, bandė savo jėgas turistinėje estafetė
gi/
IL#
i
DŽIAZO festivalis
Balandžio 29 — gegužės 1 dienomis Didžiojoje Auloje vyko džiazo festivalis, kurį surengė Universiteto interklubas. Festivalis — sudėtinė Interdienų dalis, todėl į jį atvyko atlikėjai iš įvairių ša lies miestų. Pirmieji koncer tavo leningradiečiai Večeslavas Gorodencevas ir Vladimi ras Volkovas, kurie atliko originalią kompoziciją „Tote mas". Įdomiai derinosi iš pir mo žvilgsnio labai skirtingi instrumentai —- triūba ir kon trabosas. Gausiai susirinku siems žiūrovams įsiminė V. Cekasino opera, kurią atliko jo vadovaujamas koncervatoį rijos Bigbendas. Taip pat fes tivalyje dalyvavo ir visoje šalyje žinomas pianistas Tinu Naisou, kauniečių V. Lušo ir M. Granovskos duetas, džia zo kolektyvas iš Rygos. — Visi dalyviai atliko su dėtingus avangardinio džiazo kūrinius, sunku net ką nors išskirti, — nusprendė festiva lio žiuri narys M. Novikas. Kompozitorius, be to, paminė jo, kad toks renginys yra 'abai naudingas ir reikalingas, todėl būtų džiugu, jei džiazo festivaliai taptų tradiciniais. JANKAUSKO nuotraukos. Marius MATULEVIČIUS
je, PDG daugiakovės, šaudymo varžybose, įvai riuose konkursuose, ren gė programėles. Plačiau apie tai skaity kite kitame numeryje. „T. S." inf.
4 Tarybinis studentas
Dzūkijoje Samprotauti apie turizmą galima ilgai ir įvairiai, bet kad pajustum tikrąjį turis tiškos košės skonį, kad bent kiek pažintum kraštą, kuria me gyveni, reikia tik keliau ti. Tuo mes dar kartą įsitiki nome, pakeliavę po gražio sios Dainavos apylinkes. Po šį, jau daugelio turistų iš vaikščiotą Lietuvos rajoną, nedidelę Universiteto turistų grupelę vedė Kęstas Čeponis, padedant MaF II kurso stu dentui, grupės „šturmanui“ Nerijui Kisieliui. Pradėjome mes savo kelio nę iš Marcinkonių — pačios didžiausios respublikoje apy linkės centro. Aplankę Mar cinkonių istorijos ir dailės paminklus, patraukėme tie siai per miškus link Mašnelio ežero, kur turėjome ap sistoti nakvynei. Bundančios girios grožio, sodraus pušų kvapo neužgožė pirmąją die nos pusę dulkęs lietus. Visi
godžiai traukėme giliai į plaučius sakais kvepiantį orą. Iki Druskininkų suspė jome pasigrožėti Lietuvio liepa Margonių kaime ir ke letu drevėtų pušų. Garsiajame respublikos ku rorte aplankėme dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiur lionio namą-muziejų. Aplan kėme ant gražaus Druskonio ežero kranto esančias tary binių karių kapines. Vis drąsiau šildanti pava sario saulutė kvietė mus į tolius. Todėl kartu su atgi musiais Nemuno vandenimis keliavome link Liškiavos. To liau mūsų takelis per Liš kiavos pilies kalną nuvingia vo Merkinės link. Senojoje Dzūkijos sostinėje mus labiau siai sudomino kraštotyros muziejaus, įsikūrusio senojo je rotušėje, ekspozicija bei du miesto ribų stulpai, pa statyti 1569 metais, suteikus Merkinei Magdeburgo tei ses. Išsamiai apie miestelio praeitį ir dabartį papasakojo muziejaus vedėjas, mokyto jas J. Vitkus. Keliaujame toliau, kur mū sų laukia nauji įspūdžiai, nauji netikėtumai. Vienas iš
Preteksto būta nedidelio, įdėmiai išklausius pasakos komentarą, paaiškėjo, kad is toriniai faktai, išdėstyti joje chronologine tvarka, nepasi tvirtino. O kad ropė išaugo nedidelė, nustatyta įvykio vietoję per archeologinius ka sinėjimus. Aptikta vieno iš dviejų dešimtųjų metro šak nies liekana liudija, kad ropė galėjo būti didesnė ir už se nelį, kuris (reminantis to me to kronika aprašymu) svėrė apie 70 kilogramų. Senelė atbėgo į pagalbą seneliui post faktum, nes prieš ją greičiau atskubėjo anūkėlė, tuo metu žaidusi su katinu. Pagal įspaustų Apie tai ji papasakojo duo jungė pelė. dama interviu vietinio radijo pėdų gylį ir iš to, kad sku korespondentui. Po to viskas bant buvo nulaužta ąžuolo, vyko žaibišku greičiu. Sene augusio galulaukėje, šaka, pa lis už ropės, anūkėlė — už darytos išvados, jog pelė bu senelio, senelė — už anūkė vusi gerokai stipresnė ir di lės, už jos — katinas, už ka desnė už anūkėlę, šunį ir ka tino stvėrė pelė, o už pelės tiną. Pakartotinai suvaidinus — šuo. Kodėl būtent taip visą procesą, galutinai paaiš įvyko, paaiškinti nebuvo kėjo, jog hipotezė apie pe lengva. . . Viskas išsisprendė lės lemiamą vaidmenį rau nebuvo be pa įvykio kulminaciniu momentu nant ropę, — tada, kai į veiksmą įsi grindo. Susumavus istorinių
Dar prieš teisininkų dieną pavyko susipažinti su šven tės organizatoriais. Veiklūs, entuziastiški vaikinai bėgiojo po fakultetą, skambino drau gams, pažįstamiems, dar kar tą pasitikslindami, ar viskas tvarkoje... — Jau trečia naktis košma rus sapnuoju, — juokauja Teisės fakulteto komjaunimo sekretoriaus pavaduotojas Gin „jubiliejų", pas teisininkus at vyko gražus būrys švečių iš taras Veromėjus. įvairių Lietuvos kampelių. Dieną šventės dalyvių lau kė vairiausi atrakcionai, Be ne didžiausią smalsuolių mi nią sutraukė „Milžinų rung tynės". Pasisvečiavęs „Brolių milžinų" užeigoje, galėjai bandyti savo laimę antra kursių R. Gabrelevičiaus, L. Misiūno, R. Aukštikalnio žai dime „Kėgliai". XXX Bet atkeliavęs vakaras vi sus kvieste kvietė užeiti vi dun. Čia jau pagal skonį ar nuotaiką galėjai užsukti tai į vieną, tai į kitą auditoriją, stebėti prie loterijos ar šachmatų simultano, „Didžių jų Vasiukų" prizui laimėti staliuko. .. Gerą įspūdį paliko „Mu zikos festivalis". Teisės fa sulaukė — Jūs šypsotės, o man taip kulteto šeimininkai norisi, kad viskas būtų gerai. „dainorėlių" iš LTSR Konser Kad dovanotume žmonėms ne vatorijos Klaipėdos fakulte tik šventę, bet ir giedrą nuo tų, Vilniaus Valstybinio Pe dagoginio instituto. Daugiau taiką, — kalba Gintaras. sia „katučių" sulaukė Vytau XXX Teisininkų diena, palyginus to Kernagio dainos. — Studentai — reikli ir su kitomis mūsų Universi teto šventėmis, dar jaunutė... impulsyvi publika, — kalbė Praėjusį šeštadienį jai suka jo V. Kernagis, prieš išei ko keturi metukai. Į kuklų damas į sceną.
ŠVENTĖ VISIEMS
tokių malonių netikėtumų bu vo Subartonyse pamatyta at naujinta V. Krėvės-Mickevi čiaus muziejaus ekspozicija bei liaudies meistro A. Už kurnio stogastulpiai. Besigė rėdami pušynėliais apaugusio, mis kalvelėmis, tarp jų įsi terpusiais ežerų mėliais aplankę senuosius Dzūkijos kaimus Ūtą, Lieponis, pasie kėme galutinį savo kelio nės punktą Klepočius. Nuei ta nemažai kilometrų, suval gyta daug košės. Ir. .. bega lės pūslių bet svarbiausia — daug sužinota, parsinešta geros nuotaikos.
Saulius JAUNEIKA MaF II kurso studentas
tyrimų rezultatus ir susistemi nus išvadas, buvo sutarta, kad Istorijos fakulteto kul tūrinių paminklų restauravi mo komitetas (dabartinis Isto riko dienos OK) pateiks savą faktų interpretaciją šia tema 1979 metų gegužės mėnesį. Čia trumpai pateikta Isto riko dienos priešistorija ilgą laiką nebuvo skelbiama. Da bar, praėjus keleriems me tams, po įtempto ir atsakingo šio komiteto darbo, drąsiai galima teigti, jog jis ne tik toliau sėkmingai nagrinėja minėtą įvykį. Šių metų ge gužės 14 dieną nutarta pas kelbti ir kitų, ne mažiau svarbių darbų rezultatus. Ke letas tokių, kaip Švitrigailos opozicija 1432—1435 metais, XIV a. pab — XV a. pra džios veldamų dalijimas, ko kius brolius ir brolėnus žudė Mindaugas ir taip toliau. Tiems, kurie domisi istorija, manome, jog ši diena bus įdomi. Česlovas BURBA, Ginto STANKEVIČIAUS, V kurso istoriko, piešinys.
Nuotaikingas melodijas at liko ir patys šeimininkai, neseniai susikūręs TF an samblis „Kontraformus". Teatro gerbėjai smagiai kle. gėjo, žiūrėdami KPI Klaipė dos filialo agitmeninės briga dos „Fantastai" pasirodymą. Šmaikštaus jumoro forma klaipėdiečiai pasidalija patir timi kaip reikia mokytis, stu. dentiškai gyventi.. . Vakaro dalyviai matė Ar tūro Baryso mėgėjiškus fil mukus. Beje, susirinkusie ms pasirodė LTSR VK Klai. pėdos fakultetų pantomimos trupė. Paskui visus linksmuo lius, ir šiaip jau atvykusius pasilinksminti kvietė diskote kos. . Smagiam sukūry galėjai pasisukti „Press club". „Ken taurų", brolių Tautkų dis kotekose. Gaila, kad ši šventė buvo tokia trumpa. Jei nepabodo sukiotis vienam ar kitam su siėjime, vadinasi, ją tikrai galima pavadinti švente. ,. — Iš tiesų, teisininkai or ganizuoja šventes tam, kad švęstų kiti, — sako svečiai iš Pedagoginio instituto. — Jų dovanotos šilumos, gerumo, paprastumo, mokė jimo priimti svečius užteks ilgam, — užverdama fakulte to duris, taria istorikė Daiva Šerpytytė. Manau kad ne vieno fakul teto studentams reikėtų imti pavyzdį iš Teisės fakulteto studentų. Kad švęstume patys ir svečiai. . . Aldona ŠILALYTt R. DILIO, A. IGNOTO nuotraukos.
WWWVWWSZWWWW\ZWWWWWWWWW\ZWWVWWWWVW\^ZV'^W
$p®rl5š KRONIKA Balandžio mėnesį Žalgi rio sporto salėje vyko Vilniaus miesto spartakiados sunkiosios atletikos varžybos. Gerai pasirodė VU koman da, bendrojoje įskaitoje iško vojusi pirmąją vietą. Po jos — draugijos „Aušra" ir „Ki birkštis", iškovojusios ant rąją ir trečiąją vietas. Prie VU komandos pergalės nemažai prisidėjo fizinio au klėjimo dėstytojas R. Cljūnėlis, didelis sunkiosios atle tikos entuziastas, ruošęs VU komandą šioms varžyboms. — Čempionų vardai, — po varžybų pasakė dėstytojas, — iškovoti tikrai atkaklioje ir vyriškoje kovoje. Gerai rung tyniavo S. Naidič, K. Mačionis (abu EKKF), Iškovoję pir mąsias vietas. Taip pat ne blogai kovojo S. Rauluševičius (EKFF), užėmęs antrąją vietą, V. Ordo (EKFF) ir G. Barelkis (MaF), pelnęs bron zos medalius. Algis PETRULIS
Kovo sužaidė
Apie krepšinį mėnesį moterys paskutines rungty
1. KKI-1, 2. KPI, 3. VPI, nes krepšinio finalinėse aukš tųjų mokyklų studentų spar 4. VU, 5. KK1-2. Leningrade kovo pabaigo takiados varžybose. Pirmą ją vietą iškovojo mūsų Uni je vyko tradicinis Lenin versiteto komanda, kurioje grado bei Vilniaus universi krepšinio turnyras. dauoiausia buvo Vilniaus tetų „Kibirkštyje" žaidžiančių krep Mūsų Universiteto vyrai ir šininkių. Zonoje įveikusios moterys įveikė savo var visas varžoves (taip pat ir žovus leningradiečius. Pasibaigus TSRS vyrų bei pagrindines — VPI ir VISI) bei finale laimėjusios prieš moterų krepšinio čempiona abi KKI komandas, čempio tams nemažai Vilniaus uni nėmis tapo: V, Beselienė versiteto krepšininkų pakvies (PEF IV k.), R. Šidląuskaitė ta į įvairias TSRS rinkti (PEF II k.), R. Vaišnoraitė nes. Džiugu, kad dvi krepši (PF II k.), G. Jančiauskienė ninkės, V. Beselienė ir R. (PEF III k.), V. Tuomaitė Šidlauskaitė, yra kandidatės (PEF I k.), J. Turauskaitė į TSRS moterų rinktinę, kuri (EKFF IV k.), N. Dudaitė ruošiasi pasaulio pirmeny (EKFF IV k.), R. Grikštaitė bėms Argentinoje. (PF II k.). Jos bei G. Jančiauskienė Vyrams varžybose sekėsi yra TSRS olimpinės rinkti sunkiau. Zoninėse rungtynė nės kandidatės. J. Turauskaitė ruošis su se VU studentai pralaimėję VPI rinktinei, į finalą iškopė studentų TSRS rinktine uni be „auksinių" taškų. Finali versiadai Kanadoje, V. Tuo pripažinta geriausia nėse rungtyse VU komanda maitė dar turėjo vilčių užlipti ant centro puolėja jaunimo tur varžybų prizininkų pakylos. nyre, kuriame dalyvavo stip Mūsų krepšininkai laimėjo riausios Europos jaunimo prieš KKI-1 84:74 ir KKI-2 komandos. Vitalija — TSRS 96:91, bet pralaimėjimas KPI jaunimo rinktinės, kuri daly komandai 71:76 o be to, ir vaus Europos jaunimo čem ankstesnysis pralaimėjimas pionate, kandidatė. Antrakursis žurnalistas S. VPI sportininkams zoninėse varžybose sužlugdė visas vil Marčiulionis, žaidžiantis Vil komando tis gauti spartakiados meda niaus „Statybos" lius. Mūsų komanda turėjo je. su TSRS jaunių rinktine tenkintis tik 4-ąja vieta. Ga išvyksta į tume po JAV ir lutinė komandų rikiuotė po Graikiją finalinių rungtynių buvo Eduardas BORISOVAS tokia:
NAUJI LEIDINIAI Apynis A. Iškilasis ir tiesinis programavimas. — V., 1983. — 97 p. Čepas A. Nepilnamečių nusikalstamumas ir į o priežastys. — V, 1982. — 106 p. Gaidienė Z. ir kt. Analitinės informacijos sche minis vaizdavimas. — V., 1982. — 118 p. Indrėjaitytė I„ Tilindienė N. Vaikų kraujo ligos: Mokymo priemonė. — V., 1982. — 111 p. Kabelka J. Baltų filologijos įvadas. — V.: Moks las, 1982. — 147 p. Karčiauskienė M. Mokykla ir pedagoginė mintis Lietuvoje XIX a II pusėje. — V., 1983. — 119 p. Kindurys V. Ūkininkaukime ekonomiškai. — V.: Mintis, 1982. — 166 p. Lapė J., Sudavičius B. Mano Alma Mater. — V., 1982. — 86 p. Minkevičius A.r Rudzinskaitė T., Galinis V. Va dovas Lietuvos kerpėms pažinti. — V.: Mokslas, 1983. — 164 p., iliustr. Nagelė A„ Navickaitė L., Neniškytė E. Matema tinės analizės pratybų užduotys: I kursui. — V., 1983. — 340 p. Raugalė A. Pediatrinė farmakoterapija: Metod. rekomendacijos. — V., 1983. — 151 p. Uosis S. Pinigai ir jų cirkuliacijos planavimo si stema. — V., 1983. — 109 p. Visockas P. Epilepsija: Mokymo priemonė. — V., 1983. — 67 p.
Laikraščio korektoriai: A Petrulis, G. Tomkus.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 15167. Iškilioji spauda. Užs. Nr. 1455. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1. «CoBeTCKHH CTyAeHT» — opraH nap-rKoiua, peicropaTa, KOMirreTa AKCM Aittbbi, npotįiuoMa opAeHOB TpyAOBoro kpacuoro 3HaMeuH u Apy»6ti HapoAOB BnAtHioccKoro yHUBepcHTeTa bm. B. Kancykaca. Ha ahtobckom aąLiKe. PeAaKTop H. BapanuBųKŪre-
SKELBIMAI Dingusį studento pažymė jimą Nr. 781813, išduotą TF studentei Laimutei TAPLTTYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 780182, išduotą MaF studentei Vilmai MA SIULYTEI, laikyti segaliojančiu. Istorijos fakulteto bi bliotekininkystės ir bib llografiios specialybės I kurso II grupės studen. tai ir kuratorė nuošir džiai užjaučia Daiva FOSKATĘ dėl tėvelio mir ties. Matematikos fakulteto visuomeninės organizaci jos ir studentai nuošir. džiai užjaučia fakulteto komjaunimo komiteto se kretorių Rima MALIUKE VIČIŲ, staiga mirus jo tėveliui.
Gamtos fakulteto bio logilos specialybės I kurso studentai ir kura torės nuoširdžiai užiau čia Alvydą JAKEVIČIŲ dėl mylimo tėvelio mir. ties. Nuoširdžiai užjaučiame MaF komjaunimo komite to sekretorių Rima MA LIUKEVIČIŲ dėl tėvelic mirties. VU komjaunimo komitetas
Redaktorė J. VARAPNICKAITE