VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS
aMENTU
NUO ŠIO NUMERIO „TARYBINIS STUDENTAS “ VISĄ » LAIKĄ EIS KETURIŲ PUSLAPIŲ (Numerio kaina lieka ta pati). Dvigubai didesniame laikraštyje universiteto gyvenimas at sispindės žymiai plačiau. Laukiame jūsų laiškų. \\ Šiais mokslo metais išeis dar du „Tarybinio studento“ meriai. &_______
*
fe
J LNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 17 (256) * 1957 m. gegužės 16 d., ketvirtadienis ♦ Kaina 20 kp.
1
VVU REKTORIUI
Doc. Užkalniui
Leiskite išreikšti Jums <r Gegužės 2 dieną Istorijosvisam Vilniaus Valstybinio universiteto kolektyvui gi filologijos fakulteto docentui liausią dėkingumą už tą nuo Petrui Užkalniui sukako 50 širdų priėmimą ir svetingu metų. Dar 18 metų jaunuolis P. mą, kurį parodėte Talino Po litechnikos instiuto moterų Užkalnis pradeda dalyvauti chorui jo viešėjimo Vilniuje revoliuciniame judėjime ir už tąi buržuazinės Lietuvos vy metu. Labiausiai prašom padėkoti riausybės buvo persekiojamas. VVU Akademiniam chorui 1928 metais dlrg. Užkalnis • su dirigentu Pranų Sližiu buvo priverstas palikti Lietu Jie pasiryžę taip laikyti visus • priešakyje, choro seniūnui vą ir tampa politiniu emi egzaminus. Trečiakursiai, ge Augustinui Liuciui ir klubo grantu. Gyveno Maskvoje, kur dirbo Kominterne, mokėsi Li rai pradėję pavasario egzami vedėjui K. Sopauskui už nuo teratūros Institute. Nuo 1946 širdų dėmesį ir rūpestį, ap nus, paskatins ir kitus kursus supusį instituto studentes, . m. P. Užkalnis dirba mūsų taip pat sėkmingai tęsti sesiją. TPI choro dalyves, nuo pat universitete, skaito rusų tau pirmosios jų atvykimo į Vil tosakos, tarybinės literatūros, TSRS tautų literatūros, rusų S. RADVILA nių minutės. Talino Politechnikos Insti literatūros istorijos, literatūros tutas kviečia VVU Akademi mokslo įvado kursus. Ką beveiktų jubiliatas, nį chorą atvykti ateinančiais jis visą laiką susirišęs su metais į Taliną, kur chorinis Aš norėčiau visus savo literatūra. Pirmą kartą Jo dainavimas taip pat mėgsta draugus paskatinti mokytis, vardas spaudoje pasirodė kartoti kursą, kol dar yra mas ir vertinamas. Leiskite dar kartą Jums pa 1925 metais. Drg. Užkalnis bent šiek tiek laiko, nugalėti daug knygų, aįspaus,,pavasariškas” nuotaikas, vi dėkoti už nepaprastai šiltą išleido dlno apie 150 straipsnių. Iš. T PI kolektyvo priėmimą. somis jėgomis kibti į darbą. žymesnių reikia paminėti pro L. SMIDTAS O. ŽEMAITAITYTE zos knygą „Sutelktos rankos” Talino Politechnikos Fizikos-matem. lak. I k. stud. (1935) ir disertaciją ,.Maja instituto direktorius
gzaminai! Egzaminai! PUIKUS
^EKONOMISTU STARTAS jau visi fakulteto trečiasiai išlaikė po vieną egzalą. Džiugu, kad pirmaisiais ultatais galima pasidžiaugti: grupės išlaikė egzaminus n tik gerais ir labai gerais iymiais, trečioje grupėje — trejetai. lerą prekybos ekonomižinojimą parodė prekybikai. Studentai per metus tai padirbėjo, todėl ir retatai yra puikūs. Grupėje aža tokių studentų, kurie dlrfba visuomeninį darbą ir yra mokslo pirmūnai. Tai — Mar gius, Šalčius, Urlakis ir kiti. Visa grupė pirmąjį egzaminą išllikė be trejetų. Tai rodo ir labai gerą dėstytojo ButkeviČ1 us darbą. finansų specialybės studen tai! laikė ekonominių mokslų isterijos egzaminą. Si grupė taip pat egzaminus pradėjo sėkmingai. Grupėje—nė vieno trejeto. Ypatingai gerai atsa kinėjo Merčaltis, Grigelevlčiuk Varkalytė ir kiti. ’S’ramonės grupė laikė liau die: ūkio planavimo egzami ną*' kuriam grupė gerai pasi ruošė. Tokie studentai, kaip Bijūnas, Maslauskaitė, Rlmdžįitė per visus mokslo metus
rimtai mokėsi ir egzaminą iš laikė „labai gerai”. Grupėje atsirado tik pora žmonių, ku rie gavo trejetus. Tai — Rau donikis ir Petraitis. Nieko ne padarysi, yra toks principas: „pagal darbą ir atlyginimas”. Ekonomistai puikiai startuoja.
Sesijai I
Kaip greitai atėjo pirmasis studentiškas pavasaris, o su juo atskubėjo ir sesija — ant roji sesija mūsų studijose. Sį kartą teks laikyti daugiau eg zaminų. negu žiemos sesijos metu. Jei žiemą reikėjo Išlai kyti tik tris egzaminus ir gauti tris įskaitas, tai dabar prieš akis šešios įskaitos ir ke turi egzaminai. Pirmą kartą laikysim TSKP istorijos egza miną, teks parodyti, kiek iš mokom svetimos kalbos vidu rinėje mokykloje ir čia, per šiuos metus, kaip padirbėjom su matematika Egzaminai! Įskaitos! — kai kam šie žodžiai slepia kažką baisaus, nenugalimo. Tiems, kurie visą laiką sistemingai dirbo, šie žodžiai neskamba baisiai, nes jie žino, kad eg zaminus išlaikys.
Neakivaizdininko žodis ^fasiryžę įsigyti daugiau žiniu. mes, neakivaizdininkai, atidalėme universiteto duris. Tiesa, priėjusios sesijos rezultatais ^Bigirti negalime: laikėme juos ■ ilvnai. Nemaža neakivaizdinin kų nežinojo pačių pagrindinių dalykų: konkrečių Komunistų partijos nutarimų, kapitalistinės sua/aarfaM vystymosi dėsnių, neriorientavome žemėlapyje... tokio nemokšiškumo kalti, žinoma, mes patys. Namuose per mdžai mokėmės, galvojome, kad pasiruošime egzaminams sesijos matu, o tarp egzaminų buvo la bai mažai taiko. Kai kas |H ir į „špargalkes”, į’dėstytojųl.,gailestingumą“ dėjo viltis'. Bei. deja.. . Geda apie tai ir kalbėti. Juk mes, studentai, esa ma suaugę žmonės, turėtumėm pavaliau suprasti, kad į universrtlfę atėjome ne tam. kad gautumėm aukštojo mokslo diplo mą, o tam, kad daugiau išmok tumėm. ^Būrime priekaištų ir universi tetu . Buvome palikti, kaip sako ma likimo valiai: pranešęs mm apie tai, kad ,.priimta be ■ egįaminų“, universitetas tylėjo. Til vienam kitam buvo pasiųs tas darbų grafikas, programos
ir kontrolinių darbų tematika, o kiti net ėmėme abejoti, ar ne bus panaikintas neakivaizdinis skyrius. Teko per koresponden ciją ieškoti pas draugus progra mų, pasidalinti turima medžia ga. kad galėtumėm rašyti kont rolinius. Nepranešė mums ir kada prasidės įžanginė sesija. Pageidautumėm, kad universi tetas suda'ytų programas ne tik rusų, bet ir lietuvių kalbomis, nes yra mūsų tarpe silpnai mo kančių rusų kalbą, o ir mokan tiems nelengva išsiversti mate matikos ir kitų disciplinų termi nologiją. Galėtų universitetas bent mė nesį prieš egzaminų sesiją pa siųsti mums bilietų klausimus, tai mums labai padėtų. 1 Norėtųsi, kad kitais metais tarp mūsų ir universiteto būt į tampresni ryšiai, kad mes, išsi skirstę po Įvairius Lietuvos kam pelius, galėtume visą laiką jaus tis tikrais universiteto nariais. O mes iš savo pusės žadame ge riau pasiruošti .................................... ateinančiai ses'ijai. R. PAŠKEVIČIŪTE Ekonomikos m. fak. Finansų-kredito spec. I k. stud.
udijuoti pagrindinę literatūrą jBkonomikos mokslų fakulte to Įneakivaizdinio skyriaus I ir |II kursų studentai laikė TSIKP istorijos egzaminą. Didehbs dalies studentų žinios buv o įvertintos nepatenkinaI- Taip iš 81 I kurso stiu dei ko, laikiusio egzaminą, 24 ga’ dvejetus. Egzaminus pri iminėjo dėstytojai Sudiavičlus ’“'#luzminskis. Mūsų kores ir pondentas kreipėsi į drg. Kuzmir»kį, prašydamas papasakoti “j egzaminų rezultatus. gzaminatorius mums atsakė, kad kai kurie studentai, pvz • Balčiūnas, KochanausLukošius, Purkevičius atsal F labai gerai, parodė pui-
kų protavimą, mokėjimą sa varankiškai analizuoti faktus. Tačiau didelė dalis studentų pasiruošė paviršutiniškai. Tai rodo, kad jie semestro bė.gyie nesiruošė ir galvojo viską padaryti prieš egzaminą. Kai kurie studentai naudojosi tik Partijos isto rijos trumpuoju kursu, o ne skaitė pagrindinės literatūros — marksizmo-leninizmo klasi kų veikalų ir svarbiausių Par tijos nutarimų. į tai studentai turi atkreipti dėmesį.
„Tarybinio Studento” korespondentas
artėjant
Doc. Užkalnis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikJoje, labai mėgsta profsąjungL nį darbą. Jis dažnas ir laukia mas svečias respublikos rajo nuose. Sveikiname jubiliatą ir Iinkovskis ir lietuvių literatūra” (išleista atskira knyga 1955, kirne jam daug ilgų kūrybinių metų. ------- ——
Pokario metais respublikoje baigė aukštąjį mokslą daugiau kaip 21 tūkstantis žmonių, t. y. maždaug 10 kartų daugiau, negu per dvidešimt metų trukusį bur žuazijos viešpatavimo laikotarpį. Rūpestingai naudodami senus kadrus, mes kartu nuolat rūpinamės jaunų specialistų auklėjimu ir iškėli mu. <? (Iš drg. A. SNIEČKAUS kalbos TSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesijoje). Neseniai mūsų universiteto likos vietas, iš kurių atvyko diplomantų gyvenime įvyko mokytis į universitetą. Štai svarbus įvykis: Jiems, 454- j Kapsuko IV-ąją vidurinę mo iems jauniems specialistams, kyklą su matematiko diplomu buvo nurodytos busimojo dar važiuoja kapsukietė Burdzibo vietos. Į Lietuvos TSR in- lauskaitė, į Radviliškį sugrįžta teligentų-gamybininkų eiles gydytoja Slamaitė. Uteniškis stoja 17-kos specialybių diplo teisininkas Bagbčlūnas savo muotų darbuotųjų būrys: isto mokslą panaudos Utenoje, o rikai, teisininkai, gydytojai, kėdainiškė istorikė Zakaraitė žurnalistai, matematikai ir 1.1. paskirta Kėdainių Kraštotyros Šiai laidai tenka didelė gar muziejaus direktoriumi. Visų bė įžengti į darbo barą tuo ir nesuminėsi! Kiekvienas dar metu, kai partija ir vyriausy bas, pradedant fizikos kabine bė numato priemones patobu tu universitete, kuriame dirbs linti liaudies ūkio valdymą. fizikas Mauza, ir baigiant Jos padės pasiekti dar didesnį Siaurės Atlantu, kuriame dirbs mūsų respublikos suklestėji klimatologijos ir meteorologi mą, dar daugiau sudomins vie jos vyr. inžinieriai Sabaliaus tinius kadrus darbu, suteiks kaitė ir Možukaitė, labai įdo daugiau įvairumo, sprendžiant mus, apie kiekvieną daug sva tiek ekonominius, tiek kultū jota, kiekvienam daug ruošta rinius liaudies gyvenimo už si. davinius. Su nauja kūrybine Palinkėsime sėkmės jaunie iniciatyva jaunieji specialistai siems specialistams! imsis darbo. Daugelis Jų grįž V. VAIDŽIŪTĖ ta dirbti į tas pačias respub-
Nautovės aspirantų priėmimo taisyklėse
V
TSKP Centro Komiteto ir TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 20 dienos nuta rimu atžymėti žymūs mūsų ša lies laimėjimai, ruošiant moks linius ir pedagoginius kadlrus. Tačiau kartu nurodyta, kad esamoji mokslinių ir pedago ginių kadrų ruošimo tvarka aspirantūroje ir doktorantūro je nebeatitinka mokslo ir tech nikos vystymosi bei liaudies ūkio poreikių. Ruošiant šluos kadrus, permaža būdavo atsi žvelgiama į vedamąsias liau dies ūkio ir kultūros sritis, permaža buvo mokoma specialistų iš fizikos, matemati kos, biochemijos ir daug kitų naujųjų mokslo ir technikos šakų. Todėl šiais metais TSRS Aukštojo Mokslo Ministerijos Vilniaus Valtsybinlo V. Kapsuko vardo universitetui numatytame aspirantų priėmimo plane aspirantų priėmimas į fizikos, matematikos ir che mijos mokslų specialybes la bai tvirtai užakcentuotas. Kita naujovė šių metų as pirantų priėmimo tvarkoje ta, kadi stojantieji į aspirantūrą privalo turėti ne mažesnį kaip
2-jų metų pasirinktosios spe cialybės praktinio darbo pa tyrimą. Jis akivaizdžiai paro do busimojo aspiranto sugebė jimus ir įgūdžius moksliniam darbut. Aspirantai bus priimami į stacionarinę ir neakivaizdinę aspirantūrą. Į stacionarinę as pirantūrą priimami šių specia lybių: lietuvių kalbos,, lietu vių literatūros, rusų literatū ros, TSKP istorijos, politinės ekonomijos, matematikos, fizi nės chemijos. Į neakivaizdinę — lietuvių kalbos, lietuvių literatūros, TSKP istorijos, politinės ekonomijos ir fizinės chemijos. Atėjusiems iš gamybos as pirantams pagerinamos ir ma terialinės sąlygos — jiems bus mokama padidinta stipen dija, jų buvusio atlyginimo dydžio, tačiau ne didesnė kaip 1000 rublių. Smulkesnė į aspirantūrą sto jimo tvarka, reikalingi pridėti dokumentai, jų padavimo ir stojamų egzaminų laikas ne trukus bus paskelbta. I. JASILIONIS VVU Aspirantūros sky riaus vedėjas
Bibliotekininkai Rygoje Gegužės mėn. 11—12 d. d. Mokslinės bibliotekos kolekty vas aplankė Rygą. Latvijos universiteto bibliotekos direk torius, latvių kultūros istorijos tyrinėtojas P. Baško ėmėsi sunkaus darbo — per dvi die nas parodyti mums įžymiausias Rygos kultūros bei mokslo įstaigas, supažindinti su mies to įžymybėmis. Įdomiausios bibliotekininkams kultūrlnės įstaigos —
bibliotekos, todėl mūsų eks kursija joms Ir skyrė didžiau sią dėmesį. Nuoširdžiai ir draugiškai mus sutiko Latvi jos universiteto Mokslinės bib liotekos kolektyvas, smulkiai supažindindamas su savo fon dais, jų apimtimi, struktūra, darbo organizacija, kaip lai mėjimais, taip ir nesėkmėmis. Kiekviename bibliotekos sky riuje buvo galima jausti dldėlę bibliotekininkų meilę sa-
aoni-
ZZ^-
^*‘****r'"''~'
Tai užrašė patys latviai.
vo darbui. Universiteto biblio teka šiais metais gauna pui kius rūmus, kurių apiformini mas pavestas geriausiems Lat vijos architektams. Erdvios ir šviesios patalpos, patogios skaitytojams salės, įtaisytos pagal moderniškiausius įren gimus knygų saugyklos iškels Latvijos universiteto bibliote ką, kaip vieną geriausių uni versitetinių bibliotekų. Gamy binio pasitarimo metu abiejų bibliotekų kolektyvai pasikei tė dovanomis ir gėlėmis. Susipažinome su Latvijos Respublikinės bibliotekos ir Knygų rūmų, priklausančių Respublikinei bibliotekai, dar bu. Latvijos TSR Mokslų Aka demijos biblioteka žymi se niausiais Latvijoje knygų fon dais. Nors vokiečių okupacijos metais šie fondai smarkiai nu kentėjo, didžioji dalis spra gų, ypač latviškos knygos, jau ■ užpildyta. Rygoje krito į akis visuo menės skiriamas dėmesys bib liotekoms. Joms sudaromos geros darbo sąlygos, nesigailivma lėšų, patalpų, padedama kelti darbo organizaciją.
-J •
Nemaža laiko skyrėme mu ziejams. Ypatingą įspūdį pali ko Buitlnis-etnografinis mu ziejus, vienintelis tokio pobū džio Tarybų Sąjungoje. Čia surinkti seniausi ir būdin giausi Latvijoje pastatai, išlai kant jų pirmykšte formą. Pla čiai nusitęsęs puikiame miške, prie ežero, šis muziejus perke lia mus į gilią praeitį, leisda mas pažinti, kaip gyveno bro liška mums tauta — latviai. Ryga — žalias ir pilnas gė lių miestas. Žalioji miesto pa norama matoma ne tik Rainio Ir Brolių kapuose, neytik mies to soduose ir parkuose, bet ir kiekvienoje gatvėje. Gėlės puošia muziejus, bibliotekas, jų galima rasti ant kiekvieno darbuotojo stalo, • nežiūrint, kokį darbą jis bedirbtų. Puikų įspūdį paliko Rygos įlankos aplankymas. Nuošir džiai atsisveikinę su svetingais šeimininkais, vėlų sekmadienio vakarą palikome Rygą, išslvežd.ami daug puikių, 'ilgai išlik siančių įspūdžių apie broliškos tautos gražiąją sostinę. I. VAITKEVIČIŪTE, M. JABLONSKYTĖ
-z i
TRUMPAI IS UŽSIENIO
v
Išnaudokime visas galimybes
JAPONIJA Tokio ir Osakos univer sitetų studentai ruošiasi IV Japonijos studentų konfe rencijai, kuri įvyks 1957 m. birželio 16—27 dieno mis. Į konferenciją pakvies ti Ceilono universitetų at stovai. Konferencijos tema: „Jaunimo vaidmuo saugant taiką pasaulyje”. („International Student Association”, Tokio).
Mūsų universitete daug jau- pat sesiją prasideda subruznimo studijuoja neakivaizdi- dimas, šturmav.'mas. niu būdu. Ir aš. atlikęs tarnyDar vienas dalykas. Kai ku bą Tarybinėje Armijoje ir rie mano grupės draugai ne pradėjęs dirbti Skuodo rajono sąžiningai žiūri į paskaitų lanvykdomajame komitete, 1954 kymą, reiškia klaidingą nuo metais, įstojau į neakivaizdl- monę, kad, esą, ir paskaitų neSVEDUA nlo skyriaus Teisės mokslų fa- klausant, galima tinkamai įsikulteto I-mą kursą. Dirbau ir savinti mokslo programą, geStokholmo universitetas mokiausi. Suprantama, kad dir- raii išlaikyti egzaminus, Jų siųs delegatus į VI Pasau bant mokytis žymiai sunkiau, nuomone pakanka gerai palinį jaunimo festivalį. Uni versitete vyksta rusų kal Neakivaizdiniu būdu mo dirbėti tik per sesiją. Gal būt, bos seminarai, — švedai kiausi du su puse metų. Norė tokiu darbo metodu kai kas festivalyje kalbės be vertė damas greičiau ir geriau įsi ir gerai išlaikys egzaminus, jo! („Festival”). savinti savo pasirinktą specia bet jokiu būdu neužteks tų lybę (Teisės m. fak. neakivaiz žinių gyvenime, kuris pareika ČEKOSLOVAKIJA diniu būdu reikia studijuoti laus iš mūsų labai daug. Ma 6 m.), nutariau pereiti į sta no manymu, paskaitų klausy Pakeistas Prahos univer cionarą. Nuo šių mokslo metų mas, jų konspektavimas yra II pusmečio pradėjau klausyti viena iš svarbiausių priemonių siteto statutas. Dabar fakul paskaitas universitete. Turiu mokslo žinioms gerai įsisavin tetų dekanai turi teisę leis pasakyti, kad stacionariniame ti. Suprantama, labai klystu ti pažangiems vyresniųjų mokyme yra žymiai lengviau me, jei galvotume, kad gali kursų studentams laisvai įsisavinti mokslo žinias. Tie ma apsiriboti vien paskaito lankyti paskaitas. („Universa, neakivaizdinis mokymasis mis. Aišku, tik dirbdami sis sita Karlova, Praha”). irgi turi savo pliusų. Mokymo temingai, kasdien išnaudodami ANGLIJA si procesas kasdien rišasi su visas mums sutelktas galimy studento darbo praktika, kas bes. galėsime tapti gerais spe Anglijos studentų nacio žymiai palengvina žinių įsisa cialistais, visapusiškai išsilavi nalinė sąjunga (NŪS—Navinimą, o iš kitos pusės gali nusiais žmonėmis. J. BAUŽYS ma kelti kvalifikaciją. Atvykęs TMF III k. stud. studijuoti į universitetą, aš dar kartą įsitikinau, kokias puikias galimybes mes turime! Ir main tapo labai keista, kad kai kurie studentai to nesu pranta ir neišnaudoja. Gal būt, tai yra todėl, kad nežino, ko Oh cnaAKO npoH3HocHT pesn, Universiteto Komjaunimo kius sunkumus nugalėdami, su KnBHeTcn, ecnH KnaTBy Haflo flaTb, komitetas rekomendavo patvir kokiu užsidegimu ir ryžtu kar B3BO/1HOBaH npH HOKflBHHOH tinti 1957 m. Visasąjunginės BcTpeMe, tais siekia mokslo žmonės, dir žemės ūkio parodos dalyviais bantieji įvairiose įmonėse, įs Totob np« BCTpene otoh flaTb; grupę studentų, labai gerai pa taigose. O mūsų tarpe pasitai yMeeT nOBKOH, MeTKOH3apbi LUyTKOM sirodžiusių nuimant derlių ko studentų, kurie tinginiau no nOBOfly /HOSoMy OH COCTpHTb, plėšininėse žemėse —' Teisės ok cna6bix KaweTCH oh ųyTKHM, ja, nieko neveikia ir nesupran M Mex< CH/lbHblX XOHCT MyflpbIM m. fak. studi. Našlėną, Dimata, kad veltui valgo duoną, OblTb. vičių, Mikučionį, IFF stud. kad užima vietą, į kurią būtų fla flpyr He tot, atėjęs kitas, tikrai jos vertas. Hto oh KpyroM KnnHeTcn b npy»<6e Bflpyr, Aš nebenoriu kalbėti apie A ppyr — b rpyfle, tai, kad mes gauname stipen A flpyr — b 6ene, Moh HacTonuiHfl flpyr. diją, gyvename bendrabučiuo (Pradžia Nr. 13 (252). se, mums veikia turtingos skai B ero- penax, ocrpoTax CMenwx tyklos, kabinetai, laboratori 3eyqaT Hy>«He, He ero, ______ cnosa. NETEISINGOS jos, kad kasdien paskaitas skai B csoeH Ayiue o h to m neno co6ok) 6biTb nepecTaeaji. KONSTRUKCIJOS to geri, kvalifikuoti dėstyto CaMHM B flyme tgmho, ee He bhaho, jai. Visi tai žinome, bet tų ga Xotji oh eeceji cpeAH Hac Spauda, raštai turi būdingą Bcerfla, — limybių neišnaudojame. Juk ydą: nemoka vartoti padalyvių. riOOTOMy BflBOHHe O0MAHO mūsų svarbiausias pamatinis Bot b otom h 3aKnK>MeHči Gega: Padalyviai yra veiksmažodžio uždavinys •— mokytis, dirbti formos, reiškiančios visai pa He TOT KOPOLU, savarankiškai, ruoštis semina šalinę aplinkybę, rodančios Kto cji-obho rpoLU BkOHHJICH B SpaTCKHH Kpyr. rams, pratyboms. Tačiau pas tarsi veiksmo foną. Pvz.: lyA a py r — b Tpyae, mus semestro pradžioje, kaip jant ėjome namo; viskas buvo A flpyr — b Gene. padaryta, dar saulei netekėjus, taisyklė, būna aptytuštės skai Moh HaCTOHiMHft Apyr. tyklos, kabinetai, ir tik prieš Tačiau Aktų salėje (Clur-
čionai Union of Students), jungianti didelį Anglijos studentų skaičių, viešai spaudoje paskelbė atsisaky mą dalyvauti VI pasauli niame jaunimo festivalyje. NŪS paskutinį kartą siun tė savo atstovus į 1951 me tų festivalį, ir jie, sąjungos pirmininko žodžiais tariant, buvo „nepatenkinti festiva lio politiniu pobudžiu”. („Guild news”, Birmingham). Nežiūrint šių kategoriš_ kų studentų lyderių pareiš kimų. 137 studentai iš 27 Anglijos universitetų pada vė pareiškimus, prašydami leisti dalyvauti festivalyje. („Festival”). NIKARAGUA Nikaraguos Švietimo mi nistras išleido įsaką, kuriuo sutrumpino universitetuose egzaminų sesijas. Įsakas su kėlė didėlį studentų nepa sitenkinimą. Įvyko studentų demonstracijos, vyriausybei įteiktas protesto raštas, rei kalaujantis atšaukti įsaką, neprotingai apsunkinantį ir taip jau sunkią Nikaraguos studentų būklę. („Students Mirror”).
/ Visasą junginę moh HACToamHfi flpyr žemės ūkio parodą Trakymą, Vanagą, Sllesoriūną ir kt. Tai — didelė garbė mūsų universitetui. Kovokime, drau gai, už tai, kad ir šiais metais mūsų darbas vasaros atostogų metu susilauktų tokio pat, o gal ir dar didesnio įvertini mo. P. BERNATAVIČIUS
Kai kurios pastabos apie studentus ir teat Apie tą ypač svarbią vie kų sukelti negali. Svarbi j tą, kurią užima teatras dauge kita fakto pusei Kodėl iš ap lio studentų gyvenime, nerei rimo tribūnos prabilo tie, 1 kia nė kalbėti. Studentija pri rie per šimtus mylių yra at klauso prie to jautriausio ir likę nuo pagrindinės studeni impulsyviausio publikos ele masės, turinčios reikiamą int mento, kuris karštai ir gyvai ligenciją ir kultūringo žir. reaguoja į kiekvieną teatro gaus nuovoką? Analogiškas reiškinys ga laimėjimą ir kūrybinę pergalę. Teatras ne veltui laikomas me pasikartoti ir su spektakli no šventove. Vadinasi, ir bend „Silva studentauja”. Jei bū! ravimas su juo turi būti kupi bandoma vertinti šį spektak nas akademinės rimties, .di pagal tai, kaip jis yra lank džios kultūros ir gilaus meno mas studentų, tai mes netur prasmės suvokimo. Deja, mūsų tume leisti padaryti klalding 1 santykiuose su teatru galima išvados. Spektaklis „Šilu studentauja” lankomas gausi rasti nemažai trūkumų. Štai su dideliu entuziazmu todėl, kad vaizduojamas sti studentai sutiko puikų B. dentų gyvenimas. Ir tiktai di Sruogos „Apyaušrio Dalia” to. Mes vertiname drg. Sa pastatymą sostinės dramo? te kaip jauną ir gabų dramatu atre. Apie JĮ buvo kalbama, gą. Bet pjesė „Silva stude juo buvo gėrimasi ir ginčija tau.ja” parašyta labai silpni masi universiteto auditorijose kokį žanrą jai betaikytume. ( ir koridoriuose, bendrabučiuo be to, ir universiteto studen se ir miesto gatvėse. Tačiau gyvenimą tegalima atpaži: visa tai nepasiekė teatro. Ir tik iš rudai dažytų bendrah štai, kada praėjo gana daug čio durų ir raudonų kepura laiko ir įspūdžiai ėmė išblėsti, čių. Lėkštas šios komedij nežinia kieno iniciatyva buvo Juokas yra visai be gaiva L suorganizuotas spektaklis stu studentams būdingo sąmojau dentams (kada bevelk visi stu be lakios vaizduotės ir ugnie dentai jį jau buvo matę) ir tuč Gabus autorius, rūpestingai Įs tuojau po jo — aptarimas. Na, gilinęs Į studentų gyvenini apie aptarimą tai sunku ką galėtų pataisyti veikalą ir p nors ir bekalbėti. Vienam kal rašyti tikrą ir mūsų labai lau bėjusiam studentui nepatiko kiamą komediją. Labai opus yra ir dar vit Dalios suknelė, kitam jos šo kis, trečiam „negyvenimiškai” nas klausimas. Apie nekult atrodė scena su midumi (sim ringą publikos elgesį teat bolika oratoriaus galvelei, ma daug kalbama ir rašoma. A tyt, iš viso terra incognita). . , rodo, šis priekaištas student o vienas Pedagoginio instituto neturėtų liesti. Deja, taip nėr studentas pasiekė kulminaciją, Neretai vyksta uždari spektak išpyškindamas, jog įloję B. liai studentams, tačiau žiūrov Sruogos dramoje esą daug dia salėje taip pat pokši kėdė logų ir tiesioginės kalbos (!??). girdisi šnekos, taip pat < Liūdna, kad yra ir dar triukšmu bėgama į rūbin įmantresnių pavyzdžių: vienas Kažkodėl didžioji kultūrlng mūsų ekonomistas pasiekė net studentų dauguma nepajėgi IV kursą ir nė vieno karto ne sudrausti šių atskirų išsišok buvo teatre. Bet tai yrą tik iš lių. O sudrausti reikia! V. VILIŪNAS imtys, jos pesimistinių nuotai-
APIE KALBOS KULTŪRĄ
Gegužės Pirmosios švenčių senovlnę formą, ir, gal būt, ne Netikėkite jais! Senovės lietu dienomis grupė universiteto maža širdgėlos tai atsiėjo ir viai garbino gamtos reiškinius: Istorijos-filologijos fakulteto pačiam rašytojui — tos klėte- saulę, medį, ugnį. O tai visai kas kita. Lietuviai turėjo savo studentų (St. Matulaitytė, A. lės saugotojui. Lichovičiūtė — IV k., V. NiPaskui įsišnekėjome apie kultūrą. Ar matėte „Herkų paraitė, E. Kalvelytė, R. Ta Vorutos piliakalnį, kur, spėja- Mantą’”? — štai kokie jie bu mošiūnaitė, V. Galinis — II ma, buvusi Mindaugo sostinė. vo! Mūsų liaudis buvo tvirta: ji k., R. Maslauskaitė — I k. ir Kažkas mūsų užsiminė apie pa atsilaikė prie Žalgirio. Ir kul kt.) buvo turistiniame žygy gonis ir stabmeldžius. Ir čia tūringesnė už tuos lenkų ponus je Vilnius—Ignalina—Anykš rašytojas užsidegė. „Lietuviai ir kitus, kurie nešė mums čiai—Vilnius. Čia norima tik nebuvo pagonys, — kalbėjo krikščionybės stabus. papasakoti apie susitikimą su Jo akys sublizgėjo susijaudi liaudies rašytoju A. Vienuoliu. jis. — Lietuviai nebuvo stab nimu, ir jis nutilo. Visi tylėjo meldžiai. Jie negarbino stabų. Rašytoją mes radome bevaikščioiantį tarp lysvių dar Pažiūrėkite, niekur jų nėra me. Atrodė, žodžiai nereikalin želyje. Be jokio bodėjimosi ir priverstinio mandagumo jis gy vai pasisveikino su mumis. Rankose jis laikė kažkokių žo lių sėklas ir rodydamas jas mums, lyg geriems pažįsta miems, aiškino: — Tai krapai. Geras vais tas. Medus ir krapai — ge riausi vaistai nuo visokių li gų. Nuo širdies.. / Sužinojęs, kad mes turistai, patarė aplankyti J. Biliūno ka pą, gerai pavalgyti ir išsimie goti. Po to jis mums rodė Ba ranausko klėtelę, pyko, kad lankytojai, vietoje aiškiai pa sirašę į lankytojų knygą, apra šinėja sienas, nes paskui vie nas vargas nuvalyti. „Tai chullganlškumas!” — griežtai pa kartojo jis keletą kartų. Ir iš ....: tiesų, klėtelė iš lauko visa švi Rašytojas prie A, Baranausko klėtelės. tėjo, tarsi švariai numazgotas senas, išrantytas stalas. Aišku pristatyta. Pagonimis mus va gi. Nežinau, ar tas netikėtas dino priešai. Pralaimėję mū jaunuoliškas rašytojo karšta buvo, kaip atsargiai ir su ko šius prieš lietuvius, savo kro mas mus valandėlę pagavo, ar kia meile reikėjo valyti jau nikose jie rašė apie juos, kaip nebesiryžome varginti jį savo gendantį medį, kad išlaikyti jo apie laukinius stabmeldžius. įkyrumu, bet mes nebetęsėme
lionio 23) ilgai kalbėjo šūkis: „Komunistų partijai vadovau jant, pirmyn į komunizmo per galę!” Argi komunistų partijos vadovavimas yra pašalinė ap linkybė? Juk kaip tik komunis tų partija ir vadovauja mums, nurodą kelius į komunizmą. Tokiu atveju reikia vartoti dalyvį, kuris reiškia iš veiksmo kylančią daikto ypatybę. Todėl šį sakinį taip taisom: „Komunistų partijos vadovaujami,
pokalbio šia mus visus jaudi nančia tema ir paskubėjome atsisveikinti. Gal būt, netiksliai čia per duodu sintaksinę Vienuolio kalbos struktūrą, bet dėl pras mės tapatingumo, atrodo, ne betenka abejoti. Mūsų nacio nalinės kultūros ir istorijos klausimų svarstymas, kad ir pasistūmėjo į priekį, dar nėra pakilęs iki reikiamo lygio, vi suomenėje nėra išaiškintas iki galo. Dėl to daug kas mums būna dar naujiena, ką kitos tautos (pav. rusai, latviai, es tai) išsiaiškina jau mokyklos suole. Ir gal dėl to priekabesni kritikai čia suras ką ne taip pasakyta. Bet mums čia ne tai svarbu. Čia norisi tik pasida linti tuo džiaugsmu, kurį per gyvena kiekvienas, regėdamas visų mūsų gerbiamą rašytoją dar gyvą, guvų, jaunatviškai besidarbuojantį mūsų kultūros ir mūsų pačių skaidresnio gy venimo labui. Kai regi, kaip tas senyvas, valstietiškai išro dantis žmogus, nešdamasis rankose didoką klėtelės raktą, kokį šiandien atrasi pas kiek vieną sandėlininką, gyvu žings niu nueina į sayo darbo kam barį, kad sėstų, gal būt prie pradėtos legendos, ar „Puodžiūnkiemlo” antros knygos, negali nejausti, kad esi didelio prasmingo gyvenimo liudinin ku, ir kad gyvenimas gali būti prasmingas, pilnas didelių sie kimų ir darbų, jeigu tik to no rima, jeigu tik tuo tikima.
R. PAKALNIŠKIS
pirmyn į komunizmo pergalę!” Neteisingai vartojami kai kurie linksniai. Išsiskiria ne teisingas naudininko su kllmi ninku vartojimas, kur reikia naudininko su bendratimiPvz.: „Numatyti būdus moky mosi ir drausmės pagerini mui”. Tam tikras būdas yra priemonė, kuri padeda page rinti drausmę, todėl čia reikia vartoti naudininką su bendra timi („dažai sienoms dažyti”, „vežimas šienui vežti”, o ne „šieno vežimui” ir t. t.). Taigi, turėtų būti: „Numatyti būdus mokymuisi ir drausmei page rinti”. Neteisingai vartojami links niai su veiksmažodžiais ir veiksmažodiniais daiktavar džiais. Pvz.: „Per keliolika dienų reikia gauti įskaitas, iš laikyti egzaminus, klausyti pa skaitas”. Veiksmažodis „klau syti” reikalauja kilmininko ;„Ko klausai jo šnekų?”), ir rei kia sakyti ne „klausyti paskai tas", bet „klausyti paskaitų”. Pasakoma ir taip: „Kursai skirstomi šešiomis grupėmis”. „Skirstyti” galima tik „į ką” („skirsto į burius”, „suskirstyti į lygias dalis”), todėl reikia sakyti: „Kursai skirstomi į še šias grupes”. Dažnai neteisingai vartoja mas įnagininko linksnis: „Tai, kas yra visaliaudiniu turtu. . Jei „yra” vartojamas su įnagi ninku, tai jis pabrėžia veiksmo neilgumą, nepastovumą (buvo teisėju kurį laiką, o paskui ad vokatu pasidarė”). Reikia sa kyti: „Tai, kas yra visas liau dies turtas” (kaip „visos gimi nės turtas”, o ne „visaglmlninis turtas”). Reikia paminėti ir pažodinius vertimus iš rusų kalbos. Jie nepraturtina mūsų kalbos, bet skurdina ją. Štai vienas toks pasakymas: „Ką _gi. jei žmonės siekia vaikų darželio uždarymo, pamiršo partijos nurodymus, teks juos primin ti”. Bet argi žmonės sako: „Siekia bernelis mergelės pri siviliojimo”. Ir taisomajame sakinyje turėtų būti: „siekia uždaryti valkų darželį. . Vietoj paprasto pasakymo „Draugai pakritikavo (iškriti kavo”) mėgsta „mandriai” iš sireikšti: „Išreiškė kritiką” Arba vietoj „Reikia baigti delsti" sakoma „Reikia baigti su uždelsimu". O juk niekas
nekalba: „Reikia baigti su bi vių kasimu”. Išsireiškimas „Rezultate to dažnai pasitaikąs mūsų spa doje, atėjo iš rusų kalbos pakeitė lietuviškąjį „dėl to Vietininkas priežasties sal niuose lietuvių kalboje nevr totinas, todėl braukime jį. Visokiuose susirinkimuo dažnai girdime pasakant: „p statė klausimą, pastatyti kla Simą”. Klausimas ne lazda kitas panašus daiktas, kad pastatytum į kampą ir jis st vėtų. Veiksmažodis „pastatyt lietuvių kalboje vartojamas t kalbant apie konkrečius dal tus, ir tokios reikšmės ka rusų „postavitj” neturi Ga ma paklausti, iškelti klausim bet pastatyti klausimo negal ma. ŽODŽIŲ TVARKA SAKINYJE Lietuvių kalboje nėra grie tai nustatytos žodžių tvarki sakinyje, bet tai nereiškia, k žodžius galima bet kaip s maišyti, žodžių tvarka kelč ir sakinio prasmę. Štai pavy džiul: „Silpnai organizuojamas g riaušių studentų mokslinių da bų Išleidimas’’. Neaišku, ar č autorius kalba apie geriausii studentus ar apie geriausiu mokslinius darbus. IFF SK viename skelbiu buvo įrašytas toks dienotvarki punktas: „Rinkimai naujos vf dybos”. Tokia žodžių tvari per daug neįprasta ir priešta rauja patiems paprasčlauslem sintaksės dėsniams. Tuščiažodžiavimas, ktirls ta dažnai pasitaiko mūsų Univc siteto sienlaikraščių stralp niuose — blogo stiliaus pavy dys. Jeigu tą patį galima pas kytl keliais žodžiais ir prasni nenukentės — kodėl gi užpii skaitytoją žodžių srove? žodžių pertekliumi paslžyr i r, šios eilutės: „Komjaunimo organizaci jau dabar turi pradėti ruoštis Mūsų festivalio programa tu būti įdomi. O tą mes galim p daryti ir turim”. Mes čia išnagrlnėjom tik n didelę surinktų klaidų dalį, b< ir iš to matyti, kad viešoio kalboje mes dažnai neišslver čiame be jų. Taip yra ir tociė kad pamirštame kalbos kultūrą apie ją negalvojame.
NE
MUS
SPAUDA
Nepaprastai išaugo univer■to sieninė spauda. Tiesa, sar nėra gausių kursinių Ir įpinlų laikraštėlių, kurie etai silpnai atspindėdavo __identų gyvenimą, dažnlaufli tik išsklaidydavo aktyvą, jų sąskalton susilpnėdavo faĮtetiniai sienlaikraščiai. Da2- universitete eina septyni (nlaikraščlai fakultetuose, l džiaml sienlaikraščiai vlsuobendrabučluose, be to, Me:lnos fakultete ir bendrabu[e Nr. 4 eina satyriniai, gaui iliustruoti sienlaikraščiai. Mia taip pat keletas atskirų ■cialybių sienlaikraščių. ■Sekdamos lenininiais tarybBės spaudos principais, slėn iai naščių redkolegijos daug pa> arė, kadi Išplėstų aktyvą, palarytų sienlaikraščius gy■ s, įdomiais, aktualiais, prin■lngais. ■Norisi pažymėti Medicinos fakulteto sienlaikraštį „TaryKls medikas”. Prieš keletą ■tų šis laikraštis apžiūrose ™konkursuose užimdavo pasIniąslas vietas, buvo pll, nejdomus, be aktyvo, bloaplformlntas. Dabar jis opė į antrą vietą. Greta jo pa ižlamas vienintelis fakulteau is satyrinis laikraštėlis virkštąs”. Galima palinkėti dlkams daugiau dėmesio ' U ,tfl K ipti stiliui ir kalbai, o taip medžiagos veiksmingumui kontrolei. nt irmojl vieta vėl tenka rijos-filologijos sienlaikčiui „Už Tarybinį Mokslą”, me sienlaikraštyje spausdla gausi medžiaga ne tik s fakulteto gyvenimo, bet ir įųjų universiteto literatų Inlal. Tačiau šio slenlaikgi člo redkolegija neretai pa miršta, kad aktualios medžia is paskelbimas dar nevis-
B
.{■Sienlalkraštis, ypač turintis ok aktyvą, turėtų daugiau dėnKlo skirti paskelbtos kritinės medžiagos pėdsakams, kovoti
už jos veiksmingumą. Gerą įspūdį tiek turinio, tiek ir api forminimo atžvilgiu daro Tei sės mokslų fakulteto sienlaik raštis ,,Tarybinis teisininkas”. Palyginti su praėjusiais me tais, susilpnino darbą Ekono mikos fakulteto sienlaikraščio redkolegija. Neretai straipsniai nekonkretūs, silpnai surišti su fakulteto gyvenimu, retai pasi sako dėstytojai, pasirodo abe jotinos vertės satyros. Nere guliariai dirba Gamtos m. fa kulteto sienlaikraščio redkole gija, nors atskiruose nume rluose yra geros medžiagos įdomių nuotraukų. Gyva, įdomi sieninė spauda bendrabučiuose. Tačiau pasta ruoju metu bendrabučiuose gal kiek perdaug susižavėta karikatūromis — kartais ne lieka vietos net straipsniams. Ar nevertėtų pasekti bendra bučio Nr. 4 pavyzdžiu Ir orga nizuoti specialius satyrinius sienlaikraščius. Praktika rodo, kad satyrinė sieninė spauda turi autoritetą ir didelį auklė jamąjį poveikį. Sienlaikraščių redkolegijos ir ateityje turėtų neišleisti iš dėmesio centro kasdieninį stu dentų gyvenimą, griežtai ko voti už darbo drausmės stipri nimą. Ieškant naujų medžia gos pateikimo formų, nereikia pamiršti, kad sieninės spaudos, kaip ir visos tarybinės spau dos, pagrindą sudaro gilus partiškumas, teisingas marksis tinis priėjimas prie atskirų faktų ir jų vertinimo. Susiža vėjimas formalizmu ir ,.mo dernizmu” kai kuriuose sien laikraščiuose davė neigiamus rezultatus. Sienlaikraščių red kolegijos privalo nepamiršti auklėjimo, kovos už sveiką buitį, tautų draugystės, fakul tetų ryšių su gamyba temų, be kurių sieninė spauda, kaip gražiai ji nebūtų apiforminta, nepajėgs atlikti jai keliamų uždavinių.
iiil
Tautosakininkų darbai
o’ •au > il 0
(„Už tarybinį piplomantas lituanistas turlsįpiemaža pagalvoti, ieškoda ras ma: savo darbui tokios temos, kuri Iš tiesų būtų nauja, niekle: o netyrinėta. Jfctuclental, rašantieji dar bus Iš tautosakos, be abejo, turi pirmenybę, nes šita sritis Iki šiol mažai teliesta. Šieme tiniai diplomantal-tautosaklnl><al Kurkulis, Albavlčlūtė, Gučžlūnaltė šiuo atžvilgiu kuone pionieriai: jie bene pir mieji ėmė tautosakos satyros, pcltlkos klausimus, kurie ne til| kad diplominiuose darbuo se,- bet ir mokslinėje literatū roj: seniai buvo kelti. Net Ir plačiau susipažinus su tarybltautosakos mokslu, vis o dar daug ką reikia sti savarankiškai, patiems otl darbo metodikos prlnSiuo metu diplominiai st da bal baigiami rašyti, ir toIči^ė _ jau galima pasakyti, kad ’J’i visi tie ii.. sunkumai. pasirodo, įvifklami, o rezultatai gana džiuginantys. Irmųjų pavyzdžiu turėtų (.
ii
ši
Sienlaikraščių apžiūros žiu ri komisijos protokolo tąsa: »».. .o 8 ir 9 vietomis dar dalinasi (ir vis niekaip nega li pasidalinti) Fizikos-matema tikos ir Chemijos fakultetų Sienlaikraščiai, apie kurių eg zistavimą komisija neturi joKių žinių”.
[aktai ir metrai Yra žmonių, kurie mano, »g žiuri komisija skirstė preijas pagal sienlaikraščių 11• Rimta nuomonė: l-ji vieta skirta Istorijos-filologijos kulteto sienlaikraščiui „Už rybinį mokslą”, kurio visų nkių numerių bendras ils 29 metrai 70 cm (plotas »'X0,83). Be to, apžvelgus skirus numerius, ryškiai masi progresas; pirmasis nueris — 4 m 50 cm, o pas„ !'?ysis y- Nr- 5> Jau Pa" ■eke 7 m 72 cm. Įdomu, ko jio ilgio bus šimtasis sienffl'krašcio „Už Tarybinį Moks'4 numeris?
ATSAKYMAS: Šimtasis
nu
meris (jeigu sienlaikraščio redkolegija išlaikys propor cingą progreso tempą) apytik riai pasieks 79 metrų ilgį.
KLAUSIMAS: Ar sugebės fa kulteto dekanatas bei visuo meninės organizacijos iki 100tojo numerio pasirodymo įrengti patalpas, kuriose būtų galima iškabinti 79 metrų il gio sienlaikraštį? Ir kaip tos patalpos turėtų atrodyti? PASIŪLYMAS: O gal sien laikraščio redkolegija pasigai lės ir taip Jau iki maksimu mo savo mažose auditorijėlėse suspausto fakulteto ir vie toj sąvokos „ilgumas’’ ims operuoti sąvoka „dažnumas”?
NEIŠSPRENDŽIAMA PROBLEMA Kur buvo pakabintas ir ko kiu būdu skaitomas „Tarybi nio gamtininko” šventinis nu meris („Su naujais metais”), kurio aukštis 2 m 31 cm? HIPOTEZĖS: I. Sienlaikraštis iškabintas salėje, o greta Jo Įrengtas liftas. Fakulteto stu dentai, tvarkingai išsirikiavę, laukia savo eilės. į liftą susė da po du žmones. Jie staigiai iškeliami į viršų, o po to, lif tui lėtai leidžiantis žemyn, nuo pirmos iki paskutinės ei lutės perskaito visą medžiagą.
I
Kairėje: ĮPRASTAS ŽENKLAS - Kodėl spardai duris? — Tai įprastas sutartinis ženk las Kitaip neįleis. („Už sveiką buitį” — bendrabūtis Nr. 1). Apačioje: KAULŲ DŽIOVA Medicinos fakultete po kiekvie no užsiėmimo kaulų krūvelės pa stebimai džiūsta. — Žiūrėk, niekam neatiduok. Rytoj pasikeisim. („Švirkštas”)
JAUNYSTĖ Rausva šviesa, dar žaros neišblėso Toli, toli už girios mėlynos. Koks vakarasl Ant slenksčio atsisėdu Pasiklausyt naktigonių dainos.
Zr.
Man rodos — niekad karo čia nebuvo, Aš negulėjau apkaso smilty, Siaubingą naktį negirdėjau šūvių, — Tai tik nuo dulkių smilkiniai balti.
Aš noriu vėl svajot ir skristi, Galva man vėl šviesių minčių pilna — Koks vakaras! Ir pievose jaunystė Man atsiliepia tolima daina. J. JUSKAITIS (Bendrabučio Nr. 1 sienl.) Aš užaugau prie miško, kur smėlį Marių bangos neramios skalauja, Ir pamėgau laukų .tylumėlį, Ir saulėlydžių gęstančių kraują.
I 0 0
0
Ten vėjuotą pavasario naktį Žemę plakė skaudi žaibų rykštė, Švyturiai ten nustodavo degti, — Tik žuvėdros be perstojo krykštė.
Ir kai mano išsekdavo jėgos, Vakarais, kaip pradėdavo temti, Vienų vienas į pamarį bėgau Iš jų ryžto kovoms pasisemti. A. KIMINIUS (Iš bendrabučio Nr. 4 sien laikraščio)
a
TĖVIŠKEI Ar tu graži, aš niekad negalvojau. . . žinau, kad tu — vienintelė, sava. Tik tavo žemėj vaikštant nepavargsta kojos, Tik tavo glėbyje pailsi man galva. Ar tu graži? Ledinės naktys ilgos. Prie upės mėlynos pražydo žirginai... Ir žalias žiogas ant plonytės smilgos, Sirenų kauksmas ir pajuodę kaminai...
karikatūrą
viršuje:
Taip qalima išsisukti nuo pa skaitų bendrabučio Nr. 4 gyven tojams. nes ten nėra džiovyklos.
O mano dienos! Mano dienos jaunos! Argi ne jus ten šukaujat lankoj? Aš vėl girdžiu, kaip rugio žiedas kraunas. Kaip suokia paukščiai prieblandoj pilkoj.
0
Universiteto sienlaikraščių apžiūros žiuri komisija (Lisenkaitė, Rozga, Kasinskas, Bulota, Kubiliūnaltė, Lazutka, Petrauskaitė), susipažinusi su universiteto sien laikraščiais, pažymi, kad per pastaruosius metus uni versiteto sieninė spauda smarkiai išaugo tiek kiekybi niai, tiek kokybiškai. Sveikintinas reiškinys — satyri nių sienlaikraščių pasirodymas. Tačiau yra dar ir trū kumų: ne visi sienlaikraščiai pilnai nušviečia studentų mokymosi klausimus, kai kuriuose fakultetų sienlaik 0 raščiuose trūksta sveikos, kovingos kritikos. Susuma vusi pasiekimus ir trūkumus, žiuri komisija nutaria: I- JĄ VIETĄ skirti — IFF sienlaikraščiui „Už ta rybinį mokslą” ir premijuoti 500 rub. II-JĄ VIETĄ dalinasi Medicinos fak. sienlaikraš čiai „Tarybinis medikas” ir „Švirkštas”, o taip pat bendrabučio Nr. 4 sienlaikraštis „Už sveiką buitį” su satyriniu priedu „Vapsva” ir premijuojami 300 rub. III- JĄ VIETĄ — Teisės mokslų fak. sienlaikraščiui „Tarybinis teisininkas” ir premijuoja 100 rub. IV- JĄ VIETĄ — Bendrabučio Nr. 1 „Už sveiką buitį”. V- TĄ VIETĄ — „Tarybinis ekonomistas”. VI TĄ VIETĄ — „Tarybinis gamtininkas”. VII-TĄ VIETĄ — „Tarybinis studentas” (Bendra butis Nr. 2).
...... 1
Studentas Bražinskas rusų kal bos egzamino atėjo laikyti girtas. („Tarybinis teisininkas”!
UŽBURTAS POŽEMIS
Medicinos fakultete — daug požemių, bet užburtas tik vienas: jame stovi dėstytojų teniso stalas. Stebuklai pasireiškia reguliariu durų išlaužimu. („švirkštas”) Dabar padėtis ištaisyta.
Žodį suteikiame geriausiems
Savo svarbiausią uždavinį „Už tarybinį mokslą" redkolegija suprato paprastai: aktyviai padėti fakulteto partinei, komjaunimo ir profsą jungos organizacijoms studentų auklėjimo dur Vilnelėm supustytas baltas smėlis. ie. Visos redkolegijos jėgos buvo skiriamos tam. Pušynų tylios godos, tviskantis vanduo... kad sienlaikraštis būtų įdomus; laikėmės princi po: kiek galima mažiau nuobodžių vedamųjų ir Ir ašarom — krauju pravirkus šermukšnėlė. straipsnių „iš reikalo". Žinoma, tai nereiškia, Laukuos bestūgaujantis purvinas pasiekę tikslą — ruduo. kad mes jaučiamės visiškai dabar mes ir patys matome savo trūkumus. Di Ir Vilniaus bokštai vakarais džiausias iš jų — tai mažas išleistų numerių sušvitę, skaičius. Dėl tos priežasties neišvengiami ir kiti Triukšmingų gatvių juokas ir tyla Rasų... dideli sienlaikraščio trūkumai — medžiagos neTu man graži, graži kaip niekas operatyvumas, siauras judraus fakulteto gyveni kitas! mo parodymas, mažas laikraščio bendradarbių Bet myliu ne dėl to — aš vaikas tau esu. bei korespondentų skaičius ir kt. Dar viena prie žastis, kuri labai atsiliepė mūsų darbui — tai Tik tu mane suprasi ir mylėsi. sena tradicija leisti laikraštį 6—8 metrų ilgio. Ir jeigu būtum išdegus . ---------- -------,— ir tuščia. Be abejo, mūsų fakultetas, kuris studentų skai Turėčiau šventą ugnį skelti iš griuvėsių, čiumi sudaro apie trečdalį viso universiteto, ne Prikelt tave, paguost ir mirti čia. gali pasitenkinti mažo formato sienlaikraščiu, 9 J. VAIČIŪNAITE bet gal būtų iš tikrųjų geriau leisti laikraštį (Iš „Už tarybinį mokslą”) „trumpesnį", tačiau dažniau. Apie tai mes pa galvosime ateityje. Apie redkolegijos darbą nėra daug ką kalbėti. Mokslo metų pradžioje mums siūlė sudaryti bent dvi redkolegijas, kurios leistų sienlaikraštį pa sienlaikraštis II. Fakulteto ________ kaitomis, tačiau mums atrodė, kad tai neįmano ir niekūr nebuvo iškabintas ma, pirma, dėl kadrų stokos ir, antra, dėl to, Ivano skaitomas taip, kaip kad sienlaikraštis išeina labai retai. Tada pa Rūsčiojo „Kurantai”. mainų redkolegijos labai atitrūktų nuo leidimo žinių Kas turite tikslesnių apie šį t etą, bet įdomų reiškidarbo. Mūsų redkolegijos branduolį sudaro Ii kurso žurnalistai. Taigi, kaip matote, šiemet nį, skubiai praneškite „Tarymes buvome nelabai prityrę. Be to, kaip prakti binio studento” redakcijai. koje dažniausiai būna, ne visi ir dirbo nuošir džiai. Pasinaudodamas proga, norėčiau paminėti geriausius mūsų redkolegijos narius. Labai daug mums gerais patarimais ir straipsniais padėjo lietuvių literatūros katedros dėstytoja Lisenkai tė Dažnai iki vėlyvos nakties dėl sienlaikraščio ’C-J meninio apipavidalinimo dirbdavo III kurso li tuanistė Laima Surgailaitė. Sunkiausia mums būdavo atspausdinti medžiagą, nes partinis, komjaunimo ir profsąjungos biurai neturi nei rašomųjų mašinėlių, nei mašininkių. Daug čia pasidarbavo II kurso angliste Birutė Kiškyte, lietuvių kalbos katedros laborantės drg. drg. E. Eidukaitienė ir M. Lukauskaitė, III kurso rusistė Irena Ramanauskaitė. Reikia dar paminėti aktyvius redkolegijos narius: II kurso žurnalistę Vandą Jasinskaitę ir II kurso lituanistą Justiną Lazauską. Baigdamas noriu pastebėti viena: jeigu savo
ĮVAIRENYBĖS
[
r
mokslą” Nr. 5) pasekti kiti, jaunesnieji, kurie domisi liaudies kūryba, liau dies dainomis. Rašant darbus Iš tautosa kos, ateityje nereikėtų tenkin tis vien meninėmis problemo mis. Būtų gera, kad tautosaki ninkai pasektų dlalektologais ir mėgintų surinkti ir aprašyti vienos kokios vietovės tautosa ką. Tokie darbai ilgainiui ga lėtų Išaugti netgi į stambų tautosakos rinkinį, kurį būtų galima atskirai išspausdinti, kaip kad šiuo metu yra ruo šiamas spaudai kelių šimtų puslapių Glemžaltės rinkinys „Kupiškio rajono papročiai ir tautosaka”. Ypač pageidauja mi būtų atskirų rašytojų, pvz., J. Janonio, V. Krėvės-Micke vičiaus gimtųjų vietų tauto sakos aprašai, kurie padėtų daug sėkmingiau tyrinėti rašy tojų kūrybos Ir tautosakos santykius. Tokie diplominiai darbai iš tiesų būtų ne tik pir mi, savarankiški, bet ir labai aktualūs, reikalingi. Dėst. D, SAUKA
ETAS
★
★
*
darbe mes ko nors pasiekėme, tai tik dėl to, kad kiekvienu laikraštyje atspausdinamu straipsniu bei korespondencija siekėme ne tik sudominti, bet ir auklėti savo skaitytojus. J. STEPSYS „Už tarybinį mokslą” redaktorius
Tai buvo 1956 metų gruodžio mėnesį. Medi cinos fakultete pasirodė pirmasis satyrinio sien laikraščio „Švirkštas” numeris. Ryškiaspalvės karikatūros bei taiklūs prierašai patraukė stu dentų akis. Džiaugėsi eiliniai, džiaugėsi ir visuo meninių organizacijų vadovai, sveikindami ini catorius ir žadėdami visokeriopą paramą. Tuoj pat buvo užplanuota išskirti korespondentus iš kiekvienos grupės, įrengti specialią dėžutę ko respondencijai. Bet... „tuoj pat” visa tai atsira do tik popieriuje. Planų'įgyvendinimo laikotar pis vis dar neprasideda. Tiesa, netikslu būtų ne paminėti „Tarybinio mediko", kuris taip jaut riai reagavo Į „Švirkšto” gimimą. Reagavo ar rezonavo? Na, spręskit patys. Vasario mėnesį fakulteto sienlaikraštis „Tarybinis medikas" ati daro nuosavą satyrinį skyrių, kuriame talpina mos karikatūros. Gal tai diplomatinis manev ras, turįs tikslą pranešti, kad fakultetui atskiras satyrinis sienlaikraštis nereikalingas? Gal taip, o gal ir ne. Taigi, artimiausiomis dienomis „Švirkšto” redkolegija pradeda derybas su „Ta rybinio mediko” atsakingu redaktoriumi drg Vaitilavičium, siūlydama draugiškai bendradar biauti. „Švirkštas” tetampa satyriniu „Tarybinio mediko" priedu. Deja, drg. Vaitilavičius kate goriškai atmeta pasiūlymus, pareikšdamas: aš dirbsiu atskirai. Na, nieko nepadarysi. Mūsų žmonės ne tokie, kad imtų ašaroti. Suspaudėme kumščius — ir į darbą. O dar matom fakulteto pirminės komjaunimo organizacijos sekretorius drg. Jog minas betiesiąs mums savo tvirtą drau gišką ranką. Pradėjom aktyviai rinkti medžia gą. Ir taip, po ilgesnės pertraukos išėjo sekan tys trys sienlaikraščio numeriai. „Švirkštas” nesitenkino vien tuo, kad savo lapeliuose piešdavo apsileidėlių, nedrausmingų studentų karikatūras, pliekė įvairius trūkumus, negeroves, bet taip pat atidžiai sekė, kokią reak :iją visa tai sukelia studentų tarpe. Štai pavyz džiui: pirmame numeryje kritikuotas VI kursas — apsiramino, LDAALR organizacija pradėjo treniruotes ir pravedė šaudymo varžybas.
E. ANDRIULIS „Švirkšto” redaktorius
ŠIANDIEN PRASIDEDA FESTIVALIS UNIVERSITETO FESTIVALIO PROGRAMA
Ketvirtadienis, gegužės 16 d. VVU Aktų salėje pravedamas festivalinis susitikimas su LLKJS CK sekretoriumi drg. Petkevičium. Po susitikimo demonstruojamas kino filmas apie V-jį pa saulinį jaunimo ir studentų festivalį. Pradžia 21 vai.
Praradome ir
Sovietskaja Litva" estafetės krištolinę taurę riai suinteresuoti duoti respubli kos rinktine: sportininkus, o kad pačiame universitete padėtis kri tiška — tas jiems visiems ne rūpi. Skaito, kad užtenka qauti atlyginimą už užimamą vietą ir ramiausiai galima užmiršti kolek tyvo interesus. Bet. atrodo, laikas
Penktadienis, gegužės 17 d. VVU Aktų salėje įvyks koncertas-konkursas: „VVU faknltetinių festivalių geriausieji saviveiklos kolektyvai ir atli kėjai”
Pradžia 20 vai.
Šeštadienis, gegužės 18 d. 14 VAL. —■ Gamtos mokslų fakulteto I geologijos auditorijoje — festivalinių dovanų paroda. 14 VAL. — studentų miestelio sportinių aikštelių komp lekso atidarymas ir sportinės varžybos (krepšinio, tinklinio ir lauko teniso). 14.30 VAL. — atviros šaudyklos prie Universiteto stu dentų miestelio atidarymas ir šaudymo varžybos. 18 VAL. — festivalinio fakelo estafetė ir I VVU festi valio atidarymas Karolinkės miškuose. Sekmadienis, gegužės 19 d. NUO 13 VAL. — festivalio tąsa prie Trakų ežerų. Informaciją apie transporto judėjimą sekite skelbimuose.
Apie tai, kaip praeis Universiteto festivalis prie Trakų, ’ mums papasakojo festivalinės komisijos pirmininkas drg. MEŠKAUSKAS: — Kad pravestume savo festivalį gražiame ežerų kampe lyje, pirmiausia reikia ten nuvykti. Važiuosime kolektyviai, atskiromis grupėmis — nuobodžiaut neteks. Užsidėslme stu dentiškas kepuraites, kad žmonės iš karto atskirtų mūsų stu dentus. Na, o nuvažiavus mūsų lauks labai daug linksmybių. — Kokių, pavyzdžiui? — Veiks bufetai (ar tai nelinksmybė?). Organizuosime grupėmis kolektyvinius pietus. Tik aišku, reikės ir patiems kokių nors atsargų pasiimti, nes bufetai tokios masės gali ne spėti aptarnauti. Iš įdomesnių dalykų galiu paminėti meške riojimo varžybas. . . — Įdomu, kaip jas organizuosite? — Pamatysite. Veiks' vandens stotis. Mes ten turim? daug valčių, burlaivių. Kursime draugystės laužus, prie kurių mums pasirodys geriausios Universiteto meninės pajėgos. Bus atrakcionai, šokiai, žaidimai ir. . . daugybė siurprizų. O juos pamatys tik tie, kurie dalyvaus! Į festivalio vietą vykstame ir atgal grįžtame specialiu traukiniu.
Estafetė Praėjusį sekmadienį (V.12) vy ko tradicinis „Sovietskaja Litva” laikraščio taurei laimėti estafeti nis bėgimas, skirtas Pergalės dienos garbei. USK komanda iki šiol septynis kartus buvo laimė jusi bėgimą ir krištolinę taurę, o šį sekmadienį teužėmė trečią vietą. Pirma vieta atiteko Peda goginio instituto atstovams, antra — „Dinamo”. Norint teisingai atsakyti į klau simą, kodėl taip silpnai pasirodė USK komanda, reikia žinoti da bartinę lengvosios atletikos pa dėtį universitete ir kokia ji bu vo prieš šešis-septynis metus. 1949—-1950 mokslo metais uni versiteto sportininkai užėmė pir mą vietą respublikos aukštųjų mokyklų spartakiadoje. USK lengvaatlečių kolektyvas buvo stipriausias respublikoje. Viduje sportinės varžybos buvo masinės. Komandas-nugalėtojas pasveikin davo, apdovanodavo Rektorius, prorektoriai, komjaunimo ir kitų visuomeninių organizacijų atsto vai. Buvo daug sportininkų-entuziastų, gabių organizatorių, kaip Pečiūra, Borodulina, Davydova, Pakšytė, Pajėda, Narbutas, Vasiliauskas, Mikuličius ir kiti. Jautėsi, kad universiteto lengva atlečiai alsuoja sveiku, kūrybingu darbu. Jie į pirmą vietą statė savo kolektyvo interesus, jo gar bę. Dabartiniu metu vaizdas visai kitoks. Atsirado daugybė vadina mų „žvaigždžių”. Tos „žvaigž dės” turi gana gerus pasiseki mus, gina respublikos garbę, daug važinėja, turi nemažą ma terialinę naudą. Bet jos yra užmiršusios, re, kad priklauso univer-
Linksmasis medikų festivalis Jeigu kas nors galvoja, kad busimieji medikai sugeba tik narstyti negyvųjų kauliukus, tas labai apsirinka. Išėję iš savo la boratorijų, mes mokame būt' linksmesniais už bet kuriuos ki tus mirtinguosius. Kad ir, saky sim, festivalis.
. . .šaltą sekmadienio rytą, su didžiausia panieka ignoravę mies čioniškumu dvelkiančią Aktu sa lę. mes susirinkome į geležinke lio stotį, pasiruošę drąsiai sutik ti pilną nuotykių ir pavojų die ną. Apsirūpinę bilietais, provizija. rūkalais ir degtukais, sėdome t ..linksmąjį traukinį” . (galima taip pavadinti pagal SolovjovąSedojų, kadangi ir mūsų trauki nys visą kelią skambėjo nuo dai nų) ir pajudėjome į Kariotiškes. *Pasiekę studentų vilą, atstatė me išeikvotą savo energiją įvai riomis maisto medžiagomis 'r. . . pradėjome festivalinę programą.
Pirmiausia įvyko draugiškos gali naudot, kad atimtum iš •sriekvadrato rungtynės tarp šešių šų kamuolį! (Kas norit smulkiau dėstytoją ir aštuoniolikos studen sužinoti šio žaidimo taisykles, tų. Laimėjome, aišku, mes. stu prašome paimti interviu pas mū dentai. Kitoje ..aikštelėje” (taip sų dekaną). Po 15 min. rezulta mes vadinome pelkę) įvyko futbo tas buvo 1:1. Dėstytojai sustrei lo rungtynės. Vartus atstojo šven kavo pirmieji ir pasiūlė oitf į tiški švarkai. mišką kepti bulvių. Nuėjome. Su O po pusryčių buvo įteiktos kūrėme didžiulius laužus. O kol premijos festivalio organizato kepė bulvės, užrištomis akimis riams, geriausiai pasirodžiusioms bandėme savo laimę. Kai kam dalyviams, satyrinio medikų sien pavyko nukirpti butelį alaus, o laikraščio „švirkštas” redakcijai kai kam akmenį ir trintuką, ar ir kitiems. ba. geriausiu atveju, limonado bu Veikė šimtaprocentinė loterija telį su soske. (kai kas tvirtino. Jog buvo ir Baigė kepti bulvės... Kam te tuščių lapelių, bet juk visur at ko. kam neteko, bet visi linksmi siranda nepatenkintų!). grįžome į vilą ir suruošėme šo Suorganizavome tarpkursines kius. Buvo linksma, šokom, dai kvadrato ir tinklinio varžybas. navom. užkandžiavom iki 6 vai. Laimėjo I kursas. Tada mūsų de vakaro. Ir dar nesinorėjo iš gamkanui atėjo. į gaivą mintis sužais tos prieglobsčio grįžti į Vilnių. . . ti rugby. Pasidalinome į dvi prie Kas puikiau už mus pravedė šiškas stovyklas: dėstytojus ir savo festivali? studentus, ir pradėjome . . Įdo mus žaidimas: visas priemones P. JURGAITIS
S K E L B M A
FESTIVALYJE IR AUDITORIJOJE
prasidėjo.
siteto sportininkų kolektyvui, kad jų pirmoji pareiga — ginti savo, kolektyvo garbę. Paimkime, kad ir sekmadienio estafetinį bėgimą. Penktakursis Volungevičius (tre neris Sabeckis), pirmakursė Zaikiną (treneris Barkalaja) nors ir žinojo, kad turi dalyvauti estafe tėje, ramiausiai, net neatėję pa sikalbėti, išvažiavo rungtyniauti į Rygą. Manau, kad ir pasikal bėjus, jų būtume nesulaikę, nes taip ir atsitiko su Radžiūnu. Stud. Gaudešiūtė (treneris Sabeckis) sa kėši serganti ir negalinti bėgti, nors tuo laiku per barjerus šuo liavo nė kiek neblogiau už bet kurią kitą barjerininkę. Fizikosmatematikos fak. stud. Latėnas bėgo estafetėje už fabriką, o pa prašytas bėgti už USK, sakės sergąs ir bėgti negalįs. Tai tik mažytis pavyzdėlis. Beveik visose varžybose pasikartoja panašūs dalykai. Dalyvaujama ne tose ša kose, kur naudinga komandai, o tose, kur pačiam dalyviui dides nė nauda, arba visai atsisakoma dalyvauti, arba dalyvaujama už kitą kolektyvą. Iš to darosi aiš ku. kad universitete nėra leng vosios atletikos kolektyvo. Kaltė visų pirma tenka trene riams. Lengvosios atletikos trene-
vykdomos komjaunimo tai nui varžybos. Komjaunimo orgai :į|| cija no tik jų neorganizuoja praveda ir nepropaguoja, be S17j sitaikydavo ir tokių atvejų, vai atstovas neateidavo į varžybų įai kilmingą atidarymą ar užd ma. Partija ir Vyriausybė nuiu^H kad artimiausiu laiku Sąju; S1U universitetai turi pasiekti ir jį lenkti užsienio universitetus to srityje. Taigi, ir mūsų un .] siteto lengvaatlečiai turi padar^H didelį šuolį į priekį, susti,- ir ir tapti lyqiaverčiais varžovą, Europos ir Amerikos univev « tų lengvaatlečiais, su kuriais c tai teks varžytis, šito įgyve se 1 nimui turi daug padirbėti ne voj
Musų bėgikas pirmą kartą ne palietė finišo juostelės.
būtų treneriams Sabeckiui, Barkalajai keisti pažiūras ir pir miausia išugdyti pajėgius lengva atlečius, atstovaujančius savo ko lektyvą, o tik tada rūpintis Bend rais miesto, respublikos reika lais, nes kuo stipresni būsime mes, tuo stipresnė bus ir spor tinė respublika. Per paskutiniuosius metus nu sišalino nuo sporto agitacijos ir propagandos universiteto visuo meninės organizacijos, ypač Kom jaunimo organizacija. Kasmet
Teks pasitenkinti ir Gar atsi raštu. . . /«9 A. ŠARKIO nuotr Fizinio auklėjimo ir sporto tedroš bei ' ‘ USK- kolektyvai, ir universiteto visuomeninės ganizacijos. mo ŽUMBAKYS, rUC Fizinio aukl. ir sporto^H katedros dėstytojas C!J(
,
štai Šiais mokslo metais mūsų gimnastai pasiekė nemažų lai mėjimų. Juos analizuodami, ieškodami jų priežasčių, mes matome štai ką. Pradėjo sportuoti daugiau studentų, ko dėka ir paaugo meistriškumas. Su meile, negailėdami savo jėgų, padirbėjo gimnastikos dėstytojai, daug laiko paskyrė individualiam darbui su pa skirais studentais. Dabartiniu metu gimnastika užsiiminėja daugiau kaip 200 studentų, iš kurių 7 išpildė 1 atskyrio normas, 39 — II at skyrio ir apie 100 — III at skyrio. Studentai L. Zabazlajeva (FMF V k.) ir N. Šarkis (EMF II k.) sėkmingai giną musų res publikos garbę LTSR rinkti nėje, pasirodydami su meistrų programa. Universiteto gimnastų ko manda yra viena stipriausių ne tik Vilniuje, bet ir res publikoje. Šiais mokslo me tais gimnastų .komanda aukš-
Ieškau dviem mėlesiams pamestos stipendijos. Vietos. ____ . kur ją pamečiau — neatsimenu — bu vau ,,po laipsniais”, tikriausia, Čiurlionio 23b bendrabutyje, kur. sako, kėliau triukšmą. Su pagarba II k. ekonomistas Stasys Kondratas
Naujiena! Naujiena!!! ŠOKIAI, apspardant mynus ir salę tant į kamščius! Vienintelis universitete šio meno žinovas — Istori jos-filologijos fak. I-mo k. studentas Mackevičius. KAS ŽINOTE, kokiai gaisrinei reikalingi aliarmuotojai? MEISTRIŠKAI bet kokiu atveju laužiame duris, daužome langus!! Neleiskite pražūti talentams! Ekonomikos m. jak. II k. Blažys, Toleikytė ir III k. Boruto, IFF II k Butkevičius ir III k. Sirotinskaja.
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g., 3, telef. 2-10-38.
mc pri
tųjų mokyklų sporto klubų tarpe užėmė pirmą vietą, nu galėdama stiprius KKI, KPI ir ZUA kolektyvus. Respubli kinėje aukštųjų mokyklų spar takiadoje ji užėmė II-ąją vie tą, nežymiai pralaimėjusi KKI komandai. Pirmąją vietą I-ojo atskyrio programoje užėmė mūsų studentai Šarkis ir Dau kaitė, o pirmąją vietą antro atskyrio programoje — R. Dirvonskis. Gegužės mėn. 15—1” d. d. universiteto sporto salėje vyks ta VVU sportinės gimnastikos varžybos, kurių metu savo fa kultetų komandose pasirodys stipriausieji gimnastai: Šarkis (EMF), Jegorova, Besonova (IFF), Daukaitė (MMF), Šim kus, Vasiljevas (GMF), Zabąz-
gn
s1
lajeva. Skučauskaitė, Matu dar nytė, Medelšis (FMF) ir kt. 9 Sportinės gimnastikos i tėti žybos yra vienos masiškiat:Jar ir visada praeina aštrioje, į(|ini mioje kovoje. <Ioa Žymiai geriau pradėjo dir|au ti gimnastų sekcijos vadoiius bė (vadovas dėst. Jerogo b*u Ji rimtai sprendė visus užilac vinius, padėjo organizuoti M vykdyti varžybas. nls Ateity mes turime dar vav kakliau dirbti, tobulinti salus meistriškumą, nepasitenk lyv atskirais laimėjimais, atkak der per žygiuoti į priekį. tori TIMONOVAS vyr. dėstytojas, _< Fiz. kultūros ir sporto|^f katedros mokymo flalit |os jau vedėjas Pte
par V1B "ė Mūsų universiteto plauki tvermės vandenyje. Jei R. įį-g kai lankėsi Baltarusijos sosti tūra, esant tokioms treniruo nėje Minske. Čia jie turėjo sąlygoms, nebuvęs vaitden įus draugiškas plaukymo varžybas per visą žiemą, sugebėjo paiia su minskiečiais,' universiteto dyti tokius puikius rezult; jar studentais. Atsižvelgiant į tai, (100 m laisvu stiliumi kad nuo 1956 m. birželio- 1:07,00 ir 100 m peteliške H liepos mėn. mūsų plaukikai 1:25,8). tai padirbėjus va. 1 „nėra matę vandens” jie vis ny, jo rezultatai tikrai ru dėlto parodė gana gerus . re- "‘I-ąjį sportinį atskyrį, zultatus. Jau pirmą varžybų Labai gerus davinius dieną mūsų, universiteto Che ir I. Metla, Urbutis, PaplaiH mijos fak. III k. stud. L. Iva- kaja bei kiti plaukikai novna ir Istorijos-filologijos Įvertinant tai, kad Vilni ■ fak. II k. stuci'. R. Batūra iš mieste nėra sąlygų plauk U kovojo 100 m laisvu stiliumi treniruotėms, mūsų univers B rungtyje III-ją ir II-ją vietas. to sporto klubas turėtų .Į Tuojau po to seka dar vienas kreipti dėmesį Į plaukikus, laimėjimas. Vyrų 4X100 kom ganizuotl jiems plaukymo binuotoje estafetėje mūsų vykią Žydiškėse, kur yra rar plaukikai iškovojo I-ąją vie na geros darbo sąlygos, ir ątž; tą. tada mūsų plaukikai galės Sps Antroji1 varžybų_ diena taip karnai pasirodyti bet koki bei pat buvo derlinga 'mūsų plau būsimose varžybose. .M kikams. 100 m rungtyje pete O varžybų šiais metais ».l liške R. Batūra, plaukdamas ęana daug. Norėtųsi, kadgi a „delfinu”, iškovojo II vietą. darni praėjusių metų nav ■ Vyrų estafetėje 4X100 laisvu džiu, mūsų plaukikai vėl i.škp‘ stiliumi atitenka taip pat ant votų pirmą vietą Vilniau: r ’0n roji vieta. to pirmenybėse, o taip pat izl Gerai varžybose pasirodė mas vietas aukštųjų mok' ™ei Vui Chemijos fak. diplomantas spartakiadose. P. VIRBICKAS Jankoviak, Ekonomikos fak. I Plaukymo rinktinės III k. studentas V. Urbutis. ini treneris Gamtos m. fakulteto III k. nai studentas A. Radzevičius ir 1 V. Gumbelytė, k. studentė REDKOLEGIJA r < Med. fak. I k. studentas L. _____ __ ^11 Radavičius Ir Fiz. mat. fak. II k. studentės l. Metla ir R. fakulteto 110 Chemijos Paplavskąja. noi pagalbinis mokslo ir Praėjusios varžybos parodė, los personalas reiškia gilią kad mūsų universiteto plauki užuojautą vyr. prepara :he kai yra pajėgūs rungtyniauti nas toriui su gana stipriais varžovais, bet PŠIBYLAI Antanui, ;pa tik blogos darbo sąlygos ne :eri jo tėvui mirus. leidžia jiems pasiekti tobulos •) i technikos bei Specifinės išT— om
Apie plaukikus
8
Spaudė laikraščių ir žurnalų leid. spaustuvė
Užs. Nr. 1 :ov
I