Tarybinis Studentas, 1961 m. birželio 3 d. Nr. 17 (396)

UNIVERSITETAS LAUKIA JŪSŲ JAUNIEJI DRAUGAI! r~

★

☆

visų Salių proletarai, vienykitEsį

MOKYTIS, MOKYTIS IR DAR KARTĄ MOKYTIS! eatpažįstamai pa­ S. LAZUTKA, sitetą. Viso šiemet Į staciona­ kilo mūsų šalis per tuos Prorektorius mokymo rą bus priimta 1005 žmonės, >| taip neilgus 43-jus Tareikalams iš ją: į dienines grupes — 'firybų valdžios metus. Neišpa820 žmonių ir į vakarines I įsakytai išaugo visas liaudies grupes — 185 žmonės. Į ne­ ■ūkis, darbo žmonių kultūra, suvažiavimą, ir čia išgirdo akivaizdinį skyrių šiemet bus Hlaudies švietimas ir aukštasis paties vado žodžius apie la­ priimta 635 žmonės. Taigi vi­ VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. ■mokslas, o mūsų technikos biausiai neatidėliotiną jauni­ so labo į Universitetą naujai PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS ■laimėjimai kas kart vis la- mo uždavinį — mokytis, kad įstos 1640 žmonių. nbiau stebina visą žmoniją. būtų įsisavinta visa tai, ką 1961 m. birželio 3 d.

Nemokamai Į mūsų Universitetą nau­ Nr. 17 (396) [TSRS — pati raštingiausia gero iki šiol sukūrusi žmo­ jai bus priimamas jaunimas šalis pasauly, jos liaudis la­ nija. Ir tą uždavinį mūsų jau­ ne tik turįs darbo stažą, bet ibiausiai apsišvietusi, labiau­ nimas išsprendė. Mūsų liau­ ir be darbo stažo. Tai priklau­ siai išsilavinusi, nes kultūros dis šiam kilniam tikslui ne­ sys nuo to, į kurią specialy­ ir mokslo laimėjimai mūsų ša- pagailėjo nei lėšų, nei darbo. bę bus stojama. Tačiau įgy­ ly yra labiausiai prieinami Kaime ir mieste, statybose ir vendinant įstatymą „Dėl mo­ visiems darbo žmonėms. Už­ gamyklose mūsų jaunimas ne kyklos ryšio su gyvenimu su­ Įsivaizduoti mūsų senojo los istorijoje — daug pui­ laiko komjaunuolio studen­ tenka prisiminti, kad Tarybų tik dirbo, bet ir mokėsi, sė­ stiprinimo“, Universitetas pra­ Universiteto gyvenimą, pa­ kių puslapių. Komunisti­ to, aktyvisto vėliavą: D. Sąjungos aukštosios mokyk­ mėsi žinių. Ir tai pakeitė vi­ veda visą eilę priemonių stu­ justi jo karštą neramų nio darbo vasaros — mū­ Baubaitė, A. Morozovas, los išleidžia kasmet tris kar­ sos mūsų liaudies kultūrinį ly­ dentijos darbiniam-gamybidarbo pulsą be komjauni­ sų rankomis pastatyti kul­ H. Valukonls gauna vitus daugiau inžinierių, negu gį. Todėl šios kultūrinės per­ niam auklėjimui pagerinti, mo neįmanoma. Universite­ tūros namai Žilinuose, sąsąjunginę Lenino vardo labiausiai Išsivysčiusi kapita­ mainos mūsų šaly ne be rei­ nuolat jie ryžtingai kovoja to komjaunimo organizaci­ ūkiniai pastatai Švenčionių, stipendiją, vardines sti­ listinė valstybė — Jungtinės kalo . vadinamos kultūrine re­ prieš nesveikas baltarankių jos veikla — tai rengiami Šiaulių, Ignalinos ir kitų pendijas gauna komjaunuo­ voliucija.

Amerikos Valstijos. veltėdiškas nuotaikas. jaunimo vakarai, pokalbiai, rajonų kolūkiuose, bendra­ liai V. Andrijauskas — Savo didžiuliais ekonomikos Pastaraisiais metais Parti­ disputai, tai darbas moksli­ vimas su kolūkiečiais ’ ........... ir P. Cvirkos, B. Jurkšaltė Mūsų Universitete Ekono­ augimo, liaudies švietimo ir ja ir Tarybinė vyriausybė pra­ mikos ir Istorijos-filologijos niuose būreliuose, įvairiose daug kitų darbo formų, — B. Sruogos, L. Pažūsis mokslo laimėjimais pagrįstai vedė visą eilę priemonių aukš­ fakultetų studentai, neturį sekcijose, ryšiai su kitų Vien tik praeitais metais — J. Janonio ir kt. didžiuojasi ir Tarybų Lietu­ tojo mokslo sistemai patobu­ darbo stažo, vienerius metus aukštųjų mokyklų studen­ mūsų komjaunuoliai, dirbDaug įdomių ir naujų va. Jeigu buržuazinės Lietu­ linti. Ypač svarbus yra nau­ mokosi ir dalyvauja gamybo­ tais, tai kova už ateities darni 13 darbo stovyklų, at- darbo formų randama kom­ už jaunimo grupėse, kurios žmogų, už gerą, visapusiš­ liko daugiau kaip vos aukštosiose mokyklose jai priimtas įstatymas „Dėl je, dirbdami įmonėse. Dirb­ mokėsi tik 2200 studentų, tai mokyklos ryšio su gyvenimu dami jie įgyja įvairias pro­ ką specialistą, tai pagaliau 2.000.000 rub. darbų.

Universitete laikomos dė­ dabar, Tarybų Lietuvos aukš­ sustiprinimo“. Tas įstatymas fesijas: šaltkalvių, tekintojų, pilnos komjaunuoliško po­ Šiais metais stovyklų mesio centre. Štai Gamtos tosiose mokyklose stacionare padeda mūsų jaunimui glau­ statybininkų ir kt. Universi­ lėkio, darbo romantikos, vėliavos suplevėsuos taip mokslų fakultete dirba ko­ ir neakivaizdiniu būdu studi­ džiau sieti mokslą su gamyba, teto komunistinės darbo vasa­ pat Ariogalos, Šiaulių, Ig cr_ studentai-gamybininkal ­ munistinio auklėjimo prob­ ros. juoja virš 25000 studentų. jaunimui skiepina meilę dar­ dirba penkiolikoje miesto nalinos, Sakių ir kituose lemų būrelis, veikia klu­ Dabar Tarybų Lietuvoje vie- bui, tuo pačiu kovojama prieš įmonių ir gamyklų.

Mūsų komjaunimo orga­ rajonuose. Į kolūkius dirb­ bas: „Duok ranką, toli­ nizacija, praėjusi sunkų ir ti vasarą išvažiuos apie mas drauge!“. Komjaunimo lam tūkstančiui gyventojų baltarankius, kurių, deja, vis Visi Universiteto studentai ilgą kovos kelią pokario 1.600 studentų. Su kom­ grupėse svarstomi tokie yra studentų daugiau negu dar pasitaiko. Atsiliepdamas į dalyvauja darbe, tvarkant sa ­ metais, turi turtingas ir jaunimo tokiose Vakarų Europos šaly- Partijos ir komjaunimo šau­ vo auditorijas, savo mokslo kelialapiais į klausimai: „Kaip aš įsi­ gražias tradicijas. Jos veik- VRES statybą bus nukreip­ vaizduoju ;e, kaip Belgija, Prancūzija, kimą, mūsų mokyklų jauni­ įstaigos aplinką, remontuoja ateities žmogų“, mas grupėmis, o neretai ir vi ­ Olandija arba Švedija, bei ta 100 komjaunuolių. „Ką aš daviau komjaunibei taiso Universiteto pasta ­ eitose, kurios aukštojo moks- sa klasė, išeina dirbti į ga­ tus bei savo bendrabučius. komjauni- mui“, „Ką tu galvoji apie Universiteto o laimėjimais dabar jau mums mybą: į fabrikus ir gamyklas, Virš pusantro tūkstančio mū­ prašo Jus nukreipti jaunimą Q savo kurso draugą“, „Ko­ jasigirti negali. O ponų Lie­ į kolūkius ir tarybinius ūkius. sų studentų, tai yra — dides­ studijuoti Į mūsų Universite- <? mo organizacija daug dlr- dėl aš netikintis“ ir daug ti va lygintis joms šiuo atžvil­ Ir visai teisingai daro. Mūsų nė pusė visų studentų kasmet tą tiek stacionariniu, tiek ne- \ ba auklėjant aktyvius ko- kitų. ruogiu nė nedrįso svajoti. Vien šalyje darbas bet kurioje ga­ vasaros atostogų metu talki­ akivaizdiniu būdu. Mūsų ša- /> munizmo statytojus, Įdomiai ir turiningai dir­ ik mūsų Universitetas šiemet mybos šakoje yra lygiai gar­ ninkauja kolūkiuose, dirbdami ly neturi būti baltarankių ir () šiant gerus kadrus respublikai. Mūsų komjauni­ ba taip pat Istorijos-filolo­ šleis 661 aukštai kvalifikuotą bingas ir visuomenei naudin­ po dvi savaites darbo stovyk­ specialistą. Daugelis iš mūsų gas. O jaunimas privalo tapti lose prie visuomeninių trobe­ dykaduonių! Bet mūsų šaly K mo organizacija didžiuoja­ gijos, Teisės mokslų, Fizi­ mini šiuos nepaprastai iškal- ne tik išsilavinusiu, bet ir sių statybos arba lauko dar­ negali būti ir nemokšų bei to- a si tokiais rašytojais ir poe­ kos-matematikos fakultetų vengti bus. Kiti gi vasarą išvyksta klų žmonių, kurie nesirūpintų Q tais, kaip Mykolas Sluckis, komjaunimo organizacijos. tingus aukštojo mokslo augi­ darbščiu, jis negali Algimantas Baltakis, Jus­ Aprašyti visą komjauni­ no tempus, bet labai nedau­ darbo. Jis turi pamėgti pa­ dirbti į savo tėviškės kolūkius jaunimo mokymusi, kurie nesitinas Marcinkevičius, ku­ mo veiklą trumpame gelis iš mūsų, o ypač iš jau­ milti darbą ir darbo žmones. bei tarybinius ūkius arba da­ rių ugningas, kupinas pi ­ rūpintų įvairių specialybių \ straipsnelyje neįmanoma. nimo, susimąsto apie tai, kaip Džiugu, kad šia linkme jauni­ lyvauja turistinėse išvykose, lietinės aistros, komunistiš ­ paruošiSu Universiteto komjauni­ r kokiu būdu mūsų šaly bu- mas ir eina, dar džiugiau, stovyklose dirba pionierių va­ kvalifikuotų kadrų principingumo žodis, ži­ mo veikla, darbu tu, jau­ «'O pasiekti šie milžiniški lai- kad yra ir apčiuopiamų pui­ dovais arba dirba sportinėje- mu. Mokslas — bendraliaudi- 0 ko nomas ne tik respublikoje, nėjmal. Kaip ir kokiu būdu kaus jaunimo darbo vaisių. sveikatingumo stovykloje. nis reikalas. Mūsų Tėvynė ir $ bet ir visoje Tarybų Są­ nasis drauge, susipažinsi a praeityje atsilikusi beraštė Tačiau, kai kuri jaunimo Mokslas, papildytas fiziniu ateityje galės pirmauti moks- <? jungoje. Mūsų komjaunimo atvykęs pas mus į Vilnių.

Tavęs čia laukia nauji arinė Rusija tapo labiausiai dalis, nesugebanti dialektiš­ darbu arba kitu visuomenei išaugo taip draugai, įdomus ir turi­ šsivysčiusia aukštojo mokslo kai suprasti gyvenimo esmės, naudingu darbu padeda stu­ le tik tuo atveju, jeigu mes \ organizacijoje pat drg. drg.

Burkauskas. alimi? Kaip ir kokiu būdu neperprato ir pastarojo lai­ dentijai geriau pažinti gyve­ visi rūpinsimės Įvairių spe- 4 Lazutka, dabar sėkmingai ningas darbas komjaunimo iraeityje atsilikusi kapltalisti- kotarpio Partijos ir Vyriausy­ nimą, o tuo pačiu įpareigoja cialistų paruošimu, mokslinių 6* dirbantieji atsakinguose ko- organizacijoje, kuri savo iė Lietuva, buvusi pramoni- bės nutarimų, tiek ir mūsų labiau branginti mokslą ir kadrų parengimu. Mūsų jau- \ munistinės statybos pos- eilėse jungia apie 2.500 komjaunuolių. ių Vakarų šalių žaliavos Partijos politikos.

Kai kas liaudį, kurios pastangų dėka nimas visada privalo atsimin- A tuose.

■įriedąs, mažaraštė ir nu- nusprendė taip: jeigu reikia Tad, iki susitikimo se­ komjaunimo najame mūsų Universitete! Šiandien ikriausta, kaip gi ji aplenkė eiti į gamybą įmonėse ar kol­ kiekvienam studentui atsive­ ti didžiojo Lenino priesaką- b gali išvardinti uos išgirtus Vakarus pagal ūkiuose, argi bereikia toliau ria tie platūs komunistinės „Mokytis, mokytis ir dar kar- <? organizacija J. NEKROŠIUS gerų komjaunuolių, tukštojo mokslo išsivystymo mokytis? Tai neteisinga, la­ ateities horizontai. tą mokytis“, kad komunistinė a šimtus studentų, kurie tęsia gar- Universiteto komjaunimo ygį? Ir ne vien šiuo atžvil­ bai žalinga ir kartu pavojin­ Brangūs mūsų jaunieji visuomenė per mokslą ir dar- į bingas jų tradicijas, tvirtai komiteto sekretorius giu. Tarybų Lietuvos liaudies ga nuomonė. Su tokia nuomo­ draugai — abiturientai!

Ne­ bą taptų tikrove.

Jį ikio ir darbo žmonių kultūros ne komjaunimo organizacija lugimo tempams jokiu būdu turi kuo aktyviausiai kovoti. svarbu, kada jūs baigėte vi­ legali prilygti bet kokia Eu- Mūsų mokyklos, visų žinybų durinį mokslą. . . Šiemet ar opos buržuazinė šalis. Kodėl ir organizacijų, įmonių ir kol­ aip atsitiko, kodėl taip yra? ūkių ar tarybinių ūkių vado­ anksčiau. . . Stokite studijuo­ Sis ,stebuklas“ galėjo įvyk- vai bei partinės organizacijos ti į mūsų Universitetą. Jūs stacionare, i tik dėka to, kad mūsų liau­ irgi privalo ryžtingai kovoti galite studijuoti tis, didžiosios Komunistų par- su tokiomis neteisingomis jau­ betarpiškai nedalyvaudami ga nimo darbo nuotaikomis, ly­ ijos vadovaujama, nuolatos giai kaip ir su baltarankiais. myboje, arba galite dirbti ii r atkakliai įgyvendina genia- Reikia, kad mūsų jaunimas, studijuoti vakarinėse grupėse aus savo vado V. Lenino vis vien ką ir kur jis bedirb­ arba mokytis neakivaizdiniu iriesakus: „Mokytis, mokytis tų, dirbdamas siektų daugiau būdu. Universitete yra visos žinoti, kad nuolatos lavintųsi, r dar kartą mokytis!“ Tik to­ mokytųsi. Mokytis privalo vi­ sąlygos ir galimybės, kad Jūs, jaunieji draugai, taptų lei, kad visas jaunimas pir- si. niau sėdo į mokyklos suolą, Mokytis privalo visi tuo la­ mėtė gerais tarybiniais specia­ J jau po to sėdo ant plieninio biau, kad dabar mokslui yra listais, tikraisiais komunistinės sirgo, prie automašinos val- kuo geriausios sąlygos. Me­ ateities kūrėjais. Universite­ iš metų aukštųjų mokyklų tas auklėja jaunus specialis­ 'o, stojo prie staklių fab­ tai tinklas mūsų šalyje vis la­ tus, kad nesibijotų darbo, ir rike. Tik todėl pakilo mūsų biau plečiamas. O, be to, yra liaudies išsilavinimas, jos kul- įvairios studijavimo formos, neaugina baltarankių ar velt­ ūros lygis, o mokslo paslap­ aukštojo mokslo galima siek­ ėdžių. Su šiais dykaduoniais tys buvo priverstos nusilenkti ti įvairiai: mokantis tiek sta­ kovojama ryžtingai ir nuola­ cionare arba vakarinėse gru­ larybiniam mokslininkui, kad pėse, tiek ir neakivaizdiniu tos. Ir todėl tie iš jūsų, kurie anomis rūsčiomis pilietinio būdu. Kur ir ko mokytis — dar neturite darbo stažo, Uni­ karo dienomis jau buvo mo­ tai jau kiekvieno norinčiojo versitete galėsite dirbti ir fi­ komasi ne vien tik kovos me­ mokytis asmeninis dalykas. zinį darbą, ir studijuoti.

Pasirinkimas — įvairus.

Brangūs draugai įmonių ir lo, bet ir rašto, buvo ruošia­ Šiemet žymiai padidėja stu­ mi specialistai naujos šalies dentų priėmimas | Lietuvos fabrikų, kolūkių ir tarybinių visapusio gyvenimo šakoms Žemės Ūkio Akademijos, tiek ūkių vadovai, mokyklų direk­ bei žinyboms. Tai tada, pačiu ir į Kauno Politechnikos in­ toriai ir pedagogai, partinių stituto pirmuosius kursus. ir komjaunimo organizacijų sunkiausiu metu, revoliucinės Žymiai padidės priėmimas liaudies jaunimo pasiuntiniai ir į mūsų, Vilniaus Valstybi­ vadovai! Universiteto rekto­ susirinko Į savo komjaunimo nį V. Kapsuko vardo Univer­ ratas ir partinė organizacija

N

MUSŲ KOMJAUNIMAS

MOKSLŲ KARALIENĖ DAR NERETAI ir šiandien moksleiviui kyla klausimas: kam reikalinga matematika, kam jos mokytis. Juk ir iš vy­ resniųjų kartais tenka išgirs­ ti, kad jie taip pat mokėsi ma­ tematikos, bet seniai ją už­ miršę, nes gyvenime tų žinių panaudoti neprisiėję. Kai kas net teigia, kad matematika esanti reikalinga tik proto sakysim, gimnastikai, kaip, rebusai ar šachmatai. Paga­ liau, dar ir šiandien plačiojo­ je visuomenėje gana paplitu­ si nuomonė, kad matematikos mokslas jau seniai esąs už­ baigtas, kad visa, kas buvę galima atrasti, jau seniai su­ rasta ir surašyta vadovėliuose bei žinynuose, ir nieko naujo sugalvoti esą negalima. Be­ lieka tik iškalti tas žinias.

Taigi, matematika esanti „sau­ sas“ mokslas, jame nesą dir­ vos kūrybai. Todėl ir matema­ tikai kartais įsivaizduojami kaip „sausi“, nuobodūs žmo­ nės, iškalę didelį skaičių for-

IZIKOS bei matemati­ kos reikšmė mūsų gyve­ nime šiandien yra ne­ paprastai didelė. Visiems ji daugiau ar mažiau žinoma, to­ dėl nekartosiu jos. Galima pa­ minėti tik tą vieną faktą, jog Fizikos-matematikos fakulte­ tas, po karo savo skaičiumi pats mažiausias Universitete, iškilo į antrą vietą, o žmonių skaičiumi specialybėse — į pirmą. Nei vienoje specialybė­ je vieno kurso studentų skai­ čius nesiekia 100, tuo tarpu fizikų ir matematikų specia­ lybėse turim po 100 ir numa­ toma dar gerokai padidinti.

Tai rodo, kad šie mokslai yra svarbūs ir turi gražias perspektyvas.

Fizikos-matematikos fakul tetas ruošia fizikus ir matematikus. Kiekvienoje specialybėje yra po kelias speciali­ zacijas. III kurso viduryje stu­ dentai pasirenka savo specia­ lybės siauresnę sritį, kurioje ir specializuojasi.

Suprantama, kad speciali­ zuotis galima tik tuomet, kai yra minimumas bendrų žinių.

Todėl tos bendros žinios ir įgyjamos per pirmuosius 2,5 metų.

Mokymo laikas fakultete pagal naujuosius mokymo pla­ nus yra dvejopas: 5 ir 5.5 metų. Jis priklauso nuo pasi-

F

mulių ir teoremų, ir visas jų tematikos pritaikymo sričių. uždavinys — tik perteikti tas Ekonominio planavimo iškaltas žinias mokiniams. reikšmė yra labai didelė kiek Dažnai net išsilavinę žmonės vienoje šalyje. Ji ypač dide­ gūžčiodami pečiais, nustebę lė mūsų šalyje, kur liaudies klausia: argi matematikoje dar ūkis vystomas pagal vieningą galima padaryti ką nors nau­ valstybinį planą. Nors planuo­ jant remiamasi objektyviais ja?

Ar iš tikrųjų taip yra? duomenimis, tačiau dėl nepa­ Matematikos žinių, kad ir prasto sudėtingumo čia dide­ nedaug, kad ir paprastų, kas­ lę reikšmę turi /atskirų dar­ dien reikia kiekvienam žmo­ buotojų intuicija, jų subjek­ gui. Jei atidžiai paanalizuotu­ tyvios pažiūros, patirtis. To­ me bet kokio žmogaus kasdie­ dėl rasti geriausią plano va­ ninę veiklą, tai pamatytume, riantą praktiškai neįmanoma. kad jam kasdien tenka skai­ Pastaruoju metu matemati­ čiuoti, susidurti su pagrindi­ kams pavyko rasti optimalaus niais matais, paprasčiausio­ planavimo metodus, panaudo­ mis geometrinėmis formomis. jant elektronines skaičiavimo Su visu tuo mes taip apsipra­ mašinas. Praktika rodo, kad tę, jog ir nepastebime. daugeliu atvejų šie metodai Žymiai daugiau matemati­ duoda nuo dešimčių iki šimtų kos žinių reikia įvairių masi­ procentų ekonomijos. Šiuo nių profesijų darhuotojams' metu vyksta spartus matema­ kvalifikuotam darbininkui ir tikos metodų veržimasis į eko­ t. t., nekalbant jau apie ar­ nomikos mokslus. chitekto, inžinieriaus ir kitas Matematika ir medicina. Iš profesijas, kuriems matemati­ karto atrodytų, kad tie moks­ kos žinių ypač reikia išian- lai nedaug teturi bendro. dien, audringo technikos pro- Šiandien matematikos meto­ greso laikais. dai padeda gydytojui elektro­ Matematika yra vienas 1S ninių skaičiavimo mašinų pa­ pagrindinių mokslų. Be jos galba greit ir patikimai nu­ žinių negalima mokytis kitų statyti kai kurių ligų diagno­ dalykų: fizikos, astronomijos, zę. Neužilgo žymi gydytojų chemijos, technikos ir t. t. dalis turės įsigyti be medici­ Tiesa, matematikos žinios, ninio dar ir matematinį ir kuriu mokoma vidurinėje mo­ techninį išsilavinimą. kykloje, jau seniai yra žino­ Kalbotyra beveik iki pasta­ mos. Tas, žinoma, nereiškia, rojo meto buvo laikoma moks­ ) Atrodytų, kad šiandien, kad Per visą žmonijos istoriją matematika yra užbaigtas lo šaka, kurioje matematikos ) raketų ir atomo amžiuje. nebuvo demokratiškesnės, ne­ mokslas.

Ji, kaip ir kiti moks ­ metodai niekada nebus pritai­ buvo taip J tikslieji mokslai „užtemdė“ artimai su liaudies ) filologiją. Tačiau taip tik lai, nuolat vystosi, turtėja kyti. Tačiau ir ji neatlaikė masėmis surištos dideliais atradimais. matematikos metodų Įtakos. kaip mūsų tarybinė valstybės, ) atrodo. Filologija buvo ir naujais valstybė.

Gamyba ir kiti mokslai bei Mašininis vertimas iš vienos s liks viena iš svarbiausių į vidinė Milijonai paprastų žmonių ak­ matematikos raida ke ­ i žmonijos kultūros sričių ) lia kasdien naujas problemas. kalbos Į kitą pareikalavo nau­ tyviai dalyvauja jos veikloje, ) Kalba Ir literatūra — I jų galingų matematikos meto­ jos valdyme. Vykdant išplės ) žmonijos bendravimo prie- Be jų sprendimo nebūtų įma­ dų. Atsirado nauja mokslo ša­ tinės komunistinės statybos noma kitų mokslu bei techni ­ ka — matematinė lingvistika, mūsų šalyje uždavinius, su­ ; monė, jų sąmonės brendi-) ;■ mo veidrodis. Ir kaip ypa-> kos pažanga. Matematikos kuri matematikos metodais tinkamai su XXI-jo Partijos ■tinga žmonijos gyvenimo) reikšmė ypač išaugo dabar, nagrinėja kalbų dėsnius. suvažiavimo direktyvomis, vt5 sritis filologijos mokslai) kai žmonija žengia į tarpplaDidžiulio perversmo moksle netinių kelionių, atominės s turi savo gilią specifiką, S ir gamyboje perspektyvas at­■ nė demokratija, keliamas dar< reikalauja iš norinčių’juos; energijos ir kibernetinės au­ veria tolesnė elektroninių skai­■ bo žmonių masių saviveiksmištomatikos amžių. ) studijuoti atitinkamų gabu- ; Matematikos pritaikymo sri­ čiavimo mašinų raida ir jų, kūmas, jų aktyvumas visų ) mų. Turintiems šiems moks- ) tis nepaprastai išsiplėtė. Sa­ paplitimas. Kibernetinės ma­■ valstybinių ir visuomeninių ) lams pašaukimą, atsiveria į lia klasikinių matematikos pri­ šinos gali pakeisti ne tik žmo­■ 'reikalų 'tvarkyme. K ) plačios galimybės, studijuo-į taikymo sričių — fizikos, gaus raumenų jėgą, bet ir Teisės mokslų fakultetas ) jant rusų kalbą ir literatu-) astronomijos, chemijos, tech­ mechanizuoti daugeliu atvejų ruošia aukštai kvalifikuotus j rą — vieną iš reikšmių-) žmogaus protinį darbą, šian­ ) giausių ir turtingiausių pa- ) nikos mokslų, kur nė žingsnio dien jau sukurtos ir kuriamos valstybinio aparato darbuoto­ negalima žengti be matemati ­ jus: teisėjus, prokurorus, ad­ ) šaulio kalbų ir vieną iš) mašinos, kurios gali valdyti juris­ ) didžiausių pasaulio litera- į kos. į jos pritaikymų sferą ištisus fabrikus, vairuoti lėk­ vokatus. tardytojus. notarus, tarybinio ) turų. Į pateko biologija, medicina, tuvus, laivus, lošti šachma­ konsultus. ) Rusų kalbos ir literato-) ekonomika ir net kalbotyra. tais, balsu skaityti knygą, už­ valdymo aparato darbuotojus.

Teisininkas yra plataus pro­ į ros katedros ruošia plataus) Šiandien matematika tampa rašyti raidėmis kalbą ir t. t. ) profilio filologus — kalbos i beveik visų mokslų metodu. Pagrindini vaidmenį, kuriant filio specialistas, gerai išpru­ į ir literatūros istorijos bei) Matematikos pritaikymas pra­ tokias mašinas, vaidina’ mate­ sęs politiškai, suprantąs parti­ jos ir vyriausybės įgyvendina­ )teorijos specialistus. Rusų? plečia įvairių mokslų galimy- matikos metodai. praturtina ju metodus. mos politikos. tikslus ir užda­ ) literatūros katedroje dėsto-) . bes, Senovėje matematiką va- vinius. Teisės fakultete dėsto ) m i senosios XVIII — XX a.) Matyt, nebeužilgo be rimtes­ dlndavo mokslų karaliene.

S a. ir tarybinės literatūros,) nio matematinio pasiruošimo Šiandien Ji beveik tokia ir mos teorinio ir praktinio po­ disciplinos.

Studi­ ) rusų tautosakos kursai. Gi-) nebegalės apsieiti bevelk visų yra savo metodų universalu­ būdžio bau­ ; linti žinias Iš atatinkamų) sričių specialistai. Matemati­ mu ir pritaikymų diapazono juoja administracinę, džiamąją, civilinę teises, bau­ ; periodų studentams padeda į ka kartu su kitais pagridinials platumu. džiamąją ir civilinį procesus, ) skaitomi specialūs kursai i mokslais yra pašaukta nu­ žemės ir kolūkinę, ir kitas ) ir seminarai. Greta literate-į šviesti technikai ir gamybai Prof.

J. KUBILIUS teisės mokslų šakas. Be to. ) ros dalykų rusų kalbos ka-; naujus kelius, pažinti pasau­ Universiteto Rektorius, aukštesniuose kursuose studi­ ) tedroje dėstoma senoji ru-) lį ir pajungti žmogaus reika­ fizikos-matematikos mokslų juojama pasirinktinai fakulta­ ) sų bei slavų kalba, dialek-į lams naujas gamtos jėgas. Štai keletas naujesnių madaktaras tyvinės disciplinos, speckur) tologlja, istorinė rusų kai-) ) bos raida, gana platus da-) VW^VW^/SN^SAAA«A^^MmN^ AA>WAWAAA'»W‘;V 5 bartinės rusų kalbos kursas,) ; specialūs kursai, vedami) ^seminarai. Savo žinias stu-s ; deniai gilina ir veikiau-; < čiuose prie katedrų moksli-) Istorijos-filologijos fa­ įgūdžius. Greta planų, pri­ vavo 15 studentų, atvyku­ ; niuose būreliuose, pvz.: tau-) kultetas tiek studentą skai­ valomo universitetinio mo­ sių iš Maskvos, Leningra­ ) tosakos, tarybinės literatą-; čiumi, tiek ir specialybių kymo programų, studentai do, Kijevo, Minsko, Ašcha) ros, dialektologijos, niašigausumu yra stambiausias turi galimybes gilinti savo bado ir kitų aukštųjų mo­ ) hinio vertimo ir panašiai.)

Universiteto fakultetas. žinias iš įvairių kalbų, me­ kyklų. Mūsų studentai su ) Dirbdami pastarajame, stu-) Jame yra lietuvių kalbos no istorijos ir kitų dalyką. pranešimais buvo išvykę į ) deniai susipažįsta su aukš-) ir literatūros, rusų kalbos Pedagoginę praktiką stu­ Maskvos, Odesos, Kišinio) tosios matematikos pagrln-) ir literatūros, užsienio kal­ dentai atlieka geriausiose vo, Tbilisi, Minsko, Kaza­ ; dais, elektroninės mašinos bų (vokiečių, anglų, pran­ respublikos vidurinėse mo­ nės ir kitų aukštųjų mo­ ; konstrukcija ir pan. ) cūzą), istorijos (su TSRS kyklose — gamybinę prak­ kyklų konferencijas. Lite­ ; Baigė šį skyrių specia- ; istorijos, Lietuvos TSR is­ tiką — Maskvos, Leningra­ ratų, istorikų, kraštotyri­ ) Ilsiai dėsto rusų kalbą ir) torijos, visuotinės istorijos do ir kitų miestą bibliote­ ninkų, bibliotekininkų bū­ ) literatūrą vidurinėse bei) specializacijomis), bibliote­ kose, muziejuose, archy­ reliai daro įdomias gamy­ ) specialiosiose mokyklose,) kininkystės ir žurnalistikos vuose, dalyvaudami archeo­ bines ekskursijas, kurių ) dirba Įvairiuose spaudos or-; specialybės. Čia mokosi loginiuose kasinėjimuose, metu susipažįsta su respub­ ) ganuose, radijo ir televlzi-) stacionare apie tūkstantis rinkdami etnografinę ir likos istoriniais bei kultū­ ) jos literatūros redakci-) ir neakivaizdiniame apie tautosakinę medžiagą ir riniais paminklais, revoliu­ į jose. Daugelis absolventų pusantro tūkstančio studen­ t. t. cinių įvykių vietomis, jų 1 pasireiškia literatūros ir) tų, Mūsų fakulteto studen­ Fakultete veikia gausūs dalyviais, aplanko žymių teatro kritikos srityje, o tams yra puikios sąlygos moksliniai būreliai, kuriuo- rašytojų gyventas vietas, kai kurie iš Jų yra žinomi) tapti aukštai kvalifikuo­ se studentai gilina moksli- renka medžiagą. Jie pasie­ mūsų respublikos rašytojai. ; tais, plačios erudicijos, kal­ nio darbo įgūdžius, kuria kia ir daugelį kaimyninių Studentai, sugebą dirbti; bų, literatūros, istorijos ir pirmuosius savo kūrinius. respublikų žymių vietų. mokslini-tiriamąjį darbą,; kitų sričių specialistais. Dauguma mūsų poetų, pro­ Fakultete yra skaitlinga, ) yra iš anksto jam ruošia-; turtingame zaikų, literatūros kritikų, 700 narių komjaunimo or­ Universiteto ) mi. o vėliau, baigė aspiran-; kaip ganizacija, kuri kartu su rankraštyne ir gausiuose kalbininkų, istorikų jtūrą. jie gali dirbti pėda-) bibliotekos fonduose stu­ tik šiuose būreliuose pra- profsąjunga organizuoja ) gogini-mokslini darbą aukš-) dentai susipažįsta su senai­ dėjo savo kūrybos arba daug įdomią kultūrinių-maįtos’ose mokyklose ir moks-) siais rankraščiais, unikali- mokslinio darbo kelią. Čia siniu priemonių. Auga ir ) lo-tiriamąjį specialiuose in-) niais ankstyvaisiais leidi- jie kūrė, tyrinėjo, prityru- plečiasi meninė saviveikla stitutuose. ) niais; jie turi galimybes sierns specif'istams vado­ ir sportas.

F. GAŠKIENE. naudotis visais išleidžia- vaujant svarstė savo kūry­ Baigusieji IFF specialis­ s< E. GALNAITYTĖ mals mūsų šalies ir svar­ bą. diskutavo, ginčijosi ir tai eina dirbti į mokyklas, Rusų kalbos ir literatūros; blausiais užsienio šalių lei- pradėjo spausdinti labiau­ Įstaigas, leidyklas, laikraš į katedros dėstytojos ; ainiais. siai brandžius darbus. Stu­ čių redakcijas, bibliotekas, Mokydamiesi šiame fa- dentų moksliniai būreliai muziejus ir kitas kultūri­ kultete, studentai įgyja !a- turi ryšius su daugelio kitų nes įtaigas. bal plačias teorines žinias aukštųjų mokyklą būre­ liais. Pav., šių metų stu­ A BEND2IUS ir pedagoginio, mokslinio dentą mokslinėje konferen­ IFF dekanas, istorijos bei kitokio praktinio darbo cijoje mūsų fakultete dalymokslą kandidatas

DIDŽIOSIOS TAUTOS KALBA IR LITERATŪRA

rlnkto profilio. Po 2,5 metų, panašiai kaip specializacijos pasirenkamas ir profilis — mokytojo arba su nurodyta specializacija. Pirmojo profi­ lio mokymas tęsiasi 5 m., o antrojo, kuris, paprastai, va­ dinamas mokslinls-gamybinis — 5,5 metų. Mokytojų profi­ lis ruošia vidurinės mokyklos fizikos arba matematikos mo­ kytojus. Jie taip pat įgyja ir

blnio profilio studentams ten­ ka giliau pastudijuoti speciallzacijas. Jie atlieka vienu metų praktiką mokslinėse įstaigose bei konstruktorių biuruose.

Fakulteto studentai turi puikias sąlygas pasiruošti aukštai kvalifikuotais specia­ listais. Jų žinioje yra labora­ torijos, aprūpintos įvairia apa­ ratūra, kuri kasdien pasipildo.

PASIRINKNEAPSIRIKSI specializaciją. Tačiau specia lizacijai čia skiriama mažiau laiko, nes reikia išklausyti daug pedagoginių disciplinų. Šio profilio studentai atlieka maždaug 1 metų pedagoginę praktiką ir labai trumpą (4 sa vaičių) gamybinę praktiką fabrikuose arija įmonėse. Pe­ dagoginės praktikos metu tam tikrą laiką dirba mokytojais, gaudami mokytojo atlyginimą.

Mokslinio-gamybinio profi lio studentams mokymo laikas prailginamas 0,5 metų.

Sis laikas skiriamas diplominiam darbui (mokytojų profiliui jis neprivalomas, bet gali būti atliekamas). Mokslinio-gamy-

Didelis literatūros fondas — įvairios knygos ir žurnalai kasdien plaukia iš visų pa­ saulio kraštų, pagaliau dlde lis kvalifikuotų dėstytojų bū rys, kuris negaili jėgų ir mie­ lai dalinasi su savo jauna siais draugais visuo tuo, ką žino.

Fakulteto dėstytojų tarpe jūs sutiksite daug žmonių, sa­ vo darbais nusipelniusių pa garbą ne tik mūsų respubli koje, bet ir visoje mūsų šaly je ir net visame pasaulyje. Čia dirba LTSR Mokslų Aka demijos daktaras prof. A. Ju cys. Prof. Jucio ir jo mokinių (Nukelta į 5 psl.)

JEI PATINKA TEISĖS MOKSLAI sai ir specseminarai (tarybinė statyba ir kt.).

Studijų metu teisininkai at lieka gamybinę praktikų teis­ mo ir prokuratūros organuo se. DŽDT vykdomuose komi­ tetuose ir kituose valstybinės valdžios organuose. Gamybinė praktika studentams-teisinin kams ne tik kad padeda susiPraktinio darbo . . įgū­ džius, bet kartu padeda ir pasirinkti sritį, kurioje jie. baigę mokslus, ruošiasi dirbti.

Teisiniko - darbas yra atsa­ kingas ir nelengvas; tačiau nuolatinis kontaktas su gyve­ nimo tikrove, susidūrimas ne vien tik su įvairaus būdo, amžiaus, išsilavinimo žmonė­ mis. bet ir su Įvairių Liaudies ūkio Ir kultūrinio visuomeni­ nio gyvenimo šakomis padeda greitai sukaupti didelę patirtį, gerai pažinti visas mūsų tary­ binio gyvenimo puses, išmok ti aktyviai kovoti su trūku­ mais ir juos šalinti.

Stojantiems į Teisės moks lų fakultetą reikalinga turėti dviejų metų gamybinio darbo stažą. Šie du „gyvenimo mo­ kykite“ — praktinio darbo metai, be abejo, palengvina stojantiems į Teisės mokslų fakultetą, pasirenkant atsa kingą teisininko specialybę Tarybinių teisingumo ir ki tų valstybinių organų darbuo tojai — teisininkai .yra akt’ vūs kovotojai su praeities at gyvenomis, įvairiais nusikalti mėtis.-, socialistinio bendrabū vio pažaidomis. Tuo pačiu, me­ tu jie atlieka didelį darbą, ke Iiant piliečių sąmoningumą, Įspėjant amoralinį elgesį, ko vojant su viešosios tvarkos normų pažaidomis įtikinimo priemonėmis. Savo darbu jie stiprina Tarybų valstybę pagrindinį komunizmo pasta tymo mūsų šalyje svertą.

A. BULOTA Teisės mokslų fakulteto dėstytojas

STAMBIAUSIAS FAKULTETAS

Antanas Gudelis dirba Vilniaus

gelžbetoninių

konstrukci

jų gamyklije, kuri kovoja už teisę vadintis komunistine, ku rloje daug specialistų, puikių darbininkų.

Apie

Antaną

darbininkai

sako:

- Geras vaikinas, žiūrime, ar tik nepralenk., Alus.

Kai grįžta iš gamyklos, jo laukia knygos, užrašai, jos. Mat. jis IFF liaudies šokių ratelio narys.

Ir Antanas visur suspėja.

R

repetici

RAMANAUSKO nuotr

STUDENTŲ PRIĖMIMO I VILNIAUS VALSTYBIN] V. KAPSUKO v. UNIVERSITETĄ TVARKA

REMIANTIS TSRS AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTERIJOS 1961 M. BALANDŽIO MĖN. 5 D. PATVIR­ TINTOMIS STUDENTŲ PRIĖMIMO į TSRS AUKŠTĄSIAS MOKYK­ LAS 1961 M. TAISYKLĖMIS, NUSTATOMA TOKIA STUDENTŲ PRIĖMIMO Į VILNIAUS VALSTYBINĮ V. KAPSUKO VARDO UNI­ VERSITETĄ TVARKA: I. Į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo Universitetą (sta­ cionarą) priimami abiejų lyčių TSRS piliečiai, ne vyresni kaip 35 metų amžiaus, o į vakarinį ir neakivaizdinį skyrių — bet kurio amžiaus geriausiai dirbę gamyboje ir labiausiai išprusę piliečiai, baigę vidurinį mokslą ir turį teigiamas partijos, prof­ sąjungos, komjaunimo ir kitų visuomeninių organizacijų, įmo­ nių, įstaigų vadovų, kolūkių vaidybų, pedagogų tarybų ir vi­ durinių mokyklų visuomeninių organizacijų (vidurinių mokyk­ lų abiturientai) teigiamas charakteristikas stoti į Universitetą, sėkmingai išlaikę stojamuosius egzaminus. Asmenys, demobili­ zuoti iš Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno, pateikia karinės dalies vadovybės charakteristiką. $ II. STACIONARAS. a) J teisės specialybę priimami asmenys, turį ne mažesnį kaip dvejų metų praktinio darbo stažą. b) Į Medicinos fakultetą pirmiausia priimami asmenys su darbo patirtimi. *c) Asmenys, atsiųsti mokytis į Universitetą pramonės įmonių, statybų, tarybinių ūkių ir kolūkių, ūkinių geležinkelio organi­ zacijų, Valstybinės prekybos ir vartotojų kooperacijos organi­ zacijų, įmonių ir ūkiskaitinių organizacijų, atliekančių geoiogines žvalgybos darbus, privalo turėti ne mažesnį kaip dvejų metų praktinio darbo stažą. d) Į chemines-technologines specialybes, kuriose pagal dar­ bo pobūdį gamyboje, asmenys, jaunesni kaip 18 metų, neįdarbi­ nami, priimami tik tie, kuriems iki priėmimo dienos sukako 13 metų. e) Asmenys, baigę specialiųjų vidurinių mokyklų bei tech­ nikumų stacionarinius skyrius priimami į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo Universitetą, jei jie, baigę minėtas mokyklas, yra išdirbę trejus metus.

Nurodyto darbo stažo nereikalaujama iš asmenų, įtrauktų į specialiosios vidurinės mokyklos laidos 5 proc. f) Asmenys, baigę amatų ir FGA mokyklas ir turį pilną vi­ durinį išsilavinimą, i Universitetą priimami, jei jie, baigę minė­ tas mokyklas, yra išdirbę ketverius metus.

Nurodyto darbo stažo nereikalaujama iš asmenų, kurie, baigę specialiąją vidurinę mokyklą ar technikumą, o taip pat amatn. ar FGA mokyklą, ne mažiau, kaip dvejus metus tarnavo būt.noje karo tarnyboje.

Ašmenys, baigę specialiąją vidurinę mokyklą ar technikumą, o taip pat amatų ar FGA mokyklą ir turį dvejų metų darbo stažą, gali būti siunčiami mokytis punkte t,c“ numatyta tvarka. g) Asmenys, baigę pedagogines mokyklas, gali būti priima­ mi • s atitinkamą Universiteto specialybę, be trijų metų darbo stažo, jei ministerija (žinyba), kur jie buvo paskirti dirbti, bai­ gus mokyklą, leidžia jiems mokytis toliau.

III. Pirmenybė stoti į Universitetą suteikiama asmenims, tu­ rintiems ne mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą, o taip pat asmenims, demobilizuotiems iš Tarybinės Armijos ir Karinio Jū­ rų Laivyno, jei ten jie ištarnavo ne mažiau kaip dvejus metus.

Mokslas karo mokyklose į darbo stažą įskaitomas, o moks­ las nachirnoviečių ir suvoroviečių mokyklose neįskaitomas.

Darbo stažas . apskaičiuojamas, neatsižvelgiant į pertraukas darbe ir tai, ar stojantysis, baigęs vidurinę mokyklą, dirbo ar dirbdamas tuo pačiu metu mokėsi vakarinėje vidurinėje mokyk­ loje bei dirbo prieš įstodamas į vidurinę mokyklą. Sezoninis darbas ir karinės tarnybos atlikimo laikas taip pat įskaitoma į bendrą darbo stažą.

IV. Į vakarinį Medicinos fakulteto skyrių priimami asmenys, baigę vidurines medicinos mokyklas ir turį ne mažesnį kaip dviejų metų pasirinktos arba jai giminingos specialybės darbo stažą.

V. Pareiškimai stoti į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo Universitetą rašomi Universiteto rektoriaus vardu, nurodant sto­ jančiojo pasirinktą fakultetą bei specialybę ir pridedant šiuos dokumentus: 1. Charakteristiką, duotą pristatyti Vilniaus Valstybiniam V. Kapsuko vardo Universitetui; 2. Vidurinės mokyklos baigimo atestato (diplomo) originalą; 3. Autobiografiją; 4. Sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 286); 5. 4 fotografijas (3x4 cm).

Be to, stojantysis pateikia priėmimo komisijai šiuos doku­ mentus: pasą, karinį bilietą (atsargos karo prievolininkai) arba priregistravimo liudijimą (šaukiamojo amžiaus asmenys).

Paskutinius metus tarnaujantieji kareiviai, jūreiviai, puska­ rininkiai ir viršilos, stodami į Universiteto stacionarą, kartu pri­ stato atitinkamos karinės dalies vado pažymėjimą, kuriuo su­ tinkama prieš laiką paleisti juos į atsargą.

Asmenys, kuriems, priimant į Universiteto stacionarą suteik­ ta pirmenyb dėl mažesnio kaip dvejų metų darbo stažo, pa­ teikia priėmimo komisijai darbo stažo dokumentus (įstaigos ar įmonės vadovo patvirtintą darbo knygelės išrašą, o kolūkie­ čiams — kolūkio valdybos patvirtintą kolūkiečio knygelės išra­ šą, pamečiui nurodant darbadienių skaičių, išdirbtą per dve­ jus metus, prieš stojant į Universitetą; taip pat turi būti nuro­ dytas tam kolūkiui nustatytas darbadienių minimumas. Darbo stažas apskaičiuojamas iki rugsėjo mėnesio 1 d.

Nurodytieji asmenys privalo ligi mokslo metų pradžios pri­ statyti darbo knygelės oriqinalą. Laiku nepristačiusieji iš Uni­ versiteto pašalinami.

Asmenys, atsiųsti mokytię į Universitetą pramonės įmonių, statybų, tarybinių ūkių ir kolūkių, ūkinių geležinkelio organi­ zacijų. Valstybinės prekybos ir vartotojų kooperacijos organi­ zacijų^ įmonių ir ūkiskaitinių organizacijų, atliekančių geologi­ nės žvalgybos darbus, papildomai pateikia priėmimo komisijai vienodos formos siuntimą (žr. priedą Nr. 1).

Stacionariniame skyriuje yra šie fakultetai ir specialybės: I. ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FAKULTETAS Specialybės: lietuvių kalba ir literatūra, klasikinė filo­ logija, rusų kalba ir literatūra, romanų-germanų filologija, bibliotekininkystė, istorija.

II. TEISĖS MOKSLŲ FAKULTETAS Specialybė — teisė.

III. EKONOMIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS Specialybės: liaudies ūkio ekonomika, prekybos ekono­ mika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, prekių moks­ las.

IV. FIZIKOS-MATEMATIKOS FAKULTETAS Specialybės: fizika, matematika, mechanika.

V. CHEMIJOS MOKSLŲ FAKULTETAS Specialybės: chemija, cheminė technologija, biochemija.

VI. GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS Specialybės: biologija, geografija, geologija.

VII. MEDICINOS FAKULTETAS Specialybė — medicina.

a) be stojamųjų egzaminų priimami Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, baiqę vidurines mokyklas su pagyrimu ir apdovanoti aukso arba sidabro medaliais arba su pagyrimu baigę specia­ liąsias vidurines mokyklas;

Pastaba. Asmenys, baigę mokytojų institutus arba jiems prilygstančias respublikines, sričių partines mokyklas, priima­ mi į Universitetą, pateikę instituto ar partinės mokyklos baigi­ mo diplomo (pažymėjimo) originalą.

VI. Pareiškimai i Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Uni­ versiteto stacionarinį skyrių priimami nuo birželio 20 d. iki liepos 31 d. imtinai.

Stojamieji egzaminai — nuo rugpjūčio 1 d. iki 20 d.; priėmi­ mas į Universitetą — nuo rugpjūčio 21 d. iki 25 d.

Pareiškimai į neakivaizdinį skyrių priimami nuo balandžio 1 d. iki 7?epos 25 d.

Stojamieji egzaminai į neakivaizdinio skyriaus lietuvių kal­ bos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros, istorijos, žurnalis­ tikos, bibliotekininkystės, matematikos, biologijos specialybes — nuo birželio 5 d. iki 20 d., į liaudies ūkio ekonomikos, preky­ bos ekonomikos, finansų ir kredito, buhalterinės apskaitos, pre­ kių mokslo ir teisės specialybes — nuo spalio 1 d. iki 15 d.

Pareiškimai į Ekonomikos, Fizikos-matematikos, Istorijos-filo­ logijos fakuitetų vakarinius skyrius priimami nuo birželio 20 d. iki rugpiūčio 20 d.

Stojamieji egzaminai — nuo rugpiūčio 21 d. iki rugsėjo 20 d.; priėmimas į Universitetą — nuo rugsėjo 20 d. iki 25 d. Į Medicinos fakulteto vakarinį skyrių pareiškimai priimami nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. imtinai.

Stojamieji egzaminai — nuo rugpiūčio 1 d. iki 20 d., priėmi­ mas į Universitetą — nuo rugpjūčio 21 d. Iki 25 d.

VII. Asmenys, stojantieji į Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto stacionarą, bendrus visoms specialybėms eg­ zaminus, o taip pat ir profiluojančius pasirinktos specialybės egzaminus laiko Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko vardo Uni­ versitete.

Asmenims, stojantiems į aukštųjų mokyklų neakivaizdinius skyrius, leidžiama laikyti stojamuosius egzaminus artimiausioje nuo gyvenamosios vietos aukštojoje mokykloje, turint raštiškus aukštųjų mokyklų, į kurias jie stoja, sutikimus.

Stojantieji egzaminuojami pagal TSRS Aukštojo ir specialio­ jo vidurinio mokslo ministerijos patvirtintas programas, atitin­ kančias bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų programas.

Egzaminų komisijos vadovaujasi TSRS Aukštojo ir specialio­ jo vidurinio mokslo ministerijos patvirtintais nuostatais.

VIII. Stojantieji į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo Uni­ versitetą, laiko šių dalykų stojamuosius egzaminus: a) stojantieji į FIZIKOS, MATEMATIKOS, MECHANIKOS ir GEOLOGIJOS specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (ra­ šinys), 2) matematikos (raštu ir žodžiu)*, 3) fizikos (žodžiu)*, 4) užsienio kalbės (žodžiu); b) stojantieji į CHEMIJOS, CHEMINĖS TECHNOLOGIJOS ir BIOCHEMIJOS specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) chemijos (žodžiu)*, 3) matematikos (žodžiu)*, 4) fi­ zikos (žodžiu)*, 5) užsienio kalbos (žodžiu); c) stojantieji į MEDICINOS, BIOLOGIJOS ir PREKIŲ MOKSLO specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) fi­ zikos (žodžiu)*, 3) chemijos (žodžiu)*, 4) užsienio kalbos (žodžiu); d) stolantieji į RUSŲ KALBOS IR LITERATŪROS, ISTORIJOS, TEISĖK, BIBLIOTEKININKYSTES specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, 2) rusų kalbos ir literatūros (at­ pasakojimas arba diktantas), 3) TSRS istorijos (žodžiu)*, 4) užsie­ nio kalbos (žodžiu); e) stojantieji į ROMANŲ-GERMANŲ FILOLOGIJOS specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, 2) rusų kalbos ir literatūros (atpasakojimas arba diktantas), 3) TSRS is­ torijos (žodžiu), 4) užsienio kalbos (žodžiu)*; f) Stojantieji į LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS, KLASIKI­ NĖS FILOLOGIJOS IR ŽURNALISTIKOS specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, 2) rusų kalbos ir litera­ tūros (atpasakojimas arba diktantas), 3) TSRS istorijos (žodžiu), 4) Užsienio kalbos (žodžiu); g) stojantieji į EKONOMIKOS IR GEOGRAFIJOS specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu), 2) TSRS istorijos (žo­ džiu)*, 3) neografilcs (žodžiu)*, 4) matematikos (žodžiu)*, 5) už­ sienio kalbos (žodžiu).

PASTABOS DĖL VIII SKYRIAUS

1. Asmenys, stojantieji į grupes, kuriose dėstoma rusų kal­ ba, laiko rusų kalbos ir literatūros egzaminą (raštu), išskyrus asmenis, stojančius į Istorijos-filologjjos fak. ir Teisės mokslų fak., kurie, be rusų kalbos ir literatūros egzamino (raštu ir žo­ džiu), laiko lietuvių kalbos egzaminą (atpasakojimas arba dik­ tantas). Komisijos sprendimu stojantiems į Istorijos-filologijos ir Teisės mokslų fakultetus, antros kalbos egzaminas gali būti pakeičiamas į patikrinimą žodžiu. Į minėto patikrinimo rezulta­ tus, kai jie teigiami, konkurso metu neatsižvelgiama.

2. Asmenys, baigę vidurines mokyklas ne lietuvių dėstomą­ ja kalba ir stojantieji į grupes, kuriose dėstoma lietuvių kal­ ba, laiko stojamuosius lietuvių kalbos egzaminus pagal šios disciplinos nacionalinėms vidurinėms mokykloms programą.

3. Asmenys, nesimokę vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir stojantieji į grupes, kuriose dėstoma lietuvių kalba, vietoje egzamino, patikrinami žodžiu iš lietuvių kalbos. Į minėto patik­ rinimo rezultatus, kai jie teigiami, konkurso metu neatsi­ žvelgiama.

4. Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, baigę vidurines mokyklas su pagyrimu ir apdovanoti aukso arba sidabro medaliais bei su pagyrimu baigusieji specialiąsias vidurines mokyklas ir pa­ gal priėmimo taisykles turintieji teisę stoti į Universitetą be stojamųjų egzaminų, stodami į romanų-germanų filologijos spe­ cialybes, laiko specialybės egzaminą.

5. Profilinės disciplinos pažymėtos žvaigždute.

IX. Stojantieji į neakivaizdini ir vakarinį skyrius užsienio kalbos egzamino nelaiko, išskyrus specialybes, kuriose užsie­ nio kalba yra profilinė disciplina (pažymėta žvaigždute).

Asmenys, kurių vidurinio mokslo baigimo dokumentuose nė­ ra užsienio kalbos pažymio, o taip pat turį ispanų arba Rytų kalbų pažymį, nuo stojamojo užsienio kalbos egzamino atlei­ džiami, išskyrus stojančiuosius į romanų-germanų filologijos specialybes.

Asmenys, baigusieji specialiąsias vidurines mokyklas, atitin­ kančias vidurinių mokyklų 10 klasių kursą, stodami į Universi­ tetą, užsienio kalbos egzaminą laiko bendrais priėmimo taisyk­ lių numatytais pagrindais.

X. Asmenims, kuriems l^jsta laikyti stojamuosius egzaminus, suteikiamos, tarpininkaujant visuomeninėms įmonių ir įstaigų organizacijoms, 15 dienų neapmokamos atostogos (neįskaitant laiko, reikalingo atvažiuoti į Universitetą ir sugrįžti į darbo vietą).

XI. Kiekvienam stojančiajam įteikiamas egzaminų lapelis su fotografija.

Stojantieji privalo atvykti į egzaminus griežtai tvarkarašty­ je nurodytu laiku. Asmenims, be pateisinamos priežasties neatvykusiems į vieną egzaminą, toliau egzaminų laikyti nelei­ džiama.

Negalėdamas atvykti į egzaminą dėl ligos, stojantysis ligi egzamino pradžios turi apie tai pranešti stojamųjų egzaminų komisijai arba pristatyti gydytojo pažymėjimą ne vėliau kaip kitą dieną po egzamino.

XII. Stojamųjų egzaminų rezultatai vertinami šiais pažymiais: „labai gerai“, „gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“.

Asmenims, gavusiems nepatenkinamą vieno atsakomojo ar ra­ šomojo pažymį, toliau egzaminus laikyti nebeleidžiama.

Gavus nepatenkinamą pažymį, pakartotinai laikyti egzami­ ną arba jį perlaikyti, norint padidinti pažymį, neleidžiama.

XIII. Tais atvejais, kai Didžiojo Tėvynės karo dalyvių, asme­ nų, demobilizuotų iš Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivy­ no, o taip pat piliečių, atsiųstų mokytis iš pramonės įmonių, statybų, tarybinių ūkių ir kolūkių, ūkinių geležinkelio organiza­ cijų, Valstybinės prekybos ir vartotojų kooperacijos organizajų ir įmonių ir ūkiskaitinių organizacijų, atliekančių geologinės žvalgybos darbus, bei asmenų, turinčių ne mažesnį kaip dvejų metų praktinio darbo stažą, pareiškimų skaičius viršija 80 proc.

Universiteto arba fakulteto priėmimo plano, Universiteto rekto­ rius skiria ne mažiau kaip 20 proc. vietų bendrajam konkursui.

XIV. Į Vilniaus Valstybinį VA Kapsuko Universitetą studentai priimami šia tvarka:

,

b) įvertinti teigiamai pirmiausia bus be konkurso priimami piliečiai, atsiųsti mokytis pramonės įmonių, statybų, tarybinių ūkių ir kolūkių, ūkinių geležinkelio organizacijų, Valstybinės prekybos ir vartotojų kooperacijos organizacijų, įmonių ir ūki­ skaitinių organizacijų, atliekančių geologinės žvalgybos darbus;

c) be konkurso priimami Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, o taip pat karininkai, paleisti iš Ginkluotųjų Pajėgų 1960 ir 1961 metais pagal įstatymą dėl naujo žymaus TSRS Ginkluotųjų Pa­ jėgų sumažinimcflPbaįqę vidurinį mokslą ir sėkmingai išlaikę sto­ jamuosius egzaminus.

Į neakivaizdinį ir vakarinį Universiteto skyrių be konkurso priimami asmenys, su pagyrimu baigę technines mokyklas, dir­ bą pagal specialybę ir kurių darbo pobūdis atitinka pasirinktą­ ją specialybę. d) Priėmus „a“, „b“ ir „c“ punktuose nurodytus asmenis, priimami kiti stojantieji, gerai dirbę gamyboje ir turį ne ma­ žesnį kaip dvejų metų praktinio darbo stažą. Priimant į neaki­ vaizdinį ir vakarinį skyrių, į darbo stažą neatsižvelgiama — pirmiausia priimami asmenys, gavę geriausius pažymius iš pa­ sirinktosios specialybės profilinių disciplinų. Kai šie yra vie­ nodi, pirmenybė teikiama asmenims, gavusiems geriausius kitų dalykų stojamųjų egzaminų pažymius. Be to, pirmenybė teikia­ ma asmenims, kurių darbo pobūdis atitinka pasirinktąją spe­ cialybę bei demobilizuotiesiems iš Tarybinės Armijos ir Kari­ nio Jūrų Laivyno ir asmenims, baigusiems darbininkų ir kaimo jaunimo vakarines mokyklas.

Priimant partijos, komjaunimo, profsąjungų darbuotojus ir demobilizuotuosius iš Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivy­ no, atsižvelgiama į jų ankstyvesnę gamybinę veiklą. e) Po to priimami asmenys, gavę geriausius stojamųjų egza­ minų pažymius, atsižvelgiant į jų pateiktas charakteristikas.

Pastaba. Kai kitos sąlygos yra vienodos, pirmiausiai pri­ imami asmenys, apdovanoti aukso ir sidabro medaliais, o taip pat vidurinių specialiųjų mokyklų pirmūnai.

XV. Organizuojama Universiteto rektoriaus pirmininkaujama priėmimo komisija, susidedanti iš prorektorių mokslo ir mo­ kymo reikalams, fakultetų dekanų, dviejų profesorių ar.ba do­ centų, atsakingo sekretoriaus (Universiteto dėstytojo), atsakin­ ėtų miesto ir rajonų partinių, komjaunimo ir profsąjungos orga­ nizacijų, o taip pat Universiteto partinės, komjaunimo bei prof­ sąjungos organizacijų atstovų.

Rektorius, arba jam pavedus, priėmimo komisijos nariai, as­ meniškai susipažįsta su kiekvienu stojančiuoju, patikrina visus jų dokumentus.

Priėmimo komisija per savaitę nuo dokumentų gavimo pra­ neša stojančiajam jo pareiškimo peržiūrėjimo rezultatus.

Visus klausimus, susijusius su leidimu laikyti stojamuosius egzaminus ir priėmimu į Universitetą sprendžia priėmimo ko­ misija posėdžių metu.

XVI. Jei reikia nustatyti stojančiųjų sveikatos būklę arba ap­ ribojimus pagal mokymosi Universitete ir tolesnio atitinkamos specialybės darbo sąlygas, Universiteto rektorius prieš sto­ jamuosius egzaminus suorganizuoja stojančiųjų į stacionarą sveikatos patikrinimą.

Sveikatos patikrinimo rezultatai perduodami priėmimo ko­ misijai.

XVII. Priimama į Universitetą rektoriaus įsakymu, remiantis priėmimo komisijos sprendimu.

Pr’mtųjų asmenų sąrašas iškabinamas viešoje vietoje.

XVIII. Nepriimtiems į Universitetą asmenims dokumentai grą­ žinami ne vėliau kaip per savaitę nuo pareiškimo padavimo ar­ ba neigiamo priėmimo komisijos nutarimo.

Išlaikiusiems stojamuosius egzaminus, bet nepriimtiems j Uni­ versitetą asmenims, jiems prašant, išduodamas pažymėjimas su išlaikytų stojamųjų egzaminų pažymiais. Pažymėjimai išduodami nustatytos formos su atsakingo priėmimo komisijos sekretoriaus parašu bei herbiniu antspaudu.

Asmenys, išlaikę stojamuosius egzaminus, bet į Universitetą nepriimti, į kitas aukštąsias mokyklas neperkeliami.

XIX. Asmenys, demobilizuoti iš TSRS Ginkluotųjų Pajėgų ir turį pilną aukštąjį karinį mokslą, o taip pat nebaigtą aukštąjį karinį ar civilinį mokslą (nesvarbu, kuriame kurse jie mokėsi ir nutraukė mokslą dėl pašaukimo į armiją ir kitų priežasčių) priimami į atitinkamos specialybės pirmą ar kitus Universiteto kursus be stojamųjų egzaminų. Karininkai ir aukštųjų karo mo­ kyklų kursantai (kuriems, paleidžiant į atsargą, suteiktas atsar­ gos karininko laipsnis), demobilizuojamieji iš TSRS Ginkluotųjų Pajėgų pagal 1960 m. įstatymą dėl naujo žymaus TSRS Ginkluo­ tųjų Pajėgų sumažinimo į Universitetą priimami be stojamųjų egzaminų, atvykę į nuolatinę gyvenamąją vietą.

XX. XIX skyriuje išvardintieji asmenys, stoją į romanų-ger­ manų filologijos specialybes, privalo laidyti užsienio kalbos eg­ zaminą.

Priėmimo be egzaminų į stacionarą teisė nurodytiems asme­ nims galioja dvejus metus, paleidus juos į atsargą. Į neaki­ vaizdinį skyrių šie asmenys priimami, neatsižvelgiant į demo­ bilizavimo laiką.

Pagrindas šiuos asmenis priimti yra aukštosios karo mokyk­ los baigimo diplomas arba pažymėjimas (aukštosios mokyklos patvirtintas pažymėjimas, studijų knygelė), nurodąs išeitus aukštojoje karinėje arba civilinėje’mokykloje dalykus.

XXI. Virštarnybiniai Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Lai­ vyno karininkai, o taip pat puskarininkiai ir viršilos priimami į Universiteto neakivaizdinį ir vakarinį skyrių nustatyta jiems tvarka bendrais pagrindais.

XXII. Visus su priėmimu į Universitetą susijusius klausimus galutinai sprendžia priėmimo komisija, remdamasi priėmimo tai­ syklėmis.

XXIII Asmenys, priimti ( Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto stacionarą, prasidėjus mokslo metams, be rimtos priežasties 10 dienų neatvykę mokytis, išbraukiami iŠ studentų sąrašų.

Neakivaizdiniame skyriuje yra šie fakultetai ir specialybės: I. ISTORIJOS-FILOLOGIJOS

FAKULTETAS

Specialybės: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir litera­ tūra, žurnalistika, istorija, bibliotekininkystė.

Specialybė

II. TEISĖS MOKSLŲ — teisė.

FAKULTETAS

III. EKONOMIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS Specialybės: liaudies ūkio ekonomika, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, prekių mokslas.

IV. FIZIKOS-MATEMATIKOS Specialybė — matematika.

Specialybė

MOKSLŲ

V. GAMTOS MOKSLŲ — biologjia.

FAKULTETAS

FAKULTETAS

Vakariniame skyriuje yra šie fakultetai ir specialybės: I. EKONOMIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS Specialybės: pramonės ekonomika, prekybos prekių mokslas, buhalterinė apskaita.

Specialybė

—

II. MEDICINOS pediatrija.

FAKULTETAS

III. ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FAKULTETAS Specialybė — romanų-germanų filologija.

IV. FIZIKOS-MATEMATIKOS Speciaiybė — fizika.

FAKULTETAS

ekonomika,

KADRŲ KALVĖ

DAUGIAU DIPLOMUOTŲ

ILNIAUS Universitetas J. BIELINIS užgrūdinimo klausimai yra — viena stambiausių VVU partinio komiteto partinės organizacijos dėmesio respublikos aukštųjų sekretorius centre. Universiteto partinė mokyklų, ruošianti liaudies organizacija ugdė dėstytojų Socialistinėje valstybėje fi­ lįstų — diplomuotų finansi­ darbui visose liaudies ūkio ša­ ūkiui ir kultūrai daugiau kaip šiandien dirba kolūkių pir­ kolektyvą, kantriai peraugė­ nansai vaidina labai svarbų ninkų. Aukštos kvalifikacijos kose. dvidešimties specialybių jau mininkais, kultūros, mokslo dama vyresnės kartos dėstyto­ vaidmenį. Todėl finansų ūkiui finansų darbuotojų mūsų res­ Aukštos kvalifikacijos dip­ nūs specialistus. Pokario me­ darbuotojais.

Universiteto jų kadrus, atėjusius Į tarybinį reikalinga nemaža prityrusių publikai ruošią vienintelė lomuotų finansininkų yra di­ tais Universitetas išleido dau­ auklėtiniai garbingai pateisino Universitetą iš buržuazinės aukštos kvalifikacijos specia- aukštoji mokykla — Vilniaus delis pareikalavimas. Visi, kas giau kaip septynis tūkstančius Į juos dėtas partijos ir liau­ Lietuvos aukštųjų mokyklų, Valstybinis V. Kapsuko vardo mėgsta gyvą operatyvų darbą jaunų specialistų, t. y. tris dies viltis, praktikoje parodė, ruošdama bei keldama jaunus kviečiami studijuoti finansų Universitetas. kartus daugiau negu visos kad jie mūsų Universitete ga­ kadrus iš gamybos ir geriau­ Pokario metais Ekonomikos mokslą. Ekonomikos mokslų buržuazinės Lietuvos aukšto­ vo gerą marksisttnĮ-lenininĮ sių studentų tarpo. Dabar di­ mokslų fakutetą baigė ir ga­ fakulteto finansų specialybės sios mokyklos kartu per dvi­ užgrūdinimą ir dalykinį paruo­ džiausią Universiteto mokslivo diplomus apie 400 ekono- studentams yra dėstoma pla­ dešimt metų. Nerasime res­ šimą. nio-pedogoginio personalo dalį mistų-finansininkų, iš jų apie tus kursas. publikoje tokio kampelio, ku­ Dabartiniu metu Universite­ sudaro jaunos jėgos — jauni Greta šių specialybių discip­ 180 neakivaizdiniu būdu. riame nedirbtų Universiteto to mokslinio-pedagoglnio per­ specialistai, baigę tarybines Ekonomikos mokslų fakul­ Dauguma diplomuotų finansi­ linų, finansų specialybės stu­ auklėtinis. Jis sėkmingai dir­ sonalo kolektyvą sudaro 338 aukštąsias mokyklas. Partinė tetas kiekvienais metais išlei­ ninkų dirba Lietuvos TSR dentai studijuoja TSKP isto­ ba įvairiose mūsų respublikos žmonės, jų tirpė 21 profeso­ organizacija didžiausia dėmesį džia nemažą būrį kvalifikuotų Finansų ministerijoje ir jos riją, politinę ekonomiją, eko­ liaudies ūkio šakose, kultūros rius ir mokslų daktaras. 135 skiria ideologinio darbo klau­ pramonės ekonomikos specia­ ištaigose. Nemažas finansinin­ nominę geografiją, prekių ir švietimo srityse, Įvairiose mokslų kandidatai ir docentai. simams, nenukrypstamai vado­ listų. Šiandien sunku būtų kų skaičius dirba ministerijo­ mokslą, statistiką, svarbiausių­ mokslo Įstaigose. Buvęs Uni­ Nepaprastai išaugo partinės vaudamasi marksizmo-leniniz­ surasti stambią respublikos je atsakingą vadovaujantį dar­ jų ūkio šakų (pramonės, že versiteto auklėtinis, dabar ma­ organizacijos Įtaka mokslinio- mo teiginiu, kad bet kuris so­ pramonės įmonę, kurioje ne­ bą. mės ūkio, prekybos) ekonomi­ tematikos mokslų daktaras pedagoginio personalo tarpe. cialistinės ideologijos Įtakos dirbtų ekonomistai, įgiję šių Diplomuoti finansininkai yra ką ir kitas disciplinas. profesorius J. Kubilius dirba Partinė organizacija savo eilė­ susilpninimas reiškia buržuazi­ specialybių mūsų fakultete.

A. DAUKŠA reikalingi ne tik finansų sis­ Universiteto rektoriumi, mate­ se priskaito daugiau kaip 300 nės ideologijos įtakos padidė­ Nežiūrint to, sparčiais tem­ temai. Jie yra reii^lingi ir Vyr. dėstytojas matikos mokslų kandidatas V komunistų ir gali žymiai jimą. Ideologiniam kadru auk­ pais augančioje mūsų respub­ Statulevičius paskirtas Lietu­ veiksmingiau, efektyviau auk­ lėjimui, be abejo, didžiausią likos pramonėje dar vis jau­ vos TSR Mokslu akademijos lėti dėstytojų ir studentų ko­ reikšmę turi gilus marksisti­ čiamas kvalifikuotų pramonės Fizikos-matematikos instituto lektyvą marksizmo-leninizmo ekonomistų trūkumas. Nema­ sektoriaus vedėju. Daug šios dvasia. Mokslinlo-pedagoginio nės-lenininės teorijos studija­ žai ekonomistų pramoninku vimas, jos įsisąmoninimas. vienos seniausių Europoje personalo kolektyvo ugdymo kasmet pareikalauja nauja’ aukštųjų mokyklų auklėtinių ir marksistinio paruošimo bei Partinės Įtakos padidėjimą pradedančios veikti įmonės. Be studentijos masėse'rodo tai. to. pramonės įmonėse taip pat ia ■ kad smarkiai pakilo per pa- į dar dirba nemažas skaičius ia ■ Gyventojų poreikių patenkinimas daug priklauso nuo staruoslus metus Ir komjauni-1 ekonomistų-praktikų. neturin­ mo organizacijos vaidmuo bei' čių reikiamo specialaus iš­ prekybos darbuotojų darbo. Besivystantis šalies ūkis nuo s į kvalifikuotų prekybos autoritetas. Universiteto kom-1 silavinimo. Todėl pramonės lat reikalauja vis daugiau aukštai jaunimo organizacija nuveikė ekonomikos specialybė — svar­ darbuotojų. Ekonomikos fakultete, šalia kitų specialybių, didelį studentų komunistinio bi ir liaudies ūkiui labai reika­ yra ruošiami ir kadrai mūsų respublikos prekybai. Mokslas, į auklėjimo darbą. Ji pasidarė linga. Ją įsigyti Universitete kaip ir kitose specialybėse, trunka penkis metus. Pirmai tikru partinės organizacijos sudarytos visos sąlygos. Greta siais ir antraisiais metais busimieji prekybininkai susipažįs­ pagalbininku. Komjaunimo or­ stacionaro veikia neakivaizdi­ ta su bendrojo lavinimo, dalykais, kaip politinė ekonomika. ganizacija ypatingai didelį nis skyrius. Taip pat pramo­ TSKP .Istorija, ekonominė geogrąfija, liaudies ūkio istorija vaidmenį vaidina, organizuo­ nės ekonomiką galime stuai- j į dama studentų darbinį auklė­ juoti ir vakariniame skyriuje. ’ aukštoji matematika. Aukštesniuose kursuose studentai pagrin dinai studijuoja .specialybės prekybos organizaciją ir tech­ jimą. Praėjusiais metais kom­ neatsitraukiant nuo gamybos.

Reikėtų, kad. ruošiant pra­ niką, prekybos ekonomiką. o taip pat visą eilę disciplinų jaunimo organizacijos iniciaty­ į va buvo suorganizuota respub­ monės ekonomistų kadrus, dau­ Gamybinės praktikos metu studentai įgyja praktinius likos kolūkiuose 13 darbo giau iniciatyvos parodyti pa­ įgūdžius. Baigę šię specialybę studentai dirba LTSR Preky į stovyklų, kuriose dirbo apie čioms įmonėms, pasiuntusioms ia ■ pusantro tūkstančio studentų. šių specialybių studijuoti ga­ bos Ministerijos ir Vartotojų kooperacijos sistemose, mies Jų atlikto darbo vertė prašo­ bius gamybininkus, geriausius tų prekybos tinkle, rajonų kooperatyvų sąjungose ir tat.

Visų ko 2 milijonus rublių (se­ ekonomistus-praktlkus.

Būsimiems ekonomistams-prekybininkams paskaitas skai ekonomikos to geriausias fakulteto mokslo personalas — prof. Bučas na valiuta). Šiais metais kom­ rūšių pramonės jaunimo organizacija suorga­ studijų laikas — penkeri me­ į prof. Budrys.doc. Lukša,1 doc. .Gregbrauskas ir kiti.... nizavo 15 darbo stovyklų, tai. ta ia D. Vainauskas IB 18 kuriose dirbs daugiau kaip L. BUTKEVIČIUS ta ta Vyr. dėstytojas uPBflBt ■■■■■■«■ MiHia«iBtBaaifl:BtBfliBiBWHita«iaiBtBMia«iaanfBiatisaa.«ianiBViBfliBiBiBiMiBWAMiBL pusantro tūkstančio studentų.

FINANSININKŲ

V

Pramonės ekonomikos * specialistai

STUDIJUOKITE PREKYBOS

EKONOMIKĄ

Stojantieji i Universitetą, atvykę iš respub-i : likos rajonu ar kitųl broliškų respublikų, busi aprūpinami bendraba-į čiais.

Kreiptis šiuo adresu: Uni-į | versiteto g-vė 3. Buity skyrius

Vytautas VENCLOVA

Brandinu žodžius Česlovas KALENDA

SAULE IR VEJAS

Vėjas ir saulė.

Saulė ir vėjas — Viskas sumišo širdy.

Lygumos žalios užliejo.

Apglėbė žemė plati. . .

Kur tu veržiesi?

Kelias be galo. . .

Pievos, arimai, miškai. . .

Kuo gi paguosi širdy bedalę?

Ko, lyg be vietos blaškais?..

Argi tau maža krūmo alyvų, Atviro lango, paukščio dainos? ..

Rytmetį ankstų, Naktį vėlyvą — Visad sau būtum sveikas namuos...

Ne! Nepakęsčiau šitokio tvaiko!

Trokštu aš Vėtrų, tolių plačių Noriu Pralenkti bėgantį laiką, Žemės neramų pulsą Jaučiu.

Nieko nevengsią, Nieko nebosiu.

Saulę ir vėją nešiuos širdy.

Viską, vai viską jums atiduosiu.

Lygumos žalios, žeme plati. . .

Juozas NEKROŠIUS

TĖV/ŠKĖS PADANGĖJE Mėlynoj dangaus erdvėj Baltos juostos grįžusių, lėktuvų. . .

Kol motorai žemėje atvės — Tau nunešiu Į namus lauktuvių.

Saulės kibirkštis pakersiu iš akiui Bučinys tau bus, kaip gurkšnis oro.

Juoksies, braukdama man nuo plaukų Dulkas paslaptingų meteorų.

Ir užteks!

Ir būsime abu Be blizgučių — dovanų

laimingi.

Pasakysiu

— Vėl skubu!

Horizontams vėl aš reikalingas. . .

Kai Įsups vėl ūžesys klevus, Kai nuo žemės būsim pasikėlę — Baltos juostos puoš mūs lėktuvus.

Tartum mylimųjų šalikėliai.

***

Byra rasos.

Krenta sodrios ••ąsos Mano beržui ant pečių žalių.

Kur, O kur aš grožio tiek surasiu Iškeliavęs nerimo kelia?

Tuo tikėjau Ir palikt bijojau Savo kaimo vieškelius kreivus.

Ir miškus, kur dunkso tolumoje.

Ir sula man varvančius klevus.

Bet žvaigždžių Ir melsvo skliauto burtai Netikėtai pašaukė mane, Kai beržynai šaltą rasą purtė ir kai saulė maudės Nemune.

Suskambėjo negirdėtos gamos, Išsiliejo spalvos dyvinal. ..

Kaip gerai, Kad buvom mes neramūs.

Kad j saulę veržėms amžinai!

Tik pradžia!

O kiek rašys poemų Apie žmogų, siekusį žvaigždžių!.. Žalią beržą už pečių paėmęs, Į kelionę kosminę kviečiu.

Aš žodžių daug turiu.

Aš auginu juos širdies arimuos.

Ten, kur rečiau jų želia, Prisodinu naujų, silpnučių.

Kuriuos kasryt. kasdien, kasvakar Akim ir rankomis imu Nuo kelio, nuo žvaigždžių. nuo medžių, Nuo praeinančios mergaitės Skaidraus ir saulės sklidino veido; Grakštaus, galingo paukščio mosto.

Dainos, kuria kvėpuoja žemė.

Lyg rūpestingas sodininkas, Kai rytas palengva gaivinasi Vaivorinių rasų uogom.

Skabau lapus ir žemę purenu; Nuiinkusįjį paremia Stangriu saulutės spinduliu.

Aš žodžių daug turiu.

Kol kas jie auga, bręsta, Lapojasl aukštyn, platyn.

Aš — rūpestingas sodininkais.

U neskinti jų ir nedovanoji!.

Tik dirvą vis tręšlu ir purenu.

Ir laukiu — Ir žinau — Ateis skynimo metai.

Ateis derlingi metai.

KELIONĖN IŠĖJUS Sūraus vandens apleistas baltas luotas Vaikystę plukdo į rudus krantus.

Per daugelį naktų ilgai sapnuotus.

Per daugelį dienų — per krykščiančius metus Nebuvo jūroje audrų laukinių Ir užmuštų žuvėdrų nemačiau. — Troškimų nerimas į priekį ginė Ir širdį degino karščiau, karščiau.

0 ten. . . Sudūžta luotas. . . Bangos. Ui Uos Tuoj vėl nuneš į jūrą.. . Ne! Salia, mirtie! Gyvenime nutolęs.

Paimk, paimk kovojantį manei Jis tyli. Ir aplink tyla. . . kraujuoja Išplėštos žaizdos. . . Niekis. Aš krante!

Smėliu, ir saule, ir žole kvėpuoju — Kelionė pradėta — kelionė užsitęs. . .

Silva

KALPOKAITE

Mama

ii

Mama, neverk. .. ruk pati sakei — Yra tik džiaugsmo ašaros: Jos nuskaidrina šypsnį.

Nudegina mylimą veidą, Juk pati sakei — Nėra išsiskyrimo ašarų, Yra tik džiaugsmo ašaros vėl susitinkant.

Mama, neverk!

Juk ir Pirčiupio Motina, Visų motinų Motina, Savo į akmenį sustingusiam veide Neturi nė vienos akmeninės ašaros Ji atrodo lyg ta, Kur. nuėjus traukiniui.

Liko sustingus perone.

Ir ji lauks — Sūnūs Ir vyrai, ir broliai Išėjo vaduoti saulės.

Ir ji lauks K skausmo į akmenį pavirtatusiu veidu — Ir neverks nesulaukus.

JI — visų motinų Motina, O motinos išmoko neverkt ne­ sulaukusios, O motinos sako, Kad didelio skausmo ašaros —Akmeninės ašaros.

Ir juk niekur — visam pa šauly Nėra akmeninių ašarų Nėra nei ant akmeninio Pir­ čiupio Motinos skruosto.

Mama, neverk!

Juk pati sakei...

Nušluos gatves.

Pavasariui ir vėjui.

Nušluos gatves visiems — Ir saulei, man ir tau.

Ateis ir ves.

Neklausk, Iš kur atėjęs — Juk tai pavasario, gegužės, saulės vėjas Nušluos takus.

Ir pabarstys smiltelėm.

Nuo žemės — ligi saulės.

Nuo žemės — lig dangaus.

Išėję į visų sunkiausią kelią Šiandien palaiminimą šventą

žmonės gaus.

(kelta Iš 2 psl.)

Ltomo teorinio nagri įrityje užima garbingą [šaulyje. Trumpu lai­ svojo vardą mūsų ša [puslaidininkių fizikos atliekami fakultete, įarbams davė pradžią Įauja LTSR MA akarespublikos nusipel-

gerą vardą respublikoje. Tai labai malonu tiek ir fakulte­ tui, tiek ir patiems baigu­ siems mūsų Universitetą, ka­ da matai, jog visų bendras darbas, bendros pastangos ne­ nueina veltui. Tai ypač malo­ nu tiems, kurie buvo mokyto­ jais.

Savaime aišku, jus domina

ASIRINK■APSIRIKSI Islo veikėjas prof. P. Inas.

Astronomijos Į kosminių kūnų ste| darbams bei astrofiįecializacijai vadovatt■1 MA narys-koresponIrespublikos nusipelnęs Iveikėjas. mokslų dakP. Slavėnas. Visauof. julyje žinomi tikimyijos darbai, atlikti teto rektoriaus, resnusipelniusio mokslo respublikinės premieato, fizikos-matemati<slų daktaro prof. J. is. Retas iš jūsų nėra respublikos nusipelnokslo veikėjo’ profličio pavardės. Fakulba nemažai jaunesnių nkų, spėjusių įgyti utoritetą respublikoje, nt iš jų turi mokslijsnius ir vardus. i pasakyti, kad ir visi leisti specialistai turi i

klausimas, ką gi veikia baigu­ sieji fiziką arba matematiką.

Reikia pasakyti, kad darbo perspektyvos yra labai pla­ čios. Dauguma iki šiol baigu­ siųjų buvo nukreipti į mokslo-tiriamąsias įstaigas bei aukštąsias mokyklas. Beveik visi, kurie parodė norą ir su­ gebėjimus dirbti mokslo vys­ tymo darbą, buvo nukreipti į LTSR Mokslų Akademija Elektrografijos mokslinį-tiriamąjį institutą ir kt. ’ ~ Beveik visose respublikos aukštosiose mokyklose fizikais ir matematikais dirba mūsų auklėtiniai.

Reikia pasakyti, kad Į gamybinį darbą eina ne tik visi gamybinio profilio specialis­ tai, bet neuždarytos durys į tarnybą ir mokytojų profiliui.

Nukreipimas į darbą pareina nuo to. kaip yra pasiruošęs jaunasis specialistas, nuo Jo sugebėjimo dirbti vienokį ar kitokį darbą. Galima viena

NKI, BET GARBINGA d; tojo darbas gana sunkus. įtemptas ir atsakinI jis suteikia ir daug džiaugsmo tam. kas gerai tavo pareigas.

Icinos studijos trunka šešerius metus. Dveji pirlietai skiriami prleškllniklniam pasiruošimui. Per lis studentai medikai gilina fizikos ir chemijos žiĮdijuoja sveiko žmogaus kūno sandarą ir veiklą.

Int trečiaisiais metais, persikeliama studijuoti į .prie ligonio lovos, į ligoninės laboratoriją, kur Praktiškai panaudoti tas žinias, kurios pamažu į per studijų metus. Gydytojo.ruošimas yra labai Ii susijęs su gyvenimo praktika,- nes T ketverius I udentui medikui tenka mokytis ligoninėse ir lal ose, reiškia, ten pat, kur jis dirbs. Šitokia praklikymosi kryptis visada pagauna studentus medi|e daug laiko atiduoda savo mėgiamoms studijoms I arkaraštinių užsiėmimų metu, bet ir po jų. Vlllilstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto Mediči Llteto klinikos yra išsidėsčiusios stambiose VIIn ligoninėse, studentai medikai turi geras sąlygas | ir lavintis.

Icinos fakultete jau dveji metai veikia vakarinis įkuriame ruošiami busimieji pediatrai — vaikų ytojai. Vakariniame skyriuje yra galimybė studliurinio medicinos personalo nariams neatsitrauio darbo. Vakarinis skyrius per trejis metus pra­ dinius dalykus, o po trejų metų, likusį studijų laim ), vakarinio skyriaus studentai baigs mokytis les tik diieną galima studijuoti klinikinius daly-

■icinos studijos reikalauĮa iš studentų stropaus ir lio darbo, dėl to kandidatai į studentus medikus Ii sveiki ir Ištvermingi. Jie turi mėgti gamtos I nusimanyti fizikoje, chemijoje. Tarybinė medirias: nuo buržuazinės svarbiausia tuo. kad ji I anksto užkirsti kelią ligoms, organizuoti sveiką ■išpyti sveikus papročius, sudaryti sveikas darbo I Šitokia profilaktinė,kryptis relkalauia iš tarybiiį tojo daug organizacinio darbo," ir dtėl to į medilidaujami tokie kandidatai, kurie turi jau darbo Kurie mėgsta visuomeninį darbą ir surado progų lėti.

Doc. S. Pavilionis Medicinos fakulteto dekanas ĮGIANT keliu į komunizmą, nesiliau­ ja! reikia stiprinti mūsų šalies eko[niką, plėsti ir kaskart vis tobuliau Iii gamybą, geriau tvarkyti produk[Stymą. Tuo tikslu visoje mūsų ša­ lme tarpe ir Tarybų Lietuvoje, nuoĮnos naujos ir plečiamos esamos pra­ monės, didinamas prekybos tinklas. Įauji namai, keliai ir geležinkeliai.

I šalies finansai, racionalizuojamas [ganizacijų valdymas ir t. t. Planinjomam socialistiniam liaudies ūkiui Į kvalifikuoti specialistai, kuriuos tonomikos mokslų fakultetas, flgiant į respublikos poreikius, ViiĮd. V. Kapsuko vardo Universiteto |°s m. fakultetas išleidžia šių spe Įl ekonomistus: fhes ūkio ekonomikos, su pramonės Ps. prekybos ek. ir materialinio ap I ekonomikos specializacijomis. |ių mokslo.

I ir kredito.

Pakeri jos ir statistikos fės ekonomikos ekonomistai ruošlaI pramonės Įmonių planavimo ir gaĮganizavimo darbą tiek įmonių pla| gamybos organizavimo darbą, tiek Fionėse, tiek ir aukštesnėse gamygrandyse (valdybose. Liaudies P°je, rajonų, respublikos planavimo | ir pan.). Tų specializacijų ekonoToa respublikos ir rajonų planavimo F įmonių vadovais. Kad galėtų tinI Pareigas. Universitete Jie studijuo-

pasakyti, kad labai retai pasi­ taiko, kada jaunas specialistas butų nepatenkintas paskyri­ mu, nes kiekvienas fiziko ar matematiko darbas, kur jis bedirbtų, jeigu jis dirbs savo specialybėje, yra labai reika­ lingas ir naudingas, o tuo pa­ čiu ir labai įdomus.

Studijų metu fakulteto stu­ dentai gauna stipendijas. Dau­ guma aprūpinama bendrabu­ čiu, turi galimybes sportuoti, užsiiminėti įvairiuose savi­ veiklos rateliuose; pravedama daugybė politinių, kultūrinių priemonių ir t. t. ir t. t. Pil­ ną studentų gyvenimą šiame straipsnelyje aprašyti labai sunku', jis yra Įdomus ir įvai­ rus. Norisi pastebėti tik tai, kad studijos reikalauja darbo.

Fizikos bei matematikos moks­ lų studijos, kaip ir kiekvienos kitos mokslo šakos, bus sėk­ mingos tik tuomet, kai mylė­ si darbą. Be darbo, žinoma, nei fiziku, nei matematiku ne­ pasidarysi. Taigi, fiziku ir matematiku tapti reikia, gali­ ma sakyti, tiktai dviejų daly­ kų — pamėgti šias mokslo ša­ kas ir įdėti darbo.

Tad, jaunasis drauge, jeigu pamėgai mokyklos suole mi­ nėtus mokslus, jeigu myli knygą, nesišallnl darbo, pasi­ rink fiziko ar matematiko spe­ cialybę. Neapsiriksi. Tai labai įdomi sritis, ir jai reikia daug specialistų.

Doc. V. Kybartas Fizikos-matematikos fakulteto dekanas, fizikos-matematikos mokslų kandidatas.

H. Valukonis — Gamtos

mokslų fakulteto komjaunimo organizacijos sekreto-

rius, mokslo pirmūnas.

Gamtos mokslai senajame mūsų Universitete turi didžią praeitį ir tradicijas. Ypač jų studijavimas buvo išplėstas Tarybų valdžios metais, kada Universitete buvo įsteigtas iš­ genetikos mokslas. Įdomias plėstas savistovus gamtos problemas sprendžia zoologas mokslų fakultetas, kuriame Jie savo tyrimais ir pąsiūlydabar veikia trys skyriai: bio­ mais didina žuvies atsargas logijos, geologijos ir geogra- ir jų sugavimą. Mūsų miš­ kuose biologų pastangomis .fijos.

Biologija, būdama žemės turtinama fauna. Atgaivintas ūkio gamybos teorijos pagrln briedžių auginimas;/ miškuose du. tiria augalų.- mitybą.; kuria i veisias ir auga bebrai, usūri­ trąšas, pakeliančias derlių, niai šunys ir kiti žvėrys. Vi­ nagrinėja augalų Ilgas ir ken­ soms šioms^problemoms spręs­ kėjus. ieško kovos priemonių ti specialistai ruošiami bota­ su jais. Dideles perspketyvas. nikos, augalų anatomijos ir kuriant naujas vertingesnes fiziologijos, darvinizmo ir ge­ veisles atneša mičiurininės netikos bei zoologijos ka-

se organizacijose. Daug bio­ logų gerai užsirekomendavo kaip puikūs jaunosios kartos auklėtojai vidurinėse mokyk­ lose, kur jie dirba mokytojais. Įdomi taip pat geografijos specialybė, kuri ruošia karto­ grafijos, geomorfologijos, kli­ matologijos ir hidrolgijos spe­ cializacijų darbuotojus. Specialistai-kartografai reikalingi sudarinėti tiksliems žemėla­ piams, be kurių nėra įmano­ ma racionaliau eksploatuoti gamtos turtų, neįmanoma vykdyti pianavimo darbus že­ mės ūky, pramonėje, transpor­ te. Geomorfologai tiria kraš­ to reljefą, jo kilmę, vystymą si, jo racionalaus panaudoji­ mo perspektyvas.

Geologijos skyriuje ruošia ­ mi inžinierlai-hldrologai ir geochėmikai. Jų laukia (do mus ir atsakingas darbas, ti­ riant mūsų krašto gelmių tar­ tus, požeminius vandenis, pro jektuojant užtvankas. kelius ir kitas statybas. Mūsų geo iogų paieškų dėka respubliko je sėkmingai gali veikti ce mento. kalkių, alebastro, stik lo. plytų ir kitos pramonės šakos.

Gamtos mokslų fakultetas turi gerai Įrengtas laboratori jas, turtingą zoologijos mu zlejų. botanikos sodą. Studen tat kasmet dalyvauja įdomiose tedrose. Toms katedroms va­ mokomosiose bei gamybinėse Tos praktikos dovauja žinomi visoje respub­ praktikose. likoje ir už jos ribų moksli­ vyksta laukuose, ežeruose, ninkai: prof. A. Unkevičius. prie upių, jūroje bei už resprof. Snarskis, prof. I. Dagys, publikos ribų. prof. J. Jankauskas, SėkminGamtos mokslų studijavi­ gal dirba visiems žlnomas mas įgalina pažinti, gerinti, mokslininkas zoologas pro f. turtinti ir plėsti respublikos T. Ivanauskas bei eilė jaunų gamtinius resursus, nukreipti ir gabių mokslininkų. tuos resursus sėkmingai koBaigusieji ijbiolOgijos skyrių ■’ mūnizmo1 statybai. sėkmingai dirba ’LTSR Moks­ V. SCEIHELIOVAS lų Akademijos tiriamuosiuose Geografijos mokslų institutuose, maisto pramonės kandidatas bei kitose mokslo ir gamybinė

GAMTOS MOKSLAI

r-

STUDIJUOK CHEMIJĄ Žmogus — medžiaginis gyvūnas, todėl jo gyvenimą są­ lygoja medžiagų apykaita. Iš čia kyla medžiagų svarba. Že mėje gyvena daug žmonių. Vienus kankina karščiai, kitus speigai, trečius kandžioja uodai. Žmogus nugali klimatinius sunkumus ir visur gerai jaučiasi tik rūbų dėka. Štai dėl ko dažnai kalbama apie pluoštines medžiagas. Žmogui rei­ kia ne tik pavalgyti ir apsirengti, bet reikia turėti pašto gę. darbo įrankius ir įvairias buitines bei kultūrines prie­ mones, gaminamas iš metalų uolienų, plastinių ir kitotoių techninių medžiagų. Gamta neduoda žmogui reikalingų gatavų medžiagų. Jas reikia vienu ar kitu būdu pasigamin­ ti. reikia mokėti gamtoje randamas nenaudingas medžiagas paversti naudingomis. Chemikas moka vienas medžiagas paversti kitomis, j* rankose molis pavirsta porcelianu, smė lis — stiklu. Štai dėl ko mes laikome chemiją svarbiausiu gamtos mokslu ir tokiu svarbiu veiksniu komunizmo pasta tymui, štai kodėl taip dažnai kalbame apie chemiją plenu­ muose. Part'jos suvažiavimuose.

Suminėtas brangias žmogiškas savybes per ištisus pen­ kerius metus studentui chemikui gerina, stiprina ir kartai teikia reikalingas žinias Vilniaus Valstyb. Universiteto Che-

mijos fakultetas. Jis ruošia dviejų krypčių chemikus, skiria­ mus arba laboratorijai, arba fabrikui. Chemikai išleidžiami trijų siauresnių specialybių. Jie vadinami neorganlkais. or ganikais ir fizikochemikais. Tačiau skirtumas tarp jų ne didelis. Jie visi gali dirbti ir dirba visokiose chemijos la boratorijose ir net pedagoginį darbą. Technologai taip pat skiriami j neorganikiss ir organikus. Ir čia esminių skir­ tumų nėra. Neorganikai ruošiami darbui fabrike elektrų cheminio metalavimo reikalams ir taip pat statybinių me džlagų bei trąšų gamybai. Organikų paskirtis — plastinės masės, pluokštas, oda ir maisto medžiagos. Mūsų fabrikų darbas sulietas su medžiagų kitimu. Todėl visur reikalingos chemijos laboratorijos, tiriančios žaliavas, pusfabrikačius ir gatavus gaminius. Visur chemikai ieško naujų medžiagų perdirbimo būdų, visur Jie veda pačią gamybą.

Chemikų darbo naudingumas aiškus. Jei tik mėgstame medžiagą, jei tik mums rūpi, kas ir kur randama, kas iš ko Ir kaip gaminama, atkreipkime dėmesį Į Chemijos fakul tetą Vilniaus Universitete.

EKONOMISTŲ PARUOŠIMAS ia atitinkamas ekonomines discipiinas. gamy­ bos technologiją ir organizavimą, liaudies ūkio planavimą, matematiką, statistiką, įmo­ nių finansus ir kt. Prekybos ekonomikos spe cialistai ruošiami respublikos prekybos tvar­ kymui ir planavimui. Jie dirba valstybinėse ir kooperatinėse prekybinėse organizacijose, prekybos planavimo organuose, miestų ir ra­ jonų prekybos skyriuose, vadovauja preky­ bos ir visuomeninio maitinimo įstaigoms.

Greta bendrų ekonominių disciplinų, jie spe­ cialiai studijuoja prekybos^ekonomiką ir pre­ kybos įmonių organizavimą, prekių mokslą ir kitas savo profilio disciplinas.

Materialinio aprūpinimo ekonomikos (tie­ kimo) specializaciją įsteigta fakultete tik nuo 1959 metų. Šios srities ekonomistai dirba itin svarbų viso liaudies ūkio gamybinių, prekybinių žemės ūkio ir visų kitų šakų bei sričių aprūpinimo materialiniais ištekliais planavimo bei organizavimo darbą. Į jų dar­ bo sritį taip pat įeina ir daugelio respublikos įmonių produkcijos paskirstymas (realizavi­ mas).

Prekių mokslo specialistai — prekių žino­ vai, —- tai produkcijos kokybės saugotojai, kontroliuotojai ir- kartu prekybos organiza-

Prof. K. DAUKŠAS

atskirų įmonių bei įstaigų veikla. Kvalifikuo­ tų buchalterijos ir apskaitos specialistų iki šiol yra paruošta palyginti labai nedaug, to­ dėl respublikoje jaučiamas itin didelis jų po reikls.

Specialistų ruošimas VVU Ekonomikos m. fakultete vyksta stacionaro, vakarinio ir ne akivaizdinio skyriaus studijų formomis. Ka­ dangi ekonominės studijos yra susijusios su gamybos nažinimu. tai į stacionarą studijuoti (atsitraukus nuo gamybos) priimami tik turin tieji dvejų metų gamybinio darbo stažą. Ne turintieji tokio stažo stacionaro studentai pir­ mus metus yra nukreipiami į darbą įmonėse ir studijuoja vakarais. Nuo antrojo kurso stu deniai įsilieja į bendrą stacionaro studentų masę.

toriai. Jie dirba prekybos didmeninėse bazė­ se ir prekybos tinkle, be jų negali išsiversti ir materialinis aprūpinimas. Šios srities spe­ cialistų paruošimas labai artimas prekybos ekonomistų profiliui, tik su žymiai gilesniu technologiniu paruošimu. Jie studijuoja che­ miją. fiziką, prekių bei medžiagų pažinimą, dirba laboratorijose ir t. t.

Finansų ir kredito specialybė ruošia dar­ buotojus liaudięs ūkio finansams, pinigų ūkiui, mokesčiams, bankų veiklai planuoti bei tvarkyti. Dėlto jie studijuoja visų svar­ Be to studijų metu III ir IV kurso studen­ biausiųjų liaudies ūkio šakų veiklą bei pla­ tai ekonomistai išeina 56 savaičių gamybinę navimą ir atitinkamas finansines biudžeto, praktiką, kurios metu dirba įmonėse pagal mokesčių, bankų ir pinigų disciplinas. Bai­ studijų profilį. gusieji dirba rajonų ir miestų finansų sky­ Per pokarinius metus fakultetas paruošė riuose, bankuose, taupamose kasose, vadovau­ nemažą ekonomistų būrį. Tačiau spartus liau­ ja įmonių bei įstaigų finansų skyriams ir pan. dies ūkio vystymas-iS kelia didelį šios srities Buchalterijos ir statistikos specialybė už­ darbuotojų pareikalavimą respublikoje. Lin­ tikrina socialinio turto apskaitą ir kontrolę, kę studrjuotl visuomeninius mokslus, betarpiš­ be kurių neįmanomas planingas socialistinis kai susijusius su gyvenimu, ūkinį bei moks­ ūkis. Jie ruošiami dirbti įmonėse bei įstaigo­ linį darbą, nenusivils pasirinkę ekonomistą se. ūkinėse organizacijose ir statistikos or­ specialybę ir ras plačias ir palankiausias ga ganų sistemoje, tame tarpe ir finansų ūkyje, planuoti, tvarkyti ir revizuoti įmonių ūkinę- llmybes naudingai pritaikyti savo sugebėjifinansinę veiklą. Darbas turi daugiau—taUš,.5.tą.tant..komunistinę visuomenę. kontroliuojamąjį, pobūdį ir labiau susijęs’ su , .

J. PAULIŠKOMS

PLAČIAI, GRAKŠČIAI, IŠRAIŠKINGAI... .. . 1944 m. lapkričio mėn. 6 d. studentui J. Didvaliui vadovaujant, LTSR Švietimo Ministerijos salėje įvyko pirmasis koncertas. Tai buvo ansamblio gimimo diena.

1952 m. ansambliui ėmė vadovauti Vladas Bartusevi­ čius. Tik baigęs konservatoriją, pilnas jėgų ir sumany­ mų, naujasis vadovas ėmėsi darbo. Ansamblis buvo pa­ pildytas naujais nariais, buvo įsigyti nauji instrumentai.

Studentai su naujomis jėgomis ėmėsi darbo.

Rezultatai pasirodė netrukus: konkurso žiuri komisija nusprendė, kad Universiteto ansamblis pajėgus atstovau­ ti lietuvių liaudies menui lietuvių literatūros ir meno dekadoje Maskvoje. Už puikų pasirodymą ansamblis ap­ dovanojamas LTSR Aukščiausiosios Tarybos Garbės Raštu.

1955 m. ansamblio istorijoje įvyko reikšmingas įvy­ kis: ansambliečių P. Žvirblio ir R. Raudonio atliekamos lietuvių liaudies melodijos pirmą kartą nuskambėjo už Tarybų Sąjungos ribų — Lenkijoje.

Ateina 1957 metai. Ansamblis įtemptai ruošiasi kon­ kursui dėl teisės dalyvauti I- Visasąjunginiame jaunimo ir studentų festivalyje Maskvoje.

Ansamblis tapo Visasąjunginio festivalio liaudies an­ samblių grupės nugalėtoju — iškovojo aukso medalį ir I laipsnio diplomą, pralenkdamas keletą profesionalių kolektyvų.

Prieš akis — pasaulinis. Jo dainos liks neišdildomos ansambliečio atmintyje. Grįžo studentai namo, pasiryžę dar geriau mokytis, dirbti.

1958 metais, atliekant ansamblio 500-ąjį koncertą, LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsaku jam su­ teikiamas respublikos Nusipelniusio meno kolektyvo vardas. Tai buvo pirmasis taip aukštai įvertintas respub­ likoje saviveiklinis kolektyvas.

Tų pačių 1958 m. vasarą ansamblis išvyko į Kauka­ zą. Su lietuvių liaudies menu Užkaukazės visuomenę an­ samblis supažindino pirmą kartą.

Toks yra ansamblio kelias. Nuo mėgėjiško kolektyvo jis išaugo iki stipraus savo istoriją ir tradicijas turinčio kolektyvo, kuris sugeba pasiekti pergales ne tik respub­ likos, bet ir visasąjunginėje scenoje. Tai daugelio lais­ valaikio valandų darbo rezultatai. Dirbti nesigaili nei studentai, nei vadovai. Visi siekia, kad lietuvių daina ir šokis skambėtų plačiai, grakščiai, išraiškingai.

O. RUKŠĖNAS

Diriguoja VL. BARTUSEVIČIUS.

1940 m. sausio mėn. 17 d.

Sninga. Dangstydamiesi nuo sniego ir vėjo Į studentų na­ mus — dabartinį „Taurą“ — būreliais traukia studentai.

Pravėrę salės duris jie nedrąsiai žvalgosi — kur čia tas „maestro Kaveckas“, tokiu laiku sugalvojęs įkurti chorą.. . Iš pradžių jų buvo 67, po kelių repeticijų — jau daugiau kaip 100. Parepetavę 10 dienų, jie pirmąkart išėjo į sceną. Tai ir buvo pirmasis ką tik užgimusio kūdikio žingsnis. Vėliau žingsniai kasdien tvirtėjo. Juos pakvietė respublikos radijas, visuome-

AKADEMINIS CHORAS nė. „Mes dainuojame ne sau, mūsų šūkis — menas visiems žmonėms", — nusprendė choristai, kai Lietuva buvo priimta į TSRS sudėtį. Tada chorul vadovavo Antanas ličiukas.

Treji okupacijos metai — trys tušti lapai choro istorijoje. Universitetas uždaromas, Studentų daina nutyla. 1944 m. Ruduo. Mažytė, išdaužytais langais auditorija. Prie

iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiriiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiHiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

Teatrin^ studija

j i ma i

Rankinis

mėgiamiausias

Universiteto merginų žaidimas.

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ SPARTAKIADA PRASIDĖJO RANKINIS — ANTROJI VIETA Kelias dienas Kaune tęsėsi aukštųjų mokyklų sporto klubų rankininkų varžybos.

USK moterys ir vyrai užėmė II vietą. Moterys pralai­ mėjo ŽŪA (5:8), o vyrai — KPI. ŠAUDYMAS — LABAI GERAI Praėjusiais metais Universitetą baigė visa eilė pajė­ gių šaulių. Ir šiemet kai kurie sporto mėgėjai su nepasi­ tikėjimu žiūrėjo Į mūsų šaulių komandą. Tačiau visų nu­ stebimui USK Šiauliai aukštųjų tnokyklų spartakiadoje iš­ kovojo pirmąją vietą.

sienos sustojo pirštinėtų, kepurėtų studentų būrelis. Jų daugelis dar paraku kvepiančia miline apsisiautę susirlnko į atkurto Universiteto choro pirmąją repeticiją, 1945 metų respublikos choro varžybose — antroji vieta, 1946 m. Dainų šventėje — pirmoji vieta. Nuo tada akademinis choras niekam nenusileidžia. Jo dainos skamba ir Vilniaus darbininkams, ir

lietuviškosios divizlji riams, ir rinkėjams i tuose. Jos dar ir dar mos Iškilminguose mii se. Vėl pirmosios vieti liejlnėje 1955 m. Dalu tėję, respublikiniame ir studentų festivalyji važiuokite pas mus“, čia Rygos ir Tartu sti „Nekantriai laukiame — rašo minskiečial.

Taip, Nusipelnęs mi lektyvas — Akademiii ras randa draugų ir j už mūsų respublikos ij

Džiugios žinios apie Uni­ 1958 m. jie iškovojo IV versiteto sportininkų laimėji­ vietą. mus pasigirdo jau 1945 m., 1959 m, jie iškovojo IV kai komjaunimo organizacijos vietą. iniciatyva buvo įkurtas spor­ Tos rankininkų kovos vyko to būrelis, vėliau peraugęs į TSRS pirmenybėse. O Lietu­ sporto klubą — USK. Nuo vos čempiono • vardą vyrų šio momento sportinis gyveni­ rankinio komanda iškovojo net mas Universitete pasidaro keturis kartus iš eilės: 1956, daug gyvesnis, masiškesnis, 1957, 1958, 1959 m. m. kasmet vykdoma vis daugiau Džiugino ir Universiteto ir daugiau varžybų. Dalis jų stalo tenisininkų pergalės.

Alg. Saunoris — daugkarti­ tampa tradicinėmis. , USK,j partinei, komjauųimo nis TSRS čempionas, N. Ra­ manauskaitė — TSRS čempioir profsąjungos organizacipadedant, joms, Rektoratui tampa vienu iš pajėgiausių sporto kolektyvų ne tik VIIniuje, bet ir respublkoje. Klu­ bo narių Saunorio, Baltakio ir Neseniai Ekonomikos kt. pergalės išaukština Uni­ mokslų fakultete įvyko stei­ versitetą ne tik Lietuvoje, bet giamasis žvejų-mėgėjų sek­ ir toli už jos ribų. Tegul apie cijos susirinkimas. Susirin­ kime dalyvavo dėstytojai, tai kalba konkretūs faktai: studentai, administracijos 1957 m. rankininkai iško­ darbuotojai.

Lietuvos TSR Žūklės Fevojo VI vietą.

nė, V. Baltakis — šalies pir­ menybių prizininkas ir TSRS čempionas studentų tarpe.

USK stalo teniso rinktinė (V. Sirutytė, O. Cibulskytė, V. Baltakis, R. Saulytis, V. Ce- . kuolis) — TSRS Aukštųjų mokyklų 1957 ir 1958 m. čempionas.

USK rankininkai žaidė su Čekoslovakijos sportininkais, siu lenkais ir vengrais. Spor­ tiniai ryšiai palaikomi su Maskvos, Leningrado, Minsko, Tbilisi, Rygos, Tartu, Talino ir kitų Aukštųjų mokyklų sporto kolektyvais.

M. MACEŽINSKAS I

mėgėjų sekcija

RANKININKAI-VILNIAUS ČEMPIONAI Baigėsi Vilniaus miesto rankinio (7X7) pirmenybės, ku­ riose dalyvavo trys vyrų ir dvi moterų komandos.

Vyrai be didesnio pasipriešinimo įveikė Pedagoginį Institutą. Nugalėtoją turėjo išaiškinti USK ir GKG dviko­ va.

Gerai sužaidusi USK vyrų komanda susitikimą laimėjo 16:13 ir tuo pačiu iškovojo teisę dalyvauti respublikos stipriausių komandų turnyre.

V. Vygontas

deracijos pirmininkas drg.

A. Šaulys supažindino su žūklės įstatais, ragino žve­ jus griežtai kovoti su tai­ syklių pažeidėjais, brako­ nieriais. Po to buvo sudary­ ta 9 žmonių valdyba. Sek­ cijos pirmininku išrinktas A. Nevinskas.

A. Zubavlčius

Centrinis dramos I pradėjo dirbti prieš rius metus. Jeigu džioje tai buvo ne grupė, tai šiuo metu būrelis — didelis, kolektyvas, neapsiri tis vodeviliais ir veiksimais veikalais. : Mūsų režisieriai deminio Dramos teat toriai. Ypatingo pa mo susilaukė akt. A. no pastatyta rumunų maturgo Mušatesku „Titaniko valsas“, a Meškausko sureži Lermontovo „Den Tarybų Lietuvos aui . mokyklų konkurse pirmąją vietą.

Dramos būrelio ko vas pasirodo ne tikta sų studentams, bet i gastroliuoj a po resps Naujausi būrelio d Rozovo pjesė „Gero I Korneičiuko pjesė ,1 nas Krečetas“, V. B. komedija „Viskas pel ią vakarą“.

Daugelis veikalų s sisekimu buvo šuva sostinės visuomenei Akademinio Dramos scenoje.

Z. GarunkS

IMTYNĖS Pasibaigė tarpfakultetinių imtynių pirmenybės. i šiai pasirodė Medicinos fakultete sportininkai. Jų M sudarė 13 imtynininkų.

Taškų komandos surinko sekančiai: 5 EMF — 21 ta 1. MMF — 64 taškai 6. GMF — 14 tas 2. FMF — 28 taškai 7. IFF — 10 tašD 3. ChMF — 28 taškai 4. TMF — 22 taškai

GMF ŠAŠKIŲ PIRMENYBĖS Pasibaigė ilgiau kaip mė­ nesį trukusios Gamtos mokslų fakulteto 1960/61 m. m. ko­ mandinės individualinės šaš­ kių pirmenybės. Jose dalyva­ vo visų kursų komandos, ku-

Gimnastikos varžybos ■ Praeitą savaitę varžėsi' septynių fakultetų gimnastai.

Geriausiai pasirodė fizmatai, surinkę 504,04 balo. Antroje vietoje pagal surinktų balų skaičių buvo medikai (446,0). trečioje — IFF gimnastai (325. 845).

Skaitlingiausiai varžybose dalyvavo FMF studentai — jų komanda susidėjo iš 13 žmo­ nių.

V. Lašas L V 07136

rių sudėtyje buvo po keturis šaškininkus. Varžybos vyko taškų sistema.

Pagrindinė kova dėl ko­ mandinio pirmavimo vyko tarp IV kurso ir diplomantų komandų.

Geriau pasirodė diplomantai (V. Radžiūnas, A. Kartavičius, Z. Stanevičius ir A. Šakalys). Jie, surinkę 40,5 taško iš 64 galimų, iškovojo pirmąją vietą. Ketvirtakursiai liko antri, trečioje — antras kursas.

Individualiai fakulteto šaš­ kių čempiono vardą iškovojo geogrąfas-diplomantas V. Ra­ džiūnas, nepralaimėjęs nė vie­ nos partijos.

Septyni dalyviai įvykdė atskyrių reikalavimus.

H. Riauba

Rinko ir spaudė LKP CK La ikraščių ir žurnalų leidykla. Redakcijos adresas: Universl

Neseniai vykusio fetėje miesto gatvė: vietskaja Litva“ U prizui laimėti, USK atlečiai buvo treti.

Nuotraukoje mal Zaiklną-Barakūnien!

IV k.) perduodanti lę M. Grigaičiui III k.).

Redaktorius V. D1 teto 3. Telefono Nr. 7-79-17 Nr. 02306