Jau ir sesija
Visų šalių proletarai, vienykitės/
Teisės fakultete pagal žiemos sesijos rezultatus geriausias yra III kursas. Jame tik — 13 žmo nių, tačiau visi stropūs studen tai. Tai L. Jarašiūnaitė, V: Šer mukšnis, O. Kemeklytė, A. Povilaikaitė ir kt. Gerai mokosi ir aktyviai da lyvauja visuomeniniame darbe II kursas. Tai fakulteto komjau nimo organizacijos sekretorius VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO J. Žilys, VVU studentų profkoREKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS miteto pirmininko pavaduotojas KOMITETŲ ORGANAS V. Sviderskis, draugovės štabo viršininkas Alg. Cibulskas, R. Butkevičius ir kt. Po žiemos se 1966 metų birželio mėn. 1 d. | o vad EINA NUO 1950 METŲ KAINA 2 KAP. sijos II kurse buvo 11 stu Nr. 17(564) dentų, kurie išlaikė egzami nus vien penketais. Jau buvo svajota apie geriausios grupės vardą, bet mums sutrukdė lan komumas. Juk tokie studentai, kaip V. Meidus pas mus tik eg zistuoja, o ne studijuoja. Jis ne Tai buvo ne oficialus posėdis ir ne kažkoks ypatingas lanko paskaitų, blogai mokosi, o disputas, kurio metu būtų buvę stengiamasi išsiaiškinti šiuo per egzaminų slenkstį praeina laikinio jaunimo problemas. Tai buvo paprasčiausias, draugiš kas pokalbis. Tą gegužės 28 dienos vakarą kalbėjosi senasis ir tik „išmaldos prašydamas“. dabartinis Universiteto komjaunimo aktyvas. Pažvelgdamas Vertėtų paminėti studentą St._ atsakymus į anketas, kurių pagrindiniai klausimai bu Muckų. Žmogus visapusiškas — vo: „Tuometinio komjaunimo gyvenimas“ ir „Kaip mes įsivaiz duojame dabartinį komjaunuolį“, Filosofijos katedros dėsty Stasys domisi ir menu, ir litera tojas J. Karosas pateikė keletą minčių. Susumavus jas, ga tūra, aplanko geriausias operas, lima padaryti i$vadą, kad tuometinis komjaunimas daugiausia kinus, teatrus, nors pagrindinį dėmesio skyrė politiniam mokymuisi ir savo dalyko išsamiam studijavimui. Greta to, labai dažnai aktualiomis dienos temomis dėmesį skiria mokslui. buvo rengiami disputai, kuriuose aktyviai dalyvaudavo Partijos Tik pirmame kurse savotiškos ir Vyriausybės atstovai. Tuometinio komjaunimo darbo forma nuotaikos. Nors geriausi studen dažniausiai buvo revoliucinio-romantinio pabudžio, kas kartais privesdavo prie vienokio ar kitokio karštakošiškumo, o kartais, tai, kaip C. Blažys, A. Grigaliū nuosekliame aktyvo darbe šmėkštelėdavo netgi išsišokimų. Ta nas, A. Urmonas, V. Gruodytė, J. čiau visa tai nesudarė komjaunimo gyvenimo esmės, nes senes Mačiulionis ir kt. stengiasi neat niosios kartos komjaunimas žinojo, kur ir su kuo eina. Pirmo siose organizacijose nebuvo žmonių, tapusių komjaunuoliais dėl silikti moksle ir gerai lanko pa vienokių ar kitokių išskaičiavimų. Tuomet į komjaunimą atei skaitas, tačiau yra tokių, kurie davo tyros sąžinės ir tvirtų, kartais netgi perdaug kategoriškų nelanko paskaitų ir nesiruošia įdėjų žmonės. Šiuolaikinis komjaunimas, kalbant anketų mintimis, turėtų seminarams. remtis šiuolaikinio studento gyvenimu, o komjaunuoliški princi IV kurse buvęs pirmūnas Z. pai turėtų būti įteisinami, remiantis aplinka, o ne primetami jai. Vienintelis ir pagrindinis dabartinio komjaunimo trukumas Namavičius sesiją pradėjo ket yra tas, kad labai dažnai mūsų organizacija nesugeba laiku su vertu. Suprantama, priešpaskuti gauti esminių šiuolaikinio gyvenimo problemų, todėl daugelis niai metai, o visos įskaitos ■— ir slysteli į abejingumą arba nepagrįstą ir naivų nihilizmą. Kar tais, buvo pabrėžiama anketose, musų marksistams trūksta diferencijuotos. Aktyviai dirbant marksizmo. Gana dažnai pastebimas žmonių, komjaunimo akty visuomeninį darbą, įveikti tokį vistų, dvilypumas, darantis ypač didelę žalą visos organizacijos barjerą, palyginti, gana sunku. autoritetui. Jeigu kalbėsime pavyzdžiais, toks žmogus gyveni me būna paprasčiausias Petras, o belieka jam tiktai įkopti į Tiems, kurie praleidinėjo pa tribūną — ir tas žemiškas Petras staiga tampa Petraičiu, para skaitas ir nelankė seminarų, ten dišku, neliečiamu ir absoliučiai teisiu. Kyla klausimas, koks gi iš tikrųjų turi būti komjaunimo ak ka rimtai susirūpinti. tyvistas ir pagal kokius kriterijus mes turėtume jį vertinti? Gal V. Stanevičiūtė, jis turi būti kažkoks ypatingas žmogus? Gal kitoks negu mes II k. teisininkė visi? Tačiau Antikos laikai yra seniai praėję ir legendas apie
Didelių darbų pradžia
„DVIDEŠIMTAS AMŽIUS“ — taip pavadintas vilniečio Ed. Žiauberio lino raižinys, skirtas tarybinių žmonių laimėjimams, tyri nėjant Mėnulį.
^CCCCCCCOSCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCC^^
Tarėsi SMD aktyvas jvyko Universiteto Studentų prašyti aukštesnių žinybinių in Mokslinės draugijos išplėstinis stancijų, kad skirtų studentams posėdis, kuriame dalyvavo fa nors ir nedideles paskatinamą kultetų SMD moksliniai vado sias pinigines premijas. Be to, vai: doc. S. Pavilionis (MF), už gerus mokslinius darbus nu doc. K- Grincevičius (MMF), matyta saikingiau skirstyti doc. A. Širvaitis (FF), doc., GARBĖS raštus. S. Ginaitė (EF), doc. V. UrbuBuvo aptarta, kaip geriau tis (IFF), doc. I. Moreinas būtų galima pasiruošti artėjan(TF), dėst. V. Rančelis (GF), čiai XIX SMD mokslinei konfe fakultetų Studentų Mokslinių rencijai. Daugelis posėdžio daly draugijų pirmininkai, partinio vių nusiskundė dėl nevykusio komiteto atstovas doc. V. Kvik tezių vertimo (trūksta kvalifi lys ir centrinės SMD Tarybos kuotų kalbininkų), Galutinai nariai. paruošti tezes turėtų padėta Kažkodėl į posėdį nesiteikė kalbų katedros. atvykti Ekonomikos ir Fizikos Programą ir tezes numatyta fakultetų SMD pirmininkai išleisti atskirais leidinėliais. B. Mažylyt ė ir J. Vaitkus. Iš XIX SMD konferencijai ruo centrinės Tarybos narių be pa šiasi visų, fakultetų Mokslinės teisinamos priežasties nedalyva draugijos. Gamtos fakulteto at vo G. Kavaliauskaitė (MMF) ir stovai numatė pateikti 74 pra S. Valesas (FF). Nedalyvavo nešimus, Istorijos ir filologijos posėdyje niekas ir iš komjauni fakulteto — 52, fizikai ruošia mo komiteto narių. 40 pranešimų, chemikai ir me Buvo konstatuota, kad per dikai — po 30, ekonomistai — mažai dėmesio studentų moks 20 ir 8 pranešimus ruošia teisi liniam darbui skiria Medicinos ninkai. ir Ekonomikos fakultetų kated SMD pirmininkai ros, Teisės fakulteto Valstybi-, ikiFakultetų š. m. birželio 15 dienos prinės teisės bei Valstybės teisės valo užbaigti ruošti tezes ir jas teorijos ir istorijos katedrų ve pristatyti centrinei SMD tary dėjai, Medicinos fakulteto parti bai. nis ir Gamtos fakulteto kom — Visuose fakultetuose, bus jaunimo biurai. Kartais yra rodoma gera entu organizuojamas agitadktis-proziastų iniciatyva, bet ji nėra pagandinis darbas, — faž&nėjo pirmininkas J. Alekpalaikoma didesnio kolektyvo, SMD —- CT ,r............. — -• jaučiamas pasyvumas, kartai^fandravičius. — Iš SMD veiklos dėstytojas arba aspirarttas „kra- paruošime agitacinius stendus, aktyviau dalyvausime daugiatitosi“ jam pavesto darbo. r— Reikėtų studentų moksli ražiniam laikraštyje. Studentų nius darbus plačiau įtraukti į meilę moksliniam darbui reikia katedrų tematinius planus, — skatinti nuo pat pirmo kuiso. pažymėjo kato&jęs doc. V. Kvik Mokslinių būrelių, Tarybų u lys. — Jeigu katedros skirtų dė SMD biuletenių ledimo vadovus mesio didesnei kontrolei, tik reikėtų parinkti iš anksto. Artėja vasaros atostogos. Rei riausiai suaktyvėtų ir būtų na šesnis studentų mokslinis dar kėtų, kad studentai mokslinę bas. mintį aktyviau neštų į mases. Reikėtų studentams suteikti Pernai tik Medicinos fakulteto daugiau privilegijų. Jeigu iki šiol studentai perskaitė 80 su vir gerą mokslinį darbą parašiusie šum paskaitų. Kituose fakulte ji turėjo teisę dalyvauti sąjun tuose mokslo ir technikos žinių ginių respublikų SMD konferen skleidimo darbas buvo apleis^ cijose, tai šiuo metu, buvo pa tas. siūlyta, baigusiems Universitetą J. GIRAITIS (Mūsų koresp.) suteikti pirmenybę į aspirantūrą,
Kaip ruošiasi neakivaizdininkai Universiteto studentams-neakivaizdininkams egzaminų sesija jau prasidėjo. Norėdami sužino ti, kaip jie pasiruošė sesijai, pa prašėme Universiteto prorektorę neakivaizdinio mokymo reika lams drg. A. Vygantienę atsaky ti į kelis klausimus. —• Šiuo metu, — kalbėjo pro rektorė, — Universiteto neaki vaizdiniame skyriuje mokosi 4882 studentai. Sis skaičius at rodo gana didelis, tačiau dar la bai daug studentų-neakivaizdininkų dėl vienų ar kitų prie žasčių Universiteto nebaigia. Kai kurie studentai, įstoję į Universitetą, visai neatvyksta į egzaminų sesiją. Kiti nesugeba iš laikyti egzaminų ir renka įsisko linimus. Kadangi skolininkams sekančių sesijos egzaminų laiky ti neleidžiama, neakivaizdininkų eilės retėja. Kalbant apie pažan gumą, tenka pažymėti, kad tik 25 procentai visų studentų-neakivaizdininkų mokosi be įsiskolini mų. Daugelis neakivaizdininkų nu siskundžia vadovėlių trūkumu. Nors Universitetas ir ruošia ne akivaizdininkams skirtus metodi nius nurodymus, programas, pa skaitas, tačiau visų neakivaizdi ninkų aprūpinti literatūra neįma noma. Labai blogai, kad kai kurie studentai-neakivaizdininkai mo kosi visai ne toje specialybėje, pagal kurią dirba. Studijuojami dalykai jiems yra sunkiai su prantami, kas ir atsiliepia pa žangumui. Ateityje į Universite to neakivaizdinį skyrių numato ma priimti tik tuos, kurių dar bas gamyboje derintųsi su pasi rinktąja specialybe. Nuo sekančių metų Ekonomi kos fakulteto neakivaizdiniame skyriuje numatoma atidaryti sta tistikos specialybę. V. MARTIŠAUSKAS
stebuklinguosius antžmogius netgi vaikai laiko pasakomis. To dėl ir „komjaunimo aktyvistas Universitete turi būti lygiai toks pat, kaip ir visi kiti studentai, tiktai, gal būt, jis turi pasižy mėti didesne iškalba, aštresniu mąstymu ir blaivesniu tikrovės suvokimu“ (A. Burkauskas). Kalbėdama pirmoji studentų komjaunimo organizacijos komi teto sekretoriaus pavaduotoja F. škliarskaitė, trumpai papasako jo Universiteto komjaunimo organizacijos istoriją. Prisimindama 1940 metus, jinai apžvelgė tuos didžiulius sunkumus, kuriuos teko nugalėti priešakiniam negausiam jaunimo būriui. Universitetas iš Kauno į Vilnių buvo perkeltas 1940 m. sau sio mėnesį. Iki Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje teko pa dirbėti pogrindyje. Po to teko padėti pravesti nacionalizaciją, organizuoti rinkimus į Liaudies Seimą ir į Aukščiausiąją Tary bą. Juk mažytė Universiteto komjaunimo organizacija buvo pati pirmoji ir veikliausia visoje respublikoje. Musų kartos vardu žodį tarė XV VLKJS suvažiavimo dele gatė Skirmantė Janutaitė. „Forumo, kuriame atstovavo 46 Lie tuvos komjaunuoliai, — kalbėjo ji, — atmosfera buvo iš tik rųjų labai pakili ir, kai kuriais atvejais, šiek tiek atitrūkusi nuo tikrovės. Be abejo, įtakos tam turėjo gausios užsienio jauni mo organizacijų delegacijos, dėl kurių mes ir negalėjome išsa miai pasikalbėti ne tik apie musų pasiekimus, tačiau ir apie trukumus, kurių, deja, yra kiekvienos, tegul ir pačios geriau sios organizacijos darbe. Kalbėdama konkrečiai apie mūsų Uni versiteto komjaunimo aktyvo darbą, galiu pridurti tik tiek: be principingumo, be reiklumo, mes turime taip pat būti atviri Ir nuoširdūs, nes kaip tik kiekvieno atvirai iki galo išreikštos mintys padėtų mums teisingai suvokti viską, kas taisytina ir kas neigtina musų komjaunimo organizacijos gyvenime“. Toliau apie buvusį ir dabartinį komjaunimą, apie aktyvistų darbą kalbėjo medicinos mokslų kandidatas V. Norkus, medi cinos mokslų daktaras C. Vikšraitis, Filosofijos katedros vedė jas doc. E. Meškauskas ir daugelis kitų. Visus, tiek šen ?sn ingius kartos atstovus, tiek ir dabartinį aktyvą jaudino tos pačios problemos, aktualios ir opios, reikalaujančios racionalaus Ir teisingo sprendimo. Pokalbis baigėsi. Prasidėjo individualūs pašnekesiai. Plūs telėjo muzika. Studentų kavinėje ėmė suktis poros. Vakaras tapo panašus į bet kurį kitą jaunimo organizuojamą vakarą* Skir tumas buvo gal tik tas, kad greta musų, jaunų ir besišypsan čių, buvo jie, senesniosios kartos atstovai. Jeigu kas nors manote, kad po šio pokalbio komjaunimo aktyvistams viskas paaiškėjo, kaip sakoma, prašviesėjo akys Ir nebeliko jokių ginčytinų problemų, — klystate. Sis susitikimas iškėlė dar daugiau opių ir jaudinančių klausimų ir supynė juos į didelę, ne taip lengvai teišnarpliojamą painiavą. Jeigu jūs paklaustumėte, ar davė šis pokalbis naudos, — atsakyčiau: „Taip. Davė.“ Ir sprendžiamus, ir užmirštus, Ir reikalaujančius sprendimo klausimus lis iškėlė tiesiog į dienos šviesą, ir paliko juos aikštėje tam, kad kiekvienas aktyvistas rimtai susimąstytų ir pabandytų rasti teisingą atsakymą. Juk mąstymas ir tiktai mąstymas yra visų didelių darbų pradžia. R. URBONAS (Mūsų koresp.)
Trečiasis lapkričio sekmadienis — Universiteto komjaunimo aktyvo diena Gegužės 28 dieną įvyko buvusio ir dabartinio Universiteto kom jaunimo aktyvo susitikimas, kuriame dalyvavo drg. drg. J. BARZDAITIS, A. BUTKUTE-RAMEUENE, G. DIENYS, E. GRIŠKŪNAITE, J. JARMALAVIČIUS, J. KAROSAS, C. KUDABA, C. LADUKAS, R. MALIŠAUSKAS, E. MESKAUSKAS, P, MIKUTSKAS, V. NARKUS, J. NEKROŠIUS, J. REPŠYS, J. ROZINA, E. STIMBURYTE-TREINIENE, F. ŠKLIARSKAITĖ, C. VIKŠRAITIS, P. VITKAUS KAS, R. TRIMONIS, Universiteto ir fakultetų komjaunimo komi tetų nariai. Susirinkusieji nutarė rinktis kiekvienų metų lapkričio trečiąjį sekmadienį. Ši data paskelbta UNIVERSITETO KOMJAU NIMO AKTYVO DIENA.
z 2 P81-
/%^*2h^*^*/*/*'*?*/*?*/*/*/*,*^/*/**
j966 metų biržė! lo mėn. 1 d.
TARYBINIS STUDENTAS
V*
'M.'
Ateina neiųjų balsas GI f / ?
Iš didelio pluošto eilėraščių, susikaupusių „TARYBINIO STU DENTO" redakcijos stalčiuje, patraukia Jurgio Kunčino ciklas „Rudens vaivorykštė". Nors ne visi eilėraščiai pavykę, tačiau bendras įspūdis labai šviesus. Autorius turi neabejotinų poeti nių gabumų (mūsų amžiuje, ka da į poeziją braunasi diletantiz mas, poetinio talento kibirkštėlė turėtų būti bene pirmuoju krite-
Svečiuose Gegužės 14 d., kada mūsų lietuvių kalbos būrelis šventė savo 20-ąsias metines, man te ko dalyvauti Šiaulių K. Preikšo v. Pedagoginio instituto X stu dentų mokslinės draugijos kon ferencijoje. Mus pakvietė lietu vių kalbos ir literatūros sekcija (sekcijos vadovas — Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas vyr. dėst. č. Grenda). Pirmųjų pranešimų išklausyti neteko, nes konferencija prasi dėjo gegužės 13-tą. Antrąją konferencijos dieną buvo per skaityti 7 pranešimai — jų tar pe ir manasis — „Debeikių tar mės balsių fonologinė sistema". Kadangi darbas yra parašytas, remiantis fonologijos metodu, kuris Šiaulių studentams yra' dar didelė naujovė, aišku, neap sieita ir be klausimų. Seimininkai daugiau yra lin kę i literatūros ir metodikos mokslus. Daugiausia pranešimų ir buvo iš metodikos. Klausantis literatūrinių darbų, į akis krito tai, kad visuose pranešimuose nagrinėjami šių dienų rašytojų kuriniai, rašyto jų kūryba siejama su jauno žmogaus asmenybės ugdymo problema. Malonu buvo jaus ti, kad auditorija nėra abe jinga pranešėjų kalbai. Buvo taisomos netgi tokios tarminės tarties klaidos kaip trumpų bal sių pailginimas. Apskritai, Šiau lių kalbininkai skiria daug dė mesio kalbos praktikai: rašo straipsnius kalbos klausimais, kuriuos skelbia Instituto sien laikraštyje ir kalbos kultūros sąsiuviniuose. Ateityje jie žada daugiau domėtis dialektologija. Institutas palaiko ryšius su ki tomis aukštosiomis mokyklomis, skaito pranešimus Tartu, Mask voje, Kijeve ir kituose miestuo se. Norėtųsi, kad ir mūsų Lietu vių kalbos būrelio ryšiai kiek prasiplėštų, žinoma, ateinančioje konferencijoje mes lauksim atsa komojo vizito iš Šiaulių. Bet ar nevertėtų mūsų būrelio valdy bai aktyviau bendradarbiauti su Rygos ir kitų universitetų kal bininkais. Aišku, kad bendros kalbos netrūktų. O. BALIUKAITĖ
f t
rijum...). Nuoširdus jausmas, Poetinės instrumentuotės skur gaivumas ir spalvingumas — dumas čia oražudo jausmo tiesą; Palauki, mano Grėjau, Jurgio Kunčino poetinės pasaulė O aš — linksma Asol. . . jautos bruožai: Tikėk, man įkyrėjo Šilai pakvipo bruknienojais. Šilai kažką slaptingai kliedi. Rudens paletė tau po kojom, Marga paletė — miško žiedas.
f
i i t 4 i f i f i f
Ramybė, kaip lig šol.
Aš noriu plaukt per audrą Su burėm raudonom. . .
Daug rašo K. Antanavičiūtė, Ir atsidaro miško akys. Ir akyse pražysta gėlės. tačiau jos eilėraščiams smarkiai Ir susilieja miško spalvos kenkia gimnazistiškų temų trak Į abstrakčiausią akvarelę... Autoriui belieka tik puoselėti tavimas, niekaip nepavyksta iš šį spalvinės tapybos būdą ir nenu vengti sentimentalumo, o kartais sileisti j tokias „madingas" im — ir banalybių. Jai gręsia eilia kalystė. Štai jos eilėraščio „Akys" provizacijas: pradžia: Tada atbėgsiu per drumzlinas balas Į tavo kambario kišenę, Ir ištempsiu tave j pilną ozono orą. Ir tada aš tau aiškinsiu braižomąją geometriją. ..
2
2. LIETUVOS ŠVEICARIJOJE
f
„Tarp daugybės ežerų, šynų ir smėlio kalnelių, prieJ plento, poroje kilometrų nuo Latvijos sienos, stovi apmiręs,. f aplūžęs apskrities miestelis,. f kurį iš trijų šonų apsupa gra■ t žūs ežerai“, — rašė buržuazi. f f nis laikraštis. „Lietuvos Kamčatka“ — f taip šį gamtos palaimintą kraštą vadino smetoninė in f teligentija. Ir iš dalies ji bu f f vo teisi. „Apskritai paėmus, šių die /f nų Zarasai gyvena merdėjimo f laiką. .. Zarasai jokių preky f bos bei pramonės perspekty f vų ateičiai neturi, ir todėl f apie jo plėtojimąsi sunku kas t nors spėlioti“, — gedulingai ff bubeno knyga „Lietuvos mies f tai“, išleista buržuazijos vieš f patavimo metais Lietuvoje. f O „Lietuvos Aidas“, 1939 m. i balandžio 26 d. išspausdino f tokią' žinutę: „Apskrities sa f vivaldybė neseniai surinko f žinias, kad visoje Zarasų f apskrityje gyvenamųjų namų ; be dūmtraukių dar yra 65, kuriuose gyvena 231 žmo-
Mes galim širdžiai verkiant juoktis, Nuspalvint plaukus ar blakstienas. Kaip gera, kad lig šiol nemokam Akių mes perdažyt nė vienas.
J. Kunčinui savo maniera ar timas J. Bučys. Deja, jis dar daž Tos liūdnos, sielvartu aptekę nokai nesuranda savos poetinės (Tur būt, nemaža jo turėjo). O šitos — giedros prisimerkę intonacijos, o atkartoja kažką iš Kovoja laukuose su vėju. .. P. Širvio. Tačiau jo kūryboje jau Vargšės akys! galime surasti tikrai poetiškas ei Pirmuosius žingsnius poezijoje lutes, kaip būsimos poetinės gy bando žengti T. Jovaiša, V. Mor vybės ženklus: Plakas gervių laiškai kūnas, V. Monstvilaitė, J. Jakežalsganam vandeny... laitytė, A. Katkus. Apie jų eilė raščius dar ir sunku kalbėti. .. .Vėjas siūbteli einant Lazdynų dulksna.. . Pvz., A. Katkus jau kelinti metai J. Bučiui, kaip ir J. Kunčinui vargina redakciją tokiais „mairone visada pavyksta tokias poeti niškais" posmais: nes detales suvienyti į tikrą, Kur tu bėgi. Skubi, daugiabriaunį poetinį jausmą. Pasakyk, Jei gali, Jiems dar stinga vidinės poetinės Kur nurims energijos. Tavo vandenys sraunūs? R. Urbonas, „TARYBINIO STU Ar sustos jie DENTO" skaitytojams pažįsta Staiga mas iš paskelbtų eilėraščių ir ap Lyg nutrūkus daina, Ir tik aidas primins, sakymų, parašė nedidelę lyrinę Kad Ji baigės. . . poemėlę „Tas mano pasaulis". Per dideli Maironio mylėtojai Jaunas poetas jau turi suforma vęs vidinį savo minčių ir jausmų taip rašė ir prieš 50 metų... Pagrindinės jaunųjų problemos pasaulį, savo poetinę problemati ką (tiesa, ji nelabai nauja). Deja, būtų — diletantizmo pavojus (į poezi poemėlei stinga ryškesnių, švie žesnių įvaizdžių, poetinio glaus ją braunasi pilkumas, vidutiniš tumo. Savito poetinio regėjimo, kumas, rašinėjimas dėl rašinėji poetinės formos dalykams R. Ur mo), poetinės asmenybės pasyvumas bonas turėtų kreipti daugiau dė mesio. Niekas taip neatstumia (jaunatviško ryžto ir veržlumo stoka), nuo poezijos, kaip pilkumas. poezijos specifikos nesuvoki Kiti autoriai mažai rūpinasi poetine „technika". Baltųjų eilių mas arba nepaisymas (formos da antplūdis pasiekė savo — taisyk lykai). Paradoksalu, tačiau dideliame lingai rimuoti daugeliui tiesiog gėda... A. Kurpaitytė, kuri turi pradedančiųjų būryje pasigenda neabejotiną poetinį jausmą, rašo: me žmonių, kurie tikrai norėtų būti poetais. Vidinę būtinybę ra Ir vėl man neramu žvaigždutėm snaigės virsta.. . šyti, deja, turi nedaugelis. Ir kartais man baugu, O kartais linksma linksma. S. GEDA
J
f pu. f
t t t j * j * j * t f f !
J J
NIKAITĖS KAPO. AUTORIAUS nuotr.
Zarasai — Lietuvos Šveica rija — turistų ir poilsiautojų rojus. Gamta dosniai apdova nojo šį Lietuvos kampelį eže rais, kalvomis, pušynėliais, iš dabino slėniais ir upėmis.
O melsvi Zarasų ežerėliai, Tarp kalnų ir kalnelių įkritę, Jus kaip mėlynos ilgesio gėlės, Kurių aš negaliu nuraškyti. . .
Kur ėjau, keliavau, kur blaškiausi, Nė kelių, nė takų nesurinkti. . . Tiktai čia ir berželiai balčiausi, Ežerėlių vilnim išsltrinkę. . .
! Taip šį kraštą apdainavo f poetas Kostas Kubilinskas. ; Zarasai, kaip ir visi mies f tai, turi savo praeitį, dabartį
t
ir ateitį.
L
Neatpažinti šiandieną gra žiųjų Zarasų. Jau pirmaisiais Tarybų valdžios metais buvo pradėta rūpintis miestu. 1940 m. spalio 15 dieną atidaryta pradinė mokykla suaugu siems, kurią ėmė lankyti šim tai beraščiu zarasiečių. 4757 beraščiai! Toks buvo buržua zijos palikimas Zarasų ap skrityje. Tą patį mėnesį pra dėjo veikti darbininkų jauni mo vidurinė mokykla. Prasi dėjo gyvenamųjų namų sta tyba. Zarasai pradėjo antrąją savo jaunystę. Tačiau per metus kalnų nenuversi. O čia dar karas. Jis ypač palietė Zarasus. Gaisrai nusinešė di desnę pusę atgimusio miesto, šimtai šeimų liko be pasto gės, be duonos kąsnio. Nuti lo karo audros, atėjo žmonės prie didžiulės pelenų ir plytų krūvos. Gyvenimas vėl atgi jo. Iš gaisraviečių pakilo mū riniai gyvenamieji namai, pramonės kombinato korpu sas, krakmolo gamykla, plytų fabrikas, stambi pieninė. Tai buvo pirmoji pokario metų dovana gimtajam miestui. Zarasiečiai karštai ėmėsi dar bo. (B. d.)
t / tt f f
t * f
i * * f j
* t t j
t j * f
t * f
••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••e Ir tada čia dainavo klevai, Ir Venta Į lankas išsiliejo. .. Nedainavo tik Katrė laisvai, Kai raudodama paupiu ėjo... Keleliu suko vargo laikai, Dienos ašarom buvo vingiuotos. . . .. .Ponui žodį ne tą pasakei, Lyg šunelis buvai išvanotas...
Kurėl_i§ negęsta lange, u prie jo — moterėlė palinkus. . . Tas dienas, išliūliuotas varge, Popierėlin ji šiąnakt surinko.
Mena, mena Ušnėnų klevai Bakūžėlėj užgimusią dainą. .. . . .Išsilieja ji šiandien laisvai Ir per žydintį kraštą nueina...
Yra Lietuvoje nedidelis Ušnėnų kaimelis. Tipiškas lietuviško kai mo keliukas, pavenčių pievos. Per jas dainuodama nuvingiuoja Venta. Ji kita. Ne tokia, kai klau sėsi paupiu besiliejančios Katrės raudos. Netoli rašytojos Žemaitės buvu sios bakūžėlės savo amžiną šimt mečių dainą audžia klevai. Jie matė Žemaitę, girdėjo rašytojos pokalbius su Višinskiu Poviliuku.. . Aš vaikščiojau po Ušnėnus ir klausiausi tos dainos... Jos vaikystė prabėgo Bukantės dvarelyje (dabar Plungės raj.). Teko pramokti ir skaityti, ir rašyti iš grifelinės lentelės.. Kaip Že maitė mena savo „Autobiografi joje", skaityti tekdavę daugiausia lenkiškas knygas, retkarčiais nu tverdavo lietuvišką maldaknygę. Vargo tėvų namuose patirti nete
ko — tėvai buvę „arčiau ponų", turėjo dvarelį, ir Julės Beniuševičiūtės neslėgė jokie rūpesčiai. Gal tik vienas — kaip susitikti su kaimo vaikais? Tėvai draugauti su jais draudė, bet mažosios Juli jos širdelė jau nuo mažens buvo prisirišusi prie prastuolių vaikų. Pamynusi tėvų draudimus, ba jorišką kilmę, Julija išteka už prasčiokėlio. Deja, ta meilė vė liau privertė skaudžiai atsimokėti. Nebuvo laimės. Laurynas, kaip mena seniausioji Ušnėnų gyven toja Aleksandra Poškienė, vien tik girtuokliavęs ir „su strielba po aplinkinius miškus lakstyda vęs". O visas rūpesčių kalnas žmonos pečius slėgė. Apliuobti gyvulius, atidirbti valandas Capskio dvare... Poškienė, nuoširdi, baltutėlė senutė, dažnai susitikdavusi su Žymantiene. Abi moterys guosdavusios sunkiu gyvenimu, kartu nubraukdavusios karčių dienų spaudžiamas ašaras.. . — Dirbi, dirbi, kaip žymini kiauli, o vis nei priėdusi, nei nuėdusi, o darbo vis yr’ ir yr’, — kalbėdavusi Žymantienė. Savo smalsumu, savo žiniomis, Žymantienė išsiskyrė iš kaimo moterų. Tačiau to ji niekada ne parodė, visą laiką buvo kukli, nuoširdi. Kaip brangiausias sve čias laukiama kiekvieno užnėniškio vestuvėse ar krikštynose. O visas Julijos laisvalaikis prabėg davo prie knygų. Visą širdį ji
ĮĮJIIIIIIIIIIIIJ
I
Į
lllllllllllllliu kuo pasigirti ir sako, kad niekai,
KĄ MENA
I
KLEVAI... |
nniiiniiiiin
1IIIIIIIIHIIII5
GEGUŽES 31-OJI — ŽEMAITES 121-OSIOS GIMIMO METINES
įliedavo į skaitymą. Vaikas ver kia, puodai verda, o ji, nebaigu si eilutės, niekada nepasitrauks. Iš studijų Rygoje atostogų me tu į gimtinę grįždavo Višinskiu Poviliukas. Tos dienos Žymantie nei prabėgdavo kaip akimirksnis. Ilgas valandas ji praleisdavo su Povilu. Tas parveždavęs naujų knygų, kalbėdavę apie sunkų gy venimą. . . Vienų atostogų metu Povilas Višinskis, matydamas di delį moters išprusimą, patarė jai pačiai imtis plunksnos. Julija at sikalbinėjo, paskui rimtai susi mąstė. . : Kaime susipyko dvi kaimynės. Viena buvo turtinga — Banienė, kita — neturtinga — Jarušauskienė. Žymantienė išgirdo jas besiriejant. Banienė giriasi ,kad jos pinigai banke gulį, brikelės ap kaustytos, o Jarušauskienė neturi
esąs josios turtas, — turtingas žmogus tinginiu pavirsta. .. Žymantienė aprašė šį įvykį, tik Banienę pavadino Rimšiene, o Jarušauskienę — Rumuriene. Po rašiniu pasirašė „Žemaitės" slapyvarde ir atidavė Višinskiui. Daug buvę Julijai džiaugsmo, kai savo rašinį rado atspausdintą Rygoje leidžiamame kalendoriuje. Nuo tada plunksnos jau nebemetė. Taip 1884 metais, Poviliuko Vi šinskio paskatinta rašyti, Ušnėnų kaimelyje gimė Žymantienė — rašytoja. Rašytoja Žemaitė. Pa prastas kaimo keliukas į mūsų li teratūrą atvedė klasikę. . . Kumečiai labai mylėjo Že maitę. Mylėjo už jos žodžius, kuriuos mena anūkas Jonas Jan kus — dabar Kalinino v. kolūkio gyvulininkystės fermų darbuoto jas: — Mokslas — tai šviesa: dabar sunku jos gauti. Bet ta šviesa vi sus išves į kitą kelią — be vargų, be ašarų!.. Kiekvienas Žemaitės kūrinyje aprašytas herojus turėjo savo prototipą. Prieš keletą metų Už ventyje mirė tūlas Terbakrauskis. Jį Žemaitė minėjo apsakyme „Kunigo naudą velniai gaudo". Kai tik jomarko metu kioske pamatydavęs Žemaitės knygas, Terbakrauskis tuojau plėšydavęs, labai širdęs. Apie Žemaitę — žmogų, kaip ir
apie Žemaitę — kūrėją, būtų ga lima daug kalbėti. Ji — ne tik rašytoja. Ušnėnuose, Žemaitės trobelėje, vykdavo susirinkimai, dažnai gir dėjosi žodžiai: — Išnaikinsime tuos šliužus, ponus ir carus, nieko neliks. Lais vi tada gyvensime! Duodavo vaikams išnešioti po kaimą baltų lapukų. Savo pažangias pažiūras Žemai tė išreiškė 1905 m. revoliucijos metu. Rašytoją persekiojo žanda rai, bet negalėjo nieko susekti. — Buvo mano vaiko krikštyno se. Atėjo, apsiavusi naginėmis, užsidėjusi kvolduotą sijoną. . . Bučiavo, linkėjo laimės, paskui šoko. O šokti mokėjusi! Kaip tik ra ožkai. ., — pasakojo senutė A. Poškienė. Senutė mena Žemaitę, grįžusią iš Amerikos, kur ji buvo rinkti aukų pabėgėliams nuo karo šelp ti: — Neužmiršo ušnėniškių. Visus dovanomis apdalino mūsų Juli ja!. . Aš vaikščioju po Ušnėnus. . . Saulė, perrėžusi klevų viršūnes, šokteli ant neseniai atidengto pa minklinio akmens, ir auksinėje šviesoje išryškėja žodžiai: „Čia buvusioje sodyboje 1885— 1900 metais gyveno ir kūrė lietu vių literatūros klasikė Julija Žy mantienė — Žemaitė." G. GRIŠKEVIČIUS
lėtų birželio 1 d.
’*^*^*^**^*^**^***^*^*^*' TARYBINIS STUDENTAS
OVŲ KELIAIS..." Mes kovėmės drąsiai, jančių apie didvyrišką legendariJūs galit didžiuotis. nių karių kovą, jų žygdarbius, (R. RO2DESTVENSKIS) krauju sutvirtintą tarybinių karių draugystę, kuri visa savo didybe I didžiuojamės pergale, mes amžinai švytės kaip monumenta :mAa ir 5mnnamic ia I amės ir žmonėmis, ją lus paminklas. I atnešusiais. Knygos, žurnalai, foto kopijos ■ią pergalės šventę pami■ir mūsų Universitetas, ir kita iliustracinė medžiaga pa ■elaičio knyga „Kovų ke- sakoja mums apie Lietuviškosios i 1 tapo meilės gyvenimui divizijos kovas, jos žygdarbius. įjJ tapo epigrafu parodai, Parodoje pateiktas žemėlapis, ku riame pažymėtas kelias, kuriuo į Bu rengė Universiteto Moksžygiavo divizijos kariai, kovoda ’bil ioteka. mi už kiekvieną žemės pėdą, lais ■oje daug vietos skiriama tydami ją savo krauju. ■ Sąjungos Komunistų parDaug vietos parodoje skirta ka ■ ip tarybinės liaudies: Di- rių bei partizanų atsiminimams. aia Tėvynės kare Įkvėpė- Knygos: A. Bačiurino „Kovose už Iorganizatorės vaidmeniui, Tarybų Lietuvą", „Žygiai, apka eigtos lietuvių tautos kovos sai, atakos", J. Macijausko „Už ■ bų valdžią. O užvis pla- liaudies laimę", Z. Bridikio „Par nušviestas Lietuviškosios tizanų takais", L. Bakučio „Per s kovų kelias. liepsnojančią žemę" ir kt. — tai ant parodą, buvo naudoja- rinkinys jaudinančių pasakojimų, Mieželaičio herojiniu met- daug mačiusių, patyrusių ir per kuriame yra j iu uuug daug vdoku- gyvenusių žmonių. inė medžiagos, įdomiųį foto Poskyryje „Didžiojo Tėvynės | kų, skambių posmų, 1liūdi- karo didvyriai" kalbama apie ko-
votojus, kuriais teisėtai didžiuo jasi lietuvių tauta. Tai Tarybų Sąjungos didvyriai J. Užpalis, V. Bernotėnas, V. Vllenskis, J. Gražėnas, J. Cerniachovskis ir kt. Parodoje eksponuojamos jų nuotraukos. „O, Lietuva! Kiek daug dainų širdies krauju Tau sudainavo Ta vo sūnūs ir dukros.“ Kovų ir pergalės džiaugsmo posmai pra byla iš stendo „Didysis Tėvynės karas lietuvių tarybinių rašytojų kūryboje". Tai Just. Marcinkevi čiaus, A. Bieliausko, S. Nėries, A. Venclovos, J. Jonyno, T. Til vyčio, P. Širvio ir kt. knygos. Pergalė, išgelbėjusi žmoniją! Šitaip užbaigiama paroda. Stende yra pirmųjų Tarybinės Armijos karių foto nuotraukos išvaduoto Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gatvė se, J. Paleckio knyga „Sveika Tarybų Lietuva!" ir kita medžia gaIr vėl suskamba R. Roždestvenskio žodžiai: „Mūs vėliavoj šviečia šventasis žodis: Pergalė! Pergalė!" G. KUBIKYTE
Musų rūpesčiai bendri \ SBŪTŲ studentų — I TŲ IR MOKSLININKŲ
B k ne
!
mums, jauniems arčiausiai tenka abipusį studento gyveni-
Jis tams,
Sw' iavomės |B bendrabučio
keliolikoje kambarių, pslu, kalbėjomės atvirai ir ■ ai. Viena studentė lyg H lyg rimtai atsakė: „Skai■Kaip studijuojame juos? ĮB Vien suvažiavimų ir im’ medžiaga sotus nebūidėl atsiliekame nuo gyi- Mes neturėtume naiviai !I ;ad tik prieš egzaminą įj įmes.. . Buvome tik keij kambarių, ir bevėik nė I rebuvo studijavęs ir net I tos visai šaliai reikšminI ilnų dviejų savaičių lai>» laikraščių medžiagos. ?| Komjaunimo grupių B tik ir mirga: išvyka j ,1 aplankyti Sv. Petro ir II bažnyčią, kolektyvinis Bdiotas" aplankymas, skoB svarstymas, organizuotas njis į Valakampius ir 1.1.
fl neatėjo į pagalbą vyfl draugai, jaunieji komuI ruporgai? N imtys problemų pinasi it galvoje. Vienos greit I žiamos, kitos — lieka I Ižiamos, kitaip sakant, įį amos. Kartais klausiame, ae atsakymo ir nesuradę— I ie. Įsiklausome. Ateina : I mes pradedame verkšIr net choru! „Ką mums | omjaunimas". Girdi „mes o mokestį iš savo 35 1Inokame"... O ar ne čia di to abejingumo ir pesinuotaikų šaknys? — studentai, ir mūsų nerami. Visados ieško■ lusiame, norime daug JVba esame gobšūs, arba ■ne pasiimti. Ir neretai llentiškas gyvenimas būJoks monotoniškas arba 1 tas ir neįvairus. | oli bendrabučio, ant — duonos parduotuvė. Iš I vo atvežę “ > „Palangos" s. Grįžusi iš paskaitų, į ivę užėjo studentė. I e eilutėje lūkuriavau M- Įvyko maždaug toks
I1- Pradžia 14-tame ir I ne numeriuose
— Ką jūs, tokią duoną par. davinėjate? - ?! — Pasižiūrėkite, drauge par davėja, — rėkė studentė, — su tokiais aplūžusiais kampais!.. Ne duona, o velniai žino koks šlamš tas, kepyklos atlieka... ir dau giau nieko! — Kad Jau baigiame, paskuti nis puskepalis. Matyt, apačioje buvo ir kampiukai aplūžo, — mandagiai teisinosi pardavėja, baigusi sverti berniukui saldai nių. Jus_ apsileidę, nieko nežiūrite, duokite, prašau, skundų knygą! — ?! — Prašau duot man skundų knygą!.. Na, Jūs galite paduoti man skundų knygą!!. — Ko čia šakojies, merga, to kia Jauna ir dar graži, a-ja-jai? — įsikišo senukas, stovėjęs jai už nugaros.
Gal dešimt sekundžių tylos. Paskui studentė metė ant pre kystalio duoną, tą skanią „Pa langos" duoną, ir pati tekina išskubėjo lauk. Mes dažnai skubame, Norime visur suspėti ir norime būti sotūs. Ir, blogiausia, kad užmirštame savikontrolę. Kartais net kreivai pasišaipome iš dėstytojo ydų. O dar jei jo „pravalą" gauname — sumaišome ne tik jį, bet ir dangų su žeme. O pas kui gatvėje (ir ne tik gatvėje!) su draugais ir nepažįstamais bū name nemandagūs. Sakoma, kad studentai — pa tys įdomiausi ir karingiausi žmonės. Jei nebūtų studentų — nebūtų ir mokslininkų. Bet stu dentu, pilna to žodžio prasme, kaip ir mokslininku, ne kiekvie nas gimsta. Pirmakursis, tik ką „iškeptas" vidurinės mokyklos — jaunas, bet gražaus atžalyno ąžuoliukas, Ar ne mes patys, ideologinio fronto darbuotojai, pamirštame, kad reikia skiepyti meilę ne tik knygai, paskaitoms, bet ir daugiau surasti būdų ir formų kasdieninių problemų sprendimui plačiame rate — dis putuose, vakaruose, sueigose, pa įvairintose paskaitose. .. .Kai kelios poros šoko (jau nepopuliarų) tvistą, mes arba šaipėmės iš jų stengimosi, arba nė nepajutę patys užvirėme ran komis ir kojomis. Bet taisyklin gai šokti tvisto mes nemokėjo me, kaip nemokame ir tikrų lie tuviškų tradicinių šokių. O kai vokiečių studentai atvažiavę demonstravo šokių meną Aktų saĮėję, dievinome ir varvinome sei lę net ant palangių užsiropštę. . . Nemokame ir pačių gražiausių komjaunuoliškų ir populiarių lie tuviškų dainų. Kavinėje ir drau-
gų palydose, per vestuves ir subatvakariuose tik ir tegirdėti „IŠĖJO DEKANAS Į MIŠKĄ", „ATSKRĖND SAKALĖLIS", „PRAGĖRIAU ŽIRGELĮ IR KA MANĖLES" arba „ĖJO SENIS LAUKO ARTI". Traukiame ir džiaugiamės. Dainos gražios, bet ne visur ir ne visada dainuoja mos. Trūksta studentiško gyvenimo tradicijų. O juk reikėtų, kad pirmakursiui, trečiakursiui ir diplomantui tos, beje, svarbiau sios studentiško gyvenimo die nos (pirmakursio priėmimas į bendrą šeimą, mediumas ir dip lomantų išleistuvės) būtų įsimin tinos visam gyvenimui. Kur dingo komjaunuoliškų vestuvių tradicija? Sėdime ir klausome paskaitų. Bet ne visos jos būna įdomios ir patrauklios. Nepatiko paskaita, vis tiek du darbus padarome: ra miausiai „išklausome" paskaitą ir į namučius laišką parašome. O iš tikrųjų, užuot klausęsi įkyrios dėstytojo paskaitos ir gaišę lai ką, mes geriau išklausytume me no ir muzikos istorijos išdėsto mų dalykų. Todėl ir pertraukų metu įdomiausia kalba vyrų tar pe būna apie naujausią kino fil mą, o merginų — apie praėju sius sekmadienio ar šeštadienio šokius. Tada gal nerodytume sa vo meno kad ir ant gražiausių auditorijos suolų: merginos ne‘ paišytų parnasų ir patrankų, vy rai neužsiiminėtų visokiausių nuogybių išdailinimu. Mes — pokario metų tarybi nis jaunimas. Gimėme sveikais ir niekas mums netrukdo augti, tobulėti pradėto savarankiško gyvenimo kelyje. Mūsų komjau nimas yra kovingas ir sumanus vadovas į didelį ir prasmingą gyvenimą. Kartą viename fakultete ant durų perskaičiau raštelį: „Įvyko susirinkimas. DĖSTYTOJAU, mes laukėme Jūsų. Nesulaukę išėjom. Mes lauksime Jūsų rytoj". J. GIRDVAINIS
Pastaba, II __________ poskyryje buvo rašyta apie Viktorą B. Fakulteto kad .po prodekanas pranešė, ________ ___ _ apsvarstymo Išplėstiniame Dekana to posėdyje {kuriame dalyvavo ir kursų vadovai) Viktoro B. elgesys yra pagerėjęs. Viktoras B. keletą kartų buvo pastebėtas neblaivus ir todėl teisėtai paša lintas iš bendrabučio. Jeigu Jis gerai išlaikys egzaminų sesiją ir pateisins studento vardą, nuo rugsėjo 1 dienos bus aprūpintas bendrabučiu.
PUSLAPIS
Draugystės vakaras Rimdžiūnuose Vakarinėje Baltarusijos dalyje yra kaimų, kuriuose gyvena daug lietuvių. Jau kelinti metai juos šefuoja Istorijos ir filologi jos fakulteto saviveiklininkai. Prieš porą mėnesių lietuviškos dainos mylėtojai iš Baltarusijos kaimų apsilankė mūsų Universi tete. Tuo pačiu jie pasiūlė fakul teto saviveiklininkams apsilanky ti pas juos ir suruošti draugystės vakarą. Praėjusį šeštadienį toks vaka ras Įvyko Ostrovieco rajone, Rimdžiūnų kaime. Jau po pirmų konferensje A. CESNOS sveikini mo žodžių įsitikinome, kad savi veiklininkai čia labai laukiami. O po pirmų dainų žiūrovų pri gužėjo tiek, jog vos tilpo salėje. Kolūkiečiams labai patiko stu dentės J. PRANAITYTES atliktos dainos, daug katučių susilaukė dainininkės M. BERIOZOVA ir V. JANULEVICIUTĖ, gitaristai R. MATULIS ir P. ARLAUSKAS, vyrų ansamblis. Nepastebimai prabėgo pusant ros valandos trukęs koncertas. Kai atėjo vidurnaktis, žmonės neišsiskirstė. Visų kolūkiečių vardu saviveiklininkams padė-
kojo pirmininkas, merginos įtei kė alyvų puokštes. O vėliau gro jome ir šokome pasiutpolkę, vaisą, kartu su kolūkiečiais dai navome. Labai patiko senučių atliekamos senovinės lietuvių liaudies dainos. Jas mes užrašė me į magnetofono juostą ir par sivežėme prisiminimui. Rim džiūnuose labai daug vaikučių. Jiems draugystės vakare taip pat buvo labai įdomu. Tuoj po prog ramos studentai pasikvietė juos į sceną ir kartu padainavo kelias liaudies daineles, pašoko „Aguo nėlę" „Žilvitį". Nors mokykloje dėstoma rusų kalba, vaikučiai gerai kalba lietuviškai. Pas kolūkiečius užtrukome il gai. Sunku buvo išsiskirti, dar norėjosi pabūti su tais paprastais kaimo žmonėmis, tačiau brėkš tantis rytas ragino skirstytis. Iš vykstant, rajono komjaunimo or ganizacijos atstovai mus pakvie tė vasarą dalyvauti tarpkolūkiniame festivalyje, kuriame pasi rodys Rimdžiūnų, Perviečių ir kitų kolūkių saviveiklininkai. A. MARKELIS, I k. bibliotekininkas
OBCDBCDBCDICDBCDBCDBCDICDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBC:
♦ ♦
♦ ♦ ♦ ♦ ♦
♦ ♦ ♦ ♦ ♦
♦ ♦ ♦ ♦ ♦ ♦ ♦
=
♦
S. m. kovo mėnesio pabai goje Univermage pamečiau piniginę su pinigais. Ją rado Istorijos ir filologijos fakulte to studentė drg. Ligija Mamaitytė. Apie šį radinį ji pa skelbė „Vakarinėse Naujieno se“. Pinigus atgavau. Tai, kad rastos vertybės grąžinamos jų savinininkams, tarybinėje visuomenėje nėra heroizmu. Tą patį, tur būt, padarytų dauguma jūsų fa kulteto studentų. O vis tiktai, drg. L. Mamaitytės poelgis negali mūsų nejaudinti. Apie tokius žmones mes turime kalbėti visuomet ir visur. To dėl džiaugiuosi, galėdama in formuoti Jus apie tai, kad drg. L. Mamaitytė yra vienas iš tų žmonių, kuriems sąžinė yra aukščiau visko, kurie neieško galimybių lengvai pa sipelnyti. Iš šio, palyginti, ma žo pavyzdžio, galima spręsti, kad drg. L. Mamaitytė, bai gusi Universitetą, bus taip pat sąžininga darbe ir gy venime. ALDONA PETRAITIENĖ, Respublikinio MokslinėsTechninės Informacijos ir propagandos instituto Patentžinystės skyriaus vyr. moksl. bendradarbė GERBIAMA REDAKCIJA,
Patarkite, kaip užsiprenume ruoti „Tarybinį studentą“. Mūsų katedroje ir, kiek man žinoma, viso Fizikos fakulteto dėstytojai ir aptarnaujantis personalas nė ra užsiprenumeravęs laikraštį.
Negi savo laikraštį įsigyti gali ma tik vieninteliu būdu — per kant jį Centriniuose Rūmuose ant staliuko, kai eini kartą per mėnesį pasiimti atlyginimą. Doc. E. ŽURAUSKIENĖ, Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedra REDAKCIJOS PRIERAŠAS. At sakingas už spaudą Universitete A. GARD2IULIS pranešė, kad Universiteto laikraščio prenu merata Fizikos fakultete, iš tie sų, apleista, šiuo klausimu ne buvo net kalbėta paskutiniame susirinkime. kuris vyko dar prieš Naujus Metus. Fizikos fakultete yra išrink tas • aspirantas A. ALIŠAUSKAS (puslaidininkių fizikos katedra), kuris pasirūpins spaudos prenu meravimo reikalais. Todėl, gerb. docentę E. Žurauskienę, prašo me kreiptis į jį.
GERBIAMA REDAKCIJA, . Prieš kelias dienas mes skai tėme Jūsų laikraštyje apie komp lektuojamą studentų-statybininkų būrį, kuris darbuosis Tiumenės srityje. Mes irgi norėtume važiuoti kartu su Jūsų Universi teto studentais, tiktai nežinome, ar patenkins šį mūsų norą WU komjaunimo komitetas. Todėl prašytume Jus, gerbiama redak cija, patarpininkauti ir padėti mums. Mes mokomės KPI Mašinų ga mybos fakulteto II kurse, aukš tos kvalifikacijos neturime, ta čiau dirbti statybose teko nema žai. Su pagarba — A. GRIŠKEVIČIUS, D. KEPALAS
MINIATIUKOS GANDRIUKAS
SENELIS
Kartais būna taip, kad tė vai palieka vieną iš savo vai kų. Vėlų rudeni mes paupyje radome apšalusį gandriuką. Labai visi jį mylėjome ir globojome. O gandriukas at sigavo, augo, stiprėjo. Kar tais stypčiodamas užsimany davo paskraidyti gryčioje ir mosuodavo sparnais. Mat, vi sa troba buvo jo žinioje. Atėjo pavasaris. Atšilo. Gandralizdyje vėl sukaleno gandriuko tėvai. Broliai gal susirado kitą gandralizdį, o gal žuvo toli jūrose. Keis ta, bet gandriukas dabar vis labiau ir labiau liūdėjo. Vieną rytą troboje užkūrė seną krosnį. Linksmai pleš kėjo ugnis. Ant stogo suka leno gandrai. Tada gandriu kas šoktelėjo porą kartų ir puolė į ugnį. Mes nespėjome jo nutverti, ir gandriukas su degė. Gal jam buvo gaila savęs atstumto, gal pasirodė, jog skrenda į saulę.
Tai buvo vieną karštą šienapiūtės dieną. Mes su tėvu vežėme seneliui dobilus. Te ko skubėti, nes už miško ki lo didžiulis tamsus kalnas. Tėvui kraunant, senelis grėbstė, lygino vežimą. Ant jo nosies kabojo didelis pra kaito lašas, o vėjas draikė senus, žilus plaukus. Laiku spėjome prikrauti ir įvažiavome į daržinę. Se nelis užsikabarojo ant prės lo. Jis labai stengėsi, bet kiek ten gali padirbti aštuo niasdešimties metų šlubas žmogus. O jaunystėje sene lis stiprus vyras buvęs. — Žinai, tėte, geriau tu mums netrukdyk ir lipk nuo prėslo, — tarė mano tėvas. — Koks tu, seneli, lengvas, — pajuokavau, Ji nukeldamas už pažastų. Eidamas atsigerti vandens, žvilgterėjau i senelį. Iš jo išblukusių melsvų akių raukšlėtais skruostais riedėjo dvi drumzlinos ašaros... R. ŠIMKŪNAS
KAIP MES RUOŠIAMĖS SPARTAKIADAI? (REPORTAŽAS IŠ UNIVERSITETO SPORTO BAZIŲ) Kartu su pavasariu artinasi egzaminų sesija. Tačiau tikrųjų sporto entuziastų negąsdina jo kie sunkumai. Man teko lanky tis įvairiose Universiteto sporto bazėse. Visur mūsų studentai at sidėję ruošiasi aukštųjų mokyk lų spartakiadai.
MĖLYNUOSE TAKELIUOSE Neries ir Vilnelės santakoje stovi kukli Vilniaus irklavimo bazė. Čia kiekvieną popietę su sirenka gausus vandens sporto mėgėjų būrys. Augaloti vaikinai, įrudę pavasario saulėje, visuo met besišypsančiais veidais, švelniai lyg mergaites neša val tis ir atsargiai nuleidžia į van denį. Tuojau supliuškens irklai... Lietuvos irkluotojus gerai pa žįsta visas pasaulis. Darni jų šeima iškovojo nemažą perga lių tarptautinėse varžybose, įra šė garbingą puslapį Lietuvos sporto istorijoje. Nors iširo šaunioji „Žalgirio“ aštuonvietė, bet tuo nesibaigė musų perga lingi startai mėlynuose takeliuo se. Ją pakeitė nė kiek ne silp nesnė keturvietė. O kur dar jau nimas, auganti pamaina?! Iš jų išaugs ne vienas Bagdonavičius, Vaitkevičius, Jukna, kurie išve dė Lietuvos irkluotojus į pa saulinę areną. Tiktai reikia dar bo, atkaklumo ir noro. žiemą sporto salėje žvangėjo metalas. Irkluotojai, nekantriai laukdami pavasario, galinėjosi su štanga, žaidė krepšini. Neris
KREPŠINIS Pradžioje norisi pakalbėti apie moteris, nes jos yra tikrai pajėgios ir daug žadančios spor tininkės, todėl dažnai iškyla ne numatytų keblumų, aštrių prob lemų ir netgi konfliktų.
(dešinėje) įveikusi nuotolį per 12,4 sek. ir MF studentė trečiaatskyrininkė Braziulytė (13,2 sek.) dar buvo sukaustyta ledų, o vaikinai, išsiilgę bangų supimo, išvyko į Klaipėdą. Ramiuose Dangės ir marių vandenyse tris savaites švysčiojo įvairiaspalviai irklai. Niekas neaimanuodavo, kad skauda pūslėtus delnus, kad nusibodo irkluoti. Atidžiai klausydami trenerio nurodymų, jie kasdien tobulino irklavimo techniką, o valtis vis greičiau slydo vandens paviršiumi. Prieš grįžtant į namus, buvo suruoštos kontrolinės varžybos. Jaunieji irkluotojai V. Mačiulis ir L. Subačius sugebėjo pralenk ti keletą patyrusių irkluotojų ir iškovojo trečiąją vietą. Tre neris šypsojosi. Jis neapsiriko, susodinęs šiuos vaikinus į vie ną valtį. Kiti irkluotojai taip pat priprato prie varžybų aplinkos. Grįžę namo, vaikinai spuste lėjo mokslus: reikia pasivyti draugus. Bet į treniruotes ateidavo visi. Štai ir dabar, ką tik išlaikęs kolokvijumą, atsku bėjo J. žiburkus. Yrininkas F. Rapalys davė ženklą, ir ketur vietė atsiskyrė nuo kranto Valtyje sėdi visi pirmakursiai. Feliksas su Titu studijuoja fizi ką, Visvaldas — lituanistas, Jo nas — medikas. Visi jie susirin ko praėjusį rudenį. Vieni nė karto neturėję rankose irklo, kiti, gal būt, irstęsi kokio žve jo valtele, visi norėjo sėsti į akademinę valtį. Praėjo visai nedaug laiko, o treneris, žiūrė damas į savo auklėtinius, sako: „Gabus vyrai! Susirinko, nežino dami, kaip laikyti irklą, štai dabar ir balansas neblogas. Žinoma, klaidų yra, betgi tam ir treniruojamės, kad jas taisy tume,“ — baigia mintį J. Po vilionis. O vaikinai įnirtingai kovoja su srove. „Paspauskime! — su šunka T. Grincevičius, — į re peticiją vėluoju“. Pasirodo, jis dainuoja Universiteto ansambly je. Nustembu, kaip galima visur spėti.“ O, Titas motorolerį turi, — pavydžiu balsu atsiliepia V. Tebeliškis. — O kaip sekasi studijuoti? — Štai mūsų penketukininkas, — kažkas parodo iš kuklumo raustantį V. Kabelką. „Tik dėstytojai galėtų truputį rimčiau atsižvelgti į sportą ir į sportininkus,“ — priduria irkla
žaisti teks su KPI, KPI Vilniaus filialo ir KKI komandomis, ku rios šiuo metu rungtyniauja res publikos „A“ klasės I pogrupy je. Laimėti bus įmanoma tik prieš LŽŪA, VVPI ir Šiaulių Pe dagoginio instituto komandas. Nežiūrint į tai, šiuo metu mū sų tinklininkai įtemptai ruošiasi ir, tikėkimės, kad jų pastangas apvainikuos sėkmė. — Dirbti įmanoma, — kalba treneris St. Kričala. — į treni ruotes paprastai susirenka dvie jų komandų sąstatas. Deja, yra žmonių kurie trukdo dirbti, nu muša visos komandos darbingą nuotaiką. Pavyzdžiui, R. Olšaus kas (IFF) — perspektyvus, pasi žymi aukšta žaidimo technika, tačiau jau kelintas mėnuo nelan ko treniruočių. į jį panašių yra ir daugiau. Žiūrint į tokius vy rus savaime peršasi išvada, kad jie į vieną ar kitą sporto sek ciją atėjo vien tik tam, kad lengviau būtų galima gauti įskai tą. Apskritai, vyrai „aria“ atsa kančiai. Paminėti galima J. Jackonį (EF),didelį entuziastą, šią sporto šaką pamėgusį Armijoje ir dabartiniu metu tapusį pagrin diniu puolėju, o taip pat koman dos veteraną P. Vaitkų (M M F), kuris, būdamas vyresnis už ki tus, nepraranda ir tikriausiai dar negreitai praras skaidrią entuziazmo ugnelę, kuri taip reikalinga sporte. Kol kas — komandos pajėgu mas gana žemas. Trenerio žodžiais tariant, į „A“ klasės I pogrupį pereiti ankstoka. Bus stiprūs varžovai ir be triuški nančių smūgių daugiau tikėtis nebus ko. Tačiau, nors pasisekimai ne žymus, nors prasti kamuoliai, vyrai nenuleidžia rankų. Belie ka musų tinklininkams palinkėti sėkmės, o tikrąją Jų vertę pa rodys ateitis.
vimo „veteranas“ A. Choromanskis. Ką gi, tuojau prasidės egza minų sesija, o netrukus ir aukš tųjų mokyklų spartakiada. Vai kinams reikės paspausti visais irklais. Palinkėsime jiems pa lankaus vėjo ir lauksime džiugi nančių spartakiados rezultatų. ' FUTBOLAS „Lokomotyvo“ stadione tvan ku. Rungtynės pačiame įkarštyje. Musų vaikinai stengiasi, tačiau įvarčiai krinta į „Mokslo“ ko mandos vartus. Keliais žodžiais persimetu su treneriu R. Grušu. Jis komandą treniruoja nuo va sario mėnesio. — žaidžia daugiausia I —II kursų studentai, — paskubomis pasakoja treneris. — Treniruotes lanko visi. Tačiau nėra tradici jų, ir žaidėjai jauni — eiliniai studentai. Pasididžiuoti verta pagrindiniu mūsų puolėju B. Mackeliūnu. Žmogus vedęs, dir ba Prekių mokslo katedros la boratorijoje ir žaidžia geriau už kitus. Nesensta vaikinas! — šypteli R. Grušas. Mūsų pokalbį nutraukia pagy vėjimas aikštėje. „Mokslo“ ko mandos puolėjams pagaliau pa vyksta pralaužti „Lokomotyvo“ gynėjų užtvarą, ir į priešininkų vartus krinta pirmas įvartis. Re zultatas 3:1 „Lokomotyvo“ fut bolininkų naudai. Mūsų žaidėjų nuotaika laikinai pakyla. Tačiau patyrimas ir tobula žaidimo technika daro savo. Rungtynės baigiasi rezultatu 2:6. Ši nesėk mė ir nustūmė mūsų komandą sezono atidarymo turnyre į ant rąją vietą. Tačiau nusiminti dar per anksti, nes „Mokslo“ koman doje žaidžia V. Tamašauskas (EF), K. Eigminas (EF), K. Pranckevičius (IFF). Tai patys perspek tyviniai žaidėjai, dideli entuzias tai. Visi kiti „Mokslo“ komandos futbolininkai taip pat jauni, o ir pergalės prieš „Politechniką“ ir N. Vilnios „Žalgirį“ kalba mūsų komandos naudai. Prieš akis aukštųjų mokyklų spartakiada. Jos rezultatai ir pa rodys. ko iš tikrųjų verti mūsų futbolininkai. TINKLINIS Artėjanti aukštųjų mokyklų spartakiada musų tinklininkams didelių pergalių įežada, nes
Todėl nenuostabu, kad ir lengva atlečius Jaudina savos proble mos ir savi nepritekliai. Yra lengvaatlečių gretose toks Stasys Madeikis — vyras ir iš stuomens, ir iš liemens. Turėdamas puikius lengvaatle čio duomenis (šuolis į aukštį — 1.85 m), Jisai visą žiemą tre niravosi, o pavasarį — metė. Sako, vesti vaikinas užsimanė, todėl ir užmiršo viską pasau lyje. IFF sporto taryba ruošėsi jį apsvarstyti, tačiau S. Madeikis į susirinkimą neatvyko. — Man kojos trauma, — pasiteisino, — sportuoti aš ne galiu, o į susirinkimą ateiti ne buvo laiko. Kalbant apie geriausius, būti na paminėti Z. Vizbaraitę, V. Dobrovolskį, M. Maknį, R. Baltramiejūną, J. Vasiliauską ir ki tus, kurie sugeba kovoti ir už „Mokslo“ komandą, ir už res publiką, o kai reikia — ir už savo fakultetą. Tradiciniame mače su Rygos universiteto studentais, mūsų lengvaatlečiai pergalę iškovojo Jau trečią kartą iš eilės (šį kartą laimėjo 18 taškų skirtu mu). Kaip jie pasirodys aukštųjų mokyklų spartakiadoje, šiuo metu pasakyti gana sunku. Ga lima teigti tik viena: viskas priklauso nuo jų pačių. KAS JAUDINA DĖSTYTOJUS
Ir Sąjungoje, ir užsienyje be veik kiekviena vidurinė mokyk la turi savo sportinę bazę. Šiuo metu musų Universitetas tuo pasigirti negali. Yra tik viena pakenčiama sporto salė, o dau giau — nieko. Tikimės, kad naujame Univer siteto miestelyje bus kur kas geriau. Tačiau visa tai bus tik po 10 metų, todėl neaišku, ką mums daryti dabar. Universiteto vadovybė turėtų rimtai pagal voti, ir ne tik pagalvoti, o kuo greičiau imtis konkrečių veiks mų. Kitaip ši gana aktuali prob lema taip ir pasiliks pakibusi tarp drangaus ir žemės. P. JANKAUSKAS, V. IRKLAITIS
Tarpfakultetinės lengvosios atletikos varžybos 110 m b/b rung tis. Pirmame plane — V. Dobrovolskis (rezultatas — 16,8, II at skyris, II vieta) ir R. Baltramiejūnas (17,3, III vieta). Beveik visos Universiteto krepšininkės yra įvykdžiusios sporto meistrių normą. Net pen kios iš jų atstovauja „Kibirkš ties“ komandą. Treneris Vikto ras Dzenis nepatenkintas, kad neįmanoma suburti tvirto meistj rių kolektyvo. Užuot žaidę už Universiteto komandą, jos atsto vauja respublikos sporto kolek tyvams. (Pvz„ D. Trilupaitytė žaidžia už Kauno „Politechniką“, kai kurios merginos — už ga myklų komandas). O kai Daktaraitė nesutiko palikti „Mokslo“ komandos, „Žalgirio“ sporto draugijoje pasigirdo gana ne draugiški murmėjimai. Kalbantis su G. Astrausku ir V. Mundriu paaiškėjo, kad su burti grynai studentišką sporto draugiją bus gana sunku. PaSrindinis stabdis — lėšų stoka. „Žalgirio“ draugija — profsą junginė organizacija, todėl fi nansiniu atžvilgiu ji yra pajėgi. Kodėl gi Universiteto sportinin kės atstovauja svetimus kolekty vus? Išvada aiški, žuvis ieško, kur giliau, žmogus — kur ge riau. Todėl merginos ir žaidžia ten, kur mato geresnes perspek tyvas. Pagaliau, ne tiek svarbu, kaip vadinsis komanda, svarbu, kiek yra respublikoje sporti ninkų. Vyrų komandos pagrindą su daro medikai. Nors vaikinus spaudžia pavasariniai rūpesčiai, sportinė aistra nugali visas kliū tis. Visuomet treniruotėse pa matysi S. Davainį, V. Kavoliūną {abu iŠ MF), Chemijos fak. la boratorijos asistentą komandos veteraną J. Blažį. Jie nepripažįs ta nei nuovargio, nei laiko sto kos. Tačiau perspektyvūs žai dėjai V. Azarenko ir L. Kontri mavičius treniruočių nelanko. Dėl Jų elgesio pagrįstai nepasi tenkinimą reiškia treneris E. Paškevičius, nes kai į treniruo tes susirenka vos keli žmonės, dirbti, pilna to žodžio prasme, iš tikrųjų neįmanoma.
LENGVOJI ATLETIKA Treneriai A. Zablovskis, A. Mikėnas, A. Sabeckis ir R. Lukauskas taip pat suinteresuoti, kad aukštųjų mokyklų sparta kiadoje mūsų lengvaatlečiai pa sirodytų ne blogiau už kitus. Sakoma, nėra trobos be dūmų.
Draugiškas mačas su universiteto studentais. 3 rų bėgimas. V. Družini 215, rezultatas 8:59,4), pirmąją vietą. Antroji v teko latviui D. Evads (F rezultatas 9:01,9) ir trec Lazdams (9:09,2).
Tarpfakultetinės lengv letikos 5000 m sportini! varžybos. Pirmam plane kas J. Vasiliauskas. Jo n 23:22,0. (Iki pirmo atsky trūko 22 sek. Varžybų n lietus).
J. Riabcevas (Nr. 212, rezultatas 11,6). Tamsiais marškinė ekonomistas A. Raškovskis. Jo rezultatas — 11,8 (III vi Krauklis (Nr. 172, rezultatas 11,8), užėmęs III vietą ir Nr. latvis A. Kukta. M. MERKSAlClO L'iniiiiiiiiiiiiiiii'iiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiii^ = STUDENTE, = E Po egzaminų sesijos Tu = — vyksi į darbo ir poilsio sto- = E vykią. Todėl iš anksto prane-= = šame, nepamiršk bendradar-E — biauti Universiteto laikrašty-= = je, kuris bus leidžiamas ir = vasarą. F7iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiuic
DĖSTYTOJAU, STUDENTE! Universiteto turistų klubas siūlo ateinančias vasaros atostogas praleisti turistinia me žygyje. Jei dar nenusprendei, kur keliauti, pasi rink KARPATUS, KAUKAZĄ, VIDURINĘ AZIJĄ, URALĄ, KARELIJĄ, PABALTIJĮ, LIE TUVĄ. Keliausime pėsčiomis, bai darėmis, valtimis ir t. t. Gegužės 27 d. 20 vai. ir birželio 10 d. 20 vai. Turistų klube renkamės bendram pa sitarimui. Reikiamą konsulta ciją apie pasirinktą kelionę galima gauti kiekvieną penk tadienį 20 — 21.30 vai. Uni versiteto Turistų klube (Čiur lionio 21, Sporto katedra). UTK
PLATINTOJŲ ŽINIA Dar galima užsiprei ruoti „TARYBINĮ ST, TĄ“ nuo birželio 1 dieni Naujųjų Metų (42 kap)l Užsisakoma per stiį profkomitetą kasdien ri iki 17 vai. PASTABA: Laikraštis ir vasarą — du kartu didesnės mėnesį (bus ties). , REDAKCIJOS SPAUl SEKTOR
Redaktorius J. GIRDVAINIS Korektorė D. ZINKEVK
Musų adresas: VILNIUS, Universiteto
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė] TIRAŽAS 2500 ed LV 09171
Užs. N