’ ŽINIOS IŠ CHEMIJOS FAKULTETO
Visų saliu proletarai, vienykitės! EINA NUO 1950 M.
Ilillllllllllllllillilllllillilllllllllllliilllllilllllllllllllllllllilllllllllllllllllillllllllllllllllllllllllllll
1964 METAI GEGUŽES 14 D.
Ką veikia biochemikai? GMF prie biofizikos-biochemljos — genetikos katedros yra įsteigtas biochemlkų-genetlkų būrelis. Būreliui vado vauja doc. Malachovskis. Mūsų fakulteto biochemikai taip pat dalyvauja būrelio darbe. Kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį vyksta būrelio susirinkimai, kurių metu studen tai skaito pranešimus įvairiais biocheminiais klausimais. Kol kas pranešimus įvairiais biocheminiais klausimais skaito vy resnių kursų biologai, kurie yra praėję biochemijos kuirsą ir tuo .pačiu sukaupę daugiau žinių šioje srityje. Dalis trečio kurso biochemikų, vadovaujami doc. Malachovskio, pradėjo dirbti biochemijos laboratorijoje. Pirmo jo darbo tikslas — ištirti naujo vaisto dipino toksiškumą organizmui. Pirmoji darbo stadija jau atlikta, ištirtas di pino poveikis į kraujo kūneliu eritrocltuose esantį fermen tą katalozę. Bandymui pasigadinome chemollzuotą žiurkės kraujo tirpalą ir paveikėme įvairių koncentracijų dipino tirpalais. Titruodami nustatėme,kad tirpalų rūgštingumas nekinta, kintant dipino koncentracijai. Tai parodo, kad vais tas nėra toksiškas į katalozę. Antrojoje darbo stadijoje mes tirsime dipino veikimo tok't' siškumą į kepenų fermentus.
KETVIRTADIENIS Nr. 17 (486)
KAINA 2 KAP. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA TO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
B. Pranskus-Zalionis
Biochemikų būrelio nariai
Fizinės chemijos problemos Iš 70 žinomų metalų Iš vandens tirpalų elektrolitiškai tegalima išskirti tik 30. Liku sieji 40 dėl jų gana nei giamo oksidacijos — redukci jos potencialo iš vandens tir palų negali būti išskirti, nes vyksta paties tirpiklio (van dens) elektrolitinis skilimas. Metalai Al, W, Lo Ti, Ta, ZrMg ir kt. teoretiškai galėtų būti išskirti elektrolitiškai ar ba iš sulydytų druskų, arba iš tokių tirpiklių, kurių skilimo potencialas d'td mis, tai yra, kuriuose vandenilis yra žymiai stipriau surištas, negu vande nyje. Elektrodiškai nusodinant metalus iš sulydytų druskų,
reikalingi didžiuliai energijos kiekiai aukštoms temperatū roms gauti, vis tik galimybė' išskirti metalus iš įvairių or ganinių tirpiklių yra labai vi liojanti ir perspektyvi. Deja, iki šiol šioje srityje sutinkami tik pavieniai darbai ir todėl tyrimai yra labai apriboti pa prasčiausių faktinės medžia gos trūkumų. Kartu su tuo kyla ir būtinumas sparčiau vystyti šiuos darbus, kad van dens tirpalų elektrochemija pasiektų tokį pat lygį, kaip dabartinė vandens tirpalų elektrochemija. Doc. L. SIMANAVIČIUS
STUDENTIŠKAI VASARAI ARTĖJANT
Ligi mokslo metų pabaigos beliko visiškai maža laiko. Dabar visi studentai susikaupė prie knygų. Sesija greit pra sidės. Visi nori išlaikyti egzaminus kuo geriausiais pažy miais. Vasarai ruošiasi ir mūsų universiteto saviveiklinin kai. Respublikos nusipelnęs kolektyvas universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblis šią vasarą išvyks į Dotnuvą. Čia jie ne tik koncertuos, bet ir padės kolūkiečiams. O estradi nis kolektyvas išvyks poilsiauti ir koncertuoti į Palangą. Besikurinčios agitmeninės brigados taip pat laukia res publikos kolūkiečiai. O liepos mėnesio pradžioje į universitetą atvyks Kaza nės universiteto saviveiklininkai. Jie susipažins su mūsų se nąja sostine, koncertuos universitete. Galima dar ilgai skaičiuoti, kas atvyks, kas kur išvyks. Vienu žodžiu, studentams ši vasara bus karšta. Kai ką sugalvojo ir mūsų diplomantai. Algis Zurba (li tuanistas), Algis Pateckas (rasistas) ir kiti galvoja dvira čiais pakeliauti Lietuvos keliais. Daug kelionių, daug planų laukia jūsų. Sėkmės jums, brangūs draugai. Linkime, kad visi išlai kytumėte egzaminus ir ramia sąžine išvyktumėte poilsiauti. Mūsų inf.
Saulius Šaltenis
Novelė
Aš grįžtu namo, f' man atrodo, kad šiandien visi turėtų grįžti: „Užteks, mes pavargom, mes nenorim nieko žinoti, mes giįžtam namo“. Balti autobusai mirkčioja švieselėmis, ne kantraudami virpa visu kū nu ir laukia, išsirikiavę asfaltuotoje aikštelėje. Aš stoviu atsirėmęs į autobu so šoną ir nelipu į vidų — laukiu kažko. Susigrū dę namai nušvitusiais lan gų kvadratais, sušalę, šerkšnoti medžiai, grindi nys mašinų ratų nutrintu sniegu iki nuogų akmenų — visas miestas supa ma ne. — Važiuokim baltais au tobusais namo! Bet aš suprantu, kad tie pastatai, medžiai niekada nevažiuos baltais autobu sais namo, ir man gaila jų. pasiliekančių šalty, apneš tų purvinu sniegu, kantrių ir nesiskundžiančių.
palikimo teisingu marksis tiniu įvertinimu. B. Pranskui priklauso nepaprastai didelis vaid o muo įvertinant visos eilės Komunistų partijos spauda mūsų proletarinių rašytojų („Balsas“, „Skardas“ ir kt.). kūrybą, atskleidžiant šios Jo poetinės kūrybos buvo literatūros vaidmenį parti nemaža išspausdinta ir at jos ir darbo žmonių revo skirais leidiniais išėjusiose liucinėje kovoje. „Dirbda knygose „Audringosios jė. mas lietuvių literatūros pa gos“ (Minskas, 1932), „Į likimo srityje, — rašė jis. ateitį šviesią“ (Vilnius, vienu iš svarbiausių užda 1959), „Kovų poemos“' vinių laikiau supažindinti tarybinę lietuvių visuome (Vilnius, 1961). nę su tų rašytojų veikla Didžiulį barą B. Prans- bei kūryba, kurie buržua kus išvarė lietuvių litera zinio lietuvių mokslo buvo tūros istorijos tyrinėjimų, ignoruojami ar šiaip dėl literatūros kritikos srityje. įvairių priežasčių nebuvo Nemaža šios rūšies darbų plačiau žinomi“. Jo inicia B. Pranskus paskelbė savo tyva ir pastangomis, paly 1931 —1937 m. Redaguota dėti įžanginiais straipsniais me žurnale ,,Priekalas“, ir komentarais, pasirodė Dar 1933 m. jis pirmasis revoliucinių-proletarinių ra „Lietuvių literatūros chres šytojų kūrinių rinktinės: tomatijoje“ pateikė lietuvių „Audroms siaučiant“ (Vil proletarinės literatūros at nius, 1955), „Po raudonąja siradimo ir išsivystymo is vėliava“ (Vilnius, 1956), torinę apybraižą. „Kovos keliais“ (Vilnius, Vaisingas B. Pranskaus 1961) , o taip pat A. Regkūrybinis darbas ištisiems račio, B. Pauliukevičiaus, 8 metams buvo nutrauktas A. Merkytės ir kitų rašyasmenybės kulto laikotar tojų raštai. Neseniai prieš piu. Tačiau jis nepalūžo ir. savo staigią belaikę mirtį 1947 m. grįžęs į Tarybų B. Pranskus užbaigė savo Lietuvą, vėl energingai daktarinę disertaciją „Lieėmėsi dirbti literatūros tuvių proletarinės literatū mokslo srityje. 1956 me ros apybraiža“, kurią įtei tais jis buvo visiškai reabi kė leidyklai „Vega“. Jo atsiminimų knyga lituotas. .Artimieji toliai“. (Vilnius, Dirbdamas pokario me 1962) yra vienas iš gėrės, tais Lietuvos TSR Tarybi nių memuarinės lietuvių li nių rašytojų sąjungoje, teratūros pavyzdžių. Lietuvos TSR Mokslų aka Mūsų universiteto ir ki demijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, paskui tų respublikos aukštųjų Vilniaus Valst. universite mokyklų studentai, aspiran te, prof. B. Pranskus daug tai, jaunoji tarybinių moks prisidėjo nagrinėdamas literatūrinį palikimą, išryš lininkų karta visada su dė kindamas pažangiąsias lie kingumu prisimins prof. B. tuvių literatūros tradicijas, Pranskų kaip savo mokyto padėdamas parengti „Lie ją, nuoširdų draugą, moks tuvių literatūros istoriją“. linį vadovą. 1955 m. pasirodė B. Komunistų partija ir Ta Pranskaus parengta XIX a. lietuvių poezijos antolo rybinė vyriausybė aukštai gija su plačiu jo plunksnai įvertino B. Pranskaus nuo priklausančiu įvadiniu pelnus, apdovanodama jį straipsniu ir komentarais. Straipsnių rinkinys „Lietu, Lenino ordinu. vių literatūros gretose“ Šviesus B. Pranskaus, (Vilnius, 1959) rodo, kaip žymaus lietuvių kultūros giliai B. Pranskus domėjo darbuotojo, Ištikimo kovo si XIX—XX amžių įvairių tojo už liaudies reikalus, srovių lietuvių literatūros atminimas visada liks gyproblemomis, literatūriniovas mūsų širdyse.
Mūsų universitetas kar tu su visa Tarybų Lietu vos visuomene patyrė skau dų nuostolį: 1964 m. gegu žės 7 d. Vilniuje staiga nuo širdies priepuolio mirė revoliucinio judėjimo daly vis, rašytojas ir mokslinin. kas, ilgametis pedagogas, TSKP narys nuo 1927 m., profesorius B. PranskusŽalionis. Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko vardo univer. sitete B. Pranskus eilę metų skaitė literatūros pa skaitas, vadovavo literatū ros katedrai, buvo Istorijos ir filologijos fakulteto Ta rybos pirmininku, aktyviai dalyvavo universiteto vi suomeniniame gyvenime. Gimęs 1902 m. spalio 11 d. Juodupėnų kaime, Vilkaviškio rajone, valstie čių šeimoje, Bronius Prans kus (iki 1923 m. Vaclovas Anskaitis) mokėsi Vilkaviš kio, Vilniaus, Voronežo lie tuvių gimnazijose. Gyven damas Voroneže, B. Prans kus 1915 m. pabaigoje įstojo į J. Janonio sukurtą moksleivių marksistų vi suomenininkų organizaci ją. Šioje organizacijoje B. Pranskus įgijo pirmuosius visuomeninio darbo įgū. džius, susipažino su mark sistine literatūra. Po Spa-
lio revoliucijos visuomeni ninkai sukūrė savo jauni mo kuopą — „Jaunimo in ternacionalo“ prganizaciją, kuri iš esmės buvo besiku riančio komjaunimo organi zacija. B. Pranskus dirbo šios organizacijos valdybos sekretoriumi. Grįžęs į Lietuvą, B. Pranskus 1921 m. baigė Marijampolės gimnaziją. Tuo pat metu jis nuo 1920 m. veikliai dalyvavo ku riant Lietuvos Komunistinę Jaunimo Sąjungą, buvo jos Suvalkijos rajono komite to pirmininkas. Išrinktas LKJS Centro Biuro nariu, B. Pranskus padėjo leisti CB organą „Jaunąjį komu, nistą“ ir kitus komjaunimo leidinius. 1922 ■ m. vasarą B. Pranskus buvo pasiųstas į Karaliaučių, kur jis organizavo LKP spaudos užsienyje leidimą. Sis dar bas buvo nutrauktas 1922 m. rugsėjo 6 d., vokiečių policijai suėmus B. Prans kų ir ištrėmus jį į Lietu vą. Už revoliucinę veiklą B. Pranskus ir Lietuvoje buvo porą kartų suimtas. Paleis tas už užstatą, B. Prans kus partijos patarimu emig ravo į Tarybų Sąjungą ir 1923—1936 m. dirbo Vakarų tautinių mažumų komunistinio universiteto lie. tuvių sektoriuje lietuvių kalbos ir literatūros dėsty toju. Kartu jis pats mokėsi ir 1926 m. baigė Maskvos valstybinį universitetą, o paskui ir aspirantūrą. Nuo 1929 m. B. Pranskus buvo universiteto katedros vedė jas. Jam buvo suteiktas docento, o 1934 m. ir pro fesoriaus mokslinis vardas. Nuo 1920 metų B. Pranskus pradėjo bendradarbiauti spaudoje. Jo eilėraščius spausdino užsienio lietuvlų pažangieji laikraščiai „Laisvė Laisvė“, „Vil nis“, „Rankpelnis“, Tarybų Sąjungoje ėję periodiniai leidiniai „Kolektyvas“, „Kibirkštis“, „Raudonasis artojas“, „Priekalas“, o taip pat Lietuvoje ir Vo kietijoje leista Lietuvos
S U G R / Z I M A S Aš vienas grįžtu namo. Autobusas gaudžia, kil damas į kalną, krio"*.a, buksuodamas ant apledėju sio kelio, ūžia vienodai, nuslopinęs įnirši ir jėgą, lėkdamas nuobodžiu plen tu. Minkštose autobuso kė dėse sėdim mes, žmonės, į mūsų smegenis įsiskverbia motoro ūžesys ir gyvas autobuso virpėjimas gy vena mumyse. Laukai tuš ti, sušalę, ir autobusas, atrodo, vienintelis gyvas padaras žemėje rieda po juodu dangumi sušalusiu planetos paviršium ir susi mąstęs žiūri žaliomis švie selėmis į nubėgantį kelią. Ir viskas pasilieka, ir mes tolstam tolstam, norim nutolt nuo savo minčių..1. Benrabutis, autotransportas — buvo visai toli, bet vėl priartėjo, ir nuo to nepa bėgsi. ..
— Velniop, įgrįso. . . mausiu iš čia, ir viskas, — sakau kasdieną, suodinas, nuvargęs, išerzintas, kilda mas duobėtais bendrabučio laiptais. — Man žvėriškai sun ku, — sakau aš kasdieną, jau nugriuvęs lovoje. Aš noriu užsimiršt, bet vis tiek nenorėdamas prisime nu autotransportą, rūstų, riaumojantį mašinomis, piktdžiugišką meistro juo ką, ir apima mane nepa kenčiamas jausmas, ir no risi išliet jį: bet aš ne vie nas — verkt negali, dau žytis su įniršiu irgi nega li, nusigert gali, bet pas kui būna dar sunkiau. Aš norėčiau užsimaut trumpas kelnaites ir sugrįžt į tuos laikus, kai gyvenimas bu vo amžinas sekmadienis. Sekmadienis... šiandien dar tik antradienis, šian-
dien buvo labai sunku. Aš dirbau daug, daugiau už kitus, bet vis tiek dar tu rėjau plaut detales. Nieko nebūtų įvykę, bet meist ras neperspėjo manęs, ne perspėjo, nors puikiai vis ką žinojo. Aš pasilenkęs jungiau žibalo plovyklą ir mačiau jį, stovintį neto liese: jis kažkaip įtemptai žiūrėjo į plovyklos kraną, lyg kažko netikėto laukda mas. Aš pasukau rankeną, motoras užkaukė, sugarga liavo žibalas, ir pamačiau, kad jo lūpos išsišiepė pik tam šypsniui, ir tuo pat metu mane apliejo žibalo srovė. Jis žinojo ir neper spėjo. .. Aš. tur būt, juo kingai atrodžiau, ir atsisu kę darbininkai nuoširdžiai kvatojosi, bet jis juokėsi kitaip, jis tyčiojosi. Aš žiū rėjau į jį, o man veidu bėgo žibalo srovelės nuo
permirkusių plaukų, jis dar smarkiau išsišiepė, ir aš pasukau žibalo srovę į jį ir nuploviau tą pasityčiojančią šypseną. Aš tada buvau visą lai ką įsitempęs, lyg tvardy čiau ašaras, pasiruošęs kiekvieną akimirką šokt su kumščiais, ir nuo to tik didėjo mano neviltis, ir aš keikiau gyvenimą ir žmo nes. Autobuso ūžesys ir vir pėjimas skverbiasi į mane, ir aš suprantu, kad tas ūžesys ne beprasmis: auto busas kažką nepaliaujamai kalba man gilaus, išmin tingo ir nesuvokiamo žmo gaus protui ir mąsto kar tu su manim, ir pritaria man. — Taip... sunku... sunku. .. „Man labai sunku, ir aš noriu išliet viską, bet ne-
galiu net laiško parašyt. O kiti rašo: „Miela mamy te. .. tėveli... bučiuo ju. ..“ Aš niekada taip ne sakiau ir nė karto nepabu čiavau motinos. — Tai laižymasis, — sakydavau, kai buvau dar mažas, ir m?.ne erzindavo net įdėmesnis ir ilgesnis motinos žvilgsnis. Aš daž nai bėgdavau iš namų ir raudodavau iš sielvarto, parkritęs pievoje, iš to, kad jie, namuose, manęs nesupranta. Ir mes tolom kas metai: aš nuo tėvų, tė vai nuo manęs. Dabar aš buvau „surimtėjęs“, kaip jie sakė, bet ir dabar aš pabėgau, kaip ir vaikystė je, išvažiavau ir įstojau dirbti į autotransportą. Aš negaliu verkt tėvų namuose, aš negaliu, viską metęs, bėgt namo, aš net (Nukelta į 4 psl.) <
^Tarybinis studentas“
1964. V. 14 d.
2 psl.
Universiteto sienlaikraščių parodote
iiiiiiiiiiiiiiimniiiiIimiiimi!iiilniiui^iiniIn'BlnilliiIIimil|III,IIII|II,IIIII(IIII1IIII1IIIII(llllllI ,®JII,|,I|II1I|11„
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiir....... ... ...................
Neseniai universiteto sien laikraščlams ir didesnės kul laikraščių parodoje apsilankė tūros. , visos respublikos priešgaisri Dėmesį patraukia bendrabu nių komandų sienlaikraščių re čio Nr. 6 sienlaikraščiai. Gra daktoriai. Aš pabandysiu pe-r žu, tikrai gražu pasižiūrėti į teikti skaitytojams jų min tokius sienlaikraščius. Sien tis apie universiteto sienlaik laikraštis pasakoja nuotrauko raščius ir pirmuosius savo mis. Bet. . . įspūdžius. Nereikėtų gal būt „StuokyDar neįsigilinus, o tik per nės žiburėlio“ redkolegijai į žiūrėjus visus parodoje išsta mažos apimties sienlaikraštį tytus sienlaikraščius, į akis iš sukišti tiek daug nuotraukarto krinta chemijos fakulte to sienlaikraštis „Chemikas“. fflniiuiuiffliiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiioiiiSH Tai tikrai bene geriausias sienlaikraštis iš išstatytų pa rodoje. Teisingai sakė paro dos lankytojai: „Geriausia šia <» me sienlaikraštyje — iliustra cijos“. Iš visų kitų sienlaikraš čių „Chemikas“ gražiausiai iliustruotas. Be to, ir patal pinta medžiaga rodo, kad stu dentai dalyvauja moksliniuose aaiiMim būreliuose ir mokosi. .. kų. O kai kur sunku suprasti, O štai pažiūrėkime į istori apie ką pasakoja viena ar ki jos Ir filologijos fakulteto sien ta nuotrauka. Be to, kai ku laikraštį. Blankus, milžiniško rios nuotraukos nevykusios mis antraštėmis ir perdaug techniškai ir pasakoja apie ne išplėstas. Kam leisti sienlaik reikalingus dalykus. Be abe raštį kelių metrų ilgumo, kai jo, talpinant nuotraukas sien sunku surinkti medžiagą ir laikraštyje, reikia didesnės atiliustruoti jį. O sienlaikraščio rankos. . . pavadinimas taip pat užima Visos, viršuje aprašytos pa ketvirtą sienlaikraščio dalį. Tiesa, istorijos ir filologijos stabos, atpasakojimas to, ką fakulteto sienlaikraštis turtin kalbėjo priešgaisrinės apsau gas literatūrine medžiaga, tai gos sienlaikraščių redaktoriai. — Aplamai, sienlaikraščiai iš dalies teigiamas dalykas. Lygiai tas pats liečia teisės ir leidžiami neblogai, — kalbėjo gamtos fakultetų sienlaikraš svečiai, — tik reikėtų juos čius. įSuprahtama, sunku su paruošti kruopščiau. rinkti medžiagą, bet juk ga Po apžiūros visi ekskursi lima leisti sienlaikraščius kur jos dalyviai susirinko Į kom kas mažesnius ir' įdomesnius. jaunimo komitetą „Tarybinio Reikėtų atskirai pakalbėti studento“ ats. sekretorius Alf. apie bendrabučių sienlaikraš- Buckus papasakojo svečiams, čius. Jie visai nedideli, bet kaip renkama medžiaga. visi beveik satyriniai. Kodėl Savo mintimis apie sienlaik taip yra? Juk ne visada, krl- raščių leidimą pasidalino ir tiikuojant trūkumus, galima pa svečiai. „Milicijos darbuoto siekti teigiamų rezultatų. jo“ laikraščio redaktorius A. ■„Auklėjama ne vien tik blo Chadzevičlus ir Alf. Buckus gais pavyzdžiais, bet ir pasa papsakojo, kaip spaudai ruo kojimais apie tvarkingus stu šiami „Milicijos darbuotojas“ dentus“, — pasakė vienas iš ir „Tarybinis studentas“. ekskursijos dalyvių. Bene didžiausias diskusi Trūksta bendrabučių . sien- jas sukėlė ir daugiausia kalbė-
PIRMIEJI ĮSPŪDŽIAI
STUDENTAS:
— Ne, profesoriau, kitų klau Simų neištempsiu...
PROFESORIUS: gaunamas, o
ne
— Pirmiau parodyk, kaip jis kaip vartoja mas!
ta buvo apie sienlaikraščius. Svečiai Iškėlė mintį, kad sien laikraščių nereikia naikinti, o juos sukabinti kur nors vieną ant kito, o jeigu reikia pa ėmei ir gali skaityti bet kurių metų. Be to reikėtų sienlaikraščiams, kaip ir laikraščiams, sustatyti perspektyvinius planūs. Tada bus kur kas leng viau ruošti sienlaikraštį ir ne reikės bėgioti, ieškant medžia gos. . . Daug naudingų pastabų pa reiškė svečiai ir mūsų sien laikraščių redaktoriams. Nerei kėtų jų užmiršti.
M. GINTARAS „Tarybinio studento“ neetatinis koresp. REDAKCIJOS PRIERAŠAS: Straipsnis išspausdintas disku sine tvarka. Kviečiame tuos, kurie jau lankėsi sienlaikraš čių parodoje išreikšti savo mintis. Laukiame laiškų! Siame puslapyje spausdina me medžiagą iš chemijos fa kulteto sienlaikraščio „Chemi kas“.
RADIOAKTYVUMAS
Radioaktyvumo reiškinys buvo pastebėtas praėjusio šimtmečio pabaigoje, tačiau tik pa staruoju metu gautas dirbtiniu būdu didelis įvairių pigių radioaktyvių medžiagų kiekis. Dabar chemikams iškilo uždavinys jas ištirti ir pritaikyti įvairiems reikalams. Atsirado dvi naujos chemijos šakos — radiochemlja ir radiacinė chemija. Radiochemlja nagrinėja chemines ir fizi nes ęądloaktyvlų izotopų savybes. Radioak tyvūs izotopai yra vertingi, nes jų judėjimą įvairiose medžiagose galima registruoti, to dėl jie dar vadinami žymėtaisiais atomais. Labai didelę reikšmę jie turi tiriant che minių reakcijų mechanzlmus. Pritaikius ra dioaktyviuosius izotopus šioje srityje, paaiš kėjo eljė cheminių reakcijų, kurios vėliau efektingai buvo pritaikytos svarbioms me džiagoms gauti pigiaisiais metodais. Šiuo metu daugelio mokslo ir technikos šakų vystymasis susijęs su nedideliu kiekiu medžiagoje esančių priemaišų nustatymu. Medžiagos, kurios panaudojamos atominėje energetikoje ir pustlaidiininkių technikoje rei kia nustatyti 1/1.000.000 ir net 1/10.000.000% priemaišų kiekius. Tai pada ryti galima tiktai naudojantis jautriaisiais radiochemijos metodais. Radioaktyvaus spinduliavimo energija pa naudojama medžiagų savybėms keisti ir nau joms medžiagoms gauti: Radiacinė chemija — kaip radioaktyvieji spinduliai veikia me
džiagas ir cheminius procesus. Remiantis radiacine chemija, gautos ne tik praktiškai svarbios medžiagos, bet ir sukurtos teorijos, kurių pagrindinis uždavinys — išaiškinti radiacinlų-cheminių reakcijų mechanizmus. Daž niausiai iš radioaktyviu šaltinių naudojamas radioaktyvus kobaltas (Co-60). kuris skleidžia labai galingus gama — spindulius. Radiacinės .chemijos pasiekimai vis daž niau išeina iš laboratorijos sienų ir įdiegia mi pramonėje. 1959 m. įvykusi tarptautinė mokslinė radiacinės chemijos konferencija Varšuvoje ir 1960 m. Rygoje numatė gaires spartesniam radiacinės chemijos pasiekimų įdiegimui į pramonę. Suartus atominės tech nikos ir įvairių radioaktyvių spinduliavimo šaltinių gamybos didėjimas bei tobulėjimas leis netolimoje ateityje pigiais metodais gau ti naujų vertingų medžiagų. Bendrosios chemijos katedroje atliekami darbai, tyrinėjantys radioaktyviųjų kobalto, cinko, tričio, sidabro, urano ir kt. savybes. Nauja metodika taikoma branduolinių reakci jų išeigai apskaičiuoti. Katedros moksliniame būrelyje gerai dirba Valiukevičius, Jankaus kas, Niunkaitė ir Norkūnaitė. Norėtųsi, kad ir kiti fakuilteto studentai daugiau domėtųsi šio mis perskeytviomis chemijos šakomis.
Doc. R. PAJEDA
♦
Ap i e vaistus
Vaistinius augalus ir kai kurias' mineralinės bei augali nės kilmės medžiagas susirgimams gydyti žmonija naudoja nuo seniausių laikų. Tačiau vaistinių augalų aktyviųjų dalių prigimtis daugiau paaiškėjo tik XIX a. pradžioje, kada che mijos mokslų pažangos dėka iš migdančių aguonų sudžiū vusių sulčių buvo išskirta pagrindinė jų aktyvioji medžiaga morfinas, iš tropiniuose kraštuose augančio chinos medžio žievės-chininas, iš kavos pupelių ir arbatžolių — kofeinas ir kt. Kai kurių nesudėtingų gamtinių medžiagų cheminę struk tūrą pavyko nustatyti palyginti greitai. Tada buvo pradėta mėginti jas pagaminti iš paprastesnių medžiagų arba norspakeisti jų struktūrą ir gauti vaistines medžiagas, turinčias naujų savybių. Taip praeito šimtmečio viduryje atsirado pirmieji sintetiniai vaistai. Šiandien jie sudaro daugiau kaip 60% visų gydymo tikslams naudojamų vaistų. Norint surasti naujus aktyvius ir žmogaus organizmui nepavojingus vaistus, chemikams reikėjo susintetinti, o me dikams ištirti šimtus, o kartais net tūkstančius, naujų me džiagų. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad salvarsanas bu vo iš eilės 606-as preparatas. Visi 605 prieš jį susintetinti dėl per didelio nuodingumo ar per mažo veiklumo prakti niams tikslams netiko. Grynai empirinio- būdo, ieškant naujų vaistų, neatsisaky ta ir šiais laikais, kadangi vis dar nėra teorijos, kuri pilnai paaiškintų priklausomybę tarp medžiagų fiziologinio bei farmakologinio veikimo ir jų cheminės struktūros. Naujų vaistų ieškotojui lieka sugretinti organinės chemi jos ir farmakologijos surinktus duomenis — cheminę for mulę ir fiziologinį aktyvumą. Lyginant vienodo fiziologinio veikimo medžiagų cheminę struktūrą bei chemiškai giminin gų medžiagų fiziologinį aktyvumą, išaiškėja, kokie chemi nės struktūros ypatumai nulemia vienus ar kitus fiziologi nio aktyvumo ypatumus. Dabar jau aišku, kad, norint gauti tam tikru veikimu pasižyminčio gamtinio preparato sinte tinį analogą, dažniausiai visai nebūtina atkurti pilną gam tinės medžiagos cheminę struktūrą, o užtenka susintetinti Ik patį fragmentą, kuris apsprendžia reikalingą fiziologinį veikimą. Nors bendromis chemikų ir medikų — farmakologų pa stangomis išaiškinta nemažai fiziologinio veikimo priklau somybės nuo medžiagų cheminės struktūros faktų bei dės ningumų, bet yra dar neaiškumų. Norint rasti naujus vais tus, chemikams vis dar tenka sintetinti dešimtis ir net šim tus tūkstančių junginių, o medikams tirti jų fiziologinį ak tyvumą. Sis darbas atliekamas daugelyje pasaulio labora torijų ir duoda puikius rezultatus, nors relkalaja nemaža pastangų. Apskaičiuota, kad vieno naujo junginio sintezei ir preli minariniam biologiniam ištyrimui sugaištama vidutiniškai 400 darbo valandų, o tik vienas iš 3000 ištirtų junginių patenka į vaistines. Taigi naujiems efektyviems vaistams surasti reikia daug lėšų ir kvalifikuotos darbo jėgos. Pa vyzdžiui, JAV tyrimams, ieškant naujų vaistų, 1960 me tais išleista 216 mln. dolerių, o Anglijoje — 21 mln. Kapi talistiniame pasaulyje, vaikantis pelno, į rinką patenka dau gybė „naujų" preparatų, kurie gaunami nežymiai pakeičiant senai žinomus. Dar blogiau yra tai, kad kapitalistiniame pasaulyje gydymo tikslams aprobuojami negalutinai patik rinti ir kartais žmonių sveikatai žalingi cheminiai junginiai. Tai rodo įvykis Vakarų Vokietijoje su kontergano prepa ratu. Šitokie metodai yra visai svetimi tarybinei sveikatos ap saugai. Tik įsitikinus, kad nauji vaistai visai nepavojingi ir yra pakankamai veiklūs, jie perduodami masinei gamybai. Tiek mūsų šalies, tiek užsienio mokslininkų atkaklaus darbo dėka gaunama nemažai vertingų vaistų, įgalinančių pagydyti įvairius sunkius susirgimus, kuriems gydyti anks čiau patikimų priemonių visai nebuvo. Po kurio laiko ne pagydomų susirgimų bus dar mažiau.
:♦
Susipažinkime! Švinta. Švinta jau. Trimitas
Drebina visus kampus.
Lovos brolis toks Udrys, 4.1 draugas Ir jo kambario
Jau ir vėl eilinis rytas
Sakės, gamtininkas Jančys.
Kelia dienai studentus.
I retas gretas miegalių
Tuoj komisija įvirsta
Taikos dar vienas Jančys.
Pas draugus pasidairyt.
Jis į šoną kraipė galvą,
Vyrai trisdešimt ketvirto
Manė, kad nepamatys
Spėjo susitvarkyt. Jau aštuonios. Kas dar miega,
Veltui tai. Pažins vis viena, Motiejūnaite šauni!
Tam sapnuojasi sapnai,
Pramiegot ne vieną dieną
Kad komisija pamėgo,
Gal sutiktumėt nesyk!? 4
Ir juos lanko per dažnai! Štai vis slepiasi Morkūnas,
I retas eiles miegalių
O ir Liberis nesyk
Kuznecova priimta.
Nusigręžė sau į šoną
Atsikelt visi juk galim,
Ne, akių nepamatys!
Tad ir kelkimės:
Ir Grigaitė šitaip mąsto.
Ką gi, — taip, nemalonu, Kai visi draugai pamato
Ir sužino jų vardus. O kada miegoti liausis
Draugai šitie per ilgai? Gal nejunta Vasiliauskas,
Kad dar ilsis taip ramiai?
O gal didvyrį vaizduoja.
Gal tai laiko sau garbe.
Mankšta
Mums padės pakelt sveikatą,
Kad ir jį fotografuoja
O kam nuotaika bloga —
Kad bus pagerbtas.. . stende.
Pagerės! Draugai Jums sako.
į miegalių stendą prašos
Niekad nemeluoja jie, tiesa?
<•
f ' Mokslą PEDAGOGAS Į Kaliningradą susirinko studentai iš Pabaltijo, Ukrai nos, Baltarusijos pedagoginių institutų atšvęsti IV savo fes tivalį. Šių festivalių pradinin kai — mūsų instituto studen tai. Vos atvažiavus į miestą, mus, septynis VVPI studen tus sutiko kaliningradiečiai. Festivalio atidarymas vyko Ka liningrado miesto dramos teat ro patalpose. Teatro patalpos pilnos pilnutėlės, ir visi vei dai jauni, nepažįstami. Tik iš ginta unių ženkliukų atpažinsi svečius, šeimininkus. Beje, ženkliukai iš tikro buvo pui kūs. Studentai patys rinko gin taro gabalėlius, o iš jų dailės kombinato meistrai padarė ženkliukus. Festivalį atidarė Kaliningrado pedagoginio instituto komjaunimo sekretorius, o po to kalbėjo delegacijų atstovai iš Murmansko, Lucko, Nikola jevo, Ivano-Frankovsko, Dro gobičo, Talino. Po įžanginės dalies ilgai plojome karinio jūrų laivyno ansamblio atlikė jams. Koncertas iš tiesų buvo puikus. Dainos apie jūrą, mei lę, tarnybą, rusų, kubiečių šo kiai. . . Turėjome progos atidžiai apžiūrėti miestą: Kanto kapą, pilių griuvėsius, zoologijos ir botanikos sodus. Šiltai, įdomiai praėjo pri ėmimas prie jaukių, papuoštų stalų. Mokymo dalies vedėjas supažindino su instituto gyve nimu, saviveikla. O šventė. . . Ją, tur būt, atvežė į Kalinin gradą patys studentai. Vakare susitikom kavinėje disputui apie šiuolaikinį žmogų. Ne vi sų vienodos nuomonės. Vieni šiuolaikinį žmogų supranta madingai apsirengusį, kiti — tokį, kuris pralenkia laiką, treti — kaip antžmogį, ku riam svetimos visos žemiškos gėrybės, linksmybės, mados, dar kiti — kaip žmogų, kuris turi turėti profesiją, savo tik rą moralinį veidą, būti pilnai išsilavinusiu ir žinančiu ne tik savo specialybę, bet ir dai lę, muziką, fiziką, teatrą, che miją. O kaip visur suspėti? Po ilgų ginčų, mes pilnai susida rėme nuomonę, koks vis dėlto turi būti šiuolaikinis žmogus. O kelionė autobusais į ne toli nuo Kaliningrado esan-
Akademijos studentų kolekty vas labai įvairus. Užtenka užeiti tik į vieną kursą, kad pamaty tum visiškai skirtingus žmones pagal estetinį skonįL etinių nor mų laikymąsi pažiūrą į visuo meninį darbą, išprusimą, inte lektą, mąstymo lygį, žodžiu, pa gal jų elgesį visuomenėje, jų gal voseną. Mano manymu, akade mijoje yra keturios studentų gru pės pagal požiūrį į šiuos daly kus. i,A
STUDENTŲ
pavasario šventė čius miestus Jantarnoje, Svetogorską? Nesvarbu, kad au tobuse girdisi ir lietuvių, ir estų, ir ukrainiečių bei rusų kalbos! Visus jungia studentiš kos dainos, akordeono, bajano akordai. Gintaro miestukas pa liko didžiulį įspūdį. Gintaro krūvos, vėliau surūšiuoti ga balai, kurie meistrų rankose virsta dailiais karoliais, apy rankėmis, suvenyrais. O mil tai, kurie lieka, apdirbus natū ralų gintarą, slenka į katilus, kur lydomi, o iš lydyto ginta ro vėl liejamos naujos formos, nauji papuošalai. Nuvažiavę 1 Svetogorską, apžiūrėjome jūrą, kuri ska lauja ir mūsų Lietuvos kran tus. Ypač susižavėjo jūra Uk rainos atstovai. Prie Lenino paminklo įvyko iškilmingas minėjimas, kur festivalio da lyviai padėjo gėlių prie Leni no paminklo, dalyvavo naujų pionierių priėmime. O vakare. . . Vos nuplovėm kelionės dulkes — ir vėl į kelionę. Sį kartą visai netoli — į žvejų kultūros rūmus, kur koncertavo ir dalyviai, ir žiūrovai. Ilgai ir nuoširdžiai plojome šeimininkams, kurių estrada tikrai puiki. Pačių stu dentų kūrybos dainos, geri at likėjai. Mūsų choras, ansamb lis gal ir stipresnis už kali ningradiečių, bet apie mūsų instituto estradą šito nepasa kysi. Visų simpatijas užkariavo Drogobičo kvartetas. Lyriškos estradinės dainos, švelnūs bal sai ir tokios pat švelnios, kuk lios atlikėjos. O Nikolajevo vaikinai sužavėjo temperamen tu, išpildymo laisvumu, stip riais, gražaus tembro balsais. Puikus koncertas pasibaigė, o po jo jaunimo vakaras, šo kiai ir vėl dainos, dainos. Aš ir šiandien neįsivaizduoju Ka liningrado studentų be dainos. Ilgam išliks atmintyje dra mos būrelio sceninė kompozi cija ..Karalius Lyras“, paskir ta Šekspyro 400 gimimo me-
voliucinės mustį tautos praeities ir galvoja maždaug taip: „Duo kite man pinigų, ir aš parodysiu kaip reikia gyventi“. Tai irgi mažuma, bet akademijos kolektyvui kylant .pažangos laiptais, visais atžvilgiais jie aktyviausiai tem pia studentiją atgal. Tačiau pagrindinę masę suda ro tie studentai, kurie aktyviai dalyvauja akademijos gyvenime. Dauguma mokosi gerai, dalis jų sportininkai ar saviveiklininkai, Ir taip — braunamės į tipiš- bet štai viena bėda: jeigu atsitik kas studentų galvosenas, kurios, tinai neįvyksta kokia paskaita ir blogos, ir dau- atsiranda dvi valandos laisvos, deja, kartais yra _ giau ar mažiau neatitinka mūsų jie nežino, ką reikia veikti, žo sa matome džiu — nenumatyta, kitaip epochos dvasiai. Štai iš- kant. jie nesistengia kiekvieną studentą, kuris, sąžiningai klausęs paskaitas, nežino nieko minutę išnaudoti produktyviai. kito, kaip skubėti į namus ir Jie lanko koncertus, skaito ten flegmatiškai slampinėti iki knygas, bet nemato didžiulės sekančios dienos paskaitų, jeigu minties Repino, Bethoveno. Gor nieko nėra nurodyta išmokti, kio. Šekspyro kūriniuose todėl, šio studento nesvarsto komjau- kad į tuos dalykus gilinasi ne jaunimo komitetas už blogą el planingai, atsitiktinai. neapjun gesį ar mokslą, bet jo balso v gia mąstymu visų žmonijos dva niekas nešgirsta grupės susirin sinės kultūros pasiekimų sričių. kimų metu, jis nelanko repeti Gal būt, jie net per penkis me cijų, nesportuoja, niekuo nesido tus neaplanko Čiurlionio kūrinių mi. Aplamai, viskam abejingas ir ekspozicijos, nepabuvoja puikio jeigu į Kauną atvažiuotų Maskvos je Kauno viešojoje skaitykloje Didžiojo teatro solistai koncer tuoti — jis nė kiek nereaguotų. Pasakysite — tokių labai mažai. Taip, nedaug, bet vis lik yra. Antrasis studentas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad paskaitų ne konspektuoja. egzaminus laiko blogai ar vidutiniškai, ir visiškai nesijaudina, kad komjaunimo ko miteto biuro nariai jo persona linei bylai svarstyti gaišta dvi valandas taip brangaus laiko. į kinoteatrus, koncertų sales, spor. to rungtynes jis vaikšto, bet jo kiu būdu jo nepamatysi parodos salėje ir. . . fakulteto atskaitinia me komjaunimo organizacijos susirinkime. Jis tuo tarpu geriau „pafilosofuos”, su kuria mergina šį vakarą susitikti ir dar kartą praeiti Laisvės alėja — juk po kelių nletų „išgrūs“ į kaiijią. Tiesa, kai kurie iš jų turi net naudotinų tarptautinių žodžių arsenalą ir visada vaikšto su ba tais, kurių padai kaukši, tačiau galvoje jų taip pat tuščia, kaip ir pirmųjų. Jie ne žino, kas tai yra žmogaus dvasi nis grožis, nesiruošia būti ge rais specialistais, neįvertina re-
tinėms, na, ir paskutinis va karas, atsisveikinimo vakaras jaunimo kavinėje. Šokome ne tik kavinėje, šokome gatvėje, mieste, dainavome bendrabuty je ir prie bendrabučio. Beje, atsisveikinimo ir pirmasis va karas mums buvo savotiška šventė. Patį pirmąjį vakarą mūsų šokėjai Nijolė ir Alfre das už prizinį valsą gavo di džiulį baltą meškiną. Ir tik paskutinę dieną prisiminėm, kad jis ,,nekrikštytas“. Ką gi, teko „krikštyti“. Prasidėjo konkursas geriausiam vardui išrinkti. Draugai iš Lucko, Drogobičo, Ivano-Frankovsko užsuko pas mus į svečius. Mtums labai džiugu, kad Vil niumi jie sužavėti. Festivalis baigėsi. Kalinin grade prabuvom visą savai tę, o, rodos, tai tik viena die-
na. Atminty liks nuoširdūs mūsų gidai, daina, šokiai. O kitąmet studentai vėl susirinks pabūti drauge, daugiau suži noti, patirti, išgirsti. V festi valis vyks Taline. Išvažiavom iš Kaliningrado, sužavėti šeimininkų paprastu mu, nuoširdumu. Smagu, kad ir mes jiems patikome: Nijolė sužavėjo savo šypsena, švelnu mu, Regina ir Alfredas — šo kių atlikimu, Vladas — jumo ru, pasakojimais. O visi — draugyste. Smagu ne tik būti svečiu, dar smagiau, kai pas mus at važiuoja svečiai. Tik išleidome Ukrainos pasiuntinius, ir vėl laukiame draugų iš Gruzijos, Smolensko, Kaliningrado. Te gu kiekvieno studento devizas būna kuo daugiau pamatyti, sužinoti, patirti! Mes atvežėme nuoširdžiau sius sveikinimus iš Murmans ko, kur jau aušta poliarinė diena, Kaliningrado, Nikolaje vo, Talino, nuo buvusio mū sų krepšinio komandos kapi tono Jono Akelio. Zita ŠAKICKAITĖ VPI
Kur bus „Statė KPI“ 1951 m. KPI studentų iniciatyva pradėtos organizuoti vasaros darbo-poilsio stovyklos tapo gražia tradicija ne tik mūsų instituto, bet ir kitų aukštųjų .mokyklų studentų tarpe. Pradėję nuo Dovinės HES statybos, KPI studentai jau 13 vasarų talkininkavo kolūkinėse ir pramoninių objektų sta tybose. Jau 13 metų, kai kiekvieną rudenį įvairiuose mūsų respublikos kampeliuose išauga nauji pastatai, kurių fron tonus puošia mūsų studentams taip brangus užrašas „STATĖ KPI“. „Klekvieno KPI studento komjaunuolio pareiga — dalį savo vasaros atstogų paaukoti kolūkinio kaimo suklestėji mui. didžiųjų partijos nutarimų vykdymui“, — rašoma KPI XII komjaunimo konferencijos nutarime. Tradicija su tokiu devizu bus tęsiama. Šią vasarą 14 kar tą suplėvėsuos darbo ir poilsio stovyklų vėliavoj įvairiuose mūsų respublikos kampeliuose. Kartu su mūsų studentais šią vasarą plytą prie plytos dės ir gausus būrys svečių. Vasarą bus organizuotos šios vasaros darbo-poilsio sto vyklos: Klaipėdos raj. „Černiachovskio “ vardo kol. (150 v. karvidė), „Kolotės" ikol. (gyv. namas ir grūdų sandėlis), Tel šių raj. „Tausalos“ kol. (kultūros namai), šefuojamame Jur barko raj. „Laimės“ kol., Sakių raj. „Šešupės“ taryb. ūky je, Kėdainiuose,'Jonavoje (prie chemijos objektų) ir kitur. Stovyklų atidarymas — liepos mėn. 5 d. Pamainos truks 2 savaites.
Pirmenybė .pasirinkti stovyklas ir pamainas bus suteikia ma grupėms, atsižvelgiant į mokymosi pažangumą šių moks lo metų žiemos ir pavasario sesijose, o taip pat į grupės studentų dalyvavimą visuomeniniame darbe.
‘ūk(L& gį SPECIALISTAS Pirmoji KPI Vilniaus filiale Susirinkusius į pirmąją Vil niaus filialo studentų moksli nės draugijos , konferenciją pradžiugino ne tik pranešimų gausumas, bet ir rimtos svars tomų darbų problemos Konferenciją atidarė KPI Vilniaus filialo SMD tarybos pirmininkas G. Vanagas: — Mokslinėje draugijoje kol kas tik apie 50 studentų, tačiau pati draugija yra susi kūrusi vos pereitų metų spa lio mėnesį. Draugijoje yra elektrotechnikos ir mechanikos sekcija su šešiais būreliais. į draugijos darbą aktyviai įsi jungia pirmakursiai. Bendrame posėdyje buvo perskaityti keturi braižomosios geometrijos būrelio praneši mai ir GT-1 grupės studento G. Leonavičiaus referatas „Optiniai kvantiniai generato riai“. Braižomosios geometrijos būrelio darbų pagrindinė tema — karkasinių paviršių suda rymas. Iš jų ypač gerai įver tintas stud. Zimano (RD-3/4) pranešimas „Teoriniai pavir šiai, gauti eksperimentiškai“.
Kaip aš įsivaizduoju savo draugą studentą (žinoma, tas būdinga ir pirmie nių galvosenos. Jie žino, kad že siems studentams). mės ūkio specialistai turi žinoti Ir štai dar viena grupė stu ne tik agronomiškus dalykus, dentų, kurie žino, kad laimingas bet ir visa tai, kas vadinama žmogus yra ne tada, kai jau menu, filosofija, literatūra, ate pasiekė kokių tai laimėjimų, o izmu. tada, kai dar jų siekia. Tokiu Lengvabūdiškas ir nerūpestin būdu neranda domėjimosi ribos. gas studijų metų praleidimas ne Dalis jų — aktyvūs SMD nariai, suderinamas su jauno žmogaus sportininkai, saviveiklininkai ar ................ . , . energija. Juk dabar pats laikas visuomenininkai, bet visų jų bendras bruožas — visur skubaiš gyvenimo semtis kuo daugiau.
Į KPI miestelio statybą žvilgčiojome jau seniai. Labiau siai laukėme naujų bendrabučių raktų. Neiškentę ne kartą ateidavome statybininkams į talką: anksčiau susirinkome prieš rugsėjį, skambėjo juokas pro atvirus langus sekma dienio popietėm... Ir štai pagaliau mes —- vieno bendrabučio šeimininkai! Jauku čia, puikiai įrengti kambariai, tualetai, vonios. Visus vilioja puikios galimybės pasikaitinti „sausajame pliaže“. Jis. . . ant stogo! Ech, kad tik sparčiau kiltų saulė ir sužy dėtų alyvos. Mūsų „išblukusias“ nugaras bronzine spalva nudažys saulė tokioje romantiškoje aplinkoje, kurios pavy dėtų ir K. Sajos Jurgis. . . žodžiu, viskuo negalime atsidžiaugti ir tariame širdingą studentišką ,.ačiū!“ valstybei ir instituto vadovybei, kuri taip tėviškai rūpinasi studentais. Paraginamojo žodžio bendrabučio aplinkai sutvarkyti pa prašė buitininkai. Jiems merginos pasakė: — Pavasarį prie mūsų bendrabučio sužydės dobilėliai, našlaitės, gvazdikai. . . Vaikinai atsakė: — Pavasarį prie mūsų bendrabučio prigis liepaitė ir ber želis — mūsų, naujakurių,* džiaugsmo simbolis. . . Praeis metai, kiti, ir apie mus, naujakurius, kalbės, kaip apie pirmuosius studentiškojo miestelio gyventojus. O laiš kus mums visiems iau rašo adresu: Kaunas, KPI miesteliui. .. Jonas LAIVYS •,Už tarybinį mokslą“
■x*x*>.*x*x»x»x*x*x*x« TOMAS SARKUS EI geguži! Pūstelk vėjais! Plykstelk ant šakų lazdynų
Štai ką rašo Gercenas anksčiau minėtoje knygoje: „Studijuojan čių skaičius pas mus (Maskvos universitete 1828—1835 m. — H. G.) visuomet buvo nepapras tai mažas, bet tie, kurie studi javo, įgydavo kad ir ne tokį platų, bet užtat gana bendrą ir humanitarišką išsimokslinimą“. Reikia pirmiausia išsiaiškinti skirtumą tarp aukštosios mo kyklos Gerceno laikais ir dabar. Carinėje Rusijoje, o ir dabar kapitalistinėse šalyse aukštosios mokyklos ruošia ne -specialistus tos valstybės ūkiui, bet daugiau, šia mokslininkus, teoretikus, filosofus. Kitaip yra pas mus. Liaudies ūkis kasmet gauna būrį jaunų specialistų, bet mūsų ūkiui ne tas pats, ar tie nauji specia listai be agronomiškų žiinų turi „bendrą ir humanitarišką“ išsi. mokslinimą, ar ne. Todėl tie studentai, kurie be specialybės žinių savarankiškai domisi este tikos, etikos, ateizmo, filosofijos klausimais, kurie dalyvauja vi suomeniniame darbe — bus ge resni žemės ūkto,, specialistai ir kultūros skleidimo židiniai kai me. H. GUDAVIČIUS ŽUA
R. MINKEVIČIUS „Už tarybinį mokslą“ koresp.
Pavasaris naujame
J. GECIAUSKAS Darbo štabo viršininkas KPI ir nč valandėlės nepraleidžia veltui. Jie įvertina Markso posa kį, kad „laimė — tai kova" Ir vadovaujasi Čia Gerceno mintim iš „Praeities ir godų" .....Daryda vom išdaigas ir mes, puotaūdavom ir mes. bet pagrindinis to nas buvo ne tas. diapazonas bu vo pernelyg pakeltas. Išdaiga, lėbavimas netapdavo tikslu. Tiks las buvo tikėjimas pašaukimu". Taip, draugo gimimo dienos at šventintas nepakeičia šių žmo-
Viso braižomosios geometri jos būrelio (vadovas doc. J. Charltas) darbą gerai įvertino pasisakęs diskusijose doc. A. Naldionovas, išreiškęs minčių apie karkasinių paviršių tai kymą radiotechnikoje, davęs eilę patarimų. Elektrotechnikos sekcija yra stambiausia ir pajėgiausia. Čia buvo perskaityti 6 pranešimai. Vienas jų („Elektrinių mikrovarikllų akustinio triukšmo ir vibracijų spektrinė analizė"), paruoštas R. Jaslnavlčiaus, buvo skaitytas instituto SMD konferencijoje Kaune. IV kurso studentas V. Pas■kis (RD-1) perskaitė praneši mą ..Prietaisas magnetinės juostos netolygumui magneto fonuose tikrinti“. Darbas at liktas pagal ūkiskaitinę sutar tį su „Elfos“ gamykla. Vilniaus filialo studentų mokslinė draugija tvirtai žen gia pirmuosius žingsnius.
Žalialiepsniais žirginiais! Žlibę šalną nugalėjęs, Žiebk į žemę spinduliais, ~ Niekam nebeleisk verkšlenti. I Skelbki laimės, džiaugsmo šventę!
X | ♦ f j j | j j t ♦
I
Te orkestrai maršus groja, Žengte marš visi! Į koją! Gauskit variais, grlndinai, Bėkite šalin, gatviūkštės, Duokit kelią, Platų kelią! Spurda Vėliavų liepsnelės, Ir senelių, ir berniūkščių Žengia ištisi būriai. Dainą! Dainą švieskit į padangę, Kad nugriaustų, nuaidėtų Lyg griaustinis pirmutinis,
Ir dangaus gili mėlynė Užsipliekstų lyg žaibu — ‘ | Džiugesiu kad suspindėtų, ♦ Kad būt linksma ir džiugu! VPI
: llllllllinilllBIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIM
Žvejai
(Atkelta iš 1 psl.)
Už sienos Bethoveną groja
rašyt negaliu: „Mieli tėvai, tėveliai“........... Man žvėriš kai sunku. . Bet aš vis tiek grįžtu na mo, ir tai, ką aš prisime nu, atrodo, buvo seniai se niai. Autobusas lekia, apsup tas tirštos tamsos, ir ūžia kažką prasmingo, ramina mane lyg senis, viską per gyvenęs, suvokęs ir su švel nia šypsena akyse žiūrėda mas į pasimetusius, besi blaškančius žmones. Ir aš jau nebenoriu keikt gyve nimo ir sakyt „sunku“, aš jau nenoriu to prisimint. Autobusas ramina mane, ir aš imu po truputį galvot kitaip, lyg būčiau užmir. šęs tai, kas buvo bloga. Jeigu autobusas apsisuk tų ir nuvežtų atgal — tu galėtum pradėti iš naujo? Tu nesakyk, kad sunku ir nieko gero nematei, ne reikia, tau viską dabar už stoja meistro veidas. Tu žiūrėk iš toliau ir išmok nepastebėti tokių veidų. Aš nesiginčysiu, aš pa vargau nuo tų nuolatinių ginčų su savimi, gyvenimo triukšmo ir amžino galvo jimo. Ne, aš dabar nenoriu nieko keikt, aš nekeikiu darbo. Tai buvo man visai nauja, aš atvėriau save ir godžiai siurbiau viską: žmones, riaumojančias ma šinas, tepalų kvapą, visa tai, kas iš tikro pulku. Aš
Mums apkapojo kojas, rankas, paskui leido laisvai judėti (A. ds Sent-Ekzluperi) Kai kriokė lietus nutekamuosiuose vamzdžiuose, Atėjo į kiemą kiklopas, 1 didelis sulig trečiu aukštu. Ir prigludo prie mano laingo, dūsaudamas, kaip nuskaustas žmogus. Ir žliaukė vanduo nuo jo primirkusių gaurų, Ir jo vienintelė akis, drėgna, didelė kaip lėkštė, Skausmingai žiūrėjo, į mane. Jis laižė rasotą lango stiklą ir sielvartingai maurų) o. -r-- Tu nori kalbėt, bet nieks tavęs nesupranta. Tik aš žinau tavo kančią. . . Sakyk. . . sakyk ko nori. . . Tu alkanas? Aš pasiskolinau duonos Ir pamaitinau didelį ir nelaimingą kiklopą. Ir jis valgė iš mano rankos, godžiai ir mykdamas kaip veršiukas. Bet ne duonos jam reikėjo. ■Paskui apžiojo nutekamąjį vamzdį Ir gėrė kriokiantį dangaus vandenį. Bet ne vandens jam reikėjo. Ir sielvartas, kančia ir nenumaldomas ilgesys išsiveržė jam maurojimu. Aš daviau jam viską, ką turėjau — Bet jis vis tiek buvo neilaimlngas. Aš daugiau nieko neturėjau, tik save: — Imk mane, Užmušk, Ir būk laimingas! Bet ne žmogaus kraujo jam reikėjo. Jis užlaužė galvą į šėlstantį dangų, Ir ilgesys suvirpino jam gerklę: — Einam! — Einu! S. ŠALTENIS
jaučiau, kad dar klek ir aš parašysiu nuostabų eilėraš tį, jokiu būdu ne apie bom bą, kaip rašiau anksčiau. Bet neparašiau. . . Klausyk, jeigu autobu sas. .. Užteks, autobusas niekada negrąž'.ns manęs atgal, ir niekada jau meist ras nesakys, akimis lyg na gais kabindamasis man į veidą: — Tu, draugas, žioplinėji kažkur... Nesvajok, čia ne mokykla, čia įmonė ir visokie tokie svajotojai mums nereikalingi... Aš supratau, ką jis no rėjo pasakyt ir ko nepa sakė, aš gerai supratau jį, ir man buvo labai skaudu. Dabar tai nesvarbu. Da bar namo...
Priešais mane sėdi mer gina, dažnai žiūri į laikro dį ir klausinėja, kiek laiko dar važiuosim. Ji, matyt, pirmą kartą važiuoja na mo. Bet argi svarbu tie ki lometrai, laikas. Mes galim važiuot dar du šimtus tūks tančių kilometrų, ir bus tas pats, nes mes visada va žiuojam į namus, mes visa da ieškom namų. Mes ieš kom namų savo širdyse, kur nesvarbu jokie kilo metrai, surandam juos arba vėl prarandam ir veltui stengiamės atstatyt amži nai sugriautus namus. Baltas autobusas gau džia, lekia virpėdamas, ir man gaila žmonių, kurie
Iš Amerikos lietuvių laikraščio
„VILNIS“ puslapių GYDIMAS NEMOKAMAI SIMTAS IR 99 „DĖDĖ MENGELE“ NEPASKAITO
Negalima sakyti, kad Ame rikoje nepraktikuojama >,so cializmas“. Reikalui prisiėjus ir čia bile vienas gali gauti medicininį aptarnavimą nemo kamai. Čikagoj yra viena geriau sių šalyje ligoninė — Cook County Hospital. Susirgai žmogus, tereikia tik prisiekti, jog neturi nei giminių, nei draugų, nei cento kišenėje, tuoj pribus policijos automašina ir- veltui nuveš į ligoninę. <ada jau pasiekei ligoninę, lovos palatose visos užimtos
— kiekvienoje nuo 30 iki 50 siauručių, panašių į lentynas, lovelių. Ligoniai suguldyti 6 coliai nuo vienas kito. Kadangi palatos visos užim tos, pirmasis pasitaikęs laisvas gydytojas nurėdo ligonį ten pat, dideliame koridoriuje, pa tikrinimui sveikatos. Korido rius visuomet pilnas praeivių — slaugių, ligonių, lankyto jų, patarnautojų ir medicinos studentų. Apžiūrėjęs ligonį, gydyto’as prirašo vaistus, dažnai X-Ray peršvietimą ir pataria „pa laukti“. Laukti retai prisieina ilgiau kaip penkias dienas. Kas sakė, kad Amerikoje nėra neapmokamo medicininio aptarnavimo? Kiek čia be-
NAUJOS KNYGOS TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJA Pišenina, L. Partiniai susi rinkimai. Pirminių partinių organiza cijų- sekretoriams bei parti niam aktyvui skirtoje brošiū roje rašoma apie partinių susl’rihkimų organizavimo ir jų nutarimų vykdymo patirtį. EKONOMINIAI MOKSLAI. POLITINE EKONOMIJA Karatajevas, N. ir Stepano vas, I. Vakarų Europos ir Ru sijos ekonominių teorijų Isto rija. (Iki marksizmo atsiradi mo). Paskaitų kursas. Aukštųjų mokyklų studen tams skirtas vadovėlis. SVEIKATOS APSAUGA. MEDICINA Respublikos chirurgų XII suvažiavimo darbai. (Vilnius, 1961 m. birž. 22-24 d.). KULTŪRA. ŠVIETIMAS. MOKSLAS Jovaiša, L. Pamokų moky mosi organizavimas. Metod. priemonė. 2-asls leld. Internatų tipo įstaigų dar buotojams, masinių mokyklų klasių vadovams, mokinių tė vams bei tiems, kurie rengia si dirbti Internatų tipo įstaigų I-VIII klasių auklėtojais, skir tame leidinyje nagrinėjami mokinių kolektyvinio pamokų mokymosi bei jo organizavi mo klausimai. Visuomenininkai klubinia me darbe. Metodinė medžiaga, skirta
trūksta, kad toje srityje pasi vytume — ir gal pralenktu me ’— Tarybų Sąjunga. Kai skaitysite šiuos žodžius Pietų Vietname jau bus žuvę virš 200 amerikiečių kareivių. Paskutinysis, šimtas 99-tas, paguldė galvą amerikietis ser žantas. Žuvo eidamas milltatines pareigas: užminuodamas lauką, kau prie apsaugos punk to prisiartinantys partizanai būtų sudraskyti į šmotelius. Šimtas 99-nios gyvastys ir tai dar net ne „karas“ — amerikiečiai dar tik treniruo ja Pietų Vietnamo kareivius. Manding, bereikalingos ir betikslios aukos gyvastimis. * » * * 22 hitlerinių bestijų byloje .liudija pabėgę iš mirties sto vyklos Auschwitze olandas ka•rininkas Antonius Franz van •Velsen: ' Žiauriausias bestija buvo 'Dr. Josef Mengele (gal suvo(kietėjęs lietuvis Mengėla?) Jis (daugiausia domėjosi valkais. safdMniį Todėl ^aL (kai jį vadindavo „Dėlė Mencgele“. ■ Pasirinko 16 porų dvynų ir iPo įvairiausių budeliškų eks perimentų sumetė į dujų kros inį. Kūdikiams pradėjus klyk ei, jis juos ten pat prie krosinies angos sušaudė!
respubllkos visuomenininkų darbo patirčiai apibendrinti, GROŽINE LITERATŪRA Dreizeris, T. Amerikoniškoji tragedija. Vertė K. VairasRačkauskas. Įžymaus XX a. amerikiečių rašytojo romane vaizduojama jauno žmogaus, norinčio įsi veržti į aukštuomenės viršū nes ir tapusio dolerių garbini mo auka, likimas. Kas jis? V., Lietuvos TSR Liaudies meno rūmai, 1964. 102 p. su illustr. Leidinį sudaro dvi viena veiksmės dramos ir vienuoli ka intermedijų, skirtų savi veiklinei scenai. Kaškaitis, J. Augo beržas. Pažangaus JAV lietuvių veikėjo gydytojo poeto J. Kaškaičio, 1959 m. grįžusio i Ta rybų Lietuvą ir neseniai mi • Neprisimenu, kokiu reikalu rusio, poezijos rinktinė. . 'vieną dieną aš skambinau į Moemas, S. Mėnulis ir ska 'nūsų universiteto bendrabutį tikas. Vertė J. Cebanauskas. 'Nr. 6. Mandagiai paklausiau: Šių laikų anglų rašytojas, [ .Bendrabutis?“ O man atsakė savo romano pagrindu paėmęs Pmodernišku, storu ir tyčia žymaus prancūzų dailininko ^iškraipytu balsu „Alliio“. Polio Gogeno gyvenimą, kny Kažkaip greitai šį atsitikigoje piešia likimą menininko, (mą užmiršau iki to laiko, kol kuris nutraukia ryšius su bur- (man pradėjo skųstis patys stužuazine visuomene, kad toli- (deniai. Žmonės sako, kad šiuo moję necivilizuotoje saloje ga- (atveju daugiausiai pasidarbuolėtų visiškai pasišvęsti menui. ja 65 kambarys. Mėginau, tie Stojenskus, Virdžilis. Mei sa, sužinoti ir pavardes „man lės laiškai. Lyrinė 3-jų v., 4 dagių“ draugų, bet išgirdau: pav. komedija. „O koks tavo dalykas?!“ Rumunų dramaturgo kome Taigi. . . dija iš šių dienų Rumunijos Jūs jau visi žinote valgyk darbo jaunimo gyvenimo. lą centriniuose rūmuose? Už
. Spausdina LKP CK Laikraščių Ir žurnalų leidyklos spM»ravė.
Užs. Nr. 2959
Kal anądien Klaipėdoje nu teisti 7 hitlerininkai, visa lie tuviškųjų kryžiuočių spauda kriokė: „Komunistų propagan da!“ Bet viršuje aprašytas vaiz das iš hitleriniu budelių by los vyksta ne Klaipėdoje, o ,,laisvoje“ Vakarų Vokietijoje — Frankfurte. Štai su kokiais gaivalais su sidėjo ir bičiuliauja lietuviš kieji „veiksniai!“
jokiais autobusais negali grįžt namo. Ar tu gali keikt gyveni mą? — klausiau aš savęs, autobusui kaukiant plentu. Tau sunku ten buvo. Vi siems taip buvo ir tai nie ko, nieko ypatingo. Tu gi mei, matyt, reikėjo, tu gy veni, matyt, reikalinga. Gy venimas siūlo tą, rodo aną, leidžia susitikt su kuo nors arba, kvatodamasis atitrau kia, ir tu nespėji pamatyt. Šiandien sunku, ryt leng va. Autotransportas — tą pasiūlė tau gyvenimas ir pagaliau atėmė. Tu ne žaisliukas, jokiu būdu ne, bet pasauly viskas juda, tu susiduri ir išsiskiri, ir nuo tavęs priklauso, ką ta vyje patiks sutikti žmonės, daiktai, ar tu sugebėsi juos pamilti. Ir nereikia daryt ‘rageuijų. Viskas baisiai pa prasta, nieko ypatingo. — Taip, paprasta... viskas paprasta, — ramina mane autobusas ir vis kal ba kažką prasmingo. Ir aš darausi ramus, ir stengiuo si žiūrėt Į viską su švel nia šypsena, ir as nemėgstu savęs, gulinčio bendrabuty, lovoj, ir krūpčiojančio iš nevilties. Kai aš kroviausi išvažiuodamas čemodaną, man buvo baisiai gaila pa likt bendrabutį, lovą su ge rai pažįstamu kiekvienu čiužinio gumbu ir šiltus motorus, ir galingą mašinų gaudesį. Ir dabar, kai visa tai toli ir negrąžinamai pa likta, atrodo dar branges ni. Mes norėjom viską iš bandyt, mes norėjom būti viskuo, ir niekas nieko ne sakydavo, kai mes važinėdavom po kiemą išklerusia šiukšlių išvežiojlmo maši na. Aš irgi važinėjau vieną laisvą popietę, bet staiga iš kažkur Iššoko meistras ir suriko: — Stok, rupūže... Kas leido?! Man tada staiga pasiro dė, kad žmogiškumas tai tik kvaila išmonė, kad mes nusiūtom amžiais Į gilius, laukinius laikus: meistro akys degė ir vienintelis troškimas buvo jose — su
čiupt, sugriebt ir lamd|'t įniršus. .. Iš šono važiavo sunkveži mis, prieky buvo meistras, ir aš mečiausi su mašina Į kitą pusę, ir, dūžtant ma šinos stiklams, spėjau pa matyti, kokią sieną šįkart priešais pastatė gyveni mas. Autobusas sustojo, įbe dęs nosį į tvorą, ir nurimo lyg staiga kritęs žirgas, visą kelią pašėlusiai lėkęs. Aš paliečiau autobuso šo ną — jau nebebuvo to garo virpėjimo, ir lėtai nu. ėjau tamsia, miegančia gat ve namo. Aš turėjau džiaugtis, grįž damas namo, bet mano šir dy kilo ir plėtojosi kaž koks kitas nesuvokiamas jausmas, kuriame buvo ir liūdesys, ir ilgesys, persi pynę ir nesuprantami. Mes grįžtam Į namus, mes būtinai grįžtam, nes mums liepia grįžt širdyje susiklostęs kažkoks savo tiškas namų jausmas. Mes grįžtam ne todėl, kad mes geri sūnūs, kad mūsų pa reiga aplankyt namus — mums beldžia į širdį tas į nerimą panašus jausmas, ir mes norim nuramint jį, bet sugrįžę nerandam, ką tikė jomės rast, ko ieškojom, nes to kažko seniai nėra. Mes žinom, kad nerasim, bet vis tiek sugrįžtam, kad jau paskutinį kartą visam gyvenimui pajustumėm, ko kie mes DABAR esam. Aš skubu, klupdamas per pusnis, o akys ieško nušvitusio pažįstamo ian. go, kol suranda jį, ir susto ja. Paskui aš einu, jau ne lėkdamas per sniegą, aki mis vis tiek įsikabinęs lan go, tačiau dabar jausda mas kitokį jausmą, lyg vėl palikčiau namus. Mes grįžtam Į namus lyg audrų apdaužyti laivai į uostą. Čia nėra bangų, ir mes ilsimės, bet neran dam to, ko nuolatos Ieš kom, nesuprantamas Ilge sys apima mus, ir mes vėl išplaukiam.
Šalies sostinės Vašingtono mokyklų pardėtinis Mr. Hensen balsiai susirūpinęs priau gančiąja amerikiečiu karta. Sako, nestebėtina, kad virš pusė pašauktų militarinėn tar nybon jaunuolių išbrokuoja ma. Kitaip ir „negali būti“, nes 80% baigusių pradinę mokyk lą, o kiti jau keloris metus studijavę Junior High School — negali padoriai paskaityti „druko“. Kokį vaistą Mr. Hensen pa siūlo prašalinimui tos negero vės? Girdi, iškaštlngi mokyklų pastatai esą ne pilnai išnau dojami. Klasės atviros tik vie ną trečdali paros. Tris vasa ros mėnesius mokyklos stovi dykai — uždarytos. Sako, reikia tuos iclius mo kyti vakarais, neduoti atosto gų vasarą. Jei ir tada neišmoks pado riai skaityti, tai bent mokyk lų nebebus galima kaltinti. L. JONIKAS (Kalba netaisyta)
Gandrai parskrido. . . Mirus profesoriui B. PRANSKUI-ŽALIONIUI, jo šei mą ir artimuosius giliai už jaučia istorijos ir filologijos rakulteto dekanatas bei visupmenin ės organizacijos.
einu ir aš vieną kartą paval gyti. .. Stovėjau penkioliką, dvidešimt minučių, o eilė vis nejuda. „Kas gi atsitiko?“ gal voju. Nueinu pažiūrėti: norin tieji valgyti visi vienu balsu šaukia — dingo antrųjų pa tiekalų padavėja. Žmonės sa ko, kad taio atsitinka gana dažnai ir dažniausiai — kada pats pietų laikas — apie pir mą valandą. Šiaip taip pavalgęs, užeinu paskaityti į marksizmo-leniniz mo kabineto skaityklą. Atsi verčiu vieną knygą ir skai tau. . . Netikiu savo akimis: „Studente, pagalvok, kokią žalą tu darai savo draugams,
Profesoriui Broniui PRANS KUI-ŽALIONIUI mirus, jo šei mą ir artimuosius nuošir džiai užjaučia VVU Lietuvių literatūros katedros kolekty vas.
išplėšdamas lapus, pagalvok, kad daug tokių, panašių į ta ve, ateis, atsisės į suolą, var tys knygos puslapius, norės kažką tai išmokt, sužinot, ir štai, didžiausiam nusivylimui, . . .išplėšta. . . Bent kiek tu rėk sąžinės, gerbk save, knygą ir kitus“. Taigi. Vienas lapus drasko, antras — ant išlikusių sveikų peckioja. . . „SPYGLYS“
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3.
«CoBeTCKnii cTyneHT» opraH BujibHioccKoro rocyaapcTBeHHoro
yHHBepcmeTa
REDAKCINE KOLEGIJA Mirus tėveliui B. PRANSKUI-zALIONIUI, chemijos fa kulteto V kurso studentę R. Bliumaitę užjaučia kurso draugai ir vadovė. Su giliu liūdesiu sutikome I žinią apie vieno seniausių I Lietuvos komjaunimo veikė ’ jo, nuoširdaus jaunimo auk lėtojo ir bičiulio BRONIAUS PRANSKAUSŽALIONIO staigią mirtį. Komjaunuolių šeima neteko atsidavusio savo mokytojo ir draugo, pedagogo ir mokslo darbuotojo, kurio vardas vi sada bus gyvas mūsų širdyse. Šią liūdna valandą reiškia me gilią užuojauta velionio šeimai ir artimiesiems. Lietuvos Lenino Komu nistinės Jaunimo Sąj^gos Centro komitetas, ..Komjaunimo tiesos“ re dakcinė kolegija, Vilniaus miesto Komjaunimo komi tetas. VVU Komjaunimo komitetas.
Telef. 7-79-17
LV 07910