visų Samų
proletarai, vibnykjtssi
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas
DĖL LIETUVOS TSR NUSI PELNIUSIO KULTŪROS VEI KĖJO GARBES VARDO SU TEIKIMO R. ŽIUGŽDAI Už vaisingą mokslini peda gogini darbą Ir aktyvią vi suomeninę veiklą suteikti Vilniaus valstybinio V. Kap suko universiteto visuotinės istorijos katedros vedėjui, is torijos mokslų kandidatui, docentui Robertui ŽIUGŽDAI Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo plimlnjnkas A. BARKAUSKAS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO Lietuvos TSR Aukščiausiosios REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Tarybos Prezidiumo sekreto rius S. NAUJALIS Kaina 2 kap. Vilnius, 1980 m. gegužės 16 d. Nr. 17 (1120) HNA NUO 1950 METŲ 1980 m. gegužės 23 d.
Liaudies
Atsakingas metas musų Universiteto diplomantams — valstybiniai egzaminai. Nuotraukoje — mokslinio komunizmo egzaminą laiko Teisės fakulteto penktakursiai.
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME Už ilgameti vaisingą moks lini pedagoglnj darbą ir ak tyvią visuomeninę veiklą, ry šium su aštuoniasdešimtosio mis gimimo metinėmis Vil niaus valstybinio V. Kapsuko universiteto profesorius kon sultantas, Lietuvos TSR Moks-
lų Akademijos narys kores pondentas, Lietuvos TSR nusi pelnęs mokslo veikėjas Anta nas MINKEVIČIUS apdovano tas Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu.
damas studentu (1927 m.). Daugiausia profesorius nu veikė pokario metais. 1940 m. drauge su MatematikosGamtos fakultetu A. Minke vičius persikėlė į Vilniaus universitetą ir pradėjo vado vauti Botanikos katedrai. Vo kiečių okupacijos metais jis daug prisidėjo prie katedros turto ir Botanikos sodo išsau gojimo. Katedros vedėju jis išbuvo 1972 m. 1945 m. jau buvo suteiktas profesoriaus vardas. Profesoriaudamas Universi tete, prof. A. Minkevičius skaitė įvairius kursus — že mesniųjų augalų sistematiką, fitopatologiją, mikologiją, vi-
Jis yra konsultavęs, rengiant daktarines disertacijas. Būti profesoriaus mokiniu, bend rauti su juo, jausti tauraus ir teisingo žmogaus paramą darbe t— tai didelė laimė, ku rią patiria daugelis respubli kos botanikų. Prof. A. Minkevičius yra geras organizatorius mokslo darbe. Jis buvo vienas ini ciatorių 1959 m. pradėtos ir šiuo metu jau baigiamos leisti „Lietuvos TSR floros". Jo ini ciatyva, ir jam bendradar biaujant yra išleistas „Vado vas augalų ligoms pažinti" (1970 m.), „Augalų apsaugos darbuotojo žinynas" (1974 m.).
MUSŲ PROFESORIUS
1980 m. gegužės 30 d. prof. Antanui Minkevičiui sukanka 80 metų. Sį jubiliejų pažymi visas respublikos biologų ko lektyvas, nes visi pokario metais studijavę biologiją yra Prof. A. Minkevičiaus moki niai, vyresniosios kartos bio logai — jo mokslo draugai, bendradarbiai. Prof. A. Min kevičius pasižymi nepaprastai dideliu mokslinio darbo pro duktyvumu, gilia erudicija. Jis yra pagrindinių žemesnių jų augalų grupių — dumblių, grybų (valgomųjų ir paraziti nių), kerpių, be to samanų ir medžių specialistas.
Universitetą prof. A. Min kevičius baigė 1928 m. Jau 1930—32 m. specializavosi fi topatologijos srityje Ciuricho politechnikumo specialiosios botanikos institute, kur Įsigijo gamtos mokslų daktaro laips nį. Grįžęs A. Minkevičius to liau dirbo Botanikos sodo fitopatologu, kartu atlikdamas asistento pareigas Botanikos katedroje. Nuo 1937 pradėjo dėstyti fitopatologijos kursą biologams. 1939 m. skaitė bo taniką medicinos fakulteto studentams. Pirmuosius darbus apie pa razitinius grybus paskelbė bū-
rusologiją ir kitus. Mokslinį darbą jubiliatas daugiausiai dirbo fitopatologijos ir mikro biologijos srityse. Parengė ir išspausdino-, penkias mokymo priemones'. Kartu su savo mo kiniu J. Mazelaičiu išleido puikų, gražiai iliustruotą va dovą „Valgomieji ir nuodin gieji grybai" (1957 m.). Jam vadovaujant buvo ištirta di džiausio respublikoje gėlo vandens- telkinio — Kuršių marių flora. Apibendrinęs il gamečius samanų tyrimo re zultatus, parašė „Vadovą Lie tuvos TSR miškų, pievų ir pelkių samanoms pažinti" (1955 m.), kuris apdovanotas respublikinė premija. Profeso rius taip pat labai domėjosi spygliuočiais, kuriuos aprašė kitame savo veikale. Nuo MA Biologijos institu to įsikūrimo (1945 m.) iki 1961 m. profesorius dirbo ja me Botanikos sektoriaus, vė liau fitopatologijos sektoriaus vadovu. 1956 m. buvo išrink tas LTSR MA nariu kores pondentų, Prof. A. Minkevičius, dirb damas Universitete ir akade mijoje koordinuoja augalų tyrimą respublikoje ir pade da ugdyti kvalifikuotus kad rus. Jam vadovaujant apgin ta 39 kandidatinių disertacijų.
Nuo 1972 m. prof. A. Min kevičius yra Botanikos ir ge netikos katedros profesorius konsultantas. Plati ir įvairi jubiliato vi suomeninė veikla. Nuo 1948 m. jis yra „Žinijos", o nuo 1950 m. — Botanikos draugi jos narys, parašęs ir išleidęs keletą populiarių brošiūrų. 1955—57 m. prof. A. Min kevičius buvo Aukštųjų mo kyklų ir mokslo įstaigų dar buotojų profsąjungos respub likinio komiteto narys. 1966— 76 m. įėjo | Respublikinių mokslo ir technikos premijų komiteto sudėtį. Taip pat jis yra' fakulteto ir kai kurių institutų mokslinių ir proble minių tarybų narys. Partija ir vyriausybė, aukš tai įvertindama prof. A. Min kevičiaus nuopelnus, 1960 m. jam suteikė nusipelniusio mokslą veikėjo garbės vardą. Sunku sutalpinti prof. A. Minkevičiaus nuopelnus Į vie ną straipsnį. Dar sunkiau iš sakyti šios taurios asmenybės jautiumą žmogui, bendradar biui, mokiniui. Ypač darbš čiam, nuostabiai švelniam bendradarbiui, kantriam pe dagogui prof. A. Minkevičiui linkime geros sveikatos Ir to lesnių kūrybinių laimėjimų. Doc. I. SARKNIENE
kontrolė
Šiuo metu vykstančiose jos fakultete, fizinio auklėji liaudies kontrolės grupių atas mo katedroje ir kt. kaitose, rinkimuose susumuo „Darbo drausmė ir jos lai jami ir aptariami šio svar kymasis — kaip pabręžė dig. baus darbo rezultatai. Priimti L. Brežnevas savo kalboje įstatymai dėl liaudies kontro TSKP CK lapkričio plenume, lės organų darbo suteikė tvir - - labai svarbus dai/<is. Ap tą teisinį pagrindą, tiksliai sieitai drausmė ir tvaska rei nustatė grupių uždavinius, kalingi visada. Ir ne tik žo funkcijas, teises, reglamenta džiai apie ją. Ne tik ragini vo veiklos organizavimą ir mai žiūrėti tvarkos, o pu tvarką. tniausia — kruopštus, kasdie Nemažą darbą nuveikė ir ninis darbas, nuodugnus vyk VVU centrinė liaudies kont dymo tikrinimas". rolės (CLK) grupė. Apie tai Todėl mokymo sektoriaus buvo daug kalbama gegužės nariai nepalieka neišspręstų 14 d. vykusiame grupės ata klausimų. Atidžiai analizuoja skaitiniame rinkiminiame susi visus faktus, ieško sprendimų. rinkime. Platūs ir sudėtingi ūkįnės Pranešimą apie 1976—1980 sektoriaus darbo ba m. nuveiktą darbą padarė veiklos rai. Šio sektoriaus nariams CLK grupės pirmininkė N. be planinių patikrinimų ten Raguotienė. Ji pažymėjo, kad ka daug dirbti ir įvairiose ko Universitete daug nuveikta, tikrinant Universi vykdant mokslinius tyrimus, misijose, ir atskirų fakultetų pasi keliant dėstytojų mokslines teto kvalifikacijas. Šiuo metu ruošimą jubiliejui ir t. t. ūki nis sektorius domėjosi ir mokslinis darbas pasižymi moksline kur bu gilesne moksline mintimi, vo būtina biblioteka, išspręsti daug ak platesniais ryšiais su kitų tualių problemų. respublikų mokslininkais. Nors Be CLK grupės didelį dar mokslinių kadrų, mokslinio darbo barai nuolatos buvo bą nuveikė ir fakultetų, ad svarstomi Universiteto rekto ministracijos, Mokslinės bib rate, partijos komitete, CLK liotekos liaudies kontrolės grupės mokslinės veiklos sek grupės ir postai, gerinant mo torius rado neišspręstų klau kymo auklėjimo procesą, stip rinant gamybinę ir darbo simų. drausmę, kovojant už socia Viena tokių problemų — listinės nuosavybės saugoji tai literatūros komplektavimo mą. katedrose padėtis. Ypač kai Nuoširdžiai dirba kiekvie kuriose Medicinos fakulteto nas grupės narys, stengdama katedrose (bendrosios chirur sis šalinti trūkumus. Nenu gijos, infekcinių, vaikų ligų), ilstamai dirba B. Krakauskietaip pat vokiečių kalbos, nė, A. Stravinskas, doc. A. bendrosios fizikos ir spektro Uosis, doc. A. Kunavičius, skopijos, ekonominės kiber doc. P. Danisevičius, S. Pul netikos katedrose padėtis ne kauninkas ir kiti. patenkinama. Daug pasiūlymų konferen 1976 m. XI mėn. patikrinus literatūros komplektavimą ka cijos metu pateikė CLK gru tedrose padėtis pagerėjo, ta pės nariai. S. Pulkauninkas čiau šis klausimas vis dar do pabrėžė, kad postams reika lingi aktyvesni ryšiai su par mina CLK grupę. tine, komjaunimo, profsąjun Kitas aktualus klausimas — gos organizacijomis, kad bū mokslinio tiriamojo darbo tina metodinė parama nau efektyvumas, ūkiskaitinių su tarčių vykdymas, darbuotojų jiems grupės nariams. Partinio komiteto sekreto kvalifikacijos kėlimas. 1978 m. buvo patikrintas ūkiskaiti riaus pavaduotojas J. Bagdo nių mokslo tiriamųjų darbų nas apibendrino CLK grupes vykdymas Medicinos fakulte nuveiktą darbą, pabrėždamas, te. Nustatyta, kad iš 13 su kad būtina suaktyvinti kai tarčių vienuolika vykdo Hi kurias darbo sritis. Reikia gienos katedra. Dokumentai ir stiprinti veiksmingumą, iš ataskaitos pateikiamos sekto spręsti viešumo klausimą, nu riui pagal visus reikalavimus. matyti konkrečias priemones Taip pat 1978 m. buvo pa sektorių veiklai pagerinti. Susumuojant rezultatus, ap tikrintas programų ruošimas ir leidimas Istorijos fakultete. tariant nuveiktus darbus, Le Pastebėti esminiai trūkumai nino rajono liaudies kontro Lietuvos TSR katedroje (net lės komiteto inspektorius V. 28 skaitomiems kursams ne Prekevičius įteikė Garbės raš buvo paruoštos programos). tus aktyviausiems liaudies Tikrinimo medžiagą apsvars kontrolieriams. čius, padėtis pagerėjo. Susirinkimo dalyviai svars Aktyviai dirbo ir mokymo tė iškylančius klausimus, ap veiklos sektorius. Per ataskai mąstė naujų darbų planus. tinį laikotarpį atlikta per 20 Priėmė priesakus. patikrinimų: dėstytojų paskai Naujos CLK grupės pirmi tų krūvio paskirstymas, ap ninke išrinkta doc. N. Raguo skaita ir vykdymas Filologi- tienė.
SUSIPAŽINKITE: VISUOMENINIU PROFESIJŲ FAKULTETAS ANTROSIOS PROFESIJOS SVARBA ,,Jauna jam specialis ro apie 24% stacionaro tui reikia didelio išsimoks studentų. linimo, organizacinių įgū Kasmet gausėja VPF ab džių, — skaitome š .m. solventų skaičius. Per 1974—1979 metus vasario 10 d. ,,Pravdos" vedamajame. — Juos įsi antrąją profesiją įsigijo savinti busimieji specialis mūsų universitete 1500 tai turi studentavimo me studentų! Gražūs VPF pasiekimai tais visuomeninių profesi Universiteto jubiliejiniais jų fakultetuose". Visuomeninių profesijų metais: 1979 m. pavasarį fakultetai Tarybų Sąjun VPF baigė 503 absolven goje pradėjo formuotis tai! Tokios brandžios ab prieš ketvirti amžiaus. solventų pjūties mūsų Šiandien jie veikia dau Universiteto VPF nežinojo giau kaip 1200 aukštųjų per visą savo penkmetį. Visapusiškai paruošti mokyklų, kuriose kasmet isiiglija antrąją profesiją specialistus — darbas at daugiau kaip 900 tūkstan sakingas, nelengvas ir su čių studentų. Dažnėja at dėtingas. Sėkmė priklauso vejų, kai darbavietės, kul ne tik nuo dekanato ir tūros ir mokslo įstaigos tarybos narių darbo, bet prašo atsiųsti joms jaunų ir nuo paramos, kuria fa specialistų su dviem diplo kultetui teikia Rektoratas, mais. partinė, komjaunimo orga Mūsų Universitete daug nizacijos. padaryta įsigyjant antrąją Siekant pagerinti fakul profesiją. 1980-tuosius me teto darbą pirmiausia rei tus mūsų VPF dekanatas kia stiprinti vadovavimą pradėjo naujose patalpose. fakulteto skyriams ir mo Galima pasidžiaugti didė kykloms, tausoti vadovų jančiu fakulteto populia laiką, nežiūrėti i jų dar rumu studentų tarpe, ge- bai, kaip į antraeilį, maža rėjančia besimokančiųjų reikšmį, padėti jiems įsi drausme. gyti garbingą, skyriaus Nuo 393 studentų 1974/ vadovo patyrimą ir neuž 75 m. m. iki 1045 1978/79 miršti, kad jis įgyjamas m. m.. Pirmaisiais savo gy ne iš karto. vavimo metais fakultete Mes didžiuojamės to buvo 6 skyriai, o 1978/79 kiais VPF darbo vetera — 10. Per penkerius me nais: profesoriais Ą. Bartus skyrių bei mokyklų tusev.ičiene ir V. Germa beveik padvigubėjo, o stu nu, doc. B. Svecevičiumi, dentų skaičius išaugo 2,5 vyr. dėst. V. Mačiekumi kanto! Be to, prie krašto ir kitais, kurie nuo pat tyros, turizmo, gamtos ap pradžios su entuziazmu saugos ir fotokorespon padeda studentams įsigyti dentų skyrių veikia stu antrąją profesiją. Reikia dentų klubai, kuriuose su manyti, jog mes, padedant sibūrę apie 1000 studentų. partijos ir komjaunimo VPF skyriuose, mokyklo komitetams, įveiksime pa se ir klubuose telkiasi apie sitaikančius trūkumus. 2000 studentų, kas sudaUniversiteto visuomeni-
nių profesijų fakultetas turi būti aktyvus pagalbi ninkas, rengiant aukštos kvalifikacijos specialis tus. Doc. P. UŽKALNIS Visuomeninių profesijų fakulteto dekanas
Universiteto jubiliejuje puikiai pasirodę meno sa viveiklos kolektyvai pa skatino daugeli studentų pasirinkti antrąją visuo meninę specialybę — me no specialybę. Šiais moks lo metais šis skyrius gero kai išsiplėtė, j pirmą kur są įstojo 113 studentų, t. y. du kartus daugiau negu praėjusiais metais. Iš viso čia mokosi apie 260 stu dentų. Baigėsi įtempto darbo pusmetis. Kokie gi jo re zultatai? Meno profesijų skyriaus klausytojai yra centrinių meno kolektyvų nariai, Gera praktine mokyklą jie turi nusipelniusiame dainų ir šokių ansamblyje (vadovas V. Aleksandravi čius). Beveik kiekviename reikšmingame renginyje Vilniuje ar mūsų respubli koje dalyvauja VVU an-
FOTOKORESPONDENTAI
kio „Misterija Buf" ir kt. Šiais metais jau pasirodė premjera E. Livo „Karalienės Mod žemė", kurią ge rai įvertino teatialai ir žiūrovai. Teatro ir jo va. dovo kūrybinę veiklą apį. budina ir tas faktas, kad V. Eimantui buvo suteik tas nusipelniusio artisto vardas. Nemažai studentu akly, viai įsijungė i agitmenmę brigadą (vadovas A. Jancevičius). Šio kolektvvo nariai satyra ir jumoru kovoja už tiesą ir grožį. Neblogai buvo įvertinti pirmieji pasirodymai. Šių metų agitmeninių brigadų konkurse Vilniaus mieste kolektyvui buvo pripažin ta trečioji vieta. MENO Etnografinis ansamblis PROFESIJOS (vadovė Z. Kelmickaifėj, atšventęs gyvavimo de likoje. Neseniai jai buvo šimtmetį, tvirtai žengia suteiktas liaudies kolekty centrinių meno kolektyvų vo vardas. Po dešimtojo pirmose gretose, ugdyda kaimo kapelų konkurso mas studentų meilę liau „Grok, Jurgeli", kur kape dies poetinei ir muzikinei la laimėjo pirmąją vietą, kūrybai. Kolektyvo nariai „Komjaunimo tiesa" rašė: daug koncertuoja. Beveik „Konkurse sėkmę lėmė ir nėra rajono, nekalbant geras muzikavimas, ir atli apie respublikos miestus, kėjų sugebėjimas sukurti kur ansamblis nebūtų ascenoje smagiu nuotaiką, sirodęs su įdomia progra parodyti savo artistinius ma. Ansambliečiai akty sugebėjimus. Visa tai bu viai dalyvauja Amatinin vo ypač aiškiai pastebima kų, Puodžių dienose. „Bu VVU kapelos „Jaunimė dingas šio ansamblio bruo lis" pasirodyme. Šio kolek žas — sugebėjimas platyvo programoje vykusiai čai atspindėti įvairių Lie susipynė smagus lietu tuvos etnografinių sričių viškas šokis ir jumoristinė liaudies kūrybą. Kolekty koncertai pasižvmi daina, plačiai liejosi rusiš vo ko romanso melodija ir aukšta koncertine kultūra, svajinga daina apie Vil gerą įspūdi palieka an dainavimas" niaus miestą. Atlikėjai su sambliečių gebėjo atskleisti kiekvieno („Komjaunimo tiesa" 1979. muzikos kūrinio charakteri 02. 14.). ir nuotaiką". Studentai, mėgstą daina, Tvirtas pozicijas spėjo gali tobulinti savo sugebė iškovoti pučiamųjų or jimus mišriame (vadovas kestras „Oktava" (vadovas P. Gilys) ir vyrų (vadovas V. KerbeHs). Jo dalyviai E. Mazeliauskas) choruo atlieka įvairią sudėtingą se. programą, kuria žavisi vi Centrinių meno kolekty si, kas mėgsta šį žanrą. vų pasirodymai, o kartu Vilniaus miesto meno sa ir meno skyriaus veikla, viveiklos apžiūrose šis ko ruošiant studentus antra lektyvas iškovoįa ge jai visuomeninei specialy riausio pučiamųjų orkes bei reikalauja iš dėstyto tro kolektyvo vardą. Or jų gerinti visą mokymo ir kestrui neseniai buvo su auklėjimo procesą. Mūsų teiktas liaudies kolektyvo laukia daug atsakingu vardas. renginių: Vilniaus miesto Studentai, mėgstantys meno kolektyvų apžiūros, teatrini meną, buriasi Uni o svarbiausia respublikinė versiteto teatre (vadovas jubiliejinė dainų švente V. Limantas). Turbūt ne Gerai pasirodyti šiuose daug yra aukštųjų mokyk renginiuose — mūsų Uni kolektyvų garbės lų, kur saviveiklininkai versiteto ; ryžtųsi statyti Vydūno reikalas. „Pasaulio gaisrą". V, Krė vės „Šarūną", MajakovsProf. V. GERMANAS
samblis. Vien šiais moks lo metais jis koncertavo keturiolika kartų Neatsi tiktinai ansamblio vado vui vyr. dėstytojui V. Aleksandravičiui už plačią koncertinę veiklą 1979 m. buvo suteikta Lietuvos LKJS premija. Kaimo kapela „Jaunimėlis" (vadovas A. Valiulis) sudaro puikias sąlygas specializuotis šio žanro mėgėjams. Šis ko lektyvas taip pat daug koncertuoja: j:į užtiksi ir darbininkų auditorijoje, ii pamatysi pas kareivius ir moksleivius. Universiteto kaimo kapela garsėja ne tik Vilniuje, bet ir respub-
Iki 1979/80 m. m. fotokorespondentų skyrius buvo savotiškas IF žurnalistikos katedros dvynys, kurio slenkstį sunku buvo peržengti kitų fakultetų fotomėgėjams. Šiais mokslo metais buvo žengtas pirmas žingsnis, kad jis būtų bendrauniversitetinis, kaip visi kiti VPF skyriai. | jį užsirašė daugiau kaip 20 studentų. Klausytojų šiame skyriuje gausė ja, o kartu gausėja ir sunkėja neišspręstų klausimų našta. Kovo 31 d. įvyko fakultetų fotolaboratorijų ve dėjų pasitarimas. Jame buvo aptarta fotokorespon dentų skyriaus lankytojų praktinio mokymo labo ratorijose klausimai. Pasitarimas buvo naudingas. O jo nutarimus vykdyti sunku. Iki balandžio 16 d. tik Matematikos ir Prekybos ekonomikos fakultetų fotolaboratorijų vedėjai pradėjo darbą su savo fa kultetų VPF studentais. Veikia, matyt, nuotaikos: tai vietos trūksta, tai technikos ar medžiagų, tai laiko neužtenka. O juk visi fotolaboratorijų vedė jai buvo supažindinti su rektoriaus įsakymu Nr R-37, kuriame sakoma: „Dekanams sudaryti sąly gas savo fakulteto studentams — VPF fotokorespon dentų skyriaus klausytojams atlikti praktinius užsi ėmimus (2 vai. per savaitę) pagal suderintą užsi ėmimų grafiką". Reikia pasirūpinti, kad fotolaboratorijų vedėjai BAIGIASI MOKSLO METAI laiku atliktų viską, jog studentai įgautų fototechniko įgūdžių. Šiais mokslo metais VPF; tui ir fakultetų komjau Idėja, kad fototechnikos dalykų būtų mokoma taryba didžiausią dėmesį nuoliams aktyvistams. Be fakultetų fotolaboratorijose, o fotožurnalistikos da skyrė mokymo kokybės: komjaunimo biurų ir de lykai (istorija, teorija, praktika) būtų dėstomi gerinimui ir mokslo pro kanatų rekomendacijų j bendrose paskaitose, yra gera, bet jos įgyvendini ceso ryšių stiprinimui su VPF nebuvo priimtas nė mui sekančiais mokslo metais dar reikės daug ko praktika. Buvo organizuo vienas studentas. Tai pa lektyvinių organizacinių pastangų ir laiko. jami studentų darbų apta dėjo ne tik pagerinti mūsų Būtų laibai gerai, jei ateinančiais mokslo metais rimai. Daugelį svečių susi darbo apskaitą, bet ir su fotokorespondentų skyrius galėtų dirbti nuosavoje rinkusių balandžio mėnesį mažinti nubyrėjimą. bazėje arba kuriame nors viename fakultete. Ge Gerai veikė vietoj Vil riausia, mano manymu, čia tiktų žurnalistikos ka „Žaltvykslėje" nustebino gili mūsų klausytojų-kraš- niaus universiteto istorijos tedros fotokabinetas. Tik, žinoma, jam reiktų dar totyrininkų darbų analizė, skyriaus naujai įsteigtas nors vieną ar du kambarius papildomai skirti ir mokėjimas savo darbus Kultūros paminklų apsau padidinti aparatūros bei medžiagų fondus. spalvingai ir turiningai pa gos skyrius, vadovauja Teks pagalvoti ir dėl fotokorespondentų progra teikti svarstymui, vesti mas doc. R. Batūros. mos patikslinimo bei patobulinimo. pokalbi su oponentais. Plečiasi Universiteto R. PACĖSA Gamtosaugininkai aplankė VPF ryšiai su 5 respubli VPF fotokorespondentų skyriaus vedėjas ne vieną Lietuvos vietą, kos aukštosiomis mokyk susipažino su vidaus van lomis ir Tartu. Rygos, denų valymo įrengimais Minsko, Odesos, Rostovo Plečiantis mokslo ir bei jų technologija, atliko prie Dono universitetais GAMTOS APSAUGA revoliucijai, eilę kitų tyrinėjimų. Ge bei Archangelsko medici technikos gamtos apsauga tampa kaip biologinių, ekonomi siniai gamtosaugos pagrin gužės mėnesio pradžioje nos institutu. jie tirs oro užteršimą įvai Bandoma tobulinti ir vienu iš svarbiausių vals niu, techninių, teisinių ir dai, gamtos apsaugos ir riose respublikos vieto plėsti ryšius su absolven tybinių uždavinių. Juos kitų. Kaip šios priemonės propagandinio darbo orga se, aplankys rezervatus, tais dirbančiais įvairiose išspręsti galima tik ben naudojamos ir vykdomos nizavimas ir kt. Paskaitas dromis visų pastangomis. mūsų Universiteto studen skaito Įvairių sričių spe draustinius, susipažins su respublikos vietose. gyvūnijos ir augalijos ap Pasitaiko ir nesklandu Taigi, ką šiandien reikia tai sužino teoriškai ir su cialistai, ne tik Universite apsauga, sipažįsta praktiškai VPF to dėstytolai ir profeso sauga. mų bei trūkumų. Dar vis laikyti gamtos Fakultetas žengė pirmus daug klausytojų nubyra nes vieningo supratimo ir Gamtos apsaugos skyriuje. riai, bet ir kviečiami iš žingsnius aprūpinant sky jaunojo lektoriaus mokyk apibrėžimo kol kas netu Šio skyriaus mokymo pla Lietuvos TSR MA institu rių darbą techninėmis ir loje. Rimtų trūkumu esa rime. Gamtos apsauga lai nuose numatyta nemažai tų, Melioracijos ir van metodinėmis priemonėmis: ma Komjaunimo organiza kysime — antropogeninės teorinio pobūdžio paskai dens ūkio ministerijos, dėsningumo tų ir pratybų: (vadas j Gamtos apsaugos komite gauti 7 įvairūs diaprojek- torių skyriuje. Viena bene dinamikos toriai, numatoma įsigyti rimčiausių pasitaikančių nagrinėjimą, tarptautinių, gamtosaugą, gamtosaugos to, Hidrometarnybos, Me keletą magnetofonų ir fo trūkumų priežasčių yra valstybinių ir visuomeni raidą, atmosferos oro, pa džioklės ir žūklės draugi toaparatų. dažnas atskirų Skyrių ve nių priemonių sistemos viršinių, požeminių vande jos ir kitų. Praktika atlie kaitaliojimas (pvz, poveiki racionaliam gam nų ir pasaulinio vandeny ka pavieniui arba grupė Gausėjo ir fakulteto stu- dėjų • dentų: praėjusiais mokslo Komjaunimo organizatorių tos turtų naudojimui, jų no, bei žemės gelmių ir mis ne tik Vilniuje ir jo didelis vedėjų apsaugai ir atstatymui bei dirvų, floros, faunos ir apylinkėse, bet ir visoje metais mokėsi 1045 stu- skyrius), : Mokomasi apsaugą, respublikoje. dentai, šiais — 1152. perkrovimas kitais visuo gamtinės aplinkos apsaugą kraštovaizdžio Norime padėkoti už meniniais : įpareigojimais. nuo užteršimo ir sunaiki medžioklės ir žemdirbystės dvejus metus. Kiekvienais R. SAMENAS nimo, tenkinti poreikius, ūkio tvarkymo pagrindai, mokslo metais organizuo energingą pagalbą komp VPF Tarybos apsaugoje taikoma daug nacionaliniai parkai, re jama po dvi pažintines lektuojant fakulteto Sky priemonių. zervatai ir draustiniai, tie- ekskursijas po respubliką sekretorius kompleksinių 1 rius komjaunimo komite-
susipažinti su faunos, flo ros, landšafto, dirvų Ir vandenų apsauga. Bai gusieji Gamtos apsaugos skyrių prie VPF gauna Gamtosaugos organlzalo riaus baigimo, kaip antro sios specialybės pažymėli mą, be to, LTSR Gamtom apsaugos komitetas išduo da Visuomeninio gamtos apsaugos inspektoriaus pa žymėjimą. Nepriklausomai nuo Universitete Įgytos specialybės, baigusieji Gamtosaugos skyrių turi pirmumo teisę išloti į Me džiotojų ir žvejų draugiją Laukiame sekantiems mokslo metams nauju klausytojų iš visų Univer siteto fakultetų. doc. V. RAŠKAUSKAS Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas
VERTĖJAI-KONSULTANTAI
KULTŪROS PAMINKLŲ APSAUGA Kultūros parniūkiu ap saugos skyrius stengiasi plėsti klausytoju akirati, populiarinti kultūrini pali kimą, suteikti žinių ir įgū džiu dirbti kultūros pa minklu apsaugos srityje. Respublikoje vra per 10 inkst. valstybės saugomu architektūros, archeologi jos, istorijos, urbanisti kos ir dailės paminklu, kuriu globa turi rūpėti ir visuomenei. Dabar, kai priimti nauji istorijos ir kultūros paminklų apsau gos įstatymai, taip pat naujojoje TSRS Konstitucijoje pabrėžiama, kad „rū pinimasis istorijos pa minklu ir kitu vertybių išsaugojimu — TSRS pi liečio pareiga ir prievolė" tai yra ypač aktualu. Todėl šių mokslo me tu pradžioje su kultū-
ros paminklų apsaugos įstatymais, kitais įdo miais dalykais mus supa žindino Lietuvos TSR kul tūros ministro pavaduoto jas J, Glemža. Respublikos paminklų apsaugos, tyrimo ir kitų įstaigų darbo Paproblemas apžvelgė minklu restauracijos tresto vytr. menotyrininkas S. Pinkus. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Istorijos insti tuto archeologai R. Ri mantienė, A. Tautavičius, V. Daugudis supažindino skyriaus klausytojus su akmens amžiaus stovykla vietėmis, jų išaiškinimo ir tyrimo bei apsaugos klau simais. Apie liaudies architek tūros, taip pat profesiona liosios, monumentaliosios architektūros paminklus,
gana gausius miesteliuspaminklus, urbanistikos mums aiškino Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto Kaune darbuotojai K. Cerbulėaas, A. Miškinis. Liau dies dailės paminklus apžvelgė Lietuvos kultū ros ministerijos darbuotoja menotyrininkė O. Navic kienė. Su K. Donelaičio is toriniu memorialiniu vie tų restauracija supažindi no V. Urbanavičius, A. Jovaišas, N. Kitkauskas. Paskaitų metu demons truojamos skaidrės, kino filmai labai paryškina dėstoma medžiaga. Sjiais mokslo metais lau kia kitos idomios temos. Taip pat lankysime pa minklus. Tarybų valdžios 40atkūrimo Lietuvoje meti pažymėsime, ssusipažindami su istorinėmis vietomis. Doc. R. BATŪRA
Vertėjų-konsultantų sky rius jsteigtas pirmaisiais VPF gyvavimo metais. Kai kas suabejodavo šios vi suomeninės profesijos rei kalingumu. Tačiau 1977 m. išleista pirmoji skyriaus laida (6 žmonės), buvo maloniai sutikta darbo kolektyvuose, kur absol ventai sėkmingai taiko įgytas žinias bei įgūdžius. 1977—78 m. m. dirbo trys vertėjų-konsultantų gru pės. Šiandien turime jų aštuonlas: 6 anglų k„ 1 vokiečių ir 1 prancūzų. Vien tiktai istorijos fa kultete sukomplektuotos 4 anglų k. grupės, ir 1 vo kiečių k. grupė. Matemati kos fakultete organizuotos 2 anglu k. grupės. Verta pažymėti mūsų skyriaus dėstyto! us-entuziastus: Izabelę Stepona vičiūtę (anglų k.), Nijolę Mališauskienę (anglų k.), Nijolę Telberienę (pran cūzų k.), Laimą Misiūnai tę (vokiečių k.). Skyriui išaugus, išsiplėtė ir problemų ratas. Kadan gi valandų skaičius atski ruose fakultetuose nevie nodas (pvz. Istorijos fa kultete yra galimybė skirti 6 vai. per savaitę, o matematikams po 4 vai.), reikia diferencijuotų pro gramų. Kalbų katedroms padedant, tokios progra mos rengiamos ir bus pa tvirtintos naullems mokslo metams. Kitas rūpestis — audio vizualinės bazės kūrimas. Jeigu matematikai turi puikų lingafoninl kabine
KUR NEMUNAS TEKA Mėgsta kraštotyrinin kai keliauti. Pavasari, va sarų ar rudeni suras lais vą dienelę ir traukia į kurį nors Lietuvos pakraš tį. O ką jau kalbėti apie tris poilsio dienas, ku riomis šiemet nudžiugino Gegužės šventės. Pašnekėię, pasitarę nutarė per tas dienas palei Nemuną nuo Kauno iki Jurbarko nukul niuoti. Ankstų rytą Universite to kraštotyrininkų būrys, vadovaujamas klubo vete rano A. Petrašiūno, su kuprinėmis ant pečių dai nuodami nuo Kauno link Raudondvario patraukė. Kad kelionėje ne tik ko lom darbo būtų, bet ir šį tą patys sužinotų, iš anks to enciklopedijas, knyge les, kuriose apie Nemuną rašoma, paskleidė. Vienas apie Vilkiją, kitas apie Raudonės pilį, trečias apie poetą J. Baltrušaiti, netoli nuo Skirsnemunės gimusį,
pasiruošė papasakoti. Su stojame Raudondvaryje, sužinome, kaip tas Rau donės dvaras atsirado, kas jo šeimininkai buvo, kiek jis sugriautas ir vėl atsta tytas. Kitas gal pirmą kar tį' išgirsta, kad čia italo architekto C. Anikinio gy venta, kad kompozitorius J. Naujalis irgi čia gimęs. O Vilkijos apylinkėse — daugybe dainų surinko. Klangiuose tebestovi sody ba, kur P. Cvirką gyveno, žaliuoja liepa, jo sodinta. Lituanistės apie P. Cvirką labai įdomiai papasakojo. O kur dair, kaip senovinė je dainoje didžiuojamasi, Veliuonos miestelis dide krantė. Kas dieni- tai vie liai varaunas, kuris tarp vandenų stovi lygiai nas, tai kitas pasukdavo nuo pusiaukelės. Tačiau kaip ir Kaunas. Piliakalniai, piliakalniai, tie, kurių neišgąsdino il gas kelias ar lietutis, grįžo legendomis ir padavimais namo laibai praturtėję. A. Petrašiūno nuotr.: kompinti. Raudonės, Panemu Aurelija MIŠKINYTĖ poz.itoriaus J. Naujalio gimti nės pilys. Turtingos ir mįslingos praeities pa kraštotyros klubo veteranė nėje.
PAVASARIS SKUBINA SESIJĄ Drauge su pavasariu stu dentams prasideda neramus metas — artėja sesija. Žy miai paprasčiau buvo per žie mos sesiją, kai spigino šaltu kas ir dažnai siautėjo pūga. Tada buvo vienas malonumas susirasti šiltą kampą ir ištisas valandas sėdėti prie knygų. Dabar atbundanti gamta vilio te vilioja į lauką, vis sunkiau
darosi sukaupti dėmesį. IF prodekanas S. Jegelevičius taip pat sako, kad žie mos ir pavasario sesijų ly ginti negalima. Pavasario se sija žymiai sunkesnė ir ne tik todėl, kad pavasaris „veikia". Į pavasario sesijos egzaminus įeina ne vieno, o dviejų-trijų semestrų kursas, todėl pavasa rio sesijos vidurkis būna šiek
tiek mažesnis. Kontrolinė sesija nėra le miamas dalykas, bet ji neblo gai „prognozuoja" ateinan čios sesijos padėtį. Ir šįkait ji parodė, kad rezultatai tik rai nebus blogesni cž pra ėjusio pavasario. Stiprinant lankomumo kont rolę IF, daug padirbėjo MAK-as, padedamas dekana to; Studentų pažangumas pri klauso tik nuo jų pačių mo kymosi, pasiruošimo, Norint
pasiekti gerų rezultatų, visų pirma reikalingas pačių stu dentų kruopštus darbas, nuo seklus mokymasis. Belieka palinkėti visiems studentams sėkmingos sesijos. Irina VERIKAITĖ
tą, reikalingus irašus tiek šnekamąja! kalbai, tiek ir sinchroniniam vertimui mokytis, tai istorikai tokių sąlygų kol kas neturi. Dėstytojai bando epizodiš kai naudoti portatyvinius magnetofonus, kurių VPF, deja, savų neturi. Labai ribotos galimybės pasinau doti Filologijos fak. Au diovizualinio centro pa slaugomis. Retai atsiranda galimybė pasinaudoti jų kabinetais, pažiūrėti filmų. Audovizualinė bazė būti nai reikalinga, būtent, Is torijos fakultetui (tau vien dėl to, kad čia dirba net 5 vertėt ų-konsultantų gru pės. Kol kas reikėtų įsi gyti bent kelis portatyvi nius magnetofonus. Visa tai labai padėtų Intensy vinti ir racionalizuoti mo kymo procesą. Kita problema — sky riaus absolventų vertėjų praktika. Gerai šią prob lemą Išsprendė matemati kai: visi absolventai gavo darbo pagal ūkiskaitinę sutarti — versti kated roms reikalingą moksllnętechninę literatūrą. Reikė tų apie tai pagalvoti ir istorijos fakultete. Šitoks patikrinimas absolventams be galo naudingas ir labai reikalingas. Išduoti baigi mo pažymėjimą, suteikiant vertėjo-konsultanto kva lifikaciją, galima tik po šitokio praktinio patikrini mo.
HOSPITALINĖS TERAPIJOS BŪRELIS
Medicinos fakultete stu dentų mokslinės draugijos būreliai susikūrė 1945 1946 m. m. Studentai pra dėjo dirbti vidaus ligų, anatomijos, bendrosios chirurgijos, stomatologi jos, farmacijos būreliuo se. Visų terapinių katedrų (vidaus ligų propedeutikos, fakultetinės ir hospitalinės terapijos) studentai dirbo viename bendrame Vidaus ligų būrelyje. 1965—1966 m. m. pava sario semestre nuo Vidaus ligų būrelio atsiskyrė Hospitalinės terapijos būrelis. Į būrelio darbą iš karto įsijungė 12 studentų. Tais metais įvykusioje VU 18toije SMD konferencijoje perskaityti 6 pranešimai. Bėgo metai, augo būrelio nariu paruoštų pranešimu skaičius ir kokybė. Per 14 būrelio darbo metų jo veikloje dalyvavo 425 studentai. Jie parengė 160 moksliniu pranešimu, kuriuos perskaitė SMD konferencijose. Iš minėto doc. Br. SVECEVICIUS skaičiaus premijuota 24 Vertėjų-konsultantų darbai. skyriaus vedėjas Kasmet po kelis studen tus išvykdavo su praneši mais i -kitų respublikų SMD konferencijas (Kau ną, Tairtu, Tbilisį, Gardi ną, Volgogradą, OrenburVitebską, Riazanę, Minską). Respublikinėms apžiū roms buvo pateikta 51 mokslinis darbas, o buvo premijuota- 12 darbų. Darbas „Fidlerio-Abramovo miokardito etiologi ja, patogenezė, diagnosti ka bei gydymo aspektai Vilniaus m. klinikinės li goninės duomenimis", ku rį atliko J. Misiūra, Ž. Puchalskaįa, G. Jackevi čiūtė, I. Mataitytė, K. Petrauskas (mokslinis va dovas m. kand. D. Kaunaitė) sąjunginėje aipžiūroįe įvertintas aukso medaliu. Iš sąjunginėms apžiū roms pateiktų 13 darbų, prizines vietas užėmė 2. Būrelio nariai kartu su katedros, darbuotojais pa skelbė daug straipsniu
Nukelta j 4 psl.
LAUREATŲ KONCERTAS Gegužės 18 dieną Didžiojoje Universiteto auloje įvyko saviveiklininkų — šių metų konkursų laurea tų baigiamasis koncertas. Gausiai susirinkę žiūrovai dar kartą susiliko su geriausiais satyros ir jumoro vakaro, gitaristų-vo kalistų bei skaitovų konkurso atlikėjais. Ir vėl daugiausiai ovacijų bei žiūrovų įvertinimo susilaukė satyros ir jumoro konkurso laureatai — Chemijos fakulteto atstovai. Aidint plojimams, sce nos ilgai palikti negalėjo gitaristų-vokalistų kon kurso nugalėtojas Medicinos fakulteto studentas V, Kazlauskas. Dar kartą nuskambėjo lyriškas, jau dinantis skaitovų konkurso laureatės A. Rūkaitčs žodis. Daug triūso ir energijos, organizuojant saviveik lininkų pasirodymus, keliant jų meninį bei kultūri nį lyglr parodė LTSR nusipelnęs meno veikėjas V. Aleksandravičius, kuris buvo šio koncerto režisie riumi. F. TELKSNYS
HOSPITALINĖS TERAPIJOS BŪRELIS Atkelta iš 3 psl.
sąjunginėje ir respubliki nėje medicininėje spaudo je. Pastaraisiais metais bū relyje dirba 43 studentai, io darbui, nuo pat būrelio įsikūrimo pradžios, vado vauja doc. I. Misevičius. Atliekamų darbų tematika įvairi. Dirbame kardiolo gijos, pulmonologijos, nefrologijos, toksikologijos, endokrinologijos ir kitose taikymų hipertoninės li nimis", autoriai VI k. srityse. Bendradarbiauja gos gydymui. Šiais metais stud. D. Rovaįitė, J. Ribome su SMD Fakultetinės fakulteto SMD konferenci kienė, II. Kondratavičius terapijos būreliu, kartu jai paruošėme 12 praneši (mokslinis vadovas vyr. P. Žiūkas). ruošiame susirinkimus, mų. Laimėjome tris prizi laborantas skaitomi aktualios medici nes vietas. 1 prizine vieta 2. Klinikoelektrokardioninės tematikos praneši pažymėtas pranešimas: grafinės paralelės ūmaus mai, rengiamos diskusijos, ,,Mirčių nuo alkoholinės miokardo infarkto metu". Šių metų pavasario intoksikacijos analizė res Pranešimą paruošė Vr k. SMD konferencija mums publikoje 1971—1975 m. stud. V. Danilevičiūtė ir buvo didelė šventė. MF minties liudijimų duomeni N. Barkauskaitė (mokslinė SMD konferencijos tera- mis.", kurio autoriai IV k. vadovė prof. Z. Markieniijos sekcijos darbe daly- stud. R. Jusaitė ir G. Paš nė). ■vavo svečiai — Užgorodo kevičiūtė (mokslinis vado Šiemet Pabaltijo sąjun valstybinio ginių respublikų ir Balta universiteto vas doc. I. Misevičius). M F IV kurso studentai V. Trečioji vieta paskirta rusijos TSR studentų-meMelnik ir O. Trompak, jie pranešimams I. „Cor pul- dikų SMD konferencija perskaitė įdomius praneši monale acutum etiologija, vyko Vilniuje — mūsų se mus apie dermatoglifikos ipatogenezė, klinika, dife najame Universitete. Su galimybes paveldimų ligų rencinė diagnostika, EKG laukėme daug svečių, tu diagnostikoje ir akupunk diagnostika, gydymas lite rėjome progos pasiklausy tūros bei elektroakuptūros ratūros ir klinikų duome- ti įdomių pranešimų, pla-
įtaka į krūtinės ląstos raumenų mikrocirkuliaciją ir spontinę elektrinę veiklą", autoriai VI k. stud. V. Alekna, B. Grinkaitė (mokslinė vadovė m. kand. D. Kaunaitė). Antrąja vieta įvertintas pranešimas „Koronarinės širdies ligos klinikinės formos Vilniaus miesto Klinikinės ligoninės duo menimis", kuri paruošė IV k- stud. R. Jusaitė ir V k. stud. A. Masilionvtė (darbui vadovavo m. m kand. D. Kaunaitė). Respublikinei studentų mokslinių darbu apžiūrai šiemet paruošėme praneši mą „Antiaritminiai vais tai", autoriai VI k. studen tai V. Alekna, B. Grinkaitė, R. Miliauskas, M. Lau čiau susipažinti su kaimy rinaitytė, L. Judicką, K. ninių respublikų SMD Jokimaitis (mokslinė va veikla. Ilgai nepamiršime dovė m. m. kand. D. Kau kartu praleistų džiaugs naitė), kuris įvertintas ant Šių metų gegužės 19 d, mingų ir jaudinančių aki ro laipsnio diplomu. eidama 32-sius metus, po trumpos ir sunkios Ilgoj mirkų. Malonu, kad šioje Mes, šeštakursiai, greit mirė Matematikos " ' fakulkonferencijoje sėkmingai atsisveikinsime su senąja teto skaičiavimo centmatematikė'programuodalyvavo ir mūsų būrelio Alma mater, mielu Medi ro Veronlka Lukauskaitt toja nariai. Laimėjome dvi pir cinos fakultetu. Tad jau Saltenienė. V. Lukauskaitė-Saltenienė mąsias ir vieną antrąją niesiems kolegoms linkime qimė 1948 m. liepos 12 d. vietas. sėkmės šturmuojant moks Klaipėdos rajone ; Žvirblių kaime. 1966 m. baigė Pirmąsias prizines vietas lo viršūnes. Dėkojame uos vidurinę mokyklą Kretin Ir tais 1 a i mėj o pranešima i: 1. moksliniams darbų vado pačiais metais (stojo J VII. V. Kapsuko universite „Klinikinių ir patologo- vams, padėjusiems žengti niaus to Matematikos Ir mechani. anatominių diagnozių pa pirmuosius žingsnius pla kos fakultetą. Studijų metaii dalyvavo studentų ralelės, sergant inkstų li čiais ir vingiuotais mokslo aktyviai mokslinėje veikloje, komjaugomis", autoriai V k. takais. nlmo darbe. 1971 m. baiqt Z. KIRVELEVlClŪTE Vilniaus V. Kapsuko unlverstud. R. Kajokaitė, J. sltetą Ir buvo paskirta Į Ma VI k. stud. tematikos Jurkevičiūtė, D. Pūras, Ir mechanikos fa J. Malikėnas (mokslinis Nuotraukoje: pranešimą kulteto Skaičiavimo centrą, kur Ir dirbo Iki pat mirties. vadovas,doc. V. Kirsnys). skaito VI kurso studentė Nuo pirmųjų dienų paslnirusi i darbą, V. Lukauskaitė2. „Chloretilio blokados V. Danilevičiūtė.
Veronika Lukauskaitė ŠALTENIENĖ
Saltenienė nenuilstamai Ir lšradlnqai triūsė ekonominių skaičiavimų baruose, buvo Skaičiavimo centro komjauni mo grupės sekretorė. Anksti nutrūko Veronikos Lukauskaltės-Saltenlenės gy vybės siūlas, liko vyras, du maži valkai, kuriems velioni buvo mylinti žmona Ir rūpes tinga motina, liko nebaiqti darbai. Matematikos fakulteto Skaičlavmo centro bendradarbiai, visi pažinoję V. LukauskaitęSaltenlenę ilgai prisimins Jaunatvišką ir linksmą veidą, suqebėjimą savitai mąstyti, daug kas liks dėkingi už ge rą žodi ar patarimą. Matematikos fakulteto Skai čiavimo centro kolektyvas neteko puikios darbuotojos, o mes visi gero, artimo ir brangaus žmogaus. Bendradarbiai
VISIEMS, ČIA UK2BAB! Dažnas studentas ar daugelio šalių bei tarybi šiaip prašalaitis, atsitikti nių diplomų sąlygas. nai patekės prie Teisės Senas ir tvirtas tradici fakulteto, susidomėjęs jas turi klubo ultTatrumapžiūrinėja mįslingas me- pųjų bangų sekcija, kuriai talines konstrukcijas ant vadovauja kitas stoties ve pastato stogo. Tai ne kas teranas, taip pat Fizikos kita,, o universiteto ko- fakulteto docentas Rimas lektyvinės radijo stoties Rakauskas. Jis su grupele entuziastų dar 1961 metais antenos. Taigi, kol praeivis vis stebėjo pirmojo Žemės pa dar stovi, užvertęs gal lydovo radijo signalus, o 1964-aisiais stoties vą, pakvieskime ii į liftą jau ir pasikeikime į fakulteto operatoriai užmezgė pir devintąjį aukšta — čia mąjį ryšį Lietuvoje, pa ir įsikūręs radijo klubas. naudodami meteorų srauto Mums pasisekė: nedide pėdsakus atmosferoje. Nuo 1974 metų UTB liame kambarėlyje, kurio technika iškelta į pačių pasieniai apstatvti ryšių aparatūra, o viduryje studentų bei dėstytojų vos telpa didelis stalas, mūrytą nameli Nemenči randame Giedrių Misiūną nėje — ten geresnės sąly — Fizikos fakulteto do- gos, daugiau erdvės ante centą, vieną stoties ,,tė- noms. Čia „apgyvendinti" vų". Tad ir paprašykime siųstuvai, imtuvai, antenos jį papasakoti, kaip buvo dabar yra vienos tobuliau kuo gi jis „susirašinėja": iš Ispanijos įkurta UK2BAB (tada dar sių respublikoje. Todėl tai kolega stotis vadinosi UP2KAB). turbūt UTB-ininkams ir siunčia geriausius linkėji — Pirmąkart mūsų šau- pavyko 1978 metais už mus, o po keleto minučių kinys nuskambėjo etery megzti rekordinį ryši — aparatas jau spausdina ki je 1959 metais. Nuo to lai atstumas tarp korespon to korespondento šankini. Ką gi, jau laikas eiti — ko beveik kasdien jį gali dentų buvo 2150 km ge A. Juozaitis ma išgirsti visuose mėgė riausias pasiekimas Lie atsisveikiname 9U stoties studentas operatoriais, o eteryje vėl (200 m krūtine). jiškuose radijo bangų tuvoje). Neseniai pasibaigė 1980 „Visiems, ruožuose. Nors pradžioje Neatsilieka ir UK2BAB ir vėl girdėti: m. LTSR aukštųjų mo teturėjome gana kuklią trumpųjų bangų mėgėjai, čia UK2BAB!" Linas BALSYS kyklų krepšinio varžy savo darbo aparatūrą, ta tik jie kaip pagrindinę bos. Universiteto moterų čiau entuziazmo netrūko ryšių priemonę naudoja Kaune -įvyko LTSR komanda laimėjo prieš — ilgainiui iškėlėme efek telegrafą ar radijo telefo tyvesnes antenas, sumon ną, o jau minėtąjį teletai aukštųjų mokyklų studen Šiaulių pedagoginio insti žaidynių plaukimo tuto studentes rezultatu tavome galingesnį siųs pą. Teletaipininkų koman tų tuvą, na, o dabar turime da, dalyvaudama tarptau varžybos. Mūsų Universi 85:42. Vyrų susitikime (beje, vieninteli visoje tinėse vairžybose, jau dau teto moterų komanda už Universiteto komanda taip Lietuvoje) dar ir radijo gelį metų patenka į ge ėmė trečiąj,; vietą. Pirmą pat pirmavo (98:89). Lai teletaipą. riausiųjų dešimtuką Euro sias vietas iškovojo Kau mėtos varžybos ir prieš Norėtųsi pridurti ,kad poje, o pernai vykusiame no kūno kultūros institu Lietuvos žemės ūkio aka UK2BAB šaukinį žino vi Europos čempionate iško tas. Tokie patys ir vyrų demijos komandą (10:74). Balandžio 25—27 dienosų kontinentu ir daugiau vojo prizinę trečiąją vie rezultatai. Individualiai čempionais tapo: TF III mis Balbieriškyje vyko nei dviejų pasaulio šalių ta. Štai ir dabar vienas kurso studentas S. Pana- LTSR tinklinio moterų trumpabangininkai. Per dvidešimtmeti Universite „prisiekusiųjų" teletaipi riukas (100 m nugara), pirmenybės dėl V—VIII to radijo mėgėjai užmezgė ninkų Artūras Žukauskas MaF I kurso studentė E. vietos. „Mokslo" komansu jais apie penkiasdešimt energingai kažką perduo Varanavičiūtė (100 m da laimėjo visas rungtytūkstančių ryšių ir įvykdė da į eterį. Pažiūrėkime, su „delfinu") ir PEF V kurso nes prieš Klaipėdos „Bal
Dėl Veronikos LUKAUSKAITĖS-SALTENIENĖS an kstyvos mirties nuošir džiai užjaučiame velionės šeimą ir artimuosius. Buvę grupės draugai
Reiškiame gilią užuojau tą Mokslinio komuniz mo katedros vyr. dės tytojui Arvydui MATU LIONIUI dėl mylimo tė velio mirties. Mokslinio komunizmo katedros Ir sociologinių tyrimų laboratorijos darbuotojai
*
tiją", LTSR moksleivių rinktine ir Jonavos „Azo tą" rezultatais 3:0. Tuo pačiu metu Šiau liuose vyko LTSR aukš čiausios lygos krepšinio .pirmenybės. Rezultatai to kie: „Mokslas" — „Banga" (Kaunas) 117:95. „Mokslas" — „Politechnika" (Kaunas) 104: .102. „Mokslas" — SRT (Kaunas) 105:106. Pasibaigus dviejų ratų varžyboms, Universiteto komanda iškovojo IV vie tą ir pateko i finalinę grupe, kur kovos dėl T — VI vietos. K. STIRBYS
Redakdjos adresas: 232090 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 011179, ketvirtadieniais spaustuvėje 010444. Rinko Ir HkiUnošu bildu spaudė LKT CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1, Apimtis — 0,5 spaudos lanko. •Tapotame cTyAėmrao (aCoaercKnt cryAesn). Opran napnuma peKTopara, aosarreTa AAKCM, npo^nOMa opAenoa TpyAosoro Kpaaaoro teauems ■ ApymŪM HapoAos Bmudocckon ynDepamra am. Bnqaca Kancysaca Ajtt. CCP. Ha amtoksom nuw
•
•
Šių metų Gegužės 18 dieną Kaune surengtos LTSR abiturientų ir aukš tųjų mokyfklų pirmakursiu plaukimo varžybos. Rengi nyje dalyvavo ir V VU at stovai: Varanavičiūtė R (Mat. F.), Steponavičiūte D. (EKFF.), Jankauskaite N. (Med. F.), Šadžius L. (Med. F.), Tokarevas V. (EKFF.), Laucius A (IF) Bendroje komandinėje įskaitoje universitetiečiai buvo ketvirti, nusileidęs Kauno ir Vilniaus abitu rientams, KKI pirmakur siams. Pažymėtina, kad to kio tipo varžybos rengia mos pirmą kartą. Mato mai, ši nauja tradicija bus palaikyta ir sėkmingai die giama kitose sporto šako se.
Tiražas 4718
LV 13574 Užs. Nr. 1373
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ