uam/Binis suuoenuas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1973 m. gegužės 25d .
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Ant egzaminų
sesijos slenksčio Aš įsitikinęs, kad įskaita ir po jos einantis egzaminas — naudingi dalykai. Tai didelio ir sistemingo darbo per se mestrą rezultatų apibendrinimas. Tačiau tenka konstatuoti, kad ne visi studentai ir ne visada sistemingai dirba visus metus ar pusmetį. O jeigu tokio darbo nebuvo, tai ką kalbė ti apie rezultatų suvedimą, — kada studento atsargoje ke lios dienos ir naktys, kurių metu jis „ryja" medžiagą, skir tą Įsisavinti mažiausiai per pusmetį, stengiasi „kaldamas" pasiruošti egzaminui. Suprantama, toks „studijavimas" ne duos tikrų žinių, geriausiu atveju egzaminas bus šiaip taip išlaikytas, o disciplina po kelių dienų pamiršta. Bet aš ir prieš sesijos „fetišizmą". Studento mokymesi pagrindinę vietą užima ne „priešsesijinė kampanija", o semestro užsiėmimai. Ir, sakytume, ver ta bent dalį jų kontrolės perkelti iš sesijos į ramesnę ap linką, į metų kasdienybę. Pavyzdžiui, rengti kuo daugiau kolokviumų, leisti studentui egzaminą laikyti prieš laiką. Dar daugiau: egzaminą ar įskaitą pakeisti gali, mano nuo mone, ir mokslinis studento darbas kokiam nors seminare būsimo egzamino tema. Tokios kontrolės formos tinka, aiš ku. tik sugebantiems rimtai dirbti studentams. Čia mes prieinam klausimą, kuris man atrodo labai svar bus jaunojo specialisto mokyme ir auklėjime, — santykius tarp trijų trikampio viršūnių: studentas, dėstytojas, deka natas Manau, kad šiuose santykiuose dėstytojo autoritetas yra kiek sumenkintas. Niekas neprieštaraus, kad dėstyto jo autoritetas studentui turi būti neginčijamas. O štai sun ku suprasti dėstytojo „beteisiškumą" spendžiant daugelį jam kompetentingų, mano nuomone klausimų, kaip antai: ar leisti studentui prieš laiką laikyti įskaitą, egzaminą ir kt. Daug kas priklauso ir nuo dekanatų darbuotojų bei stu dentų santykių. Mes, aukštosios mokyklos darbuotojai, su prantame, kad centrinę vietą visame mūsų darbe užima studento auklėjimo problemos. Jaunojo žmogaus bet koks auklėjimas turi prasidėti nuo pagarbos jam. Jeigu jis to nejaučia, tai gali atsitikti labai liūdna: jis gali nustoti gerb ti pats save. Kada aš buvau Maskvos universiteto antro kurso studentas, nepamirštamą įspūdį paliko pirmasis pokalbis su mano būsimu vadovu, profesoriumi, vėliau aka demiku, N. Luzinu. Mane sukrėtė ta pagarba, kuri buvo mūsų — tada jau žinomo mokslininko ir aštuoniolikmečio studento — pokalbio pagrindinė potekstė. Ar taip su stu dentu visada kalba dekanatų darbuotojai? Taigi — artėja sesija. Rimtai pagalvokime apie teisin si studento darbo (ir poilsio) organizavimą per sesiją. Ant ra vertus, kiek mes, dėstytojai, bekalbėtume apie būtinumą teisingai „organizuoti save", kiek berašytume apie tai, mu šti pastangos bus bevaisės tol, kol patys studentai, pasitel ki į pagalbą komjaunimo akademinius sektorius, vyresnių jų draugų paramą jaunesniesiems, mokslo pirmūnų — silp nesniems, nepradės draugiškai padėti mažiau susipratus>ems šiuo atžvilgiu savo kolegoms. Tegu jau šiandien studentai, neatidėliodami rytdienai, įtaria konkrečias draugo pagalbos draugui formas — laiw ir vietos tokiems pokalbiams jie tikrai turi!
BlilIlilIllBIlflilIlIlIlfflBffl Šviesūs, dideli ir grakštūs rūmai išaugo ir auga studen tų miestelyje. Kas rytą jie pasitinka atskubantį didelį būrį studentų. Netrukus Jie čia ras ir savo antruosius na mus — bendrabučius (nuot raukoje dešinėje apačioje matome besistiepiančius pas tatus). Prabėgs metai, kiti, ir čia virs, kunkuliuos visas Universitetas.
O kaipgi šiandien sekasi naujakuriams? Apsilankyki me visi kartu Pramonės eko nomikos fakultete. (Skaitykite 1 ir 2 psl.)
OIIIIBBEIllllilM
Šviesiuose rūmuose geros studijos
Mūsų kores pondento A. Sta nevičiaus inter viu su Pramo nės ekonomikos fakulteto prodekanu J. KUN ČINĄ.
Akademikas P. ALEKSANDROVAS
I Žiburių apšviestame peroe lieka giminės, pažįstami, P '-‘--vagone, nosimis priliPfie langų stiklų, mes, I nniaus universiteto nusipelr'usio dainų ir šokių liaudies P-sambiio dalyviai. Šio vakaJ *r šio jaudinančio išsiskybuvo laukta labai ilgai tj1'0 nemigos naktys, sunkiai r Važiuojami kaimų vieškeU1, tolimi miestai ir daugyr. koncertų... O dabar išrz'uojame pasitikti vasaros LmhvrVe.^.ti kitiems. Anf blis išvyksta į Bulgarijos F audies respubliką. [Tą rytą atsibudome kartu [ pirmaisiais saulės spindu-
LĖKTUVAS SKRENDA Į BULGARIJĄ liais.Puolėme kuo skubiau rengtis: priešakyje — tarpi nis mūsų kelionės punktas — Odesa. Vos išlipusius iš vagonų mus apsupo seni pažįstami — Odesos universiteto stu dentai. Didžiulės alyvų puokš tės, pirmi draugų rankų pa spaudimai. Vos prieš keletą dienų, pirmąkart susitikę, plojome odesiečiams mūsų Aktų salėje, gėrėjomės tem peramentingais šokiais, dai nomis, o dabar susitinkame
Nr. 17 (837)
jų gimtajame mieste. Pusry čiaujame vienoje iš universi teto valgyklų, pasiskirstome bendrabučių kambarius. Taip norėtųsi pamiegoti... Bet laimė trumpalaikė — jau laukia autobusai, kad nuvež tų mus į Aktų salę, kur po pusvalandžio pradėsime re peticiją, o vakare koncer tuosime. .. Prieš koncerto pradžią gražiausius draugų sveikini mus perduoda Odesos univer siteto rektorius A. Bogatskis,
mūsų delegacijos vadovas Pramonės ekonomikos fakul teto dekanas doc. L. Jasinskas. Perpildytą salę užtvin do lietuvių liaudies melodi jos. Ypač didelis pasisekimas lydi šokėjus: jie kartoja vos ne kiekvieną šokį. Be reika lo baiminomės, kad mūsų nesupras — vertėjų nereikė jo. Po pasirodymo scena pra žysta gėlėmis, žiūrovai ilgai nenori atsisveikinti su an sambliu. Kitą rytą šeimininkai supa
— Jau visiškai pripratote naujoje vietoje. Po tiek lai ko matyti visi jos privalu mai. .. — Turime erdvius rū mus. Auditorijų čia užtekti nai, todėl nustatome paskai tų tvarkaraščius, kurie yra patogūs ir studentams, ir dėstytojams. Rašydami kont rolinius darbus, studentai ga li naudotis specialiais kabi netais, kuriuose yra moky mo schemų, diagramų, skaid rių. Jau reiklų studentą gali patenkinti Pramonės technolo gijos laboratorija. Specialia technika ateityje būsime dar geriau aprūpinami. Iš kitos pusės, esame ne patenkinti transportu, kuris turėtų greičiau atvežti į Stu dentų miestelį. Mažas bufetas negali tinkamai pavalgydinti Dabar greta statoma valgyk la pašalins šią bėdą. — Šeštas, septintas ir aš
tuntas rūmų aukštai išsiski ria skoninga ir kryptinga vaizdine agitacija... — Naujas interjeras kėlė naujus reikalavimus. Ką ga lėjome, darėme patys. Be to, pasikvietėme į talką Dailės instituto Studentų mokslinės draugijos narių. Dabar jie periodiškai keičia savo paro dų ekspozicijas. Studentų profsąjunga surengė fotoparodėlę. Aktualiomis temomis buvo eksponuota: „TSRS penkiasdešimtmečio atspindė jimas mene", Plakato paro dos. Dabar veikia didelių spalvotų nuotraukų paroda apie Lenkijos Liaudies res publiką. Pastovesnės ekspozicijos yra profesinėmis temomis: „Lietuvos TSR liaudies ūkio vystymasis devintajame penk metyje", pramonės įmonių, kuriose baigusieji dirbs, fir(Nukelta į 2 psl.)
žindina su savo universiteto muziejais (juose 30000 su viršum eksponatų), po pietų plaukiojame kateriu po Juo dąją jūrą, o vakare garsia jame Odesos Akademiniame operos ir baleto teatre žiūri me L. Minkaus baletą „Don Kichotas". .. .Dabar, gegužės 14 die ną, mes, ką tik grį žę iš ekskursijos po miestą ir sočiai panietavę, sėdime aerouosto laukimo kambary je ir stebime kylančius ir nu sileidžiančius lėktuvus. Mū sų lėktuvas — 22 valandą Prieš akis — Bulgarija. A. JANCEVlClUS
TRUMPAI Gegužės 23 d. TSKP isto rijos katedros dėstytojas V. Germanas apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją tema „LKP veikla, stipri nant darbininkų ir valstieti jos sąjungą 1944—1965 m." Trečiadienį įvyko Univer■iteto liaudies draugovės na rių susirinkimas. Ataskaitinį pranešimą skaitė draugovės pirmininkas MMF studentas R. Vadluga. Susirinkime ap tarti trūkumai, numatyti dar bai ateičiai. B. ZVONKUTE
KĄ VEIKIA TARYBA
GERO VĖJO, DIPLOMANTAI! Paskutinė studento šventė Universitete — palydos j valstybinius eg zaminus, į diplomo gyni mą, į darbą. Si šventė visada kiek liūdnoka — penktojo pavasario die nos atneša išsiskyrimą. Gal todėl dabar tokie brangūs paskutinės pa skaitos žodžiai, jaukūs kiemeliai, draugų šypse na. .. A. STANIULIO nuo traukoje: Filologijos faj kulteto diplomantų paly dose.
Šviesiuose rūmuose geros studijos (Atkelta iš 1 psl.) miniai ženklai, planuojam ekspoziciją apie respublikos socialistinį kaimą. Sienlaikraštį „Žingsniai" redkolegija išleidžia kas tris savaites, jame sprendžiami aktualūs fakulteto reikalai. Ir dar: holus puošiame gėlėmis. Visa tai mūsų fakultetą daro jaukesnį, patrauklesnį. — Gal jau turite naujų tradicijų? — „Atsigabentos" tradici jos naujuose rūmuose apsirė dė nauju rūbu. Įspūdingesnės būna krikštynos, mediumas. O mūsų fakulteto iškelta tra dicija yra Pramonės ekono misto šventė. Šiemet ji įvyks gegužės 26 d. gražiame šile. Tai bus „pasispardymas" prieš pavasario egzaminų se siją. O trečiakursiams prieš praktiką, nes egzaminus jie bus išlaikę. Šventėje pasi linksminsime, paskatinsime dovanomis geriausius studen tus. Turime dar vieną gerą ini ciatyvą ir nežadame jos ap leisti: draugaujame su rajonų vidurinių mokyklų mokslei viais, kuriuos supažindiname su savo specialybėmis. Pa vyzdžiui, pernai iš mūsų ap lankytų Šeduvos mokyklų su laukėm gerų pirmakursių. — Matyt, nepamiršote ir
savo gražiausios tradicijos — mokymusi pirmauti Universi tete? Kokios prognozės artė jančiai sesijai? — Dabar studentai laiko kolokviumus. Tiems, kurie neišlaikys, nebus leidžiama laikyti įskaitos ar egzamino. Katedros veda kolokviumų laikymo apskaitą: rezultatai geri. Tačiau kai kurie stu dentai atsilieka. Reikia susi rūpinti pramonės planavimo spec. stud. J. Macevičiui, V. Rutkauskui, A. Ostrauskui, J. Molotokui, L. Kobzevai. Jie iki šios dienos neišlaikę po du kolokviumus. Antra kursiai tos pačios specialybės studentai B. Karosas neišlai kęs dviejų, o E. Sikorskis net keturių kolokviumų. Visiškai teisinga nuomonė, kad tokių studentų negalima kelti į vy resnius kursus. Štai ketvirtakursiai P. Šimkus ir V. Maknytė gali būti pavyzdžiu: vi suose kursuose neperstipriausiai mokęsi, ketvirtame kurse jie irgi ieško lengvos duonos. Kaip minėjau, trečiakur siams — pats egzaminų įkarštis. Jų kursinių darbų pažymiai tik geri ir labai ge ri. Ir egzaminus tokiais pa žymiais laiko pramonės pla navimo specialybės studen tai R. Bertašiūtė, J. Būda, J, Knedta, J. Žiukaitė, dar
bo ekonomikos spec. — R. Eimutavičius, O .Ciuprinskaitė. Akademinio sektoriaus duo menys rodo, kad ir viso fa kulteto pažangumas neturėtų būti mažesnis už žiemos se sijos. — Studentams, aišku, jau rūpi stipendijos reikalai... — Aną vasarą stipendija teko ir už 3,2 balo; po žie mos sesijos — už 3,6 balo. Tai tokia tendencija. . . — Kas daroma mokymoauklėjimo proceso tobulini mui? — Kiek sunkiau studen tams „įkandama" ekonominės statistikos disciplina. Kitą met reikės daugiau dėmesio skirti jos pratyboms. Kad paruoštume kuo geresnį specialistą, turime studentą greičiau supažindinti su pramonės įmonėmis. Kad rų komplektavimo klausimai spręstini jau nuo pirmo antro kurso. Skirstymui turės reikšmės studentų visuomeni nė politinė praktika. Tam yra paruoštos kiekvieno studento darbo apskaitos kortelės. Jose žymima dalyvavimas visuo meniniame darbe, pareigos, įpareigojimai, nuobaudos. — Kaip Jūs, prodekane, būdamas studentas, stengtumėtės atsakinėti per artėjan čios sesijos egzaminus? — Stengčiaus sugebėti at sakyti tai, ką išmokau. Labai dažnai dėl nemokėjimo atsa kinėti studentas pasimeta, ki tas, iš anksto šitai numatyda mas, ruošia „špargalkas", kas gero nežada. Taigi, susikon centruokime, pasitikėkime sa vo išstudijavimu, nedrebinki me be reikalo kinkų!
Svajonę Lydi darbas Susipažinkime: Pramonės ekonomikos fakulteto darbo ekonomikos specialybės antro kurso antroji grupė. Ji ge riausios fakulteto akademinės grupės konkurse jau trečią kartą iškovojo pirmąją vietą (visame Universitete — tre čiąją). Jų dvidešimt devyni. Kiek vieną dieną jie renkasi į au ditorijas. Renkasi ne sveti mi žmonės, kaip buvo tą, at rodo, tokią tolimą 1971-jų rug sėjo pirmąją, o kolektyvas, kuriame jauti tvirtą draugo petį, žinai, kad tau sunkią akimirką bus ištiesta pagal bos ranka. Grupėje visi darbštūs, stro pūs, pareigingi ir laiku suspėjantys, mokantys suderin ti mokslą ir visuomeninę veiklą, darbą ir poilsį. Keis tas atsitiktinumas? O gal kaip tik čia pasireiškia kolektyvo valia, įtaka? Juk jausi gėdą, sėdėdamas rankas susidėjęs, kada vfsi aplink tave dirba, jausi tylų sąžinės graužimą, kad savo tinginiavimu žemini kolektyvo vardą. Kada grupės seniūnę Vidą Zinkutę paklausiau, ar, vis
dėlto, nepasitaiko grupėje at siliekančių ir kaip draugai tuomet jiems padeda, mer gaitė lyg ir truputėlį nustebo: — Atsiliekančių? Ne, tokių mūsų grupėje nėra. Visi la bai stengiasi, labai darbštūs. Darbas, pareiga — pirmoje vietoje. Nenueis į pasilinks minimą, atsisakys išvykos, ki tų malonumų, bet kas būtina padaryti — padarys. Vidos žodžius patvirtina man iš atminties išplaukęs visiškai dar naujas prisimini mas. Neišlaikiusiųjų kolok viumus sąraše, kurį žiūrėjau, laukdama paskaitos pabaigos, nejučiomis, iš įpratimo matyti visų grupių „atstovus", pasi gedau antrakursių darbo eko nomistų antrosios grupės. Paskui prisiminiau: juk jie — pirmūnai! D. Večerskytė mokosi vien penketais, SMD narė, D. Tylaitė — fakulteto komjauni mo biuro narė, V. Tamulionis — grupės komjaunimo sekretorius, V. Purkėnaitė — proforgė. Jie visur suspė ja, viskam randa laiko. Stu dentų mokslinėje draugijoje vysto savo gabumus A. Saba-
lionytė, O. Rusinaitė, G. Suchodimcevaitė, V. Zinkutė, J. Silinskaitė; S. Petrašiūtė, A. Morkutė — aktyvios spor tininkės. V. Skaržinskaitė, N. Žimkutė dainuoja Universite to akademiniame chore. — Labai artina žmones, tvirtina kolektyvą bendros iš vykos, bendras darbas sto vyklose ir talkose. Dabar esa me kupini įspūdžių iš Lenin grado, kur praleidome pen kias dienas, — pasakoja Vi da. — Už gerą mokymąsi gautą premiją — 75 rub. — nutarėme paskirti išvykai į miestą gražuolį. Ten ir at šventėme Pergalės dieną, šventės vakarą stebėjome sa liutą iš kreiserio „Aurora". Gerai, kai grupė, anot va dovo V. Grigoro, draugiška, kad ją vienija tas bendras tikslas, kurį turėdami mes ateiname į Universitetą, — dirbti, mokytis ir tapti gerais savo pasirinktos srities spe cialistais. Puiku, kai mus lydi svajonė, o kada svajonę lydi atkaklus darbas — ji būtinai išsipildys!
E. STULGAITYTE
SĄŽININGAS STUDENTAS Dažnam, kas ateina centri niuose rūmuose atsiimti atly ginimo ar stipendijos, j akis krinta užrašas virš kasos lan gelio. Jame kviečiama gautus pinigus perskaičiuoti vietoje, kad išvengtume permokų ar nepriemokų. Fizikos fakulteto I kurso 1 grupės Įgaliotinis R. Butkevi čius tik sugrįžęs namo paste bėjo, kad draugų stipendijų pinigų suma didesnė, negu turėtų būti. Sąžiningas vaiki nas su permoka atskubėjo Į kasą. Nudžiugusios kasininkės nuoširdžiai dėkojo studentui už ŠĮ gerą poelgį: buvo grą žinta nemaža pinigų. A. DARGUŽIS
Trečiajame bendrabutyje gyvena studentų net iš keturių fakultetų: Gamtos, Chemijos, Filologijos, Teisės. Paskaitos pasibaigę — ko ridoriuose girdėti studentų klegesys. Beldžiu į 15a kambario duris. Jas atidaro aukštas, vešliais plaukais vaikinas. — Taip, aš esu tarybos pirmininkas, — prisistato Kęs tutis Planutis. Nesuklysime, pavadindami K. Planutį bendrabučio šeimininku: jis tuoj pat porina studentų bė das, negaili griežto žodžio ap sileidėliams, džiaugiasi tvar kingais gyventojais. Pavyz dingai tvarkosi 62 (seniūnė D. Skabiejūtė) ir 77 (seniū nė E. Markelytė) kambariai — abu teisininkų; 38 (seniū nė R. Garlauskaitė), 48 (se niūnė A. Juškevičiūtė, 36 (seniūnė O. Laukaitytė) — visi gamtininkų; 57 (seniūnas Z. Bliznikas) — chemikų. Tačiau yra studentų, ma nančių: „neverta tvarkyti kambarį kiekvieną dieną", „galima miegoti ir nevėdin tame. .." Didžiausia netvar ka 90 kambaryje (seniūnas A. Timinskas) — ChF, 18 (seniūnas J. Celminč) — GF, 93 (seniūnas R. Gudeliauskas), 103 (seniūnas V. Bobrovas) — abu TF, 135 (se niūnė R. Šataitė) — Fil. F. Bendrabučio tarybos nariai daug kartų kalbėjosi su ne valyvaisiais ir gražiuoju, ir piktuoju, tačiau naudos iš to maža. Norėtume priminti 21 kambario gyventojų likimą — už triukšmavimą ir ne
tvarką jiems teko palikti bendrabutį. Bendrabučio taryba rūpina si studentų poilsiu. Organi zavo šaškių, šachmatų varžybas, fotografijos konkursą. Labai norėtų studentai žaisti stalo tenisą, tačiau bendra butyje nėra priemonių. Kai suorganizavo susitikimą su Universiteto vyr. dėstytoju R. Lekevičiumi (jis papasa kojo apie JAV meno muzie jus), bendrabučio skaitykla buvo pilnutėlė. Reikėtų poil sio kambario, kuriame būtą galima pažiūrėti televizorių pažaisti šaškėmis, šachmatais Nėra bendrabutyje ir džio vyklos. Ačiū gamtininkams: jie bendrabutį papuošė gė lėmis. Be to, jie daugiausia triūsė, tvarkydami aplinką. Ar patenkintas tarybos na riais pirmininkas? Taip, ypač vaikinais. Per susirinkimus jie duoda pasiūlymų, kelia problemas. Ko taryba neįvei kia viena, padeda bendrabu čio komendante S. Leonavi čienė. Tik iš komjaunimo komiteto atsakingo nario ta ryba pasigenda pagalbos. Ne vien bendrabučio reika lais rūpinasi tarybos nariai Štai V. Krutkevioius, geologi jos specialybės III k. studen tas, aktyviai dalyvauja profbiuro darbe. K. Planutis — akademinės grupės. seniūnas. SMD narys. Jo darbas SMD XXV konferencijoje, Biofizi kos sekcijoje, buvo įvertin tas antrąja premija. Mokosi, triūsia studentai. Gera vakarais sugrįžti į jau kų bendrabutį. V. SVETIKAUf
Toliau vystosi Vilniaus uni versiteto bendradarbiavimas su užsienio aukštosiomis mo kyklomis — Graifsvaldo (VDR) ir Prahos (CSR) uni versitetais. Filologijos fakulteto diplo mantų palydose, kaip jau Įprasta, matėme ir svečių. Vieną jų užfiksavo fotoapa ratas. Graifsvaldo universite to profesorius Hansas Jurgenas Gertcas (Geerds), kuri matome nuotraukoje, dažnai sutinkamas germanistų audi torijose: svečias mūsų stu dentams skaito vokiečių li teratūros paskaitas. Prahos Karlo universiteto profesoriai Aloyzas Svecas ir Liubošas Valentą skaito pa skaitas matematikams ir Mkams. Kartu su Fizikos fakulteto mokslininkais bendrus tyrimus atlieka Svetla Kubalkova iš Prahos.
Grupė studentų profsąju"; gos aktyvistų buvo nuvykus j Rygą. Ekskursijos metu je aplankė Latvijos raudoniu1! šaulių memorialinį kompj“ sa, karių kapines, susipe žino su žaviu senamiesčiu, pabuvojo viename iš gražia“ šių Tarybų Latvijos kuro . prie Baltijos jūros — Jūr®’ loję. Lydėję grupę Ekskursu jų biuro gidai daug pap35" kojo apie istorinius, ekono nlus bei kultūrinius O-1, tarp mūsų kaimyninių r“ publikų, supažindino su rybų Latvijos pasiekimaisPailsėję ir pilni Jspu«> grįžo studentai Į Vilnių-
E. DARA5KEVIC1Ct£ A. STANIULĮ®ik J. VETRINO nuotrauk
KIEMO: TEATRAS- 73 Į Universiteto pavasarinį teatrų festivalį susirinko Vil niaus ir Kauno aukštųjų mo kyklų ir Kauno Mokytojų namų teatrų kolektyvai. Taip pat pasirodė Vilniaus kultū ros mokyklos Teatro režisū ros katedra. Žiūrovai vakarais rinkosi į Stuokos-Gucevičiaus kiemelį, kuriame gegužės 9 dieną Kauno Mokytojų namų liau dies teatras spektakliu „Van dens lelija“ pradėjo festivalį. Šio pastatymo režisieriai — LTSR nusipelnę artistai A. Gabrėnas ir G. Tolkutė. Bu vo parodyta gana įdomi V. Rimkevičiaus pjesės interpre tacija: atsisakyta sceninės bu taforijos, ir visas dėmesys sutelktas veikėjų psichologi jai perteikti. Spektaklis išsi skyrė subtilia režisūra, akto rių darbais. Festivalio metu parodyti astuoni spektakliai ir surengti poezijos ir muzikos vakarai. Universiteto Teatro studija pasiūlė žiūrovų dėmesiui dvi premjeras — J. Marcinkevi čiaus „Sieną“ ir Vydūno „Probočių šešėlius". Pastara sis spektaklis įrodė, kad li teratūriška Vydūno dramatur gija reikalauja originalios in terpretacijos. Nors režisieriui L. Ciuniui ir nevisai tai pavyko, bet buvo justi gražios atlikėjų pastangos ir atsakomybė. Kauno Žemės ūkio akademija parodė R. Samulevičiaus „Studentišką novelę", o Kau no politechnikos institutas — Rober Tomos „Aštuonias my linčias moteris". Jei pirmasis spektaklis buvo blankus dėl primityvios režisūros, tai ant rasis — pretenzingas dėl kad sekama profesionalių atrų štampais.
Dailės instituto teatro pan tomimos ir šešėlių trupių spektakliai sužavėjo jaunat viška energija, nuoširdumu, lakia vaizduote, kas turėtų būti būdinga visiems studen tų teatrams. Darbo klausimais daug gin čytasi gegužės 20 dieną įvy kusioje diskusijoje „Studentų teatrų problemos". Turėjo įvykti konferencija, bet, deja, Liaudies meno rūmų ir miesto Vykdomojo komiteto Kultū ros skyriaus atstovai neatvy ko. Nepaisant to, susirinku sieji ilgai diskutavo apie stu dentų teatrus. Susiduriama su įvairiausiais organizaciniais sunkumais: trūksta lėšų, pa talpų, sunku susiburti. Uni versitete reikalai geresni. Kaip pažymėjo Teatro studi jos vadovas V. Limantas, stu dentų teatrą remia Universi teto vadovybė, ypač rekto rius prof. J. Kubilius. Visi kalbėjusieji pareiškė pasiten kinimą tuo, kad šiame festi valyje nebuvo konkurso, ne buvo kovos už kuo geresnę vietą. Tai leido kolektyvams laisviau, kūrybiškiau dirbti. Diskusijose kalbėjusiųjų nuo mone, iki šiol spaudoje ma ža dėmesio skiriama studentų teatrui, o pastaruoju metu pasirodę straipsniai — pre tenzingi ir subjektyvūs: nėra analizės, tik reikalavimai, ne atsižvelgiant į sąlygas. Profe sionalioji kritika iš viso ne kreipia dėmesio į studentų teatrus. Visi vieningai pritarė tam, kad geros šio festivalio tradi cijos nereikėtų užmiršti. Rei kia plėsti studentų teatrų bendradarbiavimą, keistis spektakliais. A. BURNICKAS, V. BARTASEVIČIUS
Kiemo teatro festivalio metu žiūrovai matė dvi naujas Universiteto teatro premjeras. NUOTRAUKOSE (viršuje): scenos iš „Sienos" pagal J. Marcinkevičiaus poemą ir Vydūno „Probočių šešėlių". Apačioje: groja Konservatorijos studentų simfoninis orkestras, vadovaujamas LTSR n. a. S. Sondeckio. J. JAKIMAVIČIAUS ir M. KURAIČIO nuotraukos
Iki kito festivalio! Gegužės vidurys — obelų žydėjimo metas. Tomis die nomis Vilniaus universitete vyko kiemo teatro festivalis. Pasakytume pusę tiesos, jei šį renginį pavadintume nau ju ar neįprastu. Kaip ir kiek vienas reiškinys, jis turi sa vo užuomazgą. O pradžia bu vo tokia. Prieš šešetą metų Estetikos katedros dėstytojui V. 'Limantui ir kitiems kilo mintis viename iš Universite to kiemų pastatyti A. Micke vičiaus „Vėlines“. Tiesa, dėl įvairių priežasčių sumanymo buvo atsisakyta, bet entuziastai nenurimo. Jau kitų metų rudenį Universiteto te atras pakviečia žiūrovus į Sarbievijaus kiemą: premjeral Spektaklis Vydūno „Pasaulio gaisras;"1 — susilaukė anšlago, Pasisekimo paskatintas teatras ėmėsi darbo. Gimė nauji pastatymai, buvo rengiami poezijos, muzikos vakarai. Šiandien jau praeity ir pir masis teatrų festivalis, sujun gęs teatrą, poeziją, pantomi mą, muziką, kiną. Šį renginį derėtų pavadinti studentų kultūrinės veiklos apžiūra, kurios vertintojas ir stebėto-
G. NORKŪNO SIDABRO MEDALIS
tikos pirmenybėse, kurios vy ko praėjusią savaitę Klaipė doje. Jis startavo I sunkaus svorio kategorijoje, Čia dėl nugalėtojo vardo varžėsi sporto meistrai A. Eidukas iš
mo šventė". Visą konferen ciją pagyvino kino juosta, demonstruota prie pastarojo pranešimo. Dėkoju geografi jos mokslų daktarui C. Ku dabai, kuris dar 1966 m. su suko filmą apie žemaičių už gavėnes. Šis mėgėjiškas dar belis kuo puikiausiai atsklei dė Užgavėnių pagrindinius bruožus ir papildė praneši mą. Itin maloniai nuteikė vie tinių pranešėjų darbai, supa žindinę su anksčiau beveik
netyrinėtais archeologiniais paminklais. Konferencijoje stengėmės kuo geriau pažinti slėpiningą ją Kareliją: aplankėme pir mąjį Rusijos kurortą, esantį už 54 km nuo Petrozavods ko; matėme Karelijos bran genybę — beržą, kuris nau dojamas papuošalams, ir įvai rius nuostabiausius marmu rus, didžiulius akmenis, kare lų sodybas; domėjomės naujausiais mokslo pasieki mais bei kultūrinio gyvenimo reiškiniais. Konferencija pa sibaigė, visi išsiskirstėme į namus, o įspūdžiai dar ne kartą nukels į šaltąją Kare liją. Juo labiau, kad grįžome pateisinę savo vadovės prof. P. Dundulienės ir draugų pa sitikėjimą. Parsivežėme visus galimus apdovanojimus. NUOTRAUKOJE: VVU at stovai su kolegomis iš kitų aukštųjų mokyklų prie Pet rozavodsko universiteto.
Iš Petrozavodsko sugrįžus savo įkūrimo 270-ąsias metines. Konferencija nebuvo gausi etnografų pranešimų, bet užtat visi darbai paliko gerą įspūdį. Paskutiniųjų metų posūkis į dvasinės kultūros tyrinėjimus pasitvirtino. Visi geriausi darbai kaip tik ir lietė dvasinės kultūros problemas. Tai sveikintina šiandieninių studentų iniciatyva imtis beveik „nejudintų dirvonų“. Juo labiau, kad vy
resnieji etnografai daugiau siai tyrinėja materialinę kul tūrą. Be pasigyrimo galima teig ti, kad pastaraisiais metais mūsų etnografų darbai būna vieni iš geriausių. Petrozavodske senajam Vilniaus universitetui atsto vavome dviese. E. Nenarta vičiūtė skaitė pranešimą „Ug nies kulto atspindys lietuvių vestuvinėse apeigose", o aš — „Lietuvių žiemos išlydėji
SP®rfiū
Teisės fakulteto studentas kandidatas į TSRS sporto meistrus G. Norkūnas miesto rinktinės sudėtyje dalyvavo SSD „Žalgiris" asmeninėse komandinėse sunkiosios atle-
STUDENTŲ MOKSLINĖJE DRAUGIJOJE
Petrozavodsko universite*e vykusioje XXV SMD konferencljoje dalyvavo ir VVU atstovų. Vieną iš jų — V k. istorlką V. Baltrušaitį — paprašėme papasakoti apie KeloDS; ~~ Kaip ir kiekvienais metais, važiavome į busimųjų etnografų konferenciją. Šį kartą teko keliauti į Kareliją ~~ Kalevalos tėvynę. Į Petroj’avodską vykome ne atsitiklnai: miestas šiemet mini
jas buvo pats žiūrovas, vie nodai šiltai sutikęs ir šeimi ninkų, ir svečių pasirodymus, nuoširdžiai stengęsis juos su prasti. Teatrų festivalio žiū rovai taip pat žavėjosi trumpametražiais mėgėjų filmais, klausėsi muzikos, eilių, pas kaitų. Sis festivalis daugeliui iš liks atmintyje, nes jis paska tino kūrybai, ieškojimams, nes jame nebuvo formalumo. Šiuo festivaliu buvo siekiama bent iš dalies išspręsti stu dento laisvalaikio praleidimo problemą, išjudinti bei subur ti jaunimą, kuriam ateityje teks darbuotis kultūros ir švietimo srityje. Visa tai ak tualu, nes nuo tokio pobū džio renginių kyla bendras studento kultūrinis lygis, bū tinas tiek busimajame darbe, tiek visuomeninėje veikloje. Aukštųjų mokyklų atstovai paskutinę festivalio dieną dis kusijų metu susirinkusiems papasakojo apie savų kolek tyvų darbus, bėdas, planus, iškėlė naujų minčių, kurios padėtų išbujoti šiam Univer siteto pradėtam sąjūdžiui. Iš tiesų norėtųsi, kad šis festi valis — pirmoji kregždė —
nebūtų paskutinė. Apie tai galvojo ir jos dalyviai, tačiau perimti estafetę šiuo metu nėra kam, nes kitos aukšto sios mokyklos neturi tokių galimybių, tokios bazės, kaip pirmojo festivalio rengėjai. Tad peršasi mintis, kad ir kitais metais šiai mūsų respublikos mokyklai teks vėl būti organizatorei. Organi zuoti tai organizuoti, bet rei kia pagalvoti, kad entuziaz mu, kurį parodė Universiteto režisieriai N. Kunklietytė, V. Limantas, L. Ciunis bei dai lininkas G. Kličius, puodų ne lipdysi. Būtina, kad į talką ateitų kitos organizacijos, pavyzdžiui, Liaudies kūrybos rūmai, Teatro draugija. Festivalis pasibaigė, o jos organizatoriams vėl iškyla nauji rūpesčiai, nauji suma nymai. 1974-aisiais sukanka 400 metų, kai Lietuvoje savo gy venimą pradėjo teatras. Universiteto teatro kolektytyvas numato ta proga pasta tyti kroniką-spektaklį „Revo liucinis Vilnius", paremtą au tentiškais dokumentais. a.
Šiaulietis
Klaipėdos, J. Glovackas iš Vilniaus, pajėgus pirmaatskyrininkas iš Kauno J. Burakovas. Dviem veiksmais iškėlęs 275 kg (120+155), G. Norkū nas užėmė antrąją vietą. Draugijos čempionas tapo 110 kg sveriantis A. Eidukas — 302,5 kg. J. PASKOClNAS
♦ Gegužės 18 d. įvyko SMD Ekonominės geografijos sek cijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Susirinkimo pradžioje įspūdžiais apie Tomską pasidalino praeitų metų Tomsko darbo ir poilsio stovvklos būrio narė pramo nės planavimo spec. III k. studentė A. Užlytė. Ataskaitą apie sekcijos darbą padarė sekcijos tary bos pirmininko pavaduotoja darbo ekonomikos spec. II k. studentė O. Misiūnaitė. Buvo išrinkti naujCTarybos nariai: pirmininkas J. Nedvaras (pra monės planavimo spec. I k.), pavaduotojai L. Beleckaitė (pramonės planavimo spec. I k.) ir L. Guibistaitė (darbo ekonomikos spec. I k.), sek retorė R. Merkytė (darbo ekonomikos spec. I k ). E. STULGAITYTE
XIV sąskrydis
f
Nuostabi Lietuvos gamta dar 1948 metais išviliojo pir muosius Universiteto turistus. Pradžioje — sekmadieninės išvykos po Vilniaus ir Aukš tadvario kalvas, o jau tų me tų vasarą dvylika Universiteto entuziastų, padedami leningra diečio turizmo sporto meistro A. Dobkevičiaus, atliko kelio nę baidarėmis po Karelijos ežerus. Pirmieji turizmo orga nizatoriai Universitete buvo filologai J. Stonys ir K. Eigminas. Jų grupės išvaikščiojo Žemaitiją ir Zarasų kraštą, Kuršių nerijos kopas, Rūdinin kų girią. 1952 m. Universitete įkuria ma turizmo sekcija, 1955 m. Universiteto turistai — vieni iš pajėgiausių respublikoje. Didelį organizacinį darbą dir ba R. Tamošiūnaitė, VI. Gobis, I. Riškutė, I. Vaitiekūnaitė, E. Jurkšaitis, V. Januškis. Pasta rojo iniciatyva 1958 m. Uni versitete įkuriamas pirmas respublikoje Turistų klubas Turizmas Universitete tampa populiarus. Ypač masiškai tais metais keliavo gamtinin kai, chemikai, fizikai ir mate matikai. 1960 m. įvairiuose
turistiniuose renginiuose daly vavo apie 1000 studentų. Uni versitete išaugo visoje res publikoje žinomi turistai N. Narbutaitė, I. Sadlauskaitė, J. Janušauskaitė, A. Dembinskas ir daugelis kitų. Pirmieji respublikos turizmo sporto meistrai V. Januškis ir J. Vaitkus, pirmoji respubliko je moteris, įvykdžiusi TSRS sporto meistro normą, D. Vaišnytė — buvę aktyvūs UTK nariai. Beveik visi jie dirba orga nizacinį darbą. Antai K. Monstvilas ir V. Januškis il gus metus buvo respublikos Turizmo federacijos pirminin kai, o pastarasis — dvejus metus TSRS Turizmo federa cijos prezidiumo narys. Išsiplėtė Universiteto turis tų akiratis. Mūsų studentai ir dėstytojai turistinių kelio nių metu aplankė Pabaltijo miestus ir kalvas, Karelijos ežerus, Užpoliarės tundras, Uralo taigą ir žydinčią Už karpatę, Kaukazo, Pamiro, Tian-šanio, Altajaus, Sajanų kalnynus, Pietų Sibirą ir Kamčiatką. VVU turistai buvo ir yra
daugelio įdomių sumanymų kūrėjai. Čia gimė pirmasis šalyje lietuviškas autostopas, Pabaltijo turistų draugystės susitikimai ir daug kitų pui kių turistinių tradicijų. Turizmo masiškumas leido pasiekti gražių laimėjimų. Universiteto turistai — daug kartiniai Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų ir respub likos sąskrydžių nugalėtojai Vien 1961 m. pirmajame respublikos aukštųjų mokyk lų turistų sąskrydyje Strėvoje mūsų turistai iškovojo 48 diplomus ir dvi taures. Daug metų paeiliui Universiteto Turistų klubas iškovoja ge riausio respublikos turizmo kolektyvo vardą. Dabar turizmas Universite te yra daugelio studentų pri pažinta geriausia poilsio for ma. Tikra švente tampa Uni versiteto turistų sąskrydžiai. Kiekvienais metais juose da lyvauja šimtai Universiteto studentų ir svečių. Šie są skrydžiai — masiškiausi tu rizmo renginiai respublikoje. VVU turizmo entuziastai kasmet pramina naujus turis tinius takus. Nemaža pėdų
juose yra palikę prityrę in struktoriai T. Šidiškis, R. Krupickas, V. Aliulytė, B. Vainytė, V. Krivickaitė ir daug kitų. Dabartinio VVU Turistų klubo pirmininko, GF III k. studento B. Paukščio inicia tyva atkurta vandens turiz mo sekcija. Nors jos atgimi mo data tik 1973 metų ko vas, bet respublikos vande nis išbandė jau ne vienas Universiteto turizmo mėgė jas. Šiais metais taip pat at kurta alpinizmo sekcija. Turtindama turistinę veik lą Universitete, daug pastan gų deda naujoji Universite to Turistų klubo valdyba: pirminirinkas B. Paukštys, io fakulteto draugai P. Ge džiūnas, A. Sakavičiūtė, R. Garlauskaitė, D. Mockus, E. Sa vickas, G. Rudnickaitė, O. Ališauskaitė, chemikai V. Melvydas ir L. Bartašiūnaitė, matematikas R. Vadluga. Jubiliejaus proga palinkė kime turistams „sukarti" mi lijoną kilometrų, o dar nepajutusiems turistinės kupri nės svorio — užsidėti ją ir pasekti draugų pėdomis. Vyr. dėst. P. VIRBICKAS
Nuo ankstyvo vidudienio iki pat vakaro traukė tą dieną žmonės link Meros. Būriais, grupelėmis ir po vieną jie va žiavo, plaukė, ėjo į XIV UTK sąskrydį. Atvažiavo svečių iš ŽUA ir Vilniaus Pedagoginio instituto, buvę KPI studen tai, Melagėnų vidurinės mokyklos mokinukai, nepasididžia vo atvykti veteranai. Visus maloniai sutiko sąskrydžio ko mendantas, buvęs UTK pirmininkas A. Dembinskas. Kai nusileido saulė ir užmigo gamta, suliepsnojo fakelai, ir sustojo į iškilmingą rikiuotę sąskrydžio dalyviai. Doc. G. Dienys, didžiausias turizmo entuziastas Chemijos fakultete, uždega tradicinį aukurą. Prasideda saviveiklos konkursas. Kiekvienas fakultetas atvežė daug dainų ir juoko; kiekvieno programėlė įdomi, originali. Netgi žiuri sunkiai išaiškino nugalėtojus. Po ilgų svarstymų pirmoji vieta pripažinta gamtininkams. Rytą pažadino lietutis. Atrodė, tokią dieną bus sunkiau ir varžytis. Bet kur taul Štai fizikai net sukaitę plaukia baidarėmis. Jų komanda startuoja pirmoji. Kiti stovi, žiūri ir analizuoja klaidas: „Mes to visai nedarysime, mes tą ki taip darysime". Fizikai finišuoja po 14 min. 32,5 sek. Chemikai ilgokai kapsosi ant virvės, įstringa upelyje ir laiką pritempia iki 17 min. 55,3 sek. Nenugalimieji gam tininkai jį sumažina iki... 8 min. 26 sek.l Lietus vis lyja. O palapinės nė su žiburiu žmogaus nera si. Visi varžybose. Didžiausias būrys, sirgalių bėga paskui varžybų dalyvius, stengdamasis nuo jų neatsilikti. Varžybų dalyviai įveikia trasą su kliūtimis vieną kartą, o žiūro vai kiek įkabindami pralekia vis ta pačia pakrante lygiai 11 kartų (startavo 11 komandų)... Nugalėtojai — I. Kupstaičio (GF) komanda: N. Raudeliunaitė, D. Sakalauskaitė, R. Vaitiekūnas. Antrąją ir trečiąją vietas kliūčių ruože laimėjo taip pat GF komandos. Gamtos fakultetas, turėdamas 1092 taškus, nepralenkia mas ir turistiškumu. Palyginimui antra (chemikų) vieta - 290 taškų. Stovyklą geriausiai sutvarkė medikai. Masiškumu pirmavo gamtininkai. Kai kurių fakultetų atstovų buvo vos keletas, kai kurių — nebuvo visai. O rei kėtų pakeliauti visiems fakultetams, tuo labiau, kad turiz mas įtrauktas į tarpfakultetinę spartakiadą. . . .Vėl iškilmingoj rikiuotėj stovi draugai — buvę var žovai. Pirmosioms trims komandoms (visos GF) įteikiami diplomai, jų nariams — diplomai ir prisiminimo dovanėles. Diplomai įteikti taip pat Chemijos (II vieta) ir Medicinos (III vieta) fakultetų turistams. Trečią kartą iš eilės vikrumu, ištvermingumu, fiziniais ir kūrybiniais gabumais niekas nepralenkė gamtininkų — jie vėl parsinešė pereinamąją taurę. UTK dėkoja visiems, padėjusiems organizuoti šį sąskiydį. Ypač nuoširdus ačiū Fizinio auklėjimo katedrai.
KĄ PARSINEŠAME IŠ KELIONIŲ „Keliauti su kuo nors — tai gyventi su juo vieną gy venimą",— sako poetas E. Mieželaitis. Žygyje labai gerai pažįsti draugus. Apsirikti negali. * * * Vitas Jankevičius (GF) — dailininkas karikatūristas, fo tografas, muzikantas (groja armonika), kai negroia — dainuoja. Žmogus iškalbus, tu ri imitatoriaus talentą ir gys lelę jumoro. Rimas Vadluga (MMF) — ramus, lėtas, devynis kartus apgalvoja, dešimtą kartą pasa ko. Kęstutis Surdokas (GF) — gitaristas, dainininkas, pokšti ninkas. Miklus šio vaikino liežuvėlis dažnai pats vienas „ir apmeta, ir ataudžia".
Danielius Mockus (GF) — didžiausias turizmo entuzias tas, rimtas, santūrus, stropus. Ričardas Vaitiekūnas (GF) — tai du kontrastai viename asmenyje: svajingas romanti kas ir pokštininkas, didelis judriųjų žaidimų iniciatorius Atkaklus, ryžtingas. Ignas Kupstaitis (GF) — ... jį sunku pažinti. Tikriausiai, tai žmogus, kuris niekam nie kuo ir niekada nesiskundžia. Bernardas Paukštys (GF) — UTK pirmininkas. Jam džiugu tada, kai gera grupei. O jei kuriam.. . šalta, miegot kieta ar... per daug suspaustas?
maišiuose, tik pirmininko šo nams grindys, reik manyt, kietokos. — Beniau, juk tu miegmai šį tikrai nešeisi. Kaip čia da bar? — Atnešiau... tris.. .
.. .Tą vakarą visi gulėjo kaip silkės statinėse. Vienas draugas dar ieško sau viete lės. Atsakymai iš visur vieno di. — Kur tau, pasijudint sun ku. .. O kas? — Žmogui atsigult reikia. — Tegu ateina. Tilpsiml Po geros valandos, kai jau Eilinis sekmadienio ry visi baigia užsnūst, pirminin tas. Visi miegojo gerai, mieg- kas išeina ieškot sau vietos.
Jeigu visų veidai švyti džiaugsmu, jei daina lydi dai ną, pokalbių tema keičia te mą, pirmininkas dėl išvykos ramus: ji visiems patinka. Ta da Benius spėja daug kur: pa dainuoja, pagroja, pašo.a. Puola į ratą, paskui save tempia visus, ką tik sugriebia, — „kad būtų šilta ir linksma visiems".
Tokie tie mūsiškiai. Įvainą charakterių, skirtingo tempe ramento, bet draugiškai sugy venantys. Sugrįžta jie sekmadienio vakarą tuštesnėmis, bet ne sakytum, kad lengvesnėmis kuprinėmis, linksmi ir žva lūs, pailsėję, sužinoję, pamatę. Kartais žygeiviai parneša nau ją dainą ir būtinai kiekvie nas savyje — dalelę matyto grožio. . O. ALIŠAUSKAITE
Turistas ir laužas — neat skiriami. Kiek prie jo būna nepamirštamų akimirkų — pasakojimų, draugystės, dai nų. ..
Kiekvieną savaitę naujus takus mina studentų — UTK narių — kojos. Žiemos atos togų metu jie užsideda slides ir pasiekia tolimus kalnus. Šį kart įveikta dar viena Chlbimų perėja (nuotrauka apačio je dešinėje).
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
2 32000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 2277
LV 07885
REDAKTORIŲ ALGIS KUSTA