Tarybinis Studentas, 1962 m. birželio 9 d. Nr. 17 (428)

Page 1

1

■t

VISU ŠALIŲ PROLETARAI, V)ENYKJTES1

ŠIAME > NUMERYJE: * ATASKAITOS IR j JNKIMAI FAKULTETŲ 1 -autinėse organizaJ GIJOSE * LAIŠKAS 1S 1INSKO + VASARĄ — ) )ARBO STOVYKLOSE! J Į. DISKUSIJA * LITERA ) rORINĖS NAUJIENOS.

O

Tai laikina, bet

O b

būtina priemonė

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS

Eina nuo 1950 metų

Nr. 17(428) 1962 m. birželio 9 d.

Kaina 2 kap.

t

Gi >«]

iegužės pabaiga. Antrojo rso bibliotekininkams — sesijos vasario egzaminų Liga. Birželio pati prar._ L. . . EMF pirmojo kursų Įmonės specialybės grupei [aminų sesijos pradžia. Ir Įni, ir kiti laiko TSKP isto[■ egzaminą, Ir taip, dvi fpės, du egzaminai, ir dvejų rezultatai. Biblioteki-

DVI GRUPES—DVEJI REZULTATAI ninku, finišas, reikia pasakyti, patenkinamas, bet ekonomistų startas, toli gražu, ne džiugi­ nantis, jis verčia susirūpinti. Antrojo kurso bibliotekinin­ kai atėjo laikyti šeštojo šį pa­ vasarį egzamino. Iš dvidešimt

žmonių tik du gavo patenki­ šieji penketai ir ketvertai. namus pažymius: O. Gelucevi- Dvejetai — A. Baniulytė ir čiūtė ir A. Raibikis. Ir abu J. Barštys. išėjo nepatenkinti. Tai rodė jtj Jiedu sugebėjo visai nepa­ veidai. Ką gi, nieko nepada­ siruošti egzaminui. Geriau ga­ rysi. Atlyginimas pagal nuo­ lėjo atsakinėti ir kiti draugai. pelnus. Jeigu supainiojai du V. Jankauskaitės atsakymas skirtingus dalykus, pats kal- apvylė. Nesugebėjo atsakyti į tink save. O drg. Raibikis klausimą, kada bolševikai ga­ taip ir padarė. Jam ir Pirma- lutinai atsiribojo nuo menševi­ sis pasaulinis karas, ir Antra- kų. Labai padrikai atsakinėjo raJ ėsi sis pasaulinis karas iki 1941 A. Račkauskas, A. PikturnaiIm Jau beveik mėnuo, kai gamtos fakulteto geografijos ir m. birželio mėn. 22 d. yra tė, B. Galdikaitė, I. Bytautai1 H Kardinskaitė, V. ............................ " Sieologijos specialybių studentai laiko egzaminus. Štai pirmo analogiški, o jų skirtumai bu­ tė,L. IN< urso geografai išlaikė tris, geologai — du egzaminus. Geo­ vo išsiaiškinti TSKP istorijos mulionytė. T. Zižiunaitė nega­ rgams sekasi geriau. Geriausiai egzaminus laiko Z. Palšiū- paskaitoje ir seminare. Deja, lėjo išaiškinti, kas tokie buvo laitė, D. Dalinkevlčiūtė, A. Gikis ir kiti. Gi geografai egza­ drg. Raibikis TSKP istorijos eserai, ką reiškia tas pavadi­ minus laiko blogai. Tik viena J. Švabauskaitė sugebėjo išlai- seminaruose buvo tylenis, se­ nimas, žinoma, ir eserų par­ įti visus tris egzaminus penketais. Per matematikos egza­ minarams nesirengdavo ir eg­ tijos esmė. Šiaip, ji kalbėjo miną net pusė studentų neišlaikė arba kai kas net visiškai zamine liko nepatenkintas dės­ sklandžiai ir norėdama, galė­ f nelaikė. O A. Kuzminskas ir I. Koženiauskas nutarė... visai tytoju, parašiusiu trejetą. O tų Išmokti geriau. bi belaikyti egzaminų. turėtų būti atvirkščiai. Pačiam Daug netikrumo buvo ir ki­ studentui reikėtų pagalvoti tų draugų atsakymuose. Pvz., R. RAMUNIS apie save labiau kritiškai ir A. Radzytės, Z. Vadeikio, J. suprasti, kad dėstytojas gali Zakarskaitės, A. Matuzevibūti labiau nepatenkintas, ne- čiaus. Jų visų viena bėda: ne:: gju jis. Raibikis traukia visą pasveria to, ką kalba. Ir su­ savo grupę žemyn. Drg. Ge- painioja. Tiesa, tai ne esminės luceVičiūtė silpniau žinojo abu klaidos, bet jos parodo, kad .... egzamino klausimus ir „gerai“ šie draugai išmoko dalyką ne­ jos atsakymo neįvertinsi. pakankamai tvirtai. R. Gyly­ u Likusieji visi bibliotekinin­ tė ir V. Survilaitė atsaikinėda:h I ■L kai pasidalino lygiomis: arba mos vieną dalyką aiškino, o „gerai", arba „labai gerai“. kitą sakė. Tiktai pakartojus Atsakinėjo Išsamiai, aiškiai, jų atsakymus, susiprato ir čia IH teisingai. pat pasitaisė. Be abejo, labai '■ L Pirmakursiai ekonomistai (šį ■gerai žinant, to neatsitiktų nė» ■ kartą kalbama apie pramonės vienam. specialybės grupę) pasiruošė Kodėl toks didelis skirtu­ žemiau galimybių, startas — mas tarp vienos ir kitos gru­ ir toks nepavydėtinas. Iš dvi­ pės rezultatų? Nevienodai dešimt penkių laikiusių — du dirbo. Bibliotekininkai daug dvejetai, devyni trejetai, liku- dirbo, lankė TSKP istori­ jos paskaitas, aktyviai daly vavo seminaruose ir jų rezul­ tatai daug geresni. Ekonomis­ Linksmas komjaunuo­ gis piršlys. Kad ir kaip tai buvo pasyvūs TSKP istoliškas vestuves atšventė jis teisinosi, kad ir kaip studentai — medikas J. Sa­ gražiai kalbėjo — nuo­ ■ rijos seminaruose, jiems gerai nepasiruošdavo. Ir egzaminui1 bonis ir chemikė E. Ka- sprendis buvo griežtas ir „pakarti“. nesugebėjo gerai pasirengti. fakul­ teisinga? — i ( šinskaltė. Chemjios Antra, kas ekonomistus „nu­ tete iki aušros skambėjo Tik jaunosios Elytės geros tupdė“ žemyn, tai nemokėji­ dainos, muzika, juokas. širdies dėka jis išvengė mas ruoštis egzaminams. Ruo­ Susirinkę jaunųjų draugai, kartuvių. .. Tur būt svo. šėsi egzaminui visi pavieniui, partinių ir visuomeninių čia Raguotienė išmalda. vo? . . nediskutuodami tarp savęs ir organizacijų atstovai pa­ todėl nemoka išreikšti savo linkėjo jaunajai tarybinei aktorius Nuotraukoje: les, pirmo kurso pramominčių, klumpa kalboje, pai­ šeiniai ilgiausių metų ir Rosinas skaito nuosprendį I specialybės ekonomistai daug daug laimės. Aišku, piršliui. niojasi. 1 linksma daina palikome V. KŪMAS R. GINEITIS nebuvo užmirštas ir melą. ių ir po keturių valandų buvome Baltarusijos sos. e Minske. Ekskursijai (i Ivavo technologijos dės­ „Moksle nėra plataus vieš­ tas drg. Aleksa. Pirmiau- kelio, ir tiktai tie gali pa­ Įsuradome universitetą, ir siekti žėrinčias jo viršūnes, bis pradėjo rūpintis stu­ kurie nebijo pavargti, kopda­ lai. Apgyvendino savo mi stačiais jo takais“. Besi­ Įrabutyje, aprodė univer- ruošdami pirmajam seminarui b, auditorijas, sales, ka. iš „Kapitalo“, 1959 metų pa lūs. Jų universitete mo. vasario semestre mes, naujai Į 63 revoliucinės Kubos susikūrusios EMF politinės Imtiniai. Taip pat buvome ekonomijos speGialybės stu­ dentai, susimąstėme labiau ne­ [iniame muziejuje. Slo. gu kada anksčiau. Juk ši spe­ Lola, R. Davtian, S. Gi. mūsų vadovybė? I patalpose posėdžiavo cialybė ruošia dėstytojus, M. Tad kritiškai pažvelkime į naitė J. Maiminas ir kt. Mes ideologinio fronto darbuoto ­ |1)P I suvažiavimo deleliksime jiems nuošir­ save. Jeigu akademinė moky jus, kurių pareigos ir uždavi­ visada mo proceso eiga (paskaitos, niai dabar, išplėstinės komu­ džiai dėkingi, kad jie davė p ekskursijos tikslas bu- nizmo statybos laikotarpiu, mums tiek daug. Sistemin­ seminarai) s vyko daugumoje gas mūsų pačių darbas, dės­ sklandžiai, tai to negalima usipažinti su Autogamyk. itin dideli — auklėti mūsų tytojų pastangos nepraėjo vel­ pasakyti apie mūsų individua­ studentiją priešakinės-markMums tai buvo įdomiau. sistinės pasaulėžiūros dvasia, tui. Per palyginti neilgą •— linį mokslinį darbą. Ne visi Gamykloje padaromos Išmokyti ją suprasti visuome­ 2,5 metų laiką — mes, moks­ grupės studentai nuo žemes­ linių žinių atžvilgiu, labai iš­ niųjų kursų pasirinko moksli­ Į automašinų detalės, ir nės gyvenimo pagrindo — augome. nių darbų temas, o ir pasi ekonomikos — dėsningumus. Įirinkimo cecho išeina Tačiau dabar, kada studijų rinkusieji ne visi sistemingai I markės automašinos. Vos pasirinkę šią specialy­ metai jau visai baigiasi, kada prie jų dirbo. Dalis mūsų Ine nustebinti cechų di. bę mes supratome, kad reikės beliko vos vienas žingsnis grupės draugų per studijų giliai ir išsamiai studijuoti prieš žengiant į savarankiš­ metus neparuošė nė vieno I įrenginiais. marksizmo klasikų veikalus, ką gyvenimą — išlaikyti vals­ pranešimo nei politinės eko­ fskursija visi labai paten- perskaityti gausią pagalbinę tybinį egzaminą — tenka pa­ nomijos moksliniam būreliui, literatūrą, nuolat ruoštis semi­ galvoti, ar viskas padaryta nei fakulteto SMD mokslinei narams, diskusijoms, kelti ruošiantis mums tapti gerais konferencijai, nei, pagaliau, I. Zaborskaltė klausimus ir ieškoti atsakymo savo specialybės žinovais, ar SMD konferencijoms, vyks. IMjų žurnalistų mokyklos į juos. Mus mokė ir auklėjo viską padarėme mes, studen- tančoms kitų respublikų aukš. klausytoja prityrę ] pedagogai-docentai: tai, ar viską padarė dėl to tosiose mokyklose. O tokios

ss 5 I S I

Sesija baigiasi

■I

GAMYBINĖ KSKURSIJA

PARCIAIS tempais kyla mūsų žemės ūkis. Štai per pas\ taruoslus 8 metus šalies žemės ūkio bendroji produkcija didėjo kasmet 5,7 proc., o JAV tik 2,4 proc. Per tą patį laiką qrūdų gamyba šalyje padidėjo 66 proc., mėsos gamyba — 50 proc., pieno — 71 proc. Dar labiau išaugo že­ mės ūkio produktų paruošos ir pardavimas gyventojams. 1961 m. per valstybinę prekybą parduota du—tris kartus dau­ giau mėsos, pieno ir pieno produktų, kiaušinių negu 1953 metais. Ir vis dėlto tokie spartūs žemės ūkio gamybos kilimo tempai mūsų nepatenkina, Juo labiau, kad paskutiniais tri­ mis metais Jie sulėtėjo. Žemės ūkio produktų gamybos kili­ mas vis dar atsilieka nuo paklausos jiems, štai dėl ko partija iškėlė uždavinį artimiausiu laiku pasiekti tokią padėti, kad žemės ūkio produktų gamybos augimas aplenktų gyventojų paklausos kilimą. Naujoje partijos Programoje nurodyta. Jog jau per pirmąjį jos įgyvendinimo dešimtmetį mūsų šalyje turi būti sukurtas maisto produktų gausumas; žemės ūkio produk­ cija per šį dešimtmetį turi kasmet didėti 9,6 proc., talqi, be­ veik dvigubai spardau negu iki šiol. Tam pasiekti būtina: PIRMA, sparčiai intensifikuoti žemės ūkio gamybą, ANTRA, žymiai pakelti kolūkių ir kolūkiečių materialinį suinteresuotumą, didinti gamybą, ypač gyvulinin­ kystės produktų gamybą. Tam gi, savo ruožtu, būtina, kad vi­ sų žemės ūkio produktų gamyba kolūkiams būtų rentabili, t. y. kad gaunamos už parduotą valstybei produkciją kainos įgalintų padengti visas materialines gamybos sąnaudas, tin­ kamai apmokėti kolūkiečių darbą ir sudaryti būtinas sankau­ pas gamybai plėsti. " , Tuo tarpu iki šiol gyvulininkystės produktų paruošinės kai­ nos buvo per žemos: Jos nepadengdavo netgi gamybos išlai­ dų. Štai pas mus respublikoje galvijenos gyvojo svorio cent­ nerio savikaina kolūkiuose 1961 m. buvo 75,3 rb., tuo tarpu vidutinė valstybinė supirkimo kaina tik 64,7 rb., kiaulienos atitinkamai 128,1 ir 110,1 rb., avienos — 88,9 ir 61 rb„ kiau­ šinių 1000 vnt., savikaina 94 rb., o pardavimo valstybei kaina 67 rb. Taigi kolūkiai realizuodavo ayvulininkystės produkciją su nuostoliu, padengdami šį nuostoli iš dviejų šaltinių: iš gau­ namų grynųjų pajamų Iš cukrinių runkelių, linų ir sumažin­ dami kolūkiečių darbo apmokėjimą — (produkcijos savikaina kolūkiuose skaičiuojama įskaitant sąlyginį darbo apmokėjimą — 1,96 rb. už darbo dieną). Gyvulininkystės produkcijos nuostolingumas neleido kolūkiams kiek reikiant skirti lėšų gyvu­ lininkystės pastatams statyti, gamybai mechanizuoti, vertė juos pernelyg plačiai naudotis kreditu ir pan. Visiems aišku, kad tokia padėtis buvo nenormali. Ji likvi­ duota valstybei pakėlus nuo: š. m. birželio 1 d. supirkimo kai­ nas mėsai ir kiaušiniams. Apskaičiavimai rodo, kad respub­ likos kolūkiai vidutiniškai gaus dabar už qalvijleną 39 proc. aukštesnę kainą, už kiaulieną 15 proc, už paukštieną 31 proc; maždaug 11 proc. pakelta ir pieno supirkimo kaina. Aplamai, vien dėl kainų pakėlimo respublikos kolūkių piniginės įplau­ kos padidės šiais metais maždaug 15 proc. Tai įgalins kol­ ai įqalin ūkius, ypač ekonomiškai silpnesnius, žymiai padiciinti kol­ »adidinti ūkiečių darbo apmokėjimą, skirti daugiau lėšų išplėstinei reprodukcijai, tai sudarys normalias sąlygas gyvulininkystės produktų gamybai didinti. Žinoma, šis valstybinio supirkimo kainų pakėlimas atsi­ liepė tam tikru mastu į miestų gyventojų biudžetą, nes drau­ ge pakeliamos ir gyvulininkystės produktų mažmeninės kai­ nos. Apskaičiavimai rodo, kad vidutiniškai respublikoje dar­ bininkų ir tarnautojų šeimose mažmeninių kainų gyvulinin­ kystės produktams pakėlimas sudarys šiais metais apie 4 proc. jų darbo užmokesčio fondo. Bet drauge su tuo, kylant darbo našumui ir darbinei kvalifikacijai, didės darbo užmo­ kestis, didės taip pat valstybės išlaidos nemokamam švieti­ mui, sveikatos apsauųai, stipendijoms, pensijoms ir panašiai. Dėl viso to realios miesto darbo žmonių pajamos ir šiais metais, kaip visados mūsų šalyje, toliau padidės. Mūsų respub­ likoje, Jos padidės, skaičiuojant vienam asmeniui darbininkų ir tarnautojų šeimose, maždaug 7 proc. , Mažmeninių kalnų pakėlimas neįprasta'mūsų šalyje prie­ monė. Bet mes visi suprantame, kad ji šiuo metu būtina, neišvengiama. Visi mes taip pat žinome, kad tai yra laikina priemonė. Jos dėka yra sudarytos būtinos sąlygos ekonomiš­ kai silpnesnių kolūkių ekonomikai sustiprinti, darbo našumui visuose be išimties kolūkiuose pakelti, ir tuo pagrindu ne tik padidinti gyvulininkystės produktų gamybą, bet ir nuosek­ liai mažinti jų savikainą. Tai savo ruožtu, įgalins Jau neto­ limoje ateityje sumažinti gyvulininkystės produktų valstybi­ nes supirkimo ir mažmenines kainas. Kada konkrečiai tai įvyks, priklausys ir nuo kiekvieno iš mūsų. Visi mes, kiek­ vienas pagal savo išgales, galime ir turime prisidėti prie to, kad ši būtina, bet laikina' mūsų partijos ir tarybinės vy­ riausybės priemonė duotų geriausiu rezultatų kiekviename kolūkyje ir tarybiniame ūkyje. Tai įp'areigoja mus dar labiau sustiprinti gamybinius ir kultūrinius ryšius su kolūkiais ir tarybiniais ūkiais, dar geriau ir masiškiau negu iki šiol daly­ vauti vasaros darbo stovyklose, išplėsti masinį-politinį ir kul­ tūrinį darbą kaime. Doc. M. GREGORAUSKAS

MOKSLINIŲ DARBŲ APŽIŪRA Būreliai studen­ tų šiomis dienomis ■užeina į Universi­ teto kolonų salę, nes čia atidaryta respublikinė aukš-

tųjų mokyklų SMD mokslinių darbų apžiūra. Lankytojai pla čiai susipažįsta su kitų aukštųjų mo­ kyklų moksliniu

darbu. Taip pat parodoje daug vie­ tos skirta ir mūsų Universiteto SMD narių moksliniams darbams. i. PETRAUSKAS

mai pasitaikę mūsų studijų kelyje, sekančioms kartoms nebepasikartos, kad busimie­ ji politinės ekonomijos dėsty­ tojai bus ne tik gerai paruo­ šiami idėjiškai ir įgis daug teorinių žinių, bet kartu bus žymiai geriau paruošti ir praktiškam savo darbui pagal specialybę. Antanas Kiaušas, galimybės buvo visiems šios Jonas Venckus grupės studentams. politinės ekonomijos specia­ Reik tikėtis, kad tie trūkulybės diplomatai

IŠ MŪSŲ STUDIJŲ PRAKTIKOS

r

1

i

>

z

J :> j

Universiteto rektorius prof. d-ras J. Kubilius ir doc. J. Maiminas diplomantų tarpe.


Fakultetų partinėse organizacijose Komunistai pajėgūs spręsti SUDĖTINGUS UŽDAVINIUS yvenimas isparčiai žengia įį priekį. priekį. Kiek­ žengia viena rlinno diena ntirf pareikalau­ Vlann ja Iš mūsų naujų jėgų, naujų minčių. Ir jei šiandien dirba­ me gerai, tai rytoj — gyve­ nimas reikalauja — dirbti dar geriau. Tokią mintį kėlė ir ekonomikos mokslų, fakulteto komunistai ataskaifiniame-rlnkiminiame susirinkime. Fakulteto partinė organiza­ cija, kaip buvo kalbėta ata­ skaitiniame pranešime, visą laiką ieškojo naujų priemonių pagyvinti fakulteto visuome­ ninį gyvenimą, pagerinti mo­ kymo ir auklėjimo procesą. Ir pastangos, reikia pasakyti, bu­ vo vaisingos: sustiprėjo akade­ minė drausmė, padidėjo stu­ dentų mokslo pažangumas. Dėstytojai nuolat gerina pa­ skaitų kokybę, kelia reikala­ vimus studentams egzaminų

G

metu. Tačiau, fakulteto prodekano A. Vengrio nuomone, tuos reikalavimus būtų gali­ ma dar gerokai kilstelėti. Šiais mokslo metais fakulte­ to studentai daug kartų susi­ tikinėjo su įvairių gamyklų darbininkais, lankėsi respub­ likos kolūkiuose. Tai padėjo jaunimui gerai pažinti gyve­ nimą, stiprino draugystę, ugdė marksistinę studentijos pasau­ lėžiūrą. Dėstytojai, pagal ga­ limybes, irgi buvo aktyvūs vi­ suomeniniame gyvenime. kartinis biuras savo posė­ džiuose nuolat domėjosi fa­ kulteto gyvenimu, pradedant studentų užsiėmimais fakulte­ te ir baigiant bendrabučiais, tačiau stipresnės kontrolės dar trūko. Ir partinio biuro sek­ retorius A. Mltrikas ataskaiti­ niame pranešime, ir kalbėję komunistai mažiau rodė parti-

Daugiau bendrauti su studentais Tokias ir panašias mintis kėlė IFF partiniame ataskaitiniame susirinkime, išklausę sekretoriaus drn. K. Simaškos pranešimą, diskusijose dalyvavę komunistai. Dėstytojai daugiau turėtų lankytis bendrabučiuose, bendrauti su studentais jų poilsio metu. — Mums ypatingai reikalingas vyresnysis draugas grupėse,— kalbėjo studentas komunistas Mackevičius. — Kai kuriose gru­ pėse komjaunimo darbas buvo neįdomus, grupės neaugo. To nėra, kur pastoviai grupės darbu domisi prie grupių priskirti dėstytojai, laiku pataria, perspėja. Ne tik atskiri dėstytojai, bet ir kolektyvai — kai kurios ka­ tedros — per mažai bendrauja su savo specialybės studentais. Tokias kritines pastabas išreiškė dėstytoja S. Lisenkaitė. Dau­ giausia remdamasi savo katedros (lietuvių literatūros) darbu, iš­ reiškė mintį, kad katedros su studentais labiau bendrautų kaip moksliniai kolektyvai. Katedros nariai periodiškai turėtų daryti pranešimus, kad studentai žinotų savo specialybės bendrą mokslo kryptį, Jaustų, kokį indėlį jie patys galėtų įnešti j sprendžiamas problemas. Katedros jokiu būdu neturėtų apsiriboti tuo, kad auklėjamasis darbas butų vedamas vien per būrelius. Tai apsun­ kina mokslinių būrelių darbą organizacine dalimi, ir, be to, bū­ reliai neapima visų studentų. Katedros turėtų geriau apgalvoti auklėjamojo darbo planus, kad nesikartotų su komjaunimo pra­ vedamomis priemonėmis ir juo labiau, kad jos nebūtų panašios, pavyzdžiui, pirmame ir ketvirtame kurse. Kiekviename kurse turtėų būti sprendžiamos kitos problemoš, atsižvelgiant į stu­ dentų išaugimą. Dėstytojams reikėtų labiau toleruoti studentų savarankiškumą, kritines pastabas vienu ar kitu mokslo ar gy­ venimo iškeltu klausimu. Ypač glaudžiai bendradarbiauti turėtų savo specialybės dėstytojai ir studentai komunistai. Tokį bend­ radarbiavimą užtikrintų partinių grupių prie katedrų sudarymas: Vis dar per mažai fakultete domimasi vakarinių grupių stu­ dentų mokslu, auklėjimu ir jų buitinėmis sąlygomis. Šią mintį akcentavo drg. V. Kostelnickis. Fakultetas, ir visų pirma, visuo­ meninės organizacijos, turėtų labiau domėtis, kur ir ką dirba vakarinių grupių studentai, kokias sąlygas jiems sudaro gamyk­ los, ar jie ten įgyja kokią nors specialybę. Kaip fakultete studijuoja TSKP XXII suvažiavimo medžiagą dėstytojai ir studentai, nagrinėjo komunistai J. Andriušaitytė ir R. Mironas. Didelį susirūpinimą dėstytojai Andriušaitytei kelia kai kurios diplomantų drupės, o ypač žurnalistai. Fakulteto moksliniam gyvenimui, pasiekimams ir ypač trū­ kumams savo pasisakymą paskyrė drg. N. Mitropolskaja. Rimtas priekaištas partinei organizacijai, kad ji per mažai domisi mokslinio darbo planavimo klausimais ir per mažai kantroliuoja šių planų vykdymą. Apie kontrolės stoką iš partinės orga­ nizacijos pusės, kalbėjo ir fakuteto dekanas A. Bendžius. Organizaciniais, drausmės ir kitais klausimais kalbėjo draugai J. Rozga, V. Dėnas ir kiti. Išrinktas naujas partinis biuras. „Taryb. stud.“ inf.

ACIU, Staigus pasikeitimai gyve­ nimo ritme, tur būt, visada sukelia netikrumą ir būkštavimus. Prisipažinsime, nelabai ramu ,,ant dūšios“ buvo ir mums, dviems senojo mūsų Universiteto auklėtiniams, ka­ da beveik prieš trejus metus Vilniaus stotyje sėdome į trau­ kinį ir pajudėjome į Minską, į aspirantūrą Baltarusijos Valstybiniame V. Lenino var­ do universitete. Mus jaudino, ar pakankamai mes pasiruo­ šę naujai specialybei (mes abu pasukome nauja kryptimi), kokias gausime temas, kokios bus darbo sąlygos, kaip, pa­ galiau, pritapsime prie visiš­ kai nežinomo kolektyvo. Visi tie būkštavlmai, mūsų laimei, pasirodė be pagrindo. Visi, su kuo mums iš pat pir­ mų dienų teko susidurti, o ypatingai aspirantūros sky­ riaus vedėja N. Protasevič. priėmė mus nuoširdžiai ir draugiškai, padėjo greit su­ tvarkyti visus formalumus ir. negaištant laiko, pilnu tempu įsijungti į darbą.

1962 m. birželio 9 d.

tlnį laikotarpį mažai tenuveik­ ta. Tiesa, ekonomistai dažnai skaito paskaitas visuomenei, bet jų tematika, kaip buvo kalbėta susirinkime, turėtų bū­ ti daug kartų platesnė. Atsa­ kydamas į šį komunistų prie­ kaištą, partinio biuro sekreto­ rius daugiausia rėmėsi studen­ tų darbo stovyklomis ir, apla­ mai, fakulteto ruošiamais spe­ cialistais, kasmet įsijungian­ čiais į respublikos liaudies ūkį. Žinoma, fakultetas yra pa­ grindinė respublikos ekonomis­ tų kalvė, bet juk taip ir turi būti! O kalbėjusieji labai tei­ singai kėlė klausimus, liečian­ čius viso fakulteto dėstytojų darbą už Universiteto ribų. Tiesa, fakulteto komjaunimo organizacija su žemdirbiais palaiko ryšius. Tik reikia juos dar labiau plėsti. Ir partinė organizacija turėtų daugiau domėtis. O kad šis darbas ypač svarbus ir neatidėlioti­ nas, nurodė komunistai V. Simonavičius, C. Ladukas. Kaip matėme, ekonomikos mokslų fakulteto partinė orga­ nizacija savo ataskaitiniamerinkiminiame susirinkime turė­ jo labai rimtą pokalbį. Per­ žvelgė savo pasiekimus, atvi­ rai kėlė nesklandumus darbe. Ir reikia pasakyti, kad fakul­ teto komunistai yra pajėgūs spręsti pačias svarbiausias studentijos auklėjimo bei mokymo problemas. Ir kad to jie imsis dar karščiau ro­ do susirinkime priimtas konk­ retus nutarimus, kurį naujas fakulteto partinis biuras jau pradėjo vykdyti. V. SIDAKAS

nės organizacijos laimėjimus, bet daugiau kėlė trūkumus. Ir tai teisinga, nes dar daug už­ mojų liko neįgyvendinta, daug vertingų minčių neįdiegta fa­ kulteto gyvenime. Pavyzdžiui, kaip buvo, taip ir tebėra spra­ gos mokymo ir auklėjimo pro­ cese: per didelis savaitinis krūvis studentams, nepakanka­ mas savarankiškas darbas, blo­ gas bendrųjų paskaitų lanko­ mumas. Jau seniai žadama su­ aktyvinti katedrų metodinį darbą, bet kol kas judama la­ bai lėtai. Nėra sklandus ir mokslinis-tiriamasis darbas, nes katedrose kiekvienas dirba individualiai, nėra bendrų pla­ nų. O pagyvėjimas šiame dar­ bo bare tikrai jaučiamas, ir jis nuolat kyla. To reikalauja ir naujoji partijos P _ rograma. Šias mintis iškėlę komunlstai J. l'Iaiminas, A. Vengrys, A. Mačiulis nurodė, kad taip pat negalima pamiršti ir to­ lesnės ekonomikos mokslo atei­ ties. Juk po dvejų—trejų me­ tų ekonomistų profilis žymiai išsiplės, bus naujos speciali­ zacijos, vadinasi, reikia tam ruoštis, kelti kvalifikaciją, do­ mėtis naujomis, jau dabar užsimezgusiomis ekonomikos ša­ komis. Ir mokslinis-tiriamasis darbas pasuks nauja kryptimi. Tam reikia ruošti jaunus spe­ cialistus, įsiliejusius į fakulte­ to dėstytojų būrį. Jiems turė­ tų būti pasiūlomos aktualios mokslinių darbų temos, ir svarbiausia — kompleksuotos. Gal būt dėl to, kaip pažy­ Dabartiniu metu veikia mark­ mėjo komunistai J. Tamošiū­ sizmo-leninizmo suruoš­ nas ir M. Ragevičius, paaiški­ ta įdomi parodakabineto „Pirmykščio nama ir silpnoka fakulteto žmogaus gyvenimas“, kurioje, re­ dėstytojų parama respublikos miantis archeologiniais kasinėji­ žmonių kaulų radiniais, liaudies ūkiui, mūsų žemdir­ mais, pavaizduota australopitekų dau­ biams. Juk, pavyzdžiui, gali­ giau kaip prieš 900.000—500.000 ma surengti periferijoje įvai­ metų gyvenusių Pietų Afrikoje, — šiuolaikinių žmo­ rias mokslines konferencijas, smantropų pirmtakų Kinijoje, neandarpravesti kolūkių apskaitos nių taliečių, pitekantropų, vėlyvojo tvarkymą. Tačiau per ataskai paleolito, naujojo akmens am-

įvykęs teisės fakulteto par­ tinės organizacijos ataskaiti nis-rinkiminls susirinkimas pa­ skyrė savo darbą pasiektiems laimėjimams apibendrinti, naujiems uždaviniams užsi­ brėžti. Pasigirti teisininkai turi kuo. Fakulteto komunistų pastangomis pašalintas pa­ skaitų. ypač įžanginių, dublia­ vimas, aptarti ir patobulinti mokymo planai, įdiegiamas studentų ruošimasis pagal in­ dividualius planus. Per ata­ skaitinį laikotarpį pagerėjo drausmė, sumažėjo paskaitų praleidinėjimas. Taip antai, vien tik 1961 m. rudens se­ mestre paskaitų buvo praleis­ ta 27% mažiau, negu per atitinkamą 1960 m. laikotar­ pįFakulteto partinis biuras iš­ samiai išnagrinėjo visuomeni­ nių mokslų studijavimo, prak­ tikos pagerinimo klausimus. Visos šios priemonės padarė didelės įtakos fakulteto gyve­ nimui, tačiau, nežiūrint į tai, partinės organizacijos veik­ loje pasitaikė ir trūkumų. Su praleidinėtojais ir drausmės laužytojais partinis biuras kovojo beveik tik vienos aka­ deminės komisijos rankomis, todėl dar ir dabar tuščiai su­ gaištamas laikas yra gana di­ delis. Per rudens semestrą kiekvienas studentas viduti­

APLANKYKITE

Gruporgas atsiskaito

Gamtos mokslų fakultete tą“, „Eglė žalčių karalienė“.! vyksta komjaunimo ataskaitiKeturi kurso draugai buvo( niai-rinkiminial susirinkimai nekomjaunuolial. Dabar visasj grupėse. Neseniai prieš kurso kursas VLKJS nariai. ( Tačiau pasitaikė dar ir trū-i draugus atsiskaitė A. Kirkaikūmų. Per mažai grupė do-i tė (I geografijos). Per ataskaitinį laikotarpį mėjosi mokymo klausimais.! buvo eilė susirinkimų tokio­ Tik todėl Vaškelis, Kuzmins-! mis temomis: „Kaip ruoštis kas ir Koženiauskas paliko1 1 sesijai“, „Ateities žmogus“, Universitetą. K. TURONIS „Žmogus žmogui — bičiulis, draugas“ ir kt., kolektyviai Jaunųjų žurnalistų mokyklos’ klausytojas Disertacinių darbų temas ėjo į teatrą, žiūrėjo „Hamlemes gavome labai aktualias ir įdomias, o vadovauti joms su­ tiko geriausi atitinkamų daly­ Mokslinės ateistinės pa­ kiau krikščionišką moralę kų specialistai. Baltarusijos saulėžiūros procesas kar­ esant gana patrauklia ir MA akademikas prof. B. Jetais būna gana sudėtingas niekam žalos nedarančia. rofejevas vadovauja Z. MaTačiau palaipsniui pats nelengvas, todėl čia čionio darbui. x ir gyvenimas, norėčiau pasidalinti kai Universiteto kuriomis mintimis apie visuomeninių mokslų stu­ savo asmenišką gyvenimo dijos vertė suabejoti reli. kelią, kurios, gal būt, su­ domins ir kitus. Man teko Ryšium su elektroninių gan ilgą laiką Išbūti re­ skaičiavimo mašinų panaudo­ liginių prietarų nelaisvėje. jimu ypatingai aktualiu tam­ Kokios buvo to priežas­ pa matematinių metodų kon­ ♦ tys? Manau, kad nesukly­ vergencijos klausimas. Šioje siu pasakęs, jog didelę srityje, vadovaujant Baltaru­ įtaką čia turėjo šeima, nuo sijos TSR MA akademikui pat mažens į galvą kala­ pro?. V. Krylovui, dirba aspi­ mos religinės tiesos. Jų rantas I. Uždavinys. poveikis yra toks, kad Labai greitai užsimezgė ir teigdamos, jog pasaulyje mūsų kontaktai su minskieviskas sukurta dievo iš čiais studentais bei aspiran­ anksto ir galutinai, jos tais. Aplamai, minskiečiai la­ pratina žmogų nekritiškai bai paprasti, draugiški, labai žiūrėti į supančią tikrovę, ginių tiesų „nesugriaunadomisi mūsų respublikos ir priimti tą pasaulį, koks jis mumu“. Ruošdamasis se­ ypatingai studentų gyvenimu. yra, su visomis jo blogy­ pradėjau skaity. Gal būt, todėl mes visada jau­ bėmis ir trūkumais, t. y. minarams ti marksizmo-leninizmo kla­ tėmės tarp draugų ir- nepaju­ įteigia pasyvų požiūrį į sikus. Jie atskleidė man tome, kaip prabėgo tie treji gyvenimą, į jame vykstan­ tai, ko anksčiau nesupra­ metai Minske. čią nuolatinę kova. Tai tau — svarbiausia tai, kad buvo viena iš priežasčių, Mūsų aspirantūros laikas dėl kurių aš ilgą laiką gi­ pasaulis egzistuoja ne dė. baigiasi, ir nors su draugais liau nesusimąsčiau apie ka kokios nors aukščiau­ skirtis liūdnoka, mes žinome, tikrąjį religijos santyki su siosios būtybės — dievo, kad bendrame darbe gimusiai gyvenimu, apie jos vaid­ bet dėka savęs paties. Su­ draugystei ne kliūtis laikas menį mūsų dienomis, nors pratau, kad pati materija, ir nuotolis. kai kurių abejonių jau tu­ jos vystymosi dėsniai suda. I. UŽDAVINYS, rėjau mokyklos suole. Net ro pagrindą visokiai gy­ Z. MACIONIS jau būdamas Universiteto vybei, ir čia nereikia jo­ Baltarusijos V. Lenino v. pirmuosiuose kursuose lai- kių antgamtinių jėgų Jsi. Valstybinio Universiteto aspirantai

DRAUGAI!

Derinkime mokym ir au įdėjimą

| i

I <► i

I Io Ii

i

* I ♦ i I *

žiaus žmonių buitis, menas, maęiškos apeigos, laidojimas, Prie parodos stendų visuomet rasi dauųiau ar mažiau studentų. — Džiaugiesi, kad darbas ne­ nueina veltui, kad studentai do­ misi eksponuojama medžiaga, — kalba drg. Krenevičienė, mark­ sizmo-leninizmo kabineto darbuo­ toja. — Ir anksčiau paruošta pa­ rodėle „j komunistinę ekonomi­ ką — į šviesią ateitį!“ studentai gyvai domėjosi. Keletas iš jų pa­ rodos medžiagą panaudojo savo diplominiuose darbuose. Prie studentų bendrosios skai­ tyklos yra net dvi Universiteto suruoštos mokslinės bibliotekos parodėlės. Vienoje — „Lenininės oremijos laureatai“ — bendrais bruožais pavaizduotas E. Mieželaičio, K. čiukovskio, P. Brovkos kūrybinis kelias, Čia pateikiami minėtų rašytojų originalūs kūriniai bei vertimai, o taip pat straipsniai apie jų kūrybą. Antra parodėlė paskirta 20-ciai metu nuo dailininko M. Nesterovo mirties paminėti. M. Nesterovas (1862 —1942) pratęsdamas ge­ riausias 19 a. realistines portre­ tų tradicijas sukūrė neprilygs­ tamus tarybinio portreto pavyz­ džius, kurių geriausi atspindi kūrybinius tarybinių žmonių sie­ kimus ir polėkius.

kišimo. Dialektinio ir isto­ rinio materializmo paskai­ tos, įdomiai skaitomos, verste vertė galvoti, atsa­ kydavo Į vieną po kito iš­ kilusius klausimus ir davė galimybę susidaryti vienin-

PABĖGIMAS IS NELAISVĖS gą ir visapusišką pasaulio vaizdą. Pagaliau pati mū­ sų gyvenimo tikrovė kar­ tais veikia daug įtaigiau, negu bet kokios knygos. Pirmųjų kosmonautų skri­ dimai sudavė smūgi reli­ gijos atstovų naiviems tvir­ tinimams apie „dangų“, „rojų“ ir kt. Nei J. Gagarinas, nei G. Titovas nėra. Jo dievo, neras, matyt, jo ir sekantys kosmonau­ tai, kad ir kaip aukštai jie bekiltų. Kas link krikš­ čioniškos moralės, supra.

nlškai praleido po 12,2 v paskaitų. Vis dar „neįsis buoja“ ateistai. Kame gi šių trūkumų prj žastis? Į šį klausimą ryši atsakymą pateikė komunij pasisakymai, o iš dalies pats sekretoriaus V. Nekra pranešimas. — Mūsų fakultete dide niąją besimokančių dalį sud ro neakivaizdininkai, todėl visapusiškas jų paruošiu turėtų mus jaudinti, — sal drg V. Nekrašas. Nors su<| tingesnėms darbo formina rimtesnių laimėjimų pasie nepavyko. — Reikėtų palaikyti ryši su įstaigomis, kuriose moli si mūsų neakivaizdininki nenutraukti santykių su tu •gūsiais fakultetą, — pareisi dalyvavęs diskusijoje yj dėstytojas A. Liakas. — Mes atsakingi ne tik teikiamas studentams žinii bet ir už tai, kaip jie dirt mokydamiesi arba baį mokslą. Mes atsakingi ti pat už jų garbę bei sąžii todėl auklėjamojo povei! pritaikymas kūrybiškam žii perteikimui yra rimčiau: kiekvieno dėstytojo-komun to pareiga. Drg. A. Liakas ir visa e kitų pasisakiusiųjų kritiki tokią padėtį, kada „derinai mokslinė paskaita ir. . kiai. — Labai daūg naudos a lėjant jaunimą internacio line dvasia davė kny „Mirties nuosprendis“ a[ rimas, — kalbėjo komuni R. Caika. — į aptarimą kviesti įvairių tautybių stovai papasakojo daug jai nančių pavyzdžių apie br< kąją^TSRS tautų draugys Auklėjimo ir mokymo d nimas buvo taip pat ir I kalbėjusiųjų dėmesio obje, 1 k. studentas komuni V. Jasilionis pabrėžė, būtina ryžtingiau leisti dentams dirbti pagal ind dualius planus. Pasisakiusiųjų S. Vans čiaus, A. Bulotos kalbose nuskambėjo įsitikinimas, naujai kūrybiškai organizi auklėjimą bei mokymą gal ir reikia. Nuolatinis mokc jo-auklėjamojo proceso reo nizavimas. sutinkamai su venimo keliamais uždavin lankstesnis detalizavimai komunistinis vykdymas p; teisininkams pasiekti dar dėsnių. laimėjimų. J. RAKAUSKAS

tau, kad ją vertinti reikia ne abstrakčiai, kaip tani tikrų, kartais labai gražių, tiesų rinkinį, bet pagal jos konkretų vaidmenį vi­ suomenėje. Buržuazinėje visuomenėje ji tarnauja tik išnaudotojams, siekda. ma padaryti juos klusnius ir nuolankius, todėl nepri­ imtina mums, tarybiniams žmonėms. Jeigu žmonės tikrai manytų, kad viskas priklauso nuo dievo, jie turėtų atmesti bet kokia žmogaus praktinę veiklą, jo kovą už gyvenimo pa­ gerinimą, už komunizmo sukūrimą, jie turėtų atsi­ sakyti nuo mokslo ir tech­ nikos. Tuo tarpu mes pui­ kiai žinome, kad socializ­ mas iškovotas mūsų šalyje pačių žmonių aktyvios, są­ moningos veiklos dėka Štai kodėl mokslinė-ateisti nė pasaulėžiūra yra vieniu telė teisinga tarybinio žme gaus, ypač jauno specialis to, pasaulėžiūra, prie kuvėliau ar anksčiau, rios bet neišvengiamai, prieina ma. G. Kirvaitis IFF V k. stud.


Konkurso nuostatai Mes ąyvename tuo metu, kai visos jėgos, visa tarybinės liaudies energija ir entuziaz­ mas skiriamas komunizmo sukūrimui mūsų šalyje. Partija iškilmingai pareiškė: „Dabar­ tinė tarybinių žmonių karta gyvens komuniz­ mo sąlygomis“. Todėl mūsų kartai nėra di­ desnės laimės, didesnio džiaugsmo, kaip savo konkrečiu darbu prisidėti prie šių užda­ vinių įgyvendinimo. Jau šeštą kartą respublikos kolūkiuose su­ plevėsuos studentų darbo stovyklų vėliavos. Šios stovyklos — tai komunistinio darbo ži­ diniai, tačiau ir jie turi tapti ir naujo žmo­ gaus formavimosi, komunizmo statytojo mo­ ralinio kodekso puoselėjimo ir įdiegimo gy­ venime židiniais. VVU komjaunimo komitetas ir studentų profkomitetas skelbia 1962 m. konkursą, skirtą išaiškinti geriausiai pamainai, pakelti darbo stovyklų vaidmenį komunistiškai auk­ lėjant studentiją, skatinti studentų iniciatyvą, ieškant naujų darbo formų su kolūkinio kai­ mo jaunimu. Premijuojamos trys geriausiai pasirodžiu­ sios pamainos. Joms bus suteikiama teisė su­ rengti koncertą darbo stovyklų tematika va­ kare, skirtame komunistinio darbo vasarai. KONKURSO REIKALAVIMAI

JL j(

30

Pamaina, dalyvaujanti konkurse pagrindi­ niu savo uždaviniu laiko — gerai organizuoti gamybinį darbą, atlikti visus darbus pagal sutartį su kolūkiu, vystyti ir plėsti politinįauklėjamąjį, kultūrinį-masinį darbą kolūkie­ čių tarpe. Ypač atkreipti dėmesį į . TSKP XXII suvažiavimo medžiagos propagavimą, darbe ir gyvenime vadovautis komunizmo sta­ tytojo moralinio kodekso reikalavimais, pa­ dėti kolūkiniam jaunimui vykdyti VLKJS XIV suvažiavimo iškeltus uždavinius.

Pamainai, dalyvaujančiai konkurse, patar­ tina organizuoti šias priemones: 1. Skaityti paskaitas; 2. Rengti tematinius vakarus; 3. Organizuoti sportines varžybas; * 4. Ruošti bendrus pamainos ir kolūkio komjaunuolių susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi komunistinės moralės, etikos klau­ simai; 5. Organizuoti reidus po kolūkį su vietos jaunimu dėl tvarkos, švaros, gamtos apsau­ gos, skirtus kovai su naminės degtinės ga­ myba; 6. Leisti sienlaikraščius, žaibo lapelius dar­ bo stovyklose, kolūkiuose; 7. Ruošti stendus apie pamainos darbą * ‘ ir poilsį; 8. Ruošti paskaitas, remiantis vietos medžiaga; 9. Steigti ateistinius būrelius, Liaudies draugovės būrius; 10. Organizuoti moksleivių-padėjėjų briga­ das prie stovyklų; 11. Apipavidalinti darbo stovyklos vietą; 12. Vesti pamainos albumą-dfenorasų. Pamainos atliktą darbą rubliais apskaičiuo­ ja stovyklos inžinierius ir kolūkio atstovas su pamainos viršininku. Kiekviena pamaina Universiteto komjaunimo komitetui pristato ataskaitą, patvirtintą kolūkio valdybos. įpareigojaFakultetų komjaunimo biurai mi taip pat organizuoti soclenktynes tarp fakulteto pamainų, ir 1962 m. rugsėjo mėn. savo fakultetuose surengti komunistinės studentų darbo vasaros parodas.

VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS, VVU STUDENTŲ PROFKOMITETAS

MUMS BASO

Gerbkime gražią vietą M. SUKACKO plakatas

Vingio parkas — puiki Ir nieko nuostabaus, bet daug laisvalaikio praleidimo vieta, kas nežino, kad parke negali­ grožio ir tyro oro vieta. Ir ma skinti, laužyti augalų — nenuostabu, kad kiekvienas tai saugoja ir mūsų valstybės vilnietis stengiasi čia praleis­ įstatymai. ti poilsio ir laisvalaikio va­ Universiteto gamtos apsau­ landas. Visada gausu čia ir gos draugija nutarė saugoti čiau komentuoti nereikia. Ta­ eilėraščių. Ir tai visus malo­ mūsų Universiteto studentų. parko augaliją. Praeitą sekčiau jis parodo daug. Paro­ niai nustebino. do, kad ši studentė niekuom Atrodo, kad toks reiškinys, nesidomi, visą laiką prasėdi kuomet vienos specialybės prie vadovėlių, nuolat „zub- žmonės veržiasi į kitą, nepa­ rlja“. Ir nors tai grubu, ta­ sitenkina vien tik savo pasau­ šu liu, savo interesais, vis daž­ čiau ją norisi .palyginti sausa, nieko nepasakančia niau ir dažniau pasitaiko mū­ schema. Metai, .kiti, ir iš to­ sų gyvenime. kios, gal ir stropios mergi­ Kaune užsibaigė pirmą kar­ vo 10—12 žmonių, tai būda­ Tai rodo Tarybų Sąjungos nos bus neblogas specialistas, Didvyrių J. Gagarino ir tą respublikoje surengtas reg­ vo „tikra šventė“. Pastoviai tačiau žmogaus nebus. O ir G. Titovo biografijos, sunkia­ bi turnyras, kuriame dalyva­ treniravosi ir kiek geriau ji, tur būt, niekados negalės atlečio J. Vlasovo apsakymai vo ir mūsų „Mokslo“ koman­ lankė treniruotes vos keletas pajausti tikro gyvenimo ir daugelis kitų pavyzdžių. da. Kaip žinome, mūsų koman­ sportininkų — „veteranai“ džiaugsmo. da sukovojo labai silpnai ir Sabonis J., Daivelis A., o taip Todėl kalbant apie ateitį, Štai dėl tokių žmonių, dėl užėmė paskutinę ketvirtą vie­ pat naujai priimtieji Juodaitis apie ateities žmogų — mums jų žalojamų gyvenimų mums tą. Kyla klausimas, kame V., Sevruk G. Ir kt. Visa tai. į tai ir reikia orientuotis. Vi ­ ir reikia pergyventi, jaudin­ priežastys? Kodėl taip atsiti­ be abejo, negalėjo neatsiliepti tis. Ir visų pirma — fakulte­ sų pirma — tai žmogus! Žmo­ ko, kad dar palyginti jaunos, ir į mūsų žaidimą Kaune. Kaip tų komjaunimo komitetams! gus žinąs literatūrą, besido­ neseniai susiformavusios „Po­ kad teisingai kai kas iš žiūro­ Juk jie atsakingi už savo mintis visais technikos atsie- litechnikos“ ir „Bangos“ ko­ vų pastebėjo, pirmosiose var­ kimais, su plačiu interesų ra­ komjaunuolius! mandos nugalėjo jau šiokį žybose su „Politechnika“ mes Tačiau tame pačiame fa­ tu. tokį patyrimą turinčią mūsų pasirodėme kaip tikri „naujo­ Tie klausimai turi privers ­ kultete yra ir kitų pavyzdžių. kai“. Ir iš tikrųjų ypač pir­ regbistų komandą. Štai neseniai „Jaunimo gre­ ti kiekvieną giliai'' susimąs­ Be abejo, priežasčių mūsų mąjį kėlinį mes žaidėme la­ tos“ išspausdino nemažą pluoš­ tyti. žaidimas nesėkmėms pateisinti būtų bai jau nedrąsiai, tą fizikos-matematikos fakul­ Kai PR. PETRAVIČIUS galima surasti labai daug, visiškai „nešikli javo“, teto studento Broniaus Kiškio ,,Politechnikos“ Bet bene svarbiausia iš jų — tuo tarpu tai sportinės drausmės ir su sportininkai buvo gerai susi­ ja susijusių pilnų, kruopščių žaidę, gerai valdė kamuolį ir ir darbingų treniruočių stoka. žinojo savo vietas bei parėiTaip lankant treniruotes, kaip gas. Kita labai svarbi priežas­ jas lankė regbistai, apie ge­ IESA, šią pavardę aš išgalvojau. Išgalvojau, neno. rus rezultatus nė nesvajok. tis — tai pernelyg jau mažas rėdamas „demaskuoti“, savo pažįstamo. Bet toks Viena pilna komanda suside­ regbi entuziastų skaičius Vil­ studentas yra. Ir jis, aišku, supras, kad rašoma apie da iš 15 žmonių, o juk pas niuje. Jeigu štai Kaune jau mus, jeigu į treniruotę ateida- yra net trys pajėgūs regblstų Universitete studijuoja jau ne pirmi metai. Jis chemi­ kas, o aš — filologas. Mes pažįstami nuo seniai — dar vi­ durinėje mokykloje .sėdėjome viename suole. Jis domėjosi techniškais mokslais^ o į meną bei literatūrą nekreipė dė­ mesio. Sis jo keistas nusistatymas peraugo net į asketiz­ mą. Jis, pavyzdžiui, didžiuodavosi, kad ugdydamas valią ga­ li ištisus metus nenueiti į kino filmą, koncertą. Mokykloje manėme, kad tai tik „vaikiškas žaidimas“. j Tačiau neseniai teko su juo kalbėtis bendrabutyje. Aš jį pavadinau nueiti Į teatrą pažiūrėti „Tai buvo Irkutske“; — Nesidomiu tokiais niekais! — atšovė jis. laiko gaišinimas. — Tu nelankai teatrų? — paklausiau aš. — Nei karto nebuvau, — išdidžiai atrėžė jis. ' Vz matai, gyvenu neblogiau kaip ir kiti. Tiesa, J. Petryla sportuoja, mokosi vidutiniškai, sva­ joja apie mokslininko darbą (žinoma, jei Jis sugeba sva­ fe && joti). Tačiau, man atrodo kad to nepakanka. Ir aš klau­ & ' siu savęs: „Kas bus su juo? Koks iš Jo išaugs specialistas?“ Bet čia ne tik J. Petrylos klausimas. Mane jaudina ir tai, kad studentiškuose spektakliuose mūsų teatruose būna daug tuščių vietų, kad nemaža dalis studentų, nematę ge­ riausių spektaklių, būna reti svečiai dailės parodose, mu­ ziejuose. Nežinau, gal būt, aš klystu: į tai galite atsa­ Žaluma kviečia keliauti. .. kyti jūs, draugai. J- Andrušonis

Visų pirma-žmogus

KĄ PARODĖ REGBI TURNYRAS?

Diskusija neapribota, todėl norisi paliesti mane jaudinan­ čius klausimus. Dažnai pas mus sakoma: ..Visų pirma žiūrėk savo spe­ cialybės! Ko tu lendi visur?“ Arba: „Į universitetą įstojai ne tam kad dirbtum visuome­ ninį darbą. Žiūrėk, iš ko duo­ ną valgai“. Tokią mintį kar­ tais skiepija ir kai kurie dėstytojai. Iš vienos pusės jie teisūs, tačiau iš kitos? . . Ar tik nėra čia ASMENYBĖS SKURDINIMAS, APRIBOJI­ MAS, STENGIMASIS ĮS­ PRAUSTI Į AMATININKO RĖMUS?!. Žinoma, tai nelie­ čia visų studentų. Tačiau vie­ netai pasitaiko. Ir man atro­ do, kad apie tuos vienetus verta kalbėti, nes tiems vie­ netams DUOTAS TIK VIE­ NAS GYVENIMAS IR JĮ NEVALIA ŽALOTI. Štai pavyzdžiai. Į komjau­ nimą priimama FMF studentė J. K. Ji mokosi gerai. Tre­ jetų neturėjo. Ko daugiau reikia? Belieka tik džiaugtis! Bet štai klausimas: — Ką jūs žinote iš Tarybų Lietuvos komjaunuolių Tary­ bų Sąjungos Didvyrių? Mergina ilgai galvoja. Paskui nedrąsiai atsako. ' — Petras Cvirka (?!!) Anekdotiška, tiesa? Bet tai faktas. O štai ir kitas klausimas: — Kokie Tarybų Lietuvos meno atstovai pristatyti ap­ dovanojimui Lenino premija? Deja, atsakymo sulaukti nepavyko. Atrodo, kad šio fakto pla­

Kas bus su J. Petryla?

T

R OR

tl L

madienĮ buvo suorganizuotas pirmas reidas. Iš daug ko te­ ko atimti žalumynus ir aiškin­ ti, kad laužyti parko augaliją negalima. Kartu norisi per spėti ir mūsų Universiteto studentus, ypač mergaites, kad nebūtų tokiais gamtos ,,my­ lėtojais“, kai, jiems praėjus, lieka nuogos dekoratyvinių augalų šakos, krūvos popierių. P. Stankevičius

SPORTAS kolektyvai, tai pas mus, VI1-. niuje, dar tik viena komanda, Be to, ir ta pati labai jau „skysta“ besitreniruojančių skaičiumi. O juk tai turi labai didelės reikšmės, Kodėl, sakysime, kauniečiai žaidžia už mus žymiai techniškiau, brandžiau? Todėl, kad Kaune, kaip'mlnėjau, jau yra susikū­ rusios kelios komandos, kurios gali ne tik kad bendrai treni­ ruotis, bet ir kas savaitę ar dvi rengti draugiškas varžy­ bas, per tuos draugiškus su­ sitikimus ir sukuriamas bran­ dus, kolektyviškas žaidimas, kuris taip reikalingas regbiui. Deja, tas pas mus kol kas ne­ įmanomai Todėl telieka vie­ nintelis kelias — kiek galint labiau susirūpinti ir praplėsti vienintelį Vilniuje regbistų kolektyvą, t. y. mūsų koman­ dą, ir pasiekti, kad joje užsi­ iminėtų ne mažiau kaip 30 sportininkų. Ir kas svarbiau­ sia, į šį kolektyvą reikia su­ burti tokius entuziastus, kurie ne tik kad laikytų save regblstais, kokių pas mus šiuo mė. tu dar nemaža, bet ir nuo­ širdžiai, pastoviai dirbtų. Baigdamas kreipiuosi į Uni­ versiteto vyrus ir kviečiu jus, draugai, aktyviai įsijungti į šios tikrai puikios sporto ša­ kos populiarinimą. Pradėję kultivuoti šią šaką, jūs greit įsitikintumėt, kad regbi —tai nuostabus, drąsus ir tikrai vyriškas žaidimas! S. UMBRASAS

Universiteto regbi komandos kapitonas

birželio 9 d.

I


Kai su draugu atskubėjome 1 sustojimo aikštelę, autobusas, važiuojantis l Eišiškes, jau buvo pilnas. Vos Įlipus, nenoromis te­ ko Išsiskirti — jam palydovė pasiūlė praeiti Į priekį ir atsi­ sėsti. o aš atsisėdau prie pagy­ venusio

ATEITIS ŽMOGUJE (Apybraiža)

vyriškio.

kantriai kiekvienai bylai, reikia gerai apgalvoti kiekvieną žmo­ gaus žingsni, kad teisingai iš­ spruktum ginčą, nubaustum nu­ sikaltėlį. O kur dar kiti rūpes­ čiai? Rajone nėra patalpų teis­ mui, rūpi studijos, nori nenori galvoji dešimt kartų apie netei­ singai išspręstą bylą, neretai daug abejoji. . . O juk teisėjų visada mažiau nei bylų. . . Bet žmonės kartu su tavimi, Jie padeda suprasti. . . vis1 už vieną — vienas už visus! Kai visa tai apsvarstai ir ži­ nai, kad žmogus, nešantis ant savo pečių savanoriškai šią jam malonią, bet nelengvą naštą, nežino žodžio „sunku“, krūtinę

Autobusas nerte nėrė miškin­ ga lyguma. Sukosi aplink ža­ liuojantys miškai. vilnijančių šelmenų plotai, namai. Autobu­ se tyla. Matyt, visi štukoriai, ir mėgėjai daug kalbėti tą dieną sėdėjo namuose. Pagalvojęs, kad netrukus pamatysiu Justi­ nų, šyptelėjau ir pabandžiau Įsivaizduoti teismo posėdžių salę. Viskas atrodė man papras­ ta. Nedidelis, ne ypatingai iš­ raiškingų, bet gerų akių vyru­ kas Įeina tvirtu žingsniu, sėdasi už stalo ir pradeda procesą. Klauso, klausia, aiškinasi. Pro jo akis lyg kino juosta prabėga žmogaus gyvenimo dalis, liki­ mai. Viską reikia suprasti, pa­ nebūtų justi taip, kad niekas teisingai praleista, kad būtų posakis. .vertintas kiekvienas Nedviprasmiškai aišku, jog ma­ tų teismas pirmiausia auklėja žmogų. Bet kaip tai daryti, kaip kalbėti, kaip?.. „Kaip sako Įsta­ tymas!“ — atrėžia kartais užkie­ Tačiau to nepatėjęs juristas, Įstatymus kanka. Žinoti gerai be galo maža, Tai pajunta neretai jau patyrę teisėjai. Negalėjo Zo nepajusti ir Justinas. Juk jį leisėjauti Eišiškių rajone išrinko vos įpusėjus Universitetą.

Redakcija nieko nelaukia. Pava­

dinimą straipsniui

ir Į die­

nos šviesą.

Ne todėl, kad jis dirbtų be klaidų ir nesėkmių, aš pasakoju apie jį. Nes mūsų pasakojimai apie žmogų visada turi vieną tikslą — padėti augti, tvirtėti. . . Nes žmoguje mes norime maty­ ti ateitį. . . O mūsų ateičiai rei­ kalingi tvirti žmonės. . . Tokiu yra ir bus Eišiškių rajono Liau­ dies teisėjas Justinas Jaksebaga. K. LIPEIKA IV k. teisininkas

TRUMPI APSAKYMAI

STASYS LIPSKIS

MOT I N A

štai Ir Eišiškės. . . Justinas pa­ sitiko mus. ir mes patraukėm švarutėle mažiuko miestelio gat­ ve. Tada jis pasakojo apie viską: klaidas, nesėkmes ir, žinoma, pasisekimus.

teisėjui neDarbo jaunam trūksta. Reikia ruoštis daug ir ^Hiiiriiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii g

fNeakivaizdininkų. 7IHIIIIU

užlieja maloni šiluma. Toks Justinas atrodė man tą pavasario pavakarę. O ką jis pagalvojo šio pava­ sario vakarą. . . Tada, kai pa­ ėmė Į rankas 1962 m. kovo 16 d. ..Komjaunimo tiesos“ laikraš­ ti? ..Mes galvojome. .. — sukosi Justino Jaksebagos galvoje jau sufrazuotos mintys — kad tei­ sėjas. . . gavęs drg. J. Tamulevi­ čiūtės laiško nuorašą. . . matyt, jam nerūpi teisingumas. .. Jis nuolaidžiauja biurokratams. . .“ Justinas priekaištavo sau. Kam nesiima ryžtingesnių prie­ monių? Parašyta du reikalavi­ mai. bet ..Aušros“ kolūkio plr-

miuinkui teismo reikalavimai niekai. . . Apie tai nepagalvota, nevisiškai Ir žinota.. . Juk bylų daug, o teisėjas. . . Gi drg. J. Tamulevičiūtė žinojo viską ge­ riau. Bet kam jai rūpintis, jei pareiškimas teisme. . . Radus valandėlę laisvo laiko, geriau pabrėžti redakcijai. .. Ji para­ gins ir teismą, ir pirmininką.

į

Tavo vardas Motina. O mes, vaikai, Tave vadinome mama. Nes taip išmokome. Nes taip ištarėme pirmą kartą. Tavo vardas Motina. Tą vardą tu pirmąsik ištarei nuraudusi. O antrąsyk Tu tarei jį susijaudinusi. Pajutusi švelnią baimę — naujos gyvybės ženklą. Išdraikiusi plaukus. Atlapojusi krūtinę. Tu tarei jį mano tėvui. Ir nuo tada tą vardą tarei su pasidižiavimu. Ir nuo tada visi žmonės Tave vadino Motina. Musų gerąja Motina. Ištiesusią rankas į aušrą. į saulę. į laimę. O šiandien aš Tave užrūstinau, įžeidžiau. Tu neverkei. Neraudojai. Tik palingavai galvą ir tyliai ištarei: — Jei tu žinotum, jei tu prisimintum, kai aš glosčiau tavo švelnius plaukus. Aš žinau. Jei prisiminčiau... jei prisimin­ čiau. . . Aš matyčiau Tavo išbalusį, nuvargusį vėl-

dą. Tavo moteriškai švelniai ryžtingą laiky­ seną. Aš girdėčiau sužeistųjų dejavimus. Pasku­ tinius tėvo atodūsius. Aš jausčiau įkyrų medinio lopšio girgždė­ jimą. Baimę tų rūsčiųjų karo naktų. Aš matyčiau. . . Aš girdėčiau. . . Aš jausčiau. . . O gal ir gerai, kad aš šito nematau. Šito negirdžiu. Šito nejaučiu. Ir aš nenoriu šito matyti, girdėti, jausti. Aš Tave įžeidžiau. Aš lenkiuosi Tau. Mano Motina. Tu man atleisi. O, kad aš šito nematyčiau, kad šito negir­ dėčiau, kad aš šito nejausčiau. Tu apglėbsi savo rankomis žemę. Iškelsi ją. Ištiesi ją. saulę, laimę, taiką. Tu taip padarysi. Nes Tu — mano Motina. Mano bendraamžių Motina. Mūsų visų Motina.

TĖVAS

llllllllh.

Bronius KL1MASAUSKAS

Tik mūs jaunystės languose saulėtuose Gražiausiai žydi kiekviena gėlė. Tik garsiai skamba visose planetose, Kaip mes išmokom žygdarbius mylėt. Kasdien anksčiau atrodo rytas rangosi Ir pavėluoja saulė nusileist, Kai žymim laiką ne servizų žvangesiu, O nubristais į ateitį keliais...

Ne visi nutiesti keliai. Ne visos perbristos pelkės. Dar žemės krūtinėj giliai Nežinomi lobiai telkias.

Dar upių vanduo įnirtęs. Ir paslaptis girios saugo. Nerimu deganičos širdys \ Dar neištyrė daug ko. Ir tirpsta bemiegės naktys, Ir gintaru dienos laša.

Tu sugrįžti, tu visados grįžti kitokia Tokia, kokios dar nežinojau — Ir akys patamsėjusios, ir lūpos juokias Kitaip, ir juokas — ne abuojas.

Kažkas praskaidrino žodžius ir žvilgsnį — Išsiskyrimas? Ilgesys? — Sakyk, Kur buvo žengtas naujas žingsnis Ir baigėsi svyravimų riba sunki? —

Tu — kaip sūražemis: jį ilgai merkia lietus, Kol pasirodo želmesys liauni.

LV 08606

L. RUIKO nuotr

SŪNŪS Gaivios lietaus lašų srovelės nusidriekia apdulkėjusiu, įkaitusiu lango stiklu. I Lyja ramiai, be griaustinio. Be audros. Girdžiu, kaip mano buto šeimininkė tvarko indus virtu­ vėje. Tarsi matau jos gyslotas rankas, pravertą bedantę burną ir pražilusių plaukų kasą. — Kur padėjai mano kojines? — girdžiu jo balsą. Baisa jo, to žmogaus, kurio aš dar nepažįstu. Mačiau tik, kaip va­ kar jis skaldė malkas ir krovė jas tvarto pastogėje. — Tuojau, Petreli, tuojau, — sušlepsena senutės (kojos. Ir vėl tyla. Pykstu, kad siena tokia plona ir aš privalau viską girdėti, kas vyksta virtuvėje. — Greičiau duok kojines, — girdžiu jau daug piktesni balsą. — Ieškau, Petreli. Vėl tyla. Ramiai tebekrūpčioja lietus. — Tu, senbobe, nukišai kur nors, sudergei! Mauk šalin, susiieškosiu. Subilda kėdė. Nejaugi jis pastūmė senutę? — Jus visi tokie. Visada tokie. Rupūžės! Su triukšmu užsitrenkia durys. Petras išėjo. Kodėl aš tai girdėjau? Ir kodėl kambario sienos tokios plonos? Girgžteli durys ir tarpduryje aš pamatau senutę. Ji žiūri tiesiai Įį mane. Jos veidas tarsi užlietas pabalusiu vašku, ® plaukai, nevaržomi segtukų, išsidraikę, it gležnos žolės p< pirmojo griaustinio. — Girdėjai? Aš tyliu. — Ne visada jis toks. Kai kada geras, kai kada.. Vargšas, kontūzytas. .. — Karo laikai? — Ne, penkiasdešimtais tas buvo. Tada Petras kaimynus perspėjo, kad valdiškų lentų nevogtų. O tie, įsiutę, nubėgę į prokuratūrą, primelavo, kad Petras dainuškas prieš Sta liną dainuoja. Ten patikėjo. 10 metų nuteisė. Senutė patylėjo, atsikvėpė ir vėl tęsė: — Amnestavo. Bet vlstiek žmogaus jau nėr. Geria, mu­ šasi. — Muša ir jus? — Ne, — jos akys liūdnai nusišypso. — Tik pastumia kartais. — Kas jis jums, giminaitis? Senutė krūpteli, ir aš išsigąstu savo klausimo. Ji glosto skarelės kampus, vos-vos krutina lūpas ir žiūri tiesiai į mane. Į mano veidą, rankas. Jos žvilgsnis tyras ir ramus. Tarsi ka. tik gimusio kūdikio. — Kas jis? — atkartoja mano klausimą jos pilkšvos akys, ramiai mirksėdamos po antakiais. — Kas jis? — atkartoja mano klausimą lietus, pažerda­ mas perlinių permatomų kruopelių krūvą į langą. — Kas jis? — suvirpa senutės rankos. — Sūnus, mano sūnūs, — 'dar kartą krūpteli senutė, ir nusisuka į duris.

S

SS

ŠIANDIEN mirė mano tėvas. Dar jis kramtė duoną, tuš. tino arbatos stiklinę. Žvilg­ čiojo į mane ir švilpiniavo „Katiušą“. O dabar jo nėra. Jis mirė. Dabar kelius išsivedėm padangėmis Motina verkia. Brolis iš. Ir tikim: žemė visad laimę kals ėjo pas duobkasius. Ne tiems, kas saulę jai atimt rengiasi^ — Žiūrėk, sūnus never­ O kas lig saulės kia. —• kažkas rodo į mane Saulę ją iškels. pirštu. — Nemylėjo tėvo. . . Aš neverkiu. Negaliu. O jis Alfonsas BRIEDIS tėvą mylėjau. Nelepino manęs, buvo griežtas. Bet jis buvo tėvas. Pašėlęs gyvenimo taktas! Kažkuriame gyvenimo ma­ O laiko vis maža, maža. gistralės kilometre jis susilie­ jo su banditais. Jį ištrėmė. Vyniojas grąžtai į gylį, Su tėvu išvažiavome ir mes. Ekspresai švilpia į tolį. — Sibire jis meldėsi dievui. Kas žemę lyg motiną myli, Storėjo piniginė, prikimšta To laimė vaikšto pastoliais! suglamžytų rublių. Tėvas švil. piniuodavo „Katiušą“. Vaidi­ Tam baisiai vieno norėtųs: no nebylį. Buvo niūrus. Bet Darbymečio dulkes nuvalius, jis buvo tėvas. j veidą gimtos planetos Grįžome. Pradėjau mokytis. Pažvelgti iš Paukščių kelio! keikTėvas švilpiniuodavo, davo banditus. Vakarais klausėsi „Amerikos balso“, Mano sąsiuvinių nežiūrėdavo, Mėgo Robertas KETURAKIS būti apšepęs. Gyvenimo neskirstau į atkarpas. Gal todėl ir nežinau, Ir man dabar krist liūtimi norėtųs. kur prasidėjo ir kur baigėsi Kai Tu paniurus vakarais būni. . . riba tarp neapykantos ir mei­ lės tėvui. Suskambinčiau lankų stiklus, drumzles REDAKCINĖ KOLEGIJA Žinau tik tiek, kad jis man nuneščiau —, pasėjo neapykantos biauriai Per naktį rdsą krėstų žaluma. praeičiai grūdą. Grūdas išsi­ Ir net girdėtųsi: Vandenio girgžda naščiai, JAUNŲJŲ ŽURNALISTŲ MOKYKLOS tiesė, išleido dalgus. Aš iš­ ; Tokia tvyrotų ramuma. LANKYTOJŲ DĖMESIUI skleidžiau neapykantos lapus. „Tarybinio studento“ redakcija praneša, kad š. m. birže. Rytoj savo knygų spinte­ • Iio 14 d. 18 vai. įvyks antras jaunųjų žurnalistų mokyk- ; Ir pastebėčiau: vėlei lūpos juokias lėje suieškosiu paslėptą kom­ ; los užsiėmimas. Rinktis į „Tarybinio studento“ redakciją. ■ Ir akys patamsėję — ne abuojos. — jaunimo žankliuką. Tu visados, Tu visados sugrįžk kitokia, Taip pat bus priimami naujų narių pareiškimai. Šiandien mano tėvas mirė. *■■*■■*■*■* ‘^?.žiAAricr.rv-^xWi/iėėAč!n ~!A>v«*!Ač/»‘L'! i Tokia, kokios dar nežinojau. Ir ne vėjūkščiu beržo lapuos plakasi Kiekvienas mūsų įsuptas želmuo, — Subrendom mes sprogimuos ir atakose. Po obeliskais mokėmės rymot.

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; Spausdinama LKP UK laikraščių ir •TAPHEMHHC CTyjlEHTAC»

(cCoBerrgHH cTynenT»).

žurnalų leidyklos spaustuvėje

OpraH BiiAbHioccKoro foc. YHHBepcHTeTa. »ud. r. Bhjilhioc, yji. yHMBepcHTera 3

Užs. Nr. 3446 I


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.