1
■t
VISU ŠALIŲ PROLETARAI, V)ENYKJTES1
ŠIAME > NUMERYJE: * ATASKAITOS IR j JNKIMAI FAKULTETŲ 1 -autinėse organizaJ GIJOSE * LAIŠKAS 1S 1INSKO + VASARĄ — ) )ARBO STOVYKLOSE! J Į. DISKUSIJA * LITERA ) rORINĖS NAUJIENOS.
O
Tai laikina, bet
O b
būtina priemonė
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
Eina nuo 1950 metų
Nr. 17(428) 1962 m. birželio 9 d.
Kaina 2 kap.
t
Gi >«]
iegužės pabaiga. Antrojo rso bibliotekininkams — sesijos vasario egzaminų Liga. Birželio pati prar._ L. . . EMF pirmojo kursų Įmonės specialybės grupei [aminų sesijos pradžia. Ir Įni, ir kiti laiko TSKP isto[■ egzaminą, Ir taip, dvi fpės, du egzaminai, ir dvejų rezultatai. Biblioteki-
DVI GRUPES—DVEJI REZULTATAI ninku, finišas, reikia pasakyti, patenkinamas, bet ekonomistų startas, toli gražu, ne džiugi nantis, jis verčia susirūpinti. Antrojo kurso bibliotekinin kai atėjo laikyti šeštojo šį pa vasarį egzamino. Iš dvidešimt
žmonių tik du gavo patenki šieji penketai ir ketvertai. namus pažymius: O. Gelucevi- Dvejetai — A. Baniulytė ir čiūtė ir A. Raibikis. Ir abu J. Barštys. išėjo nepatenkinti. Tai rodė jtj Jiedu sugebėjo visai nepa veidai. Ką gi, nieko nepada siruošti egzaminui. Geriau ga rysi. Atlyginimas pagal nuo lėjo atsakinėti ir kiti draugai. pelnus. Jeigu supainiojai du V. Jankauskaitės atsakymas skirtingus dalykus, pats kal- apvylė. Nesugebėjo atsakyti į tink save. O drg. Raibikis klausimą, kada bolševikai ga taip ir padarė. Jam ir Pirma- lutinai atsiribojo nuo menševi sis pasaulinis karas, ir Antra- kų. Labai padrikai atsakinėjo raJ ėsi sis pasaulinis karas iki 1941 A. Račkauskas, A. PikturnaiIm Jau beveik mėnuo, kai gamtos fakulteto geografijos ir m. birželio mėn. 22 d. yra tė, B. Galdikaitė, I. Bytautai1 H Kardinskaitė, V. ............................ " Sieologijos specialybių studentai laiko egzaminus. Štai pirmo analogiški, o jų skirtumai bu tė,L. IN< urso geografai išlaikė tris, geologai — du egzaminus. Geo vo išsiaiškinti TSKP istorijos mulionytė. T. Zižiunaitė nega rgams sekasi geriau. Geriausiai egzaminus laiko Z. Palšiū- paskaitoje ir seminare. Deja, lėjo išaiškinti, kas tokie buvo laitė, D. Dalinkevlčiūtė, A. Gikis ir kiti. Gi geografai egza drg. Raibikis TSKP istorijos eserai, ką reiškia tas pavadi minus laiko blogai. Tik viena J. Švabauskaitė sugebėjo išlai- seminaruose buvo tylenis, se nimas, žinoma, ir eserų par įti visus tris egzaminus penketais. Per matematikos egza minarams nesirengdavo ir eg tijos esmė. Šiaip, ji kalbėjo miną net pusė studentų neišlaikė arba kai kas net visiškai zamine liko nepatenkintas dės sklandžiai ir norėdama, galė f nelaikė. O A. Kuzminskas ir I. Koženiauskas nutarė... visai tytoju, parašiusiu trejetą. O tų Išmokti geriau. bi belaikyti egzaminų. turėtų būti atvirkščiai. Pačiam Daug netikrumo buvo ir ki studentui reikėtų pagalvoti tų draugų atsakymuose. Pvz., R. RAMUNIS apie save labiau kritiškai ir A. Radzytės, Z. Vadeikio, J. suprasti, kad dėstytojas gali Zakarskaitės, A. Matuzevibūti labiau nepatenkintas, ne- čiaus. Jų visų viena bėda: ne:: gju jis. Raibikis traukia visą pasveria to, ką kalba. Ir su savo grupę žemyn. Drg. Ge- painioja. Tiesa, tai ne esminės luceVičiūtė silpniau žinojo abu klaidos, bet jos parodo, kad .... egzamino klausimus ir „gerai“ šie draugai išmoko dalyką ne jos atsakymo neįvertinsi. pakankamai tvirtai. R. Gyly u Likusieji visi bibliotekinin tė ir V. Survilaitė atsaikinėda:h I ■L kai pasidalino lygiomis: arba mos vieną dalyką aiškino, o „gerai", arba „labai gerai“. kitą sakė. Tiktai pakartojus Atsakinėjo Išsamiai, aiškiai, jų atsakymus, susiprato ir čia IH teisingai. pat pasitaisė. Be abejo, labai '■ L Pirmakursiai ekonomistai (šį ■gerai žinant, to neatsitiktų nė» ■ kartą kalbama apie pramonės vienam. specialybės grupę) pasiruošė Kodėl toks didelis skirtu žemiau galimybių, startas — mas tarp vienos ir kitos gru ir toks nepavydėtinas. Iš dvi pės rezultatų? Nevienodai dešimt penkių laikiusių — du dirbo. Bibliotekininkai daug dvejetai, devyni trejetai, liku- dirbo, lankė TSKP istori jos paskaitas, aktyviai daly vavo seminaruose ir jų rezul tatai daug geresni. Ekonomis Linksmas komjaunuo gis piršlys. Kad ir kaip tai buvo pasyvūs TSKP istoliškas vestuves atšventė jis teisinosi, kad ir kaip studentai — medikas J. Sa gražiai kalbėjo — nuo ■ rijos seminaruose, jiems gerai nepasiruošdavo. Ir egzaminui1 bonis ir chemikė E. Ka- sprendis buvo griežtas ir „pakarti“. nesugebėjo gerai pasirengti. fakul teisinga? — i ( šinskaltė. Chemjios Antra, kas ekonomistus „nu tete iki aušros skambėjo Tik jaunosios Elytės geros tupdė“ žemyn, tai nemokėji dainos, muzika, juokas. širdies dėka jis išvengė mas ruoštis egzaminams. Ruo Susirinkę jaunųjų draugai, kartuvių. .. Tur būt svo. šėsi egzaminui visi pavieniui, partinių ir visuomeninių čia Raguotienė išmalda. vo? . . nediskutuodami tarp savęs ir organizacijų atstovai pa todėl nemoka išreikšti savo linkėjo jaunajai tarybinei aktorius Nuotraukoje: les, pirmo kurso pramominčių, klumpa kalboje, pai šeiniai ilgiausių metų ir Rosinas skaito nuosprendį I specialybės ekonomistai daug daug laimės. Aišku, piršliui. niojasi. 1 linksma daina palikome V. KŪMAS R. GINEITIS nebuvo užmirštas ir melą. ių ir po keturių valandų buvome Baltarusijos sos. e Minske. Ekskursijai (i Ivavo technologijos dės „Moksle nėra plataus vieš tas drg. Aleksa. Pirmiau- kelio, ir tiktai tie gali pa Įsuradome universitetą, ir siekti žėrinčias jo viršūnes, bis pradėjo rūpintis stu kurie nebijo pavargti, kopda lai. Apgyvendino savo mi stačiais jo takais“. Besi Įrabutyje, aprodė univer- ruošdami pirmajam seminarui b, auditorijas, sales, ka. iš „Kapitalo“, 1959 metų pa lūs. Jų universitete mo. vasario semestre mes, naujai Į 63 revoliucinės Kubos susikūrusios EMF politinės Imtiniai. Taip pat buvome ekonomijos speGialybės stu dentai, susimąstėme labiau ne [iniame muziejuje. Slo. gu kada anksčiau. Juk ši spe Lola, R. Davtian, S. Gi. mūsų vadovybė? I patalpose posėdžiavo cialybė ruošia dėstytojus, M. Tad kritiškai pažvelkime į naitė J. Maiminas ir kt. Mes ideologinio fronto darbuoto |1)P I suvažiavimo deleliksime jiems nuošir save. Jeigu akademinė moky jus, kurių pareigos ir uždavi visada mo proceso eiga (paskaitos, niai dabar, išplėstinės komu džiai dėkingi, kad jie davė p ekskursijos tikslas bu- nizmo statybos laikotarpiu, mums tiek daug. Sistemin seminarai) s vyko daugumoje gas mūsų pačių darbas, dės sklandžiai, tai to negalima usipažinti su Autogamyk. itin dideli — auklėti mūsų tytojų pastangos nepraėjo vel pasakyti apie mūsų individua studentiją priešakinės-markMums tai buvo įdomiau. sistinės pasaulėžiūros dvasia, tui. Per palyginti neilgą •— linį mokslinį darbą. Ne visi Gamykloje padaromos Išmokyti ją suprasti visuome 2,5 metų laiką — mes, moks grupės studentai nuo žemes linių žinių atžvilgiu, labai iš niųjų kursų pasirinko moksli Į automašinų detalės, ir nės gyvenimo pagrindo — augome. nių darbų temas, o ir pasi ekonomikos — dėsningumus. Įirinkimo cecho išeina Tačiau dabar, kada studijų rinkusieji ne visi sistemingai I markės automašinos. Vos pasirinkę šią specialy metai jau visai baigiasi, kada prie jų dirbo. Dalis mūsų Ine nustebinti cechų di. bę mes supratome, kad reikės beliko vos vienas žingsnis grupės draugų per studijų giliai ir išsamiai studijuoti prieš žengiant į savarankiš metus neparuošė nė vieno I įrenginiais. marksizmo klasikų veikalus, ką gyvenimą — išlaikyti vals pranešimo nei politinės eko fskursija visi labai paten- perskaityti gausią pagalbinę tybinį egzaminą — tenka pa nomijos moksliniam būreliui, literatūrą, nuolat ruoštis semi galvoti, ar viskas padaryta nei fakulteto SMD mokslinei narams, diskusijoms, kelti ruošiantis mums tapti gerais konferencijai, nei, pagaliau, I. Zaborskaltė klausimus ir ieškoti atsakymo savo specialybės žinovais, ar SMD konferencijoms, vyks. IMjų žurnalistų mokyklos į juos. Mus mokė ir auklėjo viską padarėme mes, studen- tančoms kitų respublikų aukš. klausytoja prityrę ] pedagogai-docentai: tai, ar viską padarė dėl to tosiose mokyklose. O tokios
ss 5 I S I
Sesija baigiasi
■I
GAMYBINĖ KSKURSIJA
PARCIAIS tempais kyla mūsų žemės ūkis. Štai per pas\ taruoslus 8 metus šalies žemės ūkio bendroji produkcija didėjo kasmet 5,7 proc., o JAV tik 2,4 proc. Per tą patį laiką qrūdų gamyba šalyje padidėjo 66 proc., mėsos gamyba — 50 proc., pieno — 71 proc. Dar labiau išaugo že mės ūkio produktų paruošos ir pardavimas gyventojams. 1961 m. per valstybinę prekybą parduota du—tris kartus dau giau mėsos, pieno ir pieno produktų, kiaušinių negu 1953 metais. Ir vis dėlto tokie spartūs žemės ūkio gamybos kilimo tempai mūsų nepatenkina, Juo labiau, kad paskutiniais tri mis metais Jie sulėtėjo. Žemės ūkio produktų gamybos kili mas vis dar atsilieka nuo paklausos jiems, štai dėl ko partija iškėlė uždavinį artimiausiu laiku pasiekti tokią padėti, kad žemės ūkio produktų gamybos augimas aplenktų gyventojų paklausos kilimą. Naujoje partijos Programoje nurodyta. Jog jau per pirmąjį jos įgyvendinimo dešimtmetį mūsų šalyje turi būti sukurtas maisto produktų gausumas; žemės ūkio produk cija per šį dešimtmetį turi kasmet didėti 9,6 proc., talqi, be veik dvigubai spardau negu iki šiol. Tam pasiekti būtina: PIRMA, sparčiai intensifikuoti žemės ūkio gamybą, ANTRA, žymiai pakelti kolūkių ir kolūkiečių materialinį suinteresuotumą, didinti gamybą, ypač gyvulinin kystės produktų gamybą. Tam gi, savo ruožtu, būtina, kad vi sų žemės ūkio produktų gamyba kolūkiams būtų rentabili, t. y. kad gaunamos už parduotą valstybei produkciją kainos įgalintų padengti visas materialines gamybos sąnaudas, tin kamai apmokėti kolūkiečių darbą ir sudaryti būtinas sankau pas gamybai plėsti. " , Tuo tarpu iki šiol gyvulininkystės produktų paruošinės kai nos buvo per žemos: Jos nepadengdavo netgi gamybos išlai dų. Štai pas mus respublikoje galvijenos gyvojo svorio cent nerio savikaina kolūkiuose 1961 m. buvo 75,3 rb., tuo tarpu vidutinė valstybinė supirkimo kaina tik 64,7 rb., kiaulienos atitinkamai 128,1 ir 110,1 rb., avienos — 88,9 ir 61 rb„ kiau šinių 1000 vnt., savikaina 94 rb., o pardavimo valstybei kaina 67 rb. Taigi kolūkiai realizuodavo ayvulininkystės produkciją su nuostoliu, padengdami šį nuostoli iš dviejų šaltinių: iš gau namų grynųjų pajamų Iš cukrinių runkelių, linų ir sumažin dami kolūkiečių darbo apmokėjimą — (produkcijos savikaina kolūkiuose skaičiuojama įskaitant sąlyginį darbo apmokėjimą — 1,96 rb. už darbo dieną). Gyvulininkystės produkcijos nuostolingumas neleido kolūkiams kiek reikiant skirti lėšų gyvu lininkystės pastatams statyti, gamybai mechanizuoti, vertė juos pernelyg plačiai naudotis kreditu ir pan. Visiems aišku, kad tokia padėtis buvo nenormali. Ji likvi duota valstybei pakėlus nuo: š. m. birželio 1 d. supirkimo kai nas mėsai ir kiaušiniams. Apskaičiavimai rodo, kad respub likos kolūkiai vidutiniškai gaus dabar už qalvijleną 39 proc. aukštesnę kainą, už kiaulieną 15 proc, už paukštieną 31 proc; maždaug 11 proc. pakelta ir pieno supirkimo kaina. Aplamai, vien dėl kainų pakėlimo respublikos kolūkių piniginės įplau kos padidės šiais metais maždaug 15 proc. Tai įgalins kol ai įqalin ūkius, ypač ekonomiškai silpnesnius, žymiai padiciinti kol »adidinti ūkiečių darbo apmokėjimą, skirti daugiau lėšų išplėstinei reprodukcijai, tai sudarys normalias sąlygas gyvulininkystės produktų gamybai didinti. Žinoma, šis valstybinio supirkimo kainų pakėlimas atsi liepė tam tikru mastu į miestų gyventojų biudžetą, nes drau ge pakeliamos ir gyvulininkystės produktų mažmeninės kai nos. Apskaičiavimai rodo, kad vidutiniškai respublikoje dar bininkų ir tarnautojų šeimose mažmeninių kainų gyvulinin kystės produktams pakėlimas sudarys šiais metais apie 4 proc. jų darbo užmokesčio fondo. Bet drauge su tuo, kylant darbo našumui ir darbinei kvalifikacijai, didės darbo užmo kestis, didės taip pat valstybės išlaidos nemokamam švieti mui, sveikatos apsauųai, stipendijoms, pensijoms ir panašiai. Dėl viso to realios miesto darbo žmonių pajamos ir šiais metais, kaip visados mūsų šalyje, toliau padidės. Mūsų respub likoje, Jos padidės, skaičiuojant vienam asmeniui darbininkų ir tarnautojų šeimose, maždaug 7 proc. , Mažmeninių kalnų pakėlimas neįprasta'mūsų šalyje prie monė. Bet mes visi suprantame, kad ji šiuo metu būtina, neišvengiama. Visi mes taip pat žinome, kad tai yra laikina priemonė. Jos dėka yra sudarytos būtinos sąlygos ekonomiš kai silpnesnių kolūkių ekonomikai sustiprinti, darbo našumui visuose be išimties kolūkiuose pakelti, ir tuo pagrindu ne tik padidinti gyvulininkystės produktų gamybą, bet ir nuosek liai mažinti jų savikainą. Tai savo ruožtu, įgalins Jau neto limoje ateityje sumažinti gyvulininkystės produktų valstybi nes supirkimo ir mažmenines kainas. Kada konkrečiai tai įvyks, priklausys ir nuo kiekvieno iš mūsų. Visi mes, kiek vienas pagal savo išgales, galime ir turime prisidėti prie to, kad ši būtina, bet laikina' mūsų partijos ir tarybinės vy riausybės priemonė duotų geriausiu rezultatų kiekviename kolūkyje ir tarybiniame ūkyje. Tai įp'areigoja mus dar labiau sustiprinti gamybinius ir kultūrinius ryšius su kolūkiais ir tarybiniais ūkiais, dar geriau ir masiškiau negu iki šiol daly vauti vasaros darbo stovyklose, išplėsti masinį-politinį ir kul tūrinį darbą kaime. Doc. M. GREGORAUSKAS
MOKSLINIŲ DARBŲ APŽIŪRA Būreliai studen tų šiomis dienomis ■užeina į Universi teto kolonų salę, nes čia atidaryta respublikinė aukš-
tųjų mokyklų SMD mokslinių darbų apžiūra. Lankytojai pla čiai susipažįsta su kitų aukštųjų mo kyklų moksliniu
darbu. Taip pat parodoje daug vie tos skirta ir mūsų Universiteto SMD narių moksliniams darbams. i. PETRAUSKAS
mai pasitaikę mūsų studijų kelyje, sekančioms kartoms nebepasikartos, kad busimie ji politinės ekonomijos dėsty tojai bus ne tik gerai paruo šiami idėjiškai ir įgis daug teorinių žinių, bet kartu bus žymiai geriau paruošti ir praktiškam savo darbui pagal specialybę. Antanas Kiaušas, galimybės buvo visiems šios Jonas Venckus grupės studentams. politinės ekonomijos specia Reik tikėtis, kad tie trūkulybės diplomatai
IŠ MŪSŲ STUDIJŲ PRAKTIKOS
r
1
i
>
z
J :> j
Universiteto rektorius prof. d-ras J. Kubilius ir doc. J. Maiminas diplomantų tarpe.
Fakultetų partinėse organizacijose Komunistai pajėgūs spręsti SUDĖTINGUS UŽDAVINIUS yvenimas isparčiai žengia įį priekį. priekį. Kiek žengia viena rlinno diena ntirf pareikalau Vlann ja Iš mūsų naujų jėgų, naujų minčių. Ir jei šiandien dirba me gerai, tai rytoj — gyve nimas reikalauja — dirbti dar geriau. Tokią mintį kėlė ir ekonomikos mokslų, fakulteto komunistai ataskaifiniame-rlnkiminiame susirinkime. Fakulteto partinė organiza cija, kaip buvo kalbėta ata skaitiniame pranešime, visą laiką ieškojo naujų priemonių pagyvinti fakulteto visuome ninį gyvenimą, pagerinti mo kymo ir auklėjimo procesą. Ir pastangos, reikia pasakyti, bu vo vaisingos: sustiprėjo akade minė drausmė, padidėjo stu dentų mokslo pažangumas. Dėstytojai nuolat gerina pa skaitų kokybę, kelia reikala vimus studentams egzaminų
G
metu. Tačiau, fakulteto prodekano A. Vengrio nuomone, tuos reikalavimus būtų gali ma dar gerokai kilstelėti. Šiais mokslo metais fakulte to studentai daug kartų susi tikinėjo su įvairių gamyklų darbininkais, lankėsi respub likos kolūkiuose. Tai padėjo jaunimui gerai pažinti gyve nimą, stiprino draugystę, ugdė marksistinę studentijos pasau lėžiūrą. Dėstytojai, pagal ga limybes, irgi buvo aktyvūs vi suomeniniame gyvenime. kartinis biuras savo posė džiuose nuolat domėjosi fa kulteto gyvenimu, pradedant studentų užsiėmimais fakulte te ir baigiant bendrabučiais, tačiau stipresnės kontrolės dar trūko. Ir partinio biuro sek retorius A. Mltrikas ataskaiti niame pranešime, ir kalbėję komunistai mažiau rodė parti-
Daugiau bendrauti su studentais Tokias ir panašias mintis kėlė IFF partiniame ataskaitiniame susirinkime, išklausę sekretoriaus drn. K. Simaškos pranešimą, diskusijose dalyvavę komunistai. Dėstytojai daugiau turėtų lankytis bendrabučiuose, bendrauti su studentais jų poilsio metu. — Mums ypatingai reikalingas vyresnysis draugas grupėse,— kalbėjo studentas komunistas Mackevičius. — Kai kuriose gru pėse komjaunimo darbas buvo neįdomus, grupės neaugo. To nėra, kur pastoviai grupės darbu domisi prie grupių priskirti dėstytojai, laiku pataria, perspėja. Ne tik atskiri dėstytojai, bet ir kolektyvai — kai kurios ka tedros — per mažai bendrauja su savo specialybės studentais. Tokias kritines pastabas išreiškė dėstytoja S. Lisenkaitė. Dau giausia remdamasi savo katedros (lietuvių literatūros) darbu, iš reiškė mintį, kad katedros su studentais labiau bendrautų kaip moksliniai kolektyvai. Katedros nariai periodiškai turėtų daryti pranešimus, kad studentai žinotų savo specialybės bendrą mokslo kryptį, Jaustų, kokį indėlį jie patys galėtų įnešti j sprendžiamas problemas. Katedros jokiu būdu neturėtų apsiriboti tuo, kad auklėjamasis darbas butų vedamas vien per būrelius. Tai apsun kina mokslinių būrelių darbą organizacine dalimi, ir, be to, bū reliai neapima visų studentų. Katedros turėtų geriau apgalvoti auklėjamojo darbo planus, kad nesikartotų su komjaunimo pra vedamomis priemonėmis ir juo labiau, kad jos nebūtų panašios, pavyzdžiui, pirmame ir ketvirtame kurse. Kiekviename kurse turtėų būti sprendžiamos kitos problemoš, atsižvelgiant į stu dentų išaugimą. Dėstytojams reikėtų labiau toleruoti studentų savarankiškumą, kritines pastabas vienu ar kitu mokslo ar gy venimo iškeltu klausimu. Ypač glaudžiai bendradarbiauti turėtų savo specialybės dėstytojai ir studentai komunistai. Tokį bend radarbiavimą užtikrintų partinių grupių prie katedrų sudarymas: Vis dar per mažai fakultete domimasi vakarinių grupių stu dentų mokslu, auklėjimu ir jų buitinėmis sąlygomis. Šią mintį akcentavo drg. V. Kostelnickis. Fakultetas, ir visų pirma, visuo meninės organizacijos, turėtų labiau domėtis, kur ir ką dirba vakarinių grupių studentai, kokias sąlygas jiems sudaro gamyk los, ar jie ten įgyja kokią nors specialybę. Kaip fakultete studijuoja TSKP XXII suvažiavimo medžiagą dėstytojai ir studentai, nagrinėjo komunistai J. Andriušaitytė ir R. Mironas. Didelį susirūpinimą dėstytojai Andriušaitytei kelia kai kurios diplomantų drupės, o ypač žurnalistai. Fakulteto moksliniam gyvenimui, pasiekimams ir ypač trū kumams savo pasisakymą paskyrė drg. N. Mitropolskaja. Rimtas priekaištas partinei organizacijai, kad ji per mažai domisi mokslinio darbo planavimo klausimais ir per mažai kantroliuoja šių planų vykdymą. Apie kontrolės stoką iš partinės orga nizacijos pusės, kalbėjo ir fakuteto dekanas A. Bendžius. Organizaciniais, drausmės ir kitais klausimais kalbėjo draugai J. Rozga, V. Dėnas ir kiti. Išrinktas naujas partinis biuras. „Taryb. stud.“ inf.
ACIU, Staigus pasikeitimai gyve nimo ritme, tur būt, visada sukelia netikrumą ir būkštavimus. Prisipažinsime, nelabai ramu ,,ant dūšios“ buvo ir mums, dviems senojo mūsų Universiteto auklėtiniams, ka da beveik prieš trejus metus Vilniaus stotyje sėdome į trau kinį ir pajudėjome į Minską, į aspirantūrą Baltarusijos Valstybiniame V. Lenino var do universitete. Mus jaudino, ar pakankamai mes pasiruo šę naujai specialybei (mes abu pasukome nauja kryptimi), kokias gausime temas, kokios bus darbo sąlygos, kaip, pa galiau, pritapsime prie visiš kai nežinomo kolektyvo. Visi tie būkštavlmai, mūsų laimei, pasirodė be pagrindo. Visi, su kuo mums iš pat pir mų dienų teko susidurti, o ypatingai aspirantūros sky riaus vedėja N. Protasevič. priėmė mus nuoširdžiai ir draugiškai, padėjo greit su tvarkyti visus formalumus ir. negaištant laiko, pilnu tempu įsijungti į darbą.
1962 m. birželio 9 d.
tlnį laikotarpį mažai tenuveik ta. Tiesa, ekonomistai dažnai skaito paskaitas visuomenei, bet jų tematika, kaip buvo kalbėta susirinkime, turėtų bū ti daug kartų platesnė. Atsa kydamas į šį komunistų prie kaištą, partinio biuro sekreto rius daugiausia rėmėsi studen tų darbo stovyklomis ir, apla mai, fakulteto ruošiamais spe cialistais, kasmet įsijungian čiais į respublikos liaudies ūkį. Žinoma, fakultetas yra pa grindinė respublikos ekonomis tų kalvė, bet juk taip ir turi būti! O kalbėjusieji labai tei singai kėlė klausimus, liečian čius viso fakulteto dėstytojų darbą už Universiteto ribų. Tiesa, fakulteto komjaunimo organizacija su žemdirbiais palaiko ryšius. Tik reikia juos dar labiau plėsti. Ir partinė organizacija turėtų daugiau domėtis. O kad šis darbas ypač svarbus ir neatidėlioti nas, nurodė komunistai V. Simonavičius, C. Ladukas. Kaip matėme, ekonomikos mokslų fakulteto partinė orga nizacija savo ataskaitiniamerinkiminiame susirinkime turė jo labai rimtą pokalbį. Per žvelgė savo pasiekimus, atvi rai kėlė nesklandumus darbe. Ir reikia pasakyti, kad fakul teto komunistai yra pajėgūs spręsti pačias svarbiausias studentijos auklėjimo bei mokymo problemas. Ir kad to jie imsis dar karščiau ro do susirinkime priimtas konk retus nutarimus, kurį naujas fakulteto partinis biuras jau pradėjo vykdyti. V. SIDAKAS
nės organizacijos laimėjimus, bet daugiau kėlė trūkumus. Ir tai teisinga, nes dar daug už mojų liko neįgyvendinta, daug vertingų minčių neįdiegta fa kulteto gyvenime. Pavyzdžiui, kaip buvo, taip ir tebėra spra gos mokymo ir auklėjimo pro cese: per didelis savaitinis krūvis studentams, nepakanka mas savarankiškas darbas, blo gas bendrųjų paskaitų lanko mumas. Jau seniai žadama su aktyvinti katedrų metodinį darbą, bet kol kas judama la bai lėtai. Nėra sklandus ir mokslinis-tiriamasis darbas, nes katedrose kiekvienas dirba individualiai, nėra bendrų pla nų. O pagyvėjimas šiame dar bo bare tikrai jaučiamas, ir jis nuolat kyla. To reikalauja ir naujoji partijos P _ rograma. Šias mintis iškėlę komunlstai J. l'Iaiminas, A. Vengrys, A. Mačiulis nurodė, kad taip pat negalima pamiršti ir to lesnės ekonomikos mokslo atei ties. Juk po dvejų—trejų me tų ekonomistų profilis žymiai išsiplės, bus naujos speciali zacijos, vadinasi, reikia tam ruoštis, kelti kvalifikaciją, do mėtis naujomis, jau dabar užsimezgusiomis ekonomikos ša komis. Ir mokslinis-tiriamasis darbas pasuks nauja kryptimi. Tam reikia ruošti jaunus spe cialistus, įsiliejusius į fakulte to dėstytojų būrį. Jiems turė tų būti pasiūlomos aktualios mokslinių darbų temos, ir svarbiausia — kompleksuotos. Gal būt dėl to, kaip pažy Dabartiniu metu veikia mark mėjo komunistai J. Tamošiū sizmo-leninizmo suruoš nas ir M. Ragevičius, paaiški ta įdomi parodakabineto „Pirmykščio nama ir silpnoka fakulteto žmogaus gyvenimas“, kurioje, re dėstytojų parama respublikos miantis archeologiniais kasinėji žmonių kaulų radiniais, liaudies ūkiui, mūsų žemdir mais, pavaizduota australopitekų dau biams. Juk, pavyzdžiui, gali giau kaip prieš 900.000—500.000 ma surengti periferijoje įvai metų gyvenusių Pietų Afrikoje, — šiuolaikinių žmo rias mokslines konferencijas, smantropų pirmtakų Kinijoje, neandarpravesti kolūkių apskaitos nių taliečių, pitekantropų, vėlyvojo tvarkymą. Tačiau per ataskai paleolito, naujojo akmens am-
įvykęs teisės fakulteto par tinės organizacijos ataskaiti nis-rinkiminls susirinkimas pa skyrė savo darbą pasiektiems laimėjimams apibendrinti, naujiems uždaviniams užsi brėžti. Pasigirti teisininkai turi kuo. Fakulteto komunistų pastangomis pašalintas pa skaitų. ypač įžanginių, dublia vimas, aptarti ir patobulinti mokymo planai, įdiegiamas studentų ruošimasis pagal in dividualius planus. Per ata skaitinį laikotarpį pagerėjo drausmė, sumažėjo paskaitų praleidinėjimas. Taip antai, vien tik 1961 m. rudens se mestre paskaitų buvo praleis ta 27% mažiau, negu per atitinkamą 1960 m. laikotar pįFakulteto partinis biuras iš samiai išnagrinėjo visuomeni nių mokslų studijavimo, prak tikos pagerinimo klausimus. Visos šios priemonės padarė didelės įtakos fakulteto gyve nimui, tačiau, nežiūrint į tai, partinės organizacijos veik loje pasitaikė ir trūkumų. Su praleidinėtojais ir drausmės laužytojais partinis biuras kovojo beveik tik vienos aka deminės komisijos rankomis, todėl dar ir dabar tuščiai su gaištamas laikas yra gana di delis. Per rudens semestrą kiekvienas studentas viduti
APLANKYKITE
Gruporgas atsiskaito
Gamtos mokslų fakultete tą“, „Eglė žalčių karalienė“.! vyksta komjaunimo ataskaitiKeturi kurso draugai buvo( niai-rinkiminial susirinkimai nekomjaunuolial. Dabar visasj grupėse. Neseniai prieš kurso kursas VLKJS nariai. ( Tačiau pasitaikė dar ir trū-i draugus atsiskaitė A. Kirkaikūmų. Per mažai grupė do-i tė (I geografijos). Per ataskaitinį laikotarpį mėjosi mokymo klausimais.! buvo eilė susirinkimų tokio Tik todėl Vaškelis, Kuzmins-! mis temomis: „Kaip ruoštis kas ir Koženiauskas paliko1 1 sesijai“, „Ateities žmogus“, Universitetą. K. TURONIS „Žmogus žmogui — bičiulis, draugas“ ir kt., kolektyviai Jaunųjų žurnalistų mokyklos’ klausytojas Disertacinių darbų temas ėjo į teatrą, žiūrėjo „Hamlemes gavome labai aktualias ir įdomias, o vadovauti joms su tiko geriausi atitinkamų daly Mokslinės ateistinės pa kiau krikščionišką moralę kų specialistai. Baltarusijos saulėžiūros procesas kar esant gana patrauklia ir MA akademikas prof. B. Jetais būna gana sudėtingas niekam žalos nedarančia. rofejevas vadovauja Z. MaTačiau palaipsniui pats nelengvas, todėl čia čionio darbui. x ir gyvenimas, norėčiau pasidalinti kai Universiteto kuriomis mintimis apie visuomeninių mokslų stu savo asmenišką gyvenimo dijos vertė suabejoti reli. kelią, kurios, gal būt, su domins ir kitus. Man teko Ryšium su elektroninių gan ilgą laiką Išbūti re skaičiavimo mašinų panaudo liginių prietarų nelaisvėje. jimu ypatingai aktualiu tam Kokios buvo to priežas pa matematinių metodų kon ♦ tys? Manau, kad nesukly vergencijos klausimas. Šioje siu pasakęs, jog didelę srityje, vadovaujant Baltaru įtaką čia turėjo šeima, nuo sijos TSR MA akademikui pat mažens į galvą kala pro?. V. Krylovui, dirba aspi mos religinės tiesos. Jų rantas I. Uždavinys. poveikis yra toks, kad Labai greitai užsimezgė ir teigdamos, jog pasaulyje mūsų kontaktai su minskieviskas sukurta dievo iš čiais studentais bei aspiran anksto ir galutinai, jos tais. Aplamai, minskiečiai la pratina žmogų nekritiškai bai paprasti, draugiški, labai žiūrėti į supančią tikrovę, ginių tiesų „nesugriaunadomisi mūsų respublikos ir priimti tą pasaulį, koks jis mumu“. Ruošdamasis se ypatingai studentų gyvenimu. yra, su visomis jo blogy pradėjau skaity. Gal būt, todėl mes visada jau bėmis ir trūkumais, t. y. minarams ti marksizmo-leninizmo kla tėmės tarp draugų ir- nepaju įteigia pasyvų požiūrį į sikus. Jie atskleidė man tome, kaip prabėgo tie treji gyvenimą, į jame vykstan tai, ko anksčiau nesupra metai Minske. čią nuolatinę kova. Tai tau — svarbiausia tai, kad buvo viena iš priežasčių, Mūsų aspirantūros laikas dėl kurių aš ilgą laiką gi pasaulis egzistuoja ne dė. baigiasi, ir nors su draugais liau nesusimąsčiau apie ka kokios nors aukščiau skirtis liūdnoka, mes žinome, tikrąjį religijos santyki su siosios būtybės — dievo, kad bendrame darbe gimusiai gyvenimu, apie jos vaid bet dėka savęs paties. Su draugystei ne kliūtis laikas menį mūsų dienomis, nors pratau, kad pati materija, ir nuotolis. kai kurių abejonių jau tu jos vystymosi dėsniai suda. I. UŽDAVINYS, rėjau mokyklos suole. Net ro pagrindą visokiai gy Z. MACIONIS jau būdamas Universiteto vybei, ir čia nereikia jo Baltarusijos V. Lenino v. pirmuosiuose kursuose lai- kių antgamtinių jėgų Jsi. Valstybinio Universiteto aspirantai
DRAUGAI!
Derinkime mokym ir au įdėjimą
| i
I <► i
I Io Ii
i
* I ♦ i I *
žiaus žmonių buitis, menas, maęiškos apeigos, laidojimas, Prie parodos stendų visuomet rasi dauųiau ar mažiau studentų. — Džiaugiesi, kad darbas ne nueina veltui, kad studentai do misi eksponuojama medžiaga, — kalba drg. Krenevičienė, mark sizmo-leninizmo kabineto darbuo toja. — Ir anksčiau paruošta pa rodėle „j komunistinę ekonomi ką — į šviesią ateitį!“ studentai gyvai domėjosi. Keletas iš jų pa rodos medžiagą panaudojo savo diplominiuose darbuose. Prie studentų bendrosios skai tyklos yra net dvi Universiteto suruoštos mokslinės bibliotekos parodėlės. Vienoje — „Lenininės oremijos laureatai“ — bendrais bruožais pavaizduotas E. Mieželaičio, K. čiukovskio, P. Brovkos kūrybinis kelias, Čia pateikiami minėtų rašytojų originalūs kūriniai bei vertimai, o taip pat straipsniai apie jų kūrybą. Antra parodėlė paskirta 20-ciai metu nuo dailininko M. Nesterovo mirties paminėti. M. Nesterovas (1862 —1942) pratęsdamas ge riausias 19 a. realistines portre tų tradicijas sukūrė neprilygs tamus tarybinio portreto pavyz džius, kurių geriausi atspindi kūrybinius tarybinių žmonių sie kimus ir polėkius.
kišimo. Dialektinio ir isto rinio materializmo paskai tos, įdomiai skaitomos, verste vertė galvoti, atsa kydavo Į vieną po kito iš kilusius klausimus ir davė galimybę susidaryti vienin-
PABĖGIMAS IS NELAISVĖS gą ir visapusišką pasaulio vaizdą. Pagaliau pati mū sų gyvenimo tikrovė kar tais veikia daug įtaigiau, negu bet kokios knygos. Pirmųjų kosmonautų skri dimai sudavė smūgi reli gijos atstovų naiviems tvir tinimams apie „dangų“, „rojų“ ir kt. Nei J. Gagarinas, nei G. Titovas nėra. Jo dievo, neras, matyt, jo ir sekantys kosmonau tai, kad ir kaip aukštai jie bekiltų. Kas link krikš čioniškos moralės, supra.
nlškai praleido po 12,2 v paskaitų. Vis dar „neįsis buoja“ ateistai. Kame gi šių trūkumų prj žastis? Į šį klausimą ryši atsakymą pateikė komunij pasisakymai, o iš dalies pats sekretoriaus V. Nekra pranešimas. — Mūsų fakultete dide niąją besimokančių dalį sud ro neakivaizdininkai, todėl visapusiškas jų paruošiu turėtų mus jaudinti, — sal drg V. Nekrašas. Nors su<| tingesnėms darbo formina rimtesnių laimėjimų pasie nepavyko. — Reikėtų palaikyti ryši su įstaigomis, kuriose moli si mūsų neakivaizdininki nenutraukti santykių su tu •gūsiais fakultetą, — pareisi dalyvavęs diskusijoje yj dėstytojas A. Liakas. — Mes atsakingi ne tik teikiamas studentams žinii bet ir už tai, kaip jie dirt mokydamiesi arba baį mokslą. Mes atsakingi ti pat už jų garbę bei sąžii todėl auklėjamojo povei! pritaikymas kūrybiškam žii perteikimui yra rimčiau: kiekvieno dėstytojo-komun to pareiga. Drg. A. Liakas ir visa e kitų pasisakiusiųjų kritiki tokią padėtį, kada „derinai mokslinė paskaita ir. . kiai. — Labai daūg naudos a lėjant jaunimą internacio line dvasia davė kny „Mirties nuosprendis“ a[ rimas, — kalbėjo komuni R. Caika. — į aptarimą kviesti įvairių tautybių stovai papasakojo daug jai nančių pavyzdžių apie br< kąją^TSRS tautų draugys Auklėjimo ir mokymo d nimas buvo taip pat ir I kalbėjusiųjų dėmesio obje, 1 k. studentas komuni V. Jasilionis pabrėžė, būtina ryžtingiau leisti dentams dirbti pagal ind dualius planus. Pasisakiusiųjų S. Vans čiaus, A. Bulotos kalbose nuskambėjo įsitikinimas, naujai kūrybiškai organizi auklėjimą bei mokymą gal ir reikia. Nuolatinis mokc jo-auklėjamojo proceso reo nizavimas. sutinkamai su venimo keliamais uždavin lankstesnis detalizavimai komunistinis vykdymas p; teisininkams pasiekti dar dėsnių. laimėjimų. J. RAKAUSKAS
tau, kad ją vertinti reikia ne abstrakčiai, kaip tani tikrų, kartais labai gražių, tiesų rinkinį, bet pagal jos konkretų vaidmenį vi suomenėje. Buržuazinėje visuomenėje ji tarnauja tik išnaudotojams, siekda. ma padaryti juos klusnius ir nuolankius, todėl nepri imtina mums, tarybiniams žmonėms. Jeigu žmonės tikrai manytų, kad viskas priklauso nuo dievo, jie turėtų atmesti bet kokia žmogaus praktinę veiklą, jo kovą už gyvenimo pa gerinimą, už komunizmo sukūrimą, jie turėtų atsi sakyti nuo mokslo ir tech nikos. Tuo tarpu mes pui kiai žinome, kad socializ mas iškovotas mūsų šalyje pačių žmonių aktyvios, są moningos veiklos dėka Štai kodėl mokslinė-ateisti nė pasaulėžiūra yra vieniu telė teisinga tarybinio žme gaus, ypač jauno specialis to, pasaulėžiūra, prie kuvėliau ar anksčiau, rios bet neišvengiamai, prieina ma. G. Kirvaitis IFF V k. stud.
Konkurso nuostatai Mes ąyvename tuo metu, kai visos jėgos, visa tarybinės liaudies energija ir entuziaz mas skiriamas komunizmo sukūrimui mūsų šalyje. Partija iškilmingai pareiškė: „Dabar tinė tarybinių žmonių karta gyvens komuniz mo sąlygomis“. Todėl mūsų kartai nėra di desnės laimės, didesnio džiaugsmo, kaip savo konkrečiu darbu prisidėti prie šių užda vinių įgyvendinimo. Jau šeštą kartą respublikos kolūkiuose su plevėsuos studentų darbo stovyklų vėliavos. Šios stovyklos — tai komunistinio darbo ži diniai, tačiau ir jie turi tapti ir naujo žmo gaus formavimosi, komunizmo statytojo mo ralinio kodekso puoselėjimo ir įdiegimo gy venime židiniais. VVU komjaunimo komitetas ir studentų profkomitetas skelbia 1962 m. konkursą, skirtą išaiškinti geriausiai pamainai, pakelti darbo stovyklų vaidmenį komunistiškai auk lėjant studentiją, skatinti studentų iniciatyvą, ieškant naujų darbo formų su kolūkinio kai mo jaunimu. Premijuojamos trys geriausiai pasirodžiu sios pamainos. Joms bus suteikiama teisė su rengti koncertą darbo stovyklų tematika va kare, skirtame komunistinio darbo vasarai. KONKURSO REIKALAVIMAI
JL j(
30
Pamaina, dalyvaujanti konkurse pagrindi niu savo uždaviniu laiko — gerai organizuoti gamybinį darbą, atlikti visus darbus pagal sutartį su kolūkiu, vystyti ir plėsti politinįauklėjamąjį, kultūrinį-masinį darbą kolūkie čių tarpe. Ypač atkreipti dėmesį į . TSKP XXII suvažiavimo medžiagos propagavimą, darbe ir gyvenime vadovautis komunizmo sta tytojo moralinio kodekso reikalavimais, pa dėti kolūkiniam jaunimui vykdyti VLKJS XIV suvažiavimo iškeltus uždavinius.
Pamainai, dalyvaujančiai konkurse, patar tina organizuoti šias priemones: 1. Skaityti paskaitas; 2. Rengti tematinius vakarus; 3. Organizuoti sportines varžybas; * 4. Ruošti bendrus pamainos ir kolūkio komjaunuolių susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi komunistinės moralės, etikos klau simai; 5. Organizuoti reidus po kolūkį su vietos jaunimu dėl tvarkos, švaros, gamtos apsau gos, skirtus kovai su naminės degtinės ga myba; 6. Leisti sienlaikraščius, žaibo lapelius dar bo stovyklose, kolūkiuose; 7. Ruošti stendus apie pamainos darbą * ‘ ir poilsį; 8. Ruošti paskaitas, remiantis vietos medžiaga; 9. Steigti ateistinius būrelius, Liaudies draugovės būrius; 10. Organizuoti moksleivių-padėjėjų briga das prie stovyklų; 11. Apipavidalinti darbo stovyklos vietą; 12. Vesti pamainos albumą-dfenorasų. Pamainos atliktą darbą rubliais apskaičiuo ja stovyklos inžinierius ir kolūkio atstovas su pamainos viršininku. Kiekviena pamaina Universiteto komjaunimo komitetui pristato ataskaitą, patvirtintą kolūkio valdybos. įpareigojaFakultetų komjaunimo biurai mi taip pat organizuoti soclenktynes tarp fakulteto pamainų, ir 1962 m. rugsėjo mėn. savo fakultetuose surengti komunistinės studentų darbo vasaros parodas.
VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS, VVU STUDENTŲ PROFKOMITETAS
MUMS BASO
Gerbkime gražią vietą M. SUKACKO plakatas
Vingio parkas — puiki Ir nieko nuostabaus, bet daug laisvalaikio praleidimo vieta, kas nežino, kad parke negali grožio ir tyro oro vieta. Ir ma skinti, laužyti augalų — nenuostabu, kad kiekvienas tai saugoja ir mūsų valstybės vilnietis stengiasi čia praleis įstatymai. ti poilsio ir laisvalaikio va Universiteto gamtos apsau landas. Visada gausu čia ir gos draugija nutarė saugoti čiau komentuoti nereikia. Ta eilėraščių. Ir tai visus malo mūsų Universiteto studentų. parko augaliją. Praeitą sekčiau jis parodo daug. Paro niai nustebino. do, kad ši studentė niekuom Atrodo, kad toks reiškinys, nesidomi, visą laiką prasėdi kuomet vienos specialybės prie vadovėlių, nuolat „zub- žmonės veržiasi į kitą, nepa rlja“. Ir nors tai grubu, ta sitenkina vien tik savo pasau šu liu, savo interesais, vis daž čiau ją norisi .palyginti sausa, nieko nepasakančia niau ir dažniau pasitaiko mū schema. Metai, .kiti, ir iš to sų gyvenime. kios, gal ir stropios mergi Kaune užsibaigė pirmą kar vo 10—12 žmonių, tai būda Tai rodo Tarybų Sąjungos nos bus neblogas specialistas, Didvyrių J. Gagarino ir tą respublikoje surengtas reg vo „tikra šventė“. Pastoviai tačiau žmogaus nebus. O ir G. Titovo biografijos, sunkia bi turnyras, kuriame dalyva treniravosi ir kiek geriau ji, tur būt, niekados negalės atlečio J. Vlasovo apsakymai vo ir mūsų „Mokslo“ koman lankė treniruotes vos keletas pajausti tikro gyvenimo ir daugelis kitų pavyzdžių. da. Kaip žinome, mūsų koman sportininkų — „veteranai“ džiaugsmo. da sukovojo labai silpnai ir Sabonis J., Daivelis A., o taip Todėl kalbant apie ateitį, Štai dėl tokių žmonių, dėl užėmė paskutinę ketvirtą vie pat naujai priimtieji Juodaitis apie ateities žmogų — mums jų žalojamų gyvenimų mums tą. Kyla klausimas, kame V., Sevruk G. Ir kt. Visa tai. į tai ir reikia orientuotis. Vi ir reikia pergyventi, jaudin priežastys? Kodėl taip atsiti be abejo, negalėjo neatsiliepti tis. Ir visų pirma — fakulte sų pirma — tai žmogus! Žmo ko, kad dar palyginti jaunos, ir į mūsų žaidimą Kaune. Kaip tų komjaunimo komitetams! gus žinąs literatūrą, besido neseniai susiformavusios „Po kad teisingai kai kas iš žiūro Juk jie atsakingi už savo mintis visais technikos atsie- litechnikos“ ir „Bangos“ ko vų pastebėjo, pirmosiose var kimais, su plačiu interesų ra komjaunuolius! mandos nugalėjo jau šiokį žybose su „Politechnika“ mes Tačiau tame pačiame fa tu. tokį patyrimą turinčią mūsų pasirodėme kaip tikri „naujo Tie klausimai turi privers kultete yra ir kitų pavyzdžių. kai“. Ir iš tikrųjų ypač pir regbistų komandą. Štai neseniai „Jaunimo gre ti kiekvieną giliai'' susimąs Be abejo, priežasčių mūsų mąjį kėlinį mes žaidėme la tos“ išspausdino nemažą pluoš tyti. žaidimas nesėkmėms pateisinti būtų bai jau nedrąsiai, tą fizikos-matematikos fakul Kai PR. PETRAVIČIUS galima surasti labai daug, visiškai „nešikli javo“, teto studento Broniaus Kiškio ,,Politechnikos“ Bet bene svarbiausia iš jų — tuo tarpu tai sportinės drausmės ir su sportininkai buvo gerai susi ja susijusių pilnų, kruopščių žaidę, gerai valdė kamuolį ir ir darbingų treniruočių stoka. žinojo savo vietas bei parėiTaip lankant treniruotes, kaip gas. Kita labai svarbi priežas jas lankė regbistai, apie ge IESA, šią pavardę aš išgalvojau. Išgalvojau, neno. rus rezultatus nė nesvajok. tis — tai pernelyg jau mažas rėdamas „demaskuoti“, savo pažįstamo. Bet toks Viena pilna komanda suside regbi entuziastų skaičius Vil studentas yra. Ir jis, aišku, supras, kad rašoma apie da iš 15 žmonių, o juk pas niuje. Jeigu štai Kaune jau mus, jeigu į treniruotę ateida- yra net trys pajėgūs regblstų Universitete studijuoja jau ne pirmi metai. Jis chemi kas, o aš — filologas. Mes pažįstami nuo seniai — dar vi durinėje mokykloje .sėdėjome viename suole. Jis domėjosi techniškais mokslais^ o į meną bei literatūrą nekreipė dė mesio. Sis jo keistas nusistatymas peraugo net į asketiz mą. Jis, pavyzdžiui, didžiuodavosi, kad ugdydamas valią ga li ištisus metus nenueiti į kino filmą, koncertą. Mokykloje manėme, kad tai tik „vaikiškas žaidimas“. j Tačiau neseniai teko su juo kalbėtis bendrabutyje. Aš jį pavadinau nueiti Į teatrą pažiūrėti „Tai buvo Irkutske“; — Nesidomiu tokiais niekais! — atšovė jis. laiko gaišinimas. — Tu nelankai teatrų? — paklausiau aš. — Nei karto nebuvau, — išdidžiai atrėžė jis. ' Vz matai, gyvenu neblogiau kaip ir kiti. Tiesa, J. Petryla sportuoja, mokosi vidutiniškai, sva joja apie mokslininko darbą (žinoma, jei Jis sugeba sva fe && joti). Tačiau, man atrodo kad to nepakanka. Ir aš klau & ' siu savęs: „Kas bus su juo? Koks iš Jo išaugs specialistas?“ Bet čia ne tik J. Petrylos klausimas. Mane jaudina ir tai, kad studentiškuose spektakliuose mūsų teatruose būna daug tuščių vietų, kad nemaža dalis studentų, nematę ge riausių spektaklių, būna reti svečiai dailės parodose, mu ziejuose. Nežinau, gal būt, aš klystu: į tai galite atsa Žaluma kviečia keliauti. .. kyti jūs, draugai. J- Andrušonis
Visų pirma-žmogus
KĄ PARODĖ REGBI TURNYRAS?
Diskusija neapribota, todėl norisi paliesti mane jaudinan čius klausimus. Dažnai pas mus sakoma: ..Visų pirma žiūrėk savo spe cialybės! Ko tu lendi visur?“ Arba: „Į universitetą įstojai ne tam kad dirbtum visuome ninį darbą. Žiūrėk, iš ko duo ną valgai“. Tokią mintį kar tais skiepija ir kai kurie dėstytojai. Iš vienos pusės jie teisūs, tačiau iš kitos? . . Ar tik nėra čia ASMENYBĖS SKURDINIMAS, APRIBOJI MAS, STENGIMASIS ĮS PRAUSTI Į AMATININKO RĖMUS?!. Žinoma, tai nelie čia visų studentų. Tačiau vie netai pasitaiko. Ir man atro do, kad apie tuos vienetus verta kalbėti, nes tiems vie netams DUOTAS TIK VIE NAS GYVENIMAS IR JĮ NEVALIA ŽALOTI. Štai pavyzdžiai. Į komjau nimą priimama FMF studentė J. K. Ji mokosi gerai. Tre jetų neturėjo. Ko daugiau reikia? Belieka tik džiaugtis! Bet štai klausimas: — Ką jūs žinote iš Tarybų Lietuvos komjaunuolių Tary bų Sąjungos Didvyrių? Mergina ilgai galvoja. Paskui nedrąsiai atsako. ' — Petras Cvirka (?!!) Anekdotiška, tiesa? Bet tai faktas. O štai ir kitas klausimas: — Kokie Tarybų Lietuvos meno atstovai pristatyti ap dovanojimui Lenino premija? Deja, atsakymo sulaukti nepavyko. Atrodo, kad šio fakto pla
Kas bus su J. Petryla?
T
R OR
tl L
madienĮ buvo suorganizuotas pirmas reidas. Iš daug ko te ko atimti žalumynus ir aiškin ti, kad laužyti parko augaliją negalima. Kartu norisi per spėti ir mūsų Universiteto studentus, ypač mergaites, kad nebūtų tokiais gamtos ,,my lėtojais“, kai, jiems praėjus, lieka nuogos dekoratyvinių augalų šakos, krūvos popierių. P. Stankevičius
SPORTAS kolektyvai, tai pas mus, VI1-. niuje, dar tik viena komanda, Be to, ir ta pati labai jau „skysta“ besitreniruojančių skaičiumi. O juk tai turi labai didelės reikšmės, Kodėl, sakysime, kauniečiai žaidžia už mus žymiai techniškiau, brandžiau? Todėl, kad Kaune, kaip'mlnėjau, jau yra susikū rusios kelios komandos, kurios gali ne tik kad bendrai treni ruotis, bet ir kas savaitę ar dvi rengti draugiškas varžy bas, per tuos draugiškus su sitikimus ir sukuriamas bran dus, kolektyviškas žaidimas, kuris taip reikalingas regbiui. Deja, tas pas mus kol kas ne įmanomai Todėl telieka vie nintelis kelias — kiek galint labiau susirūpinti ir praplėsti vienintelį Vilniuje regbistų kolektyvą, t. y. mūsų koman dą, ir pasiekti, kad joje užsi iminėtų ne mažiau kaip 30 sportininkų. Ir kas svarbiau sia, į šį kolektyvą reikia su burti tokius entuziastus, kurie ne tik kad laikytų save regblstais, kokių pas mus šiuo mė. tu dar nemaža, bet ir nuo širdžiai, pastoviai dirbtų. Baigdamas kreipiuosi į Uni versiteto vyrus ir kviečiu jus, draugai, aktyviai įsijungti į šios tikrai puikios sporto ša kos populiarinimą. Pradėję kultivuoti šią šaką, jūs greit įsitikintumėt, kad regbi —tai nuostabus, drąsus ir tikrai vyriškas žaidimas! S. UMBRASAS
Universiteto regbi komandos kapitonas
birželio 9 d.
I
Kai su draugu atskubėjome 1 sustojimo aikštelę, autobusas, važiuojantis l Eišiškes, jau buvo pilnas. Vos Įlipus, nenoromis te ko Išsiskirti — jam palydovė pasiūlė praeiti Į priekį ir atsi sėsti. o aš atsisėdau prie pagy venusio
ATEITIS ŽMOGUJE (Apybraiža)
vyriškio.
kantriai kiekvienai bylai, reikia gerai apgalvoti kiekvieną žmo gaus žingsni, kad teisingai iš spruktum ginčą, nubaustum nu sikaltėlį. O kur dar kiti rūpes čiai? Rajone nėra patalpų teis mui, rūpi studijos, nori nenori galvoji dešimt kartų apie netei singai išspręstą bylą, neretai daug abejoji. . . O juk teisėjų visada mažiau nei bylų. . . Bet žmonės kartu su tavimi, Jie padeda suprasti. . . vis1 už vieną — vienas už visus! Kai visa tai apsvarstai ir ži nai, kad žmogus, nešantis ant savo pečių savanoriškai šią jam malonią, bet nelengvą naštą, nežino žodžio „sunku“, krūtinę
Autobusas nerte nėrė miškin ga lyguma. Sukosi aplink ža liuojantys miškai. vilnijančių šelmenų plotai, namai. Autobu se tyla. Matyt, visi štukoriai, ir mėgėjai daug kalbėti tą dieną sėdėjo namuose. Pagalvojęs, kad netrukus pamatysiu Justi nų, šyptelėjau ir pabandžiau Įsivaizduoti teismo posėdžių salę. Viskas atrodė man papras ta. Nedidelis, ne ypatingai iš raiškingų, bet gerų akių vyru kas Įeina tvirtu žingsniu, sėdasi už stalo ir pradeda procesą. Klauso, klausia, aiškinasi. Pro jo akis lyg kino juosta prabėga žmogaus gyvenimo dalis, liki mai. Viską reikia suprasti, pa nebūtų justi taip, kad niekas teisingai praleista, kad būtų posakis. .vertintas kiekvienas Nedviprasmiškai aišku, jog ma tų teismas pirmiausia auklėja žmogų. Bet kaip tai daryti, kaip kalbėti, kaip?.. „Kaip sako Įsta tymas!“ — atrėžia kartais užkie Tačiau to nepatėjęs juristas, Įstatymus kanka. Žinoti gerai be galo maža, Tai pajunta neretai jau patyrę teisėjai. Negalėjo Zo nepajusti ir Justinas. Juk jį leisėjauti Eišiškių rajone išrinko vos įpusėjus Universitetą.
Redakcija nieko nelaukia. Pava
dinimą straipsniui
—
ir Į die
nos šviesą.
Ne todėl, kad jis dirbtų be klaidų ir nesėkmių, aš pasakoju apie jį. Nes mūsų pasakojimai apie žmogų visada turi vieną tikslą — padėti augti, tvirtėti. . . Nes žmoguje mes norime maty ti ateitį. . . O mūsų ateičiai rei kalingi tvirti žmonės. . . Tokiu yra ir bus Eišiškių rajono Liau dies teisėjas Justinas Jaksebaga. K. LIPEIKA IV k. teisininkas
TRUMPI APSAKYMAI
STASYS LIPSKIS
MOT I N A
štai Ir Eišiškės. . . Justinas pa sitiko mus. ir mes patraukėm švarutėle mažiuko miestelio gat ve. Tada jis pasakojo apie viską: klaidas, nesėkmes ir, žinoma, pasisekimus.
teisėjui neDarbo jaunam trūksta. Reikia ruoštis daug ir ^Hiiiriiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii g
fNeakivaizdininkų. 7IHIIIIU
užlieja maloni šiluma. Toks Justinas atrodė man tą pavasario pavakarę. O ką jis pagalvojo šio pava sario vakarą. . . Tada, kai pa ėmė Į rankas 1962 m. kovo 16 d. ..Komjaunimo tiesos“ laikraš ti? ..Mes galvojome. .. — sukosi Justino Jaksebagos galvoje jau sufrazuotos mintys — kad tei sėjas. . . gavęs drg. J. Tamulevi čiūtės laiško nuorašą. . . matyt, jam nerūpi teisingumas. .. Jis nuolaidžiauja biurokratams. . .“ Justinas priekaištavo sau. Kam nesiima ryžtingesnių prie monių? Parašyta du reikalavi mai. bet ..Aušros“ kolūkio plr-
miuinkui teismo reikalavimai niekai. . . Apie tai nepagalvota, nevisiškai Ir žinota.. . Juk bylų daug, o teisėjas. . . Gi drg. J. Tamulevičiūtė žinojo viską ge riau. Bet kam jai rūpintis, jei pareiškimas teisme. . . Radus valandėlę laisvo laiko, geriau pabrėžti redakcijai. .. Ji para gins ir teismą, ir pirmininką.
į
Tavo vardas Motina. O mes, vaikai, Tave vadinome mama. Nes taip išmokome. Nes taip ištarėme pirmą kartą. Tavo vardas Motina. Tą vardą tu pirmąsik ištarei nuraudusi. O antrąsyk Tu tarei jį susijaudinusi. Pajutusi švelnią baimę — naujos gyvybės ženklą. Išdraikiusi plaukus. Atlapojusi krūtinę. Tu tarei jį mano tėvui. Ir nuo tada tą vardą tarei su pasidižiavimu. Ir nuo tada visi žmonės Tave vadino Motina. Musų gerąja Motina. Ištiesusią rankas į aušrą. į saulę. į laimę. O šiandien aš Tave užrūstinau, įžeidžiau. Tu neverkei. Neraudojai. Tik palingavai galvą ir tyliai ištarei: — Jei tu žinotum, jei tu prisimintum, kai aš glosčiau tavo švelnius plaukus. Aš žinau. Jei prisiminčiau... jei prisimin čiau. . . Aš matyčiau Tavo išbalusį, nuvargusį vėl-
dą. Tavo moteriškai švelniai ryžtingą laiky seną. Aš girdėčiau sužeistųjų dejavimus. Pasku tinius tėvo atodūsius. Aš jausčiau įkyrų medinio lopšio girgždė jimą. Baimę tų rūsčiųjų karo naktų. Aš matyčiau. . . Aš girdėčiau. . . Aš jausčiau. . . O gal ir gerai, kad aš šito nematau. Šito negirdžiu. Šito nejaučiu. Ir aš nenoriu šito matyti, girdėti, jausti. Aš Tave įžeidžiau. Aš lenkiuosi Tau. Mano Motina. Tu man atleisi. O, kad aš šito nematyčiau, kad šito negir dėčiau, kad aš šito nejausčiau. Tu apglėbsi savo rankomis žemę. Iškelsi ją. Ištiesi ją. saulę, laimę, taiką. Tu taip padarysi. Nes Tu — mano Motina. Mano bendraamžių Motina. Mūsų visų Motina.
TĖVAS
llllllllh.
Bronius KL1MASAUSKAS
Tik mūs jaunystės languose saulėtuose Gražiausiai žydi kiekviena gėlė. Tik garsiai skamba visose planetose, Kaip mes išmokom žygdarbius mylėt. Kasdien anksčiau atrodo rytas rangosi Ir pavėluoja saulė nusileist, Kai žymim laiką ne servizų žvangesiu, O nubristais į ateitį keliais...
Ne visi nutiesti keliai. Ne visos perbristos pelkės. Dar žemės krūtinėj giliai Nežinomi lobiai telkias.
Dar upių vanduo įnirtęs. Ir paslaptis girios saugo. Nerimu deganičos širdys \ Dar neištyrė daug ko. Ir tirpsta bemiegės naktys, Ir gintaru dienos laša.
Tu sugrįžti, tu visados grįžti kitokia Tokia, kokios dar nežinojau — Ir akys patamsėjusios, ir lūpos juokias Kitaip, ir juokas — ne abuojas.
Kažkas praskaidrino žodžius ir žvilgsnį — Išsiskyrimas? Ilgesys? — Sakyk, Kur buvo žengtas naujas žingsnis Ir baigėsi svyravimų riba sunki? —
Tu — kaip sūražemis: jį ilgai merkia lietus, Kol pasirodo želmesys liauni.
LV 08606
L. RUIKO nuotr
SŪNŪS Gaivios lietaus lašų srovelės nusidriekia apdulkėjusiu, įkaitusiu lango stiklu. I Lyja ramiai, be griaustinio. Be audros. Girdžiu, kaip mano buto šeimininkė tvarko indus virtu vėje. Tarsi matau jos gyslotas rankas, pravertą bedantę burną ir pražilusių plaukų kasą. — Kur padėjai mano kojines? — girdžiu jo balsą. Baisa jo, to žmogaus, kurio aš dar nepažįstu. Mačiau tik, kaip va kar jis skaldė malkas ir krovė jas tvarto pastogėje. — Tuojau, Petreli, tuojau, — sušlepsena senutės (kojos. Ir vėl tyla. Pykstu, kad siena tokia plona ir aš privalau viską girdėti, kas vyksta virtuvėje. — Greičiau duok kojines, — girdžiu jau daug piktesni balsą. — Ieškau, Petreli. Vėl tyla. Ramiai tebekrūpčioja lietus. — Tu, senbobe, nukišai kur nors, sudergei! Mauk šalin, susiieškosiu. Subilda kėdė. Nejaugi jis pastūmė senutę? — Jus visi tokie. Visada tokie. Rupūžės! Su triukšmu užsitrenkia durys. Petras išėjo. Kodėl aš tai girdėjau? Ir kodėl kambario sienos tokios plonos? Girgžteli durys ir tarpduryje aš pamatau senutę. Ji žiūri tiesiai Įį mane. Jos veidas tarsi užlietas pabalusiu vašku, ® plaukai, nevaržomi segtukų, išsidraikę, it gležnos žolės p< pirmojo griaustinio. — Girdėjai? Aš tyliu. — Ne visada jis toks. Kai kada geras, kai kada.. Vargšas, kontūzytas. .. — Karo laikai? — Ne, penkiasdešimtais tas buvo. Tada Petras kaimynus perspėjo, kad valdiškų lentų nevogtų. O tie, įsiutę, nubėgę į prokuratūrą, primelavo, kad Petras dainuškas prieš Sta liną dainuoja. Ten patikėjo. 10 metų nuteisė. Senutė patylėjo, atsikvėpė ir vėl tęsė: — Amnestavo. Bet vlstiek žmogaus jau nėr. Geria, mu šasi. — Muša ir jus? — Ne, — jos akys liūdnai nusišypso. — Tik pastumia kartais. — Kas jis jums, giminaitis? Senutė krūpteli, ir aš išsigąstu savo klausimo. Ji glosto skarelės kampus, vos-vos krutina lūpas ir žiūri tiesiai į mane. Į mano veidą, rankas. Jos žvilgsnis tyras ir ramus. Tarsi ka. tik gimusio kūdikio. — Kas jis? — atkartoja mano klausimą jos pilkšvos akys, ramiai mirksėdamos po antakiais. — Kas jis? — atkartoja mano klausimą lietus, pažerda mas perlinių permatomų kruopelių krūvą į langą. — Kas jis? — suvirpa senutės rankos. — Sūnus, mano sūnūs, — 'dar kartą krūpteli senutė, ir nusisuka į duris.
S
SS
ŠIANDIEN mirė mano tėvas. Dar jis kramtė duoną, tuš. tino arbatos stiklinę. Žvilg čiojo į mane ir švilpiniavo „Katiušą“. O dabar jo nėra. Jis mirė. Dabar kelius išsivedėm padangėmis Motina verkia. Brolis iš. Ir tikim: žemė visad laimę kals ėjo pas duobkasius. Ne tiems, kas saulę jai atimt rengiasi^ — Žiūrėk, sūnus never O kas lig saulės kia. —• kažkas rodo į mane Saulę ją iškels. pirštu. — Nemylėjo tėvo. . . Aš neverkiu. Negaliu. O jis Alfonsas BRIEDIS tėvą mylėjau. Nelepino manęs, buvo griežtas. Bet jis buvo tėvas. Pašėlęs gyvenimo taktas! Kažkuriame gyvenimo ma O laiko vis maža, maža. gistralės kilometre jis susilie jo su banditais. Jį ištrėmė. Vyniojas grąžtai į gylį, Su tėvu išvažiavome ir mes. Ekspresai švilpia į tolį. — Sibire jis meldėsi dievui. Kas žemę lyg motiną myli, Storėjo piniginė, prikimšta To laimė vaikšto pastoliais! suglamžytų rublių. Tėvas švil. piniuodavo „Katiušą“. Vaidi Tam baisiai vieno norėtųs: no nebylį. Buvo niūrus. Bet Darbymečio dulkes nuvalius, jis buvo tėvas. j veidą gimtos planetos Grįžome. Pradėjau mokytis. Pažvelgti iš Paukščių kelio! keikTėvas švilpiniuodavo, davo banditus. Vakarais klausėsi „Amerikos balso“, Mano sąsiuvinių nežiūrėdavo, Mėgo Robertas KETURAKIS būti apšepęs. Gyvenimo neskirstau į atkarpas. Gal todėl ir nežinau, Ir man dabar krist liūtimi norėtųs. kur prasidėjo ir kur baigėsi Kai Tu paniurus vakarais būni. . . riba tarp neapykantos ir mei lės tėvui. Suskambinčiau lankų stiklus, drumzles REDAKCINĖ KOLEGIJA Žinau tik tiek, kad jis man nuneščiau —, pasėjo neapykantos biauriai Per naktį rdsą krėstų žaluma. praeičiai grūdą. Grūdas išsi Ir net girdėtųsi: Vandenio girgžda naščiai, JAUNŲJŲ ŽURNALISTŲ MOKYKLOS tiesė, išleido dalgus. Aš iš ; Tokia tvyrotų ramuma. LANKYTOJŲ DĖMESIUI skleidžiau neapykantos lapus. „Tarybinio studento“ redakcija praneša, kad š. m. birže. Rytoj savo knygų spinte • Iio 14 d. 18 vai. įvyks antras jaunųjų žurnalistų mokyk- ; Ir pastebėčiau: vėlei lūpos juokias lėje suieškosiu paslėptą kom ; los užsiėmimas. Rinktis į „Tarybinio studento“ redakciją. ■ Ir akys patamsėję — ne abuojos. — jaunimo žankliuką. Tu visados, Tu visados sugrįžk kitokia, Taip pat bus priimami naujų narių pareiškimai. Šiandien mano tėvas mirė. *■■*■■*■*■* ‘^?.žiAAricr.rv-^xWi/iėėAč!n ~!A>v«*!Ač/»‘L'! i Tokia, kokios dar nežinojau. Ir ne vėjūkščiu beržo lapuos plakasi Kiekvienas mūsų įsuptas želmuo, — Subrendom mes sprogimuos ir atakose. Po obeliskais mokėmės rymot.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; Spausdinama LKP UK laikraščių ir •TAPHEMHHC CTyjlEHTAC»
(cCoBerrgHH cTynenT»).
žurnalų leidyklos spaustuvėje
OpraH BiiAbHioccKoro foc. YHHBepcHTeTa. »ud. r. Bhjilhioc, yji. yHMBepcHTera 3
Užs. Nr. 3446 I