TERVITAME SOPRU TARTU RIIKLIKUST ULIKOOLIST! lii
VISŲ SALIŲ proletarai, vienykjtesj
1
ŠIAME
numeryje:
scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1632 metai Europai buvo neramūs. Jau 30 metu vvko karas, kuriam buvo lemta tęstis dar 16 metu. Politiniai konfliktai. religiniai kivir čai, valdovu ambicijos, po mūšiu sekusios epidemijos, pasiglemžusios dešimtis tūks tančiu gvvvbiu. Tokioje ap linkoje atsitinka ivvkis. ku ris tuo metu gal ir ypatin gai nieko nesudomina. bet kuris vėliau tampa viena iš šiaurės Europos kultūros gai liu: švedu karalius Gustavas Ii Adolfas, vykdydamas savo mokytojo Lifliandiios general gubernatoriaus Johano Šiutės reikalavima, karinėje sto vykloje prie Niurnbergo pasi rašo isaka dėl universiteto isteigimo Tartu mieste (Academia Dorpatensis). kad „čia frvkštu mokslo šaltinis, iš kurio tesemtu kiekvienas, kas I ikrai nori užauginti mokslo vaisius", ir kur „kiekvienoje leistinoje sritvie, kaip teolo gijoje. iurisprudenciioie, me dicinoje, taip ir laisvuosiuo se menuose turi sužydėti mokslinė veikla”. Nuo to laiko prabėgo trys su puse amžiaus. Iš nedidelio nrofesoriu ir studentu skai čiumi pietinės švedu karalys tės provincijos universiteto išaugo šiandieninis Darbo Raudonosios Vėliavos ordino Tartu valstvbinis universite tas, viena iš pirmaujančiu šalies aukštuiu mokvklu. Audringa praeiti pergyve no senos universiteto sienos, io gyvenimas dažnai vvko sunkiomis politinėmis ir eko nominėmis sąlygomis, nersinindamas su socialiniu sukrė timu bei pakilimu, giliu so cialiniu permainų periodais. Peržvelgdami istorija, galim?, pastebėti, io? 3 su pus’e šimt mečius universitetas ištikimai Duoselėio aukštas švietimo, humanizmo, demokratijos ir socialinio progreso idėjas, turtino mokslini, dvasini bei kultūrini žmonijos lobyną. Formavosi ir tradicija, ta pusi vienu charakteringiausiu I artu universiteto bruožu internacionalizmas Visiškai suprantama, universitetas, jungiantis oro gresvvias ano meto asmeny bes, tano revoliucines min ties Estiioje lopšiu. Čia mo kėši jaunuoliai, glaudžiai -u siie su dekabristu judėjimu ir nritariantvs iam. Medici nos fakultete mokėsi ir Le nino brolis — Dmitrijus Ul ių novas. Šiandien j u svaio nė išsipildė, iš pagrindu pa sikeitė senasis, universitetas, kuriame iie mokėsi. Tais metais užsimezgė glaudūs rvšiai tarp Tartu universite to ir lietuviu tautos. 1802— 1918 metais čia mokėsi apie Pusantro tūkstančio studentu iš Lietuvos. Tarp iu buvo studentai, kurie persikėlė :
1982 m. gegužės 14
diena,
penktadienis
TVU rektorius prof. dr. ARNOLDAS KOPAS Tartu tuo metu, kai caro valdžia žiauriai persekiojo slaptas demokratines Vilniaus universiteto studentu drau gijas. Dauguma lietuviu stu dentu mokėsi Medicinos fa kultete. tarp iu žvmūs gydy tojai — mokslininkai P. Avi žonis. V. Kuzma, V. Lašas. Kai 1922 m. buvo atnaujinta Vilniaus universiteto veikla, čia pradėjo dėstyti 10 dėstvtoiu-mediku. kurie buvo stu dijavę Tartu universitete. Tartu studentai lietuviai dalyvavo revoliucinėje stu dentijos kovoje už nacionali ni savo tautos išvadavima. Jau praeito amžiaus oaskutinio dešimtmečio vidurvie buvo ikurta slapta Lietuvos studentu organizacija. 1907 m. išėjo’iš pogrindžio ..Stu dentu lietuviu draugija Dor pate" ir pradėjo veikla tarp Lietuvos gyventoju. Tartu universitete taip pat mokėsi revoliuciniai veikėjai K. Rim ša ir K. Požėla. Šiandien Tartu valstybi niame universitete dirba ir mokosi 11000 studentu, dės tvtoiu, moksliniu bendradar biu ir tarnautoju. Tarp iu — 13 TSRS ir ETSR šakiniu Mokslo akademijų nariu bei nariu-korespondentu, daugiau kaip 100 profesorių. 40 uni-
versiteto profesorių išrinkti užsienio moksliniu ištaigu bei akademiniu bendrijų nariais ir garbės nariais. TVU pa grindu buvo įkurtos ETSR Mokslu akademija (1946 m.) bei Estijos žemės ūkio aka demija (1951 m.). Universitete šiuo metu vra 9 fakultetai, kuriuose ren giami 26 specialybių ir 60 specializacijų studentai. Dau giau, kaip pusė studentu šiuo metu mokosi gerai ir labai gerai. Tartu universitetas — pa grindinė mokslo kadru, aukš tuiu mokvklu dėstvtoiu bei mokytoju, gvdvtoju. teisinin ku. respublikos kultūros ištaigu darbuotoju rengimo kalvė. Tik per 1944—1980 metus universitetas parengė daugiau kaip 25000 specia listu. t. v. daugiau, negu per visa ikitarvbini laikotarpi. Čia mokosi daugiau kaip 20 tautvbiu studentai. Universitete intensyviai ty rinėjamos ugro-finu kalbos (P Ariste), semiotikos (J. lot manas), filosofijos (J. Rebane). estetikos (L. Stolovičius), po litinės ekonomijos (M. Bronšteinas), teorinės fizikos ir reliatyvumo teorijos (Ch. Keresas. P. Kardas), kietojo kūno fizikos ir liuminescen-
ciios (K.-S. Rebane), matematikos (G. Vainiko), elektV. rochemiios (U. Palmas, Pastas), organinės chemijos (V. Palmas), augalu siste matikos ir ekologijos (Ch. Trasas. V. Madingas) sritvse ir kitur, Per 35 metus universitete apginta 1600 disertaciiu. Ypač didele reikšme turi nacionaliniu mokslu vysty mas universitete: estu kalbos (A Kaskas. Ch. Riatsepasi. estu literatūros (K. Muru. H, Pepas), archeologijos, ge ografijos, geologijos ir kt. Šie laimėjimai sudarė ge ras salynas vystytis universi tetui. kaip aukštajai mokyk lai. Aktyviai ruošiamasi įdieg ti naujus šiuolaikinės moky mo technologijos elementus. Atnaujinimo procesas remiasi kompleksiniais moksliniais aukštosios mokyklos ir ko munistinio auklėjimo proble mų tyrinėjimais, kuriuos vvkdo TVU, išvystytais komplek sinio vystymo planais. Mate rialinės bazės statvba bei perinimas atliekami, atsižvel giant i tolimesnes vvstvmo perspektyvas. Šiandien universitetas vra užmezgės glaudžius rvšius su Vilniaus universitetu, ku-
19—21 DIENOMIS VYKS TARTU
UNIVERSITETO
MOKSLO
DIENOS
MUSŲ ALMA MATER
Kaina 2 kap.
Nr. 17 (1196)
Apžvelgiant nueitą kelią
SlŲ METŲ GEGUŽĖS
rio šaunu 400 metu iubilie iu mes neseniai šventėme. Jubiliejiniais Vilniaus univer siteto metais buvo sudary ta bendradarbiavimo sutar tis tarp WU ir TVU moksli nio bei mokomoio-auklėiamoio darbo sritvse. Tokios sutartys sudarytos ir tarp dau gelio abieiu aukštuiu moGlaudūs kyklu fakultetu. rvšiai sujungė ekonomistus, istorikus. chemikus, fizikus. teisininkus ir kitu sričių atsto vus. Keičiamasi mokslo in formacija. dėstymo patyri mu. Daugelio Tartu moks lininku gynė savo disertaci jas Vilniaus universitete Aktyviai aptariami mokslo darbu rezultatai, anie ka by loja gausios recenzijos, apro bacijos. Dėstytojai ir studen tai aktyviai dalyvauja moks lo seminaruose, konferenci jose, kurias rengia mūsų aukštosios mokvklos. Šie rv šiai, be abeio. skatina nauju idėjų gimimą, mūsų pastan gų konsolidacija spręsti svar biausius uždavinius. TSRS 60-mečio ir Tartu uni versiteto 350 metu jubiliejaus proga norėčiau padėkoti Vil niaus universiteto kolektvvui už bendradarbiavima ir nuo širdžia draugyste, kuri sieja du seniausius mūsų šalies universitetus. Visu dėstytojo ir studentu vardu leiskite palinkėti t Junjs laimės. geros sveikatos ir nauju laimėjimu mokslo ir tarybinės aukšto sios mokvklos suklestėjimo vardan!
o
IK
SUSIPAŽINKITE: Gegužės 20 diena Teatro salėje koncertuos Tartu uni versiteto Kamerinis choras, vadovaujamas Titnu Janus ir Riho Leppoia. Tai vienas iš jauniausiu Tartu universiteto saviveik los kolektyvu, Įkurtas 1971 metais Estijos nusipelniusio kultūros veikėio Vaike Ulbopnu. Šiuo metu chore —36 dai nininkai — Įvairiu Universi teto fakultetu studentai ir absolventai. Choro repertuare tarybinės ir užsienio chorinės klasikos kūriniai, taip pat TSRS tau tu dainos. Kolektyvas daug koncer tuoj a — dainuota ne tik gim tinėje, bet ir Latvijoje, Lie tUvoje, Ukrainoje, Armėnijoje. Choras dažnas ne tik Tartu universiteto studentu švenčiu, bet ir „Gaudeamus" dalyvis. Ene PUNSEMP XXX
1945 m. balandis. Umaras Reidla surinko liaudies muzikos ir šokio mėgėjus. Padė jėjai buvo Esteras Prėnicas ir Elmaras Luhatsas. Taip buvo ikurta šoklu grupė. E. Luhatsas tapo liaudies instru mentu orkestro vadovu. Savąin sužibo nacionaliniai šo kiu kostiumai, ir ansamblis tapo populiaresnis, kai baletmeistere pradėto dirbti Cholie Mlkkel. nusipelniusi kul tūros veikėja. Ji vadovavo ansambliui nuo 1953 iki 1979 m. Pirmieji pasiekimai — aukso medalis tarprespubli kinėje apžiūroje. ..sidabras" sąjunginėje apžiūroje ir „bron za" VI Pasauliniame jaunimo Ir studentu festlvalvie. Už svarius nuopelnus ir meistriškumą ansambliui 1966 m. suteiktas nusipelniusio ETSR liaudies meno kolekty vo vardas, Ansamblvie — ' dainininkai ir muzikantai. Jie pasirodo vadovaujami — Maje Elfas, Ansamblio dalyviams plojo Vilniaus. Kauno, Rygos, Leningrado, Petrazovodsko. Uljanovsko. VDR, Čekoslovakijos. Suomijos žiū rovai. Tartu universitetas, šven čiantis 350 m. iubilieiu. tu ri 37 metus gyvuojanti liau dies meno ansambli — Tai brandus amžius me no kolektyvui, — sako an samblio meno vadovas, ETSR nusipelnęs meno veikėjas Hennas Tvvelas. Ansamblis koncertuos š. m. gegužės 20 d. 19 vai. Dldžioioie Auloie (Čiurlionio g. 21) Mielai kvlečlamel Reinas SIKAS, Tartu universiteto IH kurso žurnalistas
Pabiri Lietuvos ir Estijos timih aukštesnio išsilavinimo kultūrinio bendravimo fak ir besivertusiu daugiausia ko tai siekia Reformacijos lai legijos aptarnavimu. Kai kus. Kur kas nuoseklesni kurie jų (pvz., Aleksandras ir intensyvesni ryšiai užsimez Montautavičius. Mykolas Ivagė XVI a. pabaigoje tarp navičius) buvo gerai išmo Vilniaus ir Tartu mokvklū- Apie kultūrinius ryšius XVI—XVII amžiuje kė estu kalba. Didžiuli vaidmenį šiame bend Vilnius Estijoje garsus ir ravime vra atlikusi senoji Vil kaip vienos pirmųjų estiškų niaus akademija (universite se daug studentu vadina akademija: čia iie gyveno,’ knvgu spausdinimo vieta. mi 1 i v o n i e č i a i s (tarp mokėsi ar dėstė. Pvz., 1611— 1585 m. čia tas). buvo išleisti žvVilniaus akademija nuo kuriu vra ne tik latviu ir 1613 ir 1616 m Tartu ko maus XVI a. pedagogo ir vokiečiu, bet ir estu). Studen legijoje dėstė vilnietis Jonas pat savo įsteigimo (1579) ’ jėzuitu veikėjo Petro Kanibuvo viena svarbiausiu ir tu etninės priklausomybės nu Lenartavičius. ziiaus katekizmo Denki ver statymą trukdo ir iu pavar Savo ruožtu ir Tartu kolegi gausiausiai lankomu mokslo timai — i estu, latviu, lietudžių germanizavimas bei lojoje vra mokėsi nemaža lietu ištaigu visoje Rytu Europo ' viu. rusu ir vokiečiu kalbas vių. 1592 — 1600 m. tenykštė tvnizavimas sąrašuose. Be to. je. 1582 m. buvo įsteigta ir Kai kuriu šių vertimu parenakademijai pavaldi Vilniaus mūsų laikus pasiekė, toli gra ie retorikos klasėje studijavo’ girnas tiesiogiai susijęs su Adomas Bildukas. Jurgis Jur- Tartu vertėju seminaro veikPontifikalinė dvasinė seminari žu. ne visi sąrašai. Paskutiniajame XVI a. de gevičius. Steponas Valeniius.; la. 1585 m. vizituodamas ja. ruošusi dvasininkus taip vadinamajam Rvtu Europos šimtmetyje darbui i Estija Albertas Bielevičius. Jonas Tartu kolegija A. Posevinas Dževeckis. Florijonas Stanis buvo pasiusta ir nemaža kitu antrajam krikštui, Siekdami rašė, kad čia užtikęs 10 Gronskis ir kiti. Kai ku vertėju, kurie verte P. Ka sustiprinti savo itaka. iė- Vilniaus Pontifikalinės semi lovas rie Tartu kolegijos auklė narijos auklėtiniu, lietuviu zuitai steigė mokyklas ypač niziiaus katekizmą i rosu tose vietose, kur Reformaciįos ir lenku. Nemaža iu i Tar tiniai lietuviai vėliau tano ižv- kalbą; buvę verčiamos taip miais pedagogais, mokslinin tu kolegija buvo pasiusti stu sąjūdis buvo labiausiai apnio pat ir kitos knvgos. Visi iškojęs kataliku bažnyčios dijoms gramatikos ir sintak kais, literatais. 1600 m. ten versti tekstai netrukus tu darbus ir pastangas, Viena sės klasėse. įdomiu žinių išli mokėsis Konstantinas Sirvy rėję būti pasiusti i Vilnių, tokių mokyklų 1583 m. bu- ko apie Vilniaus seminaristą das šiandien žinomas kaip ten patikrinti pataisvti ir ati garsiausiu lietuviu duoti spaudai. Tu Dat me vo įsteigta Tartu mieste, pa Jokūbą Kuleveldą (1569—?) vienas tekusiame i Žečpospolitos Nurodoma, kad jis ..lietu kalbos puoselėtoju senojoje tu spalio 10 d. estiškas ver vis iš vokiečiu" (Lithuanus Vilniaus akademijoje, pirmc- timas iau buvo išspausdin priklausomybe. tas. Rudeni ar žiemos pra Būtent Tartu jėzuitu ko džioje buvo baigti ir kitu ver legijos ir akademijai paval eponymicon. džios Vilniaus Pontifikalinės timu spaudos darbai, Ėstisseminarijos rvšiai sudaro kas ir lietuviškas vertimai neišliko ar dar nesurasti, viena ryškiausiu anų die CZvr pugni cognomen habet MATTHzfE Msgifter C išlikusi nų kultūrinio bendravimo Sprendžiant pagal Hoc&ab Officulocur FR1DER1CE trahisf latviško vertimo egzempllopuslapiu, viena gyviausių io Pugnus & Odiculum nota robori*. Ettibi .NEwC, -i vaizdu. riu. taip pat ir estiškas vaEt Ūbi, KOSTJCA, datum robur ab ingenio. riantas išspausdintas vilnisVilniaus seminarijos auk lėtiniai iki pat XVII a. vi kėie D. Lenčickio soaustuvėie. durio buvo retas kalbu ir tautvbiu sambūris. Joie mo Tartu kolegija turėjo ir pakėsi lietuviai, lenkai, latviai, ex Germanis), gimęs Vii- i o lietuviu kalbos žodvno lyginti nebloga biblioteka, (apie 1620) autorius. 1597 m, niuje. 1592 m. pasiustas i baltarusiai, rusai, ukrainiečiai, kurioje buvo ir Vilniuje suomiai, švedai, norvegai, da Estija ij pagalba misiionie- retorikos klase lankės Jonas spausdintu knygų. Deja, 1600 Gruževskis vėliau vienuolika estiškai sakes pariams, nai, anglai, prancūzai, italai, 1625 m. ši biblioteka buvo Vilniaus ir čekai ir slovakai, rumunai, to mokslus;; iš 6 kalbu, kurias metu rektoriavo gerokai apnaikinta. Išliko universitete, parašė plačiai toriai ir daug kitu tautu jau mokėjęs, estiškai kalbėjęs tik nedidelė ios dalis, pa žinoma traktatą ..Aukščiau Gerokai prieš nimo. Mokydamiesi šioie geriausiai, sklidusi po įvairias Europos mokvkloie, kai kuriuos daly tai, 1585 m. jis mokėsi Tar- sias ir didžiausias žmogaus pa bibliotekas. Dvi Tartu kolegi sikeitimas" (1641 — 1644), kus (daugiausia filosofijos ir tu, o 1590 m. buvo pasius jai priklausiusioš knygos šiuo Tartu kolegijoje buvo atida metu teologijos disciplinas) iie tas i Vilnių. Spėjama, kad iis saugomos Lietuvoje — ryta ir viena unikaliausiu tuo dalyvavęs vienos Pirmųjų es klausė netoliese įsikūrusioje Vilniaus universiteto ir Liemetu mokslo ištaigu — ver tišku knygų (Vilniuje išspaus akademijoje, ten atlikdavo tuvos TSR Valstvbinėie resįvairias pratybas. dalyvau dinto 1585 metu Katėki zmol tėju seminaras (seminarium publikinėie bibliotekose. interpretum). pagal projektą davo filosofijos disputuose, parengime. Tartu kolegijos veikla (ga Kai kurie estai, besimoky pavaldus Vilniaus Pontifi- lutinai ten jiems būdavo teikiami nutrūkusi 1625 ni.), bakalauru ar magistru laips dami Vilniuje, vra palikę kalinei seminarijai (iš ios lė ios indėlis skleidžiant rašPvz., šų seminaro išlaikymui kasmet niai. Tarp seminaristu buvo pėdsaku ir raštijoje. tingumą liaudies masėse, puo ir estu arba iš Estijos kilu minėtas A. Songolas proginiu buvo skiriama 76.800 lietuviš selėjant estu kalbos vartoiima eilėraščiu rinkinvie ..Daph- ku grašių). Ataskaitoje apie viešajame gyvenime, nedin sio iaunimo. Išlikusiuose seminaristu są nogenetica" (Vilnius, 1605), Tartu kolegijos veikla 1585 go be pėdsakų. Užsidarius ko rašuose užtinkame Andriejų skirtame kolegoms M. Nevei m. rašoma: .....įsteigtas semi legijai. Estijos švietimo sis Moscha (valstieti iš Tartu ir F. Kostkai. gavusiems lais naras vertėjams...; jame vra temoje buvo jaučiamas gana apylinkių). Andriejų Sliachte- vųjų menu ir filosofijos ma suprantančiu ir kalbančiu lat didelis vakuumas. Taigi, ’r ri. Alberta Sonpola. Lauren- gistru laipsnius Vilniaus aka viškai. estiškai, rusiškai, lo Academia Gustaviana nebuvo tiiu Ceresa ir kitus asmenis. demijoje, išspausdino lotyniš tyniškai. vokiškai, lietuviškai, Švedijos valdžios dovana, o Apytikriais duomenimis Vil ka ketureili (žr. pav.). Ne švediškai ir lenkiškai". Semi neišvengiamas reiškinys. Juk niuje XVI a. pabaigoje — paisant. kad šis. kaip ir daug nare daugiausia buvo ruošia universitetai buvo steigia XVII a. pradžioje mokėsi kitu panašiu raštu, nėra pa mi misijonieriai pasauliečiai. mi tik ten. kur be jų nega daugiau kaip 20 Estijoje gi ženge toliau retorikos praty Uolūs seminaristai, gerai pra lima apsieiti. O iau Tartu musiu studentu. Bene pasku- bų — tai liudijimas aDie ati mokė lotyniškai. tolesnėms kolegijoje buvo padėti pa tįnieii iu buvo Michaelis tinkama literatūrinį išsilavi studijoms buvo siunčiami i grindai plataus tarptautinio ar kitu miestu bendravimo, Hagu, Johanas Palas. Kris- nimą. tuomet dar negausios Vilniaus kuris vra viena mokslo įstaigas. tunas (ar Kristijonas) Veilan- estu raštijos faktas Tartu kolegijoje buvo ne būtiniausiu salvgu kiekvieno Dauguma (33 iš 49 žinomu) das ir Albertas Vitekobiius. universiteto veiklai ir klėsčia studijavę 1621—1630 m. Tartu kolegijos dėstvtoiu ir maža (12 iš 35 žinomu) lietu tėj imui. viu — vadinamųjų pasaulie rektorių vienu ar kitu būdu Sis skaičius gal kiek sumaJuozas TUMELIS žintas. Išlikusiuose sarašuo- vra susiję su Vilniumi ir io tiniu brolių, neturėjusiu šven-
VILNIUS - TARTU
Jono Biliūno laiškas POVILUI VISINSKIUI Dorpatas, 1902, vasario 27
27. 11. 1902 m.
B( rangus) P(ovilai)
Dėl ko neparašai man laiško, o labiausiai ar neatsiųsi tu, atsiprašant, prakeiktu piningų,, be kuriu nė vienas mū sų dienų plllozopas negali apsieiti? Palikau suvisai be grašio, o pasiskolinti ant vietos sunku [.. .Į. Dorpate nuo panedėlio universitetas ir institutas kumeldaktariu lig lai kui uždaryti. Iš instituto išvaryti 92 žm(onės): 50 be tiesų pastojimu atgal, o kiti ligi rudenio. Buvo demonstracijos dvi, paskutinė puikiausi, tiesiog artistiška: kelios tukstantys žmonių buvo jei ne aktyviškai(s), tad pasvviškais de monstrantais. Nuo panedėlio prisigrūdo daugybė policijos, nets pats gubernatorius avyko krata daryti: areštuota ne mažai universantų nekurie jau paleisti, bet tebsėdi dar 20 žmonių. Eina paskalos, kad universantu bus išmesta daugiau 2 šimtų. Dabar dar eina tyrinėjimai. Gal suprasti, koks komiškas tokiose sąlygose, mano padėjimas. Šiądien buvau pas rektorių,' atsakė, kad atsakymo nuo Rygos globėjaus dar nėra, — turbūt viskas nukeliavo pas įninisterj. Atsakymo sulauksiu dar turbūt negreit, bet rektorius neatsisakys priimti dar ir po velykų, jeigu bus nuo aukš tesnės valdžios malonus dėl manęs atsakymas.
Kada bus universitetas suvisai jau uždarytas ligi rudeniui (Jeigu, žinoma, bus), tada man nebebus jau lšrokavimo būti Dorpate, bet kol kas reikia laukti atsakymo. Parašy siu dar nuo savęs ryt prašymų mlnisteriui2, kad daleistu duoti man egzaminus j antrą kursą, jeigu universitetas būtų uždarytas ligi rudeniui b bhay toto, kad aš, kaipo ne studentas, dabartinėje zabastovkoje nedalyvavau. Mano padėjimas bjauriai atsišaukia ant mano psichiš ko ir dvasiško gyvenimo, tankiai esmu blaurlausioi melan cholijoj — ir negaliu užsiimti. Bet, nežiūrint ant to, mes su Stanislavos sužieduotiniu3 sujaudinome dorpatiškius — buvo iau du kongresai,4 kurie tęsėsi po 5 vai. ir buvo gana karštus: visi pajautė visgi šiokią tokią atmainą savo somnambullškam gyvenime. Bet dabar jau daugumas išvažiuoja ir kol kas mūsų mitingai turės persitrauktl.
Rašau po biskį. Laukiu nuo tavęs atsakymo. Viso gero, tavo Jonas
Dorpat, PoaoBaa 19 Man
J. Biliūnas. Raštai, t. 3.. Vilnius, 1981 Tekstas iš rankraščio (VVU BR, F 1 ■E 52, 1. 28—29). 'rektorius greičiausiai jau buvo gavęs Kauno gubernatoriaus 1902 m. vasario 7 d. raštą, kuriame J. Biliūnas apibūdinamas kaip nelojalus ir politiškai nepatikimas asmuo. 2J. Biliūnas rašė prašymą 1902 m. sausio 3 d. Atsakvmas buvęs neigiamas. 3Kazys Venclauskas (1880—1940), kuris mokėsi drauge su J. Biliūnu Liepojoje, studijavo Dorpato universitete, baigė teise (1903). Visuomenininkas, kultūros veikėjas, nuo 1908 m. gyveno Šiauliuose, 1925—1939 m. — ,,Kultū ros" b-vės pirmininkas. 'Dorpato lietuvių studentų susirinkimai.
Tartu valstybiniam universitetui — 350 I. Universitas Dorpatensis — XVII—XVII a. 1630. 10. 13 — Pradėjo veikti universiteto pirmtakė — Tartu akademinė gimnazija. 1631 — Universiteto poreikiams patenkinti Tartu įsteig ta spaustuvė 1632. 06. 30 — Gustavas II Adolfo karinėje stovykloje prie Niurnbergo pasirašė dokumentą dėl Tartu universi teto įkūrimo. 1632. 10. 15 — Iškilmingas universiteto atidarymas. 1665 — Universitetas, žinomas ir Academia Gustaviana vardu, dėl karo nutraukė savo veiklą. 1690. 08. 08 — Tartu universitetas Academia Gustavo— Carolina vardu pratęsė darbą. 1699 rugpjūtis — Universitetas perkeltas i Piarnu. 1710 — Karas ir maras nutraukė universiteto veikla Ja vertybės pervežamos į Švediją, kur išvyksta ir kai kurie dėstytojai.
•K Universitas Dorpatensis buvo 4 fakultetai: filoso fijos, teologijos, teisės ir medicinos. Jame mokėsi 1700 studentų, dėstoma lotynų kalba. •b' Universitete apginta apie 500 disertacijų ir disputacijų, spaustuvė, išleido daugiau kaip 1000 leidinių. II. Tartu universitetas 1802—1940 m
1802. 04. 21 — Aleksandro I įsakymu atkuriamas Tartu universitetas, dabar dėstoma vokiečių kalba. 1803 — Prie Universiteto įsteigtas dailės muziejus, daba klasikinių senienų muziejus. 1803 — Įkurtas universiteto Botanikos sodas. 1822 — Įkurtas zoologijos muziejus. 1828—1838 — Prie universiteto dirbo prolesoriu Institutas kuris ruošė dėstytojus Rusijos aukštosioms mokykloms. 1895 — Universitetas gauna vardą Universitas Jurievensis, dėstoma rusų kalba. 1890 — Pradėjo veikti studentų ‘ ..................... ’ marksistiniai rateliai, 1907 — Į universitetų laisvomis klausytojomis priimamos moterys. 1918 — Prieš vokiečiu okupacija didelė dalis universiteto vertybių evakuota i Voronežą ir Perme. 1919. 12. 01. — Atidarytas buržuazinės Estijos respublikos Tartu universitetas. Dėstoma estų kalba. •J* Tartu universitete darbą tęsė 4 (akultetai, 1850 m filosolijos fakultetas padalintas į istorijos-filologijos ir fizikos-matematikos fakultetus, vėliau įsteigti Žemės ūkio ir veterinarijos fakultetai. III. Tartu valstybinis universitetas 1940—1982 m.
1940—41 m. m. — Buržuazinis Tartu universitetas pertvar kytas į tarybinį Tartu valstybinį universitetą. 1941 liepa — 1944. 08. 25 — Tartu universitetas po fa šistinės okupacijos jungu. 1944. 02. 17 — Po 82 dienų, kai Tarybinė Armija išvada vo Tartu, TVU pradėjo mokomąjį darbą. 1946 — Iš esmės remiantis TVU baze, sukurta Estijos TSR Mokslų akademija. 1948 — Pradėjo eiti laikraštis „TVU" („Tartu valstybinis universitetas"). 1951 — TVU žemės ūkio fakultetų pagrindu įkurta Esti jos žemės ūkio akademija. 1956 — Tartu, Toomeoru įvyko pirmoji Pabaltijo respub likų studentų šventė „Gaudeamus". •K Šių ir kitų vasaros atostogų metu TVU studentai dirbo plėšiniuose. 1958 — įkurta pirmoji universiteto probleminė laboratori ia ir pradėtas kurti universiteto skaičiavimo centras — pirmasis Estijoje. 1967 — Už nuopelnus vystant mokslą ir rengiant specia listus Tartu valstybinis universitetas apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu. 1972 — Įsteigtas aukščiausias universiteto apdovanojimas — TVU medalis. 1976 — Įkurtas universiteto istorijos muziejus. 1977 — TVU pažymėjo atkūrimo 175-ąsias metines. 1978 — TVU įtrauktas i TSRS pirmaujančiu aukštuiu mokyklų skaičių. 1979 —.Prie universiteto įsteigtas Bendrosios ir molekuli nės patologijos institutas. 1980 — Dėl geresnio mokslinio darbo organizavimo uni versitete įsteigtas mokslo skyrius. 1981 — Estijos TSR rajonuose vyko TVU mokslo dienos 1982 — Skaitytojams duris atvėrė naujas universiteto mokslinės bibliotekos pastatas. •F' Universitete yra 9 fakultetai ir 89 katedros: istorijos, biologiios-geografijos. filologijos, fizikos chemijos, fiziki nės kultūros, ekonomikos, matematikos ir teisės fakultetai. •J- Tartu valstybinio universiteto kolektyvas — 11000 žmonių: —7600 studentų, iš jų 2000 neakivaizdininkų; — 1160 dėstytojų ir mokslininkų, iš jų 12 akademikų arba akademijos narių-korespondentu. daugiau kaip 100 mokslo daktaru ir profesorių, daugiau kaip 450 mokslo kandidatu; — inžinefinis-techninis personalas, tarnautojai, darbininkai. Daugiau kaip 40 TVU dėstytojų ir profesorių išrinkti universitetų ir kitų užsienio mokslo organizacijų Mokslo akademijų nariais, garbės nariais, prezidentais arba vice prezidentais.
tiečių. M. Davainis-Silvest raitis rašo: „Žinoma man yra. kad ir Dorpato (Tartu) universiteto studentai bajo rai lietuviai, iš Telšių pavie to paeinantieji, po 1831 m. rašė eiles žemaitiškoje tar mėje..." Lietuviškų eilėraščių Šįmet estų tauta pažymi versitete uždarymo išvakarėse dentai iš Lietuvos TU pa rašymas buvo tenykščių stu svarbia mokslo, švietimo ir buvusį studentų skaičių jis sirodė praėjus porai metų nuo dentų bendravimo rezultatas. kultūros šventę — 350-ąsias pasiekė tik XIX a. pabaigo universiteto atgaivinimo. Iš Savotiška domėjimosi savo Tartu universiteto (TU) įstei je, tačiau po to jį smarkiai pradžių į TU stojo vokiškos kraštu forma buvo diplomi gimo metines. Be šios aukš pralenkė. Abu universitetai kilmės bajoru vaikai. Tačiau nių darbų ruošimas, remian tosios mokyklos veiklos ne palaikė ryšius: keitėsi savo vėliau padėtis ėmė keistis. tis Lietuvos medžiaga. Tartu stu gali įsivaizduoti nei Tartu leidiniais, 1828 m. Vilniaus Carizmui pradėjus represi universitete susispietę miesto, nei pačios Estijos pa universitetas pasiuntė į prie jas prieš pažangiąsias VU stu dentai iš Lietuvos ir Baltaru starųjų amžių istorijos. Ir ne TU įrengtą Profesorių institu dentų organizacijas, kele sijos Vilniaus studentų pa vien tik Estijos. Kaip ir Vil tą tris savo absolventus ruoš tas studentų iš Vilniaus per vyzdžiu organizavo demokra niaus universitetas, TU nuo tis profesūrai. TU auklėtinis sikėlė į TU. Be to, 1823. IV. tinį būrelį .kuris susirišo su Medicinos-Chirur seno buvo atviras visų tautų Karlas Eichvaldas (1795— 14 caro valdžia, norėdama su Vilniaus jaunimui. Be estų jame mokė 1876), 1819 m. atvykęs į Vil laikyti konfesinių stipendia gijos akademijos studentų de si latviai, švedai, vokiečiai, niaus universitetą, čia apgy tų iš Lietuvos vykimą į Va mokratine draugija, vadovau armėnai, baltarusiai, lenkai, nė medicinos daktaro diserta karų Europos protestantiškus jama P. Savičiaus, vėliau už rusai, ukrainiečiai, suomiai. ciją, o kiek vėliau tapo šio universitetus įsteigė TU 6 sti mezgė ryšius su demokrato TU tapo Alma Mater ir dau universiteto,, Vilniaus Medi pendijas po 200 rub. per me revoliucionieriaus S Konar geliui lietuvių. Todėl jis yra cinos-Chirurgijos akademi tus Lietuvos evangelikų re skio (1808—1839) organiza tampriai susijęs su Lietuvos jos, Tartu, Kazanės univer formų sinodui. Jam kurį lai cija. Pažangieji TU studen mokslo, švietimo, kultūros is sitetų profesoriumi. Tuo me ką priklausė Kėdainių ir SIuc- tai dalyvavo 1863 m. sukilime. torija, visuomeninių pažiūrų tu, kai buvo uždarytas Vil ko gimnazijos, vėliau tik pa XX a. pradžioje prasidėju raida. Čia, TU jubiliejaus niaus universitetas. TU iš da staroji. Sinodas turėjo pasi siame TU studentų judėji proga, ir norisi priminti tuos lies atliko jo darbą. Jame rūpinti įvairių specialybių mo me dalyvavo ir lietuviai stu Lietuvos mokslo ir kultūros buvo tyrinėjama lietuvių kal kytojais, Viena stipendija dentai. Už tai busimasis ra ryšius su TU pereitame am ba. tautosaka, senoji Lietu buvo įsteigta ir Tartu gimna šytojas Jonas Biliūnas buvo žiuje ir šio amžiaus pradžio vos istorija ir teisė. 1883 m. zijoje. Stipendijų įsteigimas pašalintas iš šio universiteto. je. TU buvo įsteigta lyginamo patraukė daugiau jaunimo iš 1905 m. revoliucijos metu TU 1632 m. įkūrė Švedi sios kalbotyros katedra. Jai Lietuvos ir, pradedant 1824 Lietuvoje aktyviai veikė TU jos karalius Gustavas II Adol kurį laiką vadovavo daug lie m., nebuvo metų, kad į TU studentas J. Kaškaitis. Plačią fas ir todėl jis buvo vadina tuvių kultūrai nusipelnęs J. neįstotų jaunuolių iš Lietuvos. veiklos vagą išvarė Dorpato draugija, mas Academia Gustavianą. Ji Boduenas de Kurtenė (1845 Taip iki Vilniaus universite studentų lietuvių nustojo gyvavusi 1710 m. —1929), Jis TU pradėjo skai to uždarymo į TU įstojo 58 kurios valdybai kelis metus Kaip matyti iš to laikotar tyti lietuvių kalbos paskaitų studentai iš Lietuvos. Po VU priklausė busimasis akademi pio TU imatrikuliacijos kny kursą, parašė darbą apie lie ir Vilniaus Medicinos-Chi kas V. Lašas. gos, iš Lietuvos Didžiosios tuvių liaudies dainų melodi rurgijos akademijos uždary TU buvo šie fakultetai: FiKunigaikštystės niekas į ją jas. Su studentais jis skaitė mo j TU siūbtelėjo daugiau losofijbs (nuo 1850 m. pada neistoio, tačiau buvo studen K. Donelaičio raštus. Jo mo Lietuvos jaunimo. Vėliau kas lintas į Fizikos-matematikos tų iš Mažosios Lietuvos. Pa kinys A. Aleksandrovas TU met stojančiųjų į TU iš Lie ir Istorijos-filologijos), Tei dėtis pasikeitė po to, kai apgynė daktaro disertaciją tuvos buvo nuo kelių iki ke sės, Medicinos ir Teologijos. 1802 m. šis universitetas bu iš lietuvių kalbos tyrinėjimų, liasdešimt. Iš viso 1802—1918 Daugiausia studentų stodavo vo atgaivintas ir pradėjo ant skaitė čia lietuvių kalbos m. įstojo 1311, o kartu su i Medicinos, Filosofijos, vė rąjį savo gyvavimo laikotar kursą. Lietuvių kalbos tyri farmaceutų kursų klausyto liau — Fizikos-matematikos pį. Įsidėmėtina tai, kad TU nėjimams savo darbus pašven jais daugiau kaip pusantro ir Teisės fakultetus. Plačiau veikė ir tuo metu, kai Vil tė iš Jurbarko kilęs TU dės tūkstančio studentų. Studi siai mokslui ir kultūrai nu niaus aukštosios mokyklos tytojas O. Vydemanas (1860 juojančiųjų socialinė kilmė sipelnė šie TU auklėtiniai: P. buvo uždarytos. Be tuomet —1917). Čia mokslini darbą keitėsi. Iš pradžių vyravo ba Avižonis, J. Biliūnas, E. Dauk Prūsijai priklausiusio Kara dirbo anksti užgęsęs kalbinin jorai, po baudžiavos panai ša, V. Kuzma, V. Lašus, K. liaučiaus universiteto. TU bu kas, žinomo kalbotyrininko kinimo pagausėjo miestiečių Nerlichas. A. Šernas, A. Va vo atstumu artimiausias Lie Jono Juškos sūnus Vytautas ir valstiečių vaikų. Iki bau liok is ir kt. Apie 10 TU auk tuvai. Kartu reikia pažymėti, (1870—1890). Lietuvių kal džiavos panaikinimo valstie lėtinių dėstė 1922 m. įsteig kad norint studijuoti TJJ, rei bos tyrinėjimo nuopelnai pri čių vaiku buvo tik vienas ki tame Kauno universitete. Ži kėjo atitinkamai pasiruošti, klauso ir TU auklėtiniui P. tas, ne visus galima ir išaiš jų nes jame iki 1892 m. buvo Avižoniui. TU buvo tyrinėja kinti, nes neturėdami teisės nios, įgytos TU, kurias kitoms dėstoma vokiečių kalba. ma LDK istorija ir teisės is mokytis, jie prisidengdavo auklėtiniai perdavė svetimomis pavardėmis arba kartoms, tuo pačiu surišo TU 1802 m, atgaivintas universi torija. tetas dar 30 metų veikė kar Tačiau didžiausi TU nuo bajoriška kilme. Taip M. Va su mokslo raida Lietuvoje ir tu -su senuoju Vilniaus uni pelnai priklauso už specialis lančiaus brolis Justinas nu versitetu. Palyginus su pas tų parengimą, naujos inteli sipirko bajoro Bohdzievičiaus uadarė jį lietuvių kultūros taruoju, TU nebuvo didelis: gentijos ugdymą pereitame dokumentus ir jo pavarde sudėtine dalimi. 1802 m. iame buvo 46,1810 amžiuje ir šio amžiaus pra įstojo į TU. Galima manyti, m. 217, 1820 m. 262, 1830 m. džioje. Jame specialybes įsi kad tuo metu buvo ir dauAntanas TYLA 619, 1870 m. 696, 1890 m. gijo nemažai lietuviu arba piau tokių atvejų. Be to ir MA Istorijos instituto 1105, 1900 m. 1786 ir 1911 m. iš Lietuvos kilusių kitų tau Žemaitijos smulkūs bajorai vvr. m. bendradarbis, 2650 studentai. Vilniaus uni tybių jaunuolių. Pirmieji stu mažai kuo skyrėsi nuo valsistorijos kandidatas
Lietuvių Alma Mater senajame Tartu
Paskaitą skaito prof J. Lotmanas Pačiose talpiausiose Tar tu universiteto auditoiijose sunku rasti laisva vie tą, kai skaito paskaitas vienas žymiausių semio tikų, profesorius, filologi jos daktaras Jurijus Lotmanas, kurio šešiasdešimt meti neseniai pažvmėio ne tik TSRS, bet ir kitų šalių filologai. Profesoriaus parašytų ar parengtų knygų, straips nių ir kitų darbų (išspaus dintu iki 1981 m.pabaigos) skaičius siekia apie 500. Svarbiausios prof. J. Lotmano knygos ir straips niai išversti i anglų, vo. kiečių, prancūzų, italų,
Dviejų universitetų studentas Sėkmingai praėjusią vasarą Tartu darbavosi mūsų Universiteto studen tų statybos būrys. Drati. ge su Maskvos, Leningra do, Novosibirsko, Rygos universitetų pasiuntiniais, mūsiškiai padėjo res tauruoti senąjį Tartu mies tąToks internaciona linis būrys buvo sufor muotas pirmą kartą. Vie nas „kaltininkų" — mūsų Universiteto Rektorius J. Kubilius (neveltui studen tai juokauja, girdi, Tartu
būrys — tai mūsų rėkto riaus būrys). Padirbėta iš paties: 56 mūsų Universi teto studentai atliko dar bų už 95 tūkstančius rub lių, nors reikalauta buvo tik už 52 tūkstančius. Vie nam iš jų — būrio vadui PEF studentui Algiui Rudinskul suteiktas Tartu universiteto garbės studen. to vardas. Algis prisimena: — Estai buvo labai pa tenkinti, nes ne tik gerai dirbome, bet ir organiza vome įvairius renginius,
ispanų, portugalų, švedų, rumunų, vengrų, japonų ir kitas kalbas. Neseniai pa sirodė ir pirmasis jo teks tas lietuvių kalba (knygos „Meninio teksto struktū ra" fragmentai). Šiandien jis — TSRS MA Kompleksinės prob. lemos „Kibernetika" Moks linės tarybos Kultūros se. miotikos asociacijos vi ceprezidentas ir jos žur nalo „Semiotika" (Pary žius — Haga) redkolegijos narys, tarptautinio žurna lo „Poetics" (Amsterdamas) ir daugelio kitų leidinių redkolegijų narys, Britų akademijos užsienio naypač pavyko Lietuvos diena, politinės dainos konkursas, sporto varžy bos. Dalyvavome Estijos SSB sąskrydyje. Tartu uni versitetas — jaunesnysis mūsų Universiteto brolis, todėl estai klausinėjo apie mūsų Alma Mater jubilie jų norėdami geriau organi zuoti savą j j. Susitikome su Tartu universiteto rek toriumi A. Kopų, kuris kalbėjo apie mūsų univer sitetų ryšius, apie lietu vius studijavusius Tartu Universitete. Viešnagė bei darbas Tartu buvo malo ni mums ir naudinga šei mininkams.
Daugelis J. Lotmano tei ginių (net hipotezių) šian dien yra tapę visų pripa žintomis ir kartojamomis tiesomis, dažnai net už mirštant, kas ir kada pir masis jas yra skelbęs. Beje, prieš keliolika me. tų Vilniuje profesorius skaitė paskaitų ciklą ,\Me ninio teksto analizės prin cipai”.
— estų, rusų, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis, S. Isakovo „Amžininkų prisiminimai apie Tartu universitetą", H. Tanklero „Autografai ir por tretai Tartu universtiteto auk lėtinių ir profesorių — ETSR MA narių", biografinė ro7 dyklė Tartu universiteto dės Rodos visai neseniai Tar tyto] ų-profesorių, universite tu universitetas priėmė sve to albumas, diapozltyvų kom čius iš Vilniaus Alma Mater, plektas „Tartu universitetui kad pažymėtų jos 400 metų — 350 metų" ir kt. jubiliejų. Įsiminė ir įspūdin Jubiliejaus renginius pra gos jubiliejaus dienos Vil dėjome nuo 1981 metų, kai niuje. Šie renginiai mums ta pravedėme mokslo dienas uni po malonia „pamoka". Vis versitete, skirtas 350-mečlui kas mums susiklostė taip, kad 17 Estijos rajonų ir miestų. mes turėjome galimybę pra 1982 metais universiteto mok vesti „kontrolinius rengi slo dienos tęsiasi — buvom nius" dar 1977 metais, kai Voroneže, Leningrade, Rygo pažymėjome 175-ąslas Tartu je, Vilniuje. Rugsėjo mėne universiteto atkūrimo meti sį mokslo dienos vyks Mask nes. Esam dėkingi visiems voje. šis malonus mokslinin Vilniaus universiteto kolek ku ir studentu, universiteto tyvo nariams, ypač Rektoriui rektorato ir respublikos gy prof. J. Kubiliui, prorekto ventojų, kaimyninių respub riams prof. J. Grigoniui ir A. likų bendradarbiavimas stip Bikeliui, bibliotekų ir muzie rina mūsų draugystę. Svarbu jų direktoriams, jubiliejinio pažymėti, kad mūsų mokslo štabo vadui doc. A. Raudellū- dienos vyksta, kai visa šalis nui, mokslo skyriaus viršinin ruošiasi švęsti TSRS 60-metj. kui A. Čaplikui ir kitiems, ku Jubiliejinė paroda „TVU — rie atkreipė didelį dėmes) Į 350 metų" leis mūsų drau mūsų prašymą padėti pasi gams artimiau susipažinti su ruošti mūsų universiteto ju Universiteto praeitim ir atei biliejui. tim. Visa tai papildo specia Širdingai dėkojame Jums! lios radijo ir televizijos lai dos, kaip kad tai buvo orga nizuota Voroneže ir Lenin XXX grade. Maskvoje planuojame Jubiliejus visada malonus surengti jubiliejinę parodą ir Įvykis, nežiūrint visų rūpes Iškilmingą renginį mokslinin čių, kuriuos jis suteikia. To kų namuose. Tartu universi kie renginiai suburia kolek teto veikla peržengia Tarybų tyvą, sutelkia naujų idėjų ir Estijos ribas. Iškilmingi ren energijos visiems univer giniai, skirti mūsų universi siteto kolektyvo nariams. Tai teto jubiliejui vyko Vengri gi, 1977 m. mes pažymėjome jos Liaudies Respublikoje, 175-ąsias Tartu universiteto Prancūzijoje (Sorbonos uni atkūrimo metines, o jubilie versitete), ruden) vyks Šve jinė komisija tęsia savo veik dijoje, Suomijoje, Šveicari lą. Ypač dideli uždaviniai te joje. ko universiteto Istorijos ko Jubiliejinės iškilmės Tar misijai. kuri dirbo vadovau tu prasidės universiteto isto jama Estijos TSR MA nario rijos muziejaus atidarymu. — korespondento prof. K. Veiks parodos „Tartu uni Sylivasko jau dešimt metų. versitetas mene", filatelijos ir Universiteto istorijos komisi kt. Patys svarbiausi jubilie ja išleido seriją medžiagų iš jaus renginiai vyks nuo rug mokslo serijos „Tartu univer sėjo 15 iki 19 dienos. Tuomet siteto istorija". Išleista jau įvyks Iškilmingas susirinki 12 sąsiuvinių, iš jų I, IV, VII, mas „Vanemuinės" teatre, X — bendros universiteto is iškilmingas universiteto mok torijos problemos ir humani slo tarybos posėdis, mokslinė tarinių mokslų istorija; II, konferencija, spaudos kon V, VIII, XI —• gamtos moks ferencija. studentų manifesta lų istorija; III, VI, IK, XII — cija, vaidinimas atvirame ore universiteto medicinos isto prie universiteto kolonų „VIrija. vat Alma Mater", sporto Reikėtų paminėti ir mokslo šventė, ceremonija įžymių konferencijų medžiagas apie mokslininkų atminimui pa mokslo ir technikos pažangą gerbti, paminklų ir bareljefų Pabaltijo respublikose. atidengimas, Dmttriiaus UlMus džiugina, kad Lietu janovo buto muziejaus ativos mokslininkai taip pat pri darvmas ir t. t. sijungė prie mūsų universite Daugelis dailininkų, kom to problemų tyrimo, susijusių pozitorių paskvrė savo kūri «u lietuvių mokymusi mūsų nius universitetui. Visa tat universitete. bus galima pamatyti ir išgtrŠiuose kolektyviniuose ty sti per jublllelu. Uni rimuose dalyvavo dauaiau versitetas dėkoia kūrybin kaip 100 autorių. Jubiliejui giems Tartu universiteto is bus išleista 3-ų tomu univer siteto istorija nuo 1632 iki torijos tyrinėtojams. 1982 metų estų kalba ir vie Mūvi REINFELDT no tomo leidinys estų, rusų ir anglu kalbomis. Laukiama Tartu universiteto ir kitų leidiniu: A. Kodo „Tar jubiliejinio štabo tu universitetui — 350 metų" sekretorė
ARTĖJANT JUBILIEJUI
FOTOINFORMACIJA
Vido Naujiko nuotraukoje: VU mokslo dienos Tartu 1979 -aisiais.
TAI NETURI PASIKARTOTI Išaušo rytas, skelbiantis 37ąsias Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Kiek vienam tarybiniam žmogui ši šventė primena didžiuo sius išmėginimus, neįkainuo jamus moralinius ir materia linius nuostolius, istoriioje neregėtą didvyriškumą. Pergalės šventės pažymėji mui didelė Gamtos mokslų fakulteto dėstytojų grupė ap silankė Chatynėje ir Mins ko karo muziejuje. Kelionė iš tiesų padarė gilų jspūdį, iki širdies gelmių sujaudino karo ir taikos problema. Chatynė... Čia gyveno tai kūs, paprasti, darbštūs, be galo mylintys savo žemą bal
SVEIKINAME VIKTORINOS NUGALĖTOJUS Neseniai buvo paskelbta viktorina „Tarybinių žmonių politinė-moralinė vienybė ir tautų draugystė Tarybų Są jungos Didžiajame Tėvynės kare", skirta 37-ajai Tarybi nės liaudies Pergalės šven tei paminėti. Šioj viktorinoj buvo 20 klausimų. Ją parengė TSKP istorijos būrelis prie TSKP istorijos katedros ir Istorijos fakulte-| to komjaunimo komitetas. Vi-' sų fakultetų komjaunuoliai tiek individualiai, tiek gru pėmis siuntė atsakymus į komjauimo komitetą. Vikto rinoje dalyvavo apie 250 komjaunuolių. Vertinimo ko misija gavo 74 laiškus. Pa žymėtina, kad ši kartą laiškai
Kraštotyros klube bai Sėsi SMD konferencija , skirta TSRS įkūrimo 60 . mečiui. Daugiau kaip mė nesį vykusiai konferenci jai buvo parengti, o di desnė dalis ir perskaityt trisdešimt vienas praneši mas. Jie parengti paga! Paežerių (Vilkaviškio ra i ekspedicijoje surinkta me džiagą. Kraštotyrininkų klube tarybai, pasibaigus konfe rencijai, iškilo nelengvas uždavinys: susumuoti kon ferencijos rezultatus ir iš aiškinti nugalėtojus. Daug klube tokių, ku riems ekspedicijos tapę
DĖMESIO: Konkursas! Kauno A. Sniečkaus poli technikos instituto komjaunimo komitetas, studentų (otoklubas „KPI-foto" skelbia meninės fotografijos konkursą „studen fiškas objektyvas—82", skir tą TSRS įkūrimo 60-mečiui. Konkurso sąlygos: TEMATIKA: Jaunimo daly viams TSKP XXVI suvažiavimo nutarimų įgyvendinime, ko vinė Lenino komjaunimo veik los programa. Tarybinės liau dies revoliucinės, kovų ir darbo tradicijos, tarybinių
tarusiai. Smėlėtoje žemėje jie augino duoną, gyvulius, auk lėjo vaikus, kūrė šviesesni gyvenimą. Karas sugriovė jų talkius planus, sutrypė liki mus. 1943 metų kovo 22 die ną fašistinių baudėjų būrys apsupo kaimą, gyventojus suvarė j klojimą ir padegė. Liepsnose žuvo 149 žmonės, iš jų 76 vaikai. Su ašaromis akyse praeina lankytojai, žvelgdami j val ku nešiną vyro skulptūrą, tarsi ateinančią Chatynės žeme vi sų pasitikti. Už skulptūros suręsti apatinių rąstų vaini kai, Į dangų žvelgia kami nai, užsibaigiantys bronzi niais varpais. Jų liūdnas
skambesys aidi laukais, tarsi primena, kad gyvieji nieka dos nepamirštų mirusiųjų, kad karas neturi pasikarto ti. Chatynės memorialinis mu ziejus primena koncentraci jos stovyklas, 186 visiškai sudegintus ir neatstatytus, 296 sudegintus ir po karo at statytus kaimus, visoje teri torijoje nužudytus 2 milijo nus 230 tūkstančių žmonių. Baisūs skaičiai. Baltarusijos TSR per karą neteko kas ketvirto žmogaus. Juodo marmuro kvadrate auga trys berželiai, o ketvirto berželio vietoje plaikstosi amžinoji ugnis.
buvo siunčiami parašyti tvar kingai. Vertinimo komisiją sudarė 4 dėstytojai ir 3 studentai komjaunuoliai. Nuoširdžiau siai ir aktyviausiai dirbo or ganizuojant viktoriną 1F III kurso istorikai Virginija Smetonaitė ir Egidijus Valiuke vičius. Suprantama, kad žiuri tu rėjo atlikti labai dideli dar bą: ne tik atrinkti pačius ge riausius, stipriausius darbus, bet ir atidžiai peržiūrėti vi sus likusius, kadangi kiek vienas laiškas turėjo papil dyti kiekvieno fakulteto ba lų aruodus. Pirmąsias dvi vietas užė mė IF ir ChF, trečiąją — FF, o ketvirtą — EKFF. Indivi dualiai prizininkais tapo: 1 vieta — TF II kurso studen tė Rima Ruškytė, II vieta — EKFF IV kurso studentė An gelė Miniotaitė III .vieta —
Ch F III kurso I grupės stu dentai Ričardas Diburys ir Algimanta Markevičiūtė bei 1F III kurso psichologų gru pė (komjaunimo sekretorė Aušra Sagaitytė). Pagyrimų verti atsakymai FilF lietuviu kalbos ir lite ratūros specialybės I kurso IV grupės studentų L. Paužaitės, A. Volotkos, IF III kurso I grupės studentų ir kitų. Prizininkai buvo apdo vanoti VU komjaunimo ko miteto garbės raštais ir ver tingomis dovanomis. Už tvarkingą ir labai gra žiai apipavidalintą atsaky mą ChF III kurso I grupės studentai R. Diburys ir A. Markevičiūtė buvo apdova noti medaliu. Ką parodė ši tradicinė vik torina? Studentai joje daly vavo masiškai, atsakyti i ia ir užimti prizines vietas stu dentams reikėjo perversti ma
laukiamomis, nes jie žino, ir kokių medžiaga rinks, ir kaip paklausti, kad žmo. gus greičiau atsakytų. Jiems lengviau buvo ir pranešimus parengti. O kų kalbėti apie pirmąkart pa buvojusius ekspedicijoje ir pirmą kartą parengusius pranešimus. Suprantama jiems dar daug ko trūksta. — Bet vis dėlto pianeŠimai tobulėja. — klubo tarybos posėdyje kalba vadovas vyr. dėstytojas V Mačiekus. — Anksčiau tik medžiaga tebuvo suren kama, o dabar ji jau ap dorojama, pagal ją rengia mi pranešimai. Ne visiems, pirmąkart išvykusiems į ekspediciją, Iš karto pasiseka pasirink ti mėgiamą temą. Tai nu lemia ir kraštotyriškos pa tirties stoka. — Į ekspediciją, išvykau pirmąkart, gerai nežinojau, kokią medžiagą rinksiu, todėl klubo taryba, kaip
matematikei, ir pasiūlė sociologinę, — sako MaF III kurso studentė D. Sa vickaitė. Tačiau tenka pripažinti, kad ir tokiems gana gerai pasisekė. Keli jų darbai pripažinti vienais iš ge riausiųjų. Universiteto SMD dip lomais apdovanoti šeši klubo nariai. Geriausiais pripažinti IF IV kurso stu dentės A. Ramanauskaitės („Kolūkiečių maistas") ir IF IV kurso studentės A. Kuprytės („Paežerių kol ūkio kūrimasis ir pirmie ji žingsniai") darbai. Ant rojo laipsnio diplomai bu vo įteikti pirmąkart pabu vojusiems ekspedicijoje — tai GF II kurso studen tui V. Bezarui („Krašto vaizdžio pasikeitimai per pastaruosius 20 metų") ir MaF III kurso studentėm, A. Babarskaitei R. Rama nauskaitei, D. Savickaitei („Vyresniojo amžiaus kol-
respublikų pasiekimai ekono NUOTRAUKŲ FORMATAI: mikoje, kultūroje, moksle. In juodai baltos 30x40, spalvotos ternacionaliniai studentų ry 18x24, skaidrės 24x36, 6x6 šiai, interklubų, SSB veikla, kontrolinės 13x18 cm. akademinio jaunimo mokslinė Kitoje fotografijos pusėje ir menisė kūryba. autorius nurodo savo pavardę, ŽANRAI: portretas, peiza vardą, aukštąją mokyklą, kur žas, reportažas, fotografija ir są, namų adresą. t. t. Konkurso nugalėtojai apdo DALYVIAI: aukštųjų mokyk vanojami diplomais, prizais, lų fotoklubai, respublikos stu atminimo dovanomis. dentai, svečiai iš broliškų Geriausių darbų paroda respublikų, REIKALAVIMAI; Fotoklubai įvyks Kauno fotogalerijoje pateikia ne daugiau kaip 30 1983 m, vasarį. Geriausi dar juodai baltų fotografijų, ne bai bus spausdinami „Nemu daugiau kaip 40 skaidrių. no" žurnale. Darbus siųsti iki Autoriai pateikia ne daugiau 1982 lapkričio 15 d. adresu: 233006, Kaunas, Donelaičio kaip 7 juodai — baltas nuot raukas, ne daugiau kaip 10 73, Studentu kultūros klubas skaidrių. Fotokonkursui „Studentiškas Priimamos ir spalvotos objektyvas—82" nuotraukos.
Skaudi tyla, pertraukiama varpų skambesio, ištisus me tus saugo slautėjančlos ug nies ūžesį, valkų klyksmą, priešmirtinę motinų dejonę, įtūžusių vyrų prakeikimą, saugo žuvusių kančias, tarsi rūsčia priesaiką ainiams. Tvir tai ir įsakmiai skamba Cha tynės varpai, skelbdami atei ties kartoms šventus kruvi nus žodžius: „Gerieji žmo nės, atminkite, mes mylėjo me gyvenimą ir Tėvynę ii Jus, brangieji. Mes gyvi su degėme ugnyje, bet Jūsų prašome: lai gedulas ir liū desys virsta tvirta jėga, ku ri sugebėtų išsaugoti taiką žemėje, kad niekur ir nie kada gaisrų ugnyje nedegtų gyvybė". Dcc. Romualdas ŠIMKŪNAS
žiausiai 15 knygų, jau ne skaičiuojant enciklopedijų. Taigi ją galima lyginti su sunkiu kursiniu egzaminu, kuris neprivalomas, o buvo lydimas tik jaunatviškos ini ciatyvos, užsispyrimo, žin geidumo dvasios. Todėl pri zininkais tapo ne šiaip stu dentai, o tik gabūs ir darbš tūs. Todėl iš visos širdies sveiki name prizininkus ir dėkoja me visiems, atsiuntusiems laiškus. Kituose „Tarybinio studento" numeriuose bus skelbiami įdomūs. turiningi ir originalūs studentų atsa kymai į kai kuriuos viktori nos klausimus. O šių metų rudenį suren gsime IV viktoriną „Tary bų Sąjungai — 60 metų". Doc. Povilas VITKAUSKAS Vertinimo komisijos pirmininkas
ūkiečių charakteristika"). Trečioji vieta atiteko GF V kurso studentei A. Vai čiulytei, IF IV kurso stu dentei L. Bražinskaitei („Liaudies medicina") ir FF IV kurso studentui G. Tamakauskui („Akademi kas K. Baršauskas Gižų apylinkės gyventojų at siminimuose). Šių studen tų darbų moksliniais va dovais buvo prof. C. Ku daba, vyr. dėstytojas V. Mačiekus ir Revoliucijoj istorijos muziejaus moks linis bendradarbis A. Petrašiūnas. Šie ir kiti krašto tyrininkų pranešimai — da lis mūsų istorijos, todėl jie vertingi ne tik klubui. Tai dar kartą parodo, kokią svarbią vietą užima studentų mokslinė veikla.
Alma MOSTEIKAITĖ
Šviesus mielojo docento Jono DOBROVOLSKO at minimas visada liks mūsų širdyse. 1972, 1973 m. laidos istorikai neakivaizdininkai
Liūdimo, netekę bran gaus docento Jono DOB ROVOLSKO. 1977 m. laidos Istorijos specialybės dieninio skyriaus studentai
Istorilos fakulteto ne akivaizdinio skyriaus IV. V Ir VI kursų istorikai liū di dėl docento Jono DOB ROVOLSKO mirties ir nuo širdžiai užjaučia velionio šeimą.
Fizikos fakulteto dėka, natas ir visuomeninės ornanizaciios nuoširdžiai už jaučia fakulteto darbuoto ją Margaritą BUTKEVIČIE NĘ dėl tėvo mirties.
JONAS DOBROVOLSKAS
$. m. gegužės mėn. 8 d. staiga mirė Istorijos fakulte to Lietuvos TSR istorijos ka tedros docentas JONAS DOBROVOLSKAS Jonas Dobrovofskas gimė 1935 m. liepos mėn. 25 d. Alytaus rajono Užukalnių kai me valstiečio šeimoje. 1954 metais, baigęs Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą, įstojo į Vil niaus universiteto Istorijos filologijos fakultetą. 1959 m., baigęs Universitetą, buvo paskirtas dirbti į Lietuvos TSR MA Istorijos institutą jaunes niuoju moksliniu bendradar biu. 1961 m. buvo priimtas į TSKP eiles. 1965 m. apgynė istorijos kandidato disertaciją. Nuo 1966 m. dirbo TSKP isto rijos katedros vyr. dėstytoju, o 1971 m. buvo išrinktas do centu ir Lietuvos TSR istorijos katedros vedėju. Paskelbė per 40 mokslinių straipsnių ir mo nografiją „Lietuviai kariai Didžiojo Tėvynės karo fron tuose", parašė recenzijų, va dovavo aspirantams. J. Dobrovolskas buvo visų labai gerbiamas ir mylimas. Kiekvieną kolegą, lygiai kaip ir kiekvieną studentą, visuo met pasitikdavo su malonia
šypsena, surasdamas pasakyti malonų žodį. Jis patraukliai skaitė Lietuvos TSR istorijos paskaitas, įdomiai vedė semi narus, kruopščiai ir nuoširdžiai vadovavo studentams, rašan tiems kursinius bei diplomi nius darbus. Be to, J. Dobro volskas ilgą laiką vadovavo TSRS istorijos ir Lietuvos TSR istorijos moksliniam būreliui, buvo rūpestingas kuratorius. Ne vienam studentui jis yra įdiegęs ir išugdęs meilę isto rijai, gimtajam kraštui ir jo kultūrai, ne vieną pastūmėjęs mokslo ir kilnaus darbo vi suomenės labui keliu. Jonas Dobrovolskas buvo aktyvus visuomenininkas. Ne kartą buvo renkamas į Istori jos fakulteto partinės organi zacijos biurą, buvo jo sekre torius. J. Dobrovolskas buvo Universiteto istorijos fakulte to specializuotas Tarybos is torijos mokslų daktaro laips niui teikti ir Lietuvos TSR MA Istorijos instituto specia lizuotos Tarybos „ istorijos mokslų kandidato laipsniui teikti narys. Partijos istorijos instituto prie LKP CK, Archy vų valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, Respubliki nės „Žinijos" draugijos TSKP ir TSRS istorijos moksliniumetodiniu tarybų narys, „Lie tuvos TSR istorijos metraščio" redkolegijos narys. Respubli kinės turizmo ir ekskursijų ta rybos, Lietuvos TSR Švietimo ministerijos mokslinių-metodi nių tarybų narys. Staigi mirtis išplėšė iš mū sų mokslininką, daug prisidė jusi prie tarybinio istorijos mokslo vystymo, puikų pėda gogą, nuoširdų draugą, dide lės erudicijos, plačios ir jaut rios sielos žmogų. Jono Dobrovolsko šviesus atminimas visada bus gyvas įj pažinojusiųjų širdyse. ISTORIJOS FAKULTETO TARYBA
.. .tik vakar skubiai linktelėiot ir dzūkiška švpsena klau sėt apie artėjančią mūsų fakulteto švente — Istoriku die na---------- --------------- ----- - --------------------------------------...tik vakar evva i šnekuti avotės anie mūsų rūpesčius — kursinius darbus, įskaitas Ir nuotaika. Taip, tik vakar, minutėlei prisėdęs M. Daukšos kieme Ivie, geru žvilgsniu nulvdėiot mus — savo studentus i au ditorija. Istorijos fakulteto studentai
Universiteto rektoratas ir visuomeninės organi zacijos liūdi dėl docento Jono DOBROVOLSKO mir ties ir reiškia gilia už uojautą velionio šeimai ir artimiesiems.
Netekus didžiai gerbia mo ir mvlimo docento Jono DOBROVOLSKO. gi liai liūdi 1978, 1979 m. laidos istorikai neakivaizdininkai
Per greit nustojo plaku si mylimo docento Jono DOBROVOLSKO širdis, ku rios dovanota šiluma Ilgai mus šildys. 1976, 1981 m. laidos istorikai neakivaizdininkai
Mielas docente. Tik dvi sesijas Jūs skai tėte Lietuvos istorilos pa skaitas, bet Jūsų šviesus atminimas liks ilgam ilgam III kurso istorikai neakivaizdininkai
Visi, kurie pažinoiom" docentą Joną DOBROVOLSKĄ, klausėmės |o paskai tų. niekada nepamiršime ne tik Jo žodžių. bet ir širdies gerumo, kuri dos niai dalino kitiems. 1975, 1977 m. laidos neakivaizdininkai
Redakcijos adresas: 232000 — MPT. Universiteto R. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėle 610414 Rinko Ir Iškilluoiu būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos R. 1. Apimtis — 1 spaudos lankas. nCoBeTCKHŪ cryAeHT* — opraH napTKOMa, peKTopaTa, Kosormra AKCM Ajttbm, npotįiKOMa oRachob TpyAonoro Kpacnoro 3HaMeuH h ĄpyMūbi uapoĄOB BnAbHioccKoro yHHBepcHTeTa hm. B. Kancykaca. HA ahtobckom *3MKe. PeAaicrop H. BapanHHURaHTe.
LV 15272 Užs. Nr 1359 Tiražas 4500
Istorijos fakulteto de kanatas, ir visuomeninės organizacijos giliai liūdi dėl docento Jono DOBRO VOLSKO mirties ir nuo širdžiai užiaučia velionio šeimą ir artimuosius.
Mylimas docente J. DOBROVOLSKAI, dėkingi už nuoširdų pata rimą. malonų žodi, drąsi nančią šypseną ir širdies šiluma. 1974 m. laidos istorikai neakivaizdininkai
Brangus docente, dėkui už gausias žinias ir nuoširdžią globą studijų metais. 1980 m. istorikai neakivaizdininkai
Fiziologijos ir bioche mijos katedros darbuotolai nuširdžiai užjaučia bendradarbe Adele BAR TASIONIENĘ dėl tėvelio mirties. „Tarybinio studento“ redakclla nuoširdžiai už jaučia redkolegilos nari. Žurnalistikos katedros dėstytota Rimantą PLEIKI dėl tėvelio mirties. Liūdesio valanda, nete kus mylimo tėvelio nuo širdžiai užjaučiame dėsty toją Rimantą PLEIKI Žurnalistikos katedra
Redaktorė J. VARAPNICKAlTt