Visų šalių proletarai, vienykitės! VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
sccioencas
V. KAPSUKO UNIVERSITETO
REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
1972 m. gegužės mėn. 26 d.
Nr. 17 (799)
LENINO
24 darbai keliauja į Maskvą Vykdydamos TSKP CK nu. tarimą „Dėl priemonių visuo menės mokslams toliau vysty ti ir jų vaidmeniui komuniz mo statyboje didinti" ir Lie tuvos KP CK Biuro nutarimą apie tolesnį visuomenės moks lų vystymą ir jų vaidmens komunizmo statyboje padidi nimą, siekdamos pagerinti pecialistų rengimo kokybę, Universiteto visuomeninių mokslų katedros, komjaunimo organizacija ir SMD sustipri no studentijos idėjinio auklėiimo darbą, suaktyvino savalankišką kūrybinį marksisti. nės-lenininės teorijos studija. \ imą. Viena iš veiksmingiausių auklėjimo formų tapo studen tų darbų konkursai visuome nės mokslų, VLKJS ir tarptau tinio jaunimo judėjimo istori jos klausimais. IV Visasąjun ginis konkursas buvo skirtas pažymėti garbingam jubilie jui — TSRS įkūrimo 50-čiui. Neseniai išplėstiniame Rek torato posėdyje, kuriame da lyvavo visuomeninių mokslų katedrų vedėjai, fakultetų NMD moksliniai vadovai, pir mininkai, Centrinės SMD ta rybos nariai ir Komjaunimo komiteto atstovai, apsvarsty tas pasiruošimas šiam konkur. sui. Visuomeninių mokslų ka tedrų vedėjai įpareigoti iki š. m. rugsėjo 15 d. pateikti
iVEĖIAI IS KROKUVOS UNIVERSITETO Praėjusią savaitę Universi tete viešėjo Krokuvos (LLR) universiteto, su kuriuo mūsiš. kis bendradarbiauja, partinė — profsąjunginė dėstytojų delegacija. Jai vadovavo LJDP Krokuvos universiteto komi teto sekretoriaus pavaduoto jas organizaciniam darbui dr. J. Pavlica. Kartu su juo buvo atvykę LJDP Krukuvos uni versiteto komiteto sekreto riaus pavaduotojai ideologi niam darbui magistras A. Ok.
LAIKRAŠTIS
STIPENDININKAI
Rektoratui konkursinių darbų tematiką. Nemažai nuveikta, propa guojant konkursą. SMD būre, lių nariai buvo supažindinti su jo nuostatais ir reikšme. Vi suomeninių mokslų dėstytojai pateikė studentams temas. Konkurso organizavimas buvo plačiai aprašytas sieninėje spaudoje bei „Tarybiniame studente". Konkursas surengtas akade minių grupių ir bendrauniversitetinės konferencijų for ma. Iš viso konkurse dalyvavo 2134 studentai, kurie perskai tė 1948 pranešimus. Dau giausia pranešimų perskaityta TSKP istorijos, politinės eko nomijos, mokslinio komuniz mo sekcijose. Geriausi 178 darbai buvo pristatyti respub likiniam turui. Tai beveik du kartus daugiau, negu prieš dvejus metus vykusiame 3čiajame konkurse, kuriam bu vo pateikti 63 darbai. Gerai sekėsi VVU studen tams ir konkurso respubliki niame ture. 26 studentams pa skirta 1 vieta, 13 — II vieta, 16 — III vieta ir 22 mūsų
studentai gavo paskatinamą sias premijas. Net 14 busimų jų medikų apdovanoti pirmo jo laipsnio diplomais. Pažymėtina tai , kad kon kurse aktyviai dalyvavo visų fakultetų atstovai, vakarinio ir neakivaizdinio skyriaus studentai. Organizuojant konkursą daug prisidėjo ir dėstytojai. Kaip aktyviausi vadovai ir or ganizatoriai minėtini: prof. dr. K. Navickas, doc. V. Kašauskienė, doc. J. Miškinis, doc. J. Dvilevičius, doc. A. Jablonskis, doc. K. Rickevičiūtė, vyr. dėst. B. Rutkys, med. m. kand. B. Jurevičius ir kt. Pasibaigus respublikiniam turui, 24 geriausi darbai bu vo išversti į rusų kalbą ir pa siųsti į konkurso trečiąjį tu rą Maskvoje. Darbų visasą junginiam turui galėtume pri statyti ir daugiau, tačiau truk do techninės priežastys. Studentų dalyvavimas kon kurse prisidėjo prie jų visuomeninio-politinio aktyvumo augimo, atsirado galimybė studentams aktyviau įsijung ti į propagandinį darbą, pa gausėjo paskaitų, pranešimų studentų konkursinių darbų tematikos pagrindu. Rasa STUOKAITĖ VVU SMD pirmininko pavaduotoja
lejekas, dėstytojų profsąjungos tarybos pirmininkas doc. S. Vojcikas, pirmininko pavaduotojas S. Vaitos. Svečiai iš Lenkijos susipažino su Vilniaus universiteto partinės organizacijos, dėsty tojų profsąjungos, kitų visuo meninių organizacijų darbu, aptarė kai kuriuos visuomeni nių organizacijų bendradar biavimo klausimus. Delegaciją priėmė rektorius prof. J. Kubilius. Partijos Universiteto komitete įvyku siame pokalbyje dalyvavo ko miteto sekretorius doc. P. Bernatavičius, pavaduotojai doc. R. Mironas bei V. Per-
Žinių patikrinimo natkinas, prorektorius doc. B. Sudavičius, vietos komiteto METAS. pirmininkas doc. V. Staskonis, pavaduotojas doc. V. Dvarec kas, Teisės fak. katedros ve dėjas doc. A. Bulota, Moks linės bibliotekos direktorius J. Tornau ir kt. Svečiai susipažino su Uni versitetu, Vilniumi, pabuvojo SESIJA • SESIJA Trakuose, Pirčiupyje, Drus kininkuose, Kaune. Delegaci jos nariai buvo dėkingi docen tams M. Sakalinskui, R. Kaz LINKIME lauskui ir V. Dvareckui, kurie jais maloniai rūpinosi, kelio VISIEMS nės metu padėjo geriau su sipažinti su Tarybų Lietuva. Mūsų inf. SĖKMĖS!
VISUOMENĖS MOKSLŲ KONKURSAS
Nijolė JUŠKAITĖ — dar tik pirmakursė, ii Pramonės studijuoja ekonomikos fakultete planavimą. .pramonės Bet jos atsakingas por žiūris j studijas, visuo meninė veikla jau susi laukė didelio įvertini mo — Nijolė yra Leni no stipendininkė. R. SAVICKO nuo traukoje: mokslo pir mūnė N. Juškaitė.
DIPLOMANTŲ PALYDOS
Sesija VIENA KITA SPECIALYBĖ
JAU IŠLAIKĖ JĄ, GI TŪKSTANČIAMS UNIVERSITETO
STUDENTŲ DAR TIK PRASIDEDA DIDYSIS
Lietuvoje viešėjo Erfurto miesto jaunimo delegacija. Jos sudėtyje — Vokiečių laisvojo jaunimo sąjungos Er furto miesto pirmasis sekretorius Lutsas Štelceris, komite to sekretorė Juta Ladike ir miesto ketvirtosios vidurinės mokyklos pionierių vadovė Ursula Giorbig. Praeitą savaitę svečiai iš VDR apsilankė ir mūsų uni versitete. Jie apžiūrėjo bilbioteką, skaityklas. VVU komjaunimo komitetas surengė svečiams priėmimą, kuriame dalyvavo komiteto sekretorius S. Imbrasas, pa vaduotojai J. Bagdonas ir J. Galinaitis, įskaitos skyriaus vedėja V. Kamarauskaitė ir miesto komjaunimo komiteto propagandos — agitacijos skyriaus vedėjas A. Matulevi čius. Svečiai papasakojo apie savo miestą, jų darbe iškylan čias problemas. Susitarta dėl mūsų universiteto ir Erfurto Medicinos aka demijos studentų, mokslininkų bendradarbiavimo. Nuotraukoje: svečiai Skargos kieme.
J. MAŽEIKIS
Atsisveikinimas Universitetas man primena medį. Vos tik pradeda sprogti klevai, žiūrėk, užlieja audito rijas džiaugsmas. Įsisuka ru duo į filologų berželį, papil kėja ir studentai. Jie labai pa našūs: abu laukia pavasario ir kratosi rudens. . . O vis dėlto skiriasi jie: medis kas met keičia lapus, Universitete mes svečiuojamės penkerius. Tie metai greitai prabėga. Trumpi jie ir mūsų diploman tams filologams. Gegužės 19ąją atšventėme jų palydas. Ne taip jau dažnai išgirsi Rektoiių, skaitantį paskaitą fi lologams! Sį kartą jiems pa vyko: rektoriaus J. Kubiliaus paskaita prasidėjo atsisveiki nimo vakaras. „Suabejojau, — pradėjo Rektorius, — ar būdamas „fi ziku", galėsiu kalbėti apie ly riką, bet paskui pagalvojau, kad studentui reikia išmanyti viską. .." Auditorijoj tyla. Tiek daug susikaupusių, bet ne liūdnų veidų. Kam reikia ašarų, kada jaučiame tvirtus sparnus, ku rie atlaikys audras. Kažin, ką galvoja jie, iškeliaujantieji? Taip norisi įeiti bent į vieną iš tų širdžių, ipaklausyt gražių pasakų. . . apie studentiško gyvenimo pokštus. .. Paskaita baigias, taip pat greit kaip ir anos, kurių bu vo daug daug, o gal —■ viena? Paskutinį kartą renkasi dip lomantai Sarbievijaus kieme. Ne, susitikimų dar bus, bet tada jie vadinsis jau nebe studentais.. . Anoj pusėj fontano sustoja penkių specialybių diploman tai. Atsisveikina su Universi tetu rusistai. Ketvirtakursiai diplomantams įteikia po rak tą: atrakinkit mokyklos duris ir neklaužadų mokinių širdis. Savo patirtį kolegoms per duoda germanistai. Pasirodo, diplomantai mėgdavę numig ti. Miego spragas likviduoda-
vo kalkė — ji būdavo gera pagalbininkė, darant konspek tų kopijas. — Brangi driaugai į da brangesnas driauges, — pra dėjo prakalbą lituanistas S. Kavaliauskas. Išmintis liejosi iš jo lūpų. Ir ko tik jis nepri plepėjo žemaitiškai. Užteko karčių žodelių inteligentų ad resu: „Tikram teligentui pa šnekėjoms be popierėli negal išeiti. Tep misliju, kad dar po 5 metų vaikis j pri mergaJis Vingparki atsisiedis, saulele sėstant, paskaitys iš puopireli: „Mylo tau be galo". Apie mokslus irgi porino. Sakė, kad Universitete visko išmoko, bet vieno dalyko „į neišmoka" — tai žemaitiškai kalbėt. Kodėl būtina mokytis že maičių kalbos? Mat, žemai čiai nukramtą galūnes, o tai jau gerai — galima sutaupyt laiko ir liežuvis „neskaud". Greta S. Kavaliausko stovi V. Juknaitė. Ketvirtakursiams ji įteikia stiklainį su šūkiu „Taisyklingai kirčiuokime!" Fakulteto profbiuro pirmi ninkas V. Laurinavičius kvie čia anglistus. Apie studijų metus pasakoja jų atliekamos dainos: jie mėgo dainą.. Romanistai atsisveikina paskutiniai: išeina, kad jie il giausiai pabuvo Universitete. Todėl spėjo iškepti blynų ir pavaišinti jais dėstytojus. Filologų dekanas prof. J. Palionis irgi tarė atsisiveikinimo žodžius. „Norėjau kalbėti liūdnai, bet matau, kad jūs ir šiandien sugebat būti links, mais, o tas gyvenime bene svarbiausia". Toliau seka kelionė į Antakalnį — studentų miestelį. Du autobusai išrieda iš Universi. teto kiemo. Vėl džiaugsmo banga nusirita per autobusą. V. Juknaitė pradeda dainą. Aštuonaukštis pastatas pasi(Nukelta | 3 psl.)
„GERAI
STUDIJUOTI —
VALSTYBINĖ UŽDUOTIS“
.TARYBINIO STUDENTO"
SKAITYTOJŲ KONFERENCIJA
Šiandien baigėme pirmąją konferencijos dalį. (Pokalbiui susitikti tikimės po vasaros atostogų). Konferencijoje „Ge rai studijuoti — valstybinė užduotis" nuo vasario 18 d. iki gegužės 26 d. pasisakė 22 dėstytojai ir studentai, ją, ma nome, sekė visi mūsų skaitytojai. Nuoširdžiai dėkojame jos dalyviams. Aukštasis mokslas — neprivalomas. Bet kada įstoji Į universitetą ar Institutą, gauni valstybinę užduotį. Tai jau valstybinis reikalas, kad tie, kurie įstojo ir baigtų, nes tiek reikalinga žmonių intelektualinei, sakytume, visuomenės rekonstrukcijai. Maždaug tokią mintį Išreiškė respublikos aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, kalbėdamas Filologijos fakulteto studentų lenininėje pamo koje. Laikraštyje išspausdintuose pasisakymuose tarsi pasi kartojo šie žodžiai, dar kartą buvo patvirtinta, jog stu dentų pilietinė pareiga — gerai studijuoti, pateisinti Tė vynės rūpestį ir suteiktas sąlygas. Kartu straipsniuose buvo analizuojamos priežastys, trukdančios pakelti pažangumą. Redakcija jaustų didelį pasitenkinimą, jeigu mūsų neaki vaizdinė konferencija nors mažyte dalimi prisidėtų prie studentijos mobilizavimo geresniam mokymuisi, prie toles nio mokymo proceso tobulinimo.
Akademinis darbas suaktyvėjo Filologijos fakulteto kom jaunimo biuras, jo akademinis sektorius stengiasi pajungti visas priemones, įvairias dar. bo formas vieningam tikslui — kovai už geresnį pažangu mą. Fakulteto pažangumas po žiemos sesijos — 90,1 proc. (9 proc. daugiau, negu per nai). Labai gerai sesiją išlai kiusių skaičius — dar nere gėtas: 91. Pirmakursių pažan gumas, visada kėlęs susirū pinimą, šiemet didesnis už vi so fakulteto — 93 proc. Kaip buvo pasiekti tokie re zultatai? Tik bendromis komjaunimo, partinės organizacijos, deka nato, katedrų pastangomis. Ir bendromis ne savo suma, o vieningumu. Tai, kas anks čiau buvo akademinės komi
sijos darbo tikslu, stengiamasi paversti ir fakulteto komjau nimo biuro, ir pirminių kom jaunimo organizacijų darbo tikslu. Fakulteto grupės ir biuras pastoviai seka studen tų pažangumą (skolų laikymą, O-—1—2 kontrolės sistemos rezultatus), svarsto ir taiko komjaunuoliškas nuobaudas. Nemažą reikšmę turi ir laiš kai tėvams, informuojantys apie blogai besimokančius, praleidinėjančius paskaitas, akademinės komisijos įspėtus studentus. Pirmūnų taryba, įsteigta prie akademinio sektoriaus, teikia konsultacijas- įvairiais dėstomų disciplinų klausimais, dalyvauja išplėstiniuose biuro posėdžiuose, svarstant skoli ninkus ir vadinamuosius „nulininkus“.
Biuro nariai — atskirų spe cialybių komsorgai — betar piškai kontroliuoja lankomu mą, reguliariai reikalaudami iš kurso seniūnų ataskaitų apie be pateisinamos priežas ties praleistas paskaitas. Didelis dėmesys skiriamas pirmiesiems kursams — jau mokslo metų pradžioje prave dami pokalbiai apie specialy bę, suteikiami metodiniai sa varankiško darbo nurodymai. Vaizdinė agitacija (Pirmūnų lenta, žiemos sesijos rodik liai), sieninė spauda („Jaunys. tė“, visų užsienio kalbų sien. laikraščiai, satyrinis sienlaik raštis „Erškėtrožė") taip pat nemaža dalimi prisideda prie ritmingo pulso, darbingos nuotaikos sukūrimo fakultete. Atrodytų, tai papračiausios priemonės, tačiau kai jos bu
Nfūsų ■ kursas nedidelis, ja me tik 18 žmonių, tačiau pa žangumo klausimas dėl to nė kiek ne mažiau aktualus, ne gu dideliame kurse. Praėjusią sesiją kurso vidurkis buvo paskaitą, nes pagrindinė mūsų 3,9, tuo tarpu kai mūsų kole blogo pažangumo priežastis gų H k; germanistų vidurkis yra paskaitų praleidinėjimas. 3,8, anglistų 3,5, lituanistų ir Į jį mes žiūrime kaip į tam rasistų 3,6. Sesiją trys kom tikrą nusikaltimą, nes kiek jaunuoliai išlaikė vienais pen vieno studento pagrindinis ketais. uždavinys ir yra lankyti pas Didelį dėmesį skiriame vi kaitas ir mokytis. O su tais, suomeniniams mokslams, nes kurie neatlieka savo pagrin tai labai svarbu tarybiniam dinės pareigos, kalbamės specialistui. Dabar studijuo griežtai. jame dialektinį materializmą. Pas mus, mokantis užsienio Nepasitenktnam tuo, kad kalbos, lankomumas yra ypač kiekvieną seminarą ruošiasi svarbu, nes kiekviena paskai visi, pasisako šeši—devyni, ta duoda daug naujo, ir jei bet ruošiami kiekvienam kar praleidi ją, netenki to, kas tui pranešimai, kai kuriuos jau nebepasikartos, liks kaž dalykus nagrinėjame visi kokia balta dėmė. Paprastai bendrai net prieš seminarą. kurso lankomumą kontroliuo Kurso komjaunuoliai daly ja grupių seniūnai, kurie kas vavo visuomeninių mokslų savaitę atsiskaito kurso biu konkurse. A. Zalytės prane rui. Kiekvieną savaitę mes šimas „50 metų Prancūzijos žinom, kas praleido daugiau komunistų partijai" respubli sia paskaitų, ir kodėl, nes se kiniame ture buvo gerai įver _________ _ niūnai savo______________ ruožtu reikalauja tintas. R. Aleksandravičiūtė, pasiaiškinimų už kiekvieną1 V. Steponaitytė, D. Sarkūnaitė praleistą be pateisinamos rašė pranešimus irgi šiam priežasties paskaitą. Tai labai konkursui. Tuos referatus padeda, nes kiekvienam ne perrašę lengvesne ir populia malonu šie pasiaiškinimai, resne forma, skaitysime šefuo- tuo pačiu kiekvienas stengia jamoj mokykloj. Vasarą va si praleisti kuo mažiau pas žiuosim į darbo ir poilsio sto kaitų. vyklą, manom, kad ten irgi Šitie susirinkimai nelieka šitie referatai bus naudingi. vien tik svarstymais. Visada Pažangumo rodikliai mūsų priimam nutarimą. Ipareigonepatenkina. Stengiamės, kad jam sekti blogai besimokan jie būtų dar geresni. Būdų čių lankomumą, priskiriam skatinti yra pakankamai. „šefus". Pvz., A. PutramenMūsų fakultete kiekvieną taitė praleido daug paskai menesį žinios yra vertinamos tų, turėjo 4 nulius. Jai padėjo 0—-1—2 balais Tuoj pat po kurso draugė \. Zilytė, kuri kiekvieno vertinimo kurse kartu su ja gyvena. Ir padėtis vyksta susirinkimai svarsty pasikeitė. mai. Kiekvienas turintis nulį, Kviečiamės į pagalbą ir turi pasiaiškinti ne tik už tai, dėstytojus. Ypač daug padeda bet ir už kiekvieną praleistą specialybės dėstytojai. Jie Vi
sada mielai pasilieka paaiš kinti nesuprantamus dalykus. Artėja pavasario sesija. Di. delį dėmesį skiriam specialy bės ir visuomeniniams moks lams. Neapleidžiam ir kitų disciplinų. Susirinkimuose kal bam apie egzaminus, kiekvie nas pasisakome, kaip ruošia mės jiems. Mūsų kova už pažangumą nepraeina be rezultatų. O to kie svarbūs įvykiai, kaip I vi sasąjunginis studentų sąskry dis ir LLKJS XVII suvažiavi mas, labai pagyvino šitą žygį už žinias. Visi labai domėjosi jų darbu, nes juose dalyvavo mūsų fakulteto komjaunimo biuro sekretorė G. Marcinke vičiūtė. Po I studentų sąskrydžio kurse svarstėme L. Brežnevo kalbą, klausėmės sekretorės G. Marcinkevičiūtės įspūdžių, Sąskrydžio reikšmė akivaizdi, Dar tebevykstant “ jam, buvo jaučiamas pakilimas moksle, o vertinimo rezultatų pagerė jimui taip pat turėjo reikšmės šis sąskrydis. Susipažinę su LLKJS XVII suvažiavimo nu tarimu, dar labiau pajutome savo atsakomybę už mokymą si. Manau, visi puikiai jau čiam, jog Lenininė įskaita pa deda ne tik pažangumui, bet ii' aktyvumui. Kiekvienam įskaitos etapui komjaunuoliai prisiima asmeninius įsiparei gojimus, sudarom kompleksi nius planus, Juos, žinoma, stengiasi visi įvykdyt-i. Svarblausias visų įsipareigojimas buvo ir yra gerai mokytis. Ir dar truputį apie fakulte-
vo panaudotos kompleksiškai, „visais frontais", pastebimai pakilo fakulteto pažangumas, o svarbiausia — pradeda kur tis darbingesnė reiklesnė at mosfera. Akademinio darbo suaktyvėjimas nėra izoliuotas — jis susijęs su bendru pagy vėjimu ir kituose mūsų darbo baruose (internacionalinis, kultmasinis sektoriai, visuo. meninių mokslų konkursas ir kt). Dar nemaža spragų ir trū kumų mūsų veikloje, nepa kankamai sistemingai ir reik liai dirbame su skolininkais ir atsiliekančiais, iškyla ne vienas diskutuotinas klausi mas, tačiau — gera pradžia yra, o tolesnė sėkmė priklau sys nuo bendrų mūsų visų, o pirmiausia — kursų organiza cijų — pastangų. V. VILTRAKYTĖ Fil. F komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotoja akademiniam darbui
Svarbiausias kurso įsipareigojimas to komjaunimo biuro pagalbą kursams pažangumo klausi mu. Ją mes labai jaučiam. Daug padeda pirmūnų taryba. Biuras nuolat kontroliuoja pa žangumą, lankomumą. Kiek vieną mėnesį seniūnas duoda lankomumo ataskaitą biurui. Aplamai biuras labai įtakin gas. Pvz., mūsų komjaunuolė D. Rutytė gerokai apsileido. Pradėjo be pateisinamos prie žasties praleidinėti paskaitas, nesimokyti, elgesys bendrabu tyje irgi daug kam kėlė pyk tį. Kalbėjom su ja, tikinom, kad elgiasi blogai. Sutikdavo ji su mumis, pasižadėdavo pa sitaisyti, bet pažadai ir likda vo pažadais. Tada kvietėmės i pagalbą sekretorę G. Mar cinkevičiūtę. Užteko Grasil dai vieną kartą gerai pakal bėt, ir D. Rutytės elgesys visiškai pasikeitė — pradėjo lankyt paskaitas, pasispaudę studijose. Noriu pabrėžti, kad jokių ypatingų priemonių neturim. Jsikimbam į tas kasdienines, į pačias paprasčiausias, ir stengiamės išspausti viską, kas įmanoma. Ir pačios pap rasčiausios priemonės duoda rezultatų, jeigu kovojame bendrai. Labai geru pažangu mu pasigirt negalim, bet jau džiaugiamės mūsų kovos už pažangumą ir lankomumą rezultatais. Tai rodo, kad po truputį galima daug ką pa siekti.
R. VAITONYTĖ prancūzų kalbos ir literatūros spec. II k. komjaunimo sekretorė
PIRMŪNAI: „KOVOSIU NE VIEN UŽ
SAVE, BET IR UŽ DRAUGUS!“ Vadovaujantis VLKJS CK nutarimu dėl Charkovo kom jaunimo organizacijos veiklos, ruošiant aukštos kavalifiku cijos specialistus, mūsų fakultete nutarta įkurti prie aka deminio sektoriaus Pirmūnų tarybą. Aukščiausias jas orga nas — valdyba. J ją įeina po vieną kiekvienos specialybės atstovą, be to, dar yra redaktorius. Valdyba atlieka dau giau organizacinę funkciją. Pagrindinis Pirmūnų tarybos uždavinys — darbas su dve jetukininkais ir „apvaliais" trejetukininkais. Ji taip pat propaguoja pirmūnų patyrimą, kritikuoja ir padeda atsilie kautiems, stengiasi į visuomeninę veiklą įtraukti visus pir mūnus. Žinoma, daugelis jų šio darbo nesikrato. Štai V kurso lituanistas E Šventiškas — fakulteto SMD tarybcs pirmininkas, III k. lituanistė D Sakavičiūtė —- lituanistą vyr. seniūnė, V k. rasiste T. Vlasova — fakulteto profbiu ro narė, II k. germanistė M. Rasčiūtė — fakulteto kam jaunimo biuro narė ir t. t. Pirmūnai nusprendė: „Kovosiu ne vien už save, bet ir už draugą I" Labiausiai paplito individualios pagalbos for ma. Po to, kai buvo sušauktas visų pirmūnų susirinkimą, ir įsteigta Pirmūnų taryba, gana dažnai auditorijose ir kori doriuose pamatysi grupeles studentų, besiaiškinančių vie ną ar kitą nesuprantamą dalyką. Tam pačiam tikslui — stu dentų pažangumo gerinimui — tarnauja ir tarybos konsui tacijos, kurias pirmūnai teikia tris kartus per savaitę. Antai, tarybos narys B. Stundžia — dar tik pirmakursis lituanistai tačiau jo lotynų kalbos konsultacijose — daug studentų Ypač didelis dėmesys kreipiamas visuomeninių mokslų ir užsienio kalbų konsultacijoms. Pirmūnai, atsakingi kursuose, atsiskaito specialybių sek cijoms, o šios — Pirmūnų tarybos valdybai. Kiekvieną mė nesį valdyba rengia posėdžius, svarsto lankomumo, pa žangumo klausimus, pačių pirmūnų darbą. Būna ir „nepataisomų" studentų. Kalbėk nekalbėjęs, o jie vis vien praleidinėja paskaitas, nesimoko, J visas drau gų pastangas ir pamokymus numoja ranka. Savo pose džiuose Pirmūnų taryba pasinaudoja teise — pasiūlyti de kanatui nutraukti tiems studentams stipendijos mokėjime! arba net pašalinti juos iš Universiteto. Kita pirmūnų veiklos sritis — spauda. Pirmūnų tarybos valdybos redaktorė N. Bulotaitė rūpinasi, kad „Tarybinia me studente", fakulteto sienlaikraščiuose nuolat pasirodytų žinutės pažangumo ir lankomumo klausimais, kad spaudoje pirmūnai pasidalintų savo patyrimu. Visai neseniai sudarytos 5 brigados, kurios skaičiavimo mašinų gamykloje moko 26 žmones anglų ir vokiečių kal bų. Nauda ne vien darbininkams, bet ir mums patiems būsimiems pedagogams. Vadovaujant prodekanui doc. J. Balkevičiui, ruošiamas studentų savarankiško darbo planas. Pirmūnai padės dėsty tojams išspręsti, kiek ir kokios literatūros reikia studentui. Svarstom, kaip rasti naujų darbo su vyresniųjų kursų, ypač ketvirto, nepažangiais studentais formų. Juk antra kursis ar trečiakursis nepavedžios ketvirtakursio ar penk takursio, paėmęs jį už rankutės? Gal būt, per mažai ska tiname ir pirmūnus. . . Tai jau rytdienos darbai. ‘ R. BAGVILATTE Pirmūnų tarybos pirmininkė, II k. lituanistė
šiame puslapyje spausdinome filologų studentų, komjau. nlmo aktyvistų pasisakymus apie tai, kaip jie savo fakul tete dirba akademini darbą, ieško naujų to darbo formų. Kaip žinome, neperseniausiai vykusiame respublikos aukštųjų mokyklų komjaunimo aktyvo seminare filologai kaip tik ir dalijosi savo patyrimu. Nuotraukoje matome seminaro dalyvius Sarbievijaus kieme, centre — Vilniaus miesto komjaunimo komiteto sekretorė A. Mockutė Ir VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas, atsakin gas už akademinį darbą J. Galinaitis. Sakydami komplimentus Filologijos fakulteto komjauni mo biurui, Jo akademiniam sektoriui, kartu norime at kreipti dėmesį l tai, kad VVU komjaunimo komiteto biu ras, svarstęs Filologijos fakulteto komjaunimo akademini darbą, pastebėjo, jog čia ne viskas auksu žiba. Nepakan. karnai efektyvūs komjaunimo biuro posėdžiai, kuriuose trūksta principingumo, dalykiškumo, nevisapusiškal ana lizuojaml sesijos rezultatai, jie neapibendrinami, kartais apsiribojama tik bendrų uždavinių iškėlimu ir kt. Linkime nepallstantlems filologams nugalėti ir šluos trūkumus.
Nauja stipendijų skirstymo tvarka veikloje, stipendijos padidina mos 25 proc., o išlaikiusiems gerai ir labai gerai bei pasi žymėjusiems visuomeninėje ir mokslinėje veikloje stipendi jos atskirais atvejais gali bū ti padidintos 15 proc. — Kas turės teisę gauti sti pendijas? — Stipendija bus skiriama, atsižvelgiant Į pažangumą ir visuomeninę veiklą. Todėl stipendija bus skiriama =ti. pendijų komisijų, sudarytų fa kultetuose, rekomendavimu, be studento pareiškimo. — Anksčiau stipendijas ga lėdavo gauti ir tokie studen tai, kurie sesijoje turėdavo skolų, bet jas vėliau likviduo davo. Ar naujojoje instrukcl-
joje numatoma tokia išimtis? — Ne, tokia išimtis nebe numatoma. Jeigu studentas gavo nepatenkinamą pažymį ir perlaikė discipliną po sesi jos, jam stipendija neskiria ma, nepaisant to, kokį pažymį jis bebūtų gavęs perlaikyda mas. Kitas dalykas, jei įsisko linimas likviduojamas sesi jos metu: tokiam studentui stipendija skiriama bendrais pagrindais. — Ar numatomi atvejai, kai stipendijos mokėjimas ga. Ii būti nutrauktas semestro metu? — Taip. Kaip ir anksčiau, už drausmės laužymą ir pan. stipendija gali būti laikinai nemokama.
pernai spalio mėnesį buvo paskelbtas TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimas dėl tolesnio studentų ir spe cialiųjų vidurinių mokyklų moksleivių materialinių ir buitinių sąlygų gerinimo. Ja me, be kita ko, numatyta pa didinu stipendijas. Gautas TSRS aukštojo ir .pecialioio vidurinio mokslo ministro Įsakymas dėl naujos stipendijų skirstymo tvarkos. Naujųjų instrukciją pakomen tuoti paprašėme Universiteto prorektorių mokymo reika lams doc. B. Sudavičių. — Kaip žinome padidintos stipendijos bus skiriamos nuo i. m. rugsėjo 1 d. Gal, prorektoriau, galėtumėte, pri-
minti, kokio dydžio jos bus. — Stipendijos rugsėjo 1 d. bus skiriamos, atsižvelgiant į pavasario sesijos rezultatus. I—IV kursų studentai gaus 40 rublių per mėnesį, V—VI kursų ir IV kursų, kai moky mosi trukmė ketveri metai, — 45 rb. (Kurčnebyliams ir ak liesiems studentams stipendi jos numatytos 50 proc. didės, nės už minėtas). V. Lenino ir K. Markso sti pendijų dydis — 100 rublių. Kitų vardinių stipendijų dy dis — 75—65 rb. Studentams (išskyrus vardinius stipendi ninkus, kurčnebylius ir akluo sius), išlaikiusiems sesiją pen ketais ir pasižymėjusiems vi suomeninėje bei mokslinėje
kektoratas
O jeigu tai tuštybė?
PRIMENA,
lima, įmanoma, būtina, o kaip atskirais atvejais studentai naudojasi suteiktomis teisė mis ir galimybėmis. Praėjusį semestrą gyvenau II bendrabučio 58 kambaryje su I kurso bibliotekininkėmis. Nežinau, pagaliau ir nesido mėjau, kaip jos leidžia laiką paskaitose ir kitur, bet kam baryje kasdieninė dienotvar kė, ypač prieš žiemos sesiją, būdavo maždaug vienoda: daug triukšmo, lėkštų pokštų, apkalbų apie visus gyvus bei negyvus ir... nieko rimto. Jei žmonės daug kuo domi si, skaito, vaikšto į filmus, spektaklius, parodas, paskui audringai aptarinėja matytus, suprastus ar nesuprantamus meno, kūrybos, visuomenės ar asmeniškus reikalus ir reiš kinius — tai visai supranta ma. Bet šiame kambaryje rim tų pokalbių nė iš tolo nesi girdėjo. Pradžioje galvojau — pamažu aprims, pradės rimtai mokytis, domėtis tomis dvasi nėmis ir kultūrinėmis verty bėmis, kurių tiek daug Vilniu je, o ir paties Universiteto renginiuose, vakaruose, susi tikimuose. Laikas ėjo — padėtis nesi-
keitė. Ir štai rezultatai: po pirmos sesijos dėl nepažangu mo Universitetą turėjo palik ti trys šio kambario merginos — B. Bružaitė, Z. Garškaitė ir D. Gilytė. Atrodo, šis faktas turėjo būti rimtu signalu jų draugėms, bet ir kito semest ro pradžioje reikalai nepage rėjo. Kambaryje vien triukš mas, rietenos, paskalos. Išsi miegot normaliai negalima. O ką jau bekalbėti apie moky mąsi. „Nugalėtojų triumfas"! Bet iš tų „nugalėtojų" beveik visos turėjo skolų. Prasidėjo naujas studijų etapas, o jos jokių išvadų nepadarė. Keista, kad žmonės, būdami tokie jauni, turėdami visas sąlygas turtinti savo žinias ir dvasinį pasaulį, nuskęsta smulkaus miesčioniškumo purve. Tokios jau jos yra — pirmakursės R. Karvelytė, A. Beniušytė, Z. Galdikaitė, L. Kazlauskai tė — busimosios inteligentės. Jos baigs Universitetą, išeis į žmones. Kuo atsilygins už šias nerūpestingas dienas, ką gero teiks kitiems? Jeigu jos ir toliau taip gyvens, vargu, ar galės pateisinti tikro inteli gento vardą. A. GOGELYTĖ
92 auditorijoj — mirtina ty la. Juk, lituanistų pakviestas, atėjo Ir dabar kalba pats rašy tojas J. Baltušis! Svečias da lijasi su studentais mintimis apie šluolalkinj jaunimą, kaip didžiausią paslaptį pasako turjs „svajonę apie jį parašyti knygą". Rašytojas pasakoja apie savo veikėjus, kurie ar timi skaitytojo širdžiai, mieli, visada brangūs. K. CIUCIULKAITE K. ALEKNA
Šiais metais II k. žurnalis tai jau suruošė keturias fotoparodas. Ir dabar Istorijos fa kultete veikia jų darbų paro da. Joje — „pagauti" momen tai iš Gegužės I-osios de monstracijos bei Spaudos die nios Skargos kieme. R. ULEIKYTĖ
Manau, kiekvienas, sėk mingai išlaikęs stojamųjų ne rimą, pripažintas teisėtu di lelės Universiteto studentų šeimos nariu, patiria nemažą džiaugsmą. Pagaliau, palikime natiems pirmakursiams jų nuotaikas, mintis, pasiryžimus. Įdomi antroji medalio pusė — kaip pasijunta ir ką galvoja tie, kurie jau po pirmos savo gyvenime sesijos turi palikti Alma Mater ir kodėl taip at sitinka. Po praėjusios sesijos „Ta rybinio studento" numeriuose buvo nemaža straipsnių, pasi sakymų, sprendžiančių, anali zuojančių pagrindinį studijų klausimą — pažangumą. Iš tikrųjų, kur slypi nepa PASALINTI žangumo šaknys? Kokios sąly gos, priežastys, aplinkybės KAIP trukdo mokytis? Man atrodo, mūsų tarybinėje visuomenėje, NEPAŽANGŪS kuri suteikia jaunimui visas įmanomas galimybes laisvai pasirinkti profesiją, mokytis, Medicinos fak. I kurso stu ieškoti, kurti, viskas priklau so nuo pačios asmenybės — dentas I. Makarovas, leisės fak. n kurso studentai jos valios, atkaklumo, meilės pasirinktai specialybei, ne žo J. Autelis ir V. Babeckas. dinio, bet tikrojo pasiaukoji Filologijos fak. n k. stud. A. mo mokslui. Šįkart ne apie tai, kas gaI'eseckaitė.
kad studentas — numatytu laiku negavęs įskaitų, neturi teisės laikyti cgzaminų, — neišlaikęs trijų ir dau giau egzaminų, šalinamas iš i niversiteto. — neišlaikęs vieno ar dvie jų egzaminų, gali juos perlai kyti tik gavęs dekano leidimą. Visus Įsiskolinimus studen tai privalo likviduoti iki rug sėjo t d. Likvidavusieji sko las iki liepos 7 dienos keliami i aukštesnį kursą.
SAVAITĖ Iš Visasąjunginės etnografų konferencijos Leningrade su grįžo mūsų istorikai — ketvirtakursis V. Baltrušaitis, tre čiakursiai J. Kudirka ir B. Kulnytė. Grįžo ne tuščiomis: už įdomius ir išsamius prane šimus jie buvo apdovanoti Le. n in g rado universiteto rekto
rato ir komjaunimo komiteto garbės raštais. Už kolektyvinį dalyvavimą, entuziazmą mūsiškiai parsive žė vieną iš penkių I laipsnių diplomų, kurių likusieji keturi atiteko Maskvos, Leningrado, Tbilisio ir Siaurės Osetijos universitetams. Numatoma, kad 1974 me tais šitokia konferencija vyks Vilniuje.
J. JAKIMAVIČIAUS nuotraukoje: Istorijos fak. diplomantų palydos Skargos kieme.
SAVAITĖ
Žemaitišką žodį taria S. Kavaliauskas. Paskutinė studenilška šventė ir diplomantėms tėms... F5*
anglis
Atsisveikinimas (Atkelta iš 1 psl.) tinka atvykusius į susitikimą su Prekybos fakulteto diplo. mantais. Uždusę kopia filolo gai į aštuntą aukštą, o užko pę atsiduria ant stogo. Prieš akis atsiveria graži Antakal nio panorama. Kaip simboliš ka — šiandien jiems atsiveria didelio ir gražaus gyvenimo panorama... Atvykusius filo logus pasveikina Prekybos fakulteto dekanas doc. L. Būt. kevičius. Paskutinį valsą diplomantai irgi šoko studentų miestely. Paskutinė šios dienos išvy ka — Į Lenino aikštę. Susi kaupimo minutė. Savęs patik rinimo, įvertinimo minutė.
Ir dėstytojai, ir draugai atsisveikina su diplomantais.
Deklamuoja eilėraštį V. Juk naitė. ... Šiandien su Vanda susi tikote tris kartus. Gaila Uni versitetui skirtis su tokiais studentais, kaip Vanda. Ji vi sur pirma — ir moksle, ir vi suomeninėje veikloje. Greitai ji išvažiuos dirbti į Klaipėdą, bus gera specialistė. Štai ko kių dukrų išaugino Universi tetas, išaugino ne vieną, de šimti’. Štai iš kur tas džiaugs mas net ir išsiskyrimo valan dą. Per valstybinius egzaminus diplomantai neapvils dėstyto jų — jie gerai pasiruošę. T. JAKUTYTE J. MAŽEIKIO nuotr.
KAI NEPAISOME EISMO TAISYKLIŲ Sužinojome dar apie vieną autotransporto atsitikimą, ku riame nukentėjo mūsų stu dentai. Gegužės 20 d. Viršuliškių gatve važiavo autobusas. Staiga į Viršuliškių gatvės ir kelio į Lazdynus sankryžą iš
antraeilės magistralės dvira čiu tandemu įvažiavo Filolo gijos fakulteto anglų k. ir lit. spec. IV kurso studentė R. Beniušytė ir K. Sadauskas, kurie trenkėsi į važiavusį au tobusą. Jie abu sunkiai suža loti ir guli ligoninėje.
Labai svarbu, kad jaunoji karta aiugtų ne tik kultūringa, mylinti darbą, bet ir ištver minga, stipri fiziškai. Tačiau daugelis studentų dar skeptiš kai žiūri į sportą. Vengia net programinių fizkultūros užsi ėmimų. Pasitaiko, studentas vietoj fizinio lavinimo užsi ėmimų nubėga pažiūrėti fil mo. . . Iki šiol žmogus buvo pri verstas dirbti sunkesnį ar lengvesnį fizinį darbą. Darbas buityje ar gamyboje užtikrin. davo pakankamą organizmo judėjimą. Šiandien į mūsų gy venimą (gamybą, buitį) ateina vis daugiau ir daugiau auto matų bei mechanizmų. Tačiau žmogaus organizmas nėra pri sitaikęs prie šių naujų gyve nimo sąlygų, — atsiranda sveikam organizmui tiesiogi nis fizinio darbo trūkumas. Studentas, ilgai dirbdamas sunkų protinį darbą be reikia mo aktyvaus poilsio, greit pa vargsta, blogai įsisavina dės tomą kursą. Aukštosios mo kyklos auklėtiniui šiandien tenka daug skaityti, mokytis. Jis daug laiko sėdi paskaito se, skaityklose. Sėdi ir lais valaikio metu: kine, prie tele vizoriaus, koncerte, kavinėje. Mažai juda, mažai būna gry name ore. Privalomų fizkultūros užsi ėmimų, kurie pirmuosiuose kursuose pravedami 2 kartus savaitėje, nepakanka, kad su.
sidarytų reikiamas savaitinis krūvis. O jei dar studentas ir šių užsiėmimų nelanko, ven gia, dalyvauja neaktyviai? Jei jaunuolis dėl ligos negali lan kyti fizkultūros užsiėmimų (pagrindinės grupės), jam bū tina vaikščioti į gydomosios gimnastikos grupę. Dauguma tų, kurie aktyviai joje daly vauja, sustiprėja, jiems iš nyksta susirgimo pasekmės. Ilgainiui tokie studentai pra deda lankyti net atskirų spor to šakų treniruotes. Neseniai buvo paskelbtos PDG ženklelio normos. Stu dentų amžiaus pakopa — „Fi. zinis tobulumas". Jos užda vinys — pasiekti aukštą fizi nio išsivystymo ir pasirengi mo lygį, įgalinantį labai na šiai dirbti ir mokytis. Nesun ku bus išlaikyti tam, kuris sistemingai sportuoja. Pirmiausia tenka pradėti nuo rytinės mankštos. Vos 50 proc. studentų atlieka rytme tinius pratimus. O tai turėtų tapti mūsų dienos režimo bū tinu elementu. Sportuoti reikia visais metų laikais: plaukymas ir slidinė jimas, turizmas ir čiuožimas, gimnastika ir aktyvūs sporti niai žaidimai. Sportuokime vi si, kosminis amžius pareika laus iš mūsų didelio fizinio pasiruošimo. D. JUOZAPAITYTE (konulstavo SAM gyd. G. Davidavičienė)
''Sį
K cc
Spartakiada baigėsi. Nugalėjo medikai Baigėsi lengvosios atletikos varžybos, o tuo pačiu ir 24oji WU tarpfakultetinė spar takiada. Ji, palyginus su pra ėjusiais metais, pavyko ge riau. Tai didelis „Mokslo" sporto klubo instruktorių V. Matulaičio ir P. Virbicko nuopelnas. Aišku, be aktyvios fakultetų sporto tarybų bei jų pirmininkų veiklos ir jie būtų buvę bejėgiai. SK „Mokslas" patalpos tapo Universiteto sportinio judėji mo tikru štabu. Tai geras ženklas. O dabar apie rezultatus. Moterų grupėje nugalėjo MMF studentės (34 taškai), antros — medikės (36 taškai), trečios — FAF sportininkės (44 taškai). Toliau: 4 — PEF; 5 —■ FF; 6 — IF; 7 — PF; 8 — TF; 9 — ChF; 10 — GF; 11 — Fil. F. Vyrų tarpe už kitus visa galva buvo aukštesni medi kai (26 taškai), aplenkę FAF (33 taškai) ir MMF (36 taškai). Likusios vietos: 4 — FF; 5 — TF; 6 — ChF; 7 — IF; 8 — GF; 9 — PF; 10 — PEF; 11 — Fil. F. Bendra įskaita: 1 — MF, 2 — MMF, 3 — FAF, 4 — FF, 5 — PEF, 6 — TF, 7 — IF, 8
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1M0 METŲ KAINA a kap.
— PF, 9 — ChF, 10 — GF, 11 — Fil. F. Medikai, ištisus ketverius metus vis likdavę antroje vietoje, šiemet, vadovaujami IV kurso studento V. Misiūno, tapo pajėgiausiais. Nors fa kultetas ir didžiausias Univer sitete, bet viską lėmė sude rintas sporto tarybos darbas, kur be pirmininko daug ener gijos įliejo Z. Paulauskas, V. Jurgaitis, I. Veinšreiderytė. Tuo tarpu Gamtos bei Filo, logijos fakultetuose padėtis labai bloga. Medikai iškovojo ir masinio-fizkultūrinio konkurso prizą. Jie surinko 142 taškus. Antroje vietoje Matematikos fak. (138 tšk.), trečioje — Fi nansų ir apskaitos fak. (79 tšk.), ketvirtoje — Istorijos fak. (75 tšk), penktoje — Fizi kos fak. (72 tšk.). Kiti fakul tetai smarkiai atsiliko. Taigi, 1971/72 m. vidaus spartakiada baigėsi. Išdalinti prizai, diplomai, suvesti re zultatai. Pagal juos galima spręsti, kas mėgsta sportą, kas ne, kuriame fakultete geriau sias organizacinis darbas. Dabar pats laikas pagalvoti ir apie ateitį. S. BUCHAVECKAS
REDAKCIJOS ADRESAS:
Kosmetinė veido odos priežiūra Rūpinimosi sveikata negali būti be taisyklingos veido odos priežiūros. Gražiai odos spalvai svarbi sąlyga — jos švara. Prieš kiekvieną kosme. tinę procedūrą būtina kruopš čiai išvalyti odą. Odos valy mo būdų yra daug, tačiau rei kia atminti vieną reikalavimą, būtiną visiems būdams be iš imties, — jie turi išsaugoti odos funkcijas ir nekenkti. Pradėsime nuo seniausiai žinomos kosmetinės priemo nės — vandens ir muilo. Gin čai „už muilą" ir „prieš mui lą" vyksta iki šiandien. „Už muilą" — nes jis ir vanduo puikiai nuvalo veido odą nuo nešvarumų, yra mikrobų prie šas. „Prieš muilą" — nes jis sausina odą, šiurkština, keičia apsauginę raginę dangą. Reikia sutikti, kad, esant riebiai ir normaliai odai, gali ma praustis be muilo. Van duo prausimuisi turi būti tuo šiltesnis, kuo riebesnė oda. Muilo putos ištepamos ant odos rankų delnais, negalima trinti veido kempine. Kiek, vienas prausimasis baigiamas šaltu vandeniu. Sausos odos priežiūra turi būti atsargesnė ir rūpestinges nė. Tokia oda ypač nemėgsta vandens ir muilo, o neretai ir riebalų. Sausos odos skiria mos dvi rūšys: neigiamai rea guojanti į vandenį bei mui lą ir neigiamai reaguojanti į riebalus. Pirmąją reikia valy ti kremais, skirtais odos valy mui (tualetiniu pienu). Antrą ją rekomenduojama valyti losjonais su nedideliu kiekiu spirito. Vakare veido odos valymas atliekamas ypatingai kruopščiai, kadangi dieną oda užsiteršia. Esant sausai odai, naudoja mi išvalantys kremai. Savo sudėtyje jie turi daug mine ralinių aliejų, kurie neįsigeria į odą ir lengvai nusivalo. Kre mą ant veido odos paliekame vienai minutei, po to nuvalo me vata, suvilgyta tualetiniu pienu. Rytą geriausia nusiprausti
Riebi oda, kaip jau buvo masažuoti veidą vieną minuminėta, pasižymi išplėstomis tę muilo putomis, nupla’ ti sporomis, blizgėjimu, dažniau karštu ir šaltu vandeniu, ap siai esti negražios tamsios šluostyti skiediniui per pu-ę spalvos. Jeigu nesiimama jo su vandeniu acto skiediniu) kių priemonių ir neprižiūrima Svarbus fiziologinis uždą.:, tokia oda, tai galiausiai poros nys — reguliuoti veido odos užsikemša sekretu, kuris, su paviršiaus vandeninį — riebu mišęs su dulkėmis, suregėju linj turinį, palaikyti pusią sio epitelio ląstelėmis, mikro. svyrą tarp įvairių od s bais, virsta komedonais. Ko- sluoksnių, kad ji galėtų išlai medonai dažniausiai susidaro kyti savo natūralią drėgmę. kaktos, nosies sparnelių, Dažnai prausiantis vandeni : skruostų smakro ir nugaros su muilu, oda praranda rieb i, odoje. Dažnai šie juodi taškai, mą, sumažėja jos drėgmė. Ji t. y. riebalinių liaukų kamš tampa sausa, šiurkšti. Užtep čiai, supūliuoja, ir prasideda tas ant odos kremas apsaugo susirgimas jaunatviniais spuo ją, suminkština ir drėkinu, gais. Negydomas susirgimas įrodyta, kad oda greičiausi ii progresuoja, juodų taškų ir sugeria gyvulinius riebalo augalinius lėčiau, bet pasta rieji veikia ilgesnį laiką. JAUNIMO SVEIKATA Maitinantys kremai sa\ > sudėtyje turi vitaminų, auga linių riebalų. Iš vitaminų SKYRELI TVARKO kremus dedami tik riebaluose vyr. dėst. B. RUTKYS, tirpstantys — A, E, D, F. Sav sai odai galima rekomenduoti med. m. kand. B. JUREVIČIUS šiuos kremus: „Liuks", „Vos. torg", „Jantar", „Večer", im portinius — „Vitai", „Embveido odos sluoksnio pleiska- spuogų kiekis didėja, dažnai rio", „Žen-šen“, „Kleopatra nojimą įvairiais kremais, ku spuogai tampa kieti, raudonos „Nirvana", „Lemen" ir ki rių sudėtyje yra gyvsidabrio, spalvos, skausmingi spau Sportiniai kremai „Nivėja — „Vesenyj", „Metamorfo- džiant. Gyja spuogai labai lė „Ravina", „TVeta“, „Sport za", „Halina". Pats lengviau tai, palikdami rausvai mels apsaugo odą nuo atmosferini ą sias gydymo būdas — profi vus įtrauktus randus. Štai dėl poveikių. Gydomieji kremu laktika. Reikia saugoti veidą ko svarbi teisinga riebios turi savo sudėtyje salicilo, nuo pavasario saulės spindu- odos priežiūra. kamparo, gyvsidabrio ir vai lių, tepti apsauginiais kremais Jaunuoliai, sergantieji vei tojami esant šlakams. Tai: „Luč", „Sčit". do odos seborėja, rytą ir va „Ulybka", „Maska“ — inkšt Viena aktualiausių jaunuo- kare po nusiprausimo turėtų ruotai sausai odai, „Metamo: lių veido odos priežiūros prob veidą apšluostyti poras su foza", „Vesenij", „Halius" lemų, kuri teikia daug mora traukiančiu losjonu. Galima pigmentacijai pašalinti. Kre linių pergyvenimų tiek vaiki rekomenduoti veido aptryni- mo nereikia tepti nakčiai nams, tiek merginoms, yra mus druska. Tai atliekama „Naktinis kremas" — klaidin jaunatviniai spuogai. Dažniau taip: stiklinėje muiluoto van ga sąvoka. Esantis kreme siai jie atsiranda, esant padi. dens ištirpinti 1/4 arbatinio vanduo naktį išgaruoja, pa dintai reibalinių liaukų sek šaukštelio druskos ir vatos versdamas kremą tepalu, ku recijai, t. y. seborėjos atve tamponu, pamirkytu skiediny, lis, kaip ir kiekvienas tepa ju. Be to, didelės reikšmės je, gerai ištrinti ratiniais ju turi padidinta arba sumažinta desiais veido odą. Veido odą las, sukelia ilgalaikį krauio lytinių liaukų veikla, kitų galima valyti tamponu, pa indų išsiplėtimą, oda netenka vidaus sekrecijos liaukų sutri mirkytu vandenilio peroksi stangrumo, po akimis atsiran kimas, netaisyklinga medžiagų de ir druskoje. Tokias proce da pabrinkimai. apykaita. Kai kada jaunatvi dūras, esant riebiai odai, rei niai spuogai atsiranda ser kėtų atlikti — 2—3 kartus Gyd. D. SARGAUTIENE gant skrandžio — žarnyno per savaitę. Namų sąlygomis gydomosios kosmetikos uždegimu, esant avitamino. galima kartą savaitėje veidą zėms, turint kirminų. 10 minučių pagarinti, o po to kabineto vedėja
SVEIKINAME!
Nauja programa „Augo lie pelė" Bilietai parduodami studen tų profkomitete ir prie įėjimo. Kaina 40 kap.
veidą kambario temperatūros vandeniu. Sausą odą po prau simosi rekomenduojama pa tepti maitinančiu kremu, kol oda dar drėgna. Norint, kad pateptas kremu veidas nebliz. getų ir kad jis dieną būtų ap saugotas nuo dulkių, saulės ir vėjo, geriausia truputį papu druoti. Šviesiaplaukių ir rusvaplau kių moterų oda paprastai esti balta, ji nelabai pakelia sau lės spindulius. Nuo saulės jo je atsiranda rusvos, netaisyk lingos formos dėmelės-šlakai. Kai kam šlakai tinka, be to, pastaruoju metu jie yra net madingi. Šlakai '‘nesunkiai pa šalinami, sukeliant viršutinio
Sveikiname Medicinos fak. V k. stud. Aldoną SKUDUTYTĘ ir Pramonės ekonomikos fak. IV k. stud. Algį GINEVIClŲ, sukūrusius studentišką Gegužės 28 d. 20 vai. Ak šeimą, linkime didelės laimės. tų salėje koncertuos Universi. 6 bendrabučio komendantas teto dainų ir šokių liaudies ir taryba ansamblis.
Studentų profsąjungos ko mitete yra kelialapiai į orga nizuojamą internacionalinę stovyklą žydlškėse nuo lie pos 28 d. iki rugpiūčlo 11
232600 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary binis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta LKP CK leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 2435 LV 03153 dieniais) 2-98-15.
dienos. Kelialapio 9 rb.
kaina
Studente, nepasigailėsi at vykęs gegužės 27 d. į Zydiškes. Pirmą kartą organizuo jama trijų klubų — RAMU VOS, INTfRKLUBO ir TURIS TŲ — GEGUŽINĖ. Išvykstame 17.45 vai. Kaišiadorių trauki niu iki Karijotiškių.
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA