visu Saliu
proletarai, vienykitės; Nr. 18 (199)
Universiteto profesoriai,
1955 m.
dėstytojai ir studentai
rugsėjo mėn.
TCirENTM
6 d. Antradienis
sveikina pirmo kurso draugus
Kaina 20 kap.
ir linki jiems sėkmingo darbo.
ILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, | REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
NAUJUS MOKSLO METUS 1 PRADEDANT Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Ko miteto š. m. liepos mėn. Plenumas prieš tarybinę liaudį iškėlė naują uždavinį toliau pakelti mūsų pra monės gamybą, technikinį gamybos procesą, pagerinti gamybos organizaciją. Šiems uždaviniams spręsti relka mga aukštos kvalifikacijos specialistų, galinčių ne tik įsisavinti turimą techniką, bet taip pat ją stumti pu myn, gerinant gamybos organizaciją ir technolo giją. Todėl besimokančios Jaunuomenės uždavinys — pasiruošti būti gerais specialistais, plačiais ir giliais savo specialybės dalyko žinovais. To pasiekiama darbu. Kiekvieno studento šventa pareiga — nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų giliai studijuoti politlnes-visuomenines bei specialybės disciplinas. Nuošir džiai dirbdami visų mokslo metų bėgyje, jūs egzaminų sesijos metu parodysite gerą žinių įsisavinimą. Visuomeninių mokslų katedros padedant ir vadovauajant partinei organizacijai ir rektoriui, turi už tikrinti, kad studentai giliai studijuotų markslstinęlenininę teoriją. Didelį vaidmenį sėkmingai įsisavinant mokslo ži nias turi akademinė drausmė. Fakultetų dekanatai, visuomeninės organizacijos nuo pat pirmųjų dienų turi pagerinti poiitinį-auklėjamąjį darbą studentų tarpe, vesti griežtą kovą su akademinės drausmės laužytojais. Artimiausiomis dienomis prasideda universiteto partinės, komjaunimo ir profsąjungos organizacijų ataskaltiniai-rinkiminiai susirinkimai. Mūsų uždavi nys — giliai išanalizuoti šiuose susirinkimuose savo darbą, iškelti pereitais mokslo metais pasitaikiusius trūkumus, numatyti priemones jiems pašalinti, Ir su nauja energija siekti tolesnių laimėjimų. Į vieną seniausių mūsų šalies aukštųjų mokyklų — Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą šiemet atvyko studijuoti šimtai jaunuolių. Universite to visuomeninės organizacijos turi būti nuoširdžiu jų vadovu ir pagalbininku. Fakultetų dekantatų, kated rų ir visuomeninių organizacijų uždavinys — padėti pirmo kurso studentams įsisavinti darbo su knyga metodus, suruošti susitikimus su aukštesniųjų kursų studentais. Pirmo kurso studentai nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų turi sekti aukštesniųjų kursų stu dentų — pirmūnų pavyzdžiu, gerai mokytis ir akty viai dalyvauti visuomeniniame darbe. Naujų mokslo metų proga kviečiu visus studentus ir mokslo personalą nuolat gerinti savo darbą, keliant mokslo ir mokymo lygį, iš pagrindų studijuojant pa sirinktą mokslo šaką. Tuo mes prisidėsime prie tų didingų uždavinių sprendimo, kuriuos iškėlė mūsų Ko munistų partija prieš tarybinę liaudį, prieš besimo kant į jaunimą. Linkiu sėkmingo darbo mūsų mylimos tarybinės Tėvynės labui. Gerais darbo bei mokymosi rezultatais sustlklme LKP IX Ir TSKP XX suvažiavimus. Prof. J. BUCAS Vilniaus Valstybinio Universiteto Rektorius ------- ♦-------
Mokslo motų atidarymas ■šklllmlngas posėdis, skir tas naujų mokslo metų ati darymui, įvyko š. m. rug sėjo 3 d. didžiojoje univer siteto Aktų salėje. •Klausiai susirinkusius universiteto dėstytojus, studentus ir pagalbinį per sonalą pasveikino rektorlius pro: , dr. J. Bučas. > J’rane.šimą padarė Istori jos-filologijos fak. dekanas loc. K. Meškauskas, kalbė-
7
Įo profesoriai Slapoberskls ir Žiugžda, universiteto komjaunimo komiteto sek retorius Rasimavičius, Eko nomikos fak. I kurso stu dentas Brundza, Chemijos fak. I kurso studentė Ivanušklna ir kt. Po iškilmingosios dalies įvyko LTSR Valstybinės filharmonijos estrados ko lektyvo koncertas.
Universitetas šiemet aujuosius mokslo metus ų universitetas sutinka žymiais laimėjimais. ? niekuomet, šiais memokslinio personalo as papildė eilė naujų mtų ir mokslo kandldaDisertacijas mokslų lidato laipsniui gauti šė ir apgynė net 19 /tojų. Pažymėtini drg. evlčlus (lietuvių literas mokslai), KostkevičiūLetuvlų kalbos mokslai), įlįs (fizikos mokslo), šyla (geografijos moksir eilė kitų.
las baigusių diplomu su pa gyrimu — 77 žm. Be to, universitetui tarpininkau jant, apie 50 pavyzdingų abiturientų pasiųsta į Mask vos, Leningrado ir Kijevo universitetus bei kitas TSRS aukštąsias mokyklas. Didžiausio domėjimosi šiais metais susilaukė me dicinos, fizikos, chemijos, žurnalistikos ir kt. specia lybės. Šiais metais žymiai pra turtinta universiteto moko moji bazė: biblioteka, kabi netai, laboratorijos, atre montuotas didelis moko masis plotas. Visam universiteto ko lektyvui Iškyla uždavinys savo darbu įrodyti, kad mes esame verti to dldžlulio Partijos ir Vyrlausybės rūpinimosi, verti nešloti garbingojo revoliucljos kario Vinco Kapsuko L. Kadžiulytė, vardą. Įsi fakultetai gerai paG. Raščius >šė ir organizuotai prastojamųjų egzaminų ą. Čia ne mažiau džiureiškinys, kad šiemet į ersltetą priimtų stu1 žinios buvo žymiai ssnės, nei praėjusiais
I
' DIRBSIM IŠ ŠIRDIES
Mano kraštas Apjuosta upeliais ir žaliom pušaitėm Paprasta, mažytė Mano Lietuva! Bet jei priešų gaujos ją pavergt ateitų, Sąjungoj Tarybų Žemės šios jėga.
Paklausyk, — šioj žemėj — ne patrankos gaudžia, Traktoriai tai ūžia, Dunda fabrikai. Komunizmo rūmą stato savo liaudžiai Paprastos mažytės Lietuvos valkai. Kad nekiltų karas, kad taika laimėtų Mes už tai kovojam, Dirbam iš širdies. kimi Tad išdrįsk, plėšike, liaudį nugalėti MĮįSįĮįBžžaS Išdidžios, galingos Ui ■ MM HF Penkmečių šalies! Pasibaigė pirmosios paskaitos M. Mulvinaitė Nuotraukoje: pirmo kurso studentai (iš kairės) A. Šveikauskas, B. Matutytė, G. EžersIstorijos-filologijos fak. R. Dačinsko nuotr. kytė, A. Ivanauskas ir K. Lapinskas. I k. stud. *--------------------------*■
ŠIRDINGAS AČIŪ Pasirinkusi medicinos spe cialybę, aš daug galvojau, svarsčiau, kol pagaliau įsitiki nau, kad tikrasis mano gyve nimo kelias — gydytojo ke lias. Ir dabar, kada aš įžen giau į to kelio pradžią — įsto jau j Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Medicinos fakultetą, aš paju tau dar didesnį dėkingumą Partijai ir Vyriausybei, sutei kusioms sąlygas tarybinės ša lies Jaunimui plėsti žinių aki ratį, davusioms jam brangią teisę — teisę į mokslą. Aš sieksiu savo tikslo atkakliai, tam skirsiu visas savo jėgas, nes šviesus komunistinis ryto jus — graži žmonijos ateitis. Jos sukūrimas priklauso nuo mūsų valios, nuo gilaus parei gos Tėvynei ir liaudžiai supra timo. G. Meilutė
Didysis rusų mokslininkas Pavlovas savo laiške tarybi niam jaunimui pabrėžia, kad mūsų šalyje besimokančiam jaunimui daug duodama, bet iš jo bus daug ir pareikalau ta ir kad besimokančio jau nuolio pareiga pateisinti tas didžiules viltis, kurios mūsų šalyje dedanios į mokslą. Pa sirinkdamas specialybę, kiek vienas jaunuolis be abejo pri simena, kad Iš mūsų gyveni mas pareikalaus savo dalies, o sėkmingai dirbti galima tik mėgiamoje srityje. Mūsų literatūra, žengianti kartu su gyvenimu, šturmuo janti kiekvieną kliūtį tarybi nės liaudies kelyje, prama tanti ateities perspektyvas, gi liai sudomina daugelį mūsų
JUSTINAS MARCINKEVIČIUS
Atsiminsim namą šitą Ištrauka iš rašomos poemos „Dvidešimtas pavasaris" Pas bendrabučio duris Čemodanas ir Kairys. Oi, kiek daug tų čemodanų: Šitas tavo, šitas mano, Šitas jos, o tas — anos, Šitas Jono ir Onos. Šitas kreivas ir praplyšęs, Sūrio galas išsikišęs. Prašom, draugas, eik aplink, Tik ant sūrio neužmink! Komendantui šiandien šventė — Jis tik pradeda gyventi. Buvo tuščia ir gūdu, Ir staiga — tiek daug veidų! Išsipustęs komendantas, Pažiūrėjus — tikras frantas! Ir gražus, kad jį bala, Buvęs pulko viršila. Nors studentams jis jau „dėdė”, Bet žmona šalia jo sėdi: — Neramiai aš gyvenu — Saugau senį nuo jaunų... Senis žino savo vertę — Kam užverti, kam atverti. Komendanto baisiai reik, Taip, kaip rektoriaus. (Beveik). Jis, brolau, praėjęs karą, Pragyvenęs patį carą. Kam, sakysime, varguos Pirmakursis pasiguos? „Fuksas“, mat, draugų neturi, Jis į viską dar tik žiūri. Pirmos dienos be mamos — Trūksta vargšui šilimos.
Kas, sakysime, ii ryto Tau duris atidarytų:
PIRMOJI PASKAITA
Darbo nepabugslu
I
šalies besimokančių. Ir aš jau čiu, kad studijuodamas lietu vių kalbą ir literatūrą ir kruopščiai dirbdamas šioje sri. tyje, daugiausia galėsiu prisi dėti prie bendro visų tarybi nių žmonių tikslo pasiekimo— komunizmo pastatymo. Visiems savo kurso drau gams, pasirinkusiems lietuvių literatūros studijas, aš linkiu sėkmingai siekti tikslo, prisi menant Markso žodžius: „Moksle nėra plačių vieškelių, ir spindinčias jo viršūnes gali pasiekti tik tas, kas, nebijo damas nuovargio, kopia jo ak menuotais takais”.
K. Ragauskas Istorijos-filologijos fak. I kurso stud.
— Tai, vadinas, užkliuvai! Nepaglostytų tėvai. .. Čia per jus nepamiegosi. — Ir į kumštį nusikosi: — Buvome ir mes jauni. Pasakyk, kada eini! Žino senis savo vertę — Kam užverti, kam atverti. Komendanto baisiai reik, Taip, kaip rektoriaus. (Beveik). O studentai tempia mantą. Apkabina komendantą, Ploja seniui per pečius: — Prašom, dėde, į svečius. Aš turiu džiovintą sūrį. — Pažiūrėsim, kas ką turi. — Dėjo visko: tą bei šį — Ir, žiūrėk, jau vos neši. Čemodanas net išklibo. — Kaip žuvytės? Kibo? — Kibo! — Na, matyt, gera mama; Sustorėjai, ir gana! Jus prašau į trečią aukštą, Imkit raktą. Nesilaužhtik! Jus į dešinę prašau. Tėvo vardas? Užrašau. O, Pūkelis! Ką, jau girtas! Eik sau. Trisdešimt ketvirtas. — Gaudeamus igitur! Duok man kambarį kitur! Simas laukė, tupinėjo, Pagaliau arčiau priėjo. „Pabandysiu. Nepraris”. — Sveikas, dėde! Čia Kairys. Čemodaną žemėn metė, Komendantui pliaukšt per petį: — Riebūs buvo lašiniai: Tu, dėduk, atsiganei. Kaip, sakyk, žuvytėj? Kimba? — Kas gi tu toks būsi, drimba? Šito, vyre, tai per daug! Kur eini? Palauk! Palauk! Atvažiavo, irgi, frantas.
Susijaudinusi rugsėjo 1 d. ryte priėjau prie auditorijos durų. Greit pirmoji paskaita... Kaip dažnai aš mintimis mė gindavau ją įsivaizduoti — pirmąją paskaitą universitete. Prof. drg. Bieliukas jau savo pirmaisiais žodžiais su domino dėstomu dalyku, su kėlė dar didesnį norą mokytis, greičiau viską sužinoti. Mes sužinojom kokios puikios dar bo sąlygos bus mums sudary tos, kiek daug mes pamaty sim plačiojoje tarybinėje Tė vynėje. Prieš mūsų akis — penki darbo metai. Klausysim daug įvairių dėstytojų paskaitų, bet pirmosios paskaitos aš neuž miršiu niekad. N. Brežaltė, Gamtos fak. I k. stud.
Aš čia, draugas, komendantas! — Aš, dėdule, S. Kairys... — Prašom, draugas, pro duris — Ir prieik, kaip žmogui dera! — Aš, dėduk, kitaip maniau... Nieko, nieko. Tik į gerą... — Su tavim aš neganiau! Reikia gerbti žilą plauką. Prašom, prašom! Taip, į lauką! O Pūkelis seniui niuksą — Tu, girdi, prigriebk tą „fuksą" — Jis aplink tave pašoks. Atsirado — toks ir šioks! Dėdė sudraudžia Pūkelį: — Tau geriau miegot, vaikeli! Kas čia tvarko — aš ar tu? Jūs gyvensite kartu. — Ką? f trisdešimt ketvirtą?! ... — Parašyta. Taip, paskirta. — Jūs nukiškit jį kitur... Gaudeamus igitur!.., Pasivijo senis Kairį, Susistabdė, apsidairė: — Eik, vaikei, tiesiu keliu... Ir žiūrėk... su Pūkeliu! Jis, kaip sako, keptas — virtas. Prašom — trisdešimt ketvirtas. O už šitą — nesupyk... Eik, sakau, susitvarkyk! Vėl prie savo stalo sėdi Ir visus rikiuoja dėdė. Komendanto, matot, reik, Taip, kaip rektoriaus. (Beveik). Štai, ir durys. Ant kortelės Užrašyta: A. Pūkelis, V. Galinis, S. Kairys. Atsiminkim šias duris, Atsiminkim namą šitą, Kas ant durų užrašyta... Aplankysime vėliau. Atvažiavom. Pagaliau!
U Komjaunimo gyvenimas
1/_______________
JUBILIEJINĖJE DAINŲ ŠVENTĖJE
Svarbūs ataskaitinio laikotarpio uždaviniai Mokslo metų pradžia prieš komjaunimo organizaciją iške lia visą eilę uždavinių. Tačiau visų Jų Išsprendimas priklau sys nuo to, kaip bus pravesti ataskaitlnlai-rinklminiai susi rinkimai, kokie kadrai bus va dovaujamame komjaunimo darbe. Komjaunimo komitetas, fakultetų biurai, partinei or ganizacijai vadovaujant, turi parinkti tokius kadrus, kurie su meile dirbtų, būtų pavyz džiu visose srityse. Pirminių organizacijų sekretoriai turi būti atsidavę komjaunimo dar bui, sugebą pažinti žmones ir sukurti kolektyvą. Pereitų metų ataškaitinlairlnkiminial susirinkimai paro dė, kad kai kurių fakultetų pirminių organizacijų grupių sekretoriais buvo Išrinkti žmo nės, kurie nedirbo jokio dar bo grupėje, ardė grupės ko lektyvą, nesugebėjo vadovauti grupei. Taip, Teisės m. fak. I k. II gr. sekretorius Letkauskas Leopoldas sužlugdė darbą grupėje, save parodė moraliai supuvusiu žmogum ir buvo pašalintas iš VLKJS ei lių. Istorijos-filologijos fak. II-oje mokslo metų pusėje rei kėjo daryti, perrinkimus kelio se grupėse. Kad išvengti senų klaidų ir užtikrinti gerą darbą visose grupėse, reikia gerai pagalvo ti komjaunimo komitetui, fa kultetų biurams, parenkant kadrus. Fakultetų partinės organizacijos turi nuolat va dovauti ir padėti fakultetų komjaunimo biurams atliekant ši sudėtingą ir atsa
kingą darbą. Universiteto komjaunimo komitetas turi rimtai susirūpinti, kaip kuo organizuočiau pravesti ataskaitlnlus-rlnklmlnius susirinki mus. Komjaunimo komitetas tam yra numatęs visą eilę priemonių, kurios garantuos šio darbo organizuotumą ir aukštą politinį-ldėjinį lygį. Numatyta nuo pat pirmų die nų pradėti darbą su pirmų kursų sekretoriais ir biurų na riais. Kiekvienas komjaunuolis jaučia, ko nepadarė komjauni mo organizacijos vadovaujan tieji organai bei kokias klal das padarė ir turi drąsiai kel ti tuos trūkumus, kad naujai išrinkti organai nekartotų se nų klaidų. Tiek grupių, tiek fakuitetų ir universiteto kom jaunimo organizacijų ataskaitiniuose-rinklmlnluose susirinki muose turi būti išryškinti trū kumai praėjusių metų darbe, numatytos priemonės jiems likviduoti. Nuo darbo grupėje priklau so ir darbas visoje komjauni mo organizacijoje. Naujai iš rinkti vadovaujantieji kom jaunimo organai, tiek ir orga nizacija visumoje savo darbu padės rektoriui ir parti-nel organizacijai išspręsti ir įgy vendinti visus tuos uždavinius, kuriuos prieš mus kelia partija ir vyriausybė visos liaudies ge rovei ir komunistinei visuome nei mūsų šalyje sukurti. P. Rasimavičius Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius
Nuotraukoje: universiteto studentų Liaudies dainų ir šokių ansamblio šokėjai bendrose gretose su kolūkinio ko lektyvo saviveiklininkais. H. Paluševičiaus nuotr. Liepos 21-ąją Vilniuje, „Spartako” stadione iš kelias dešimt tūkstančių dainininkų krūtinių nuskambėjo dainos žodžiai apie darbo žmonių lai mę prie senojo Nemuno ir Ne ries krantų. Tai — respubli kinė dainų šventė, kurioje kartu su kitais, apie laimingą tarybinę jaunystę dainavo ke li šimtai universiteto studen tų. Universiteto saviveiklininkų darbas, ruošiantis šventei, ne nuėjo veltui — Akademinis choras ir Liaudies dainų ir šo kių ansamblis užsirekomenda vo kaip vieni stipriausių res publikoje. Ypač gerai pasirodė Akade minis choras (vad. P. Sližys), varžybose iškovojęs pirmąją vietą aukštųjų mokyklų tarpe. Puikiai nuskambėjo ir an samblio (meno vad. V. Bartu
sevičius) kolektyvinės kūrybos daina „Ačiū partijai”, gyvą vaizdą atmintyje paliko nau jai pastatytas lietuvių liaudies šokis „Rezginėlė”. Nežiūrint gero pasiruošimo, ansamblis turėjo užleisti pirmąją vietą dar stipresniam kolektyvui— Kauno Politechnikos Instituto ansambliui. Respublikinė Dainų šventė mūsų saviveiklininkams pali ko daug malonių prisiminimų. Ji taip pat padėjo minėtiems kolektyvams pakilti į dar aukštesni meninį lygį. Linkėtina ir ateityje ne tik išlaikyti pasiektus laimėjimus, bet tobulintis ir toliau, popu liarinti tarybinę dainą ir liau dies šoki kuo platesnėse dar bo žmonių masėse.
St. Poškus Studentų kultūros klubo pirmininko pavaduotojas
STUDENTŲ Visų fakultetų ir specialybių stu dentai mokymo planuose turi įdomų mokomosios arba gamybinės praktikos laikotarpį. Smagu praktikos metu pa bandyti savo sugebėjimą būsimos spe cialybės dalykuose. Ypač įdomios praktikos išvykos kas met organizuojamos Gamtos fakulte to studentams. Jų praktikos vietos es ti net Kryme, Kaukaze, Urale ir ki tur. Nereikia, tačiau, manyti, kad praktikos įdomybės glūdi nuotolyje. Nė. Medikas, pavyzdžiui, labai daug įdomaus ir vertingo suranda praktikos laikotarpiu čia patJAllniaus ligoninėse. Kiekvienam, mėgstančiam pasirinktą ją speclalybe,bus įdomi Ir sava prak tika. Daug įvairių ir įdomių dalykėlių
pasakoja iš praktikos grįžę busimieji pedagogai. Juk ar ne įdomu pažinti mokinių psichologiją, Išmokti formuoti jų charakterį^ pasiekti to, kad būda mas pedagoj^ taptumei^ vaikui arti mu, kaip artimiausias draugas ir kaž kuo tobuliausiu, kurio kiekvienas žodis — nepajudinama tiesa. Pedagoginę praktiką ketvirtame kurse atlieka dauguma Istorijos-filolo gijos fakulteto studentų, išskyrus žur nalistikos ir bibliotekininkystės gru pes, matematikai, chemikai ir kiti. Praktikaspūslėtas su gamybą^ turi ekonomistai-pramoninlnkai ir planuoto jai, fizikai ir chemikai. Teisės fakul teto studentai savo mokomųjų ir ga mybinių praktikų metu susipažįsta su teismo ir prokuratūros organų dar bu.
Greit čia apsigyvens daugiau kaip 200 studentų.
Čiurlionio gatvėje kiek vienu dienos metu sutiksi būrelius studentų. Tai ne būtinai gamtininkai, medi kai ar fizikai. Atidžiau pa sekę šią srovę, jūs pamaty site ją dingstant ne ties mi nėtais fakultetais, o toliau už jų. Dešiniąja gatvės puse, pasibaigus fakultetų rū mams, tiksliai pagal obser vatorijos pastatą išsilyglavę, stovi dabar jau trys vienodo stiliaus pastatai. Pirmą — didesnįjį stu
LV 42332
dentai gavo dar 1953 m. rudenį. Lygiai po metų čia buvo švenčiamos jau antros, dar linksmesnės įkurtuvės: šalia daugiau kaip 400 merginų apsigyveno per 200 vyrų. Šitoks derinys, galima spręsti iš anksto, gyveno ne kažin kokioj sandaroj. Vyrai triukšmau davo prie merginų bendra bučio, merginos — rektora te. Susitaikė tik į pavasarį ir bendrom pajėgom supurenę, apsodino prieš bend rabučius esančias aikšteles.
Redakcijos adresas:
Su stambiausių TSRS bibliotekų Maskvoje ir Leningrade darbo organi zavimu ir fondų sutvarkymu susi pažįsta bibliotekininkystės specialybės studentai. Būsimieji žurnalistai viso moko mojo proceso metu turi dvi mokomą sias ir dvi gamybines praktikas res publikinių ir rajonų bei miestų laik raščių redakcijose. Visi studentai praktikos metu mo kosi taikyti įsigytas teorines žinias, stebi geriausių darbuotojų veiklą,pasi savindami priešakinio darbo įgūdžius, kad po metų — kitų sugebėtų tinkamai atlikti jiems pavestą darbą mūsų di džiosios Tėvynės liaudies ūkio ar kul tūros bare.
Pavakare eini pro šalį Ir nenorom stabteli. Pro pravirus langus sklinda muzika ir dainos, keliose plataus kiemo vietose kle bančiuose ratuose šaudo tinklinio kamuolys. Net praeivį užkrečia jaunat viška studentų miestelio nuotaika. Ir iš tiesų, taik liau nė nepavadinsi įšio jaukaus kampelio. Tie du žodžiai viską pasako. Praėjusį rudenį tretysis bendrabutis dar vos kėlėsi nuo pamatų ir niekas neti kėjo, kad po metų bus ga lima jame apsigyventi. Vil niaus statybos tresto darbi ninkai nauju įsipareigojimu pasižadėjo užbaigti jį 38osioms Didžiosios Spalio Socialistinės revoliucijos metinėms. Viršutiniuose aukštuose pastaruoju metu jau atliekami medžio dar bai: dedamos grindys, tvar komi langai, spintos, durys. Apačioje paspartintais tem pais vykdomi paskutiniai pertvėrimai bei montavimo darbai, ir netrukus. . . tre čios linksmos įkurtuvės. Statybininkai rūpinasi ir bendro studentų miestelio ansamblio apipavidalinimu. Vienas seniausių tresto meistrų K. Dubovskls. at lieka dailiojo tinkavimo darbus. Didelė dalis mūro užtvaros, skiriančios bend rabučių teritoriją nuo gat-
S. Dauderys
vėsjjau įgavo galutinį pa vidalą. Gražiai žvilga ru dens saulėje rusva, granito skalda, kuria padengiamas betonas. Gaila tik, kad antra kie mo pusė da«-
77 metų amžiaus meistras K. Dubovskis žino savo amatą
tvarkoma. Iš ten atsiveria akį džiuginantis vaizdas į Nėrį, bet pirmąjį planą užstoja kelios stambaus tūrio šiukšlių krūvos ir netvarkingai išmėtyti gelž betonio gabalai. Universiteto ūkio dalis drauge su statybos trestu turėtų išrišti šį klausimą, nes dabar pats metas įrengti tinklinio bei krep šinio aikšteles, kurių se niai laukia čia gyvenan tieji studentai. R. Dačinsko tekstas ir nuotraukos
LTSR Aukštųjų Įl PAKAUKUS Į m. liepos mėn. 28 d. mokyklų spartakiada po 1955 sunkios ligos mirė Lietu
Liepos 1—5 d. d. Vilniuje vos TSR Mokslų akademijos lengvosios atletikos, plauky narys - korespondentas, teisės mo, gimnastikos ir kitų šakų mokslų daktaras, Vilniau: varžybomis buvo užbaigta ju Valstybinio V. Kapsuko vardo1 biliejinė kompleksinė respubli universiteto profesorius Povi kos aukštųjų mokyklų sparta las Pakarklis. Povilas Pakarklis gimė kiada, kurioje dalyvavo ir mū 1902 m. lapkričio mėn. 10 d. sų universiteto sportininkai. Smilgių km., I buv. Kupiškio Kaip žinoma, po slidinėji valse. mo, tinklinio, krepšinio Ir sta 1927 m. jis baigė Kauno lo teniso varžybų, įvykusių universitetą. Nuo 1940 m. pra I žiemą, pirmavo universiteto dėjo dirbti pedagoginį darbą sportininkai. Atkakli kova vy Vilniaus Valstybiniame univeisitete. ko vasaros varžybose. Lengvo 1940 m., paskelbus Lletuvo joje atletikoje mūsų lengvaat je Tarybų valdžią, P. Pakark lečiai po įtemptos kovos nežy lis buvo tarpe tų inteligentų, mia taškų suma liko antroje kurie iš karto aktyviai įsi jungė į socialistinę statybą. Jis vietoje. Individualiai gerai pa buvo išrinktas atstovu į Liau sirodė filologė Gaudešlūtė, iš. dies Seimą ir dirbo atsakin kovojusi penkiakovėje ir šuo guose postuose. Didžiojo Tėvynės karo mel lyje į aukštį čempiono vardą. tu P. Pakarklis dirbo Almai Gerus rezultatus parodė Ast Atos ir Maskvos juridiniuose! rauskas, Kasperavičius, Rusi- institutuose. 1943 m. jis tam-| novas (pasiekęs naują sparta pa profesoriumi. 1944 m. P. Pakarklis, grį-| kiados rekordą 100 m bėgi me). Gerai pasirodė mūsų ak žęs į Lietuvos TSR, tęsia sa-l vo mokslinę ir pedagoginę! robatikos, meninės gimnasti veiklą Vilniaus Valstybiniamel kos ir sportinės gimnastikos universitete ir Lietuvos TSR! atstovai. Spartakiados akroba Mokslų akademijoje. 1946 m. jis buvo išrinkta: tikos čempiono vardą iškovojo TSR Mokslų akade-l penktojo kurso filologas Stui- Lietuvos mijos nariu-korespondentu : r.a. paskirtas Lietuvos istorijos inl Klek blogiau negu praėju stltuto direktoriumi, kuriuo! sioje spartakiadoje sekėsi lau- buvo iki 1948 m. 1951 m. P. Pakarkllui buvJ ko tenisininkams ir irkluoto jams, užėmusiems antrąsias suteiktas teisės mokslų dakta : vietas. Ir visiškai blogai pasi laipsnis. rodė plaukikai, palikę ketvir Už mokslinę ir pedagogini toje vietoje. USK valdybai rei. veiklą P. Pakarklis Tarybinė! Kėtų priminti, kad į universi vyriausybės buvo apdovanot teto spartakiados programą Darbo Raudonosios Vėliavų būtų įjungtas ir plaukymas, ordinu Ir medaliu „Už šaunu Kurio varžybas galima praves darbą Didžiajame Tėvynės kai ti Trakuose rugsėjo mėnesį. re 1941 —1945 m. m.”. Tik tokiu būdu bus galima iš Povilas Pakarklis mirė pal aiškinti stipriausius plaukikus čiame savo kūrybinių jėgų su| ir pradėti rimtą pasiruošimą brendime. Su jo mirtimi netel sekančiai spartakiadai. kome žymaus mokslininko i Rankinyje ir šiuolaikinėje pedagogo, atsidėjusio lietuvi! penkiakovėje, kurios varžybos tautos praeities tyrinėtojo! vyko pirmą kartą, pirmąsias naujų tarybinių kadrų ugnyj vietas iškovojo mūsų universi tojo. teto atstovai. Šiuolaikinėje Vilniaus Valst. V. Kap penkiakovėje (šaudymas, fech suko vardo universitetą tavimas, bėgimas ir plauky Lietuvos TSR Mokslų ai mas) Individualiai aukštųjų demijos ir LTSR Teisini mokyklų spartakiados čempio gumo ministerijos dai no vardą iškovojo Istorijos-fi buotojų kolektyvai. lologijos V k. stud. Juknevi čius, surinkęs 3.600 taškų. Antroje vietoje — jo bendraJ. LISAUSKAS klubis Ranonis. D. Šniukas Š. m. liepos 17 d. mus pa siekė liūdna žinia apie Jon: Lisausko, s. Edvardo, Ekonc] Universiteto knygų kioske mikos mokslų fakulteto studer to, universiteto profkomiteti Šiomis dienomis gauta par pavaduotojo mirtį tija naujų ir pakartotino lei pirmininko Lisauskas gimė 1931 dimo studentams reikalingų m. Jonas Pigonlų kaime, Širvintų ra knygų. Jų tarpe VKP(b) is jone, valstiečių šeimoje. Tie torijos trumpas kursas, trum besimokydamas Musninkų vic] pa V. I. Lenino biografija, marksizmo-leninizmo ir politi mokykloje, tiek Vilniaus Vali tybiniame V. Kapsuko varu nės ekonomijos programos. Gauta tik ką išėjusi iš universitete Jonas paslžymėj spaudos knyga „Očerki 11- dideliais gabumais moksle bs tovskoj sovietskoj literatūry", organizaciniame darbe. Joną išleista Maskvoje (280 psl.), Lisauskas ne kartą buvo re G. Abramovičiaus „Literatū karnas į universiteto komjaurl ros mokslo įvadas" (lietuvių mo ir profsąjungos vadova. k. 480psl.). Pardavime yra jančius organus, kuriuose dili A. Matijčenkos rusų kalbos bo su meile ir atsidavimu, btl gramatika I ir II d. (nerustš- vo reiklus sau ir kitiems. koms mokykloms), N. RoždestMes, kurso draugai, pažin vensklo ir N. Pospielovo „Ru me Joną, kaip pavyzdinį sų kalbos praktikos vadovas". komjaunuolį bei nuoširdi Teisės fakulteto studentams draugą, kuris visados degi yra vadovėlis — „Valstybės ir kūrybiniu darbu, neišsenkami teisės istorija" II d., Chemijos optimizmu, noru padėti dra. fak. studentams — A Cičibabi- gams. no „Organinės chemijos pa Jo šviesus atminimas neui grindai" I t. (rusų k) ir daug mirštamai gyvens Joną Llsail kitų studijoms reikalingų ką pažlnusiųjų draugų atmil knygų bei vadovėlių. tyje. Knygų kioskas randasi cent Grupė kurso draugų riniuose universiteto rūmuose ir dirba kasdien. Redaktorius P. BUCKUS Knygų kiosko vedėjas
i
! ž I ! i I I i i i I i
f
i
Skelbiamas priėmimas į universiteto centrinius saviveiklos kolektyvus: AKADEMINĮ CHORĄ Priėmimas vyksta repeticijų metu; LIAUDIES DAINŲ IR ŠOKIŲ ANSAMBLĮ Priimami choristai, šokėjai, liaudies instrumen tų orkestro dalyviai — vyrai ir merginos. Priėmi mas vyksta VVU Aktų salėje (Čiurlionio gt. 23) re peticijų dienomis; PUČIAMŲJŲ INSTRUMENTŲ ORKESTRĄ — Priėmimas vyksta VVU Aktų salėje (Čiurlionio 23) repeticijų dienomis. Norintieji dalyvauti minėtuose kolektyvuose kviečiami atvykti. UNIVERSITETO STUDENTŲ KULTŪROS KLUBAS
«VMV*/WV******^*^ ******** ******* A'PAV*/*****'**'*"********'*****'
Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus gt. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 09i