Tarybinis Studentas, 1959 m. gegužės mėn. Nr. 18-19 (329-330)

Studentiškai sveikiname, draugai!

Iki susitikimo Universitete! vbų

Salių proletarai,

vienykitės i

JtuiiiiiuuiniuiiuaiuiiiiiiHuiiiiuiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimimuiimiiimmmiM;

ŠIAME NUMERYJE

SKAITYKITE: KAIP PASIRENKAMA SPECIALYBĖ

=

i

EILINĖ STUDENTIŠKA Kai Jūs buvote pionierius — svajojote atomo pagalba sutirpdyti visus ledus arktikoje, vyresnėse klasėse radio­ fikavote savo mokyklą, kolūkį, dirbote jaunųjų technikų būrelyje ir t. t. Net patys nejausdami, gyvenimo, mokyto­ jų, draugų padedami, Jūs susiformavote teisingą pažiūrą į mokymąsi, darbą. Pareigos Jausmas tapo tvirtu jūsų as­ menybės bruožu. Apie tai, kad jūs gerai dirbate gamybo­ je, kalba visi Jūsų draugai, vadovai. O Ir jūs pats Jaučia­ te, kad svajonė „pastatyti nematytą negirdėtą cechą, tiltą, išvesti naują augalų rūšį” vis dar neduoda ramybės. Ar Jūs skaitote apie naujausius mūsų šalies ar užsienio moks­ lo bei technikos pasiekimus, ar analizuojate cecho ar bri­ gados darbo praktiką. Jums atrodo, kad dar ne visiškai išnaudojamos galimybės, jUs degate noru kurti ateities techniką, mokslą, kultūrą.

Skaityk 3-ms !r 5-me psl.

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 18—19 (329—330)

1959 m. gegužės mėn.

Nemokamai

DIRBTI KASDIEN, TURĖTI AIŠKŲ TIKSLĄ Netrukus visas Universiteto kolektyvas palinkės gero vėjo di­ deliam savo auklėtinių — jau­ nųjų specialistų būriui.

Juos pakeisti J aukštąją mokyklą at­ plauks nauja pamaina. Dauguma Jų čia ateis ne tiesiog iš mo­ kyklos suolo, o iš fabrikų, ga­ myklų, kolūkių, Tarybinės Armi­ jos eilių. Jie atsineš daug dides­ nį gyvenimo patyrimą, aiškų tikslą, rimtą pažiūrą į darbą.

Reikia manyti, kad tai bus darbščiausi Iir aktyviausi mūsų iaunieii draugai.

Atsiliepiant į TSKP XXI suva­ žiavimo iškeltus uždavinius, Uni­ versitete ateinančiais mokslo metais ir toliau bus daugiau dėmesio skiriama pratyboms, la­ boratoriniams darbams, gamybi­ nei bei pedagoginei praktikai, stengiamasi teorinį paruošimą glaudžiau sieti su praktika. Ir toliau studentai vis plačiau bus įtraukiami dalyvauti liaudies ūkio statyboje vasaros atostogų metu. Dideli vaidmenį vaidins neakivaizdinis ir vakarinis mo­ kymas.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos antrosios sesijos priimtas įstaty­ mas dėl tolesnio liaudies švieti­ mo sistemos vystymo numato rimtas priemones specialistų pa­ ruošimui pagerinti, įpareigoja mus ruošti žmones visapusiškai išsilavinusius, geriau parengtus praktiniam darbui, sugebančius taikyti savo žinias gyvenime, sociailist'nės statybos praktikoje, užgrūdintus Ideologiškai, akty­ vius kovotojus už Komunistų partijos politiką.

Tokiu būdu, didėja ir reikala­ vimai Universiteto išleidžiamie­ siems Jauniesiems specialistams.

Baigti aukštąjį mokslą taip, kaip to iš mūsų reikalauja septynme­ čio uždaviniai, darosi vis sun­ kiau.

Tik rimtas ir kruopštus darbas Įgalina pasiekti užsibrėž­ tą tikslą. Penkeri-šešeri studijų metai — tai nėra didelis laiko tarpas.

Kiekviena veltui pra­ leista diena gali padaryti sunkiai pataisomų spragų specialisto ži­ niose. Dirbti kasdien, nuolat tu­ rint prieš akis savo pasirinktą tikslą, — toks yra pirmasis ir pats svarbiausias mano patari­ mas busimiesiems studentams.

Kitas ne mažiau svarbus pa­ tarimas _ daugiau savarankiš­

kumo darbe. Formalus, nors ir kruopščiausias mokymo planų ir programų įvykdymas pilnai jūsų neparuoš būsimam darbui ir ne­ suteiks pasitenkinimo jums pa­ tiems. Iš Jūsų, Jaunimo, mes ga­ lime ir turime reikalauti kūry­ binės minties, mokytis Jau da­ bar savo žinias sieti su prak­ tika gyvenime. Juk jums neuž­ tenka vien priimti žinias, kurias jums duoda profesoriai, dėstyto­ ja1 — Jūs turite ruoštis pra­ lenkti Juos.

Jaunimas negali apsiriboti vien studijomis. Jau nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų visiems rei­ kia aktyviai įsijungti į Univer­ siteto visuomeninį gyvenimą, aktyviai dalyvauti komjaunuolių organizuojamose statybose.

Praėjusiais mokslo metais aukš­ to vyriausybinio apdovanojimo susilaukė mūsų liaudies dainų

ir šoklų ansamblis, toli už Uni­ versiteto ribų nuskambėjo Ir ki­ ti studentų saviveiklininkų ko­ lektyvai.

Linkiu busimiesiems mūsų Universiteto kolektyvo na­ riams nuo pat pirmųjų dienų mūsų aukštojoje mokykloje ak­ tyviai įsijungti į šių saviveiklos kolektyvų veiklą bei Į Universi­ teto sportinį gyvenimą.

Tarybinės santvarkos, Komu­ nistų partijas išmintingos poli­ tikos dėka Tarybų Lietuvos, kaip Ir visos Tarybų šalies. Jau­ nimui sudarytos visos sąlygos mokytis.

Linkiu busimiesiems studentams sėkmės ir ištvermės moksle, visuomeniniame darbe ir gamyboje.

J. KUBILIUS Universiteto Rektorius, fizikos-matematikos mokslų daktaras

VILNIAUS VALSTYBINIS V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETAS SKELBIA PRIĖMIMĄ I SIUOS FAKULTETUS IR SPECIALYBES:

I. ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FAKULTETAS Specialybės: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, romanų-germanų filologija, bibliotekininkystė, žurnalistika, istorija.

II. TEISĖS MOKSLŲ FAKULTETAS Specialybė — teisė UI. EKONOMIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS Specialybės: liaudies ūkio ekonomika, fi­ nansai, buhalterinė apyskaita.

V. FIZIKOS-MATEMATIKOS FAKULTETAS Specialybės: fizika, matematika.

V. CHEMIJOS FAKULTETAS Specialybės: chemija, cheminė technologija. »I. GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS Specialybės: biologija, geografija, geologi­ ja.

JI. MEDICINOS FAKULTETAS Specialybė — medicina.

DIENA t

Labai dažnai mes kalbame apie praėjusias sesijas, apie išlaikytus egzaminus, apie tą jaudinimąsi už eg­ zaminų auditorijos durų ir džiaugsmą, kurį sutelkia kiekvieno egzamino sėk­ mingas išlaikymas. Šios „karštos dienos” ilgai iš­ lieka mūsų atminty.

Skaityk 8-me psl.

1

= r:

=

j j Gerai išlaikyta egzami­ nų sesija — ilgo Ir atkak­ J <> laus visų metų studento KOMJAUNIMO GYVENIMAS

I' J

darbo ataskaita. Tačiau mūsų tarybinei studentijai įprastu reiškiniu tapo laikyti egzaminą ne tik prie komisijos stalo, ' ■bet Ir ■ vi■ sur, savo gyvenimu ruoštis dideliems komunistinės visuomenės kūrimo uždavinlams.

Skaityt 2-me psl.

KODĖL PASIRINKAU TEISININKO SPECIALYBĘ Kaip ir kiekvienam jau­ nuoliui su brandos atesta­ tu, taip ir man, 1954 m. baigus vidurinę mokyklą, Iškilo klausimas, kokią specialybę pasirinkti. Pa­ tiko man literatūra, istori­ ja, viliojo, pagaliau, teisės mokslai, bet apie juos vi­ durinėje mokykloje aš vis dėlto mažai ką supratau.

Skaityk 3-me psl.

t

NAUJOS SPECIALIZACIJOS UNIVERSITETE

3

Mūsų amžių drąsiai galima pavadinti audringu elektronikos vystymosi amžiumi. Ji vis labiau užval­ do visas mūsų gyvenimo veikimo sritis. Radijas, ki­ nas, televizija, magnetinis garso užrašymas tapo ne­ atskiriami žmogaus gyvenimo palydovai.

Skaityk 2-me psl.

<' r į? ? * f ?

XX AMŽ. MOKSLŲ FAKULTETAS

i

= i

DAR PALYGINTI VISAI NESENIAI, MAŽDAUG PRIEŠ PENKERIUS METUS. FIZIKOS MATEMATIKOS FAKULTETAS BUVO VIENAS IS MAŽIAUSIŲ UNIVERSITETE. ŠIANDIEN SIS FAKULTETAS JAU YRA VIENAS iŠ DIDŽIAUSIŲJŲ: JA­ ME MOKOSI DAUGIAU KAIP 600 STUDENTŲ STACIONARE IR APIE l®0 STUDENTŲ NEAKIVAIZDINIAME SKYRIUJE. Skaityk 2-me psl.

ll

ŽODIS BUSIMIESIEMS CHEMIKAMS ŽMOGUS BONA LAIMINGAS TADA. KAI DIR­ BA SAVO MĖGIAMĄ DARBA. KAI ŽINO. KAD JO VEIKLA NAUDINGA IR REIKALINGA VISUO­ MENEI. SKAUDŽIAI APSIRIKS TIE, KURIE RINKSIS SPECIALYBĘ SU IŠSKAIČIAVIMU: „SIAME FAKULTETE LENGVIAU STUDIJUOTI. GALIMA BUS STUDENTAUTI”, ..TEN LENGVIAU. BUS DIRBTI BAIGUS”. „GALĖSIU LIKTI VILN1UJE” IR PAN. Skaityk 3-me psl.

SPORTAS Universiteto sporto klubas susikūrė 1945 m. Nuo įsiku rimo dienos praeitas ilgas įdomus sportinis kelias. Iš pra džių sporto klubas jungė vos 5 sekcijas, kuriose užsiimi nėjo apie 100 sportininkų.

Skaityk 8-me psl.

'i’miiniiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiimuimūiniiiiuiiiiiiniiiiiiiiiHiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimmmiiiiiiiiiiiinTiiiiir

/

KOMJAUNIMO GYVENIMAS ■v

Žengiant į septynmeti Gerai išlaikyta egzaminų sesi­ ja — ilgo ir atkaklaus visų metų studento darbo ataskaita.

Tačiau mūsų tarybinei studenti­ jai įprastu reiškiniu tapo laikyti egzaminą ne tik prie komisijos stalo, bet ir visu savo gyveni­ mu ruoštis dideliems komunis­ tinės visuomenės kūrimo užda­ viniams.

Reikšmingas studentų sąmoningumo egzaminas yra Universiteto organizuojamos va­ saros darbo stovyklos, kuriose busimieji tarybiniai inteligentai pamilsta paprastą fizinį darbą, arčiau susipažįsta su kolūkinio kaimo gyvenimu, padeda kol­ ūkiečiams kurti materialines gė­ rybes ir tuo pačiu, išnaudojant pasitaikančias progas, plėsti kul­ tūrinį Jų akiratį. Šia prasme mūsų komjaunimo organizacija turi nesenas, bet geras tradicijas. Nuošaliame Dzū­ kijos kampelyje išaugę dideli žilinų kultūros namai, tapę apy­ linkės kultūros židiniu, magist­ ralinis melioracijos griovys Kai­ šiadorių rajono Lenino vardo kolūkyje — tai ryškūs studentų sąmoningumo, meilės darbui ir komjaunuoliško entuziazmo liu­ dininkai. Nors nuveikta dar ne­ daug tačiau kiek puikių žmonių Jau išugdė vasaros darbo sto­ vyklos!

Teisininkas Romualdas čaika, filologas Rimgaudas Ma­ lišauskas, medikė Olga Minkevičiūtė žinomi Universitete kaip geri studentai ir komjaunimo darbo entuziastai, Darbas studentų stovyklose padėjo dauge­ liui draugų tvirčiau subręsti ir politiškai, ką rodo faktas, kad, greta kitų, šiais mokslo metais Į komjaunimo eiles Įsijungė pa­ sižymėję „statybininkai” P. Dzikavičius, A. Jakulis, Z. Kriaučeliūnas ir kiti. Taip, galima ne-

darbo stodvejojant pasakyti: visuomenivykios Universiteto nėms organizacijoms išugdė pui­ kius žmones.

Apie studentus-statybininkus ir melioratorius dabar su pagarba kalba Daugų, Zarasų ir Kaišia­ dorių rajonų kolūkiečiai.

Daug kas stebėjosi ir netikėjo, kad galima taip entuziastingai dirb­ ti be atlyginimo.

O mūsų stu­ dentija didžiuojasi tuo. nes dar­ bas visuomeniniais pagrindais — pirmieji komunistinio darbo pradai. Viso to darbo dėka vien 1958 m. vasarą Universiteto studental sutaupė respublikos kolūkiams apie pusę milijono rublių. Tačiau negalima apskaičiuo­ ti rubliais to didelio auklėjamo­ jo poveikio, kurĮ davė kolūkie­ čiams bendravimas su studen­ tais. Užsimezgusi draugystė ne­ nutrūksta ir toliau. Studijų metu galima sutikti kolūkiečius Uni­ versitete, o šeštadienių vakarais naujuose kultūros namuose stu­ dentai skaito paskaitas ateisti­ niais, mokslo populiarizacijos klausimais, skamba studentų ir kolūkiečių dainos.

Komjaunimo organizacija, siek­ dama ir toliau stiprinti studijų ir darbo draugystę, Įtraukdama vis didesnĮ studentų skaičių į visuomenei naudingą darbą, iš­ plėtė ir vasaros darbų apimtį. Šią vasarą veiks šešios studentų darbo stovyklos — Daugų, Zarasų, Šiaulių, Vievio, Eišiškių, Švenčionių rajonų kolūkiuose, didelė studentų grupė dirbs Kau­ no hidroelektrinės statyboje.

Kartu su studentais važiuos ir dėstytojai. Statysime trejus kul­ tūros namus, ligoninę, tris ūki­ nius pastatus.

800 — 900 mūsų Universiteto studentų gaus gar­ bingą teisę su Lenino komjauni-

NAUJOS

STUDIJUOK Mūsų amžių drąsiai galima pavadinti audringu elektroni­ kos vystymosi amžiumi. Ji vis labiau užvaldo visas mūsų gyvenimo veikimo sritis. Ra­ dijas, kinas, televizija, mag­ netinis garso užrašymas tapo neatskiriami žmogaus gyveni­ mo palydovai. Radijo bangos sujungė pačius tolimiausius vi­ so pasaulio kampelius. Įvai­ riais metų laikais, esant blo­ gam orui, dieną ir naktį siau­ čiant vėtroms, audroms, radiolokatoriaus spindulys rodo kelią laivams, lėktuvams.

Elektroninės skaičiavimo ma­ šinos įgalino žmogų per ke­ lias minutei išspręsti sudėtin­ giausius uždavinius. Gamybos procesų automatizavimas, nau­ dingų Iškasenų ieškojimas, įsiskverbimas į gamtos pa­ slaptis, šiandien negalimi be radioelektronikos. Radioelekt­ ronika — tai dabartinių skai­ čiavimo mašinų, jų valdymo „nervai”.

Septynmečio plane mūsų respublikoje numatoma nema­ žai šia kryptimi padaryti.

Didelis Įvykis respublikos gyvenime — skaičiavimo centro sukūrimas, kuriame bus sprendžiami sudėtingiausi mokslo, technikos, liaudies ūkio planavimo, ekonomikos ir kiti uždaviniai.

XXI suvažiavimo nutari­ muose didelis dėmesys skiria­ mas tolesniam mokslo-tlrlamajam darbui vystyti, įsisa­ vinant valdomąsias termo­ branduolines reakcijas, ir praktiškai gauti neribotą ener­ gijos šaltinį: užtikrinti platų

v BUHALTERIAI šis Yra žmonių, kuriems žodis iš karto sukelia žiovu­ lį. .. Bet jie, tikriausia, neži­ no, Jog jokia šių dienų ga­ myba neįmanoma be griežtos apskaitos, nors, tur būt, pa­ tys buhalteriškai apskaičiuo­ ja savo namų ūkio balan­ są. . labai Taip, buhalterija svarbus ir sudėtingas moks­ las, reikalingas visur: kiekk!-!, vienoje Įmonėje ir kolūkyje, kiekvienoje organizacijoje.

Ekonomikos m. fakultete apskaiveikia buhalterinės _________ ruošia tos specialybė.

Ji aukštos kvalifikacijos ekono­ mistus, kurie nraktiškai vyk­ dys Lenino nurodymą, joq socializmas neįmanomas be griežtos apskaitos ir Kontro­ lės. Tik ką Tu perskaitei apie sudėtingas skaičiavimo maši­ nas — jos reikalingos ir bu­ halteriams.

A. PETRONIS, Ekonomikos m. fakulteto studentas

mo kelialapiais vykti į šias sta- j tybas.

Garbinga teisė ir didelė parel-į gal Tą šiandien supranta visa j sąmoningoji mūsų studentijos Į dalis — komjaunuoliai ir dauqu-j ma nekomjaunuolių. Juk tokio­ mis karštomis širdimis ir darbš-1 čiomis rankomis statomos kom-j jaunuoliškos aukštakrosnės, pa- < leidžiamos turbinos, Įsavinami!

Kazachstano dirvonai.

Komjau-j nuoliško darbo romantiką mes , matome paprastame, kasdieni-j niame darbe, Įgyvendinant dldingus ateities planus. Su dide­ studentai sutiko liu džiaugsmu judėjimą dėl komunistinio dar­ bo brigadų ir komunistinio dar­ bo spartuolių vardų, ypač išsi­ plėtusi PO TSKP XXI suvažiavi­ mo.

Ruošdamiesi Įgyvendinti parti­ jos keliamus uždavinius, būsimiejl specialistai nėra pasyvus naujo judėjimo stebėtojai. Jie mokosi iš šauniųjų darbininkų darbo entuziazmo jr padeda jiems mokytis, lavintis visapu­ siškai. Graži draugystė sieja fi­ fabriko lologus su .Aušros’’ siuvėjomis, gamybininkus— su M. konMelnikaitės vardo fabriko Didelę pagalbą diterininkais.

Baltijos žvemokymosi srityje jams suteiks chemikai matemafilologai. kurie vyks i tikai Ir ...........................

Atlantą kaip konsultantai. plečiasi ir Diena po dienos tvirtėja ryšys su gyvenimu, studijų ir darbo draugystė Įgyja žengdama į vis naujas formas, septynmečio metus, pirmuosius komjaunimo orgaUniversiteto nizaclja pagrindinĮ dėmesĮ skiria komunistiniam sąmoningumui ug­ dyti, ateities žmogaus bruožams formuoti studentijos tarpe.

Naujai Įstojusieji Į Universite­ tą nuo pat pirmos studijų die­ nos Įgys teisę, kaip pilnateisiai mūsų didžiulio kolektyvo nariai, dalyvauti šauniuose mūsų Uni­ versiteto studentų-entuziastų žy­ giuose.

A. DAUNORAV1CIUS Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius, R. TRIMONIS Universiteto komjaunimo komiteto narys

SPECIALIZACIJOS

atominės energijos naudojimą energetiniams ir transporti­ niams varikliams; išplėsti branduolinio skaidymo pro­ duktų ir radioaktyviųjų izotopų naudojimą liaudies ūky­ je; išspręsti kompleksinio ga­ mybos procesų mechanizavimo bei automatizavimo užda­ vinius ir tam sukurti naujas technines priemones, plačiai

nomijos, optikos, teorinės fi­ zikos, puslaidininkių fizikos specialybių, įvedama nauja — radioelektronikos specialybė.

Kartu su tuo kiek pakeisti mokymo planai. Vienas iš pa­ grindinių mokymo planų pa­ keitimų yra gamybinės prak­ tikos prailginimas. Skaitomi radiotechnikos, impulsinės technikos ir kiti kursai. Salia

RADIOELEKTRONIKĄ IR naudojant fizikos, skaičiavimo technikos ir ypatingai radio­ elektronikos laimėjimus.

Tų svarbių uždavinių sėk­ mingam išsprendimui reika­ lingi kadrai. Ir visų pirma — aukštos kvalifikacijos fizikos, elektronikos, radioelektroni­ kos specialistai.

Viena iš tokių aukštųjų mokyklų respublikoje, ruo­ šianti šiuos kadrus su gilio­ mis teorinėmis žiniomis, yra Vilniaus Valstybinio V. Kap­ suko vardo Universiteto Fizi­ kos-matematikos fakultetas.

XXI suvažiavimas pareika­ lavo pertvarkyti aukštąją mo­ kyklą, glaudžiau susieti mo­ kymą su gyvenimu, pagerinti praktinį ir mokslinį-teorinį specialistų rengimą ir ruošti tuos specialistus, kurie la­ biausiai reikalingi komunizmo statybai.

Mums reikalingi Įvairių sričių specialistai, jų tarpe—elektronikos ir radio­ elektronikos. Tam Fizikos-ma­ tematikos fakultete fizikos skyriuje, greta esančių astro-

Mašininė matematika — nauja mokslo šaka. Papras­ čiausi skaičiavimo prietaisai buvo žinomi jau senovėje, ta­ čiau nepaprastai greitas ma­ šininės matematikos vystyma­ sis pastarajame dešimtmety­ je, jos populiarumas ir įvairūs pritaikymai moksle bei pra­ monėje yra susiję su moder­ niųjų elektroninių diskretinio veikimo skaičiavimo mašinų išradimu ir paplitimu. Jeigu prieš keletą metų retas žmo­ gus mūsų respublikoje težino­ jo apie naujausias skaičiavimo priemones, tai dabar galima tvirtinti priešingai — retas žmogus nėra apie jas girdėjęs.

Valstybė skiria milijonines lė­ šas mašininės matematikos ir skaičiavimo technikos vysty­ mui. Vilniuje pradėjo veikti skaičiavimo mašinų gamykla, steigiami skaičiavimo centrai

to, įsteigta ir steigiamos nau­ jos Impulsinės technikos, radiomatavimų laboratorijos. Šiuose laboratorijose studen­ tai, išklausę atitiiikamus kur­ sus, praeina apmokymą, susi­ pažįsta su prietaisais, jų vei­ kimu, gamina naujus Ir t. t.

Fakultete dirbamas ir moks­ lo tiriamasis darbas, kuriame aktyviai dalyvauja studentai.

Kur studentai įdarbinami, baigę šio fakulteto fizikos skyrių? Šio fakulteto absol­ ventai nukreipiami darbui Į mokslo-tlriamuoslus Institu­ tus, laboratorijas, respublikos fabrikus Ir kt.

Pasirinkdami radioelektro­ nikos specialybę, jūs pasirink­ site jauną su didele ateitimi fizikos mokslų šaką, nes mūsų amžius — elektronikos suklestėjimo pradžia.

St. Stonkus Eksperimentinės fizikos katedros asistentas

MYLIMAS PROFESORIUS duslus 9-87-23! Telefono ragelyje pasigirdo vyriškas ba.sas: — Astronomijos katedra klauso! sutikti — Norėtume sužinoti, kada galima prof. Slavėną.

— Aš klausau. Ko pageidaujate?

Savo pageidavimą išklojau keliais žodžiais, o po dvidešimties minučių jau stovėjome prof. P. Slavėno darbo kambaryje.

Sunku keliais žodžiais papasakoti apie žmogų, kurio vardas plačiai žinomas ne tik respubliko­ je, bet ir toli už jos ribų, kuri myli ir gerbia visi jo mokiniai.

Didžiulės spintos prikrautos storų, Įvairiomis kalbomis išleistų knygų, keisti ir nesuprantami _,r ________ aparatai, brėžiniai, schemos, — visa tai dar labiau sustiprina įspūdj, dar didesnę pagarbą sukuris visą savo gyvenimą oažadina žmogui, skyrė realioms svajonėms apie kosmoso užkariavimą... pasirašė Tada, kai V. Mickevičius-Kapsukas ___ . dekretą dėl Darbo universiteto Vilniuje atidary­ mo, P. Slavėnas tebuvo dar tik Maskvos uni­ versiteto Fizikos-matematikos fakuiteto pirmo kurso studentas...

Prabėgo daug metų. Lietuvos liaudies pastan­ gos turėti aukštąją mokyklą Vilniuje buvo galu­ tinai Įgyvendintos. Į tarybinį Vilniaus universi­ tetą P. Slavėnas ateina jau ne kaip studentas, o kaip profesorius, mokslininkas. Nuostabios eru­ dicijos žmogus, puikus pedagogas, P. Slavėnas nas su »a«u mokiniais praieioo ant ooserraiorivisas savo jėgas atiduoda naujų mokslo kadrų jos stogo, stebėdamas, kaip Juda naujieji mėnu­ paruošimui. liai, žymėdamas jų kelią žvaigždė.apiuose.

1957 metais spalio 4 dieną prasidėjo nauja Dideliu džiaugsmu spindi profesoriaus veidas, epocha tarybinio mokslo istorijoje. Pirmojo dirb­ kai kalbama apie neaprėpiamus visatos tolius. tinio žemės palydovo signalai visoms radi stotims pranešė, Jog kosmoso užkariavimas pra­ Jis žino, kad beribės erdvės paslaptys bus ati­ dėtas. Po pirmojo sekė antrasis, trečiasis paly­ dengtos viena po kitos. Jis žino, kad tas moks..

Ias, kuriam atiduota tiek daug energijos, turės ..................... Saulės sistemos r dovai, dešimtoji planeta, sukurta žmogaus rankomis. Daug naktų prof. P. Slavė-nuostabią ateiti.

A. SARKIS

XX amžiaus mokslu fakultetas Dar, palyginti, visai neseniai, maždaug prieš penkerius metus. Fizikos-matematikos fakultetas buvo vienas iš mažiausių Universitete, šiandien šis fakultetas jau yra vienas iš didžiausiųjų: Ja­ me mokosi virš 600 studentų stacionare ir apie 100 studentų — neakivaizdiniame skyriuje.

Reikia pasakyti, kad toks Fizikos matematikos fakulteto išaugimas nėra atsitiktinis. šiandieni­ nės technikos vystymas bei tobulinimas, gamybos ir valdymo procesų automatizacija bei mechani­ zacija "kaip tik ir reikalauja gerai pažinti fizi­ kos ir matematikos mokslus, ypač naujas fizikos bei matematikos mokslų šakas.

Fizikos matematikos fakultetas ruošia dviejų specialybių studentus: fizikus ir matematikus.

Abiejose specialybėse yra po keletą specializa­ cijų (fizikos specialybėje — puslaidininkių fizi­ kos. optikos, teorinės fizikos ir astrofizikos spe­ cializacijos, o matematikos specialybėje — tiki­ mybių teorijos, algebros ir skaičių teorijos, funkcijų teorijos ir geometrijos specializacijos).

Pradedant nuo šių metų, yra įvedamos dvi nau­ jos specializacijos, būtent: matematikos specia­ lybėje — skaičiavimo matematikos ir fizikos specialybėje — radioelektronikos, į kurias bus priimama daugiau kaip trečdalis visų studentų.

Ryšium su naujojo įstatymo dėl mokyklos ry­ šio su gyvenimu stiprinimo išleidimu jau yra sudaryti nauji mokymo planai, kurie bus pradė­ ti vykdyti nuo šių metų rudens pirmajame kur­ se. Naujuose planuose ypač atkreipiamas dėme­ sys į gamybinę bei pedagoginę praktiką, kuri tęsis beveik visus metus ir kurių metu studen­ tai turės įsijungti į gamybini arba mokymo pro­ cesus. Pagal naujus planus, bus įvesta visa eilė naujų disciplinų, kaip, pavyzdžiui, fizikams skai­ čiavimo matematikos pagrindai. praktikumas dirbtuvėse ir pan. Baigdami studentai nepriva­ lės rašyti diplominio darbo ir laikyti valstybi­ nius egzaminus, kaip kad šiuo metu, o galės pasirinkti vieną iš jų: arba parašyti iš savo spe­ cialybės ir apginti diplominį darbą, arba laikyti tik valstybinius egzaminus, šios naujovės, aišku, prisidės prie geresnio specialistų fizikų ir ma­ tematikų parengimo, suteiks Jiems žymiai dau­ giau praktinių Įgūdžių.

Fizikos-matematikos fakultete dirba daug žy­ mių moksllninkų-pedagogų. Tai akad. prof. P. Brazdžiūnas, akad. prof. A. Jucys, matematikos mokslų d-ras.

Valstybinės premijos laureatas J. Kubilius, prof. dr. P. Slavėnas, prof. Z. Že­ maitis. Mes turime net ištisas atskirų moksli­ ninkų sukurtas mokyklas, pavyzdžiui, prof. A. Jucio, kurio mokiniai šiandien (mokslų kandida­ tai, docentai, moksliniai bendradarbiai), sėkmin­ gai tęsia mokslo tiriamąjį bei pedagoginį darbą tiek mūsų fakultete, tiek Ir kitose aukštosiose mokyklose. Panaši mokykla yra išugdyta ir prof.

P. Brazdžiūno ir sėkmingai kuriama d-ro J. Kubiliaus. Negalima nepaminėti ir daugelio jau­ nų mokslininkų, tokių, kaip V. Statulevičlus, ne­ seniai sėkmingai apgynęs Leningrade disertaci­ ją ir turįs dideles perspektyvas, doc. V. šugurovas, m. kand. M. Mikalkevičius ir kiti.

Fakultete veikia studentų mokslinė draugija, kurios nariai dirba daugelyje mokslinių būre­ lių, pavyzdžiui, tikimybių teorijos, vadovauja­ mame d-ro J. Kubiliaus, radiotechnikos, vadovauiamame vyr. dėst. P. Breivės. ir kt. Siiiose būreliuose studentai kelia savo mokslinę kva! i-

SKAIČIAVIMO MATEMATIKĄ

fikaciją, ruošia ir skaito mokslinius praneši mus. Didelis skaičius studentų — astronomijos mėgėjų — dirba prie astronomijos katedros vei­ kiančioje dirbtinių Žemės palydovų stebėjimo stotyje, kurios darbui vadovauja prityręs moks­ lininkas prof. P. Slavėnas.

Didelį darbą atiteka fakultete veikiančios kom­ jaunimo ir profsąjunginės organizacijos. Jos ak­ tyviai padeda dekanatui ruošiant aukštos kva­ lifikacijos specialistus, kovoja už gilų visuome­ ninių disciplinų įsisavinimą, už pažangumą pa­ skaitų lankomumą ir pan. Fakultete yra vysto­ ma ir meninė saviveikla, sėkmingai pasirodo ir fakulteto sportininkai.

Didelė mūsų fakulteto sportininkų dalis gina Universiteto sportinę garbę įvairiose varžybose.

Fakulteto studentai palaiko draugiškus ryšius su kitų aukštųjų mokyklų fizikos-matematikos specialybių studentais Kiekvienais metais yra organizuojami draugystės vakarai su Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto bei Šiaulių Pe­ dagoginio instituto Fizikos-matematikos fakulte­ tais. šalia to. palaikomi ryšiai Ir su kitų broliš­ kųjų respublikų aukštųjų mokyklų studentais.

Atsiliepdami į partijos ir vyriausybės nutari­ mus dėl mokyklos suartinlmo su gyvenimu, fa­ kulteto studentai jau šią vasarą numatė atlikti didelį visuomenei naudingą darbą.

Fakultetas sudarė sutartį su Vievio rajono „Pergalės’’ kol­ ūkio valdyba pastatyti ten kultūros namus. į šią statybą pamainomis vyks daugiau kaip 150 žmonių. Nemažas studentų skaičius pareiškė no­ rą dalyvauti Kauno HES statyboje. Apskritai, no­ rinčių dirbti statybose skaičius žymiai viršijo planuotą vasaros darbo stovyklos dalyvių skai­ čių. Apie 100 fakulteto studentų vasarą, be to. dalyvaus turistiniuose žygiuose, sporto sveika­ tingumo stovyklose ir t. t.

Taigi, klysta tie, kurie laiko, kad Fizikos-ma­ tematikos fakultetas — tai tik „sausų’’ niekuo nesidominčių žmonių fakultetas. Fizmatai ne ma­ žiau už kitų specialybių studentus domisi savi­ veikla. sportu, literatūra, žinoma, neužmiršdami savo pirmaeilės pareigos gerai studijuoti pasi­ rinktą specialybę. Lygiai tą pat galima pasakyti ir apie pačias specialybes, kurios kartais irgi vadinamos „sausomis", neįdomiomis. Paimkime kad Ir skaičiavimo matematiką. Ateitis, trumpai tariant, priklauso elektroninėms skaičiavimo mašinoms, kurtos, pavaduodamos žmogų, valdys fabrikus, vairuos lėktuvus, automobilius, didžiu­ lius laivus, raketas, siunčiamas į Žemės, o gal net Ir į Saulės kaimynus ir t. t. O kiek dar iš­ kyla naujų, neišspręstų problemų puslaidininkių fizikoj, tikimybių teorijoj, radioelektronikoj ir kitose fizikos bei matematikos mokslų šakose!

Daugeliui draugų, stojančių į mūsų fakultetą. išk..o klausimas, ką gi teks dirbti baigus šį fa­ kultetą. Darbas bus įvairus.

Didelė dalis eis dirbti į fabrikus, gamyklas, skaičiavimo centrus daliai teks garbingas pedagogo darbas įvairiose respublikos mokyklose, tam tikras skaičius nu­ eis dirbti mokslo-tiriamąjį darbą.

Tau, draugai, busimieji fizmatai, jaunieji dar­ bininkai, kolūkiečiai ir vidurinių mokyklų abitu­ rientai, iki greito pasimatymo senojo Vilniaus Universiteto rūmuose!

V. Merkys Fizikos-matematikos fakulteto prodekanas

baigianti vldurines mokyklas ar šiuo metu dirbanti gamyk­ lose, kolūkiuose bei įstaigose, pasidomėti šia nauja specia­ lizacija, nes tai mokslas su didele ateitimi.

V. Kabaila Fizikos-matematikos fakulteto vyr. dėstytojas

prie LTSR Mokslų akademijos buvo žymiai daugiau negu ti­ ir prie mūsų Universiteto. kėjomės. Ateityje numatoma Vien Universiteto skaičiavimo šią specializaciją toliau plėsti.

Norisi pakviesti jaunimą, centro įsteigimui (neskaitant eksploatacijos išlaidų) numa­ toma išleisti virš pusantro mi­ lijono rublių.

Naujų mašinų valdymui ir tobulinimui reikalingi specia­ listai. Juos jau pradėjo ruošti Universiteto Fizikos-matemati­ kos fakultete. Tuo tikslu šiais metais čia įsteigta skaičiavimo matematikos specializacija. Šios specializacijos matemati­ kai ruošiami darbui pramonėje. Įdomios, naujos problemos, plačios galimybės toliau kvaliflkuotis pasirinktoje srltyje, moderniška technika pa­ traukia jaunimą. Jau šiais me­ tais matematikų, norinčių spe­ Musų cializuotis naujojoje srityje,

Trečiokai fizikai pasiruošė ei­ liniam bandymui. Tarp ilgų sta­ lų dar sykį praeina kresnas, ru­ du chalatu apsivilkęs vaikinas, priekabiai patikrindamas kiek­ vienos schemos sujungimą. To­ kia jau laboranto pareiga — vis­ ką nuodugniai peržiūrėti, kad bandymas gerai pavyktų. O šis laborantas taip pat trečiakursis — Vytautas Bareikis. Labai ge­ rai besimokydamas, jis sugeba puikiai dirbti ir ši jam patikėtą d arba. (Nuotr. a-pačiole).

Universiteto žmones

„Tauro" patriotė

TRUPUTIS IŠ FILOLOGŲ GYVENIMO Vakarais, kai ištuštėja Isto­ rijos-filologijos fakulteto au­ ditorijos, koridoriais pasklin­ da akordeono muzika. Tai pirmo kurso lituanistai ruo­ šiasi fakulteto saviveiklos ap­ žiūrai.

Pirmosios saviveiklos repe­ ticijos nebuvo lengvos. Rei­ kėdavo net po keliolika kar­ tų kartoti paprasčiausią žings­ nį. Štai, atrodo, jau viskas gerai, o kai reikia sueiti į KLASĖJE TYLU. . . ratuką, — niekas nebeišei­ na.

Sušilęs akordeonistas Žadėjau niekada neraAloyzas Surgailis, suplukę ir Syti mokiniams dvejetų, o šokėjai. O režisierius Irena štai pačią pirmą pamoką pri­ vis reikalauja iš naujo pradė­ sėjo. — jaudindamasi kalba ti. istorikė Marytė.

— O mes sušokim geriau­ — Tai kad Stelmokas nie­ siai! — pasiūlo Stasys Venc- ‘ ko ir neatsakė, — guodė Ma­ kevičius savo partnerei Stasei rytę pamokoje dalyvavę drau­ Šukytei. — Tiktai, va, šitaip gai. — Argi taip reikia pa­ pradėkim, — rodo jis Stasei. sakoti apie Didįjį Tėvynės Ką gi. kartais ir berniu- karą? Bet tavo pamoka bu­ kams tenka merginas pamo- vo įdomi.

Marytės Bružaitės pamoka kyti. buvo įdomi, gal Pasirodyti apžiūroje rel- draugams kėtų kaip galima geriau, — būt, daugiau todėl, kad tai svarsto pirmokai lituanistai, buvo jos pirmoji pamoka, bet — merginos dar padainuos. mokiniams — gražiai, aišJūratė Alančiūtė ir Audronė klal, su įsimenančiais palygi­ Ziurkelytė pagros, vyrai irgi nimais papasakota nauja pa­ nenori nusileisti merginoms. moka „Mūšis prie Stalingra­ Jie nuoširdžiai traukia posmą do”. Ir kas svarbiausia, kad po posmo. Jų' dirigentas ir visi mokiniai turėjo atidžiai akompaniatorius Aloyzas — klausytis naujosios mokytojos griežtas žmogus. Bet draugai aiškinimo. Ji labai „gudri”: juo patenkinti — ]per apžiūrą . . pasakoja, pasakoja, tik staiga

ims ir paprašys kuri mokinį pakartoti datą ar faktą.

Marytės pasakojimas apie Stalingrado mūšį baigtas.

Ji glaustai su mokiniais kar­ toja išdėstytą pamoką. I kiekvieną mokytojos klausimą pakyla beveik tos pačios ran­ kos. Tačiau Marytė klausia ir tų, kurie nekelia rankų — kitą kartą jie įdėmiau klausy­ sis pamokos aiškinimo.

Skambutis. O galėjo dar nesibaigti pamoka. Marytė ga­ lėjo dar ilgai pasakoti moki­ niams, klausinėti juos. Juk ji taip Ilgai ir kruopščiai ruošė­ si savo pirmajai pamokai, perskaitė daug knygų, per­ vertė daug albumų, . .

Skuba būrelis IV kurso istorikų į mokytojų kamba­ rį. o Marytė vis nerimsta: — Ar girdėjosi, kai aš pa­ sakojau, ar tikslius klausi­ mus daviau atsaklnėjantlems?

— Gerai, tikrai gerai, — džiaugiasi draugai. — Ir aiš­ kiai kalbėjai, Ir gražiai.

Mokytojų kambaryje trum­ pas Marytės pamokos aptari­ mas. Keletą praktiškų patari­ mų pasako mokytoja, prakti­ kos vadovas ir draugai.

Marytės Bružaitės pirmoji pamoka įvertinta labai gerai. Į kitą pamoką eidama ji bus drąsesnė, nesijaudins.

— Ne, nesijaudinti negali­ ma, — pagalvojusi sako Ma­ rytė, — senesni mokytojai ir tai sako, kad prieš kiekvieną pamoką kažko neramu. . .

E. Grigaitė

Musų Universiteto žmonės

PLEČIAME RYSIUS

AUDITORIJOJE GIRDĖTI MUZIKA

bus geriau. Siap ar taip, vis tik yra slapta mintis—o gal ir mes laimėsime pirmą vietą.

Tačiau lituanistai kuklūs.

— Repetuojam, — sako jie, neminėdami, kad ruošia vienaveiksmę pjesę, interme­ dijas ir dar šį bei tą. — Ta­ čiau kiti kursai taip pat ruo­ šiasi apžiūrai. Ypač vyresnie­ ji, daugiau prityrę. Jiems daugiau galimybių iškovoti pirmą vietą.

J. Vaičiukas

Technologijos laboratorijoje už ilgų sta.ų chemikai kantriai at­ lieka eilinį bandymą. Prie vieno prietaisų stendo susikaupusi ti­ ria cheminę dujų analizę Marytė Zuikevičiūtė. Ketvirtus metus ji mokosi šiame fakultete. Dar tik prieš porą mėnesių pirmūnė ir gera visuomenininke M. Zuikevičiūtė buvo priimta į šlovingąsias TSKP eiles.

dabar jau vykusias daugiausia lenkiškai, galėjo lankyti ir nesiudentai, Jie tik privalėjo ramiai laikytis paskaitų metu; mokslo metus pradedant ir baigiant, viešuose posėdžiuose būdavo skai­ tomos paskaitos, pritaikytos platesnių sluoksnių supratimui; profesoriai ir dalis studentų akty­ viai dalyvavo vietos visuomeniniame-kultu. iniame gyvenime, nors tarp studentų, tiesą sakant, neretos buvo Ir „auksinio jaunimo” nuotaikos.

Mokomojo darbo programa buvo labai plati.

Joachimas Lelevelis, dar pats studijuodamas, 1804 m. rašė broliui: „Akademija, arba Universitetas, yra Vilniuje reikšmingas daiktas. Kunigai, jau­ nimas ir net žydai lanko paskaitas. Mokosi čia visko: fizikos, chemijos, gamtos, istorijos, bota­ nikos, žemės ūkio, aukštosios matematikos, ast­ ronomijos, architektūros, anatomijos, chirurgi­ jos, klinikos, medicinos, veterinarijos, logikos su metafizika, moralinės filosofijos, prigimtinės teisės, politinės ekonomijos, civilinės-kriminalinės teisės, — tiek rusų, tiek lenkų ir kitų tau-

Bibliotekininkystės specia­ lybės mokslinis būrelis palai­ ko glaudžius ryšius su dauge­ liu šalies aukštųjų mokyklų.

Kelinti metai keičiamės dele­ gacijomis, dalyvaujam moks­ linėse studentų konferencijose Leningrado ir Maskvos bib­ liotekiniuose institutuose, o taip pat bendraujam su Tartu Universiteto bibliotekininkys­ tės fakulteto studentais.

Neseniai aš ir ketvirtakursė J. Macikaltė dalyvavome Charkovo Bibliotekinio insti­ tuto XI studentų mokslinėje konferencijoje. sekcijoje Bibliografijos skaičiau pranešimą tema „Lietuvių grožinės literatūros ver­ timai į rusų kalbą ir jos bibliografavimo klausimai”. Macikaitė su pranešimu „Liau­ dies bibliotekų atsiradimas ir vystymasis Lietuvoje” dalyva­ vo bibliotekininkystės sekci­ joje.

Ateityje mes numatėme ra­ šyti tokius mokslinius darbus, kuriais galėsime pasikeisti su draugais ukrainiečiais.

Ekonomistę Gėnę Valaus kaltę pažįsta beveik visi „Tauro” bendrabučio gyventojai. Ją gali­ ma pamatyti ir bendrabučio pa­ talpas puošiant, ir su gyvento­ jais bekalbant dėl tvarkos kam­ bariuose, ir bendrabučio skaityk­ los patalpas tvarkant.

— Tikra „Tauro” patriotė, — kalba apie ją bendrabučio gy­ ventojai. nes Genė nesigaili dar­ bo ir laiko, kad tik „Tauro” bendrabutis atrodytų gražiau ir □uikiau, kad užėjus į bet kurį kambarį, būtų malonu pasižiūrėti.

Ypač daug ji prisidėjo prie to, kad bendrabučio ekonomistų kambariai šiais metais pasidary­ tų vieni jaukiausių. abiturientai, girdėjote apie mūu Kriaušiai visi „jūs,. draugai _ dainų ir šoklų ansamblį, sų Universiteto Nusipelniusį liaudies senas kolektyvas. Ansambliečiai šį rudenį švęs savo 15 Tai metų sukaktį. O kad ansambliui sukanka 15 metų, apie Jį žino ne tik respublika, bet Ir visa Sąjunga. Universiteto ansamblis VI pasauliniame studentų Ir jaunimo festivalyje Iškovojo aukso me­ dalį. Po to ansambliečiai šventė savo 500-tąjį koncertą. į koncer.ą Iš visos respublikos suvažiavo gydytojai, mokytojai, teisi­ ninkai — visi tie, kurie prieš keletą metų buvo ansamblio na­ riais. Ir vėl, kaip anksčiau dainavo, šoko, grojo. Ansambliui plo­ jo visa respublika. Po koncerto mūsų kolektyvui buvo sutelktas respublikos Nusipelniusio kolektyvo vardas.

Mūsų ansamblis dažnai koncertuoja tiek po vLsą Tarybų Są­ jungą. tiek respublikoje, dainuoja per radiją, aktyviai dalyvauja dainų šventėse.

Laukiam Ir Jūsų, brangūs draugai, jaunų balsų ir jaunystės ugnies. Ansambliečiai mielai priims jus į savo tarpą.

KOMUNIZMAS BUITY KASDIENINĖJ Septynmečio pavasaris... Jis ypatingas, ne toks kaip visi.

Tai ne vien tik žydinčios pie­ vos, greita upelių srovė. Tai — komunizmo pavasaris, ne­ ramių ieškojimų, įtemptos ko­ munizmo statybos pavasaris.

Gera, jaunasis abituriente, kad tokį pavasarį tu išeini į gyve­ nimą, kad tau lemta padėti kertinį komunizmo rūmo ak­ menį.

Tu, tikriausiai, svajoji su atestatu eiti į kolūkį, į naujas statybas, o, gal būt, ir į aukš­ tąją mokyklą. Dėl pastarojo kelio aš galiu pasakyti tik tiek, kad jis nėra toks leng­ vas, kokiu tu jį įsivaizduoji.

Studentai — ne baltarankiai, jų gyvenimas — ne visokių „laisvių” įsikūnijimas. Apie mažytę studentiško gyvenimo dalelę aš ir noriu papasakoti.

Po neeilinio TSKP XXI su­ važiavimo tezių paskelbimo vi­ sa mūsų liaudis ėmė ieškoti naujų kelių gamybai kelti, fabrikuose ir kolūkiuose ėmė kurtis komunistinio darbo bri­ gados. O kuo mes, studentai, padėsim įgyvendinti tuos di­ dingus septynmečio uždavi­ nius? — susirinkę vieną va­ karą, svarstėme mūsų bendra­ bučio susirinkime. Kilo karšti ginčai.

Vieni siūlė perorganizuoti bendrabučio gyvenimą, kiti priešinosi. Komjaunuoliai, ku­ rių daugumą mūsų bendrabu-

tyje sudaro gyvenimą matę žmonės — demobilizuoti Tary­ binės Armijos kariai, gamybi­ ninkai, siūlė atsisakyti valytojų Ir tvarkytls patiems.

Nors Ir kaip keista, bet grindis plauti nesutiko daugiausla merglnos. Kodėl? Todėl, kad namuose už jas plo­ vė mamos, kad jos galvojo, negarbinga esą, studentui plauti grindis.

— Ketverius metus ploviau denį, — sako pirmo kur­ so studentas O. Jaroševas, — o čia tų grindų — kaip ma­ žyčiam kubrlke.

Jam pritarė ir buvęs sau­ sumos jūrininkas I kurso žur­ nalistas bendrabučio tarybos narys Z. Jonutis.

Naujovė nugalėjo, Buvo priimtas nutarimas, kuriame mes įsipareigojome patys tvar­ kyti bendrabutį, taupyti švie­ są Ir vandenį. Daug pastangų įgyvendinant naują buitį įdė­ jo bendrabučio tarybos pirmi­ ninkė III kurso rusistė Irena Fllonovaitė, tarybos nariai J. Karosas, Z. Cibilytė ir kiti.

VVU laimėjo II vietą vi­ sasąjunginiame bendrabučių konkurse, o mūsų, šeštasis, bendrabutis tapo vienas iš ge­ riausių Universiteto bendra­ bučių.

Bendrabučio patikrinimuose visada labai gerai vertinami 72 kambarys (seniūnė V. Ker-

.. .Buvo patys karščiai — 1944 metų liepa. Hitle­ rio „geležinės” armijos li­ kučiai bėgo kiek įkabin­ dami į vakarus.

Savaitė prieš išvadavimą į centri­ nį Universiteto kiemą Įkri­ to du vokiški sviediniai ir padegė Baltąją salę, kur buvo sukrauta daug bran­ gių knygų. Abu broliai — Bronius ir Mečislovas Za­ rembos, profesorius Bieliukas ir dar keletas vyrų — pačiu pavojingiausiu mo­ mentu šoko gesinti gais­ ro. Daug kas, skaitydamas šiandien tas knygas, gal būt, ir negalvoja, kad tik tų drąsių žmonių dėka jos išliko. Tarp jų buvo ir dabartinis centrinių Uni­ versiteto rūmų komendan­ tas Bronius Zaremba.

Jis parodė mums ir šią oku­ pacijos meto nuotrauką.

J. Černiauskaitė

tų, — visuotinės istorijos, šventraščio, teologi­ jos, iškalbos ir poezijos, kalbų, graikų, lotynų ir rusų literatūrų, piešimo ir topografinės brai­ žybos. štai disciplinos, kurios dėstomos Vilniaus Universitete”. Tiesa, nebuvo lietuvių kalbos ka­ tedros, nors Ir norėta ją steigti, lenkų kalba ir literatūra irgi neturėjo atskiros katedros.

Studentų skaičiumi (prieš uždarymą Jų mokėsi apie pusantro tūkstančio) Vilniaus Universitetas buvo stambiausias Rusijos teritorijoje.

Mokslas truko nuo trejų ligi ketverių metų, Ir studento darbo diena buvo griežtai reglamentuota, už da­ lyvavimą dvikovoje arba paskaitų nelankymą (tais laikais lygūs nusikaltimai) studentas būda­ vo šalinamas ir patekdavo į gubernatoriaus teis­ mą, už smulkesnius nusižengimus galėdavo būti čia pat Universitete baudžiamas karceriu. Vyra­ vo studentai lenkai, bet gana daug buvo ir lie­ tuvių, sudariusių savą „žemaičių kuopelę” — daug jų vėliau nemažai nuveikė lietuvių kultū-os dirvoje. Gerai žinomi tokie Universiteto auklė­ tiniai, kaip Simonas Daukantas, Simonas Stane­ vičius, Kajetonas Nezabitauskas, Motiejus Valan­ čius, Teodoras Narbutas.

Visų žymiausieji du Universitetą baigę žmonės priklauso lenkų tau­ tai, tačiau turėjo su Lietuva neginčijamų jung­ čių — tai pasaulinėje literatūroje svarbią vietą užimąs Adomas Mickevičius, baigęs humanitari­ nį fakultetą, ir Julijus Slovackis, teisės fakul­ teto auklėtinis.

Adomo Mickevičiaus darbavimasis Vilniaus Universitete yra gal šviesiausias šio Universiteto istorijos puslapis. Poetas su keliais draugais su­ darė slaptą filomatų („mokslo mylėtojų”), o vė­ liau platesnę filaretų („dorybės mylėtojų”) drau giją, kur pats buvo, tur būt, pagrindinis orga­ nizatorius ir vienaip ar kitaip aktyviausias vei­ kėjas. Tobula filomatų konspiracijos sistema >-odo aiškiai politinį draugijos pobūdį, Iš jų refe­ ratų, straipsnių, eilių (poetai buvo dar Tomas Žanas ir. Jonas čečotas) nesunku suprasti, kokios respublikoniškos, anticarinės, antifeodalinės idė­ jos šiuos jaunuolius įkvėpė. Lelevelis buvo savo­ tiškas filomatų patronas, jų globėjas ir mokyto­ jas, ką gerai parodo Mickevičiaus parašyta jam odė. 1823 metais represijų banga sunaikino šį Vilniaus studentų sąjūdį, bet revoliucinė mintis neišnyko: 1831 metais 400 studentų stojo į su­ kilėlių ginkluotąsias pajėgas.

1832 metų gegužės mėnesį Nikalojus I uždarė Universitetą. Reakcijos smūgį atlaikė medicinos fakultetas, perorganizuotas į akademiją, bet ir toji akademija 1842 metais buvo likviduota. Teo­ logijos skyrius irgi pasiliko kaip dvasinė aka­ demija, vėliau veikusi Peterburge. Universiteto auklėtiniai išsisklaidė, daug Jų emigravo, geolo­ gas ir chemikas Ignas Domeika pateko net į Cilės valstybę Pietų Amerikoje, kur ilgus metus

pauskaitė) Ir 70 (seniūnas B. Pakštas).

Reikia pasakyti, kad komu­ nistinė buitis padėjo sucemen­ tuoti sveiką kolektyvą. Suma­ žėjo paskaitų praleidinėjimas, pagerėjo drausmė.

Labai Įdomūs buvo bendra­ bučio tarybos suruošti bendra­ bučio gyventojų vakarai moks­ lo metų pradžioje, kurie dar labiau suartino gyventojus.

Nepilnas mūsų bendrabučio vaizdas būtų, jeigu nepaminė­ tume bendrabučio sienlaikraš­ čio „Jaunystės žodis”, kuris Universiteto bendrabučių sien­ laikraščių konkurse laimėjo I vietą.

Pasirodžius naujam sienlaikraščio numeriui, prie jos susirenka bevelk visas bendrabutis. Bendrabučio dai­ lininkų J. Jakšto, O. Jaroševo apipavidalintas, jis ne tik gra­ žiai atrodo, bet patraukia skai­ tytoją ir įdomia savo medžia­ ga, kurioje keliami svarbus klausimai, susiję su nauja bui­ timi.

Jeigu jūs, būsimieji pirma­ kursiai, nebijote susitepti ran­ kų, jeigu jūs norite būti mū­ sų reikalo tęsėjais — ateikite gyventi pas mus, į komunisti­ nės buities bendrabutį.

A. Stadelninkas Bendrabučio gyventojas

buvo tenykščio Universiteto rektorius.

Bandy­ mas atkurti Vilniuje aukštąją mokyklą 1861 m. nepavyko. Tinkamo kultūros židinio Vilnius ne­ turėjo daugiau kaip 86 metus.

Universiteto atgaivinimo darbo pirmoji ėmėsi dar pilietinio karo metais jauna Lietuvos Ta-ybų valdžia ir jos vadovas Vincas Kapsukas, kurio vardu ši aukštoji mokykla dabar vadinama.

1919 m. kovo 13 d. buvo paskelbtas žinomas dekretas „Dėl Darbo universiteto Vilniuje atida­ rymo”. Užimdamas senąsias patalpas, užtikrin­ damas nemokamą mokslą vietos kalbomis, Darbo universitetas turėjo būti sudarytas iš trijų sky­ rių: bendrojo lavinimo, mokslinio ir specialaus (pirmasis jų planuotas daugiau kaip pasaulėžiū­ rinis, marksizmą propaguojąs masėse, antrasis— kaip mokslinių tyrimų centras; specialistus tu­ rėjo rengti trečiasis skyrius). Lenkų legionierių užpuolimas neleido Universiteto veiklos išplėto­ ti.

Tų pat. metų rudenį skubiai buvo įkurtas lenk.skas Stepono Batoro vardo universitetas, sa­ vo kultūrine politika tolimas ir net priešiškas lietuvių liaudžiai.

Tiesa, ir jis išaugino žymių mokslininkų, jų tarpe šių dienų bene stambiau­ sią lituanistą Janą Otrembskį, dirbantį Poznanė­ je. Vilnių sugrąžinus Lietuvai, į jėzuitų akade­ mijos patalpas persikėlė kai kurie Kauno Vytau­ to Didžiojo universiteto fakultetai, o ir vėliau Universitetas buvo plečiamas kauniškio pagrindu.

Tuo budu į Vilniaus Universiteto tradiciją įsijungė naujas momentas — nuo 1922 metų egzistavuslo Kauno Universiteto tradicija. Vilniun atvy-

ko daugelis Kauno Universiteto profesorių. Pir­ muosius tarybinius mokslo metus mūsų mokyk­ la sutiko jau su keturiais fakultetais — ekono­ mikos, teisės, humanitariniu ir matematikosgamtos.

Dar vienas stambus Istorinis išmėginimas Uni­ versitetui buvo hitlerinė okupacija. Antrą ka-tą istorijoje nutrūko jo veikla: 1943 — 44 mokslo metais Universitetas negalėjo dirba, nes 1943 m. kovo 17 d. jis buvo ryšium su lietuvių inteli­ gentijos pasipriešinimu okupantams uždarytas, jo patalpos išgrobstytas, o dalis profesorių, jų tarpe Balys Sruoga, pateko į konclagerius. Tuo pačiu dar kartą sunkiausiomis sąlygomis išryš­ kėjo Vilniaus Universiteto progresyvumas ir kul­ tūrinė vertė: jis įsijungė į garbingą eilę tų oku­ puotos Europos mokslo ir meno įstaigų, kurios nesiteikė su fašizmu ir buvo jo naikinamos.

Su Tarybinės Armijos grįžimu, dar kartą atsi­ kūręs, Vilniaus Universitetas pradėjo visiškai naują savo gyvavimo periodą, šis periodas per­ nelyg artimas ir svarbus kiekvienam iš mūsų, kad galėtume jį įsivaizduoti padengtą archyvi­ nių istorijos dulkių. Tačiau visiems aišku, kad sava tradicija, naujas istorinis palikimas susida­ ro ir čia — kiekvieną mėnesį ir kiekvieną va­ landą. Išsaugoti tai, kas reikšminga ir istoriš­ kai vertinga iš Universiteto praeities, praturtinti jo tradicinį lobyną naujais kultūros ir pažangos pasiekimais — tikrai vertas pastangų uždavinys.

T. VENCLOVA, IV k. lituanistas

liiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii' 'tllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllUII

STUDENTŲ-TEISININKŲ MOKSLINIS BŪRELIS

Valstybės ir teisės teorijos šūkčiojimus bei dangstymosi mokslinis būrelis —■ vienas iš variantus ir užsienio buržuazi­ aktyviausių ir geriausių būre­ nių teoretikų. lių mūsų fakultete. Nuo 1948 įdomus IV kurso studento metų būrelis, vadovaujamas A. Mockevičiaus „Taip vadi­ doc. Domaševičiaus, išnagri­ namojo „nacionalinio komuniz­ nėjo daug Įdomių temų. mo” teorijų kritika” referatas, Nors būrelio nariais užsirašę V kurso studento J. Baužio tik 40 studentų, bet pamatys pranešimas „Revizionizmas li­ lygiu raštu parašytą skelbi­ jo kritika parlamentinių kovos mą: „Dėmesio! Šiandien įvyks­ metodų panaudojimo klausi­ ta valstybės ir teisės teorijos mu, pereinant iš kapitalizmo į būrelio narių susirinkimas”— socializmą" susilaukė teigiamo prisirinks tiek „naujokų”, kad įvertinimo, būrelio narių prita­ ir „veteranams” vietos nebė­ rimo. ra.

Patį didžiausią dėmesį bū­ Viena iš pagrindinių kryp­ relis skiria ir skirs socializmo, čių būrelio darbe—tai klausi­ kaip sistemos, teorijos klausi­ mų nagrinėjimas apie Tarybų mų nagrinėjimui. „Teisinės ir valdžios įkūrimą Lietuvoje. moralės normos socialistinėje Gyvai studentai aptaria doc. visuomenėje”, „Socialistinės Domaševičiaus ir doc. Ružely- valstybės likimo klausimai” — tės knygą „Pirmieji tarybiniai teismai Lietuvoje”, S. Atamu- tai daugiausia klausytojų su­ traukę, didžiausias diskusijas ko knygą „LKP kova prieš ir komentarus sukėlę refera­ fašizmą už Tarybų valdžią Lie­ tai. tuvoje”. Studentai išsiaiškino Ir kai už stalo pakyla jau apie pirmosios Lietuvoje pro­ letariato diktatūros formas, ketvirtus metus vadovaująs lietuvių liaudies kovą su vie­ būreliui pirmininkas IV kur­ tiniais nacionalistais ir užsie­ so studentas žiemys ir paskel­ nio buržuazija, Tarybų val­ bia: „Valstybės teisės ir teori­ džios atkūrimą 1940 metais. jos mokslinio būrelio susirinki­ ABAI dažnai mes kal­ Vasarą studentai — būre­ mas atidarytas", — visi žino, bame apie praėjusias lio nariai rinko medžiagą apie — šiandien išgirs daug įdo­ sesijas, apie išlaikytos 1918—1919 metų įvykius maus. „Daug padaryta, bet dar sesijos egzaminus, apie tą gimtinėse, užrašinėjo senų žmonių, revoliucijos dalyvių, daugiau darbų ateity. Socia­ jaudinimąsi už egzaminų audi­ linių revoliucijų pereinamųjų torijos durų ir džiaugsmą, ku­ prisiminimus.

Būrelio nariai keliuose su­ laikotarpių teorijos, prievartos rį sutelkia kiekvieno egzamino sirinkimuose disputavo apie aparato apmirimas prie komu­ sėkmingas išlaikymas. Šios Paryžiaus Komunos padarytas nizmo — tai svarbiausios te­ „karštos dienos” ilgai išlieka klaidas, Paryžiaus Komunos mos, kurias nagrinėsim atei­ mūsų atminty.

O mums štai norėtųsi pakal­ valstybinius organus. Jų reikš­ ty”, — pasakė mums valsty­ bės ir teisės teorijos mokslinio bėti apie šiokiadienį, eilinę mę.

Būti geru teoretiku reiškia būrelio vadovas doc. Domaše­ mūsų studijų dalelę. Juk to­ kios įdomios, turiningos yra gerai žinoti ne tik tarybinio vičius. studijų dienos, — čia mes ra­ R. Žilevičius valstybės ir teisės teorijos Teisės m. fakulteto IV k. sime pakankamai darbo romanmokslo pasiekimus, bet žinoti studentas ir suprasti klaidas, baimingus

L

r

i

t X__

'SPŪgTftSĮSPPRTPsTSPURTftS

NUO 100 IKI 1.150 Universiteto sporto klubas susikūrė 1945 m. Nuo įsikūrimo dienos praeitas ilgas jdomus sportinis kelias. Iš pradžių sporto klubas jungė vos 5 sekcijas, kuriose užsiiminėjo apie 100 sportinlnkų. Kasmet augo ir tvirtėjo Universiteto sportininkų gre­ tos, ir apie mūsų sportininkų pergales buvo galima išgirsti vis dažniau ir dažniau. Algi­ mantas Saunoris iškovojo TSRS stalo teniso čempiono vardą, Artamonovas žaidė TSRS jaunimo tinklinio rink­ tinėje, ruošiantis pasaulio jau-

LV 08053

nimo ir studentų festivalio varžyboms, Samaitls gynė mūsų šalies garbę TSRS rankininkų rinktinėje, gražias pergales iškovoja Zalkina.

Vaupšas. Dar ilgai būtų galima tęsti mūsų sportininkų pasiektų pergalių sąrašą.

Dabartiniu metu Universi­ teto sporto klubui priklauso 1150 sportininkų, kurie tre­ niruojasi 22 sekcijose. Štai jos: krepšinis, tinklinis, stalo tenisas, tenisas, šaudymas, šachmatai, fechtavimas, bok­ sas, savigynos imtynės, meni­ nė gimnastika, gimnastika, ranki­ nis, lengv. atleti­ ka, dviračiai, plaukymas, šuo­ liai į vandenį, vandensvydis, fut­ bolas, šiuolaikinė penkiakovė, slidi­ nėjimas, irklavi­ mas.

Kiekvienai sek­ cijai vadovauja prityrę, atsidavę savo darbui trene­ riai, stengiamasi sudaryti kaip ga­ lima geresnes sąlygas treniravimuisi.

Universiteto sporto klubui pri­ klauso 5 sporto salės, sportinis aikštynas puikioje Neries pakrantė­ je, prie pat stu­ dentų miestelio.

Dažnai matyti, kaip tiesiog iš bendrabučio kam­ barių ar balkonų studentai šūks­

mais ir mostais stengiasi pa­ dėti savo draugams, besirungiantiems sportiniame aikšty­ ne.

Plaukikai, vandensvydlninkal, šuolininkai į vandenį tre­ niruojasi uždarame „Sparta­ ko” plaukymo baseine, ir darbas toje sekcijoje verda ištisus metus. Todėl visai ne­ seniai susikūrusi plaukymo sekcija jau iškovojo gražių pergalių, o ir vandensvydininkų bei šuolininkų į van­ denį meistriškumas matomai' auga.

Labai šauniai dirba vyrų rankinio komanda, kuri yra stipriausioji respublikoje. Ji dalyvauja TSRS „A” klasės rankinio čempionate. Praėju­ siais metais Tarybų Sąjungos čempionate USK komanda iš­ kovojo 6 vietą (viso dalyva­ vo 14 komandų). Rankininkus treniruoja vienas iš geriausių šios sporto šakos trenerių respublikoje, visų sportininkų gerbiamas sporto veteranas Vygontas.

Universiteto sportininkai kiekvienais metais turi daug draugiškų susitikimų su kitų respublikų aukštųjų mokyklų sportininkais, o taip pat ir su svečiais iš užsienio. Glaudūs ryšiai jungia Universiteto sportininkus su Leningrado, Maskvos, Tbilisio, Tartu, Ki­ jevo, Minsko, Rygos ir kitų miestų aukštosiomis mokyklo­ mis.

Praėjusiais metais už­ megzti draugiški ryšiai ir su liaudies demokratijos šalių sportininkais vis plečiasi ir stiprėja.

EILINĖ STUDENTO DIENA (REPORTAŽAS) ir pamatysite šiek tiek ne­ tikos Ir įtemptos valios pa­ įprastą vaizdą — studentai stangų.

— Vienas, du, trys. . . — mokosi mūrininko specialybės. skamba mankštos instrukto­ Tai „ugdomi” kadrai naujoms riaus balsas, ir šimtai studen­ paskęsta jos karalijoj, ne visi studentų vasaros darbų stotų kartoja rytmetinės mankš­ atsispiria pagundai. Jei bet vykių statyboms. tos pratimų judesius. Šiai nau­ kurią popietę užsuksi į žalluoBene įvairiausiai studentas jovei pas mus dar nėra nė tre­ sius kalnus, rasi ne vieną stu- praleidžia vakarą. Nors egzajeto mėnesių, o ji jau visiškai dentą, užsinorėjusį pakaltinti minas ir už kelių dienų, bet įaugo į studentišką buitį. Ryš­ saulės atokaitoj veidą ir kar- reikia aplankyti ir kiną, ir kios pavasario saulės nušvies­ tu (kad būtų sąžinei ramiau) teatrą. Kaip nenueisi pasižiūtuose bendrabučių kiemuose beskaitantį.

Patikėkite, kad rėti ir pasiklausyti Aleksandmes pirmiausia ir išvystame šis jaunuolis (žiūr. nuotr.) rovo vardo Raudonosios vėliastudentus, kurių laukia nauja senovės graikų istoriją tikrai vos ordino dainų ir šokių andarbo diena auditorijose, la­ ,.nugalės”. Jo išvaizda ir pa- samblio koncerto, kaip nepa­ boratorijose, skaityklose. O čia dėtas tartum sakyte sako: žiūrėsi naujo filmo „Žmogaus prireiks ir blaivaus proto, ir — Laikykitės, ledai pajų- dalia”? kantrybės, kurios daug dau­ dėjo!

O jaunystė ir pavasaris dagiau atsiranda pabuvus pusva­ O ledai iš tiesų pajudėjo, ro savo. Gal šios pirmos pa­ landį tyrame ore. jau renkamos paskutinės įskai- vasarinės gėlės (žiūr. nuotr.)

Po to prasideda pati svar­ tos, už keleto savaičių — eg- bus tik įžanga į tolimesnę biausia studento šiokiadienio dalis — paskaitos. Dešimtys veidų susikaupę seka dėstyto­ ją. dešimtys plunksnų šnara popieriumi. Kiekvienas nori užsirašyti tai, kas svarbiau­ sia, kas nežinoma. Tiesa, ne visiems šis darbas vienodai se­ kasi. Štai, žiūrėk, pirmakursis nedrąsiai stuksi draugui j al­ kūnę: — Sakyk, kuriais metais?

Nespėjau. . .

Gavęs atsakymą, jis vėl ra­ šo, rašo viską, ką tik spėja.

Bet nenusiminkite, po poros mėnesių jis jau be draugo pa­ galbos užkonspektuos viską, gal net geriau, kaip, sakysim, koks praėjusią naktį mažai miegojęs trečiakursis. . .

O šit būrelis studentų kori­ doriuje pertraukos metu karš­ tai ginčijasi. Mat, pas juos seminaras, o jo metu iškyla daug klausimų, kurių išspren­ dimui ne visuomet pakanka se­ minarui skiriamo laiko.

Jei kas mano, kad paskaitų metu studentas tampa mecha­ zaminai. Netrukus šie jaunuo­ draugystę, gimusią bendrai nizmu, „rašomąja mašinėle”, liai išlįs iš krūmų ir šturmuos bedirbant, bendrai pergyve­ — smarkiai klysta. Paklausy­ Olimpo aukštumas. nant tuos pačius džiaugsmus kime tik koridoriuje po pa­ — Nors egzaminai ir ant ir rūpesčius, o gal tai jau fi­ skaitos įsiliepsnojusių diskusi­ nosies, bet skalbimas reikalin­ nalas? Sunku pasakyti. Bet jų ir Įsitikinsime, kad tai gas, — girdisi įtikinėjantls tai nesvarbu, svarbu tai, kad savotiškos kūrybos valandėlės. balsas pro vieno bendrabučio šie du „romantikai” — geri Studentai paskaitų metu gauna langą. studentai, puikūs mūsų stu­ dėstomų disciplinų pagrindus, — Aš pilnai sutinku, tik dentiškos šeimos nariai. Rytoj kurie sudaro lyg ir pamatą kad rytoj įskaita, — vis dar jie, kaip ir kiti, ateis į audi­ savarankiškam darbui. Paimi į nenusileidžia kitas. torijas. gilins savo žinias, mo­ rankas konspektus (žinoma, sa­ Ir tik tuomet, kai viso kam­ kysis dirbti ir kurti. . . vo), ir prieš tave iškyla ma-, Nuaidi paskutinis pusiau­ žai žinomų dalykų pasaulis su nakčio dūžis Gedimino bokš­ te, ir baigias! tavo, studente, dėstytojo į šį darbą įdėto triū­ eilinė diena. Jei tu ją pralei­ so dalele. dai gerai, jei niekas nesu­ Paskutinės paskaitos valan­ drumstė tau geros ryto nuotai­ dos kai kam jau tampa ilgos, kos, sakai, kad rytojaus diena tada gali matyti ne vieną vei­ taip pat bus gera. Na, o Jei dą, nukreiptą į langą, už ku­ khs ne taip,,tu nenusimeni, ži­ rio, medžių žalumoj, žaidžia nodamas, jog draugai padės saulės vilkiukai, o ir mintis tau. . . apie pietus „Tauro” valgyklo­ Just. KAROSAS je vis įkyriau lenda į galvą.

A. Sutkaus nuotr. Štai tu užrašai paskutinį sa­ kinį, padedi didelį tašką, o ŠIlIlIlIlIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIlIlIIIIIIIIIIIIlIllHę jei gera nuotaika — ir vieną kitą komentarą. . . Užverti są­ siuvinį. Pirmoji darbo dienos | BRANGUS pusė praėjo.

BRAUGE Kur tave surasti antroje | DARBININKE, dienos pusėje? Jei užsuksime šiuo metu į skaityklą ar į | KOLŪKIETI, | bet kurį kabinetą, rasime ne­ bario gyventojai prieina išva­ maža studentų. Čia apdoroja­ dos, kad jau sunku nustatyti, | ABITURIENTEI | ma paskaitų metu gauta me­ kokios šie baltiniai spalvos, džiaga, ruošiamasi semina­ abi pusės susitaiko ir, kaip rams, čia gimsta kursiniai ir matome nuotraukoje, pradeda Šiame numeryje re- = diplominiai darbai, naujos vyrui-studentul ne taip jau | dakcija stengėsi Tau pa- = mintys. Greta solidaus apsi­ malonią procedūrą — skalbi­ = pasakoti apie didelį ir B krovusio knygų rietuvėmis mą.

Tarybiniai studentai ne bal­ = daugiapusį viso didžiu- g diplomanto, matome ir pirma­ kursį, skaitantį Lenino raštų tarankiai. Jų rankos moka ne tomelį. Visus čia veda vienas tik skalbti, prižiūrėti tvarką B Ho Universiteto kolek- = tikslas — kuo daugiau suži­ kambariuose, bet ir statyti, B tyvo, 7 Jo fakultetų gy- = dirbti visuomenei naudingą noti.

Kai už Vilnelės medžiai pa­ darbą. Užsukite į Istorijos-fi­ B venimą ir žmones. Gal B sipuošia lapija Ir senoji pilis lologijos fakulteto auditorijas, = būt, tai Tau padės ap- B B slspręstl, J kurį mūsų = B Universiteto fakultetą = B ar specialybę Tu po po- | = ros mėnesių laikysi sto- B B jamuosius egzaminus. g = 5

f i

1

i

=

|

susitikimo Universitete!

Sėkmės darbet

Iki

RfDZKC/JZ

g B

g |

Bnnmniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiu*

Redaktoriaus pav. f. STEPSYS

F. Krivickas USK pirmininko pavaduotojas

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos

i

spaustuvė

Ožfc. Jfr. 739

ŽODIS BUSIMIESIEMS CHEMIKAMS

Puslaidininkių laboratorijos Mūsų, atominės energijos, amžiuje sunku rasti Jaunuoli, ku­ ris nesidomėtų fizika, Jos naujausiais pasiekimais. Nauji fizikos atradimai skatina tolesni technikos tobulėjimą, ir ypač smar­ kiai šis fizikos bei technikos vystymasis vyksta pastaraisiais me­ tais. Šiuo metu Jau veikla atominė elektrinė, poliarinėse Jūrose plaukioja atominiai ledlaužiai, aplink žemę sukasi dirbtiniai pa­ lydovai, Saulės sistemoje skrieja žmogaus sukurta planeta.

Labai žymų vaidmenį šių dienų technikoje vaidina puslaidi­ ninkiai. Dirbtinių žemės palydovų radijo Įrengimai puslaidinin­ kių dėka maitinami Saulės energija. Panaudojant puslaidininkius, gaminami rankinio laikrodžio dydžio radijo aparatai.

Todėl ir suprantama, kodėl jaunuomenė domisi naujausiais fizikos klau­ simais.

Mūsų fakultete, be kitų specialybių, yra ruošiami ir puslai­ dininkių fizikos specialistai. Norint paruošti gerus specialistus, didelis dėmesys skiriamas studentų darbui laboratorijose, moks­ liniuose būreliuose. Pirmuose trijuose kursuose studentai dirba bendrose laboratorijose, kuriose susipažįsta su pagrindiniais ma­ tavimo metodais, prietaisais.

Be to, studentams tenka gaminti įvairius radiotechnlškus prietaisus, generatorius, stiprintuvus, montuoti radijo aparatus.

IV kurse studentai pagal pasirinktą specialybę pradeda dirbti specializacijos laboratorijose. Puslaidininkių laboratorijoje jie iš­ moksta patys pasigaminti Įvairius puslaidininkiškus prietaisus: fotoelementus Ir t. t. šioje labo~atorijoje studentai tiria pačių pa­ gamintų pavyzdėlių fotoelekitrines ir optines savybes, apšvleėlant Juos regimąja šviesa, rentgeno Ir šiluminiais spinduliais, aiškina puslaidininkių medžiagų panaudojimą praktiniams reika­ lams, pvz., regimos šviesos spindulių stiprumui matuoti, rentgeninlams ir gama-spinduliams dozuoti ir panašiai.

Elektros Ir radijo matavimų laboratorijoje studentai susipa­ žįsta ir išnagrinėja [vairiausius prietaisus, naudojamus tiek nuolatinės, tiek žemo ir aukšto dažnumo kintamos srovės įvai­ riems dydžiams matuoti. Čia Jie dirba su {vairiais elektroniniais prietaisais, stiprintuvais, katodiniais voltmetrais, oscliografais Ir kitais prietaisais, kuriuos panaudoja ir panaudos tolesniuose fizbkos tyrimuose ar gamybiniame darbe.

Impulsinėje laboratorijoje studentai suskpažĮsta su impulsine elektronine technika, kuri šiuo metu plačiai naudojama fizikoje, chemijoje, astronomijoje, biologijoje, medicinoje ir kitose srity­ se. Čia jie praktiškai montuoja Įvairius impulsinius generato­ rius, tiria pačių impulsų susidarymo procesus ir Jų frontų parametrus.

Atominės energijos ir radioaktyvumo panaudojimas taikos reikalams atveria naujas plačias perspektyvas moksliniam ir praktiniam tyrimui, leidžia sukurti naujus ir labai veiklius tyri­ mo metodus. Taikant radioaktyvų spinduliavimą. Jau yra sukur­ ta daug naujų prietaisų Įvairiems reiškiniams tirti, pvz., sto­ riui, aukščiui matuoti, suvirinimo siūlių, liejinių kokybei, tech­ nologiniams procesams kontroliuoti. Radioaktyvumo metodai jau dabartiniu metu plačiai taikomi gamyboje ir mokslinio tyrime įstaigose, artimiausioje ateityje jų taikymas žymiai išsiplės. Be to, kas dieną vis plečiama atominės energijos šaltinių (reaktorių) statyba, Naujiems radioaktyvumo reiškiniais pagristiems tyrimo meto­ dams taikyti ir naujiems kurti Jau dabar reikalingi gerai pasi­ ruošę kadrai — atominės bei branduolinės fizikos specialistai.

Tokie specialistai bus pradėti ruošti ir mūsų fakultete. Artimiau­ siu laiku numatyta pastatyti gerai Įrengtą radiologinę laboratori­ ją, kurioje bus ruošiami šios srities specialistai ir vystomas mokslo-tlriamasis darbas. Taigi, besidomintieji atomine bei bran­ duoline fizika ir norintieji dirbti šioje srityje galės nuodugniai susipažinti su tyrimo metodais, taikomais mokslo tiriamajame darbe ir praktikoje.

Prof. P. BRAZDŽIŪNAS Eksperimentinės fizikos katedros vedėjas

PUIKUS PEDAGOGAS, VISUOMENININKAS Nors iki paskaitos pradžios buvo tikę daugiau kaip pusva­ landis. bet prof. K. Daukšą mes Jau radome Jo darbo kabinete.

— Tegul knygos kalba už mane, — be jokių Įžangų, nusi­ ėmęs akinius, jau pražilusiais smilkiniais su malonia šypsena, pa­ sakė profesorius ir iš lentynos išėmė apie 15 Įvairaus storumo ir formato leidinių. Čia buvo Įvairi literatūra neorganinės chemijos klausimais: vadovėliai, moksliniai straipsniai brošiūras Ir t. t.

— Visa tai paruošta ir išleista per tuos 19 mano darbo metų tarybiniame Universitete, — pasakoja profesorius, — praeity bu­ vo visko. Teko dirbti Įvairiose sąlygose. Universitetas buvo su­ griautas.

Taip, buvo sunkūs laikai, bet viskas liko jau toli toli.

Dabar prof. Daukšas dirba ne tik Universitete. Jis nepamai­ nomas lektorius. Jau 1959 metais Jis perskaitė 47 paskaitas Įvai­ ria tematika už Universiteto sienų.

O ateities planai? Ateinančiais metais pasirodys Chemijos žo­ dynas. Ir čia profesorius daug pasidarbavo. Siekiama, kad būtų paruošta ir išleista kuo daugiau vadovėlių studentams, ir dėl to nerimsta prof. K. Daukšas.

— Kaip pas.aptĮ, — pradėjo Juoktis profesorius, — pasakysiu, kad labai mėgstu poeziją, žaviuosi Bernsu, su malonumu skai­ tau Gėtę. Dažnai lankau teatrus, mėgstu bendrauti su žmonė­ mis. Jaunystėje teko pakeliauti, po užsieni. Mačiau Romą, gėrė­ jausi Pompėja.

Myli savo profesorių Ir draugą studentai, gerbia dėstytojų kolektyvas.

M susų Universiteto žmonės

Kaip ir kiekvienam jaunuo­ liui su brandos atestatu, taip ir man, 1954 m. baigus vidu­ rinę mokyklą, iškilo klausimas, kokią specialybę pasirinkti.

Patiko man literatūra, istori­ ja, viliojo, pagaliau, teisės mokslai, bet apie juos vidu­ rinėje mokykloje aš vis dėlto mažai ką supratau. Galutinai mano polinkis į teisės moks­ lus susiformavo tik po to, kai vienerius metus padirbė­ jau gamyboje. Dirbdamas laisvalaikiu lankydavausi teis­ muose, įstojau į milicijos rė­ mėjų brigadą. Tokiu būdu, man vis labiau pradėjo pa­ tikti sunkus, bet kilnus ir la­ bai reikalingas teisininko dar­ bas.

1955 m. įstojau į Vilniaus Universiteto Teisės mokslų fakultetą. Ketveri metai jau čia mokausi, ir nekilo man nė karto abejonė, kad teisi­ ninko specialybę pasirinkau ne pagal pašaukimą.

Mūsų, Teisės mokslų, fa­ kultete dėstomos specialios teisės disciplinos, kaip antai: baudžiamoji teisė ir proce­ sas, civilinė teisė, kriminalis­ tika ir t. t. Tačiau teisininkas turi gerai žinoti ne tik spe­ cialius teisės mokslų dalykus,

JEi TU DOMIESI EKONOMIKA...

Kiekvienas tarybinis spe­ cialistas turi būti pilnavertis savo specialybės žinovas, ge­ rai įsisąmoninęs partijos ir vy­ riausybės jam keliamus reika­ lavimus. Todėl, renkantis spe­ cialybę, reikia gerai apmąsty­ ti, kur tu duosi daugiau nau­ dos liaudžiai.

Man, šiuo metu studijuojan­ čiam ekonomikos mokslus, jau nuo mokyklos laikų buvo įdo­ mu, kaip apskaičiuojama fab­ riko gaminama produkcija, darbo našumas, kokia viduti­ niška pagamintų prekių dalis tenka vienam žmogui Ir t. t.

Studijuojant Ekonomikos fakultete, jau pirmame kurse susipažįstama su elementario­ mis ekonomikos mokslų žinio­ mis. Jau pirmame kurse suži­ noma apie politinės ekonomi­ jos dalykus: koks yra pagrin­ dinis socialistinės ekonomikos dėsnis, kas tai yra gamybinės

jėgos ir gamybiniai santykiai, koks jų pobūdis ir kt.

Ekonomikos mokslų fakultete dėstomi tie dalykai, kurie glaudžiai siejasi su ekonomi­ niais reiškiniais, ekonominiu gyvenimu, kaip buhalterinė apyskaita, statistika, planavi­ mas, įvairių liaudies ūkio ša­ kų ekonomika bei kiti pasi­ rinktą specialybę atitinką da­ lykai. Viso mūsų fakultete yra trys specialybės — liaudies ūkio ekonomikos, finansų ir buhalterinės apskaitos.

Tuos draugus, kurie no­ rėtų giliau pažinti mūsų socia­ listinio liaudies ūkio vystymo­ si reiškinius, jų istoriją, nuo­ širdžiai kviečiame stoti į Eko­ nomikos mokslų fakultetą.

J. Vaitkus Ekonomikos mokslų fakulteto IV k. studentas

Lygiai prieš mėnesį Ipolitas Nekrošius Maskvos Lomonosovo vardo Universiteto TMF apgynė savo diplominį darbą „Darbinin­ tą, tik ką sugrįžusį iš Maskvos.

Jis ty.omis atskleidė storoką, kų ir tarnautojų atleidimas iš darbo už darbo drausmės lau­ apie 120 puslapių, knygą. Pirma­ me puslapyje — lakoniškai pa­ žymą”. sibaigianti charakteristika: „La­ Drg. Nekrošių reko­ — Na, kaip? — paklausė drau­ bai gerai. gai komjaunimo komitete Ipoli- menduojame Į aspirantūrą”.

KAIP PASIRENKAMA SPECIALYBE Kai Jūs buvote pionierius— svajojote atomo pagalba su­ tirpdyti visus ledus arktikoje, vyresnėse klasėse radiofikavo­ te savo mokyklą, kolūkį, dir­ bote jaunųjų technikų būrelyje ir t. t. Net patys nejausdami, gyvenimo, mokytojų, draugų padedami, jūs susiformavote teisingą pažiūrą į mokymąsi, darbą. Pareigos Jausmas tapo tvirtu Jūsų asmenybės bruožu.

Apie tai, kad jūs gerai dirba­ te gamyboje, kalba visi jūsų draugai, vadovai. O ir jūs pats Jaučiate, kad svajonė „pasta­ tyti nematytą negirdėtą ce­ chą, tiltą, išvesti naują augalų rūšį” vis dar neduoda ramy­ bės. Ar jūs skaitote apie nau­ jausius mūsų šalies ar užsie­ nio mokslo bei technikos pa­ siekimus, ar analizuojate ce­

cho ar brigados darbo prakti­ ką, jums atrodo, kad dar ne visiškai išnaudojamos galimy­ bės, jūs degate noru kurti atei­ ties techniką, mokslą, kultū­ rą.

Kuo toliau gyvenate ir dir­ bate, tuo labiau norisi tirti, spręsti įmonės, kolūkio ar įstaigos darbų praktiką bei už­ davinius. Ir jūsų vaikystės svajonė pamažu įsikūnija...

Tokiam valingam jaunuo­ liui specialybės pasirinkimui ypatingų patarimų nereikia.

Jeigu tu myli darbą ir žmo­ nes, jeigu išmokai planingai praleisti ne tik dieną, savai­ tę, bet ir metus, jeigu tu daž­ nai neiškenti nenusipirkęs fi­ zikos, chemijos, literatūros istorijos ar kt. knygą, tavęs

Teisininko specialybė

laukia tas fakultetas, toji mokslo sritis, kurią dar sep­ tintoj ar devintoj klasėje pa­ milai, su kuria kėlei ir gulei, kurios objektą ir istoriją se­ niai studijuoji. Rašyk pareiš­ kimą, laikyk egzaminus ir jei­ gu konkursinės atrankos būdu neįstosi šiais metais, nėra abe­ jonės, kad tu pateksi kitąmet.

Tvirti motyvai paruoš tave, tu tapsi aukštos kvalifikacijos specialistui Tokiam draugui yra vienas patarimas: galvok ne tik kuo, bet ir kokiu būsi, paanalizuok kiek tavo asmeninės savybės jau dabar, padirbėjus gamybo­ je, atitinka vienos ar kitos profesijos, specialybės reikala­ vimus. Pasitark su tos specia­ lybės draugais, prisimink psi­ chologijos pamokas (psicholo­

ginė asmenybės charakteristi­ ka, tarybinio žmogaus charak­ terio bruožai).

Tačiau yra dar ir tokių draugų, ypač abiturientų — jauniklių, kuriems baigus vi­ durinę mokyklą, kartais labai miglotai žinoma, o gal ir ne­ aišku, ką veikti rytoj, poryt, metus, visą gyvenimą. Motyvų kova pasirenkant profesiją, vyksta lėtai. Ką jums patarti?!

Jūs tikriausiai skaitėt jau­ no rašytojo A. Kuznecovo knygą „Legendos tęsinys”.

Anatolijus baigė vidurinę mokyklą, bet dar niekada gy­ venime nebuvo toks sutrikęs.

Ką pasirinkti, kokiu keliu žengti? — štai kas jaudino šį jaunuolį.

Paskaitykite ir aptarkite ko­ lektyviai jo dienoraštį, at­ kreipkite dėmesį: ką žmogui reiškia bendras darbas, drau­ gai, kodėl sugebėjimas įveikti

(Nukelta į 5 psl.).

žmogus būna laimingas ta­ da, kai dirba savo mėgiamą darbą, kai žino, kad jo veikla naudinga Ir reikalinga visuo­ menei. Skaudžiai apsiriks tie, kurie rinksis specialybę su iš­ skaičiavimu: „Siame fakultete lengviau studijuoti, galima bus studentauti”, „Ten leng­ viau bus dirbti baigus”, „Ga­ lėsiu likti Vilniuje" ir pan.

Tokiems draugams bus sunku studijuoti, nes mokslas, prie­ varta kemšamas į galvą, ne­ duoda naudos. Tada būna bai­ sios egzaminų sesijos, prasi­ deda įsiskolinimai, egzaminų perlaikymai. Neretai pasitaiko, kad tenka keisti fakultetą ar­ ba iš viso palikti aukštąją mo­ kyklą. Jeigu Universitetas bai­ giamas, o meilės savo specia­ lybei nejaučiama, tai dirbti bus neįdomu, bus skaičiuoja­ mos darbo valandos, kurios slinks be kūrybos Ir Ieškoji­ mų.

Kas ruošiasi stoti į Chemi­ jos fakultetą, tas tikrai turi mėgti chemiją. Būtinai reika­ linga mokslo meilė, kuri pa­ daro malonų tą didelį darbą, įsisavinant dalelę žinių iš ne­ aprėpiamo chemijos žinių okeano.

Tarybų Lietuvai reikia daug gerų chemikų, nes sep­ tynmečio plane numatyta iš esmės sukurti respublikoje chemijos pramonę.

Mūsų, Chemijos, fakultetas ruošia chemlkus-technologus, kurie dirbs įmonių inžinie­ riais, cechų viršininkais, meistrais. Ruošiami ir chemi­ kai—vidurinių mokyklų mo­ kytojai, laboratorijų darbuoto­ jai. Visi chemikai gali dirbti mokslinį darbą, jei tik turi tam palinkimą ir atitinkamus gabifmus.

Kas ir kaip studijuojama Chemijos fakultete? Labai daug darbo reikalauja aukš­ toji matematika, plačiai susi­ pažįstama su fizika, kristalo­ grafija ir medžiagos struktū­ ra, giliai nagrinėjamos neor­ ganinė, analizinė, organinė, fi­ zinė ir kalcidų chemijos. Kaip ir visuose fakultetuose, giliai studijuojami visuomeniniai mokslai, be kurių ^įsisavinimo bet taip pat būti gerai išsila­ vinęs politiškai, sūprasti, ko­ kią politiką įgyvendina par­ tija ir vyriausybė per tary­ binius įstatymus. Be visuome­ ninių disciplinų, dėstomų ki­ tuose fakultetuose, mūsų fa­ kultete skaitomos valstybės ir teisės teorijos paskaitos, po­ litinių teorijų istorija.

Tačiau teisininko specialy­ bė, teisininko , darbas susijęs ir su nemažais sunkumais.

Sunkus ir sudėtingas teisinin­ ko darbas, pavyzdžiui, tuo, kad mūsų specialybės žmo­ nėms darbe tenka susidurti su įvairaus išsilavinimo, įvai­ rių profesijų ir įvairaus am­ žiaus žmonėmis, dirbančiais įvairiose liaudies ūkio šakose.

Dėl tos pat priežasties mūsų fakultete dėstomos ir specia­ lios disciplinos, kaip buhalte­ rija, statistika, finansų teisė, psichiatrija ir t. t.

Mūsų fakultetą baigę žmo­ nės dirba tardytojais prokura­ tūroje, teisėjais, advokatais, notarais ir kitur.

Beje, šiais metais į Teisės mokslų fakultetą bus priima­ mi tiktai turintieji dvejų me­ tų gamybinio darbo stažą. Ir tai visiškai suprantama. Dveji praktinio darbo metai padės besiruošiančiam stoti į Tei­ sės mokslų fakultetą geriau pažinti gyvenimą, rimtai ap­ svarstyti savo tinkamumą at­ sakingam ir nelengvam teisi­ ninko darbui.

Nors vis labiau ir labiau nyksta buržuazinės atgyvenos tarybinių žmonių sąmonėje, tačiau kovoti su jomis dar reikia sunkiai ir ilgai. Į ko­ munizmą pasiimti jų jokiu bū­ du juk nebus galima.

Pr. Rudzinskas Teisės mokslų fakulteto IV k. studentas ■>

neįmanoma tapti bet kuriuo geru specialistu.

Užrašų studijavimui nepa­ kanka.

Reikia savarankiškai skaityti vadovėlius, knygas ir mokslinius žurnalus, kurių daugelis, beje, būna anglų ar vokiečių kalba. Nors studijavi­ mas savarankiškas, bet dėsty­ tojai ateina į pagalbą studen­ tams per seminarus ir koliokvijumus.

Kiekvienas chemikas jaučia didelį malonumą, dirbdamas laboratorijose su įvairiais su­ dėtingais prietaisais, vykdyda­ mas ir tirdamas nuostabius medžiagų kitimus. Kaip įdo­ mu po kelių nesėkmių, paga­ liau, ištirti medžiagos sudėtį sudarančių elementų kiekį. Ne mažiau įdomu sintetinti neor­ ganines ir organines medžia­ gas. Didelį džiaugsmą sutei­ kia kiekviena atspėta paslap­ tis, kiekviena įveikta kliūtis, nes tas pasiekiama darbu, prieš tai patyrus ir nepasise­ kimo kartėlį.

Jeigu laboratorijose studen­ tas privalo atlikti nustatytus darbus, tai moksliniuose būre­ liuose galima dirbti pamėgto­ je srityje. Jau I kurso studen­ tai patiria didelį malonumą ir įsigyja nemažai žinių dirbda­ mi pirotechnikos būrelyje.

Kiekviename kurse reikia * parašyti kursinį darbą, o IV ir V kursuose atliekamos ga­ mybinė ir pedagoginė prakti­ kos. IV kurse studentai pasi­ skirsto specialybėmis, o V kurse atlieka diplominį dar­ bą, kuriame savarankiškai sprendžia neištirtus ar mažai ištirtus kląusimus, sintetina visai naujus junginius.

Studijų metu studentai susi­ pažįsta su daugeliu fabrikų.

Kas mėgsta sportą ar savi­ veiklą, tiems, be abejo, suda­ rytos visos sąlygos toliau vys­ tyti savo gabumus ir čia.

Kam patinka chemija ir kas nebijo darbo, kviečiame visusstoti į Chemijos fakultetą Chemijoje daug neišspręstų problemų ir neištirtų klausi­ mų, kurie laukia savo tyrinė­ tojų.

D. Kazlauskas Chemijos fakulteto V k, studentas

Mūsų Universiteto žmonės

b/ ADA šį pavasarį beužsuktum į „Tauro” bendra­ bučio skaityklą, visada čia rasi palinkusį prie knyqų šviesia­ plaukį žaliūką. Jo rankose kny­ ga žiemą ir plyta vasarą įgau­ na lygią prasmę — abi jos tar­ nauja darbui. Ir viską, ko besiimtų trečiakursis lituanistas An­ tanas Jakulis, jis daro apgalvo­ tai ir gerai, vienodai draugų, fi­ lologų gerbiamas ir moksle, ir darbe.

VAKARAS GAMTOS M. FAKULTETE

Genaus'as pranes/rnas-Vyto Taip jau dažniausiai būna, savo sekcijoje Vytui vėl pri­ kad žmogus, užsiėmęs moks­ pažinta pirmoji vieta už dar­ liniu darbu, neturi laiko il­ bą „Augalų priešsėjinio vltagoms kalboms, mažai kas jį minlzavlmo būdai”. pažįsta. Tik gerai jį pažįstanAntrus metus Vytas Rančetieji žino, kokios kilnios šir- lls vadovauja negausiam fi­ dies, didelių užmojų ir pa- ziologų būreliui. Ir šiais me­ reigos žmogus gyvena ir au- tais fakultete jie dirba ge­ ga Jų tarpe. riausiai. Būrelio nariai ugdo Toks yra ir IV kurso biolo- puikią gamtininkų pamainą Rančelis. gas Vytas Jis — S. Nėries vardo vidurinėje gamtininkas nuo mažumės. mokykloje, dažnai išvyksta į Linkęs į ieškojimus, bandy­ kolūkį.

Vytas šiemet aktyviai dirba mus. jaunuolis nenurimo ir įstojo į Universitetą. Čia jam ir centrinėje SMD Taryboje, tačiau didesnioji jo širdies plėtėsi akiratis, kasdien vis dalis — fakultete. Jis pada­ labiau ir labiau darėsi pažįs­ ro viską, kad tik būtų gerai, I—1 labiau L.LL.J domėtųsi mokslitamas augalų fiziologijos pa­ kad niu darbu Jaunesnieji stusaulis. dentai.

Būdamas antratfie kurse, — Kam kalbėti apie maVytas pirmą kartą dalyvavo ne, Juk aš, kaip dirbau, talp fakulteto mokslinėje konfe­ paskatinrencijoje ir su savo praneši­ ir dirbsiu, geriau prašė Vymu užėmė III vietą. Praėju­ kit jaunesnius, siais metais konferencijos tas. metu biologijos mokslų sek­ O mes kaip tik ir norėjo­ cijoje jam buvo pripažinta me nors ir trumpai papasako­ pirmoji vieta. Ir šiemet, XII mokslinėje konferencijoje. ti apie Tave. Vytai, kad jau­ nesnieji draugai žinotų, jog didžiausią pasitenkinimą stu­ dentas turi Jausti dirbdamas Mūsų Universiteto mokslinį darbą. žmones Sunkūs kūrybiniai ieškoji­ mai, atkaklus darbas visada apvainikuojami pergalėmis.

REPORTAŽAS

G. Llūnaltė AU

seniai

gamtininkai

su Eišiškių ra­ Jdraugauja jono „Pirčiupio” kolūkio

Gamtininko rytas Jau kuris laikas mūsų ne­ Pasiskirstome į dvi grupes. didelis būrelis kiekvieną rytą Antrakursės N. Milčiūtė, L. 6 vai., apsirūpinęs žiūronais, Mažeikaitė ir A. Senkevlčlūtė fotoaparatais, išeina iš bend­ vykdo maršrutinį stebėjimą, o rabučio ir pasuka Vingio kiti kopiame Į šlaito viršų. parko link. , Pasigirsta pirmieji bundan­ Eiti mums reikia tik pusva­ čios gamtos garsai.

Netoli landį.

Vingio parkas, tiltas mūsų, krūmuose, pradeda sa­ per Nerį. . . O Romas Leke- vo giesmes strazdai, zylės. vičius suspėja mums, jaunie­ Kai kada trikampiu praskren­ siems, papasakoti daug įdo­ da želmeninės žąsys. Praplasmaus ne tik iš knygų, bet ir noja banguojančiu skridimu iš savo praktikos. Žinoma, nedidelių paukščių būrelis. vis dalykiškai — apie gam­ Pirmo kurso biologė Irena tą, paukščius, Jų išskridimą Mačėnaitė pakelia prie akių ir sugrįžimą. žiūronus.

Paukščių migracija — tai — Paprastieji kikiliai, — klausimas, kuris nuo seno do­ nesvyruodama ištaria ji. mino mokslininkus. Tuo tiks­ Po aušros, kai saulė šiek lu buvo pradėtas paukščių tiek atsiplėšla nuo horizonto, žledavimas ir Jų migracijos paukščių traukimas suaktyvė­ stebėjimai.

Dabar jau daug ja. Bet mums stebėti lieka ne­ kas išaiškinta, ir žinoma, kad ilgai — artėja aštunta valan­ paukščiai palieka tėvynę artė­ da. A. Petraitis nustato oro jant žiemai, o grįžta jie in­ temperatūrą, vėjo kryptį ir stinkto vedami, kada Jų debesuotumą, — visa tai bū— Na, ką jūs, tik ne ma- gimtinėse atsiranda palankios tina duomenų tikslumui. \ ne. Pas mus beveik visi gerai sąlygos — mokosi, — ir Česlovas Kudaba jiems gyvenimo Mes leidžiamės šlaitu žeįsigilina l savo fakulteto komjau­ atšįla oras, atsiranda maisto. myn, grįžtame į bendrabutį. nuolių sąrašus. Kiekviena pavar­ Tačiau mūsų sąlygomis ne Taip baigiasi eilinis jauno­ dė Čia žymi Česlovui gerai pa­ išaiškinta.

Tuo jo gamtininko rytas. žįstamą žmogų. Daug darbo ir viskas dar laiko pareikalauja atsakingos tikslu Lietuvos teritorijoje ve­ S. Stanėkas Gamtos mokslų fakulteto kom­ dami pastovūs stebėjimai tri­ f. k. biologas jaunimo organizacijos sekreto­ riaus pareigos. Bet Česlovas vie­ juose punktuose: Ventės rage, nas tokių įdomių žmonių, kurie Žuvinto ežero zonoje ir mū­ kai kam tiesiog nesuprantamai sų, studentų, iniciatyva KaroNuotraukoje: Irena Ma­ suranda laiko ir daug dirbti, ir liniškių miškelio teritorijoje. čėnaitė Ir Algis Petraitis stebi labai gerai mokytis. Čia ir yra mūsų stebėjimo sugrįžtančius paukščius.

Neseniai Česlovas priimtas į punktas.

TSKP eiles. iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii......

kolūkiečiais. Jie jau keletą kar­ tų lankėsi kolūkyje, vaikščiojo po fermas, domėjosi kolūkio gy­ venimu, planais, surengė įdomų saviveiklininkų pasirodymą.

— Būtinai atvažiuokit, — kvietė gamtininkai pirčiupiečlus pas save.

Ir štai Gamtos fakultetas su­ laukė brangių svečių — „Pir­ čiupio” kolūkio atstovų, o taip pat ir į fakultetą pakviestų Vil­ niaus M. Melnikaltės vardo kon­ diterijos fabriko darbininkų.

Svečiai nedrąsiai žengė per Universiteto slenkstį: Juk pirmą kartą tokioje „aukštoje” Įstai­ goje. Tiktai vaikai, kaip visada, greitai įsidrąsina.

Jų linksmo klegesio netrūko ir čia.

— Ką Jums parodyti? — klausinėjo č.

Kudaba. — Gal mūsų muziejų?

Svečiai smalsiai apžiūrinėjo

paukščių ir žvėrių iškamšas, gyvūnų kaulus.

— O tokių akmenų ir pas mus yra, — sako močiutė iš Pirčiu­ pio, apžiūrinėdama mineralų koIgRc j J2s.

Daug tokių akmenų gulėjo pirčiupiečių sklypeliuose, dažnai už Jų kliūdavo valstiečio žagrė.

Kaip vanduo bėga metai, keičia­ si žmonės, kitokia tampa Ir Dzū­ kija. Ir nenorom prisimena pra­ eitis— — Taip, praeitį užmiršti sun­ ku, — vakaro-susitikimo kalbėjo „Pirčiupio” kolūkio pirmininkas V. Babraltls. — Bet mes žvelgiame į ateitf. O ateitis šviesi. vie kei ūkis „Pirčiupio” nas stipriausių Eišiškių rajone Audringais plojimais vakaro šei­ mininkai sutiko kolūkio atstovų pareiškimą, kad „Pirčiupio” kol­ ūkis savo septynmetį nutarė įvykdyti per dvejus metus.

Per dvejus metus?

Tai ne fantazija? Ne. štai pora skaičių: 1958 m. kolūkis per vieną mė­ nesį prlmelždavo tiek pieno, kiek per visus 1953 metus, ke­ leriopai pakilo mėsos gamyba, žymiai padidėjo pasėlių plotai, derlius.

Kolūkyje net dvi brigados — mechanizatorių Ir gyvulininkys­ tės — kovoja už teisę vadintis komunistinėmis. Tai stipri ir, be abejo, auganti Jėga kolūkyje.

— Jeigu taip dirbtų visi, kaip dirba šios dvi brigados, — pa­ sakė pirmininkas V. Babraitls, — septynmetį įvykdytumėm per vienerius metus.

Karštais plojimais studentai priėmė „Pirčiupio” pirmininko V. Babraičio pasiūlymą patalki­ ninkauti kolūkiečiams, padėti sta­ tyti „Pirčiupio” kolūkyje kultū­ ros namus.

Gamtininkai įsipa­ reigojo „Pirčiupio” kolūkyje stu­ dentiškų atostogų metu ne tik pastatyti kultūros namus, bet Ir užveisti prie Jų didelį parką, dirbti masinį-kultūrinį darbą.

Kolūkis studentus aprūpins statybine medžiaga, transportu, įrankiais. Iškilmingai pasirašyta abipusė sutartis.

Septynmečio statybų entuziaz­ mas apėmė ne tik kolūkius, bet ir fabrikus bei gamyklas. Kaip dirba darbininkai, kokiomis min­ timis Jie gyvena, studentams pa­ pasakojo M. Melnikaltės v. kon­ diterijos fabriko darbininkė M. Augulytė.

— O dabar — kolūkio savi­ veiklininkų pasirodymas, — skelbia penktos klasės pipiras.

Koncertą pradėjo mažieji kol­ ūkiečiai — Dargužiu septynme­ tės mokyklos mokiniai. Malonią šypseną kėlė mažųjų šokiai, plo­ jimais buvo sutiktas mergaičių choras.

Kuo blogiau mažieji

(nuotr. kairėje) šoka už mūsų an­ sambliečius? Pagaliau ar turime mes kursuose tokias dainininkes, kaip kolūkio merginų choras, geriausios kolūkio melžėjos A. Kazilionytės solo dainos?

Tegu jų dainavime dar yra trūkumą, tegu Jos dar neprityrusios, bet užtat Iniciatyva, entuziazmas!

O dar didesnė staigmena — tėvelių. Jau garbingo amžiaus sulaukusių vyrų ir moterų, cho­ ras.

Na, ir dainavo Dzūkijos močiutės ir tėvukai! Ne per di-

Nuotraukoje: „Pirčiupio” kolūkio pirmininkas V. Babraltls pasirašo sutarti dėl kultūros namų statybos.

džiausios geologijos auditorijos langai drebėte drebėjo. Plojo, skandavo už visas dainas, o la­ biausiai už „Lepšį”, „Jau slavai sukild..Pagaliau ar galima buvo azartiškai neplotl moterų sekstetui, dainininkei senutei G. Aukštuolytei?

— Taip, Jiems tikrai reikia kultūros namų, — gėrėjosi stu­ dentai. — šauniai koncertuoja.

Tą vakarą Gamtos fakultete studentai ilgai dalinosi mintimis su kolūkiečiais ir darbininkais.

Tą vakarą tarp studentų, kol­ ūkiečių ir darbininkų užsimezgė dar nuoširdesnė, dar tvirtesnė draugystė.

J. VAICEKAUSKAS

Liaudies milicijos draugovė Į IFF komjaunimo biurą suplaukė daug pareiškimų, kurių turinys maždaug toks: — Prašau priimti mane t liaudies milicijos draugovę.

Visus uždavinius vykdysiu są žiningal ir be priekaištų.

Jų autoriai įvairių kursų ir specialybių studentai. Tai pri­ tyrusi komjaunimo štabo narė II kurso ruslstė A. Naudžiūnaitė, II kurso istorikai A. Navaitis ir Zakarevičius, I kurso žurnalistas A. Kubilius.

I kurso bibliotekininkas A. Purvinis ir kiti.

IFF komjaunimo biuro i«iciatyva suorganizuota liaudies milicijos draugovė palaikys tvarką viešose vietose, akty­ viai kovos su chuliganais ir girtuokliais.

L. Braziulis

.................... ........................................................................ ........................................................................................................................................ ................................................. .

nų knygų kolekcijas ir nau- agitacinis Lenino vardo trau- tuvoje buvo atkurta tarybinė jausią mokslinę literatūrą, jų kinys. valdžia.

Bibliotekų fondai tarpe nemaža revoliucinių deTačiau visi tarybinės vy- per šį trumpą laikotarpį išaumokratų, o taip pat XX amž. riausybės planai ir užmojai go 100 tūkst. tomų. Dvigubai pradžios revoliucinių sočiai- buvo sutrukdyti žiauriausių padidėjo skaitytojų gretos, demokratų leidinių. Viešosios kontrrevoliucinių jėgų įsikiš!Tačiau fašistinės Vokieti bibliotekos veikimo laikotar- mo. Vilnių užėmė baltalen- Jos klastingas užpuolimas pis buvo lietuviškos spaudos kių legionai. Bibliotekai vėl brutaliai nutraukė blblloteSvarbią vietą aukštosios versiteto (arba, kaip tada jis so 1831 m. ji turėjo apie 60 draudlmo gadynė, tačiau, ne- prasidėjo sunkūs vegetavlmo kos darbą. Prasidėjo masinis mokyklos gyvenime užima Jos buvo vadinamas, — Akade- tukst. tomų. Tai buvo viena paisydama šito, biblioteka su- metai. Lenkų buržuazinė vy- pažangios literatūros naikini biblioteka.

Bibliotekos skai- mijos) biblioteka, kaip dauge- turtingiausių ir geriausiai su- darė ir išsaugojo savo fon- riausybė. nenorėdama išskirti mas. Fašistinių okupantų pa tyklose mes sutinkame ir vos lis kitų to meto universitetų tvarkytų bibliotekų Rusijoje, duose „lietuviškų — žemai- specialių lėšų dar tarybiniais daryti mūsų bibliotekai nuopradedantį savo darbą su ir bibliotekų, buvo jėzuitų Tačiau tolesnis bibliotekos tiškų” knygų rinkinėlį, kuria- metais įsteigto universiteto stoliai prašoka 1.5 mil. rub moksline knyga pirmakursį ordino žinioje. Šios bibllote- augimas buvo staiga nutrauk- me buvo daug unlkalinių XVI bibliotekai organizuoti, nuta- lių sumą. Ties biblioteka pa Lei- rė perorganizuoti Vilniaus kibo visiško uždarymo ir iš studentą ir seną žilap-laukį kos fondų branduolį sudarė tas. 1832 m. carinė vyriausy- —XVIII amž. leidinių. profesorių renkantį medžią- turtinga humanistinė didžio- bė, keršydama už universite- dus 1904 m. lietuvišką spau- viešąją biblioteką į universi- grobstymo pavojus. prenumeravo lėto biblioteką, palikdama jai Išgelbėjo biblioteką nuo ši gą savo naujam moksliniam jo Lietuvos kunigaikščio Žy- to studentijos dalyvavimą dą, biblioteka or- viešosios bibliotekos funkci- to likimo Lietuvos išvadavidarbui. Bibliotekos skaityklų gimanto Augusto knygų ko- 1831 m. sukilime, uždarė uni- lietuvių socialdemokratų tyloje gimė daug genialių lekcija. Tačiau jėzuitai, ko- versitetą, o jo bibliotekos ganus „Skardą”, „Žariją” ir jas. Nuo to laiko ji buvo pa- mas iš fašistų jungo. Blblio vadinta Vilniaus universiteto tekai atsivėrė naujos augimo žmogaus minties laimėjimų, vodami prieš mokslo pažan- fondus perdavė kitoms moks- kai kuriuos kitus leidinius.

Naujas puslapis senosios Viešąja biblioteka. Tačiau, ir vystymosi perspektyvos, buvo sukurta nemaža pasauli- gą, komplektavo bibliotekos lo įstaigoms.

Vilniaus uninės reikšmės kūrinių. fondus vien religine scho- versiteto patalpose vietoje bibliotekos istorijoje atsivėrė vykdydama šias sudėtingas Broliškų Maskvos ir Lenln Štai senojo Vilniaus uni- lastine literatūra, ir biblioteka uždarytos universiteto bibllo- 1918 m. gruodžio mėn., kai funkcijas, biblioteka nebuvo grado bibliotekų pagalbos dė verslteto skaitykloje kaupė šiame savo istorijos laikotar- tekos buvo įkurta viešoji Lietuvos liaudis, Komunistų aprūpinta atitinkamais etatais ka mūsų biblioteka greit at medžiagą savo būsimiems Ii- PYje didesnio kultūrinio ir biblioteka. Ji buvo iškilmin- partijos vadovaujama, nuver- lr lėšomis ir buvo net pri- statė savo fondus. Privalomo teratūriniams darbams ir di- mokslinio vaidmens nevaldi- gai atidaryta lankytojams tė okupantų valdžią ir pradė- versta įvesti mokestį už nau- egzemplioriaus, o taip pat pa dysis lenkų poetas-demokratas no. Persilaužimas jos istori- 1867 metais ir greit tapo jo socialistinį šalies pertvar- dojlmąsi skaitykla ir abone- kankamų lėšų išskyrimas, su Adomas Mickevičius, ir pir- joje įvyko tiktai 1773 m.. Stambiausia Rusijos provlnci- kymo darbą. Tarybinė vyriau- mentu. Per lenkiškąjį laiko- darė sąlygas sparčiam biblio masis žymus nacionalinis lie- kai buvo likviduotas jėzuitų jos biblioteka.

Jos fondas sybė, įvertindama Vilniaus tarpį biblioteka išaugo nežy- tekos fondų augimui. Kasmet bibliotekos turtin- miai (nuo 450 tūkst.

1920 biblioteka papildoma 50—60 tuvių istorikas Simanas Dau- ordinas, ir ypač po 1803 m., 1915 m. Jau siekė 400 tūkst. viešosios naujų knygų ir kantas, ir daugelis kitų. kai buvo įgyvendinta univer- tomų.

Carinė vyriausybė, gus fondus ir jos nuopelnus m. iki 550 tūkst. 1939 m.), tūkst. egz. srityje, o visų Jos skaitytojų metinis žurnalų, o jos fondas per 14 Vilniaus universiteto bib- slteto reforma visai naujais steigdama šią biblioteką, gal- kultūros ir mokslo lioteka ši seniausia (įsteigta pažangiais pagrindais.

Vyk- vojo Ją panaudoti savo reak- paskelbė šią biblioteka „Cent- lankomumas svyravo nuo 30 metų išaugo dvigubai ir šiuo 1570 m) ir turtingiausia (jos dant šią reformą, didelis cinės politikos tikslams, ta- riniu kraštu knygynu , kuria- iki 44 tūkst. per metus (šiuo metu sudaro apie 1600 tūkst. fondas siekia 1,6 mil. tomų) dėmesys buvo atkreiptas į čiau bibliotekos veikla išėjo me bus koncentruojami visi metu — daugiau kaip 400 vienetų. turtai".

Prasidėjo tūkst.).

Mokslinė biblioteka prenu Lietuvos knygų saugykla pra- biblioteką, kuri gavo naujas toli už šių carinės vyrlausy- knygų komŽymiai palankesnės sąly- meruoja apie 660 pavadini ėjo ilgą ir sudėtingą istorinį patalpas, etatus, lėšas ir bu- bės nustatytų siaurų veiklos spartus knygų fondų Nemažą knygų gos bibliotekai vystytis susi- mų įvairių mūsų šalies ir kelią. įsteigta kaip Vilniaus vo praturtinta gausiais moks- rėmų. Biblioteka savo fon- plektavimas. ir laikraškolegijos, o nuo 1579 m. uni- lo, literatūros rinkiniais. Iš vi- duose saugojo unikalines se­ siuntą atgabeno iš Maskvos darė 1940/41 m. m., kai Lie- užsienio žurnalų

BIBLIOTEKOS LOBIAI

-..lejab ieqe|“ >m oufcuezba sofisas so| -Įaejd ouaiA>|aĮ>t ofęiabAu)) hfip -rus sof o ‘uęsndĮ ejbieų Ej;sau4 -as lĮbįjaę O}a;|n>|e; soupipa^ — ęiiofsnerpejg -3 uaipuvię •ofosoįsi f po? oaes jf •ainuiey epe; OMesed — ‘bupipau; Į n|so;s ęy —

hpueieA h|>|O4 peiu ‘eunq 'ofę; SnĮJOpĮSJĮp SO5p)OHqiq S9UĮĮS3ĮOUI O)a)ĮSjaAĮUfĮ SBAOJĮUIĮpBĮA T

-Luuns £»nep uad jj jau 4oĮ?s>fua|s oiuĮuaAKE) ofneu jue ėjnpis -;e sęjĮebjatu sęse>jes>{u įjs ‘so>( -§ipędeAbua| >|OĮ>i -n?p ae>ieA ‘soi pe>f *se(o|A§eu |so[ęqa;$ *feui -iaę aide feujiuoAAb Į(buiĮsnq tefneu aide ‘snujurezba sopuejq snĮjuefęjue a{de — te^siA aide jej -uaĮurųiųe epe} ofęq|e>< *s|>pn|S se|o>fA|N sefojAęeu ofęje sn>| OAes ėusauiiioj bs|A ?n svbui>| -oiH'lonuafA so|>)A>toui sęuunpĮA -es»e feuifd eąunfised sįĮ re>| ‘aui sauęN ’S snejuiJA s*d ’-*eqep J| -ĮuaA/b snebouiz ounef |eqe| jį d|E>t ‘speseAed s;ed ne( OAng

sbuiiuiijoaĮ

aųusp įsoujax -OUl iaq 0ĮS3Į0UI aiūESUtJJESJB hf suiB)uapn)s ‘stuEfo)X)s;?p ‘stuEĮJosajoJd OĮapsjaAiUfi feq -IBgsd ojįįbį Exa)oi[qiq njujA -sp?n oaes nisnEjqjBAS Įag oĮuaiszn ji )aq ‘h^nųndsaj htuĮqAJB) hm jį soAnjan SI uaĮA au hfisjnjjsjp OSI —081 ojjuBjdB fef ĮauisEjj :ssf -ĮSJnjĮsija SBĮsnsS fejjajoijųių t BĮ5ĮnEJ)ĮJd IE) BSĮA — ‘S?JBS sojjgĮAOuas soiujond sof ‘sof -I3izods3{a hSAu^ sof 'ispuoj įSunjn) 0)3)isjaAiun shbįu -IIA ĮB^uįuijsjįoui OĮuais?n jį )oq ‘ĮE)uopn)s jį iufo)onq -JBp ojsjjoui sojĮijąndsaj hsnui >H) au bujįp sjEpuoj snEpA^s oį§ siE8uĮ)jn) ns afoi^AjĮEns SnEĮjA^S hĮJgEJJĮUEJ JĮ hĮU -ipnsds huas so^aĮoijųig ’1 ) JĮ SAUĮJĮUĮJ hĮUĮJĮPĮ OJĮOŠdEg A ‘ĮBtuipiai „oĮsajiuBjAi sofn -JBd hĮsĮunuiog" snjĮBAf ‘ibiu -IPįbį ifaĮtujid sopnEds s^up -nijoAaJ hiAniaiĮ jį ĮtuoSnus ■ ) ’) jį „huApoz" opAajjs ‘..hlllisog“ ounjjJOĮv JĮ soj -Xnsa ‘..huizpfaĮBg“ sogjĮnEa ‘OpAA?Ep\Į -- hĮUIĮSBUIJĮd sop -nnds hĮAn)aiĮ ‘hinqBun3{ui pBA dĮE) 'hŠAuij hjuipsnsds

ĮĮBSau soqĮEx?Ed hfhtujid hĮąjBJijuBJ jį hž ĮjApnBgisns -XU5( ?UIB AX—AIX hiujįuaui 05ĮUĮupĮ810ĮĮq!q aq 'SE)on^ -ESiad eiies 'asonASnES snsjj -ĮJĮĮBAJĮ SBUIEpnq JĮ SJOU ‘SEf -A^S tlĮ3JBJ3JUBJ JĮ hlUĮp -HBds huas sop ’snfaĮznui h8 -o)A)įe>is 30f ‘SfiSAĮfeS SBĮJĮO) oJEpns SEUlĮfojĮBAt JĮ SBUJ -Aux SEjjjU ejA E3ja)0ĮiqĮg ’(?IX^POJ ?UĮjEj8onqtq -Įf^SnBŽ sojn)BJa)Į[ siupBĮonu h8Aui{ IBĮĮIIĮZPĮGĮ ■m 0081 IX! feįuipiai) ajags ‘ĮBPUOJ ■tupionųių -JBAĮUn SnEĮUĮĮA bSAujj ex§ia OĮU9ĮS?n JĮ hĮUĮųAjB) 09 ns -man Įfouas m 'ui 95 —PS6I snijAj o)uauiauoqB OĮupjajoiĮ ..............................

BiĮa}OĮĮqĮq hs BfijEJSonqĮq hĮusdĮEJis jį h8 -qiqdJBj ojĮĮEĮBd -Au^ hfo)A)s?p fiAA -m ZS6L -nj{ ‘tupionųių Misi si Įsinuiif -opnsu uibuįjįįbį fejnjEjam feui SĮ)§BJ)aui so5ja)0!jq!q sbuįj -Bistrui onsa buiįibS Įjnx jad -SX°W HAA ’SBAOpEA S03Įa)0Į[ ‘n;uauiauoqB nĮUĮ5[a)OĮ[q!qdJE) -qiq s?uįįsjįoj5j ^AA IBJL ‘SĮEp ĮSBtuBfopnBU i?poj ‘sn[ojXjĮBxs -uoj SĮBŽunjnj sof JĮ nqjsp BjnjBjaiu ouĮdnjdB ĮBupd hp -uoj oaes ji iieSou E>[a)oi[qĮq sof 'BfjJOjSĮ sof ‘B3[a)O[[qĮq 'BtSnEIZptp JĮ PE5( 'EU8ĮA ns snfo)A)ĮB5js hĮjuBurpuĮjEd •SB)uauiauoqB SĮupiajoiiųiųduB) -ns •hjuipiai Snsp opiaisi jt ‘snfo)A)iB3ĮS sofĮjajĮjad e8 Exa)O!iqĮq siEjaui 69/8S6I -Aux nuĮdnjdE ejA seįsjįį) oįj •adJE) hfo)A)ĮE5fs fepuB# -nx 'SBĮuatuauoųB sįuįpzįeaįjįb -Bdojd hiuĮz hĮuijBJ8oĮiqtq -au SEjonzĮUESjo o)uatuauoqB EpaA *sajxApoJ sauijEJžoų aiJd -hfoiAiiBJis 0002. bjA -qiq sopiai 'sB3Įa)o)jt?>f sofij ajuatuauoųE ošia :snuiEU t so8 -BJ8onqiq sauiqjB3Ed SEisneu -Au>j souiEponpji jiijj ‘ajuaui -ĮBAf EfonziunSjo 'snuiisnEpizn -auoqs Jį jsd diBj luiBfnEUJBĮ h3ja)oijqiq h)i>f t ojįesįe 'fej -dE ĮBĮoįAįIB^S 'hĮJĮAlĮEJĮS sg -niEJain feĮsnBfnsu aidn E§au •asojpaiEJĮ hĮĮ?5ĮaioĮĮqiq os -EJd ‘asonuiĮfojįjaĮEd sojnisj aids jį seįjįAįįbjįs sauĮjaiĮn^Bj -0)11 SoSuiJBJĮĮaj fefĮOBUIJOJUĮ •Z — asoniaĮĮn>(Bj fenui) (hp feĮJBld BĮJĮTaĮnS SĮJn5I ‘hĮjA>[S -X>ĮS) hiBĮĮĮj Įjn) B3i0)Oiiqiq sofijEj8oijqiq hSęfsd Įjn) esj ‘hĮ>(X)ĮB^S OĮEUOSJad OĮS3ĮOUI -a)oiiqiq o;a)ĮsjaATun snuiuĮiA jį h)uapn)S sO3Įa)O!iqiq s?uįj •„OUBajĮO hSAUJĮ ĮBUBUI30Į“ fj -)uaa h)8u0jt įejoS ag 'seSAį -XI) — ĮB)Bj3oĮĮqiq feqjb8Bd t -fes eSAujį ns oqjup sausa>ĮUBĮ EUĮ3)E UlBf EĮQ afOJĮlf h8Au>į -ud on^ suiBfo)A)ĮB>ĮS DAjBpns

įsbįSusįs

EXO)OĮiqig h2Auj| •)sxn) 009 bpįsįs SEuiĮAEpjĮ h§| -Aujį SĮunaui UI ggoi ’sni?ĮB^ h8Aux huisponpjĮ jį B8nB )aw -sbx nuiiSns nĮUĮĮEĮonu hpuoj h8Aux so5Įa)0Į[q!q ns turų?

-Ag hx9)O)JB3{ hĮUĮjBj8onqiq ftaSnsp jį feSoĮEĮEjĮ soigp -oĮJad ‘feSoĮBĮETĮ tuĮiua)sĮs ĮJnj B5Įa)O!iqiq ‘hžOĮEĮBJĮ hĮUĮĮ?0 -gqs bįįbs BtuaĮSĮS h8oiB)En BSĮĮJI BĮOnZĮUBŽJO 3f0>[a)0ĮI -qiq inĮSJĮĮ) uibj, •siuBfo)A;ĮB5i« fef mi3lBd ‘fejn)BJa)i[ fefnEB feĮJ !)A>ĮJBA)nS n^ĮBĮ UĮSnEJį -Į9J3 ĮSBĮ8ua)S B>p)0ĮiqĮg ■) •) jį Bfizna -uej<i ‘BCiuions 'BfĮjBaiaAS ‘Bf -IP3AS ‘SBUB)SIXBd ‘SBUBJJ ‘Bj -ĮUBQ ‘BfĮpUBĮO ‘BfĮŽĮag ‘Eflį -8uy ‘AVf ‘Bfipui •BfiiĮZEJg 'upsung ‘EfĮĮBĮI ‘EfĮABĮSO8n£ ■B.I'ĮJ8u0A 'BfĮUĮJĮ ‘BfĮUBųiV 'Efl3ĮBAOĮS05ĮaQ 'E3ĮĮĮqndsag guĮĮBjjĮomag sofnanoA ‘b| -Įunuing 'BfpĮuag — adJE) hl ‘hĮĮBJ af-08 SĮUIOŽĮEĮSl OĮSJĮOin jį SĮuio5Įa)onqiq OĮuaisjn 88 ns snijAj snĮUĮĮEĮonu ojj -ĮEĮsd s>Įa;oĮiqiq o)a)[SJaArun n)0ui onig n^ĮEĮ nfonjEj -SBd ofęjdĮfsns QBdA IeįjAj soj(a)oiiq[q ĮEĮUĮ)nE)dJBj, -h8 -ĮEĮSį OĮS5ĮOUI JĮ hX3)0IĮqĮq OĮU -ais?n nĮĮaSnnp jį hĮUĮqAj»» 0P8 ns SĮBĮuipiaĮ snuĮBui ojj -ĮBĮBd ĮBĮJEĮd E5ja)OĮĮqlg -hl?

niiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiimiiiiiiiiiii||||||||||||||1||||||||I|1|I||||||lll||||I|1||||||||||||||||1|I||||11||||||[||1|||)||Į|1|1|||||I||1|Į||I|III)||11||III|I111|I||||1||I|||Įi|i|iiiĮ|||||i||iĮiiii|i|||ii|B

sauoiuz oio^isjoAtuf) hsn^ 3JLIVH3AV9 W n>j?je| otunb -ujifęp nfonuijfd — ofopjseud >tu sneboiuz įsneboui? o ‘ej£jeq j| BflJOSSI OlfSIBĮ pb>| opojiy .................... ’lRJ -efdod feiuibjeiu;! f;X?eui o;s>|ue| sef?A s4?uaAisl spnp ojd ‘ ‘ ‘ jsoumiis *sę;sXunef 0AB4 suoisįa s>|a4?n jy ‘siaejd hf JBp >|9!>| o •)[buiB|>fnB| sęufuobn ojd ofęejd ua|A hiuoui? n;aui soiffpiejd HSIM -SB4I>| |eb o ’»nq IB9 -9ajb>| ‘d sn|jo;ne o>ts|B| O4Sh|s -4« b(Į3>|epaj J |B4 ‘4nq |bq fSU|ui|S4B h;eui oi|9b -Rep od J| ‘bp|9A ouni?o o|jaq -IV ofo;XpXb ofounef Į;ueuaui isfau nbu|iedX onijaiu h4 sufuifs -|B sif ‘o -e>|ns|S4y •ni|ę|n$Xj ns sdu|Jdn>)Įsns pndnj; ’euianu j| sĮe>|nid|e| ed||nu sif ‘SĮe;eq sfefu -line s|BfjdĮ4S seiuep9$>jneM

•bĮjBd oaes nĮsX4Buied Jep pe>l ■nB(ę>|.qoqau ‘4UBq|e>|i ėqXs •nije ‘9JB4JĮBP ‘DĮjy — :|4S|ai -W sof Įjouau febu ‘b>|UBj o;jaq -IV oiejif |e|Jd|4s s.iuobfi sėAnq •uif>tB U1O|J4|A? *BA|Bb B|sn>|f|deJd • • *uie(eiuef>|ne| s?u|uobn l»»W» -ns fieb |eu?ep bf i|;X4euied bf euifieb jy £bjX |f |b se>| o -|B| ofoiApXb — ęiaffb įsai a? jį |JIIV>i Jso;įbj ‘SĮejpsadnj jį sįblu -n>|uns ns Euiepuidfsjod ‘hueip h; dJB4 o "SBqjep efXjejd |et?pob SBuafp SO4ĮH Od buafA ‘nbjnj -IMS !4Dq ?uofeAS jį sn[josa;ojd :n;je>| >paAaq nqe a|f of?4y

•osX>fe eifSĮAjns j| fepie>i tt>|SĮA4ns ji fe;»|B>| , eufjpierfsnu ■I sfB;sjĮd sfBuio;euiaN ’ęiepieb ®»l!5 J| ĮU-bas |Bbu|4BdX B4sjib -|SBd ‘„seun>fjON snijosaįojd“ 4UB3BS *as|eq 0fO4XpXb ofou -nBf j| |?po4 |Bg -snjeuBd i;tĮq |jou Įjn>f j ‘S14UIU4 j ebneĮ fefj -d|4S seisjfiaABd oijn>| ‘hboiu? B>f -u|4ns afX|a>| oaes sbubia>|o|3 „—seun>jjoN snijos -ajojd die>| —bffoBjado !)Xjep -ed |B>fS!>|uejeAes uieijed d|B4 pe>| ‘40 ‘se SB4uapn;s -se[O4XpXb se s>fo>f‘ :|niuaqiy įb4 eisejdfeni .4a4<sXseJS! ouieu eueui epe>| o ‘nefoiApAg -ėuilOJOf ofępne>|s tSA ubui 4>l«ufe!S ‘nB[oiXpXg“ :a(O4e|Ed |pj|b j| 314 jeqep o •l;de|o -ed b:sne|uiejau jj b|sne|sejb te|?ed euiep?>f!4ed 'iiunfjafdod e?on|snu ĮBAbuaf eus>|un|d*' *

SEfo)X)sgp sojpajB^ so^Į8o3Bpad-sofi8oioquĮSd sBijsnB^iBJO 'a -ĄBĮuads BtuB^uojĮSBd disj, •„ntu -innEf ‘špuntu įjsadnj s§qAs -obįj/a jį sofįįJBd Į atuo^ESĮB setu nqjBp nja8 oaes jj 'ėqA[ -Bpads iįuįaesįsĮ nBĮjaS siuntu spapBd soiuį? ;aq ‘spA^om jį nqjip ‘buiouįz ‘EASuaiafj fe) -jiafojd fuiiuoidip otun^iuųua) «uinnxBA0j)3ia[a iįuįS sa^is-i SJEĮBUI SĮBĮĮ3Į UBUI .ĮSOJĮOUI SAj -BU SOpBŽĮjų hsnui SBJĮUB SE>!

•0jEq hsnui souiBĮzpiaĮgi soįj -«3| ‘hijnduiai hisnj hsiA feqAui -b3 į)uįausis! jį nonfipnĮsjĮ n^ -ibi nisnEĮduinj) gjBĮnu ‘sntu -ĮfoSiaJEdĮsf sngapip soisntua -ĮBĮjd ‘souiSjam sops8pq oui

|b[ sį>įXa jį euiĮfeb ęuofBAS OAB4 peM ‘>l9>l!;ed i|B;j9qiy ‘neisbja • • -bu|op | ouiap si sef ĮLuepX;^ui ‘SBIJJBIĮ ‘seĮsnda>|de ‘s®A|nq OAepXb|eA |n>|sed ‘..nje; ->|ep“ OABpuįpeA Įf Įe>peA |iį>| o •,.OAepXpXb“ jf apo|>ied ‘eięeusĮ huieu si lusieuiau Įeuretu ‘ei|Bq oAepsneĮsjsde s|^0!ujeq npon>| njsaĮAS SBifnpipau epej. ;eda>|au h| sueuiafd |b aijn>t o s»A|nq oABpdaifed jį b?ne| OAepjnifis -ns leiĮnuetuaĮd žiaidod suapnj bfuiej |b>į ‘a[?4sX>Į!eA oAepApoj -4e e;svjded sbjįsia diejĮ įnsbjp -au ĮiX>»esed ;au b|jn>| ‘suoĮbas BĮ1ĮO4 ‘auofeAS suiib Įb epe>Į

Z!Wqtabsi ĮBf9|ebau oĮjn>| ‘b; uinisjfuied ‘nefO4XpXb ‘ni d|ex tsnboui? sĮbęfaų jį SEio|e?ns sei -H h|>inB5eu sžab; nb|af ‘h4nq se* '..°>ia|N Z!4Xjeped OAnq eui -ĮĮBbau o>iaiu ĮbnefaĮĮ........... sbabs -au d|B>| ‘!|a>|edou h>|uej |au jeq -Bp 0 ’ĮBUXU1|B>Į OABpX>|BS — ‘..uifif sb>| ‘sneĮdsd j| ]>įo>| pen— •i;X4sne|d sauoui? esuejdĮjd ‘n>| -S!V“ ‘IBISJĮui Įbu|faqe |BfoiXpXb PB>Į ‘nBĮ}S>|UB SĮf OAEpępjĮr) —soiBĮBd 5! ofssi JĮ ofoiSĮSie ibi -91 SB4J9q|y -oiinesed $| ęuneu) -ĮSBd pa j| ‘sdfęie >|;4 ‘snboui?

SĮIAJBIAI -O|Į4nU JĮ OABĮ|BbjBb -ns SElfĮBA ‘SĮ4JĮU1 JĮ SB[O4XpXb oqi>|!sns bpiBiĮ juĮiniĮSBd ' • • ■,,!;Xpueqed jep b|>į -193 ĮėssXbBA4uaA$ Į n$Bued ibį 468 zeupipaui ębęfBg ^s|bęfaq įbsįa se ibnefaN“ isįiuįui |;Bd B4 J| BU9ĮA BĮjėjb bAĮBb O '..BtU -of9|Bb b>| • • -b>|S|A eiuęjea -sbį -■B1Į9U $b Į9U ‘n4 |9N“ loĮSPUd ‘bujiĮĮBA. ]snu|JdQ>Į|sns 1 sėfęja4 -b||A? -,.SB>|S1A JĮ nefon£“ :o|O4s -ĮS4B JĮ ėpę>| 9>|nej4Bd |b||A| sef -04XpXb SB>tnuas sėfępęs afęsnd soaoį ofonx -9b|BA?|sde |e>is|b9f -aq seiuaųiy „• • -BpnBiĮS nB4 b»Į •uiniX>fesBd sjou ‘SĮusopip usn;nq ni 39|>| SJOU PB>Į“ -Ėjo ępnsb |BĮ>Įuns JĮ |BbU|uts>|n|Ji sę>|nd n| sofsnpjĮifsns s9iX?l-|/< -ėqXA -Ab O|>|Įpg>Į hĮseuęui hĮaĮAp jn bao>i Įsęsėi bjed bJiuy — -sei -jaqiy BuauiĮSĮjd — ‘sfębjsupĮn niaui so>i!4>|Bjd OAnq įb£ — •SOIBĮBd 51 BUĮBSI hf SBU9ĮA ■ • ‘ĮniĮSBd o ’lBSgĮJd (sne!?>Į|d dĮB>| e|( bĮoaojį -sį4 -jįui JI SB[o;XpXb :asa|Ap |se|>|uo| soaoį ojuobji uinsjĮA pe>Į d|B4 j| Bunq sįbįubiį >)n[ 493 -ėqXA -Ab |U|?bjb ĮB3 ‘su»!4j>| -M nBS s)Bd Įepojie n; snjdps s>įojį iMp -Xb$Į bpbsįa sjou |bi ‘onf ue|A au jį fef ‘ĮBjab ’bn hboui? ĮiApAb -51 eu4||Bb hinq onf 314 pe>| 40a įsbisįba snqe;sonu ibį S303 o -SĮ4|ĮA o>|n -siięuidnj; soiunifs sneboui? S9|ap|p s uAje ui ‘ę|9|ep sęisAunef ĮbnĮjp eijauie of 0311 >Į!X -sAiuįiu so|>|uns ‘souisi>iU!| -au eiĮuiude buoiAiĮaiiĮ jį ‘sSa -nq d|B>| 4Bd s>įo; opojĮe SBbuBĮ I9A "n|A4 9[O4B|Bd ‘IBĮUSbUĮJ B|?

-onpnu ĮBAbuai |iun|jop|jo>|- • •

-„ęuofBAS ‘IPJIO" :sn>|ne|d BĮsneised sėujuijsnu SB>Įnu|>t|eA „• • -skalsu e|sne|j>|!4 ubui sįiAiįoui jį ‘ojB>f od n>tuns įisnqou o ‘ĮsAsejed įb>) sisijonf |n>|sed o ‘es • • -Į4nq ĮSh;ęjou ubui d|e>Į“ -ĮsųjĮp lųęp -ejd jį b|>|X>Įoui h4b|eq nBjjĮejb s|f pe>f 9>|ne| jf d|B>Į -seiįuej uio|sXb uioisniĮoss! ‘se4qjipns sof •bpĮOA SOUĮ4OUI fsnbuBASĮ sujui -Įsijd s|( eb|e;s -„nBujjau ‘snq die>) o ‘n|sXSEJed 1B4 |4XSBjBd“ :efo>fUBJ |40>|BUS>ĮUn|d e(O!|e>| -ns seiuoqiy ‘bi>|B>| sšipiBjns •„hljnuiui 4UiĮ$apsĮj; 4au ofęejd ‘oųo“ :]poj>||eĮ |u|ua;i>Į bUOIĮBb f|UĮ?PĮP j Įj94bĮĮA? ‘sniu -I3B soįsou soduin>| ;ue ||ais||>| sbįo;X>|o|n -sauo(aqB jį sauofeAs souiBpofspaA ‘luinijaĮdod šou -s>|un|d Bp?qoj>| ĮBAbua| 314 *ęsB|>| oilinN ‘..linų npou $B on>|“ :bui -94 bijBd bi suie>|O4U4|£ap o$bj sį( ĮB49UI Į4UĮI93 -bp|aj>Į ofęped sb(o4 -X>|OU1 sfe j uĮiflĮuis sįbįij *9|apzueq OĮ?O B|snsi>t!sse ‘s|;ntuoj • • • •afęsBfjĮ 9(04 -iu|$ap |s?>toui Ji se>tnu|>i|eA s|>| -neideisoiA? sėsj4§| oknq s|f |e>į ‘sn;auu snueuAAap sn|>fo>| $9Įjd i!W’i ■s>tiaAsed pB>| ‘leiuas |eqB| neĮ oxnq ibi o Z«nf -!» iun» |euĮx>8 •eujiivboN — -oiApAb )4Qq n|jON‘:|iA>|esed ‘!4?>ll» Hn) ir osįupjl bjieiĮ buuid epe>| ‘sbįi :sB4UiĮJ J| seupnfi ojepised -a>t of snq cebUĮiusbne|?p njie H ebĮBis sepiaA of seuis>iu|| |fi>ię|>i' -1BA 'llM sefoąApAb siseuner jį si»|un> sjįojį ‘sif ofoui? jy

okikmaao

AniasMi ftrftwisas SI

• • •|snfę?ejb -ed 'įsnfęunefed *sA>tes :su|?ed -au sbjAa — 4|son|?BAJBd -uiįs -Ajejdęi ouieu snĮ sX|ed j| saiu in>|sed o ;sęqXj)UB>| >p£ —

bui|sne|>t h|>»e h|Aqau b} J SA>| -es}B s|[ nBUBbBd -ėuobĮi bijjoa -dB je|bjes|B J| |BAbua| so>|uej objnjiųs soj>|p *so|||Bp ‘sopdus — —ouos o;js 4ue JBqea — i|;uaAXb • ■ -j| sę;sXunef j| hb?[ of uuabisįB hięjou bXq •ĮusbHAj f;uBfOĮS>(X|q buts>iu!| opneb ‘Įuauiorųs k;$>tne of Į |s -e|qjn|s sofuięp) 'soijueisneįit — sX>|B o "sepįba efdfajHisjad |b|| -feb d|e>f?B>t :i4OsdXsfsnu op -UBqed ‘sięjaiouj uiodn| iuęfnBj>( -aq 'Isnnjejd Ie>|ojab ‘ęuobn ■n(S>iXd -au se '04|>|ofiqeu ‘]An?a|| ubui ai!>|Xpoued ‘a4XuiBui ‘ep — :ne|;je ėpę>t e|>|neJ4!sed *osdX$|snu sejuaųiy ,.f||ueAX9“ JI ..idĮBM“ :snf?po? np >t!4 OABpX;(e>|SSI asXne eso|s -nfęsuieied aso; sif h4JB>| >|e!>f o ■fepĮBA o[o4XpXb e^as nuiljau ns sX>|B soisn4|j>|l fefllb ‘sęiepfa

„jhboiu? oqjep fe|?|>ine$! efo‘>|X>f -oui a|ęu!qXje; ‘feJ>|14 ‘hpjfsonu *SqXAXb ?n b(oao>| sijn>i ’hbouiz ■Į[ a;|>|qu09“ :h4Sj|b£| ‘h|B>naj sęqXsneb |;ui|?n ‘eqn>|s ‘]|es ojd eu|a feua:p se>i oijn>| 'sęuoui? pe>| ‘įsįjou jbh ‘.<n|?e“ n|?p -o? |4X>fesed ‘b>|uej |4snedsed e>|ue|?neqeu epe>| ‘o[Xpj|S sneb -oui? 01 |4oq ofęjn; oiunbui>|?p OJHH >!»!>( ’SIPAjbji ‘d s|4e|>|n|o>| ouofej o>fsueAe>| jf 9$eJBd

sAjbu -njnBjz hf ‘sn^uaj soqApĮEA oiiaing snisoniĮBų aids of -o>[BSBdBd 3nB(j fu spĮE^nypua r infaĮzniu soĮįjbjS -iiaig IjauSAuiĮ hui -ou)a i)onp!)B OAnq -Az sęuotu? BUauIĮS ĮB)Euods>Į3[ hmEp -Įjg SĮB)atu sofĮDBd SOJĮOAAdB hUIEU -rno n>Įua[ jį ojeo JĮ hĮJĮUBJ} OUIĮqjĮp SBĮ^AlĮOUI 3ĮdB so8 S?Uia? hĮJĮBAj — -BĮzpatu spĮUĮjns h)BUOdS5Į0 B?suiau ■..Bfiu jsd dĮE) eįASįsI -U h>fUĮu?a)aiv" — IE3[ SBUIĮUĮpBABd huaĮp •UĮUĮĮS5ĮOUI hĮOĮJS h) his 1X1 oxn§I JI ‘SB? -IX JI IBXIJO)sį Į)op -onj se)sjpįsį 0Anq -nsuĮSEd s?ie8 e8 JiuĮĮdn oj Į?a •gd -BĮzpatu nnuĮjns -ruS hiĮęipjns Bjdns 'SEJĮSnEJĮ -dB 0Anq auiEĮjnjj -UBf SIJOJE}! SBpBA ‘sepsiui bja 'sniii sgdnjS soiiEpads -AaĮ sofpnnoAaj huEzjjJBd sSAnq hjaui go6I aidB sgu ?>lia)ns sĮBjjuaj sįsįs -oui? ofojĮESudEg -ĮE)jEq ‘SĮBĮjapĮOA hriaipEJ) hijuaAS ns SBA03Į hf ‘fejjjiaA hĮuiJopuajEjĮ 'higojd hUEZĮjJBd ‘ ‘ -Bd ‘soupipaui ‘h; hjuiųAj -b; ajdB soŽBizpaui -buib saipnEij ji soš so8ui;j0a ĮBqsg -supau: snuĮjns •sĮE)atu sofiaBd Bfiaipad -njjo hjjanoA snui -s^a Id[uįuijA;o;jbj:>i

SĮEjaui SĮBĮJ EJ)UB nBf SE)0ĮA SBĮg t ĮS -n^AAgĮ 0Anq ĮBiuae -0M 'ĮBifUIUĮlĮESOĮnB) ‘ĮEJĮĮJOjSĮ feŽBĮJpaiM SlJUĮJ SJA nEĮOSJJUE nBf bįo sa^uijAda hnSĮuaAOia ouofsj tnUĮUĮJJES I)A?bj -dB JĮ I)?UIJA)SI ibh -Įnuis ęjBjnu sgaj -nq SĮBjatu sibis •snuofBJ soj{iiqndsaj snĮJįEAl 1 I)Xuįj įb8bi?P01M lauijBJŽtouĮa ‘pu -įjoįsį SBfpipadsija BfOnzIUBŽJO ĮEUJBp IB3juiuįjA)o ) s b j x •snijįjv A Pu»l •tu )SI BfnBAOpBA UlBf 'UI ZS61 on» S0jpa)E5I SOfĮJEJSoB -ja sofi8oĮoaųaJ» apd ajaųnjĮuj sof -įSojonj - sofĮJoĮsj BĮ5ĮĮ8A SĮjainų SOJA -OĮJBJif S[UĮ[S>(OP(

alA-pj-ncj fryuiinjAiojSDjy 3XAXVSna O dXSl I iubpįpubu SBiuiĮĮjd SĮbĮy IBIU9S9N -SBbnelp snpjfsonu jį SB4uapn;s seuab — |BĮ|onunsfuK»t ĮBĮUĮIĮO ĮSĮA JĮ dlBJĮ ‘S>ĮO4 S|f pB>| ‘lępOĮ — ĮB|?5>ĮJ!A4e >Į]; dĮBJ| •nbuĮ4edX on>|?e>t |sb|jį>įs s|f pB>| ‘seuiBĮbsui s|b|y |?poi 93 •bp -jba ,,afXinqeipuaq OĮsne|jab“ |;neb |nijBquie>Į d|e>Į 'hi|o>Į o>f$e| ‘BfoAĮBb ŠIA ‘sėuidruĮsns |eqe| oisjįiba sib|y nieui nfonje;sEd 'sn;uojuejadui94 hbnBjp oįjeuuibii hĮUsaunef • B>|o$ejd |eu?ep SBUinĮBA? ji seuizBĮzmue of 49q ‘sneĮjuiB oiusapiĮos >Įai>Į ęiĮnej -ns nBf stb|y sjou J| -seuojeiBd SBiifjĮd opuo; oijBqiuB>| of $į SBfneu SBUK>puBqs! |BbuĮui|Į>|$< oAnq ib>į *n;uauioui niqjBAS eueb aMieied SBiuapuodsojoif hsnui ]4|eiew lb|y b4S|uiouo>Į9 SBd

„•••siBfuob -H siB4|>t ns jf |ui|ueui ns fsabia hpJlįonu hsnf ?n n[o>(ęa’ ’ ‘ •|nu -DI?O ’V |n>i!paui osjn>t 04595“ isfutspiBJ siuioisnd -Xx>fed *s|uio|||epau se;u|bJBiu5| •se>|nde| o|u|An|sbs o|u||>|X>ioiu •seionbuei — se>ię|eq -Bf|JO4S| oitsiei ouoia ibi aui|SU|peABd

EflJOĮSĮ OX§ĮB| OU0ĮĄ -lunsf-otniunEfinon hsnpf saq -AiBĮoads sįjį nBfiSisf nuf jnq -up o ‘BfoĮonĮuoui nsqJip hi?p -BJd ji -fenAurea hijnduiai soj -)X9Įa I nBfanu ‘hjSnBJp ousui EtunSnup ji dp8X ‘SB ‘feIX^X<hu snSing feuisSnBijp jį 1?ojS OtUĮUOAAS feSIA ĮĮSjjĮBd feqJBp fuiqAuiB8 jad XH PBX ‘auiouix -lĮĮsf sotu jbubp )ag ‘feiniiĮsui ! ĮĮOĮS OĮJB3Į §1 EĮIjiaJ ‘SįatU -ĮtUĮsap sn8isq ‘pbjj ‘ofoAĮEg hsnui sipgnsp nBi?S3Įuy“

IBAOHJBdS BUIIBO ?XuI“iqjBP c>XIjqBj hijnduiai sojpfaia soa -lĮSBJ^ EfO^BSBd JI felSJĮI) hqs)s -onu IBJJĮĮĮ tijOĮ feuaĮA OĮdy •3isxn saipnun bosią aurejpuaq feĮs^l) ouiiuaAA2 oaes aĮĮsAĮBtUBd snf ’sAJBU OAlĮJįaĮO^ hfhĮJUBųjĮP d)BX XI Įaq ‘bxjbaį ouijfa[nqoĮ

OĮUĮĮBnpĮAĮpUĮ 3(1) 9U ^UBA OA -es ĮtuBpApSn 'jį ‘sBnax sEuajA sb)į§ ji sgjiSIBEd 'BfisajoJd EUIBĮsSaUI Sa^SIBBd .."SBP -ub[ba SBijas Jad noSaiuiisji JI o)Aj §1 ijdon^isdB nEijiajS a)HOUi§i" ’snfnoĮBUv dlBX ‘JI hpjEJJiĮBi JI oun a)ixsiai -sjdau 'sb8Aux SBfnBu sbijueij -au fefįjoįsį JI fefpoa) s?qAfE[3 -ads a)ixA)iB>fs "feuaip oqjBp feu -lld fe)H ainonzĮUEŠJO souibui -Ed od 'nSjEABdau arnotu jį ■aqjBp sisuinxuns ns aĮpjJnp -įsns 'feqAiuB3 } 0)IXia ‘SqAu -aipsE^i saqXĮBĮ3ads OAES 0ĮBĮ -UEjdns iBpiSIBau jbp snf laf as -onqjBp sojnĮinji jį onn saip -nBn suiBĮsiiBpads „suiapĮOjj )aq" suiaj) seį?0ij8 snq ubiubi on; 'nBiioi onjj sbuiiu0aA8 hs -nui pBij 'ainuiuiisiy sžabs ji

39AlVD3dS VWV>IN3dlSVd dlVX • \

-Ašie; |e>teseu 03 is|a>||sp?au j| leb o -soaoį ji S|a>ps|e |f |ei>j -uns |B|>|uns pe>| ‘įbu|? >|n( nj t|euaqiv ‘Ifoniauiau jy“ :nsnB|>| -ed Bpe; isijon • • •siiapip si|apip s>|O4 opoj;e sebue| o ‘ėjęsaiASed iep|9A ’ejab ‘BAbuai d|B; pond -SAJI -SBf?A OĮJBSBABd SndBA>| o(ę'a;snę b>|n|bue| Ejiaib pA? eiu ojd uojeied pe>| ‘opojjy

h)ix ĮIX?uipnE8dEaM SqA[BĮ3 -ads „feixox )aq" ‘feisninĮEĮĮS -sd fetujid } amzjaAisau ‘Sjįįj) -ns ‘snfnoĮBuy dfBX ‘snf jį nS -iaf ‘ĮBžnBjp snSuBjq ‘i?poj, „lfai8uĮtuĮB[au“ ajg -OĮ fefĮJOĮipnB t BpUaĮBJd PB5( ‘OJUBĮĮSBd ‘Bfap ‘jbp o ntu -ĮAOJiĮdB nupdau įujip feuiiuaA -A8 feSĮA ĮBĮIjJiaj ibi afo5|l)XBJd o ‘fefĮsajojd teuiEĮsŠauiau )?jn) • • ‘iniiSBd ‘žĮĮBjndaji fenjpuap -n)S SOAĮBdS S0Į3Į03Į )oq ĮĮOĮSaU -Eg ‘nĮSiiBĮoads ni^oii )aq I)dBĮ A •) ‘feixA>[Ouj feffejj^nB fejjnx iaq- t )oįs| isAįuįui so)SĮax uoaįbS bubej stuaĮj -nx lEg IiHAuii aiJd ‘OĮJBq -U1BX §1 ItUBplajĮBU ‘OĮEĮS OĮJd ĮtuBp?p?s ėqAĮBĮ30ds įsuifuaj apn^ ‘iBSnnjp ifaiunsf ag bį -SAlX EĮSnEĮųB] pEIĮ 'llBUBįV įfelUIU0AA8 0ABS ĮUEfonU -Bjdns ‘5qAjBĮoads ĮUEjĮuajĮSBd isia) iusapip EĮ^ĮOĮns SĮĮnm Cl«d fi JI Bgaipv)

sauourz o^a^isjoAiufj hsn^

iŠ

PIRMAKURSIU

KŪRYBOS V. BUKAUSKAS

LAUKIAME JŪSŲ Mūsų literatūros-kritlkos būrelis turi tokią tradiciją: kiekvienas pirmakursis, stojęs į bū­ relį, pirmajame susirinkime perskaito savo prozos ar poezijos bandymus. Taip vyresnio­ ji draugai susipažįsta su atėjusiais į Univer­ sitetą literatais.

Prisimenu pirmąjį praeitų mokslo metų būrelio susirinkimą. Savo eilėraščius tada skaitė jums pažįstami iš šio literatūrinio sky­ relio, o gal ir iš respublikinės spaudos Bu­ kauskas ir kai kurie kiti. Jie jaudinosi, nes dar nebuvo pažįstami nė tarpusavy, nė su vy­ resniaisiais draugais. O vyresniuosius domi­ no, su kokiomis mintimis, polėkiais ateina pirmas literatūrinis kursas. Ir, reikia pripa­ žinti, kad jis įnešė naujo vėjo į Universiteto literatūrinį gyvenimą. Reiklus Universiteto skaitytojas šiandieną teigiamai vertina skli­ dinus paprasto, jauno jausmo S. Kalpokai­ tės, dainingus Bukausko ir Bukonto eilėraš­ čius. Sudomino atėjęs jau ne iš mokyklos suolo A. Stadelninkas, rašęs viename eilė­ raštyje: Man širdy komjaunuoliškoj, drauge, Sauso parako atsargos liko.

Jo, buvusio kario, posmai gruboki, bet tu­ rį santūraus jausmo, giliai gyvenimiški.

Praeitais metais įstoję į mūsų būrelį lite­ ratai Jau spėjo pasinerti į studentuką gyve­ nimą. Jie skaito savo bandymus vasarų metu auditorijose, kolūkiuose, spausdina Univer­ siteto sienlaikraščiuose ir „Tarybiniame stu­ dente”, o taip pat studentų almanache „Kū­ rybos keliais”.

Dabar mes laukiame jūsų, naujų jėgų, karštomis širdimis ir kietais delnais.

Iki susitikimo, draugai, pirmajame sekan­ čių metų susirinkime.

R. SADAUSKAS VVU literaturos-krltlkos būrelio pirmininkas

Aif. BUKONTAS

IAVEIKSLŲ GALERIJOJ Žili dievai. Apaštalai, šventieji.

Nuo sienų žvelgia Jie giliom akim fmonk|.

Tai jūs, tai jūs savas akis įdėjot, Naktis su teptuku prie drobių prasėdėję Su įkvėpimo virpuliu švelniu!

Po šimtmečių, pro jus prašiiaužusių. Žiūriu aš susikaupęs Ir žmogiška galia atsistebėti negaliu. ..

Staiga matau — Pro žmones prasiyrusi mergaitė Klaupias, Suspaudus puokštę žydinčių gėlių.

ŽMOGAUS SĄŽINĖ Dygiom ražienom saulė ritas — Rugpjūtis vieši vėl pas mus.

Lkj galo kluonas atdarytas Praryja derliaus vežimus.

Aplinkui plauko kvapas duonos, •r graužia prakaitas akis.

Pilnėja kas minutė kluonas — Greit uodas nosies neįkiš...

2.

Naktis. Dangus žvaigždėm sužiuro. Šviesa mėnulio balzgana...

Prie kluono — sargas, o ant durų — Nasrus sukandusi spyna.

Senukas budi, žaižaruoja Suktinė vilko akimi.

Aušra toli: dar negiedojo Jos pranašai — gaidžiai pirmi. ..

3. Žiūriu žiūriu į šitą spyną, 1 sargą budintį ’ asnakt, Ir noris man balsu kaimynų.

Tėvų ir brolių Jam prašneki: — Keliauk namo, senuk pavargęs.

Užteks skaičiuot žvaigždes dangausNuo šiol ne tu kolūkio sargas.

Ne spynos — sąžinė žmogaus'

MINTIS žmogaus mintis Lyg deimantinis grąžtas Prasiskverbia Uolienon paslapčių, — įskaito Ji žvaigždžių vingriuosius raštus.

Su raketa Nuskriejusį lenkčių. žmogaus mintis — Jokių ribų nežino. Žaibų strėlėm Praskrodusi erdves, | kosmosą Ryžtingai kelią skina, — Paskui save Ir žmogų ten nuves...

JI išmatuos Visatos plotų plotus Ir Jai nebus Nežinomų kraštų, Tiktai pati Paliks neišmatuota Nė Jokiu žemėj Esančiu mastu!

‘‘H

Lyg paliestas ugnies aš nueinu...

Bet sąmonę jkyrios mintys gręžia — žiūriu Italijos saulėlydžius, Spalvingus ir žavius, — O širdyje gailiuos, kad nepaklausiau, Kam gėles ji nešė: Dievams?

Ar jums, Sukūrusiems dievus?

PAVASARIS GRįZTA Vilniaus bokštai Saule nudažyti.

Balandžiai vartos aukštoje mėlynėj,

Ir ūžia gatvės Nuo pat ryto Lyg upės.

Iš krantų ištvinę.

Vaikai Linksmai rankutėm ploja.

Visi šviesiam džiaugsme paskendę _ Net grindinio plyta Dainuoja: „Brangiausias svečias grįžta šiandien..

Kažkas Nutraukia man kepurę: — Alio!.. Pavasaris, drauguži!..

O saulė | akis man žiūri, 0 gatvės man Lyg upės ūžia.

Silva

KALPOKAITĖ

KARIŲ KAPUOSE Slamėkit vėliavos raudonos, Tėvų krauju dažytos— Slamėkit__ Ėjo čia kolonos. . .

Ir tūkstančiai čia krito...

žydėkite, gražiausios gėlės, Ant kapo tų, kur krito.

Prieš mirų Jie ant rankų kėlės Bent žvilgtert l tą rytą.

O Jis viršum pilkų griuvėsių Jau aušo. Saulė kėlės. žydėt pradėjo tarp degėsių Jau pienės, ramunėlės.

Slamėkit vėliavos raudonos.

Tėvų krauju dažytos, Slamėkit, rausvosios aguonos.

Jiems apie naują rytą!

ŠIRDIS

Joj šienapiovio dainos girdėtos Ir pievų ramunės, ir mėtos. Širdis tokia didelė didelė!

Ir Joj ne tik pievų rasa — Čia mano Jaunystė visa!

Kaln daug čia akių nuoširdžių!

Kaip daug, oi, kaip daug čia širdžių! Širdis nerami nerami...

Juk tiek dar eilių nesudėta, Juk tiek dar dainų negirdėta!

Taip daug apdainuoti turiu.

Nutilti, nustot — negaliu: Širdis mano didelė didelė.

ĖJAU KRANTU O jūron sau,ė leidos.

Ir liko pėdos šlapiame smėly.

O Jūra, kaseles žalias paleidus, Juokais paklausė: „Kur gi tu eini?

Ir kas žinos.

Kad šitoj žemės vietoj Buvai kadais? Juk pėdos — Jas Ir kas žinos? Visoj planetoj Nebus tikrai tokio žmogaus”.

Širdis tokia didelė didelė!

Joj pumpuras pirmas alyvos.

Joj ežero akys lyg gyvos Ir vasaros ryto rasa, Kai bėgu laukuosna basa.

nuplaus.

Ėjau krantu.

O Jūron saulė leidos, ir pėdos liko — Jūra nenuplaus!

Tik pasakys, kasas žalias paleidus, Čia praeita statytojo žmogaus.

Širdis tokia dide.ė didelė!

Jon telpa miškų gaudesys, Joj jūros bangų ilgesys,

—

B. SRIUBAS

G INTA KELIS 15 EILĖRAŠČIŲ CIKLO „PRIE GINTARO MARIŲ” Putota Baltija atšniokščia iš toli Ir aukso vilnį Išmeta į krantą.

O tie purslai, Purslai žili, Ir šoka, ir vėl krenta.

Jie mums prie kojų Atneša staiga Išrinkę gintarą visų didžiausią.

tytojams Ir studentams. Tarp auklėtinių randame bemaž visų Europos tautų atstovus — prancū­ zus, italus, ispanus, vokiečius, flamandus, rusus, čekus, latvius, vengrus, anglus, škotus, airius, danus, švedus, norvegus, na, žinoma, ir lietu­ vius bei lenkus. Neginčytina, kad toks tautybių bendradarbiavimas, Jų skirtingų kultūrų kryžiavlmasis sudarė Vilniuje patogias sąlygas lavin­ tis. Akademija, apskritai. Išjudindavo miestą savo rengiamais disputais, vaidinimais, iškilmėmis — vėliau, tiesa, susikūrė, bet medicina, anais lai­ visų šių priemonių tikslai, žinoma, anaiptol ne­ kais qėdingas verslas, ligi pat mokyklos per­ buvo pažangūs, bet čia turėdavo prasiveržti lai­ tvarkymo XVIII amžiaus gale taip ir nebuvo kas nuo laiko ir studentų savarankiškas galvo­ Įsileista__ Valdė Universitetą jėzuitų ordinas, jimas, savarankiška veikla. Palaipsniui užsika­ stropiai saugojęs studentus nuo bet kokio lais­ riavo vietą Universitete keletas naujų mokslo vesnės minties dvelkimo. Vis dėlto čia buvo mo­ disciplinų — matematika, fizika, astronomija, ar­ koma kalbų, susidarė gera biblioteka, natūraliai chitektūra; scholastinis dėstymas, vyravęs apie plėtėsi protinis akiratis, ir jau pirmuoju savo du šimtus metų, ėmė visiškai nebeatitikti visuo­ egzistavimo etapu, „akademijos laikotarpiu”, menės poreikių, šviečiamojo amžiaus įtaka, at­ Universitetas parodė visai nelauktų rezultatų. ėjusi iš kovingos tuo metu Prancūzijos, iš esmės Vienas jo auklėtinių, netgi buvęs teologas Ka­ performavo ir senąją Jėzuitų akademiją. Jėzuitų zimieras Lyščinskis, iškilo kaip pirmas Lietuvos ordinas 1773 metais buvo likviduotas, ir akade­ ir Lenkijos ateistas ir, parašęs traktatą „Dev non mija kuriam laikui net pakriko, bet Lietuvosexistentia Dei” („Apie dievo nešimą”), baiqė sa­ Lenkijos vyriausybė pasistengė ją išlaikyti, per­ vo gyvenimą ant laužo.

Meletijus Smotrickis, duodama valdymą kaip tik šiuo metu sukurtai studijavęs filosofijos fakultete ir sudaręs žinomą Edukacinei (švietimo reikalų) komisijai. Univer­ rusų kalbos gramatiką, virto aršiu jėzuitų prie­ sitetas virto pasaulietine, naujoviškų idėjų tur­ šu. Konstantinas Sirvydas lietuvių kalbai ir kul­ tinga, tiksliesiems ir gamtos mokslams žymų dė­ tūrai nepalankiais laikais pasireiškė kaip vienas mesį skyrusią Vyriausiąja Lietuvos mokykla. Iš pirmųjų mūsų linųvistų ir rašytojų. Butą ir kitų pradžių joje susidarė du fakultetai: fizinis ir įžymių veikėjų. Pirmasis rektorius Petras Skar­ moralinis. Vėliau Iš fizinio išsiskyrė dar medi­ ga, kurio vardu kartais vadinamas centrinis Uni­ cinos, o Iš moralinio — kalbų ir meno fakulte­ versiteto rūmų kiemas, yra gerai žinomas lenkų tas. Pirmasis naujo tipo mokyklos rektorius Mar­ kultūros ir literatūros istorijoje; Andrius Ruda­ tynas Počobutas, eksjėzuitas ir senų akademijos mina, mokęsis Universitete, atliko kelionę į Ki­ tradicijų gynėjas, bet rimtas mokslininkas, pasi­ mią ir net rašė kinų kalba; Motiejus Sarbievi­ žymėjo, kaip astronomas. Jis neblogai aprūpino jus, rašęs lotyniškai, išgarsėjo kaip vienas stam­ dar 1753 metais įkurtą Universiteto observatoriją biausių savo laiko poetų — Jo eilės dešimtis (irgi seniausia TSRS), Ir kuklus observatorijos kartų buvo perspausdinamos daugelyje Europos kiemelis Universitete, kur klasikinis statybos sti­ miestų, o iliustravo jas, tarp kitų, ir Rubensas. lius atsiliepia renesanso aidais, ligi šiol turi Po­ Akademijos dėstytojai ir auklėtiniai daug nu­ čobuto vardą. Ištisą meno mokyklą sukūrė archi­ veikė Lietuvos istorijos srityje (pažymėtina čia tektūros profesorius Laurynas Stuoka, pastatęs prof. Alberto Kojelavičiaus istorija, ilgą laiką V., iaus katedrą, ir tapybos profesorius Pranas matematiką sėkmingai pagrindinis šios srities šaltinis ir literatūriškai Smuglevičius, aukštąją teologijos profeso­ vertinga knyga).

Turėjo vertės ir formalinės dėstė Pranas Norvaiša. Net logikos studijos filosofijos fakultete — feodaliz­ rius Mykolas Karpavičius, „pamokslininkų kuni­ mo laikotarpiu ši mokslo šaka, šiandien vėl ak­ gaikščiu” vadinamas, buvo naujųjų laikų įtako­ tuali. vystėsi labai aktyviai. Pagaliau Universi- je, pasisakydavo prieš baudžiavą ir prisidėjo tetas turėjo savotiškos įtakos ir menui. Jo pa- prie Kosciuškos sukilimo. Gamtos mokslams dės­ tyti vietinių žmonių nepakako. Tarp daugybės statų ir kiemų kompleksas, iš esmės susidaręs profesorių, kviestų iš užsienio, žymiausias buvo architektūrinis vokiečių botanikas Georgas Forsteris, legendarikaip tik šiuo metu, yra retas Vilniaus statyboje nės biografijos žmogus: jaunas būdamas jis ke­ paminklas ir ištisos srovės liavo aplink pasaulį su kapitonu Kuku, o gyve­ pradžia. \ nimo gale buvo aktyvus prancūzų revoliucijos Vienas įdomių Vilniaus akademijos bruožų — rėmėjas ir dalyvis, iš viso, respublikoniškos ir jos intemacionalumas.

Mokymas vyko lotynų revoliucinės mintys turėjo tų laikų Universitete kalba, ir Jokie tautybių skirtumai netrukdė dės­ gerą dirvą. Neveltui tas pats Laurynas Stuoka

IS UNIVERSITETO PRAEITIES Vilniaus Universiteto istorija sudėtinga ir ne­ vienalytė. Iš esmės, galimas daiktas, tektų kal­ bėti apie keletą aukštųjų mokyklų, egzistavusių Vilniuje viena po kitos ir sujungtų tradicijos ąija, bet visai skirtingų dėstomąja kalba, moks­ linių uždavinių apimtimi, kartais diametraliai priešingų mokymo tikslais ir metodais. Univer­ siteto būklė savotiškai atspindėjo visus paki­ timus ir istorinius perversmus, vykusius Lietuvo|e nuo XVI amž. ligi mūsų dienų. Vienas bend­ ras šiam netrumpam laikotarpiui bruožas lieka neabejotinas: Universitetas visada buvo stiprus kultūros ir pažangaus judėjimo židinys — ne­ retai prieš to meto valdančiųjų ir paties Univer­ siteto viršūnių norą. Ilgus metus, kaip minties ir mokslo centras, jis išsiskyrė ne tik Lietuvos mastu, bet ir visoje Rytų Europoje. Tai mokyk­ la, kuria mes didžiuojamės. kurios geriausių auklėtojų ir auklėtinių atminimas neužmirštinas ir šiandien. Taurios Universiteto tradicijos iške­ lia iį į lygią gretą su kitomis pasižymėjusiomis šalies aukštosiomis mokyklomis Maskvoje, Le­ ningrade, Tartu, Kazanėje, Charkove. Gerbti ir studijuoti šias tradicijas — reikšmingą Lietuvos Istorijos dali — svarbu kiekvienam ateinančiam j Universitetą.

Prieš kurį laiką Universitetas pradėjo trys šimtai aštuoniasdešimt pirmuosius savo gyvavi­ mo metus. Tai seniausioji aukštoji mokykla Ta­ rybų Sąjungos teritorijoje (antras pagal senumą Tartu Universitetas turi 327, o Lvovo Universite­ tas — 298 metus), iš pradžių būdinga feodalinė, bažnytinė, viduramžiška mokslo įstaiga. Pats jos įkūrimas siejasi su religinėmis kovomis, katali­ kų bažnyčios reakcija prieš plitusį tuo laiku protestantizmą. Karaliaus Stepono Batoro 1579 metais įsteigta ir popiežiaus Grigaliaus XIII specialia bule leista, vadinamoji Academia et Universitas Vilnensis (Vilniaus akademija ir Uni­ versitetas) pirmiausia privalėjo rengti kunigus ir šiaip katalikų dogmai ištikimus žmones. Ji ir fakultetus ilgokai teturėjo vos du — „paruošia­ mąjį” filosofijos ir „pagrindinį” teologijos, tuo skindamasi nuo įprastinio Europos universitetų ūpo („pilnam” universitetui reikėdavo dar turėti teisės ir medicinos fakultetus). Teisės fakultetas

Vid. Puplauskio fotoetludas

Neries krantinė naktĮ.

Ir tu Ji paimi ranka, O akys, rodos, klausia. . . „Įmeskim jį atgal, — jaučiu iš žvilgsnio aš, Te Ir kitiems, Jei kas klajos pajūry.

Banga — lyg džiaugsmą — Gintarą išneš”. — O mes...

O mes jau turim!

Kosciuškos sukilimo metu vadovavo Vilniau*: miestiečių civilinei gvardijai, o ir studentai ėjo į sukilimą. Trečiajam Lenkijos padalijimui įvy­ kus ir Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos, daug profesorių buvo pašalinta, bet aukštosios mokyklos nedrįsta uždaryti — Pavlas I tik su­ siaurino Jos teises.

Liberalinės XIX amžiaus pirmųjų metų refor­ mos Rusijoje paliečia ir Vilniaus Universitetą.

Caro Aleksandro I akiu 1803 m. balandžio 4 d.

Vyriausioji mokykla paverčiama Imperatoriškuo­ ju universitetu ir atgauna teisę prižiūrėti visas savo apygardos mokyklas (toji apygarda apėmė Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos su Kijevu).

Prasideda Universiteto klestėjimo laikotarpis, tik trumpam nutrauktas Napoleono įsiveržimo. į mokslą puola smulkioji, mažai nuo valstiečių besiskirianti šlėkta, po 1795 metų netekusi ap­ mokamų valstybinių tarnybų, atsiranda Uni­ versitete ir valstiečių su miestiečiais. Autonomi­ nis statutas leidžia laisviau tvarkytis ir plėstis.

Išsiskiria pirmarūšės mokslo jėgos — rektorius Jonas Sniadeckis, švietėjas ir enciklopedistas, žymus astronomas, matematikas ir filosofas, Jo brolis Andrius Sniadeckis, chemijos ir biologi­ jos žinovas, bandęs kurti vieningą dialektišką biologijos teoriją, kur svarbiausias dėmesys bu­ vo kreipiamas į organizmo Ir aplinkos sąryšį, medikas Juozas Frankas, sudaręs savo mokyklą ir palikęs, tarp kita ko, Įdomius literatūrinius atsiminimus, istorikas Ir teisininkas Ignas Danilavičius, surinkęs daugelį tekstų ir skatinęs istorinį kriticizmą, klasikinės filologijos profeso­ rius Ernstas Grodekas, laikęsis neohelenistinių Vinkelmano Ir Lesingo pažiūrų, garsusis Joachi­ mas Lelevelis, idėjinis lenkų demokratinio Judė­ jimo vadovas, vėliau Karlo Markso bičiulis ir aukštai jo vertintas istorikas. Universitetas turė­ jo botanikos sodą, zoologijos muziejų, klinikas, laboratorijas, vaistinę, puikią Grodeko tvarkomą biblioteką. kur svarbią vietą užėmė Voltero, Didro, Niutono raštai; buvo palaikomi ryšiai su daugeliu Rusijos ir Vakarų mokslininkų bei mokslo institucijų. Universiteto garbės nariai bu­ vo rusų rašytojas ir istorikas Karamzinas, lenkų poetas ir politinis veikėjas Niemcevičius, žymiau­ sieji savo laiko skulptoriai — italas Kanova, da­ nas Torvaldsenas. rusas Martosas ir kiti. Nebuvo progresyvios minties ar srovės, kuri stipriau ar silpniau neatsilieptų Vilniuje — politinės ekono­ mijos srityje, pavyzdžiui, dėstyti vertingiausi to meto pasiekimai (fiziokratų ir Adomo Smito teorijos, ir profesoriauti kviestas artimas utopi­ niams socialistams Simonas de Sismondi. Skatin­ damas mokslo pamėgimą, augindamas visapusiš­ ko Išsilavinimo žmones, Universitetas palaikė kultūrinę atmosferą visame krašte. Būdinga, kad jis neužslsklęsdavo nuo visuomenės: paskaitai'