Tarybinis Studentas, 1966 m. birželio 15 d. Nr. 18-19 (565-566)

pu atviroj Jui ųs j llji i ve is i tetą!

Kuą ialių prolttartu, vienykittit

Universitetas per 20 metų

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 18—19 (565—566)

(

1966 metų birželio mėn. 15 d.

EINA NUO 1950 METŲ

KAINA 4 KAP.

SVAJONIŲ AKIMIRKOS

Metai stud. sk. baigė 1945 18«0 48 1949 2490 89 1947 2728 146 1948 2962 153 1949 2884 329 1950 2617 539 1951 2764 339 1952 2654 552 1953 2834 519 1954 3040 508 1955 478 3183 1956 3352 455 1957 562 3466 617 1958 3436 1959 3322 648 566 1,960 3395 1.961 3607 524 1967 3777’ 605 1963 4103 520 1964 4311 541 4579 1965 607 Pastaba: Iš viso Universitetas paruošė 9315 specialistų.

LAUKIAME TAVĘS! ,,Senasis", „Kadrų kalvė", „mokslo ir kultūros židinys“ — šie žodžiai jau tapo tradiciniais, apibūdinant Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą.

Universitetas, seniausia Tarybų Sąjungoje aukštoji mokykla, gy­ vuoja jau 387 metus. Jis domi­ na tūkstančius į Vilnių atvyks­ tančių svečių ir ekskursijų kaip istorinis paminklas, susijęs su Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir kitų kaimyninių šalių kultūros vystymusi. Universitete profeso­ riavo pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius K. Sirvydas, žy­ miausias XVIII a. lietuvių archi­ tektas L. Stuoka-Gucevičius, gar­ sūs biologai Ž. Žiliberas, B. Jundzilas, G. Forsteris, istorikas ir geografas J. Lelevelis ir dau­ gelis kitų, plačiai žinomų moks­ lo pasaulyje. Žymūs lenkų ir lietuvių rašytojai — A. Micke­ vičius, J. Slovackis, S. Daukan­ tas, J. Kraševskis, S. Stanevičius, istorikas T. Narbutas — buvo Universiteto auklėtiniai.

Tačiau Universitetas nėra tik istorinis paminklas, kurį lanko tik ekskursantai. Čia semiasi mokslo tūkstančiai Tarybų Lietu­ vos piliečių, daugiausia jauni­ mas. Nepaliaujamai stiprėjanti ekonomika ir kultūra dabar rei­ kalauja, kad kiekvienas tarybinės visuomenės narys kasdien keltų kvalifikaciją, būtų nusimanąs ir išradingas savo srities meistras.

Stojantiesiems į Universitetą yra ką pasirinkti — 30 pa­ grindinių specialybių. Įvairios Ir mokymosi formos: stacionarinis, neakivaizdinis ir vakarinis sky­ rius stengiasi padėti kuo dides­ niam mokslo siekiančiųjų skai­ čiui. Didelių patogumų kaunie­ čiams teikia Bendramokslinis fa­ kultetas.

Studijos Universitete yra pla­ tesnės apimties, todėl Universi­ tetą baigę specialistai gali dirbti įvairesnį darbą, negu tų pačių specialybių absolventai, baigę pedagoginius institutus.

Universitete dirba visoje res­ publikoje garsūs profesoriai ir

didžiulis būrys gabių jaunų mokslininkų, kurie puikiai per­ teikia studentams savo gausias žinias, skiepija norą tyrinėti, ieškoti, nes, be pedagoginio, dir­ ba ir mokslinį darbą.

Doc. B. SUDAVICIUS, Prorektorius mokymo reikalams Studijuojantieji Matematikos ir mechanikos, Fizikos fakulte­ tuose susipažins su profesoriais Z. Žemaičiu, J. Kubilium, P. Sla­ vėnu, P. Brazdžiūnu, A. Juciu, Gamtos fakultete — su profeso­ riais J. Dagiu, S. Jankausku, A. Minkevičium, Medicinos fakulte­ te — su profesoriais M. Marcin­ kevičium, P. Norkūnu, medicinos mokslų daktarais L. Laucevičium, A. Marcinkevičium, Chemijos fakultete — su prof. K. Daukšu, Ekonomikos fakultete — su prof. D. Budriu, M. Gregorausku, A. Žilėnu, Istorijos ir filologijos fakultete — su prof. J. Žiugž­ da, filologijos mokslų daktaru J. Lebedžiu, K. Navicku, J. Jur­ ginių ir daugeliu kitų (Universi­ tete dirba 620 profesorių, docen­ tų ir dėstytojų).

Plečiasi ir materialinė Univer-

EESESŽ525ž5asa5B5E5H5H5H5aSŽSH5ESHSHSZ5a5aSE5Z5a5S5E5žSESa

Negailestinga pavasario sesija Tavo vyresniuosius draugus su­ varė J skaityklas Ir prilenkė prie knygų. O tu Šiuo metu ruo­ šiesi stojamiesiems egzaminams.

R. SIPAVIČIAUS nuotr

siteto bazė. Baigiamas įruošti naujas bendrabutis su didele valgykla, Fizikos fakulteto rūmų korpusas, netolimoje ateityje Va­ lakampių rajone bus pradėtas statyti naujas moderniškas Uni­ versiteto miestelis. Gausėja la­ boratorijų, kabinetų, naujausių įrengimų. Žodžiu, studentų mo­ kymosi sąlygos Universitete vis gerėja.

Gerai dirba Universiteto Stu­ dentų Mokslinė draugija, kuri kasmet rengia konferencijas, siunčia savo darbus į visasąjun­ gines apžiūras, bendradarbiauja su broliškųjų respublikų studen­ tais.

Veikli daugiau kaip 4000 komjaunuolių šeima taip pat laukia naujų draugų.

Meno saviveiklos mėgėjai ga­ lės dalyvauti fakultetų ir cent­ riniuose kolektyvuose. Gal jau nebe pirmą kartą teks susipa­ žinti su broliškose respublikose ir užsienyje pagarsėjusiu liaudies dainų ir šokių ansambliu, akade­ miniu choru, teatro studija, agitmenine brigada. Visi tie ko- ' lektyvai sėkmingai lavina jauni­ mo estetinius jausmus. Be to, Universitete yra estetinio lavini­ mo katedra, kur studentai įgyja daug naudingų žinių pamėgtoje meno šakėje.

Toli už Universiteto ribų pagarsėję Universiteto sportininkai: tinklininkai, krepšininkai, irkluotojai.

Taigi, norintiems mokytis Uni­ versitete, įsilieti į turiningą jo gyvenimą, belieka tik sėkmingai išlaikyti stojamuosius konkursi­ nius egzaminus. Universitetas at­ veria duris visiems gerai pasi­ rengusiems abiturientams.

J. GIRDVAINIO foto etiudas

Pagalvok apie neakivaizdinį ar vakarinį Universiteto neakivaizdiniame ir vakariniame skyriuose studen­ tai mokosi, neatsitraukdami nuo gamybos. Į šiuos skyrius pirmiau­ sia priimami tie, kurių darbo po­ būdis atitinka pasirinktąją spe­ cialybę.

Neakivaizdininkai studijuoja tas pačias disciplinas kaip ir sta­ cionaro atitinkamų specialybių studentai. Atvažiavusiems į eg­ zaminų sesijas neakivaizdinin­ kams skaitomos paskaitos, jie laiko egzaminus bei Įskaitas.

Gerai besimokantiems studen­ tams darbovietės telkia sesijoms

tokias atostogas: I ir n kurse — 30 dienų, o vyresniuose kursuo­ se — 40 dienų per metus. Diplo­ miniam darbui bei Valstybiniams egzaminams papildomai suteikia­ ma dar keturi mėnesiai atostogų.

Mes kviečiame v’sus, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negali mokytis stacionare, stoti | neaki­ vaizdinį, o vilniečius — į vaka­ rinius skyrius.

A. VYGANTIENE, Neakivaizdinio skyriaus prorektorė

Mokslin io kelio pradžia Peržengus mūsų Alma Mater slenkstj. Jūsų dėmesį, brangūs abiturientai, be abejo, patrauks daugybė didelių Ir mažų skelbi­ mų, kviečiančių sportuoti, šokti, dainuoti. Jūs — „fuksai” būsite dėmesio centre.

Vienas iš margųjų skelbimų kvies Jus aktyviai įsijungti t SMD veiklą. Kas ta SMD, kokie Jos tikslai, uždaviniai? Tai Stu­ dentų Mokslinė draugija — sa­ varankiška organizacija, Jun­ giant. studentus, dirbančius mokslo tiriamąjį darbą. Moksli­ niai būreliai organizuojami prie kiekvienos katedros, kuriuose studentai Jau nuo pirmųjų kursų gilina žinias, (gytas paskaitų me­ tu, domisi mokslo Ir technikos laimėjimais, visuomeninio gyve­ nimo problemomis, žodžiu, va­ dovaujami dėstytojų, studentai dirba mokslini darbą, už kuri at­ siskaito studentų mokslinių kon­ ferencijų metu. Jos organizuoja­ mos kiekvieną rudeni.

Mokslinis darbas — tai nuosta­ bi romantika, pasisekimo džiaugsmas, kuris daugeli kartų viršija nesėkmių nusivylimą ir

įkvepia dirbti Iki galutinės logi­ kos, mąstymo ir proto pergalės.

Studentų mokslinė draugija dažnai vadinama jaunųjų moks­ lininkų kalve, nes SMD nariais buvo visi Jūsų busimieji dėstyto­ jai. Dabartiniu metu aktyviai mokslini darbą dirba beveik kas penktas Universiteto studentas.

Ateityje šis santykis, aišku, di­ dės, nes mokslas vis labiau ir labiau skverbiasi J mūsų ūkini bei visuomenini gyvenimą.

Brangūs pirmakursiai, Jeigu Iš pirmo žvilgsnio Jums pasirodys, kad SMD Jungia tik mažumą ga­ bių, rinktinių studentų, kurie pasišventę triūsia laboratorijose, skaityklose, archyvuose, žinoki­ te — iš tikrųjų taip nėra. Šioje Draugijoje, padedant mūsų dėsty­ tojams, profesoriams, darbą susi­ randa ir pirmakursis, ir diplo­ mantas.

Skaityti savo mokslinių pra­ nešimų dažnai Išvykstame J kitų universitetų ar institutų moksli­ nes konferencijas. Šiais metais 100 su viršum aktyvių SMD na­ rių buvo išvažiavę j Tartu, Rygą, Tbilisi, Taliną, Kijevą, Novosi­

birską, Užgorodą, Maskvą, Astra­ chanę, Volgogradą Ir kitų šalies miestų aukštąsias mokyklas. Taip pleėlasi mūsų mokslinė drau­ gystė.

Geriausi darbai yra atžymimi, siunčiami ( respublikines apžiū­ ras, pristatomi visasąjunginiam geriausių studentų mokslinių darbų konkursui, spausdinami žurnaluose, mokslo darbų leidi­ niuose.

Pirmakursi, Universitete Tau teks sutikti fizikus O. Daukantaitę, A. Kabelką, matematikus V. Paulauską, S. Steiliūną, che­ mikus J. Steponavičių, V. Paleckytę, gamtininkus G. Lopataftę, V. Maginską, medikus P. Sileikj, M. Ramanauską, kalbininkus R. Venckutę, M. Svabaitę, V. Gra­ bauską ir kitus aktyvius SMD narius, kurie niekuo neišsiskiria, o tik nori būti tikrais specialis­ tais, Jie nenori blėsti, studentau­ ti, o trokšta studijuoti, degti, tyri­ nėti ir kurti.

G. BOBELYTĖ, J. ALEKSANDRAVIČIUS SMD Tarybos nariai

2 psl.

>%*****-*%***%%*%*%%*^»*<>'».<^TARYBINIS STUDBTAS'*****^*'V*.vvv»/v»%**^v« 1966 metų birželio mėn. 15 d.

nJ

Studentų priėmimo tvarka Remiantis TSRS Aukštojo i*' specialiojo vidu­ rinio mokslo min sterijos patvirtintomis studen­ tų priėmimo i TSRS aukštąsias mokyklas 1966 m. taisyklėmis, nustatoma tokia studentų priėmimo | Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universi­ tetą tvarka: I. į Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo uni­ versiteto stacionarinį skyrių priimami abiejų ly­ čių TSRS piliečiai, ne vyresni kaip 35 metų am­ žiaus, o į vakarinį ir neakivaizdinį skyrių — bet kurio amžiaus piliečiai, baigę vidurinį mokslą, sėkmingai išlaikę stojamuosius egzaminus; kon­ kurso metu atrenkami labiausiai išprusę ir ga­ besni žmonės, turį teigiamas charakteristikas stoti į aukštąją mokyklą.

II. Užsienio Šalių piliečiai, gyvenantieji TSRS, priimami į Universitetą bendrais pagrindais.

III. Pirmenybė stoti į Universitetą teikiama as­ menims, turintiems ne mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą.

Darbo stažas turi būti patvirtintas įrašu darbo arba kolūkiečio knygelėje.

Darbo stažas apskaičiuojamas, neatsižvelgiant į pertraukas darbe. į stažą įskaitomas karo tar­ nybos laikas.

Kolūkiečių darbo stažas nustatomas, remiantis įrašais kolūkiečio knygelėje, kur turi būti nuro­ dyta, kiek kuriais metais išdirbta darbadienių; taip pat turi būti nurodyta tam kolūkiui nusta­ tytas metinis darbadienių minimumas.

IV. Priimant į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą, atsižvelgiama į šias aplinky­ bes: a) Asmenys, baigę specialiąsias vidurines mo­ kyklas bei technikumus, priimami į stacionarinį skyrių, jei jie, Daigę minėtas mokyklas, yra išdir­ bę trejus metus. Nurodyto darbo stažo nereika­ laujama iš asmenų įtrauktų į specialiosios vidu­ rinės mokyklos laidos 5 J/n, taip pat iš asmenų, kurie ba gė specia..ąs as vidurines mokyklas, ne­ pasitraukę iš gamybos.

Asmenys, baiqę amatų, FGA, FGM ir technines mokyklas ir turį pilną vidurinį išsilavinimą, pri­ imami į stacionarini skyrių, Jei jie, baigę minė­ tąsias mokyklas, yra išdirbę ketverius metus. b) | te sės ir žurnalistikos specialybių stacio­ narinį skyrių priimami tik asmenys, turį ne ma-

Fakultetai ir specialybės STACIONARINIS SKYRIUS Matematikos ir mechanikos fakultetas: matematika.

Fizikos fakultetas: fizika.

Chemijos fakultetas: chemija, pagrindinės organinės ir naftocheminės sintezės techno­ logija. biochemija.

Gamtos fakultetas: biologija, geografija, hidrogeologija ir inžinerinė geologija, biofi­ zika Medicinos fakultetas: medicina, sanitarija, pediatrija.

Istorijos ir filologijos fakultetas: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, romanų ir germanų {anglų, vokiečių, prancū­ zų) filologija, žurnalistika, bibliotekininkystė ir bibliografija, istorija.

Ekonomikos fakultetas: pramonės planavi­ mas, materialinio-techninio aprūpinimo eko­ nomika ir planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, pra­ monės ir maisto prekių mokslas, darbo ekono­ mika. ekonominė kibernetika.

Teisės fakultetas: teisė.

NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS Matematikos ir mechanikos fakultetas: [ matematika.

Gamtos fakultetas: biologija.

Istorijos ir filologijos fakultetas: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, žurnalistika, istorija, bibliotekininkystė ir1 bibliografija.

Ekonomikos fakultetas: pramonės planavi­ mas, materialinio-techninio aprūpinimo eko­ nomika ir planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, pra­ mones ir maisto prekių mokslas, darbo eko­ nomika, statistika.

Teisės fakultetas: teisė.

VAKARINIS SKYRIUS Istorijos ir filologijos fakultetas: germanų (anglų, vokiečių) filologija.

Ekonomikos fakultetas: pramonės planavi­ mas, materialinio-techninio aprūpinimo eko­ nomika ir planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir krec.itas. buhalterinė apskaita, pra­ monės ir maisto prekių mokslas, darbo eko­ nomika.

Teisės fakultetas: teisė.

BENDRAMOKSLINIS FAKULTETAS KAUNE Filologijos skyrius: lietuvių kalba ir litera­ tūra, rusų kalba ir literatūra, žurnalistika, bibliotekininkystė ir bibliografija.

Ekonomikos skyrius: pramonės planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, bu­ halterinė apskaita, darbo ekonomika.

Pradinio mokymo pedagogika ir metodika.

žesn( kaip dvejų metų darbo stažą. Į žurnalisti­ kos specialybę priimami asmenys, teigiamai pa­ sireiškę literatūrinėje veikloje.

PRIĖMIMO TVARKA V. Pareiškimai stoti Į Vilniaus Valstybini V. Kapsuko vardo universitetą rašomi Universiteto rektoriaus vardu, nurodant pasirinktą fakultetą bei specialybę ir pridedant šiuos dokumentus: 1) brandos atestato arba diplomo su priedu originalą; 2) charakteristiką, duotą pateikti Vilniaus Valstybiniam V. Kapsuko vardo universitetui, pasirašytą Įmonės vadovo ir visuomeninių orga­ nizacijų; 3) autobiografiją: 4j sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 286); 5) 4 fotografijas (3x4 cm).

Be to, stojantysis asmeniškai patelkia priėmi­ mo komisijai pasą ir karinj bilietą ar jį atitin­ kantį dokumentą.

Stojantiesiems 1 Universitetą charakteristikas išduoda partijos, komjaunimo, profsąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos, įmonių ir įstaigų vadovai, kolūkių valdybos, o bendrojo lavinimo mokyklų auklėtiniams — pedagogų tarybos ir mokyklų visuomeninės organizacijos.

Demobilizuotieji Iš Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno pateikia karo dalinio vadovybės charakteristiką.

VI. Pareiškimai i Vilniaus Valstybinio V. Kap­ suko vardo universiteto stacionarinį skyrių ir Bendramokslinį fakultetą Kaune priimami nuo birželio 20 d. iki liepos 31 d. Stojamieji egzami­ nai — nuo rugpjūčio 1 d. iki 20 d.; priėmimas į Universitetą — nuo rugpjūčio 21 d. iki 25 cL Pareiškimai į neakivaizdinio skyriaus lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros, istorijos, žurnalistikos, bibliotekininkystės ir bibliografijos, matematikos, biologijos specialy­ bes ir vakarinio skyriaus germanų filologlj'os specialybę priimami nuo balandžio 20 d. iki gegužės 31 d. Stojamieji egzaminai — nuo bir­ želio 1 d. iki 20 d. Į Ekonomikos ir Teisės fakultetų neakivaizdinį ir vakarinį skyrių pareiškimai priimami nuo ba­ landžio 20 d. iki rugpiūiio 20 d. Stojamieji egza­ minai nuo rugpiūčio 20 d. iki rugsėjo 1 d.

Stojamieji egzaminai VII. Stojantieji į Vilniaus Valstybinį V. Kapsu­ ko vardo universitetą laiko šių dalykų stoja­ muosius egzaminus (žvaigždute pažymėtos pro­ filinės disciplinos): a) į MATEMATIKOS SPECIALYBĘ — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) matematikos (raštu ir žodžiu)*, 3) fizikos (žodžiu)*; b) į HIDROGEOLOGIJOS IR INŽINERINĖS GE­ OLOGIJOS, FIZIKOS, BIOFIZIKOS SPECIALYBES — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) chemijos (žodžiu), 3) matematikos (raštu ir žo­ džiu)*, 4) fizikos (žodžiu)*; c) į CHEMIJOS, PAGRINDINĖS ORGANINĖS IR NAFTOCHEMINĖS SINTEZĖS TECHNOLOGIJOS, BIOCHEMIJOS SPECIALYBES — 1) lietuvių kal­ bos ir literatūros (rašinys), 2) chemijos (žodžiu)*, 3) matematikos (žodžiu)*, 4) fizikos (žodžiu)*; d) 1 MEDICINOS, BIOLOGIJOS, PEDIATRIJOS, SANITARIJOS SPECIALYBES — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) fizikos (žodžiu)*, 3) chemijos (žodžiu)*; e) I ISTORIJOS, TEISĖS, BIBLIOTEKININKYSTĖS IR BIBLIOGRAFIJOS SPECIALYBES — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, 2) TSRS istorijos (žodžiu)*; f) Į LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS, ŽUR­ NALISTIKOS, ROMANŲ IR GERMANŲ FILOLOGI­ JOS SPECIALYBES - 1) lietuvių kalbos ir litera­ tūros (raštu ir žodžiu)*, 2) TSRS istorijos (žo­ džiu)*, 3) užsienio kalbos (žodžiu)*; g) [ RUSŲ KALBOS IR LITERATŪROS SPECIA­ LYBĘ — 1) rusų kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, 2) TSRS istorijos (žodžiu)*, 3) užsienio kalbos (žodžiu)*; h) į GEOGRAFIJOS, MATERIALINIO-TECHNINIO APRŪPINIMO EKONOMIKOS IR PLANAVIMO. PRAMONĖS PLANAVIMO, PREKYBOS EKONOMI­ KOS, FINANSŲ IR KREDITO, BUHALTERINĖS AP­ SKAITOS. DARBO EKONOMIKOS, EKONOMINĖS KIBERNETIKOS, STATISTIKOS SPECIALYBES — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) ma­ tematikos (raštu ir žodžiu)*, 3) geografijos (žo­ džiu)*; i) į PRAMONES IR MAISTO PREKIŲ MOKSLO SPECIALYBĘ — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) matematikos (raštu Ir žodžiu)*, che­ mijos (žodžiu)*.

PASTABA. Asmenys, baigę vidurinę mokyklą aukso ar sidabro medaliais arba baigę specialią­ ją vidurinę mokyklą su pagyrimu, laiko Univer­ siteto nustatytą vieną profilinės disciplinos eg­ zaminą.

Išlaikiusieji š| egzaminą (raštu ar žodžiu) ir įvertinti „labai gerai“ nuo kitų egzaminų atlei­ džiami, o įvertinti „gerai“ ir „patenkinamai“ — laiko visų dalykų egzaminus.

VIII. Vidurinėje mokykloje nesimokiusieji lietu­ vių kalbos, bet stojantieji Į specialybes lietuvių dėstomąją kalba, pagal pageidavimą, gali laikyti rusų kalbos egzaminą (raštu) ir tikrinami iš lie­ tuvių kalbos (žodžiu).

IX. Stojantieji egzaminuojami pagal TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministe­ rijos patvirtintas programas, atitinkančias bend­ rojo lavinimo vidurinių mokyklų programas.

X. Asmenims, kuriems leista laikyti stojamuo­ sius egzaminus, darbovietė suteikia 15 dienų ne­ apmokamų atostogų (neįskaitant kelionės laiko).

XI. Asmenims, be pateisinamos priežasties neatvykusiems į vieną egzaminą, toliau egzaminų laikyti neleidžiama.

XII. Asmenims, gavusiems bent vieną nepaten­ kinamą pažymį, toliau egzaminų laikyti nelei­ džiama.

Pakartotinai laikyti egzaminą, norint padidinti pažymį, neleidžiama.

3 3 3 3 3 3

vykloje Žydiškėse. 10 Uni­ versiteto slidininkų sto­ vyklaus Ventės Rage. Dau­ giau kaip 50 studentų ilsėsis Palonuos, Anykščių ir Lam­ pėdžių poilsio namuose, 20 žmonių gydysis geriausiose respublikos sanatorijose: Druskininkuose, Birštone, Li­ kėnuose ir k i tu r._ Šimtas su viršum Univer­ siteto sportininkų dalyvaus Vilniaus miesto „Žalgirio“, respublikinėse ir visasąjun­ ginėse varžybose, TSRS stu­ dentų spartakiadoje, o liepos mėnesį numatoma Universi­ teto vyrų rankinio komandos išvyka į VDR. Universiteto studentų dar­ bo ir poilsio stovyklose kon­ certuos Matematikes ir me­ chanikos bei Fizikos fakulte­ tų saviveiklininkai.

Nemažas Universiteto tu­ ristų būrys keliaus po Lietu­ vą, Pabaltijį, Kaukazą, Kar­ patus.

Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius P. Vait­ kevičius važiuos į tarptauti­ nę jaunimo stovyklą Rostoke (VDR) „Baltijos jūra — taikos Jūra“.

Taip ir prabėgs vasaros atostogos, Kupini naujų jėgų, ryžto, gerai pailsėję, mū* sų studentai vėl susirinks į senojo Universiteto auditori­ jas.

KAIP .

3

3 3 3 3

3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3

Baigiasi pavasario sesija.

Netrukus prasidės dar viena darbo ir poilsio vasara. Šiais metais darbo ir poilsio stovyklų vėliavos bus iškeltos Tauragės rajo­ no „Lenino keliu“ kol­ ūkyje, Kėdainių rajono „Rytų aušros“, Ignalinos rajono A. Mickevičiaus v., Molėtų rajo­ no „Raudonosios žvaigždės“, Alytaus rajono „Tarybinės Dzūkijos“ bei „Santakos“ kolūkiuose ir Varėnos rajo­ no Merkinės t. tarybiniame ūkyje. Jose darbuosis apie 1 000 studentų.

Pernai pirmą kartą versiteto istorijoje mūsų dentai dirbo tolimajame zachstane, o šiais metais 50 entuziastų, vadovaujamų VVU studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojo * ------” Svi- V. derskio, Tiumenės srityje (Vakarų Sibiras) statys darbininkų gyvenvietę. Be to, 200 studentų atostogas praleis Universiteto vietos komiteto poilsio namuose Palarigoje, daugiau kaip __ 300 žmonių poilsiaus Universite­ to sporto-sveikatingumo sto­

gūSU LAUKIA Teisės fakultetas ruošia teisi­ ninkų kadrus trijuose skyriuose: stacionariniame, vakariniame ir neakivaizdiniame.

Stacionare mokslas trunka 4 metus, o va­ kariniame ir neakivaizdiniame skyriuje — 5 metus. Į staciona­ rinį skyrių priimama 50 studen­ tų, į vakarinį — 30, o į neaki­ vaizdinį skyrių — 125 studentai, į stacionarą priimami tiktai tu­ rintieji ne mažiau dvejų metų praktinio darbo stažą įmonėje, kolūkyje, įstaigoje arba atlikę tarnybą Tarybinėje - armijoje.

Teisininkai savo darbe susidu­ ria su įvairaus amžiaus, įvairių profesijų, įvairaus išsilavinimo žmonėmis, nagrinėja sudėtingus jų gyvenimo santykius, privalo paveikti žmones, juos auklėti ir todėl turi gerai pažinti gyvenimo įvairumą. Kad studentai sugebė­ tų teorines žinias taikyti prakti­ koje, mokymo planuose yra nu­ matyta gamybinė praktika teis­ me, prokuratūros ir valdymo or­ ganuose. Antrame kurse studen­ tai atlieka mokomąją praktiką teismo ir prokuratūros organuo­ se 4 savaites. Baigę tris kursus jie atlieka 26 savaičių gamybinę praktiką teismo, prokuratūros ir valdymo organuose. Trečio kur­ so pavasario semestre studentai galutinai apsisprendžia, kurioje teisinėje srityje jie norės dirbti, baigę fakultetą. Studentai sjrecializuojasi valstybinėje teisinėje, civilinėje (ūkinėje) teisinėje arba teismo, prokuratūros ir tardymo srityse. Fakultete praktinius už­ siėmimus praveda teisininkaipraktikai: Aukščiausiojo ir liau­

EKRANE

OOC. S.VANt»evlčlV5 fdkultelo dekadas

dies teismų teisėjai, prokurorai, valdymo organų darbuotojai. Jie kaip tik ir supažindins studen­ tus su teisine praktika, su prak­ tiniu gyvenimu.

Fakultetas turi keturias kated­ ras: Valstybinės teisės, Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos, Bau­ džiamosios teises ir proceso bei Civilinės teisės ir proceso kated­ rą.

Studentai sustiprintai mokomi kriminalistikos. Be nusikaltimų tyrimų metodikos ir taktikos, jie mokomi naudotis kriminalistine technika, išmokomi naudotis foto ir filmavimo aparatais, magneto­ fonu, tardyminiu lagaminu, ra­ šyti tašomąja mašinėle. Visi šie dalykai būtinai reikalingi teisi­ ninkui praktiniame darbe.

Be specialybės dalykų ir visuo­ meninių disciplinų, fakultete dės­ toma teismo medicina, teismo psichiatrija, teismo psichologija, teisminė statistika, teisminė bu­ halterinė ekspertizė, logika. Šios disciplinos yra labai reikalingos teisininkui, nes jis praktiniame darbe susiduria su jose nagrinė­ jamais klausimais.

Teisininkams partija iškėlė kil­ nų uždavinį — išgyvendinti nu­ sikalstamumą iš mūsų visuomenės tarpo, stiprinti teisėtvarką ir tei­ sėtumą, ginti piliečių teises ir teisėtus interesus. Teisininko profesija kilni, reikalinga ir kar­ tu labai atsakinga.

Kas nori įsigyti šią įdomią profesiją, kviečiame stoti į Tei­ sės fakultetą. Laukiame jūsų, draugai!

MUSŲ STUDENTAI

P f

i

J

M

jw rF r

Musų Universiteto '■tudentns J. Budra:tis g»-eta zavo busi­ mosios specialybės — teisės, pamėgo ir kino aktoriaus meną.

Nesenia; jūs jį matėte kinofilme NIEKAS NENORĖJO MIRTI“.

Iš kairės — Donatas (akt. R. tis), Šv. Juozapas (akt.

L. Noreika) ir Jonas (akt. J. Budraitis).

1966 metų birželio mėn. 15 d. *******«*%%*«***^«kv» TARYBINIS STUDENTAS

Chemijos pramonei dabartiniu metu reikia daug jaunų specialis­ tų. Jai išaugus, specialistų reikės žymiai daugiau. Šiai pramonės šakai dalį specialistų rengia ir Chemijos fakultetas. Dabar nera­ sime nė vienos didesnės Įmonės, kurioje nedirbtų mūsų fakulteto auklėtiniai. Respublikos lengvą­ ją! pramonei vadovauja fakulteto auklėtinis A. Adomaitis. Daug mūsų fakulteto auklėtinių dirba Įmonių ir gamyklų direktoriais, vyr. inžinieriais.

Dalis mūsų fakulteto auklėtinių

dlrba mokslinį-tirlamąjĮ darbą Universitete, Mokslų akademijos Institutuose bei kitose respublikos mokslo įstaigose. Baigę Universi­ tetą, gabiausieji toliau mokosi aspirantūroje.

Chemijos fakultetas šiuo metu ruošia trijų specialybių specialis­ tus: chemikus, inžinierius — tech­ nologus ir biochemikus. Čia mes plačiau pakalbėsime apie chemi­ jos specialybę. dental Išklauso krlstalochemijos Pirmuose kursuose daug laiko kursą. Chemijos disciplinos studi­ skiriama matematikai, fizikai, stu- juojamos visus 5 metus. Pradeda-

CDBC3BCDBCD«C=>WC>BaDBaDBaDBCD«QBCDBCD«CDBC2>BC2>«CZ>BCDBCDBCDBCDBCZ>BCZ>BC

Studįįiurfi Mūsų respublikos chemijos pramonei dalį chemikų-technologų rengia Univeisiteto Chemi­ jos fakultetas. Cheminės tech­ nologijos specialybės, baigę Uni­ versitetą, studentai gauna chemiko-inžinieriaus kvalifikaciją.

Fakultete ruošiami šių specia­ lybių chemikai-inžinieriai: pa-

»fJf f{ f i J

grindinės organinės sintezės, plastmasių ir lakų-dažų.

Organinės sintezės specialybės chemikai-inžinieriai bus labai reikalingi Kretingos organinės sintezės gamyklai, buitinės che­ mijos ir vaistų sintezės įmonėms bei kitoms chemijos pramones šakoms.

Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universi­

4 teto Rektoriaus įsakymas Nr. 396-st. i Vilnius 1966 m. gegužės mėn. 28 d. t Bendrabučių konkurso komisija suvedė konkurso rezulta­ 4 tus ir nustatė geriausius kambarius. Geriausių kambarių lai­ t mėtojams skirti 1966/67 m. m. be eilės vietas bendrabutyje.

4 4 \

1.

2. _ 3.

4.

1.

f 2.

\

f į i iJ JJ 4

3.

4.

5.

1.

4 2.

3.

4 4.

1.

2.

3.

4.

5.

4 4 1.

4 2.

\

3.

4.

5.

6.

4 4 4 4 4 4 4 4

1.

2.

3.

4.

5.

6.

I GR. KAMBARIŲ TARPE: PIRMA VIETA BENDRABUČIO Nr. 5 36 KAMB. Andrulevičiūtė Regina — Medicinos fak. V k.

Blinstrubaitė Angelė — Medicinos fak. V k.

Jonušaitė Adelė — Medicinos fak. V k.

Domarkaitė Rūta — Medicinos fak. V k.

ANTRA VIETA BENDRABUČIO Nr. 3 92 KAMB. Lapkūnaitė Danutė — Matemat. ir mechan. fak. V k.

Po/iliauskaitė Liucija — Matemat. ir mechan. fak. V k.

Raslanaitė Angelė — Matemat. ir mechan. fak. IV k.

Veidaitė Teresė — Matemat. ir mechan. fak. IV k.

Rimkutė Genė — Matemat. ir mechan. fak. IV k.

TRECIA VIETA BENDRABUČIO Nr. 3 108 KAM B. ___ Gamtos fak. V k.

Mačionytė. Zita Krupaitė Marytė — Gamtos fak. V k.

Meištaitė Elena — Gamtos fak. IV k.

Vaickutė Ona — Gamtos fak. II k.

IR BENDRABUČIO Nr. 1 120 KAM B. Kleizaitė Danutė — Istorijos ir fil. fak. II k. ____ ___ _ Germa Z...__ Istorijos ir fil. fak. II k.

Linartaitė Pelenytė Eugenija — Istorijos ir fil. fak. IV k.

Siaurusevičiūtė Ona — Istorijos ir fil. fak. IV k. Žibutytė Zita — Istorijos ir fil. fak. IV k.

II GR. KAMBARIŲ TARPE: PIRMA VIETA BENDRABUČIO Nr. 4 58 KAMB. Boreikytė Elvyra — Chemijos fak. II k.

Bickaitė Birutė — Chemijos fak. II k.

Sodaitytė Elvyra — Chemijos fak. II k.

Sokolovaitė Nijolė — Chemijos fak. II k.

Lupeikvtė Stasė — Chemijos fak. II k.

Pliuškaitė Gina — Chemijos fak. II k.

ANTRA VIETA BENDRABUČIO Nr. 1 441 KAMB. Riaukaitė Violeta — Istorijos ir filol. fak. IV k.

Indriūnaitė Milda — Istorij -s ir filol. fak. IV k.

Baranauskaitė Stasė — Istorijos ir filol. fak. IV k.

Mekaitė Danutė — Istorijos ir filol. fak. IV k.

Vaičiūnaitė Audra — Istorijos ir filol. fak. IV k.

Vėlyvytė Birutė — Istorijos ir filol. fak. III k.

Jei Tavęs ilgai nereikia įkal­ binėti parašyti į sienlaikraštį (dar geriau, jeigu pats jį reda­ guoji), jei Tavo pavardė pasiro­ do rajoninės ar net respublikinės spaudos skiltyse, skaitoma per radiją, ar net parodoma televi­ zorių ekranuose — Tavęs nerei­ kia įkalbinėti studijuoti žurna­ listiką.

Be jokios abejonės, į žurnalis­ tiką verta stoti tik tiems, kurie mėgsta rašyti (ir ne vien eilė­ raščius, kadangi jie sudaro tik nežymią žurnalisto darbo dalį).

Kas rašyti nemėgsta, ką vargi­ na rašymas, kam sunkiai sekasi raštu dėstyti savo mintis — tu­ rėtų pasirinkti kitą specialybę. Į stacionarinį skyrių bus pri­ imami tik tie, kas turi ne ma­ žesnį kaip 2-jų metų gamybinio darbo stažą. Tiesa, šis darbas ne būtinai turi būti susijęs su žurnalistika. Priimami taip pat karinę prievolę atlikę vyrai.

4

Labiausiai besivystanti chemi­ jos pramonės šaka — polimerų pramonė. Noriu pabrėžti, kad šiai pramonei kadrus ruošia­ me tik Universiteto Chemijos fakultete. Busimieji chemikai-in­ žinieriai studijuoja daug grynai inžinierinių disciplinų: braižo­ mąją geometriją, braižybą, me­ chaniką, cheminės pramonės pro­ cesus ir aparatus, techninę ter­ modinamiką, bendrąją elektro­ techniką .skaičiavimo techniką bei kitas disciplinas, Cheminės technologijos studentai išklauso eilę specialių disciplinų.

Savaime aišku, cheminės tech­ nologijos specialybės studentai isklauso eilę visuomeninių kursų.

Chemikai-inžinieriai daugiausia skiriami dirbti į chemijos ga­ myklas. Gabesnieji studentai, mėgstantieji mokslinį-tiriamąjį darbą, dirba jį įvairiose respub­ likos mokslo-tiriamosiose įstaigo­ se ir institutuose.

Baigę cheminės technologijos specialybę, absolventai daugiau­ sia skiriami į chemijos įmones ir gamyklas. Todėl pageidautina, kad šią specialybę pasirinktų vy­ rai.

Doc. J. KUDABA, Cheminės technologijos katedros vedėjas

4 4 4 4

4 4 4 4 4 4 j4

Žurnalistikos specialybės sta­ cionariniame skyriuje mokslas trunka 4 metus. Besimokydami Universitete, studentai ne tik iš­ klauso teorinius kursus, bet, at­ likdami gamybines praktikas, susipažįsta ir su redakcijų darbo pulsu, įgauna praktinio darbo įgūdžius, pajunta kūrybos džiaugsmą. Daug šioje srityje jiems padeda Universiteto laik­ raštis „Tarybinis studentas", kur pradedantysis žurnalistas eina pirmuosius' žingsnius.

Baigę šią specialybę, absol ventai skiriami dirbti į įvairių laikraščių redakcijas, o taip pat į radiją ir televiziją.

Tiesa, kai kas šią specialybę įsivaizduoja neteisingai, įžiūri joje gerą dirvą dykinėjimui, skrajojimui padangėse, tikisi lengvai, be didelių pastangų, triūso, išgarsėti, lengvai ir įdo­ miai gyventi. Tokiems tektų nu­ sivilti. Norint sėkmingai dirbti publicistikos srityje, toli gražu nepakanka vien „šmaikščios plunksnos“, reikia daug žinių, energijos, o svarbiausia — darbo.

Tad jei mėgsti rašyti, jei Tau sekasi valdyti plunksną, jei ne­ bijai triūso, jei turi daug ener­ gijos, atkaklumo — stok į žur­ nalistiką.

S. MAKAUSKAS, Žurnalistikos katedros vedėjas

□EIGŲ TAVE /

i■

Baigdamas vidurinę mokyklą, dažnas Jaunuolis susimąsto prieš savo tolimesnį kelią, ieško sau specialybės, kurioje, su pamė­ ginu dirbdamas, galėtų atnešti visuomenei daugiausia naudos.

Turiu galvoje kalbų mokslą ir užsienio kalbų specialybę, kurią Jaunuolis galėtų pasirinkti, sto­ damas į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko v. universitetą. Univer­ siteto filologijos skyriuje, be lietuvių ir rusų kalbų specialis­ tų, yra ruošiami dar vokiečių, prancūzų ir anglų kalbų specia­ listai. šalia savo specialybės studentas turi galimybę išstudi­ juoti Universitete ir daugelį ki­ tų kalbų: ispanų, italų, švedų, danų, šen. indų (sanskritą), lat­ vių, lenkų, serbų, bulgarų ir ki­ tas kalbas, kurios yra dėstomos ar numatomos dėstyti artimiau­ sioje ateityje.

Besimokydamas Universitete, studentas nesiten­ kina viena kalba, o stengiasi pažinti daugelį kitų kalbų, tu­ rinčių su specialybės kalba gi­ minystės ryšių.

Dominuojan­ čių kalbų studijavimo metodu Universitete laikomas lyginamasis-istorinis metodas, kuris rei­ kalauja taip pat žvelgti į kalbų senovę, sekti palaipsnį kalbų vystymąsi, tyrinėti kalbų tarpusavio sąveiką. Bloųas tas kalbivieną ninkas. kuris moka tiktai kalbą. Pažinus kitas kalbas, relJefingiau išryškėja ir studijuo­ jamos. Ir savo gimtosios kalbos ypatybės. Teisingai sakė dar di­ dysis vokiečių poetas Gėtė, kad žmogus, kuris nemoka kitų kal­ bų, nieko neišmano nė apie sa­ vo gimtąją kalbą.

Sunku ir apžvelgti visa tai, ką duoda žmogui kalbos studi­ javimas. Drauge Jis susipažįsta su tautos istorija, su tautos dva­ sia. ir, žinoma, pamilsta tą tau­ tą ir jos būdą. Ir pats žmogus nepaprastai praturtėja, pasidaro reidaug turiningesnis. Ne be kalo yra sakoma, kad žmogus, dviejų mokąs dvi kalbas, yra žmonių vertas!

Kalbų studijavimas nepapras-

ma nuo neorganinės chemijos.

Vėliau mokoma analizinės, orga­ ninės, fizikinės, koloidų chemi­ jos, cheminės technologijos, mo­ lekulių struktūros, polimerų che­ mijos. Nuo trečio kurso chemikai pasirenka tokias specializacijas: analizinės, organinės ir fizikinės chemijos. Artimiausiu laiku bus rengiami radiochemijos specialis­ tai. Pasirinkę specializaciją, che­ mikai klauso eilę teorinių kur­ sų ir atlieka spec. kursinį bei spec. laboratorinius darbus, o po to kiekvienas vadovaujamas pri­ tyrusio dėstytojo, rašo diplominį darbą.

Studentai, pasirinkę analizinę chemiją, daugiausia tyrinėja ana­ lizės metodus elementų mikrokiekių nustatymui.

Organinės chemijos katedroje studentai su­ sipažįsta su organine sinteze, sin­ tetina Įvairias medžiagas, kurios pasižymi biologiniu aktyvumu.

Būsimieji fizikinės chemijos spe­ cialistai tyrinėja metalų galvani­ nes dangas. Juos ypač domina metalų apsaugojimo nuo korozi­ jos procesai.

3 psl.

Gamybinę praktiką studentai atlieka trečiame, ketvirtame ir penktame kursuose. Čia jie susi­ pažįsta su stiklapūste, aplanko daug chemijos gamyklų, ilgesnį laiką dirba kurioje nors įmo­ nėje ar mokslo Įstaigoje.

Chemijos fakultete prie ka­ tedrų veikia moksliniai būreliai, kuriuose geriausieji studentai jau nuo pirmo kurso pradeda eksperi­ mentinius darbus. Yra tokių stu­ dentų — Mokslinės draugijos na­ rių, kurie visus 5 metus dirba moksliniuose būreliuose ir visus savo mokslinius pasiekimus api­ bendrina diplominiame darbe. To­ kie darbai dažnai būna ypač svarūs, reikšmingi.

Daugelis viduriniųjų mokyklų mokinių mėgsta chemiją. Tai ro­ do ir vykstančios chemikų olim­ piados. Mes tikimės, kad visi, kas domisi chemija, atvyks mo­ kytis j mūsų fakultetą. Jaunieji draugai! Jūsų laukia įdomios studijos Chemijos fakultete.

Biochemija ir jos perspektyvos Biochemija — mokslas apie cheminius procesus gyvame or­ ganizme — laikoma viena nau­ jausių ir moderniausių mokslo šakų. Gyvybės procesų pažini­ mas ypač svarbus medicinai ir žemės ūkiui (gyvulininkystei ir augalininkystei). Šios dvi gyve­ nimo sritys ir yra tas praktinis biochemijos atradimas. Bioche­ mija sudaro šių mokslo šakų te­ orinį pagrindą.

Toks audringas biochemijos vystymasis, Jos skverbimasis j mediciną, žemės ūkį bei pra­ monę reikalauja ruošti kvalifi­ kuotus specialistus ir mūsų res­ publikai. Todėl prieš penketą metų Universiteto Chemijos fa­ kultete buvo (steigta biochemi­ kų specialybė.

Biochemikas — tai geras chemikas, (valdąs vi­ sas chemijos „gudrybes“ ir mo­ kąs cheminius metodus taikyti gyvojo pasaulio tyrimui. Tai kaž­ koks tarpinis lydinis iš gryno chemiko ir gryno biologo.

Jo vieta mokslo įstaigose, tyrinė­ jančiose tiek grynai biologines; tiek ir eksperimentines bei me­ dicinos problemas. Be to, mūsų respublikoje biochemija bus pla­ čiai diegiama į gamybą.

Todėl

biochemikų lauks ir biopreparatų fabrikai. Jau dabar veikia Kauno hormonų ir Raudondva­ rio antibiotikų fabrikai.

Arti­ miausiu metu bus statomas fer­ mentų fabrikas Vilniuje ir biopreparatų — Kėdainiuose. Ypač stambus bus fermentų fabrikas Vilniuje (jo Įrengimai užpirkti Prancūzijoje). Jis qamins fer­ mentus, kurie bus panaudoti maisto bei lengvosios pramonės fabrikuose. Prie fabriko numa­ toma stambi tyrimo laboratori­ ja, kuriai reikės maždaug 35 — 40 biochemikų su aukštuoju mokslu. Dėl to Universiteto bio­ chemikai bus ruošiami euzimologijos specialistais. noriu pakviesti Baigdamas visus abiturientus, kuriuos dopasimina gyvybės problemos, rinkti savo specialybe biochemiJąVyr. dėstytojas A. GLEMŽA

kalbų mokslai tai daug duoda ir internaciona­ liniam auklėjimui.

Tikru internacionalistu galima tapti tik tada, jei turi supratimą apie pasaulį ir apie jame gyve­ nančias tautas. Abstraktus, iš­ svajotas internacionalizmas yra tuščias ir labai netvirtas.

Juk negalima turėti draugiškų jaus­ mų tam, kurio visai nepažįsti.

Reikia dėl to pažinti tautas, pa­ žinti Jų kultūras, Jų gerąsias ypatybes ir jų silpnybes. O no­ rint pažinti tautą, būtina pažinti Jos kalbą.

Mokėdamas kalbą, galėsi įsigilinti į tautos psichiką, galvoseną, galėsi geriau su­ prasti tautos sielą, žmogus, ku­ ris nemėgsta kurios nors tautos, kaip taisyklė, su dideliu nenoru vartoja tos tautos kalbą, nenori jos mokytis.

Jo antipatija, Jei ne visai dingsta, tai bent ge­ rokai sumažėja, jei Jis aplinky­ bių yra priverstas Išmokti ne­ mėgiamos tautos kalbą ir pažin­ ti Jos kultūrą. O lei, nuvažiavę i‘ kurią nors šalį, jūs gražiai var-

tosite tos šalies kalbą, tai su kokia simpatija i Jus žiūrės tos šalies žmonės! žinoma, kalbų mokslas nėra lenųvas. į jį reikia įdėti labai daug dvasinių jėgų. Bet čia rei­ kia prisiminti vieną senovės graikų patarlę, kurioje glūdi daug gilios išminties: KAS GRA­ ŽU, TAI SUNKU. Už visą vargą šimteriopai atlyginama, kalbą išstudijavus.

O studijuodamas ją, nelyginant skaitai ilgą poe­ mą, puikų žmogaus minties še­ devrą.

Taigi, aiškus yra reikalas mū­ kalbų. sų jaunimui mokytis smogus, Kiekvienas kultūringas žmogus, kurios specialybės Jis • *--* bebūtų, kalbas. turi mokėti bent tris Ypatingai kalbų mokėjimo vaid­ muo pakyla komunistinėje visuo­ menėje. Iš čia aiškėja taip pat ir didelis kalbų mokytojo vaid­ muo, jo didelė nauda. O kalbų mokytojai ruošiami taip pat Universitete.

Doc. R. MIRONAS

kabinetas turtingas įvairių technikos priemonių, kurios pabūsimlesiems specialistams gerai įsisavinti užsienio kalbą.

V. DARGUŽIO nuotraukoje matome studentus, besimokančius užsienio kalbos.

4 psl.

►*/*^**/**/*/**/***/***^*/***z*z***>**' TARYBINIS STUDENTAS <*****^**^*^*^»*^w^ 186C metų birželio mėn. 15 d.

^TUDijuok^/r/t/^y^ £a/^ laet'aiMt'ą

rios daktaro disertacijos (doc. J. Kazlauskas, doc. V. Mažiulis doc. J. Palionis, doc. Z. Zinkevi­ čius). Visos iš minėtųjų lietuvių kalbos mokslo šakų.

Be taisyklingo, sunorminto žo­ džio žmogus liktų tarsi laukinis tarp puikiausių meno kūrinių, tobuliausių mašinų, žemėlapių ir t. t. Todėl daug dėmesio turi būti kreipiama Į tolesnj mūsų kalbos ugdymą, jos puoselėjimą, Į jos kultūrą.

Reikia, kad Į šį kilnų darbą ateitų naujos jėgos, pasiryžusios šturmuoti dar didesnes to moks­ lo aukštumas.

Tad, jeigu Tau, abituriente, ne­ duoda ramybės kalbotyros pa­ slaptys, jeigu Tu svajoji padaryti ką nors panašaus, ką padarė lietuvių kalbotyroje Jonas Jab­ lonskis ir Kazimieras Būga, kviečiame Tave Į gražų Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. uni­ versiteto lituanistų būr|.

tX>CP.ČE$NULEV|ČiŪTĖ Cz

Lietuvių kalbos Ir Lietuvių li­ teratūros katedros laukia jūsų, mielieji abiturientai. Nesakome, kad studijuoti gimtąją kalbą Ir literatūrą yra lengva. Reikia (dėti daug darbo, bet jis labai įdomus ir prasmingas.

Pasirinkę literatūrą, studentai klauso specialius kursus apie žy­ miausius lietuvių rašytojus, at­ skirus žanrus, Įvairias literatūri­ nes problemas, gali lankyti pro­ zos, poezijos, dramaturgijos specseminarus, rašyti mokslinius darbus iš literatūros istorijos ir teorijos. Studentams atverti tur­ tingiausi literatūrinės medžiagos lobiai — bibliotekos, rankrašty­ nai, muziejai, archyvai ir t. t.

Turintieji kūrybinių gabumų, juos ugdo literatų būrelyje, spausdina savo kūrinėlius būrelio leidžiamame almanache, laikraš­ tyje „TARYBINIS STUDENTAS", bendrauja su Jaunųjų rašytojų sekcijos nariais ir kitų Vilniaus aukštųjų mokyklų literatais, iš­ vykų metu renka medžiagą apie rašytojus ir pan. Tautosakinių ekspedicijų metu užrašinėjama mūsų liaudies žodinė kūryba, kuri paskui sisteminama ir nagri­ nėjama.

Kad geriau suprastų meninĮ žodj, plačiau žinotų lietuvių kul­ tūros istoriją, lituanistai raiškio­ jo skaitymo pratybų metu mo­ kosi deklamuoti eilėraščius, skaityti prozą, suvaidinti dramos kūrinio ištrauką, klauso lietuvių teatro istorijos kursą.

Lietuvių literatūros specialybę tarybinės santvarkos metais yra baigę dauguma vidutinės ir jau­ nosios kartos mūsų rašytojų — Just Marcinkevičius, Alį. Balta­ kis, Ali. Maldonis, Ali. Bieliaus­ kas, J. Degutytė, Vi. Šimkus, J. Vaičiūnaitė, M. Martinaitis, ži­ nomi literatūros mokslininkai ir krtlkal V. Kubilius, J. Lankutis, L. Gineitis, R. Mikšytė, Alg. Samullonis, K. Nastopka, Alg. Ra­

dzevičius. Daugelis lituanistų dir­ ba Įvairiose respublikos mokyk­ lose, leidyklose, redakcijose. Visi jie — mokiniai tokių žinomų li­ teratūros specialistų, kaip prof.

V. Mykolaitis — Putinas, prof.

K. Korsakas, fllol. mokslų dak­ taras J. Lebedys.

Literato darbas neįmanomas be to, anot M. Gorkio, „visų fak­ tų, visų minčių drabužio" — žo­ džio. Pasak K. Fedino, žodis li­ teratūroje — tai karalius šach­ matų lentoje. Nėra karaliaus — nėra nė žaidimo. Nėra žodžio — nėra nė literatūros. Štai kodėl kiekvienas literatas turi būti drauge ir kalbininkas.

Nuo senų laikų, ypač nuo 19

amž. vidurio, lietuvių kalba pla­ čiai domimasi kaip labai svar­ bia Įvairių kalbų praeičiai, jų raidai pažinti. Beveik visi pasau­ linio garso lingvistai čia ją stato greta tokių kalbų, kaip senųjų graikų, lotynų, senųjų indų ir kt.

Lietuvių kalbotyra tarybinės santvarkos metais labai Išaugo: parašyta nemaža vertingų darbų iš lietuvių kalbos morfologijos, fonetikos, sintaksės, akcentologi­ jos, stilistikos,iš dialektologijos, istorijos, jos ryšio su kitomis kal­ bomis ir t. t. Vien Lietuvių kal­ bos katedroje bemaž per pasta­ rąjį dešimtmetĮ apginta dvylika kandidatinių disertacijų ir para­ šytos bei baigiamos rašyti ketu­

Tiriant vieną ar kitą mokslinį klausimą, dažnai susiduriama s u sunkesnėmis problemomis.

Vienas jų neišspręsi.

J. Girdvainio nuotraukoje — docentai V. Mažiulis, Z. Zinkevičius, J. Palionis ir J. Kazlaus­ kas aptaria aktualias baltų kalbo tyros problemas.

^■♦•♦fl*N*U*U*ll*ll*ll«ll«(l*H»H*U*<l*tt*a*U*U*H*V*ll*H*H*H*U*H*H •’U*ll«4t«»U*U*U«U*«*H*U«U*U*a

♦U*U*U*H*U*U*U*H*U'*U*U*U*W

♦H*tt*tt*H*H*a*tt*n*l«*ll*H*H*H«H*M4a*a*M*«*W*l*«l

doc. ~M.jyit£tropoCitia./a.'į=

Vllniaus Valstybinis V. Kap­ suko vardo universitetas nuo se­ no ruošia rusų filologijos spe­ cialistus. Mūsų studentai, baigę rusų kalbą ir literatūrą, dirba mokyklose, laikraščių redakcijo­ se, aukštosiose mokyklose bei respublikos kultūrinėse įstaigo­ se. Bet svarbiausias mūsų užda­ vinys — ruošti rusų kalbos ir literatūros mokytojus, kurių taip reikia vidurinėms mokykloms.

Docentai ir filologijos mokslų kandidatai, dėstytojai ir asisten­ tai per penkerius metus stengia­ si skiepyti studentams meilę ru­ sų kultūrai, duoti rusų literatū­ ros ir kalbos istorijų mokslinius pagrindus, supažindina juos su aktualiomis kalbotyros bei lite­ ratūros mokslo problemomis, su dabartinės rusų literatūros loby­ nu. Tam skiriamos paskaitos ir seminarai, specialūs kursai, nagrinėjantieji atskirų rašytojų kū­ rybą bei slavų kalbas, praktiniai užsiėmimai. Daug dėmesio ski­ riama studentų mokomąją! bei gamybinei praktikai mokykloje.

Studentai noriai renka tautosaką, tyrinėja vietinių rusų tarmių ypatybes. Tautosakines bei diaiektologines ekspedicijas jie ren­ gia Zarasų, Ignalinos ir kituose rajonuose. Tie studentai, kurie ypač domisi moksline veikla, pa-

dedant dėstytojams, papildomai dirba moksliniuose būreliuose.

Jie skaito savo pranešimus įvai­ rių Tarybų Sąjungos aukštųjų mokyklų mokslinėse konferencijose, savo mėgstama tema rašo diplominį darbą, kurį gina, baigdarni Universitetą.

Tad studijuokite rusų kalbą ir literatūrą!

IMYLĖTOJ Al! Universitete veikia šie me­ ne saviveiklos kolektyvai: 1. LTSR Nusipelnęs dainų Ir šokių liaudies ansamblis.

Vadovas A. Balčiūnas.

2. Respublikos Nusipelnęs Akademinis choras. Varvas Ir dirigentas n. I. a. P. Sližys.

3. VVU PuC’amu’u Instru­ mentų orkestras. Vadovas J. Jasenka.

4.

Meninė aųitbriųada „Faktas“, resnub.,kin am« konkurse užėmusi pirmąją vietą. Vadovė I. Stravinskie­ nė.

5. VVU Teatrinė studija (mėgėjų tea'.ras, kurio daly­ viai susipažįsta su pagrindi­ niais teatrinio meno reikaląvima s). Vadovas ir režisie­ rius V. Limantas.

6. Estetik-s katedros Dailės studija. Vadovas V. Kosčiut-

;

l ; .

KULTŪROS KLUBAS

NAUJOS TRADICIJOS UNIVERSITETE

— Linkiu sėkmės egzaminuo­ se ir Jūsų būsimame darbe, draugai diplomantai, — kalbėjo fakulteto prodekanas J. Balke­ vičius.

Iškilmingai Universiteto Isto­ rijos ir filologijos fakulteto dip­

lomantai palydėti 1 valstybin'us egzaminus. Šiemet Ju-s la ko 119 istorikų ir fllolrgų. Dėko­ dami už palydas, diplomantai sakė kalbas ir nešykštėjo pa­ mokymų, jteikė savo Jauniesiems draugams ilgiausius testamentus.

Perduota ir fakulteto istorijos knyga. Metraščiui rašyti jos. man-ma, už.eks mažiausiai pen­ kiasdešimtmečiui.

Tekios diplomantų palydos — naujovė Universitete. Kaip Ir daugelis kitų, Ji tapo tradicija.

Bibliotekininkai ir bibliografai Doc. V. ŽUKAS, Bibliotekininkystės katedros vedėjas

Žymus XIX a. rusų rašytojas Ir filosofas N. Cemyševskis sakė, kad norėtų būti arba profeso­ rium, arba bibliotekininku. Šias dvi darbo sritis jis sugretino dėl to, kad jos teikia dideles galimy­ bes lavintis ir gilintis Į įvairias mokslo sritis. Aišku, praeitų šimtmečių bibliotekininkų darbas labai skyrėsi nuo šių laikų užda­ vinių. Praeityje buvo žinomi bib­ liotekininkai feodalų ir kunigaikš­ čių dvaruose, kurie tvarkė tik „jo didenybės" šeimai bei sve­ čiams prieinamas puošnias bib­ liotekas. Mūsų epocha, socialisti­ nės santvarkos gyvenimo būdas ir poreikiai reikalauja visai kito tipo bibliotekininko. Mūsų dienų bibliotekininkas, nesvarbu ar jis dirba stambioje mokslinėje, ar rajoninėje, ar kaimo bibliotekoje, turi būti giliai visapusiškai išsila­ vinęs žmogus, sugebąs kvalifi­ kuotai teikti įvairiapusišką pagal­ bą skaitytojui. Bibliotekininkas turi būti geriausių knygų propa­ gandininku, juose keliamų idėjų populiarintoju. Mūsų biblioteki­ ninkas dirba sudėtinga pedagoginĮ dalbą; jis vadovauja Įvairaus amžiaus ir išsilavinimo skaityto­ jų savišvietai, padeda kelti pro­ fesines kvalifikacijas, rūpinasi gyventojų idėjiniu, moraliniu, bei estetiniu auklėjimu.

Jaunuolis, pasirinkęs bibliote­ kininko ir bibliografo profesiją, turi ruoštis ir gilesniam moksli­ niam tiriamajam darbui. Kiek daug dar neišaiškintų lietuviškos knygos ir periodikos istorijos problemų, kiek dar neišaiškintų bibliografijos klausimų, pvz., spaudos draudimo metų leidiniai, rašytojų slapyvardžių ir kiti klausimai. Reikia tirti grožinės literatūros poveikį skaitytojams, jų interesus literatūrai ir menui.

Vilniaus Valstybinio universi­ teto bibliotekininkystės ir biblio­ grafijos katedra ruošia būsimus šio taip svarbaus kultūrinio ba­ ro darbuotojus. Busimieji biblio­ tekininkai ir bibliografai studijuo­ ja bendrojo lavinimo dalykus (TSKP istoriją, politinę ekonomi­ ją, filosofijos istoriją, Lietuvos, TSRS tautų ir visuotinę istorijas, užsienio kalbą), plačiai studijuo­ jama lietuvių, rusų, užsienio ir vaikų literatūros, praeinami pe­ dagogikos ir psichologijos kursai.

Didžiąją studijų laiko dalį užima specialybės dalykai. Jie klauso paskaitų apie bibliotekų organi­ zaciją, bibliotekų fondus ir kata­ logus, darbo su skaitytojais me­ todus, plačiai susipažįsta su kny­ gos ir bibliotekų istorija. Platus yra bibliografijos dalykų kur­ sas. Studentai atlieka gamybi­ nę praktiką geriausiose Lietuvos ir Maskvos arba Leningrado bib­ liotekose. Specialybės dalykus dėsto, gamybinei praktikai vado­ vauja kvalifikuoti bibliotekinin­ kystės ir bibliografijos katedros dėstytojai: pedagogikos mokslų kandidatai V. Lyrovas, G. Raguotienė, K. Sinkevičius, istori­ jos mokslų kand. V. Stonienė, filologijos mokslų kand. J. Basiulis ir kiti.

Dažnai studentai klausia: „Kuo būsime baigę šią specialybę?"

Klausimas visai rimtas; būsite rajoninių ir miestų masinių bib­ liotekų arba jų skyrių vedėjais, dirbsite Respublikinėje bibliote­ koje Vilniuje (ten mūs absolven­ tų yra apie 70), stambiose moks­ linėse Vilniaus, Kauno ir kitų miestų bibliotekose. Kas parodys pedagoginių polinkių — nusiųsi­ me vadovauti vaikų ir mokyklų bibliotekoms. Taigi, ateityje Jūsų laukia Labai svarbus ir įdomus darbas. Na, o dabar iki susitiki­ mo mūsų senajame Universitete!

TARYBINIS STUDENTAS >*^*^*^*^*^*^*<*^*^*^<*^w<*

1966 metų birželio mėn. 15 d.

Bandymų per penkerius metus buvo daug, ta­ čiau paskutinieji — patys Įdomiausi. V kurso biologai, vadovaujami asist. C. Pocienės, žemes­ niųjų augalų sistematikos laboratorijoje stengia­ si kuo kruopščiau mikroskopu ištirti parazitinių grybų sporas.

L. AKSOMAICIO nuotr.

Hidrogeologija — geologijos mokslų šaka, kuri nagrinėja po­ žeminių vandenų pasiskirstymo ii migracijos dėsningumus Žemės plutoje, jų resursus, racionalų panaudojimą bei apsaugą nuo užteršimo.

Požeminio vandens reikšmė liaudies ūkio vystymui darosi vis svarbesnė, nes be jo neįmanomas perspektyvinių gamybinių jėgų išdėstymas. Tiriant požeminius vandenis, reikia labai gerai pa­ žinti gelmių sandarą, suprasti jų praeities vystymosi istoriją bei

Jau ketvirtis amžiaus Universitete veikia atski­ ras Gamtos fakultetas. Per tą laiką respublikos liaudies ūkiui buvo paruošta beveik tūkstantis {vairaus profilio gamtos tyrinėtojų, dirbančių šian­ dieną daugelyje liaudies ūkio šakų.

Gamtos fakultetas ypač išaugo pastarajame dešimtmetyje. Šiuo metu ruošiami trijų pagrin­ dinių krypčių specialistai: biologai, biofizikai, geografai ir geologai.

Labai dideli uždaviniai šiuo metu keliami bio­ logijos mokslams. Dažnai ne be reikalo mėgsta­ ma sakyti, kad greit prasidėsiąs biologijos amžius, ir jis būsiąs stebėtinai turtingas naujais atradi­ mais. Respublikai, jos (vairioms tiriamosioms ir gamybinėms įstaigoms, b ’.s reikalingi (vairių krypčių biologai, todėl fakultetas šiuo metu ruo­ šia augalų fiziologus, mikrobiologus ir zoologus.

Jaunieji specialistai dirba gamybinėse ir moksllnėse-tlrlamosiose (staigose, dėsto biologines discip­ linas vidurinėse mokyklose, technikumuose ir kt.

Geografams fakultete sudarytos sąlygos specia­ lizuotis kartografijoje, geomorfologijoje, hidrolo­ gijoje ir meteorologijoje. Kadangi geografų kon­ tingentas nedidelis, tai ne kasmet abiturientai pri­ imami j visas specialybes: vienais metais studen­ tai specializuojasi kartografijoje ir meteoralogijoje, o sekančiais metais — meteoralogijoje ir geomorfologijoje. Pasirinkę geografijos specialy­ bę, šiais metais studentai bus ruošiami geomorfologais ir hidrologais.

Išsiplėtus Lietuvoje statybų darbams, labai iš­ augo geologų-inžinierių ir hidrogeologų paklausa. | šią specialybę studentai priimami jau ketvirti metai iš eilės. Mūsų fakultetas geologus-lnžlnlerius ir hidrogeologus ruošia ir kaimyninėms Esti­ jos bei Latvijos respublikoms. Kasmet iš Estijos ir Latvijos į Gamtos fakultetą atvyksta po dešimt studentų.

Gamtininko profesija, be abejo, labai (domi, jaunatviška ir romantiška. Tačiau reikia atsiminti, kad ta profesija labai sunki. Gamtą studijuoja daug kas, bet gamtininkais tampa ne visi. Tikras gamtos tyrinėtojas, eksperimentatorius mūsų lai­ kais turi būti ir fiziškai gerai pasiruošęs ir, kas svarbiausia, turi būti gerai (valdęs matematiką fiziką, chemiją ir kitus tiksliuosius mokslus, turi mokėti juos taikyti gamtos tyrimams.

HIDROGEOLOGIJĄ IR INŽINERINĘ GEOLOGIJĄ

dėsningumus. Labai svarbu nu­ statyti kokybinius ir kiekybinius ryšius bei jų pasireiškimo for­ mas tarp antžeminės ir.požeminės hidrosferos. Požeminė hidrosfera — labai sudėtinga sistema. Ją

Pagaliau praktikai Hidroblologai su didžiausiu susidomėjimu apžiūri tinkleliais vandenyje sugautas vaDzdžių lervas.

A. LEVICKO nuotr.

gali tirti tik tie žmonės, kurie apvaldė sudėtingus fizikos, che­ mijos ir matematikos tyrimų me­ todus, kurie sugeba pritaikyti šiuolaikinę mašininę skaičiavimo ir modeliavimo techniką. Jau praėję tie laikai, kai buvo ma­ noma, kad požeminių vandenų resursai neišsenkami Kita nemažiau svarbi specialy­ bė — inžinerinė geologija. Šios specialybės inžinierių tiek mūsų respublikoje, tiek ir visoje Ta­ rybų Sąjungoje labai trūksta.

Norint nustatyti dabartinių pro­ cesų įtaką gruntų formavimuisi natūraliose ir dirbtinėse sąlygose bed kitus klausimus, reikia gerai pažinti statybinius gruntus, jų fizines-imechanine6 savybes. To­ dėl be teorinių bei laboratorinių užsiėmimų studentai dar atlieka dvi gamybines ir dvi mokomą­ sias praktikas. Pirmoji mokamoji praktika atliekama Lietuvoje, antroji — Kryme ir Kaukaze.

Pirmoji gamybinė praktika — sąjunginėse respublikose prie hidrotechninių (renginių statybos, Inžinerinėse ir hidrogeologinėse ekspedicijose. Antrąją gamybinę (priešdiplominę) praktiką studen­ tai atlieka mūsų respublikoje.

Tai takių krypčių kadrai ruo­ šiami mūsų katedroje.

Doc. A. KONDRATAS, Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėjas

biofizikai Dabartiniu metu dėmesio cent­ re vis dažniau atsiduria naujos biologijos mokslo šakos — bio­ fizika ir biochemija.

Bene pagrindinė mokslo, ypač biologijos problema Ir yra gyvy­ bės atsiradimas ir vystymasis.

Ašklnant šios problemos atskirus klausimus, negalima išvengti fi­ zikos, matematikos, chemijos mokslų. Šių mokslų suartėjimas formuoja naują biologijos mokslo

šaką — biofiziką.

Biofizika — jaunas mokslas.

Tačiau jis jau dabar atveria ke­ lius svarbiausių problemų spren­ dimui: fotosintezei, baltymų struktūros ir sintezės, raumenų ir nervinės veiklos bei radioakty­ vaus spinduliavimo (takos gy­ vam organizmui. Jeigu paprasti, ypač molekulinės biofizikos, reiškiniai ir procesai daugiau ar mažiau išaiškinti, tai kiti, daug sudėtingesni, liečlantiejl ląstelės ir viso organizmo gyvybės funk­ cijas, yra bioflzinėje žvalgyboje.

(domiausias klausimas — gyvo organizmo reguliavimas ir val­ dymas. Šią koordinaciją nervi­ niais impulsais tvarko nervų sis­ tema. Nervinj impulsą lydi elekt­ rinė aktyvumas. Nervų sistemos elektrinio aktyvumo tyrimas — vienas iš svarbiausių biofizikos uždavinių.

Abituriente, jeigu tave domina visa tai ir ypač mėgsti fiziką bei biologiją, gali įsigyti bioflzlko specialybę.

E. NARUŠEVIČIUS, R. 2ILIUKAS

5 psl.

AUGALŲ fiziologija ir mikrobiologija Kiekvienais metais mūsų senojo Universiteto duris atveria vis didesnis Jaunuolių ir merginų, pasiruošusių siekti žinių, būrys.

Prieš eidami J priėmimo komisiją. Jūs, brangūs draugai, daug svarstote, galvojate: Juk nuo vieno žingsnio priklauso tolesnė Jūsų ateitis.

J Gamtos fakultetą ateina draugai, mylintieji gamtą ir trokš­ tantys ją saugoti.

Viena iš seniausiu Ir aktyviausių katedrų fakultete yra Au­ galų anatomijos ir fiziologijos katedra, kuriai vadovauja visų gerbiamas prof. J. Dagys. Studentai, pasirinkę augalų anatomijos ar mikrobiologijos specializacijas, vadovaujami prof. J. Dagio, docentų J. Gruodienės, P. Biuzmano, J. Pečiulio, dėstytojų P. Bruzgulio, V. Griniaus, sprendžia aktualias nūdienos problemas, surištas su žemės ūkio kultūrų derliaus pakėlimu. Vienas iš nau­ jausių augalų fiziologijos pasiekimų — augimo stimuliatoriaus suradimas. Augimo stimuliatoriai — tai medžiagos, kuriomis paveikus augaius ir mikroorganizmus, gaunamas ne tik augimo pagreitinimas, bet ir visų fiziologinių procesų, vykstančių or­ ganizmuose, suaktyvėjimas. Tai labai padidina derlių. Su Įvai­ riais auą.mo skatintoĮais mūsų katedroje atliekami svarbiausi darbai. Mikrobioiogų pagrindinis tyrimo objektas — mielės, turinčios platų pritaikymą liaudies ūkyje. Tiriama Įvairių mikro­ elementų poveikis mielėms.

Prie katedros veikia Probleminė augimo stimuliatorių labo­ ratorija, kurioje dirba biologijos mokslų daktaras P. Bluzmanas, techninės mikrobiologijos specialistas P. Bruzgulis ir kt. Si la­ boratorija, aprūpinta naujausia aparatūra, tiria kompleksinį vita­ minų, augimo hormonų ir mikroelementų panaudojimą augalų derliui pakelti. ‘Gerų rezultatų davė bandymai su cukriniais run­ keliais ir linais. Siu kultūrų sAk’os buvo veikiamos heteroauksinu, pantotenine rūgštimi Ir tiaminu, Žymiai padidėjo pupelių de.rlius, paveikus šią kultūrą jurų dumblių (Frekus vesiculozus) ekstraktu. Tiriamas ir jodo poveikis augalams. Šioje laboratori­ joje studentai atlieka tyrimus, kurių rezultatai reikalingi kursi­ niams bei diplominiams darbams.

Studentai nuo pat pirmųjų kursų noriai Įsijungia Į mokslini darbą. Prie katedros veikia augalų fiziologijos-mikrobiologijos būrelis. Tai seniausias fakultete būrelis, turintis savas tradici­ jas. Apie savo atliktus darbus bei tų darbų rezultatus šio būrelio nariai atsiskaito susirinkimuose. Vertingi pranešimai skaitomi studentų mokslinėse konferencijose. Sudaromos sąlygos praneši­ mus paskaityti ir kitose aukštosiose mokyklose.

Vasaros metu fakulteto studentai išvažinėja po visą šalį at­ likti gamybinės praktikos. Mūsų katedros studentai pirmuose kursuose mokomąją praktiką atlieka respublikoje, o gamybinę praktiką — dažniausiai už respublikos ribų. Mūsų laukia Mask­ vos, Leningrado, Tbilisio mokslinio tyrimo institutai.

O ką qi, balųę Universitetą, veikia auqalų fiziologai Ir mikro­ biologai? Mūsų studentus sutiksi vyno, spirito, mielių fabrikuose, botanikos sode, mokslinio tyrimo institutuose, jie dirba mokyto­ jais vidurinėse mokyklose.

Abiturientai! Prieš peržengdami priėmimo komisijos slenkstį, dar kartą gerai pagalvokite apie savo tolimesnį gyvenimo kelią.

Jei Jau tvirial nusprendėte savo ateitį surišti su gamta, būtinai aplankykite mūsų katedrą.

Laukiame naujų jėgų!

G. BOBELYTt, Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos būrelio pirmininkė

L-KRA5AU5KAį> ■ GE06g .M0K5L. KAND.

Gamtos fakulteto Fizinės geo­ grafijos ir kartografijos bei Hid­ rologijos ir klimatologijos kated­ ros ruošia kvalifikuotus specia­ listus geografus, kurių vis dau­ giau reikalauja beslvystąs krašto ūkis bei kultūra. Tik tokie žmo­ nės, kurie gerai pažįsta mūsų gamtinius resursus. Žemės pavir­ šių, jo turtus, upes, ežerus, dir­ vožemių dangą, klimatines sąly­ gas, gali racionaliai tvarkyti liaudies ūkį. Dėl to kiekvienais metais išeitą teorinį kursą studen­ tai sistemingai užbaigia mokomo­ siomis bei gamybinėmis praktiko­ mis. Studentai dalyvauja net ki­ tų broliškų respublikų mokslinių (stalgų organizuojamose ekspe­

dicijose. Studentų praktinio dar­ bo Įgūdžiams įgyti, prie katedrų (steigtos šios laboratorijos: geo­ morfologijos, fotogrametrljos, dlrvotyros ir atsaklnė kartografi­ jos. Pastarojoje darbuojasi ypač daug jau baigusių geografų-kartografų ir sudarinėja Lietuvos gamtinių sąlygų ir gamybinių jė­ gų išsivystymo atlasą. Tai labai reikšmingas darbas. Mokslinin­ kams talkininkauja labai daug studentų.

Jaunuoliai I Kviečiame studi­ juoti geografiją visus, norinčius, kad mūsų kraštas taptų dar gra­ žesniu, kad jame būtų patogiau žmonėms gyventL

Reikia ichtiologų!

Be ežerų bevelk neįmanoma Įsivaizduoti Lietuvos. Banguojan­ čios kalvos, dirbami laukai, pie­ vos, miškai ir miškeliai, persi­ pynę su žydravandeniais ežerais, sudaro tipišką mūsų krašto gamtovaizdĮ. Greta grožio, lau­ kai, pievos, miškai ir vandenys sudaro mūsų krašto gamtos turtus.

Nepamirškite, kad gyvename labai intensyviame žmogaus ūkinės velk’os laikotarpyje, kai lau nepakanka vien tik natūra­ laus augalijos Ir gyvūnijos pa­ saulio produktyvumo ir todėl ieškome būdų dirbtinai JĮ pa­ kelti. Laukininkystėje šiuo atve­ ju daug padeda pažangi agro­ technika. trąšos; miškininkystė­ je — mišk-* sodinimas ir apgal­ votas kirtimas; žuvininkystėje — racionali žvejyba, tvenkinių sta­ tyba ir d rbtinė žuv’vaisa. Žuvininkystė — labai pajaminqa ūkio šaka. T k ga’la, kad pas mus |i dar neišvystyta.

Tiesa, pastaraisiais metais nemaža nu­

veikta, gerinant vidaus vandenų panaudojimą. Virš 50 tūkstančių ha ežerų ploto {Žuvintą vertingo­ mis pramoninėmis žuvimis — unguriais, starkių, seliavų, kar­ šių ir kitų žuvų Jaunikiais. Pa­ statyta Rusnės, Ignalinos ir kitos žuvivaisos Įmonės ir inkubato­ riai. Kas metai vis Įrengiami nauji tvenkinių plotai.

Tačiau žemas vidaus vandenų produk­ tyvumas kelia rimtą susirūpini­ mą. Pirmoji priežastis čia yra žuvininkystės specialistų stoka.

Todėl būtina kreiptis Į mūsų Jaunimą, baigianti ar baigusi vi­ durines mokyklas, kad Jis dau* giau domėtųsi žuvininkystės mokslu, stotų Į Vilniaus Valsty­ binio V. Kapsuko v. Universite­ to Gamtos fakulteto IchtiologiJos snecializaciją. Baigę Jauni specia'istai galėtų sėkmingai dirbti ichtiologais-žuvininkais žuvivai­ sas Įmonėse, ūkiuose ir kitose žuvininkystei artimose įstaigose.

Doc. A. KUBLICKAS

6 psl.

'•k'*^*'*'*'*'*'*'*/*'*'*'*/*'*'*'*/*'*'*'*'*-*'*'*'*/*-*' TARYBINIS STUDENTAS ^'•s*'*'*'*'*'*^'*^'*'*^*'*'*'* 1966 metų birželio mėn. 15 d.

BUK

Mūsų Universiteto Medicinos fakultetas ruošia trijų profilių gydytojus: bendro-gydomojo, pe­ diatrijos (vaikų ligų) ir sanltarijos-higienos Šias kryptis jau rei­ kia pasirinkti, paduodant pareiš­ kimus stoti į Universitetą. Šiais metais bus priimama 75 Į gydo­ mąjį, 50 — Į pediatrijos ir 25 studentai — Į sanitarijos-higienos skyrius Dažnai girdime sakant, jog nė­ ra žmogiškesnio ir liaudžiai būtinesnio už mediciną mokslo, kad žmonės galėtų pilnai naudotis vi­ somis kitomis gyvenimo gėrybė­ mis. Drauge žinome, kad gydy­ tojo profesija ne vien kilni, hu­ maniška, bet ir labai atsakinga.

Juk gydytojas, kuris turi dieną ir naktį budėti sveikatos sargy­ boje, privalo turėti daug žinių, profesinį meistriškumą ir pašau­ kimą. Šiuolaikiniam gydytojui reikalingas žinias ir praktinius (gūdžius suteikia studijų metais profesoriai ir dėstytojai. Šiuo at­ žvilgiu studijos mūsų Universi­ teto medicinos fakultete turi daug privalumų: pirmuose kursuose naudojamasi naujausiais fizlkos, chemijos, matematikos, gamtos mokslų ir kitų fakultetų (rengimais. Fakultete dėsto aukš­ tos kvalifikacijos dėstytojai. Tai leidžia studentams iklklinikiniuose kursuose gerai pasiruošti, aukštesniuose kursuose sėkmin­ gai studijuoti sudėtingus klausi­ mus ir tapti gerais gydytojais.

Kaip praktika rodo, mediciną gali sėkmingai studijuoti kiekvie­ nas sveikas, gabus, darbštus, pa­ reigingas ir turįs pašaukimo šiai profesijai jaunuolis ir jaunuolė.

Ne visos tos ypatybės išryškėja mokymosi vidurinėje mokykloje metais, per brandos atestatui gauti ir stojamuosius į aukštąją mokyklą — konkursinius egzami­ nus. Be abejo, sunkiausia patik­ rinti pašaukimą, gydytojo profe­ sijai reikalinga charakterį. Ar kiekvienas stojantysis į Medici­ nos fakultetą apie tai pagalvo­ jo? Ar gerai pagalvojo, kodėl jis pasirinko gydomąjį, pediatrijos ar sanitarljos-higienos skyrių? Ar tai nėra kartais tik tėvų, pažįs­ tamų ar draugų „paskatinimo aukos"?

Tiesa, kai kas ir be aiškaus pašaukimo (stojęs Į kurį nors medicinos iakulteto skyrl, tą spe­ cialybę pamilsta studijų metais.

Pavyzdžiui, mes apklausėme Me­ dicinos fakulteto Sanltarijos-hlglenos skyriaus III ir IV kursų studentus, ar sąmoningai, pagal pašaukimą, jie pasirinko šią spe­ cialybę. Dauguma atsakė, kad sąmoningai, nes apie ją girdėjo ir skaitė būdami vidurinėse mo­ kyklose. Ypač tie, kurie mokėsi vidurinėse medicinos mokyklo­ se, žino, kad ateities medicina — tai higiena plačia šio žodžio prasme, kad labai reikalingi mū­ sų šaliai gydytojai-profilaktlkal, tai yra, sanitariniai gydytojai.

Tačiau buvo ir tokių, kurie ( šį skyrių jstojo tik todėl, kad tikė­ josi, jog bus mažesnis konkur­ sas, net manė, kad vėliau galės pereiti Į gydomąjį skyrių. Bet Ir tie per 3—4 studijų metus su šia specialybe susigyveno, pamilo ją ir pasiryžę tapti gerais gydyto-

jais. O tokių gydytojų šiuo me­ tu labai laukia mūsų taip spar­ čiai besivystanti pramonė, komu­ nalinis ūkis, mitybos objektai, mokyklos, mokslinio-tyrimo insti­ tutai, sanitarinės-epldemiolognės stotys ir skyriai.

Dar labai reikalingi ir vaikų ligų gydytojal-pediatrai, o taip pat ir bendro profilio gydytojai, kurie vėliau taps chirurgais, vi­ daus ligų, moterų ligų, ausų-nosles-gerklės, akių, nervų ligų ar kurios kitos medicinos šakos specialistais.

Tačiau nelengva patarti, kokią profesiją Ir specialybę rinktis tiems, kurie iki pat stojimo į aukštąją mokyklą dar nebuvo apsisprendę. Čia gali būti daug pripuolamumo, o vėliau — nusiVyiimų. Todėl pastarieji, nors prieš paduodant pareiškimus, privalo pasitarti su dėstytojais.

Visų mūsų pareiga — padėti jaunuomenei rasti jos vietą gy­ venime.

TEORINĖS FIZIKOS TRADICIJOS Prof. A. JUCYS, Teorinės fizikos k-ros vedėjas

Šiuolaikinio mokslo ir techni­ kos šakos remiasi naujai suras­ tais fizikiniais dėsniais, todėl dabartiniu laikotarpiu fizikos mokslas yra itin forsuotinas ir forsuojamas.

Daugelis ateities technikos šakų neturi savo fizi­ kinio sprendimo. Vienos iš jų jau numatomos, o apie kitas dar neturime, galimas dalykas, net supratimo. Iš pirmųjų būtų gali­ ma paminėti medžiagos su anti; medžiaga reagavimą, kuris turi duoti neišsemiamus energijos šaltinius. Tai ateities ir, reikia manyti, netolimos ateities daly­ kas. Fizika susideda iš dviejų, besiskiriančių savo metodika, šakų: teorinės ir eksperimenti­ nės. Jos eina koja į koją viena greta kitos. Jei viena iš jų bent kiek atsilieka, tuojau juntama spraga. Tokia spraga buvo ypač ryški, kai JAV gamino pirmuo­ sius pasaulio baubus — atomi­ nes bombas, mestas Japonų že­ mėje. Ten eksperimentas buvo forsuojamas labiau, negu teori­ ja, todėl daugelis mokslininkų padėjo savo galvas, eksperimen­ tuodami be pakankamo teorinio pagrindo.

Todėl kiekvienoje aukštojoje mokykloje ir mokslo tiriamojoje įstaigoje, kur nagrinėjami fizi­ kiniai klausimai, dirba fizikai teoretikai ir eksperimentininkai.

Studentai mokomi teorijos ir eks­ perimento. Pagal savo polinkius bei sugebėjimus jie gali pasi­ rinkti vieną arba antrą šaką.

Vilniaus Valstybinio universi­ teto fizikai teoretikai įneša ne­ mažą indėlį į bendrą tarybinio ir pasaulinio mokslo lobyną. Jie nagrinėja gana svarbias šių dienų mokslo ir technikos prob­ lemas, iš kurių galima paminėti atomų ir molekulių teoriją, ato­ minių ir molekulinių spektrų teorinį tyrimą, branduolio teori­ ją, kvantinės mechanikos mate­ matinio aparato tobulinimo klau­ simą ir t. t.

Vilniaus fizikai teoretikai at­ liko nemaža darbo, tobulindami kvantinės mechanikos matema­ tinį aparatą. Ta sritis yra svarbi daugeliui mokslo šakų: atomo, branduolio, elementarinių dale­ lių, dūžių ir kitoms teorijoms.

1965 m. pabaigoje buvo išspaus­ dinta šių eilučių autoriaus ir ka­ tedros vyr. dėstytojo A. Bandzaičiaus knyga „Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje me­ chanikoje44, kurios didesnę dalį

IRIN1C atenjati

Profesorius P. Norkūnas žinomas visoje respublikoje. Įstojęs I Universitetą, Jo paskaitų klausysies ir Tu. J. GIRDVAINIO nuotr.

Dauguma jūsų jau girdėjote apie elektronines skaičiavimo mašinas, kurios gali atlikti tūks­ tančius arba net milijonus arit­ metinių veiksmų, valdyti stakles, paleisti kosminius laivus, versti tekstą iš vienos kalbos į kitą ir eilę kitų fantastiškų darbų.

•••••••••••••••••••••••••••••••o•••••••

ISTORIJA IR JOS STUDIJAVIMAS UNIVERSITETE Nebuvo ir nėra bent kiek išsi­ vysčiusios visuomenės, kurios žmonės nebūtų domėjęsi savo kolektyvo praeitimi. Savo kilmę Ir praeitį pažinti bei aiškinti žmonės mėgino jau žiloje seno­ vėje. Dar neišradę rašto, žmo­ nės savo praeities vaizdus įpindavo į padavimus, legendas. At­ siradus raštui, ėmė kauptis dau­ gybė visokiausių žmonijos praei­ tį aiškinančių pasakojimų. Pra­ eitis žmonėms buvo apgaubta paslaptingumo šydu.

Labai ilgą laiką praeities aiš­ kinimui didelę įtaką turėjo reli­ gija. Istorinį procesą pasakoji­ mų, įvairių veikalų autoriai aiš­ kino dievu arba dievo valia. Jų veikaluose buvo daug prasima­ nytų dalykų, fantazijos. Istorija tada dar nebuvo mokslas. Gyve­ nimui vystantis, vystėsi ir istori­ ja, pamažu artėdama prie moks­ lo ir galiausiai tapdama juo. Socialinė-politinė ir pasaulėžiūrų kova paneigė religinį istorijos proceso aiškinimą.

Istorinius reiškinius, patį istorinį procesą praeities tyrinėtojai ėmė aiškinti pačių žmonių veiksmais ir Jų iš­ davomis. Gimė mokslinis žmoni­ jos praeities aiškinimas. Tačiau praeities aiškintojai — jų tarpe Ir buržuaziniai istorikai — ilgą laiką Istorijos procese pernelyg

didelį ir net lemiamą vaidmenį skirdavo atskiroms asmenybėms, vadinamoms nepaprastomis, „didžiosiomis" — karaliams, jų favoritams, valstybės veikėjams, karo vadams ir pan. šie istori­ kai ignoravo liaudį, darbo žmo­ nes. Be kita ko, vieni jų nepri­ pažino klasių kovos vaidmens is­ torijos procesui, o tie, kurie pri­ pažino tą kovą, menkino Ją.

Tikrai moksliniu pagrindu Is­ torija ėmė vystytis tada, kai vi­ suomeninį gyvenimą ir jo reiš­ kinius !mta aiškinti materialis­ tiškai, kai istorija pradėjo rem­ tis daugelio kitų mokslų api­ bendrintais duomenimis, taip pat ir dialektinio materializmo tei­ giniais. Tada istorikai suprato, kad istorinio proceso svarbiau­ sios varomosios jėgos glūdi vi­ suomeniniuose prieštaravimuo­ se, gyvenimo kovoje (vadinasi, ir klasių kovoje), žmonių kūry­ biniame darbe ir tą darbą dir­ bančiuose ir kovojančiuose žmo­ nėse, nors jie ir nepriklauso didžiosioms asmenybėms, kurios, iš tikrųjų, savaip veikia istorijos procesą.

Jaunuoliai, siekiantieji pažin­ ti žmonijos »r savo tėvynės pra­ eitį, pažinti tuos dėsnius, pagal kuriuos vyksta istorinis proce­ sas, ir norintieji perteikti savo

žinias mokykliniam Jaunimui bei plačiajai visuomenei, kviečiami stoti į Universitetą studijuoti istorijos.

Universitete istorijos studija, vimas trunka 4 metus. I ir II k. visų istorikų studijos vyksta vie­ na bendra srove. Studentai mo­ kosi kalbų, studijuoja TSKP is­ toriją, TSRS istoriją, Lietuvos is­ toriją, archeologiją bei etnogra­ fiją ir visuotinę istoriją (seno­ vės, viduramžių ir naujųjų am­ žių I d.). Kitus dvejus metus (III ir IV k.) studijos šakojasi į 4 specialybes: Lietuvos istorijos, TSRS istorijos, Visuotinės istori­ jos ir archyvų darbuotojų. III ir IV k. klausomos šių istorijos ša. kų paskaitos, atliekami semina­ rą i rašomi kursiniai darbai, be to, atliekama praktika mokyklo­ se, archyvuose, muziejuose.

Baigdami studijas, istorikai ra­ šo pagal savo specialybe diplo­ minius darbus ir laiko Valstybi­ nius egzaminus. Studentai, sėk­ mingai apgynę darbus ir išlaikę egzaminus, gauna diplomą ir ati­ tinkamos specialybės vardą (is­ torijos mokytojo arba archyvų darbuotojo.)

Ligi šiol baigusieji Universite­ tą istorikai dirba vidurinėse ar­ ba aukštosiose mokyklose, mu­ ziejuose, archyvuose ir kitose

Švietimo, Kultūros bei Aukštojo ir vidurinio mokslo ministerijų darbo baruose. Mokslų Akade­ mijoje.

Studijoms vadovauja nemažas prityrusių pedagogų ir moksli­ ninkų būrys.

Senasis Vilniaus universitetas turi labai turtingą biblioteką Ir rankraštyną. Studentai, turį pa­ šaukimą būti istorikais moksli­ ninkais, Įtraukiami į mokslinį ti­ riamąjį darbą istorikų būreliuo­ se. Pasižymėjusieji skaito prane­ šimus studentų mokslinėse kon­ ferencijose ne tik mūsų Univer­ sitete, bet ir už respublikos ri­ bų — kitų universitetų bei aukš­ tųjų mokyklų studentų moksli­ nėse konferencijose.

Vadinasi, studentai, linkę Į istorines stu­ dijas, jau Universitete gali iš­ ryškinti savo mokslinius suge­ bėjimus ir patenkinti istorinio pažinimo troškimus, o baigę aukštąjį mokslą, pritaikyti savo žinias bei istorinį išprusimą vi­ soje eilėĮe gyvenimo sričių.

Tad, laukdami būsimų istori­ kų, Jau dabar sakome: „Sveiki atvykę!“ Doc. J. GALVYDIS, Visuotinės istorijos katedros vedėjas, LTSR nusipelnęs mokytojas

sudaro Vilniaus teoretikų origi­ nalūs darbai, atlikti šių eilučių autoriaus kartu su savo moki­ niais. Susidomėjimas ja gana didelis. 1500 knygos egzemplio­ rių užsakė užsienio mokslininkai jau tada, kai ji buvo dar tebespausdinama. Nors fizikų teore tiku respublikoje yra ir nema­ žas būrys, vienok labai stipriai jaučiamas jų trukumas. Ypatin­ gai trūksta žmonių, norinčių dirbti kieto kūno (šiai sričiai priklauso taip pat ir puslaidinin kiai) teorijoje, elektromagneti­ nių reiškinių teorijoje, teorinėje biofizikoje ir kt. Lygiai kaip ir visose gyvenimo ir kūrybos sri­ tyse darbo sėkmingumą teorinė­ je fizikoje lemia meilė pasirinktajai specialybei. Iki šiol pasi rinkusieji teorinę fiziką parodė daug meilės ir pasišventimo darbe, todėl ir rezultatai geri.

Tą faktą patvirtina autoritetas, kurie nusipelnė Vilniaus Valsty binio universiteto fizikai-teoretikai tiek mūsų tėvynėje, tiek ir už jos ribų. Pas mus pasidalinti darbo patirtimi atsilanko tiek Tarybų Sąjungos, tiek ir užsie nio įvairių sričių specialistai: atomų teoretikai, astrofizikai, chemikai teoretikai ir t. t. De­ šimtys Vilniaus fizikų teoretikų mokslinių darbų yra išversta ir verčiama į užsienio kalbas.

Pakilią darbo nuotaiką patvir­ tina ir tai, kad daug jaunuolių, dirbančių teorinėje fizikoje, jau yra įsigiję mokslinius laipsnius.

Juos skaičiuojame jau dešimti­ mis. Teorines fizikos katedroje mokslinius laipsnius turi visas dėstytojų kolektyvas. Jų tarpe — du mokslo daktarai.

Disertaci­ jas daktaro laipsniui gauti ruo­ šia dar du darbuotojai. Visi Jie kviečia jaunuosius entuziastus į savo eiles ir tiki, kad nė vie­ nas iš pasirinkusiųjų teorinę fiziką nesigailės, o dirbs su meile ir pasišventimu ir pasieks 7puikių 1 :*zz rezultatų. Tokiu būdu teorinės fizikos tradicijos mūsų _ =. bus ne tik ... palairespublikoje komos, bet plečiamos ir gilinarnos toliau, nes tam yra gana palankios sąlygos. Linkime vi­ siems pakilios nuotaikos, švie­ saus optimizmo ir gausių kūry­ binių polėkių, nes jaunimui rei­ kės padaryti dauq daugiau ne­ gu vyresnieji yra padarę.

Ne­ sigailėkime jėgų pažangai, nes to reikalauja iš mūsų naujieji laikai.

Vidurinėje mokykloje jūs nau­ dojotės V. Bradžio „Keturženklė­ mis matematikos lentelėmis"- ir tikriausiai ne vienas pagalvojo­ te, o kokiu gi būdu jos buvo su­ darytos. x Kaip sudaromos tokios lente­ lės, kaip išsprendžiami sudėtingi moksliniai uždaviniai, — visa tai galima sužinoti, pasirinkus skaičiavimo matematikos specia­ lybę.

Mokslo ir technikos srityje dažnai tenka susidurti su tokiais uždaviniais, kuriuos tektų skai­ čiuoti mėnesiais arba net metais. Čia į talką ateina elektroninės skaičiavimo mašinos, kurios ap­ skaičiavimus padaro per kelias minutes arba valandas. Kad elektroninė skaičiavimo mašina galėtų išspręsti bet kokį uždavi­ nį, juos reikia aprašyti mašinai suprantama kalba, nurodyti, ko­ kius veiksmus atlikti, kada at­ likti. Visus šiuos klausimus nag­ rinėja programavimas.

Visi Matematikos ir mechani­ kos fakulteto studentai susipa­ žįsta, kaip aprašomi uždaviniai mašinai suprantama kalba, t. y. kaip sudaromos skaičiavimo programos.

Jau antri metai Universitete veikia Skaičiavimo centras, ap­ rūpintas elektronine skaičiavimo mašina „Minsk-14". Prie šios elektroninės skaičiavimo maši­ nos ir tenka padirbėti visiems Matematikos ir mechanikos fa­ kulteto studentams. Čia jie at­ lieka programavimo laboratori­ nius darbus, mokomąją ir gamy­ binę praktiką. Daugiausia laiko praleidžia prie elektroninės skai­ čiavimo mašinos skaičiavimo matematikos specialybės studen­ tai, kurie, be kita ko, yra supa­ žindinami su sudėtingų uždavinių sprendimo būdais, su programa­ vimo automatizavimu ir su kitais klausimais, susijusiais su skai­ čiavimo mašinomis.

1966 metų birželio mėn. 15 d. 'Bt^'*'*'*^*'*'*'*'*'*'*^*-*'***^ TARYBINIS STUDENTAS ■*^*'*^w^*^*^**^w^*<*^***^%^*^^%^*

Mums reikia vis daugiau eko­ nomistų — įvairių liaudies ūkio šakų organizatorių, įmonių bei j organizacijų vadovų, gamybos (planuotojų, finansų ir apskaitlI tos darbuotojų ir kt. Štai kodėl kasmet didėja eko■ nomistų pareikalavimas, štai ko­ dėl geri ekonomistai yra nepa­ prastai vertinami, štai kodėl eko­ nomistų darbas yra ne tik labai Įdomus, bet ir vienas labiausiai i reikalingų, labiausiai naudingų visai mūs šaliai, komunizmo sta­ tybai.

Mūsų Universiteto Ekonomikos fakultetas yra pagrindinė ekono­ mistų kalvė respublikoje. Jis yra Ir vienas didžiausių fakultetų Universitete. Naujaisiais mokslo metais jame mokysis apie 4000 studentų: dieniniame skyriuje apie 1100, vakariniame — dau­ giau kaip 800 ir neakivaizdinia­ me — apie 2000.

Studentų priėmimas į fakultetą kasmet didėja. Šiais metais bus priimti Į dieninį skyrių net 325 studentai.

Fakultetas šiuo metu ruošia kvalifikuotus buhalterius, ekono•k’

S PREKYBOS EKONOMIKĄ

r■ J

Prof., ekon. m. dr.

M. GREGORAUSKAS, Prekybos ekonomikos katedros vedėjas ☆

Mūsų liaudies gerovės

S

f J f ki- 5

I / Urnas priklauso ne tik nuo Į K pramonės ir žemės ūkio,/ J transporto ir komunalinio J J ūkio, bet ir nuo prekybos iš-/ b vystyme, vis geresnio jos į J organizavimo. Būtent preky-/ J bos darbuotojai turi gerai J I* apsAaičzuoiį, kiek ir kokių pre-/ * kių turi gaminti mūsų pra- J \ jmonė ir žemės ūkis, pateikti f IĮ reikalavimus, kokio asorti-Į į, mento prekės turi būti gami- / J narnos, kuo taupiausiai orga- J L nizuoti tų prekių judėjimą / IĮ nuo gamybos iki vartotojo) L ir kultūringai jį aptarnauti. J IĮ Tam atsakingam darbui) p taip pat reikalingi kvalifi- Į IĮ kuoti ekonomistai. ) p Prekybos ekonomistai ruo-Į \Į šiami planiniam-ekonomi- į p niam ir organizaciniam Į į darbui didmeninėje bei maž-/ Į meninėje prekyboje ir visuo- Į / meniniame maitinime. Jų / Į pagrindinė funkcija — orga- Į / nizuoti vartotojų paklausų / Į tyrimą, planuoti ir anali- Į / zuoti prekių apyvartą, rūpin-/ Į lis prekybos materialinės- J / techninės bazės vystymu, / Į teisingu kainų nustatymu, { f organizuoti visą prekybinį Į Į darbą. Jie dirba prekybos or- ) f ganizacijų ekonomikos ir Į Į planavimo skyriuose, didės- į / nių prekybos įmonių (par- Į Į duotuvių ir valgyklų bei į / restoranų) direktoriais bei Į į jų pavaduotojais, prekybą į Į organizuojančiuose ir planuo- Į Į jaučiuose organuose, Preky- į Į bos ministerijoje ir miestų Į Į prekybinių organizacijų vai-/ Į dybose, Lietuvos vartotojų Į t kooperatyvų sąjungos valdy- J Į bose ir rajoninėse vartotojų Į t kooperacijos sąjungose ir f Į pan. Į < Tai labai įdomus, daugiau-/ Į šia analitinis bei gyvas or- Į / ganizacinis darbas. Todėl/ Į prekybos ekonomiką turi Į /studijuoti tie, kuriems pa-/ Į tinka ūkinis-organizacinis Į / darbas, kurie jaučiasi turį / Į organizacinių - adminištraci- { * nių gabumų, kurie mato sa- / J vo pašaukimą vis geresnio- { * me mūsų tarybinio žmogaus, t ’ komunizmo statytojo porei- į j kių patenkinime. >

/

*

ekonomistų! mistus pramonei, materialiniam — techniniam aprūpinimui, pre­ kybai, finansų bei kreditų siste­ mai. Nuo naujų mokslo metų fa­ kultete įsteigiama nauja specia­ lybė — ekonominė kibernetika.

Visų specialybių ekonomistai vienodai reikalingi mūsų liaudies ūkiui, komunizmo statybai, visi jie privalo turėti, visų pirma, platų ir gilų bendrą ekonominį iš­ silavinimą. Todėl visų specialy­ bių ekonomistai studijuoja ne­ maža bendrų visiems ekonomis­ tams dalykų. Visi jie, baigę fa­ kultetą, dirba ne tik atitin­ kamose liaudies ūkio šakose įmonėse bei organizacijose, bet

ir liaudies ūkio planavimo bei valdymo organuose, mokslinio tyrimo įstaigose. O kas turi pa­ traukimą, gali dirbti ir pedagogi­ nį darbą vidurinėse mokyklose, technikumuose bei aukštosiose mokyklose.

Taigi, EKONOMISTO SPECIA­ LYBE KIEKVIENAM JAUNUO­ LIUI ATVERIA PLAČIAS IR ĮVAIRIAS PERSPEKTYVAS. Studijuojant ekonomiką, būtina įgyti ne tik plačią bendrąją eko­ nominę erudiciją, bet ir gilių specialių žinių bei praktinių įgū­ džių. Štai kodėl per ketverius me­ tus kiekvienas būsimas ekono—

mistas išeina daugelį specialiųjų disciplinų, atlieka savo busimo­ sios specialybės bei specializaci­ jos dvi gamybines praktikas.

Pirmoji — trumpesnė — 8 savai­ čių gamybinė praktika atlieka­ ma gamyboje — pramonės Įmo­ nių cechuose, tiekimo bazėse, sandėliuose, parduotuvėse ir pan.

Antroji — ilgesnė — beveik pusė metų (22 savaičų) gamybi­ nė praktika atliekama įmonių bei jų valdymo organų ekonominė­ se tarnybose (ekonomikos — planavimo, darbo ir darbo už­ mokesčio, finansų, prekybos sky­ riuose ir pan.).

Susipažinkite tad, Jaunieji draugai, su įvairiomis, fakulteto ruošiamų ekonomistų specialybėbls ir, gerai apgalvoję, pasirinki­ te tą, kuri jums patraukliausia.

EF DEKANATAS

Studijuok ekonominę kibernetiką!

Mes norime pakviesti Tave, jaunasis drauge, pasirinkti, tur būt, daT negirdėtą, bet įdomią specialybę -— ekonominę kiber­ netiką.

Kibernetika yra mokslas apie valdymą ir ryšius sudėtingose sistemose — mašinose, gyvuose organizmuose, žmonių visuome­ nėje. Ekonominė kibernetika — tai taikomoji kibernetika, nagri­ nėjanti efektyvų ekonomikos val­ dymą. Tai naujausioji ekonomi­ kos mokslų šaka.

Efektyvus mūsų pramonės val­ dymas užtikrinamas tik tada, kai iš begalės ekonominių sprendimų, planų variantų išrenkami patys geriausi, optimaliausi. O padaryti galima tik matematinių metodų

Doc., ekon. moksl. kand.

A. VENGRYS, Ekonominės kibernetikos ir statistikos katedros vedėjas ☆

ir elektroninių skaičiavimo maši­ nų pagalba. Matematikos dėka sudėtingi ekonominiai procesai suformuluojami į uždavinius, o elektroninės skaičiavimo mašinos tuos uždavinius greitai išspren­ džia.

Dėl to ekonomistai — kiber­ netikai plačiai studijuos įvairias šiuolaikines matematikos discip­ linas, gerai susipažins su elekt­ roninėmis skaičiavimo mašinomis — mūsų amžiaus mokslo ir tech­ nikos stebuklu. Beje, matemati-

ka nesibaigs matematinių discip­ linų ciklui Ji bus naudojama anksčiau minėtų ekonominių dis­ ciplinų studijose, o baigus fa­ kultetą — praktiniame darbe.

Taigi šią specialybę rekomen­ duotina pasirinkti tiems jaunuo­ liams, kurie yra geri matemati­ kai.

Jaunuoliai, įgiję ekonomisto — kibemetiko specialybę, dirbs respublikos pramonės valdymo aparate: įmonėse, įmonių susivie­ nijimuose, ministerijose, planavi­ mo organuose, mokslo — tyrimo institutuose ir pan.

Tad kviečiame studijuoti jau­ niausią ir įdomiausią ekonomi­ kos specialybę — ekonominę ki­ bernetiką.

........................................................................................................................ .

Prekių žinovas—prekybos organizatorius Jiiiiiiiiiiuuuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiniiiiiiiiiiiuiiiiiiiuiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiii Mūsų pramonė kaskart gamina vis daugiau ir vis geresnių pre­ kių. Bet dar yra nemaža atvejų, kai prekės yra blogos kokybės, pardotuvėse nėra jų pasirinki­ mo.

Taip yra žymia dalimi dėl to, kad mūsų tarybinei prekybai dar trūksta kvalifikuotų prekių ži­ novų — prekybos organizatorių.

Prekių žinovų — prekybos or­ ganizatorių uždavinys — palai­ kyti glaudžius ryšius su pramo­ ne, organizuoti paklausą turinčių prekių užsakymus, |ų kokybės kontrolę, tinkamą laikymą ir pa­ teikimą vartotojui, tirti vartoto­ jo skonio formavimosi ir liau-

Išvystytai pramonei reikalinga vis daugiau ekonomistų, planuo­ tojų ir gamybos bei darbo orga­ nizatorių. Juos ruošia mūs fakultetas.

Pramonės planavimo specialybės ekonomistai, greta bendrųjų visiems ekonomistams dalykų, studijuoja svarbiausi, pramonės šakų technologiją, energetiką, pramonės ekonomiką, įmonių or­ ganizavimą ir planavimą, ūkinės veiklos analizę ir kt.

Baigę studijas, šios specialybės ekonomistai dirba įmonių planavimo skyriuose, valdybų, ministerijų, respublikos ir vyk-

Doc., ekon. m. kand.

J. PRICINAUSKAS, Prekių mokslo katedros vedėjas

☆ prekių gamybos dies vartojimo . __ vystymosi linkmes. Štai — kodėl vartotojai tik tada gaus gerą, es­ tetišką, madingą prekę, kai prekyboje dirbs aukštai kvalifi­ kuoti prekių žinovai — preky­ bos organizatoriai.

Prekių savybėms giliau pažin­ ti šių specialybių studentai stu­ dijuoja chemiją, fiziką Ir kai ku-

Pramonės horizontai Doc., ekon. m. kand.

J. PAULIUKONIS Pramonės ekonomikos katedros vedėjas

domųjų komitetų planavimo or­ ganuose, mokslinėse laboratorijo­ se, institutuose. Jie taip pat gali dirbti statybos, komunalinio ūkio, buitnio aptarnavimo ir kt. orga­ nizacijose.

rias kitas tiksliųjų mokslų dis­ ciplinas, o taip pat bendrąsias ekonomines disciolinas. Daugiau­ sia dėmesio skiriama prekių mokslo ir prekybos organizavi­ mo studijoms.

Prekių žinovai — prekybos organizatoriai dirba prekybos organizacijų bei Įmonių prekių žinovais, prekybos bazių bei parduotuvių direktoriais bei jų pavaduotojais, o taip pat skyrių bei sekcijų vedėjais.

Fakultete ruošiami pramonės prekių ir maisto prekių žinovai — preky­ bos organizatoriai.

Pasirinkti šias snecialybes svarbu ir rei­ kalinga.

Darbo ekonomikos specialybės ekonomistai giliau specializuo­ jami planuoti ir organizuoti dar­ bą ir darbo užmokestį pramonės šakose, įmonėse ir jų padaliniuo­ se. Jų darbo pagrindinį turinį sudaro gamybos bei darbo orga­ nizavimas ir planavimas moksli­ niais pagrindais. Todėl šios spe­ cialybės studentai ypač gilinasi į darbo ekonomiką, darbo organi­ zavimą ir techninį normavimą. Šių abiejų specialybių' ekono­ mistai labai reikalingi mūsų pra­ monei. Todėl katedra kviečia abiturientus studijuoti šias spe­ cialybes.

«CDB(=)BCDBCDBCZ>BCDBCDBCZ>BCDBCDBCDBCZ)BCDBCZ>BCDBt1COBaBaBCZ>BCZ>BCDBCDBCZ>

MATERIALINIS IR TECHNINIS APRŪPINIMAS Liaudies ūkio ekonomikos ka­ tedra ruošia liaudies ūkio ma­ terialinio-techninio aprūpinimo ekonomikos ir organizavimo spe­ cialistus.

Materialinio-techninio aprūpi­ nimo ekonomikos Ir organizavi­ mo specialybės ekonomistai yra ruošiami dirbti tiekimo planuoto­ jais ir organizatoriais pramonės įmonių tiekimo skyriuose, res­ publikos liaudies ūkio materiali­ nio-techninio aprūpinimo orga­ nizacijų tiekimo organuose. Stu-

Prof., ekon. m. d.

J. BUCAS, Liaudies ūkio ekonomikos katedros vedėjas ☆

deniai išmoksta materialinio-tech­ ninio aprūpinimo organizavimo ir planavimo, gamybos priemo­ nių sąnaudų normavimo ir kitų su šia specialybe susijusių daly­ kų. Šios specialybės ekonomistai liaudies ūkiui labai reikalingi.

Jų darbo sritis, kaip matyti iš apibūdinimo, yra plati, naudinga ir įdomi. Ir tikrai, kas gali būti naudingesnio ir įdomesnio, kaip prisidėti prie mūsų tarybinės Tėvynės gamybinių jėgų tolesnio vystymo, gamybos aprūpinimo gamybos priemonėmis, organiza­ vimo ir planavimo gerinimo ir tuo pačiu prie liaudies gerovės ir kultūros kėlimo. Tad studijuo­ kime materialinį-technlnį aprūpi­ nimą.

^ psl.

FINANSAI IR KREDITAS

Prof., ekon. m. daktaras A. ŽILĖNAS, Finansų ir kredito katedros vedėjas I ar Nė viena Įmonė, (staiga, organizacija negali apsieiti be lėšų.

Finansų Ir kredito darbuoto­ jų uždavinys kaupti bei tinkamai sk.rstytl liaudies ūkyje lėšas Ir kontroliuoti, kad jos kuo tlksbūtų lingiau ir ekonomiškiau panaudojamos kiekvienoje įmo­ nėje, įstaigoje bei organzacijoje.

Smarkiai kylant šalies ekonomi­ kai, įkandin didėja ir p.niginiai ištekliai. Dėl to ir mūsų liaudies ūkiui vis daugiau rė kia kvali­ fikuotų finansų ir kredito dar­ buotojų, kurių uždavinys — pa­ dėti įmonėms bei ūkinėms orga­ nizacijoms didinti vidines san­ kaupas, aktyviau veikti gamybą bei paskirstymą.

Gerų finansininkų ir kreditlninku reikalauja ne tik įvairių liaudies ūkio šakų įmonės, bet ir įva.rios kultūr.nės, mokslinės, valstybinio valdymo įstaigos bei organizacijos.

Ryšium su tuo priėmimas ; finansų > kredito specialybę pastaraisia.s metais padidėjo. Jie ruošiami, kaip plataus profilio snecialistai, ge­ rai pažįstą ne tik Įvairių liau­ dies ūkio ir kultūros sričių fi­ nansus bet ir atskirų ūkio sakų ekonomiką, gamybos technologi­ jąBaigusieji finansų ir kredito specialybę studentai skiriami t____ I finansų bei kredito Įstaigass Ir .. pramonės Įmonių bei organiza­ cijų finansų tarnybas.

Gyvą operatyvinį ir analitlnĮ ekonominĮ darbą mėgstančius draugus kviečiame stoti į finan­ sų ir kredito specialybę.

Buhalterio specialybė Doc., ekon. m. kand.

A. NEVINSKAS, Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas Sudėtingos skaičiavimo techni­ kos pagalba, gautų ir apdorotų liaudies ūkio planų vykdymo duomenų pagrindais gerai atlikta įmonių, organizacijų ūkinės veik­ los analizė padeda išaiškinti re­ zervus produkcijos savikainai sumažinti, socialistinėms san­ kaupoms didinti, darbo žmonių gerovei kelti ir krašto gynybinei galiai stiprinti.

Buhalterinės apskaitos specia­ lybės studentai be disciplinų, ku­ rias studijuoja visų kitų ekono­ mikos specialybių studentai, mo­ komi dar naudotis sudėtinga skaičiavimo technika, jos pritai­ kymu sudėtingiems ekonomi­ niams uždaviniams spręsti, ūki­ nei veiklai analizuoti. Štai kodėl aukštos kvalifikacijos buhalteri­ nės apskaitos specialistai dirba ne tik (vairių liaudies ūkio šakų įmonių, įstaigų, organizacijų, su­ sivienijimų vyriausiais (vyres­ niaisiais) buhalteriais, bet jie taip pat yra skiriami minėtų or­ ganizacijų vyr. ekonomistais, planuotojais ir pan.

Mes esame pratę vaizduotis buhalterį, paskendusį popleriuose, vis skaičiuojantį skaltytuvais. Dabar buhalterio darbas iš esmės kinta. Visa apskaita ir ūkinės veiklos analizė pertvar­ koma naujos skaičiavimo tech­ nikos pagrindu, organizuojamos centralizuotos buha.terijos, kurių dabar yra visiškai mechanizuo­ tas, ir ekonomistų-buhaiterių dar­ bo technika, to darbo turinys tampa visiškai kitokiu. Techniki­ nį skaičiavimo ir (vairių duo­ menų apdorojimo darbą atlieka vis daugiau mašinos, o ekonomistas-buhalteris turi giliai šiuos duomenis analizuoti, daryti išva­ das, surasti neišnaudotus rezer­ vus, kontroliuoti, kad taupiai ir tikslingai būtų naudojamos medžieginės vertybės, piniginiai iš­ tekliai. Mes kviečiame pasirinkti buhalterinės apskaitos specialy­ bę.

Puoselėjant sporto tradicijas Per 20 su viršum savo gyva­ vimo metų Universiteto sporto klubas „Mokslas" išaugo į dide­ lę masinę organizaciją, jungian­ čią apie 3000 sportininkų ir fizkultūrininkų. Klube kultivuoja­ mos beveik visos populiariau­ sios sporto šakos: krepšinis, tinklinis, rankinis, slidinėjimas, gimnastika, plaukimas, futbolas, imtynės, irklavimas, lengvoji at­ letika ir kitos. Iš viso veikia 22jų sporto šakų sekcijos, kuriose reguliariai treniruojasi apie 650 studentų.

Universiteto sportininkų veikla plati ir turininga. Galima sakyti, kad nėra tokių Vilniaus miesto, LSD „Žalgiris" ar respublikos varžybų, kuriose nedalyvautų Universiteto komandos ar atskiri sportininkai. Atskirų sporto šakų komandos ar sportininkai, pasie­ kę aukštesnio meistriškumo, da­ lyvauja TSRS pirmenybėse ir net tarptautinėse varžybose. Plačiai išvystyti ryšiai su daugelio bro­ liškųjų respublikų studentaissportininkais.

Daug įvairių varžybų rengia­ ma ir pačiame Universitete. Svar­ biausias sportinis vidaus renginys yra tarpfakultetinė spartakiada, į kurios programą įeina 14—17 sporto šakų. Į šias, ištisus moks­ lo metus trunkančias, varžybas turi galimybę įsijungti visi svei­ ki Universiteto studentai. Spar­ takiada skatina sportinio meist­ riškumo augimą, išaiškina stip­ riausius fakultetus ir atskirus sportininkus.

Tokia plati ir intensyvi mūsų sportininkų veikla atnešė nema­ ža laimėjimų. Pažymėtina univer­ siteto merginų tinklinio komanda, kuri jau nuo 1959 metų yra ne­ pakeičiama respublikos ir aukš­ tųjų mokyklų čempionė. Ši ko­ manda atstovauja respublikos tinklinį TSRS pirmenybėse.

Geras tradicijas turi rankinio žaidimo mėgėjai. Universiteto sporto klubo rankininkai yra šio

žaidimo respublikoje pionieriai.

Dar žaisdami „didįjį rankinį" (t. y. 11:11), jie penkis kartus iš eilės (nuo 1956 m.) buvo res­ publikos čempionai ir penkis kartus atstovavo respubliką TSRS pirmenybėse. Dabar vyrų rankinio komandai vėl suteiktą teisė žaisti TSRS pirmenybėse. Šiose pirmenybėse jie atstovaus Vilniaus mieste.

Bene daugiausia sportinės gar­ bės mūsų klubui atnešė akade­ minis irklavimas. Akademinio Irklavimo sekcijoje paruošta 22 sporto meistrai ir apie 200 pir­ mojo atskyrio sportininkų. Tai rodo mūsų irkluotojų aukštą meistriškumo lygį. Universitete išaugo ne tik respublikos, Tarybų Sąjungos čempionai, bet ir tarp­ tautinės klasės irkluotojai. Tai dviejų olimpiadų dalyvis ir me­

dalininkas, keturis kartus TSRS čempionas A. Bagdonavičius, olimpiečiai ir TSRS čempionai: P. Liutkaitis, P. Karia, C. Jucys, Tarybų sąjungos ir Europos čem­ pionės S. Bubulytė, Z. Korkutytė, G. Strigaitė, A. Klimavičiūtė ir daug kitų puikių irklo meistrų.

Pavyzdine reikia laikyti savi­ gynos imtynių sekciją, kuri, 1954 m. sukurta studentų inicia­ tyva, per keletą metų taip su­ stiprėjo ir išaugo, kad respubli­ kos kolektyvų tarpe neturi sau lygių varžovų.

Viena iš populiariausių spokto šakų Lietuvoje — krepšinis. Uni­ versiteto krepšininkai irgi pasie­ kę didelių laimėjimų. Krepšinio merginų komanda ne kartą yra buvusi Vilniaus miesto bei aukš­ tųjų mokyklų čempionė.

Atskiros krepšininkės dažnai

Universiteto krepšininkės — 1966 m. LSD „Žalgirio“ respub­ likos čempionės (pirmoje eilėje): S. Gajauskaitė (EF), N. Jankutė (MMF), D. Bendinskaitė (ChF), L. Aksomltaltė (MF), G. Lopetai­ tė (GF), (antroje eilėje) E. Rutkauskaitė (EF), G. Vlleikienė (dėst.), V. Dzenis (komandos treneris), J. Daktaraitė (dėst.), J. Mennonytė (E F).

I. ŠEINIAUS nuotr.

įeidavo į respublikos rinktinę ir dalyvaudavo net tarptautinėse varžybose. Paskutiniaisiais me­ tais moterų krepšinio komanda, pasipildžiusi jaunomis aukšto meistriškumo žaidėjomis, yra viena stipriausių respublikoje.

Komanda, turėdama tokias viso­ je respublikoje žinomas krepši­ ninkes, kaip sporto meistrės D. Trilupaitytė, V. Šefeldaitė, M. Beržinskaitė, B. Buteikytė, J. Daktaraitė, kandidatė į sporto meistrus Z. Boreikytė ir kitos, yra pajėgi kovoti dėl respubli­ kos čempionių vardo. Kai kurios pergalės jau pasiektos: 1964 me­ tais iškovota „Sporto" laikraščio taurė, 1966 metais komanda tapo respublikos žiemos pirmenybių nugalėtoja.

Lengvosios atletikos, gimnasti­ kos, teniso, stalo teniso, orienta­ cinio sporto, šaudymo sekcijose Išaugo nemaža sporto meistrų, respublikos čempionų ir rekor­ dininkų. Šias sporto šakas ge­ riausiai charakterizuoja tokių sporto meistrų, kaip stalo tenisi­ ninkai — 6 kartus TSRS čempio­ nas. A. Saunoris, V. Baltakis, gimnastai — N. Šarkis, J. Žurauskaitė, V. Berenyte, J. Žvigaltytė, šauliai — J. Vorobiejus, P. Žiedas, K. Petrauskas vardai, o apie lengvaatletį — olimpietį A. Vaupšą plačiau kalbėti ne­ reikia, nes jis ir taip visiems la­ bai gerai žinomas.

Kiekvienam studentui, studi­ juojančiam Universitete ir besi­ ruošiančiam tapti geru specialis­ tu, sudarytos sąlygos ne tik semtis mokslo žinių, bet ir stip­ rinti savo sveikatą, fizinį pajėgu­ mą bei aktyviai, turiningai pra­ leisti laisvalaikį.

M. MERKS AITIS, Sporto klubo „Mokslas" pirmininkas

Apdovanojo saviveiklos entuziastus

Visų Universiteto visuomeni­ nių organizacijų tikslas vienas — ruošti visapusiškus specialis­ tus, sugebančius kūrybiškai tai­ kyti Įgytas mokslo žinias, akty­ vius visuomenininkus. Todėl stu­ dentų profsąjunga glaudžiai ben­ dradarbiauja su komjaunimo organizacija. Jai daug padeda rektoratas ir partinis komitetas.

Studentų profsąjunginė orga­ nizacija kartu su administracija skirsto vietas bendrabučiuose.

Kartu su bendrabučių tarybomis stengiamės gerinti studentų kultūrines-buitines sąlygas. Bendra­ butyje — toje didžiulėje studen­ tų šeimoje — ugdomi komunis­ tinio gyvenimo, komunistinės buities įpročiai, kurie būtini kultūringai visuomenei. Univer­ siteto studentų profkomltetas su rektoratu skelbia konkursus geriausiam bendrabučiui ir ge­ riausiai besitvarkantiems kam­ bariams Išaiškinti.

Geriausias bendrabutis apdovanojamas pe­ reinamąja raudonąja vėliava, o to bendrabučio tarybos nariai — asmeninėmis dovanomis. Ge­ riausiai besitvarkančių kamba­ rių gyventojai gauna be eilės bendrabuti naujiems mokslo me­ tams.

Stengiamės gerinti Ir studentų sveikatingumą.

Profkomltetas skirsto kelialapius 1 sanatorijas ir poilsio namus, organizuoja sporto-sveikatingumo stovyklą Žydlškėse (Vilniaus rajone).

Profkomltetas per fakultetų profbiurus vadovauja studentų meno saviveiklai, kuri padeda vi­ suomeninėms organizacijoms ir dekanatams kovoti prieš vis dar pasitaikančias blogybes, ugdo studentų menini skonj.

Kasmet rengiamos tarpfakultetlnės meno saviveiklos apžiūros. Šiemet pir­ mą kartą geriausio fakulteto saviveiklininkams buvo [teikta pereinamoji taurė.

Jau treti metai veikia Univer­ siteto studentų kavinė, kurios darbui vadovauja prie profkomlteto įkurta kavinės taryba. Kavi­ nėje rengiami tematiniai vaka­ rai, aptariami filmai Ir spektak­ liai, krikštijami „fuksai“.

Labai populiarus studentų tarpe „žo­ dinis žurnalas“.

Studentų profkomltetas tikisi, kad Ir Tu, mielas abituriente, (stojęs 1 mūsų senąjį Universite­ tą, Įsijungsi J profsąjungini dar­ bą.

R. NAVICKAS. Universiteto studentų profkomiteto pirmininkas.

Ekonomikos fakulteto IV k. studentas

Prieš tarpfakultetlnės meno sa­ viveiklos apžiūros baigiamąjį koncertą buvo paskelbta, kad nuo šių metų konkurse laimėju­ siam pirmąją vietą fakultetui bus įteikiama pereinamoji taurė. Žiūri komisija ją paskyrė Fizi­ kos, Matematikos ir mechani­ kos fakultetų saviveiklininkams.

Antroji vieta teko medikams, o trečioji — ekonomistams. Akty­ viausieji fakultetų saviveiklos

dalyviai ir organizatoriai R. M1Itenytė (EF), J. Vadlūga Ir R. Glrdauskas (MMF), A. Beržanskas ir J. Šatlkauskaltė buvo ap­ dovanoti Rektoriaus Garbės raš­ tais. Buvo pažymėti ir fakultetų, kurie neužėmė pirmųjų vietų, saviveiklos entuziastai. Garbės raštai buvo įteikti A. Račui ir A. Vaičekausklenei (abu IFF), V. šeškauskui (ChF) Ir R. Matelkaltel (GF).

KAS NAUJO 1966-67 M. METŲ PROGRAMOSE I s Netrukus iš spaudos išeis įstojamųjų egzaminų programos 1966 metams. Reikalavi-b mat, kaip Ir kiekvienais me-k X tais, neprašoka vidurinėje į mokykloje gaunamų žinių £ į apimties. Palyginus su 19650 į m. stojamųjų egzaminų prog- < dramomis, esminių pakeitimų į nėra. Vis dėlto stojantieji ras>v ir šĮ tą naujo.

I rusų Literatūros progra-b į mą neįeina tautosaka, „Sak-£ j mė apie Igorio žygį“, Lomo-b nosovo gyvenimo ir kūrybos į apžvalga, D. Fonvizino „Ne-£ subrendėlis-, A. Radiščevo ; s „Kelionė iš Peterburgo įk Maskvą-, I. Krllovo pasakė-^ įčios, N. Gogolio „Tarasas Bul-js ba-, A. Fadejevo „Jaunoji į gvardija-, N. Ostrovskio < „Kaip grūdinosi plienas- Ir C kt.

Iš laikančiųjų matematikos □ egzaminą (aritmetiką Ir al-6 xgebrą) nebebus reikalaujama'/ s žinoti (žinančių niekas ne-n peiks!) Bezu teoemos, dvina-£ orių 3-ojo, 4-ojo Ir 6-oJoft į laipsnio lygčių, Junginių te-x įorijos ir Niutono binomo for-^ mulės (geometrijos ir trigo-£ įnometrijos programos lieka C x nepakitusios). x į Fizikos programos bend-b X ruosiuose nurodymuose pa-N į brėžiama, kad egzaminuoja- 6 x mieji skaičiuodami „turi mo-X W kėti naudotis SI Ir CGS vie-C Inetų sistemomis-, žinoti k programoje suminėtų vienetų „apibrėžimus ir santykius k tarp vienarūšių vienetų-, b Į fizikos programą nebe-f, (eina tokie Klausimai, kaip C slėgis Judančiame skystyje ir \ dujose, reaktyvinio variklio įrengimas ir darbas, dujųW| skystinimas, garo mašinos, jį garo turbinos schema, elekt-k rinio suvirinimo išradėjas^ N. Slavianovas, P. Jabločko-^ Xvas Išranda transformatorių, b į mikroskopas, teleskopas, aki-k X nial Ir daugelis kitų. Papll-M □ dymų nedaug. n Iš laikančiųjų chemiJosH į egzaminą, be kita ko, reika-^ X laujama, mokėti spręsti ko-N □ kybinius ir skaičiavimo uždą-n įvinius, grafiškai išreikšti for-į □ mules. Iš naul klausimų ga-^J X įima paminėti: gramekviva-bj □ lentas, Joninių reakcijų lyg-N tys, sunkusis vanduo, bend-j. □ rieji metalų gavimo būdai,Įv polimerizacijos reakcija, gam- į Utinės dujos Ir Jų panaudoju^ mas. jį □ Stojantieji turėtų atkreipti X dėmesį į TSRS istorijos proq-J □ ramą. Nuo XI skyriaus (Didžioslos Spalio socialistinėse □ revoliucijos perga’ė Ir sočia-k X lizmo kūrimas TSRS) klausi- jį mai suformuluoti ir Išdėstyti M kitaip, negu 1965 m. progra-e □ moję. Į X LTSR geografijos progra-j' s mos lieka nepakitusios.

Nuoširdžiai užjaučiame IFF V kurso rusistę žireną RAS­ TI KYTĘ, mylimam tėveliui mirus.

KURSO DRAUGAI

Giliai užjaučiame kurso draugę Danutę ALEKNAITĘ, Jos mylimam tėveliui mirus.

M F IV k. studentai

,

-

SKAITYTOJŲ DĖMESIUI! , Primename, kad nuo š. m. ■ birželio 15 dienos Iki naujų-į ių mokslo metų „TARYBINIS ( STUDENTAS“ bus leidžiamas , du kartus per mėnesi (dides­ nėje apimtyje).

Kadangi laikraštis Išeis Ir (vasarą, dar - allma pratęsti prenumeratą. Už DU MĖNE­ SIUS TIK 8 KAPEIKOS. Kreiptis l studentų profkomitetą nuo 17 Iki 19 vai. (kasdien).

REDKOLEGIJA

ŽIUPSNELIS STATISTIKOS Budėjimo knygos duomeni­ mis iki 1966 m. IV. 15 d.

Taure per 4 valandas vie­ šėdavo 0,5 svečio.

Po šios datos lankytojų skaičius šoktelėjo Iki 80111

Nuoširdžiai tikime, kad 23S kambario merąinos daugiau nebegers...

Anksčiau leidimus rodyda­ vo kas 40-tas bendrabučio (Ir ne bendrabučio) gyvento­ jas.

00000000000000000006

šiuo metu pro budinčiojo staliuką neprabėga netgi lė. (JI neturi leidimo).

Senasis Tauras sunkią va­ landą giliai užjaučia neteisė­ tus savo kūdikius („zuikius").

Tebūna Jiems minkšti gele­ žinkelio stoties suolai.

Na, ir būtų išdaiga, ekonomistai-dlplomantai, vertę buvusią Tauro tykią sąšlavynu ir Išgėrimų vieta, vieną gražią dieną iš savo senųjų gyvenamųjų vie­ tų būtų perkelti ( tikrą sąšla­ vyną.

Redaktorius J. GIRDVAINIS Korektorės. D. ZINKEVIČIŪTĖ, G. BAGDONAVIČIŪTĖ Jeigu Herkulio būtų klausę, ką jis apsiimtų mėžti: karaliaus Eflgijaus arklidę ar Tauro bendrabučlo I ______ ...__ T, — aukšto virtuvę, pusdievis, ko gero, pasirink­ tų pirmąją užduoti.

Mūsų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. *>

Rinko Ir spaudė LKP CK spaustuvė TIRAŽAS 10.000 egz.

LV 11504

Užs. Nr. 3727