VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS'
DAINUOJA AKADEMINIS CHORAS
3Brw-/7JCSLzTAf
UbENTM VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
1968 M. GEGUŽES 29 D. TREČIADIENIS
Nr. 18 (641)
Kaina 2 kap. EINA NUO 1950 METŲ.
DOKUMENTINIS PASAKOJIMAS APIE PIRMUOSIUS YVU KOMJAUNIMO ŽINGSNIUS • FOTOGRAFUOJA GAM!įj TININKAI • „PIRKITE ĮSKAITĄ..• ' LITERATŪRINIS PUSLAPIS • UŽSIE NYJE. PRANCŪZIJOS STUDENTAI • CHA-CHA! • KREPŠINIS IR GIMNAS TIKA ŽODIS DEKANUI
Darbymety ir studentas pluša Egzaminų sesija studentams ir dėstytojams — darbymetis. Chemikai egzaminų sesijai ruošiasi visą semestrą — la boratorijose laikydami koliokvijumus. Jie nemažai pa dirbėjo ir savarankiškai. Rei kia tikėtis, kad dauguma stu dentų egzaminus išlaikys kuo puikiausiai. Dabar gana intensyviai lai komos jskaitos, baigiami la boratoriniai darbai. Chemikų egzaminų sesijos nelengvos ir tenka nemažai dirbti. Todėl pastaruoju metu organizuoja ma žymiai daugiau konsulta cijų. Pagyvino darbą ir fakul teto komjaunimo organizaci ja. Ji semestro metu svarstė atsilikėlius moksle. Kai kurie studentai — komjaunuoliai gavo atitinkamas komjaunuo liškas bausmes. Norėtųsi, kad komjaunimas dar daugiau kovotų už studentų pažangu mą moksle. Grupės paprastai žino, kokie jų draugai silp niau mokėsi, todėl juos reikė tų daugiau pakontroliuoti, o taip pat padėti, išaiškinti jiems sunkesnius ir nesupran
tamus klausimus. Savalaikė pagalba padės mums suma žinti atsilikėlių mokslo skai čių. Labai gaila, nemaža stu dentų nesugebėjo laiku likvi duoti jsiskolinimus už praei tą semestrą ir jiems teks ar ba atsisveikinti su Universi tetu arba pasilikti antriems metams kurso kartoti. Jų tar pe yra ir tokių, kurie gali mokytis, bet aptingo. Didelį susirūpinimą mums kelia ir II kurso pagrindinės ir naftocheminės sintezės technolo gijos specialybės studentų grupė. Iš pirmame kurse priimtų 30 studentų teliko tik 18, o ir likusių tarpe dar yra silpnų. Paprastai ši grupė vi suomet egzaminus laiko blo giausiai. Birželio mėn. 3 d. praside da diplominių darbų gynimas. Šiais metais Chemijos fakul tetą baigia 82 absolventai, iš jų 21 — vakarinį skyrių. No rėtųsi jiems palinkėti kuo sėkmingiausiai apginti diplo minius darbus, o po to jų
darbe — daug sėkmės ir džiaugsmo. Chemijos fakulteto pedago gai tiki kad mūsų studentai šią sesiją išlaikys puikiai.
Doc. E. RAMANAUSKAS Chemijos fakulteto dekanas
Žinia, kad respublikos nusi pelnęs meno kolektyvas — Universiteto akademinis cho ras šią vasarą išvyksta į turistinę-koncertlnę kelionę, į Lenkijos Liaudies Respubli ką, jau nebe naujiena. Cho ras seniai ruošėsi šiai atsa kingai išvykai, į savo dainų repertuarą įtraukė ir lenkų liaudies dainas „Parlėkė paukštelė", „Atvažiavo sve čiai". Daug teko padirbėti ir prie savojo, lietuviškos dai nos repertuaro. Praėjusį sekmadienį j Uni versiteto Aktų salę atėjo žiūrovas pasiklausyti akade minio choro metų ataskaitoskoncerto. Šį kartą choras pa ruošė dviejų dalių puikią, nacionalinio turinio progra mą. Koncerto prologe nu skamba J. Naujalio daina „Užtrauksim naują giesmę, broliai". Ir mažos mergytės gėlės (žiūr. nuotraukoje), įteiktos choro dirigentui, LTSR nusipelniusiam artistui Pranui Sližiui, karšti žiūro vų aplodismentai, — tai lyg padėka visam kolektyvui už ką tik puikiai sudainuotą dai ną. Chorui, žiūrovų pagei davimu, daugelį repertuaro dainų teko pakartoti dar kartą. Savo klausytojus daininin kai supažindino su lietuvių chorine klasika, su tokiais nacionalinės chorinės kultū ros lobiais, kaip C. Sasnaus ko „Užmigo žemė", J. Nau jalio „Už Raseinių", S. Šimkaus dainos. Nuoširdžiai nuskambėjo choro sudainuo tos Pr. Sližio „Gegelė", „Gie du dainelę", J. Juzeliūno „Bangų barami". Bendras koncerto lygis rodo, kad choro kolektyvas sugeba pil nai atskleisti savo meninį su brendimą, darnu susidainavimą.
Koncertą choras užbaigė studentų himnu „Gaudeamus igitur". — Ačiū! Ačiū už visas dai nas, — po koncerto atėjo choristams padėkoti Rekto rius prof. J. Kubilius. — Noriu palinkėti visiems jums
sėkmės išvykoje, naujuose koncertuose. Kalbėjomės su choro val dybos pirmininku vyr. dėsty toju Steponu Imbrasu: — Choras savo metiniam ataskaitiniam koncertui, ruo šėsi, atrodo, kruopščiai. Pa dirbėjome nemažai. Liepos mėnesio pradžioje dainuosi me Pabaltijo studentų dainų šventėje Vilniuje, o jau lie pos 15 d. Lenkijos studentų sąjungos kvietimu išvykstame i Lenkijos Liaudies Respubli ką. Ten mūsų laukia su kon būrelio nariams — diploman certu Varšuvoje, Krokuvoje, tams V. Grabauskui, A. Kiš- Vroclave, Poznanėje. Šiemet chorui jau dvide kūnaitei, M. Švabaitei dova aštuoneri. Dvidešimt aš nas — H. Anderseno ir Bro šimt metus skamba šia lių Grimų pasakas — ir pa tuonerius linkėjo diplomantams kada me kolektyve daina: drąsi, nors dar geriau išversti jas į I jauna, studentiška. Metai su lietuvių kalbą. Lietuvių kal brandino kolektyvą, jo rebos katedros dėstytojai ir | pertuarą. būrelio nariai padėkojo prof. Teisingu kūrybiniu keliu J. Balčikoniui už įdomų pa i eina mūsų Akademinis chosakojimą ,ir pakvietė profeso rių dažniau atvykti į lietuvių | ras. Sėkmės jums, dainos bičiu kalbos būrelio susirinkimus. liai, jūsų artėjančioje konD. TARVYDAITE i certinėje vasaroje. u— Lietuvių k. būrelio narė J. POCIAUS tekst. R. KVIETKAUSKO nuotr.
PASAKOJA BALČIKONIS Lietuvių kalbos būrelio nariai sulaukė gerbiamo sve čio — LTSR MA akademiko profesoriaus Juozo Balčiko nio. Gerbiamas svečias suti ko būrelio susirinkime šį tą apie vertimus papasakoti. Pasak prof. J. Balčikonio, tik tas galįs gyvai, vaizdžiai ra šyti, kas turįs gyvą gimtosios kalbos jausmą. O kaip jį įgyti? Kiekvienas vertėjas tu rįs atsidėjęs dirbti: įsiklausyti į liaudies kalbą, užsirašinėti įdomesnius žodžius, posakius, skaityti geriausius dainų bei pasakų rinkinius. Tautosaka
ir liaudies kalba — tas aruo das, iš kurio vertėjas galįs pasisemti gyvo žodžio jėgos. Vadinasi, vertėjui reikia mo kėti ne tik svetimą kalbą, bet visų pirma reikia gerai mokėti ir jausti savo gimtąją kalbą. Be to, prof. J. Balčikonis paragino būrelio narius už rašinėti liaudies kalbos žo džius: ir pačius paprasčiau sius, ir įdomiausius, retesnius. Profesorius atsakė į Lietuvių kalbos katedros dėstytojų ir būrelio narių gausius klausi mus, įteikė aktyviausiems
oooooooooooooooooooooooooooooooooc
FILOSOFŲ KONFERENCIJA Gegužės 24—25 d. d. Uni versitete vyko Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir Vilniaus uni versiteto Filosofijos katedros surengta respublikinė filosofų mokslinė konferencija, skirta K. Markso 150-sioms gimimo metinėms pažymėti. Trijuose posėdžiuose konferencijos da lyviai išklausė 19 pranešimų. Juos skaitė eilė atstovų iš kitų respublikos aukštųjų mo kyklų, bet didžiąją pranešė jų dalį sudarė Universiteto Filosofijos katedros dėstyto jai. Pranešimai buvo labai įvairūs savo problematika: pažinimo teorijos, filosofijos, istorijos, estetikos klausimai, tačiau dominavo aktualios ir sudėtingos istorinio materia lizmo, ateizmo, sociologijos problemos. Tai ir suprantama, nes Marksas didžiausią dėme sį skyrė pagrindiniams socia linio gyvenimo reiškiniams tirti. Giliais filosofiniais apmąs tymais pasižymėjo filosofijos
m. kandidatu E. Meškausko, J. Barzdaičio, J. Repšio pra nešimai. Doc. E. Meškauskas, konferencijos vadovas, kal bėjo apie Markso požiūrį į socialistinės revoliucijos turi nį, kuris yra šiuolaikinės ideologinės kovos pagrindinis objektas ir dėl to įvairiai in terpretuojamas. Filosofas pa žymėjo, kad Marksui buvo visiškai svetimas utopizmas. Savo laiku komunizmo teori jos pradininkas įsakmiai pa brėžė, kad komunizmas yra tai, kas vyksta pačioje tikro vėje, atsiranda iš gamybos vystymosi kapitalizmo sąly gomis tendencijų, o ne idea lus modelis, prie kurio reikia priderinti tikrovę. Tačiau ne žiūrint to, utopistinis socializ mo traktavimas ir pavertimas idealu dar tebėra gyvas (pvz. Kinijoje) ir neša didelę žalą pasauliniam komunistiniam judėjimui. Tokias utopistines tendencijas, pasireiškiančias tiek teorijoje ,tiek praktikoje, mes privalome kritikuoti ir,
remdamiesi marksistine me todologija, įrodinėti jų beperspektyviškumą. Doc. J. Repšys savo pra nešimą paskyrė kitam aktua liam dabarties klausimui — susvetimėjimo problemai, ku ri šiuo metu taip pat plačiai ir intensyviai diskutuojama. Šiuolaikiniai egzistencialistai, personalistai, neofroidistai šią problemą kelia į pirmą vietą ir skiria jai pagrindinį dėme sį. Tačiau jų darbai, kalbėjo pranešėjas, įgyja mokslinę prasmę tiktai potekstėje marksistinės koncepcijos, ku ri atskleidžia susvetimėj imo objektyvius pagrindus ir pa rodo realius kelius jam įveik ti. Aštrius ginčus ir diskusijas sukėlė doc. J. Barzdaičio pranešimas apie bažnyčios ir mokslo santykį viduramžiais. Mokslininkas kritikavo kai kuriuos ateistinėje literatūro je įsigalėjusius paviršutiniš kus vaizdinius šiuo klausimu ir stengėsi duoti marksistinę-
materialistinę bažnyčios veik los interpretaciją. Jo nuomo ne, bažnyčios kova prieš mokslą viduramžiais buvo apspręsta ne pačios religijos, o feodalinės ekonominės san tvarkos, nes feodalų klasė nebuvo suinteresuota mokslo vystymu ir jo pritaikymu ga myboje, — bažnyčia, kaip tam. tikras ideologinis ir po litinis institutas, kovodama prieš mokslą, tik atliko tą funkciją, kurią uždėjo jai feo dalinė santvarka. Aspirantas K. Stoškus kėlė labai Įdomią problemą: meno kūrinio intersemiotinis ver timas, prieidamas tokią išva dą, kad meno kūrinio loginės, vaizdinės ir emocinės struk tūrų perteikimas, verčiant iš vienos ženklu sistemos į ki tas, vyksta per vertimų ver timus, dėl ko atsiranda dideli informacijos nuostoliai ir priedai, tačiau nėra absoliu čiai neišverčiamų sistemų,
kaip nėra ir iki galo, pilnai išverčiamų. Turtingus ir įdomius — sa vitus pranešimus taip pat pa darė iilos. m. kandidatai B. Genzelis, R. Plečkaitis, N. Solovjovas, dėstytojai M. Podolskienė (KPI), E. Krakauskas, 2. Jackūnas (VVPI), R. Dapkus (2UA). Neišvengta ir trūkumų: kai kuriuose pranešimuose ir pasisakymuose prasikišo moralizatoriškos-vertybiškos bei dogmatiškos tendencijos. Tai svetima marksistiniam reiški niu aiškinimo metodui, kituo se (pvz., apie neotomistinę technikos filosofiją) marksiz mui priešingos pažiūros buvo kritikuojamos pernelyg vulgarokai. Tačiau apskritai konferencija parodė, kad mūsų filosofai, remdamiesi marksistine metodologija, kū rybiškai sprendžia svarbias dabarties problemas, tuo įro dydami savo tikrąją pagarbą K. Marksui. C. K.
SVEČIAS IŠ GRAIFSVALDO Gegužės 9—31 d. mūsų Universitete vėl viešėjo sve čias iš Vokietijos Demokrati nės Respublikos. Tai vokie čių filologijos instituto prie Graifsvaldo universiteto moks linis bendradarbis germanis tas daktaras Karlas Heincas Ilenburgas. IFF vokiečių kal bos specialybės studentams jis skaitė paskaitas iš dabar tinės vokiečių kalbos stilis tikos ir gramatikos, lankėsi penkto kurso germanistų leksikos įskaitoje bei stilisti kos ir sintaksės būrelio užsi ėmimuose. Vokiečių kalbos katedros posėdyje dr. Ilenburgas pasakojo apie darbą Graifsvaldo universitete, do mėjosi katedros mokymo pla nais ir germanistų paruoši mu. Svečias taip pat dalyva vo tradicinėse IFF diploman tų palydose. Paskaitos bei dalykiniai po kalbiai studentams ir dėstyto jams buvo labai naudingi. L. PETRAVIČIUS
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
MUS Į
1968 m. gegužės 29 d.
SEIMOS ISTORIJA
Problemėlė
Pernai rudenį nuo spalio dyti mokslinio tyrinėjimo ka Lietuvos TSR LKT nutarimu žemvaldžių, valdžiusių ūkius, mūsų respublikoje. Tai buvo mėn. 1 d. pradėjo veikti binetai, atremontuoti studen 1944. V. 31. buvo įsteigti pa kurių dydis buvo per 30—40 negausus darbininkų, kaimo Universitete dvimetė visuotų bendrabučiai (vien tik Vil rengiamieji kursai. Vilniaus ha. Bet nemaža dalis ir tokių varguomenės ir progresyvio meninio-organizacinio darbo niaus universiteto bendrabu Valstybiniame universitete apgaulės būdu prasiskverbda sios inteligentijos vaikų bū mokykla. čių sutvarkymui vyriausybė dėl patalpų ir mokslinio per vo į aukštąsias mokyklas. rys Universitete. Jie ir buvo Reikalinga ji ar ne? (Žinobuvo paskyrusi 2 milijonus sonalo stokos jie pradėjo Tokia studentų socialinė ta dirva, kurioje atsirado ir ma nekiltų toks klausimas, rublių), skiriamos visiems stu veikti 1945/46 m. m. Į kur sudėtis, buvusi po karo, sun pirmaisiais pokario metais jei jos veikla būtų sklandi). dentams stipendijos, naujai sus buvo priimta 250 žmonių kino Universiteto komjauni augo Universiteto komjauni Nuspręsime iš jos uždavi įsteigti fakultetai, skyriai ir iš darbininkų ir vargingųjų mo organizacijos darbą. Jos mo organizacija. nių. Apie Universiteto kom katedros, Universiteto dėsty valstiečių tarpo. Kursai veikė darbą sunkino dar ir tai, kad Jie ir buvo pirmoji sėkla, Mokyklos tikslas, kaip pa žymios iki 1950 metų. jaunimo organizacijos tojais pritrauktos antitarybines nuotaikas rėmė mesta į klasių kovos žaizdrą, žymėta plane, — „duoti Lietuvos TSR LKT ir LKP kai kurie dėstytojai. Daugu užgrūdinta nuodėmių ir per klausytojams minimumą ži žingsnius pirmąjį pokario mokslinės pajėgos". 1945 m. dešimtmeti iki šiol jokių gale Vilniaus universitete jau CK 1945 m .liepos 6 d. nuta- mas dėstytojų buvo ideologiš galių ugnyje, ateičiai išug nių, kurios bus reikalingos platesnių darbų nėra pa dirbo 145 profesoriai ir dės rimu „Dėl studentų priėmimo kai neužgrūdinti ir vis dar džiusi komunistinius princi dirbant bet kokį visuomeninį rašyta. Todėl redakcija tytojai. į Lietuvos aukštąsias mokyk nesugebėjo galutinai išsiva pus, internacionalizmo ir pat darbą". Dvejų metų darbo dėkinga A. AleksiūnaiteiPirmaisiais metais darbas las 1945/46 m. m." pabrėžė duoti iš buržuazinės ideologi riotizmo jausmą. plane numatya dėstyti tokius Biažienel už mielą sutiki buvo sunkus, nes be apgriau klasinį priėmimo į respublikos jos įtakos. Sis reiškinys buvo dalykus: mą pasinaudoti jos 1960 tų patalpų, išdaužytų langų, aukštąsias mokyklas principą, visai natūralus, nes tai buvo retorikos pagrindai, buvo pažymėta, kapitalistinės santvarkos išda m. rašytu diplominiu dar sugadintos apšvietimo siste b utarime ideologinio darbo organi bu „Vilniaus Valstybinio mos, susirinkę studentai dau kad Liaudies komisariatai, va, kurią dabar reikėjo nuga zavimo problemos, V. Kapsuko universiteto giau nieko nerado. Universi Lietuvos KP apskričių komi lėti. „Mūsų uždavinys — nu komjaunimo darbo organi komjaunimo organizacijos tete trūko mokslinių kadrų, iš tetai ir vykdomieji komitetai galėti visą kapitalistų pasi zaciniai klausimai. veikla pokario metais pradžių grįžo tik 24 profeso imtųsi visų priemonių žymiai priešinimą, ne tik karinį ir Praeiti praktinį kursą. (1944—1952)". riai ir docentai, kurie sudarė padidinti „studentų skaičių iš politinį, bet ir idėjinį, giliau Smulkiau šio plano neko Istorijos ir filologijos fakul Šiandien pradedame pa 31 proc. dirbusių prieš karą, darbininkų, kumečių ir darbo sią ir stipriausią pasipriešini mentuosiu, tik dar paminėsiu, sakojimą apie pirmuosius. 34 asmenys (22 proc.) jaunes valstiečių tarpo“. mą". Sis Lenino iškeltas už teto studentai gali ir negali kad atskiroms jo dalims va niojo mokslinio personalo, 82 Stojantieji privalėjo prista davinys tuo metu iškilo prieš didžiuotis savo rūmais. Isto dovauja tokie dėstytojai, administracijos tyti iš apskričių ir miestų LKP ir konkrečiai prieš Uni riniai pastatai tiek apgriuvę, kaip J. Balkevičius, J. Karo Toli dundėjo kanonada. Re (31 proc.) kad jų savotiškas grožis vykdomųjų komitetų pažymė versiteto komunistus ir kom tai ir dusliai, lyg iš nematy darbuotojai. prašyte prašosi statybininkų sas, I. Stravinskienė. Vieną didžiausių sunkumų jimą apie socialinę kilmę ir jaunuolius. tos negirdėtos šalies parvež Pianas neblogas, vadovau Padėtį komplikavo pagaliau kosmetikos. tas laikrodis. Tylos minutę sudarė, gal būt, tai, kad pir padėtį. ja puikūs dėstytojai, bet mo Todėl, kai buvo sužinota, Prie aukštųjų mokyklų bu ir tai, kad Universiteto par galukaimlo pievoje galėdavai maisiais pokario metais Uni kykla veikia ne taip, kaip tu išgirsti prunkščiąnt vienišą versiteto studentų socialinė vo sudaromos mandatinės ko tinė organizacija (1944—1946 kad viena iš darbo ir poilsio rėtų veikti. Ir kalti, atrodo, arklį. Nedrąsiai budo kai sudėtis buvo nepalanki nau- misijos. Į jas įėjo Rektorius, m. m.) buvo silpna, iš pra stovyklų veiks fakultete, I patys studentai. Lankomumo darbui. pavaduotojas mokymo reika džių joje buvo tik 4 komu kurso žurnalistai puolė rašyti dienoraštis rodo, kad iš 34 mas, budo naujoms vestu j ai pertvarkytam Dauguma jų buvo kilę ne iš lams, fakultetų dekanai, Švie nistai, daugelyje fakultetų ko pareiškimų. Pirmieji buvo mokyklos narių apie 13-ka vėms, naujoms permainoms. vargingųjų timo Liaudies Komisariato, munistų visai nebuvo. Tokiai F. Raudonius, R. Statulevi- visai nelanko paskaitų, 6 Tik kelias, pasišokinėdamas darbininkų ir ryto saulėje, kaip ir anksčiau valstiečių, o iš buožių ir bur LLKJS C.K atstovai ir aukšto negausiai partinei organiza čiūtė, Z. Jonušaitė. O netru lanko labai gerai, visi kiti — nedvejodamas vedė žmones iš žuazinės inteligentijos. Šie sios mokyklos partinės orga cijai trūko patyrimo, spren kus grupės komjaunimo sek protarpiais. Lankymas sava džiant aktualius klausimus. retorius V. Bogomolnikovas noriškas, o kas nežino, kad namų. buožių ir buržuaziniu inteli nizacijos sekretorius. stuPagrindinis mandatinės ko Jai buvo sunku užtikrinti jau turėjo visų kurso Ties paskutine kaimo tro gentų sūneliai buvo nusiteikę studentui amžinai trūksta lai ba Jonas sustojo, patrypčio- prieš Tarybų valdžią, prieš misijos uždavinys buvo žiūrė tinkamą komjaunimo organi dentų pareiškimus. ko. Ir štai išeina taip, kad Dirbsime visi pirmoje pa- dėstytojas skaito paskaitą jo lyg pirmokas ir, nesumo- komjaunimą, o dalis darbi- ti, kad į aukštąją mokyklą zacijos vadovavimą. Tačiau ir jęs kas pasakyti, nevikriai ninku ir valstiečių vaikų, nepatektų socialiniu ir poli tomis pirmomis dienomis at maino j e. pustuštei auditorijai. O juk A. BUDRYS, pabučiavo motiną, Pakėlė baigusių buržuazinę vidurinę tiniu atžvilgiu svetimų ele sirado studentų, norinčių ak jis taip pat savanoriškai dirtyviai kurti naują gyvenimą mentų. 1945 metais priimant S. SKOPCEVICIUS nuo žemės fanerinę dėžutę ir mokyklą, buvo smulkiabur ba. nužingsniavo vieškeliu. Pas žuazinės ideologijos įtakoje. į Vilniaus ir Kauno Univer O kas gi kaltas? Juk vikiau atsigręžė: motina laimi Tai visai natūralu, nes kiek sitetus, dėl šių motyvų buvo lOBOBOBOBaBOBOBOBOBOBOBOBOBC suomeninio-organizacinio darviena buržuazinė mokykla atmesti 400 stojančiųjų pa no jį. .. bo mokykla, iš tikrųjų, gali Tą rytą 986 motinos išly- „auklėja jaunąją darbininkų reiškimų. 1946 m. buvo at paruošti gerą visuomeninindėjo savo sūnus ir dukras j ir valstiečių kartą jos pačios mesta 15 proc. visų, stoju siųjų į Vilniaus ir Kauno Vilnių. Jų vaikus, pėsčius ir interesų naudai". G. RUDENYTE 1945—46 m. m. didžiąją universitetus, pareiškimų. važiuotus, kelias vedė į Uni»♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦■ Reikia pasakyti, kad Universiteto studentų dalį su versitetą. 1944 m. spalio 10 d. prasidėjo pirmosios paskaitos. darė pasiturinčiųjų, buvusių maišiais pokario metais Nors dar gaudė patrankos, valdininkų, buružazinių inte 1948 m.) buvo vykdoma tik tačiau partija ir vyriausybė ligentų, vaikai. Kilusieji iš buožių apribojimo politika. Praėjusią savaitę Istorijos visom išgalėm stengėsi atkur darbininkų — vos 17,2 proc., Žymi dalis, išėjusi iš buožiir filologijos fakulteto pirma ti aukštąsias mokyklas. „Per iš valstiečių (iki 10 ha) — 11 jos, tuo metu patekdavo į kursiai kelias dienas talki aukštąsias mokslo įstaigas. vienerius metus visiškai pa proc. ninkavo Maišiogalos tarybi Nepriimti buvo tik tie, ku Vidurinės mokyklos bur sikeitė Tarybų Universitetas niame ūkyje, Antakalnyje, ir kitos aukštosios mokyklos žuazinėje Lietuvoje daugiau rie patys betarpiškai arba prie naujų statybų. Dalis jų tėvai bendradarbiavo su buvo prieinamos turtingietiek medžiaginiu tiek moksli studentų padėjo tvarkyti okupantais, arba kurių gimi niu atžvilgiu, Sutvarkytos siems. Todėl pirmaisiais pogaisro metų nukentėjusią naujais kario metais, norint pakreipti nės dalyvavo banditų gaujo mokslo patalpos, biblioteką. moksliniais įrengimais papil- studentijos socialinį santykį, se, o taip pat vaikai stambių Alg. BUDREVIČIUS, Š. SKAPCYS
ATSIRAITOJO RANKOVES
TALKA
GAMTININKŲ FOTOPARODA Giažią tradiciją turi gam tininkai — kiekvienais me tais savo fakultete rengti me ninės fotografijos parodas. Jei praėjusiais metais temati nėje fotoparodoje „Gamta ir žmogus" pagrindinai dalyva vo šio fakulteto dėstytojai, tai šiais metais surengtoje ekspozicijoje buvo 90 nuo traukų, pirklausančių studen tiškiems fotoaparatams. Jų autoriai — ketvirtakursiai geografai K. Kilkus, R. Krupickas, K. Turonis, geologas Z. Malinauskas ir kiti. Pagal nusistovėjusią tradi’ ciją fotoparodos lankytojai rinko dešimt geriausių eks pozicijos nuotraukų. Vadina mas „Žiūrovų prizas" atiteko' IV k. biofizikui J. Ketleriui už nuotrauką „Vasara". Ant roji vieta pripažinta geologi jos spec. IV kurso studentui Z. Malinauskui už nuotrauką „Mano kojos remiasi į Že mės rutulį.. Apie kitus prizus jau infor mavome praėjusiame „Tary binio studento" numeryje. Beje, J. Ketleriui įteiktas Gamtos fakulteto profbiuro prizas už didžiausią nuotrau kų skaičių pirmajame dešim tuke. Į gamtininkų fotoparodos uždarymą-aptarimą, kuris Įvyko praėjusią savaitę, buvo
alvykęs „Mūsų Gamtos" re dakcijos atstovas V. Klovas. — Džiugu kad gamtininkai, tiek daug keliaujantys, be tarpiškai užsiėmimų, prakti kų metu susiduriantys su gamta, neužmiršta fotoapara tų, — pasakė V. Klovas. — Tai liudija ir surengtoji I studentiškų fotodarbų paroSveikintinas da-konkursas. reiškinys, kad peizažai ar tiesioginis gamtos fiksavimas nėra dominuojantis parodos bruožas. Čia matome studen tus užsiėmimų, praktikos, turistinių žygių metu. Patraukia savo psichologiniu sprendimu, — tęsia svečias iš „Mūsų gamtos", — V. Kil„Uzbekistano kaus ciklas žmonės", to paties autoriaus darbai — „Zuikiai", „Liūdesys", ,Vakarop". Įdomūs, saviti J. Ketlerio darbai „Selmė", „Mergaitiškas drovumas", K. Žuko — „Molėtų seniai" ir kt. darbų Tačiau daugelio techninis lygis dar silpnas. Eiiei nuotraukų parinkti ne vykę pavadinimai, kaip pvz.: „Mūsų laikų Čingis-chanas“, „Kupranugariai", „Rankos", „O kaip, dėstytojau, to liau? ..", „Tėviškės keliais ke leliais ir kt. Kai kur pavadinimai paimti iš liaudies dainų, kaip antai: „Cykus buvo vakarėlis", „Prie šaltinio
vėsaus". Bandymas iš nuo traukos padaryti fotonovelę — tai ne tas kelias, kuriuo turime eiti. Pati nuotrauka savo kompozicija, detalėm tu ri išsakyti autoriaus mintis. Per daug, jei taip galima pasakyti, nuotraukų, spekuliuojančių grafikos suprati mu — „Kolos grafika", „Va karo grafika", „Žiemos gra fika", „Sniego grafika" ir t. t. Nuotraukos dar neatitinka tikrosios fotografikos lygio, o joms jau peršami panašūs pavadinimai, — pastebėjo V. Klovas. Mažai parodoje kraštotyrinių-etnografinių nuotraukų. Viso jų buvo tik dvi: R. Krupicko „Kapelių vartai" ir J. Ketlerlo „Senoji sodyba", „Gamtininkai turėtų daugiau sekti savo dekano doc. C. Kudabos pavyzdžiu. Pirmosios fakulteto studen tų fotoparodos surengimas yra sveikintinas dalykas. Norėtųsi, kad gamtininkų pa vyzdžiu pasektų ir kitų fa kultetų, o ypač Istorijos ir fi lologijos (žurnalistai!) fakulte to visuomeninės organizaci jos. Metas pagalvoti ir apie centralizuotą Universiteto fotomėgėjų veiklą. Matyti, VVU studentų profkomitetas turėtų imtis iniciatyvos su-
GRAMATIKĄ!
R. KRUPICKAS. „PRAKTIKOJE", burti mūsų fotomėgėjus į Universiteto fotoklubą. Matyti, fotoklubo veikla turėtų koncentruotis viename kuriame nors fakultete, pvz., REPLIKA Gamtos ar Istorijos ir filolo gijos fak. prie Žurnalistikos katedros. Į pagalbą studentų fotoklubui galima pasikviesti gerai žinomus fotografus, Universiteto dėstytojus — Jūs pasakysite, kad taip gamtininkus A. Levicką, R. Baleišj, doc. C. Kudabą, Che nebūna —■ įskaitos gi nepermijos fakulteto dėstytoją St. karnos. Nebent tik viduramPuntežį ir kt. Yra ir visa eilė žiais tikintysis iš bažnyčios visoje respublikoje žinomų tėvų nusipirkdavo sau nuoUniversiteto absolventų, kaip dėmių atleidimą. O dabar. .. antai: fotožurnalistai A. Sut įskaitą!? kus, R. Rakauskas ir kt., ku Užsukime į Universiteto rie, man rodos, neatsisakytų Fizinio lavinimo katedrą. Čia padėti ir susitikti sn Universi teto studentiškojo fotoklubo gegužės mėn. 24 d. tarp dėst. J. Žumbakio ir II k. prekyentuziastais. merginų Norėtųsi kad ir kiti laik bos ekonomikos raščio skaitytojai pareikštų grupės įvyko panaši istorija. savo nuomonę, mintis dėl stu Studentės nešė skolintus rublius, o dėstytojas, norėda dentiškojo fotoklubo. mas parodyti, kad tie pinigai M. MELDUTIS
Pasirodė naujas Lietuvių kalbos katedros docento fi lologijos m. dr. Jono Kaz lausko veikalas „Lietuvių kal bos istorinė gramatika (kir čiavimas, daiktavardis, veiks mažodis)". Knyga skirta baltų kalbų tyrinėtojams, aukštųjų mokyklų studentams lituanis tams, visiems, kas domisi kal botyra. Ją išleido „Minties" leidykla.
I KAINUOJA ĮSKAITA? jam visai nereikalingi, kiek vieną rublį numetinėjo į pa stalę, toliau nuo nuodėmingų jų žvilgsnio. Įrašų skaičius knygelėse augo, augo ir krūvelė po stalu. Įžvalgesnieji sako, kad šie pinigai pateks į LDAALR fondą, o joms įteiks po lai mingą loterijos bilietą. Bet kaip tuomet suprasti tokius dėstytojo žodžius: „Im ti po rublį ar ne... tai pri klauso nuo grupės atsinešimo į darbą. Jūs esate paskutinės tinginės. . A. BARSUKAS
TARYBINIS STUDENTAS '**^*^*^*^^*^'
968 m. gegužės mėn. 29 d.
{ORYBA IR ASMENYBE
MINI POEZIJA Poetai, kaip grybai išdygst.i pačiose netikėčiausiose lietose. Vieni ateina į savo [jciklos mūzų ratą su plėkteĮį. jusiu rankraščių pluošteliu, t kiti — tupiasi tiesiai ant Klausytojo ausies krašto. TalEi neperseniai universitete puvo organizuotas vakaras įnirusioms ir negimusioms liĮeratūrinėms sieloms prikelti. Įl’er nepilną organizacinį mė li csj buvo sukaupta lagaminas Ir pusantros rezginėlės ranklaščių. Litorgkomas turėjo pajungti savo ir ne savo ak ly vą kūrybinei žaliavai parįdbenti, tuo sumažinant puslalandžiui Vilniaus transpor|a keliomis lengvomis mašiju,mis. Tačiau tai techninė pusė. I Šiaip jau, paliečiant šituos širmuosius auksinius pūke lius, baisu kalbėti apie žanlus. Prozos nuo poezijos vie lomis neatskirsi nė cheminių gneparatų pagalba. Tai iškart O kelia minties problemą, mintelių netrūksta kaip pieloję avelių. Netrūksta ir įuintelėms avelių proto. Čia ■jos, viena kitą pamindydabnos, ten paspardydamos, plo*i<i tyra srove bėga per lū pas. Nesvarbu, lauke oras Kiltas ar šaltas, šita kūrybinė Liovė liurlena tai vienur paLlostydama gyvaplaukius, tai Kitur meiliai pakutendama Ipašones bei padus. Tegul liurlena. Parašyti ei lėraštį kai kam tapo būtinybe, kaip, pavyzdžiui, išgerti ktiklinę sulčių arba suvalgyti šnicelį. Labai gražu. Toks poetas nesivargindamas ran da skaitytoją kur nors alinėje ar šašlykinėje, Nors jie ir vienas, ir antras nesupranta, apie ką rašoma, tačiau šitas faktas — tai jau ryški ugnis vidury dienos. Problemų lyg ir būtų, lyg tai jų ir nėra. Vienos sukasi apie taurelę, kitos tarsi ištrauktos iš jos. Sako, kiekvienas turi pasaulį. Vienas poetinį, kitas begalinį [kulinarinį. Tas pasaulis — asmenybė. Tai ji yra, tai jos nėra. Štai kokia dangiška, vaiz dinga vieno iš poetės pateiktų konkursui eilėraščių pradžia: Žemyn nukrito žvaigždės, — Užsidegė tamsa, Kai mano nuogą kelį
Jis palietė ranka. Deja, baigiasi žemiškai. O juodi dalykai virsta baltais. Eilėraštis iš pradžių ramus, o toliau paskaičius darosi ne ramus. Baigiasi svajingai: „.. .Kažkur erdvėj klajojo iš trūkusi širdis". Poetė specializuojasi rašyti apie naktį: „Naktisi ištirpo ant blakstienų.. Ar negeriau būtų pasakyti: ,„Blakstienos naktį nudažė juodai", Nauja .individualu, originalu ir pusiau realu. Tiesa, naktinė poezija apčiuopiamo pobū džio. Įsivaizduokite. Erdvėj klajoja širdis. Paskui tą širdį ima ir sudrasko J skutus. Toks dalykas — nesuklijuosi. Au torius, užuot buvęs jausmin gas, lyg ir sumedėja. Tačiau kam gi ant pečių galva? Pa siryžta. Atstato krūtinę ir pi la. „Tegul mane pakaria, te gul aš atsitrenksiu senu miš ku. .." Šitoks pačio savęs iškoliojimas kelia netgi kažko kią idėją. Manoma, ar tik autorė anksčiau nebus akty viai pasireiškusi visuomeninia me darbe. Kūrybinės kančios — tai gyvenimo kančios. Kartais iš tiesų žiūri žmogus į tokį iškramtytą, suplėšyta širdim ir tiesiog nežinai, ką daryti. Vietoje to, kad pasiūlius lan kyti paskaitas, norisi jį nešti į remonto dirbtuvę arba ra šyti kelialapį į kurortą. O štai kai kurie eilėraščiai suglumina: Tu tikėk manimi, — Tegul akmenys skyla po kojom, Ir ant rankų tau žvaigždės pabirs. Tu tikėk manimi, — Kaip įdiržusiom rankom artojo Tu tikėk manimi. Iš karto krūva klausimų: kaip tikėti? kuo tikėti? kodėl tikėti? Vertėtų pripažinti, kad naivoka būtų tikėti jumis. Vargu, ar panašia poezija ga lima sustiprinti žmonių tikė jimą. Tur būt, veltui autorei atrodo: Plaka žvilgsnių gyvatės Mano atdarą mergišką kaklą, Atsagstytą suknelę, Nubučiuotas rankas... Nelabai kam rūpi. O gal jūs galvojate, kad žmonės,
pasiskaitę vieną kitą eilėraštį, jums gyvai paminklus kals? Užsisagstykite. Kūryba ir asmenybė. Ne atsietini bruožai. Jaudina ir pirmas, ir antras. Kūrybinio kelio pradžia įvairi. Nežinomi autoriaus ketinimai, kada jis pradeda šitą kelią atdaru kaklu. Nejaugi nėra apie ką rašyti? Nusižiovauja, pašniurksi ir vėl parašo. Poe zija nepasirenka autorių, kaip ir gyvenimas žmogaus. Deja, koks žmogus, toks ir gyveni mas. Taip jau būna šiandien, kad ir vištas vadiname paukš čiais. Nesvarbu, sulytas ar ne dedančias kiaušinių.. V. JASKUTĖLIS
RUDENINES MINTYS Žemei nereikia imančių. Žemei reikia duodančių... Vėsų smiltyną Šildo klevo lapai raudoni.
Į ražienas pašiurpusias gervių plunksnos susminga... Kaip man save atburti nuo šitos minčių lavinos? Žemei nereikia imančių. Ko tada žemė tyli? . . Gal rasiu įminimą tada, kai neimsiu? N. BLAŽEVICIUTE it
J. KETLERIS. „VASARA". (Iš gamtininkų fotoparodos).
PAVASARIO NUOVARGIS
AKMUO
Pavargau, pavargau aš nuo ilgesio ir tiek užsitęsusio medžių laukimo žalių pumpurų, nuo žibuoklių tikėjimo lietum ir pavasaiio saule ir nuo tavo akių, kas vakarą žvelgiančių iš tylos neaprėpiamos, iš to viso pasaulio, kuris telpa už tavo siauručių pečių. Pavargau aš kaip žemė, gimdydama pirmąjį daigą. V. LŪŽYS
Sunkus, kaip grįžimas į praeitį. Saitas, kaip daiktas skolintas, Nerideni savęs ir nemeti, Įaugęs į smėlius ir molius.. . Bet tavim paleido į langą, Bet tu tas, kurs į miltus trupini, Bet tu tas, kurį neša ant rankų Ir džiaugias — kaip aukso trupiniu...
Jeigu aš statyčiau rūmą, jo pamatu bū tų akmuo, nes akmeniu galima grožėtis ir galima juo keršyti, jeigu mano rūmą su griautų. . . A. KAROSAITE
Saulėgrąžos į agronomą atsigręžė. Abu buvo tokie protingi, kad kartu gyventi negalėjo. Saulės laikrodžio šešėlyje atsigulė pirmasis tinginys. Aš ilgai ėjau keliais, turėdamas sveikas kojas. Kepyklos ir dūmai skanūs. Ateitis nemėgsta tų, kurie glosto dabartį. Buvo geras, nes reikėjo gero mokyti kitus. Susitiko du švarūs žmonės ir pamatė, kokie jie purvini. Atsimušusios į lubas, mintys išeina pro kaminą. A. TANDZEGOLSKIS
i
APSAKYMAS
— Tu? — nepatikėjo Auris. Pernai, kai Laima pradėjo mokytis internate, jis sužino jo jos pavardę. Sąraše ji buvo trylikta: Kriaučiūnaitė. Berniukas kasdien laukdavo jos ir kasdien jį baugindavo jos pasirodymas, kaip prieta ringus žmones sapnai. Vakar jis sapnavo Laimą. Ji sėdėjo didžiulio krano viršūnėje: me taliniai laipteliai, vedę aukš tyn, kaskart keitė kryptį: šiau' rė pietūs, ir todėl kopimas buvo varginantis tarsi medaus kopinėjimas senovėje; jis jai nešė raudonųjų gvazdikų puokštelę... — Atėjau, — linktelėjo gal vą Laima. Pakėlė mažytę, bal tą ranką ir pasitaisė skarelę: ji visada jai slysdavo šviesių plaukų taku atgal. — Laukei? Žmonių gyvenimas — tai laukimas. Jie laukia ryto auš ros, atlyginimo mėnesio gale,
vaistų nuo vėžio. Jie moka laukti. Ir keistai žmonėms skamba žmonių netikėjimas: „Ar laukei?" Auris nevykusiai šyptelėjo ir suskato tvarkytis: stumtelė jo į kampą molbertą, laikraš čiu nusivalė ochra išteptas rankas, minutei stabtelėjo ir dar kartą delnus nubraukė į velvetinių kelnių kiškas. Laima žvilgsniu lygino į šiukšlių dėžę įmestą laikraštį. Tai buvo vakarykščios dienos „Literatūra ir menas" su Ap darko apsakymu, kurio pava dinimo ji niekaip negalėjo prisiminti. Iš dėžės kyšančio laikraščio gniužule buvo ga lima įžiūrėti tik jos mėgiamo dailininko iliustraciją. Auris besitvarkydamas probėgšmiais žvilgterėjo į Laimą, ir netikėtai aštrus pojūtis dilgtelėjo jo sąmonę. Mergai tė stovėjo keistai įsigūžusi, o
jos lūpos bėgiojo negirdimų žodžių raidėmis. „Koks gi to apsakymo pa vadinimas?" — Laima tebe žiūrėjo į dažais plėmuotą laikraštį. Auris šluostė voverės plau kų teptuką, rinko nuo stalo dažų tūbeles — dėliojo daik tus į vietą ir jam atrodė, kad visus jo rankų judesius kore guoja ta baisi mintis: „Taip žmonės stovi prie ką tik supilto kapo". Pasąmonės lazeriai sugrąži no tamsius miškus, drėgnas karvės akis ir apšepusį žmo gaus veidą. Veidas išsiviepė, ir pro retus dantis išsiveržė Mefisto kvatojimas: „Che-chache; tu mane šaukei? Klausi, kam užmušiau Kriaučiūną? Kam kelti mirusius? — Že mėje visi neišsiteks vis vien. Cha-a-e-a-h!" Jo dulkini batai sujuda ir pranyksta iš Aurio akių. Vy ras žingsniuoja tolyn, sunkiai ir baisiai dunda jo žingsniai kaimo keliuku. O Auris stovi vidury saulės išsvilintos pie vos, lyg galvotų, kur vesti karvę. Ko gi jis stovi? — karvę tai perkėlė.. . — Sėsk, Laima, — kažkas ištarė žodžius. Jie atsitrenkė į kambario sienas ir sugrįžo karsto bildesiu. Auris grojo dūdų orkestre — mirė sveti mi ir giminės (miršta ir tie).
•— mirtis visus sulygino. O visi gyvieji norėjo, kad miru sieji klausytųsi varinių dūdų šnekos. — Na, ką papasakosi? — Laima atsigręžė į Aurį. „Kodėl ji nori, kad aš kal bėčiau? Visada ji čiauška.. . Mane kažkas slegia, aš nė žo džio negaliu ištarti. Karstas? — o kokios jis spalvos?" „Aš mažakalbis. Man kur kas lengviau ištisas valandas žiūrėti į pilką akmenį ir jo duobutėse, akutėse ir vingiuo se matyti neandertaliečių spalvas, girdėti senovinio lie taus lašus. Man daug leng viau paimti drobės atraižą ir ją aptaškyti dvidešimto am žiaus dažais, paskiau tuos da žus lyg baikščias avis suvari nėti į jiems skirtas vietas ir išgirsti žemėje neaugusių me džių ošimą, skardų kalenimą genio, kuriam dar neišmušė būties valanda, matyti ropščiančią skruzdėlę, kuri neilga me savo amžiuje nespės pa matyti žmonėms žalio miško. Man lengviau... Aš visada dariau, kas man lengviau?" Matė sutraiškytų autoavarijo se, žiūrėjo į ištinusius paka ruoklių veidus. Mirtis ištiesino kuprotuosius, davė akis nere giams, įdėjo proto kvailiams
O lipti darėsi vis sunkiau — vėjas plėšė apsiaustą, kar tais jo skvernus užmesdavo ant galvos, ir tada man imda vo suktis galva. Kranas deja
vo, krūpčiojo ir virpėjo — man pasirodė, kad aš atsidū riau Grimpelno liūne. Ranko je lyg signalinės ugnys žėra vo gvazdikai. Jais puošė rau donus karstus aštuonioliktųjų žiemą Maskvoje.. . Ir kai aš per tuos sunkius metus ištiesiau tą šventą gė lę šviesiaplaukei mergaitei, tą mirksnį klaikus vėjo šuo ras mestelėjo kraną aukštyn. „Prieš penkiolika metų Li kimo planeta mane išmetė į žalią kiemo žolę. Žolė ir aš buvom pirmapradiškai nekal ti, nes abu nemokėjom kal bėti — nei prašyti, nei meluo ti, nei tylėti. Aš gimiau ma žytėje kaimo troboje. Sako, visi didieji žmonės ateina iš mažų namelių... „O kodėl tu nori būti įžy miu, dideliu? Jis už tave di desnis šiandien, tu ir rytoj neužauga liksi". — Jūsų kaime buvo upelis? — klausia Auris. Ir supranta, kad tai bereikalinga išmalda atsitiktinumui. — Aha. Riaušele vadino. Ir dabar taip vadina. Kurie liko gyvi. — Kas liko gyvi? — Daug liko gyvų. Tik ne žinia, ar nuo to lengviau įni rusiems. (Nukelta J 4 psl.)
GRINO NAMAI
Prancūzija. Studentas-68
(Atkelta iš 3 psl.) jis nežino, kuo aš jį palai Audringuose Prancūzijos įvykiuose dalyvauja ir stu „Nežinia.. . Tai kas žino!?" kiau. Aš galvoju apie jį? dentai. — Tokių geriau nematyti, Kas jis, Prancūzijos studentas — 68? Kokios problemos — kalba vyresnie Auris perkėlė karvę. Šla nepažinti, jį jaudina, kas jį skatina dalyvauti šiandieninėje prancū ji". piomis akimis ji ilgai žiūrėjo „Ryte juos rado po degė zų liaudies kovoje? jam jkandin. Paskiau paleng siais. Skaitytojų dėmesiui pateikiame sutrumpintą Maskvos . va pradėjo rupšnoti smulkią užsienio kalbų instituto studentės Alės Renold darbą šia „Ką?! Sakyk, ką?" ir išdegusią žolę. Jis dažnai „Man daug lengviau pri tema, paskelbtą laikraštyje> „Komsomolskaja pravda". perrišinėdavo gyvulį, bet vi versti drobę. Bet pa Kokia Prancūzijos jaunimo sur tvyrojo bevaisė pieva. čiam. ..kalbėti mėnesiui — Red.)" aš irgi tylėjau: dalis gali patekti į aukštąją rb.Padėtis Nelijo antras mėnuo. „Bolše Nors ir Tada Sorbonoje ir Loty mačiau, kaip moteris mokyklą? vikai užtraukė nelaimę", — nų kvartale vis iabiau blogė linktelėjo Kriaučiūnų pusėn. Šitas klausimas iškilo jau ja. Dabar vis daugiau ir dau šnypštė kaimo liežuviai. Visas pasaulis dažniau tyli, seniai. Vyriausybės bejėgiš giau studentų persikelia Dar iš tolo berniukas pa į matė keliuku ateinantį vyrą negu dainuoja, šaukia, kalba. kumą, sprendžiant aukštojo priemiesčius, nes jų materia Tai kodėl aš vienas turiu apie mokslo problemas, pripažįsta liniai resursai atsilieka nuo su moterimi. Ties vienu galugalvoti?" net stambiųjų įmonininkų kaskart kylančios pragyveni kaimio namų jie stabtelėjo, tai„Nesiteisink". žurnalas „L'zin nuvel": „Vi mo kainos. Per dešimt metų ir Auris spėjo sugauti nežy „Aš nežinojau jo kėslų". soje nacionalinio švietimo sis mokestis už bendrabučius mų moters galvos linktelėji „O dabar ko tyli?" temoje viešpatauja betvar padidėjo 75 proc. Nepadau mą. Ji rodė apylinkės pirmi — Tu ką nors sakei? kė. .. Universitetas — šalies gėjo ir vietų bendrabučiuose. ninko Kriaučiūno trobesius. — Šiandien tu toks nekal protas ir jėga — pūva tie Paskutiniais metais mokestis bus. .. siog mūsų akivaizdoje". už transportą padidėjo 12 „Jis žiūri j mane. Dabar aš — Tikriausiai todėl, kad Prancūzijos Komunistų par proc., tuo tarpu stipendijos aiškiai matau jo veidą. Mote kaimą prisiminiau... Vėžių tija ryžtingai kovoja prieš buvo padidintis tik 10 proc. ris su kiekvienu smėlio lašu noriu. tai, kad aukštoji mokykla tar Reikia pažymėti, kad trans tolsta nuo mūsų — ji net ne — Ko gi iki šiol tylėjai? Ei nautų buržuazijai. portas Prancūzijoje yra gana stabtelėjo. O jis stovi ir žiū me — aš tave nuvesiu. Ži Komunistai visada gynė brangus. Taigi, norint iš ri. Žemė didelė, nyki nuo nau, kur jų yra pirkti. sistemą, kuri leistų studen spręsti aukštųjų mokyklų sausros ir tuščia nuo neteisy „Tu vėl išeisi. Kaip tas, di tams aktyviai dalyvauti tobu problemas, reikia demokrabės. dysis, kurio tau nepraaugt. linant švietimo formas ir me tinti visos prancūzų visuome — Ko vėpsai, — švokščia Taip ir nepasakysi... todus. Jie prieš seną metodi nės gyvenimo sąlygas. veidas. — Saldainių nori? Ji gyvena mieste, kur daug ką: „Sėdėk, tylėk ir klausy Neseniai vyriausybės po Che-cha-che..." kiemų ir kur kiemai kaip kis". Tylų, abejingą studentą žiūri aukštosios mokyklos — Aš taip norėjau gyventi žmonės: su vaikais, su aguo komunistai siūlo pakeisti į adresu išreiškė dekanas M. prie Riaušelės. . . — Laima. _ nų pyragais, su balandžiais. aktyvų, kuris dalyvautų Zamanskis. Jis pareiškė: Ir kuo žmonėms nusikalto na Jos namas panašus į Alek mokslo įstaigų valdyme. Val „Taip, pas mus per daug stu mai? sandro Grino. Bent aš tuo įsi džia aukštojoj mokslo įstai dentų. Reikia ryžtingai suma — Vieną kartą mūsų kaime tikinęs. Todėl žurnaluose pra goj neturi priklausyti vienam žinti jų skaičių". Kai studen į linmarką buvo įkritusi kar leidžiu visus pasakojimus apie ar keliems žmonėms: ji turi tai, profesoriai ir visuomenė vė, — Auris. jo namus Mažajame Kryme. Ir būti renkama, Ją turi kontro pasipiktino šitokiu jo pasiū — Ir mūsų. todėl aš tyliu. Kad nesudeg liuoti. lymu, Jis pasitaisė, girdi, čia, — Jos visur krinta. Iš kur tų namas, kuriame gyve „Prancūzijos 1968 metų daug „negabių" arba „lengjoms žinoti, kad po linais na. .. mano... Laima. studentai. Kas jūs?" tokia vaminčių" studentų. vandens duobė, — Auris. — Mergaitė ta nesužinojo antrašte laikraštis „Jumanite" Štai ką kalba faktai: Žmonės irgi visko neįspėja. mano tylėjimo. Arba nespė pradėjo spausdinti seriją 1966—1967 mokslo metais „Ji nežino, kad mes visam jo: Laima žuvo toli, stepių straipsnių ir reportažų, ku Tarybų Sąjungoje 10 tūks gyvenimui įausti į vieno kai krašte, — statant plytų namą, riuose duodami prancūzų tančių gyventojų teko 176 mo žolę. Tai kuriam galui tu virto kranas ir kliudė ją. Aš studentijos socialinio portreto studentai, keliais metais teisiniesi: ji nieko nežino". gavau telegramą — tai buvo eskizai. Kas gi patenka į anksčiau Prancūzijoje tokiam — Aha. Saulės prakeikimas. Universitetą? pat gyventojų skaičiui atsto „Jis žiūri į mane. Baisus ir Aš emigrantas. Man reikia Studentai, kilę iš šeimų, vavo tik 71 studentas. išstypęs — aš jo niekada ne grįžti atgal, antraip negalė kurios sudaro didžiąją tau Trūksta dėstytojų ir profe praaugsiu. Jo batai sujuda, siu numirti: aš prakeiktas tos daugumą, gauna 13,6 sorių, nes vyriausybė taip patrypčioja vietoje ir pasike Saulės. Man reikia surasti proc. vietų universitetuose, mažai skiria lėšų aukštosioms lia nuo žemės — vyras lėtai tą vyrą, atvesti j Vaikystę ir o gerai materialiai aprūpintų mokykloms, kad net mokslų nueina tolyn, tarsi abejoda užmušti: tada mano kaltę pa tėvu ir buržuazijos vaikai — kandidatai ir profesoriai ne mas: ar nesugrįžus dar at mirš. Tas senis didelis: yra 86,4 proc. gali gauti darbo. gal?" viena išeitis, norint jį nuga Vienas studentas, kilęs iš Jeigu be politinės kovos Iš kaktos į akis nukrenta lėti — arba jį praaugti, arba neturtingos šeimos, pasakoja: neįmanoma išspręsti aukšto apniūkę miškai, seno kaimo pastatyti šviesų namą, aukš „Mano tėvas dirba pašte. sios mokyklos problemų, tai kaminai („Ji mūsų abiejų — tesnį už jį. Visa tai be galo Motina namų šeimininkė. kyla klausimas: kokį vaid ta Grinsodė"), bėgantys žmo sunku.. . Jaunesnioji sesuo mokosi menį šioje kovoje turi atlikti nės ir pradeda piruetu suktis Vakar prieš tris metus žu vidurinėje. Prieš dvejus me studentas — žiūrovo ar ak vidury kambario. vo mergaitė, kuri gyveno tus tėvas turėjo išeiti į pensi tyvaus kovotojo? Atsakymą „Sustokit! Negi jūs pakvai Grino name. Aš važiuosiu ją, bet jis šito nepadarė, nes duoda pats gyvenimas. Stu šot! Sustokit..." j stepę ir nuvešiu jai raudo mes negalėtume pragyventi. dentų politinio aktyvumo pa „Senis nueina. Aš nežinau, nųjų gvazdikų: Laima irgi Juk man paskyrė stipendiją vyzdžiu gali būti 1967 metų ką jis galvoja apie mane, ir statė Šviesų Namą. 1770 frankų metams (apie 25 lapkričio 26 dienos de
monstracija ir šių dienų šaukti į disciplinarinę komisi bendros galingos studentų ir ją, kuri kaip taisyklė, juos darbininkų demonstracijos. greit pašalino iš Universiteto .*** Sekančią dieną UNEF orPrieš keletą dienų ,T. stu ganizavo Sorbonos Universi dento" redakcija gavo iš tete solidarumo su represuo Prahos eilinj Tarptautinės tais studentais mitingą. Po studentų sąjungos biuletenį, licija įsiveržė į Sorboną, ko kuriame informuojama apie dar nebuvo atsitikę nuo Al Prancūzijos studentų veiklą žyro karo laikų. Ji sutiko ga šiandieniniuose įvykiuose. na rimtą pasipriešinimų Prancūzijos policija bruta Areštuota apie 600 studentų liai susidoroja su jaunimu, Gegužės 6 d. vakare 20.000 suiminėja Prancūzijos Nacio studentų demonstravo visa nalinės studentų Sąjungos me Paryžiuje. Daugelyje vie (UNEF) narius. Prancūzijos tų kilo susidūrimai su poli aukštosiose mokyklose susi cija. Jų nebuvo jau nuo 1961 darė rimta situacija. metų. Apie 500 studentų su Gegužės 2 d. Nanterio uni žeista. Vienas iš šių studentų versiteto studentų grupę su yra pavojingoje sveikatai ėmė policija, veiksmai buvo būklėje. išprovokuoti nedidelės fašisŠimtai UNEF narių ir va tuojančio jaunimo grupelės. dovų areštuota. Dešimtį jų Studentai demonstravo ir teisė karo tribunolas ir jie reikalavo politinės laisvės buvo nuteisti dviems mėne teisių. Jie buvo nedelsiant iš- siams kalėjimo.
■■■■MKKigEnBnnEHK SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS •
PADĖKITE... DRĄSIESIEMS Gal tik akylesnis studentas ir pastebėjo skelbimus, kvie čiančius į tarpfakultetines sportinės gimnastikos varžy bas. Todėl sporto salės tribū nose trūko „sirgalių". Varžy bos praėjo organizuotai, šventiškai. Techninė šių var žybų pasekmė tokia: mergi nos (individualiai) 1. s. m. M. Tamulevičiūtė — ChF (34,45 balo) 2. k. s. m. J. Mikėnaitė — EB (34,46), 3. k. s. m. L. Voliajeva — EF (31,66); ko mandiniai rezultatai: 1. EF (108,7 balo), 2. MF (104,17), 3. MMF (98,76). Vyrai (indi vidualiai) 1. s. m. P. Petryla — ChF (50,8 balo), 2. G. Litvinov — EF (46,5), 3. k. s. m. E. Girdenis — MF (43,3). Komandinė pasekmė: 1. ChF (150,2 balo), 2. MMF (148,3), 3. MF (147,03). Bend ri komandiniai rezultatai: t. MF (251,2 balo), 2. MMF (247,06), 3. ChF (189,9). Norisi paminėti mažą fa kultetų visuomeninių orga nizacijų domėjimąsi varžybo mis. Išimtis — MF, dėl orga nizuotumo ir masiškumo už ėmęs bendrą komandinę pir mą vietą. Priekaištauti galima
FF (praeitų metų nugalėtojui) kuris, turėdamas visas gali mybes, užėmė tik 4-tą bendra komandinę vietą. Sportinė gimnastika rei kalauja ypatingo nuoseklu mo, ilgamečio kruopštaus darbo ir gabumų. VVU rink tinės sudėtyje eilę metų star tuoja Meilė Tamulevičiūtė. ChF diplomantė, daugkartinė LTSR rinktinės narė, čempio natų prizininkė. Reikia pami nėti ir P. Petrylą (ChF II! kursas). Šiuo metu jis pajė gus užimti prizinę vietą artė jančiose aukštųjų mokyklų varžybose. WU rinktinė ga li užimti aukštųjų mokyklų sportinės gimnastikos varžy bose II—III vietą. Dar keliais žodžiais krei piamės į Sporto katedrą, kuri jau kelinti metai materialiniu aprūpinimu aplenkia sporti nės gimnastikos sekciją. San dėliuose yra sena, sudūlėjusi netinkama mūsų apranga, nauja dar nenupirkta, o var žybos čia pat (VII. 5—6). Ko lektyviai prašome bent šioms varžyboms padėti. Sportinės gimnastikos sekcijos nariai
KREPŠINIO „MARATONE"
auditorija PEB€KR OVIMAS Jau būdamas antro kurso JUMORESKA studentas, aš vieną kartą pa --------- O O--------galvojau: „O kodėl man neiš mokus kokią nors užsienio Kaimynas prikando apatinę kalbą? Daug jų yra!" lūpą ir giliai susimąstė. Bet Šitą mintį man pakišo dės čia pasigirdo skambutis, audi tytojas, kuris kaip tik tuo torija ištuštėjo, ir prie mūsų metu kažką tyliai kalbėjo prisėdo dėstytojas. prie lentos ir rašė kreida jo — Apie ką ginčijatės, jau je kažkokius nesuprantamus nuoliai? — paklausė jis mus ženklus. meiliai. — Visą paskaitą jus — Ką jis rašo, ir vis ne stebėjau. Manau, ginčo esmė rusiškai? — pasidomėjau aš surišta su mano dalyku? pas kaimyną. — Betarpiškai! — sušukau — Tai jis mums užsienio aš džiaugsmingai. — Štai mes kalbą dėsto. niekaip negalim susiprotėti... — Ką tu sakai! — nuste Aš prikandau liežuvį ir iš bau aš. — Ir seniai? sigandęs pažiūrėjau j kaimy — Nuo pirmo semestro, — ną, kaimynas — į dėstytoją, paaiškino jis. — Tarp kitko, dėstytojas — į mane. tu išlaikei jau tris įskaitas. — Niekaip negaliu susipro — Gal būt, ir išlaikiau ne tėti, — atvirai pasakiau aš, jučiom, — sutikau aš, — tik — ką jūs ten parašėt. — Aš tai kodėl šito nepastebėjau? nusišypsojau ir parodžiau — Kaip tu galėjai pastebė pirštu į lentą: — Tiesiog prakaituojami ti, jeigu tu perkrautas. — O iš kur tu žinai? — Mums nesinorėtų spėlio — Aš laikraščius skaitau. ti, — sąžiningai prisipažino Ten apie tai kasdien rašo. At mano kaimynas dėstytojui. — seit, studentams net miegoti Norėtųsi sužinoti, kaip sako nėra kada. .. ma, betarpiškai, iš pirmųjų — Įdomu, — pasakiau aš. lūpų. Ką jūs mums dėstote? — Tai, ką rašo? — paklau — Aš?! — ištarė dėstyto sė kaimynas. jas ir išbalo. — Šitą.. . kaip — Ne, įdomu, kokią kalbą ją. .. jis mums dėsto? — Kokią? — paklausiau aš — Kaip tai kokią? Tai. .. nedelsdamas.
— Kokią? — sušuko dėsty tojas. — Ką reiškia „kokią"?! Kokia kalba tas „kokią"? — Jūs nesijaudinkit, — pasakiau aš taktiškai. — Pa galvokit kaip reikiant. Niekas jūsų neskubina. Mes jums ge ro norim, — pridūriau dėl vi so pikto. — Kalbą dėstau, — tyliai atsakė dėstytojas. — Teisingai, kalbą, — su tikau aš. — O kokią kalbą? Dėstytojas griebėsi ranko
mis už galvos ir užsimerkė. — Užsienio! — pasakė jis pagaliau. — Teisingai, šaunuolis! Jie, dėstytojai, taip pat la bai perkrauti. Išversta iš Kišiniovo Politechnikos instituto laikraščio „Inžiner"
6 bendrabutis negali pasi girti nei švara, nei tvarka, o tuo labiau dušais. Čia jau senokai nėra vandens skleidi mo galvučių. Studentai skun džiasi, kad dabar reikia tu rėti su savim laistytuvą, no rint gerai nusiprausti. Kas kaltas? Patys studentai. Tai jie nusukinėjo vandens sklei dimo galvutes, tai jie išteplioja bendrabučio koridorių ir kambarių sienas.
Baigėsi gerokai užsitęsusios tarpfakultetines vyrų krepši nio varžybos. Penktadienį pirmosios aikš telėje pasirodė Fizikos bei Matematikos ir mechanikos fakultetų vyrų komandos. Jie savo pogrupiuose buvo tretie ji ir dabar rungtyniavo dėl 5—6 vietų. Palyginti nesun kiai nugalėjo fizikai. Rezulta tas 72:53. Kovoje dėl trečios vietos susitiko medikai ir filologai. Šios rungtynės baigėsi šiek tiek neįprastai. Kai iki fina linio švilpuko liko 6 minutės, aikštelėje buvo tik du IFF atstovai. Visi kiti jau turėjo po 5 pražangas. Pagal taisyk les tokiu atveju rugtynės nutraukiamos ir paliekamas
! STOVYKLOS ŽVEJYBI-5 ■ NIAME LAIVE DALY- S jVIAI! Renkamės VVU Kom-« ■ jaunimo komitete gegužės“ ■ 31 d. 16 vai. VVU Komjaunimo ■ komitetas ■■ ■
•■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■a
STOVYKLAUTOJŲ UŽ SIENYJE DĖMESIUI! Būriai, vykstantieji į VDR ir CSR, renkasi bir želio 1 d. 14 vai. VVU Kolonų salėje. VVU Komjaunimo komitetas
tuo metu buvęs rezultatas. O jis atrodė gana įtikinančiai. 97:23 — tokią persvarą buvo įgiję medikai. Dėl pirmos vietos kovojo pogrupių nugalėtojai Ekono mikos ir Chemijos fakultetų krepšininkai. Kornyševo, Račio, Skvarnavičiaus ir Dambrausko me timais pirmauja ekonomistai. Jie laimi rezultatu 87:63, jau kelintą kartą tapdami šių tradicinių varžybų nugalėto jais. Š. SKAPCEVICIUS, A. BUDRYS mimmiiuiiimimm"
>•>••
REDAKCINE KOLEGIJA ! JAUNASIS DĖSTYTOJAU! ■ ! Nuo š. m. birželio 17 Į ! d. iki 28 d. Žydiškėse J I organizuojama jaunųjų j I dėstytojų poilsio stovykla, j I Kelialapio kaina 10 rb. J ! Stovykloje bus maitina- Į ■ ma. Kreiptis į savo fakultetų | ! dėstytojų komjaunimo or-! i ganizacijos sekretorius. ! VVU Komjaunimo | komitetas •! I
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. Užs. Nr. 3242
LV 09884