Visų šalių proletarai, vienykitės!
Cč\RVBII)IS suuoencas
I
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
1972 m. birželio 2 d.
<r. 18 (800)
lENDRAD AREI AUŠIME SU YGOS UNIVERSITETU Gegužės 25—26 d. d. Rygos P. Stučkos universite> viešėjo mūsų Universiteto delegacija: rektorius S rof. dr. J. Kubilius, prorektorius mokymo reikalams oc. B. Sudavičius, partinės organizacijos sekretorius oc. P. Bernatavičius, komjaunimo komiteto sekreto. lūs ekon. m. kand. S. Imbrasas, Teisės fakulteto deanas doc. V. Nekrašas, Filologijos fakulteto prodeanas doc, J. Balkevičius ir Chemijos fakulteto prof. r. V. Daukšas. Svečiai apžiūrėjo P. Stučkos universitetą, domėasi moksliniu-tiriamuoju darbu, mokymo procesu ei visuomeninių organizacijų veikla. Viešnagės mc j aptarti bendradarbiavimo klausimai. Dar šiais metais Rygos universiteto vadovai apsijnkys mūsų universitete. Tada bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. M. ŽEMAITIS
TASKAITINIAI SUSIRINKIMAI Praėjęs ataskaitinis laikotarpis partinėms organizacijoms uvo ne eilinis —- Universiteto kolektyvo mobilizavimas RKP XXIV suvažiavimo uždavinių Įgyvendinimui, pasi kosimas TSRS 50-mečiuj pareikalavo nemaža jėgų, naujų manymų. Todėl yra apie ką pakalbėti ataskaitiniuose-rinminiuose susirinkimuose. Jie jau įvyko Istorijos (sekreI Prekybos (doc. A. ■iLimi išrinktas vyr. dėst. A. Bacys), ~ ucevičiūtė), Teisės (doc. P. Rasimavičius) ir kitų fakulMūsų inf. £ lu partinėse organizacijose O
O
I Gegužės 23 dieną įvyko Istorijos fakulteto darbuotojų I rlsąjungos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Pranešild skaitė profkomiteto pirmininkas, Žurnalistikos katedros I dėst. V. Juodakis. I Išrinktas naujas Istorijos fakulteto profkomiteto pirmiBrikas. Juo tapo Žurnalistikos katedros vyr. dėst. L. Tapi■ R. JAKIUNAS
NIVERSITETO ŽURNALISTŲ LUBAS I’gužės 24 d. Lietuvos TSR Žurnalistų sąjungos valdybos I ‘kretoriato posėdyje priimtas kolektyviniu nariu į LietuI >s TSR Žurnalistų sąjungą. I Tai leis greitai sustiprinti klubą. Klubo veikla bus paI mta sąmoningu narių darbu ir drausme. Organizacinius ■ rtvarkymus minėtame posėdyje nutarta atlikti šį pavatrį, o su naujųjų mokslo metų pradžia pradėti aktyviai rbti. Klubo veikla — tai viena iš Lietuvos TSR žumalisB sąjungos, Universiteto Žurnalistikos katedros, komjauniB o organizacijos darbo formų. Nariai turės teisę dalyvauti Žurnalistų sąjungos rengin Jose, kelionėse, kūrybinėse stovyklose, turės nario bilieI . ženkliuką. B Lietuvos TSR Žurnalistų sąjungos Jaunųjų žurnalistų klu|> šefu paskirtas Žurnalistų sąjungos valdybos narys „Kom. B unimo tiesos" redaktorius V. Chadzevičius. „Mūzos Nr. 10" inf.
S
klausimas, Pagrindinis svarstytas jame, buvo „Mokslinio — tiriamojo darbo efek tyvumas Chemijos fakultete". Gegužės 26 d. kavinėje įvyPranešimą skaitė Chemi k | Universiteto estradinių an. jos fakulteto dekanas docen sa mblių u festivalio aptari tas E. Ramanauskas. m ąs. Vakare dalyvavo PF, F, IF, PEF vokalinių-instruVisą savaitę Grigiškėse vei. B entinių ansamblių atstovai. kė instruktažinė stovykla Fi | akaro dalyviai su malonumu lologijos fakulteto visų spe k susėsi finansininkų R. Gižio trečiakursiams ir Is I R. Norkaus dainų, turėjo cialybių torijos fakulteto trečio kurso B °gą dar kartą išgirsti stu- istorikams. B ntiškų ansamblių grojimą. Stovykloje pedagogai stu. E. DARAŠKEVlClOTE dentams skaitė paskaitas apie i darbą su pionieriais, su mo kiniai?, dalijosi pedagogine I Gegužės 30 dieną įvyko patirtimi. B n versi te to Tarybos posėdis. A. VILKAITYTE
fRUMPAI
I Šiandien jūs skaitote 800-ąjį „Tarybinio I udentc“ numerį. I Sveikiname visus laikraščio koresponI <ntus!
LINKIME SĖKMĖS EGZAMINŲ SESIJOJE! Štai praėjo keletas darbo mėnesių, ir vėl naujas žinių patikrinimas, jėgų išbandy mas. Vieniems tai eilinis su sitikimas su dėstytoju, kitiems jis tampa jau atsisveikinimu — diplomantai laiko valstybi nius egzaminus, po kurių tu rės palikti per penkerius me tus pamiltą Alma Mater. Visi žinome, jog pavyko gerai išlaikyti žiemos sesijos egzaminus. Buvome už tai gi riami. Ar pakartosime praei tos sesijos sėkmę? Po praeitos sesijos fakultetų komjaunimo biurai dirbo ga na intensyviai. Neapsiribojo vien tradiciniais „rezultatų svarstymais". Buvo bandoma pasižiūrėti, kokios gi nepa žangumo priežastys, kodėl studentai blogai lanko užsi ėmimus. Tuo tikslu „T. stu dentas", sieninė spauda pašto, viai spausdino studentų ir dėstytojų pasisakymus. Praei tos sesijos rezultatais nudžiu gino Filologijos fakultetas. Todėl LLKJS CK iniciatyva bu vo nutarta šio fakulteto kom jaunimo biuro darbą paskleis ti visoms aukštosioms respub likos mokykloms: buvo su rengtas seminaras-.pasitarimas. Universiteto komjauni mo komiteto biuras priėmė nutarimą apie Fil. F. komjau nimo biuro akademinį darbą. Fakultete nauja tai, jog filo logai sudarė Pirmūnų tarybą, kuri ne tik taiko drausminio poveikio priemones, bet — rvarbiausia — teikia įvairių dalykų klausimais pagalbą silpnai besimokantiems stu dentams. Filologų nuomone, tokia darbo forma efektyvi ir perspektyvi. Matyt, kiti fa-
kultetai taip pat galėtų apie tai pagalvoti. Minėtame respublikiniame pasitarime buvo pareikšta ga na įdomių minčių. Pvz., Kau no Medicinos institute pirma me kurse grupės (eksperimen to dėlei) buvo sudaromos ne abėcėlės tvarka, kaip papras tai, o psichologinių testų pa galba. Tokiu būdu į grupę patekdavo maždaug vienodų gabumų studentai. Supranta ma, silpnesnių gabumų gru pėms galima taikyti kitokius
Ar busime giriami mokymo metodus ir formas, negu toms grupėms, kurių stu dentai gabesni. Į grupes, ku rios sudaromos atsitiktinai, papuola įvairių gabumų žmo nės, ir kartais sunku pastebėti silpnai besimokančius bei tin ginius, kurie slepiasi už kitų nugarų. Tai tik eskperimentas, tačiau reikia manyti, jog jis tinkamas ir vertas dėme sio. Mes, o kartais ir patys stu dentai apsirinkame, kai ma nom, jog pirmakursis jau vi siškai savarankiškas žmogus, ir tėvai jam jokios įtakos ne turi. Paskutinių metų prakti ka rodo, jog ryšys su tėvais yra būtinas, jog pirmakursių tėvų susirinkimai taip pat rei kalingi. Kitas dalykas — ko kia forma mes juos rengsime. Toks susitikimas su studentų tėvais įvyko balandžio 22 d. Labai gražiai tėvus sutiko fi
„Apdovanotųjų" tarpe — biologijos specialybės pirma kursis V. Stirbys, geologai Žiemos klaidos pirmakursiai V. Staniulis, J. Jacyna ir kiti. Tarp kitko, ir pavasario šioje srityje „pirmauja" geo džiaugsmai logai. Akademinio sektoriaus rūpesčiu kas mėnesį ruošia mas lankomumo grafikas pa Prasidedanti pavasario eg rodo, kad daugiausia paskaitų zaminų sesija — didžiausias be priežasties praleido geolo visų mūsų rūpestis. Susikaupi gai, ypač II—III k. Tačiau gamtininkai turi ir mas, rimtis vyrauja ir Gamtos fakultete. Penktakursiai sėk kuo didžiuotis. Fakultete yra mingai gina diplominius dar 51 pirmūnas. Ketvirtasis bio bus. Neblogai egzaminus lai- logijos specialybės kursas tu .ko ketvirtieji kursai. Tiesa, ri penki’’, studentus, kurie žie žiemos sesijos lig šiol neįvei- mos sesijos egzaminus išlaikė kė biologijos specialybės IV vienais penketais. Tokių tarpe k. studentai A. Sakalis (liko Danutė Misiūnaitė, Janina 1 skola) ir dvi skolas turinti Gražytė. Janina ir tos pačios G. Mineikaitė. Jei mergaitė specialybės trečiakursė Jani yra silpnos sveikatos, neseniai na Bražėnaitė gauna vardines grįžusi iš akademinių atosto stipendijas. Jų pavyzdys ro gų, tai kuo pasiteisins A. Sa do, kad išmokti įmanoma. — Studentai dirba, stengia kalis? Laiko egzaminus hidrogeo si. Ir lankomumas paskuti logijos ir inžinerinės geologi. niuoju metu pagerėjo. Tikė jos specialybės III—IV k. simės, kad sesija praeis sėk studentai. Ir čia yra bėdų. mingai, — kalba fakulteto Niekaip neatsikrato skolos prodekanė doc. I. Šarkinienė. Belieka gamtininkams pa ketvirtakursis V. Jankauskas. Pagrindinė blogo pažangu linkėti sėkmės. Ir nepamiršti mo priežastis — paskaitų ne- žiemos sesijos pamokų. O ta lankymas. Net penkiolikai da su Gamtos fakultetu atsi žmonių už paskaitų praleidi sveikino net 13 studentų. nėjimą pareikšti papeikimai. V. LEPEŠKAITĖ
GAMTOS FAK.
lologai, teisininkai, medikai, ir kt. Buvo kalbėta ne tik apie pažangumą. Tėvai susipažino su senuoju Universitetu, Vil niumi, susitiko su mūsų pro fesoriais, o vakare klausėsi choro ir etnografinio ansamb lio koncerto. Kuris gi mūsų tėtis ir mama nenorėtų atvyk ti į svečius .pas sūnų ar duk rą, dalyvauti panašioje gra žioje šventėje? Didelę ir reikalingą paramą teikia grupių ir kursų kurato riai. Ko ne ko, o grupės va-
dovo pasakytas žodis apsilei dėliui grupės ar kurso susi rinkime įstringa atmintin vi sam laikui. Tik bendros parti nės organizacijos, dekanato, komjaunimo ir kuratorių prie monės davė teigiamus rezul fakultete, tatus Filologijos Tokie koordinuoti ryšiai turi būti kiekviename fakultete, kurse ir grupėje. Reikia manyti, jog pavasa rio sesijai studentai pasiruošė neblogai, būtų labai gražu, kad kuo daugiau grupių galė tų dalyvauti konkurse geriau siai akademinei grupei išaiš kinti. Tačiau šiuo metu Uni versitete dar yra apie 50 stu dentų, kurie turi įsiskolinimų iš praeitos sesijos. (Gamtos fakultete dar yra 8, Matema tikos ir Fizikos fakultetuose po 13 skolininkų. Pramonės ekonomikos, Teisės, Prekybos fakultetuose skolininkų jau
PREKYBOS FAK.
„Kaip panorėsi.. Skaičiau pasakojimą: ber niukas paklausė barzdoto žy nio, ar gyvas tas paukštelis, kurį jis laiko rankose. Mažy lis galvojo: „Jei žynys pasa kys, kad gyvas, aš sugniau šiu pirštus, ir paukštelis nu gaiš, jei pasakys — negyvas, aš ištiesiu rankas, ir paukšte lis nuskris. . „Kaip panorė si, — atsakė žynys, — kaip panorėsi". Dabar, kai sesija ant nosies, studentai svajoja apie lengvus egzaminų klausi mus, dykai gautas įskaitas, užmiršę, kad viskas priklauso nuo jų pačių. Prekybos fakultete žiemos sesijos rezultatus svars tė komjaunimo biuras, katedro., skaudžiai pliekė sienlaikraštis tinginius; kaip nepažangios buvo pašalintos materialinio-techninio aprūpi nimo spec. studentė? N. Volungevičiūtė ir R. Pikelytė. Pikčiausia buvo tai, kad sko lą „susižvejojo" ir buvęs mokslo pirmūnas, prekybos
seniai nėra.) Pažymėtina, jog daugelis jų yra negavę fizi nio lavinimo, laboratorinių darbų įskaitų. Matyt, bus pa simokyta iš klaidų, ir jau po šios sesijos tokių skolų suma žės. Norėtųsi priminti dar vieną momentą. Ne visi studentai sutelpa mokytis skaityklose. Dalis mokosi bendrabučiuose. Kaip taisykle, pavasario sesi jos metu bendrabučiuose daž nai būna pažeidinėjamos vi daus tvarkos taisyklės. Už girtuokliavimą be jokių nuo laidų šalinama iš bendrabučio. Tai pelnyta bausmė pašalin tam. O juk didesnės bausmės iš triukšmadario susilaukia jo draugai, tie, kuriems jis trukdo tinkamai ruoštis egza minui. Juk kiekviena minute reikalinga poilsiui ar susikau pimui. O čia kartais kažkoks nesusipratėlis neduoda ramy bės tu savo tranzistoriumi, ar. ba užtraukia dainušką, vėlai vakare grįždamas iš kokio nors pasilinksminimo, VVU komjaunimo komitetas prašys Rektorato už panašų elgesį studentus šalinti iš bendrabu čio ir neleisti toliau laikyti egzaminų. Sesijos metu stenkimės vi sur — skaityklose ir salėse, auditorijose ir bendrabučiuo se — sudaryti darbingą nuo taiką. Tik nuo bendrų visų ir kiekvieno atskirai pastangų priklausys dar sėkmingesni egzaminų rezultatai. J. GALINAITIS VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas
ekonomikos specialybės stu dentas A. Grabauskas. Kom jaunimo biuras ir dekanatas griebėsi griežtos kontrolės, katedros paskyrė valandas konsultuoti silpnuosius. . . Išsikapsčius iš skolų, būtina pasisaugoti naujų: fakultete dažni kolokviumai, seminarai, dekanatas užmezgė kontaktus su užsienio kalbų dėstyto jais. . . Akademinis sektorius, kuriam vadovauja D. Andrulaitytė, materialinio-techninio aprūpinimo spec. IV kurso studentė, siuntė tinginių tė vams laiškus, svarstė posė džiuose I, II materialinio ap rūpinimo spec. kursus (I kur se pakeistas nepareigingas se niūnas). Fakultete yra pirmūnų kny. ga, puiku, kad pavardžių są rašas — ilgas. Štai J. Ruževičius, II kurso prekių mokslo specialybės studentas, jo ko lega ketvirtakursė J. Gudonytė, nuo pirmo kurso gaunanti Lenino vardinę stipendiją, ir daug kitų. . . Kaip teigia Prekybos fakulteto dekanas L. Butkevi čius, reikalai dabar . neblogi, neblogesni bus ir sesijos re zultatai. . . K. C'IUClULKAITĖ
800 studentiškų savaičių PIRMIEJI
1950 metų vasario mėnesį Universiteto partinis biuras nutarė leisti studentų ir dės tytojų laikraštį. Pirmajai redkolegijai pra džia buvo sunki. Truko paty rimo, o Ir tų rašančiųjų ne kiek buvo. Gal todėl ir naktis prieš pirmo numerio pasiro dymą praėjo be miego. Balandžio 15 d. skaitytojai gavo spaustuvės dažais kve piantį naują laikraštį „Tary binis studentas". ... Ir dabar kartą per sa vaitę sumišę spaustuvės dažų kvapai į mūsų redakciją at keliauja kartu su nauju nu meriu, ir dabar po kiekvieno numerio pradedama viskas iš naujo: vėl tvarkom rankraš čius, taisom (o gal nutaisom), bėgiojam po fakultetus ir spaustuvę... Kiekvieną penk tadienį pradžia. .. Vis dėlto tą balandžio 15ąją buvo PRADŽIA. FAF Politinės ekonomijos katedros docentė E. Boreikaitė, Lietuvių literatūros kated ros doc. A. Sprindis, poetas V. Rudokas, „Minties" leidyklos darbuotojas M. Bernatavičius ir kt. — tai jie, leidę pirmuo sius „Tarybinio studento" nu merius. Pirmoji laikraščio redaktorė — Ellzaveta Boreikaitė. „Žur nalistinę praktiką" ji išėjo dar Didžiojo Tėvynės karo metais, dirbdama Lietuviško sios divizijos laikraštyje. Da bar gerbiama docentė, patyru si pedagogė, studentų moksli nės veiklos vadovė — buvo viena pirmųjų Universiteto komjaunuolių. Iš jos, kaip ir visų, tais po kario metais ištikimai stovėju sių naujo gyvenimo kūrėjų gretose, patirties mes galime daug ko pasimokyti. Pasimo kyti ne tik ištvermės atsta
VIENINTELĖ SPECIALYBĖ, ARBA LYRINIS NUKRYPIMAS Artėja antroji sesija. Jau greitai bus metai, kai gyve nimo centre — studijos Uni versitete, nauja aplinka, nau ji draugai; visi tie nauji daly kai ir įspūdžiai, patirti Vilniu je. Ir nors, reikia daugiau galvoti apie ateitį, mokslus, sesijas, bet kartais nejučiom mintys nukrypsta ir i praeitį, iš pirmo žvilgsnio j visai ne reikšmingus jos niuansus. Atgyja atmintyje pirmosios jaudinančios akimirkos įžen giant į Alma Mater auditori
Studentų profsąjungos ko miteto buities — bendrabučių sektorius nuolat rūpinasi stu dentų gyveniniu bendrabu čiuose, stengiasi gerinti tvar ką, švarą bendrabučiuose, skatina studentus kovoti už aukštesnę buitinę kultūrą. Tam tikslui pasitarnavo ir šiais mokslo metais organizuo ti du konkursai: geriausiai dirbančiai bendrabučio tary bai ir geriausiam kambariui išaiškinti. Kaip žinome iš ankstesnių informacijų, šiemet geriausia buvo bendrabučio Nr. 5 tary ba. Gerai dirbo ir bendrabučių Nr. 6 ir Nr. 2 tarybos. Geru žodžiu reikia paminėti bend rabučio Nr. 2 tarybos pirmi ninką II k. istoriką S. Patkauską, kuris sumaniai ir energingai vadovavo tarybai, visam bendrabučio gyveni mui. Siame bendrabutyje tik rai buvo kovojama už komu nistinę buitį, pati taryba iš aiškindavo girtuokliavimo at vejus, nenuolaidžiavo apsilei dėliams. Geriausio kambario Univer
tant sugriautą Tarybų Lietuvą, ne tik principingumo, bet ir to tylaus kasdieninio šaunu mo — būti ištikimais parei gai, su meile dirbti patikėtą darbą. Didžiausias mūsų troš kimas, kad ir „Tarybinis stu dentas" su savo pareigomis susidorotų be priekaištų, tęs tų geras tradicijas, kurias for mavo ne viena studentų ir dėstytojų karta. DURYS Dienų ir savaičių būna vi sokių. Bet vargu ar jos bū na lengvos tiems, kurie dir ba laikraščių redakcijose. Vienintelė paguoda ir vais tas — žmonės. Su kuriais su sitinki, bendrauji, kartu ra šai ir mąstai. Vienintelė šilu ma. ...Stasys pirmą kartą į „Ta rybinio studento" redakciją užėjo prieš trejus metus (ta da jis buvo pirmakursis). Ir jeigu dabar kurią savaitę ne matai jo, nerandi atneštos jo informacijos ar straipsnelio, negirdi Jo greitakalbe ištar tų: „Palikite vietos mašin raščiui", —tarsi kažko pasi gendi. Praėjusį rudenį mūsų laik raščiui įteikė Sporto klubo „Mokslas" Garbės raštą „Už turiningą sportinio gyvenimo nušvietimą". Manote, be S. Buchavecko pagalbos būtu me susilaukę tokio /vertini mo? Aišku, ne. Sakytume, ir „Tarybinis studentas" kai ką davė pačiam Stasiui — šiaip ar taip, visgi praktika. Mes kartu su juo džiaugėmės, kai jis parsinešė jau ir „Komjau nimo tiesos" jaunųjų kores pondentų mokyklos baigimo pažymėjimą. Tada ir prisi minėm, kad Stasys dar pir mame kurse bandė keisti specialybę — pereiti j žur nalistiką. Vėliau persigalvo jo. Ir argi blogai pasielgė?
Troškimą rašyti kasdien, ne praeiti tylom pro gyvenimo faktą, tikriausiai apspren džia ne vien specialybės dip lomas. Turim dar vieną Stasį — Keršanską. Medicinos fakul teto studentą, mūsų kores pondentą ir didžiausią pla tintoją (medikai dabar yra užsisakę 800 laikraščio eg zempliorių). „Aš galėčiau ir apie Tėvų dieną parašyti, bet ne viską žinau — ne iki pabaigos bu vau. Todėl nerašysiu, negaliu rašyti apie tai, ko gerai ne žinau", — vieną kartą redak cijoje, atnešusi informaciją, kalbėjo III k. anglistė Vidija Jonaitytė, mūsų korespon dentų posto narė ir Filologi jos fakulteto metraštininkė. Toks turėtų būti visų mū sų — ir etatinių darbuotojų, ir aktyvo, — darbo credo. Kartais pagalvoji, kaip vi sur spėja studentų profkomiteto pirmininko pavaduoto jas, teisininkas studentas Juozas Surblys. Žinodamas daugybę jo darbų, net sun kiai išdrįsti paprašyti „Pa rašyk..." Bet, žiūrėk, jis pats jau veria redakcijos duris ir kloja juodu rašalu primar gintus popieriaus lapus! Pa galiau, kas jų, tų darbų, ne turi — Prekybos fakulteto dekanas doc. L. Butkevičius, ar kraštotyrininkų ramuvos pirmininkas Vi. Braziūnas, Gamtos fakulteto prodekanė I. Sarkinienė, to paties fa kulteto docentas C. Kudaba ir III k. biologas V. Beržinskas, partinio komiteto sek retorius doc. P. Bernatavi čius ar Žurnalistų klubo pir mininkas A. Stanevičius, VVU komjaunimo komiteto sekretorius S. Imbrasas ir jo pavaduotojai J. Galinaitis ir J. Bagdonas, Studentų profkomiteto pirmininkas V. Zei-
mantas, visi minėti ir nemi nėti, savo plunksna ir patari mais labai daug mums pade dą? Žemai lenkiamės visiems mūsų bendradarbiams, skai tytojams. Ačiū jums! Nes laikraštis be skaitytojų —suvargėlis, bet dar skurdesnis jis būtų be jų plunksnos. Būtų labai neteisinga, jei gu mes pamirštume dar vie ną žmogų — prorektorių mokymo reikalams doc. B. Sudavičių. Prorektoriaus ka bineto durys retai užsidaro— ar ne šimtas lankytojų būna kas dieną. Eina studentai ir katedrų vedėjai, profesoriai ir visuomenininkai, skambina iš ministerijų, vienus raštus keičia kiti, prašo pasigailėji mo studentai skolininkai... Ir kaip bebūtų keista, tam nuolatiniam, įtemptam judė jime atsiranda minučių ir „Tarybiniam studentui". Sun ku neįvertinti pirmojo klau simo /ėjus „Kas naujo ir ge ro?", atidumo menkiausiai buitinei smulkmenai, to di delio informacinio lobio, kurį gauni, vyresniojo pata rimų... Komplimentus čia sakyti gal ir ne vieta. Kai kas tai gali palaikyti ir pataikavimu (gink dieve!). Bet kaip gali tokia proga (800 .Tarybinio studento" numerių!) neprisi minti žmonių, tarp kurių gy veni, ir kurie tave praturti na? ...Durys. Įeina vieni, išei na kiti. Atneša geras žinias, savo šviesias mintis, savo kritiką ir pastabas. Tegu ir mūsų laikraštis bū na tos durys, pro kurias į gyvenimą išeitų dideli poe tai ir talentingi žurnalistai, busimieji profesoriai ir ga mybos pirmūnai. Kaip iki šiol, taip ir visada. Algis KUSTA Juozas MAŽEIKIS
jas, spektakliai, parodos, su sitikimai, ginčai, grupės susi rinkimai, o ryškiausiai — žmonės, kartais studijų ar bū. relių kolegos, draugai, kartais atsitiktiniai pažįstami, kartais net praeiviai. Pašėlusiai gera jausti, kad aplink daug stip rių, gražių savo vidiniu pa sauliu žmonių, tų, kurie nuo lat nerimsta, kuria, ieško, svajoja. Pasitaiko ir kitokių. . . To kių, kurie neturi ar neįtvirti no savyje kategoriško veto prieš banalumą. Įdomiausia, kad dauguma tų žmonių ar tik vaizduoja didelius išmin čius, ar iš tikrųjų turi nemažą žinių, patirties, įspūdžių kie kį. Labai keista girdėti nihi
listines nuomones, visai nepa grįstai neigiančias šviesiau sias gyvenimo detales. Gerai, kad tokių žmonių vis dėlto nedaug, bet norėtųsi, kad jų visiškai nebūtų. Ir didžiau sia svajonė — baigus Univer sitetą — rašyti vien apie gra žias, tobulas ir tuo pačiu gy venimiškai paprastas asmeny, bes, tikrus, ištikimus savo pa reigai piliečius, mokančius pajusti tikrąjį gyvenimo gro žį. Neigti — lengviausia. O ką kiekvienas iš mūsų padarė ar planuoja padaryti, kad gyve nime neliktų purvo, miesčio niškumo? Mūsų karta milijo nų gyvybių sąskaita gavo nuostabią dabartį, ir tikrai ne
logiška ir nedėkinga neigti viską dėl atskirų detalių. Gyvenimas nesulaikomai skuba į priekį, reikalaudamas iš kiekvieno didelės valios, ryžto, vidinės ir išorinės stip rybės. Juk tai kone gyveni mo dėsnis — kiekvienas žmo gus atsako prieš visuomenę ir prieš savo žmogišką pilietinę sąžinę už viską, kuo jis gy veno, ko nepadarė, ar tikri buvo jo idealai, kaip jis juos įgyvendino. Ir tai labai svar bu! Kaip sakė Ina Got, „kiekvienas žmogus privalo turėti vieną, vienintelę spe cialybę — būti žmogumi. Tik ru. . R. GERMANĄVlClUTE I kurso žurnalistė
Kur ieškoti geriausio kambario siteto bendrabučiuose konkur so pirmąjį etapą vykdė pa čių bendrabučių tarybos, ku rios ir atrinko geriausiai besi tvarkančius kambarius. Ant rajame etape tikrino studentų profkomiteto komisijos. Rei kia pasakyti, kad tai buvo ne. lengvas uždavinys ■— pavyz dingų kambarių mūsų bendra bučiuose nemaža. Tik gaila, kad iki konkursinės vietos ne sugebėjo pakilti nė vienas vaikinų kambarys. Būtų ma lonu, jeigu kitais mokslo me. tais ir vyrų kambariai būtų tvarkingiausi. Pažymėtina, kad daugiausia tvarkingų kambarių buvo bendrabučiuose Nr. 2 ir Nr. 5. Geriausiu gi pripažintas bend rabučio Nr. 5 kambarys Nr. 36, kuriame gyvena medi kės ketvirtakursės E. Keršytė,
J. Ošikaitė ir J. Vaišnytė. Merginos ne vien pavyzdin gai tvarkėsi ištisus metus, bet ir aktyviai dalyvauja Univer siteto visuomeniniame gyve nime. Už tai joms suteikta tei. sė gyventi kitais mokslo me tais tame pačiame kambaryje ir bus įteikta naudotis mag netola „Minija". Vertos pagyrimo merginos, gyvenančios bandrabutyje Nr. 2 kambaryje Nr. 63, ku rios nelabai daug atsiliko nuo nugalėtojų. Tačiau jos buvo pavyzdingiausios Istorijos fa kulteto profbiuro paskelbtame konkurse. Tvarka pasižymėjo ir kiti konkurse dalyvavę kambariai: penktajame bendrabutyje — Nr. 34, 50, antrajame — Nr. 22, trečiajame — Nr. 121, 124, 126 (visi trys Pramonės
ekonomikos fakulteto), ketvir. tajame — Nr. 35, šeštajame - Nr. 229 ir 323. Konkursai baigėsi. Norėtųsi, kad tarybų darbe pasitaikę trūkumai būtų analizuojami ir šalinami. Studentų profsą jungos komitetas ir toliau rū pinsis studentų buitinių ir kultūrinių sąlygų gerinimu. Būtų gerai, kad fakultetų de kanatai ir visuomeninės orga. nizacijos, skirstydamos vietas bendrabučiuose, teiktų pirme nybę pavyzdingiausių kamba rių gyventojams. Ir atvirkš čiai — tiems, kurie įpratę prie mamyčių globos, nemoka tvarkytis, nenori suprasti ati tinkamų reikalavimų, ne vieta bendrabutyje. Netolimoje ateityje išaugs nauji Universiteto bendrabu čių korpusai. Tuo pačiu iškils nauji rūpesčiai, nauji reikala vimai. Už komunistinę buitį turime kovoti visi.
J. KUDIRKA, J. SURBLYS VVU studentų profsąjungos komiteto nariai
S Redikcijos mašininkei PEF studentei Nijolei Žiliukaitei darbo niekada netrūksta. Kiekvieną ranka rašytą eilutę reikia perspausdinti.
0 LKP CK spaustuvės linotipininkei C. Stelnaitei tenka irgi panaši dalia. Tik čia „rašomoji mašinėlė" — linotipas — žymiai didesnė ir klavišų jau daugiau Kiekvieną Nijolės atspausdintą eilutę Česlovą „paver čia" metaline. Jos rikiuojasi viena šalia kitos j ilgą eile.
g’—-- *
r
į
:
? :ž: SS::* >.
r;-
%
■i
M
9 Ant lygaus stalo kiekvieną ketvirtadienį pradeda pamažu ryškėti „Tarybinio studento" kontūrai. Laužyto jui Viktorui Bachanui ilgiausi straipsniai, trumpiausios informacijos ateina vienoda forma — skiltys. Jas pagal maketą reikia sudėlioti, arba, spaustuvininkų žodžiais tariant, sulaužyti. O kur dar antraštės, linijos ir daug daug kitų reikšmingų dalykų. Kad laikraštis būtų patrauklus, patiktų skaitytojams, daug reikia padirbėti ir laužytojui V. Bachanui, ir re dakcijos darbuotojams. Šiemet Spaudos dienos proga Viktoras už gerą darbą buvo apdovanotas Universiteto Pagyrimo raštu.
• Laikraščio formos praėjo iškiliosios spaudos cechą Laikraštis jau atspausdintas. „Įdomu, kaip atrodo mūsų ruošta medžiaga?" — tik pasirodžius „Tarybiniam stu dentui" sportinį puslapį aptaria jo visuomeninė redkole' gija I. k. žurnalistas Vytautas Žemaitis, III k. istorikas Stasys Buchaveckas ir I k. žurnalistas Robertas Jakiūnas.
mm
Poezijos pavasaris
TO v > Ng
Jįjfc * '/v
* .ir ūži
t* JI
x •
m
K*
Agadžavadas Alizadė
ll&l
Azerbaidžaniečių poetas
j||
MANY DAUG ŽODŽIŲ NEIŠSAKYTŲ. . .
Mano motina — žila Mugano žemė, Medžių šlamesys mane lopšinėm ugdė. Man širdy Kuros aistringas srautas įžiebė minties neramią ugnį.
Topoliui — pirmam skaičiau eiles aš, Ir kviečiau paukščius džiaugsmu dalintis Mano meilė liaudžiai ir tėvynei — beišsenkančios dainų šaltinio mintys.
TAUTŲ IR
Ne čia, ne čia, aukštuos kalneliuos Vilniaus Gimtasis namas skendo žalumoj. Ir liejos pirmąkart daina, lyg vilnys, Ne čia, griaustiniui dundant tolumoj.
Išvertė V. Reimeris
LITERATŪRŲ DRAUGYSTĖ
Visu žalumu pražydęs Fi lologų berželis pirmadienį vėl susitiko su Poezija. Tradici nės Poezijos pavasario šven tės aukuro ugnis, uždegta gegužės 26 d. Lakštingalų slė Ne čia aš pirmąkart žvelgiau žydrynėn, nyje, pirmadienį atkeliavo į Į upę, saulėj mirgančią smagiai. Universitetą. Bet man brangi lietuvės motinos lopšinė, Šiais metais graži ir pras Kai kūdikį ji migdo atsargiai. . . minga poezijos šventė —■ vie nas iš tų renginių, kuriais Patinka man drėgnieji tavo vėjai, Tarybų Lietuva pažymi artė Man jų kalba suprar.tama, sava. jantį TSRS įkūrimo penkias Labiau nei okeanai tolimieji dešimtmetį. Ji taip pat sieja Vilioja Nemuno banga melsva. i ma su tarptautiniais knygos metais, su knygos platinimo Vieni iš reikalo sudės gal odę mėnesiu. Ar, Pegasiuką niūkdami, meluos. . . Kaip ir kiekvienais metais, Pelnyti noriu tavo šiltą žodį, poezijos ir tautų draugystės Lig pat gelmių tave suprast viliuos. šventę lydi ir papildo tradici nis almanachas „Poezijos pa O dėmesį nelengva užpelnyti, vasaris". Džiugu, kad čia šalia Kai jis palydimas ne stikleliu. pripažintų poetų puikuojasi Jei noriu „mano Lietuva" sakyti, ir mūsų Universiteto jaunųjų Vadinas, noriu pasakyt „myliu". .. pavardės — Nijolė Išvertė Eug. Matuzevičius literatų Miliauskaitė, Jonas Kalinaus kas, Liutauras Degėsys. Šiais Verutė Lepeškaitė metais almanache spausdina Zita Mažeikaitė mi aštuonių Azerbaidžano I. |k. žurnalistė II k. germanistė poetų kūrybos vertimai, lei dinyje šalia lietuvių kūrybos SKAUSMAS Išsenku matome lenkų poezijos pusla kaip vasaros upės, pius, lietuvių poeto emigran Po samanom žaliom žaliom ir nuogi vaikai to Vlado Šlaito eiles. gyvatės gimsta tyliai, brastose iš dumblo nelaukiamos, nenorimos . . . Skamba Salomėjos Nė lipdo karui ginklus, ir niekieno nemylimos. ries eilėraščio posmas. o arklių kanopomis sukelti dulkių didžiuliai stulpai Lietuvių literatūros kated Iššliaužia saule pasidžiaugt, ant strazdanotų veidų, ros vedėjas doc. V. Areška paklaidžioti po mišką. . . išblukusių saulėj plaukų sveikina visus susirinkusius. Visi joms liepia pasitraukt. . ir nuraudusių kojų. Aktorius Vytautas Kybartas Skaudu. Bet verkt jos — nesiryžta. kviečia poetą po poeto. Ro Atneškit dos, niekada Sarbievijaus kie Po samanom žaliom žaliom pavydo nepažinusiom rankom mas negirdėjo tiek daug gra gyvatės rangos juodos. . . vandens, žių, puikių ir ugningų tarsi Iš nuoskaudų, iš sielvarto atlaužkit sočiam paukščiui aukuro liepsna, poezijos pos jos tyliai renka nuodus. duonos, mų. Ploja mylimam A. Bal kol mūšis dar nepradėtas, takiui, J. Strielkūnui, Azer SVAJOTOJAS kol ženklo jokio nėra, baidžano poetą Sajevušą Sar. kol ilsisi dumblo patrankos. chanly keičia universitetiečiai Jis išdrožė iš medžio lietų Z. Pipinytė ir A. Jonynas. . . Ir lyg kryžių prie kelio pastatė. Paskui bus vėlu O pro šalį vežimai žaibolaidžių lietūs Visko ir neišsakysi. Tegu darda rankas ir veidus nuplaus, geriau skamba poezijos pos Vyrai botagais pliekia, ir klioks drumzlini vandenys brastom, mai. Bobos — ir vaikai užbaigę karus, liežuviais: J. MAŽEIKIS kilpynes pasidirbę „Visai pablūdo žmogus. iš šermukšnių šaudys Iš medžio išdrožė lietų!" varnėnus. Autoriaus nuotraukos
Ir ne čionai aš, tylą nugalėjęs, Pirmuosius meilės ištariau žodžius... Bet tavo žodis, švelniai suskambėjęs, Man visad būna, Lietuva, gražus.
Nijolė Miliauskaitė IV k. lituanistė
NUJAUTIMAS I. Paukštis
Miega paukštis ant debesio. Vienas sparnas virš liūdesio žemės, tntras sparnas virš žydinčios žemės, ramybė kaip karūna. Išdygo eidas rusvų ir žalsvų iavo šešėlių jūroj. Žolyno -.eras rankoje. Būsimo pabudimo nuojauta: karaliūno . ipos. "Paukštis i mano baltas kūnas — gyvas — pragysta — paslaptingu džiaugsmo balsu. II. Džiaugsmas
Užima žadą, pajutus iapo augimą, dainuojančius savo plaukus, pumpuro tylų virtimą stebuklu.
Visas pasaulis suklusęs: po mudviejų langu laukinės erškėtrožės žiedas šiąnakt turi pražysti raudonai.
III. Medis Vidury lauko, vidury sapno ugninis medis, ir mudu klūpom iš laimės: medi, mudviejų degantis medi! Mes tave pasodinom. Amžiną.
Nestigo ir autografų mėgėjų...
Levas Ozerovas Rusų poetas O 0 O
( ai krūtinėj glūdi šimtas Kaspijų. \ os daina užgimsta — veržias kitos. . . Žodžių pilnos, jos, man net nejaučiant, Tartum snaudžia — dar neišsakytos.
r
Filologų berželio pavėsyj e susėdo poetai. Universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėjas doc. V. Areška svei kina visus susirinkusius, tolimojo Azerbaidžano dainius. Taip prasidėjo Poezijos pavasaris Sarbievijaus kieme. Savo eiles skaito didelis lietuvių literatūros draugas ir vertėjas, svečias iš Mask vos L. Ozerovas.
T
&
Sis poezijos pavasaris Aleksui Churginui tikrai nepaprastas — jis sutapo su poeto Irvertėjo šešiasdešimtuoju gim tadieniu. Labai nuoširdžiai nuskambėjo jaunos Universiteto literatės I k. lituanistės Živilės Pipinytės eilėraščiai.
Po TSKP XXIV suvažiavi mo ypač didelis dėmesys ski riamas studentų buičiai, svei katingumo ir sportiniam dar bui kelti, daugėja profilak toriumų ir sveikatingumo sto vyklų. Kalbuosi su studentų profkomiteto nariu, atsakingu už studentų vasaros sporto— sveikatingumo stovyklas, tre čiakursiu žurnalistu. E. Stan kevičium. — Ką profkomitetas žada studentams vasaros atostogų metu? — Vadovaudamasis TSKP CK ir TSRS Ministrų Tary bos nutarimu „Dėl priemonių aukštųjų mokyklų studentų ir specialiųjų vidurinių mo kyklų moksleivių materiali nėms ir butų buitinėms sąly goms gerinti", studentų prof komitetas toliau organizuoja
Studentų poilsis vasarą sporto — sveikatingumo sto vyklas. Studentų poilsis pa skirstomas dviem kryptimis: į sporto—sveikatingumo sto vyklas ir stovyklas pagal poilsinius kelialapius į Pa langą, Anykščių Šilelį, Lam pėdžius. — Ką jūs galėtumėte pa pasakoti apie sporto—svei katingumo stovyklas? Viena jų veiks Žydiškėse. Numatomos keturios pamai nos. Nuo birželio 28 d. iki liepos 28 d. dvi pamainas il sėsis sportininkai. Liepos 28 —rugpiūčio 11d. organizuo jama internacionalinė sto vykla, j kurią pakviesim stu dentų iš 8 sąjungos aukštųjų mokyklų — iš Talino, Kije
vo, Kišiniovo, Krasnodaro, Leningrado, Minsko, Simfero polio ir kt. Su jais kartu il sėsis 20 mūsų studentų—interklubiečių. Nuo liepos 12 iki rugpiū čio 25 d. Žydiškėse įsikurs kūrybinė jaunimo stovykla. Suvažiuos Vilniaus univer siteto literatai, teatralai, dai lės studijos mėgėjai, kaimo kapela, fotoklubas, Filologi jos fakulteto estradinis an samblis. Siame margame, linksmame būryje matysime ir konservatorijos bei Dailės instituto atstovų, ir, gal būt, iš Pedagoginio instituto. Sto vyklautojai ruoš susitikimus su vieto- gyventojais, kolūkie. čiais, klausysis buvusių par
tizanų pasakojimų, žygiuos jų kovu keliais. Organizuojama respubli kos nusipelniusio kolektyvo —dainų ir šokių liaudies an samblio stovykla Grigiškėse. Kraštotyrininkų ramuva (apie 100 žmonių) poilsiaus Švenčionių rajone, Adutiškio apylinkėse, rinks kraštotyrinę medžiagą, domėsis vietos gy ventojų senovės papročiais, dainomis, pasakojimais, pa davimais. — Visa šalis ruošiasi TSRS 50—mečio jubiliejui. Kokiais renginiais, skirtais šiai datai, profkomitetas nudžiugins va sarą? —Šią vasarą pirmą kartą
Universiteto istorijoje orga nizuojama internacionalinė stovykla, kurioje ilsėsis stu dentai iš įvairių sąjungos institutų, ruoš draugystės ir poilsio vakarus. Studentų atostogų metu mūsiškiai važiuos į Taliną, Odesą, Leningradą, Krasnodarą, Minską, Simferopolį. Dešimties turistų grupė ke liaus po Altajų, kartu su Al tajaus instituto studentais ža vėsis kalnų grožiu. — Kiek iš viso studentų il sėsis sporto — sveikatingu mo stovyklose pagal poilsi nius kelialapius? — Jų būrys žada būti di dokas — 1000 studentų. Be lieka palinkėti stovyklauto jams džiugios nuotaikos.
I. GRINKEVlClŪTE
CENTRINIUOSE MENO SAVIVEIKLOS KOLEKTYVUOSE
Premjera: „Augo liepelė“ Augo bernelis vienam kieme, ja ir šoka „Linelį". Šokti ir O mergužėlė kitam... kartu dainuoti — tai ne taip dažnai pasitaiko ansamblių Kaip tos jaunos liepelės pasirodymuose ir, kaip sako „įbangavo" į sceną daininin jo vadovas V. Aleksandra kės, liaudies daina „Augo vičius, ne taip jau ir lengva. liepelė" pradėdamos mūsų Reikia įgudimo, o jis pasie universiteto studentų nusi kiamas ne po vienos ir ne po pelniusio liaudies' dainų ir kelių repeticijų... šokių ansamblio koncertą— (Kita naujovė — scenoje premjerą. Greit šią dainą pa nebuvo dirigento: nebuvo keitė šokis. Sutrepsėjo, su oficialumo. Šypsena, laisvu bildėjo scenoje šokėjai. mas, ansambliečių grakštus Žiūri ir nejučiom imi ly šokis ir skambi daina paver ginti šį ansamblio pasirody gė visus. Ne vieną kartelį, mą su ankstesniu ir džiau nusiėmę šiaudines skrybė giesi, kad tai ieškantis, kū lės, lenkėsi kapelos muzi rybingas kolektyvas, kad per kantai, dėkodami žiūrovams trumpą laiką jis labai pasi už nesibaigiančius plojimus. keitė, įgijo naujų savitų Ir dainininkai, ir šokėjai ir bruožų. Visų pirmiausia, muzikantai atrodė tarsi ne naujoji programa „Augo lie dalomas kolektyvas, dainuo pelė" parengta, remiantis jantis, grojantis, šokantis. vakaronių tradicijomis ir pri Net pats abejingiausias žiū taikyta šių dienų dvasiai. Čia rovas neturėjo kada nuobo skambėjo ir kompozitorių džiauti. Nuo pat pirmosios J. Juozapaičio, L. Povilaičio lyriškos dainos „Augo lie sukurtos dainos, ir V. Mont pelė" iki trankios „Paskuti vilos bei J. Juozapaičio har nės polkos" — visą laiką monizuotos liaudies dainos. buvo jaučiama kylanti įtam Scenoje daugiau judrumo, pa, lyg koks sūkurys, trau gyvumo ir viskas taip natū kiantis į save žiūrovus... ralu. Štai dainininkai dainuo Ta nepilna valanda virto
švente ir ansambliečiams, ir žiūrovams. Gėlės, nenutylan tys plojimai pasako daugiau, negu patys gražiausi žo džiai... Koncertas baigėsi, o žmonės neskubėjo. Ir jauni ir seni lūkuriavo. Matyt, daug kam nesinorėjo išeiti. Atrodė, kad vėl pakils už danga ir į sceną įžingsniuos linksmieji dainininkai, muzi kantai, greitakojai šokėjai. Kokia jūsų nuomonė apie šią ansambliečių premjerą?— paklausėme kompozitorių J. Juozapaitj. Svečias puikiai įvertino šį pasirodymą, pa žymėdamas pačio sumanymo ir scenarijaus įdomumą, programos gyvumą, dirbtitinumo ir statiškumo nebuvi mą. Kompozitorius V. Montvi la, poetas St. Žlibinąs taip pat labai šiltai atsiliepė apie naują ansambliečių progra mą „Augo liepelė". Belieka pasveikinti žiūrovų vardu ansambliečius ir jų va dovus su premjera, padėkoti už tą puikų vakarą ir palin kėti sėkmės. R. LILEIKYTE
Dainos vakaras Čiurlionio gatvėje Čia audringai, plačiai, čia tyliai, čia rūsčiai ritasi dai na klausytojų eilėmis, veržia si pro langus laukan, kyla į vakarėjantį dangų, leidžia si ant šaligatvio dulkių, bė ga link Vingio, ar skubėda ma žiūri į suskilusiu stiklu gatvės laikrodį. Palietusi klausytojo ausį, skverbiasi į širdį. Arba vėl jsilėkėjusi, ne lauktai atsimuša į vieną, ant rą, trečią tuščią kėdę... At simuša lyg į uždraustą vie tą, bet žinoma, jog tai galė jo būti neužginta, galėjo vir pėti ir skleisti nematomus, bet jaučiamus žmogaus esy bės spindulius. Visa tai — daina. Ar tai lietuvhį liaudies, harmonizuo ta P. Sližio, ar mūsiškių kla sikų J. Naujalio, K. Kavecko, ar visame pasaulyje ge rai žinomų S. Guno, F. Šuber to, L. Bethoveno dainos. Gausią programą paruošė Universiteto Akademinis choras, vadovaujamas nusi pelniusio respublikos artisto LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ KAINA 2 kap.
Prano Sližio ir chormeisterio Eugenijaus Mazeliausko. Skamba P. Sližio har monizuota lietuvių liaudies daina „Tykus vakarėlis". Kiek čia paprastumo, skaid rumo ir... liūdesio. Kaip aiš kiai, tyrai ir ramiai skrenda solistės Elenos Saderavičiūtės balsas! O štai J. Naujalio „Pavasa ris" skamba pilkokai. Gal trūksta susikaupimo, artistiš kumo? Juk kartais, repetici jos metu, šis kūrinys skam bėdavo naujai, dar negirdė tai. Bramso „Lopšinė", Morlė „Madrigalas", choras iš Hendelio operos „Rinaldo" (nors tai ir nepalyginami vienas su kitu kūriniai), ne turėjo to žavumo, lengvumo, plastiškumo. Daug geriau chorui pavy ko atlikti S. Guno „Prie Ba bilonijos upių". Čia ir tėvy nės ilgesys, ir neapykanta priešams, ir prakeiksmo žo džiai. Viskas perteikta aiš kiai, nepakeičiamai. Antrąją koncerto dalį pra dėjo simfoninis orkestras
REDAKCIJOS ADRESAS:
„Vilnius", kuriam vadovauja respublikos nusipelnęs artis tas Povilas Bekeris. Orkest ro programa irgi nevienaly tė. Salia Dvoržako, Hendelio, Bize — J. Naujalio kūriniai. Choras su orkestru atliko F. Šuberto „Avė Marija" ir L. Bethoveno Finalinį chorą iš oratorijos „Opus 75". Vėl susitinkame su E. Saderavičiūte. Sena giesmė nuskam bėjo lyriškai, trapiai, mielai. Puiku, kai jauti, jog kolek tyvas turi daug galios, jėgų vystytis, augti, tobulėti. Gal todėl atleidi nesklandumus, pilkumą. Dirigento P. Sli žio mėgiami žodžiai — daug puikių, energingų studentų kolektyve, o su tokiais gali ma kalinus nuversti. Šis pa sitikėjimas negali būti apvil tas. Tik darbas atneš rezul tatus. Tegul liejasi daina iš „dū šių", kad pasiektų ir suvir pintų pačius giliausius šir dies kampelius, kad galėtų ir linksminti, ir pravirkdyti, kad didžiuotumėmės ja. Angelė VILKAITYTE
Į Vilniaus Aviacijos sporto klubą atėjo nau jas būrys Univer siteto studentų. Vyksta pirmieji sklandym a i, skraidymai, šuo liai su parašiutu. Nuotrauk o j e: II kurso žurnalis tas Vytautas Ma tulevičius po pir mo šuolio. A. STANEVI ČIAUS nuotr.
Imtynininkai Minske Minsko politechnikos ins tituto salėje įvyko šalies VI studentų žaidynių aukštųjų mokyklų sporto klubų savi gynos imtynių varžybos. Lie tuvos garbę gynė respubli kos aukštųjų mokyklų spor to klubų čempionai—„Moks lo" savigynos imtynininkai. Asmeninėje įskaitoje ge riausiai pasirodė sporto meistras — I pusvidutinio
SUSTOK, AKIMIRKA! Džiaugsmo ir lūkesčio va landėles, darbščias, talkoje plušančias rankas, linksmą šokio sūkurį, tarsi sušukę „Sustok, akimirka!", pastebė jo ir užfiksavo landūs pirma kursiai. Matėme ne vieną jų surengtą fotoparodą. Apie Žurnalistikos kated ros fotolaboratoriją' mes s;ižinojome iš vyr. dėst. V. Juo dakio, tikrojo jos šeimininko Katedros iniciatyva šiemet ėmė veikti mokomoji fotola boratorija. Be jos sunku buvo verstis busimiesiems žurnalis tams — juk jie turi mokėti fotografuoti, ryškinti, spaus dinti nuotraukas, ruošti fotoreportažus. Fotolaboratoriją pasisekė įrengti. Ja dabar ne tik gali, bet ir privalo naudotis pirmo ir antro kurso studentai žv nalistai. Kaip taisyklė, dėstytojai reikalauja, kad fotoreportažas atspindėtų, iliustruotų Univer siteto gyvenimą. Geriausi ne gatyvai atrenkami ir saugomi fototekoje. Per nepilną se mestrą sukaupta daugiau pu sės tūkstančio negatyvų. Po kiek laiko jie pavirs neįkai nojama vertybe Universiteio istorijai. Iš dvidešimt penkių pirma kuršių kai kas jau mokė o fotografuoti, o kiti tik čia pra moko fotografijos abėcėlės. Daugiausia vilčių teikia R. Jakiūnas, A. Palionis, J. Ja kimavičius, B. Jankauskai': Jie ne tik dominuoja parodo se, bet jų nuotraukos pasiro > ir respublikinėje spaudoje. Buvo skelbta, kad autoriai, „pagavę geriausią momente. Universiteto lenininėje talko je, bus premijuojami. Kadangi žiūrovai vieningos nuomones neturėjo, bet beveik visi nu rodė J. Jakimavičių, jam r atiteko piniginė premija. Vai kinukas iš tikrųjų gražiai pa sielgė. Už visus pinigus nu pirko fotopopieriaus, ir ant i > atspausdintos dviejų paskuti niųjų parodų nuotraukos „Gegužės 1-oji" ir „Spaudos šventė". Kadangi fotolaborato rija tik ką įsikūrusi, natūra lu, kad yra ir sunkumų. Kol kas nuotraukos reporta žinės, bet vėliau galvojama surengti ir meninių nuotraukų parodas. Parodų komplektai yra sau gomi. Gal būt, tas parodas ga lės pamatyti ir kitų aukštųjų mokyklų studentai. A. SABALIAUSKAS
svorio imtynininkas Pranas Mikšys ir pussunkio svorio atstovas Andriejus Manžula. Abu jie iškovojo sidabrą. Pa girtinai kovojo Universite to atstovas P. Mikšys. Fina le jis susitiko su tarptauti nės klasės sporto meistru A. Borčiašviliu. Finalinę kovą taškais laimėjo gruzinas. Neblogai pasirodė ir vidu tinio svorio atstovas A. Leskauskas, užėmęs 6—ąją vie tą, sunkiasvoris J. Kliauza liko 7—oje , o lengvasvoris KAI T Z. Palinauskas pasidalijo PASALINTI 7—8 vietomis. „Mokslo" imtynininkai iš NEPAŽANGŪS 47 susitikimų laimėjo 27. Jie užėmė garbingą šeštąją FF II k. studentas L Rozenbendrakomandinę vietą. bliumas, FF V k. studentas G. DevelC. IŠKAUSKAS tovas.
darbo dienomis nuo 15 iki 17 vai. ♦ * * Universiteto poilsio stovyk loje Žydiškėse liepos—rugpiū čio mėnesiais reikalingos STUDENTŲ DĖMESIUI! virėjos Kreiptis į Studentų profsą Studentų profkomitetas ga jungos komitetą. vo poilsinių kelialapių į K'išiStudentų profkomitetas niovo universiteto poilsio sto vyklą „Caika" prie Juodosios jūros. Poilsio laikas — nuo liepos Estetinio lavinimo katedro 17 d. iki 31 d. je (Čiurlionio 21) veikia Uni Kelia'apio kaina — 33 rub., versiteto studentų dailės dar studentų profsąjungos nariams bų paroda. Ją galima apžiūrė — 15 rub. ti kasdien, išskyrus šeštadie Pareiškimai priimami Stu nį ir sekmadienį, nuo 15 iki dentų profsąjungos komitete 19 vai.
232600 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary LKP CK leidyklos spaustuvė binis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta Užs. Nr. 2511 L V 03798 dieniais) 2-98-15.
Pramonės ekonomikos fakulteto Pramonės įmo nių planavimo katedros dėstytojai nuoširdžiai už jaučia vyr. dėst. P. PRAKAPĄ dėl jo motinos mir ties.
Nuoširdžiai
užjaučiame
darbo ekonomikos specia lybės IV k. I qr. studentę
Birutę IVANAUSKAITĘ dėl jos tėvelio mirties. Vadovas ir grupės draugai
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA