čM’VBIIŽIS scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1973 m. birželio 1 d Pasidalinti savo kasdieni ais rūpesčiais, mintimis, vertinti organizacijos darbą, ateikti pasiūlymus esamiems rūkumams pašalinti susirino Fizikos fakulteto komunisii į ataskaitinį-rinkiminį suirinkimą. Pranešimą apie fakulteto artinęs organizacijos darbą adarė partinio biuro sekrejrius Z. Kupliauskis. Ataskaitiniai metai sutapo a labai svarbia data — su įkūrimo arybų Sąjungos O-mečiu, įsimintini ir tuo, ad paskelbtas TSKP CK ir SRS Ministrų Tarybos nuirimas „Dėl priemonių toliau obulinti aukštąjį mokslą šayje“, buvo ruošiamasi ir pra dedamas partinių dokumentų :eitimas. Fakulteto partinė irganizacija daug renginių askyrė šiems svarbiems parijos ir liaudies gyvenimo vykiams. Pagrindinis fakulteto parti es organizacijos uždavinys - idėjinis-politinis darbas.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Komunistų laukia nauji darbai Ideologinio darbo komisija grupės popaskaitinis darbas, (pirmininkas J. Slavėnas) kuriam vadovauja kuratorius, daug dėmesio skyrė fakulte kandidatas į TSKP narius A. to komjaunimo organizacijos Balevičius. Didelį darbą nu darbui. Savo posėdžiuose ko veikė akademinių grupių ku misija apsvarstė fakulteto ratoriai TSKP nariai V. Mic komjaunimo biuro ideologinio kevičius, A. Bolotinas, V. Žit sektoriaus darbą. Komjauni kevičius, A. Smilga ir kiti. mo biurui buvo pareikšta - Didelį dėmesį kuratoriai sky pastaba, kad per ilgai sudari rė studentų bendram išsila nėjami grupių darbo planai, vinimui, politiniam išprusimui pasiūlyta juose didesnį dėme kelti. Galima sakyti, kad Uni sį skirti ateistinėms temoms. versiteto Tarybos 1972 m. Komisija domėjosi ir katedrų balandžio 22 d. nutarimas ideologiniu darbu. Paaiškė apie auklėjamąjį ir moky jo ,kad kai kuriose katedro mo darbą Fizikos fakultete se apsiribojama tik kurato buvo įgyvendinamas. • rių darbo planų ir ataskaitų Grupėms sunku pravesti su svarstymu. Ideologinio darbo komisija sirinkimus bei pokalbius dėl išnagrinėjo ideologinį-auklė- auditorijų stokos. Matyt, bū jamąjį darbą trijose akade tų tikslinga užsiėmimų tvar minėse grupėse (III k. 4-oje, karaštyje numatyti darbo su II k. 5-oje ir I k. 4-oje). Ge grupe valandą, kurios metu rą įspūdį paliko III kurso 4 kuratorius galėtų pasikalbę-
ti su studentais, ruošti susirinkimus ir pokalbius. Fakultete yra didelis bū rys aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie savo žinias perteikia studentams. Liau dies ūkis gauna gerus fizikos specialybės žinovus. Vienok yra keletas problemų ir čia. Būtų gerai, jei studentai tu rėtų galimybę savarankiškam darbui skirti daugiau laiko (vietoje dabar esančių 16 vai. per savaitę). Prasta pedago ginio profilio studentų ruoši mo bazė fakultete, nėra nė vieno specialaus metodikos kabineto. Fakulteto dėstytojai bei mokslinis personalas aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, mokymo darbe. Dės tytojo ir studento bendra darbiavimas įvairiuose moks liniuose būreliuose bei se-
minamose teikia praktinių įgūdžių .leidžia studentui dar mokyklos suole pažinti busi mojo darbo specifiką. Diskusijose savo mintis pa reiškė prof. J. Viščakas, prof. A. Bolotinas, fakulteto deka nas doc. V. Kybartas, Uni versiteto partinės organizaci jos sekretorius doc. P. Berna tavičius ir kiti. Daugelis savo pasisakymuose kalbėjo apie mokymo, ideologinio darbo klausimus, mokslo ir praktikos ryšio problemas. Priimtas nutarimas, kuris padės Fizikos fakulteto kolek tyvui žengti koja kojon su gyvenimu, pasiekti naujų lai mėjimų. Vadovauti komunis tai patikėjo naujam partiniam biurui, kurio sudėtyje V. Ky bartas, J. Slavėnas, G. Kava liauskienė, A. Meškauskas, A. Grigas, M. Mikalkevičius.
T. BUDINĄS Probleminės puslaidininkių laboratorijos vyr. moksl. bendradarbis
Nr. 18 (838)
UNIVERSITETO TARYBOJE Gegužės 29 d. įvyko Uni versiteto tarybos posėdis. Svarstyti mokslinio - pedago ginio personalo kvalifikaci jos kėlimo ir darbo su aspi rantais klausimai. Apie tai kalbėjo doc. P. Kūris, Isto rijos fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius, Filologijos fakulteto prodekanas doc. A. Laučka, aspirantūros vedė jas S. Pulkauninkas, doc. K. Simaška ir kiti. Taryba ~ priėmė atitinkamą nutarimą. Posėdyje taip pdt buvo nagrinėta, kaip vykdomas „Apie Tarybos nutarimas Fizikos fakulteto ir katedrų darbą, keliant studentų pa žangumą". Diskusijose kalbė jo fakulteto dekanas doc. V. Kybartas, prof. J. Višča kas, doc. A. Vaškas ir kiti.
ATASKAITOS IR RINKIMAI
PARTINĖSE ORGANIZACIJOSE Universiteto pirminėse partinėse organizacijo se prasidėjo svarbus laikotarpis — ataskaitiniairinkiminiai susirinkimai. Jie jau įvyko Matemati kos ir mechanikos, Fizikos, Teisės, Prekybos, Is torijos, Chemijos, Gamtos fakultetuose, Moksli nėje bibliotekoje. Fizinio auklėjimo ir Karinėje katedrose. Komunistai aptaria savo nuveiktus darbus, įgy vendinant TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus, nubrėžia rytdienos veiklos gaires. Susirinkimuo se jaučiamas ryžtas dirbti dar geriau, tobulinti mokymo procesą, rengti tvirtų komunistinių įsi tikinimų specialistus.
Medikai studentai penktakursis V. Misiūnas, ketvirtakuršiai Z. Paulauskas ir V. Jurgaitis, trečiakursis K. Liepis (juos matome nuotrauko je) gyvena viename penkto bendrabučio kambaryje. Gal todėl kiek ir panašūs visi keturi — gerai mokosi .akty vūs visuomeninkai (V. Mi siūnas — fakulteto sporto ta rybos pirmininkas, K. Liepis — profbluro narys, Z. Pau lauskas su V. Jurgaičiu — proforgai). O kambaryje tvarkosi geriau net už mer ginas. Jų septynioliktasis pripažintas geriausiu Univer siteto bendrabučių kamba riu. A. STANEVIČIAUS nuotr.
TS" inf.
KOKIE BUVO TAVO DARBO METAI
TOKIE BUS IR EGZAMINŲ PAŽYMIAI
tvarkos
saugojimą Vilniaus
miesto
Tarybos
ATEINA SESIJOS BANGA: ĮSKAITOS, EGZAMINAI, DŽIAUGSMAI IR BĖDOS. 0 PO TO — VASARA, PILNA SKUBĖJIMO. LĖKIMO, DARBŲ IR POILSIO. SĖKMĖS SESIJOS METU! KAD VASARA BOTŲ TIKRAI SAULĖTA, 0 PEČIŲ NESLĖG TŲ PAVASARIO „SKOLOS".
Tkdomasis komitetas už ak
yvų dalyvavimą savanoriškų budies draugovių darbe, augant viešąją tvarki mies e' Vykdomojo komiteto Gars raštais apdovanojo grupę kiniečių, jų tarpe — Riman• Vadlugą, Universiteto Ma-®atikOs ir mechanikos fa-
Lteto IV kurso studentą. R. Ydinga yra WU liaudies ' 1?ovės viršininkas.
Pavasario egzaminų se siją baigė Istorijos fakul teto žurnalistikos specia lybės ketvirtakursiai. Dvi dešimt astuoniems stu dentams teko po keturis egzaminus. Visus penke tais išlaikė septyni žmo nės — tai mokslo pirmū nai A. Orenderaitytė, P. Plėtaitė, S. Vaitiekus ir kiti. Dabar busimieji spaudos, radijo ir televi zijos darbuotojai atlieka praktiką.
MOŠŲ BENDRABUČIUOSE
AŠ VISA ŠIRDIMI TROKŠ TU IR TOLIAU, KIEK JĖGOS LEIS DIRBTI SAVO BARE, KAD MENKU ĮNAŠU PRISI DĖČIAU PRIE MOŠŲ BEND RO REIKALO — RUOŠTI KVALIFIKUOTUS JAUNUO SIUS SPECIALISTUS — NAU JĄJĄ KOMUNIZMO KORĖ-
Kambarys, kuriame gyvename Baigėsi konkursas geriau bų nariams studentų profkosiai bendrabučio tarybai ir mitetas organizavo ekskursi geriausiam gyventojų kamba jas į Minską, Taliną, Lenin gradą. Studentai turėjo pro riui išaiškinti. Bendrabučių tarybų lenkty gos susipažinti su kitų šalies niavimas šiais mokslo metais aukštųjų mokyklų bendrabu vyko dviem etapais. Pirmame čių gyvenimu, pasidalinti ta etape buvo išaiškinta geriau rybų darbo patirtimi. Antrame konkurso etape siai dirbanti Universiteto buvo siekiama dar labiau pa bendrabučių taryba. Šio lenktyniavimo tikslas gerinti savitvarką ir švarą — gerinti studentų turiningą kambariuose, skatinti studen ir kultūringą laisvalaikį, ko tus kovoti už aukštesnę bui voti prieš netinkamą elgesį tinę kultūrą. Konkursui bend bendrabučiuose. Pirmajame rabučių tarybos pristatė še etape buvo siekiama, kad šiasdešimt geriausių gyvento studentai -avyzdingiau tvar- jų kambarių. Vertinant di kytųsi bendrabučiuose, geriau džiausias dėmesys buvo krei tausotų ir saugotų visuomeni piamas į švarą ir tvarką, į nį turtą. Malonu, kad kon kambario gyventojų pažangu kurso metu pagerėjo bendra mą, atliekamą visuomeninį bučių tarybų veikla, bendra darbą, o taip pat į jų elgesį bučio gyvenime aktyviau da bendrabutyje ir už jo ribų. Pirmąją vietą užėmė V lyvavo studentai. Kaip teko įsitikinti, čia daug lemia ta bendrabučio 17 kambario gy rybos narių aktyvumas, reik ventojai medikai V. Misiūnas lumas ir sugebėjimas atlikti (V k.), K. Liepis (III k.), Z. pavestą darbą. Tarybos nema Paulauskas (IV k.) ir V. Jur ža nuveikė kultūriniame ir gaitis (IV k.) Jiems buvo sportiniame darbe, leido sien įteiktas pereinamasis prizas laikraščius ir vaizdinę agita magnetola „Minija" ir kitais ciją. Šiais metais pirmą kar mokslo metais ne eilės tvar tą įvyko bendrabučių komp ka suteikiama teisė gyventi leksinė spartakiada. Studen bendrabutyje. Antroji vieta paskirta I tai labai aktyviai dalyvavo krepšinio, stalo teniso, šaškių bendrabučio 327 kambario ir kitose varžybose. Reikia gyventojoms ir trečioji IV paminėti I bendrabučio spor bendrabučio 22 kambario gy tininkus, kurie iškovojo ke ventojoms. Konkurso metu ryškiau ma letą prizinių vietų ir gavo Universiteto studentų profko- tėsi ir negerovės. Vis dar ne miteto pereinamąją taurę. silaikoma bendrabučių taisyk Spartakiadoje daug iniciaty lių. štai keli pavyzdžiai. Fi vos taip pat parodė II, III ir lologijos fakulteto II k. ro manistas J. Subačius girtuok VI bendrabučių tarybos. Suvedus pirmojo etapo liavo, lošė kortomis iš pini lenktyniavimo rezultatus pa gų Finansų ir apskaitos fa aiškėjo, kad pirmoji vieta ati kulteto studentai J. Ronkaitis, teko V bendrabučio tarybai. A. Trakimavičius, V. Galvelė, Tarybos darbui kelinti metai A. Liutkus, R. Andrašiūnas. Minėti studentai už elgesį, iš eilės sumaniai ir energin gai vadovauja V kurso medi žeminantį tarybinio studento vardą, griežtai nubausti. Bet kė Janina Vaišnytė. Antrąją vietą užėmė II ar šie blogi pavyzdžiai taps bendrabučio taryba, vadovau pamoka kitiems, nemokan jama III kurso istoriko Stasio tiems gyventi bendrabutyje? Patkausko. Daug padirbėjo Tai priklausys nuo mūsų vi III bendrabučio taryba. Jos sų, nuo mūsų pastangų, kad iniciatyva, išaiškinant ir ko bendrabutis taptų geraisiais vojant su bendrabučio pažei- :namais, kad kambarys, kuria dėjais, gali būti pavyzdžiu, ime gyvename, būtų aukštos Tarybai vadovauja Gamtos !kultūros. V. BERŽINSKAS fakulteto III kurso studentas WU studentų profkomiteto Kęstutis Planutis. narys Geriausiai dirbantiems tary-
PDG kompleksą Valios, sveikatos, ištvermės simboliu tapo naujasis visa sąjunginis fizkultūros komp leksas „Pasiruošęs darbui ir TSRS gynybai". Tai masinis sporto sąjūdis, kuriame daly vauja įvairių profesijų, įvai raus amžiaus žmonės. Prieš metus Universitete buvo sudaryta PDG normų laikymo komisija. Atitinka mos komisijos sudarytos ir fakultetuose. Paruoštas PDG normų laikymo grafikas. Nuo šių mokslo metų pradžios komolekisas įvestas į Univer siteto mokymo procesą. PDG normas dabar' laiko daugiau kaip du tūkstančiai I—II kursų studentų, 200 dės tytojų ir darbuotojų. Iki šiol visas normas išlaikė 200 stu dentų ir 35 dėstytojai. Tačiau šiame darbe yra ir trūkumų. Jie buvo nurodyti gegužės 28 d. įvykusiame LLKJS CK biuro ir LTSR Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministerijos ko legijos posėd-'”’e, kuriame bu-
vo svarstyta, kaip laikomas PDG kompleksas Universitete. PDG komisija nepalaiko ry šio su partine, komjaunimo ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis, neturi tinka mos apskaitos, nekoordinavo savo veiklas. Neturima jokių konkrečių planų dėl vyresnių kursų studentų dalyvavimo šiame sąjūdyje, mažai rengirna varžybų PDG normoms laikyti. Nepanaudoja visų galimybių Fizinio auklė jimo katedra, „Mokslo" spor to klubas, karinio parengimo ir civilinės gynybos kurso" dėstytojai. Neskiriama reikia mo dėmesio PDG komplekso propagavimui. Komjaunimh organizacijos veikla šiame' darbe taip pat formali. LLKJS CK biuras ir LTSR Aukštojojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos kolegija priėmė nutarimą, kuriame pa brėžiama, kad reikia efekty viau ruošti studentus, dėsty tojus ir tarnautojus PDG ženklininkais.
JŲ KARTĄ, — kalbėjo profe sorius S. Jankauskas savo gi mimo 75-ųjų metinių proga iškilmingame Gamtos fakulte to tarybos posėdyje. Jubiliejaus proga mūsų korespondentas susitiko su gerbiamu profesoriumi. Spaus diname jų pašnekėsį.
Mylėti žemę ir žmogų Profesorius Steponas Jankauskas žinojo, kad pas jį atei siu: prieš dieną buvom susitarę telefonu. Sėdėjo savo kabi nete (jis — Zoologijos katedros vedėjas) ir, laukdamas ma nęs, taisė studentų kontrolinius darbus. Norėdamas man padėti ar taupydamas laiką, pokalbį pra dėjo pats: — Pragyvenau dvi epochas, tarytum du skirtingus gyve nimus, o gal net tris, jeigu iš pirmosios išskirsime dar bur žuazinės Lietuvos laikotarpį, kada mūsų kraštas kentėjo po užsienio kapitalistų eksploatacijos jungu, o Lietuvos darbo žmogus vergavo kapitalistų ir dvarininkų grupei. Mano akyse įvyko kardinaliniai pakitimai — socialiniai, ekonomi niai, kultūriniai. Mano gyvenimo pradžia sutampa su dar, galima sakyti, primityviais laikais, kurie nūdieniam jaunimui gali būti nesuprantami. Imkim transportą. Net ir po pirmojo pasau linio karo Kaune dar ilgai -agrindinė susisiekimo priemonė buvo vadinamoji arklinė konkė, kurią šturmavo prieš superkonservatyvumą nusiteikęs studentų būrelis. .. — Jūs pats buržuazinės Lietuvos laikais buvote Kauno universiteto studentas. Ką galėtumėte pasakyti apie tuome tines mokymosi sąlygas? — Buržuazinėje Lietuvoje buvo tik keletas aukštųjų mo kyklų su silpna materialine baze ir negausiu moksliniu pe dagoginiu personalu. Studentų skaičius buvo trylika kartų mažesnis, negu dabar (4500—58000). Ir baigdavo aukštą sias mokyklas tik 10 procentų visų įstojusiųjų. — Mums šitoks reiškinys sunkiai įsivaizduojamas.. . — Daugelis vargingesnių studentų buvo priversti ieškotis darbo ir tokie per darbą nebespėdavo studijose. Be to, jeigu kam iš darbininkų ar valstiečių vaikų ir pasisekdavo baigti aukštaią mokyklą, dažniausiai jie negalėdavo gauti tinkamo darbo, visuomet buvo didelis inteligentų bedarbių skaičius, todėl studijuojantieji nematė konkretaus tikslo, perspekty vos. Žinoma, tokių problemų nebuvo valdinink - sūneliams, ypač tautininkų ir krikščionių demokratų korporacijų na riams, bet šie studijas daugiausia prauliodavo. Šitaip rasda vosi vadinamieji „amžini studentai", kurie, esant laisvajai studijų sistemai (neprivalomas paskaitų lankymas, neapi brėžtas studijavįmo laikas ir kt.) išsėdėdavo universitete net po dešimtį metų. — Ar neprimena Jums laisvosios studijų sistemos mūsų studentų individualaus darbo planai" — Kai kuriais aspektais — taip. Individualaus darbo pla nai tinka gabiausiems, sugebantiems organizuoti savo dar bą studentams. Ir ne visų specialybių vienodai. Mūsų fakul tete, žinau, geologų yra keletas taip studijuojančių. O biolo gų net nėra norinčių. Mat, trūksta vadovėlių, iš kurių galė tų ruoštis savarankiškai, be to, specialybės specifika — dažnos išvykos į gamtą, kurių negalima praleist, laboratori niai darbai. Ir dar sakau: tai tik gabiesiems ir darbštiesiems. Šiaip mūsų studentai dar nėra pakankamai sąmoningi, jiems rei kalinga nuolatinė „akis". Gerai, kad susitinkam laboratori jose. Darbo nuotaiką labai padeda išlaikyti koliokviumai, kurie mūsų fakultete būna kartą — du kartus į semestrą. — Pamažu krypstam prie dėstytojo ir studento santykių. Jūs čia, kaip jaučiu, laikotės griežtokos nuomonės.
S e sija Šiandien — pirma ka lendorinės vasaros diena. Finansų ir apskaitos fa kulteto trečiakursiai gali atsipūsti po kupinos ašt-
rių nojūčių, įtampos ge gužės: paskutinėmis pava sario dienomis jie laikė egzaminų sesiją. Fakulteto prodekano doc. B. Kiliaus žodžiais tariant, egzaminus trečia kursiai kibernetikai laikė
— Visai ne. Nesupraskit, kad šita „akis", kontrole dėstytojo ir studento santykių pagrindas. Atvirkščiai laikau, kad tie santykiai perdaug mokykliški ir oficialu, Daugiau juose reikia žmogiškumo. Ir supratimo, kad studeu tas — nebe mokinys, gyvenantis vadovėliu, o tyrinėto pradedantis tyrinėtojas. — Bet čia viskas priklauso nuo dėstytojo. — Taip, dėstytojas turi „duoti toną". Jam privalu žinoti kuo studentas kvėpuoja. Progų pasišnekėti su student' duoda laboratoriniai darbai, ypač išvykos į gamtą. Negali ma atskirti tarnybinių ir žmogiškųjų ryšių. Dėstytojas tur patraukti studentą artimesniam bendravimui. Žinoma reikalingas taktas. Labai man nepatinka nenatūralus kai ku rių jaunų dėstytojų familiarumas. Pats tik, sakysim, pema baigė universitetą ir vadina studentą „tu". Tokio dėstyto, autoritetas studentų akyse (jeigu jis jį turėjo) beina krenta. — O kokios dėstytojo savybės labiausiai imponuoja stu dentams? — Atsakysiu iš savo studijų patirties: mokslinis autori tetas. Mes didžiavomės savo profesoriais J. Vabalu-Gudai čiu, L. Vailioniu, V. Cepinskiu, A. Purenu, Z. Žemaičiu (pastarasis buvo dekanas, ir mes jį pagarbiai vadindavom „dekanisimus"). — Jūs neminit profesoriaus Tado Ivanausko. . . — Apie jį norėčiau atskirai. Su profesorium Ivanausku man teko ypač daug bendrau ti. Jis man dėstė, be to, dar studijuodamas ir vėliau pen kiolika metų išdirbau jo įkurtame Zoologijos muziejuje. Nepažįstančiam Ivanauskas galėjo pasirodyti šaltokas, bet, kai turi su juo artimesnių reikalų, tuoj jauti, kad tai geras, gilus žmogus. Kas labiausiai traukė jo asmenyje tai erudicija, begalinis darbštumas. Ir pagarba paprastam darbo žmogui, jo darbui. Nueini į Obelynę, tai kartais ran di — pats profesorius mėžiamom šakėm darbuojasi. Atme nu jo organizuotus medžių sodinimo vajus. Per kokią per traukėlę studentai ieško vandens rankoms plauti, o pro-! fesorius ramina, kad higiena, žinoma, reikalinga, bet kar tais galima, net reikia, ir tokiom rankom pabūti: .Žeme tai yra švariausias ir brangiausias turtas, tai substratas, antį kurio laikosi visa gyvoji gamta. Žemę reikia mylėt ir nes:bijot, kad rankos nuo jos nešvarios". Dar įsimintinas profesoriaus bruožas — baisiai nemėgda vo vidutiniškumo. Sakydavo: „Ką darai, daryk iki galo ir gerai!" Studentui, padariusiam ką nors lengva ranka, ir piktai užvažiuodavo. .. Apie savo mokytoją profesorius St. Jankauskas kalbėjo ilgai ir entuziastingai. Paminėjo jo biografijos faktą, kad 1918 m. profesorius T. Ivanauskas Musteikos kaime (dab. Varėnos raj.) įkuria pirmą šioje apylinkėje lietuvišką mo kyklą ir pats su žmona moko valstiečių vaikus. Prisiminiau kad tais pat metais, tik kitam Lietuvos gale, pedagogo ke lią pradėjo ir mano pašnekovas. — Baigęs į Charkovą evakuotą Kauno gimnaziją grįžau namo. Akmenės valsčiaus Revoliucinis komitetas nutarė Klišių dvare įsteigti pradžios mokyklą, o mane paskyrė tos mokyklos mokytoju. Prisimenu savotišką šio laiko roman tiką. Mokykla buvo visai greta tėvų šodybos. Važiavom su mokinių tėvais į mišką medžių, paskui iš kaladžių da rėm suolus .stalus. . . Iš pradžių baugu buvo, maniau, nesu sitvarkysiu, nes kai kurie mokiniai jau suaugę bernai, gero kai už mane vyresni, po dvidešimt metų... Bet jie buvo labai godūs mokslo, o pagal juos lygiavosi ir mažieji. Mokytojavau, kol pašaukė į buržuazinės Lietuvos kariuo menę. Paskui — Kauno universitetas. .. — Kas nulėmė, kad pasirinkote gamtos mokslus? — Mokiausi dar Liepojos gimnazijoj. Piešimo mokytojas buvo Kajetonas Šklėrius. Jis visada liepdavo atsinešti į pa mokas ir piešti ką nors iš gamtos: pavasarį žalią lapą, ru denį geltoną, raudoną, kankorėžį, grybą. .. Man labai pati ko šitaip piešt, paskui pradėjau lipdyt, pasidariau visokiu paršiukų, stirnelių. Tokiu būdu Kajetonas Šklėrius nukreipė j gamtą, į muziejinį meną. Daug įtakos turėjo ir gimtųjųl apylinkių gamta, ypač Kamanų pelkės. Tėvai, tiesa, kaip valstiečiai, panorėjo, kad studijuočiau agronomiją arba miškininkystę. Iš pradžių ir buvau įstojęs I studijuoti miškininkystę, bet po pusmečio perkalbėjau tėvus I ir perėjau į gamtos skyrių. 1934 m. St. Jankauskas baigė Kauno universitetą ir buvo paliktas jo Zoologijos katedros asistentu. Vėliau, kaip ga bus ir perspektyvus zoologas, siunčiamas į Karaliaučiaus ir Berlyno universitetus tobulintis, o 1937—38 m. specializuo-1 jasi Brno universitete. — Kokius pagrindinius skirtumus tarp savo meto ir da-1 barykščių studentų pirmiausia pastebite? — Buvo nepalyginamai siauresnis kultūrinis studentų a**' I ratis. Į viską žiūrėjo per savo siaurą prizmę. Jokio kolek-1 tyvizmo, ypač tautininkų ir krikščionių demokratų korpora I cijų nariai su kitais tiesiog nenorėjo bendrauti, žiūrėdavo I į kitus niekinamai. Tiesa, kad dabar studentai daug labiau užimti, kad m°;l kymo programose daug daugiau vietos užima, kaip gali 151 paviršiaus pasirodyti su būsima specialybe mažai susiję ar- ■ ba ir visai nesusiję dalykai. Užtat kaip išsiplėtė interesui ratas! Dabar studentas turi jei dar ne visas savybes, būtina’ I inteligentui, tai bent tvirtą pagrindą toms savybėms įšsiug l dyti. I Iki paskaitos liko dvidešimt minučių — atėjo laikas P° I kalbį baigti. Padėkojau ir paprašiau, kad dar reikia profes° I rių nufotografuoti. „Ach, tie jubiliejai", — atsiduso ir P3 I drąsinančiai nusišypsojo. Dar paklausė: „Ar čia bus ge I rai?" — ir vėl, kaip ir prieš pokalbį, atsivertė kažkurio stu I dento kontrolinį darbą. „ ,.cl V. BRAZILAS i
neblogai: net keturiolika iš jų baigė sesiją be tre jetų. V. Geralavičiaus, V. Griciūtės, D. Lavrinovič, I. Paurazaitės, A. Rimkūno, L. Žiūrėno studijų knygelėse puikuojasi vien penketai. Palyginimo dė-
lei priminsime, kad ž‘e' mos sesiją penketais išlaikė keturi grupės studen tai. Trims gi studentams teks kuriuos-nę-kuriu05 egzaminus perlaikytr^,^
ILNIUS - RYGA: 1/
SUSIGIMINIAVĘ UNIVERSITETAI \ ienas iš šalies universitetų, su kuriuo mūsiškis L pasirašęs draugystės ir bendradarbiavimo sutar| — Latvijos Valstybinis P. Stučkos universitetas. L aukštosios mokyklos keičiasi dėstytojais skaity| paskaitų, moksline, metodine literatūra, kartu at iką kai kuriuos mokslinius tyrimus, rengia moksli as konferencijas, bendradarbiauja visuomeninės [rganizacijos ir pan. Neseniai — gegužės 17 ir 18 d. — Rygoje viešėjo LsO LATVIJOS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS
Istorijos sale Universiteto rūmų antraLne aukšte yra salė, vadikma Mažąja arba Istorijos. I kur kilo toks pavadinib? 1957 m. „Literatūra un Lksla" laikraščio numeryje Lvo išspausdintas V. Kace[ straipsnis „Karo keliuoJame be kita ko buvo Lome......... laikas surinkti ir Įleisti knygą ne tik apie Įudentus Didžiajame TėvyL kare, bet ir apie stu mtuos judėjimą buržuazi ne Latvijoje". Į straipsnį atsiliepė. PokalĮuose su tuometiniu partijos piversiteto komiteto sekrepriumi prof. O. Grinbergu taiė idėja įrengti memoriapę lentą dėstytojams ir stuentams, žuvusiems DidžiajaH Tėvynės kare. 1959 m. pvo pradėta rinkti medžiaį Kiekvienas komjaunuolis fikė savo pareiga dalyvaušiame nelengvame darbe: uvusiųjų giminių beveik ne sirado, nebuvo tikslių duo menų apie mūšių vietas ir hiką. Bet reikalai vis dėlto pdėjo į priekį. Pagaliau Ma moje salėje 1960 m. gegufs 9 d. buvo atidengtos dvi tsrmuro plokštės su iškal
tais vardais žuvusiųjų, kurie iki 1941 metų dirbo ir mokė si mūsų universitete. Tai pa minklas visiems, kurie ati davė gyvybes už šią dieną. Buvo nutarta Mažąją salę pavadinti Istorijos ir ekspo nuoti joje stendus, kurie by lotų apie svarbiausius Latvi jos universiteto įvykius. Šiandieninė studentų karta čia gali perversti istorijos puslapius. I. BLIUMAS • ĮNAŠAS Į MOKSLĄ
'TJJ
TSKP XXIV suvažiavimo atidarymo dieną, 1970 kovo 30-ąją, išėjo iš spaudos mo nografija „Latvijos TSR geo grafija". Šią knygą ruošė beveik visi geografijos sek toriaus darbuotojai ir Geo grafijos fakulteto dėstytojai. Centriniai respublikos laik raščiai ir žurnalai šią knygą vertino kaip didelį įnašą į respublikos gamtos ir ūkio sąlygų aprašymą. Latvijos mokslininkai išsa miai tyrinėja ekonominius ry šius su broliškomis respubli komis. Šie ryšiai — vienas iš svarbiausių šaltinių toliau vystyti liaudies ūkį ir jį spe cializuoti. Sektorius kartu su
TRUMPAI Pirmo kurso lituanis tai, vadovaujami doc. L. Lisenkaitės, organizavo susitikimą su poetu A. Baltakiu. Svečias skaitė naujų savo eilių, kurios
:<jr
rr.ūsų universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, partijos komiteto sekretorius doc. P. Bernatavičius ir darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkas doc. V. Staskonis. Delegaciją priėmė Latvijos uni versiteto rektorius prof. V. Mileris, partijos komi teto sekretorius doc. R. Kondratavičius, prorektorius mokymo reikalams doc. S. Graužinis, vietos komi teto pirmininkas doc. J. Galvinšas. Abiejų aukštų jų mokyklų atstovai aptarė bendradarbiavimo pla nus 1973—74 mokslo metams; pasidalino darbo pa tirtimi. Rygiečiai rugsėjo mėnesį žada atvykti į Vil nių. Tada ir bus pasirašytas bendradarbiavimo pla nas sekantiems mokslo metams. Viešnagės metu mūsų universiteto delegacija, rū pestingų šeimininkų dėka, aplankė Jūrmalą, apžiū rėjo Latvijos universiteto botanikos sodą ir kita.
BE ĮVARČIŲ, METRŲ, SEKUNDŽIŲ
Galingas mostas Neseniai įvyko draugiškos krepšinio rungtynės tarp VVU komjaunimo (KK) ir studentų profsąjungos (SPK) ko mitetų komandų. Laikraščio skaitytojams siūlome mūsų korespondento reportažą apie šį susitikimą.
„TS“ inf. Ekonominės geografijos kaledra toliau tyrinėja ekono minius Latvijos ryšius su už sienio šalimis. Janiui Strautmaniui vado vaujant, sudaromas respubli kos gyventojų tankio žemė lapis. Šiame darbe dalyvau ja ir universiteto studentai. Tęsiami ir poleogeografiniai bei mikroklimato tyrimai, sudaroma geografinių pavadi nimų kartoteka. Mūsų sektoriuje verda įtemptas darbas, kuriame ak tyvūs pagalbininkai yra Geo grafijos fakulteto studentai.
V. PURINŠAS geografijos sektoriaus vadovas • NE MIEGO METAS
Prie pat įėjimo į observa toriją — aukšta stiklinė spinta su svertų pultu, gar susis Miuncheno kvarco laikrodis. Tai jis siunčia į Rygos radijo studiją tikslaus laiko signalus. Visi laiko duomenys iš 14 šalies observatorijų renkami Maskvos standartų institute. Tų duomenų vidurkis ir yra tikslus Maskvos laikas. Rygos universiteto laiko tarnyba laikoma viena iš ge riausių. Todėl ir Paryžiaus tarptautinis laiko biuras mie lai priima mūsų observatori jos pranešimus. Laboratorijos darbuotojai jau sumontavo savą, Rygos, laikrodį. Tikslumu jis nenu sileidžia Miuncheno laikro džiui ir savo konstrukcija ne toks gremėzdiškas.
susirinkusiems labai pa tiko. Poetui buvo užduota klausimų apie dabartinę poeziją, jaunųjų poetų kūrybą, į kuriuos jis iš samiai ir įdomiai atsakė.
Dar vieną naujovę žada astronomai — teleskopą be stebėtojo. Naktį, ypač per žiemos šalčius, nelengva tu pėti keletą valandų prie apa rato ir gaudyti sudėtinga linzių sistema beveik nepa stebimus žvaigždės kontūro pakitimus. Teleskopas — au tomatas (su signaliniu įtaisu gedimo atvejui) žymiai pa lengvins šį darbą. Šis kos minės laboratorijos darbuo tojų aparatas turėtų būti ga tavas 1975 m.
O botanikos sode, toliau nuo miesto triukšmo ir dū mų, įsikūrė LVU observato rijos filialas. Jau iš tolo pro ryškius jurginų žiedus ma tai mūrinį cilindrinį pastatą, ant kurio plokščio stogo — pilkas metalinis kupolas. Čia užsiiminėjama kosmi ne geodezija, sekami atmo sferos svyravimai, bet vis dėlto pagrindinis mokslinin kų uždavinys — palydovų stebėjimas. Dabar botanikos sode įtaisytos kameros ob jektyvas sekundės tikslumu numato tarybinių ir ameri kiečių palydovų skriejimo trajektoriją. Šio modelio pa rodymų tikslumas — aukš čiausias pasaulyje. Kamera buvo sukonstruota LVU ob servatorijoje. Ji susilaukė pripažinimo ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Šiuo apara tu naudojasi Sąjungos, liau dies demokratijos šalių, Azi jos, Amerikos, Antarktidos astronominės stotys.
N. MARTYNOVA, L. MEDVEDEDSKAJA
Vakar Universitete įvy ko respublikos aukštųjų mokyklų dėstytojų meto dinė konferenciją. Joje aptarti TSKP istorijos dės tymo klausimai.
V. INDRULYTĖ
„TS" inf.
Bijodami, kad Universiteto centrinės sparto salės bal konai neatlaikys visų sirgalių, trokštančių pamatyti šias rungtynes, rengėjai jų nereklamavo. Prieš šį mačą koją krepšininkams bandė pakišti VVU sporto vadovai. Jie rungtynių išvakarėse sporto salę iš nuomavo skerdyklos tinklininkams. Kur žaisti? Ir čia (jau ne pirmą kartą!) ryžtą parodė KK komandos treneris ir ad ministratorius Juozas. — Žaisime aikštyne, — tarė jis, — mums nebaisūs jo kie vėjai. Kaip tarė, taip padarė. Rungtynės, kurių devizas buvo „Mėgėjiškumas ir gražus krepšinis bei nė vieno samdyto žaidėjo" įvyko šeštojo bendrabučio pavėsyje. Profkomitetas metė į mūšį geriausias savo jėgas — V. Žeimantą, A. Graliauską, R. Šarkiūną, S. Zeniauską, A. Daulenskį, R. Petrauską. Komjaunuolių gretos buvo retes-, nės — aikštėje nesimatė vikriojo J. Sijavičiaus, kuris su respublikos rinktine buvo išvykęs j Tomską bei virtuozo J. Pečkaičio, tuo metu dalyvavusio tume po Bulgariją. Išvakarėse nelengvą traumą patyrė M. Bložė. Bet šis valin gas sportininkas vis dėlto pasirodė aikštėje. KK komandos spalvas kaįp liūtai gynė S. Arlauskas, V. Kvietkauskas, V. Kurapka, V. Leipus, Z. Bliznikas. Daugelis žaidėjų rodė sportinio džentelmeniškumo ir pa siaukojimo stebuklus. Nuostabius viražus po krepšiu darė profsąjungietis Steponas, sprinto spurtais priešininkų gy nybą alino jo komandos draugas Antanukas, o štai kom jaunuolių rinktinės atstovas Kvietkauskas jei ir nespėdavo grįžti iš puolimo pozicijų į gynybą, draugai vis tiek girdė davo jo patariantį, nuoširdų žodį. Su kiekviena minute vis didesnį jėgų perteklių jautė didysis profsąjungietis Vytau tas, elegišku puolėjo racionalumu žavėjo Arlauskas. Atakos ritosi kaip bangos Paneriu. Įvairiais balsais ūba vo ir raliavo sirgaliai, tirštai — kaip sesijos dienomis skai tyklas — nusėdę šeštojo bendrabučio balkonus bei kitų bendrabučių palanges. Po abipusio teritorinio pranašumo pirmąjį kėlinį rezultatu 19:11 laimėjo SPK rinktinė. Rezultatas, be abejo, galėjo būti ir didesnis, bet trukdė stiprus pietšiaurių vėjas bei naujoviški, dar neseniai įval dyti krepšininkų metimai. Žaidimą kiek apsunkino ir tai, kad buvo rungtyniaujama kamuoliais be rankenų. Antrasis puslaikis prasidėjo audringomis KK komandos vadovo Juozo atakomis. Jis paeiliui puolė tai savo auklė tinius, tai be priekaištų vadovavusius teisėjus. Gi jo ko manda buvo gana pasyvi. Nepadėjo nei dažni taktiniai eksperimentai, nei atskirų žaidėjų meistriškumas. SPK komanda nugalėjo rezuLtatu 38:24. Jos atakų lyde ris Petrauskas pelnė net 14 taškų. Jį savo akiratin paėmė „Žalgirio" treneris V. Bimba, tuo metu garlaiviu keliavęs Nerimi į Verkius. Žinomas respublikoje krepšinio specialistas B. Cebatorius taip įvertino šias rungtynes: — Mačiau dvi perspektyvias komandas. Žaidėjai jauni, daug žadantys. SPK rinktinei padėjo ilgesnis atsarginių žai dėjų suoliukas. KK komandoje labai jautėsi lyderių stoka. Viena ir kita komanda, kitais metais atrinkdama į savo „klubus" naujus narius, privalėtų atsižvelgti ir į jų sporti nius sugebėjimus. Manau, kad jei į šį turnyrą įsijungtų ir administracijos krepšininkų rinktinė, jis gali peraugti į stambias varžybas. Iki naujų startų! Pasimosikuokime aikštelėje dar ne kartą! C. BRONIAUSKAS „TS" neet. koresp.
inkamai’
tsigerti? •*el8n> paprasčiausiai, Uni^rsiteto centrinių rūmų stu,as nori atsigerti, jis turi 11 * valgykios bufetėlį, stoe*taje ir pirkti kavos, ren°. kefyro, slyvų ar pomi‘"9 sulčių (kartais visų tų '*rdintų dalykų nebūna). Pakinės parduotuvės ir re|gėlės tepasiūlo visiškai patL Ir pačiuose rūmuose, netoliese nėra gazuoto ^ens automatų. Tat vis pakaitalai, o kur 8ertl niekuo nepakeičiaKryno vandens? Sanitariepideminė stotis, iš visko siūlo tualetą. A. ABARYTE
Istorijos fakultetas, kaip tikintysis pasniko, laikosi savo papročių. Atėjo laikas penktakursiams atsisveikinti — surengė ceremoniallas pa lydėtuves. Skargos kiemas, atsilapojęs prieš saulę, skar deno, aidėjo nuo organiza torių bei susirinkusiųjų bal sų. Nauji šventės herojai — Velnias ir Fuksiukė (nuo trauka kairėje) — pynėsi išeinantiems po kojų, tuo praskaidrindami diplomantų nuotaiką. A. STANEVIČIAUS nuotraukos
J
2■
'
Nr?
į
KAI PAVASARĮ KEIČIA VASARA. ..
A. STONIO
STUDENTŲ LAISVALAIKIS
Fakulteto teatras? Sveikiname! Universiteto Medicinos fa kulteto Didžiojoje auditorijo je gegužės 25—26 dienomis buvo suvaidintas spektaklis — I. Ignatavičiaus „Triušių sala”. Tai pirmasis Medicinos fakulteto teatro spektaklis. Iniciatorius — buvęs Teatro studijos narys V. Falomejevas. „Triušių salą" praeitais me tais Jono bažnyčioje pastatė J. Bielskis arenos teatro prin cipu — aktoriai vaidino ant kilimo, o žiūrovai sėdėjo ap link jį. V. Falomejevas statęs spektaklį pagal J. Bielskio sumanymą, pakeitė aplinką. Be to, šiame spektaklyje sa varankišką vaidmenį įgauna akompanimentas: improviza-
PARYŽIUS. X jaunimo ir studentų festivalyje Prancūzi jos darbininkų ir valstiečių jaunimui, studentams ir licėjininkams atstovaus apie tūkstantį jaunų prancūzų. VAKARŲ BERLYNAS. Jau ni darbininkai, studentai, pa žangių jaunimo organizacijų atstovai Vakarų Berlyno X Pasaulinio jaunimo ir studen tų festivalio parengiamojo komiteto raginimu surengė jaunimo solidarumo talką. Uždirbti pinigai buvo perduo ti festivalio fondui. HELSINKIS. 800 Suomijos vaikinų ir merginų su nacio naline delegacija šių metų vasarą atvyks į Berlyną, į X Pasaulinį jaunimo ir studen tų festivalį. Visoje šalyje įvvks daugybė masinių rengi nių, skirtų pasauliniam festi valiui. Gegužės pabaigoje — birželio pradžioje startuos es tafetė, kurios maršrutai ves per visą šalį. Birželio 1-ąją — Vaikų gynimo dieną — įvyks vaikų festivalis, o lie pos 23-ąją, delegacijos išvy kimo išvakarėse Helsinkyje bus surengta didelė šventė,
PAŠALINTI
NEPAŽANGUS
STUDENTAI
1973 M. LIEPOS 26 — RUGPIŪČIO 5 DIENOMIS VDR SOSTINĖJE BERLYNE VYKS X PASAULINIS JAUNIMO IR STUDENTŲ FESTIVALIS
skirta X Pasauliniam jaunimo ir studentų festivaliui. DELIS. Indijoje ruošiamasi X Pasauliniam jaunimo ir studentų festivaliui Berlyne. Vadovaujančios šalies jauni mo organizacijos — Visos Indijos jaunimo federacija ir Visos Indijos jaunimo kon
nuotrauį
gresas įkūrė nacionalinį pąį rengiamąjį komitetą, kuri vadovauja pasiruoši!"-) ren giniams valstijose. Jauniai forumai su kovos už solidaru mą, taiką ir draugystę šūkiJ įvyks visoje šalyje ir pas: baigs masiniais festivaliais ? pagrindinių Indijos valstijJ miestuose. MOGADIŠAS. Somalio jau nimas aktyviai dalyvaus 1 Pasauliniame jaunimo ir stu] dentų festivalyje Berlyne, pa reiškė Somalio valstybės šviej timo sekretorius AbdrizakaJ Mohamedas Abukaras. J: pareiškė įsitikinimą, kad pa šaulio jaunimo forumas Beri lyne įneš didelį, naudind indėlį į taikos ir tautų draul gystės sustiprinimo reikalu sėkmingą tautų išsivadavimd kovos vystymąsi. Somalio Demokratinės Res] publikos jaunimas, pasaka SDR valstybės švietimo seki retorius, aktyviai dalyvauja nacionalinėje statyboje ir pal siruošęs ne tik vystyti sava šalį, bet ir ginti Soma,lo tani tos revoliucinius iškovojimus! TASS
Finansų ir apskaitos fakulteto II k. stud. L. Kęstenie nė ir III k. stud. D. Česnulevičiūtė, Chemijos fakulteto III k. studentės S. Aleknaitė ir Janavičiūtė, Filologijos fakulteto II k. stud. T. Vorovušina, Gamtos fakulteto III k. stud. J. Račius.
STUDENTŲ DĖMESIUI!
eij a mušamaisiais instrumen tais. Spektaklio muzika pa deda jausti sceninį ritmą, pa ryškina kulminacinius mo mentus. Be abejonės, origina lu ir tai, kad vaidinama ne scenoje, o amfiteatro tipo auditorijoje prie rašomosios lentos, prie didelio ilgo stalo, Originali pjesė, originalus pastatymas, o aktorių vaidyba — ne visai. Tiksliau, nau jų aktorių, vaidinančių šiame spektaklio variante, — mat, centrinį Valdovo vaidmenį atlieka pats V. Falomejevas, vaidinęs jį ir J. Bielskio pas tatyme. Skirtumas labai aki vaizdus. V. Falomejevas pui kiai atlieka savo vaidmenį; organiškos mizanscenos, sub tilūs niuansai. Bet praeitais
metais ne ką prasčiau dirbo ir Moters bei Kapitono vaid menų atlikėjai. Naujajame pastatyme jie yra blankoki. Vaidina protingi žmonės, jie žino, ką nori pasakyti, bet jie — neorganiški. O už tai kal tinti galima tik režisierių, ku ris nepakankamai dirbo su naujais žmonėmis. Dar vienas svarbus daly kas — tai girdimumas, Kartais būgnai nustelbdavo aktorius, neturinčius geros balso technikos. Nepaisant trūkumų, mes sveikiname dar vieną — ■ fakulteto — teatrą su pirmąja premjera! Šaunu, kad studen tų emocinis gyvenimas reiš kiasi tokia kūrybine forma. A. BURNICKAS
Pranešame, kad komjauni mo ir studentų profsąjungos organizacijų nariams, nesu mokėjusiems nario mokesčio už visus šių mokslo metų mė nesius (iki rugsėjo 1 d.), ne bus pasirašoma atsiskaitymo lapeliuose. Komjaunuoliai privalo su savimi turėti komjaunimo bi lietus. Komjaunimo komitetas, Studentų profkomitetas
dentų profkomitete tarpkininkavus fakulteto profbiurui. Studentų profkomitetas * * * Jei nori nuotaikingai ir įdomiai pailsėti, liepos arba rugpiūčio mėn. kviečiame j poilsio stovyklą ŽYDISKESE. Kelialapio kaina 30 rub. Studentų profsąjungos na riams — 9 rub. Kviečiame sportinius, kūrybinius kolek tyvus, studentus. Studentų profkomitetas
Studentų profsąj ungos ko mitete yra kelialapių į Talino Politechnikos instituto poilsio stovyklą Kliogerande (prie Baltijos jūros, dvi dienos Ta line jnuo liepos 22 iki rug pjūčio 2 d., nuo rugpiūčio 3 DIPLOMANTE! A. STANEVIČIAUS nuotraukose: scena iš spektaklio. iki rugpiūčio 13 d. Keliala Valdovas — V. Falomejevas, Moteris — B. Zvonkutė, Ka pio kaina 33 rub. Studentų Tu privalai išsirašyti iš pitonas — V. Liukpetrls. Kairėje — pjesės autorius Izi profsąjungos nariams 18 rub. Pareiškimai priimami Stu- komjaunimo ir profsąjungos dorius Ignatavičius ir muzikos autorius L. Alesionka.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
2 32000 Vilnim — MTP-3 Unlveraiteto g. 3, „Tarybtala ■tudaataa" Telefonas — 25804, ketvirtadieniais spaustavė|e — 29815
Užs. Nr. 2386
įskaitų nuo birželio 1 d. iW 20 d. Išsirašant reikia pateiH komjaunimo bilietą ir atW skaitymo lapelį. Istorijos katedrų j*?' lektyvai reiškia 91 užuojautą doc. Stanisi vui LAZUTKAI dėl n”"' nos mirties.
Nuoširdžiai užjaučia"’® ekonominės informaciJ spec. IV k. studentą » . BALAIŠYTĘ dėl mirties. . „aai GrUpfrS varvas
LV 11720
REDAKTOREI ALGIS KL^AI