visų šamų PROtFTASAJ, vhwvkkw
C0U2VBOS
ŠIAME NUMERYJE: SMD — SVARBI STUDIJŲ VEIKLOS FORMA MENO SAVIVEIKLA PUOŠIA ŽMOGŲ
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 18 (1043) 1978 m. birželio 2 d.
EINA NUO 1850 METŲ
KAINA 2 KAF.
KRAŠTOTYRININKŲ ŽYGIAI SPORTO
NAUJIENOS
Universiteto komjaunimo organizacijos renginio „400 agitacinių žygių Vilniaus universiteto jubiliejui".
NUOSTATAI Tikslas ir uždaviniai
Diplomantų palydos Kiekvieną pavasarį, kai so dai pasipuošia baltomis žie dų skraistėmis, j mūsų seną jį Universitetą ateina graži šventė Diplomantų palydos. Tai linksmas, o kartu ir graudus — reikia atsisvei kinti su aukštąja mokykla, įvykis studento gyvenime. Tada nejučia prisimeni nuos tabias studijų dienas: pir
mosios įskaitos baimę ar ge rai išlaikyto egzamino džiaugsmą. Nepastebimai pralėkė penkeri mokslo metai senojoje Alma Mater. Atėjo laikas atsisveikinti, perduoti visas sukauptas studentų gyvenimo
tradicijas ir šventes busimie siems diplomantams — jubi liejinei laidai. Kiekvienam penktakursiui truputį turbūt gaila, „kodėl mes ne 1979 metų diploman tai?" Liūdna, bet ką pada rys'..
Klaudijaus Driskiaus nuo traukose: Ožia Sarbievijaus kiemas — vyksta filologų diplomantų palydos. Sėkmės visiems diploman tams, žengiant nauju gy venimo keliu, linki docentė A. Laigonaitė.
Komjaunimo organizacijos renginys „400 agitacinių žy gių Vilniaus universiteto jubiliejui" — svarbi sąjunginio agitacinio žygio „TSKP XXV suvažiavimo nutarimus — į gyvenimą" dalis. Juo siekiama plačiai propaguoti senojo Universiteto istoriją, mokslo vystymosi raidą, studentų gyvenimo tra dicijas, visuomeninės veiklos pasiekimus. Vykdomas to kiomis kryptimis: 1) išsamiai ir visapusiškai nagrinėti Universiteto isto riją. 2) užmegzti ir stiprinti ryšius su gamyklų, įmonių, or ganizacijų, vidurinių, profesinių technikos mokyklų, tech nikumų, aukštųjų mokyklų kolektyvais, 3) propaguoti Universiteto istoriją, mokslo pasiekimus studentų gyvenimo tradicijas tarp respublikos, broliškų respublikų ir socialistinių šalių jaunimo. 4) ugdyti komunistinės dorovės jausmus tarp studenti jos.
Dalyviai
DARBAS SUNKUS BET ROMANTIŠKAS ,,Universiteto geologai ak tyviai dalyvauja, tiriant res publikos žemės gelmių san darą, jos raidą, naudingųjų iškasenų pasiskirstymą".
15 spaudos . . .Įėjęs į Geologijos ir minerologijos katedros vedėjo kabinetą, pamačiau už stalo sėdintį kabineto šeimininką prof. dr. J. Paškevičių. Suti ko jis mane maloniai. Tad aš be didelių įžangų išdėsčiau, ko atėjęs: — Girdėjau, kad TSRS tarpžinybinis stratigrafinis komitetas priėmęs Jūsų ka tedros mokslinių darbuotojų paruoštas respublikos stra tigrafines schemas. Norėčiau siek tiek apie’ jas sužinoti plačiau ir papasakoti ki tiems. — Ką gi, paskaitos šian dien jau baigėsi, truputėlis laiko yra, galime pasikalbėti, — pasakė profesorius, pasi žiūrėjęs į laikrodį. Minutėlę patylėjo, matyt, galvodamas, nuo ko čia pradėjus. — Apie stratigrafines schemas kiek vėliau, gerai. Pirmiausia, kas yra stratigrafija? Paprastai sakant, tai mokslas apie uo lienų susisluoksniavimo eilę, jų erdvinį santykį ir amžių. Mūsų katedros mokslininkai — doc. R. Gailius, doc. A. Žeiba, doc. V. Katovič, doc. P. Vaitiekūnas — ir tiria įvairaus senumo geologinių sistemų uolienas. Jos susiju sios su atitinkamomis nau dingomis iškasenomis. Todėl uolienų tyrimas svarbus, ieš kant, pavyzdžiui, naftos, du ją, geležies rūdos, klinčių respublikoje. — Tiriant įvairių regionų žemės sluoksnius, norint juos tarpusavyje gretinti, būtina nustatyti jų amžių, — tęsia pasakojimą profesorius. — Tai padaryti padeda su
akmenėjusi gyvūnija ir auga lija. Mat kiekvienam sluoks niui būdingos tam tikros su akmenėjusios gyvūnijos ir augalijos rūšys. Kai kurias jų tiria mūsų katedros bend radarbiai. Prof. dr. J. Paškevičius ti ria du paleozoinės eros (ji prasidėjo 510 mln. metų at gal ir tęsėsi 356 mln. metų) periodus: ordoviko ir silūro. Kaip tik šių periodų metu at siranda jūriniai bestuburiai, iš kurių gyvūnija išsivystė paleozoinės eros pabaigoje iki sausumos roplių. Vieni iš tokių jūrinių bestuburių — graptolitai. — Tai pusiau chordiniai gyviai, gyvenę, pavyzdžiui, dabartinės Lietuvos teritorijo je buvusioje šiltoje jūroje prieš 400—450 milijonų me tų. Plaukiojo jie pasyviai, vystėsi palyginti greitai. Čia profesorius pertraukė savo pasakojimą. Atsistojo, priėjo prie vienos spintos, paėmė nedidelę lėkštelę („Petri lėkštelės" — paaiški no); padėjo ją po mikrosko pu. Pareguliavęs jį, profeso rius pasiūlė: — Pažiūrėk, kaip atrodo tie graptolitai. Žvelgiu pro okuliarą: štai jis graptolitas! Kai žiūri į jį pro mikroskopą, atrodo kaip pjūklas: viena pusė lygi, kita dantyta. Po to pasižiūriu šiaip į tuos mažus, pailgus, tamsius suakmenėjusius gabalėlius, plaukiojančius glicerine. Lyg ir nieko ypatingo. Bet kai perskaitai ant lėkštelės šono „Sutkų gręžinys, 807,5 met ro", dar prisimeni, kad šiam uolienos gabaliukui beveik penki šimtai milijonų metų, žiūri į graptolitą kaip ne įprastą ir retą daiktą. — Tai ne visas graptolitas, o tik jo liekana. Tokios lie kanos paprastai būna uolie nose. pasiekiame jas gręž-
dami (būna gręžinių iki 2000 —2500 metrų gylio). Mes nie kada negauname tokių grynų graptolitų. Laboratorijose tenka graptolitus „vaduoti" iš uolienų apsupties. Be mecha ninių būdų, dar atitinkamais chemikalais karbonatinę uo lieną ištirpiname, o graptolito liekana išlieka sveika. Beje, toks suakmenėjusių gyvūnų išlaisvinimo būdas nėra labai senas, mes buvome vieni pir mųjų, pradėję ji taikyti Ta rybų Sąjungoje. Čia reikėtų priminti, kad 1965 metais prof. dr. Paške vičius atrado ir aprašė ne žinotą pasaulyje graptolitų gentį ir keletą jų naujų rū šių. Atrastąją gentį pavadino „Lituanographtus" (Lietuvos graptolitas). O iš viso profe sorius yra ištyręs apie 100 graptolitų genčių ir 300 jų rūšių, kurios paplitusios ne tik mūsų respublikos žemės gelmėse, bet ir kituose kon tinentuose. Kitąmet „Moks lo" leidykla planuoja išleisti prof. dr. J. Paškevičiaus mo nografiją, kurioje bus apra šyta 20 naujų, mokslui iki šiol nežinomų graptolitų rū šių. — Taigi nustačius graptoli tų ar kitų suakmenėjusių gy vūnų ir augalų rūšis ir gen tis, ištyrus sluoksnius, ku riuose graptolitai ar kiti su akmenėję augalai ir gyvūnai palaidoti, galima tuos sluoks nius gretinti su kitų regionų sluoksniais, kur yra graptoli tų (savo laiku graptolitai bu vo išplitę plačiai pasaulio vandenyne), sudaryti tų sluoksnių žemėlapius. Apskri tai, pagal uolienų tyrimų re zultatus sudaromos stratigra finės schemos, be kurių ne galima būtų gretinti įvairių regionų žemės sluoksnių, su daryti geologinių žemėlapių. Schemos, kurias priėmė TSRS tarpžinybinis stratigra
finis komitetas — tai mūsų 10—15 metų darbo rezulta tas. Naujosios schemos deta lesnės už anksčiau buvusias. O kuo tikslesnės stratigrafi nės schemos, tuo tikslesni geologiniai žemėlapiai, tuo realiau ir lengviau pagal juos ieškoti naudingųjų iška senų. Taigi statigrafinių schemų tikslinimas — bene pagrindi nis mūsų katedros mokslinin kų uždavinys. Naujosios stratigrafinės schemos bus to bulinamos toliau, tam ribų praktiškai nėra. Profesorius kalbėjo, kad dabar iškyląs būtinumas su daryti tikslius pasaulinius geologinius žemėlapius. To dėl sudaryta tarptautinė geo loginių tyrimų programa, ją koordinuoja JUNESKO. Su daryti tyrimų projektai. Už vieną tokį projektą (beje, vienintelį tokio tipo TSRS), respublikoje atsakingas ir prof. dr. J. Paškevičius. — Kai bus įvykdytas tarp tautinės programos projektas, pagal kurį mes dirbame, bus galima sudaryti viso pašau lio silūro sistemos detalius žemėlapius, — sako profeso riui. .. .Artėja vasara. Vėl prof. dr. J. Paškevičius, kiti Geolo gijos ir minerologijos kated ros moksliniai darbuotojai kartu su studentais išvyks į ekspedicijas, dirbs laukuose prie gręžinių, rinks pavyz džius, kuriuos vėliau tirs la boratorijose. Vėl atkaklus darbas ir kaip atpildas (aš tuo nė kiek neabejoju!) nau ji atradimai, leidžią giliau įsiskverbti į žemės gelmes, jas pažinti. Iš tikro, kaip sa kė prof. dr. J. Paškevičius, geologo darbas, taip reikalin gas, sunkus, bet romantiškas.
Kalbėjosi Mindaugas MILIESKA
Renginyje dalyvauja jaunieji dėstytojai ir asoirantai, visos akademinės grupės, kurios organizuoja žygį sava rankiškai, SSB nariai. Laikas Renginys „400 agitacinių žygių Vilniaus universiteto jubiliejui" vyksta nuo 1978.VI.1. iki 1979.X.1. I etapas —' paruošiamasis: 1978.V.1. — 1978.IX.1. II etapas — agitacinių žygių: 1978.IX.1. — 1979.IX.1. (1979 m. diplomantams iki 1979.V.1., o būsimiems pirmanuo 1978,X.l.). III etapas — rezultatų susumavimas: 1979.IX.1 1979.X. 1. (diplomantams — 1979.V.1. — 1979.VI.1.).
Organizacija ir vadovavimas.
Renginį organizuoja — Universiteto komjaunimo ir stu dentų profsąjungos komitetai. Renginiui organizuoti ir vykdyti tvirtinami Universiteto ir fakultetų štabai. Universiteto štabas vadovauja fakultetų štabams, užtik rina, kad būtų įgyvendintos visos nustatytos priemonės, pa laiko ryšius su rajonų, miestų įmonių, mokyklų komjau nimo komitetais, teikia praktinę ir metodinę pagalbą fa kultetams, akademinėms grupėms, vykdančiomis renginius. Agitaciniam žygiui vykdyti tvirtinami metodiniai nuroKONKURSAI Renginio metu vyks tokie konkursai: • 1) geriausios paskaitos: a) iš Universiteto istorijos, b) apie visuomeninių organizacijų veiklą, c) apie studentų gyvenimo tradicijas, d) profesinio orientavimo klausimais, e) mokslo pasiekimai VU; 2) grupės metraščio, 3) mėgėjiško kinofilmo, 4) meninės fotonuotraukos, 5) Universiteto jubiliejaus propagandinio plakato, 6) jubiliejinio pusdiplomio (1979 metų trečiakursiams) 7) satyrinio plakato, 8) jubiliejinių metų studento pažymėjimo, 9) kito šimtmečio tradicijos,
Rezultatų susumavimas Išaiškinama geriausia akademinė grupė Universitete ir fakultetuose. Taip pat išaiškinami atskirų konkursų nuga lėtojai tiek Universiteto, tiek ir fakultetų. Universiteto štabas išaiškina fakultetą, geriausiai orga nizavusį šį renginį. Nugalėtojai apdovanojami diplomais ir dovanomis.
LLKJS WU Komitetas ir Universiteto studentų profsąjungos komitetas