visų šamų PROtFTASAJ, vhwvkkw
C0U2VBOS
ŠIAME NUMERYJE: SMD — SVARBI STUDIJŲ VEIKLOS FORMA MENO SAVIVEIKLA PUOŠIA ŽMOGŲ
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 18 (1043) 1978 m. birželio 2 d.
EINA NUO 1850 METŲ
KAINA 2 KAF.
KRAŠTOTYRININKŲ ŽYGIAI SPORTO
NAUJIENOS
Universiteto komjaunimo organizacijos renginio „400 agitacinių žygių Vilniaus universiteto jubiliejui".
NUOSTATAI Tikslas ir uždaviniai
Diplomantų palydos Kiekvieną pavasarį, kai so dai pasipuošia baltomis žie dų skraistėmis, j mūsų seną jį Universitetą ateina graži šventė Diplomantų palydos. Tai linksmas, o kartu ir graudus — reikia atsisvei kinti su aukštąja mokykla, įvykis studento gyvenime. Tada nejučia prisimeni nuos tabias studijų dienas: pir
mosios įskaitos baimę ar ge rai išlaikyto egzamino džiaugsmą. Nepastebimai pralėkė penkeri mokslo metai senojoje Alma Mater. Atėjo laikas atsisveikinti, perduoti visas sukauptas studentų gyvenimo
tradicijas ir šventes busimie siems diplomantams — jubi liejinei laidai. Kiekvienam penktakursiui truputį turbūt gaila, „kodėl mes ne 1979 metų diploman tai?" Liūdna, bet ką pada rys'..
Klaudijaus Driskiaus nuo traukose: Ožia Sarbievijaus kiemas — vyksta filologų diplomantų palydos. Sėkmės visiems diploman tams, žengiant nauju gy venimo keliu, linki docentė A. Laigonaitė.
Komjaunimo organizacijos renginys „400 agitacinių žy gių Vilniaus universiteto jubiliejui" — svarbi sąjunginio agitacinio žygio „TSKP XXV suvažiavimo nutarimus — į gyvenimą" dalis. Juo siekiama plačiai propaguoti senojo Universiteto istoriją, mokslo vystymosi raidą, studentų gyvenimo tra dicijas, visuomeninės veiklos pasiekimus. Vykdomas to kiomis kryptimis: 1) išsamiai ir visapusiškai nagrinėti Universiteto isto riją. 2) užmegzti ir stiprinti ryšius su gamyklų, įmonių, or ganizacijų, vidurinių, profesinių technikos mokyklų, tech nikumų, aukštųjų mokyklų kolektyvais, 3) propaguoti Universiteto istoriją, mokslo pasiekimus studentų gyvenimo tradicijas tarp respublikos, broliškų respublikų ir socialistinių šalių jaunimo. 4) ugdyti komunistinės dorovės jausmus tarp studenti jos.
Dalyviai
DARBAS SUNKUS BET ROMANTIŠKAS ,,Universiteto geologai ak tyviai dalyvauja, tiriant res publikos žemės gelmių san darą, jos raidą, naudingųjų iškasenų pasiskirstymą".
15 spaudos . . .Įėjęs į Geologijos ir minerologijos katedros vedėjo kabinetą, pamačiau už stalo sėdintį kabineto šeimininką prof. dr. J. Paškevičių. Suti ko jis mane maloniai. Tad aš be didelių įžangų išdėsčiau, ko atėjęs: — Girdėjau, kad TSRS tarpžinybinis stratigrafinis komitetas priėmęs Jūsų ka tedros mokslinių darbuotojų paruoštas respublikos stra tigrafines schemas. Norėčiau siek tiek apie’ jas sužinoti plačiau ir papasakoti ki tiems. — Ką gi, paskaitos šian dien jau baigėsi, truputėlis laiko yra, galime pasikalbėti, — pasakė profesorius, pasi žiūrėjęs į laikrodį. Minutėlę patylėjo, matyt, galvodamas, nuo ko čia pradėjus. — Apie stratigrafines schemas kiek vėliau, gerai. Pirmiausia, kas yra stratigrafija? Paprastai sakant, tai mokslas apie uo lienų susisluoksniavimo eilę, jų erdvinį santykį ir amžių. Mūsų katedros mokslininkai — doc. R. Gailius, doc. A. Žeiba, doc. V. Katovič, doc. P. Vaitiekūnas — ir tiria įvairaus senumo geologinių sistemų uolienas. Jos susiju sios su atitinkamomis nau dingomis iškasenomis. Todėl uolienų tyrimas svarbus, ieš kant, pavyzdžiui, naftos, du ją, geležies rūdos, klinčių respublikoje. — Tiriant įvairių regionų žemės sluoksnius, norint juos tarpusavyje gretinti, būtina nustatyti jų amžių, — tęsia pasakojimą profesorius. — Tai padaryti padeda su
akmenėjusi gyvūnija ir auga lija. Mat kiekvienam sluoks niui būdingos tam tikros su akmenėjusios gyvūnijos ir augalijos rūšys. Kai kurias jų tiria mūsų katedros bend radarbiai. Prof. dr. J. Paškevičius ti ria du paleozoinės eros (ji prasidėjo 510 mln. metų at gal ir tęsėsi 356 mln. metų) periodus: ordoviko ir silūro. Kaip tik šių periodų metu at siranda jūriniai bestuburiai, iš kurių gyvūnija išsivystė paleozoinės eros pabaigoje iki sausumos roplių. Vieni iš tokių jūrinių bestuburių — graptolitai. — Tai pusiau chordiniai gyviai, gyvenę, pavyzdžiui, dabartinės Lietuvos teritorijo je buvusioje šiltoje jūroje prieš 400—450 milijonų me tų. Plaukiojo jie pasyviai, vystėsi palyginti greitai. Čia profesorius pertraukė savo pasakojimą. Atsistojo, priėjo prie vienos spintos, paėmė nedidelę lėkštelę („Petri lėkštelės" — paaiški no); padėjo ją po mikrosko pu. Pareguliavęs jį, profeso rius pasiūlė: — Pažiūrėk, kaip atrodo tie graptolitai. Žvelgiu pro okuliarą: štai jis graptolitas! Kai žiūri į jį pro mikroskopą, atrodo kaip pjūklas: viena pusė lygi, kita dantyta. Po to pasižiūriu šiaip į tuos mažus, pailgus, tamsius suakmenėjusius gabalėlius, plaukiojančius glicerine. Lyg ir nieko ypatingo. Bet kai perskaitai ant lėkštelės šono „Sutkų gręžinys, 807,5 met ro", dar prisimeni, kad šiam uolienos gabaliukui beveik penki šimtai milijonų metų, žiūri į graptolitą kaip ne įprastą ir retą daiktą. — Tai ne visas graptolitas, o tik jo liekana. Tokios lie kanos paprastai būna uolie nose. pasiekiame jas gręž-
dami (būna gręžinių iki 2000 —2500 metrų gylio). Mes nie kada negauname tokių grynų graptolitų. Laboratorijose tenka graptolitus „vaduoti" iš uolienų apsupties. Be mecha ninių būdų, dar atitinkamais chemikalais karbonatinę uo lieną ištirpiname, o graptolito liekana išlieka sveika. Beje, toks suakmenėjusių gyvūnų išlaisvinimo būdas nėra labai senas, mes buvome vieni pir mųjų, pradėję ji taikyti Ta rybų Sąjungoje. Čia reikėtų priminti, kad 1965 metais prof. dr. Paške vičius atrado ir aprašė ne žinotą pasaulyje graptolitų gentį ir keletą jų naujų rū šių. Atrastąją gentį pavadino „Lituanographtus" (Lietuvos graptolitas). O iš viso profe sorius yra ištyręs apie 100 graptolitų genčių ir 300 jų rūšių, kurios paplitusios ne tik mūsų respublikos žemės gelmėse, bet ir kituose kon tinentuose. Kitąmet „Moks lo" leidykla planuoja išleisti prof. dr. J. Paškevičiaus mo nografiją, kurioje bus apra šyta 20 naujų, mokslui iki šiol nežinomų graptolitų rū šių. — Taigi nustačius graptoli tų ar kitų suakmenėjusių gy vūnų ir augalų rūšis ir gen tis, ištyrus sluoksnius, ku riuose graptolitai ar kiti su akmenėję augalai ir gyvūnai palaidoti, galima tuos sluoks nius gretinti su kitų regionų sluoksniais, kur yra graptoli tų (savo laiku graptolitai bu vo išplitę plačiai pasaulio vandenyne), sudaryti tų sluoksnių žemėlapius. Apskri tai, pagal uolienų tyrimų re zultatus sudaromos stratigra finės schemos, be kurių ne galima būtų gretinti įvairių regionų žemės sluoksnių, su daryti geologinių žemėlapių. Schemos, kurias priėmė TSRS tarpžinybinis stratigra
finis komitetas — tai mūsų 10—15 metų darbo rezulta tas. Naujosios schemos deta lesnės už anksčiau buvusias. O kuo tikslesnės stratigrafi nės schemos, tuo tikslesni geologiniai žemėlapiai, tuo realiau ir lengviau pagal juos ieškoti naudingųjų iška senų. Taigi statigrafinių schemų tikslinimas — bene pagrindi nis mūsų katedros mokslinin kų uždavinys. Naujosios stratigrafinės schemos bus to bulinamos toliau, tam ribų praktiškai nėra. Profesorius kalbėjo, kad dabar iškyląs būtinumas su daryti tikslius pasaulinius geologinius žemėlapius. To dėl sudaryta tarptautinė geo loginių tyrimų programa, ją koordinuoja JUNESKO. Su daryti tyrimų projektai. Už vieną tokį projektą (beje, vienintelį tokio tipo TSRS), respublikoje atsakingas ir prof. dr. J. Paškevičius. — Kai bus įvykdytas tarp tautinės programos projektas, pagal kurį mes dirbame, bus galima sudaryti viso pašau lio silūro sistemos detalius žemėlapius, — sako profeso riui. .. .Artėja vasara. Vėl prof. dr. J. Paškevičius, kiti Geolo gijos ir minerologijos kated ros moksliniai darbuotojai kartu su studentais išvyks į ekspedicijas, dirbs laukuose prie gręžinių, rinks pavyz džius, kuriuos vėliau tirs la boratorijose. Vėl atkaklus darbas ir kaip atpildas (aš tuo nė kiek neabejoju!) nau ji atradimai, leidžią giliau įsiskverbti į žemės gelmes, jas pažinti. Iš tikro, kaip sa kė prof. dr. J. Paškevičius, geologo darbas, taip reikalin gas, sunkus, bet romantiškas.
Kalbėjosi Mindaugas MILIESKA
Renginyje dalyvauja jaunieji dėstytojai ir asoirantai, visos akademinės grupės, kurios organizuoja žygį sava rankiškai, SSB nariai. Laikas Renginys „400 agitacinių žygių Vilniaus universiteto jubiliejui" vyksta nuo 1978.VI.1. iki 1979.X.1. I etapas —' paruošiamasis: 1978.V.1. — 1978.IX.1. II etapas — agitacinių žygių: 1978.IX.1. — 1979.IX.1. (1979 m. diplomantams iki 1979.V.1., o būsimiems pirmanuo 1978,X.l.). III etapas — rezultatų susumavimas: 1979.IX.1 1979.X. 1. (diplomantams — 1979.V.1. — 1979.VI.1.).
Organizacija ir vadovavimas.
Renginį organizuoja — Universiteto komjaunimo ir stu dentų profsąjungos komitetai. Renginiui organizuoti ir vykdyti tvirtinami Universiteto ir fakultetų štabai. Universiteto štabas vadovauja fakultetų štabams, užtik rina, kad būtų įgyvendintos visos nustatytos priemonės, pa laiko ryšius su rajonų, miestų įmonių, mokyklų komjau nimo komitetais, teikia praktinę ir metodinę pagalbą fa kultetams, akademinėms grupėms, vykdančiomis renginius. Agitaciniam žygiui vykdyti tvirtinami metodiniai nuroKONKURSAI Renginio metu vyks tokie konkursai: • 1) geriausios paskaitos: a) iš Universiteto istorijos, b) apie visuomeninių organizacijų veiklą, c) apie studentų gyvenimo tradicijas, d) profesinio orientavimo klausimais, e) mokslo pasiekimai VU; 2) grupės metraščio, 3) mėgėjiško kinofilmo, 4) meninės fotonuotraukos, 5) Universiteto jubiliejaus propagandinio plakato, 6) jubiliejinio pusdiplomio (1979 metų trečiakursiams) 7) satyrinio plakato, 8) jubiliejinių metų studento pažymėjimo, 9) kito šimtmečio tradicijos,
Rezultatų susumavimas Išaiškinama geriausia akademinė grupė Universitete ir fakultetuose. Taip pat išaiškinami atskirų konkursų nuga lėtojai tiek Universiteto, tiek ir fakultetų. Universiteto štabas išaiškina fakultetą, geriausiai orga nizavusį šį renginį. Nugalėtojai apdovanojami diplomais ir dovanomis.
LLKJS WU Komitetas ir Universiteto studentų profsąjungos komitetas
bcaĄ
ekonomikos sekcija. Jai va dovavo dabartinis Ekonomi nės kibernetikos ir finansų fakulteto dekanas ekonomi kos mokslų daktaras profeso rius E. Žilėnas. Palaipsniui universitete di dėjo ne tik SMD narių skai čius, bet ir mokslinių proble mų ratas. Antai 1951—1953 m. pagausėjo darbų, kuriuose gvildenamos respublikos liau dies ūkio atskirų šakų eko nominės problemos. Dauge lyje darbų išryškėjo ne vien teorinės, bet ir praktinės problemos.
Tąsyk auditorijoje vyravo neįprasta atmosfera. Mat prieš klausytojus stovėjo ne dėstytojas, o studentas. Tiks liau — ne vienas, o keli stu dentai iš eilės skaitė refera tus, parengtus studentų mokslinės draugijos (SMD) būrelyje. Nekyla abejonių, jog tie, kurie pirmą kartą gyvenime perskaitė savo mokslinį pranešimą ir tie, kurie klausinėjo referatų au torius, šį įvykį atsimins visą gyvenimą. Studentų mokslinės draugi jos veikla, apie kurią norime papasakoti šiame straipsnyje, galimas dalykas, dalinai atsa kys į klausimą, kaip iš ei linio studento išauga mokslo Jau pirmosiomis dienomis darbuotojas. Juk dažnas, geriausias buvo buhalterinės bendraudamas su mokslinin apskaitos būrelis, kuriam va ku, klausia, kas paskatino jį dovavo ekonomikos mokslų pasirinkti šį kelią. Nemažiau kandidatas docentas A. Neįdomios aplinkybės, kurių vinskas. Antai 1960 m. bu verčiamas žmogus, pats to halterių būrelyje dalyvavo nepastebėdamas, visam gy vos ne 100 narių. Tais pa venimui užsidega ieškojimo čiais metais surengtoje konaistra ir lyg fanatikas išti- ferencijoje buhalterinės apsus dešimtmečius gvildena skaitos tobulinimo klausivieną problemą. Tad truputis mais buvo perskaityti 7 praistorijos. nešimai. Vilniaus V. Kapsuko uniDar įspūdingiau ekonomisversiteto studentų mokslinė tai pasirodė mokslo tiriamadraugija (SMD) praėjusiais jame darbe 1962 metais XV metais atšventė savo 30 me- SMD konferencijoje. Geriautų jubiliejų. Tiesa, pradinis siais darbais pripažinti du etapas datuojamas 1946 me- busimųjų apskaitos specialistais, kai rektoratas paragino tų pranešimai. Tai buhaltekatedrų vedėjus organizuoti rinės apskaitos būrelio narės atskirų specialybių SMD bū- Aldonos Janavičiūtės ir Jono relius. Tų pačių metų spalio Mackevičiaus darbai. Jsidėmėnesį įvyko mokslinių bū- mėtina tai, kad pranešėjai relių steigiamieji susirinki- buvo apdovanoti nemokamais mai, tačiau savo veiklą šie kelialapiais į Liaudies ūkio būreliai pradėjo tik sekan- pasiekimų parodą Maskvoje, čiais metais. Tuo tarpu XV SMD konfePirmąją konferenciją uni- ręncijos diplomantas Jonas versitete SMD nariai surengė Mackevičius, žengęs tais me1947 m. pabaigoje. Šioje tais pirmąjį žingsnį į mokslo konferencijoje ekenatnistai pasaulį, ir šiuo keliu nesustopranešimo nerengė. Tik 1948' damas eina toliau. Užtenka m. į SMD veiklą įsijungė ir pasakyti, jog kuklaus, nedi-
delio pranešimo autorius šiuo metu yra daugelio mo nografijų ir mokslo straipsnių autorius, apgynęs daktaro disertaciją ir vadovauja Bu halterinės apskaitos kated rai. Pirmasis referatas, per skaitytas SMD būrelyje, pa skatino moksliniam darbui ir A. Janavičiūtę - Jankaitienę. Sėkmingai apgynusi ekono mikos kandidato disertaciją, docentė Jankaitienė darbuo jasi katedroje, kasmet vado vauja studentų moksliniams darbams. Pavyzdžiui, studen to A. Grušo darbas „Produk-
jau suminėtų, sudaromos at skiros finansų ir kredito, bu halterinės apskaitos ir ūkinės veiklos analizės. prekybos ekonomikos, sociologijos, ma terialinio techninio aprūpini mo sekcijas. Džiugu pabrėžti, jog eko nomistai vis daugiau prizinių vietų išsikovojo ne tik res publikinėse, bet ir sąjunginė se mokslinių darbų apžiūrose Iš jų norėtume paminėti tik du darbus, kuriems vadova vo buvęs universiteto auklė tinis ir SMD narys jau mi nėtas dabartinis Buhalterinės
IEŠKOJIMO AISTROS PAVILIOTI cijos išlaidų apskaita ir sa apskaitos katedros vedėjas vikainos kalkuliavimas kon Jonas Mackevičius. Tai V. diterijos pramonėje", kuriam Žižniausko darbas „Leninas vadovavo docentė Aldona apie apskaitą ir kontrolę" ir Jankaitienė, 1973 m. respub T. Balčiūnienės darbas „Savi likinėje aukštųjų mokyklų kainos kalkuliavimo ypatu darbų apžiūroje laimėjo ant mai energetikos pramonėje". rąją vietą. Ta proga norėtu Geriausių darbų, laimėjusių me pastebėti, jog beveik visi prizines vietas, apdovanotų Buhalterinės apskaitos kated- diplomais ir garbės raštais sąros nariai aktyviai dalyvavo rašą, be abejo, galėtume Pra SMD veikloje. Ne vienam tęsti. Bet ne tai svarbiausia, dabartiniam docentui tatai Grįžtame prie atsakymo į palengvino rašant disertaciją, ankstesnį klausimą: ką gi Nuo 1964 m. prasidėjo duoda studentui dalyvavireikšmingas organizacinis mas SMD veikloje. Tegul paetapas ekonomistų SMD gy- sisako patys studentai, venime. Jos nariai pasiskirsŠtai buhalterinės apskaitos tė atskiromis mokslo šako- specialybės trečiakursė Lina mis. Sudaromos kelios sekei- Kiznytė rengė mokslinį darjos: politinės ekonomijos, bą „Pagrindinių priemonių prekybos ir prekių mokslo, amortizacijos ir nusidėvėjifinansų ir kredito bei buhal- mo apskaitos tobulinimo terinės apskaitos, pramonės klausimu. (Vilniaus plastmaekonomikos. Palyginus su sinių dirbinių gamyklos pa1960 m., narių skaičius ap- vyzdžiu)". skaitos būrelyje išaugo be— Tik pradėjusi šiam darmaž dvigubai. bui rinkti medžiagą, — pasaPraėjus trejiems metams, koja Lina, — supratau, ką universiteto Ekonomikos fa- reiškia tyrinėti. Tyrinėtojo kultete sudaromos devynios darbas — tai kūryba, sekcijos. Mat nepaliaujamai — Iš pradžių atrodė, — togausėjo studentų skaičius ir liau tęsia studentė, — jog plėtėsi problemų ratas. Be tai siaura tema. Tik vėliau
jėgų. Fakulteto organizacijo je — keturi šimtai komjau nuolių. Iš visų reikia mokėti išreikalauti, būti jiems pavyz džiu. Iš šalies žiūrint, Nijolės darbo diena labai rami. Visi jauni žmonės, bendri rūpes čiai, interesai. Bet liaudies išmintis sako, kad „nėra na mų be dūmų". — Paprašai parašyti pa prasčiausią ataskaitą ir tuoj išgirsti atsakymą — geriau kitas, tik ne aš, — užsimena Nijolė Nekantriai žvilgčiojau į Dažnai mes pasikliaujam laikrodį. Rodyklė nesulaiko liaudies patarle „kas veža, mai ciksėjo pirmyn. Dėme tam ir krauna", o priešingai singai apžiūrėjau kiekvieną — nori išjudinti ir tuos pa atėjusį. Ne tos juodukės mer syviuosius. Štai kad ir grupės ginos, su kuria prabėgom draugas Vytas. Mokosi vien teko susipažinti Universiteto penketais, labai gabus, bet komjaunimo komitete, nebu visuomeninių pareigų vengia. vo Sekretorė nerimauja, kaip Gal neateis, suabejojau. Ar Vytą ir kitus neaktyvius maža jai visuomeninių parei komjaunuolius Įtraukti į vi gų, gal per tuos darbus pa suomeninę veiklą. miršo, kad buvom susitariusios — Nijole, išgirdusi tokius susitikti. r naivius draugų atsakymus, Kalbantis su Nijole Jovai- nepagalvoji, kad bėgti ko šyte — Prekybos fakulteto toliau nuo tų visuomeninių trečiakurse — norėjosi suži pareigų? noti, kaip susiplanuoja savo — Ne, jeigu darbas patin laiką taip, kad jo užtenka ir ka, niekur nepabėgsi. geram mokymuisi, ir visuo Nijolė plėšosi ne dėl to, meninei veiklai. kad kažkam galėtų įsiteikt, — Kaip tau pačiai atrodo, kad į ją visi žiūrėtų kaip į kodėl apie tave noriu papa aktyvią visuomenininkę. Ji sakoti skaitytojams? — už kovoja už tvarką, už draus klausiau savo naująją pažįs mę, organizuoja įvairius ren tamą. ginius, kad būtų visiems sma Nijolė neatsikalbinėjo, kad gu. nereikia rašyti, bet nesidi— Musų Nijolė sugeba su džiuodama savimi nuoširdžiai burti kolektyvą, — pasakoja kelionės. Yra pabuvojusi pasakojo: grupės seniūnė Vanda' Virk- Maskvoje, Leningrade, gerai — Esu tiesiog apsigimusi šaitė, — parašo scenarijus. žinomi patys gražiausi Lietu visuomenininke. Gal tą cha Komjaunimo susirinkimai yra vos kampeliai. — Puiki mezgėja, galima rakterio bruožą pasisavinau ne tik planuose užrašyti, bet būtų padaryti parodą visų iš vyresnės sesers Irenos. ir pravedami įdomiai. Suorganizuoja, viską pada jos mezginių, — porina jos Svarbiausia — paskaitos, praktiniai užsiėmimai kartu ro, gali pagalvoti, kad čia draugė Vanda. Pirmame kurse N. Jovaišy Nijolės visas laisvalaikis. ir visuomeninės pareigos. N. Jovaišytė — Prekybos Dažniausiai su geriausia drau tė buvo grupės seniūnė, bet fakulteto komjaunimo organi ge Remigija, o kartais ir su- grupės draugai dažnai į ją ir zacijos sekretorė. Praeitais visa grupe nueina į teatrą. dabar kreipiasi, nes žino, metais buvo sekretoriaus pa Mėgstamiausias Nijolės akto kad ji visada atskubės pa vaduotoja ideologiniam dar rius A. Storpirštis, o iš ma dėti. — Neteko susipykti? —bui. Naujosios pareigos iš tytų spektaklių „Naktis po sekretorės reikalauja daug išleistuvių". Merginą vilioja klausiu Nijolės draugių.
Musų Nijolė
— Būna, bet susipykstam tik dėl Nijolės reiklumo, sa ko Danutė Lukauskaitė. Nejučia kilo klausimas, ar Nijolei nebaisu sesijos metu, ar nesvajoja išsitraukti „lai mingo" bilieto? — Lengvesnių bilietų tai yra, bet „laimingų" — ne Viską reikia pasiekti darbu, — tokį išgirdau atsakymą. Žiemos sesijos keturis eg zaminus ji išlaikė labai ge rai, o iš penktojo gavo ket vertą, bet dėl to nesisieloja — svarbiausia — žinoti.
supratau, kiek joje dar ne išspręstų, ginčytinų klausimų. Žinoma, savo darbe negaliu atsakyti į visus klausimus, nes tai padaryti vienam žmo gui neįmanoma. Ir ne tai svarbiausia. Vertingiausia turbūt tai kad praplatėjo mano akiratis. Apskritai, — apibendrino Lina, — SMD privertė susikaupti prie kny gų. Be to, susipažinau su li teratūra, kurios galbūt nie kada nebūčiau paėmusi į rankas, išmokau tinkamai nu rodinėti šaltinius. Juk nau dotis literatūra ne visi mo ka, netgi vyresniųjų kursų studentai. Ketvirtakursė Eugenija Ši maitė irgi dalyvavo SMD konferencijoje. — Mano te ma yra istorinio pobūdžio, — dalinasi mintimis Eugenija — nes joje tyrinėju, kada ir kaip atsirado buhalterinėje apskaitoje dvejybinis įrašas. Susidomėjau šia problema, studijuodama buhalterinės ap skaitos istorijos kursą. Vė liau pradėjau sisteminti lite ratūrą. Iš pradžių buvo labai aišku, o dabar, kai turiu daug medžiagos, darosi keb liau. .. Net nustebau, kad jau viduramžiais ši problema bu vo gvildenama atskirose Eu ropos valstybėse. Toliau Eugenija pasakoja, kad bibliotekoje, vartydama katalogus, ji' rado šia tema, knygų, parašytų žymaus šių laikų profesorius. Radusi knygą, iš pradžių nudžiugau, — sako ketvirtakursė, — o paskui nuliūdau, nes joje daug klausimų, kuriuos aš jau ruošiausi nagrinėti. Taigi, nusivylimas ir neti kėtumai — tai vis mokslinio darbo SMD būrelyje palydo vai. Dalyvavimas studentų mokslinėje draugijoje — tai ne vien mokslinio darbo įgū džių įsisavinimas, bet ir svarbi studijų veiklos for ma. Visi studentai, parengu sieji pranešimą, yra pažan gūs, geriau rašo kursinius ir diplominius darbus. E. doc. p. L. KRIVKA
Per žiemos atostogas, būsi mą prekių žinovę abiturien tai pasikvietė į mokyklą pa sidalinti įspūdžiais iš studen tų gyvenimo. — Ar norėtum bent trum pam sugrįžti į mėgstamiausią pamoką? — netikėtai kažku ris iš jų paklausė. Nijolė truputį sutriko. Ru dos nedidelės akys bėginėjo. Ne! . . .Į mokyklos suolą ji sugrįžti nebenorėtų. — Mokytojai mokykloje mus laikė vaikais. Studentų gyvenimo kiekvienas žings nis reikalauja savarankišku mo. Gali patikrinti save, sa vo sugebėjimus. N. Jovaišytė savo gimtaja me Alytuje yra baigusi spor to mokyklos tinklinio sekci ją. Žaisti sekėsi gerai, bet Universitete veikla šioje sri tyje nutrūko. Turi įsigijusi vairuotojo mėgėjo teises. Draugiškai besidalijant mintimis, Nijolė patyliukais užsiminė apie dvi savo sva jones. Viena iš jų jau išsi pildė. Mergina gavo keliala pį vasarai į Čekoslovakiją, o apie antrąją svajonę prašė nerašyti, bet tegul atleidžia už paslapties nelaikymą — įsigijusi specialybę, su diplo mu nori sugrįžti dirbti į gim tąjį Alytų. Mano pašnekovė labai iš kalbinga. Turi savo nuomonę ajrie šiandieninį jaunimą, džiaugiasi jų darbštumu, kū rybingumu, aktyviu mokymu si, bet pastebi ir trūkumus. Dažnai poilsio vakarai būna neįdomūs, neieško „pagiria mojo žodžio" merginoms, ku rios rūko, vaikydamosi ma dos. Kritiškai vertina abejin gus žmones. Tikra „mūsų Nijolė".. . Trumpai kirptais vešliais plaukais, apvaliu veidu, ru dom akim, visada maloniai nusiteikusi, paprasta, vis ne rimstanti, kažko ieškanti.. . S. ČERNIAUSKAITĖ I k. žurnalistė L, SKIRPSTO nuotr.
BIBLIOFILŲ KLUBE Neseniai bibliofilų klu bo nariai susirinko į ant rąjį posėdį. Jį pradėjo e. prof. p. V. Žukas po kalbiu apie dailės santykį su literatūra, iliustracijų įtaką turiniui. Si <ema neatsitiktinė — tą vakar į klube svečiavosi meninin kas Leonardas Gutauskai Jis pažįstamas ir dailės mylėtojams, ir poezijos skaitytojams. Dailininkas dažnai dalyvauja parodo se, o jo paveikslas „Atsi sveikinimas su sena sody ba” eksponuojamas LTSR Dailės muziejuje. Nuo 1969 m. L. Gutauskas be veik kasmet padovanoja mažiesiems skaitytojams po knygelę. Jis — ir nuo taikingo teksto autorius ir išradingas dailininkas Viena šių knygelių išvers ta į čekų kalbą ir džiugi na Čekoslovakijos vai kus. Autoriui labai brang 1976 m. išėjusi poezijos rinktinė „Vartai po die medžiu". Paklausėme, ku ri meno sritis arčiau šir dies. „■ Aš pats laba norėčiau būti poetu, — atsakė mūsų svečias, — nes piešti man yra pramo ga, o eiliuoti — daug dvasinių jėgų reikaiaujan lis darbas“. Sužinojome, kad Leo nardas Gutauskas parengi spaudai naują eilių kny gą „Tarp dalgio ir dan gaus", iš kurios neatsisa kė paskaityti savo eilė raščių. Buvo įdomu išgirsti, kad kompozitorius Balakaus kas L. Gutausko eilėms parašė muziką ir šį kūri nį skyrė Universiteto 400 metų jubiliejui. Susitikimas virto nuo širdžiu pokalbiu apie kū rybą, apie tai, kas puošia ir kaip reikia puošti „mū sų žemę — žmonių plane tą". Autografų mėgėjų ko lekcijos pasipildė auto riaus linkėjimais, o bib liofilų svečių knyga pas; puošė pirmu įrašu: „Dagių ruduo. Ugnies pilnais šešėliais Kliudys pasaulį krintanti žvaigžde, Iš saulės liūdesio atneš Kregždė Žmonių balsus: „Kaip tyliai vysta gėlės“ E. J OVAI S AITE Bibliofilų klubo metraštininke
EMBLEMOS KONKURSUI PASIBAIGUS Neseniai bibliotekininkys tės specialybės Kultūros klu bas organizavo „Biblioteki ninkystės ir Informatikos specialybių emblemos kon kursą". Jam buvo pateikti 26 darbai. Visos emblemos buvo įdomios, kruopščiai at liktos. Todėl vertinimo komi sijai, kurios pirmininkas vyr. dėst. A. Kancleris buvo sun ku išrinkti geriausius emble mų projektus. Labiausiai visus sudomino I kurso studentės G. Piekutės darbas, kuriam atiteko I-ji vieta. II-ją vietą užėmė taip pat pirmakursė R. Blinova, o trečiąją — II k. stud. I. Mulvinaitė. Nors konkursas vyko tarp I—III kursų; trečiakursiai jam liko abejingi — jie ne pateikė nė vieno darbo. V. URBELYTjĖ bibliotekininkystės spec. I k. studentė
Gimtasis kalbėtojas
lologijos katedros vedėja O. Armalytė: — Pirmiausia reikia pažy mėti, kad tai pirmas atvejis mūsų katedros istorijoje, kai dirba gimtosios užsienio kal bos specialistas. Mes labai norėtume ir kitais metais tu rėti tokį gabų ir stiprų pagal bininką. Janas — tikras lo bis. Per šį laikotarpį, kai ji sai dirba mūsų katedroje, ne paprastai praturtėjo mūsų fonoteka. Jisai ne tiktai at gamina senus, jau nebetinka mus naudoti įrašus, bet ir įrašinėja naujus. Kartu su J. Vudvardo atvykimu mes praturtėjome nauja metodinemoksline literatūra, gaunama iš Didžiosios Britanijos. Ka dangi visos kalbos lingvisti niu požiūriu skiriasi, būtina išaiškinti ir nustatyti foneti nius, morfologinius skirtu mus. Dabar ruošiamas dide lis darbas apie tipiškiausias anglų kalbos vartojimo klai das lietuvių tarpe. O gyveni me Janas paprastas, nuošir dus, niekuomet neatsisakan tis kitiems padėti. Smagu klausyti, kad ka tedros vedėja, dėstytojai pa tenkinti savo kolegos darbu Puikus gimtosios kalbos mo kėjimas leidžia J. Vudvardui patarti, konsultuoti ne tik studentus, bet ir dėstytojus. Janą anglų kalbos filologijos katedroje pavadino angliškai — „native speaker", kas pui kiausiai apibūdino jį. Lietu viškai tai pažodžiui reikštų ,.gimtasis kalbėtojas". Didelė ir kilni pareiga skiepyti mei lę savo gimtajai kalbai, su dominti, uždegti studentus, kad jie mokytųsi ne dėl pa žymio, įskaitos, o sau. Ką jūs norėtumėte atsi sveikinimui palinkėti mūsų Universiteto studentams? — Pirmiausia norėčiau pa linkėti kaip galima geriau įsisavinti žinias dabar, kad nereikėtų to daryti vėliau. Ir antra — praleisti šiuos stu dijų metus taip, kad visam gyvenimui šis nuostabus lai kas atmintyje liktų ne duo bė, o daug malonių prisimi nimų. Juk studijos — pats gražiausias jaunystės me tas. ..
Tikriausiai ne visi žinote, Itad mūsų Universitete jau kuris laikas dirba tikrų tikriausias škotas. Deja, jis dabar nešioja ne languotą geros angliškos medžiagos sijoną, pagal kurį būtų gaĮima lengvai nustatyti jo tautybę, o paprasčiausias kelnes. Tikriausiai dėl to tolimos Škotijos pasiuntinys taip neatpažįstamai užsimaskuoja tokioje margoje kelnėtoje ALMA MATER studentų ir dėstytoji! minioje. Užsukę į anglų filologijos katedrą, sutiksite nediduką, bet linksmą vyruką, pasipuošusį tankiais ūsais ir visados besijuokiantį. Tai ir yra dėstytojas Janas Vudvardas. Kai kas gali susidomėti, kaip gyventojas iš tokio tolimo krašto kaip Škotija, staiga atsidūrė Vilniaus Universitete O atsidūrė jisai čia visai ne atsitiktinai. Tarp TSRS ir Didžiosios Britanijos yra pasirašyta kultūrinio bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią abi valstybės kiekvienais metais keičiasi rusų ir anglų kalbos specialistais, Maždaug 15 Anglijos pasiuntinių atvyksta Į Tarybų Sąjungą ir tiek pat Tarybų šalies pasiuntinių gilina rusų kalbos žinias anglams. Ši sutartis, labai naudinga abiems pusėms, vis platėja, Augant užsienio kalbos specialistų poreikiams įvairiose srityse, pasikeitimų užsienio kalbos specialistais skaičius vis didėja ir didėja. Taip ir 1977 m. rugsėjo mėnesį atvyko į Vilniaus Universitetą Janas Vudvardas. Pirmai pažinčiai trumputė, , angliška" anketa, kurias taip mėgsta platinti patys anglai, apie Vudvardą: Janas. 28 metai (nors pats sako, kad tai jau prieangis į senatvę, iš tikrųjų tai pats pedagoginių jėgų žydėjimas). Nevedęs (sakosi kol kas nesutikęs tinkamos į šį postą). Hobi — be pedagoginio darbo — žuvauti upėtakius. Mėgsta kla-
siką — Dvoržaką, džiazą, lų kalbos žinias. Man, pavyznacionalinę škotų muziką, džiui, labiausiai patinka džiaMėgstamiausias rašytojas — zas. Taip, aš buvau Ganelino B. Britinas. Mėgstamiausias trio koncerte. Bet tai yra patiekalas — škotiškų bulvių eksperimentuojantis, o ne pieniška sriuba (gerai atsilie- tradicinis džiazas, kurį aš pia ir apie lietuviškuosius vertinu kur kas daugiau. cepelinus). Nors tai, žinoma, skonio daJanas Vudvardas gimė ir lykas. O grupė „Nazareth" užaugo nedideliame, 30 nors irgi škotai, tačiau la tūkst. gyventojų turinčiame biau man prie širdies grupė miestelyje Dumfris šalies pie- „Crosby, Shills ant Nash". tuose, kur ir dabar gyvena Šie vyrukai turi muzikos jo tėvai. 1967 m. įstojo į instrumentus ne triukšmui, o Abardini Universitetą, kurį muzikai išgauti. Tačiau yra 1971 m. baigė. Įdomu pažy- ir skirtumų. Anglijoje, aš mėti, kad ypač plati Jano sakyčiau, yra truputį žemesVudvardo geografinė pedago- nis paruošimo lygis, kadangi ginio darbo pusė. Netrukus dėstytojai dirba su didele po Universiteto baigimo jis studentų auditorija, su 100— paskiriamas dirbti į Afriką, 200 žmonių. O Vilniaus Uniį Nigeriją, kur dėsto anglų versitete dėstytojai, nors ir kalbą 2 metus. Po to grįžta turėdami daugiau darbo (ir į Angliją ir dirba su emi- laiko, ir krūvio atžvilgiu), grantais — išeiviais iš Pakis- dirba su 10—20 studentų tano, Hon-KONGO. Tačiau ir grupe. Aišku Jai leidžia dėsgrįžęs į tėvynę, Janas nenu- tytojui kalbos žinias perteiktraukia savo ,.kelionių" ir ti kur kas produktyviau. Pa1976—1977 m. dirba Norve- tikrinti ir išdėstyti medžiagijoje. Pradėjus galioti tarp gą didelei auditorijai kur kas TSRS ir Didžiosios Britanijos sunkiau, negu mažai grupepasirašytai kultūrinio bend- lei. Ypač, jeigu šis skirtumas radarbiavimo sutarčiai, 1977 10 kartų didesnis. Vilniaus m. rugsėjo mėn. Janas at- Universitete ypatingai didelis vyksta į Vilniaus Universite- dėmesys skiriamas praktitą. niam studentų darbui. Juk Tiek daug keliavus .dirbus praktinis kalbos naudojimas tokiose skirtingose šalyse, studijų metais — rimtas pagalima daug ką palyginti, ap- siruošimas darbui. Tai magalvoti, pasverti. Daug kas ne labai džiugina. Prancūzibendro sieja Anglijos ir joje analogiškoje srityje TSRS jaunimą, nemaža yra praktinis kalbos vartojimas ir skirtumų. būtų nustumtas į antrą planą, — Manau, net neverta mi- užleisdamas vietą sociologinėti visų tų bruožų ir da- jai .kalbos teorijai ir kt. Vie lykų, kurie vienija visus stu- nu žodžiu, man jūsų Univerdentus, nesvarbu kokiame sitete patinka dirbti ir jeigu kontinente jie bebūtų. Visi būtų galimybė, norėčiau čia nori pasidžiaugti jaunyste, dirbti ir toliau. nueiti į diskoteką, sirgti už Dėstytojo J. Vudvardo darmėgstamiausią sporto klubą bas Universitete gana platus, ir kt. Svarbią vietą dabarti- Dažniausiai galima jį sutiknio jaunimo gyvenime užima ti eksperimentinėje laboratomuzika. Ir šiame Universitete rijoje, ruošiantį arba darantį studentai moka įdomiai ir įs- įrašus. Jisai dėsto Anglijos pūdingai praleisti laisvą lai- geografiją 3-ajam anglų kurką. Ir aš neapsiriksiu paša- sui ir kalbą 4—5 kursams, kęs, kad Lietuvos jaunimas, Mielai sutinka skaityti pakaip ir Anglijos aktyviai do- skaitąs apie Angliją Mokslų misi muzika. Šis domėjimasis, Akademijoje. Štai kaip apiaišku, taip pat platina ang- budino savo kolegą anglų fi
.. .„VU meno saviveiklos apžiūroje, skirtoje 400 meti nėms, pirmąją vietą iškovojo Teisės fakulteto saviveiklinin kai. ..". Apie studentų rūpesčius ir džiaugsmus, kai kurias kitas problemas, organizuojant me no saviveiklą Universitete ir Teisės fakultete kalbasi dide lis saviveiklos entuziastas, TF Baudžiamosios katedros vedėjas doc. M. Apanavičius ir „T. S." visuomeninis ko respondentas V. Kaupas.
GRAŽIAUSIAS ŠOKANTIS IR DAINUOJANTIS ŽMOGUS
Koresp. Gerb. docente, ko kį, Jūsų nuomone, vaidmenį visapusiškai išsivysčiusios jaunosios kartos formavime vaidina meno saviveikla? M. Apanavičius: norėčiau ta proga prisiminti mūsų Al ma Mater senojo chorvedžio Sližio žodžius: „Pats gražiau sias žmogus — šokantis, gro jantis, dainuojantis žmogus!" O juk meno saviveikla kaip tik šitaip ir papuošia žmogų! Mūsų saviveiklininkas — tai pirmiausia savo vidine kultū ra išprusęs, vienokia ar ki tokia forma perduodantis me ną aplinkiniams, savo elge siu visad malonus, geros ir, svarbiausia, uždegančios ki tus nuotaikos žmogus. Žvilg terkim į studentus ir drąsiai pasakysime — saviveiklinin kai ir moksle vieni pažan giausiųjų. Įsitikinęs, jog me nas žmogų tobulina ne tik kaip menininką, bet ir kaip specialybės dalyko žinovą — čia jis geresnis, išradinges nis. Esu pastebėjęs, kad spe cialybės disciplinose mūsų saviveiklininkų mąstymas pla tesnis, imlesnis, racionalesnis nei kitų jo bendraamžių. Koresp.: Pamenu, rudenį vykusioje fakulteto komjauni mo organizacijos konferencijo-
je daug skaudžių žodžių buvo pasakyta meno saviveiklos adresu, Skundėsi studentai muzikos instrumentų stoka, patalpų nebuvimu, vadovų kaita, Tik užmiršo apie... entuziazmą pakalbėt. Šiemet „inventorius" beveik nepasikeitė, bet saviveiklos reikalai pagaliau gerokai pa judėjo pirmyn. Ar jūsų studijų laikais irgi taip sunkiai buvo „laužiami ledai"? M. Apanavičius: Nekamavo mūsų tokios didelės problemos, kokios taip populiarios šiandien mūsų studentų tar pe. Gal todėl, kad nereikė jo tada krūvos instrumentų, o turėtus gerokai padėvėtą pianiną ir akordeoną - laikėm didžia relikvija, Tikriausiai neverta šnekėt, kad meno saviveikla siekė kur kas žemesnes meninio lygio aukštumas, nei šiandien. Bet šiandien ji pernelyg jau suestradėjusi. Mėgsta jaunimas linksmą, trankią muziką, o tam reikia ir daug instru mentų. Tačiau 1950—55 me tų saviveikla buvo gerokai masiškesnė ir žanro prasme Retas fakultetas įvairesnė, nesipuikavo savo choru (!), šokėjais ir instrumentalistais, ir dainininkais. skaitovais Aišku, reikėjo puikių organi zatorių, mėgstančių ir išma tada nančių meną. Gerbėm ~ didžiausias nenuoramas. bendraamžius — S. Kuklenskį, dabar Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto kriminologijos sektoriaus ve dėją, L. Motiejūnaitę, me-
notyros mokslų kandidatę ir Nuoširdžiai daugelį kitų. dekanas talkino fakulteto doc. K. Domaševičius. Mažytė auditorija ar pus valandžiui laisva salė, kori dorius ar skveras — tokias turėjom darbo, repeticijų vie tas. Ir retai išdrįsdavom pa galvot apie specialius drabu žius ar apavą. Nelengva, tik rai nelengva buvo. Bet, svarbiausia, turėjom nepakar tojamai didelį entuziazmą — ko šiandien gerokai trūksta mūsų studentams. Koresp. Prašom papasako kit keliais žodžiais apie fa kulteto kultūrinį gyvenimą, didesnes ir mažesnes prie mones, jūsų — studentų džiaugsmus. M. Apanavičius: Ilgai dar liks atminty įsirėžę renginiai — gausios išvykos į rajonų centrus, kolūkius kuriuos še favo Universiteto studentai. Pamenu, su kokiu užsidegi mu išeidavom į sceną (kokios tebuvo tos scenos!) prieš šauniuosius žemdirbius, kaip su išsiskyrimo liūdesio trupinėliu širdy atsisveikindavom po koncerto su šeimi ninkais. .. Gana dažnai ir šiaip pakilią vykusių rinkimi nių kampanijų nuotaiką dar labiau pagyvindavo Universi teto saviveiklininkai — ilgai tomis dienomis rinkėjai agitpunktuose gėrėdavosi stu dentišku šokiu ir daina. Su prantama, tatai mus įparei godavo būt dar geresniais ir moksle, ir kultūrinėje veiklo je. Su didesniu džiaugsmu
V. SVILAS
ruošdavomės į kitą koncer tėlį. Koresp.: Kelias ilgas savai tes šią žiemą mūsų ir svečių akį traukė puošnus skelbi mas, kviečiantis į organizuo jamą akademinį vakarą. Tik ne visi žino, kad ši fakulteto tradicija gimė net prieš 15 metų ir jos iniciatoriumi bu vote Jūs. Norėtume išgirsti apie tą pirmąjį akademinį vakarą, paskesnius — įdo mesnius. Ko dar trūksta šian dieniniams? M. Apanavičius: Einant fakulteto akademinės komisi jos pirmininko pareigas, kilo mintis pasiūlyti komjaunimo biurui' kasmet suorganizuoti bendrą fakulteto vakarą — akademinį, kuriame draugiš kai aptartume žiemos semest ro ir sesijos reikalus, akade minę drausmę, mokslo pasie kimus, na, ir didžiuliame bū ryje kartu pasilinksmintume, Juk iki tol vakarai vykdavo grupių ar kursų siauruose rėmuose. Ir 1962-aisiais metais komjaunimo aktyvas ne drąsiai pabandė. Bet kad va kare Kolonų salė negalės su talpinti visų panorusių čia patekti, nesitikėjo ir patys didžiausi optimistai. Pradėda mas vakarą, savo pranešime stengiausi paliesti pačias jautriausias vietas — ypač trūko specialybės literatūros gimtąja kalba, kas nemaža dalim atsiliepdavo ir studentų žinių kokybei, opus atro dė buities klausimas, paskai tų lankymas ir sesijos rezul tatai nors ir buvo neblogi,
APTARTI SVARBUS KLAUSIMAI 1978 m. gegužės 22 d. buvo surengtas kasmetinis bend ras Universiteto studentų profsąjungos ir komjaunimo komitetų posėdis. Dienotvarkėje: Komjaunimo ir profsą jungos organizacijų vaidmuo, kovojant už švarą ir tvarką Universitete". Trumpai apie priemones, kurių buvo imtasi po Univer siteto partinio k-to 1977 m. balandžio 27 d. nutarimo „Dėl profsąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų vaid mens didinimo, kovojant už švarą ir tvarką", informavo Universiteto profsąjungos komiteto atstovas drg. Janulis ir Universiteto komjaunimo org. sekretoriaus pavaduotojas R. Jagminas. Drg. Janulis pranešė, kad profsąjungos ir komjaunimo komitetų nariai (komisijoje buvo po 4 atsto vus iš kiekvieno komiteto) surengė reidus į Fizikos ir Pramonės ekonomikos fakultetus bei tų fakultetų bendra bučius. Tikslas — patikrinti, kaip visuomeninės organiza cijos ir dekanatas kovoja už švarą ir tvarką fakultetuose ir bendrabučiuose. Reidų rezultatai nelabai džiugina. Ypač nekokie Fizi kos fakulteto reikalai. Komisija peržiūrėjo visuomeninių organizacijų planus, bet juose nerado nieko, liečiančio švaros ir tvarkos klausimą. Fizikos fakulteto komjaunimo org. sekretorius drg. Pusvaškis pasakė, kad darbas buvo kontroliuojamas, bet komisija nerado komjaunimo biuro posėdžių, kur būtų svarstyti reidų rezultatai, protokolų. Ideologinis darbas bendrabučiuose priklauso nuo fakulte to komjaunimo org. veiklos .tačiau fizikų bendrabučio taryba skundėsi, kad nesulaukė jokios paramos. P.rofbiuras taipogi, išskyrus kelis reidus, nepadėjo bendrabučio tarybai. Tačiau negalima pasakyti, kad ir pati taryba pu. kiai būtų dirbusi. Tiesa, gal fizikams kiek sunkiau, nes bendrabuty gyvena dviejų fakultetų studentai, bet fizikai nerodė jokių pastangų bendradarbiauti su matematikais. Rezultatai kur kas geresni Pramonės ekonomikos fakul tete. Ir profsąjungos ir komjaunimo komitetų planuose numatyta daug; labiausiai džiugina tai, kad vien žodžiais nepasitenkinama: daug buvo ir padaryta. Ekonomistai gerai tvarko budėjimą fakultete: sudaryti grafikai, budėtojai kontroliuojami ir profbiuro, ir kom jaunimo organizacijos. Bet ekonomistų budėjimo efekty vumas vis dar žemas. Yra ko pasimokyti iš ekonomistų bendrabučio tarybos. Tai — geriausiai dirbanti taryba. Dirbti padeda ir profbiuras, kurio planuose yra net toks punktas: „Padėti bend rabučio tarybai siekti geriausio bendrabučio vardo". Šva ros komisija čia rengia patikrinimus, kiekvieną savaitę rezultatai skelbiami sienlaikraštyje „Spyglys". Nereti sve čiai — ir dekanato atstovai. Bendrabutyje yra žurnalas, kuriame dėstytojai, aplankę bendrabutį, įrašo savo atsi liepimus. Čia jauku ir linksma gyventi: nuolat veikia Dai lės instituto studentų parodos, vyksta įdomūs renginiai Todėl nekeista, kad respublikoje šis bendrabutis užima 11-ą vietą. Bėda tik, kad su „Tarybiniu studentu" ekono mistai beveik nebendradarbiauja: kai kurie jų renginiai tikrai verti dėmesio, ir gaila, kad apie juos daugiau nie kas nežino. Taigi, iš visko aiškiai matyti, kiek daug reiškia geri norai ir mokėjimas dirbti. Bet ne visada studentai dėl netvarkos kalti. Antai, ir fizikai, ir ekonomistai skundėsi, kad blogai suremontuoti bendrabučiai. Kai kuriuose bendrabučiuose kartais nėra net šalto vandens (tas ypač ak tualu 12-am bendrabučiui, kuriame gyvena istorikai). Da bar daugumoje bendrabučių veikia marksizmo-leninizmo kambariai, bet dėl darbuotojų kaltės jų darbas vertinamas patenkinamai. O tada ir būna tokie kuriozai, kaip fizikų bendrabutyje, kai marksizmo-leninizmo kambariai užraki nami, o bendrabučių taiybos skundžiasi, jog trūksta pa talpų kultūriniams renginiams. Visi šie klausimai ir buvo apsvarstyti jungtiniame posė dyje. Profsąjungos ir komjaunimo biurai įpareigojo pa kalbėti dėl netvarkos bendrabučiuose su ūkinėmis organi zacijomis, bet didžiausias vaidmuo, aišku, lieka patiems studentams. Tik nuo jų pačių priklauso, ar švarios bus auditorijos fakultetuose, ar jauku bus gyventi bendrabu čiuose.
V. KANIŠAUSKAn'fi I k. žurnalistė
tačiau norėjosi dar geresnių. Draugai, dėstytojai it susita rę svarstė, siūlė, diskutavo kaip niekad nuoširdžiai, drau giškai,’ atvirai. Vakaro daly vių nutarimui — „Visokerio pą stipresniojo paramą drau gui!" — abejingų neliko. . . Ką ir bekalbėti, kad linksmy bėms, atrakcionams, nepakar tojamam studentiškam sąmo jui ir galo nebuvo. Gal to dėl taip greit ir užšaldavo kava puodukuose, vos pradė jus ja smaguriaut. Pajutę, jog vakaro aidas nusirito ga na geras, jau drąsiai ėmėmės organizuoti antrąjį teisininkų akademinį vakarą, tapusį di džia fakulteto švente.. . Atvirumo ir dar kartą atvi rumo — štai ’ko labiausiai trūksta studentiškam poilsio vakarui. Nesuprantu, kodėl jaunimas nenori aktyviai da lyvauti diskusijose, pokal biuose. Kodėl, kalbėdami apie savo fakultetų kasdieni nius reikalus, priprato ten kintis 5—10 minučių praneŠimu. Negali patenkinti tapęs mada vėlavimas į vakarus, stebina, jog studentai nesusi mąsto, ar nereiktų jiems šią madą“ išgyvendinti ne vien
žodžiais, bet ir darbais. Pa galiau juk privalo studentai ir gerbti vieni kitus. Tegul kiekvienas poilsio vakaras senojoj Alma Mater tampa visų mūsų — studentų ir dėstytojų didele švente! Koresp. Neseniai. baigėsi meno saviveiklos apžiūra, skirta Universiteto 400-ųjų metinių jubiliejui, Mes, studentai, džiaugiamės, kai fakulteto dekanas, Jūs, kiti docentai dalyvavote saviveikli ninkų repeticijose, o po to visi kartu džiaugėmės iško vota pirmąja vieta. Gal ga lėtumėt trumpai įvertinti fa kulteto pasirodymą? M. Apanavičius: Malonų įspūdį dėstytojams ir studen tams paliko šis meno savi veiklininkų pasirodymas aukščiausio rango apžiūroje. Pirmoji vieta geriausiai kal ba pati už save — reiškia meniniu lygiu programa pa tenkino reikliosios žiuri rei kalavimus. Pats pasirodymas buvo kompaktiškas, meniškai gražus, dinamiškas. Saviveiklininkai gerai jautėsi scenoje. Antra vertus studentų išpil dymo kultūra maloniai nuNukelta į 4 psl.
UNIVERSITETAS
PRIENUOSE
SIAURUKU PER AUKŠTAITIJĄ
.. .Esam keliavę miš ralienės liūne. Apžiūrėjo kais ir laukais, ėję ke me Burbiškio, Daudžgirių, liais ir paupiais, bridę Pabiržės, Likėnų, Astravo upeliais ir pelkėmis. Bet parkus, A. Baranausko nebuvo dar važiuota bei A. Vienuolio memo siauruku, nebuvo dar ei rialinį muziejų Anykš ta jo bėgiais. O siaurasis čiuose, Kraštotyros mu geležinkelis, slapukiškai ziejų ir paminklą J. Ja išsirangęs tarp kalvų, miš noniui Biržuose. Ekspedici kelių ir pelkių, jau nuei jos „Mano Tėvynė — na praeitin. Nebegalima TSRS" dalyvių knygutės pasinaudoti prof. C. Ku pasipildė 4 atžymėjimais. dabos Taginiimu pradėti Nors dauguma žygio kelionę siauruku nuo dalyvių — diplomantai Švenčionėlių („Mokslas ir bei klubo veteranai, ta gyvenimas“, 1971 m. Nr. 7 čiau nedaugelis tebuvom — iki Utenos geležin važiavę siauruku. Trauki kelis jau rekonstruotas Į nio palydovės maloniai platųjį. nustebdavo, išvydusios Tokios mintys ir paska linksmą mūsų būrį, užleis tino Universiteto krašto davo atskirą vagoną, ištyrininkus surengti žygį klausinėdavo kas mes, iš (1978.IV.29 — V.3), ku kur, kur važiuojam, o at rio metu pėsčiomis ir sisveikinant kartu foto- nos jų sausos, priaugę siauruku nukeliavome nuo grafuodavomės.. . Biržų medžių, kitos pilnos vanUtenos iki Biržų. apyl. apvaikščiojom dau dens — nedideli ežereŽygyje grožėjomės Nar gybę karstinių įgriuvų liai. Apžiūrėjome įspūdinkūnų ir Biržų' piliakal išsimėčiusių Daudžgirių gąj.ą Karvės olą ir vieną niais, Rubikių ir Širvėnos Karajimiškių, Slepščių. naujausių įgriuvių, įgriuežerais, vaikščiojome Ka Kirkilų laukuose — vie- vusią 1971 m. Ežerėlių
nių nuotaiką, visai nesideri no prie atbundančio pavasa rio žalumos. Iš debesų besi smelkiantis smulkus lietutis Tą pavakarę vėsus ir šalto taip ir taikėsi sulydyti sku kas oras tikrai blogino žmo bantį praeivį. Rodos, kur gi
DIPLOMANTŲ IŠLEISTUVĖS
ir bekeliautum tokią dieną. O Vilniaus geležinkelio sto tyje spietėsi ir spietėsi jau nuolių būrys. Vis su krep šiais, kuprinėm... Dar minu tė kita ir jau keliaujam. Tai Universiteto kraštotyri ninkai, vykstantys į tradici nes klubėo narių diplomantų išleistuves. Nepraėjo nė keletas valan dų, kai, išlipę Pravieniškė se, smagia pėstute pasiekė me LTSR Liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Apžiū rėję dalį ekspozicijos, kibo me į talką muziejaus dar buotojams — retinome ir tvarkėme parką Dzūkijoje. Na, o vakare — ko ir netrū ko! Ir laužas, ir muzika, šo
kaimo laukuose. O kelionės dulkes nusiplovėme Kvietkeliuose kaimiškoje pirtyje...
V. DAGYS Autoriaus nuotraukos
kiai, dainos ir net... futbo las! Taip taip ir futbolas ir naktį, prie laužo šviesos. Oho, koks smagumėlis, ypač kai jėgas bandai su klubo senbuviais! Smagu ir prie laužo, kur sunkios užduotys ir gražūs linkėjimai, klausimai ir įvai rūs prizai diplomantams: Kęstui Augučiui, Almai Baliūnaitei, Danutei Sįlerytei, Valei Dagienei, Audronei Kazlauskaitei... .. .Pagaliau prabrėško ry tas. Vėl dunda traukinys, griežia armonika — linksmi grįžtame į Vilnių.
K. DRISKIUS Autoriaus nuotraukos
Pastarosiomis dienomis suruoštą parodą, tačiau jos Prienų centrinės bibliotekos labai daug pasako. Jaunini ii lankytojai kiek ilgiau nei ji labai reikalinga. įprasta užtrunka skaitykloje. Užkalbinkime dar viena Čia surengta paroda „Univer bibliotekos skaitytoją K. Sarsitetui — 400". Pasižvalgyki butavičienę. me valandėlę po ją. -------- y — Pragyvenau jau nemaža Į lankytojus prabyla pir savo amžiaus gabalų, bet sos tinėje taip ir nebuvau. Kažin mieji mokslo šventovės ak ar ir nuvažiuosiu. .. Žodis menys. Susikaupęs mūsų tau tos klasiko K. Donelaičio „Universitetas" nėra negirdė tas mūsų šeimoje. Daug apie veidas, jaunais ir linksmais jį pasakoja sūnus, Universite balsais suklega studentų to Tačiau pasakoji miestelio šeimininkai. Labai maistudentas. pasakojimais, o dabar, džiugu, kad bibliotekos dar pamačius šią parodą, aš dau° buotojos surado vietos paro geriau viską įsivaizduoju. doje nušviesti ne tik vykdo senuosius rūmus, mus, bet ir būsimus Universi Pamačiau studentų miestelio teto restauracijos darbus. Tai pamačiau Saulėtekyje korpusus ir tarsi gi, prieš mus — senosios Al pati jau ten pabuvojau,.. ma Mater praeitis, dabartis, ir O kaip vertina šią paroda ateitis. pati Centrinės bibliotekos ve Kas gi paskatino tokią pa dėja G. Polekauskienė: rodą suruošti Prienų centri — Aš taip pat pritariu tai nėje bibliotekoje, pasiteira nuomonei, jog paroda tikrai vau skaitytojų aptarnavimo reikalinga. Tiesa, ji šiek tiek skyriaus vedėją M. Džervie- blankoka, tačiau, manau tai ne svarbiausia. Paroda šviesi nę, — Si paroda nebuvo jau pačiu užmoju. Surinkti įtraukta į mūsų teminius pla medžiagą parodai nebuvo jau nus. Man rodos, kad vis dėl taip paprasta, kadangi leidi to jame buvo trūkumų. No nių apie patį Universitetą rėdamos ištaisyti juos, suruo- mes pakankamai neturėjome šėme tokią parodą. Tačiau ne Ir vis dėlto, nepaisant visą vien dėl to. Mūsų biblioteko rūpesčių, parodos populiaru je skaito daug Universiteto mas mums už viską atlygina studentų. Ir būtų tikrai nepa — Universiteto jubiliejus togu, jeigu nesugebėtume bus švenčiamas kitais metais. kartu džiaugtis jų šventė Si paroda lyg atspindi pasi mis. Užsukite į biblioteką ruošimą būsimai sukakčiai šeštadienio popietę ir pama Ar manote surengti dar vie tysite, kad ji pilna jaumĮ ną parodą 1979 metais? veidų. Retas studentas, su — Apie tai anksčiau ne grįžęs dienai kitai į namus, galvojome. Tačiau, kadangi ši paroda buvo labai reika neatbėga pas mus. Prie parodos būriuojasi linga ir naudinga, mūsų skai jauni veidai. Pasiteiraukime tytojų studentų aktualijas ke jų nuomonės apie šį renginį. tiname nušviesti ir toliau. Rei -•-Aš manau, kad ši paro kia tikėtis, kad paroda kitais da tikrai naudinga, — tai R. metais taip pat pat bus suorga Dzankauskytės mintys. — Aš nizuota. Žinoma, ji reikalaus dar mokausi vidurinėje, bet dar kruopštesnio pasiruošimo. jau dabar svajoju apie studi Joje mes jau nebegalėsime jas Universitete. Biblioteki pateikti tą pačią medžiagą. ninkės padėjo sužinoti dau Būsimą parodą reiks pratur gelį naujų dalykų apie seną tinti naujais leidiniais. Į ją jį mokslo židinį. mes pasikviesime vieną kitą — Pas mus, Vilniuj apie Universiteto darbuotoją, būsimą jubiliejų kalbama taip pat mokslinės bibliote daug. Ruošiami įvairūs kon kos darbuotoją, kad jis rajo kursai jo garbei, viktorinos. no skaitytojus plačiau supa Labai malonu buvo, kai užsu žindintų su šia aukštojo kusi ’ į biblioteką pamačiau mokslo šventove. užrašą „Universitetui — 400", Reikia tikėtis, kad šie pa — pasakoja VU studentė A. žadai būtinai virs realybe. O Blažytė. — Mes, studentai, mums belieka palinkėti, kad esame labai dėkingi bibliote šis renginys praeitų tikrai kos darbuotojams už šią pa sėkmingai. rodą. Tai tik dvi nuomonės apie A. DELTUVAITt
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
stebino — nepadarytų ji gė dos labiau patyrusiems ko lektyvams. Tai turbūt jau dėsninga, nes šiandien, atei dami į aukštąją mokyklą, vis daugiau vaikinų ir merginų atsineša tvirtus muzikos, dainos, šokio meno pradus.. .
Koresp. Nuskinti laurai me no saviveiklos apžiūroje bei studentiškos dainos konkurse, iškovotos prizinės vietos SSB agitmeninių brigadų pa sirodyme, padaugėjo teminių vakarų fakultete bei pagerė jo jų kokybė, koncertuota auklėtiniams — Veliučionių spec. profesinės technikos mokyklos mokiniams — la biausiai pavykusios kultmasinės priemonės, kuriomis šiais mokslo metais gyveno teisi ninkai. Bet tai, ko šiandien pakanka, rytoj bus maža. Kokį jūs, gerb. docente, palinkėtumėt žengti sekantį
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
GRAŽIAUSIAS Šokantis ir dainuojantis žmogus Atkelta iš 3 psl.
žingsnį mūsų saviveiklinin kams! M. Apanavičius: Norėtųsi, kad saviveiklininkai toliau rodytų didesnę savo inicia tyvą. Siekime, kad meno sa viveikla būtų ne epizodinis reiškinys, o taptų geru įran kiu kuo daugiau studentijos įtraukti į aktyvų kultūrinį gyvenimą. Ir nuo mūsų pačių priklauso, ar galėsit netolimo je ateity pasakyti: meno savi veikla — tai jaudinančio grožio jaunimo sambrūzdis. Toleruokit ją! Koresp. Dėkojame už po kalbį.
Gegužės 10—15 dienomis mūsų Universitete viešėjo Berlyno Humboltų universite to moterų krepšinio koman da. Delegaciją priėmė pro rektorius doc. J. Grigonis. Jis svečius supažindino su Uni versitetu, jo (praeitimi. Po dienos poilsio svečių laukė atkakli kova su mūsų univer siteto moterų komanda. įvy
Už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu (va gystė) — Filologijos fakulte to III kurso studentė V. Že maitytė. Teisės fakulteto II kurso studentė R. Mikšytė — už
dėstytojo parašo suklastoji mų. EKFF III kurso studentė V. Budrikaitė. Gamtos fakulteto I kurso studentė L. Abeltynia.
ko trijų susitikimų mačas, skirtas universiteto 400sioms metinėms, kurį aiškia persvara laimėjo mūsų mergi nos. 1978 m. Aukštųjų mokyklų sporto klubų žaidynės artėja prie finišo, o ko! kas dar nesusumuoiti tik futbolo ir orien tacinio sporto kovų rezultatai. Pirmauja KKI sporto klubas „Atletas", „Mokslo" klubas įsitvirtino antroje vietoje. Beje, pagiriamojo žodžio nu sipelnė PDG daugiakovės at stovai, kurie iš pernykštės V-sios vietos šiemet sugebė jo pakilti j antrąją ir pelnyti
reikalingus taškus. Baigiasi Universiteto 77— 78 m. tarpfakultetinė sparta kiada, skirta Spalio revoliuci jos 60-mečio garbei. Beliko išaiškinti pajėgiausius orien tacininkus ir bus galima su sumuoti rezultatus. Matyt, ap sidžiaugs EKFF ar MMF spor tininkai. O ką tuo metu gal vos Medicinos, Filologijos ar Teisės fakultetų atstovai? Kad vėl šiaip taip .^prastūmė“ dar vieną spartakiadą. Baudos taškai tik ir švyti šių fakul tetų rezultatų skiltyse.
|
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniufe
t1
Tiražas 4300 LV 11719
Užs. Ni. 1681
R. RIMEIKA
I REDAKTORE 1 A. NUGARAITE