Visų šalių proletarai, vienykitės!
scuoencas
1974 m. gegužės 17 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Ilgame ir šviesiame kori doriuje, kur pirmyn ir atgal plūsta srautai susirūpinusių studentų, susirandu ekonomi nės kibernetikos specialybės III kurso 2 grupės pirminės komjaunimo organizacijos sekretorių Romualdą Strumi lą. Dar eidamas į čia, įsi vaizdavau sutiksiąs susijau dinusį, nosinaite šluostantį prakaituotą veidą vaikiną (juk pats egzaminų įkarš tis!). Gi Romualdas netikėtai ra miai atsako į mano klausian tį žvilgsnį: — Aš tik ką iš ten, — parodo į baltas auditorijos duris. — Išlaikiau — ketver
Gamtos fakulteto Zoologijos muziejuje gausu eksponaų, o po kiekvienos vasaros praktikos studentai atveža įaujų. Nuotraukoje matome antrakursį ichtiologą Vytautą Inyvą, peržiūrinėjantį ir tvarkantį Labanoro apylinkėse urinktų vabzdžių kolekciją.
Pavasaris įvairiai veikia studentus: vieni, pasiėmę užra us ir knygas, traukia į Vingio parką, kiti, bijodami, kad žsižiūrės į atgyjančią žemę ir ne ką teišmoks, kantriai sėi skaitykloje ar laboratorijoje. A. STANEVIČIAUS nuotraukos
Sesija prasidėjo tas. Šiandien laikom ekono minę statistiką. Jau trečias egzaminas. Priešaky dar du: elektroninės skaičiavimo ma šinos ir programavimas ir fi losofija. — Kodėl gi ši egzaminų sesija jums tokia ankstyva? — Šį mėnesį baigsim eg zaminus, o birželv jau pasinersim į praktinį darbą Vil niaus gamyklose. Tai bus pirma tokia praktika. Jos tikslas — praktiškai įtvirtin ti teorines žinias konkrečio
TOLIMI DRAUGAI ŠALIA Kiekvieną pavasarį Uni versiteto Interklubas organi zuoja Draugystės savaitę. Ir šiais metais susilaukėme daug svečių iš Talino Poli technikos instituto, Rygos universiteto ir Medicinos instituto, Leningrado, Tbili sio, Kijevo ir Minsko uni versitetų, Maskvos Tarptauti nių santykių instituto (MTSI) ir kitų aukštųjų šalies mo kyklų. Jau seniai mūsų in terklubiečiai beturėjo tiek svečių. Balandžio 29-osios rytą svečiai, pasiskirstę į kelias grupes, apžiūrėjo Vilniaus senamiestį, mūsų Universite tą, jo biblioteką. Po pietų visi nuvyko žiūrėti kino fil mų apie Lietuvą. Vakare įvyko iškilmingas Internacio nalinių dienų atidarymas. Balandžio 30 d. vakare Aktų salėje susirinkome į draugystės mitingą. Jame da lyvavo komjaunimo ko miteto sekretorius S. Imbrasas, sekretoriaus pavaduoto jas J. Pečkaitis ir kiti. Kal-
čiu mastu darbas netapo trumpalaike kampanija, bet įgavo nuolatinį pobūdį. Iki šiol šio didžiulio darbo rezultatų niekas neapibend rindavo, neįvertindavo. Šią spragą užpildys šių metų ba landžio 10 d. Rektoriaus įsa kymu sudaryta fakultetų ap linkos ir patalpų sutvarkymo darbų apžiūros komisija. Ji kaip tik ir įpareigota susu muoti šio darbo rezultatus ir nustatyti fakultetų užimamas vietas. Tai gana nelengvas komisijos darbas, nes atskijų fakultetų labai skirtingos patalpos, skirtinga pagal darbo pobūdį teritorija. Todėl, praktiškai visiems fakulte tam paruošti vieningus ver tinimo kriterijus arba kokius nors nuostatus būtų neįma noma. Matyt, sumuojant fa
kultetų aplinkos ir vidaus tvarkymo darbų rezultatus, teks žiūrėti, kaip įgyvendi nami priemonių planai aplin kai sutvarkyti ir patalpoms apipavidalinti. Tai ir bus pagrindiniai vertinimo rodik liai. Taip pat reikėtų papil domai susipažinti, kaip sau gomas visuomeninis turtas. Nustatant užimamas vietas, ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kaip auditorijose, labora torijose tausojami suolai, sta lai, ar tvarkingos visuomeni nio naudojimo patalpos ir kt. Ir čia bus savų sunkumų, nes baldai vienur senesni, kitur naujesni. Labai norėtų si, kad į šį patikrinimą ak tyviai įsijungtų studentų profsąjunginės organizacijos. Ant stalų, suolų, net sienų padaryti įvairūs įrašai, įpio-
tų. Ne pirmą jau sesiją ge rais ir labai gerais pažymiais laiko Vaidas Pliusnis, Sigitas Petrauskas, Liudmila Sekmokaitė, Rimas Šklėrius, Vitali ja Paulauskaitė ir kiti. Šie studentai ne vien mokslo pirmūnai, bet ir aktyvūs vi suomenininkai: Vaidas — fa kulteto SMD pirmininkas, fa kulteto profbiuro narys, Si gitas — fakulteto komjauni mo organizacijos sekreto riaus pavaduotojas, Rimas — fakulteto profbiuro pirminin kas, Vitalija — grupės se niūnė, Liudmila — jos pava duotoja. . . .Taigi, sesija prasidėjo. A, ANDRIJONAS
Maskviečių viešnagė Vilniuje viešinti Maskvos miesto Čeriomuškų rajono partinių ir mokslo darbuoto jų grupė — partijos Ceriomuškų rajono komiteto moks lo skyriaus vedėjas V. Gridnevas, instruktorius S. Andriejevas, Tolimųjų Rytų Ins tituto direktoriaus pavaduo tojas V. Potapovas, TSRS MA Sociologinių tyrimų instituto ir valdymo problemų instituto partinių biurų sekretoriai N. Bokarevas ir V. Zenkinas, ra jono vykdomojo komiteto plano komisijos pirmininkė N. Pugačiova apsilankė Uni versitete. Pokalbyje su sve čiais dalyvavo prorektorius B. Sudavičlus, partijos komi teto sekretorius P. Bernatavi čius, komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Galinaitis.
mas, iškylančias Vengrijoje dirbant ideologinį darbą, kal bėjo Imre Makajis, taip pat pasisakė MTSI studentas bul garas Boičo Damianovas, stu dentas iš VDR Norbertas Štamas. Daug naujų minčių iškė]ė maskviečių delegaci bėjo mūsų svečiai iš Talino, jos vadovas Sergejus JastrMinsko, Leningrado, pasisa žembskis. Apie mūsų Inter kė bulgaras, vengras, Alžy klubo veiklą papasakojo jo ro, Peru jaunuoliai, besimo prezidentas A. Rimantas. Pa kantieji šiuo metu Kijevo sitarimo pabaigoje buvo pa universitete. Po mitingo įvy sikeista suvenyrais. A. Riko koncertas, kuriame akty mantas įteikė visoms dejegaviai dalyvavo svečiai iš Peru cijoms atminimo dovanėles. ir Ajžyro. Gegužės 1-osios Vakare Universiteto kavinėdemonstracijos metu svečiai je įvyko atsisveikinimo va darniai įsiliejo į Interklubo karas. Jame skambėjo dainos koloną. Visiems buvo labai įvairiomis kalbomis, buvo linksma. Po demonstracijos keičiamasi adresais. Svečiai svečiai ir interklubiečiai su Internacionaline savaite liko sirinko Rektorato posėdžių labai patenkinti. salėje aptarti nūdienių inter Draugystės dienos baigėsi nacionalinio darbo problemų, bet dar ilgai svečiai ir In pasidalinti patyrimu, pasikal terklubo nariai jas prisimins, Padėka iš Armėnijos bėti juos jaudinančiomis te toliau puoselės Vilniuje gi Partijos Universiteto komi momis. Kalbėjo Rygos VU musią ir sutvirtėjusią drau teto adresu atėjo laiškas iš atstovė Ana Kanepe, savo gystę. Tarybų Armėnljos. Jame Jedarbo patyrimu pasidalijo leningradiečiai, apie probleJ. ELINSKAS revano universiteto profsąjungos komitetas dėkoja už aktyvų mūsų kaimo kapelos dalyvavimą „Studentiškame pavasaryje — 74", už aukštą atlikimo kultūrą ir už tą gerą nuotaiką, kurią kolek nai per mokslo metus. Kaip nurodyta minėtame tyvas dovanojo Armėnijos Rektoriaus įsakyme, apžiūrą studentams. „Tokie susitikimai dar kar būtina atlikti dviem etapais: pirma — preliminariai ap tą parodo, kokie būtini kul žiūros rezultatus susumuoti tūriniai ryšiai, toliau stipri vimai yra studentų darbas. gegužės pabaigoje — birže nant mūsų aukštųjų mokyk Todėl didžioji dalis atsako lio pirmoje pusėje ir antra lų internacionalinę draugys mybės už šį vandalizmą ten — susumuoti galutinius re tę", — rašoma laiško pabai ka jų visuomeninėms organi zultatus ir užimamas vietas goje. zacijoms. Visi suprantame, nustatyti rugsėjo — spalio kad šios rūšies „studentų" mėnesiais. Tokia apžiūros yra vienetai, bet jie gyvena tvarka neatsitiktinė, nes vie Pergalės dieną mūsų tarpe, ir jeigu nebus ną kartą per metus susumuo visuomeninio pasmerkimo, jant, gali būti daugiau atsi visuomeninių organizacijų Gegužės 9 d. Švenčionių o svarbiausia — rajone, kovos, jie tarps ir toliau, ga tiktinumų, prie Partizanų šlovės ji daugiau mobilizuos fakul dins gerą mūsų kolektyvo piliakalnio, supilto vietos ir vardą. Vertėtų pagalvoti, tetų dekanatus ir visuomeni Universiteto komjaunuolių, nes organizacijas. kaip artimiausiu laiku stu Laiko iki pirmos prelimina buvo paminėtos tarybinės dentų jėgomis pašalinti vi liaudies pergalės prieš fašiz apžiūros liko labai. ne mą 29-osios metinės. Iškilmė sas šias „puošmenas". Po to ’ rinės daug. Todėl dekanatai ir vi studentų profbiurams reikėtų se dalyvavo ir Universiteto atlikti tarpfakultetinius pa suomeninės organizacijos tu delegacija: partijos komiteto ri patikslinti, kas jau pada tikrinimus, t. y. pažiūrėti, sekretoriaus pavaduotojas kaip šiuo požiūriu atrodo ryta ir kas dar nepadaryta, M. Šuminas, komjaunimo ko kaimyninio fakulteto patal tvarkant mūsų universiteto miteto sekretoriaus pavaduo pos. Tokia priemonė, manau, aplinką, puošiant jo patalpas. tojas J. Pečkaitis, Akademi Doc. L ŽEBERSKIS nis choras, pučiamųjų or būtų naudinga, ypač jeigu tokius reidus darytume dažApžiūros komisijos narys kestras, skaitovai.
Už Universiteto patalpų ir aplinkos grožį Paskutiniaisiais metais vis pugiau rūpinamasi Univerteto aplinkos ir vidaus pa lipu tvarkymu, jų meniniuftetiniu apipavidalinimu. Šie Įausimai dėmesio centre [tvo ir anksčiau, tačiau daPr jie įgauna kiek kitokį pbūdį. Pirmiausia, mus su tinti gyvenimo ir darbo appka labiau siejama su visu hklėjamuoju darbu. Antra, plinkos ir vidaus patalpų rarkyti įtraukiamos visuoleninės corganizacijos bei Įm tikslui l_i visuomeniniais pgrindais sudaryti darbo [ganai. Vadinasi, visas šis s tampa ne vien tik UsH ūkio dalies, kuri ne P-'-Pa ir ne viską pajėgia, r ’r viso Universiteto koktyvo reikalu. Trečia, ir a‘ darbiausia, pradėtas pla
mis gamybos proceso sąlygo mis. — Jau išlaikėm karinio parengimo ir liaudies ūkio šakų planavimo egzaminus. Iš pirmojo egzamino gavom daug ketvertų ir penketų. Antrojo egzamino metu pen ketų nebuvo, du iš grupės gavo dvejetus. Na, bet šian dien vienas atsigriebė šiuo egzaminu — gavo penketą. — Kaip sekasi, Romai, ta vo grupės pirmūnams? Grupėje 17 studen
Nr. 18 (877)
aiiniiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiim AR neseniai ir mūsų grupė, kaip visi fuksai, drebėjo prieš pir muosius egzaminus, su pa garba klausėsi jau „prityru sių" vyresniųjų žodžių apie kiekvieno dėstytojo įpročius bei nuotaikas, Dabar visi tie būkštavimai, visi gąsdini mai, kad, esą, labai sunkus molekulinės fizikos egzami nas, kad džiaugtis reikia, ga vus ketvertą, jau atrodo
D
Doc. B. Aleksiej ūnas, atlie kantis Fizikos fakulteto prodekano pareigas, pasakoja be ilgų pauzių, lyg iš anksto ži nodamas mūsų klausimus: — Mokytis mūsų fakulte te nėra lengva. Be to, per daugelį metų susiklostė sava darbo ir studijų specifika: tai, kas tinka kitiems, mums ne visada priimtina. Nors stojančiųjų konkursas būna nedidelis, tačiau kiekvienais metais priimame vis daugiau gabesnio jaunimo. „Žaliava" nėra prasta. Reikia tik duoti jai teisingą kryptį. — Sakoma, skaičiai kalba patys avė. Gal keletą jų... — Pažangumas kyla. Pra eitos sesijos aritmetinis vi durkis 3,95. Pasiekti 4 — mūsų tikslas ir, sakyčiau, ri ba. Labai gerai praeitos sesi jos egzaminus išlaikė 92 stu dentai, labai gerai ir gerai — 150 studentų. Blogesnis pažangumas žemesniuose kursuose. Tai, tikriausiai, to dėl, kad pradžioje daug bendro pobūdžio disciplinų, kurioms studentai skiria ma žokai dėmesio. Tos pačios nepažangių studentų pavar dės kartojasi kiekvienais metais. Jų gretas papildo tik
juokingi. Kiti net stebisi šnekėdami apie garsiąją 3 geriausios grupę. Pernai akademinės grupės konkurse buvome antri, šią sesiją ne beturėjom skolininkų, o penketukininkų netgi devyni 1 Gal mes kalikai, gal geni jai? Dauguma, atrodo, nor malūs žmonės. Dar daugiau, mūsų „vidutiniokas" ne tik mokosi, bet suspėja ir spor tu, ir moksliniu darbu, ir vi-
suomenine veikla užsiimti Kur visa paslaptis, kur tas „sėkmės eleksyro" receptas? Tiesiog tokie susirinkome: neištežę, norintys daugiau išstudijuoti. Aišku, nereikia besimokant persistengti ir pamiršti, kad gyvename pa-
Tai Fizikos fakulteto II k. 3 grupės studento S. Kačlulio žodžiai. Neseniai jis buvo pirmakursis. O kuo gi gy vena, ką galvoja šiandieniniai fakulteto I k. studentai, kaip jiems sekasi? Apie tai ir pasakoja šis puslapis.
Darbo turim daug pirmakursiai. — Čia, tur būt, nemažą įtaką turi iš vidurinės mo kyklos atsineštos žinios? — Jūs patys esate patyrę, kad fizikos kursas mokykloj nėra platus, o aukštojoj mo kykloj reikalaujama tvirtų pagrindų. Tačiau visa bėda ne fizikoj. Praeitos sesijos rezultatai rodo, kad lyginant su praeitais metais, vidurkis padidėjo: visuomeninių <čLisciolinų - 0,26, fizikos disciplinų — 0,16. Sumažėjo vi durkis 0,19 — matematikos. Kodėl sunkiausia disciplina fizikams tapo matematika? Į šį klausimą tiksliausią at sakymą gali duoti patys ma tematikai. . . — Kokią įtaką turėjo nauja egzaminų laikymo tvarka? — Anksčiau studentas sko lą galėjo perlaikinėti labai ilgai, dabar iš jo reikalau jama operatyvumo. Sis reik lumas jau atnešė vaisių: mes neturėjom nė vieno skolininko. Pašalinti iš Uni versiteto dekanatas rektora-
saulyje su visomis gėrybė mis ir grožybėmis. Tereikia suprasti, ko čia atėjai, ko iš tavęs reikalauja, o ne vien atmintinai išmokti, na, ir tu rėti kantrybės pasėdėti prie knygų ar laboratorijoje.
tui pristatė 10 studentų. Tuoj po sesijos buvo sudary ti skolininkų sąrašai ir in dividualaus atsiskaitymo grafikai išsiuntinėti katedroms. Taip pat rašėm laiškus blo ~ gai lankančių paskaitas ir nepažangių studentų tėvams. „T. studento" skaitytojams būtų įdomu sužinoti apie Jūsų fakulteto darbo Ir mokymosi specifiką. — Fizikos fakulteto studentai klauso ne tik teorines paskaitas, bet taip pat daug valandų praleidžia laborato rijose, tikrindami praktiškai. Viena geriausių yra impulsi nės technikos laboratorija. Čia naudojama nauja moky mo sistema: visi studentai dirba darbą viena tema. Prieš pradedant, dėstytojas turi galimybę per 10—15 min. dar kartą išdėstyti tą darbą lentoje. Studento užduotas klausimas būna svar bus ne tik jam, bet ir vi sai auditorijai. Šiuo atveju dėstytojas jau ne tik kont rolierius, bet ir žinių šalti-
Studentui be dėstytojo pa galbos sunku gaudytis spe cialybės literatūroje, Vyr. dėstytojas Alf. Juodviršis savo pastangomis išleido paskaitų konspektą „Puslaidininkių fizikos pagrindai". Tai labai puiki iniciatyva ir reikalingas darbas. Pirmas šio konspekto leidimas išėjo 300 egz. tiražu ir bematant buvo išgraibstytas. Jis rei kalingas ne tik mums, bet ir kitoms aukštosioms mo kykloms, kurios didesnę ti ražo dalį ir paėmė. Būtinai reikia antro šio konspekto leidimo. — Na, Ir tradicinis klausi mas: kas numatoma ateity? — Ypatingą dėmesį teks skirti pirmam kursui. Sesijos metu 25 pirmakursiai gavo įsiskolinimus, šeši dar iki jos atsisveikino su fakultetu. Teks tobulinti ir mokymo procesą. Gerai organizuotas mokymas turi susidėti iš ke lių dalių: žinių pateikimo, operatyvaus jų įvertinimo ir kontrolės. Dėstydami mes dar nepilnai į darbą įtrau kiam laborantus, ne visai patenkina ir laboratorijų materialinė bazė. Rūpesčių turim daug. A. AN’DRI.ir>MAS
Komjaunuolių pastangos Fakulteto pažangumas rupi ir komjaunimo organizaci jaiĮ mano klausimą, kokių priemonių ji imasi šiame bare, FF komjaunimo biuro sekretorius Z. Vaigauskas atsakė: — Daugiausia naudojame moralinį poveikį. Toliau jis papasakojo apie biuro darbą. — Kadangi dauguma nepažangių studentų — pirmakur siai, todėl komjaunimo biuras didžiausią dėmesį skiria jiems. Nuo pat mokslo metų pradžios kontroliuojama, kaip pirmojo kurso studentai lanko paskaitas, nes čia ir glūdi pažangumo prielaidos. Tur būt, neatsitiktinai dau giausia paskaitų praleidusi I kurso I grupė ir yra pasku tinė fakultete pagal pažangumą. Biuro nariai dalyvauja grupių komjaunimo susirinki muose, tikrina seniūnų darbą. Prieš sesiją pirmakursiams buvo aiškinama egzaminų laikymo tvarka, patariama, kaip jiems pasiruošti. Vis tiek neseniai buvę abiturientai ne sugebėjo prisitaikyti prie aukštosios mokyklos gyvenimo ritmo. Šįmet I kurso pažangumas žemiausias. Gal būt, tam turėjo reikšmės mažas konkursas: beveik visi padavę pa reiškimus buvo priimti. O po pirmos sesijos iškrito dau giausia tie, kurie per stojamuosius gavo trejetus. Komjaunimo biuro rūpinimasis dėl pažangumo nesiliau ja ir sesijos metu, ir po jos. Sesijos metu sienlaikrašty je buvo plačiai nušviečiami jos rezultatai, iškabinta kursų ir grupių pažangumo suvestinė. Skolininkai svarstomi po sėdžiuose, aiškinamos priežastys, dėl kurių jie blogai mo kosi. Si priemonė labai padeda: beveik visi, svarstyti biu re, greitai likvidavo skolas. Be to, akademinio darbo sek torius įvedė akademines korteles skolininkams. Jos pa lengvina kontroliuoti skolų likvidavimą. Komjaunimo biu ras įpareigojo mokslo pirmūnus šefuoti atsiliekančius, pa dėti jiems. Pirmūnai, aišku, irgi neužmiršti. Jie visais būdais ska tinami. Dauguma fakulteto pirmūnų yra pristatyti apdo vanoti VLKJS CK ir TSRS Aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministerijos ženkleliais „Už labai gerą moky mąsi". Taip, fakulteto komjaunimo organizacija nesnaudžia, Tik gal reikėtų tą darbą dirbti aktyviau, kryptingiau, ta da jis būtų efektyvesnis.
L. KLIŠAUSKAS
PUSLAPĮ APIE FIZIKOS FAKULTETO STUDENTŲ DARBO DIENAS PARUOŠĖ I K. ŽURNALISTAI
Pirmakursial skundžiasi matematikos sunkumu. Ir per sesiją klumpa dažniausia dėl jos. Kodėl? Su šiuo klausimu kreipėmės Į Matematikos ir mechani. kos fakulteto dekaną doc. A. Raudellūną. — Keistas klausimas. Vienam sunkiau matematika, ki tam fizika, trečiam dar kas. nors. Tai priklauso nuo indi-] vidualių žmogaus savybių. Antra vertus, žemesniuose kursuose fizika tėra, tam tikra prasme, vidurinės mokyk los kurso kartojimas, o aukštoji matematika daugeliui yra negirdėtas dalykas. Studentas, nedalyvavęs vienoje paskaitoje, nesupras ir kitos, nes pastaroji remiasi anks tesniosios faktais. Pagal tai, kaip studentas dirbo pirma me semestre, galime apytikriai prognozuoti, ar galės jis mokytis toliau. Nedidelis stojančiųjų konkursas į Fizikos fakultetą, ma tyt, daro savo. O mokykloje gauti darbo įgūdžiai — la bai svarbūs. Buvo palyginti šimto matematikų penkerių metų egzaminų sesijų pažymiai su jų pačių trimestriniais pažymiais 9—11 kl. Ir tik nedaugelio pažymiai ryškiai skyrėsi I Toliau docentas papasakojo apie tą didelį darbą, kurį dirba Matematikos ir mechanikos fakultetas, ruošdamas sau busimuosius matematikus: neakivaizdinė matematikų mokykla, kas mėnesį keturiuose respublikos rajonuose skaitomi paskaitų ciklai, geriausi matematikos specialistai | siunčiami dalyvauti mokslų dienose rajonuose, pagaluu. kiekvienais metais liepos mėnesį organizuojami paruošiamieji kursai... Tik tie pirmakursiai...
• * *
Ta pačia tema kalbėjomės su vyr. dėstytoju A. Jašiū nų: — Tur būt, pagrindinė studentų nepažangumo priežas tis — nesistemingas paskaitų lankymas. Dėstytojai ne pir mi metai dėsto savo discipliną, renka medžiagą, papildo] ją naujais mokslo pasiekimais. Studentui, vengiančiam atkaklaus, sistemingo darbo, to neįmanoma sukaupt. Jei studentas nedalyvauja paskaitoje, tai ir j pratybas ateina] nepasiruošęs. Tuo atveju dėstytojui tenka pradėti viską nuo pradžių. Kai paskaitos metu formulės aiškinamos ir užrašomos ant lentos, studentai jas nusirašo — ir supranta. Kai] praleidžiamos paskaitos — lieka spragos, kurias labai aki-j vaizdžiai parodo pratybos. Jų metu dėstytojas atidžiai „išstudijuoja" studentą ir egzaminuodamas atsitiktinai 3 ar 4 jau neparašo. Matematikos moksle stebuklų nebūna.] Be to, lyginant su vidurine mokykla, čia krūvis daug] didesnis. Todėl iš pirmų dienų reikia deramai kibti. . . Geriausia, kai studentų grupės išsimokslinimas yra pa- j našus. Praktika rodo, kad studijuojančius reikia laikyti] ant žinojimo ir nežinojimo ribos. Tada auga jų pačių su-| interesuotumas. Laikui bėgant, studentas išmoksta nuo-] seklumo, išsiugdo tvirtą loginę sistemą ir charakterį. Stu-] dijuoti pasidaro daug paprasčiau. Sakyčiau, kad pirmą kursą reikėtų labiau kontroliuot.] Jei studentai išmoks dirbt, — ši „neįkandamo riešuto“] problema išsispręs. A. ANDRIJONAS]
Laikykitės, pirmakursiai! Tikriausiai nesuklysiu pa sakęs, kad pirmasis kursas visada kėlė pedagogams di džiausią rūpestį. Neįprastas dėstymo būdas, griežtesni reikalavimai, iš pirmo žvilgs nio silpnesnė kontrolė, sa varankiško darbo būtinybė pagaliau, kai kam neįprasti miesto gyvenimo tempai už gula vargšo „pirmoko" pe čius. Kol sesija toli, turi su spėti pats pergyventi visus žadėto studentiško gyvenimo malonumus. O prasidėjus se sijai? Pirmo kurso fizikų pirma grupė fakultete mokėsi blo giausiai ir pažymių vidurkiu — daugiau kaip puse balo — atsiliko nuo to paties kurso trečios grupės. Pusė balo — nemažai! Beje, fizikai nepripažįsta pažangumo vertinimo pro centais ir viską matuoja pa žymių vidurkiu. Aritmetika labai paprasta: jei pusė gru pės gavo penketus, o kita pusė — dvejetus, tai nepa žangių studentų — 50%. Ta čiau vidurkis visai paguo džiantis — 3,5. Todėl toks akivaizdus trečios grupės pranašumas. Šioje grupėje vienais pen ketais sesijos egzaminus iš laikė trys studentai, skolinin kų liko penki, o pirmoje — nė vieno penketukininko ir šeši su skolomis. O gal pa
starą ją grupę juodina netikslus vertinimo matas? Aštuoniolika pirmos ir dvidešimt trys trečios grupės studentai atsakė į trum pos anketos klausimus. Abi grupės vienu balsu nusprendė: sunkiausi — aukštosios matematikos da lykai, braižyba, užsienio kal ba. Visiškai suprantama. Di džiausias istorijos, literatūros ir kitų humanitarinių moks lų idėjas įsisavinam ta pa prastųjų mirtingųjų kalba, kurios dar mamos mus išmo kė. Tikslieji mokslai (tarkim, aukštoji matematika) meta pirmakursiui į rankas savo naują, dar mažai kam iš pradžių suprantamą, elemen torių. Ir kiekviena praleista paskaita — kaip sudaužyta laiptų į mokslo viršūnes pa kopa, ir ne taip jau lengva ją peršokti. Remdamiesi atsakymais į anketos klausimus, galime spręsti, kodėl taip sunku pir mai grupei. Sunku, nes ji praleido paskaitų vos ne dvigubai daugiau už trečią ją, nes 11% apklaustųjų įsi tikinę, kad studento pažan gumas priklauso daugiau nuo dėstytojo, negu nuo jų pačių, 33% — nuo bendrų dėstytojo ir studento pastangų. Sunku nesutikti su šio trečdalio nuomone, juk ge ras specialistas dar ne visa-
L. MEDELIS
da — geras dėstytojas, Bet argi studentas neprivalo studijuoti? Kiti mano, jog iš sa vęs reikalauti reikia dau giausiai. 17% apklaustųjų lanko paskaitas „kaip pa kliūva" ir dar nežino, ar į tas roges įsėdo. Ir dar vienas klausimas. Ar nevertėtų pirmai grupei kartu pergalvoti, kodėl be veik pusė apklaustųjų yra tikri, kad draugai žiūri j juos abejingai? Nejau kolektyvas egzistuoja tik popieriuje? Na, o trečia grupė? Susėdom prie ilgo stalo fakulteto komjaunimo komitete. Rima Jakytė, Violeta Karolkevičiūtė, Jonas Ašmanas, Vytautas Karpus — grupės nariai, aktyvistai, Kalbamės apie kasdieninius grupės reikalus. Egzaminai išlaikyti neblo gai. Draugiškai padalinus vi siems po lygiai, išeitų, kad kiekvienas grupės studentas gavo po tris ketvertus ir vie ną trejetą. Paskaitas lanky ti suinteresuoti patys studen tai. Tik kai tema nukrypo j tarpusavio santykius, drau gai susimąstė. Anketa sakė tiesą: grupė dar nesusigyve nusi. Jonas ir Rima tuoj su skaičiavo — sportuoja ir vi suomeninį darbą dirba vos
pusė grupės, ,,Neįmanomai surinkti". Bet, pasirodo, snn-l ku suburti ne tik aktyviuo-1 sius. — Surinkom pinigus į „Barborą Radvilaitę", o ir iki šios dienos norinčių va-| žiuoti neatsiranda, — numo-l ja ranka Violeta. — O mu-l sų susirinkimai? Šalti, ofi-| cialūs. Tą nelaimingą proto-l kolą rašau, ir visą nuotaiką! gadina. Suliepsnojo ginčas. „Kol dėl susirinkimai nuobodūs?! „Kodėl daugelis kratosi vi-] suomeninio darbo?“ „Kaip! suburti grupę?", „Kodėl! „kraunama tam, kuris ve-l ža"?, „Ar galima visur su-] spėti?" O Vytas dar įpylė! alyvos į ugnį, nutardamas I kad geriausia laukti stichi-l nės grupės iniciatyvos, ir ,o-| kios prievartos nereikia. Sako, ginčuose gimsta tie-] sa. Deja, tądien netapau] krikštatėviu. Neparuošiau receptų nė] vienai grupei. Laikas paro j dys, ko kiekvienas vertas iš] tikrųjų. Grupės juk susikūrė] neseniai, tik neatsitverkiffl] iš anksto stiklinėm sienom. | Pavasaris.. . Toks metas ] kai pirmakursės pasiruo;:| sios įsimylėti, o penktakur-] sems trūks plyš — reikia iš-| tekėti. Vyrai, ir tie ilgesiu-] gai atsidūsta šiltą šeštadieniai vakarą. Pavasaris ir... pavasario] sesija. Ei, fizikai, laikykitės. L MEDELIS
Ką parodė tpp atestacija Baigėsi VPP atestacija, nu tikto darbo ir visuomeninių sciplinų studijavimo api■ndrinimas. Nauja ir tiksaga darbo forma parodė ekvieno studento pasiektus ttultatus. Prekybos fakultete mokosi >8 studentai, iš jų — 325 jmjaunuoliai. VPP atestacigavo 297 studentai, iš jų '8 komjaunuoliai, taigi 61 udentas liko neatestuotas, iena pagrindinių neatestamo priežasčių — blogas suomeninių mokslų studijamas.
Apibendrinant VPP rezul tatus, galima susidaryti tei singą nuomonę apie atskirų akademinių grupių visuome ninę veiklą, mokymąsi. Ak tyviai dalyvavo visuomeni niame gyvenime prekių mokslo spec. I ir II kursai (sekretorės V. Medžiaušytė ir L. Petrišiūnaitė), prekybos ekonomikos spec. II ir III kursai (sekretorės: M. Motie jūnaitė ir V. Mačiūnaitė), materialinio ir techninio ap rūpinimo spec. II k. (sekre torė H. Meškutavičiūtė). Silpnos visuomeninės veik
los ir akademinės darbo pu sės išryškėjo materialinio ir techninio aprūpinimo spec. I ir III k. (sekretoriai A. Krukonytė ir V. Mikelionis). Matyt, dar ne viską padarė grupių aktyvas ir komjau nuoliai. Minėtų grupių stu dentams, negavusiems VPP atestacijos, duoti laikini įpa reigojimai. Gegužės 13—20 d. d., papildomos VPP ates tacijos metu, bus patikrinta, kaip jie Įvykdyti. S. MAŽULYTE PF komjaunimo biuro sekretorė
tPIE tai rašėme
Kobzevą, ką ji žinanti apie konkursą. Jei būtų buvę pa sakyta, kad renkama me džiaga straipsniui, manome, L. Kobzeva tikrai būtų papa sakojusi apie šį darbą. Da bar pi, skubant į auditoriją, neapgalvotai mesta frazė .Nieko nežinau'1 sukėlė tiek diskusijų ir abejonių. Mano me, kad D. Budreikaitė bu vo nepakankamai obiektyvi išvadomis ir kritika. Su „Geriausios akademinės grupės" konkurso nuostatais kiekvienais metais studentai supažindinami sieninėje spau doje. Pasibaigus
sesijai, susumuojami kiek vienos grupės egzaminų re zultatai ir skelbiami specia liame stende, kuris semestro metu atspindi koliokviumų lankomumo rezultatus. Sien laikraščio straipsniuose, lie čiančiuose akademinius klau simus, visada minimas kon kursas ir skatinama jame da lyvauti. IV k. pramonės pla navimo spec. 1 grupė, III k. darbo ekonomikos spec. 2 gr., II k. pramonės planavi mo spec. 1 gr. buvo užėmu sios prizines vietas šiame Universiteto konkurse. Pa siekimai, be abejo, nelieka
S. m. kovo 29 d. laikrašo numeryje radome Uni?rsiteto komjaunimo komito narės D. Budreikaitės raipsnį, kuriame priekaišujama PEF komjaunimo urui dėl nepakankamo geriausios akademinės gru:s" konkurso propagavimo. Kažin, ar galima daryt išidas apie darbą fakultete, sitiktinai, pertraukos metu, įklausus savo grupės drau;, tegu ir biuro narę, L.
JPAŽINDINAME SU ŽURNALISTŲ FOTOPARODOMIS
se dalyvaus svečių: Kauno iš raiškos šokių kolektyvas „So nata". Sis kolektyvas vienin telis Sąjungoje. Mes labai no rime, kad žmonės pamiltų šį žanrą, puikų šokio meną — dramišką, išjaustą. Šiandien Stuokos — Guce vičiaus kieme matysime R. Samulevičiaus originalą pje sę „Paukšti, ateik čia!" (rež. L. Ciunis). Į mano klausimą, kas le mia repertuarą, rež. L. Ciunis atsako: — Gera, aiški, šiuolaikinė problematika. Si pjesė kaip tik tokia. Jos konfliktas tarp žmogaus ir jį užgožiančios technikos. Pagrindinis herojus Ertas (akt. V. Paškonis ir A. Kubilius) spektaklyje neša tarsi Hamleto naštą. Gyveni me jis mato daug blogybių, su kuriomis reikia kovoti. Erto mergina Smiltė (akt. A. Kalasauskaitė ir L. Ragauskaitė) išteka už žmogaus, turinčio padėtį. „Aš netinkamas šei
VLKJS XVII suvažiavimas tebėra Istorijos fakulteto komjaunuoliško darbo cent re. Komjaunuoliškų renginių metu galima sutikti suvažia vimo delegatų, visuomeninių mokslų dėstytojus. Pasistengė ir I kurso isto rijos specialybės komjau
nepastebėti ir kurso draugų, skatina ir kitas grupes pasi tempti, siekti geresnių mo kymosi, visuomeninės veik los rezultatų. D. TYLAITE PEF komjaunimo biuro narė Redakcijos pastaba: Mes ir toliau liekame įsiti kinę, kad minimas akademi nis konkursas fakultetuose propaguojamas ir vyksta ne visai reikiamai. Jis kai ku riuose fakultetuose dar neta po tokia lenktyniavimo for
ma, kur būtų rezultatų vie šumas ir palyginamumas pa čio semestro metu (tuo pačiu jis neskatina grupių pasi tempti). Kai to nėra, vargu ar realu manyti, kad šis konkursas visiškai atlieka savo paskirtį. Ir čia, kaip rodo keli laikraštyje išspaus dinti straipsneliai ir kai ku rių komjaunimo biurų vengi mas dalykiškai ir laiku atsa kyti į juos liečiančius daly kus (nebūtinai kritiškus), da lis kaltės tenka fakulte tams. Ar ne per mažai kom jaunimo biurai rodo savo iniciatyvos ir išradingumo?
Dar viena maskviškė
TRYS PREMJEROS iKiekvieną pavasarį, kai sū puoja ir sužysta sodai, UniĮrsiteto kiemo teatras rengia ko dienas. Tai smagi aktoĮ ir žiūrovų šventė. Jau iš pens režisieriai parenka feses. Paskui susirenka visas Bektyvas, skaito, aptaria, piskirsto vaidmenimis. Šiais metais parodysime Į premjeras, — pasakoja pro vadovas VI. Limantas, I R. Samulevičiaus „PaukšI ateik čia!", A. Dalendiko Įeturis kryžius saulėje" ir Ft. Marcinkevičiaus „He rą arba Prometėjo pasmerF’ą Iki šiol buvom labiau F? 1 klasiką. Šiuose spek truose sprendžiamos šiuoKmės problemos, artimos dentų gyvenimui: amžinas Įsos siekimas („Heroica"), į penimą išeinančių jaunuorūpesčiai („Keturi kryžiai Įueje"). Be to, bus poezijos liaudies dainų vakaras. Saeiles skaitys jaunieji poeKaip visada, teatro dieno-
Prekybos fakultete įvyko aktyvo mokymas. Jame apie pasiruošimą vasaros darbo ir poilsio stovykloms, apie jų tvarką, renginius kalbėjo Filosofijos istorijos ir ateiz mo katedros dėstytojas, Su valkijos zonos statybinių bū rių komisaras Z. Burnys ir FAF komjaunimo biuro sek retorius K. Sviklas. A. JAŠKONAITĖ
nuoliai. Norėdami giliau iš analizuoti draugo L. Brežne vo kalbą, pasakytą sąjungi niame komjaunimo suvažia vime, į grupės susirinkimą pakvietė TSKP istorijos ka tedros vyr. dėstytoją P. Vit kauską. Sis susirinkimas pa liko gilų pėdsaką kiekvieno komjaunuolio širdyje. J. KOCHANSKAS Universiteto kavinėje pre kybininkai susitiko su Jau nimo teatro aktoriumi S. Rameliu. Teatro mylėtojai iš girdo įdomų pasakojimą apie nelengvą kelią į sceną (ne iš karto buvo suvoktas tik rasis pašaukimas, teko para gauti net prekybininko dar bo!), svečias paskaitė keletą savo kūrybos bei mėgiamiau sių eilėraščių. V. TARASEVIČIŪTE
myniniam gyvenimui, — nu sivylęs sako Ertas. Jo protes tas dar gana vaikiškas, kartais komiškas... — Matote, kokiomis sąly gomis tenka vaidinti, — skės teli rankomis režisierius. Vos susitarėme su statybininkais, kad nuimtų dali pastolių. Žiūriu į režisierių L. Ciunį ir matau: nors visą kiemą užversk pastoliais — jie vai dins. A. Dalendiko „Keturi kry žiai saulėje", — studentiška
Bendradarbiauja katedros Jau šešeri metai mūsų universiteto Teisės fakulteto Valstybinės teisės katedros kolektyvas bendradarbiauja su Minsko Darbo Raudono sios Vėliavos ordino V. Le nino universiteto Teisės fa kulteto Valstybinės teisės ir tarybų darbo katedros ko lektyvu. Apie abipusiai nau dingus kontaktus byloja bendrų mokslinių konferenci jų medžiagos rinkiniai, vai singas pasikeitimas nuomo nėmis tarpkatedriniuose po sėdžiuose aktualiais mokslo tiriamojo, metodinio ir pe dagoginio darbo klausimais. Neseniai mūsų katedros nariai — vedėjas doc. K. Lapinskas, docentai A. Bulo ta ir S. Stačiokas, vyr. dės tytojai, teisės mokslų kandi datai A. Marcijonas ir P. Petkevičius ir šių eilučių au torius — lankėsi pas savo kolegas minskiečius. Bendra me abiejų katedrų posėdyje buvo nagrinėjami ruošimosi valstybinių teisinių discipli nų seminariniams ir prakti niams užsiėmimams ir jų pravedimo metodikos klausi mai. Abiejų katedrų vedėjai pasidalino patirtimi, plečiant katedrų kontaktus su prakti ka. Šeimininkams tarpkatedriniame posėdyje atstovavo Valstybinės teisės ir tarybų darbo katedros vedėjas, tei sės m. dr. A. Golovko, prof. dr. R. Vychrevas, docentai A. Leizerovas ir E. Tagunovas, teisės m. kand. A. Kramnikas, vyr. dėst. P. Grinkinas. Posėdyje taip pat dalyvavo minskiečių Teisės fakulteto dekanas, Civilinės teisės ir proceso katedros vedėjas, prof. dr. V. Cigir ir Valstybės ir teisės teorijos ir tarptautinės teisės kated ros vedėjas, prof. dr. S. Drobiazko. Aptarti kai kurie tolesnio kūrybinio bendradar biavimo dalykai. A. KATKUS Teisės fakulteto dėstytojas
Ankstesnėje parodoje Au los koridoriuje susipažinome su Maskvos universiteto Žur nalistikos fakulteto fotožurnalistikos specialybės stu dentų nuotraukomis. Šį kar tą pristatome vieno iš jų — V. Karpovo darbus. Daugumą nuotraukų jau nasis fotografas jungia į cik lą „Studentai", kur pastabiai „pagauti" nuotaikų momen tai gyvai atspindi jaunatviš ko gyvenimo ritmą. Šiek tiek pagalvoję, kokia eilės tvarka sudėti nuotraukas, turėtume gana nuoseklų fotoreportažą apie studentišką dieną. Jau iš to, kad vieną ciklą nesunkiai galime pa naudoti kaip fotoreportažą, jaučiame specifinę mokomą ją darbo kryptį. Busimieji fotoreporteriai dirba pagal užduotis. Pavyzdžiui, repor tažas ant 4 lapų — fotopasakojimas apie iškilmingą tradicinę Maskvos universi-
teto žurnalistų šventę — Imatrikuliaciją, kurioje penk takursiai perduoda pirmakur siams fakelą — amžinąją kū rybos ugnį. Tai eilinė užduo tis ir, reikia pasakyt, atlikta gana vykusiai. V. Karpovas „bando ran ką" ir meninėje fotografijo je. Čia sėkmė kol kas dau giau pastabumo nuopelnas, tačiau tokios nuotraukos kaip „Atlydys" ir „Parke" jau pretenduoja į menines „Parke" vykusiai parinktas retrospekcijos taškas, kuris leidžia išryškinti įdomią nors, tiesa, nelabai origina lią, erdvės perspektyvą, švie sos ir šešėlių derinimą. „At lydys" — įdomios kompozi cijos nuotrauka, rodanti au toriaus mąstysenos lankstu mą ir tai, kad jis, tur būt, labai retai tesiskiria su fo toaparatu.
V. daunoraite
E. SABALYTE
drama. Spektaklio režisierė N. Kurklietytė: — Pjesėje susipina studen tų gyvenimo, meilės, pasiau kojimo problemos. Inga (akt. V. Jurgelevičiūtė) serga ne pagydoma liga. Vadimas (akt. S. Liktoravičius) naiviai tiki, kad ji gyvens. Toji šiluma, tikėjimas padeda nugalėti baimę, išsaugoti meilę. Man pavyko „sugauti" pa grindinio vaidmens atlikėją V. Jurgelevičiūtę. Sakau, pa vyko, nes „laisvi mes nebūnam, visada galima išplėšti tik truputėli laiko" (VI. Li mantas). — Teatre aš jau dešimt metų. Universitete baigiau vokiečitj kalbą, dirbu dėsty toja, — šypsosi Virginija. Tai aštunta pjesė, kurioje atlieku pagrindinį vaidmenį. Inga — labai artimas man vaidmuo: juk miela sugrįžti į studentiš ką gyvenimą. Ji studentė, at sidūrusi akistatoje su mirtimi. Kartu tai visiškai naujas vaid muo. Tiesiog nežinau, ką aš daryčiau, jeigu taip būtų man pačiai. Žmogaus orumo klau simas labai opus.. .
— Būtų netiesa, jei saky čiau, kad lengva. Laiko lieka vis mažiau. Šeima, mažas vai kas, o repeticijos dažnai už sitęsia iki pusiaunakčio. Pa menu, kartą parėjau 6 vai. ryto. . . „Virginija nė karto neap vylė mūsų. Tokių prisiekusių jų turiu didelį būrį. Daugelis baigė studijas, dirba, bet vis tebevaidina. V. Paškonis at važiuoja net iš Elektrėnų. Jie turi savo nuomonę, savo su manymus. Noriu, kad jie stengtųsi suprasti ir perteik ti patys.. (rež. N. Kurklie tytė). „Labai maloni grupė, jun gianti ir pirmakursius, ir dip lomantus, ir jau dirbančius. Jie amžinai rizikuoja paskai tomis, stipendija. Mes kartu būnam aktoriais, režisieriais ir administratoriais" (rež. L. Ciunis). „Teatro dienose matysime veteranus V. Jurgelevičiūtę, A. Tubytę, V. Paškonį, R. Gentvilą, debiutantes V. Unčiurytę, R. Kubiliūtę, daugelį kitų. Tai tikri šaunuoliai. Ma not, juokas 3—4 repeticijos
savaitėje, kai čia pat sesija" (vad. VI. Limantas). Jie — aktoriai, pašventę savo gyvenimo dalį scenai, su kiekvienu spektakliu gims tantys iš naujo. Čia susilie ja žodis ir judesys, reginys ir muzika. Ir tada būna šventė. Dar keletas valandų, ir mes gyvensim kartu su jais. Teat ras visada atsišaukia mumy se džiaugsmo ar liūdesio aidu, iškelia žygdarbio paprastumą ir didybę. O kol kas... iš vieno kam po į kitą bėgioja režisierius L. Ciunis: „Vyrai greičiau! Rimai, muziką!". Maloniai šypsosi Virginija. Istorijos kiemelyje, pasitelkęs pagal bininkus, stato pakylą vado vas VI. Limantas. Paskutiniai pasiruošimai prieš nelengvą savaitės ilgu mo šventę. „Mes niekada nežinome, kaip mums pavyko. Paskutinis žodis priklauso žiūrovams, —" girdžiu V. Jurgelevičiūtės žo džius.
Nemažas būrys studentų ir dėstytojų gegužės 13 d. susirinko į Aulą, kur mūsų respublikoje viešintis mask vietis filosofijos mokslų dak taras Georgijus Kursanovas skaitė pranešimą „Šiuolaiki nis truktūralizmas". Moksli ninkas plačiai kalbėjo apie prancūzų struktūralizmą, šios filosofinės minties ypatumus,
D. KIŠKAITE
Sparto? Gegužės 8—9 d. prie Pa. kojo ežero (Trakų raj.) vy. ko Universiteto turistų Xvi sąskrydis. Programoje buvo meninės saviveiklos konkur-j sas, sportinės-turistinės var. žybos, šokiai bei dainos prie laužo. Sąskrydyje dalyvavo apie 200 turistų. Pirmą vie tą užėmė Gamtos, antrą -j Fizikos, trečią — Matemati-j kos ir mechanikos fakulteto atstovai. Vilniaus m. turistų sąskry dyje universitetiečiai užėmė pirmą vietą. v
A. Stanevičiaus nuotrauko 1973—74 m. m. Universite se: kelios naujos programos to spartakiadoje trylikoje scenos, dešinėje — ansamblio sporto šakų savo jėgas iš-1 vadovė L, Burkšaitienė. bandė visi fakultetai. Geriau.! šiai pasirodė Matematikos ii mechanikos fakulteto sporti ninkai. Antroje vietoje liko finansininkai, trečioje — me dikai. Mažiausiai taškų susti nio instituto ansamblis; kol tik Kęstui ištęsti savo armoni rinko Prekybos fakulteto at ką ir kelioms poroms pradėti stovai; jų komandos į dau kas jėgos lygios. Nuo balandžio 27-osios — išdykėliškus lietuvių liaudies gelį varžybų neatvyko. naujos programos premjeros šokius. dienos. Etnografiniam prasidė Reikėjo matyti tuos visus susikibusius jo „koncertinis sezonas". Gai dainuojančius, Respublikos aukštųjų m< besišypsančius la, kad jis tęsis tik ligi pa rankomis, žmones, kad suprastum — kyklų irklavimo varžybos vasario sesijos. Skelbimai kvietė in viešes jie atkasė mumyse tokią ker Universiteto atstovės būvi — un pupų, un alaus, un telę, kur mes slepiame mei antros. Irkluotojams vyrai pyraga. Pas aukštaitę gaspa- lę savo liaudies dainoms, atiteko trečioji vieta. dinę susirinko svečių iš vi žaidimams. Ir buvo tikrų tikriausiai sos Lietuvos. Kiekvieni sten gėsi įrodyti, jog jų dainos, gera ir gražu, nes daugelis Ir toliau masiškai laiko žaidimai — patys linksmiau žmonių ateina nebe pirmą si, patys įdomiausi. Atskirai kartą — Etnografinis jau tu mos PDG normos. Universite dainavo, postringavo, o žai ri savo žiūrovus. Dabar jie te ženklelius gavo 2000 stu dė ir šoko visi kartu, iš išsiskirstė iki sekančių metų. dentų bei dėstytojų. pradžių scenoje, o po kon O tada vėl prisikraus pupų V. BAUMILAIT1 certo pagal savo seną įpro rėtį, pyrago į molinę lėkštę tį nusileido į salę, pavaišino ir eis per susirinkusius žmo žiūrovus pupomis ir pyragu. nes, šoks, dainuos, linksmin sis su visais iki pašėlimo. Ir Dasileido ratu. .. Įvyko Istorijos fakulteto Universiteto Aktų salė virto individualios šachmatų vai R. NOREIKAITE žybos. Žaidėjai buvo pask siūbuojančiu svirnu — užteko tyti į tris pogrupius. Juos nugalėtojais tapo V. Bara nauskas (I k. istorikas), 1 Belovas (II k. žurnalistas 11. Mokslinė biblioteka (N. Feigelmanas) — 71% M. Rugevičius (III k. psiche 12. Administracija (D. Biriukovas) — 67% logas). Jiems teko „sukry 13. Mokslinio tyrimo sektorius (D. Reikaitė) — 51% žiuoti špagas" finale. 14. Filologijos fak. (J. Kilius) — 45% Baigiamajame varžybų eta 15. Medicinos fak. (E. Rimdžius) — 33% 16. Matematikos ir mechanikos fak. (P. Slušnys) — 23% pe įdomiai ir išradingai žai SDAALR fakultetų komitetų pirmininkai ir organizato dė V. Baranauskas; nepaty riai, kurie pasistengė, kad jų organizacijos įvykdytų ir ręs nė vieno pralaimėjimo viršytų numatytus planus, už gerą karinio ir patriotinio jis tapo varžybų nugalėto auklėjimo darbą 1973 m. apdovanoti SDAALR Universite ju. Antroji ir trečioji vieta to raštais ir vertingomis dovanomis: P. Belikas, V. Skric teko V. Belovui ir V. Kuz kis, S. Žičkus, Vaitkevičius, A. Smilgevičius, J. Ginevi mickui. Nugalėtojams buvo įteik čius, J. Kriaučiūnas. atminimo dovanėli Atkreipiame atsiliekančių komitetų dėmesį į tai, kad tos Varžybas organizavo fakult jie kuo skubiau ištaisytų padėtį. B. BLAŽYS to studentų profbiuras. V. BELOV SDAALR WU komiteto pirmininkas
Etnografinis kviečia į vakaronę Universiteto Etnografinis ansamblis nekoncertavo savo bendramoksliams jau beveik dvejus metus; tik neseniai, per Melagių dieną, nedidelė mergaičių grupė atliko kele tą dainų iš ruošiamos naujos programos. Per tuos dvejus metus an samblyje daug kas keitėsi, įvykių gausumu ir audringu mu šis metas tikrai pralenkė ankstesniuosius ketverius me. tus. Visų pirma, pernai, pa vasarėjant, ansamblis neteko savo vadovės A. Ragevičie nės, kuriai darbas telefilme visai nebepalikdavo laiko. Nežiūrint to, dainininkai ne galvojo, kad jie išsiskirstys ir ansamblis sužlugs — ke letą kartų koncertavo, įrašė radijo laidą užsienio lietu viams, reguliariai rinkosi į repeticijas. Vadovavo tuo
metu penkto kurso istorikė Gražina Gražytė. Išsilaikė kolektyvas iki pavasario se sijos. Rudenį vėl susirinko. Vėl be vadovo (Gražina dir ba mokytoja Klaipėdoje). Es tetinio lavinimo katedros va dovai, seką ansamblio veik lą ir pamatę, kad Etnografi nis ansamblis BUVO, YRA ir nori BOTI, surado vadovę — Konservatorijos dėstytoją Laimą Burkšaitienę. O vado vo suradimas buvo sudėtin giausias. Ansamblio dalyviai, įsimylėję savo ankstesniąją vadovę už betarpiškumą ir linksmą toleranciją, gana skeptiškai žiūrėjo į bet ko kius mėginimus juos „paža boti". Pristatant L. Burkšai tienę, buvo iškilmingai ir griežtai pareikšta, kad dabar prasidės rimtos repeticijos, bus patikrinti visi daininin
kai, o netinkantieji atmesti, vienu žodžiu — darbas, dar bas. Nenuostabu, kad daini ninkai apsiniaukė, nerimavo laukdami balsų patikrinimo, kai kurie pasitraukė iš an samblio. Praėjo „baisioji" peržiūra, nudžiuginusi vadovę, prasi dėjo rimtasis darbas. Univer sitete vėl vaikšto linksmi etnografinukai, patenkinti ir vadove, ir repeticijomis, ir tuo, kad jie pasiliko. Dabar ansamblyje, kaip ir anksčiau, repetuojama du kartus per savaitę, tačiau repeticijos daug ilgesnės, ka dangi visi nariai susiskirstė į aukštaičius, žemaičius ir dzūkus. Ansamblis naują programą jau parodė dve jose apžiūrose — rajono ir miesto, kur jų vienintelis varžovas buvo Elektrografi-
GERIAUSIOS SDAALR ORGANIZACIJOS SDAALR Universiteto komitetas susumavo fakultetų, pa dalinių ir katedrų organizacijų naujų narių priėmimo ir nario mokesčio rinkimo 1973 metų rezultatus. Pagal šiuos rodiklius SDAALR organizacijos išsidėstė taip: 1. Karinė katedra (P. Belikas) — 132% 2. Fizikos fak. (V. Skrickis) — 131% 3. Teisės fak. (S. Žičkus) — 125% 4. Chemijos fak. (A. Vaitkevičius) — 117% 5. Gamtos fak. (A. Smilgevičus) — 115% 6. Fizinio auklėjimo katedra (J. Ginevičius) — 103% 7. Pramonės ekonomikos fak. (J. Kriaučiūnas) — 100% 8. Finansų ir apskaitos fak. (A. Stašaitis) — 95% 9. Prekybos fak. (R. Grigonis) — 90% 10. Istorijos fak. (K. Tomašauskas) — 85%
šokio kolektyvas. Vadovė — K. Daujotaitė. Gegužės 25 d. Stuokos — Gucevičiaus kieme — POEZIJOS IR LIAUDIES DAINŲ VAKARAS Bilietai parduodami knygyne prie Universiteto nuo iki 19 vai. Vaidinimų pradžia 22 vai.
SVEČIUOSE PAS KAUNIEČIUS
Gegužės 12 d. Aktų salėje vyko Estetinio lavinimo ka tedros auklėtinių, įvairių konkursų laureatų, ir jų sve čių koncertas. Pirmojoje da lyje skambino Konservatori jos studentė L. Ivanovą, dai navo Universiteto merginų sekstetas (žiūr. nuotr.) ir svečiai iš Mokytojų namų — L. Vilkončiaus vadovaujamas ansamblis, atliekantis įvairių pasaulio tautų liaudies dai nas. Antroje dalyje savo programą parodė Universite to Etnografinis ansamblis. Vakaras pasibaigė liaudiška vakarone su žiūrovais. B. ZVONKUTE
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Kaune įvyko WU Medici nos fakulteto ir Kauno Me dicinos instituto SMD anato mijos ir histologijos būrelių bendra konferencija. Joje mes perskaitėme keletą pra nešimų: V. Bačiulio, M. Kar pavičiūtės, V. Kancevičiūtės darbą — „Nepažangių moks le mokinių augimo ir brendi mo charakteristika"; J. Fišo, K. Eimaitytės — „Debilų valkų augimas ir brendimas". Po pranešimų apžiūrėjome Kauno Medicinos institutą. Si konferencija buvo įdomi ir naudinga. Tikimės, kad to kių susitikimų bus ir atei tyje. M. KARPAVIČIŪTE, V. ŽILINSKAITE
KAINA 2 KAP.
KIEMO TEATRO DIENOS Gegužės 17, 18 d. Stuokos—Gucevičiaus kieme numato ma premjera — R. SAMULEVICIUS. PAUKŠTI, ATEIK ČIA! (dviejų kėlinių reportažas scenai) Režisierius — L. Ciunis, kompozitorius — O. Balakaus kas, dailininkas — G. Kličius. Gegužės 19, 20 d. M. Daukšos kieme numatoma prem jera — A. DELENDIKAS. KETURI KRYŽIAI SAULĖJE (3 v. studentiška drama) Režisierė — N. Kurklietytė, dailininkas — G. Kličius. Gegužės 22, 23 d. Stuokos—Gucevičiaus kieme numato ma premjera — Just. MARCINKEVIČIUS. HEROICA Režisierė — A. Cepaitytė, muzikinis apipavidalinimas — R. Kudirkos, dailininkas — G. Kličius. Gegužės 24 d. M. Daukšos kieme šoka „SONATA" Kauno profsąjungos kultūros rūmų pavyzdinis išraiškos
Studentų profsąjungos ko mitete yra bilietų į Kauno Dramos teatro spektaklį „Do bilėlis penkialapis" birželio 1—2 d.
Gegužės 20 d. 18 vai. Ko lonų salėje vyks pirmasis tarptautinių darbo ir poilsio stovyklų būrių mokymo už siėmimas. Su savimi turėti pasus. Komjaunimo komitetas Studentų profkomitete gau ti poilsiniai kelialapiai į Se vastopolio prietaisų gamybos instituto stovyklą prie Juo dosios jūros (nuo liepos 26 d. iki rugpiūčio 14 d.); į Tali
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
no Politechnikos institu stovyklą netoli Talino pi Baltijos jūros (nuo rugpiuc 3 d. iki rugpiūčio 14 d.); Maskvos Energetikos ins to stovyklą Pamask' (nuo liepos 1 d. iki liep1 20 d. ir nuo liepos 22 d. rugpiūčio 10 d.). Studi profsąjungos nariai už keli lapį moka 30% jo vertės Pareiškimai priimami kultetų profbiuruose.. Nuoširdžiai užjaučiame Irutę SMILGEVIČIŪTĘ dėl jos tėvelio mirties. MMF II k. taik. matematikos spec 2 qr. draugai ir vadovas
Tiražas 4100 egz. Užs. Nr. 1891 LV 00428
REDAKTORĖ ALGIS KUSI-