Visu šalių proletarai, vienykitės!
S cam/Binis suuoenuas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
aslaptingos gražuolės balsas Automatinės tarpplaneinės stotys ,,Venera-5" ir ,Venera-6" po daug me tėsiu trukusios kelionės įasiekė tikslą. Kosminis eisas Į paslaptingąją pla tėtą sėkmingai baigtas! Stotis „Venera-6" įėjo planetos atmosferą mažaug už 300 km nuo tos ietos, kur įėjo „Venera", Leidimosi metu buvo ratuojamos Veneros at mosferos charakteristikos, natavimai buvo perduodani į tolimųjų kosminių ryšių centrą.
.Paskutinis skambutis“ . . . Norim būti studentais, bet reikia eiti. Tegul niekas negirdi, Kaip senieji Alma Mater vartai girgžda. Susirikiavę po du, jie įeiį Sarbievijaus kiemą. Dūdų kestras stengiasi dar dauau įpūsti šventinės nuotai>s. Fuksai žvalgosi aplinkui sprendžia, kiek čia bus orinalybių, linksmybių. Viskam įsibaigųs, jie pasakos nemausiems kaip tokie ir tokie įšaukė „kirvius" ar dar ką adarė. Kalbos, sveikinimai. Gerą ovaną gauna anglistai — Ten, kur baigiasi asfaltas", t. . kaliošus... O skirstymo rezultatai neąsdina? — Nelabai, — sako istorias A. Abromaitis. — Jeigu ada nors įsteigs universitete losofijos specialybę, atvaiuosiu studijuoti. Tur būt, nejuokauja. — Dirbsiu specialioje profiichninėje mokykloje, beLneibaidau, — germanistas T. Petrauskas. Geriausius diplomantus (A. urpaitytę, I. Tumavičiūtę, Kliukaitę ir kt.) fakulteto adovybė apdovanoja pagyri10 raštais. Šventė švente, et dar girgždės universiteto artai — prieš akis valstybi ni egzaminai, diplominiai. — Palydas reikėtų organiuoti po egzaminų. Tada būtų kra atsisveikinimo su uniersitetu šventė, —■ siūlo angstė R. Freimans. fe trečiakursiai, ketvirtaursiai dedasi visus pasiūlyius ir patarimus į galvą. Nes lems reikės ir išeiti, ir palyeti draugus. Ir su jais bus įbai sunku išsiskirti universi-tui. Kaip ir šiandien... 'f šiandienos šventė tebesi?sia. Diplomantai, „pabalno?" taksi, skrieja j Antakalnio aM, kur auga mūsų miestes- Čia fakulteto prodekanas Balkevičius dar kartą panki sėkmės. M. KURAITIS
Tarybinis mokslas išlaikė dar vieną egzaminą „labai gerai“! Stotys nugabeno į pla netą gairelės su V. Leni no bareljefu ir TSRS Vals tybiniu herbu. Apie naują tarybinės kosmonautikos laimėjimą pasakoja prof. P. SLAVĖ NAS: Šio eksperimento tiks las — ne vien Veneros savybių tyrimas. Šis skri
dimas leis labai tiksliai nustatyti Saulės sistemos parametrus. Ką gero dabar išgirsi me apie Venerą? Stotys tyrė atmosferos cheminę sudėtį, slėgį ir temperatūrą įvairiuose aukščiuose. Jeigu žinojo me, kad planetos atmossfera tiršta, tai dabar ga
lėsime patikslinti atmosfe ros sudėties duomenis. Iki šiol nežinojome, koks jos paviršius. Be to, dabar tiksliai -išmatuota ir Vene ros masė. Ateity gal pasiseks nu siųsti ilgiau veikiančias ir informuojančias stotis, pa našias į tas, kurios nusi leido Mėnulyje. Sis eksperimentas, kaip minėjau, liečia ne tik Ve nerą, o visą Saulės siste mą. Stotys skraido plane tų sistemoje — tai pla tesnis tyrimų objektas, ne gu Mėnulis. Taigi, šį kos minį reisą vertinu labiau, negu kelionę į Mėnulį.
PRAĖJUSĮ ŠEŠTADIENĮ ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FA KULTETŲ STUDENTAI IR DĖSTYTOJAI PALYDĖJO I VALSTYBINIUS EGZAMINUS 218 DIPLOMANTŲ.
Sėkmingai, kolegos, peržengti paskutinį studijų slenkstį!
KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
NUO PENKTADIENIO... Gamtos fakultete vyksta diplominių darbų gyni mas. Devyni mikrobiologi jos spec. studentai jau peržengė paskutinį stu dijų slenkstį. O K. Cieminlo, J. Idzelytės ir R. Dagytės darbai įvertinti penketais. R. KLIUKAS
Šiandien, šeštadienį ir sekmadieni Kremliaus su. važiavimų rūmuose kon certuos mūsų dainų ir šo kių nusipelnęs ansamblis (vadovas LTSR n. a. A. Balčiūnas). Toje pat sceno je kartu su kitais „Vil niaus bokštų" dalyviais pasirodys ir žurnalistikos spec. studentas S. Povilai tis. V. DARGUŽIS Vyksta priėmimas į ne akivaizdinį skyrių. Jau ke lios dešimtys žmonių, no rinčių studijuoti mūsų universitete, padavė pa reiškimus. Labai didelio stojančiųjų antplūdžio lau-■ kiama į Gamtos fakul teto specialybes. Stojan tieji J šį, Filologijos, Isto rijos bei Matematikos ir mechanikos fakultetus bir želio 10 d. pradės laikyti egzaminus. Šiais metais j neakivaiz dinį skyrių bus priimta 850 ir į vakarinį — 425 studentai. B. RAMUTYTĖ
Žurnalistikos specialy bės studentai Parodų rū muose susipažino su Liu do Ruiko fotodarbų eks pozicija. Autorius papasa kojo apie savo kūrybinius ieškojimus ir apie tai, kaip gimsta meninė foto grafija. L. VIKULOVAITĖ Kai kurie kursai, birže lio pirmąją pradedantys gamybinę praktiką, jau baigia laikyti pavasario sesijos egzaminus. Daugu ma ketvirto kurso biologų užvertė knygeles iki se• kančių įskaitų ir egzami nų. Labai gerai šią sesiją išlaikė A. Slučka. Pasku tinius egzaminus laiko III kurso ekonomistai ir ketvirlakursiai žurnalistai. A. VAINIŪNAS
Penktadienį filologijos fakultete Įvyko partinis susirinkimas, nagrinėjęs profesinio studentų paruo šimo problemas. Įžanginį žodį tarė doc. P. Česnule vičiūtė, diskusijoje daly vavo fakulteto dekanas J. Kazlauskas, doc. V. Kostelnlckis ir kiti. Mūsų inf.
Ruošiasi Į stovyklas VDR ir LLR būriai. Jie studijuoja šių šalių ekono miką, domisi jaunimo ir politiniu gyvenimu. Vo kietijos būriui savo įspū džius iš kelionių po už sienio šalis pasakojo dės tytojai J. Lakis ir J. Karo sas. S. JURGELEVIČIŪTĖ
Įvyko Matematikos ir mechanikos fakulteto kom jaunimo komiteto posėdis, kuriame buvo nagrinėja ma sektorių veikla. Ne blogai šiais akademiniais metais dirbo kultmasinis, ideologinis, akademinis ir kt. sektoriai. Mūsų inf. Fizikos bei Matematikos ir mechanikos fakultetuo se paruošti stendai apie V. Lenino gyvenimą ir veiklą. J. GEDMINAS
Vakar Kolonų salėje rpie LTSRdelegacijos viešnagę Amerikoje pasticojo doc. E. Meškauskas. Mūsų inf.
Penktadienį medikai su sitiko su ilgamečiu univer siteto darbuotoju, teismi nės medicinos specialistu doc. J. Markuliu ir klau sėsi paskaitos „Retorikos pagrindai“. Studentai susi pažino sn retorikos istori ja, raida, ginčo vedimo bū dais, išgirdo daug prakti nių patarimų. Gegužės 22 d. klinikose vyko bendrosios chirurgi jos būrelio susirinkimas. Šiuolaikines reanimacijos problemas nagrinėjo P. Pauliukas ir E. Paražins-
J. ŽILINSKAITE Dar vienas daktaras! ChF Taryboje chemijos m. d r. disertaciją „Sidabro elektronusodinimo proce sų tyrimas" apgynė Fiziki nės chemijos katedros vedėjas doc. V. Kaikaris. Savo darbe mokslininkas tyrė aštuonių skirtingų si dabravimo elektrolitų si dabro nusodinimo kinetiką ir gaunamų dangų morfo logiją, surado mažiau nuo dingus sidabravimo elekt rolitus, išvedė paralelinių katodinių reakcijų kineth kos tyrimo lygtį, sukūrė naują dvifaktorinę blizgodaros teoriją.
V. BAGDONAVIČIUS
Interklubiečial trečiadie nį susitiko su Lietuvos kinematografistais. N. MIEŽUKAITYTĖ
...IKI PENKTADIENIO
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
Komjaunuoli, ar ruošiesi lenininei įskaitai?
JAUNIMO SĄJUNGŲ UŽDAVINIAI V. LENINO KALBOS III RKJS SUVAŽIAVIME KONSPEKTAS
AR TAVO DOROVĖ KOMUNISTINĖ!
Dorovę, išvestą iš ne žmogiškos, iš neklasinės visuomenės sąvokos, mes neigiame. Mes sakome, kad mūsų dorovė visiškai pajungta klasinės proleta riato kovos interesams. Mūsų dorovė išvedama iš klasinės proletariato kovos interesų. O kas yra toji klasinė kova? Tai — nuversti ca rą, nuversti kapitalistus, sunaikinti kapitalistų kla sę. O kas yra klasės apla mai? Tat yra tai, kas leidžia vienai visuomenės daliai savintis kito darbą. Jei viena visuomenės dalis savinasi visą žemę, turime dvarininkų ir valstiečių klases. Jei viena visuome nės dalis turi fabrikus ir gamyklas, turi akcijas ir kapitalus, o kita tuose fabrikuose dirba, turime kapitalistų ir proletarų kla ses.
Nesunku buvo išvyti ca rą — tam tereikėjo tik ke lių dienų. Nelabai sunku buvo išvyti dvarininkus, — tai buvo galima padaryti per kelis mėnesius, nelabai sunku išvyti ir kapitalistus. Bet panaikinti klases nepa lyginamai sunkiau; vis dar yra išlikęs susiskirstymas į darbininkus ir valstiečius. Jeigu valstietis turi atski rą žemės sklypą ir savinasi atliekamus grūdus, t. y. grūdus, kurie nereikalingi nei jam, nei jo gyvuliam, o visi kiti pasilieka be duonos, tai valstietis jau virsta išnaudotoju. Kuo daugiau jis pasilieka grū dų, tuo jam naudingiau, o kiti tebadauja: „kuo labiau jie badauja, tuo brangiau aš parduosiu tuos grūdus". Reikia, kad visi dirbtų pa gal vieną bendrą darbo planą bendroje žemėje, bendruose fabrikuose ir ga myklose pągal bendrą tvarką. Kai darbininkai ir vals tiečiai Įrodė, kad mes mo kame savo jėgomis apsi ginti ir sukurti naują vi suomenę, štai čia ir prasi dėjo naujas komunistinis auklėjimas, auklėjimas ko voje prieš išnaudotojus, auklėjimas sąjungoje su proletariatu prieš egoistus ir smulkiuosius savininkus, prieš tą psichologiją ir tuos įpročius, kurie sako: aš siekiu sau pelno, o visa kita man visiškai nerūpi. Štai kur atsakymas į klausimą, kaip turi moky tis komunizmo jaunoji pri augančioji karta.
Kada mums kalba apie dorovę, mes sakome: ko munistui visa dorovė — šioje sutelktinėje solida rioje drausmėje ir sąmo ningoje masinėje kovoje prieš, išnaudotojus. Mes netikime amžina dorove ir demaskuojame apgaulę įvairių pasakų apie doro vę. Dorovė tarnauja tam, kad žmonių visuomenė pa kiltų aukščiau, išsivaduotų nuo darbo Išnaudojimo. Tam įvykdyti reikalinga ta jaunimo karta, kuri pra dėjo darytis sąmoningais žmonėmis drausmingos žūt būtinės kovos su buržuazi ja aplinkybėmis. Šioje ko voje ji išauklės tikrus ko munistus, šiai kovai ji turi pajungti ir su ja susieti kiekvieną savo mokymosi, švietimosi ir auklėjimosi žingsnį. Komunistinio jau nimo auklėjimą turi suda ryti ne tai, kad jam pa teikiamos visos saldutės kalbos ir dorovės taisyklės. Ne tai yra auklėjimas. Kai žmonės yra matę, kaip jų tėvai ir motinos gyveno dvarininkų priespaudoje, kai jie patys yra pergyve nę tas kančias, kurios už griūdavo tuos, kurie pra dėdavo kovą prieš išnau dotojus, kai jie yra matę, kokių aukų reikėjo tai ko vai tęsti, norint apginti tai, kas iškovota, koks pasiu tęs priešas yra dvarininkai ir kapitalistai, — tada šie žmonės šiomis aplinkybė mis auklėjasi komunistais. Komunistinės dorovės pa grindą sudaro kova už ko munizmo sustiprinimą ir galutinį įgyvendinimą.
BROLIŠKŲ RESPUBLIKŲ TEISININKŲ BENDRADARBIAVIMAS Mūsų šalies darbo žmo nės aktyviu darbu pasi tinka V. I. Lenino gimimo šimtmetj. Įžymiajai datai paminėti ruošiama daug įvairių priemonių bei ren ginių. Itin dideli yra V. I. Lenino nuopelnai ku riant ir stiprinant Tarybi nę valstybę, vystant buvu sių atsilikusių carinės Ru sijos tautų nacionalinį valstybingumą. Šie klausi mai nuolatos yra tarybi nės teisės mokslo dėmesio centre, apie juos daug ra šoma. Teisės fak. Valstybinės teisės katedros iniciatyva neseniai įvyko jungtinis katedros posėdis, kuriame dalyvavo ir Baltarusijos Valstybinio V. I. Lenino universiteto TF Valstybi nės teisės ir tarybinės sta tybos katedros dėstytojų kolektyvas. Posėdis skir tas V. I. Lenino gimimo
Noriu papasakoti
Vanda aštuonias baigė Jo navos rajone. Motina — ligo ninėje, o namuose, be jos — dar keturi. Dieną dirbo, vaka rais sėdėjo prie knygų, iki išnaktų sprendė lygtis, įrodi nėjo geometrijos teoremas. „Kaip tau, Vanda?" — klau sia, būdavo, mokytojai. Ji šypsosi. Žvilgteri į rankas: kieti delnai, parudavę. „Ge rai," — atsako.
šimtosioms metinėms pa žymėti. Svarstomu klausi mu „V. I. Leninas apie nacionalinę valstybinę sta tybą" buvo padaryti šie pranešimai: doc. S. Vicharev „V. I. Leninas - apie Baltarusijos TSR suvereni tetą", doc. A. Golovko „Vietinių Tarybų teisių iš plėtimas — lenininio de mokratinio centralizmo principo įgyvendinimas", doc. A. Bulota „Lenininio kooperatinio plano įgy vendinimo Lietuvos TSR kai kurie ypatumai", vyr. dėst. M. Stepanko „Gam tos apsauga ir Tarybų veikla", e. doc. p. S. Sta čiokas „V. I. Leninas apie verslinę kooperaciją", doc. A. Burkauskas „V. I. Le nino idėjų reikšmė tobu linant tarybinę konstituci ją", doc. A. Leizerov „V. I. Leninas apie Tarybų dar bo viešumą".
Be to, su kolegomis iš Baltarusijos universiteto buvo pasikeista patirtimi mokomojo - auklėjamojo darbo srityje, aptartos kai kurios mokslinio darbo problemos. Katedrų vedė jai doc. A. Bulota ir doc. A. Golovko išreiškė pasi tenkinimą užmegstais kon taktais ir pasiūlė ateityje palaikyti nuolatinius ry šius, taip pat organizuoti ir bendrus katedrų posė džius. Pradėti glaudaus bendradarbiavimo kontak tai tęsiasi — šiomis die nomis du Valstybinės tei sės katedros dėstytojai iš vyko į Minską dalyvauti mokslinėje konferencijoje „Tarybinių įstatymų ir valstybinių organų veiklos tobulinimo problemos".
Doc. K. LAPINSKAS
BAR TAS Atėjo į dešimtą. Ir vėl tas pats. Paūgėjo broliukai ir se sutės, bet rūpesčių nesumažė jo. Priešingai — atėjo laikas į mokyklą juos išleisti. Reikia aprengti, apauti, reikia pini gųKai jos draugės ir draugai gyrėsi matę aukštųjų mokyklų auditorijas ir jau pažįstą kai kuriuos dėstytojus, Vanda jsidarbino Kaune, o mokslą
tęsė vakarinėje. Pavasarį, iš laikiusi brandos atestato egzavaikystės minus, susitiko draugę Kristiną ir jai prisipažino: — Noriu mokytis. Tiesiog pavydas kyla, kai klausai pasakojimų apie studentų gy venimą. Nors metus, dp... Rudenį ji jau sėdėjo Kau no vakarinio fakulteto audi torijose, jau pažinojo ne vie
VASARĄ B E LAIKRAŠČIO? Mūsų respublikoje gana įvairus laikraščių ir žurnalų „asortimentas", todėl kiekvie nas gali pasirinkti norimą lei dinį — kiekvieno interesai bus patenkinti. Pagal 1966 m. sta tistiką LTSR spausdinama 24 pavadinimų žurnalai, 17 res publikinių, 52 rajoniniai, 5 miestų laikraščiai, kai tuo tar pu pokario laikotarpiu buvo leidžiama tik 6 respubliki niai, 6 miestų ir 23 rajoniniai laikraščiai. Skaičiai rodo, kad vis didesnis dėmesys skiri imas periodinei spaudai. Bet kartu ir pats gyvenimas, eko nomikos, technikos, mokslo, kultūros augimas skatina spaudos vystymąsi, jos tobu lėjimą. XXII Partijos suvažia vime iškeltas uždavinys {vai riems gyventojų sluoksniams sudaryti atskirų tipų laikraš čius, t. y. diferencijuoti spau dą, dabar jau (vykdytas. Savo leidinius turi ir jaunimas, ir žemės ūkio darbuotojai, mokslo, meno mylėtojai, spau dos darbuotojai ir kt. „Vasarą mus lankys spau da!" Toks šūkis buvo iškeltas I žurnalistų kurse. Juk iš tie sų būsimieji spaudos darbuo tojai be laikraščio, žurnalo, kaip žuvis be vandens. Tiesa, planą (vykdyti sekėsi ne taip jau lengvai. Daug bėdų su kai kuriais draugais turėjo proforgas K. Žilėnas. Bet jo įro dymai buvo svaresni: „Vasa rą be laikraščio? Ne, brolau, juk tu „uždusi"! Ir štai re zultatai: „Tarybinis studen tas" lankys kiekvieną, 21 bu simasis žurnalistas skaitys „Demokratičeskij žurnallst", atsirado ir „Literatūros ir meno", „Mokslo ir gyveni mo", „Kultūros barų" ir kitų leidinių mylėtojų. O jūs, ko legos, ar visi turėsite ką skai tyti per vasarą? D. ŽVIRBLY E
Pagalba
DIPLOMANTAI RUOŠIASI Baigėsi įtempti darbo mėnesiai, prasidėjo nema žiau įtemptos dienos — diplomantai gina diplo minius darbus. Kai mes lankėmės Fi zikos fakultete, čia dar vyko eksperimentiniai dar bai. Štai diplomantai P. Pažūsis ir R. Klinka, (juos matome nuotraukoje), va dovaujami vyr. dėstytojo I. Gaškos, tyrė polikristalinio kadmio selenito elektrinį laidumą superaukšto dažnumo laukuose. Diplomantų naudojamas metodas įgalina tirti pus laidininkių elektrines sa
ną docentą, profesorių ir dės tytoją. Praėjo metai, kiti. Štai ir du kursai baigti. O ir nor muotojos darbas Kauno ga mybinių jmonių kombinate jai buvo prie širdies. Įmo nės vadovai pastebėjo mer ginos žinių troškimą, ir štai Vanda jau dieniniame. Tiesa, pradžia Vilniuje nebuvo leng va. Iš Kauno parsivežė 10 sko lų, įmonė nemokėjo žadėtos 40 rublių stipendijos, kol ne likvidavo visų jsiskolinimų, nebuvo kur gyventi. Tačiau nėra kliūčių, kurių nebūtų įmanoma (veikti. Ji skolinosi
vybes bekontaktiniu bū du. Taip apie reiškinius, vykstančius puslaidininkių tūryje, galime sužinoti daugiau ir pilniau. Diplomantai P. Pažūsis ir R. Klinka patenkinti, kad tyrimo medžiaga buvo gana įdomi, gautas įvairus efektas. Darbai jau baigti, vyrai laukia dienos, kada stos prieš komisiją. Ta diena (birželio 4-oji) visai ne toli. Linkime P. Pažūsiui ir R. Klinkai, visiems diplo mantams sėkmės. K. TURONIS
užrašus iš kurso draugų, ne suprantamus dalykus aiškinosi su jais. Tie padėjo Vandai pažinti auditorijų labirintus ir susigaudvti universiteto skaityklose. Ir pati daug dir bo. Žiūrėk, draugės seniai miega, o ji dar palinkusi prie knygos. Skaito. Kartais atro dydavo, kad viskas negalės tilpti galvoje, kad be galo sunku... Tačiau šiandien Van da nežino žodžių: „Negalima išmokti", nes kiekvienas dar bas duoda vaisių. Reikia tik dirbti. Ekonomikos fakulteto III
statybininkams Neperseniausiai buvo susi muoti Istorijos fakulteto sti dentų akademinių valandi darbo rezultatai. Talkininkai ta remontuojant savo fakulti tą, universiteto miestelio sti tyboje ir kitur. Gerai padirbėjo I kurso i torikai bei žurnalistai. Dari vykdytojas buvo patenkint Ir 1 kurso biblioteklnlnli darbu. Tačiau kai kurie kursai s vo pareiąą atliko blogai. P' sitaikydavo studentų, kur tik užsiregistruodavo, o v liau — išeidavo namo. Negalima pagirti III kur: žurnalistų. Dauųelis dirbda: arba po vieną dieną, ari visai neateidavo. Iš visi grupės pastoviai matydavo 4 — 5 žmonės. Dirbti akademines valanct reikia visiems, kitaip nebi leidžiama laikyti sesijos e zaminų. Tačiau dar atsirani studentų, kurie ignoruoja savo pareigą, ir draugų trii są. G. JATKOY
kurso studentę Vandą Sči kaltę sutikau skaitykloje, ruošėsi įskaitai. Kai kitų i kultetų studentai laikys e zamlnus, trečiakursiai ekon mistai iau išvažinės į praši ką. Vanda taip pat. Kai dabar ji prisimena ' vo kelią iki šios pavasa: sesijos, pasidaro labai ge kad ištvėrė, sugebėjo tapti gia tarp kurso draugų, išmo nugalėti.
J. LEVINSKAI II k. žurnalist
» psl.
tarybinis studentas
LENINO
STIPENDIATAI
Prieš premjerą— po premjeros
Kasdienybė Dveji studijų metai bai gėsi. Paskiau — vakarais ausyse skambėdavo ko manda: „Kaiii-rėn, dešiiinėn! Stok!" Atrodė, kad nieko nebeliko, išskyrus laiškus. Dabar sunku pa sakyti, kurie buvo malo nesni: iš Lietuvos, rašyti mergaitiška ranka, ar reti, truputį negrabūs buvusio kurso draugo, tuo metu taip pat kario, laiškai. Dar vėliau buvo pirmas šuolis su parašiutu. Bai mė, ta pati blogiausia ir pati geriausia žmogaus charakterio ypatybė, su kaustydavo visus sąnarius, kažkur išnykdavo, vėl su grįždavo ir sakytum, kau lėtais pirštais suspausdavo visą. Baimės neišmesi, ne nubrauksi. O laiškai, ka reivio draugai, šildė, guo dė ir džiugino, primindami universitetą ir studijas. — Stankau, tau laiškas. Girdi, Eugenijau? Laiško bėk pasiimti. Rašė Rimas, rašė kiti. O kažkur, Vilniuje, studijavo buvę kurso draugai, ne miegojo naktimis prieš eg zaminus, gynė diplominius. — Susitinku juos dabar. Suaugę, dirba, rūpesčiais apkrauti. O tu dar atrodai jaunu, gal todėl, kad stu dentas esi. Tai Eugenijaus Stankaus žodžiai. To Stankaus, kuris .1962 m. įstojo į universi
tetą, 1964 m. išėjo tarnau ti į Tarybinę Armiją, 1967 m. grįžo ir studijuoja ta me pačiame Matematikos ir mechanikos fakultete, šiemet jau ketvirtame kur se. E. Stankaus, Lenino stipendiato, fakulteto profbiuro pirmininko žodžiai. Jie paprasti ir kasdieniški. Žmogų visada daugiau puošia jo kasdienybė. Tik Eugenijus juos sako ne to dėl, kad norėtų pasimai vyti. Jie priklauso jam, kaip priklauso rankos, akys. Kurso draugas Rimas Skrebutėnas sako, kad Eu genijus niekuo neišsiski ria iš kolegų. Nebent tik savo kruopštumu, stipria valia. O jos tikrai reikė jo, kad, sugrįžus iš Armi jos, penketais išlaikytumei ne tik per trejus metus su sidariusias skolas, bet ir eilinės sesijos egzaminus. — Aš atsakau penketui, bet aš nežinau šiam pažy miui, — vėl Eugenijaus žo džiai. Vis dėlto, kas teisus — dėstytojas, parašęs į studi jų knygelę „1. gerai", ar studentas, reikalaująs iš savęs daugiau negu reikia? Tur būt, abu teisūs.. . Žmogus sau stato dide lius reikalavimus. Kas jis? Mūsų draugas, mūsų šei mos narys. Jį išaugino Ta rybų valdžia, jis, pats to
nejausdamas, kartoja V. Lenino žodžius, kartoja ne lūpomis, o savo gyveni mu: „Jei aš žinau, kad mažai žinau, aš pasieksiu, kad žinočiau daugiau". Iš tikrųjų, norint išlai kyti egzaminus penketui, reikia nedaug — truputį valios, mylėti savo specia lybę ir mokėti dirbti. Bet ir nemažai. Tegalima tik pavydėti tokiam žmogui, kuris pasako: — Kas čia tokio, pasi ruošė! ir išlaikei. Eugenijui ne už kalnų ir diplominis darbas. Metai netruks praeiti. Ir reikės kažkur dirbti, reikės būti suaugusiu ir apsikrovusiu rūpesčiais. O jis ir vėl sako: — Visi dirba ir aš dirb siu. Nežadu kažko ypatin go nuveikti.
VACIAUS JONAIČIO UŽRAŠAI REVOLIUCIJOS ŽMONES
„Artimieji toliai" — atsimi nimų knyga, kurią parašė prieš penkerius metus mus palikęs Lietuvių literatūros katedros profesorius, kritikas ir poetas B. Pranskus — Žalio ms. Jei nesate skaitę, perskai tykite. Susipažinsite su Juliaus Janonio idėjos draugu, Spalio socialistinės revoliucijos daly viu, 1918 m. pradžioje Voro neže įsikūrusios lietuvių moksleivių komjaunuolių or ganizacijos „Jaunimo Interna cionalas" sekretoriumi. Suži nosite, kaip jis grįžo į tėviškę, ką joje veikė ir kodėl buvo priverstas iš jos pasitraukti. 1923 m. gegužės 1 d. B. Pranskus, K. Požėlos ir V. Kap suko rūpesčiu, atvyko į Mask vą ir buvo paskirtas Vakarų tautinių mažumų komunistinio universiteto Lietuvių sektoriun dėstyti lietuvių kalbą. Kaip prisimena F. Vaišnoras, tą pa vasarį Lietuvių, Latvių ir Žy dų sektorių studentus ir dės tytojus pasiuntė praktikai į aukštajai mokyklai priklausiu sį Naujųjų Jelcų tarybinį ūkį. Ten pateko ir B. Prans kus. Gyvendamas šioje vieto vėje, B. Pranskus sumanė pa rašyti tai, kas vėliau buvo pa vadinta „Artimaisiais toliais". Universiteto rankraštyne sau gomų dokumentų tarpe yra rašytojo dienoraščio fragmen tas (f. 55, b. 421) ir prierašas prie jo (f. 55, b. 258). Pasta rajame skaitome: tai, ką „aš žemiau paduodu kaip Vaciaus Jonaičio atsiminimus (...) yra mano paties kūrinys, tiktai rašytas jau labai seniai, prieš kokias tris dešimtis metų. Gyvenau aš tada Naujųjų Jel cų tarybiniame ūkyje, ant gražaus Seligerio ežero kran to, tuometinėje Tveriaus gu bernijoje". Byloje (f. 55, b. 421) randa me ir „Artimųjų tolių" pirmų jų skyrelių ankstyvuosius va-
RIGUŽĖJO, prisirinko šeštadienį pilnutėlė Ak tų salė drauge su Et nografiniu ansambliu atgal į praeitį nugrimzti, žemaitiška, dzūkiška ir aukštaitiška tar me dūšią atgaivinti. Likus kelioms minutėms iki premjeros „Prieš vestuves — po vestuvių", atsargiai pravė riau duris, už kurių girdėjosi juoko, dainų, žemaitiško pasa kojimo nuobiros. Ansamblio dalyviai — beveik visi II kur so lituanistai — ruošėsi išeiti į sceną. Jų vadovė A. Rage vičienė susirūpinusi skubėjo su paskutiniais patarimais. Nors ir labai įkaitusi atmos fera ir kiekviena sekundė brangi buvo, tačiau A. Rage vičienė mielai sutiko papasa koti apie šią premjerą: — Mūsų neišsemiamas me džiagos šaltinis — tautosaka. Iš jos mes atrenkame pačius geriausius pasakojimus, dai nas, šokius. Keletą dainų mums yra davusi konservato rijos Liaudies muzikos kated ra. Žinoma, į savo programą mes galėjome įtraukti be galo daug įvairiausių tautosakos elementų, tačiau mūsų pagrin dinis tikslas parodyti, kaip kalbėjo mūsų diedukai prieš vestuves ir po vestuvių, kokia vyravo nuotaika. Pats pagrin das — ne režisuoti, ne vaidin ti scenoje, o siekti visiško na tūralumo, įvesti žiūrovą į tau tinių juostų ir klumpių am žių. Ansamblio dalyvis S. Kava liauskas — žemaitis iš Telšių, iš pačios Žemaitijos sostinės, džiaugėsi, kad šiame ansamb lyje jis jaučiasi lyg namuo se. — Tai vienintelė vieta uni versitete, kur gali žemaitiškai šnekėti ir niekas per kepurę neduoda. Nors širdis atsigau na, — juokavo. Dzūkutė J. Jakubelskaitė ir aukštaitė L. Kairytė irgi lai mingos. — Na, o jeigu sunkumų ne
P
riantus. Vietovių pavadinimai ir žmonių pavardės juose daž niausiai autoriaus kiek pakeis ti: Suklių dvaras vadinamas Rykliais, Pranskaus mylima mergina Juzytė Viniauskytė — Juze Ivanauskaite ir pan. Skyreliuose esama nemaža knygoje neįdėtos vertingos medžiagos. Skelbiame minėtą dienoraš čio fragmentą, ryškiai atsklei džiantį pirmosios lietuvių komjaunuolių kartos jaunat viškąjį entuziazmą ir pasiry žimą: nuolat kovoti, degti, nenurimti, savo darbu ir savąja kūryba priartinti šviesią ko munistinę ateitį Lietuvos liau džiai ir viso pasaulio darbo žmonėms. Dienoraščio kalba mūsų kiek paredaguota ir priartinta prie dabartinės. Doc. J. ZINKUS
Ir vis dėlto turi vaikinas svajonę, turi savyje bene geriausią žmogaus ypaty bę — mokėti dirbti ir mėg ti savo darbą. Ir todėl jis pakartoja: — Darbo reikia žmogui, kai užsiėmęs esi, viskas prasmingiau atrodo. Štai kur žmogaus esmė. Kaip paprasta ir kasdie niška! Eugenijui, kaip sakoma, prieš akis dar visa ateitis. Ir visko bus. Gal ir ket vertų pasitaikys (argi čia tragedija?). Bet jeigu jį vi sada lydės noras dirbti, universitetas didžiuosis (kaip ir iki šiol) juo. Pa prastu ir kasdienišku. Žmo gumi, kurį gerbiame, su kuriuo norime eiti kartu.
Alf. BUCKUS
būtų, nebūtų ir įdomu, — mer gaičių žodžiai. Į klausimą „Kokia didžiau sia ansambliečių svajonė?" beveik visi atsakė vienodai: — Sėkmingai pasirodyti sce noje. Neapvilti savo draugų, dėstytojų, visų tų, kurie iš tikro myli liaudies tradicijas ir šiandien susirinko į šią sa lę. Antroji svajonė — išlai kyti sesiją ir vėl visiems drau ge aplankyti Krymą, nepa vargti kelionėje.
ALĖJE tyla. Visiems įdomu, kaip bernelis pas savo mergelę piršliuosna rengės, kokius žo delius kalbėjo, kaip jaunoji mergelė su močiute atsisvei kino, svečion šalin eidama. Na, o po vestuvių — kaip pa ti vyrą apgavo, ką darė, kad vaikučių turėtų, kad ųjeilė iš saugota liktų. Premjera baigėsi. Šypsenos, plojimai, tulpės. Šilti kultūros klubo pirmininko Z. Levicko padėkos žodžiai. Ir vėl šypse nos, vėl tulpės... Premjera vi siems patiko. Štai ką pasakė doc. L. Sauka: — Nežinau ir kaip atsidė koti už tokį gražų liaudies perlų išsaugojimą, už tokią puikią iniciatyvą. Man labai patiko ryšys su žiūrovu, tas natūralumas, nesiužetiškumas, nauja priėjimo forma, kada pats pasijunti dalyviu, o ne stebėtoju. Patiko ir lig šiol dar nedainuotos paruginės dainos, sutartinės, užkalbinėjimai... Jokiu būdu negalima palikti šio pradėto darbo, o tęsti jį toliau, puoselėti ii’ to bulinti, juk mes kartais taip greitai linkę viską užmiršti. II kurso ekonomistė, aukš taitė D. Markevičiūtė: — Mūsų Etnografinio an samblio premjeroje antrą kar tą. Ir šį kartą pasirodymas ma ne labai sužavėjo. Juk apie
S
(Nukelta į 4 psl.)
MIS EKONOMIKA IŠSIGANDO LIETAUS Išvakarėse daugelį apniko pesimizmas — rytoj juk tra dicinė ekonomistų šventė Žydiškėse, o lietus nesiliau na. .. Bet sekmadienio rytas išau šo gražus, ir galybė ekono mistų patraukė J stotį. Vos iš lipę iš traukinio, dėstytojai ir studentai išvydo linksmus plakatus, rodančius, kur eiti. (Sako, kai kas, jais patikėjęs, paežerėje ir bufetą rado...) Šventė dar neprasidėjo, o dangus ir vėl apniuko, tarsi
kas jj maišu aptraukė. Ech, tas lietus... Per jį ir Mis Ekonomikos nebespėta išrink ti. Nors studentai — linksmi žmonės, ir ne viską jiems lie tus sumaišė... Kol grojo tei sininkų bigbito grupė, vieni traukė virvę, kiti bandė kuo toliau numesti plunksnas, tre ti laukė, kol ant meškerės „užkibs" riestainis... Visi namo grįžo nors ir su lyti, bet patenkinti. R. KVIETKAUSKAS
1923 m. gegužės 20 d.
[...] Man dar tik dvidešimt vieneri metai, o Jau nueitas qeras qyvenimo qabalas. [vai riomis proqomis tą savo qyvenimą buvau mėqinęs žymė ti dienoraštyje, bet skaityda vo šias pastabas tik įvairūs žvalqybos aqental ir viršinin kai. Kratų metu Jie puldavo ant tų mano užrašų kaip al kani vilkai, smalsiai versdavo puslapis po puslapio, bet nu sivildavo, radę juose tik vai kiškų nuotykių aprašymus, o vėliau nekaltus Jaunuoliškos meilės išqyvenimus. Poqrindinio darbo sąlyqomis ir visai buvau užmetęs tą savo sielos veidrodį. Bet dabar jau esu laisvoje Tarybų SąJunqoje, savo nau joje tėvynėje. Paviešėjus po rą savaičių Maskvoje, pasiun tė mane štai į Naujuosius Jelcus, kur mokosi ir praktikuo jasi Komunistinio universiteto Lietuvių sektoriaus studentai. Mane komandiravo čionai dirbti mokytoju, bet mokslo metai jau baiqiasi, pamokų nedauq, atrodo, paskyrė ma(Nukelta į 4 psl.)
Tariasi, kur eiti, dėstytojai: R. Pladis, doc. A. Vengrys, = prodekanas J. Laškovas, J. Dvilevičius, A. Skrupskelis. = Komjaunimo komiteto sekretorius K. Černiauskas skelbia = naujas varžybas. . = Per lietų — antrakursiai A. Baranauskas ir R. Kevličius. —
VACIAUS JONAIČIO UŽRAŠAI (Atkelta iš 3 psl.J ne čia ne tiek dirbti, kiek pa ilsėti, atvykus iš poąrindinio darbo verpetų. Bet aš visiškai nesijaučiu nuvargęs. Tur būt, Jau toks tas tarybinis oras, kad Jis per kelias dienas žmogų atgaivina ir padaro it naujai gimusi. Laiko turiu pakankamai, o rankos pačios prašosi darbo. Mėginsiu tad Jaunas Jėgas li teratūros dirvoje. Rašinėju iki šiol smulkius dalykėlius — eilėraščius, vaizdelius, susilaukiau draugų pagyrimo ir paskatinimo, tai ar nebandyti parašyti ką nors didesnio, romaniško? Tačiau mano literatūrinis ir gyveni miškas patyrimas dar toks
menkas, kad nesiryžtu kurti platesnių charakterių, išrutu lioti sudėtingo siužeto. Viena, ką aš daugiau ar mažiau pa žįstu — tai pati save, savo dar neperilgą gyvenimą. Nors Jame dar neįvyko nie ko ypatingesnio, bet Jaučiu, kad praėjo ir pasibaigė viena Jo atkarpa, kad negreit teks į panašų gyvenimą gr[žti, su tikti tuos žmones, su kuriais bendrauta ir draugauta, išgy venti tuos Įspūdžius Ir Jaus mus, kurie Jaudino jaunuoliš ką širdĮ. per tą gyvenimo at karpą, jaučiu, susiformavo ir mano šioks toks charakteris, tai ar jis nebūtų vertas rašy tojo plunksnos ir skaitytojo dėmesio? Gal dar labiau tokio dėmesio verta toji aplinka,
kurios veikiamas mano suma nyto kūrinio herojus brendo, kurioje jis vystėsi ir tie žmo nės, su kuriais jis bendravo. Noriu savo apysaką rašyti atsiminimų forma, kaip Va ciaus Jonaičio užrašus. Dėl savo vardo ir pavardės tuose užrašuose aš nesivaržau, — koks buvau ir esu, tokĮ tegu mane skaitytojai Ir mato: nie ko nesirūpinsiu nuslėpti — nei blogo, nei gero. Na, o jei gu mano raštas pateks Į žval gybos nagus — tai aš juk Ta rybų Sąjungoje Jai nepasie kiamas. Dabar į Lietuvą galiu grĮžti tik slaptam gyvenimui ir darbui. Jei suimtų — tai juk vis tiek reikėtų atsakyti kaip komunistiniam pogrindi ninkui. Apkaltinti užtektų ir
TEATRINĖJE STUDIJOJE
Kada prasideda
Šiandien vakare univer siteto teatre premjera — poezijos spektaklis „Vil niaus kronikos". Progra moje: B. Sruogos legenda apie Vilniaus miesto įkū rimą, „Giesmė apie Ge diminą", VI. Mozūriūno „Vilniaus etiudai". Spek taklio režisierė St. Nosevičiūtė. J. NARClUS
sesija? Autoritetai tvirtina, kad nuo pirmos mokslo metų die nos. Studentai — stojasi piestu. Ir ką tu jiems padarysi: deka nate egzaminų tvarkaraščiai pasirodo tik semestro gale. Tuose popieriuose aiškiai nu rodyta sesijos pradžia. Todėl ilgus mėnesius skai tyklos tuščios (žr. nuotrauką viršuje), o paskiau prie jų stovi eilės, dejuoja nuo kny gų svorio stalai ir girgžda po ilsio nebereginčios kėdės (nuotrauka apačioje). Taip buvo. Taip ir...
PRIEŠ PREMJERĄ.., (Atkelta iš 3 psl.)
senovę tik čia ir sužinai, jau ir mūsų tėvai beveik viską užmiršę. Žiūrovų tarpe buvo ir ke letas konservatorijos studentų — busimųjų aktorių. Smalsu
Linksmoji auditorija Mokslininku gali ir nebūti, bet kandidatu būti privalai (Iš mokslinio folkloro)
A. DISERTACIJOS RENGIMAS 1. Nerašyk ištęstai. Disertaci ja ne „Karas ir taika", o tu ne Levas Tolstojus. Išpampusi disertacija veikia oponentus, kaip jautį raudona spalva. 2. Nerašyk trumpai. Tai ro do arba didelį talentą arba proto skurdumą. Nei vieno, nei antro oponentai tau ne atleis. 3. Disertacijos pavadinimas — tas pats kaip pagyvenusiai damai skrybėlaitė. 4. Būk saikingas, parink damas literatūrą „už“ ir „prieš". Kada disertacijoje daug medžiagos „prieš", kyla abejonės dėl tavo išvadų tei singumo. Jeigu pateikiami daviniai tik „už“, nesupran tama — koks tavo nuopel nas. 5. Netapšnok klasikams per petį. 6. Nesipūsk. Negalvok, kad tave supa tik kvailiai, o tu vienas protingas. Venk asme ninių įvardžių. Pakeisk įžūlų „aš įsitikinęs" kukliu „atrodo, galima manyti".
naujos medžiagos, o mano viešai rašau. Pusė bėdos, Jei Jaunuoliška išpažintis figūruo ką gero, na betgi ne apie vi tų tik kaip priedas, kuris blo sus tik gera gali rašyti. Teko giausiu atveju paskatintų man susidurti ir su blogais teismą pridėti vienus-kitus žmonėmis, o kas gali užtik metus viršaus kalėti sunkiųjų rinti, kad ir vienas „gerųjų“ darbų kalėjime. šiandieninių draugų ateity Bet kaip man elgtis su kitų je nepasidarys tokiais, apie asmenų vardais bei pavardė kuriuos tik su pasišlykštėji mis — tiek draugų, tiek prie mu reikėtų kalbėti? Atsiranda šų? Daugelis draugų pasiliko Juk ir mūsų tarpe niekšų. ir dirba ten, Lietuvoje, po Dėl vieno tokio buvusio „ge grindyje. Būtų nejmanoma ro draugo“ Juk ir man teko Juos tikrais vardais [vardinti iškeliauti iš Lietuvos. Pami — žvalgyba tuo tik apsi nėčiau tokį asmenį savo apy džiaugtų. Antra vertus — ir sakoje geru žodžiu, o paskui tie draugai, kurie žvalgybai Jo vardas visą mano knygą šiandien nepasiekiami, rytoj subiaurotų. gali atsidurti ten, Lietuvoje. Lieka viena išeitis — per „CK igrajet čelovekom“, kaip krikštyti tikruosius vaizduo rašo paskutiniame savo eilė jamųjų asmenų vardus pra raštyje poetas A. Bezymens- manytais. Kas atpažins save kis. O ir tie asmenys, kuriems arba kitus mano knygoje — žvalgyba nepavojinga, neat tuo ir tesitenkina. Išimtį ryž leistų man, kad aš apie Juos tuosi daryti tik tokiems asme
mas privertė sužinoti ir jų nuomonę: — Mums labai labai patiko. Daugiau tokių pasirodymų, daugiau sutartinių. Ir, žino ma, kuo daugiau žaismo, jud rumo, liaudies žaidimų. Juk vestuvės — linksmybių įsikū
nijimas. Ii dar: daugiau vy rų!!! ABIROME po senojo Vilniaus gatves, išsi sklaidėme žiburių jūro je, kas su daina, kas . su džiaugsmo krislu širdy, kas su gelių puokšte ir laiminga lai minga šypsena... A. GRĖBLIŪNAITĖ
P
Savaitę trukęs Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų Teatrinių studijų festiva lis eina j pabaigą. Jame dalyvavo Vilniaus Peda goginio instituto teatrinė studija (S. Delendikovas „Iššūkis dievams"), Dailės institutas (R. Midvikis, A. Ambrasas „Maratonas"), Konservatorijos Teatrinio fakulteto studentai su J. Grušo spektakliu „Meilė, džiazas ir velnias". Apžiūrą-festivalį užbaigs mūsų universiteto stu dentai S. Šaltenio „Giljo tina" (režisierius — J. Po cius). Vertinimo komisija išaiškins geriausius vyro ir moters vaidmenų atlikė jus, spręs, kuris spektaklis novatoriškiausias, aktua liausias.
J. PUGACIAUSKAS
17 priesakų disertantui 7. Patikrink disertacijos kokybę su namiškiais ir kole gomis. Klausydami normalios disertacijos, jie turi skaniai žiovauti ir po to užmigti. Nesidžiauk, jeigu nepatyręs klausytojas sako, kad viskas suprantama. Tai tikras ženk las, kad tavęs nesupras moks linė auditorija. B. OPONENTŲ PARINKIMAS
8. Oponentas — centrinė fi gūra gynimo metu. 9. Optimalus oponentas turi turėti bendrą supratimą apie disertacijoje dėstomus daly kus, bet neturi būti šių daly kų specialistu. Visiškai neišmanąs klausimo oponentas gali atlikti meškos patarnavimą, girdamas tai, ką reikėtų saikingai papeikti. Specialistas įsigilina į detales, kurios visai netinka viešam gynimui. 10. Venk kviesti oponentais jaunus daktarus ir kandidatus. Jie dar tik kovoja už „vietą po saule" ir visada su džiaugsmu pasinaudos proga, kad parodytų save ir sunie kintų kitus. Daug patogiau kviesti žymius nusipelniusius mokslo veikėjus, nes į senat vę mes visi daromės geres-
(NEOFICIALIAI; APROBUOTA IR REKOMENDUOTA VISIEMS DISERTANTAMS) niais arba bent jau tinges niais. 11. Numatomus neoficialius oponentus stenkis padaryti gynimo bendrininkais. Reikia į juos kreiptis patarimų ir pa dėkoti už vertingą pagalbą. Tuo pačiu tu pademonstruosi savo menkumą ir jų didybę. Taip tu priešą priversi būti suinteresuotu, kad gerai pa vyktų gynimas, nes kas gi nori prieštarauti savoms re komendacijoms?!
C. DISERTACIJOS GYNIMAS 12. Pats didžiausias disertatanto priešas yra pats diser tantas. Juk jo kalboje diser tacijos turinys parodomas taip tiksliai, kaip kreivame veid rodyje. Sis reiškinys yra dės ningas, pasitvirtina beveik šimtu procentų, todėl reikia su juo skaitytis! Turint tai galvoje, daug kartų namuose atrepetuok savo kalbą. 13. Tribūnoje elkis padoriai. Nekrapštyk nosies, nemojuok rodykle virš sėdinčių prezi diume galvų, negerk daugiau
Laikraštis įsteigtas 1950 m. S Redakcijos adresas: Vilnius, MTP-3, Universiteto g. 3, te lefonas 2-58-84 • Spaudė LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
vienos stiklinės vandens, ne verkšlenk, nešnypšk. 14. Jeigu pranešimas para šytas, nekalbėk, bet skaityk. Disertanto bambėjimas pikti na klausytojus. Stenkis kal bėti monotoniškai. Kuo dau giau tarybos narių miegos arba svajos apie asmeniškus reikalus, tuo greičiau ir sėk mingiau praeis gynimas. 15. Labai svarbu iliustraci nė medžiaga. Stenkis naudotis epidiaskopu. Čia galima pri trenkti medžiagos gausumu. Tik reikia šuktelėti mechani kui: — Kreivė Nr. 28, lentelės nuo 8 iki 24 praleisti. Žinoma, nebūtina parinkti reikalingą medžiagą; tiks, kas pakliuvo. Mechanikui vistiek, ką praleisti, o auditoriją vei kia pats medžiagos gausu mas. Jeigu turi lentelių, tai ka bink jų daugiau. Savaime su prantama, kad pasinaudoti reikia tik kai kuriomis. Liku sios sudaro didelio eksperi mentinio darbo įspūdį. 16. Baigiamajame žodyje dėkok ir lenkis, lenkis ir dė kok. Griežtai laikykis rangų eilės. Nesantiems dėkok ma žiau, esantiems — daugiau. 17. Po sėkmingo gynimo su renk puotą. Versta iš knygos prodolžajut šutitj“
„Fiziki
Išeina penktadieniais Kaina 2 kp.
nims, kuriems, manau, nei blogu, nei geru nepakenksi, o taip pat — mirusiems. Mi rusieji, kaip sakoma, tyli. Tais pačiais sumetimais tu riu galvoti ir apie vietovar džius. Parašysiu, kad tokiam ar tokiam dvare veikla komu nistai — žvalgyba ir pradės Jų ieškoti. Aišku, kad ir kai kuriuos vietovardžius reikia pakeisti. Berods, daugelį to kių pakitimų ne aš pirmas įvesiu Į literatūrą. Vaizduoda mas mano gimtąjį kraštą, tai padarė Vincas Kudirka. Užverčiu dienoraštį, imu popierio lapą, užlenkiu lan kus ir pradedu savo pasako jimą. Tolimi laikai, tolimi kraštai, bet širdžiai Jie taip brangūs, taip artimi.
Kenksmingos „smulkmenos” Tarybinė sveikatos ap saugos sistema, jos profi laktinė kryptis leidžia iš vengti didžiulės daugumos ligų, taip paplitusių kapi talistinių kraštų, ypač be sivystančių, studentijos tar pe. Norėčiau visgi aptarti keletą kenksmingų „smulk menų", pasitaikančių mūsų buityje, kurios vertos dė mesio ir kurias lengva pa šalinti. DARBO DIENA BE PUSRYČIŲ
Augančiam organizmui būtina maitintis 4—5 kar tus. Labai svarbu iš ryto, prieš darbą, pavalgyti pus ryčius. Patikrinus studentų bendrabučius, paaiškėjo, kad dažnai sugedusios du jų plytelės tampa priežas timi didelių eilių, kurios nutįsta prie likusių plyte lių. Nenorėdami gaišti laiko, daugelis studentų išeina be pusryčių. Po kiek laiko šis kenksmingas įpro tis jau atpratina lyg ir nuo paties noro valgyti, nebėra apetito. Tokiam asmeniui dažnai gali vystytis virš kinamojo trakto, nervų sistemos susirgimai, gali paūmėti seniau persirgta tuberkuliozė, mažakraujys tė ir kt. Tuo pačiu reikėtų numa tyti „didžiąją pertrauką" studentų tvarkaraštyje, ku rios metu galima būtų pa valgyti. Pavalgyti ne tik sausai, bet gauti kad ir nedidelę porciją šilto leng vai virškinamo maisto. To dėl būtina, kad pagrindi niuose universiteto korpu suose arba šalia jų būtų bufetai, kuriuose pakaktų šiltų ir šaltų užkandžių. Neleistina, kad studentas arba dėstytojas nuo 8 vai. ryto iki 17—18 valandos liktų nevalgęs. Tuo pasirū pinti turėtų profsąjungos, komjaunimo, „Raudonojo Kryžiaus" pirminės organi zacijos. PERTRAUKA
Dabartiniu metu net ga myklose kas valandą-dvi daromos gamybinės mankš tos pertraukėlės, kad iš vengus darbo monotoniš kumo. Kaip gi dažniausiai praleidžiame pertraukas mes? Didelė dalis studentų lieka sėdėti savo vietoje, skaito, kiti koridoriuje, o kartais net auditorijoje, rū ko. Jeigu vidurinėje mo kykloje vėdinimas — tai syklė, tai universitete — reta išimtis. Sėdintis daug valandų studentas be galo „skriaudžia" savo smege nis, visą organizmą. Kvė puoja tik plaučių viršūnės, maža jų dalis. Stuburas ne
Užs. Nr. 2262 LV 10871
judėdamas netenka lanks tumo, visa tai sutrikdo ne tik kraujo prisisotinimą de guonimi, bet ir kraujo nutekėjimą iš smegenų. Todėl daugelis pajunta, darbo dienos gale, kokia sunki galva, kaip blogėja atmintis, koks stiprus nuo vargis. Nenustebsiu, jeigu tokiam studentui, ypač jei gu jis ir iš ryto mankštos neatlieka, nesportuoja, stu dijų gale bus padidėjęs arba per daug sumažėjęs kraujo spaudimas, išseks nervų sistema ir t. t. Audi torijų vėdinimas, pakanka mas judrumas, arba net speciali gamybinė mankšta pertraukų metu turėtų tap ti universiteto gyvenimo taisykle. Rytinė mankšta ynač būtina protinio darbo žmogui, kuriam labiau ne gu kitiems gyventojams gresia eilė civilizacijos su sirgimų, susijusių visų pir ma su nervų sistemos per vargimu. APŠVIETIMAS
Turime daug auditorijų senuosiuose rūmuose, ku riose per maža dienos švie sos. Nors pagal gaunamus signalus ūkio dalis sten giasi gerinti apšvietimą, tačiau iki šiol eilė Filolo gijos, Istorijos ir kai kurios Ekonomikos fakulteto auditorijos nėra pakanka mai apšviestos. Patikslinti normatyvus galėtų padėti Medicinos fakulteto Higie nos katedra. CHRONINĖS INFEKCI JOS ŽIDINIAI Daugeliu atvejų jaunų ir praktiškai sveikų žmonių sveikatai labai kenkia to kios „smulkmenos", kaip sugedę dantys, lėtinis gerk lės migdolų uždegimas. Tai neretai sudaro pirmą etapą reumato, širdies ydų vysty mesi. Šios smulkmenos sudaro dalį tų lengvai šalinimų žalingų poveikių, kurie di dina sergamumą, mažina mūsų darbo našumą, ken kia ne tik mums, bet ir visai visuomenei, kuriai tarnaujame arba ruošiamės tarnauti. Med. m. dr. I. STUPELIS Nuoširdžiai užjaučiame GF IV k. studentę Janiną DUBAUSKAITĘ, žuvus jos broliui. „Mokslo“ merginų rankinio komanda ir trenerė
REDAKTORIUS A. KUSTA