hinc iturad astra
»......
ij
1989 m. Rugsėjo 22 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
i
vilnensis Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
Nr. 18(1476)
BALANDŽIO 15 D.
Pralaimėtos rungtynės, išplėstos Europos ribos
NAUJI VU SĄJŪDŽIO LYDERIAI Rugsėjo 15 dieną įvyko Lietuvos Persitvarkymo Są jūdžio VU tarybos posėdis. Nauju tarybos pirmininku buvo Išrinktas TF vyr. dės tytojas Juozas Močius, sek retoriumi — bibliotekos dar buotojas V. Bogušis, vice pirmininku ~ TF studentas Gintaras Steponavičius. Svarstyta pasiruošimo rinki mams [LTSR AT eiga. Pa siūlytos kandidatūros Į LTSR AT nuo Universiteto.
Prof. Rolandas PAVILIONIS VU prorektorius
Quo vadis,
Universitas Vilnensis? Ką pasakyti tiems, kuriuos triūsas, gabumai ir Fortūna Sį rudenį atvedė J vieną seniau sių Europos universitetų! Jūs atėjote į Universitetą, kurio is torija neatskiriama nuo Lie tuvos valstybės istorijos. Jūs atėjote j Universitetą, kurio sienos, plytos ir koridoriai me na visus ilO metų tautos žengimo j Šviesą, į mokslą, į kultūrą, į pasaulį. Jūs atėjote į Universitetą, kur nuo amžių pagarba tikėjimui buvo neat; siejama nuo pasišventimo min čiai, protui Ir tiesos ieškojimui. Iš kur lietuviai dairėsi pa saulio, o pasaulis ateidavo Į Lietuvą.
Universiteto septyniolikos žmonių grupei teko dalyvauti labai įdomiame renginyje. Italijoje, Bolonijos Universi tete (beje, seniausiame Europo je, įkurtame 1088 m.) š. m. rugsėjo 6—10 d. įvyko Europos studentų sueiga. Oificialiai joje buvo įregistruota daugiau nei 800 studentų iš triženklio aukš tųjų mokyklų skaičiaus. Dau giausiai svečių atvyko iš Va karų Europos, tiksliau — iš EEB šalių. Renginį dalyviai 'įvertino kaip vieną reikšmingiausių bendroje Europos studentijos istorijoje. Svarbu pažymėti tai, kad Boloni jos sueiga turėjo savo priešis torę (pvz. š. m. saus} įvykusi mažesnio mąsto studentų su eiga Strasburge), be abejo nės, turės ir savo tęsinį. Kitaip tariant, vyksta aktyvus Europos studentų organizavimosi proce sas. Jį inspiravo 12 EEB šalių
susijungimo į „vieningą Euro pą" 1992 m. perspektyva. Bolonijoje dar iki šios sueigos egzistavo Europos studentų ko ordinacinis centras. Dabar, po rugsėjo sueigos, Europos stu dentų bendrumo idėjos tapo labiau materializuotos, įgavo aiškesnes formas. Dienotvarkė je — Europos studentų parla mento kūrimas. Bolonijos sueigos darbo prin cipas — elementarus. Diskusijos vyko sekcijose. Jų apibendrin tos išvados buvo pristatomos dideliuose plenariniuose posė džiuose ir po nedidelių korega vimų priimamos kaip bendra sueigos pozicija. Diskusijų sek cijose temos buvo pačios įvai riausios. Buvo liečiančių be tarpiškai kiekvieną studentą: studentų vieta Universitete, jų autonomija, organizavimosi prin cipai, santykiai tarp studentų ir profesorių... Buvo ir bendresnių: studentų asociacijų bendradarbia
VASARA PRIE RADINIŲ 1987 m. kilus paminklosauginiam judėjimui, pamatėme, ko kia Vilniaus senamiesčio būklė. Tada Istorijos fakulteto stu dentai pradėjo talkininkauti senamiestyje tyrinėjantiems archeo logams. Kai pirmąkart buvo suorganizuotas archeologinis bū rys „Archeos", kasinėjome Žemutinės pilies teritorijoje, per nai — Domininkonų vienuolyno rūsius. šiais metais studentai dirbo Subačiaus gatvėje (Nr. 14) ir Bernardinų vienuolyno kieme (Malūnų g.). Labai daug radome keramikos, retkarčiais — ir visai neapgadintos. Mums vadovavęs PRPI archeologas K. Katalynas radinius datavo XV, XVI ir XVII amžiais. Rečiau rasdavome monetų. Tik gaila, kad tokiems svarbiems archeologiniams tyrimams metuose tenka vos keli mėnesiai. Liūdindavo ir stebindavo kai kurie vilniečiai, senamiesčio vaikai, kurie vienu ypu sug riaudavo kruopštų kelių valandų mūsų darbą. Vasarą prabėgo prie radinių. Kai kurie „atradimai" pada ryti ir SB organizavime. Džiugu, kad sumažėjo popierizmo. Manyčiau, tikslinga atsisakyti ir visai nereikalingo medicininio žurnalo. Juk studentai j SB eina dirbti savanoriš kai, tad žino ir savo galimybes, jų sveikatos tikrinimas tampa formalumu- Reiktų naujo „atradimo“ ir organizuojant studentų apgyvendinimą, mat, dabar Vilniuje dirbančiam būriui, kurio studentai lieka gyventi savame bendrabutyje, reikia gauti SĖS leidimą. Ačiū 17-ojo bendrabučio komendantai Balaišienei, sudariusiai galimybes studentams likti savo kambariuose. Dirbdami vasarą nejautėme smulkmeniškos globos, viskas palikta spręsti patiems. Darbinės veiklos centras (vad. G. Ma niusio ir D. Storpirščio) ieškojo įdomesnių paskatinimo būdų. Manau, kad būriu pirmiausią turėtų pasirūpinti ir fakulteto ,organizacijos.
Nukelta j 3 pat.
Diana. VARNAITI. „Archoos" būrio vadė
vimas, Rytų — Vakarų studen tų bendradarbiavimas... Buvo aiškinamasi ir visai globalinėmis temomis: taikos problemos, mokslo pasiekimai, jų įtaka vi suomenei, demokratijos, sociali nės kontrolės problemos... Net nežinau, kiek sekcijų buvo, nes be užplanuotų vis at sirasdavo naujų. O visos, api bendrintos forumo medžiagos dar laukiame atsiunčiant. Visų diskusijų giluminis tiks las — išsiaiškinti bendrybes, skirtumus, rast kelius, įvei kiant egzistuojančius nesusipra timus, įvertinti bendradarbiavi mo ir paprasto bendravimo svar bą, numatyti mechanizmus, įga linančius glaudžiau gyventi vi siems Europos studentams. Mūsų kelionės formalus tiks las buvo žaisti futbolo turnyre, kuris turėjo paįvairinti bendrą sueigos renginių spektrą (beje, tokio mūsų amplua labai pa geidavo sueigos organizacinis komitetas: italai — futbolo karš
LAIŠKAS
2. Mus jaudina ir kelia didelį susirūpinimą tai, kad šiuo demokratizacijos ir pertvarkos mūsų šalyje laikotarpiu atsirado TSKP CK pareiškimas, kuriame grubiu komandiniu tonu.
-
Šią vasarą nemažai Universi Kelionė iš Vilniaus į Kroku teto studentų pabuvojo Len vą truko beveik 19 valandų. kijoje — pamatė Krokuvą, Za Per tą laiką suspėjome pajus kopanę, Varšuvą. Kelionę su ti, ką reiškia kišenėje neturėti organizavo Studentų ir jau nė zloto: nei atsigerti, nei už nimo" turizmo centras, kuris kasti, nei, atleiskit, į vieną vie šiek tiek panašėja j tu tą nueiti. Suprantu: mainai, keb ristinę firmą — sumokėjai pi lumai, sunkumai, bet... dėl to nu nigus, užpildei anketą, atida kenčia tik firmos klientai. Baig vei pasą ir lauk sau išvykimo dama noriu Turizmo centrui dienos. Nereikia nei eilėse sto draugiškai patarti: kad ir ką bevėti, nei laiko gaišti. Taigi, lau planuotumėt ir bedarytumėt, nie kad nepamirškite, kad yra žmo kėme malonios kelionės. nių, kurių ir širdis silpnesnė, ir Pirmas „siurprizas" — vietoj normalaus keleivinio traukinio skrandis ne toks patvarus, ir išvydome paprastą dyzelinį, ve nervai ne geležiniai. Klientus žantį iki Lenkijos pasienio. Su daug lengviau atbaidyti nuo pratome, jpg teks galynėtis su savęs, negu prisivilioti. kelionių ištroškusią minia, kuri, _________ Živilė JUKNEVICiOtE apsistačiusi lagaminais ir krep gSESiSSBiiBiBSSHnSSSiHSSSSSSi šiais, jau supo mus iš visų pusių. Šiaip taip susėdę ant tų TRUMPAI APIE varganų medinių suolų, ėmėm svarstyti: galbūt mūsų firma negavo bilietų. Bet... pinigus mes STUDIJAS KAUNO sumokėjom už bilietus kupė. Vėliau firmos atstovas į mūsų TARPDIECEZINĖJE klausimą, kurioje Varšuvos sto tyje geriau išlipti (rytinėje ar KUNIGŲ centrinėje), atsakė: „Kur la biau patiks, ten ir lipkit". Šitoks SEMINARIJOJE lengvabūdiškas „patarimas" pas kui mums kainavo šešių va landų naktinę kelionę prigrūs 3 psl. tame Varšuvos — Zakopanės traukinyje.
III
1. Lietuvos komunistų partija ir ją pataikantys pažangūs visuomeniniai judėjimai yra reali politinė jėga, galinti toliau vesti Lietuvą pertvarkos kaliu. Susirinkimas pilnai pritaria LKP CK rugpjūčio U d. pareiškimui ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos komisijos 193» m. Vokietijos—Tarybų Sąjungos sutartims bai slaptiesiems protokolams ir jų padari niams tirti išvadoms.
-
PER KANClAS-Į KROKUVĄ
■ ■ ■
VU FF atvirame partiniame susirinkime 43 komunistei ir 24 nepartiniai, apsvarstę TSKP CK ir LKP CK pareiškimus dėl padėties Tarybinio Pabaltijo respublikose ir politinę padėtį Lietuvoje bei centrinių laikraščiif („Pravdos", „Sovctskaja Rosija", „Krasnaja zvezda") kai kurias pubHkactyaą ir centrinės televizijos „Vremia" laidas, pareiškia:
tuoliai). Futbolas futbolu. Bet dalis mūsų delegacijos narių, nepaisant miglotos išankstinės informacijos, važiavome nusi teikę pagrindiniams sueigos renginiams. Ir, aišku, buvome nustebinti renginio mąsto, svar bos, diskusijų kultūros, žmonių geranoriškumo... Bet tai jau įs pūdžiai. Galime ginčytis, kiek mes (Lietuvos studentai) subrendę įsi jungti į Europos studentų gy venimą. Manau, kad šis kon taktas su Europos studen tijos virtuve buvo labai ak tualus. Turint galvoje savą su jauktą kiemą, mums labai pra vartu jausti Europos studentų viešo gyvenimo pulsą. Be to, savo- atvykimu mes išplėtėme Europos ribas, daug kam pa dėjome atrasti Lietuvą ir pra dėjome ruošti sau vietą bend rame Europos studentų gyve nime. Arvydas GRIGAS, PEF studentas
tendencingai nušviečiamas pertvarkos procesas ir nepagrįstai neigiamai vertinama politinė padėtis Pabaltijo respublikose. Tai ne tik geli, bet jau ir destruktyviai pakenkė Tarybų Sąjun gos gyventojų solidarumui ir internacionalinei draugystei -^atestuojame dėl tautų apsisprendimo teisės neigimo ir ne suprantame, kaip vieningai konstituciniu keliu į laisvę žengdama taute gali netekti gyvybingumo. 3. Protestuojame prieš pastaruoju metu „Pravdos", „Sovetskaja Rosija", „Krasnaja zvezda" laikraščiuose pasirodžiusias publikacijas bei centrinės televizijos „Vremia" laidas, kuriose, remiantis tendencingai parinktais atsitiktiniais laktais ir pa vienių asmenų neatsakingais arba sąmoningais išsišokimais, skatinama nesantaika tarp Lietuv os įvairių tautybių gyventojų bei formuojama neigiama nuomonė apie pažangius visuomeninius judėjimus, netiesiogiai skatinami politiniai streikai Pabaltijo ir kitose respublikose, vedantys prie dar didesnės ekonominės suirutės ir didinantys tarpnacio ostinių santykių (tampą.
2
s t
VASARIO 16-osios
LAUKIA PARAMOS IS I
įsikurusi puikiojeHiutenfeldo pilies teritorijoje. Gimnazijos Vasario 16-osios gimnazija direktorius Andrius ŠMITAS mielai sutiko duoti interviu „Universitas Vilnensis" redkolegijos nariui Vygaudui UŠACKUI. A. Šmitas: —• Vasario 1.-osios gimnazija buvo įsteigta r>e Hiutenfelde, o Vokietijos šiaurėje, Dipolce, buvo 25 lietuviškos gimnazijos — kiekvienoje 1950 m. Po karo Vakarų Vokietijoje Lietuviškoje stovykloje. Tada lietuvių Vokietijoje buvo apie 70 tūkstančių. Po kiek laiko lietuviai pasitraukė toliau — kas įAmeriką, kas j Australiją. Tokiu būdu žymiai sumažėjo no rinčių mokytis lietuvių kalbos. Vokietijoje liko tik keletas tūkstančių lietuvių ir vienintelė gimnazija Dipolce. Šiai gimnazijai Vasario 16-osios vardas buvo suteiktas 1951 m. Tais pačiais metais, Vokietijos lietuvių bendruomenei nupirkus pilį, gimnaziją perkėlė j Hiutenfeldą. Dabar mūsų Gimnazijos teritorija užima 6 ha. Joje pasistatėme berniukų ir mergaičių bend rabučius, naują mokyklos pastatą. 1984 m. kilus gaisrui sudegė pilis. Šiemet ji atstatyta. Virš pilies bokšto per lietuviškas šventes iškeliama Lietuvos trispalvė. Aišku, ji kabėjo ir tada, kai Lietuvoje to daryti nebuvo galima. Lietuvoje prasidėjo naujieji mokslo metai. Kada ir kiek jaunųjų lietuvių pradėjo mokslo metus Jūsų gimnazijoje! — Žinau, kad rugsėjo 1-oji — tradicinė mokslo metų pradžia Lietuvoje. Na, o pas mus — Hiutenfelde — mokslai prasidėjo jau rugpjūčio 25 dieną. Šiemet į gimnaziją atvyko 84 lietu viai iš įvairių pasaulio kraštų. Visus juos jungia vienas tikslas — išmokti tėvų ir protėvių kalbą. Turime devynias klases, kurias sudarome, atsižvelgdami j kalbos ipokėjimą. Norėčiau pažymėti, kad mūsų mokyklos baigimo atestatus pripažįsta Vokietijos švietimo institucijos, — Šiuo metu Gimnazija — ne tik mokymosi lietuvių kalba centras, bet ir lietuvių susitikimų, kongresų vieta. — Taip, šią vasarą vyko net keli lietuvių susibūrimai. Vienas iš jų — Europos lietuvių dienos. Tai buvo pirmas toks renginys Vakarų Europos lietuviams. Jų metu pasirodė lietuviškos tautinės šokių grupės ir chorai iš Miuncheno, Hamburgo, Londono. mūsų ^Gimnazijos dainininkai, šokėjai. Į šias dienas atvyko apie 500 žmonių iš Prancūzijos, Anglijos, Belgijos, Vengrijos, Vokietijos, apie šimtą atvykėlių iš Lietuvos. Kuo gali padėti šiam nuostabiam Lietuvos lopinėliui Vokietijoje Lietuvos lietuviai! — Problemų turime nemažai. Trūksta specialistų. Būtų gerai, kad kartais gimnazijoje dėstytų lietuvių kalbos specialistai iš Lietuvos. Nepakankamai turime ir lietuvių kalbos vadovėlių. Kol kas ryšio su Lietuvos švietimo ministerija, Universitetu nesame užmezgę. Tačiau ateityje — tikimės. Tai būtų labai reikalingas dalykas.
Malda auk
STUDENTŲ ATEITININKŲ M Ali
ŽYGIS PER VAKARŲ EUROPA
R
I
>
Galiu kalbėti tik apie laikus iki 1960 m., nes spėta susipažin ti su archyvais iki šio laiko tarpio. Pirmiausia akivaizdu kad iniciatyva, išvarant iš Uni versiteto net pasaulinio garso mokslininkus (V. Sezemaną, P. Šalčių), ar tokius atsidavusius Lietuvai žmones, kaip J. Bula Kada daugiau išgirsime apie vą, M. Lukšienę, — priklausė partijai. Nuostata atsikratyti „bur komisijos darbą? žuazinių dėstytojų", „nesupran Peržiūrėtos prof. V. Sezema no, P. Šalčiaus, filologių M. tančių", marksizmo-leninizmo ar Lukšienės, V. Zaborskaitės, J. apskritai „nacionalistų" buvo su Kostkevičiūtės, A. Rabačiauskai- formuluojama LKP CK (žr. pvz„ tės, doc. Skuodžio, daugelio stu LKP CK VI, X suvažiavimų me džiagą, o jau vadovaujantis de dentų, pašalintų iš Universiteto centralizmo principirmaisiais pokario metais, by mokratinio los. Jei bus įdomu, jau nuo ki pu buvo uoliai vykdoma Unito „Universitas Vilnensis" nu versitete (kaip ir kitose aukštomerio galima bus skelbti me siose mokyklose), Aktyvistų šiam darbui netrūko ir tarp komdžiagą iš tokių bylų. kurie išaiškindavo Suprantama, per netrumpą jaunuolių, elementus" (daž elementus laiką, praėjusį nuo komisijos su „priešiškus darymo buvo įmanoma ir reika niausiai, represuotųjų artimuo į lingą padaryti daugiau, bet čia sius, studentus; nueinančius jau mano, kaip pirmininko, bažnyčią, kapines Vėlinių va kaltė. Ne tą taktiką pasirinko karą ir t. t.). Šis -darbas buvo me. Komisijoje nutarėme, kad dirbamas taip kruopščiai ir at būtina kreiptis į fakultetų par kakliai, kad neretai net Rėk tinių organizacijų sekretorius, toriaus nuomonė nelabai ką reišUniversiteto Sąjūdžio tarybą kė. pagalbos, išsiaiškinant, kas yra Tenka išgirsti priekaištų, ko nekaltai nukentėję. Atrodė, kas dėl nenurodomi tie, kurie prie gali geriau tai žinoti, jei ne fa šinosi, nesitaikstė šu dvasiniu, kultetų atstovai. Bet, matyt, tai ideologiniu smurtu, Tačiau bent ne jų veiklos kryptis. Kiti tie iki minimo laikotarpio, jei šiai pasakė, kad čia perdaug remsimės archyvais, tokių nedarbo, be to, nežinia, ką ga pavyko rasti, O jau ką, ką li „užkabinti". Taigi daug lai bet priešingą kokiai nors ko praradome. Teko pradėti nuo „kampanijai" mintį protokolai labiausiai žinomų žmonių, ku kruopščiai fiksuodavo. Žinoma, riems praktiškai ir garsios rea buvo drąsių, sąžiningų ne tik bilitacijos nereikia, nes svar- asmeniniuose pokalbiuose, bet blausias teismas — tautos — ir susirinkimų posėdžių metu, jų niekad nebuvo pasmerkęs, kai buvo sprendžiamas „svetiDabar peržiūrime archyvus mųjų" likimass, tačiaui visą (Rektoriaus įsakymus, Univer- laiką, visų atžvilgiu ;jie pasiteto tarybos,, partinio komi- čiais savimi neišliko. Neretai jų teto posėdžių protokolus), išsi pagalba pasireikšdavo... tylėjimu. aiškiname visus asmenis, kurie Arba paramą vieniems tekda nukentėjo dėl savo ideologinių, vo derinti su kitų neužtarnautu religinių pažiūrų. O po to ren- žlugdymu. Kitaip būti, ko gero, kame platesnę informaciją kon- ir negalėjo, nes tokių „nesusi krečioms išvadoms. pratusių", „iškraipančių parti Ar Jau galima padaryti ko- jos politiką" vietoje greitai kias nors apibendrinančias iš būtų atsiradę kadrai su inter vadas? nacionalinės pagalbos misija iš Universiteto partinio komite to komisijos ideologinėms byloms peržiūrėti pirmininkas doc. J. Prapiestis šiuo straipsniu atsako j klausimus, dažnai iškylančius, kalbant apie komisijos darbą.
svetur. Kaip žinia, kadrai buvo parenkami pirmiausia pa gal politines savybes. Net ir J Bulavas, tikrai ne eilinė asmenybė, kai kada turė davo trauktis. Juk, išeidamas iš Universiteto (viena iš priežasčių — LKP CK nepasitenkinimas ryžtingu Universiteto lietuvinimu 1956—1959 m.), prieš Universi teto partinę organizaciją jis tu rėjo prisipažinti, „daręs klaidų ir todėl sutinkąs su LKP CK biu ”. To ro nutarimu jo atžvilgiu atžvilgiu". dėl gal nėra pagrindo, pagaliau nelabai ir etiška priekaištauti tiems, kurie neišsiskyrė iš bendro. ' viskam pritariančio choro. Būčiau laimingas suklydęs. Gal vyresnės kartos Universiteto darbuotojai paneigs tokią komisijoje besiformuo* jančią nuomonę. Universiteto partinės organi zacijos archyvai labai turtingi, jie užfiksavo praktiškai visas Universiteto gyvenimo sritis (nag rinėja net atskirų žmonių in tymius „paklydimus"). Todėl, suprantama, nesunku atrinkti tuos, kuriems kitų „skandini mas" buvo tapęs vos ne profe sija. Yra sąrašai buvusių ir esamų Universiteto darbuotojų, kuriuos už „principingą kovą su buržuaziniais, nacionalisti niais elementais" buvo nutarta pristatyti apdovanojimams, ordi nams, medaliams. Manau, kad šiuo atveju archyviniai duo menys patikimiausi liudytojai, nes laikas jų objektyvumo ne keičia. Nurodyti tokius asme nis nematau jokių kliūčių. Kaip nutars visi komisijos na riai, taip ir bus padaryta. Kas labiausiai trukdo komisijos darbui? Kad praverstų pagalba — įau minėjau Tikiuos, kad aktyviau paieškoję pagalbininkų, tokius žmones atrasime. Pavyzdžiui, prof. P. Šalčiaus „byloje" mums daug padėjo prof. M. Strukčinskas, prof. V. Sezemano filosofas A. Vaišvila. Didžiausia bėda tai, kad p radingę (o gal ir tebedingsta) kai
kurie Universiteto archyvai. Universiteto dokumentacijos sky riaus nepasiekė lemiamų bu vusio Istorijos-filologijos fakul teto tarybos posėdžių, kuriuose buvo sprendžiamas M. Lukšie nės, V. Zaborskaitės ir kitų Ii tuanistų likimas protokolai. Komisijos nariui doc. V. Valiu kėnui nepavyko rasti Gamtos mokslų fakulteto archyvų, susijusjų su doc. Skuodžio byla. Nesuprantu ir tų, kurie kike na: „ne viską žinot, va, aš tai žinau ir daug ką turiu”, o padėti nenori. Ar nepasitaiko norinčių pavaizduoti save aukomis? Labai retai. Kol kas, pavyz džiui, tik A. Andreika. Jis da bar, remiantis „Atgimimo" dvi dešimt aštuntuoju numeriu gar sėja sudeginęs Tarybinės Armi jos kario iškamšą. Be abejo, jo gyvenimas politika buvo tur tingas ir anksčiau (jei tokius veiksmus ja galima laikyti). Ta čiau man nepavyko rasti ką nors patvirtinančio, kad iš Universite to jis buvo pašalintas saugumo organų iniciatyva (taip jis rašė pareiškime). Suprantama, kad minėtų organų darbas nerekllamuojamas, tačiau iš šio buvusio istorijos specialybės I kurso studento bylos matėsi, kad savo pirmosios sesijos jis nebuvo baigęs dar ir kovo mėnesį (išlai kyti buvo tik du dalykai). Ar visada pritariama komisi jos nuomonei? Žiūrint, ką ji liečia. Pavyz džiui, iš LKP CK iki šiol nėra atsakymo dėl komisijos išvadų J. Bulavo byloje. O praėjo vos ne pusė metų. Universiteto partinis komitetas kol kas vi sada palaikė komisijos nuomo nę ir ne vieną ankstesnių metų savo nutarimą paskelbė nepa grįstu, neteisingu. Manau, kad ir rektoratas, Taryba pritars komisijos pasiūlymams panai kinti konkrečius neteisėtus ankstesnių metų įsakymus, nu tarimus.
KONFERENCIJA, KURIOJE MUISTĖSI PUVDA Kai nuo scenos nulipo TSRS liaudies deputatas Jurijus Afanasjevas, visa nedidukė sausa kimša salė pliūptelėjo pro vie ninteles duris j lauką — įkvėpti nors Kiek gryno oro. Kito kalbė tojo klausėsi perpus mažesnė au ditorija. „Jeigu suskaičiuotume žmones salėje, vietas ir kvadra tinius metrus, mūsų konferend• tikriausiai patektų Į Gineso
rekordų knygą", — liūdnai pa juokavo vienas Iš presscentro darbuotojų Dmltrijus Zapolskls. Iš tiesų, liūdna buvo žiūrėti į aptrupėjusį tinką. Ir kaip salėje, kurioje — 160 vie tų, susėdo 150 delegatų Ir dar tiek pat spaudos atstovų? Tačiau, konferencija įvyko: visos šalies demokratiniai judėjimai bei or ganizacijos susirinko į vieną sa-
lę. Susirinko, Leningrado val džiai tyliai užmerkus akis: „Mes Jums netrukdysime, bet ir nepadėsime, sukitės patys". To dėl ir teko kiekvienam į konfe renciją atvykusiam demokratui „pasisodinti ant kelių" po žur nalistą. Vieni sėdėjo ramiau, ki ti nenustygo vietoje. Pavyzdžiui^ „Pravdos" korespondentas gana dažnai muistėsi, klausydamasis
atsiliepimų apie jo kolegų dar bus. Kelis kartus savo kalboje „Pravdą" kritikavo ir TSRS liau dies deputatas Jurijus Afanasjevas. Kai kurias publikcijas jis pavadino „vienpusiškomis ir priešiškomis", „dezinformuojan čiomis tarybinę visuomenę". Nors delegatų nebuvo labai daug, bevelk kiekvienas stengė si pasukti konferenciją sau pa-
.Aį Visą naktį vežus miegą, ry- niūnia’L? Pb tą vienuolis pranciškonas, tė- že). 'Taliai vas Benua pradėdavo pasvei - ilgink kinimu prancūziškai: Garbė Jė miestą V5 n zui Kristui. Ryto malda lietu mergai>V gr< viškai, lenkiškai, prancūziškai te pasiT Kai atsikartodavo ir vakare, rankose įvykusi^““ sustojus paskutiniam rožančiaus toje i JVdar karoliukui. Ir kiekvieną dieną čio vw I v\ pravažiuojamo miestelio bažny kome Uiem čioj, vienuolyne ar kempinge Vakare E švei tarp palapinių, po žvaigždėtu tovės r dangum ar smuklės kambarėlyje ziliką buvo aukojamos šv. Mišios. To tūkstanj j lai kia maldininkiška septyniolikos nimo ’ tolūs ^Zijc studentų-ateitininkų iš Lietuvos grupė r<zijc kelionė beveik po visą Vakarų kardin<Vvasa: viešėjus dėk. 1 Europą, beveik visą rugpjūtį. Autobusu iš Paryžiaus į Kro lietuviai kari 1 kuvą atriedėjusi grupė prancūzų vyko i ftiiej studentų apsiėmė mus ir dešim tį lenkų, tokių pačių tuščia- Lourd 'esm kišenių, globoti piligrimiškoje maldini! toliai kelionėje į Santiago de Com- — keli' j is postela, į Pasaulio jaunimo die paniją. 'Uotą senasis eini __ ną. visai 1 *Usto Šiek tiek apie Dieną. 1988 m. Palmių sekmadienį ją davome Iškoši paskelbė šventasis Tėvas Jonas piligrim vie Paulius II, kviesdamas viso pa nuolydi tūks šaulio jaunimą senais maldinin tantinil l'ligri kų keliais susirinkti Ispanijoje, mų kd kilo Santiago de Compostela mieste metrų l'iečh kur ir pats pažadėjo atvykti. pėsčiuo Srimi „Šios kelionės tikslas, — sa keliu. Įmonės kė šv. Tėvas, — kad stovėdami pakelės' ii prie trečio tūkstantmečio slenks mojavo!- Vi de čio, jaunieji krikščionys atrastų sai savo tikėjimo apaštališkas šak CompoTados nis ir įsijungtų į moderniojo šlaite sp nū kad lijono lFWio pasaulio evangelizaciją, kelias į Santjagą vėl iškiltų Vakare ūpie ne tik kaip religinio atsinauji žiumi. Sjboje nimo, grįžimo ir tikėjimo ke šventas! Ud j lias, bet taip pat ir kaip pagal CompoS r kaba bendrumo krizei bažnyčioje talikai i ir tuo būdu susitaikymui. Man ^Usia Lumu, . --Člauvienybei ir taikai". perman< Kodėl į Compostela? Jau iš kiau s^gos. IV a. yra perduoti liudijimai Niekad 'iaug apie šv. apaštalo kapo garbini kalbėjai^ už mą. IX a. pirmoje pusėje ma miršt, KMus žame kaimelyje, kuris vėliau mas. t su’ buvo pavadintas Compostela, bu tikdavaifieko vo atrasti apaštalo šv. Jokūbo nesakydavo. palaikai, ir toje vietoje XII a. Dar nie? be pastatyta romaniška Bazilika. sišypsawĮkus Nuo tada iš viso pasaulio bet norėdaValio kuriuo metų laiku keliauja bū ti rankv Pat riai maldininkų, kaip kadais, šypsotis^ to skelbdamas Gerąją Naujieną, gyvenitvš jo nepažine keliavo šv. Jokūbas, Taigi, kelionė prasidėjo Kro- Labai^au kuvoje, Vavelio kalne, prie giau iflplis. Katedros. Anksti ryte vyko šv. Dažnai . sa Mišios ir gausybės jaunų mal- vo kulti* ku dininkų išlydėtuvės į tradicinį riomis Rbfit lenkų žygį pielgrzumka, į Często- lyginti ' Gal chowa, garsėjančią stebuklingu ir gerai] •bus šv. M. Marijos paveikslu. Ten išleidžiaį^ali še ir mes palikome maldą už Lie akis rnas b tuvą. Nenorėčiau pasakoti apie vi ir gerai i sus kliuvinius, kuriuos vis parduot1 t kažkas, beveik nematomas, sta pardavė tydavo mūsų kelionei. Lietuvo — rus? je kažkur vis prapuldavo iš Tikri kvietimai, tai „popierių" vis se. U' trūkdavo, tai Maskvoj duoda ti nuo vo vizą tik į Prancūziją tarsi žemės, ji būtų iškart už Lietuvos. Var su vi gais negalais pavyko pervažiuoti nuovar Čekoslovakiją, o už jos — Aust pavar riją. Žalių Alpių apsuptas ke- malda a eo lias... Italijoj Alpės kitokios, jos vėpoti Ten šilčiau, tad jos, nusimetu šalia taTbi. sios žalias palaidines, klūpo o į au*vūs vien su sijonais. Amžinos ba!l nusiųsti ĮyPs tos maldos vienuolės, siekian niui. čios dangaus. Turbūt jos ir Ir d išmeldė mums visą dieną Ve per V necijoje. Tik šio gražuolio mies lankyd to ponai nepriėmė nakvynei, tuvius. bet užtat lopšines visą naktį
lankia vaga, užsitikrinti kitų da lyvių dėmes), o vėliau Jau ban dyti „prastumti" kokią nors, tik jo organizaciją liečiančią rezo liuciją. Aktyvūs, kaip niekad, buvo Užkaukazės ir Vidurinės Azijos delegatai — armėnai, uz bekai, kazachai. Kuo daugiau stengėsi pasakyti Rusijos liaudies frontų, organizacijų ar draugijų atstovai. Tačiau, nepaisant di džiulio dalyvių entuziazmo, įdo mesnių pasisakymų nebuvo, iš skyrus tris pranešimus. Gana šaltai elgėsi ir Pabaltijo atstovai, kurie daugiau stengėsi įtikinti
susirinkusi nėra ypatl teksto fą J vo taip pagrindinis, tapdavo ak tijo klauitl . pradžių grupes. Di" nusiteikusi., rimtumu J skriaudžia^ mos. Ka* Estijos, Lr
Nukelta į j
totas Vilnensis
3
^89- 09. 22
QUO VADIS, UNIVERSITAS VILNENSIS? Atkelta iš 1 psl.
siV " si? < įfydan ra atvy ’lieną. e [šven ? Ba Fitlėjo uy jau vi *hūsų ■ Prijos ncyasarį dėka 'iai karo i ttiies-
kilo''iečių
Šiais, 1989 metais, galime pa klausti paties Universiteto: kur eini, kas esi šiandien ir koks būsi rytoj? Politinio gyvenimo siautuly), totalinio politizavi mosi aplinkoje, revoliucinių ir pseudorevoliucinių veiksmų ir ypač žodžių, pažadų ir progra mų, pranašysčių, demaskavimų ir deklaracijų sūkuryje. Universiteto vietą visuomenėje nuo amžių nusakė jo autonomi ja, ta ypatinga savotiškos vals tybės valstybėje, respublikos respublikoje padėti?. Sava kons titucija — universiteto statutas, sava įstatymų įleidžiamoji, juos vykdančioji ir teisinė valdžia, savi piliečiai — studentai ir profesoriai, sava neliečiama te ritorija ir net apsauga, bet svarbiausia — sava veikla ir visas gyvenimo būdas — vi sa tai sąlygojo išskirtinę uni versitetų padėtį, ypatingus jų tarpusavio ryšius ir santykius su išoriniu pasauliu. Tačiau tokia autonomija niekada nebuvo savitikslis. Ji buvo tik būtina sąlyga išsaugoti universitetinio gyvenimo — dvasios ir inte' lekto ugdymo, žinojimo kaupi mo ir protų gausinimo — saviveiksmį, pastovų, tęstinį, išorinių jėgų netrikdomą pobūdį. (Ne šiaip ir popiežiaus Grigaliaus XIII bulėje, pakėlusioje Vilniaus ko legiją universitetu, skelbiama,
jog šis turįs būti nepriklauso tūra, grindžiama atsidavimu min mas nei nuo vyskupų, nei nuo čiai ir atvirumu pasauliui, nusa pasaulietiškos valdžios) kė ne tik akademinės laisvės Tik tokiomis sąlygomis įma idėją, kritiškos, vertinančios nomai atsiribodamas nuo kon nuostatos bet ko ir bet kieno junktūrinių kataklizmų, neaka atžvilgiu pirmumą, bet ir univer deminio gyvenimo šurmulio (de sitetinės, akademinės etikos są ja, tą padaryti pavykdavo anaip voką. Žinojimas esąs žmogištol ne visuomet) — Universitetas kai prasmingas tik tiek, kiek galėjo atlikti savo priedermę jis neatsiejamas nuo dorovi tautai ir valstybei: kaupti ir sau nių žmogaus nuostatų kitų goti dvasinį tautos turtą, ugdyti žmonių, pasaulio ir gamtos atž jaunus protus ir sielas, pareng vilgiu. Štai kodėl universitetinio ti dvasinį tautos turtą, ugdyti lavinimo tikslas ne tik su jaunus protus ir sielas, pa teikti įvairialypes žinias, bei rengti juos pilnaverčiam gy to žinojimo pagrindu ugdyti venimui, savo vietos visuomenė laisvą, kūrybingą asmenybę, je ir jos darbuose pasirinkimui suvokiančią savo buvimo tau Pati universitetų prigimtis, toje, visuomenėje, pasaulyje jų įvairiafakultetinė sandara, prasmę, priklausymo tradicijai, apimanti visą žmogaus ir pa kultūrai, istorijai atsakomybę. šaulio žinojimų įvairovę ir Akademinė kultūra, laisvė įkūnijanti Renesanso idėją — ir etika nepagimdomos dekre Universitas et Humanitas, vi tais. Ugdomos šimtmečiais, per suma ir žmogiškumas — darė duodamos iš kartos į kartą, jos universitetus tautos dvasingumo, sukuria tą ypatingą aplinką, ku jos laisvosios dvasios židiniais. ri ir yra Universitetas. Išsaugo Galimybė „migruoti" tarp fakul ti šią aplinką yra ne tik Uni tetų, gretinti ir derinti juose versiteto piliečių, bet ir visos skelbiamus skirtingus požiūrius tautos ir valstybės gyvybinė į pasaulį ir žmogų, galimybė priedermė. „migruoti", nepaisant valsty Universitetas gyvas tol, kol bių sienų ir santykių, tarp gyva jo akademinė kultūra, universitetų, keičiantis studentais laisvė ir etika, kol nepaisant ir profesoriais, lėmė unikalų visų istorijos metamorfozių, universitetinės, akademinės kul šios vertybės išsaugomos ir tūros reiškinį. Todėl natūraliai perduodamos palikuonims. Tik universitetai buvo ne tik savo todėl gyvas šiandien ir Vii tautos - kultūros puoselėtojai, niaus Universitetas. Nepaisant, bet ir kitų kultūrų tarpininkai. uždarymų ir atidarymų, jo lais Savo ruožtu universitetine kul vės ribojimų ir paniekinimų ne
sugrąžinamų ir neatlyginamų praradimų, šiandien Universite tas atgimsta kartu su tauta ir valstybe. Kokios realios ir įsivaizduojamos — to atgimimo gairės? Glaustai — ištikimybė tradi cijai ir jautrumas gyvenimo kaitai, akademinės kultūros, laisvės ir etikos atkūrimas ir tąsa naujomis gyvenimo sąly gomis. Kaip tik todėl pirmieji di tižiojoje valstybėje prieš metus atsisakėme vienpusio visuome nės mokslų ideologizavimo, suprasdami, kad Universiteto paskirtis — ne primesti vieną kurią ideologiją, o sudaryti są lygas sąmoningai — t, y. Įgy jamų žinių pagrindu — ją pa sirinkti. Siekdami išlaisvinti jau nūs protus nuo vienos privalo mos visiems politinės orientaci jos ir ją grindžiančių pseudomokslų, sudarėme galimybę rinktis ir pačius naujųjų (mums) visuomenės mokslų dėstytojus, kai šios disciplinos specialiai vienu metu dėstomos keliuose fakultetuose. Iš tikrųjų, tai tik didelio darbo pradžia; bū tina išugdyti naująją šių moks lų profesūrą, sukurti Visą šių mokslų literatūros fondą Atkurtas Filosofijos fakulte tas, šiandien apimantis filo sofiją, sociologiją ir psichologi ją 'adais davęs pradžią pa čiam Universitetui Šio penkio
liktojo fakulteto, turinčio origi nalią studijų programą, atgi mimas ir gyvavimas logiškai pratęsia ir išbaigia senąją aka deminę Universiteto tradiciją, ne tik žada Lietuvai naują pla čios erudicijos ir kultūros kartą, bet ir atskleidžia naujų tarp fahultetinių ryšių galimybę, ry šių, išreiškiančių pačią Univer šit et o idėją (apie tai ir kitką plačiau — kitame „UV" nu meryje). Visiems Universiteto lak uite tams vienodai reikšminga buvo įvesti lietuvių kalbos kultūros kursą, taip pat išplėsti laiką, skiriamą užsienio kalbų studi joms, sudaryti sustiprinto kalbų mokymo grupes. Gerokai de centralizavus Universiteto vai dymą, fakultetams ir kated roms perėmus mokymo ir moks lo, studentų būties ir buities reikalų tvarkymą, padidėjo fa kultetų ir katedrų atsakomybe savarankiškai rengiant studijų planus ir programas, kuriant ir įgyvendinant visą specialisto paruošimo Respublikai politiką, savarankiškai sprendžiant ki tus akademinio gyvenimo klau Simus. Kartu Universiteto pai lamentinei ir vykdomajai vai tižiai atsiveria galimybė is es mės susitelkti bendrosios Uni versiteto politikos kūrimui ii įgyvendinimui. Kokie galėtų būti tos politkos metmenys? Kai ku rie jų jau dabar pakankamai ryškūs, kitus verta aptarti
id 'vug jau už ięaus
Y su'
/au'ieko
Pusdienis Kauno tarpdiecezinėje £al . i ^nt '^ia
usn
°*u ari urfri OT usi.| ‘ta< K»* iZ
it'
kunigų seminarijoje Seminarijos svečių kambary j e mus pasitiko kunigas Sigi tas Tamkevičius. Tai apie jį tiek šmeižto straipsnių prira syta mūsų spaudoje. Mat, ne vienerius metus kunigui teko praleisti lageriuose — už tai, kad apie pertvarką pradėjo kal bėti daug anksčiau, nei ji bu vo paskelbta oficialiai... Dabar Sigitas Tamkevičius semina rijos Dvasios Tėvas. Kokios tai pareigos? Kiekvieną rytą jis pateikia seminaristams medžia gą apmąstymams, laiko mišias, klauso išpažinčių. Pagalvojau — daug iškentęs žmogus turi didesnę teisę tai daryti... Jis, ir vicerek,torius Leonardas Jag minas maloniai sutiko pave džioti mus po seminariją. Čia mokosi 161 klierikas. Šiemet į pirmąjį kursą priimti 46 jau nuoliai bene daugiausia per visus vadinamuosius „tarybų valdžios" metus. Beje, man pasirodė, kad į seminariją įstoti nėra taip sun ku. Šiemet tereikėjo laikyti du egzaminus — lietuvių kalbos raštu (religine tema) ir plataus katekizmo. L. Jagminas sakė.
kad priėmė ir du lenkus, blo gai mokančius lietuviškai jie žadėjo greitai išmokti Šiemet pirmieji metai, kai seminarijos vadovybė pati ga Įėjo spręsti — ką priimti, ko nepriimti. Anksčiau išlaikiusiųjų egzaminus ir jau įstojusiųjų jaunuolių sąrašą būtinai pa tikrindavo religijos reikalų įga liotinis. Patikrindavo ir, neaiš ku, kokiais kriterijais vadovau damasis, kai kuriuos išbraukda vo. Pasitaikydavo, kad vaiki nas kelerius metus iš eilės įs todavo, tačiau studijuoti, netu rėdavo teisės. Nuo šiol busimieji kunigai seminarijoje studijuos ne 5, kaip anksčiau, o 6 metus Dau giausiai laiko užima filosofijos istorija, logika, gnoseologija, ir teologijos mokslai: filosofijos ontologija, asketika (dvasinio gy venimo pagrindai)... Yra taip pat giedojimo, mandagumo pas kaitos. Dėstoma ir Lietuvos is torija, kalbos kultūra. Į seminariją atvykome labai nepatogiu metu. Trečiadienio popietė — vienintelis pusdienis per savaitę, kai seminarijos auklėtiniai gali išeiti į miestą.
Diakonas Aldonas Gudaitis seminarijos valgykloje Kas - į knygyną, kas į par duotuvę Seminarija ištuštėja Tačiau Rimantas Gudelis, Lion ginas Virbalas, Aldonas Gudai tis, Vidas Karvelis, kiti už kalbinti seminaristai sutiko pa aukoti savo laisvalaikį mums —papasakoti apie seminarijos gyvenimą, parodyti gyvenamą sias mokslo patalpas. Dienotvarkė? Be abejo — griež ta. Keliamasi 6.30 vai. 7.30 Šventos Mišios ir rytiniai ap mąstymai, Po pusryčių, nuo 9.00 — paskaitos. Laisvalaikis 13.00—15.00. Po to — vėl studi jos. Vakare pusvalandis gie dojimui. 20.00 — vakarinės mi, šios. Seminaristų nuomone, to kia dienotvarkė (jeigu jos lai kaisi savo noru, neverčiamas) padeda susikaupti rimtoms studijoms. Vaikštome po kambarius, ku riuose gyvena klierikai. Gy vena po 3—4 viename kambą ryje. Astuoni vyresnių kur sų seminaristai gyvena vien viečiuose kambariuose. Visui — kuklu, tvarkinga. Kukli ir seminarijos Šven čiausios Trejybės bažnyčia, Vietoj įprasto puošnaus alto
riaus paprastas kryžius Dva sios Tėvas sako, kad Vakaruo se daug kur jau atsisakoma puošnumo, ištaigingumo. Ku nigas tokiose bažnyčiose mi į šias laiko atsisukęs veidu žmones. Užsukam ir į valgyklą. Tat di džiulė patalpa, kurioje telpa visi seminarijos auklėtiniai. Ant vie no stalo pastebiu knygą — šventųjų gyvenimų aprašymai. S. Tamkevičius paaiškina, kad seminarijose ir vienuolynuose per pusryčius, pietys ir vakarie nę skaitomos tokios knygos — kad negalvotum tik apie valgį, kad pene gautų ir siela. Koks didžiausias seminarijos: vadovybės rūpestis? Ateityje klierikų bus daugiau. Todėl ge rai būtų susigrąžinti visus, kažkada seminarijai priklausiu sius pastatus. Viename jų ilgą laiką buvo įsikūręs karinis komisariatas. Dabar jis bene metais remontuojamas, šešti kada baigs neaišku. Ndrėtųkad bažnyčia Lietuvoje tu rėtų savo leidyklą, spaustu vę. Tada gal ir kuklūs semina rijos bibliotekos fondai pasipil dytų.
Mokosi seminarijoje ir vaiki nų, kurie vie.ną aukštąją mo kyklą j;au yra. baigę inžinie riai, konstruktoriai, gydytojai. Kodėl metė ankstesnį darbą? Visų atsakymas vienas: , Dirb damas: kunigu atnešiu daugiau naudos žmonėms, savo tautai". XXX Birželio mėnesį Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto sociologai Vilniuje atliko ty rimus. Šiuos skaičius man pa teikė Jaunimo sociologijos sky riaus mokslinė bendradarbė Eugenija Krukauskienė: 83 proc. vilniečių mano, kad religija skatina tautinę savimo nę. Maždaug 60 proc. lietuvių ir tiek pat lenkų pasisakė, kad jie yra tikintys. 1 proc. lietu vių, 12 proc. rusų laiko save ateistais. (Lenkų, laikančių sa ve ateistais, neatsirado). Netiki jokiomis antgamtinėmis jėgo mis 35 proc. vilniečių. E. Krukauskieinės nuomone, netikinčių žmonių skaičius ateityje turėtų mažėti. '
Virginijus MICOT.I.S Gintaro KUDABOS nurriraukos
4
1989.09.22
Universitas Vilnensas
Čia ne muštynių pradžia, o stalas sekretoriatui
Jurijus Afanasjevas (kairėje): „Klausimą dėl Tarybų Sąjungos valdžios galima išspręsti tik at skyrus vastybę nuo partijos ir valstybę nuo ekonomikos".
rinkusieji palaimino. Pavyzdžiui, viena moteris, ginanti demokra tiją ir internacionalizmą, labai stengėsi įpiršti rezoliucijų Pabal tijyje skriaudžiamoms tautoms Atkelta iš 2 psl. išsikovoti autoritetą, taip pat Vienintelis valstybingumo tipas revoliucinga. Ji kalbėjo ne tik palaikyti. Tačiau neatsirado kaip daro kiti demokratiniai mūsų šalyje — sąjunginė res* apie koordinaciją, bet ir pasiūlė daug tam pritariančių. stovams vėl kliuvo daugybė liaudies judėjimai." publika, nepriklausomai nuo te- artimiausios veiklos programą: Trys pagrindinės rezoliucijos klausimų apie nacionalinę nesanKai baigėsi politinės situad- ritorljos, gyventojų skaičiaus ir kova su partijos monopoliu, kotalką, neišlaikė armėnas Aleber- jos šalyje svarstymas, konferen- išorinių sienų. Tarp visų respub- va su nomenklatūra, kova su na- ir vienas pareiškimas („Apie po zumas Galastlanas ir pasakė: cija perėjo prie paties (domiau- llkų turi būti sudaryta nauja cionalizmu ir šovinizmu, rlnki- litinę situaciją šalyje", „Nacio naliniu klausimu", „Apie infor „Kodėl taip yra: kur nieko ne- šio klausimo: „nadonallnės-tert- sąjunginė sutartis. Vtsos respub- mai. įkūrimą", vyksta, tie žmonės vos spėja torinės sąjungos sudėties" proble- likos turi būti vienodai atstovauAntrąją konferendjos dieną macinės agentūros įrodinėti, kad ten iš tiesų nieko mos. Diskusijos šia tema buvo jamos centriniuose valdžios or dalyviai turėjo pasiskirstyti j „Apie Tarpreglonlnės demok nevyksta. O tie, kurių žemėse panašios į TSRS liaudies depu- ganuose." sekdjas. Tačiau tai jiems... ne ratinių organizacijų asociacijos tikras karas, niekam nerūpi?" tatų mini suvažiavimą. Visi kaiĮdomus projektas, kuris tik- pavyko, nes dauguma panoro įsteigimą") rėmėsi trimis prane Jurijus Afanasjevas konfe- bėjo apie sau rūpimas proble- riausial iš tiesų paverstų RTFSR dalyvauti sekcijoje, nagrlnėjusio- šimais, kurie buvo konferendjos rencijojĮe kalbėjo pirmas ir apl- mas, kitų net ir nesistengė klau- lygiateisių respublikų sąjunga, je nadonalinius klausimus, stiprioji dalis. Pabaltijo atstovai Į Tarpre* būdlno politinę situadją šalyje, sytls. Kaip iš pagrindų pakeisti Bet kaip pasiekti, kad visos ma- Darbas šioje sekcijoje orasociaciją nepanoro Savo kalboje jis kritikavo TSRS nadonalinę padėtį ir Įveikti na- žytės, savo valstybingumo netu- ganlzatorlų buvo sumanytas taip, gloninę vyriausybę ir TSKP CK politinio donalinę nesantaiką Tarybų Są- rinčios tautos panorėtų tapti kad pavyktų už derybų stalo su- įstoti (bent jau demokratiniai biuro požiūrį į demokratinius jungoje, pasiūlė TSRS liaudies respublikomis? O jeigu nepa- sodinti armėnus ir azerbaidžanie- Lietuvos judėjimai turės nepri judėjimus bei liaudies frontus, deputatė Galina Starovoltova. norės, ar jas vėl varys (šįkart į člus. Deja, Azerbaidžano defe- klausomybę). Ypattngą dėmesį skyrė TSKP CK Jos pranešime Išdėstytas naujas demokratiją)? Leningrado liau- gadja neatvyko. Praleista gera Baigėsi tris dienas trukusi pareiškimui dėl padėties Pabal- TSRS nadonalinlo — teritorinio dles fronto tarybos narės Marinos proga bent jau demokratinėms konferencija. Visko joje buvo: tijyje. Kritikos susilaukė ir ne- suskirstymo būdas sulaukė karš- Salje nuomone, tik šio projekto šių respublikų organizadjoms ir konstruktyvaus darbo, ir gin gatyvl Tarybų Sąjungos vyriau- to daugumos pritarimo. Projektą įgyvendinimas „padės atgimti ru- susitarti dėl brolžudiško karo čų, ir išsišokimų. Bet ji taip ir sybės pozidja tarpreglonlnės deputatė ruošiasi patelkti Tarp- sų nadjal". . nutraukimo. Taigi, slaptos viltys neatsakė į kelis klausimus. Pa deputatų grupės atžvilgiu. Depu- regioninės deputatų grupės suVienas iš pagrindinių šios neišsipildė. Konferencija priėmė žangios jėgos bunda ir Rusijoje, tatas kalboje ironiškai atsiliepė važiavimui. Pagrindiniai jo po- konferencijos tikslų, — demok- vieną pareiškimą, tris pagrindl- bet ar įgaus jos žmonių pasiti ir apie partijos siekius sustgrą- stulatai: „Tautybės teisė į apsi- ratinių judėjimų ir jų veiklos nes rezoliucijas ir visą paketą kėjimą, ar sugebės tapti ta ak žlnti autoritetą. Anot Afanasje- sprendimą — aukščiausia vals- koordinacija. Tuo klausimu pra- rezoliucijų, rekomenduotų nuo tyvia mažuma, kuri patrauktų vo, „kada apskritai egzistavo tas tybinio suvereniteto idėja. Reali nešimą skaitė Martna Salje. Jos dalyvių ir organizacijų. Ne visus paskui save daugumą? autoritetas? Korektišklau būtų lygybė ir realus federalizmas, kalba buvo trumpa, konkreti ir pastaruosius „popierėlius" susi Darius TARASEVIČIUS Felikso Tl’lOVO nuotraukos
KONFERENCIJA, KURIOJE MUISTĖSI
PUfM
DARIAUS „PITERIO
Anatoliją ERŽINS KAITĖ
Henrikas HORODNiČIUS Ūkanotą liepos 21 d. popietę gausiai susirinkę kolegos, mokiniai ir artimieji palydėjome j amžino poilsio vietą visų Lietuvos fizikų gerai pažįstamą ir labai gerbiamą profesorių Henriką Horodničių. Rugsėjo 3 d. jam būtų sukakę 33-jjl, bet šį rugsėjį nebepamatysime jo su giedra šypsena atskubančio fakulteto tink. O tokių rugsėjų, kai šis taurus žmogus pradėda vo Universitete naujus mokslo metus, buvo jo gyvenime per 40. Universitete H. Horodničius dirbo nuo 1929 iki 1987 metų. Taigi jam teko dalyvauti dviejuose Universiteto jubiliejuose — 350 ir 400 metų. Dar studijuodamas jis pradėjo dirbti Fizikos katedroje asistento pavaduotoju, o 1933 m., baigęs St. Batoro universtetą, — jaunesniuoju, vėliau vyresniuoju asistentu. 1940 m. H. Horodničių! buvo suteiktas docento vardas. Po karo nuo 1944 m. jis vienerius metus dirbo prorektoriumi ūkio ir administracijos reikalams, o 1945—195S m. buvo Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas. Šio fakulteto studentai išsivežė ir paskleidė po Lietuvą savo mokiniams šviesią meilės moks* lui ir Tėvynei kibirkštį, uždegtą niekad nenuilstančio savo dekano, ir vėlesnieji studentai Iki pat šių dienų, kurie klausėsi H. Horodničiaus atominės ir branduolinės fizikos paskaitų, atominės spektroskopijos speckurso, kurie jo vadovaujami atliko laboratorinius, kursinius ar diplominius darbus, — visi jie įgijo ne tik platesnių, ar konkretesnių fizikos žinių, bet kartu I — o gal svarbiausia — principingumo, mokslinio sąži ningumo, inteligencijos ir kultūros. Visi bendradarbiai ir dudentai, pažinoję profesorių Henriką Horodničių lieka dėkingi fam už meilės darbui ir pasišventimo pareigai pamokas. Mes niekada nepamiršime Mokytojo ir Jo pamokų. KVANTINES ELEKTRONIKOS KATEDRA
REPORTAŽUS" SKAITYKITE
KITAME Nr.'
Skaudi netektis ištiko Politinės istorijos katedros kolektyvą. S. m. rugpjūčio 17 d. nustojo plakusi LTSR nusipelniusios dėstytojos, docentės Anatolijos Beržinskaitės širdis. Gimė Anatolija 1928 m. sausio 20 d. Kėdainių rajone Ramoškių kaime siuvėjo šeimoje. 1947 m. įstojusi Į Vilniaus Universitetą, 1952 m. tapusi diplomuotu istoriku A. Beržinskaltė tvirtai susiejo savo gyvenimą su šia aukštąja mokykla. A. Beržinskaltė laikėsi nuomonės, kad pirmaeilis dėstytojo mąstantį, aukštos intelektualinės kultūros asmenybė. Ilgus metus uždavinys yra pasiaukojantis pedagoginis darbas ir jam skyrė savo jėgas ir sugebėjimus. Tai buvo kritiškai, autonomiškai doc. A. Beržinskaltė dirbo Filologijos fakultete, taigi filolo gams teko laimė klausytis jos problemiškų paskaitų, įdomių pokalbių seminaruose. Buvę jos studentai prisimins įą kaip nuoširdžią, mokančią Išklausyti ir suprasti jaunimą* Netektis skaudžiai palietė ir nemažą būrį Įosouvusių aspi rantų, jaunųjų kolegų, kurie visada sulaukdavo vertingų, origi nalių, pastabų apie savo mokslinius darbus bei pedagoginę veiklą. Pavasarį išėjus į pensiją, ji visa širdimi dar buvo Uni versitete. Mūsų, jos buvusių bendradarbių atmintyje A. Beržinskaltė išliks kaip nuoširdi draugė, rūpestinga mama, mylinti žmona ir močiutė. Dėdami gėles ant jos kapo visada prisiminsime jos pras mingą gyvenimą, jausime dėkingumą likimui, kad mums buvo lemta gyventi ir dirbti su žmogumi, kuris ir mirties akivaizdoje daugiau galvojo apie kitus, negu apie save. doc. G. JUKNIENĖ doc. P. VITKAUSKAS
..........................
................
■■■■!
Dingusius studentų pažymė jimus Nr. 8810878, išduotą PF studentei Daivai MICKEVICIŪČIŪTEI; Nr. 8611578, išduotą ChF studentei Astai BALČIŪ NAITEI; Nr. 840590, išduotą MaF studentui Zacharui DESIATNIKUI; Nr. 8611488, išduotą PEF studentei Rasai BAUBLYTEI; Nr. 840669, išduotą MF studen tei Jūrateilngridai SVIČIULYTEI; Nr. 820658, išduotą M' studentui Robertui LAUCIUI; Nr. 8710813, išduotą PF studen tei Audronei MYKOLAITYTEI; Nr. 850219, išduotą EKFF stu dentei Vidai KARAZiJAITEI; Nr. 851606, išduotą GF studentui Tomui KLIUČININKUI; Nr. 8811058, išduotą FilF studentei Linai GRISKAITEI; Nr. 840571, išduotą MaF studentui Artūrui TAMKEVIČIUI;
Nr.
Redakcijų adreaes: 332734, Vilnių, Uatventteto 3, „Unlvenftaa VRuensts**. Telefonas: 91-11-79.
Tiražas 4500 Užs. Nr. 164. Obelinė spanda. I spaudu lankas. Spaudine UCP CK leidyklų aęaaatavė, Vilnių, Kosmonautą pr. M. EmeaeAeAMiMK BnAMuoccnore 11 umTcAacraa UK KII Autui
ynaepcnTera.
Pe^am-op A. Anaarrac.
232734,
Bsausdc,
ymupuTero,
3.
Tnstorpa<į>an
8611344,
išduotą |F psichologijos specia lybės studentei Loretai ZAJAN ČKAUSKAITEI; Nr. 830290, iš duotą ChF studentui Dainiui PUSVAIKIUI; Nr. 850648, išduoduotą IF psichologijos specia lybės studentui Alfredui LAU RINAVIČIUI; Nr. 8711262, iš duotą PF studentei Orlntai SADUIKYTEI, laikyti negaliojan čiais.
Redaktorius A. LIPSTAS