VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
CARŽ/I31D1S VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS 1982 m. gegužės 21 diena,
EINA NUO 1950 METŲ
Artėja birželio mėnuo. ir nemaža tokiu užrašu Damatvsime ant auditoriiu duru. Pra verkime šias duris ir pažvel kime i valstvbini egzaminą iš arčiau. Keleri metai esu skiriamas Prekybos fakulteto valstybi niu egzaminu komisijos na riu ir oolitinės ekonomijos egzaminatoriumi, todėl norė čiau pakalbėti apie politinės ekonomijos valstvbini eg zaminą. Manau, kad tai būdinga ne tik politi nės ekonomijos egzaminui. Iš pradžių reikia atsakyti i klausima, ko norime iš bu simojo specialisto ir kokiu keliu jis ateina prie valsty biniu egzaminu stalo. I pirmąją klausimo puse atsakysiu profesoriaus H. Zabulio žodžiais: ..Apskritai aukštojoje mokvkloie turi susiformuoti intelektualinio lygio asmenvbė, o ne vaikš čiojantis žodynas. SpeciaFsto. busimojo inteligento ug dymo svorio centras, sinte tinanti esmė vra visuomeni nė asmenybės mąstyseną, pagrista moksline pasaulė žiūra ir komunistiniu princi pingumu" Taigi norime, kad busimasis specialistas būtu harmoningai išvystyta asmenvbė. Atsakant i antraia klausi mo puse, reikia nusileisti i mūsų Universitetą ir paci tuoti rektoriaus prof. J. Ku biliaus mintis: ,.I pažinimu kiekvienas eina savais ke liais. Svarbu kuo anksčiau užčiuopti ta kelia, kad be rei kalo neeikvotume iaiko. Liūdna, kad nemaža dalis jau nuoliu taip ir baigia Universi tetą nesusiorientave savvie, visko po truputi išmokė, bet nesupratę, kam čia leido metus, ko atėjo. Mokėsi iš Pareigos arba iš reikalo (ne gi būsi blogesnis už kitus), baigia, kad turėtu diplomą. Čia vra didžioji problema. . ." O dabar sėskime prie vals tybiniu egzaminu stalo ir pasiklausykime studentu at sakinėjimo. Pirmas ir svarbiausias trū kūmas vra tas, kad dalis stu dentu ne aiškina bilieto klau-
Šiandien baigėsi Tartu universiteto mokslo dienos mūsų Alma Mater. Iškilmingai atidarytos. Di džiajame kieme. Tartu uni versiteto mokslo dienos atne
penktadienis
PRAŠOME TYLOS: VALSTYBINIS EGZAMINAS! simus. o pasakoja pagal va dovėli arba geriausiu atveju pagal dėstytojo paskaita, t. v. dėsto svetimas mintis. Tai mechaninis aiškinimas, iš ku rio nepaaiškėja siu klausimu svarba ir vieta mokslo žinių sistemoje.-t. v. studentas ne mato arba nesugeba matyti žinių vidinio priežasčių ry šio ir priklausomumo. Šita blogybė gimdo kita — bū tent nematomas vieno moks lo rvšvs su kitais mokslais. Ypač tai išryškėja visuome niniuose moksluose. Dažnai studentai kaip sva ru argumentą „savoms" min tims pagristi naudoja Pirma pasitaikiusi pavyzdi. Pateikus priešinga pavyzdi, studentas ieško naujo pavyzdžio ir nesupranta ko iš io norima. Čia vertėtu prisiminti V Lenino nurodymą, kad „Eko nominė analizė turi remtis ne atskirais pavyzdžiais ir fak tais. nes šiuolaikinio gyve nimo reiškiniu masėje ga lima surasti pavyzdžiu ir faktu bet kuriam teiginiui pagristi. Ekonominei analizei būtina esminiu pagrindiniu faktu visuma apie visas gy venimo puses". Ši V. Leni no mintis rodo, kad atskiri pavyzdžiai ir faktai dar nie ko nesako. Kiekvieno mokslo pradžia vra tam tikra kategorijų (sa voku) ir dėsniu sistema Ju supratimas — tai pirma moks lo pažinimo pakopa. Norint pradėti nagrinėti reiškinį, reikia ii išskirti iš kitu reiškiniu. Tai padaroma jo apibrėžimu. Kitokiu atve iu nežinome ka nagrinė jame ir nematome io rvšio su kitais reiškiniais. Čia nagrindinė bėda ta. kad dau giausia reiškiniai apibrė žiami kiekvbiškai. Tai pa daryti lengviausia. (Imperia lizmas — aukščiausioji kapi talizmo stadija; socializmas
šė daug džiaugsmo sve čiams ir šeimininkams. Įvyko iškilmingas Mokslinės tary bos posėdis Auloje, skirtas 350-osioms Tartu universite to metinėms, Teatro salėje dainavo Tartu universiteto kamerinis choras, koncerta vo Tartu universiteto nusi pelnęs liaudies dainų ir šo kių ansamblis, Mokslo muzie iuje atidaryta paroda, skirta Tartu universiteto jubiliejui. Taip pat buvo demonstruoįamas estu spalvotas filmas „Giesmė". Apie visus šiuos renginius skaitykite kitame numeivje. „T. S." inf.
— pirmoji komunizmo fazė, kapitalizmas — pažangesnė santvarka už feodalizmą; pa stovusis kapitalas — tai ga mybos priemonės ir pan.l. Nesuprantama, kad vienas reiškinys skiriasi nuo kito ne kiekvbiškai. o kokybiškai. Dar sunkiau sekasi aiškinti ekonominius dėsnius. Vėl ta pati bėda — nesupranta, kas vra apskritai dėsnis. O tai atveria galimvbes kalbėti ka tik nori ir kiek nori, bet tik ne i klausima. Čia išryškėja studento silpnas teorinis, da lykinis ir kitoks pasirengimas bei išprusimas. Iki šiol kalbėjome apie stu dentus. kurie kalba sveti momis mintimis. Tam. kad kalbėtum savomis mintimis, reikia per mastvmo aparata. t. v. galva perfiltruoti nema žai informacijos. Ir tik pas kui mintvs transformuojamos taip, kad jos taptų savomis. Dabar klausimas ne atpasa kojamas. o aiškinamas, ana lizuojamas ir. kas svarbiau sia, atsiranda savas požiūris bei vertinimas. Panašiai kaip šachmatuose: pirmieji ėjimai žinomi, o vėliau prasideda savas žaidimas. Jei studento „žaidimas“ baigiasi vadovė lio žiniomis, tai iš io daug nesitikėk. Iš to. kas pasakyta, matyti, kad vra du klausimu aiškini mo būdai: kasdieniškas, ma sinis („sveiko proto“) ir dia lektinis. istorinis. Pirmuoju būdu klausimai dažniausiai neaiškinami. o tiesiog vertinami „gerai“ ar „blogai". Ir tai daroma re miantis konkrečiu pavyzdžiu. Neretai studentu atsakymuo se daugiau pavyzdžiu, negu minčių. Nesakyčiau. kad studentai šito nežino. Šis būdas studentu vadinamas . skiedimu“. Liūdna tai. kad dalis iu mano, kad šito pa kanka. Ir nepaprastai nu
Nr. 18 (1197)
stemba, kai neišlaiko egzami no. Pailiustruosiu tipišku pavyzdžiu. Kai studentas gauna klausima „Visuomeni nio darbo našumo nuolati nio kilimo dėsnis" io veidas prašviesėja, o mano patam sėja. (Tokiu bendru klausimu vra ir daugiau). Šio klausimo aiškinimas reikalauja daug r giliu žinių, o studentas at sako: kad reikia kelti darbo našuma. kad jis didėja ir sparčiau negu kapitalizme, kokiais būdais galima didin ti darbo našuma ir kad tai labai svarbi komunizmo nastatvmo priemonė. Tačiau niekaip nesugeba atsakvti. kokia šio dėsnio esmė, iš raiška. kaip suprantamas in dividualus ir visuomeninis darbo našumas, sudaiktintas ir gyvasis darbas, iu santy kis. kokia šio dėsnio vieta ekonominiu dėsniu sistemoje. Antras klausimu aiškinimo būdas vra dialektinis, loginis, istorinis, kuriame suformu luojama problema ir duoda mas ios sprendimas. Čia rei kia ne mechaninio žinių kie kio. o mokslinio išprusimo 'r dialektinio atskiru mokslu ryšio. Ypač tai liečia visuo meninius mokslus, o kalbant apie politine ekonomija rei kia dar pridėti ir kitus ekono mikos mokslus. Noriu šias, gal kiek ir pa drikas. mintis baigti neretai pasitaikančiu jau baigusiojo aukštai a mpkvkla klausimu — ką man davė Universitetas? Tai neteisingas klausimas, nes Universitetas ne labdaringa draugija. iš kurios galima turėti naudos. Tai mokslo ištaiga, kuri suteikia calimv be pasinaudoti sukauptomis ir šviežiomis profesorių, do centu ir dėstvtoiu žiniomis Ir naujausiomis mokslo idėjomis Kiek ir kaip pasiimti, tai pri klauso nuo kiekvieno studen to noru ir gabumu. Mieli absolventai, nedary kite minėtu klaidu ir sėkmin gai laikykite valstybinius egzaminus! P. MlKUClONIS Tarpfakultetinės politinės ekonomijos katedros docentas
Kaina 2 kap.
Siame numeryje: ,,.. .Si diena mums brangi" — taip pavadintas pasakojimas apie šeštąjį Universiteto komjaunuolių sąskrydį.1
Apie jį skaitykite 2—3 psl.
GYVENIMAS IR DRAUGYSTĖ
Gegužės 11 diena Vilniaus 30-o|e profesinėje technikos mokykloje ivyko Vilniaus V. Kapsuko universiteto studentu mokslinės draugijos (SMD) sekcijos „Gyvenimas ir draugystė" IV konfeiencija „Lietuvos TSR ir Veng rijos LR kultūriniai bei moksliniai ryšiai", skirta TSRS įkūrimo 60-mečiui. Ją organizuoti padėjo Ta rybų Sąjungos — Vengrijos LR draugystės draugijos Lie tuvos skyrius. 30-oji profesinė techni kos mokykla buvo pasirink ta ne atsitiktinai. Jau nuo 1976 metų ii palaiko glau džius ryšius su Vengriios LR Mlškolco miesto profesine technikos mokykla, yra ko lektyvinis, jau minėtos .TSRS —VLR draugystės draugijos Lietuvos skyriaus narys. Apie šių mokyklų draugyste, bend radarbiavimo formas pa pasakojo mokyklos direkto riaus pavaduotoja B. Banie nė. Kiekvienais metais pa žangiausi moksleiviai, akty viausi visuomenininkai iš šios mokyklos vyksta i Veng rijos LR Miškolco miestą. Ten lie atlieka 2 savaičių gamybine praktika — susi pažįsta ir dirba su vengrų gamybos staklėmis. įrankiais. Be to. per dvi savai tes 30 sios profesinės tech nikos mokyklos pasiuntiniai susipažįsta su šios respub likos pasiekimais ekonomi kos ir kultūros gyvenime, su istorijos ir architektūros pa minklais. Laisvalaikiu ren giamos sporto varžybos, draugystės vakarai. Lietuvos pasiuntiniai pabuvodavo ir prie įžymiojo Balatono eže ro, kur vykdavo turisti nlai sąskrydžiai. Moksleiviai iš Vengriios atsiveža nau iu draugų adresus, griže su sirašinėja, dalijasi savo mokyklų, miestų, respublikų pasiekimais.
Po to kalbėjo Universite to SMD sekcijos „Gyvenimas ir draugystė" pirmininkė L. Bulotaitė, kuri papasakojo apie šios sekcijos veiklą. Ji buvo įkurta 1975 metais. Skirtingai nuo 30-tos pro lesinės technikos mokyk los, sekcijos nariai daugiau sia užsiima ne praktine, o teorine veikla — renka me džiagą apie Lietuvos TSR, Tarybų Sąjungos bndradar blavimą su Vengriios LR. Rengiami taip pat ir susitiki mai su vengrų studentais bei dėstytojais. Didžiausias toks susitikimas įvyko 1979 metais su vengrų studentais, studijuojančiais mūsų šaly je. Be to, norėdami arti miau susipažinti su VLR, Universiteto studentai pra dėjo mokytis vengrų kal bos — 1928 metais buvo įsteigtas vengrų kalbos fa kultatyvas. Aktyviausi moks linės sekcijos nariai vyksta i Vengriios LR su Univer siteto studentu statybos bū riais. Ateityje numatoma dar labiau išplėsti veikią. Vėliau VU studentai su susirinkusiems mokiniams ir dėstytojams skaitė savo pra nešimus apie Lietuvos TSR ir Vengrijos LR mokslo bei kultūros ryšius. Pranešėjai įvairiapusiškai supažindino klausytojus su mūsų res publikos ir VLR bendradar biavimu. Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybės I kurso studentės I. Nekrošiūtė ir E. Bučelytė parengė pranešimą apie kultūrinių ryšių su Vengrija veiklos istorija (vadovė: TSRS—VLR draugystės draugijos Prezi diumo atsakingoji sekre torė. Lietuvos draugystės ir kultūriniu rvšlu su užsie nio šalimis draugijos vvr. re ferentė O. Tamašauskienė), apie VLR ir TSRS savitar pio pagalbos sutarties isto rine reikšme kalbėjo I kurNukelta j 4 psl.
FOTOINFORMACIJA
O Neseniai mūsų respubliko je viešėjo VFR lietuviai Astra ir Alfredas Šalčiai. Jaunimui ši pavardė gerai pažįstama — Astros ir Alfre do atliekamos dainos skam bėjo Vilniaus radijo jau nimo bangos diskotekoje Svečiai aplankė Kauną, Trakus, susipažino su mūsų sostinės istorijos ir archi tektūros paminklais. Astra ir Alfredas Šalčiai pabuvojo ir Universitete, grožėjosi mū sų Alma Mater kiemeliais. V. Naujiko nuotraukoje: Astra ir Alfredas Šalčiai Universiteto Astronomijos kiemelyje.
Gegužės 7—9 dienomis įvyko šeštasis Universiteto komjaunimo ir jaunimo sąskrydis, jis buvo skirtas Per galė 37-osioms metinėms ir TSRS 60-mečiul.
...SI DIENA
Ii daugumos merginų ko jos sušlapo, kiti gi — tie siai vandenin nusileido, bet vis tiek kovojo, net po kelis kartus bandė. — Kai ėjau, tai gerokai „kinkos" drebėjo, — kaž kas prisipažino, įveikęs estafetę- — Baisoka ir že myn žiūrėti, o čia dar • Žiupsnelis virve ropškis-. ■ istorijos... Automatą ardyti ir rinkti mokėjo visi. Ge 1977 metais įvyko pir riausiai ir greičiausiai šią masis Universiteto kom užduotį atliko R. Jan jaunimo ir jaunimo Žygio kauskas, antras buvo is tarybinės liaudies kovų torikas Saulius Gudeliausir darbo šlovės vietomis kas. .. dalyvių sąskrydis, skir Dauguma sėkmingai tas Pergalės dienai. Sąs įveikė upelį, pernešė sa krydžio komendantas — vo draugus. Tik chemi komjaunimo komiteto na kams nepavyko. O gal jie rys A. Žilinskas. pasimaudyti buvo suma Pirmuosius laurus par nę. . . sivežė Fizikos fakultetas. •' Sunkioje estafetėje Dalyviai su kliūtimis Tokie sąskrydžiai dabar galinėjosi, sirgaliai ne arba organizuojami kiekviena lengviau už juos darba „Nepasiduokit" pavasarį. Sąskrydžių isto vosi. Dauguma neištvėrė rijoje išsiskiria matema ir iš paskos nubėgo, sir Raportuoja istorikai tikai, net 4 kartus tapę Pirmąją sąskrydžio die galių komandą sudarę. Ki nugalėtojais. ną, dar nespėję ir kojų ti tik šaukė, ragino: „Lai „centrinio" įėjimo... Me Komjaunimo ir jauni rengiamoje stovyklavie kykitės! Nepasiduokit!" dikai — išreklamavo sa mo sąskrydis — tai ne tik tėje apšilti, išskubėjo i — Mes nė vieno bau nitariją, higieną, savo varžybos, nugalėtojų iš dos taško negavome, — paslaugas siūlė, net pala aiškinimas. Visus metus džiaugėsi fizikai. — O pine sužeistiesiems, nu įrengė >t Universitete vyksta žy likom ketvirti, daug su kentėjusiems pagelbėti niekam neatsi gis revoliucijos, kovų gaišom. . ir darbo šlovės vietomis. Nugalėtojų laurai buvo sakė. .. Tik prieš žen atiduoti Pramonės ekono giant pro vartus visiems Organizuojama daug šio žygio renginių: geriausi mikos fakulteto koman svečiams norėjo sveikatą žiemos, kategoriniai tu dai- Jiems ir buvo sušuk patikrint — kad ligų ne rištiniai, sąjunginiai žy tas pirmasis kolektyviška? atneštų. Istorikai puikų šulini giai, ekspedicija „Mano „Valio!". „iškasė", visi kartu sto tėvynė — TSRS", foto vyklą puošė. nuotraukų, sieninės spau •• Kuo jaukiau, Sunku net išvardinti, dos ir vaizdinės agitaci kuo patogiau, kaip kas įsikurti sugebė jos, sąskrydžio emble jo, fakultetai stengėsi kuo gražiau... mos konkursai, viktori vienas nuo kito neatsilik nos. Sąskrydyje yra apta Kol dalyviai ir sirga ti. .. riami ir susumuojami re zultatai, išaiškinami kom liai sukarintoje estafetėje galinėjosi, „Aido" stovyk jaunimo ir jaunimo žygio lavietė pasipuošė spal nugalėtojai. votomis palapinėmis, kiekvienas fakultetas sten • „Neleisim nuskriausti gamtos pirmąsias varžybas labiau gėsi įsikurti kuo jaukiau, patogiau ir... kuo gra ir savęs.. šiai prityrę fakultetų tu žiau. .. ristai. Jiems teko bene Fizikai tvorele apsi Dalyviai išsirikiavo iš sunkiausios varžybos — tvėrė, tik draugus ir pa kilmingam renginio ati sukarinta turistinė esta žįstamus, mandagesnius darymui. Stabo viršinin fetė. Daug kliūčių reikė svečius įleido. Salia jų kui raportuoja sąskrydžio jo įveikti komandoms: — filologai įsikūrė. Pa komendantas Albertas Šer- peršokti upelį su virve, tyrę kaimynystę, fizikai mokas. Paskui — fakulte įveikti nemažą atkarpą rodyklę padarė „I filolo tų raportai. Pirmieji su tarp dviejų medžių kokių gių darželį. ■.“ Šios — linksma daina išžygiuoja 7 metrų aukštyje (mergi atsakomąjį ėjimą: nupiešė istorikai: „Neleisim nu nos tokio žygio atsisakė), ženklą „Įvažiavimas i ak skriausti gamtos ir savęs!“ išardyti ir surinkti auto lavietę" ir atsuko į fizi Kiekvienas fakultetas matą, mesti granatą, taik kus. .. Ar paisė fizikai to Po šuviu raportavo apie pasiruoši liai šaudyti į spalvotus ženklo, tik jie ir filologės Savo sugebėjimus šei mą šventei, kovai. balionus, pernešti koman žino... demonstravo, „Esam pasiruošę suteik dos draugę per upelį... Teisininkai apsikabinė mininkės Su sunkumais ne vienas jo šūkiais. „Teisė — daly lauže bulves kepė, sriuba-, ti pagalbą kiekvienam, kam jos prireiks!" — iš- susidūrė. Šokant per upe kas rimtas" kabojo virš klegeno... įvairiausi kva pai po stovyklavietę sklai dėsi, nosį kuteno. — Paragaukit mūsų sriubos... Iš dinozauro mėsos virėm, — siūlė gamtininkai, bet susigundančių neatsirado... O stovyklavietės vidu ryje didžiulis laužas kū renosi dieną naktį... Ir malkas jam darbo desan tai vežė... Šeimininkauti visi mo kėjo, ir visi norėjo.
kilmingai pažadėjo medi kai. „Juristai pasiruošę ko voti iki galo!" — rapor tavo Teisės fakulteto de legacija. Buvo pasakyta daug karštų žodžių,^ dar dau giau — pažadų. Fakulte tai atsivežė puikius daik tinius raportus. įsitikinęs komandų pasiruošimu, štabo viršininkas, Univer siteto komjaunimo komi teto sekretorius A. Kum ža skelbia: — Teisė pakelti sąskry džio vėliavą suteikiama praėjusio sąskrydžio nu galėtojams — Matemati kos fakulteto komandai! Vėliava kyla stiebu, startas duotas!
• Gamtos išdaigos
Stovyklos komendantas taškas skaičiuoja
Antrąją sąskrydžio die ną visus lietus iš miego prikėlė, smelkėsi per pa lapinių šonus, ne vieną gąsdino. — Skelbiame linksmiau sio eilėraščio konkursą! — išgirdo stovyklautojai štabo pranešimą. Ir pasipylė eilėraščiai.
Visi norėjo pažadėtą ore miją gauti, kitus pra juokinti. .. Kol lietus krapnojo, sąskrydžio ra dijo studijoje jaunieji poetai, skaitovai rungty niavo. Greitai debesėliai prasi sklaidė, tik saulė nesku bėjo išlįsti. Bet stovyklos gyvenimas virė: išskubė jo į varžybas orientaci ninkai, kovojo šauliai. Sirgaliai irgi nepasidavė kas įsisupęs į miegmaišį, kas skranda prisidengęs rungtynes stebėjo. Blogo oro neišsigando ir fotografai, sąskrydyje jų buvo daugybė-. .
• Kas geriausias šaulys
— Kas iš fakulteto komjaunimo sekretorių, Universiteto komjaunimo komiteto geriausias šau lys? — susiginčijo akty vištai ir nutarė praktiškai kiekvienas savo suge bėjimus įrodyti. Mergi nos taip pat nenusileido. — Devyni, šeši, septy ni... — džiaugėsi EKFF komjaunimo komiteto sek retorė Dalia Kargytė. — Aš paskutinį kartą gal prieš aštuonerius me tus šaudžiau, o į dešimtu ką pataikiau! — Universi teto komjaunimo komite to sekretoriaus pavaduo toja Zofija Staškevičiūtė. Aišku, merginos vyrų nepralenkė: I vietą šaudy mo 'varžybose laimėjo matematikas Rimas Ma liukevičius, surinkęs 47 taškus (50 galimų). Šaudymo varžybos, ku rioms teisėjavo majoras V. Sapieginas, sutraukė
daugiausia dalyvių ir žiū rovų. Kiekvienas norėjo savo taiklumą išbandyti — visiems buvo leista, ne tik komandų nariams.
• PDG daugiakovė arba sirgalių gyvenimo nuotrupos
— Bėk, dar vieną pra lenk! — sirgaliai norėjo kroso dalyviams pagelbė ti. .. — Tik šimtas metrų be liko, laikykis! — kaž kas šaukė, neiškentęs ir pats iš paskos bėgo. Kro so žiūrovai ne tik nugalė tojams plojo, paskutinie siems irgi „valio" šaukė. — Tu privalai bent dvi dešimt prisitraukimų pa daryti, — porino koman dos draugai. -— Vienas, du, trys... Kas daugiau? — Ei, susikaupk! Kaip granatą laikai? — karščia vosi. — Nemesk už sekto riaus! Et, ž... — sirga liams visada sunkiau, ne gu patiems varžybų daly viams. Šiek tiek santūresnės žiūrovų emocijos buvo šaudymo sektoriuje. — Visi pasitraukit per porą metrų! Tik fotogra fai ir žurnalistai už sa ve atsako! — varžybų tei sėjo įsakymas. Aišku, kad čia jau neparaginsi, sirgaliai tai suprato, ir. tik taškų skaičių sužinoję, sa vo draugus sveikino. — Visiškai nepasisekė, nesuprantu, kaip ten bu vo, — skundėsi orientaci ninkas, — ne tokiose var žybose dalyvaudavom, o čia — net ne visus punk tus radom. ■. — Mūsiškiai vėl pir mieji! — džiaugėsi mate matikai, sveikino grįžu sius draugus. Bet svarbu ne nugalėti, o kovoti. Ir kovota atkak liai.
• Trumpai apie linksmiausius renginius Kiekvienas fakultetas organizavo atrakcionus, norėjo kao daugiau žiū rovų įtraukti. Kiekvienas fakultetas
IIL HS BRANGI
KAS YRA JAUNASIS SPE CIALISTAS?
turėjo ne po vieną daini-inką, ne po viena <*>♦= rą, kai kas net armoniką atsinešė. Kiekvienas, kas mokė jo, dainavo, grojo, prie laužo vakare šoko. Links minosi visi kartu, links minosi grupelėmis, poro
Ilgokai nebuvo vieningos tiek teisininku — praktiku, tiek ir teoretiku nuomonės dėl to. kas laikomas jaunuo ju specialistu. Prie iaunuiu specialistu pla čiąja šio žodžio prasme pri skirtini asmenys, kurie baigė aukštąsias ir specialiąsias vi durines mokyklas. Tačiau toks apibūdinimas neatspindi tik rosios padėties, todėl mūsų jau minėti iaunuiu specialis paskirstymo nuostatai tu (konkrečiai, i U 3 punktas, taip atsako i ši klausima: „Aukštosios ir specialiosios įstaigos vidurinės mokymo absolventas, baigės Pilna mo kymo kursą ir apgynės diplo mini projektą (darbą), išlaikęs valstybinius egzaminus ir per sonalinio paskirstymo komi sijos nukreiptas i darbą, tre jų metu Po mokyklos baigi mo laikotarpiu laikomas jau nuoju specialistu".
mis.
Kiekvienas fakultetas agitmeninės brigados kon certą parodė, visi kartu juokėsi.. Kiekvienas pats linksmi nosi, kitus linksmino. Ir nuotaika stovykloje buvo puiki, net gamtos kapri zai neatsilaikė prieš ją...
• Kai kurie dalyvių pamąstyma — Nelengva buvo su rasti tiek laiko. Juk dau gumai — sesija! Todėl taip nedaug mūsiškių. . . — Man tik naktį pasa kė, kad būtinai reikia va žiuoti, todėl ir atvykau, — pasakojo pirmakursė ir pridūrė: — O čia tikrai puiku, labai įdomu... — Aš jau šešti metai dalyvauju, ir kaip neat vyks!?! — TSRS Valstybinė farmakopėja — tai įstatymų rinkinys... — tyliai kar tojo pirmakursė prekybi ninkė. . . — Mums greit įskaita, nebespėsiu išmok ti. .. Budžiu stovykloje ir skaitau- ■ Ne vienam sąskrydžio da lyviui — sesija, ne vie nam trūksta laiko- Bet į sąskrydį važiuoja savano riai, entuziastai— Čia DUikiai galima pailsėti, atsipalaiduoti nuo kasdieninio krūvio... Tos kelios dienos ne tik nepa kenkia mokslui, bet jam dar padeda, - tvirtino trečiakursis istorikas Egidijus Valiukevičius.
JAUNIEJI SPECIALISTAI: TEISĖS IR PAREIGOS
Sunki kliūtis
tais buvo desantininkas, kovėsi prie Smolensko, pergalę sutiko Vokietijo je. — Daug draugu, bend ražygių žuvo. Likdavo iš bataliono 6—-7 žmonės. Didelė pergalės kaina- • • Pergalės diena — didelė šventė ne tik patiems karo veteranams, Ji brangi visiems, kieno tiksla— taika. Švenčionyse vyko tra dicinis Pergalės dienos minėjimas. Šventinė eise na iš miesto centro ėjo link karių kapų. Sušikau Linksminasi teisininkai... • pę žygiavo kovų dalyviai, miesto gyventojai. Kolo nos priešakyje su fake lais ėjo Universiteto stu SĄSKRYDŽIO NUGALĖTOJAI dentai. Maršą grojo mū sų pučiamųjų orkestras I vieta — Matematikos iakultetas. „Oktava". II vieta,,— Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas. Šventinėje kolonoje ėjo III vieta — Fizikos fakultetas. ir Aleksandras Volkovas. Konkursuose ir varžybose neaplenkiami buvo: — Man brangi ši die na. Ir labai gera, kai mū sų, veteranų šventę, bran Geriausias žiemos žygis — MaF. FF. Geriausias kategorinis turistinė žygis gina jaunieji.
KOKIE AKTAI REGLAMEN TUOJA JAUNŲJŲ SPECIA LISTŲ TEISINĘ PADĖTĮ?
Tarybiniai įstatymai dide lį dėmesį skiria jaunųjų spe cialistų teisių apsaugai, su daro palankias sąlygas jiems nuolat kelti profesinį meistriškumą ir kvalifikaciją. Jaunųjų specialistų teises ir pareigas nustato bendri
A. KATKUS TF dėstytojas
KAIP PASIRINKOTE SPECIALYBĘ!
Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete įvykusios SMD XXXIV konferencijos darbe buvo ypač aktyviai da ruošė lyvauta. Pranešimus fakultaip pat didžiausias teto istorijoje autorių skai čius — 16. Tarp iu buvo 14 svečiu iš Rygos. Talino. Tar tu. Rostovo M. "Suslovo universitetu. Darbas vvko 9 sekcijose: finansų ir kredi to, 3-jose politinės ekonomi jos. 2-jose buhalterinės ap skaitos. ekonominės informa cijos. ekonominės kiberneti kos. statistikos Daugiau sia pranešimu buvo perskai Fotonuotrauka — IF. tyta ekonominės kiberneti ■ • Susitikimai XXX kos sekcijoje — 23. Sieninė spauda ir vaizdinė agitacija — EKFF.. Pranešimai buvo atidžiai Iškilmingas sąskrydžio Visuomenės mokslo darbai — FilF. — Negaliu nesidžiaug išklausyti, o pranešėjams pa Geriausia sąjunginio žygio organizacija — EKFF. uždarymas vyko prie Uni ti, kai žiūriu į jaunus, teikta daug klausimu, pasiū Tokie drąsūs, tvirti atro- versiteto komjaunuolių ir Sąskrydžio emblema — ChF. lymu, kritiniu pastabu. do, — kalba Didžiojo Tė- švenčioniečių supilto pil Viktorina — ChF. IF. Daugelis perskaitytu darbu pasižymėjo geru teoriniu ly vynės __ karo ___________ veteranas, _ kapio partizaninio judėji Stovyklavietės įrengimas — PEF. giu, reikalavo savarankišŠvenčionių rajono laikraš mo, Didžiojo Tėvynės Daiktinis raportas — FF. ku ir darbiniu tvrinėiimu. čio redaktoriaus pava karo metų atminimui. Čia Sąskrydžio sienlaikraštis — GF. Atskiri darbai salėtu sudoduotojas Aleksandras Vol atėjo veteranai, buvę par Meno saviveikla — PEF. minti ne vien tik EKFF, bet kovas, atėjęs pažiūrėti tizanaiir kitu fakultetu studentus, Virvės traukimas — FF. Buvo apdovanoti ge varžybų. — Atrodo, kad Toks, pavyzdžiui. galėtu Sukarinta turistinė estafetė — PEF. ir aš atjaunėju, savo jau riausi jaunimo žygio re būti S. Valavičiūtės (statisnystę prisimenu. Neleng voliucijos, kovų ir darbo Orientacija — MaF. tikos spec.. IV k.) pranešimas, PDG daugiakovė — PEF. kuris statistikos sekcijoje va ji buvo, bet prisimini šlovės vietomis dalyviai. buvo pripažintas geriausiu, mas brangus. A. ŠATKAUS ir J. PRANKA1TĖS nuotr. Jo tema: „Specialybės našiJanina PRANKAITf Volkovas karo merinkimo socialiniai aspektai (mokslinis vadovas doc. J. Laškovas). Ištrauka iš šio darbo, tikriausiai bus įdomi „Tarybinio studento" skaity tojams: „Specialybės pasirin kimas — tai vienas iš sudė tingiausiu klausimu, su ku riais susiduria' jaunuoliai. buvo Šio tyrimo tikslas išryškinti socialinius aspektus. dėl kuriu susiformuoia 4! *■ ■j fakultetas, vienas ar kitas 7*v.' Tyrimas buvo pravestas '> ■■■ 4 EKFF. GF. PF, FilF ir MaF. * * Tyrimo rezultatai parodė. fi H kad didžiausia poveiki pasi > 1 f '■ $ renkant specialybę turi po *J įįeii ' si % $ traukis, , net 45% visu ap % $ ' SM klaustu studentu atidavė F *■ įt j?* ' fe- ?::Kw.. .. . ...f... i iO jam pirmenybe, iš iu savo pasirinkimu 75% patenkinti. Antroje vietoje — atsitikti numas — 24%. Patenkintų savo pasirinkimu — 45%. Trečioje vietoje — mokyk la. ketvirtoje — tėvai, drau lentinė eisena gai, bet čia patenkintu savo pasirinkimu 75%. Daugiausia studentu potrau-
* -- *
darbo įstatymai: TSR Sąjun gos ir sąjunginiu respublikų darbo įstatymų Pagrindai, Lie tuvos TSR įstatymų kodeksas, Tipinės vidaus darbo tvarkos taisyklės ir kiti teisiniai ak tai. Tarp specialių normatyvi nių aktų, reguliuojančių jau nųjų specialistų teisinę pa dėtį, svarbiausią vietą užima „Jaunųjų specialistų, baigian čių aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokymo įstaigas, tarprespublikinio, tarpžiny binio ir personalinio paskirs tymo nuostatai", toliau sut rumpintai „specialistų paskirs tymo nuostatai", kurie buvo patvirtinti 1980 m. liepos 22 d. bendru kompetetingų ži nybų nutarimu ir TSRS Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro 1980 m. lie pos 30 d. įsakymu Nr. 870 įsigaliojo nuo 1980 m. rugsė jo 1 d. Šie nuostatai privalo mi visoms šalies ministeri joms, žinyboms, įmonėms, įs taigoms ir organizacijoms, aukštosioms ir specialiosioms vidurinėms mokykloms. Di delės reikšmės turi taip pat ir kiti teisiniai aktai: „Jau nųjų specialistų, baigusių aukštąsias mokyklas, stažuo tės nuostatai", mūsų respub likos ir sąjunginės aukštojo ir specialiojo vidurinio mikslo ministerijų instrukcijos ir kiti dokumentai.
kiu rėmėsi GF — 72%, iš jų patenkintu savo pasirinkimu net 83%, FilF —• 65. PF — 30%, MaF — 35%, EKFF — 17.4%. Taikant matematinius-statistinius metodus. iš gauto rezultato galima daryti išvadą. kad jeigu fakultete mažėtu studentų skaičius, kurie atsitiktinai pasirinko specialybe, tai labai padidėtų patenkintu savo specialybe skaičius. Didžiausia Įtaką mokykla turėjo tiems studentams, ku rie mokosi MaF — 37.7%. Šiame fakultete šis aspektas išsikovojo pirmąją vieta tarp .kitų aspektų. FilF — 5,7%, GF — 9,8, PF — 5%, EKFF - 4%. Šeima ir draugai didžiausią poveiki turėjo jaunuoliams, studijuojantiems EKFF — 33%; Prekybos fakultete daug studentu pasekusiu tė vų pavyzdžiu — 27%, GF — 17%. FilF ir MaF — 10%. įdomu buvo stebėti, kaip tė vai dalyvauja šitame proce se. Deja, net 30% studentu tėvu, pritardami savo vaiko pasirinkimui, rėmėsi būsima diplomuota padėtimi. Išaiš kėjo nemaloni staigmena, didesnioji dalis tėvu turin čiu aukštai i išsilavinimą rė mėsi būtent diplomu. EKFF net 44,4% tėvų su aukštuoju išsilavinimu ir už diplomuo tą padėtį pasisakė net 63,1%, PF — 40% ir apie diplomą mąstė — 40 %, MaF — 24%, už diplomą pasisakė — 10%. Filologijos fakultete taip pat 24% tėvu turi aukš tąjį išsilavinimą, bet čia ši klausima spręsdami rėmėsi tik jaunuolio potraukiu. Išimtis Gamtos fakultete. Čia tėvu su aukštuoju išsila vinimu —r 51,2%, o diplomu rėmėsi tik 2% tėvų. Taigi faktai kalba apie save, Jie taip pat rodo. kad reikia tobulinti profesi nio orientavimo sistema, rei kiama linkme nukreipti mo kyklos, šeimos poveiki, kad lis padėtu, o ne trukdytu, renkaitis specialybę". S.
valaviCiCtE
A. JALINSKAS EKFF IV k. studentai
SMD konferencijose Atkelta iš 1 psl. so žurnalistas R. Poderys (vadovas doc. P. Vitkauskas). Vengru kinematografininku darbai gerai žinomi mūsų respublikoje, dažnai mūsų kino teatruose vra demonst ruojami vengrų politiniai filmai. Dažni svečiai VLR ir Lietuvos kinematografi ninku darbai. Neseniai Veng rijoje buvo demonstruojami lietuviški filmai „Niekas nenorėjo mirti", sėtu rugiu žydėjimasi"1 tas" ir kiti. Apie LTSR ir VLR kinematografininku draugystę pranešima paruo šė Istorijos fakulteto žur nalistikos specialybės pirma kursiai S. Volodka ir V. Usinavlčius. Lietuvos ir VLR leidybinius ryšius (1980 —1982 m.) apžvelgė biblio tekininkystės specialybės stu dentės N. Gavelytė ir R. Sutkutė (vadovė doc. G. Raguotienė). (domus buvo ir žurnalistikos specialybės I kurso studentu A. Lipšto ir R. Norkūno pranešimas apie Lietuvos aukštui u mokyklų ryšius su Vengri -
jos LR aukštosiomis mokyk lomis (vadovė VU asplran tė M. Rubaževičienė). Pra nešėjai papasakoto apie tai, kaip sekasi lietuviams studentams, besimokantiems VLR. Ypač artimai bendradarbiauja medikai. Apie tai, kaip Vengrijos LR eko nomikos ir kultūros pasieki mai atsispindi Lietuvos res -pubiiklnėie spaudoje pra nešimą paruošė I kurso žur nalistės N. Pumprickaitė ir S. Leskaukaitė (vadovas TSRS—VLR draugystės drau gijos Lietuvos skyriaus Prezidiumo pirmininko pava duotojas, „Sovetskaja Litva" vyriausiasis redaktorius V. Jemeljanovas). Pranešimuo se taip pat buvo papasakota apie mūsų uostamiesčio Klai pėdos ir Vengrijos Debre ceno miesto bendradarbia vimą. kuris peraugo i susi giminiavusių miestų drau gyste. baigian Kaip pažymėjo tis konferencijai SMD sekciios „Gyvenimas ir drau vadovas, gystė" mokslinis doc. P. Vitkauskas ir O. Tamašauskienė, šis ir panašūs susitikimai turėtu būti Vilnaudingi tiek 30-|ai niaus miesto profesinei tech nikos mokyklai, glaudžiai bendradarbiaujančiai su VLR moksleiviais, tiek ir Unlversl-
Balandžio 24-oji buvo ypa tinga diena Gamtos fakulteto gyvenime. Šventėme Gamti ninko diena. Si tradicija turi daug teigiamu bruožu, kurie vra neatsiejami nuo studento — gamtininko kas dieninio gyvenimo, io pa stovaus ryšio su gamta. To kia išvyka vra ne šiaip sau pramoga, bet ii turi savyje ir atitinkama pažintine-mokomaia reikšmę. Šiaurrytiniame Vilniaus rajono pakraštyje, už kalvo to moreninio Sudervės ma syvo, nuošalyje, prie didžių jų Neries Velniakampio kil pų, lyg užantyje glūdi Dūkš tas su puikiomis apylinkėmis. Ties Karmazinu vietove i Neri įteka nedidelė Dūkš-
tos upelė Ji su savo slė niu Dūkštu apylinkių kaimus apriečia iš išaurės, todėl iie čia atsiduria aukštame lvg tvirtovė ir labai jaukiame tarpuovie, nuo kurio toli ma tyti: Kernavė. Sudervė. Mai šiagala, Elektrėnai. Šia pa togia vietove seniai pastebė jo žmonės, panaudojo ia aosigvnimui. Todėl čia gausu archeologiniu paminklu. Ne ries bei Dūkštos upiu pakran tėse aptinkami titnaginiai bei akmeniniai dirbiniai ro do. jog žmonės šiose apy linkėse gyveno iau akmens amžiaus laikais. Dūkštos su siję ir su musu istorijos pus lapiais. Praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje čia vra lankęsis ir vietove aprašęs ooetas V. Kondratavičius-Svrokomlė, Neri tyrinėjęs Tiškevičius. Čia. prie ries, Velniakampvie. gyveno ir mirė Vilniaus universite to rektorius profesorius Je ronimas Stroinovskis. Dūkštu apylinkės pasižvmii retos floros elementais. De šiniajame upelio krante, už imant 130 hektaru, dunkso, ąžuolynas. Lietuvoje tokiu, masvvu iau labai reta. Taigi Dūkštas buvo paskelbtas is
teto studentams, sekcijos nariams. Tautvydas MEŠKONIS XXX Balandžio pabaigoje vyko Fizikos fakulteto studentu mokslinės draugijos konfe rencija. Joje buvo perskaityla net 115 pranešimų,, iš jų 5 perskaityti svečiu, Na, o šiaip jau atėjusių isusipažinti su savo draugu moks liniais tyrimais niekas ir ne skaičiavo. Lygiai taip pat niekas nekalbėjo ir apie SMD kųnferencijos reikšme. nes ii ir taip aiški, Kur. iei ne čia sužinosim, kokia pa mainą sau ruošia mūsų lakuiteto dėstytojai? O iel dar yra galimybė pasidalinti patirtimi su svečiais iš kitų respublikų... Štai ir šioje konferencijoje dalyvavo Maskvos M. Lomonosovo uni versiteto Fizikos fakulte to studentai. Tiesa, nė vie nas Iš ių nepateko j nugalė toju sąrašus, bet pasikeitimas patyrimu Ir idėjomis, žinoma. buvo naudingas, Šiemet „lauru vainikais'i" buvo apdovanoti penki fakul teto studentai, tapę nugalėto jais atskirose sekcijose: puslaidininkiu fizikos sekci III joje — N. Vinciūnaitė, k. (mokslinis vadovas v. m. b., f,-m. k. A. Dargys), ra diofizikos sekcijoje — A.
Dūkštose
Juozaitis, IV k. (vadovas v. m. c., t. m. k. Vaitiekū nas ir vyr. lnž. G. Šimėnas), molekulinės spektroskopijos sekcijoje — A Didžiulis. IV k. (vadovas v. m. b., f.-m. k. A. Urbas), astronomijos ir kvantinės elektronikos sekcljo|e — G. Deikus, IV k. (vadovas doc. A. Stablnis), fizikos sekcijoje teorinės III — R. Ambrazevičius, k. (vadovas prof. V. Šugurovas). Tik kieto kūno elektro nikos sekcijoje pirmoji vie ta nebuvo skirta, o antroii IV atiteko S. Gintautui, k. (vadovas v. m. b. S. Ta mošiūnas). O šios sekcijos trečiosios vietos laimėtojas K. Mažeika, II k. (vadovai v. lab. A. Kubilius ir v. m. b. B. Petrietis) — pats jauniau sias laureatų sąraše. konferencija. Iš Baigėsi saliu auditorijų, posėdžiu j laboratorijas. visi grižo Vėl iki išnaktų gaus genera toriai ir oscilografai, veiks lazeriai, vėl — darbas, dar bas. . . Ir noras jrodvtl. kad sugebi daugiau, negu reika laujama mokymo progra mos. noras ieškoti naujų reiškinių, dėsningumu. Iau kia kupinos ieškojimų, nusivylimų ir atradimu die nos. kurių metu ir tampama fizikais, nežiūrint i visų fi zikų mėgiamą posaki: „Žmo gumi galima tapti, o fiziku .ik gimti". Zita BARTUŠYTE FF III k. studentė
RYTOJ — ISTORIKO DIENA
Herojų pašnekesiai Jau gera ketvirti valandosi iš Žemuiu Paneriu bildu troleibusu i centrą. Ir kaipi visąlaik, aišku, vėluoju. Ži nia. šiandien vėluoti ne galima. bet šiaip ar taipi troleibusas nė kiek neskuba. Grafikas vra grafikas. Dar kiek laiko patrepsėies tiesi posūkiu i Basanavičiaus gat ve. susitaikiau su ta mintimi, jog interviu su Istoriko dienos-82 organizatoriais nebus. Tad nieko nelaukdamas žlegtelėjau i laisva vieta gale ir. išsitraukęs suglamžy tas „Vakarines" ėmiau skai tyti. Turbūt mano buvo už snūsta. neš kažkieno pa ■ klaustas, ar šalia ..laisva", ne iš karto suvokiau, ko iš manęs reikalaujama. Paga liau supratęs, kad norima atsisėsti, pasislinkau prie lan go ir vėl bandžiau snausti, kai tuo metu pro žmonių šurmulį išgirdau nosini bal są, panašu i kontraboso: — Ar aš tau nešakiau, Artūrai, kad jeigu Abramavičius nueiš paš dekana, tai taš iau tikrai niekur nedingš O atsimenat pernai — ar kaš ėjo. ar prašė? — Taigi klausyk: šiemet tai tu profsąjungos pirminin kas, ‘tai tu ir eini. . . Va ir aš išnešiau naują vėliava per visa pučiamųjų orkest rą. — bandė derintis truputi pakimęs balsas, sakinio ga le pakildamas pustoniu. — Vyrai, idėjai — visus nublokšdamas prie troleibu so sienų, nuskambėjo džiaugs mingas šūkis. — Pamenat, kaip dekanas pernai sakė, nebus ansamblio, nebus apa ratūros. Suprantat? Taigi Istoriko diena čia kaip tik — ansamblis vra. proga pasi reikšti — irgi, vadinasi... A? Aš iau susidomėjau, ir lvg iš mandagumo užleidau vie ta šalia stumdomai moterė lei, o pats pasislinkau be sikalbančiu link. — Tai va. Kęstai, tavo ansamblis gerai. Bet ka da ryt su mikrofonais? Bus Jur omis. bur dar kas nors iš Akademijos, tai negi tie tau ir rėks ant viso kiemo. Gal filologai? . . Aha, manau, reikalingi. Ir dar įdomiau pasidarė. — Filologai duos, bandy siu ka nors su Rima kalbė ti — lenkė pirštus tas Pats Kęstas — Tai kaip, vvrai, važiuojam pas mane, alaus turiu, pakalbėsim. Važiuo-
rvmas. Švente atidarė fakul teto dekanas prof. R. Tarvy das. Po to ivvko visu dalvviu turistinė estafetė, Turėio tiek studentai, tiek dėstvtoiai išbandyti savo turištinius sugebėjimus. Po to prof. R. Tarvydas ir prodekanė doc. I. Šarkinienė uždega aukurą. Sveikinimo žodi tarė doc. I. Šarkinienė. Po kalbos uždegami laužai, laužo šviesos prasidė meno saviveiklos programėlė. Mėgiamojo mūsų fakulteto ..armonikieriaus" V. Ramono muzika kvietė šokiui. Kaip visada, patvs aktvviausi buvo pirmojo, trečio io ir penktojo kursu studentai. Ateitvie. tęsiant šia tradiciia. reikia tobulinti jos oroanizacine puse ir čia dau"iau dėmesio tuiėtu skirti visos fakulteto studentu organizacijos, visuomeninės ypač, kad akademinės grutoriniu-landšaftiniu draus- pės ir patvs studentai ne liktu nuošalyje, abejingu pu tiniu. sėje. Taip visa savaite buvusi Valdas SASNAUSKAS bloga orą pakeitė saulė Po pietų studentus, dėstvtoius Nuotraukose: Aukštai ir visa manta nuvežė i vieta plaikstėsi gamtininku šventės tam skirtas transportas Nu laužo liepsna; širdį nuramin vykę dėstytojai ir būrvs stu ti galima ne tik validolu. bet dentu sutvarkė Dūkštos ka ir pakalnučiu žiedeliais; stu Dingusi studento pažvmė pines. Po to, gęstant vaka dentai talkininkauja Dūkštu I įima Nr. 800441, išduota ChF ruose pavasario saulės spin kapinėse. Į studentei Dianai KAVAA. LEVICKO nuotr. IILIAUSKAITEI, laikyti nega duliams. įvyko šventės atidaĮjojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 791957, išduota 1F studentui Arūnui ŠALClŪNUI, laikvti negaliojančiu. Dingusi studento pažvmėi;mą Nr. 810949, išduota FilF
Skelbimai
jam ir jūs, panelės Jolantos, na? I šalia stovėjusias aukšta lieknas merginas nebuvau atkreipęs dėmesio. Užtat da bar ištiesiau kaklą ir sten giausi atspėti, kelinto kurso Šiaip ar taiD — vyriškas smalsumas. — Tikrai tikrai negaliu? — greitakalbe pradėjo apgai lestauti viena iš paminėt i Jolantų. — Gavome rūbus iš teatro, reikia patvarkvti. Pa tvs žinot. . . Sulig tais žodžiais trolei busas taip stabtelėjo, kaė aš iš pačio troleibuso oalo atsidūriau beveik šalia mūsų herojų. Netrukus čia oras brovė dar vienas, šio ido maus pokalbio metu, matvt, kompostiravęs bilietus. Toks neaukštas, kresnas. Neaiškus kažkoks. Tik priėjo ir kad prapliups juoktis. Net žmonės atsisuko. — Žinot, susitikau savo žemieti. Beveik susikalbę iau. Sako, iau ir Telšiuose apie Istoriko diena šneka. Tai ka iūs čia nutarėt? — Draugas Bumblauska jeigu rvtoj lvia. tai ka da rom? Lisim i auditorija ar po tuo stogu. kur pernai mūsų- Prodekanas stove jo? — prašneko dar vie nas. toks elegantiškas, mano pavarde vadinamas. — O tu, ko čia stovi? Ar matei ta paminkline lentą? Taip kaio specialistas. Gintai.. . Nieko, ne? — stačiokiškai kreipėsi i geltonūsi. pavirto Pokalbis pamažu dialogais. Jolantos kalbėjo apie rūbus. apie kažkokia Arno ..aliūroteka", kabareta. Bumblauskas ir Linas disku tavo dėl kažkokiu popierių ir Žygimanto Augusto ves tuvių. Tas, kur pasivadino Abramavičium, tvlėjo ir kažką mastė. Kitus balsus nustelbė malonus informa toriaus balsas: „Mokvkla. Sekanti — Antakalnis". Man čia reikėjo išlipti, duonos, Turėjau nusipirkti pieno ir dar muilo, Mano ii diena — įprasta, kasdien inė. Ir iau eidamas link „Pavasario” parduotuvės pa galvojau — eisiu i Istoriko diena. Reikia šventės. Kas žino, gal pamatysiu akado mika Jurginį kitas istorijos ižvmvbes. Ir nė kiek nesikrimtau. kad nesuspėjau pa kalbėti su Istoriko dienos-82 organizatoriais. Česlovas BURBA
studentei Jūratei VAIKUTI TEI. laikvti negaliojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 771195. išduota PEP studentei Nijolei STANEVI ČIŪTEI, laikyti negaliojau čiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 771150, išduota iF studentui Ričardui SARTA TAVICIUI, laikvti negalio iančiu. Dingusi studento pažymėi imą Nr. 800683, išduota MF studentei Aurelijai JUČAI TEI, laikyti negaliojančiu.
DĖMESIO! Istorijos fakulteto muziejuje veikia archeologijos ir et nografijos ekspedicijose surinktos medžiagos PARODA Kviečiame apsilankyti! Paroda veikla antradieniais nuo 14 iki 16 vai.
Patiksllnlmas I A. Mosteikaitės rašini apie SMD kraštotyros sekcijos konferencija („E. S." Nr. 17) įsibrovė klaida. Pirmojo laipsnio diplomas už prane šima „Paežerių kolūkio kuri masis ir pirmieji žingsniai" paskirtas PF III kurso studen tei J. Bainoravičiūtei. Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto R. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610414 Rinko ir iškllluolu būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vlln ruje, Tiesos g. 1. Apimtis — 1 spaudos lankas. «CoBeTCKMH cryAeHT’ — oprau napTKOMa, peKTOpara, KOMHTe-ra AKCM Ahtbsi, ūpo koms epAencB TpyAOBoro KpacHoro 3HaMeiiH h ĄpyzKūi.’ HapovoB BuAbHioccKoro yuriBepcHTeTa hm. B. Kancykaca. HA ahtobckom stsMKe. PeAaKTop H. BapanHHųKarne.
LV 02209 Užs. Nr. 1418 Tiražas 4500
Redaktorė J. VARAPNICKAITE