visu saLią viiobčtMiM;vienyKires *
CaRJ/BOS scu nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METU BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 18 (1437) 1988 M. GEGUŽES 20 D. PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiniiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiin
MAK-as siūlo paskaityti *«* • NEBEREIKES KONSPEK TUOTI? „Komjaunimo tiesa“ Nr. 75, 1988.04.20. „Nebereikės kons pektuoti"?! • BUS AR VIS DĖLTO NE BUS PRIVALOMAS PASKAITŲ LANKYMAS? „Studenčeskij meridian” Nr. 3, • AR (MANOMA SUSlSNE- 1988, kovas „Demokratizacija. KETI SU KARINE KATEDRA? Viešumas. Savarankiškumas" (in „Izvestljos" Nr. 112, 1988.04.21. terviu su TSRS liaudies švieti „Kalbos rikiuotėje“. mo ministru G. Jagodinu).
„VILTIS“ teikia vilčių užsidirbti * KURSINIS DARBAS — NE TIK ĮSKAITA, BET IR * SSB? O GAL EKOLOGINIS BŪRYS?
Vilniaus jaunimo mokslinėstechninės kūrybos (JMTK) cent ras „Viltis" — Universiteto kai mynas (Pilies g. 8, virš „Blyninės"). Taigi, kas ta JMTK, iš kur ir kada ji atsirado? Vieninga visuomeninė-valstybinė jaunimo mokslinės-techni nės kūrybos sistema — vienas iš persitvarkymo vaisių. Egzis tuodama nepilnus dvejus metus, ji jau daro nemažą Įtaką susi klosčiusiai mokslo ir technikos vystymosi sistemai, apimančiai mokslinius tyrimus, bandomuo sius konstravimo darbus ir jų panaudojimą praktikoje. JMTK sistemos tikslas — in tensyviau panaudoti moksli nės-techninės kūrybos rezervus, sprendžiant aktualias liaudies ūkio problemas. Sistema iš pat pradžių buvo orientuojama j ūkiskaitą, viliantis, kad akumu liuotos ir uždirbtos lėšos leis to liau plėtoti pačią sistemą finan savimosi pagrindu. JMTK įkūri mo iniciatorius — VLKJS CK. Sistemos organizacinė struktū ra nesudėtinga: respublikinės JMTK koordinavimo taryba tvarko sistemos reikalus respub likoje, miesto taryba globoja miestą, o tarybos įmonėse ir or ganizacijose kuruoja JMTK vie toje. Tai šiek tiek biurokratinė sistemos dalis, kuri kol kas ne trukdo, priešingai — aktyviai talkininkauja ūkiskaitinei siste mos daliai — JMTK centrams.
PINIGAI.
Grįžkime prie „Vilties". Dar bas čia organizuotas labai pa prastai: įmonės ar organizacijos kreipiasi į centrą su įvairiau siais užsakymais. Etatinių „Vil ties" darbuotojų užduotis — su rasti tiems darbams atlikėjus, suburti kūrybinius kolektyvus, kurie pagal rangos sutartį su centru ir atliks tuos darbus. Da bartiniu metu netrūksta nei už sakovų, nei atlikėjų: centro apyvarta — virš 2 mln. rublių. Tai apie 180 sutarčių, dir ba arti 300 kūrybinių kolektyvų narių. VVU darbuotojai irgi aktyviai įsitraukė į šią veiklą. Pagal su tartis su centru dirba chemijos, fizikos, ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetų atstovai, tuoj turi įsijungti ir medikai. Tematika labai įvairi: nuo skys tųjų kristalų gamybos, fotonų skaitiklių konstravimo iki oro ir ežerų, upių užterštumo matavi mų. Sutartyse dirba ir studentai, tačiau jų dar mažai. O juk stu dentų darbai taip pat gali turė ti ūkiskaitinę vertę. Jei diplo miniai, kursiniai darbai būtų nu kreipti spręsti mokslo ir gamy bos problemas, tai ūkiskaitinė šio reikalo pusė, konkrečiai — laikinosios grupės formavimasis, atlyginimai ir kitos ūkinės bei finansinės „smulkmenos" spręs tųsi daug lengviau ir papras čiau. „Viltis“ tikisi ir laukia, (Nukelta į 3 psl.)
VVU studentų įdarbinimo biuras
informuoja „Spartoje" i(V. Montvilos 32, telef. 63-02-75). 2—3 darbininkų etatai (pakuotojai, rūšiuotojai); „Vilijoje" (Polocko 26, telef: 62-88-35). 3 mezgėjų etatai; „Lelijoje" (Panerių 43, telef: 63-04-41). 3—4 darbininkų eta tai, 10—15 valytojų etatų (Kreiptis j Maciulevičienę). „Bangoje" (Ateities 15, telef: 76-36-81). 5 kamplektuotojų eta tai; Žuvų kombinate (Afonino 22, telef: 64-00-71). 3 (vaikinus) dar bininkų etatai. Įsidarbinant per miesto įdarbinimo biurą turėti pasą ir leidi mą įsidarbinti (iš VU komjaunimo komiteto). Sezoniniam (vasaros laikotarpiui) darbui prekybos organizaci jose reikalingi pardavėjai, padavėjai, indų plovėjai. Įdarbins visus norinčius — kreiptis į miesto įdarbinimo biurą (7 kabina). Susivienijimas „Narutis" gali įdarbinti 6 studentus (pardavė jais, administratoriais), kreiptis į kadrų skyrių. Smulkesnė informacija tei. 61-79-20.
♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦
Į meilę panaši savivalda Mylėti galima truputį, o gali ma iki užsimiršimo. Tuo noriu pasakyti, kad meilę žmonės su pranta pagal savo sukirpimą. Tokie pat reikalai kol kas ir su studentų savivalda. Seniūnas pildo žurnalą — pasitikėjimas, savivalda! Studentai reikalauja atmesti žurnalus, kaip nereika lingus — tai irgi savivalda. Pa vadinimas tas pats, o esmė skir tinga. Taip ir neaišku: kas tai yra savivalda. Kuo ir kur ji tu rėtų pasireikšti, kur jos ribos? (Nors lozungą „Plėsklme stu dentų savivaldą" girdime jau nebe pirmi metai). Matyt, išeities tašku turėtų būti supratimas, kad studentų savivalda visų pirma — tikrųjų socializmo (ne biurokratinio) principų įgyvendinimas, jaunimo pilietiškumo ugdymo ir demokra tijos mokykla. Dabar pripažįstama visur: au kštoji mokykla — atsilikusi. O juk būtent aukštoji mokykla tu ri jautriausiai reaguoti ( visuo menėje vykstančius pokyčius. Pvz.: jei šalyje ekonomika per tvarkoma Iš planinės Į planinępreklnę, tai ekonomistų ruošimo programos turėtų žaibiškai keis tis, akcentuodamos rinkos, pasiūlos-paklausos klausimus, o ne tęsti ekonomistų-amatininkų ruo šimą. .. Įveikti tok) aukštosios mokyklos atsilikimą — ir stu dentų, gavusių plačias savival dos teises, reikalas ir pareiga. Detalizuojant savivaldos pro blematiką būtina nagrinėti TSRS liaudies švietimo ministerijos do kumentus, liečiančius savivaldą. Juose norėčiau Išskirti tokius momentus: — studentų atstovai turėtų dalyvauti ne tik stipendijų skir stymo, bet ir priėmimo, jaunųjų specialistų skirstymo, dėstytojų atestavimo komisijose; — kas link dėstytojų anketavfmo: reikia neleisti, kad stu dentų dalyvavimas būtų apribo tas tik anketų pildymu. Pagal anketavimo rezultatus skelbti geriausius dėstytojus, o kai kur) nors dėstytoją blogai Įvertina ir studentai ir administracija, pir
ma laiko kelti klausimą dėl konkurso pareigoms užimti; — turi būti viešai aptariamos studentų, renkamų į fakultetų ir aukštosios mokyklos tarybas kandidatūros, vieši rinkimai. Taip pat labai svarbu sukurti studentų nuomonių perdavimo į mokslines tarybas mechanizmą. Mokslinių tarybų darbo planai turi būti suderinti su studentų pasiūlymais; — studentų visuomeninės or ganizacijos turi aktyviai daly vauti planuojant, Ieškant opti malių mokymosi krūvių. Esant plačiai Išreikštiems atskirų fa kultetų studentų poreikiams — Įvesti naujus spec. kursus (pvz: fizikams — istorijos). Pasitikėti studentais ir leisti jiems daly vauti tobulinant mokymo proce są (pvz.: kad ir tokia forma: konferencijų „Mokymo procesas studentų akimis" organizavi mas); — savivaldos klausimams tir ti plačiai taikyti studentų nuo monės tyrimus. Paminėti tik keli momentai, kuriuos galime rasti oficialiuose dokumentuose. Bet dokumentai lieka dokumentais. Savivaldoje išryškėja daug visiškai naujų, jokiuose dokumentuose nenuma tytų problemų. Tarp jų svarbiau sia matyt, būtų tokia: kaip Įvei kti studentų konformizmą, po linkį nuslėpti (o ne pareikšti viešai) prieštaravimus egzistuo jančiai tvarkai, kurie atsiranda iš baimės, kad tai vėliau atsi lieps mokymuisi. Ir čia svarbu pažymėti štai ką; darnus, sąžiningas ir kovin gas studentų kolektyvas tikrai nesusikurs tik savo jėgomis. Būtina aktyvi fakultetų admi nistracijos, partinių organizacijų parama. Ir nereikia čia kurti kažkokių mechanizmų. Tereikia administracijai ir partinei orga nizacijai principingai ir viešai išsiaiškinti studentų pateiktus subjektyvumo pavyzdžius. Ir to kie konfliktai turi būti kvalifi kuojami ne kaip išimtys, o taip kol kas normalūs ir būtini reiš kiniai.
Nuomonė Pramonės ekonomikos fakulte te pradėti studentų nuomonės ty rimo darbai. Studentai anketose įvertina dėstytojų darbą: suge bėjimą sudominti dėstomu daly ku, medžiagos pateikimą, dikci jos raiškumą, pagarbą studento nuomonei ir t. t. Ir nors TSRS aukštojo ir specialojo vidurinio mokslo minis terijos kolegijos nutarime sako ma: „Studentų dalyvavimas ne gali apsiriboti vien anketų už pildymu. Reikia skelbti geriau sius dėstytojus". Mūsų fakultete, deja, šitie rezultatai paskelbiami mokslo taryboje, kurios nariai tik keli studentai-vertintojai. Kodėl viešai nepaskelbus šių duomenų? Juk Maskvos M. Lo monosovo universitete skelbia mi kiekvieną mėnesį geriausių
dėstytojų hit-paradai. O mūsų studentas, stropiai pildęs anketą, nežinos rezultatų ir vargu ar ti kės šių apklausų tikslingumu ir realiomis permainomis. Aukš čiau minėtame nutarime sako ma: „Kai studentai ir administra cija neigiamai vertina atskirų dėstytojų darbą, pirma laiko kel ti klausimą dėl konkurso jų vie toms užimti." Tad studentų nuo monei suteikta teoriškai nemaža galia. Pasitikint studentu, kaip suinjektu, manyčiau, galima bus išteresuotu dėstymo kokybe, subgyvendinti schematišką, supap rastintą, dogmatišką, nuobodų dėstymą, išguiti mieguistumą ir abejingumą iš auditorijų. Darius MOCKUS PEF, m k. studentas
Gali kilti nemaža kitų ver tų aptarimo, klausimų. Pavyz džiui: 1. Kas bus su dėstytojų anke tavimo rezultatais? (Dėl jų vie šumo nemaža dviprasmybės ir pačiuose dokumentuose). Kiek kur Ir kieno iniciatyva juos skelbti? Jų skelbimai turi tapti kasdienišku ar išskirtiniu reiški niu? Sle klausimai mūsų Uni versitete rimčiau dar nespręsti. 2. Iškyla tam tikrų neaišku mų dėl studentų dalyvavimo mokslinėse tarybose, atsirandan čių išeinant už grynai studentiš kų klausimų rato. Pvz.: sutel kiant mokslinius laipsnius dės tytojams. Si procedūra, klek pastebėta, yra daugiau mecha ninio pobūdžio. Ar būtinos čia studentų nuomonės, kurios tik sujauktų šią, paprastai ramią, procedūrą? 3. Šiai dienai viešai išreikš tas akademinės grupės nepasi tenkinimas konkrečiu dėstytoju būtų vertinamas kaip konfliktas. Bet klek tokių nepasitenkinimų paslėptai (Turiu galvoje ne dis ciplinas, o jų dėstytojus). Gal vertėtų pagalvoti, kaip suvesti aktyvesnes, sugebančias išreikš ti savo poreikius, grupes su originaliais^ problematlškesnlals dėstytojais, kaip spręsti šluos paslėptus prieštaravimus. Tai tik maža savivaldos prob lemų dalis. Būtų labai gerai su laukti konkrečių pasiūlymų iš visų suinteresuotų pusių. Pabaigai norėčiau informuoti: gegužės 31 d. VVU mokslinė taryba klausys ūkinių padalinių ataskaitos. Tuo pačiu, tat gera proga studentams pareikšti savo pageidavimus šiems padaliniams. Gal, pavyzdžiui, kas norėtų, bet negali Įsidarbinti bendrabučiuo se valytojals ar santechnikais, o gal yra pasiryžusių vykdyti ko mendanto pareigas? (pvz.: Char kovo VU Iš 9 komendantų 5 studentai). Gal kas tiksliai gali išdėstyti, kodėl nepatenkinti vi suomeniniu maitinimu ir t. L Klausimų, esančių ūkinių pada linių kompetencijoje galima pa telkti daug, ir pačių Įvairiausių. Neškite juos Į VU komjaunimo komitetą, Arvydui Grigui. Jei pasiūlymai tikrai argumentuoti. Taryba juos priims, o ūkiniai padaliniai privalės juos vykdyti.
Arvydas GRIGAS Universiteto mokslinės tarybos studentų grupės seniūnas
ANTRAJAME PUSLAPY JE SKAITYKITE APIE XII KOMJAUNIMO - JAUNIMO SĄSKRYDĮ.
------------- -----------------------------
Tarybinis sti
Kai šiltų šeštadienio vakarą, įveikusios kelio galą nuo Vil niaus iki Švenčionių, pagaliau sustojome lies „Aido" vartais, jau iš tolo margavo palapinėj, kilo dūmų stulpai, aplinkui skli do šurmulys. Vyrukai nešiojo žagarus ir rąstus laužams, mer ginos ruošė pirmąją vakarienę stovyklavietėje. Kas lankė kai mynus, kas šildėsi prie ugnies. Jautei, kad užvirė turistinis gy venimas, kuris tęsis čia dar dvi dienas. Ir nors šventės atidary mas laukė studentų tik kitą die ną, tačiau jau šį vakarą jie ga lėjo parodyti savo išmonę, drą są, išbandyti, kas šmaikštesnis, sąmojingesnis. „Atrakcionai! At rakcionai!" — kvietė visus che mikas, užsikoręs ant kopėtėlių. Chemikai ir pradėjo žaismingą atrakcionų vakarą. Atrakcionai — patraukli programa — neap vylė. Taikliausi ir stipriausi Uni versiteto vyrukai turėjo neeilinę Prog4 gauti „indėnų vado" titu lą, tuo pasididžiuoti ne tik prieš merginas, bet ir vieni prieš ki tus. Juk šiaip ar taip, fizinė jė ga visuomet puošė stipriąją lytį. Tačiau šiais laikais indėnų vadu nori tapti ne tik vyrai. Dėl šio titulo kovojo ir dailiosios lyties atstovės. Chemikų atrakciono „mis" tapo prekybininkė L. Kundrotienė, kuri iš pirmo karto numušė taikinį. MF sumanė pa linksminti visus neįprastu regi niu — naujovišku merginų krep šiniu, tačiau čia dėmesio cent re ne krepšys, o paprastas kibi ras. Fizikų atrakcionai privertė „pakeisti koordinates". Mes turė jome pasistūmėti prie sūpynių. Čia ir vyko „istorinis oro mūšis". Nors jau pavasaris, tačiau EKFF „chebra" sumanė priminti mums slidinėjimo varžybas. O jau slidės (O, ho! ho!) — ketur vietės. Riterių turnyro nugalėto jui istorikai paruošė puikų pri zą — cepeliną. O nugalėtojas — kaimynas iš gretimos „laužavie tės", beje, prekybininkas. Ta čiau vietoj karšto cepelino 11 vai. vakaro (kaip žadėjo istori kai) vyrukas gavo šaltų žuvies konservų. Matematikų pasiūly mas susipažinti intymioje aplin koje žiūrovams labai patiko. Dviese išlįsti pro medžiaginį mai šą atvirais galais —- sutikite, sunkus uždavinys net ir patiems matematikams. Tačiau, kai pra tęsti pirmąją pažintį naktį į sa vo palapines pakvietė fizikai, norinčių tikrai netrūko. Filolo gai atėjo į atrakcionų vakarą su misija išmokyti visus seno lietuvių liaudies žaidimo — „žiu žio". O teisininkai fiziškai ir morališkai grūdino milicijos kur santus kovoje su mafija. PEF'as, deja, nieko geresnio nesugalvojo, kaip tik pakišti po merginos rūbais šaukštą, kurį turėjo ap čiuopti ir ištraukti į dienos švie są vaikinas. Daugiausia taškų už atrakcionus — vienuolika — pasiglemžė chemikai. O keikia šventė be draugys tės laužo? Jam įsiliepsnojus, spragsėdamos lakstė žiežirbos. Atrodė, jog jos šoka kartu su studentais. Tačiau buvo ne tik šokama, bet ir kilnojamas dvipūdis. Šias rungtynes laimėjo PF studentas K. Budėnas. Vyrai rungėsi lenkdami rankas. Beje, reikėtų patikslinti, kad dvipūdį ryžosi kilnoti ir merginos. Joms talkino vyrukai. Visą naktį tylą drumstė rokenrolas, azartiški šūksniai, tačiau reikėjo ir poil sio, nes kitą dieną visų laukė
Amerikos ir TSRS tiltas, video klipas iš Marso. Kokios tik problemos nebuvo sprendžia mos?! Nuo didžiulio MF susirū pinimo, kodėl „Žalgiris" netapo čempionu iki grumtynių trolei buse, nuo dėstytojų ir studentų santykių iki kapitalistinio pa saulio mafijos reikalų. Šį vakarą prie liepsnojančio laužo susirinkome šokti ne ro kenrolą: padainuoti liaudies dainas, patrypti smagą polkutę, pažaist liaudies žaidimus. Tran kiai lyg tikri kaimo muzikantai griežė smuiku, tampė akordeo ną pasilikę stovyklavietėje
didelis išbandymas — sporto varžybos. Rytas. .. Bunda antroji studen tiškos šventės diena. Iš palapinių vienas po kito pasirodo mieguis ti veidai, tingiai tarška kibirai. Jaučiamas sujudimas ir štabe _ kruopščiai ruošiamasi atidarymui. Pasitarti ateina fakultetų sek retoriai, laukiama atvykstant svečių, o dar prieš atidarymą kelios varžybos — taigi, darbo iki kaklo. Bėgimas, prisitrauki mai — vaikinams, atsispaudimai — merginoms... Kiek jėgų, va lios, ištvermės jie reikalauja, ir ne tik iš sportininkų. Sau ner vus „tampo" ir sirgaliai, nuošir džiai linkintys draugams perga lės. O kas gi padės, jeigu ne jie? Juk čia nėra jaukių namų sienų, kurios, sako, gali lemti sėkmę. Šaudymo varžyboms, kuriose rungėsi komjaunimo aktyvas griežtai teisėjavo majoras M. Bondarenka. Vilium Teliu ta po MaF komjaunimo sekreto riaus pav. Rutkauskas. Koman dinėje įskaitoje šaudymo varžy bas laimėjo ChF. Automatą grei čiausiai išardė ir sudėjo Rinkus (MF), šilingis, Baltrūnas. PDG daugiakovę laimėjo matemati stovyklavietę, neieško firmi nio viešbučio su patogumais Tačiau vakaras pavyko. Studen tų miniatiūros — jo „viršūnė". Visų fakultetų studentai tokie šmaikštūs, sąmojingi, jog žiuri išliejo nemaža prakaito, kol pa galiau išrinko nugalėtojus. Pir masis — IF komjaunimo komi teto sekretorius M. Karalius, kuris atstovavo paslaptingiems Marso gyventojams ir vienas pats sugebėjo atnešti istorikams pergalę. Apstulbino medikai. Jų paro dyti ginekologinio kabineto už kulisiai vienus pritrenkė, kitus sujaudino, trečius prajuokino. O rezultatas — antroji vieta. Ko kiomis tik temomis nebuvo šį vakarą miniatiūrų. Antialkoholi nė bei alkoholinė propaganda,
kai, po jų prekybininkai bei me dikai. Atidarymo diena — lyg užsa kyta. Saulė negailėjo savo spin dulių, pavasario vėjas draikė studentų plaukus. Sveikinimo žodį tarė WU komjaunimo ko miteto sekretoriaus pavaduoto jas G. Maniušis, SDAALR VU komiteto pirmininkas A. Sapožnikovas, Švenčionių raj. kom jaunimo komiteto pirmasis sek retorius. R. Valatka. Po nedide lės įžanginės dalies vėl visus linksmino sveikas studentiškas jumoras, kurio netrūko rimčiau sioms programoms. Prisistaty mai — tai lyg vizitinė fakulteto kortelė. Geriausia — teisininkų. Ją neginčijamai priėmė tiek žiūrovai, tiek žiuri. Nelengva buvo įveikti turis tinę trasą su kliūtimis. Ant pe čių sunki kuprinė, kaip toje pionieriškoje dainoje, ne vi siems pavyko per upelį peršokti ir iš vandens sausam išbrįsti ar reikiamon pusėn mesti granatą. Vėl sėkmę lėmė greitis, gera orientacija, jėga, jausmas, kad šalia tavęs — tvirtas draugo petys. Geriausiai kliūtis įveikė EKFF studentai. Nuo jų nudaug atsiliko MaF ir TF. Šioje šventėje neliko nepatik rinti ir studentų meniniai suge bėjimai. Geriausi plakatai buvo MF, FF ir IF. Antrosios dienos vakarą į svečius buvo pakviesta VVU kaimo kapela .Jaunimėlis". Vi si laukė puikios vakaronės, ta čiau. . . autobusas su atlikėjais daug nelaukęs apsisuko ir iš važiavo. Pasiliko tik tie, kurie nesibaido „košės su dūmais ir su uodais" ir kurie, atvažiavę į
„Jaunimėlio" nariai. Trečioji diena — paskutinė. Ji ne mažiau įspūdinga, nors daugelis jautė artėjantį išsisky rimą. Azartiškiausios dienos rungtynės — virvės traukimas. Antrajame ture iki paskutiniųjų laikėsi filologai ir ekonomistai,
XII kom/«inim*.. /
arši kova ,y O stipria , tematikai Štabas i-.y vyklavie' rintys d rodė esą ; pinės g r ■ stov ykl. riuoja p! gams!" a, daugiaus ; tinio pa visai nei s atrodo t< , s se maži.. (PEF, IF t 1
Šventė kalvos ■— susirinko c ventojai. < ir eilėraš tai. Kyla i [ žanti Am. pradėtas. Ja
nai, Švenčio atstovai." O nimas. Su š laviete, d« kito sąskrv
rėš
fi.
rė ’as ra-
-L Ši lsi
TE lt Audriu
—
3
„Viltis“ (Atkelta iš 1 psl.Į kad SMD ir fakultetų bei Uni versiteto komjaunimo komitetai čia suvaidins lemiamą vaidme nį.
Reikėtų pridurti, kad JMTK centras „Viltis"* palaiko glau džius ryšius su ekologinių klu bu „Žemyna". Studentų čia lau kia tiesiog „neplėšti dirvonai": ekologinės ekspedicijos, ekologi niai būriai (vietoj SSB), ekologi nės pakraipos diplominiai ir kursiniai darbai. Rimvydas PALECKIS
P. S. Universitete kuriasi JMTK centro „Viltis" filialas. Deja, dėl tam tikrų finansinių bei organizacinių sunkumų dar bas kol kas jame nepradėtas. Kai kur vis dar veikla biurok ratiniai „stabdžiai". Taigi, dar kartą „Vilties" koordinatės: Pi lies g. 8, tel. 61 82 69.
Sesija: proga psichologinei pusiausvyrai treniruoti Ne paslaptis, kad studijų aukštojoje mokykloje metu, stu dento organizmas ir nervų sis tema neracionaliai perkrauna mi. Dažnai trūksta ir sugebėjimo tinkamai psichologiškai elgtis. Atsiranda galvos skausmai, ne miga, irzlumas — tai ir vadina ma neuroze arba nervų siste mos pertempimu. Išskirtinos trys neurozių studentiškame am žiuje grupės: bendravimo apsk ritai problemos, su draugyste susijusios problemos ir mokslo sukelti sunkumai. Siame straips nyje panagrinėsime pastaruo sius. Mokslo krūvį sunkiau „atlai kyti" jautriems, llnkuslems grei čiau prarasti emocinę pusiaus vyrą žmonėms. Jų būseną, artė jant atsiskaitymams ir sesijai, galima apibūdinti žodžiu „neri mas". Jaučiamas vidinis Įsitem pimas, „nėra nuotaikos", sunku susikaupti. Viena mergina bai giantis semestrui pradėjo jausti tokį stiprų nerimą ir baimę, kad nuėjusi pusę kelio iki instituto, turėdavo grįžti atgal. Kodėl jai taip neramu peržengti instituto slenkstį mergina pati gerai ne žinojo, tiesiog, „kažko baisu". Nepadėjo nei pastangos pačiai save įveikti, nei draugų ir tė vų raminimas. Baimės priežastis pradėjo aiškėti vizitų pas gydy tojus metu. Merginai reikėjo ramiai nusiteikti, užsimerkti ir užduoti sau klausimą, kodėl ji
jaučia tokį nerimą? Pamažu jos atminties „ekrane" pradėjo ryš kėti pasistengtos užmiršti nema lonios situacijos, daugiausiai su sijusios su N dalyko dėstytoja. Paaiškėjo, kad nuo pirmų se mestro dienų, merginai buvo nejauku eiti Į jos dėstomo daly ko pratybas, atrodė, kad dėsty toja jos nemėgsta, stengiasi blo giau įvertinti, pamažu atsirado baimė. Ką noriu pasakyti šiuo pavyz džiu? Tai yra gana paplitęs „studentiško" nerimo psicholo ginis mechanizmas. Po egzami no ar įskaitos baime dažnai „slepiasi" konkretus asmuo. Pabandykite atlikti tokį eks perimentą: įsivaizduokite, kad tą egzaminą, dėl kurio Jūs neri maujate, lalkysit pas labai „ge rą", kuo draugiškiausiai nusitei kusį dėstytoją. Pakankamai ryš kiai įsivaizdavus tokią situaciją nerimas paprastai sumažėja. Tačiau dėstytojas gali būti la bai griežtas. Galima ir asmeninė antipatija (kaip ir simpatija). „Priešsesijiniam" nerimui suma žinti, čia pasiūlysime tam tikrą psichologinį metodą, kurį, tie sa, galima taikyti tada, jei se sijos baimė galutinai nesunaiki no sugebėjimo psichologiškai „pažaisti" ir pajuokauti. Metodas susideda iš dviejų da lių. Pirma dalis; reikia prieš se siją išanalizuoti savo nerimo struktūrą, atrasti, koks dėstyto
jas jums pats „balsiausias". Jau vien ši analizė yra naudinga ka dangi formulė „labai bijau dės tytojo Petraičio" psichologiniu požiūriu geresnė už formulę „la bai bijau fizikos egzamino". Tai pagrįsta dėsniu, pagal kurį bai mė visada sumažėja, kada pasi daro aišku, ko bijoma. Antra da lis, — kova su pačia baime, kuri trukdo susikaupti, atsakinėjama neužtikrintai, dreba balsas, o tai sukuria įspūdį, kad dalyko atsakinėjantysis nemoka. Dauge lis psichologų rekomenduoja bū ti kuo geriau nusiteikusiu dėsty tojo atžvilgiu. Stengtis atsakinė ti ramiai, vidutinišku tempu, baimingai nežvllgčiojant į dės tytoją. Jeigu buvo normaliai mokytųsi, tai jums nėra pagrin do bijoti, kad būsite įvertintas blogiau, negu kiti grupės nariai. Todėl nesistenkite įtikti, ne galvokite „klek parašys", o ra miai dėstytojui išdėstykite tai, ką žinote. Visko nežino ir pats dėstytojas. Toks ramus ir drau giškas stilius padės jums nesutrikt net atsakinėjant sudėtin giausią klausimą. Nenusiminkite, jeigu to nepa vyko pasiekti iškart. Į sesiją verta žiūrėti kaip į gerą progą psichologinei pusiausvyrai treni ruoti. G. VAITOSKA 8-tos poliklinikos gydytojas
Sekcija tyrinės asocialaus elgesio priežastis Nusikalstamumo problema lieka aktuali ir aštri, nusikalti mų skaičius ne tik nemažėja, bet ir auga. Respublikos spauda praneša, kad per pastarąjį penk metį, nepilnamečių teisės pažei dėjų prasižengimų skaičius išau go net 76,9 procentų. Salia tra dicinių, „įprastų" nusikalstamu mo formų plačiai plinta naujos formos — narkomanija, toksikomanija, prostitucija. Ilgą laiką šios problemos buvo nutylimos ir net neigiamos, todėl kai ku riais atvejais esame nepasiruošę praktiniam darbui su teisės pa žeidėjais. Siekiant užtikrinti kovos su nusikalstamumu efektyvumą, bū tina išsiaiškinti, kas lemia aso cialų elgesį, kaip formuojasi as menybė, linkusi į teisės pažei dimus. Respublikoje yra žmonių — psichologų, pedagogų, teisi ninkų, kurie daug metų nagrinė ja šią problematiką, tiesiogiai dirba su „sunkiais" vaikais ir paaugliais, nepilnamečiais teisės pažeidėjais ir suaugusiais nusi kaltėliais. Tačiau iki šiol jų veikla buvo nepakankamai ko ordinuojama. Teisės pažeidėjas yra įvairių mokslo sričių tyrinė jimo objektas, tačiau vienas iš
Sporte FUTBOLAS LTSR aukštųjų mokyklų spar takiados rungtynės: VVU —VISI 0:1 (0:0), VVU — SPI 1:0 (0:0). įvarti pelnė (TF, A. Kuodis 1 k.). LTSR I lygos futbolo pirme nybės: VVU - „Elektronas" (VIInius) 1:1 (0:0). įvarti mūsiškiams pelnė V. Urbonas (PF. I k.).
fundamentalių mokslų, tiriančių asmenybę, jos formavimosi dės ningumus yra psichologija. To dėl, VVU psichologijos katedros iniciatyva, šių metų balandžio mėn. buvo surengtas I-asis res publikinis seminaras skirtas aso cialaus elgesio problemoms. Se minare dalyvavo psichologai, dirbantys respublikos specialio siose mokyklose, VRM sistemo je, šeimos konsultavimo kabine tuose, narkologiniuose kabine tuose, Teismo ekspertizės, socio logijos, filosofijos ir teisės, Pe dagogikos, EMH moksliniuose tyrimo institutuose, Minsko aukštosios VRM m-los Vilniaus fakultete, Pedagoginiame institu te, VVU. Be psichologų, semi naro darbe dalyvavo pedagogai, teisininkai, spec. mokyklų, pa auglių klubų vadovai, Nepilna mečių reikalų komisijų inspek toriai, Lietuvos VRM, LLKJS CK atstovai.. Seminare buvo nagrinėjami teoriniai ir praktiniai asocialaus elgesio klausimai. Buvo išklausy ta informacija apie nepilname čių ir jaunimo nusikalstamumo tendencijas LTSR, kalbėta apie asocialios asmenybės ypatumus, jos diagnozavimo galimybes. Po pranešimų vykusioje diskusijoje
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840847 išduotą EKFF studen tei Tamarai PRESKOVSKAJAI, laikyti negaliojančiu.
Dingusią studijų knygelę Nr. 8610314, išduotą ChF studentei Astai UKTVERYTEI, laikyti nega liojančia. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840682, išduotą MF studen tei Dainorai 2ITKUTEI, laikyti negaliojančiu.
„Tas stadionas toks didelis, o mūsų tiek mažai“ — pirmiausia toptelėjo paskelbus šventės ati darymą. O kodėl mažai, atsaky mo, matyt Teikėtų ieškoti kaž kur kitur — tik neklausinėti čia susirinkusių. Nors šventėje da lyvavo tik pirmakursiai, ir tokia šventė jiems pirmoji, visi iš anksto buvo nusiteikę — bus neįdomu, kam gaišti laiką — jis prieš sesiją ir taip brangus. Dar gerokai prieš atidarymą stadionas ir miškas skambėjo nuo orkestro garsų, prie bufeto bū riavosi „alkanieji“ ir „ištroškusieji". Šventės dalyvius pasveiki no būgnininkės, meninės gimnas tikos sporto meistrė J. Klikaitė, ritminės gimnastikos grupė. Susirinkusiųjų veidai kiek iš tįso, kai organizatoriai paskelbė, jog visiems šventės dalyviams reikės bėgti krosą — merginoms 2000 metrų, vaikinams — 3000. Po kroso sekusiame estafetinia me bėgime dalyvavo VVU, VISI ir WPI komandas. Atrakcionuo se — baudų mėtyme, virvės traukime, dvipūdžio kilnojime — atsirado jau daugiau norinčių dalyvauti. Tiesa, po kroso var žybų studentų smarkiai apmažė jo, tačiau apdovanojimus liko kam pasiimti. įpusėjus šventei, išgirdome, kad pagaliau atvyko
taip laukta merginų futbolo ko manda iš Kauno (vilniečių ko mandą jau seniai matėme besi ruošiančią). Kad ir kaip klykavo sirgaliai, kad ir kiek pavojingų situacijų buvo prie vartų, rung tynės baigėsi lygiosiomis — 0:0, ir aikštelę užėmė beisbolo entu ziastai. Jiems irgi sunkiai sekė si pateisinti žiūrovų lūkesčius: kamuoliukas niekaip nenorėjo atsimušti į kampinio žaidėjo lazdą. Visi varžybų nugalėtojai bu vo apdovanoti garbės raštais bei atminimo dovanėlėmis. Tiesa, pats fizinio auklėjimo katedros vedėjas doc. V. Bimba sutiko su mumis, kad šios dovanėlės ka žin ar padės prisiminti sporto šventę, ir ar verta apskritai jas teikti, jei jos nugalėtojams tikrai nemielos. Organizatoriai galėjo nuoširdžiau tuo pasirūpinti. Kas link pačios šventės — ji buvo organizuota ir praėjo ga na įdomiai, o buvę šventėje iki galo, liko visiškai patenkinti. Jeigu ko ir trūko, tai tik pačių studentų entuziazmo, kurio lau kiama ateinančių metų šventėje, kaip, beje, ir pasiūlymų dėl jos organizavimo. Jolanta ABROMAUSKAITE Eglė MONKEVlClUrfi Arūno STRAKSlO nuotrauka
Muzika
buvo analizuojami konkretūs psichologo praktiko uždaviniai asocialaus elgesio profilaktikoje. Seminaro išdavoje prie TSRS psichologų draugijos Lietuvos skyriaus buvo Įkurta Asocia laus elgesio psichologijos sekci ja ir išrinkta sekcijos taryba, į kurios sudėtį įeina įvairių įstai gų darbuotojai. Taryba sudarė perspektyvinį darbo planą, kuris apima tiek mokslinį tiriamąjį, tiek praktinį darbą. Numatomos šios pagrindinės veiklos sritys ir tikslai: 1. Vykdyti kompleksi nius teorinius ir empyrinius ty rimus, ruošti konkrečias metodi nes rekomendacijas. 2. Keistis informacija ir patyrimu su mokslinėmis tyrimo įstaigomis, nagrinėjančiomis analogiškas problemas TSRS ir kitose šaly se. 3. Kelti specialistų, dirbančių šioje srityje kvalifikaciją. 4. Rengti publikacijas šiuo klausi mu. Sekcijos pirmininkas VVU psichologijos k-dros dėsi., psichologijos mokslų kandidatas G. VALICKAS Sekcijos nariai: VVU psichologijos k-dros vedėjas doc. A. SUSLAVIČIUS, 1-os spec. PTM psichologė V. KAZIUKĖNAITE
Giliai dantą motinai Ūkio
Tik entuziazmo ir viskas bus gerai(?)
užjaučiame komen Teresę 2IŽMARIENĘ mirus. padalinių darbuotojai
Nuoširdžiai užjaučiame Iną GLEMŽIENĘ motinai mirus. Vidaus Ilgų propedeutlkos katedros ir virškinimo organų patologijos laboratorijos bendradarbiai
„Talking Heads“ vaizduojamasis menas muzikoje Per dvylika metų, kurių metu buvo įrašyti aštuoni albumai, grupė „TALKING HEADS“ (Kal bančios galvos) evoliucionavo nuo liūdno minimalizmo iki pra bangaus eklektizmo. Šių kūrybi nių permainų procese ji išefkovojo išradingiausios baltosios rok-grupės reputaciją Ameriko je. Grupės stilizuoti pasirody mai daugiau perima Iš vaizduo jamojo meno, negu iš triukš mingų pop-spektakllų teatrališ kumo. Tai grupė „mąstančiai publikai“, sutelkianti rokui intri guojančio Intelektualizmo, kas ne taip dažnai atsitinka muziko je nuo pat šeštojo dešimtmečio pabaigos, kai profesoriai ploda vo Bobo Dilano poezijai, kalbė davo apie „THE BEATLES“ iro niją, lenkdavosi „LED ZEPPELIN“ profesionalumui. Tačiau, tai kas iškėlė „TALKING HEADS“, — užtvėrė Ir kelius i aukštumas. Kūrybos sudėtingumas ir nepa prastumas, ne visiems supran tamos ir priimtinos grupės skleidžiamos idėjos — neleidžia muzikantams tapti superžvaigž dėmis. Deividas Biornas (David Byrne) gimė Škotijoje, tačiau vėliau augo ir mokėsi Baltlmorės mo kykloje (JAV). Čia Deividas bu vo kažkuo panašus [ komikąmalštininką, kuris kartą net iškėlė savo kandidatūrą i mokyk los tarybą, i Jo priešrinkiminę kampaniją Įėjo lozungai „grą žinti | mokyklos kavinę auto matini grotuvą ir panaikinti auklėtojus pedagogų persona le.“ Kaip ir dauguma septintojo dešimtmečio paauglių, Deividas domėjosi rokenrolu. Savo malo numui pradėjo groti gitara. Kai atėjo metas stoti j kole džą. Biornas nežinojo, ką jam pasirinkti — meną ar tiksliuo sius mokslus, todėl, kad „mane domino gamtos mokslų ir ma tematikos koncepcijos, Ir aš ne mačiau skirtumų tarp jų ir meno koncen'ljų“. 1970 m. Dei
vidas jstojo i Rod-Ailendo di zaino mokyklą. Po metų perėjo l Baltlmorės meno mokyklą, o po to apskritai metė koledžą. Kartu su Blornu j dizaino mokyklą jstojo ir Krisas Fran cas (Chris Frantz). Po kelerių metų jie kartu sukūrė ansamblį .ARTISTICS“ Ir grojo šokių va karuose koledže. 1975 metais kartu su Franco drauge Tina Velmut (Tina Weymouth), taip pat dizaino mokyklos studente, Jie išsinuo mavo Niujorke butą ir pradėjo groti trise pasivadinę „TALKING HEADS“. Tina buvo savarankiš kai išmokusi groti šešiastyge gitara, tačiau niekada nebuvo laikiusi rankose bosinės gita ros. Iš pradžių „TALKING HEADS“ auditorija apsiribojo siauru daili ninkų ir rašytojų ratu. Ir net gi Džeris Harisonas (Jerry Harrison), turintis daug didesni profesionalaus muzikanto paty rimą, prisijungęs prie grupės 1977 m. pasirodė esąs Harvardo universiteto architektūros fakul teto studentas. Pradžioje grupės skleidžiamos idėjos buvo klek rafinuotos. Juos žavėjo konceptualusis me nas. Ypač ta Jo kryptis, kuri naudojo kalbą kaip vienintelę išraiškos priemoneVieni šio meno pasekėjai išreikšdavo sa vo kredo tiesiog ant sienų, kiti leisdavo nedideles brošiūrėles. Tačiau „TALKING HEADS“ visiškai nelaikė savo meno prie šingo rokui. Grupės pasirody mas buvo labai neapibrėžtas reikalas. Jų negalima buvo pa vadinti tikrais menininkais, ta čiau tai nebuvo ir paprasti rokmuzikos atlikėjai, siekiantys pigaus efekto. Kadangi visi grupės nariai savo laiku studi javo vaizduojamąjį meną, meni nės priemonės buvo stipriai jau čiamos Jų kūryboje. (Bus daugiau) Pagal žurnalą „Amerika“ parengė Darius TARASEVIČIUS
Tarybinis studentas
4 00 f
s
x
Ž
Tai bus kaip sapnas, kaip iš trauka iš košmariškos juostos „Juokis, pajace", — jis staiga paryčiu slystels ir — pjautuvu: rankos, kojos aukštyn, užpaka lis žemyn — smigęs skaudžion švieson šulinio dugne, atsipeikės vėjo draskomame nuogame miš ke ir net užraus, pažinęs, kad palei Centrą striukame vatinuke besigaužiantis kareiviukas viš čiuko kaklu — tai jis, Valiusių Algis, akademinėse atostogose poilsiaujantis studentas su puo dyne ant pečių, kur neįtelpa nerašytas dievo įsakymas: nežiopsok, baigei virtuvę tvarkyti — mauk popiečio miego, o jis nusitįso kabinon, kur it didelis, žalias katinas snaudė Smirno vas, laiško baigti, bet tik kampe įsitaisė — Atambekovas įpuolė: Kolia, kapitonas išprotėjo: MAN liepė aplink Centrą šiukšles iš rinkti, girdi, rytoj pats patikrins, kas aš jam, ...ir nušvito, paste bėjęs Valiusį: o, mūsų šaunusis latvis. Lietuvis, neapsikentė Al gis ir pagailėjo, nes Atambeko vas vyptelėjo: tas pats velnias ir, išrietęs krūtinę, užbeldė pirš tais maršą: o kodėl jūs, draugas eilini, sėdit, kai įeina jefreitorius, jūsų skyriaus vadas? Pa sprink, lietuviškai burbtelėjo Al gis, lėtai įsirėmęs pakaušiu į lu bas, bet Atambekovas nenugirdo — jis jau rypavo kiek Valiušis jam kraujo išgadino, pridirba, o kapitonas jį prausia, vakar už virtuvę galvą ištrinko: pur vina — velnias koją nusilaužtų, o Algis skubriai kyštelėjo: šian dien blizga ir jau slapčia graibė durų rankeną, bet jefreitorius pasekė: kur, miegot, sakai, na, juokdarys, mes, kai „salagom" buvom, daugiausia tris valandas nusnausti gaudavom, o tu ir naktį miegi, ir dieną nori. Algis skersom dėbtelėjo į jo išdribu sius skruostus, bet laiku prikan do liežuvį, o tas jau nebe pirš tais — visu delnu pliaukšėjo: išrinksi „uogytes" — pamiegosi, ir — prašom: linksmiau, pajace, penkiasdešimt „uogyčių" už kvailą makaulę ir tėvelį jefreitorių, o dar tiek — už senelį praporščiką, nes tų nuorūkų —
it spanguolių pelkėj, jis kiek pasilankstė, pašnairavo į nuo jū ros gulančius šėmus debesis ir, sumetęs, kad jei taip kiekvienos sieks — iki sutemų neapsisuks, pagudravo; susirado lazdą, pri sitaikė ir vienu dūriu palaidojo nuorūką. Išradimas patiko ir jis, įsismaginęs: viens — nusitaikė, du — švaru, paleido vaizduotę pasiganyti: už poros metų nusibels Kazachstanan, pagaus Atambekovą ir vienu smūgiu, ka ten — spriktu — į žemę, bet ne, perdaug garbės, dar kankiniu
go praporščiko plikę ir už An tano Rūko išmintį, už tai, kad jam prie miegamojo lankstantis parūkyti išlindo: pirmyn, darbas iš beždžionės žmogų padarė, prie sandėlio virvė mėtos, gal tau muilo pridėti, po to spriktelėjo nuorūką ir trinktelėjo du ris, o jis, užčiuopęs ją sugrubu siais pirštais, kiek pasišildė ir nugurino: keturiasdešimt aštun ta, devinta, o vietoj penkiasde šimtosios užėjo virvę. Sudeja vęs atsitiesė, ir šlykštėdamasis pauostė numėlusias rankas — ko gero, iki kaulų nikotinu pradvokė, su filtrais pusė bėdos, o su nuorūkom kančia: tik per vargą išlupo — ištyžo, kur tei sybė, amžiais nerūkė, o turi pas kui kitus rankioti, duotų kas va lią, visus nuo rūkymo atpratin tų — išgintų į nuobodų, be at vangos krapnojantį lietų „pauo gauti" plikom, žvarbaus vėjo bučiuojamom rankom — per jė gą cigaretės neįbruktum, bet ką čia aš, pyktelėjo ir sukumpęs žiupsniu išvilko virvę. Nužvel gė iš viršaus žemyn, nusispjo vė: pats karkis, ir atsargiai, lyg šliužą nuleidęs kibiran, vėl su linko — iki brūkšnio dar buvo
Vėžės jos tamsios ryškėja laukuos. Kai langus uždangsto, kas lieka languos? Lyg paukštis nuvytęs mosuoja arti... Berniuk, klausykis, ką gieda naktis...
BERNIUKO EŽERAS Ten lynai kaip paršai po dumblyną ganos, knarkia naktį garsiai ešerys ten senas.
jo: dink, sūneli. Akyse taip ir patamsėjo ir jis, sumetęs, kad dar truputis — ir nutiks kažkas baisaus bei nepataisomo, nėrė atgal į mišką, ten iškratė kibirą ir, kilsterėjęs išburkusius del nus, tuščiai pabandė sugniaužti, tada tūptelėjo, susigaužė į ka muoliuką ir, subrukęs juos tarp kelių, be balso užkaukė, tramdydamasis, kad nepravirktų, bet lietus jau čiurkšlėm plakė. Ne beištvėręs pakilo (dingtelėjo, kad kaulų girgždesys už kilo metro girdėjos) ir, nukliūtinęs prie kūdros, išskalavo kibirą, pasėmė vandens, paskui kelis syk murktelėjo vieną batą, kitą, bet purvas laikės it erkė. Algis apsižvalgė kuo jį nugramdžius ir, neradęs, stenėdamas nuo įstangos, nubraukė delnais, ap mazgojo, po to, neatsistebėda mas vandens šiltumu, nusiplovė rankas ir iš kelinto sykio užka binęs kibiro lanką, pusiau risčia nušniurkšėjo Centran, ten pasta tė vandenį po kabina (vis vieTlu darbu mažiau, po vakarienės išplaus ir ramu), klupdamas už skrido laipteliais ir apmirė, įsi kirtęs į elektrinės krosnelės groteles, o kai Smirnovas, su mirksėjęs iš jo greitumo, pas malsavo, masažuodamas nuo
karščio įraudusį kaklą: baigei? net žodžio išsunkti neįstengė ir tas šyptelėjo, įdėmiai nužvelgęs jo įkritusius, smulkaus virpulio purtomus burokinius skruostus bei išburkusią, mažyčiais laše liais nusagstytą nosį: siunti, vi sus iškapotum, tiek metų pasau lio bamba buvai, bet tik bac — ir tu tik vienas iš daugelio, ir visas tavo šaunumas matuoja mas pagal tai, kaip mikliai su kies pagal kažkokio jefreitoriūkščio įsakymą, nieko, seni, taip visiems pradžioj būna, paskui persilauši, po metų prisiminęs juoksies, juoksies, pakartojo, užmatęs, kad Valiušis purto galvą, o Atambekovo neimk į plau čius, jis va, Smirnovas išraiškin gai pastukseno į stalą, jį metus kaip šuniuką dresiravo, o da bar, kai paklusnumo išmoko ir viršininkėliu išvirto, neišmano kaip kitus to išmokyti ir išsi dirbinėja, nieko, pavasarį išeis, ir aš tokią tvarką įvesiu... jis už sisvajojęs net prisimerkė, bet veikiai atitoko: beje, ko gulti neini, o Valiušis, palaimingai klausydamas kaip šiluma, skau džiai nudeginusi pirštus, lėtai al ma kūnu, sumurkė: nebeverta, jau po šešių, o tuoj kels, pas kui tave reikės pakeisti, tik kaip iki antros valandos nakties išsė dėti, bet Smirnovas tik numykė, kažką mintydamas ir viltingai palinko į jį: klausyk, pasėdėk, o aš parūkysiu. Parūkysi? 1 plykstelėjo Algis ir Smirnovas neva išsigandęs atšoko; na na, po to nusikvatojo ir žaismingai apsisuko: ką, nepatinka, žinau, aš irgi: tris kartus rinkau — tris kartus prisiekinėjau: mesiu, bet kur tau, o tu kartą „pauo gavai" ir jau — „užmušiu". Jis užtupdė ant pakaušio kepurę, bet tarpdury dar grįžtelėjo: ten kareivinės su valgykla sujung tos, pažiūrėk, jau, ko gero, paš nekėjo ir nušoko žemyn, o Al gis stenėdamas klestelėjo kėdėn ir, šiaip-ne-taip sugraibęs rage lį, alsiai iškvėpė, įsijungęs į li niją: kalbam, bet atsakymo ne sulaukė, tik iš toli toli lūžinėdama spraudės daina ir jis, įsi klausęs: „Chorošo što j ėst na svete ėto sčastje — put domoj", pajuto, kaip skruostą nutvilkė judrus kamuoliukas. Valiušis skaudžiai brūkštelėjo delno skliausčia: prakeiktas lietus, po to, sutvarkęs komutatorių, užsik niaubė ant stalo ir, vargiai rin kdamas žodžius, užniūniavo, gindamas snaudulį: „Geriausias draugas nusisuks ir meilė iš blės netikėtai, kuo reiks tada patikėti, tik tu viena, Tėvyne, švieti tamsoje..." Ir tai bus kaip sapnas, kaip ištrauka iš košma riškos juostos po 662 dienų, ka da paryčiu — pjautuvu į šulinį ir pašoks apsipylęs šaltu prakai tu.
Padangėj pavargęs, mėnulis išbluko, pelėda žvalgos — kiaušinis paspruko!!!
Kai berniukas sapnuoja melsvą kalną už sodo, Murkaus akys žaliuoja, kad pravirks tuoj, atrodo.
VASARIO UOGOS pasijus, verčiau taip: pasilabins, žiautarodamas gumą ir, pasigro žėjęs kaip lašiniai užmerks jefreitoriaus akis: o, mūsų brangu sis latvis, šaltai pataisys: lietu vis, laukdamas, kada tas sukri zens: tas pats vėl..., o tada švystels aukštyn ranką — Atam bekovas tūptels it višta, ir lyg niekur nieko pasitaisęs plaukus toliau žiaumos, o rudos kazacho akys sušvytruos kairėn-dešinėn lyg Pr*® durų mažo reikalo pri spirtas šuniukas, kol galop įsigauš kampe ir virpėdamas kils tels kojytę, bet staiga — balsas, lyg artilerijos salvė: čia dabar kas. Algis krūptelėjo, žaibu at sisuko ir vos neįsibedė į Sergijenkos pilvą; te-teritoriją tvar kau, o praporščikas susiraukė: nepanašu, patampė tarakoniškus ūsus, pasirausė kišenėse (ten to na smėlio be pėdsako prapul tų) ir, išžvejojęs kreidos nuo laužą, brūkštelėjo ant kibiro: va tiek pririnksi ir parodysi. Valiu šis išlaukė, kol jis po vėl užkrapnojusiu lietumi iki Centro nugoglino ir iš širdies nusispjo vė, bet pataikė ant skverno, keiktelėjęs nubraukė rankogaliu ir sulinko, patupdęs ant grandi nės vaizduotę: penkiasdešimt „uogyčių" už saliamonišką drau
toli: pirmyn, pajace, dar šimtu ką už viską: už žydrą vaikystę, kurios baigiantis išsižiojęs lau kė, už pasiklydusią žiemą (vasa ris, o sniego dar neregėjo), už klampią pajūrio žemę, kur batai — lyg į sviestą, sako, ji per de vynis mėnesius tiek, drėgmės prisisiurbia, jog ir vasarą žliurksi, „seniai" taip porina, Algis dar nebandė, kiek jis čia — 68 dienos, ir už jas — po „uogytę", ir dar po vieną už kiekvieną likusią, bet ne, nereikia, nes akys — tuoj į virvę, jau geriau už šią dieną ir už rytdieną, ir už tarnybą, žinia, ji ne tokia gra ži, kaip kad kine, bet ir ne to kia baisi, kaip kad grįžusieji baugino, ir už tai, kas laukia grįžus, už kažką tokio didelio ir nuostabaus, dėl ko verta šliaužti lyg iš žiemos miego iškušdintai gyvatei, jaučiant, kad kraują jau perpus atskiedė van duo ir kūnas — slankstelis po slankstelio — stingsta į ledą, ir vis sunkiau vilkti jį per miru sią, purve paskendusią žolę, bet reikia, reikia pakelti dar vieną „uogytę" už neaprėpiamą džiaugsmą, nerūpestingai siautė jantį už teritorijos tvoros, bet staiga jis lyg į sieną įsirėmė — „uogos" nebuvo. Jis apsidairė,
Skiriu labai mažiems vaikams visiems seniems šauniems draugams! Saulė kaip rausvo ledo lytis tirpsta iš skausmo — atšliuožia naktis.
bet tik atsitiesęs sumojo, jog, apsukęs ratą, grįžo ten, kur pra dėjo ir sudejavo ,— iki brūkš nio dar trūko, o Sergijenkai ne išaiškinsi, bet neviltis visada ką nors pašnibžda — Algis puolė į mišką ir iš drumzlino šiukšlių duobės vandens išgriebė viską, ką tik pagavo. Jau manė, už teks, bet susigundė tuščiu „Kos moso” pakeliu ir net švilptelėjo: Kauno gamybos. Jis atsikolė į medį ir pasimėgavo seniai bere gėtais lietuviškais žodžiais: „TSRS sveikatos apsaugos minis terija įspėja: rūkymas pavojin gas jūsų sveikatai", ką-ne-ką, o to tabako pram g/s „Kova" di rektorių su malonumu vietoj ci garetes panaudotų; galva — filt ras, kojas pridegtų ir sutrauktų. Nežinia, kiek būtų nusipaistęs, bet lašas sulyg pupa nusirito drėgmės nusvarinta šaka ir tekštelėjo už kaklo. Algis, spyg telėjęs, nusipurtė it šuo, čiupo kibirą ir nusimpino praporščiko dairytis, bet tik Centrą pasiekė — išgirdo, kaip jis mokomojoje klasėje telefonu tarška ir kada Valiušis, apsvaigęs nuo šilumos, per vargą pridėjo ranką prie smilkinio, tas nekantriai numo
Remigijus MISIŪNAS
Sigitukas PARULSKIS
BERNIUKAS ŽVELGIA į TAMSĄ
1988.05.20
Raudės po nendryną vaikšto išdidžiai, unguriai kaimynai pešas kaip gaidžiai.
Pupsi pelėnas, į obelį ropščias. Dantukai kaip plienas žibsi ir pokši.
Bliksi tingiai kuojos, žiopso vėgėlė, kaip kilbukams auga kojos, kai tik pasirodo lydeka — strėlė.
Viršūnę pasiekęs, ragauti norėjo, bet sūrio riekė dangum nuriedėjo.
PELIUKAS ASTRONOMAS Peliukas pilkas krebžda už durų, nerimo pilnas į dangų žiūri. Lenktas mėnulis Peliukui kaip sūris linguoja virš sodo, tas mėnuo atrodo.
KAIP PRADINGO KATINAS MURKUS ARBA KAIP PRASIDEDA ŽIEMA
Murkaus akys didžiulės, kai jis žiūri į lietų, kai berniukas jau guli ir jį vieną palieka.
Murkus kaip debesėlis tada slenka į kiemą. Pats vartus atsikėlęs, nutapnoja per žiemą.
Gal jį snaigės plaštakės nuramins ir paguos, tik nešvies jau namuos Murkaus murkiančios akys.
NARSUS PELĖDŽIUKAS
Ir šlept peliukas į lapu krūvelę.. . Paglostyk, berniuk, įo smalsią galvelę.
PELĖDOS NESĖKMĖ Mėnulį pelėda per naktį perėjo, negerus, neėdus viršūnėj tupėjo.
Mažas ir žioplas, visai nepatyręspelėdos sūnelis lapnojo per girią. Jam medžiai atrodė kaip snaudžiančios pilys, mėnulis padangėj — seniokas pražilęs. Keliavo be tako šaunus pelėdžiokas, užkliuvo už kelmo, pargriuvo ir juokias.
Nubudęs kankorėžis pokšt jam per snapą, pelėdos vaikelis neteko net kvapo. Kad bilda, kad dunda, net žvaigždės pažyra — tai lekia pas mamą labai drąsus vyras!
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Nr. 1155 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. (CosercKBH cryAeimt — oprau napntoMa, penropaTa, KOMvreTa omcomoas, npo$KOMa opAenon TpyAonoro Kpacnoro snaMenn ■ Ąpyx6w ■apoAOB BnAsmoccKoro ynnsepcuTera hm. B. Kancynaca. Bnumoc. PeAaKTop A Annnrrac. Ha ahtobckom assnce.
Redaktorius A. LIPSTAS