visu saLią viiobčtMiM;vienyKires *
CaRJ/BOS scu nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METU BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 18 (1437) 1988 M. GEGUŽES 20 D. PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiniiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiin
MAK-as siūlo paskaityti *«* • NEBEREIKES KONSPEK TUOTI? „Komjaunimo tiesa“ Nr. 75, 1988.04.20. „Nebereikės kons pektuoti"?! • BUS AR VIS DĖLTO NE BUS PRIVALOMAS PASKAITŲ LANKYMAS? „Studenčeskij meridian” Nr. 3, • AR (MANOMA SUSlSNE- 1988, kovas „Demokratizacija. KETI SU KARINE KATEDRA? Viešumas. Savarankiškumas" (in „Izvestljos" Nr. 112, 1988.04.21. terviu su TSRS liaudies švieti „Kalbos rikiuotėje“. mo ministru G. Jagodinu).
„VILTIS“ teikia vilčių užsidirbti * KURSINIS DARBAS — NE TIK ĮSKAITA, BET IR * SSB? O GAL EKOLOGINIS BŪRYS?
Vilniaus jaunimo mokslinėstechninės kūrybos (JMTK) cent ras „Viltis" — Universiteto kai mynas (Pilies g. 8, virš „Blyninės"). Taigi, kas ta JMTK, iš kur ir kada ji atsirado? Vieninga visuomeninė-valstybinė jaunimo mokslinės-techni nės kūrybos sistema — vienas iš persitvarkymo vaisių. Egzis tuodama nepilnus dvejus metus, ji jau daro nemažą Įtaką susi klosčiusiai mokslo ir technikos vystymosi sistemai, apimančiai mokslinius tyrimus, bandomuo sius konstravimo darbus ir jų panaudojimą praktikoje. JMTK sistemos tikslas — in tensyviau panaudoti moksli nės-techninės kūrybos rezervus, sprendžiant aktualias liaudies ūkio problemas. Sistema iš pat pradžių buvo orientuojama j ūkiskaitą, viliantis, kad akumu liuotos ir uždirbtos lėšos leis to liau plėtoti pačią sistemą finan savimosi pagrindu. JMTK įkūri mo iniciatorius — VLKJS CK. Sistemos organizacinė struktū ra nesudėtinga: respublikinės JMTK koordinavimo taryba tvarko sistemos reikalus respub likoje, miesto taryba globoja miestą, o tarybos įmonėse ir or ganizacijose kuruoja JMTK vie toje. Tai šiek tiek biurokratinė sistemos dalis, kuri kol kas ne trukdo, priešingai — aktyviai talkininkauja ūkiskaitinei siste mos daliai — JMTK centrams.
PINIGAI.
Grįžkime prie „Vilties". Dar bas čia organizuotas labai pa prastai: įmonės ar organizacijos kreipiasi į centrą su įvairiau siais užsakymais. Etatinių „Vil ties" darbuotojų užduotis — su rasti tiems darbams atlikėjus, suburti kūrybinius kolektyvus, kurie pagal rangos sutartį su centru ir atliks tuos darbus. Da bartiniu metu netrūksta nei už sakovų, nei atlikėjų: centro apyvarta — virš 2 mln. rublių. Tai apie 180 sutarčių, dir ba arti 300 kūrybinių kolektyvų narių. VVU darbuotojai irgi aktyviai įsitraukė į šią veiklą. Pagal su tartis su centru dirba chemijos, fizikos, ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetų atstovai, tuoj turi įsijungti ir medikai. Tematika labai įvairi: nuo skys tųjų kristalų gamybos, fotonų skaitiklių konstravimo iki oro ir ežerų, upių užterštumo matavi mų. Sutartyse dirba ir studentai, tačiau jų dar mažai. O juk stu dentų darbai taip pat gali turė ti ūkiskaitinę vertę. Jei diplo miniai, kursiniai darbai būtų nu kreipti spręsti mokslo ir gamy bos problemas, tai ūkiskaitinė šio reikalo pusė, konkrečiai — laikinosios grupės formavimasis, atlyginimai ir kitos ūkinės bei finansinės „smulkmenos" spręs tųsi daug lengviau ir papras čiau. „Viltis“ tikisi ir laukia, (Nukelta į 3 psl.)
VVU studentų įdarbinimo biuras
informuoja „Spartoje" i(V. Montvilos 32, telef. 63-02-75). 2—3 darbininkų etatai (pakuotojai, rūšiuotojai); „Vilijoje" (Polocko 26, telef: 62-88-35). 3 mezgėjų etatai; „Lelijoje" (Panerių 43, telef: 63-04-41). 3—4 darbininkų eta tai, 10—15 valytojų etatų (Kreiptis j Maciulevičienę). „Bangoje" (Ateities 15, telef: 76-36-81). 5 kamplektuotojų eta tai; Žuvų kombinate (Afonino 22, telef: 64-00-71). 3 (vaikinus) dar bininkų etatai. Įsidarbinant per miesto įdarbinimo biurą turėti pasą ir leidi mą įsidarbinti (iš VU komjaunimo komiteto). Sezoniniam (vasaros laikotarpiui) darbui prekybos organizaci jose reikalingi pardavėjai, padavėjai, indų plovėjai. Įdarbins visus norinčius — kreiptis į miesto įdarbinimo biurą (7 kabina). Susivienijimas „Narutis" gali įdarbinti 6 studentus (pardavė jais, administratoriais), kreiptis į kadrų skyrių. Smulkesnė informacija tei. 61-79-20.
♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦
Į meilę panaši savivalda Mylėti galima truputį, o gali ma iki užsimiršimo. Tuo noriu pasakyti, kad meilę žmonės su pranta pagal savo sukirpimą. Tokie pat reikalai kol kas ir su studentų savivalda. Seniūnas pildo žurnalą — pasitikėjimas, savivalda! Studentai reikalauja atmesti žurnalus, kaip nereika lingus — tai irgi savivalda. Pa vadinimas tas pats, o esmė skir tinga. Taip ir neaišku: kas tai yra savivalda. Kuo ir kur ji tu rėtų pasireikšti, kur jos ribos? (Nors lozungą „Plėsklme stu dentų savivaldą" girdime jau nebe pirmi metai). Matyt, išeities tašku turėtų būti supratimas, kad studentų savivalda visų pirma — tikrųjų socializmo (ne biurokratinio) principų įgyvendinimas, jaunimo pilietiškumo ugdymo ir demokra tijos mokykla. Dabar pripažįstama visur: au kštoji mokykla — atsilikusi. O juk būtent aukštoji mokykla tu ri jautriausiai reaguoti ( visuo menėje vykstančius pokyčius. Pvz.: jei šalyje ekonomika per tvarkoma Iš planinės Į planinępreklnę, tai ekonomistų ruošimo programos turėtų žaibiškai keis tis, akcentuodamos rinkos, pasiūlos-paklausos klausimus, o ne tęsti ekonomistų-amatininkų ruo šimą. .. Įveikti tok) aukštosios mokyklos atsilikimą — ir stu dentų, gavusių plačias savival dos teises, reikalas ir pareiga. Detalizuojant savivaldos pro blematiką būtina nagrinėti TSRS liaudies švietimo ministerijos do kumentus, liečiančius savivaldą. Juose norėčiau Išskirti tokius momentus: — studentų atstovai turėtų dalyvauti ne tik stipendijų skir stymo, bet ir priėmimo, jaunųjų specialistų skirstymo, dėstytojų atestavimo komisijose; — kas link dėstytojų anketavfmo: reikia neleisti, kad stu dentų dalyvavimas būtų apribo tas tik anketų pildymu. Pagal anketavimo rezultatus skelbti geriausius dėstytojus, o kai kur) nors dėstytoją blogai Įvertina ir studentai ir administracija, pir
ma laiko kelti klausimą dėl konkurso pareigoms užimti; — turi būti viešai aptariamos studentų, renkamų į fakultetų ir aukštosios mokyklos tarybas kandidatūros, vieši rinkimai. Taip pat labai svarbu sukurti studentų nuomonių perdavimo į mokslines tarybas mechanizmą. Mokslinių tarybų darbo planai turi būti suderinti su studentų pasiūlymais; — studentų visuomeninės or ganizacijos turi aktyviai daly vauti planuojant, Ieškant opti malių mokymosi krūvių. Esant plačiai Išreikštiems atskirų fa kultetų studentų poreikiams — Įvesti naujus spec. kursus (pvz: fizikams — istorijos). Pasitikėti studentais ir leisti jiems daly vauti tobulinant mokymo proce są (pvz.: kad ir tokia forma: konferencijų „Mokymo procesas studentų akimis" organizavi mas); — savivaldos klausimams tir ti plačiai taikyti studentų nuo monės tyrimus. Paminėti tik keli momentai, kuriuos galime rasti oficialiuose dokumentuose. Bet dokumentai lieka dokumentais. Savivaldoje išryškėja daug visiškai naujų, jokiuose dokumentuose nenuma tytų problemų. Tarp jų svarbiau sia matyt, būtų tokia: kaip Įvei kti studentų konformizmą, po linkį nuslėpti (o ne pareikšti viešai) prieštaravimus egzistuo jančiai tvarkai, kurie atsiranda iš baimės, kad tai vėliau atsi lieps mokymuisi. Ir čia svarbu pažymėti štai ką; darnus, sąžiningas ir kovin gas studentų kolektyvas tikrai nesusikurs tik savo jėgomis. Būtina aktyvi fakultetų admi nistracijos, partinių organizacijų parama. Ir nereikia čia kurti kažkokių mechanizmų. Tereikia administracijai ir partinei orga nizacijai principingai ir viešai išsiaiškinti studentų pateiktus subjektyvumo pavyzdžius. Ir to kie konfliktai turi būti kvalifi kuojami ne kaip išimtys, o taip kol kas normalūs ir būtini reiš kiniai.
Nuomonė Pramonės ekonomikos fakulte te pradėti studentų nuomonės ty rimo darbai. Studentai anketose įvertina dėstytojų darbą: suge bėjimą sudominti dėstomu daly ku, medžiagos pateikimą, dikci jos raiškumą, pagarbą studento nuomonei ir t. t. Ir nors TSRS aukštojo ir specialojo vidurinio mokslo minis terijos kolegijos nutarime sako ma: „Studentų dalyvavimas ne gali apsiriboti vien anketų už pildymu. Reikia skelbti geriau sius dėstytojus". Mūsų fakultete, deja, šitie rezultatai paskelbiami mokslo taryboje, kurios nariai tik keli studentai-vertintojai. Kodėl viešai nepaskelbus šių duomenų? Juk Maskvos M. Lo monosovo universitete skelbia mi kiekvieną mėnesį geriausių
dėstytojų hit-paradai. O mūsų studentas, stropiai pildęs anketą, nežinos rezultatų ir vargu ar ti kės šių apklausų tikslingumu ir realiomis permainomis. Aukš čiau minėtame nutarime sako ma: „Kai studentai ir administra cija neigiamai vertina atskirų dėstytojų darbą, pirma laiko kel ti klausimą dėl konkurso jų vie toms užimti." Tad studentų nuo monei suteikta teoriškai nemaža galia. Pasitikint studentu, kaip suinjektu, manyčiau, galima bus išteresuotu dėstymo kokybe, subgyvendinti schematišką, supap rastintą, dogmatišką, nuobodų dėstymą, išguiti mieguistumą ir abejingumą iš auditorijų. Darius MOCKUS PEF, m k. studentas
Gali kilti nemaža kitų ver tų aptarimo, klausimų. Pavyz džiui: 1. Kas bus su dėstytojų anke tavimo rezultatais? (Dėl jų vie šumo nemaža dviprasmybės ir pačiuose dokumentuose). Kiek kur Ir kieno iniciatyva juos skelbti? Jų skelbimai turi tapti kasdienišku ar išskirtiniu reiški niu? Sle klausimai mūsų Uni versitete rimčiau dar nespręsti. 2. Iškyla tam tikrų neaišku mų dėl studentų dalyvavimo mokslinėse tarybose, atsirandan čių išeinant už grynai studentiš kų klausimų rato. Pvz.: sutel kiant mokslinius laipsnius dės tytojams. Si procedūra, klek pastebėta, yra daugiau mecha ninio pobūdžio. Ar būtinos čia studentų nuomonės, kurios tik sujauktų šią, paprastai ramią, procedūrą? 3. Šiai dienai viešai išreikš tas akademinės grupės nepasi tenkinimas konkrečiu dėstytoju būtų vertinamas kaip konfliktas. Bet klek tokių nepasitenkinimų paslėptai (Turiu galvoje ne dis ciplinas, o jų dėstytojus). Gal vertėtų pagalvoti, kaip suvesti aktyvesnes, sugebančias išreikš ti savo poreikius, grupes su originaliais^ problematlškesnlals dėstytojais, kaip spręsti šluos paslėptus prieštaravimus. Tai tik maža savivaldos prob lemų dalis. Būtų labai gerai su laukti konkrečių pasiūlymų iš visų suinteresuotų pusių. Pabaigai norėčiau informuoti: gegužės 31 d. VVU mokslinė taryba klausys ūkinių padalinių ataskaitos. Tuo pačiu, tat gera proga studentams pareikšti savo pageidavimus šiems padaliniams. Gal, pavyzdžiui, kas norėtų, bet negali Įsidarbinti bendrabučiuo se valytojals ar santechnikais, o gal yra pasiryžusių vykdyti ko mendanto pareigas? (pvz.: Char kovo VU Iš 9 komendantų 5 studentai). Gal kas tiksliai gali išdėstyti, kodėl nepatenkinti vi suomeniniu maitinimu ir t. L Klausimų, esančių ūkinių pada linių kompetencijoje galima pa telkti daug, ir pačių Įvairiausių. Neškite juos Į VU komjaunimo komitetą, Arvydui Grigui. Jei pasiūlymai tikrai argumentuoti. Taryba juos priims, o ūkiniai padaliniai privalės juos vykdyti.
Arvydas GRIGAS Universiteto mokslinės tarybos studentų grupės seniūnas
ANTRAJAME PUSLAPY JE SKAITYKITE APIE XII KOMJAUNIMO - JAUNIMO SĄSKRYDĮ.