t
K1EKVIENO žmogaus gyiime pasitaiko rimti posūj po kurių seka naujas etat prasideda kažkas tai dar gtirto, nežinomo, svarbaus. Mūsų tarybinių jaunuolių Lenime tokiu svarbiu posūmomentu būna aukštosios ivklos baigimas. Šiais mokslo metais Univerįtą baigia 838 jaunieji spelistai (599 stacionare ir [ neakivaizdiniu būdu): pelogai, teisininkai, ekonoĮtai, mokslo darbuotojai, Įnieriai, gydytojai, biblioįninkai ir žurnalistai. Lid sėkmingai užbaigti Iversitetą ir tepti gerais ‘
dentai, kaip lituanistai: A. Girdenis, M. Bieliauskienė, K. Nastopka, istorikai: R. Vėbra, A. Petrošius, rasistai: M. Sein2 bergas, E. Vyšnekova, mate matikai: E. Laučkaitė G. 2a. gūnytė, fizikai: G. Kakaras, J. Paradauskaitė, C. Radvi laviėius ir kt., Dauguma jų yra TSKP nariai. Kiek silp niau laikė valstybinius egza minus neakivaizdininkai, ta čiau nemaža jų dalis atsakinė jo labiau apgalvotai, savaran kiškiau, daugiau rišdami teori ją su gyvenimu, negu stacio naro studentai. Paminėtini to kie studental.neakivalzdinin. kai, kaip lituanistai: Dodienė,.
tuo, kad užtikrinta dauguma mūsų diplomantų gerai supran ta savo pareigą tarybinei Tė vynei, jaučia didžiulę morali nę atsakomybę ir pasiruošę vykti ten, kur juos nukreipė valstybinė komisija. Apie tai liudija visuose fakultetuose praėjęs jaunųjų specialistų pa skirstymas. Išskyrus vienetus, visi diplomantai parodė dide lį sąmoningumą ir pareiškė norą dirbti ten, kur jie labiau siai reikalingi, kur jie galės atnešti liaudžiai didžiausią naudą. Didesnė dauguma dip lomantų vyksta mokytojauti į mūsų rajonus ir kaimus. Kaip ir praeitais metais, geriausių studentų, buvusių komsorgų A. Daunoravičiaus ir V. Ar. drijausko pavyzdžiu pasekė kai kurie aktyvistai. Angliste V. Martinkutė išlaikiusi vals tybinius egzaminus labai ge rais pažymiais, rasistas A. Mo rozovas pareiškė norą vykti į Tauragės rajono Gaurės vi durinę mokyklą, kur mokyklos direktoriumi dirba drg. V. Andrijauskas. Ekonomistai M. S. LAZUTKA Jagminas, A. Kudukis, A. PROREKTORIUS MOKYMO REIKALAMS Vaičytė nuėjo dirbti į mūsų pailstais, nemažai padirbė- Pauliūnas, istorikai: Mailiau- gamyklas. Vienas iš ekonobatys studentai, daug jėgų 'ras, teisininkai: Karevas, Bol- mistų, diplomantas J. Vaicia. o ir visas mūsų profeso-' šakovas, žurnalistas Kazragis, kauskas vyks dirbti Į Va. dėstytojų kolektyvas, o ekonomistai: (laikė politekono- rėnos rajoną kolūkio pirmi. pat p rtinė ir komjauni- miją) Jurna, Morkvėnaitė ir ninku. Didelis būrys fizikų, chemikų ir matematikųl . pa organizacijos, bei kitos kt. Pa Tačiau reikia pažymėti, reiškė norą dirbti mūsų įmo omeninės organizacijos, iais mokslo metais dauge- kad dar nemažai daliai stu nėse. Geriausi diplomantai įsi prisiskaitė- jungs į mokslint-ped-gogint LJniversiteto diplomantų, dentų būdingas parodė diplominių darbų liškumas, faktų ir teiginių iš darbą. Tai: A. Girdenis, E. mas ir valstybiniai egza- kalimas, nemokėjimas sava Strazdaitė, K. Nastopka, M. il, gerai įsisavino mirk- rankiškai galvoti. Ypač tai bū icliauskienė (lituanistai), K. if-lenininę teoriją ir savo dinga bibliotekininkams ir už Jodkazis (chemikas), D. Bau. b^itė, Kakaras, Janovičius ialybę. Iš 303 (kiti laikys sienio kalbų specialistams. Dauguma diplomantų taip (fizmatai) ir daugelis kitu. minus liepos mėn.) stačio ko skyriaus diplomantų, pat sėkmingai išlaikė valsty Tenka apgailestauti, kad, kaip Jusiu TSKP istorjos vals. binius egzaminus ir iš savo ir pereitais metais, dar atsira do tokių diplomantų, kurie at jų egzaminą, 13 gavo specialybės. įtenkinamus pažymius, 101 Nemažai studentų apgynė sisakė pasirašyti paskyrimą. tikinamus, 119 gerus ir 70 diplominius darbus ir išlaikė Ir tik po ilgo „auklėiamnio I geras pažymius. Iš 239 visus valstybinius egzaminus darbo“ rektorate matematikė Imantų - neakivaizdininkų, tik labai gerai. Tai: . Z. Lipne- J. Janušauskaitė, medikai: A. I:šių valstybinius egzami- vičiūtė (angliste), A. Girde Galvydis, A. Narušas, R. Ef|š TSKP istorijos ir eko- nis, E. Strazdaitė (lituanistai), rnn pasirašė paskyrima. Ar lle Ikos fakultete — iš pollt- R. Vėbra, A. Petrošius (isto atvyks į paskyrimo vieta? Du Icmilos, 25 diplomantai rikai), H. Kobeckaja, J. Gus. iš tokių „specialistų“ (matema I nepatenkinamus ir 48 taitė (žurnalistai), M. Ignotas, tikė A. Milašiūtė ir vokiečių I gerus pažymius. S. Vėlyvls (teisininkai), A. Vi k. D. Matelytė) buvo pašalin Irtiios istorijos ir politi- dugiris, R. Lučlnskas (medi tos iš Universiteto. Ikonomiios egzaminų re- kai), H. Valukonis (gamtinin Tekia iškilminga dieną, ka ■ai parodė visumoje ne- kai), D. Baubaitė, G. Kakaras da išleidžiame iš Universiteto diplomantų marksistinį (fizikai), K. Jodkazis, R. Šar didelį jaunų specialistų būrį, į-teorinį pasiruošimą. Jų maitis (chemikai), J. Deguty aišku, nesinori kalbėti apie to kur kas brandesnės, ne- tė, A. Kudukis (ekonomistai) kius nemalonius dalykus. Bet ir II kursuose. TSKP ir kt. mes, komunistai, privalome Ir suvažiavimo medžiagą Tačiau yra nemažai tokių apie savo, ir apie kitų trūku ma diplomantų įsisavino diplomantų, kurie neišlaikė mus kalbėti tik tiesą. O juk ?al, kiek blogiau — už valstybinių specialybės eg tai iš tikrųjų rimta problema. kalbu specialistai. Pui- zaminų arba parodė labai Brangūs mano draugai! sąmonlngai, Išsamiai at- silpnas žinias Iš visuomeninių įjo tokie stacionaro stu- mokslų. Ypatingai daug tokių Cla, Universitete, jūs paty studentų-neakivaizdininkų tar rėte daug džiaugsmo, daug pe. Dar blogiau, didelė dalis laimingų minučių, teko, aišku, studentų-neakivaizdininkų ne kartais ir nuliūsti, „susipykti“ įvykdė mokymo planų ir ne buvo prileisti prie valstybinių su dėstytojais, dekanais, rek egzaminu. Pavyzdžiui, istori toratu; čia daugelis iš jūsų įsi jos — filologijos fakultete Iš gijote daug tvirtų žinių ir pir 142 VI k, studentų-neakivaiz mą patirtį gyvenime. dininkų tik 88 įvykdė moky Šią paskutinę išsiskyrimo mo planus ir buvo prileisti prie valstybinių egzaminų. minutę norisi palinkėti vi Tai, žinoma, didelis minusas siems visiems — pirmūnams viso Universiteto kolektyvo ir eiliniams _ sėkmės busima darbe. Mes, Universiteto pedago jame darbe ir didelės asmenigai ir vadovai, džiaugiamės nės laimės.
LAIMINGO KELIO. RAUGAI!
A' -
’t uslu,
ūrtulantę
laką j vaOjos. ziau
tesni alir.
ŠIAME A// 1 A A rri\/ ir /V i 1 /V\r i\ Y r • f i m / mu f \ i i- .
UNIVERSITETAS IŠLYDI SAVO AUKLĖTINIUS ♦ MŪSŲ STUDENTŲ NUOTRAUKOS, PREMIJUOTOS FISASAJUNGINEJE MENINES FOTOGRAFIJOS PArodoje Maskvoje -f diplomantų eilėras ciai ♦ r. šarmaitis apie z angarieti -f j. JARMALAVIČIUS: „IS ATEISTO BLOKNOTO“.
VISU SA'JU PROLETARAI, VIENYKITĖS! *•
v-
O •a
rtlhtHTAŠ
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Eina nuo 1950 metų
Nr. 18(429) 1962 m. birželio 29 d.
Kaina 2 kap.
Bukime verti pasitikėjimo Kaip greitai bėga laikas! Tik vakaru rodos, laikėm sto jamuosius egzaminus, o jau šiandien paskutinės studentiš kos dienos. Gaila skirtis su se nais Universiteto rūmais. Mes, visi EMF V kurso stu dentai (virš 100), sėkmingai baigėme Universitetą, gerai apgynėme diplominius darbus. Geriausiai diplominius dar bus apgynė politinės ekonomi jos grupės studentai. Jų visų (11 studentų) diplominiai dar bai buvo įvertinti labai gerais pažymiais. Šioje grupėje ge riausi visuomenininkai ne tik fakultete, bet ir Universiteto mastu. Tai C. Ladukas, V. Cesnavlčius Ir kiti. O kas gi kurse ir fakultete nepažįsta iš minčiaus Antano Buračio?! Kaip nuoširdžią draugę ir darbščią studentę pažįstame Danutę Bėrutytę. Tikime, kad iš jos išaugs reikli ir gera dės tytoja. Nenusimink, Danute, jei tave koks nors „fuksiokas“ ir pavadins „kirviu“, tave su pras ir įvertins tavo darbą rimti, ypač vyresniųjų kursų studentai. Prisimeni, mes ir patys būdami I ir II kurse daž nai džiaugdavomės, kad pa vykdavo „apstatyti“ dėstytojus per seminarus. Jei seminarui būdavome blogai pasiruošę, tai vienas kitas gudresnis grupės studentas gelbėdavo kitus, už duodamas dėstytojui įvairius klausimus, kurie kartais visai nebūdavo susiję su seminaro tema. Kol dėstytojas išaiškin davo klausimus, baigdavosi laikas. Po seminaro visi links mai juokdavomės, kad pasise kė. .. Bet šįmet ruošdamiesi valstybiniams egzaminams, mes supratome, kad darėme patys sau didžiausią žalą —
KAUSKAS
daug išliko spragų, neaišku mų. Todėl, jaunesnieji drau gai, nors ir tvirtai esate prisie kę per ekonomisto „fukso krikštynas“ sekti diplomantų pėdomis, tačiau šiuo atveju ge riau šį testamento įsakymą ne vykdykite. Šįmet labai gerai diploml. nius darbus apgynė ir preky bos specialybės studentai. Iš 27 studentų 10 apgynė labai gerais pažymiais (I. Degutytė,
I. Šukytė, G. Jagutytė, G. Daubaras ir kiti). Netrukus gausus ekonomis tų — jaunųjų specialistų — būrys išsisklaidys po visus Lietuvos kampelius. O iš stu dijų dienų liks tik prisimini mas. Gera bus prisiminti apie drauge praleistą laiką, drau gišką šilumą besimokant, lai kant egzaminus. M. Zvaginytė EMF prekybos spec. diplomantė *
ACIU/ Šių metų rugpiūtls išbarstys mus, diplomantus, po {vairius respublikos kampelius, kaip kad prieš penkerius metus surinko į Universiteto auditorijas rugsėjis. .. Paliksime dar labiau pasenusį ir dar didingesnį Univensitetą, taip įprastas auditorijas ir dar kažką artima, brangaus, kas sunkiai išsakoma žodžiais. Penkerl metai. . . Sunku susumuoti visas darbo, ieško jimų. laimėjimų ir nesėkmių valandas. Ir už visa tai ačiū profesoriui ir žilstelėjusiam docen tui, dėstytojui ir visiems, tiems, kurie iš knygos ir istori nių įvykių eigos išmokė pažinti gyvenimą, tikėt ateitimi, kurie įskiepijo veržimosi priekin jausmą. . . J. MACKEVIČIUS V k. ekonomistas
V. RAČKAITIS KROVIKAS Šiandien aš krovikas Nešu sunkius ledo luitus Nešu pūdus ežero: Nešu sustingusią bangelės dainą, Nešu nuskendusio saulėlydžio virpesį, Nešu įšalusias viesulo pėdas... Nešu... ^1 r nubiruosiuose prakaito lašuos, Aš palieku trupinėlį gyvenimo, jaunystės. Šiandien aš krovikas. Nes ešelonai jau laukia stoty. Ir mirga milijardai šviesalorų, — milijardai plevenančių žvaigždžių. RYTĄ
S/ rytą kleganti gatvė .v.. <. • i
P
■NTISKA VASARA
Visasąjunginėje
meninės
fotografijos
parodoje atžymėta trečio laipsnio diplomu.
atsirėmė į mano žvilgsnį. Matau grindinį padų ir mašinų ratų nuzulintą. Matau daugybę kojų, žengiančių šaligatvių klavišais. Girdžiu žingsnių melodiją. Ir mano žvilgsnis nustraksi paskui trumpakelnį berniūkštį, Pralenkia krenkščiantį senį. Eina kartu su atsilapojusiu jaunuoliu. Atsimuša į žydrą sutiktos merginos žvilgsnį. Mano žvilgsnis pamoja ūžiantiems autobusams, Pilniems neatpažintų veidų. Mano žvilgsnis palydi motiną stumiančią gatve vaiko vežimėlį, Tokį baltą, lyg debesiuką padangėj. — Labas rytas, atsibudusi gatve! gatve tūkstantkoje! Aš matau, kaip skubanti akių minia Paima, išsidalina, nusineša Ir manąjį žvilgsnį.
I
9
Chemijos fakulteto diplomantė Olga Tamulėnaitė (dešinėje) — pa skirta į Šiaulių Pedagogini institutą ir Irena Sadlauskaitė — IV k. chemikė po egzaminų. B. ORENTAITĖS nuotr.
j '
NEPAMIRŠKITE UNIVERSITETO sų tarpe busimuosius partijos I. LEMPERTAS, KOPĘS į kalno viršū ar komjaunimo organizacijų Universiteto partinio nę, keliauninkas pa sekretorius, saviveiklos orga komiteto sekretoriaus prastai atsigręžia, įver nizatorius, turizmo, sporto pavaduotojas tina nueitą kelią. Jūsų žvilgs propagandininkus, sienlaikraš niai dabar nukreipti pirmyn. Bet prieš žengiant į naują draugai, kuriems šiandien Įtei čių redaktorius, kurie jaučia gyvenimą, pravartu dar atsi kiami diplomai, savo darbu, liaudies gyvenimo pulsą ir ne gręžti, apmąstyti, kokį baga mokymusi nusipelnė kelialapi įsivaizduoja savo gyvenimo nuošalyje nuo liaudies kovo6 žą išsinešate iš Universiteto, l gyvenimą. Žinios ir įgūdžiai, įgyti už komunizmą. kaip pasiruošėte savarankiškai Šiandien mes atsisveikina jums, Universitete, padės gyventi, dirbti, kurti. Bet atsisveikindami tiki Jūsų žinias įvertino Valsty draugai, savarankiškai žengti me. keliu, mės, kad jūs nenutrauksit ry binė komisija, atsijodama sudėtingu gyvenimo nemaža šių su Universitetu. Rašykite Žinoma, jūsų laukia tuos, kurie dar neĮsisavino sunkumų, Išmėginimų. Ta savo dėstytojams, katedroms, reikalingo žinių minimumo, organizacijoms. bendram čiau, kaip ir šimtai jūsų pirm komjaunimo Tokių, mūsų Mes lauksime laiškų apie jūsų takų, greit įveiksite nepasi džiaugsmui, buvo nedaug. Tie tikėjimą savo jėgomis, Unl- darbą, lauksime ir patarimų versitetas pakankamai gerai bei kritikos mūsų adresu. Juk paruošė jus profesiniu PO- dabar galite drąsiai mus kri žiūriu, ir mes tikimės, kad tikuoti. .. O pradėję dirbti, būsite geri specialistai, kati jūs praktiškai patirslt ir savo, ateityje galėsime didžiuotis ir mūsų darbo trūkumus. Prenumeruokite ,,Tarybini jumis, jūsų indėliu į bendrą mūsų liaudies darba, kaip studentą“, bendradarbiaukite šiandien didžiuojamės tais jame. Mūsų studentiškas laik draugais, kurie baigė Univer raštis mielai talpins ir diplo muotų ekonomistų ar fizikų sitetą praeityje. Universitete jūs praėjote' ir laiškus. Tegu mūsų laikraštis kita mokykla — visuomeninio nuolat primena jums Univer darbo mokyklą. Katedros, sitetą ir jo šaunias tradicijas, Baigė laikyti valstybinius dėstytojai, visuomeninės or jūsų jaunystę ir komjaunuoegzaminus i<r greit išvyks į pa ganizacijos Įdėjo nemaža triū lišką degimą. Ir tegu tai paskyrimo vietas nemažas Uni so, auklėdami jus. diegdami deda jums visą amžių išsauversiteto kalbininkų būrys. komunistinės pasaulėžiūros ir goti .jaunatvišką ugnį širdyDaiugtslls jų išvarė platų moralės principus, grūdindami je. Neleiskite savo širdims barą Mokslinto lietuvių kal jus idėjiškai. Mums labai apaugti sąmanomls, nuolat at bos būrelio veikloje, buvo ak džiugu, kad išleidžiame šian siminkit, kad abejingumas tyvūs visuomenininkai. Var. dien į gyvenimą gausų būrį žmonėms — pikčiausias mūsų gu ar irasis istorijos ir fi-J aktyvistų — visuomenininkų, priešas. Ir tada kiekvienas lologijos, fakultete (o gal ir; tame tarpe nemaža komunis naujas mūsų susitikimas bus Universitete) kita akademinė; tų. Didžiulė jūsų dauguma džiaugsmingas, galėsime su grupė, kuri, palikdama aukš-; Universitete įgijo visuomeni pagarba žiūrėti vieni kitiems tąją mokyklą, išsineštų tieki nio darbo įgūdžius ir, žvelg j akis, kaip draugai ir ben diplomų, pagyrimo iraštų, pre-1 dami ateitin, mes matome jū- dražygiai. mljų, skirtų už atliktus mokslo] darbus. Ir suprantamai Jų dar-! bai rodo’gerą lingvistinį auto-j V. BALTRĖNAS rlų pasirengimą ir sugebėjimą < IS INTYMAUS SĄSIUVINIO savarankiškai dirbti mokslo' darbą, tyrinėjant naujas lietu-! vių kalbos sritis, pvz., fonolo O O P giją, lingvistinę geografiją, to ponimiką ir kt. kritiškai ver tinti esamus teiginius, taiky ! Nelauk, nors tau seniai žadėjau dainą. ti naujus tyrinėjimo metodus.! Ir knygos nebelauk — nebus. Imkime, pvz., A. Girdenio d.ip-į lominį darbą „Tirkšlių tarmės? Juk ilgos dienos viesulu praeina, fonetika“. Tai laibai rimta dia-> lektoli'gimė studija, toli prašo-! Nunešdamos neužbaigtus lapus. kante šiems darbams keliamus! reikalavimus. Autorius vyku siai panaudojo struktūralisAteik pati, beaušant žarai žaizdriai. tinį kalbų tyirimo metodą, Ateik ne j svečius. kuriuo iki šiol lietuvių kalbos tarmės dar niekieno nePabūkim šito viesulo pagairėj, buvo tirtos. O diplomantų A. Pupkio, A. Boslno, D. Skur Suglaudę vėtrų remiamus pečius. kaitės, E. Stnazdaitės ; ir kt. darbai, skirti įvairiems aktua liems lietuvių kalbotyros klau PO .RYTMEČIO SKLIAUTU simams! Daugelį jų katedra re komendavo spausdinti respub likos aukštųjų mokyklų leidi Jau greit aušra, praskleidus žydrą skraistę, niuose. Iš už tylių, įmigusių namų Brangūs draugai absolven tai! studijos Universitete buvo Pažvelgs akių tavųjų melsvumu. rimtas jūsų jėgų ir valios iš bandymas. Ypač tat pasakyti Ir žiburių žėruojanti pašvaistė na apie neakivaizdininkus, ku Užges, užblės pilkuos karnizų rėmuos. rie studijuodami dirbo viduri nėse mokyklose ir dėl to su sidūrė su nemažais sunkumais. O mes klausysim rytmečio poemos Juos įveikti, be abejonės, pa dėjo jūsų didelė-meilė ,-speciaSu garvežių pradundančių šauksmu lybei. Tikėsimės, kad ir toles niame darbe jūs liksite tokie Ir su širdžių karštuoju plakimu, pat savo pasirinktos kalbos mokslo srities entuziastai. Viliojančiais ir mus į tolų tolų kelią Doc. J. PIKCILINGIS Lietuvių kalbos katedros Gal ten, kur saulė jau iš miego kelia vedėjas
{
GERIAUSIA SPECIALYBĖS LAIDA
Rudenio gintaro pribertus arimus, Gal ten — pro bundančius namų namus.. .
Ir lydi akys šviesią ryto dalią Paskui dangum nuriedančią žvaigždelę. 1962 m. birželio 29 d.
Šiais metais chemijos fakultetą baigia 37 diplo mantai. Penkerlų metų studijos baigiasi ir greitu laiku prasidės savarankiš kas darbas. Baigiantieji mūsų fakultetą šįmet pla čiai pasklis po visą res publiką, vykdami į savo būsimo darbo vietas. Patys gabiausieji ir darbščiausieji chemijos fa kulteto diplomantai, gavę diplomus, pradės dirbti aukštosiose mokyklose bei mokslo tyrimo įstaigose, štai K. Juodkarls, eilę metų aktyviai dirbęs moks liniuose būreliuose, pasi žymėjęs mokslo pirmūnas, kuris nepagailėdavo laiko ir draugams paaiškinti ne suprantamus klausimus, pa silieka dirbti Universitete. Kartu su juo dirbs mokslo draugai T. Jankauskas, A. Urbonas. LTSR Mokslų Akademijoj darbuosis R. Kazlauskas, A. Bernotas,
mūsų respublikos mokyto jų gretas. Deja, daugelis I š jų į šią svarbią profie-1 siją žiūri be didelio en tuziazmo. Tikimės, kad po L. Valentukevičiūtė, R. kurio laiko jie pakeis savo Šarmaitis ir kiti, turį po nuomonę — tikrai pamėgs linkį į mokslinį darbą, o šį garbingą ir atsakingą pedagogo darbą. taip pat spėję parodyti sa vo sugebėjimus šioje sri darbų gyni-ĮlLl tyje. Atsakingas ir sunkus masDiplominių ir valstybinių egzami- B7 A darbas aukštojoje mokyklo nų rezultatai dar kartą ro B sp je laukia G. Mačėnaitės ir Jo, kad tie studentai, ku-B'ei N. Berčiūtės, paskirtų į rie kruopščiai studijavo Byj Kauno Medicinos Institutą, visus penkerius metus, Įer; bei O. Tamulėnaitės, pa puikiai išlaiko ii paskuti- Ben skirtos į Pedagoginį insti nius, sunkiausius egzam:-Miin tutą. apvainikuojančius vi-B. Eilė musų chemikų, kaip nūs, penkerlų metų darbą. ■į' ‘ V. Liepa, A. Švegždaltė, są Beliko išlaikyti paskuti-B , B. Jasnauskas ir kt. dirbs nį egzaminą užsire-B; ' mūsų respublikos pramo komenduoti gerai Bslt nės įmonėse, jų tarpe - ■ darbe. Norėtųsipraktiniame palinkėti Bus respublikos chemijos pra jį išlaikyti kuo geriausiai. B^ monės naujagimyje — Kė parodyti savo, kaip chemi||Kev dainių Chemijos kombina ko subrendimą. te. Visas būrys, netgi try L. Simanavičius Chemijos fak. dekanas lika diplomantų, papildys
Sėkmės!
Kas man pasakojo apie Tav Aišku, kad klausiau pasakpjimo, Evaldai Klausiau visai neseniai, pavakaryje, kai ne bebuvo negailestingai kaltinančios saulės. . . Todėl gali patikėti — pasakojo kantriai ir aš klausiau įdėmiai.. .
Grįžusi tuojau pagalvojau, kad prižadėti tai pržadėjau papasakoti tau apie mūsų Evaldą, bet ką pasakosiu taip ir nesugalvo jau. Tu pavardę žinai? Ne. Taip ir maniau! VVU istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybės diplomantė Evalda Strazdaitė! Skamba? Gerai. Klausyk toliau. Dabar jau rimtai. Tu supranti, nie kaip negalėjau prisiminti,, kada Universiteto dramos studija pastatė A. Arbuzovo dramą „Klajonių metai“. Buvau premjeroje, turiu programą, bet niekur nė ant mažiausio kam pelio nepažymėta, kada tai buvo. Net pikta. Tai žinoma, ne bėda. Aš visiškai gerai prisi menu Evaldą scenoje. Ją ir N. Jasinską. Kai vakar vėl čiupinėjau programą ir pamačiau kryžiukus (kas reiškia, kad man vaidyba la bai patiko) ties Strazdaitės ir Jasinsko pa vardėmis, pagalvojau, kad aš tada nei kiek nepersistengiau. Evaldos sukurtasis Liusios Vedernikovos paveikslas Arbuzovo dramoje toks tikras, įtikinantis ir šiltas, kad. . . Labai gerai, kai gali tikėti kiekvienu aktoriaus žodžiu. Evaldą negalėjai netikėti. Jos Liusia Vedernikova — moteris mokanti mylėti, sauganti meilę, nebijanti sunkumų, reikia mai švelni ir todėl laiminti. Spektaklis
man labai patiko, todėl pasakojimą Evaldą pradėjau nuo to. O daugiau? J<ąl giau? Tu įsivaizduoji, kaip ji visur susi vo. Skaičiuoju: (šįmet, pavyzdžiui) egi nai — vienas, diplominis rašyti — du suomeninis darbas — trys, repeticijai keturi, knygos — penki. . . Ne skail kažkaip nesigauna! Evalda kalbini.! Tau tiesiog bus sunku suprasti, kiek 1 dirbti kalbininkui. . . Dieną ir naktį, I žmonės sako! O be to ji visą laiką per I minus gaudavo tik penketus. Diplomini] bą apgynė labai gerai ir valstybinius I minus išlaikė taip pat labai gerai. Kali nors tau tie faktai? Aš manau, kad I Ką čia dar? Evalda visad linksma ir I giška. Kaip mes tarpusavyje sakome.I tokia „mergaitė Iš esmės“! Tiesa, dari tai, kaip ji grįžo išlaikiusi paskutinį '] binį egzaminą. . Matai, kiekvienas ffl daugelį — tai tikrai garantuoju!) dvi ui netiki, kad baigė Universitetą, kad m| kės rytais skubėti į paskaitas, laikyti I egzaminų, iš skaityklos grįžti į bendratį Bus kažkas naujo ir be abejonės Idoj Tik Evalda ateis vakarais į Univel dramos studijos repeticijas ir tu galėl tikti ją skaitykloje — ji paskirta I LTSR Mokslų Akademijos Lietuvių kali literatūros institute. Tu tik žiūrėk išlaikyk paslaptyje I aš papasakojau tiek nedaug i>r gal bū-B pasakiau paties svarbiausio. . V. LAS|
ES ruošiant šį specialų musų laiknumerį, skirtą Universiteto dlplokis, redakcijoje man pasakė: „Rašyk, ri — gali apie vieną, gali apie vivarbu, kad birželio 20 d. būtų medžialarka“! — patenkintas pagalvojau jau |as gatve. — Diplomantų pažįstu būI vadinasi bėdos nebus. Poryt susirandu i jr paprašiau, kad jie man atsakytų I klausimus: kaip prabėgo studijų meI ko jie norėtų palinkėti pirmo kurso litams? Kur dirbs baigę fakultetą ir a'r kinti valstybinės skirstymo komisijos Idimu? Planai ateičiai? Gavęs atsakyIperrašiau juos ant didelio lapo, pasiI ir taškas“.
Itojaus dieną aš pagalvojau, kad vis I bus toli gražu ne taip lengva, kaip Izdavau. Juk iš tiesų diplomantams I karštos dienos—valstybiniai egzamiĮ-eikalauja užmiršti- ir atsisakyti visų Lybių, o juo labiau tokių, kurias nori į kiti, ūždami galvą klausimais ir atĮnais. Teisininkų dauguma laiko tris luinus: TSKP istoriją, Tarybinę bauĮiąją teisę ir Tarybinę civilinę teisę, o Į vietoje baudžiamosios teisės, laiko [blnę valstybinę ir administracinę teisę, minai tikrai nelengvi, Todėl diploman[ilgis Pivoriūnas, gal būt, nelabai persakydamas: Dabar mums tokios dienos. kad ne lis ieško valerijono lašų!. . Žinai, kotai metais vienas diplomantas tik tapasljuto, kad tikrai išlaikė visus egzakai išėjęs iš paskutiniojo, nuvažiavo įlakampius, įbrido į Nėrį, pradėjo iešnosinės nubraukti aprasojusią kaktą ir kad jis vandenyje iki kelių ir dar nekip. Aš supratau, kad Jie labai <užsi. kad darbo diena dabar prailginta ir u trukdyti — reikia turėti daug drąsos. *------------ -------------- -
Tačiau dar vis buvau usltelkęs optimistiškai. Susitikęs keletą diplomantų paskirtų dirbti vykdomuosiuose komitetuose bandau kalbin ti. Vienas jų atvirai ir draugiškai pasako: — Supranti, broliuk, apie mus nerašyk. . . Kas žino, ar mes nebėgsim iš to valdymo, o tada. . . tada parašys! — Štai čia jau nelabai. .. — pagalvojau. — Nenumatyta! Išeitis liko viena: daug negaištant (nes egzaminus už mane taip pat niekas neišlai kys ir dėstytojai „nepasigailės“) susirasti neseniai Išrinktą Vilniaus miesto Spalio ra jono liaudies teisėju diplomantą M. Ignotą. Šnektelti ir apie jį parašyti. M. Ignotą pamačiau skubantį į skaityklą. Kadangi visa medžiaga, jaučiau, slysta iš rankų, įžūlumo užteko. Susistabdžiau vidu ryje gatvės ir išpyškinau visą reikalą, gale pridurdamas: — Pasakosit ar ne — vlstiek apie tave rašysiu. — Į laikraštį? — paklausė Jis nužvelgęs mane. — Kad ne. . . Nenoriu į laikraščius. Fakultete yra ir geresnių už mane. . . Nerei kia. . . Nors ir ėjau pietauti, bet nuotaika nebu vo tokia, kokia turėjo būti. . . — Klausimus turėjau, o atsakymų netu riu. . . — Ištariau kažkodėl garsiai. — Turės būti patenkinta redakcija tuo, ką žinau, — pagalvojau. O būtent: netikė tumų valstybiniuose egzaminuose nebuvo. Studentai, kurie rūpestingai ruošėsi penkis metus ir dabar juos laikė gerai. Labai ge rai įvertintos A. Dziegoraičlo ir St. Vėlyvio žinios. Gi „virto" — nepasiruošę, nors stambūs raumeningi vyrai. Daugiau? Viskas. • O * Atrodo, kad mažiausiai reikėtų kalbėti
VAJONĖS PILDOSI MOROZAS išėjo į pavasario sauspindulių nubertą gatvę, relde linksmai žaidė lengšypsenėlė. Širdyje — taip i, džiugu. Juk jis važiuoen, kur taip ilgai svajojo urną, mokytojauti. . . lėtai žengdamas bendrabulink, Aleksandras užsisva[. Kiek kartų jis žingsniašituo plačiu šaligatviu!. . bus penkerius metus. . . kvieną dieną. . . Ir netgi kelis kart. . . Pirmą kartą šita gatve jis Igė 1957 metais, Tada su ' ’ pii lir ndos atestatu rankoje, kartą jis pravėrė žiloj oj0 iverslteto duris. Tyliai, ne isią!. Pirmą kartą įžengė į esią, erdvią auditoriją. Ir štai jis — studentas, visomis jėgomis, su jauviška energija kimba į kslą, • prie knygų. Daug lito, lanko visas paskaitas, lai dirba. „Nori tapti gespecialistu — ruoškis tam 5 pirmos dienos Universis“ — toks yra Aleksandro /ižas. Juk jo tikslas — ikiai įsisavinti rusų kalbos literatūros specialybę. Gtreit aklus, įtemptas darbas dasavo vaisius. Labai gerai Ukyta pirmoji sesija. . . Ne •giau ir antroji. . Atėjo vasara. Visi studenišvažinėjo: kas namo — istogauti, o kas į vasaros bo ir poilsio stovyklą, eksandras pasirinko stoklą — Švenčionių rajone,
Darbas studentiškose stovykiose — tai tik laikinas užsiėmimas. Svarbiausia Aleksandrui — mokslas. Ir j'; jis mokėsi iš tiesų puikiai. Išti sus penkerius metus buvo mokslo pirmūnas. Gavo Tols tojaus ir Lenino vardo stipen dijas. Tiesa, tai pareikalavo iš jo daug jėgų ir energijos.’ Nesišalino Aleksandras ir visuomeninio darbo. Keletą metų jis buvo gruporgu, fa kulteto komjaunimo komiteto nariu. Kaip vieną iš geriausių komjaunuolių, mokslo pirmu ną, principingą,jaunuolį, nuo širdų draugą, fakulteto ko munistai priėmė į savo gretas. Ilgą laiką Aleksandras va dovavo fakulteto SMD. Ir pats taip pat domėjosi moks liniu darbu. Jo darbas „Ru sų frazeologijos klausimu“ neseniai įvykusioje SMD konferencijoje buvo premi juotas. Už darbą, kurį skaitė Odesos universitete, parsivežė Garbės raštą. Už tai Aleksand ras dėkingas savo auklėto jams ir, visų pirmiausia, do centams — filologijos moks lų kandidatams Zacharjan ir Kostelnickiul, kurie visuomet padėdavo jam, patardavo. O šiandien, štai, Aleksand ro □□□□□□□□□□□□□□□ocdod□□□□et® □□ □ □n□ □ □□□ □□ n□ Vasaros darbo ir poilsio □□ vyk>ose Aleksandč, s dirbo u□ įkvleną vasarą. J1 dėjo □□ 'tą į Lukšių Kuliu, „s na- □□ i sieną Sakių rajone, statė □□ vullninkystės fermų pasta- □o□ i Tauragės rajono „Lenino □□ □ □ liu“ kolūkyje. □ D Už puikų darbą vasaros □□ •vykiose, 1962 m. Alek- □□ įdras buvo apdovanotas □□ □ diplomantas LLKJS CK Garbės raštu. n
ras gavo ir paskyrimą. Jis važiuoja i Tauragės rajono Gaurės aštuonmetę mokyklą. Išsipildė dar viena Aleksand ro svajonė: dirbti kaimo mo kykloje. Aleksandras puikiai supranta, kad mokytojo dar bas — tai sunkus, daug va lios ir energijos reikalaujan tis darbas. B°t lis kunigas iėgų ir pasiryžimo įveikti, bet kokius sunkumus, kad tik jį viliojantis darbas atneštų pui kius vaisius. Taip mąstydamas Aleksand ras priėjo ir studentų bendra butį. Greitai, Jis atsisveikins ir su šiais antraisiais namais. Atsisveikins siu draugais, stu. denių kolektyvu, su savo auk. lėtojais-dėstytojais, docentais, profesoriais. Atsisveikins su senuoju Universitetu, kur praleido ge riausius savo metus. Ir va žiuos ten, kur jo laukia mo kyklinė klasė, kur jis reika lingas, kur šaukia jo širdis. V. VYTENIS
apie egzaminus. Tai svarbu, žinoma, bet ne svarbiausia. Kiekvienam diplomantui, kiek vienam iš mūsų, svarbiausia žinoti, kur dirbs Universiteto auklėtiniai? Ką jie dirbs? Štai čia prisiminiau diplomantų, paskirtų į vykdomuosius komitetus žodžius. Kodėl jie taip atsakė? Teisės mokslų fakulteto studentus valsty binė komisija skirsto į žinybas, kuriose jie turės dirbti, jau IV kurse. Jie ateina dirbti j teismus, prokuratūros organus, advokatū rą, miliciją, valdymo organus. Pasirinkimas didelis. Žmonių reikia visur, o nepatenkin tų yra. Kodėl? Atrodo, kad viena iš prie žasčių yra ta, kad fakultetas sužino, kiek kuri žinyba ims žmonių, labai vėlai. Stu dentai neturi kada dalykiškai ir tvirtai ap svarstyti, kam kur eiti, o už juos šį klau simą išsprendžia komisija, tikrai mažiau pa žindama žmones, negu, sakysime, kurso draugai. Skirstymo metu steneiamast paten kinti tik plano komisijos reikalavimai, o to dėl neretai (nesakome, kad visais atvejais, nes yra žmonių, kurie patys nežino, kur nori dirbti) tenka išgirsti žodžius, kuriuos ir aš girdėjau. Be to, žinybų vadovai kar tais nė kiek nesistengia padėti surasti Jau nam specialistui tinkamą darbą, sudaryti pakenčiamas materialines sąlygas. Ir todėl jos turi „bėglių“. Tačiau panašių nesklandumo paskirstyme atvejų ne taip daug. Universiteto teisės mokslų fakulteto auklėtiniai vyksta dirbti ten, kur Jie labiausiai reikalingi. į paskyri mo vietas išvyks ir šįmet baigusieji fakul tetą. Norisi palinkėti jiems sėkmės darbe, kur jie bebūtų. Gero vėjo!
K. LIPEIKA IV k. teisininkas
JUNGS .bendri siekiai Greitai pralėkė penkeri metai universitete. Kiek vieni atnešdavo daug naujo, daug įdomaus, vis la biau suartindami grupės draugus. Bet atmintyje labiausiai liks įsi rėžę penktieji -įtemipčiausio dar bo, diplominių darbų rašymo, me tai. Visa grupė ap gynė diplominius darbus, visi sėk mingai atsiskaitė už penkerius moks lo metus. Daug karštų ginčų atne šė paskirstymas i darbą. Ir nesvar bu, kad Alte dirbs Daugėlluor/ž, o Juozas — Kėdai
Diagnozę nustato diplomantai Už lango šviečia skaisti saulutė. Jos šilti spinduliai, prasiskverbę pro stiklą, palietė ligonio išblyškusį veidą. Akys žiūri tai į langą, tai į jauną vaikiną. Tartum klaustų: ar greit pasveiksiu? Vaikinas baltu kaip sniegas chalatu jau kelinta valanda sėdi ant lovos kraštelio. Rankose popieriaus lapas. Prie ligo nio krūtinės priglaudžia šaltą stetoskopo ragelį. —■ įkvėpkit giliau, dar giliau, — liepia Universi teto medicinos fakulteto diplomantas Albinas VIdugiris. Paklauso, paklauso, pakalba su ligoniu. — Penketą dienų pagulėsit ir išleisim namo. — Ramų, užjaučiahtį Albino balsą girdi ligonis Michai lais Staiščakas. \ Tačiau Albino ramumas tik išorinis. Jis — pirmos Tarybinės klinikinės ligoniu
nės terapijos skyriaus pa latoje — ruošiasi vadybi niam egzaminui. Širdis jaudinasi. Galvo je sukasi dešimtys klausi mų, kuriuos po kelių mi nučių patelks egzaminato riai. Į visus reikia paruošti atsakymus. O kas žino, ko gali paklausti? Albinas jau du egzami nus išlaikė labai gerais pažymiais. Dabar — spe- į cialybės egzaminas. Būtinai reikia gauti penkis. < Ligonis supranta būsimo gydytojo savijautą tokiu atsakingu momentu. Jis į stengiasi padėti Albinui > atskleisti savos ligos pa-į slaptį. Nuoširdžiai paša-? koja, kaip susirgęs, kur > skauda. Vidugiris be abe-! jonų nustato ligos .diagno-< žę. Plaučių uždegimas. Praktiškas egzaminas i įvertintas labai gerai. Al- > binas šypsosi. Lengviau $ atsikvepia. Egzaminato- > riai docentai Povilas Ta < į mošaitis ir Edmundas Nek- ? i rašas linki jaunam specia- ? ) listui sėkmės. . . s ( Kitame kambaryje vals- į < tybiniam egzaminui ruošia- s J si Vytautas Triponis, Ra- < > munė Gratkauskaitė, Ed- < s vardas Razgauskas. Profe-) s sorius Stefanija Gruodytė, > i docentai H. „Kibarskis ir s į V. Micelmacheris patikrins < [ terapijos teorinių žinių įsi- j 1savlnimą. Nelengvas egza- ? < minas. Bet egzaminų ko. S į misija jų žinias įvertino s j penketui. Aktyvus visuo- < 5 meninis darbas Universite-1 i te, bendravimas su žmo-! < nėmis 'daug padėjo jiems > 1 ruoštis gyvenimui. . . ? — Dabar žengiame per < > mediko slenkstį, — sako į $ medikai - diplomantai. Už į (jo ligoniai, konkretus at- 1 sakingas darbas, žmogaus' gyvybė — brangiausias žmogaus turtas. Už jį ko voti šiais metais iš Univer siteto išeina 102 jauni > gydytojai.
(
kolokio veteranas. Atžymėta Visasąjungi nėję jos parodoje.
I
meninės
fotografi
\ Baigę universitetą jie ? vyksta ten, kur žmonės jų S labiausiai laukia. Aleksas S Sakalis gydys Utenos ra-
niuose, kad Vytas vyks i Telšius, o Algis — į Klai pėdą, kad Romas važ.uos į Šiaulius, o aš liksiu Vilniu je. Vis vien mes būsime drauge, nes mus jungs di dingas uždavinys — savo kruopščiu darbu prisidėti prie komunizmo statybos. Norėčiau gru pės vardu pasvei kinti visus Univer siteto diplomantus ir palinkėti sėk mingo darbo. I. RomerytėVitkauskienė pramonės ekonomikos spec. diplomantė t3
VAIZDELIS jono Užpalių apylinkės gyventojus,' Vytautas Sas nauskas —- Anykščių ra jono Viešintų apylinkėje, Kaišiadorių rajono Kronio apylinkės ligoninėje dirbs Eltzavieta Zaičik ir kitur. Už mediko slenksčio daug sunkumų, neaiškumų. Bet ten, kur nesunku, kur viskas lengva, aišku, nėra romantikos. Juozas STASINAS * j
AAnriCi / V 111/
firiinPC
y / LLįJCb
draugas Štai skiriamės mes su Uni versitetu, su puikiąja grupe, su kuria kartu žengti penki studentiško gyvenimo meta' su kuria buvo dalintasi džiaugsmais ir rūpesčiais. Prieš išsiskiriant, po tiek metų bendro darbo, apie kiekvieną grupės draugą bū tų galima pasakyti daug daug gerų žodžių. Per penkeris mokslo me tus iš mūsų grupės išaugo daug puikių studentų visuo menininkų, aktyvių sportinin kų’.. Šiandien ne vienas iš mū sų pavyzdžiu sau ir kitiems stato vieną iš geriausių gru pės studentų — komjaunuolį Mackevičių Joną, kuris suge bėjo ne tik gerai mokytis, bet buvo aktyvus visuomeni ninkas, žinomas Universiteto sportininkas, jautrus draugas. Jonas po valstybinių egza minų pasiliks dirbti Universi tete. Šiam darbui, — kaip jis pats sakosi, — atiduos visas jėgas, visą energiją. Jonai, būk visuomet toks, koks esi šiandien! Auklėk panašius į save! A. JARAS buhalterin. apsk. ir statistikos spec. diplomantas
ZIGMAS ANGARIETIS (GIMIMO 80-ŲJŲ METINIŲ PROGA) « IETUVOS liaudies išsivada/^vimo kovos istorijoje žy mią vietą užima Z. Angariečio vardas. Zigmas A.eksa gimė 1882 m. birže io 13 (25) d. Obelupių km. Lankeliškių vis. Vilkaviškio apskr. pasiturinčioje šeimoje. Jis mokėsi Marijampolės gimnazijo je, 1902 —1904 m. Varšuvoje ve terinarijos institute. Tačiau baig ti mokslo iam neteko: už daly vavimą prieš rusų-japonų karą nukreiptoje studentų demonstra cijoje Varšuvoje jis buvo suimtas ir iš instituto pašalintas. Po dviejų su puse kalinimo mėnesių išėjus į laisvę, 1905 — 1907 metų revoliucijos įvykiai įtraukė jaunąjį studentą Z. Angarietį į aktyvią visuomeninę-politinę veiklą. Susipažinęs su mark sistine literatūra, su soči;•*itinio Judėjimo dalyviais Varšuvoje, Z. Aleksa pats lieka aktyviu revo liucijos dalyviu. Jau 1905 m. spalio visuotinio streiko ir valstiečių masinių iš stojimų prieš caro valdžią laiko tarpiu Z. A’eksa Ka’varijoje kal ba masiniame mitinge, šaukda mas darbo žmęnes į kovą dėl ca-
{Botanikos; REPORTAŽAS / Jis nedidelis, kukliai prl) siglaudęs žaliame Vingio į parko slėnyje. Dažniausi ’> svečiai — Gamtos ir geo(grafiios fakulteto studen/tai. Tiesa, Jų svečiais ne/ galime vadinti, tiksliau — / tai sodo šefai, kurie visa) da juo rūpinasi, jį puošia J ir myli. Čia beveik nuola- , tlnė studentu praktikos (vieta, čia tikrinamos Jų / teorinės žinios. 1 / Retokai, bet apsilanko : / ir kitų fakultetų studentai. I ) Tačiau ne specialistą la- | S blausiai sudomina gėlės. ( į Gėlės visur, net galva. !l svaigsta nuo kvapų. — Botanikos sodas be ‘ gėlių — negyvas. Bet l joms toli gražu, ne visas J dėmesys, — noriai mums pasakoja biologijos mokslų / ! kandidatė J. Gruodienė. — ) Taip atrodo tik iš pirmo) žvilgsnio. Mes domimės \ labai konkrečiais klausi-( mals, kurie dabar ypač ( į svarbūs žemės ūkiui. / Į Girdėjome, kad J. Gruo-) ( dienė, puiki savo specialy-) / bės propaguotoja pasku-) / tiniu metu domisi cukrinių j / runkelių auginimu. ( ) — Kas naujo jūsų dar-/ J buose? / J — Mane ir mano stu-) (dentus domina cukrinių / /runkelių auginimo skatin-) / tojai, konkrečiai, naftenas. S į Darbas dar nebaigtas, bet, ( ) atrodo, rezultatai bus ne- / ) blogi. / ( Kitame sodo gale sutin-) / kame studentų būrelį. Jų) / darbas irgi konkretus; do- j / misi kukurūzais. ( ) — Tiriame boro ir mag- ( ) nio įtaką kukrūzų vitami- / S ningumui ir jų augimui. / ( Šįkart sode studentų / / buvo mažoka. Gal būt) / todėl, kad mokslinls-tiria- j Į masis darbas neapsiriboja ( vien praktiniais darbais, / ) kad labai daug laiko pra- / > leidžiama laboratorijose. / Antai M. Zajančkauskienė) jau seniai domisi linais.) ' Niekas nesuskaičiuos va- j I landų, praleistų linų skly- ( Ipe, tuo labiau laboratori-( i joje. Jos darbo tema taip i svarbi žemės ūkiui. Būsl, mt>ji mokslininkė įrodinė ja vitaminų įtaką linų pluošto kokybei bei jų sė menų rieballngumui. Šioje augalų karalijoje visada ramu. Tačiau čia vyksta ir antras gyveni mas, paslėptas nuo lanky tojų akių. Apie šį gyveni mą sužinome iš mokslinių brošiūrų, parašytų sodo darbuotojų, iš paskaitų ir konkrečių patarimų. Iš Universiteto Botani kos sodo išėjome plačia gėlių gatve. Šį kartą ne vien jos savo kvapais džiu gino. Mes jautėme didelę pagarbą darbštiems ir kū rybingiems žmonėms. S. VLADAITIS .
i
i
L V 08606
rizmo nuvertimo. 1906 metais įstojęs į Lietuvos socia:demokratų partiją Vilniuje, Z. Aleksa da lyvavo Vilniaus opozicijos kovo je prieš oportunistinę LSDP CK vadovybės politiką, siekusią ati traukti Lietuvos darbininkų Judė jimą nuo bendros kovos su visa Rusijos darbininkų klase. Dirb damas partinį darbą Panevėžio rajone, paskui Suvalkijoje. Z. Aleksa daug dėmesio skyrė dar bui žemės ūkio darbininkų tarpe Kovodamas prieš likvidatorius, 1908 —1909 Marijampolėje įis leido žemės ūkio darbininkams skirto ir pogrindyje sa,vo reda guoto laikraščio „Darbininkų žo džio“ keturis numerius. Naujas areštas 1909 m. birželio 10 d. Marijampolėje nutraukė Z. Alek sos partinį ir pogrindinės spau dos leidimo darbą. Nuteistas 4 metams katorgos darbų Z. Aleksa praleido caro kalėjimuose (Suvalkuose, Pskove) 6 su puse metų, o po to 1915 m. gegužės 15 d. buvo ištremtas Si __ „į Jarkų_ ___ „__ biran Jenisiejaus gub. kaimą prie Angaros. Iš čia Jis rašinėjo straipsnius į lietuvių socialistinius laikraščius, ėjusius JAV pasirašinėdamas Z. Angariečicx. slapyvardžiu, kuris ir liko Jo antrąja pavarde. Z. Angarietis buvo vienas pir mųjų lietuvių bolševikų, pradė jęs populiarinti lietuvių socialde mokratinėje spaudoje leninines 'pažiūras imperialistinio karo, ko vos prieš socialšovinizmą klausi mais. Jau 1915 m. rugsėjo mėne sį Sibire parašytame savo straipsnyje „Antrasis Internaciona as miręs“ Z. Angarietis pasi sakė už lenininį sumanymą su kurti trečiąjį Internacionalą. Atvykęs po Vasario revoliuci jos į Petrogradą, Z. Angarietis aktyviai veikė vietos lietuvių bol ševikų tarpe, buvo vienas iš pir mojo lietuvių komunistinio laik raščio „Tiesa“ redaktorių. Jis dalyvavo bolševikų partijos Ba landžio konferencijoje, šeštajame suvažiavime, įėjo į partijos Pet rogrado komiteto sudėtį, akty viai dalyvavo kovose Spalio re voliucijos dienomis Petrograde. Žymų darbą atliko Z. Angarie tis redaguodamas nuo pirmųjų numerių teorinį lietuvių komunis tų žurnalą „Komunistas“. Greta V. Kapsuko, P. Eiduke vičiaus, K. Požėlos Ir kitų Lie tuvos revoliucionierių Z. Angarie tis buvo vienas aktyviausių Lietu vos Komunistų partijos organi zatorių ir Jos vadovų. Nuo pat 1918 m. pabaigos Jis buvo LKP CK nariu, LKP suvažiavimų, kon ferencijų, CK plenumų aktyviu dalyviu ir daugelio partinių do kumentų autoriumi. Užsienio interventams ir vietos
buržuazijai 1919 metais nuslopi nus Tarybų valdžią Lietuvoje, Z. Angarietis dirbo vadovaujamąjį darbą LKP Centro Komitete, il gus metus buvo LKP atstovu prie Kominterno Vykdomojo Ko miteto Maskvoje. Kartu Jis akty viai dalyvavo tarptautiniame ko munistiniame judėjime. Komin terno V, VI ir VII kongresai iš rinko jį internacionalinės Kontro lės Komisijos nariu, 1926 — 1935 m. jis dirbo šios komisijos sek retorium. Be „Tiesos“ ir „Komunisto“, Z. Angarietis dirbo „Kibirkšties, „Balso“, „Partijos darbo“, „Prie kalo“ redakcinėse komisijose, daug rašinėjo į kitus komunisti nius laikraščius. Jo literatūrinį palikimą sudaro apie 100 brošiū rų ir knygų, daugybė straipsnių periodikoje. Ypač vertingi yra periodikoje. Ilgametės revoliucinės veiklos laikotarpiu Z. Angarietis yra da ręs ir klaidų (Bresto taikos k'aųsimu, agrariniu klausimu 1918 —1919 m.). Lietuvos Komunistų partijos ir savo paties darytas *----------------------klaidas ” Z. Angarietis yra ,x__ išna grinėjęs daugelyje straipsnių, mokydamas jaunus partijos na rius jų nebekartoti, rūpestingiau įsisavinti marksizmo-.'eninizmo teoriją, bolševikų partijos paty rimą ir juo vadovautis savo veikloje. Visą savo sąmoningąjį gyveni mą paskyręs kovai už Tarybų vadžią Lietuvoje, Z. Angarietis nesulaukė liaudies pergalės die nos. 1940 m. gegužės 22 d. įis tragiškai žuvo nuo priešų pa spęstų pinklių. Tačiau Jo darbai nežuvo. Jais šiandien didžiuoja si visi, kam yra brangus Komu nistų partijos, komunizmo staty tojo reikalas. R. ŠARMAITIS
a a
A. SUTKUS
Šalies aukštosiose mokyklose Tolimųjų Rytų Valstybinio universiteto komjaunimo ko mitetas kreipėsi į visus uni versiteto komjaunuolius ir jaunuolius, kad jie praktiškai padėtų srities žiemės ūkio darbuotojams. Komitetas nutarė: 1) kiek vienas komjaunuolis vasaros atostogų metu privalo išdirb ti kaime nemažiau kaip 20 dienu: 2) pasiųsti į rajonus po 15 žmonių agitbrlgadas; 3) rinkjti ir pasiųsti knygas į kaimo bibliotekas. Univeirisiteto komjaunuo liai ir jaunimas karštai pri tarė komjaunimo komiteto nutarimui. Nutarimas bus įgyvendintas! I*** Praėjo metai nuo TSRS Ministrų Tarybos nutarimo, kuris iškėlė šalies aukšto sioms mokykloms uždavinį, taip Išmokyti studentus sveti mų kalbų, kad baigę aukšto sios mokyklos bet kurią specialybę galėtų laisvai kai-
DVI MOTINOS. Visasąjunginėje
meninės fotografijos
parodoje atžymėta antro laipsnio diplomu.
Nuo Kristaus prie rublio
(Pabaiga. Pradžią žr. 14(142) nr.) bėtl viena užsienio kalba. Petrozavodsko universiteto APASAKOJOME keletą fak tų apie Vąrėnos rajono užsienio kalbų katedra Jau suktybes ir ap keletą metų ruošia pokalbių gaulę. dvasininkų Daugiau nepasakosime, tematiką, metodiką, tačiau nes dešimtis panašių faktų turi vis tik šios katedros dėstyto ■ me iš Trakų, Švenčionių, Kelmės jai per daug dėmesio skyrė ir kitų rajonų. Tuo labiau, kad kiti faktai yra labai anekdotiški. gramatikai. Šiuo metu dėsty Kai susirinkę pasakojame anek tojai ruošia vadovėlius įvai dotus, neretai tenka papasakoti rių specialybių studentams. tikrus dvasininkų gyvenimo at Dėstytojai stengiasi, kad stu sitikimus, pavyzdžiui, kaip Trakų rajono Onuškio bažnyčios zakris dentai ne tik sugebėtų atsa tijonas Arbačiauskas apgavo ku kyti į klausimus, kalbėti nigą. Kodė* Kelmės ra'ono Kra dialogu, bet kad jie galėtų žių bažnyčios vargonininkas tu rėjo bėgti iš Kražių. Iš tikrų’ų, pasakoti apie savo specialy juokinga. tokie enekdobę, kalbėti visuomeninėmis tiški faktaiKadangi ne atsitiktiniai, Jų temomis. Štai pavyzdžiui, žinoma kelios dešimtys. todėl antro kurso matematikai pra mes norime apibendrinti, pakal ap:e dvasininkišką moralę veda politinę Informaciją bėti ir pinigą. anglų kalba. Neblogai praėjo Norint pasiimti rublį iš sveti angliški pokalbiai apie Leni mos kišenės, kaip paprastai da ro kunigai, negalima apsieiti be ną, pionierių 40-metį, apie melo ir apgaulės. Kaip gi ki S. N. Chrušiovo kelionę į taip? Tikintieji pinious aukoja dievui, o kadangi Jokio d;evo Bulgariją ir kt. nėra, tai rubliai p'aukia į kuni go kišenę. Dvasininkai taip Jau Prie katedros suorganizuo ir niekas net nepagalvo tas vertėjų biuras. Be to vei įprato, ja apie melą, kuris šiuo atveju kia dėstytojų atmintino ver neišvengiamas. timo būrelis. Dvasininkų ir tikinčiųjų mora
(Iš ateisto bloknoto) lės normos apibrėžtos dešimčiaKristaus“. šie žodžiai tikrai q< dievo įsakymų. Kadangi dievo Ii sustiprinti kunigo autoriteK, įsakymuose pilna prieštaravimų, tikinčiųjų akyse, žmogui, kur® todėl žmonės sukūrė vienuolik mažai galvoja, tai atrodo lai® tąjį įsakymą: „Nežiopsok“. Anks protinga, o tikrumoje — melą® tesnius dievo įsakymus, kaip pridengtas kvaila intrigėle. Ist® „nežudyk“, „nevok“, „nemeluok“, rinis patyrimas patvirtina, „mylėk artimą“, dvasininkija su socializmą sukūrė visų piro® laužė. Tačiau vienuoliktojo įsa socialistinė revoliucija, proettj kymo, t. y. „nežiopsok“, kunigai riato diktatūra. Dvasinink® nepažeis, kadangi pastarasis ob Marksu intriguoja tikintį to d® kad galėtų akiplėšiškiau su-rl I jektyviai ir realiai atspindi jį moralę. Tai yra ne kas kita, kaip luoti. Anot kunigo, Kristus tur® jėzuitiškas šūkio „tikslas pateisi jo būti todėl, kad yra krikšė®tu na priemones“ atspindys. Iš tik nybė. Tai melas! Reikia sakytįii rųjų, religinis gyvenimas amžinai taip — žmogus išgalvojo krik®|r rėmėsi pragmatizmu, todėl įsa čionybę ir todėl sukūrė Krist®m Ii e kymas „nežiopsok“ pilnai patei pasakų bei legendų herojų. Žmogus sukūrė dievą, sugalv®hi sina jį. Šiuo vienuoliktuoju įsa kymu žmonės apibendrino religi jo krikščionybę, religines nio gyvenimo ypatybes, tame tar tęs. Dvasininkams tai labai ?Į kalinga, nes šios priemonės Į| pe ir melą bei apgaulę. rublian® Kas priverčia kunigus meluo ilgiausios meškerės ti? Atsakymas trumpas — gy žvejoti. Jei nori nueiti į baž’iy! j venimas. Be komentarų aišku, čią, pasiimk rublį, nes kum 4 j kad tarybinio mokslo pasiekimai prašys. Jei vaiką nori krikštyO sugriauna religines dogma.V pri- bažnyčioje, duok pinigų diev® verčia žmogų susimąstyti. Kai tarnui. Jei mirė žmogus, kun.Į žmogus ima galvoti, dievo galy- gas neištars dievo žodžio be Pi bė labai suminkštėja. Tokiu at nigo. Kiekvienas dievo žodis rub® veju kunigai, norėdami toliau lio vertas — vis duok ir duo'ffi „ganyti aveles“, siekia jas gran kunigui, negalima pasotinti. Kai i dinėmis pririšti prie bažnyčios. žmogui nereikia bažnyčios „Pa Tos grandinės yra ne kas kita s'augų“, nenori pirkti dievo žo kaip melas ir apgaulė. Dievo džio, dvasininkas ne malda, c tarnai žmonėms pučia dūmą į melu ir apgaule siekia užtemdy akis, kad šie mažiau pažintų ta ti žmogui akis, kad galėtu išplė* rybinio gyvenimo grožį, kuris ti rublį iš svetimos kišenės bematant nuvainikuoja dievo ga Žmonės ne atsitiktinai kunigus lybę. Vadinasi, Kristus stovi ant vadina išlaikytiniais. Iš tikrųjų melo pjedestalo, o dvasininkai dievo tarnas duonos neuždirba suinteresuoti jį nuolat stiprinti. svetimu prakaitu gyvena. Tai ži Kunigai apgaudinėja įvairiai, no ir jie patys, tačiau dvasinin jų pamokslai neaiškūs ir dvi kiška mora'o. leidžianti meluoti prasmiški. Jie kalba, kad ne ir apgaudinėti, pateisina ir sve tikintis žmogus gali vėl nulenkti timų rankų išnaudojimą. Visa tai galvą dievui ir jam pašvęsti mal yra buržuazinė atlieka, gėdinga dą. Pavyzdžių gausu „šventųjų“ ir mums svetima. I§ esmės apgalvojus religinę gyvenime. Antai, „šventoji“ Tere sė dvidešimt metų kentėjo mal moralę, išeina, kad kunigai mel apgaudinėja doje, nenorėjo nusilenkti prieš džiasi, meluoja ir dievą, o po dvidešimties metų ji dėl pinigo. Kitaip ir būti negali vėl atidavė savo širdį dievo ga — religija visada pateisino tam lybei. Juokinga pasiklausius to są ir apgaulę. Jei anksčiau dva kios kalbos. Po dvidešimties vai sininkai dievą Kristumi vadino, singo darbo metų mes ir be die tai dabar Jį rublio vardu per vo pagalbos pastatysime komu krikštijo. Jie ir susitikę sveikina nizmą, o apie „šventąją“ Teresę si: „Tegul bus pagarbintas“, o net ir anekdotus būsime pamiršę. atsako: „Rublis“. J. JARMALAVIČIUS Dvasininkai kartais nori suin triguoti žmones, kad galėtų sėk mingai meluoti. Jie sako: „"Kaip upė neišteka be šaltinio, kaip socializmo nebūtų buvę be Mark so, taip krikščionybė negimė be REDAKCINE KOLEGIJA
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; Spausdinama LKP CK laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaustuvėje •TAPHBHHKC CTyREHTAC* («CoBeT<-KHH crygeiiT*). OpraH Bn4bHioccKoro Toc. yticuepcHTera bud. r. BHJibHio':, y.n ynareDCHTeTa. 3
Užs. Nr. 3440