CaRVBiniS — scuoencas g
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1975 m. gegužės 16 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Gegužės 9-oji Švenčionyse
H
1945-1975 .Iš Čiurlionio gatvės išriedėję autobusai jau pasie ki’ Nemenčinės plentą. Važiavo universiteto choristai, kraštotyrininkai, skaitovai, kaimo kapela. Turistai kaip visada liko ištikimi savo tradicijoms — į mitingą prie Šlovės piliakalnio Švenčionių rajone išžygiavo iš vakaro. Neatsitiktinai Vilniaus universiteto komjaunuoliai iš vyko paminėti šlovingojo jubiliejaus net už 70 km. Uni versiteto komjaunimo komitetas šefuoja Švenčionių kom jaunuolius. Bendromis jėgomis buvo supiltas Šlovės pi liakalnis. Dar tebesimoko universitete studentai, prisi dėję prie šio gražaus sumanymo įgyvendinimo. Švenčio nių apylinkėse veikė „Žalgirio" partizanų būrys, mieste — pogrindininkai. Galima sakyti, kad nuo Švenčionių prasidėjo Lietuvos išvadavimas. Todėl čionai atvyko bu vę partizanai, Lietuviškosios divizijos kariai, atsakingi partijos ir vyriausybės darbuotojai. Baigiantis kelionei pro autobusų langus spėjome pama tyti prakaituotus bėgikų estafetės dalyvių veidus. Šmės telėjo raudoni marškinėliai su užrašu „Mokslas". Bet rei kėjo skubėti į aikštę, kur liejosi lyriška „Žeminės" melo dija, kur liejosi senų kovos draugų susitikimų džiaugs mas. Mitinge kalbėjo seni kovotojai, kalbėjo jaunystė. At žygiavo Universiteto turistų būrys, žygio kovinės šlovės keliais dalyvis. UTK pirmininkas J. Šimėnas raportavo su sirinkusiems. — Gerai pažįsta šias vietas Vilniaus universiteto krašto tyrininkai, — pasakė G. Kadžytė. — Čia vyko komplek. sinė kraštotyros ekspedicija, čia studentai susitiko su partizaninio judėjimo dalyviais. Buvo užrašyta daug įdo mių, vertingų prisiminimų. Iš surinktos medžiagos paruoš tas ledinys apdovanotas medaliu respublikinėje kraštoty ros darbų parodoje. Universiteto komjaunuolių vardu kalbėjo komjaunimo komiteto sekretorius S. Imbrasas. Estradoje — respublikos nusipelnęs kolektyvas, UniveTsiteto Akademinis choras. Jo repertuare kūriniai, šlo vinantys nemirtingą tarybinio kario žygį, tarybinės liau dies heroizmą. Skambėjo A. Bražinsko kantata „Brolių milžinų šaly", „Variagas", partizanų dainos. Dainavo po litinės dainos festivalio laureatė Z. Povilėnaitė. Prie Šlovės piliakalnio buvo padėti vainikai. M. SAKAVIČIUS
AKADEMINIAM CHORUI — 35
Pasakojimą apie respublikos nusipelniusį kolektyvą — Universiteto Akademinį chorą skaitykite 3-iame puslapyje.
Nr. 18 (918)
GERINANT VISUOMENĖS MOKSLŲ DĖSTYMĄ numatė, kaip tai buvo daro patenkinti jų mokymosi re. ma ir anksčiau, 1976 m. pa zultatais? Studentijos pastangas šiuo vasarį organizuoti Universi tete respublikinę konferenci atžvilgiu reikia vertinti tei ją partijos istorijos dėstymo giamai. Mes ryškiai pastebi metodikos klausimais. Tą me, kad studentai su susi numato padaryti ir kitos ka domėjimu studijuoja marksiz mo-leninizmo mokslą, parti tedros. Visuomenės mokslų kated nius dokumentus, Komunistų rų darbe siekiama 'vis dau partijos ir Tarybų valstybės giau panaudoti vaizdines ir vidaus ir užsienio politiką. technines priemones. Dėl pa Šių mokslo metų žiemos eg talpų stokos savarankiškos zaminų sesijoje visuomenės auditorijos mokslų studijų pažangumas specializuotos negalėjome, buvo 98,3%. Iš visų studen centre įrengti vąisuomenės TSKP istorijos katedra nu tų, laikiusių tarė tam reikalui panaudoti mokslų egzaminą, 69% išlai. pirmoje dienos pusėje Mark kė labai gerais ir gerais pa aukšti, sizmo-leninizmo kabineto žymiais. Rezultatai skaityklą. Čia jau pradėti bet mūsų visiškai patenkinti demonstruoti partijos istori negali. Nėra juk šimtapro jai skirti siaurajuosčiai do centinio pažangumo, dar žykumentiniai filmai. Aplamai, mokas vidutiniškumas, įsisa kabinetas tapo turtingesnis vinant visuomenės mokslus. Gal dėstytojams galėtų pa ir kitais atžvilgiais. įsteigtas naujas Marksizmo-leninizmo dėti komjaunimo organizaci kabinetas Studentų miestely jos? Fakultetų, kursų ir akade je. komjaunimo Nauja visuomenės mokslų minių grupių katedrų studentų mokslinių organizacijos suteikia nema. pagalbos dėstytojams, būrelių veikloje yra tai, kad ža neseniai įsteigta visuomenės mobilizuojant studentiją ge ram mokymuisi. Tačiau ši mokslų SMD. pagalba galėtų būti dar Ką Jūs galėtumėt pasakyti efektingesnė. Reikia stengtis, apie visuomenės mokslų ka kad komjaunuolių veikloje tedrų ryšius su fakultetų de neliktų abejingumo . savo kanatais ir visuomeninėmis draugams, kad laiku būtų su organizacij omls? reaguota ir suteikta reikalin Gerinant studentijos auklė ga parama silpniau besimo jimą ir mokymą, esminę kantiems. Niekad neužmirš reikšmę turi visuomenės kime to, ką TSKP CK Gene mokslų katedrų dėstytojų ralinis sekretorius drg. L. ryšiai su dekanatais ir fa Brežnevas yra pasakęs sąjun kultetų visuomeninėmis or giniame studentų sąskrydy ganizacijomis. Čia daug pa je, būtent: „kūrybiškai iš dėjo visuomeninė-politinė mokti specialybę, tapti ak* praktika. Patenkinti bendra tyviu komunizmo kūrimo da darbiavimu su Istorijos, Filo lyviu, partijos politikos skel logijos, Teisės, Gamtos ir ki. bėju masėse galima tik įsisą tais fakultetais: drauge moninus marksizmo-leniniz sprendžiame studentų moky mo teoriją", nes „marksizmo mo ir auklėjimo klausimus, leninizmo mokymas yra bet Šie kontaktai turi būti to- kurio profilio specialisto ži liau stiprinami, ir to siekti nių pagrindas, neatskiriama turi ne tik mūsų dėstytojai, sudėtinė dalis". bet ir patys fakultetai. Mano Dabar universiteto komjau supratimu, dekanatai, ir fa nimo organizacijoms iškyla kultetų visuomeninės orga ir kitas uždavinys, Neseniai nizacijos visada turi kviesti .paskelbtas VI sąjunginis visuomenės mokslų dėstyto studentų visuomenės mokslų jus, dirbančius fakultete, į darbų skirtas konkursas, susirinkimus ar pasitarimus, TSRS 1 prieš fašizPergalės kai svarstomi studentų moky mą 30-mečiui ir TSKP XXV mo ir auklėjimo klausimai. suvažiavimui . Visuomenės Kita vertus, mūsų dėstytojai mokslų katedrų dėstytojai laikas nuo laiko fakultetuo kruopščiai ruošiasi ir sieks, se turėtų būti informuojami kad Universiteto studentai apie studentų gyvenimą, apie gerai pasirodytų konkurse. iškylančius darbo uždavinius Drauge mes tikimės, kad toje ar kitoje akademinėje komjaunimo organizacijos grupėje, kad galėtų kryptin šioms dėstytojų pastangoms gai prisidėti prie studentų intensyviai patalkininkaus. auklėjimo. Ačiū už pokalbį. Kaip studentai studijuoja Kalbėj osi O. GALGINAITYTĖ visuomenės mokslus? Ar Jūs • _____ 4—
Pernai TSKP CK priėmė labai reikšmingą nutarimą „Dėl darbo Maskvos N. Baumano Aukštojoje technikos mokykloje ir Saratovo Vals. tybiniame V. Cernyševskio universitete, keliant idėjinį teorinį visuomenės mokslų dėstymo lygį". Dabartinis mūsų visuomenės išsivysty mo lygis, komunizmo kūri mo, komunistinio auklėjimo uždavinių mastas, ideologi nės kovos tarptautinėje are noje aštrumas kelia dides nius reikalavimus ideologi niam darbui. Neatsitiktinai šiai sričiai partija skiria vis didesnį dėmesį. Šių metų pradžioje Lietu vos KP CK apsvarstė klau simą dėl priemonių toliau kelti visuomenės mokslų dėstymo idėjinį—teorinį ly gį Kauno A. Sniečkaus Po litechnikos institute ir pri ėmė atitinkamą nutarimą. Kaip Universitete atsiliepta į šiuos partijos nutarimus, pasakoja TSKP istorijos ka tedros vedėjas prof. K. NA VICKAS: Dar 1974 m. kovo mėn. partijos Universiteto komite tas ir Rektoratas savo jung tiniame posėdyje visapusis, kai apsvarstė visuomenės mokslų katedrų darbą. 1974 m. spalio mėn. Vilniaus uni versiteto visuomenės mokslų katedrų darbo patirtis buvo aptarta respublikos aukštųjų mokyklų Rektorių Tarybo je. 1975 m. kovo 25 d. jung tiniame partijos Universiteto komiteto ir Tarybos posėdy je apsvarstyti minėti TSKP CK ir LKP CK nutarimai. Visuomenės mokslų katedros taip pat ne kartąjkruopščiai aptarė savo darbą, galimy bes ir priemones toliau ge rinti visuomenės mokslų dėstymą. Aplamai šis darbas yra vertinamas teigiamai. Komiteto ir Tarybos nutari me pažymima, kad visuome nės mokslų katedros, vvkdydamos TSKP XXIV suva žiavimo ir TSKP CK nutari mus, atliko reikšmingą dar bą. Jos nuolat tobulina pe dagoginį bei studentų idė jinį auklėjamąjį darbą, akty viai dalyvauja visuomeninia me gyvenime. Pagerėjo kad. rų komplektavimas, išsiplėtė mokslo tiriamasis darbas, aktualesne tapo mokslinių darbų problematika, page rėjo jų kokybė, išaugo dės tytojų mokslinė ir pedago ginė kvalifikacija. Šiuo me tu iš 103 visuomenės moks lų dėstytojų 9 yra profeso riai arba mokslų daktarai,
63 mokslų kandidatai arba docentai — 70% visų Uni versiteto visuomenės moks lų dėstytojų. Tai gana tei giamai apibūdina Universi teto visuomenės mokslų katedrų dėstytojų sudėtį ir jų darbą. Žinoma, mūsų katedrų ga limybės dar neišsemtos. Su tinkamai su Lietuvos KP CK nutarimu apie A. Sniečkaus Politechnikos institutą, par tijos Universiteto komitetas ir Taryba įpareigojo mūsų katedras toliau gerinti dės tymo metodiką, didinti pa skaitų ir seminarų vaidme nį, formuojant studentų mokslinę pasaulėžiūrą, ko munistinius įsitikinimus, ge rinti mokslo tiriamąjį dar. bą, aktyviau įsijungti į iš vystytos socialistinės visuo menės problemų tyrinėji mus. Kas konkrečiai per pra ėjusius metus visuomenės mokslų katedrų veikloje buvo padaryta, kaip toliau gerinamas darbas? Svarbiausia tai, kad mū sų katedros toliau rūpinasi savo dėstytojų kvalifikaci jos kėlimu. Tam maksima liai panaudojamas Univer siteto mokslinių bendradar bių institutas daktarinėms disertacijoms rašyti, aspi rantūra, kvalifikacijos kė limo institutai prie Mask vos, Leningrado, Kijevo ir Minsko universitetų. Visuomenės mokslų ka tedrose atliekamas nemažas metodinis darbas. Nauja čia dabar yra tai, kad nuo 1974 m. rudens veikia Rekto riaus įsakymu įsteigta Vi suomenės mokslų katedrų Mokslinė metodinė taryba. Jos pagrindinė paskirtis yra teikti visuomenės mokslų katedroms metodi nę pagalbą, keistis jų dar bo patirtimi, siekiant užtik rinti aukštą visuomenės da lykų dėstymo mokslinį idė jinį lygį, plėsti mokslinius tyrinėjimus ir gerinti stu dentų politinį auklėjamąjį darbą. Taryba žengia pir muosius savo veiklos žings nius. Joje jau buvo aptar tos rekomendacijos visuome nės mokslų dėstymui sukoordinuoti pagal naujus moky mo planus; visuomenės mokslų katedrų priemonės minėtam TSKP CK nutarimui įgyvendinti .galimumai iš vengti pakartojimams visuo menės. mokslų dėstyme. TSKP istorijos katedra, siekdama gerinti savo dėsty tojų pedagoginį darbą, vėl
Po dvejų metų pertraukos Gamtos fakultetas vėl šven tė tradicinę gamtininko die ną. Į Lazdėnus skubėjo su kuprine ir studentas ir dėsty tojas. Svečiuosna atvyko LŽŪA miškininkų, Pedagogi nio instituto atstovų. Nuo lietaus mus laikinai priglaudė Lazdėnų pradinė mokykla. Joje gamtininko dienos šventę sveikinimo žodžiu pradėjo fakulteto de kanas R. Tarvydas. „Gam tininko diena nėra vien pra moga. Tai maža dalis dide
FAKULTETO ŠVENTE lio gamtos apsaugos darbo". Su geologine vietovės pra eitim supažindino doc. E. Cervinskas. Doc. R. Kazlaus kas įdomiai pasakojo apie vietinę fauną. O paskui prie Bražuolos suliepsnojo laužas. Kiekvie. na grupė, komisijos prisa kyta, atsinešė suvenyrą iš Lazdėnų miško. Pabiro gam tos dovanos, viena už kitą įdomesnės: „Žaltys" atšliaužė
ieškot sau nuotakos, geogra fai surado Bražuoloj negyve namą salą „Oberfuksiją", miškininkai atnešė „Raga nos šluotą" — pražydusią lazdą. Skambi daina pakeldavo nuotaiką, linksma istorija atnešdavo daug juoko. Prizi nes saviveiklininkų vietas pasidalijo I ir II kurso bio logai, III k. geografai. Buvo ir įtemptų varžybų
diena. Laimėti pirmąją vietą pasiryžo kiekviena iš penkių dalyvavusių komandų. „Kuo kelias į pergalę slidesnis, tuo pergalė bran gesnė“, — džiaugėsi nugalė tojai pirmakursiai. Jų krūti nes papuošė gamtininkų me daliai. Už tai, kad parsivežti įspū džiai neblėsta, gamtininkai dėkoja šventės organizato riams P. Vansevičiūtei, III k. biologei, ir R. Paškevičiui — I k. biologui. A. obelieniutE
SESIJA ATSILIEKANČIŲ NELAUKIA Matematikos ir mechani kos fakulteto studentams tu rėtų būti pats darbo įkarštis, nes savarankiško darbo pa tikrinimas įrodė, kad ne vie nam matematikui teks įtemptai ruoštis sesijai. Vi dutiniškai kiekvienoje grupė, je yra po 5—7 studentus, neišlaikiusius nustatytųjų ko. liokviumų. Vadinasi, dauge lyje grupių nėra darbo nuo taikos. Neišlaikiusių koliok viumų pavardės kartojas kiekvienoje sesijoje. Tai po tencialūs skolininkai, kurie negali išbristi iš „aklavie tės": II k. studentai A. Jab lonskis, M. Kaplanas, A. Žiburis, L. Ivanauskaitė. Ypač daug bėdos sudaro ESM ir programavimo prak. tikumo įskaitos. O kas kai. tas? Studentai nelanko pa skaitų, laiku nespėja atlikti užduočių paskirtomis valan domis. Labai komplikuota pa dėtis susidarė I k. VI grupė je praeitą sesiją: čia buvo 50% skolininkų. O išvadų jo kių. L. Duchanina, R. Gontovnik, S. Volčiukaitė neiš laikė dviejų koliokviumų.
Apsiraminimo nuotaika pa lietė I k. taikomosios mate, matikos spec. studentus, lai kiusius praeitą sesiją tik 3 egzaminus. A. Adauskas, J. Bobinis, V. Gegužinskis, G. Dovliaš, S. Dičiūnaitė, N. Ko-
linkaitė nepatenkinamai kė koliokviumus.
lai
Rezultatai gali būti geri, jeigu vyrauja noras rimtai studijuoti. Čia pavyzdžiu ga li būti I k. III gr. taikomo sios matematikos spec. stu dentai, kurie nepraleidinėja paskaitų, stropiai joms ruo šiasi. Tai apie juos doc. E. Misevičius sakė: „Nors gru. pėje nėra žvaigždžių, bet yra aukštas darbo lygis”.
Kova už pažangumą ir lan. komumą neturėtų atslūgti nė vienai semestro dienai. Griežtų priemonių turi susi laukti paskaitų praleidinėtojai: reikia skelbti jų pavar des viešai, svarstyti fakulte to seniūnų susirinkimuose, pareikšti papeikimus. Paga liau, kaip dirbti — gali pa simokyti iš savo vyresnių ko legų, kurie yra pasižymėję tiek moksle, tiek visuomeni nėje veikloje: iš IV k. tai. komosios matematikos spec. I grupės seniūno, SMD pir mininko Z. Kryžiaus, K. Ku biliaus, gruporgės D. Krapavickaitės, Lenino stipendinin kės, III k. taikomosios ma tematikos spec. I gr. studen tės J. Baranauskaitės. Šiais studentais didžiuojasi ne tik fakultetas, bet ir visas Uni versitetas.
I. BACYTE
Ar mylite teatrą? PRASIDEDA KIEMO TEATRO DIENOS
Ar mylite jūs teatrą... visomis jūsų sielos galio mis, visu entuziazmu, vi su įniršiu, kuris Įmano mas tik liepsnojančiai jaunystei, godžiai ir alks tančiai grožio Įspūdžių. V. Belinskis
Universiteto teatras rodo spektaklius ne tik savo nau jose patalpose — buvusio je Aktų salėje. Kasmet pavasarį universiteto kiemo teatras surengia teatro sa vaitę, o rudenį — festivalį. „Kiemo teatro-73" festivaly je pirmą kartą pasirodė ne tik Universiteto, bet kone ir visos respublikos studentų teatro jėgos. Savo spektak lius parodė Kauno mokyto jų namų liaudies teatras, Vilniaus Pedagoginio, KPI, Žemės ūkio akademijos stu. dijos, Dailės instituto panto mimos trupė ir šešėlių teat. ras, kultūros mokyklos moksleiviai. Į festivalio ren ginių programą įėjo tradici niai poezijos ir muzikos va karai. „Kiemo teatro festiva liai jau tapo nuolatiniais. Jie jau turi savo tradicijas, kai kuriuos metai iš metų pasi renginius, net kartojančius savo publiką — vaidinimų po atviru dangumi mėgėjų, tradicijų rėKartu — šių muose — jie iki šiol buvo vis nauji, kasmet kitokie. Universiteto Svarbiausia renginį, teatras jau sukūrė kuris kasmet įsiterpia į kul.
FIZIKŲ SMD RYŠIAI vyko Tartu universitete* Studentų mokslo draugijos < konferencija. Mielai priėmė me estų kvietimą dalyvauti joje. Tartu universitetas — vienintelė Estijos aukštoji moruošianti fizikus kykla, mokslo darbui. Fizikos ir chemijos fakultete studijuoja apie 150 fizikų. Labai įdo mu buvo susipažinti su estų studentų mokslo tiriamuoju
tūrinę Vilniaus panoramą kaip savitas, originalus mūsų teatrinio gyvenimo faktas." (A. Samulionis. Muzika ir teatras, 1974). Kiekvieną mėnesį vyksta Universiteto teatro kūrybiniai vakarai,. Juose dalyvavę teatrologai D. Judelevičius, I. Veisaitė, A. Zabarauskas, dramaturge A. Liobytė papasakojo < apie Anglijos, Prancūzijos, demokratinės Vo kietijos, Lenkijos teatrų pa statymus. Kiekvieną savai tę menotyros kandidatas A. Zabarauskas skaito teatro is torijos paskaitas. Gruodžio pradžioje geriausi teatro ak toriai vyksta į kūrybinę ko mandiruotę. Susipažinome su Maskvos, Talino teatrų pa statymais. Teatro kolekty vas su savo pastatymais ap važinėjo visą respubliką. Žinoma, būti studentų teat ro aktoriumi — tai ne tik laimė, bet ir savotiškas pasi šventimas. Juk repeticijos beveik kas vakarą I Gal to-
darbu, SMD veikla, pasida linti mintimis apie bendras šios srities problemas. Fizi kos ir chemijos fakultete veikia vienas fizikų studentų mokslinis būrelis, kuriame dalyvauja daugiausia jaunes nių kursų įvairių specializa cijų studentai. Būrelyje nag. rinėjami bendrieji fizikos klausimai, organizuojamos ekskursijos į mokslinio tyrimo institutus, pramonės įmones. Šiemet konferencijoje buvo perskaityta 16 pranešimų
ŠIRDIS
— Akademinis darbas Medicinos fakulteto komjaunimo biuro veikloje svarbią vietą. Kitaip ir būti negali — juk pagrindinė studento pareiga — gerai studijuoti, — sa ko biuro sekretoriaus paavduotojas akademinei veiklai V. Žegunis. Fakultete daug rūpinamasi pirmųjų kursų studentais, nes ne greitai priprantama prie aukštosios mokyklos mokymo sistemos. Anksčiau jau buvau girdėjusi apie medikų išra dimą — Nepažangaus studento knygelę. Dabar išgirdau apie ją ilgesnį pasakojimą. — Nepažangaus studento knygelei jau daugiau kaip dveji metai. Iš pavadinimo aišku, kam ji skirta, — sako V. Žegunis. — Knygutės autoriai: buvęs fakulteto kom jaunimo organizacijos sekretorius H. Ramonas ir dabartinis II kurso komjaunimo sekretorius P. Alchovka. Knygelėje yra praktinių ir teorinių atsiskaitymų įvertinimo grafos, jas rašo dėstytojai. Čia taip pat žymima, kiek nepažangus studentas praleido užsiėmimų. — Knygelė — didelis palengvinimas akademinio darbo sektoriui. Kiekvienu momentu, atsivertęs knygelę, gali su žinoti, kaip sekasi nepažangiam studentui, kaip jis reaguo ja į Akademinės komisijos pastabas, įspėjimus. Ji turi ir moralinį poveikį atsiliekančiam. Pats faktas, kad rašoma studentui tokia knygelė, verčia atsikratyti ja, o tam yra tik viena priemonė — pasitempti. Iki šiol Nepažangaus studento knygeles taikėme tik pir makursiams. Ateity norėtume turėti visuose kursuose, tik bėda, nepajėgiam atsispausdinti. — Kokie dalykai labiausiai kamuoja jūsų skolininkus? Visų pirma specialybės: fiziologijos, anatomijos, bioche. mijos, histologijos. Teikia rūpesčių ir užienio kalbos. Vien praeitame Mokymo — auklėjimo komisijos pasitarime svarstėme 3 skolininkus iš anglų kalbos: II kurso studen tus Girskį ir Nekrašą ir trečiakurį Dragelį. — Jūs pasakojote apie priemones pažangumui kelti; O kaip lankomumas? — Jis gana geras. Gal tai ne tiek akademinio sektoriaus nuopelnas, kiek pačių studentų įsitikinimas paskaitų nau da. Ne visada skaitykloje gali surasti tai, ką išgirsti per paskaitą. Todėl, kas blogai lanko, tas blogai ir mokosi. B. JONAITYTĖ
dei iš 25 studentų, priimtų į pirmą studijos kursą, pa prastai studijų gale lieka keturi—penki. Taip, gerų no rų čia neužtenka, reikia ne paprastai mylėti šį kolektyvą Daugelį žiūrovų stebina, kad teatro aktorių branduolį sudaro žmonės, baigę Uni versitetą prieš 3—5 metus, sukūrę šeimas. { klausimą, kodėl jie, nepaisydami visų ir dabar nepalieka vargų, paprastai išgirsti: teatro, Universiteto teatre randu di delį džiaugsmą. Universite to teatrinę studiją baigė mūsų įžymus aktoriai R. Adomaitis ir J. Budraitis. Studijos auklėtinis J. Pocius dabar pats vadovauja Istori jos fakulteto Požemio teatrui. Universiteto teatre matome pjeses, nestatytas profesiona lų. Didelio žiūrovų dėmesio susilaukė Vydūno „Prabočių šešėliai", R. Samulevičiaus „Paukšti, ateik čia" (rež. L. Vydūno „Pasaulio Ciunis), gaisras", A. Liobytės „Kuršo bėglys" (rež. VI. Limantas), J. Marcinkevičiaus „Siena" (rež. N. Kurklietytė), G. Hauptmano „Pasken dęs varpas" (rež. S. Berži nis). Praeitą pavasarį studentų Kiemo teatras sėkmingai at laikė tuo pat metu Vilniuje gastroliavusių Kauno ir Klaipėdos dramos teatrų „konkurenciją". Tai kalba ne tik apie Vilniaus žiūro vų neeilinį domėjimąsi teat ro menu, bet ir apie gyvy
bingumą studentiško ko lektyvo, kuris šių metų rudenį švęs savo veiklos dvidešimtmetį. Liliana RAGAUSKAITE MMF V kurso studentė, Universiteto teatro aktorė
iš teorinės fizikos, elektroni kos ir astronomijos. Antrą ją konferencijos dieną' skai tėme pranešimus ir mes (IV k. stud. P. Vaitiekūno darbo pavadinimas „ Floro tipo ato mų sužadintų būvių tyrimas" ir mano darbo — „GaS foto, liuminescencijos tyrimai"). Kartu su estais nutarėme bendradarbiauti, nes iki šiol ryšių su jų fizikais neturė. jome. E. KUOKŠTIS Fizikos fakulteto SMD pirmininkas, IV k. studentas
SVEClAVOMĖS PEDAGOGINIAME INSTITUTE Balandžio 25 d. į Vilniaus Pedagoginį institutą atvyko svečių iš Kauno LŽŪA Miš kų fakulteto ir VU Gamtos fakulteto. Juos šiltai sutiko vakaro šeimininkai — Gam tos ir geografijos fakulteto studentai. Šis draugystės va karas buvo skirtas Pergalės trisdešimtmečiui. Vakare eiles, skirtas tiems, kas negrįžo iš karo, skaitė šeimininkai ir svečiai, girdė jome karo veteranų pasako jimus. Kuklią programėlę parodė ir mūsų Gamtos fakulteto II k. biologai su ketvirtakursiu kolega J. Cėsna priešaky.
O. ALIŠAUSKAITE
AMŽINAI BC ECOI03HU R AEHHHCKHR KOMMVHMCTMMECKMR CO«O3 MOAOAEJKH
1949-ieji,.. Į dažnai dar šaltas, nekūrentas audito rijas ir laboratorijas rinko si studentai. Pačias įvai riausias pažiūras ir įsitiki nimus jie nešėsi. Ir vieną norą — mokytis. Tuome tinių Chemijos fakulteto pirmakursių tarpe jų, komjaunuolių, tebuvo trys. Kituose fakultetuo se — irgi ne ką daugiau. Chemijos fakulteto do centas Narimantas Karve lis vienas iš ano ne gausaus būrio. Seno ko munisto sūnui „aukso vi durys" buvo svetimas. Todėl, kai pirmame kurse pasiūlė stoti į komjauni mą, jis ir tapo tuo trečiu, be kurio negalėjo egzis tuoti komjaunimo grupė. Nesudvejojo, nors puikiai suprato, kad priekyje ei nantiems būna sunkiau sia. .. Ne vien tik Sporto tarybos, kurios aktyviu nariu per visus studijų metus buvo N. Karvelis, reikalais galva nuolat užimta. Juk kiekvienam svarbiau sia vis dėlto savo fakul teto garbė! Chemikai vy rai ilgą laiką krepšinio aikštelėje būdavo nenu galimi. Merginoms ambi cijų ir noro nepasiduoti irgi užtekdavo. Tiktai daugelio veidai imdavo niauktis, išgirdus apie vė lyvą numatomų varžybų laiką: tada miestas buvo mažai apšviestas, nebuvo tiek transporto... Taigi, jei nori, kad varžybos įvyktų, lydėk po jų paei liui visas merginas namo. O iš ryto vėl paskaitos, ilgos darbo valandos la boratorijoje. Sportas lie ka sportu, o studijos —
JAUNA studijomis. Ir jeigu reika lai nors kiek ims šlubuo ti, komjaunuoliui, kaip niekam kitam, operaty viai ir itin rimtai bus duota suprasti, kad ilgai taip tęstis negales. Bet ši to prireikdavo retai. Kiek vienam tiesiog į sąmonę buvo įaugę tai, kad kom jaunuolis visur privalo rodyti pavyzdį kitiems. .. .Sugriautame mieste vyko atstatymo darbai. Studentai gausiai dalyva vo organizuojamose tal kose. Atsirasdavo ir to kių, kurie ateidavo čia tik todėl, kad liepta, dirb davo atžagariom rankom. Štai tada ir kildavo noras parodyti, kaip sugeba dirbti komjaunuoliai. Entuziazmo būta tikrai daug. Ir, tur būt, netgi daugiau, negu šiandienos komjaunuolis Įsivaizduoja ir pats jo turi. Mes patys, dažnai to nepaste bėdami, tampam abejin gais formalistais, abejin gai kilnojam rankas susi rinkimuose. Komjaunimo grupės veikla pradeda apsiriboti sąžiningu „po pierių" tvarkymu. Ne, doc. N. Karvelis nepriekaištauja, nes ge rai mus pažįsta. Komjau nimo bilietas jau seniai pakeistas TSKP nario do kumentu, bet širdis ir pat jaušiandien tokia na... Docentas — fakulteto partinio biuro narys darbui su komjaunimo organizacija. Vos ne kas dien tenka vėl susidurti su komjaunimo darbo problemomis, dalintis rū pesčiais. Ir tvirtai tiki, kad blogesni mes nesam. Jūratė GRABYTĖ
darbas įdomus Viena svarbiausių Univer siteto interklubo darbo kryp čių — susitikimai su kitų ša lies aukštųjų mokyklų stu dentais. Per Gegužės šven tes vykusios interdienos rengiamos jau devintą kartą Į Vilnių susirinko draugų iš Demokratinės Vokietijos, Mongolijos, Lenkijos, Bulga rijos, Čekoslovakijos, Veng rijos, — studijuojančių Ta rybų Sąjungoje, maskviečių, rygiečių, Tartu universiteto studentų. Jų būry buvo interklubiečiams nemaža gerų pažįstamų ir draugų, atstovų tų aukštųjų mokyklų, ku rios įvairiomis progomis pasikviečia į svečius ir mus. Linksma internacionalinė kolona Gegužės 1-osios de monstracijoje, interdienų da lyvių koncertas, ekskursijos po Vilnių ir senuosius Tra kus — visa tai paliko malo niausius prisiminimus. Vie nas iš svarbesnių interdienų įvykių — konferencija. Jo je dalyvavo beveik visos de legacijos. Internacionalinis darbas studentų tarpe visada buvo ir yra aktuali aukštųjų mo. kyklų interklubų veiklos da lis. Jei interklubų viduje
jis visada yra neblogai organizuotas ir patinka nariams, tai visų studentų tarpe dar labai dažnai nesusi laukia beveik jokio dėmesio, išskyrus susidomėjimą įvai riais festivaliais. Bet šie su sitikimai su kitų aukštųjų mokyklų studentais gana re ti, o kasdiehinis darbas men kas. Štai mūsų universitete darbu fakultetuose susidomė ta tik šiais metais. Pradžia visada sunki — kol kas dar ryškesnių veiklos rezultatų nematyti. Gerų pavyzdžių galima rasti Maskvos Tarp tautinių santykių institute ir Rygos medicinos institute. Nors pirmajame darbo siste ma šiek tiek kitokia — mo kosi daug užsieniečių, tačiau tokius renginius, kaip internacionalinius kursų vakarus, galima pabandyti surengti bet kurioj mokykloj. Iš rygiečių naudinga pasi mokyti darbo grupėse. At skiros grupės užmezga ry. sius su Latvijos ar kitų ša lies aukštųjų mokyklų gimi ningų specialybių grupėmis. Internacionaliniame studentų auklėjime didelis dėmesys turi būti skiriamas įvairioms paskaitoms.
Sis darbas, pasirodo, gerai organizuotas tame pačiame Maskvos tarptautinių santy kių institute. Čia paskaitos, kurias dažniausiai organizuo ja vadinamoji lektorių tarp tautininkų mokykla, susilau kia didelio studentų susido Delegacijos vamėjimo, instituto komdovas, komiteto sekreto, jaunimo pavaduotojas Serriaus gejus Ulinas sako: „Šių pa skaitų pasisekimą lemia tai. kas jas skaito ir kokiais šal tiniais remiasi". Daugumoje šalies aukštąjį mokyklų mokosi užsieniečiu — tiek iš socialistinių, tiek iš kapitalistinių, o taip pa* ir iš besivystančių šalių. Ji įtraukimas į studentiška veiklą — irgi svarbus inter klubų veiklos klausimas Ulinas pasiūlė įkurti kiekvie noj aukštojoj mokykloj Drau kuriį gystės tarybą, per užsiekiekvienas studentas nietis galėtų pareikšti savo pageidavimus ir pasiūlymus Sis studentų susitikimas dar labiau išplės internacio nalinę draugystę, nes a*101 lenko S. Smoleno, „,tai. M gero turi kitos tautos, gau ma įsisavinti bendradarbiai' jant."
Genė LEIKAITI
KADA DIRBTI, KADA POILSIAUTI? Studento darbas labai specifiškas: dirbi dieną, ant rą, trečią, o konkretaus dar bo produkto parodyti nega li. Reikia dirbti metus ir ne vienus. Gal būt, dėl to kai kam vis dar atrodo, kad pa skaitos — pramoga, skaityk la — poilsis ir panašiai. Vis dar labai dažnai nemokslo laikas sutapatinamas su lais valaikiu. Tačiau, ar šiaip kalbėsi, ar kitaip, o to lais valaikio — tik „katino aša tęsiame diskusiją ros". Ir neretai pasitaikantis iūr. „TS" Nr. 11, 12, 13, 14) kaltinimas, kad mes, studen tai — laisvo laiko vergai, tikrai nepelnytas. kur dingsta Neužtenka tik laisvalaikiu LAIKAS? pakalbėti apie laisvalaikio
problemą. Nuo optimalaus jos sprendimo priklauso ne tik studento poilsis, bet ir bendras išprusimas, pažangu mas, taip pat ir sveikata. Pernai pirmame ekonomi nės kibernetikos spec. kurse atlikti tyrimai parodė, kad studijos — ne tik „kasdieni nė" (atseit, šiokiadieninė) mūsų duona. Jos atima ir? nemažą sekmadienio dalį. Iš kyla dar viena — sekmadie nio problema. Kas tai? Poil sio diena ar laiko atsargos mokymuisi? Mano nuomone, sekmadienis turėtų būti tik rai poilsio diena. Šeštadienį mes, daug nesipriešindami, dar atiduodam paskaitoms, pasiruošti užsiėmimams... Iš tikro mes apkrauti. Bet.. . tik dešimtadalis stu dentų teisingai organizuoja savo dieną. Lieka dar 90%.
Kas jie? Pirmiausiai kyla mintis kaltinti pirmakursius: „negudrūs", „nepatyrę"... Tačiau jie tesudaro tik nedi delę dalį tų 90%. Daugumas — buvę fuksai, pirmais stu dijų metais neišmokę būti laiko šeimininkais. Peršasi išvada, kad nepakankamai dirbama su pirmakursiais, kad daugiau su jais reikėtų dirbti individualiai. Vita VASILIAUSKAITE
BE-PRAS-MlS-KAI! O, tai didžiai gerbtini jau nuoliai! Visagalis fatumas suginė juos cukrainėm sutup dė į pusfotelius. Jie kontempliuoja, mąsliai čiulpia eiga, retes, dar mąsliau leidžia dūmus, o dar mąsliau stebi juos nejudančiomis ekstatiš-
komis akimis, tyli palaima šviečia epikūriškuose jų skruostuose. Tik retkarčiais mieguistai dėbteli į bukoliš. kas savo partneres; jų natū rali prigimtis šioje fatumo mistikoje instinktyviai nuo bodžiauja. Garsiakalbį čion! Didžiulį aliuminio garsiakalbį, kokius keldavo aikštėse į stulpus, ir gausdavo jie- savo metali. niu garsu, nešykštėdami de cibelų. Didžiulį garsiakalbį, ir tegu skiemenuoja: „Bran giausia, ką turi žmogus, yra gyvenimas. Jis duodamas jam vieną kartą, ir išgyventi jį reikia taip, kad nebūtų kankinamai skaudu dėl be prasmiškai praleistų metų, kad nedegintų gėda dėl nie kingos ir smulkmeniškos praeities..." Tegu mažytę keturkampę erdvę pritvindo
šitie žodžiai, nepripažįstan tys išlygų ir išvedžiojimų. Kitą tokį garsiakalbį pa statyčiau Respublikinės bib liotekos bufete, kur prie alaus butelio intelektualiai smūkso kita studentaujančių atmaina. Retkarčiais užleisčiau netgi periodikos skai. tykioj, kad tvokteltų gerano rėms mergužėlėms, atėju sioms čion į labai savotiškos rūšies medžioklę — pažin čių: mat, kas kas, o jauni kio prasilavinimas — garan tuotas. Visų garsiausiai tegu skan duoja mūsų Centriniuose rū muose, prie tų „filosofų laip tų", kur Steponas Batoras: ten per dūmus merginos, ma. tyt, net dienos nuo nakties nebeatskirtų. VI. TALACKONIS
A. SIUTIKO ir
V. NAUJIKO nuotraukose —
Akademinio choro jubiliejinio
koncerto akimirkos.
MŪSŲ DAINA Maža mergytė, drąsiai žvelgdama j priešais sėdinčių dė džių ir tetų komisiją, plonu vaikišku balseliu vingiavo švelnią liaudies melodiją „Motule mano". Komisijai jau buvo aišku, kad mergaitė turi gerą klausą ir balsą, ir dėl jos priėmimo į muzikos mokyklą niekam nekilo abejonių. Bet vienas dėdė dar panoro pasmalsauti: „O kur gi tu išmokai tokią gražią dainelę?" Mergaitė nesutrikusi atsa kė: „Veteranų chore!" Ši maža busimoji pianistė ar smuikininkė, o gal akordeo nistė ar arfistė nemelavo. Ji iš tiesų dainavo šią dainelę Universiteto Akademinio choro koncerte kartu su kitais savo bendramečiais ir jų tėveliais, kurie ir sudarė tą veteranų chorą. Seniausio Universiteto meno saviveiklos kolektyvo 35-metis sukvietė visus buvusius choro da lyvius, jų vaikus, kad darniai suskambėtų viena galinga ne. rūpestingos saulėtos vaikystės, neramios jaunystės ir vyres niosios kartos daina. Nedaug jų buvo, pirmųjų choro entuziastų, — 67 žmo nės. Netrukus jų gretos išaugo iki šimto. 1940 m. sausio 27 d. buvo surengtas pirmasis koncertas. Chorui dirigavo LTSR liaudies artistas kompozitorius Konradas Kaveckas. Pirmieji tarybiniai mokslo metai Vilniaus universitete plačiai atvėrė duris darbininkų ir valstiečių vaikams. Pa gausėjo ne tik dainininkų pulkelis, bet ir repertuaras bu vo praturtintas naujomis, tarybinėmis dainomis. Chorui ėmėsi vadovauti LTSR nusipelnęs artistas Antanas Ilčiukas. Puantro šimto jaunų širdžių darniai, su didele meile traukė tada visoje Tarybų Lietuvoje aidėjusius žodžius: Nearįš ta diena, kur praėjo, Ir upės neplauks atgalios... Tačiau gražius ateities planus sugriovė karas. Okupuo tame Vilniuje buvo uždarytas universitetas ir ilgam pri tilo studentų daina. Scenos užkulisiuose koncerto klausosi jauniausieji cho ro dalyviai. Nors jiems teko dainuoti kartu su visais vos dvi pirmąsias dainas, bet įpūdis išliks ilgam: juk pirmasis koncertas! .. O salėje griaudžia plojimų audra. Smalsuo liai neiškentę žvilgčioja pro užuolaidos plyšelį ir komen . tuoja: — Oi, kiek gėlių! O vadovas sukaitęs — vis prakaitą braukia. Matyt, jaudinasi... — Neišsisuks — reikės kartoti, — įsiklausęs į netylan čią plojimų audrą, sako chormeisteris Eugenijus Maze. liauskas. Išvadavus Vilnių, vėl užvirė gyvenimas Universitete. Atgimė ir Akademinio choro darbas. Tuo metu jam vado vo Vincas Arnastauskas. Nuo 1945 m. rudens buvo pa skirtas naujas dirigentas — Jonas Motiekaitis, o dabar tis choro meno vadovas ir dirigentas LTSR nusipelnęs artistas Pranas Sližys užėmė chormeisterio pareigas. Sunkios pokario sąlygos nesumažino choristų pasiryži mo ir entuziazmo. Jis sušildydavo nekūrentas auditorijas, kur repetavo choras, sustiprino kolektyvą ir išvedė jj Į didelį kelią. — Dažnai ir nepavalgę būdavom, ir nuovargis akis lip dė, bet repeticijose plėšėm dainą iš širdies. Ir tų rūpės. ciU. rodos, sumažėdavo, ir nuovargio lyg nebūta, — prisi mena studento dienas buvęs „prisiekęs" Akademinio cho ro dalyvis poetas Algimantas Baltakis. — Dainavau visus Penkerius studijų metus: nuo 1949-ųjų iki 1954-ųjų. O po 'o dar metus negalėjau išsiskirti su pamėgtu kolektyvu. — Žiūriu, štai, į jus, jaunus, ir pavydžiu, — apžvelgia Poetas apspitusių jį smalsių studentų būrį. Ir juokauda mas prideda: — Gerai, kad nors su tuo „pensininkų" chofu turiu progos padainuoti jubiliejiniame koncerte. ~ Akademiniame chore dainuoju nuo 1956-ųjų metų, — dalinasi prisiminimų nuotrupomis ilgametė choro solis
tė, konkurso „Juventus-72" laureatė Elena Sederavičiū tė. — Patys gražiausi prisiminimai susieti su pirmaisiais koncertais, pirmosiomis išvykomis .pirmosiomis pergalė mis. Ir dainininkai, ir choro vadovai labai myli paprastą, nuo širdžią, švelniu balso tembru žiūrovus kerinčią „choro lakštingalą", kurią choristai vadina tiesiog „mūsų Elenutė". — Galiu kirsti, kad „Tykų vakarėlį" reikės kartoti — lažinasi su jaunaisiais choristais koncertmeisteris Sta nislovas Kiuškinas, klausydamasis užkulisiuose, kaip „mū sų Elenutė" ringuoja liaudies dainą, kurią harmonizavo choro vadovas P. Sližys. Bet lažintis niekas nesutinka, nes žino, kokią „paklausą" žiūrovams turi ši daina. Kai salėje sugriaudi plojimai vienas iš tenorų šypsodamasis kužda kaimynui į ausį: — Be „Tylaus vakarėlio" aš neįsivaizduoju mūsų cho ro koncerto. Jau žengdamas pačius pirmuosius žingsnius, Akademi nis choras aiškiai apibrėžė savo koncertinės veiklos prog ramą. Pirmuosiuose skelbimuose, kurie šiandien saugomi choro archyve, parašyta: „Kolega! Kolega! Žengiame į naują gyvenimą, kurdami gražesnį socialis tinės Lietuvos rytojų su pasišventimu, darbu ir daina! Tobulindami save mokslo ir meno srityje, kartu eina me prie žmonijos gerovės. Ranka rankon su darbo žmonija turi eiti ir akademi nis jaunimas. Savo jaunystės jėga ir energija jis turi iš judinti mases ir uždegti didiems darbams..." Choras nesitenkino tuo, kas pasiekta, nesivaikė pigių blizgučių, o stengėsi neatsilikti, kaip pažymėjo ir sąjun ginė spauda („Sovietskaja kultūra"), nuo geriausių pro fesionaliųjų dainos kolektyvų. Visas šias pastangas, darbą apvainikavo LTSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiumo 1960 m. liepos 31 d. Įsa kas, kuriuo chorui suteiktas garbingas nusipelniusio res publikos kolektyvo vardas. Baigiamasis jubiliejinio koncerto akordas — veteranų ir jų vaikų choro pasirodymas. Ypač daug plojimų susilaukė Editos Meškuotienės ir jos sūnaus Žilvino bei dukros Gėliūnės atliktos lietuvių liaudies sutartinės. — Sutartines dainuoti mus išmokė mamytė, — sako Gėliūnė ir Žilvinas. — O man labai patiko, kai vadovas per repeticijas kar tu su mumis taip plonai dainavo, — juokiasi Linutė. Akademinio choro gyvenimo aprašymas būtų nepilnas, jei nebūtų paminėtos kelionės, paliekančios bene daugiausia įspūdžių ir malonių prisiminimų. Pirmoji Akademinio cho ro kelionė Įvyko 1950-aisiais metais. Pirmąsias gegužės gėlių puokštes choristai nuvežė Baltarusijos studentams. Po to buvo dar daug puikių kelionių po broliškąsias TSRS respublikas, po šalies didžiausius miestus. Savo viešna gių kelius choras matuoja dešimtimis tūkstančių kilomet rų. Lietuviška daina, atvežta Akademinio choro dalyvių, skambėjo Rygoje, Tartu, Kijeve, Užgorode, Leningrade Maskvoje ir kituose šalies miestuose. Ilgam išliks dabarti nių choristų atmintyje Įspūdžiai iš paskutiniosios choro kelionės į Bulgariją. O kiek Įdomių išvykų dar laukia jaunųjų dainos mylėtojų! Kada sceną užpildė ir buvusių, ,ir esamų choro dalyvių gretos, galingai nuskambėjo studentiškas „Gaudeamus". Po to — karščiausi sveikinimai, dovanos, gėlės. Choro va dovas P. Sližys dalinosi rožėmis su vienu iš pirmųjų ko lektyvo organizatorių V. Arnastausku. Sveikinimo ir oadėkos žodžius taria Universiteto rektorius J. Kubilius, LLKJS Universiteto komiteto sekretorius, buvęs aktyvus
choristas S. Imbrasas Universiteto profkomiteto pirminin kas A. Kairys. Choro „senbuviai" pasižada dar nesiskirti su pamėgtu kolektyvu. Juk kai kuriuos iš jų, kaip pvz., A. Bandzaitį, J. Venckūnaitę, riša su choru jau 20-ties me tų draugystė. O peržvelgus visą Akademinio choro nu. eitą kelią, verta prisiminti ir kitus aktyviausius daininin kus, kurių vardus šiandien tariam su ypatinga pagarba. Tai poetai Alg. Baltakis, A. Maldonis, Just. Marcinkevičius, chorų dirigentas J. Vanagas, Vilniaus klinikinės ligoni nės vyr. gydytojas S. Trepšys, LTSR Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, žinomi tau tosakininkai Donatas ir Leonardas Saukos ir kt. Akademinis choras — vieningas Universiteto šeimos narys. Jis jungia ir vienija daugiau kaip pusantro šimto dainos entuziastų. Tie, kurie susiėjo savo studentišką gy venimą su choru, drąsiai gali pasakyti: kolektyvas tapo antraisiais namais, o vieno rūpesčiai — viso kolektyvo rūpesčiai. Jolita PAZIKAITE
Suvažiavusius iš visų Lietuvos kampelių, dabartinius choro dalyvius į vieną būrį surinko ir suvienijo daina, meilė jai, noras skleisti grožį visiems. Dainininkai gerai mokosi, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, bet dainai jiems niekada nepritrūksta laiko. Choro valdybos pirmininkas R. Rainys, tai lyg patvirtindamas, sako: „Ko lektyvas darnus, draugiškas. Visus jungia daina, tapusi stipriu draugystės laidu. Atėję naujieji dainininkai greitai susigyvena su kolektyvu. Choro dalyvių drau gystė, pats kolektyvas ypač stiprėja bendrų išvykų, ren ginių, (koncertų metu". Remigijus choro ‘valdybai vado vauja jau trečius metus. Vadovauja sumaniai, negailėda mas jėgų ir darbo. Chore dainuoja penktus metus. Už gerą darbą, aktyvų dalyvavimą Remigijus ne kartą buvo apdo vanotas įvairiausiais raštais. Ne vien daina atvedė jį į chorą. Patraukė choro vadovo P. Sližio energija, nuo širdumas ir atsidavimas dainai, chorui. Visi choristai ddžiuojasi savo vadovu, myli ir gerbia už jo tėvišką globą, entuziazmą, jaunatviškumą. „Domiuosi daug kuo, laisvu laiku stengiuosi aplankyti teatrą, koncertą, kiną*'— pasakoja J. Jankutė, PEF IV k. studentė. — Tapiau daina nuolatinis mano gyvenimo palydovas. Kaip ir daugelis choro dainininkų, dainuoti pra dėjau dar vaikystėje. Universitete suradau puikų chorą, kur draugystė su daina dar labiau sustiprėjo". D. Paškauskaitė, V k. medikė: „Neįsivaizduoju savo gy venimo be dainos . Nuo pat vaikystės mane lydi ji. Uni versiteto Akadęgrihiame chore dainuoju penktus metus.“ Danguolė nę.<tik aktyvi choro dainininkė, bet ir puiki visuomenininkė, gerai mokosi. „Ne, daina niekados netrukdo mokytis, atvirkščiai,ji padeda, gyvenimą padaro turiningesnį, gražesnį". O kas į chorą atvedė II k. lituanistą J. Pabrėžą?. „Tik čia aš išmokau suprasti klasikinę muziką, išmokau pa justi jos grožį, tikrąją dainos vertę. Daina atvėrė duris, į muzikos pasaulį." Jo mintis tarsi pratęsia IV k. Istorijos fakulteto studen tas J. Brazauskas: „Aš mėgstu sportą, renku muzikos įra šus, o su daina sieja daugelio metų draugystė. Ateini kar tais į choro repeticiją pavargęs, bet uždainuosi — ir vis ką daina tarsi nusineša: ir nuovargį, ir rūpesčius. Su grįžti pažyalėjęs, su nauju ryžtu mokytis. Daina kartu at neša ir džiaugsmą, vidinę ramybę, susikaupimą." A. Bridžlūtė akademiniame chore dainuoja nuo pat pir mų studijų metų. Ji mokosi Matematikos ir mechanikos fakultete, III kurse. „Myliu muziką, dainą — šie drau gai mane lydi nuo mokyklos dienų. Esu baigusi muzikos mokyklą, mėgstu groti. Daina, muzika dažnai užpildo visą mano laisvalaikį." Akademinio choro dainuojama daina skamba su jaunys tės jėga, suranda atgarsį klausytojų širdyse. ,.Daina tauri na žmogų" — koncerto pabaigoje pasakė rektorius J. Ku bilius. Ji suteikia naujų jėgų, įkvepia dideliems darbams D. TAMULEVlClOTE
Dviese valtyje Akademinis irklavimas teisėtai vadinamas viena iš stu dentiškiausių sporto šakų. Dar XIX a. pradžioje Anglijos universitetai tapo sportinio irklavimo centrais. Uždarų klu bų atsiradimas paskatino studentus rungtis tarpusavyje, ir 1811 m. Itone buvo surengtos pirmosios lenktynės aštuonvietėmis valtimis. Tradicinės Oksfordo ir Kembridžo universitetų lenktynės Temzėje reguliariai vyksta nuo 1829 metų ir sutraukia gau sybę žiūrovų. Taigi, Anglija — akademinio irklavimo tė. vyne, o studentai — tie entuziastai, kurių dėka patraukli ir emocinga sporto šaka paplito po visą pasaulį. Bet palikime tradicijose skendinčią, ūkanotą Angliją ir persikelkime į Lietuvą. Žvilgtelėję į mūsų senąjį universi tetą, pamatysime, jog ir jame susitelkęs nemažas irklo meistrų būrys. Kitaip koks universitetas be irkluotojų. Mūsų komanda, dalyvaudama LTSR aukštųjų mokyklų pir menybėse, Galvės ežere kasmet „sužvejoja" nemaža gar bingų trofėjų. Pastaraisiais metais su nugalėtojų laurais iš įvairaus masto varžybų dažnai sugrįždavo Universiteto bevairės dvi vietės įgula. Nesuklysiu pasakęs ,kad šiuo metu Vytas An tanavičius ir Kasparas Adomaitis — vieni iš pajėgiausių respublikos irkluotojų šioje valčių klasėje. Pirmųjų greto se vaikinai ir Universiteto sportininkų tarpe. 1972 m. Vy tas pripažintas Universiteto sportininku Nr. 2, o praėjusiais metais draugo pasiekimą pakartojo Kasparas. Abiejų spor tinė kolekcija gausi prizų ir medalių. Jie ne kartą nuga lėjo „Žalgirio" draugijos pirmenybėse, šauniai gynė Uni versiteto sportinę garbę respublikos studentu varžybose. Iš šalies profsąjungų bei jaunimo čempionatų Vytas su Kas paru namo visada sugrįždavo su medaliais. Irkluoti dviviete — nelengvas darbas. Tai ne aštuonvietėse, kur draugo klaidą ištaiso komanda, o vairininkas sun kiu momentu pakels įgulos dvasią. Jautri ir nepaklusni valtis reikalauja gero techninio pasiruošimo, juvelyrinio susiirklavimo, žaibiškos orientacijos. Ir dar viena svarbi šios valties ypatybė: vaikinams, nesutariantiems tarpusavy, sėsti į dvivietę nepatartina. Jų irklavimas primins seną Krylovo pasakėčią apie gulbę, vėžį ir lydeką. Vytui su Kasparu tai negresia. Sportinių kovų sūkuryje tvirtėjo jų draugystė, ir dabar draugai supranta vienas kitą tiek valty je, tiek krante iš menkiausių niuansų. Tiesa, abiejų būdai gan nevienodi. Kasparas ramus, tylus, matematiškos gal vosenos, gi Vytas žymiai ekspresyvesnis, gyvesnis. Ta čiau charakterių skirtingumas netrukdo jiems siekti aukštų rezultatų. Valtyje abu dirba tiksliai ir sutartinai, kaip du laikrodžiai. Todėl nenuostabu, jog valties įgula tapo I TSRS Jaunimo žaidynių čempionu, prieš laiką įnešdama brangius įskaitinius taškus į respublikos taupyklę VI TSRS Tautų Spartakiadoje. Ant krūtinių sužibo sidabriniai TSRS sporto
KĄ „SUŽVEJOJOME
GALVĖJE Praėjusį savaitgalį Trakuo se vyko LTSR aukštųjų mo kyklų akademinio irklavi mo pirmenybės. Puikus pa vasariškas oras, lygus Gal vės ežero paviršius padėjo sportininkams siekti gerų (re zultatų. Gerai varžybose star tavo Universiteto „Mokslo" komanda, o ypač merginos. Šiltų pagyrimo žodžių nusi pelnė 4-tės su vairininku įgula, pateikusi varžybų staigmeną. Antraatskyrininkės R. Monkevičiūtė, R. Tilūnaitė, I. Andzelevičiūtė, G. Kapkūnaitė ir vairinin ke, kandidatė į sp. m. E. Keraitė, puikiai nuplaukė dis tanciją, aplenkė patyrusią KKI meistrų įgulą ir iškovo. jo nugalėtojų vardus. — Puikus pavyzdys, ro dantis, jog sunkus treniruo čių darbas — atlyginamas rezultatais, — charakteriza
Ir koks sąskrydis
be gamtininkų
meistrų ženkleliai. Tais pačiais metais pabuvota VDR, star tuota Poznanės regatoje. Beje, Poznanėje vaikinai nugalė jo stipriausias Lenkijos įgulas, besiruošiančias Europos pir menybėms Maskvoje, tapdami neoficialiais šalies čempio. nais. Išties sėkmingi metail Sportinė sėkmė lydė'O draugus ir praėjusį sezoną. Tęsdami pergalingų startų seriją, vaiki nai pirmą kartą iškovojo LTSR spartakiados „auksą", o šiuo metu ruošiasi dar atsakingesniam pasirodymui: prieša ky VI TSRS Tautų spartakiada. Na, o kaip studijos? Juk treniruotės, dažnos išvykos atima nemaža laiko. — Mokslas ir sportas — suderinami dalykai, — kalba Vytas, išlaikęs šią sesiją be trejetų. Tereikia laiko, šiek tiek užsispyrimo ir užsibrėžti planai bus įgyvendinti. Ką gi, belieka palinkėti ketvirtakursiui chemikui Vytui Antanavičiui ir trečiakursiui matematikui Kasparui Adomai čiui sėkmės studijose, pergalingų yrių ežerų trasose.
vo merginų pergalę tren. E. Bodindorfas. 2-tė porinė valtis (yr. V. Oguzaitė) — antra, vienvie tė (B. Bungardaitė) — tre čia. Trenerių viltis pateisi no aštuonvietė (yr. I. Rudaminaitė), ketvirtą kartą pa. eiliui tapusi varžybų čem pione. Bendrakomandinėje įskai toje Universiteto merginos iškovojo antrą vietą, atsili kusios nuo KKI vos šešiais taškais ir tuo gerokai sudrebindamos tradicine tapusią kauniečių hegemoniją. Tre čia — Šiaulių Pedagoginio instituto komanda. Neblogai startavo ir vaiki nai, iš kurių vėlgi pagyrimo verta 4-tė su vairininku (yr. M. Jonaitis), aplenkusi pajė gias KPI ir VISI įgulas ir užėmusi antrąją vietą. 2-tė porinė (yr. R. Gėgžnas) ir 4-tė b/v — trečios. Bendra komandinėje įskaitoje Uni versiteto vaikinai užėmė pla nuotą trečią vietą po KKI ir VISI komandų. G. PILAITIS
PASALINTI NEPAŽANGŪS
STUDENTAI Istorijos fakulteto II k. stu dentė S. Cečytė, Gamtos fakultęto I k. stud. V. Kybartas,
Už sistemingą akademinių užsiėmimų praleidinėjimą ir girtavimą pašalintas iš Uni versiteto Teisės fakulteto V. k. stud. V. Seliokas.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
G. PILAITIS R. GEGŽNO nuotr.
Sąskrydžio štabo komen dantas B. Paukštys raportuo ja apie atvykusius. Didžiau sias turizmo entuziastas D. Mockus uždega aukurą. Pra ėjusio sąskrydžio nu galėtojai Gamtos fakul teto atstovai pakelia vė liavą. Į dangų išlekia trys raudonos raketos. Turistų klubo pirmininkas J. Šimė nas pasakoja Pirčiupiu tra gediją. Paskui sveikina susi rinkusius — prasideda Uni versiteto turistų XVI sąskry dis. Suliepsnoja draugystės laužas. Meno saviveiklos konkur sas: gamtininkų programa įdomi, fizikų dar įdomesnė. Jiems ir atiteko pirmoji vie ta. Maloniai nuteikė origi nalus ir sveikas matematikų, filologų, istorikų jumoras. Gerą nuotaiką dar kėlė dai. nos, žaidimai, šokiai. Tą va karą grojo nenuilstantys mu zikantai V. Jankevičius ir J. Cėsna — abu biologai. Turistiniame kliūčių ruože bandė savo jėgas dvylika komandų. „Ši trasa sunkes nė už visų kitų sąskrydžių trasas — aiškina J. Šime-’ nas. — Turistas turi būti pa siruošęs įveikti visus sunku mus. Ir nenumatytus. Todėl ir papildėme kliūčių ruožą naujais elementais: kopimas į kalną trim taktais ledkir čio pagalba ir nusileidimas
pavasaris (rež. A. Čepaitytė). UNIVERSITETO KIEMO 20 d. 20 vai. Teatro sa TEATRO PAVASARIS lėje — G. Hauptmano 5 Gegužės 9 d. Šlovės pi veiksmų drama „Paskendęs liakalnyje Švenčionių raj. — Pienė ir šalmas. Poezijos varpas (rež. S. Beržinis). 21, 23 d. 22 vai. Stuokos montažas, skirtas Pergalės — Gucevičiaus kieme — Just. 30-mečiui. Marcinkevičiaus pjeroica 17, 18 d. 20 vai. Teatro salėje — numatoma prem (rež. A. Čepaitytė). jera: R. Samulevičiaus dvie Studentų režisūriniai darbai jų dailių pjesė „Kaip vėjas 22 d. 20 vai. Teatro salė laukuose... (Rež. L. Ciunis). 19 d. 22 vai. Stuokos-Gu je V. Rimkevičiaus 3 veiks cevičiaus kieme — numato mų komedija Puota pirtyje ma premjera: Salomėjos Nė (rež. A. Guigaitė). 23 d. 20 vai. Universiteto ries poezijos spektaklis „Vienas pavasaris — mano kavinėje — T. Godvino fan
KAINA 2 KAP.
diulferiu“. Tas diulferis iš« lies žiūrint, — kaip šokimas su parašiutu. Tik greitį regu liuoji pats. Tris pirmąsias vietas iško. vojo trys GF komandos. Niekas nenustebtų, jei gam tininkai sudarytų dar daugiau komandų ir visos jos pasidalintų prizines vietas. Gamtininkai turistai įprato laimėti jau nuo seniai. Fakultetas turi morališkai stip rių ir fiziškai ištvermingu studentų, kurie jokiose var žybose beveik nemoka pra laimėti. Tai B. Paukštys, D Mockus, J. Šimėnas, R. Gar. lauskaitė, K. Surdokas, G. Rudnickaitė, V. Jankevičius I. Važa, R. Gavėnas. Sumuojant galutinius re. zultatus, dar pridedami taš kai už stovyklavietės apipa vidalinimą, meno saviveiklą už metų atliktus žygius ir masiškumą. Sąskrydžio nu galėtojai — gamtininkai. Jų varžovai fizikai surinko vos ne dvigubai daugiau bau dos taškų ir užėmė antrą vietą. (Kadaise pretenduoda vę į prizines vietas čhemikai liko antroje vietoje iš kito galo). Trečioji vieta ati teko istorikams. Jau laikas į namus. Kas su pergale, kas su gera viltim palieka Šalčios pakrantę. O. ALIŠAUSKAITĖ
• PASAKOJAME APIE UNIVERSITETO IRKLUOTOJUS • BENDRABUTIEClŲ VARŽYBOS
Pergalės dienos išvakarėse (gegužės 8 d.| studentų profsąjungos komiteto sporto sek. torius, padedamas V. Matulaičio ir kitų Fizi. nio auklėjimo katedros dėstytojų, Vingio par ke surengė sportines varžybas, skirtas Per galės prieš fašistinę Vokietiją 30-osioms me tinėms pažymėti. Trijų kilometrų bėgimo es tafetėje varžėsi Universiteto bendrabučių ko mandos. . . .Praėjus aštuonetai su viršum minučių, -asirodo ir greičiausios šių varžybų koman dos narys, paskutinio etapo bėgikas R. Kveselaitis iš lXa bendrabučio. Susirenka visi. Varžybų organizatoriai pa sveikina sportininkus. Geriausia komanda ap dovanojama pereinamąja taure, prizines vie tas užėmusios — Garbės raštais, dalyviams įteikiamos atminimo dovanėlės. Nuotraukoje: nugalėtojų septyniukė iŠ IX a bendrabučio. J. SKRIPKAUSKAS
tastinė novelė Geležinė lyg tis (rež. A. Kuras), Dž. SeIiindžerio Paaugliai (rež. D. Gudavičiūtė), 24 d. 20 vai. Teatro salė je — pantomimos grupė. Etiudas Nr. 1 (rež. A. Ku ras), V. Žilinskaitės Angelas virš miesto (rež. D. Plučaitė), P. Telžos Pipiras ir šil tas vanduo (rež. P. Cibuls kas). 25 d. 20 vai. Teatro salėje — Petro Navicko išpažintis. 3 dalių asmeniniai reikalai. Grupės galva — G. Kllčlus. Bilietai parduodami kny gyne prie Universiteto nuo 10 iki 19 vai.
Gegužės 19. d. 19 vai. Au loje prasideda paskaitų cik las tarptautinių būrių na riams ir vykstantiems i ga mybinę pažintinę praktiką užsienyje.
STUDENTŲ PROFKOMITETAS GAVO KELALAPIŲ Į:
Universiteto vilą Palango keturioms pamainoms: 1. VII. 1 — VIII. 14 2. VII. 15 — VII. 28 .3. VII 29 — VIII. 11. 4. VIII. 12 — VIII. 25. Kelialapio kaina 7 rb. (už nakvynę). Kijevo Politechnikos insti tuto sporto — sveikatingu S. m. gegužės 18 d. 19 vai. mo stovyklą dviems pamai Aktų salėje vyks fakultetų noms: 1. VI. 28 — VII. 17. vokalinlų-instrumentinių an 2. VII. 19. - VIII. 7. samblių ataskaitinis koncer Turistinių kelialapių | Bul tas. Po jo — šokiai. Bilie garijos Liaudies Respubliką tai parduodami prie įėjimo. rugpiū čio mėn. (18 dienų). Kelialapio kaina 175 rb. Kultūros klubas
je
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Padavusieji pareiškimus if norintys važiuoti į Bulgari ją renkasi profkomitete ge gužės 19 d. 17 vai.
FAF finansų spec. v kurso studentai ir kura torius reiškia gilią užuo jautą grupės draugei Ni jolei PITRĖNIENEI dėl mylimo tėvelio mirties.
Filologijos fakulteto H* k. studentę Viliją BAL ČIO N AITĘ dėl tėvelio mir ties nuoširdžiai užjaučia LŽŪA Rektoratas ir 2e‘ žemės ūkio mechanizaci jos fakulteto dekanatas.
Tiražas 4300 egz. LKP CK leldykloe spaustuvė LV 09781 Užs. Nr. 1678
REDAKTORĖ ALGIS KUSTA