visų
Salių proletarai, vienykitės)
Siame NUMERYJE:
sccioencas
ARTĖJA TRECIASIS SEMESTRAS AKIRATIS
LINKSMOJI AUDITORIJA
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1950 METŲ
1979 m. birželio 1 d.
Nr. 18(1083)
SPORTO NAUJIENOS KAINA 2 KAP.
Universitete viešėjo Balta rusijos V. Lenino valstybi nio universite'o delegacija, vadovaujama rektoriaus V. Belo. Mūsų universiteto va dovai ir Baltarusijos univer siteto atstovai pasirašė so cialistinio lenktyniavimo tarp abiejų koleklyvų sutartį. Svečiai susipažino su se nuoju Universitetu, apžiūrėjo mūsų sostinės įžymybes, taip pat dalyvavo tarptautiniame lengvaatlečių mače, vyku siame „Žalgirio" stadione ir
1 !
skirtame Universiteto 400 metų jubiliejui. Toks gražus dviejų aukš tųjų mokyklų bendradarbia vimas padeda siekti dar ge resnių rezultatų mokslinėje, pedagoginėje bei visuomeni nėje veikloje. „T. S.“ tai. V. Naujiko nuolr.: pasira šoma draugystės ir bendra darbiavimo sular'is su Balta rusijos V. Lenino valstybinio universiteto vadovais.
Sesija
Ką pasėsi, tą ir pjausi
CHEMIJOS FAKULTETAS
Gegužės 15 d. Maskvo je Liaudies ūkio pasieki mų parodoje pranešimus skaitė prof. V. Daukšas, e. prof. p. A. Levinskas, doc. G. Bajoras ir chemi jos kandidatas P. Adomė nas „Svarbiausieji VU chemijos mokslų pasieki mai ir jų pritaikymas liaudies ūkyje", skirtus mūsų aukštosios mokyk los jubiliejui. Išleistas stendas apie jubiliejinę dėstytojų mokslinę konferencijų ir chemikų dieną. GAMTOS FAKULTETAS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETUI SUKANKA
400 METŲ
dicininės elektrorentgeno- Universiteto jubiliejų. grafijos pagrindai". Leidi Buhalterinės apskaitos niai skirti Universiteto katedros doc. L. Krivka 400 metų jubiliejui. žurnale „Liaudies ūkis" paskelbė straipsnj apie EKFF surengtą jubiliejinę MEDICINOS FAKULTETAS
išleistas stomatologijos įvyko Universiteto stu dentų mokslinė ateistinė katedros jubiliejinis sten konferencija, skirta Uni das. Medicinos fakulteto di versiteto 400 metų jubi liejui. džiojoje auditorijoje jvyko jubiliejinis medicinos draugijos posėdis. GYDYTOJŲ TOBULINIMOSI EKONOMINĖS FAKULTETAS KIBERNETIKOS IR Paruošti du stendai apie FINANSŲ FAKULTETAS pasiekimus elektrorentgenografljos srityje. Taip Ekonominės informaciPat stendas apie katedros jos katedros kvietimu j veiklą. Universitetą atvyko Lat Paruoštas foto albumas, vijos P. Stučkos universi skirtas katedros pedago teto studentai bendradar ginei ir visuomeninei biauti su ekonominės in veiklai. formacijos specialybės Įteikta spaudai prof. studentais. y. Lapinsko ir J. Stanai Ekonominės informaci čio monografija „Rube- jos katedros dėstytojas žiuoti plaučių susirgimai" ekonomikos kandidatas V. *r baigiama ruošti prof. Bujauskas parengė Kapsu K. Ambrazaičio ir A. Ka ko rajono laikraščiui minsko monografija ,te „Pergalė" straipsnj apie
konferenciją „Ekonomistų rengimo problemos", Buhalterinės apskaitos katedroje parengtas stendas, skirtas Universiteto jubiliejui.
Baigiasi dar vieneri mokslo metai. Pirmakursiams tai bu vo sunkaus išbandymo me tai. Diplomantams — pasku tinieji studijų metai. Greitai, sėkmingai išlaikę visus vals tybinius egzaminus ir apsigynę diplominius darbus, jie įsilies į naujus darbo kolek tyvus. Čia jaunieji specia listai turės visas galimybes praktiškai pritaikyti per pen kerius metus Įgytas teorines žinias, pateisinti garbingą Universiteto auklėtinio var dą. Visai neseniai aptarinėjome žiemos sesijos rezultatus. Daug kalbėjome apie rūpes čius, iškylančius viename ar kitame fakultete, apie prie mones, kurios padėtų pa siekti dar geresnių laimėji mų, apie pasitaikančius tru kumus, kurių reikėtų vengti pavasario sesijoje. Ir štai at ėjo laikas įgyvendinti visus pasiūlymus ir pageidavimus. Daugelyje fakultetų jau įpu sėjo pavasario sesija. Kitur įvairių specialybių ir kursų studentai dar tik įskaitas pradėjo „rinkti".
„Pavasario saulė nušvito meiliai ir juokiasi, širdį vi lioja. .." rašė poetas Mairo nis. Iš tiesų, nelengva susi kaupti ir ilgokai pasėdėti prie knygos, kai laiuke toks puikus oras. Lengviausiai da bar tiems, kas visą semestrą kruopščiai dirbo ir dabar prieš įskaitą ar egzaminą lieka tik pasiskaityti ir pri siminti jau žinomus dalykus. Sunkiau seksis vaikinams ir merginoms, kurie nerūpestin gai leido laiką, o dabar per kelias dienas prieš egzaminą ar įskaitą norės išmokti viso semestro kursą. Tokiems rei kia susimąstyti: juk ne visa da „studentiška sėkmė" pa dės įveikti atsiradusius sun kumus. Šie metai labai svarbūs mūsų aukštajai mokyklai. Universitetas švenčia savo garbingą sukaktį — 400 me tų jubiliejų. Daug renginių skiriama šiai įžymiai datai. Tegul ir Jūsų geras mokyma sis bus puiki dovana mūsų senajam Universitetui. Sėkmės, laikant pavasario sesijos egzaminus.
Pirmadienį, gegužės 28 d. Universitete komjaunimo ko miteto kvietimu svečiavosi Lietuvos LKJS Vilniaus miesto Lenino rajono komite to atsakingi darbuotojai: LLKJS Vilniaus miesto Leni no RK pirmasis sekretorius R. Kutas, antrasis sekretorius A. Opolevas, sekretorė S. Žielytė ir kiti. Susitikime da lyvavo fakultetų komjaunimo biurų sekretoriai. Svečiai susipažino su se nuoju Universitetu, apžiūrėjo restauruojamus kiemelius-. Taip pat atsakė į daugelį mū sų Universiteto komjaunimo aktyvistus dominančių klau simų. V. Brajos nuotr.: svečiai u šeimininkai prisiminimui nu sifotografavo senojoje Alma Matei.
Lietuvoje kova prieš antimokslinę, religinę pa saulėžiūrą turi ilgametes tradicijas. Svarbų vaidme nį ateistinio mokslo rai doje suvaidino ir Jono Kairiūkščio darbai. J. Kairiūkštis gimė 1896 m. Seinų mieste, mokyto jo šeimoje. Vidurinę mo kyklą baigė Voroneže. Aukštąjį mokslą įsigijo Petrogrado medicinos aka demijoje. Kaip revoliuci nės studentijos atstovas jis pirmomis Didžiosios spalio revoliucijos dieno mis buvo išrinktas Petro grado darbininkų tarybos deputatu. Išvadavus Lietuvą iš hitlerinės okupacijos, J. Kairiūkštis buvo paskirtas Vilniaus universiteto fakultetinės terapijos kated ros vedėju ir medicinos fakulteto dekanu. Tuo me tu jis įstojo į Komunistų partiją. J. Kairiūkštis pasižymi ne tik kaip jautrus gydy tojas, pedagogas, bet ir kaip nenuilstantis kovo tojas prieš klerikalinę re akciją ir religinę pasaulė žiūrą buržuazinėje Lietu voje. Jau 1921 m. pasiro do jo mokslo populiari nimo straipsniai: „Žmo gaus kilmės problema", „Religija ir psichoanalize'' bei kiti. 1923 m. jis kar tu su J. šliupu, J. Protu, A. Žukausku įsteigė ate istinę organizaciją — Laisvamanių etinės kultū ros draugiją. Šios orga nizacijos tikslas — anti religinės pasaulėžiūros, mokslinių žinių propaga vimas, nereligingų žmo nių pilietinių teisių gyni mas klerikalizmo įsigalė jimo Lietuvoje sąlygomis.
Buržuazinėje Lietuvoje faktiškai veikė apie 153 šios draugijos skyrių, ku riuos sudarė amatininkai ir valstiečiai. J. Kairiūkš tis buvo vienas aktyviau sių laisvamanių ateistinės veiklos organizatorių. 1933 m. pradėjus leisti ateistinės krypties laikraš tį „Laisvoji mintis", jis buvo jo ilgametis redak torius. Čia buvo atspaus-
antgamtiniu, slėpiningų jėgų. Jis buvo įsitikinęs deterministas. Laikė, kad gamta ir žmogus yra de terminuotos sistemos. Vi si reiškiniai ir procesai turi savo priežastį. J. Kai riūkštis griežtai kritikavo teologijos šalininkus, ku rie gamtos procesus aiški na ne objektyviomis prie žastimis, o viršgamtinės jėgos nustatyto tikslo šie-
KOVOTI SU PAČIA J. KAIRIŪKŠČIO ATEISTINES PAŽIŪROS dinta nemažai jo straips nių. Taip pat jis yra pa rašęs ateistines 'knygeles: „Kur eini, katalikų jauni me?", „Gamtos mokslų f losofija", „Laisvosios min ties ABC". Tarybinės santvarkos metais greta mokslinio darbo J. Kairiūkštis vystė ir filosofines ir ateistines pažiūras. Rašydamas nau ją filosofinį veikalą, jis stengėsi kūrybiškai įsisą moninti dialektinį ir isto rinį materializmą. Deja, ankstyva mintis nutraukė šį darbą. Tuometinės J. Kairiūkš čio ateistinės pažiūros rė mėsi gamtamoksliniu ma terializmu. Jis buvo įsiti kinęs, kad pasaulis yra materialus, kad nėra gy voje ir negyvoje gamtoje
kimu. Jis teisingai nuro dė, jog tikslingumo sąvo ka kyla iš supratimo apie žmogaus veikimą; žmogus savo veikime tikslus ir jo veikimas lyg turi tikslin gumo pobūdį. Šios pavkšutinės žmogaus veikimo ypatybės įsprausti į gam tos reiškinius, į gyvą or ganizmą — yra antropo morfizmas. Materialisto J. Kairiūkš čio pasaulėžiūroje yra at skiri dialektikos elemen tai. Jis pripažino visų gy vųjų būtybių kitimą '.r vystymąsi, teigė, jog žmo gus yra gyvūnijos vysty mosi viršūnė. Kaip dau guma gamtininkų, jis ryž tingai gynė Darvino evo liucijos teoriją. Kalbant apie J. Kai riūkščio nuveiktus dar-
bus, reikia aptarti kai ku riuos jo pasaulėžiūros trū kumus. Kovodamas prieš idealistinę pasaulėžiūrą, jis nesugebėjo suformu luoti filosofinio klausimo apie mąstymo ir būties santykį, nesuprato, kad pagrindinės kryptys filo sofijoje, tarp kurių vyksta principinė kova, yra ma terializmas ir idealizmas. J. Kairiūkščio materializ mas buvo metafizinio po būdžio, turėjo nemažai mechanizmo elementų. J. Kairiūkštis nesuprato antimokslinės idealistines energetizmo teorijos es mės. Ateistinių klausimų, ku riais domėjosi J. Kairiūkš tis, ratas yra labai pla tus. Jis kritikavo religiją loginiu, istoriniu, politi niu, doroviniu požiūriu, panaudodamas savo vei kaluose daug faktinės me džiagos iš buržuazinės Lietuvos visuomenės gy venimo, apibendrindamas XX a. pirmosios puses gamtos mokslo laimėji mus. Todėl, nežiūrint visų minėtų trūkumų, J. Kai riūkščio veikaluose yra nemažai vykusios aštrios religinės dogmatikos kri tikos, pasirinkta įdomių faktų. Jo kūriniai lengvai skaitomi, teikia daug ver tingos medžiagos kiek vienam, kas domisi ateiz mo istorija J. Kairiūkščio nuomone, panašiai kaip gydytojas, gydydamas li gonį, kovoja su pačia li ga, o ne su jos simpto mais, taip ir ateistas savo pagrindinį smūgį turi nu kreipti ne tiek prįeš kleri kalus, kiek prieš pačią re ligiją. J. CEPINSKAITE
400 metų sukakčiai pažy mėti nemaža gražių darbų pateikė respublikos dailinin kai. Skulptorių ir tapytojų, grafikų ir monumentaliosios bei taikomosios dailės atsto vų kūriniuose atsispindi uni versiteto nueitas kelias, jo išugdytų arba artimai susiju sių žmonių gyvenimas Ir veikla.
Paprastai ir suprantamai K. DAUKŠO ATEISTINE VEIKLA Chemija — vienas iš gamtos mokslų, kurių įna šas, kuriant materialistinį pasaulio vaizdą, yra labai didelis. Chemijos žinių įgifame laboratorijose, skaitydami storas, formu lių prigrūstas knygas. Bendrą supratimą gali duoti ir populiarūs apra šymai. Vienas iš mokslo popu liarinimo literatūros auto rių — Universiteto che mijos fakulteto profeso rius K. Daukšas. Jį dauge lis pažįsta ne tik kaip ge rą pedagogą, bet ir kaip energingą' ateistinės idė jos skleidėją. K. Daukšas gimė 1905 m. vasario mėn. ūkininkų šeimoje. Užklausus, kas suvaidino lemiamą vaid menį, vystantis ateisti nėms pažiūroms, profeso rius pasakė: „Nuo ma žens skaičiau. Būtent kny ga ir buvo pagrindinis mokytojas, kuris padėjo išsiaiškinti sudėtingus gamtos reiškinius". Nuo 1918 m. iki 1925 m. K. Daukšas mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Svarbų vaid menį, vystantis gimnazistų ateistinėms tradicijoms, pažiūroms, suvaidino mo kytojai. Baigęs gimnaziją, jaunuolis studijuoja Kau no universitete. Čia vei kia gamtininkų-chemikų draugija, kuri vėliau su skyla į gamtininkų ir chemikų. Pastarosios pir mininku ilgą laiką buvo K. Daukšas. Nuo 1945 m. profeso rius — „Žinijos" draugi jos narys. Pasirodo pir mieji straipsniai, knygos, paskaitos. „Skaitau pa skaitas mokytojams, mo kiniams, kolūkiečiams, darbininkams ir studen tams — visiems, kuriuos domina ateistiniai klausi mai". Straipsniuose sprendžia mos labai įvairios proble mos. Jie spausdinami „Agitatoriuje", „Valstie
čių laikraštyje", „Moksle ir gyvenime", daugelyje rajoninių leidinių. Gerai žinomi plačiajam skaitytojų ratui straips niai: „Apie religijos kil mę", „Kodėl tiek daug re ligijų"„Nemirtingum > problema", „Nejaaprasli reiškiniai". Knygelės: „Pasakojimas apie 100 elementų", „Chemijos be formulių". Straipsniuose keliamos ateistinės propagandos problemos. Kodėl ir da bar, kai sukurta socialis tinė visuomenė, kai moks las pasiekė aukštą išsivys tymo lygi, vis dar yra ti kinčiųjų. Ar suderinamu tikėjimas ir komunizmo statyba? Žmogus negimsta tikintis, o juo tampa. Profesorius nurodo, kad ateistinėje propagandoje reikia atsižvelgti i am žiaus socialinius fakto rius. Paauglio tikėjimo ne galima lyginti su senuk■> ar sektanto fanatiko tikėj imu. Kasmet perskaitoma nuo 70 iki 126 paskaitų. Didelę dalį sudaro paskai tos ateistine tema. Prof. K. Daukšo veiki i turi didelę reikšmę ateis tiniam projaagandmiam darbui. Tai puikus pavy? dys, kaip sudėtingus reiškinius paaiškinti pa prastai ir suprantama, kartu viską pagrindžiant moksliniais teiginiais. L. NAVICKAITE, G. MIKŠYTĖ D. STRIUKAITE ChF III k
A. šakalio pieš.
Dailininkai—jubiliejui —y>>-TtNCUMlI?NEtlAtlE<CRAŽUMU; ą«NtaWIHT.IVilRSRIllUl* jTVIRT.UMir<YVUŪ7A L'1',.?' TAlJTDf ,tBETDAU4IAU ETA^EAlkYDAMUlilR VARTŪPAMDIfAVO^ KMBA.;KURI DIDINA* IR4HAIKŪ BENDRUMĄ
iantaikajrbrūiiEka,1
KlnF M
■ 1 Ib |h
MiHE,VKAlBA'Y*A;BEN DRAimEIlfciRYiYI.VIE-y 'NYBiTMOTINAtįHLIETlVū
Vi
'kumūtevavvai.ityrė* *AR4At.fUNAIK1NKJA•iUNAIKINII.TANTAIKACS JMIEN»B.Ę,5ĮA4ERD1H,.<UNAI ’ /WNKA?Ą;^UŽTEMDYtl> 'SAVtVDANCUJEjIUMAI^IY4I>PATAUĮ|Q,TVARKĄ,, t'A*»MSrCY¥YBE?|RXiAO-
^MIKALOJUJ DAUKŠA
k
'
nė Botanikos instituto mokslininkės, žinančios garsųjį E. Šimkūnaitės už kalbėjimą. O pasisekė Vyteliui, tyrinėjančiam ii žieduojančiam Nacionali nio parko gandrus. Marguolę jis pasiskolino iš gandro lizdo ir, apgyven dinęs ją sulopytame žiū ronų dėkle, sausakimšame autobuse skubėjo pas mus. Kaip tikri gamtininkai faunistinėje praktikoj neignoravome kitos biolo gijos mūzos — Floros. Zoologus glaudė Strazdų ąžuolo uoksas, džiugino smiltyniniai gvazdikai. Akimirksniu viską pa miršo botanikai, radę pel kėje .rečiausią Lietuvoje pataisą — mažylį — juo kiasi zoologai, piktindami mus. Laboratorijoje mūsų jau laukdavo vivariumo gyventojai.
Prisiminti
malonias praktikos
dienas
mums padės kelios nuotraukos.
NACIONALINIO PARKO TAKAIS Nors už laboratorijos lango — speiguota, šal ta žiema., prisimename va saros praktiką. Kasdien palinkstame prie mikros kopų ir retkarčiais pama tome spalvotus jos pa veikslėlius. Vasaros įspū džių užtenka visai žiemai, o praūžus birželio sesijos „vėjams", pamojame iš fakulteto kiemo išsukan
čioms mašinoms su jose rymančiais ekspedicinės mantos kalnais. Ir skuba me į gražiausias Lietuvos vietas. Grupinė stuburiniu zoo logijos praktika antro kurso biologams paskuti nė, tačiau daugeliui tai pirma gilesnė pažintis su Nacionalinio parko gam ta. „Ir sėkminga — džiau
ARTĖJA TREČIASIS SEMESTRAS
Gera pradžia — pusė darbo Baigiasi studentų statybinių būrių paruošiamasis laikotarpis, prasidėjęs dar metų pradžioje. Nuveik ta išties daug. Būrių vadams ir komisarams suorga nizuoti mokymai, kurių metu jie buvo atestuojami. Pirmakursiai supažindinti su nuostatais, saugumo technikos reikalavimais. Išklausę profesinio moky mo kursą ir išlaikę egzaminą, būrių nariai įgijo mū rininko, betonuotojo ir kitas specialybes ir gavo atitinkamus pažymėjimus. Daug darbo ir jėgų ati davėme, ruošdamiesi SSB meno saviveiklos apžiū rai, kuri praėjo labai sklandžiai. Pirmąją vietą joje laimėjo Pramonės ekonomikos fakulteto būrys „Tauras". Daug darbų turi ir Fizikos fakulteto vadovai. Šie
giasi biologijos mokslų kandidatas J. Stašaitis. — Almaijo pakrantėse stu dentų aptikti šiauriniai ki kiliai — staigmena ir pri tyrusiam zoologui". Ignalinos Nacionalinia me parke saugoma daugy bė retų augalų ir gyvūnų rūšių, tačiau rečiausia pa sirodė gyvatė marguoiė. Hepetologė Laima nusimi nė neradusi jos net Ger vėčių raiste. Ir kaltos čia
O gamtines populiacijas tyrinėti nesunku, — juo kiasi Juozas kai darbas prie širdies.
Vasara ir vėl atėjo. Mū sų jau laukia Nacionali nio parko takai ..
MOTIEKAITYTE Vida
GF biologijos III kursas
met fakultete suformuoti net septyni studentų sta tybiniai būriai. Studentai vasarą darbuosis Jakuti joje, Smolenske, mūsų respublikoje — Kapsuke, Širvintose. Daug triūso, komplektuojant būrius, įdė jo FF SSB vadas E. Rudzinskas. 1979-ieji — Tarptautiniai vaikų metai. KPI paro dė labai gTažią iniciatyvą šefuoti vaikų darželius >r lopšelius. Šiai iniciatyvai pritarė ir mūsų Universi teto būriai. Štai „Dipoiis-79" (FF) šefuoja Vilniaus vaikų darželį Nr. 140. Pirmadienio popietę virė įtemptas darbas šioje ikimokyklinėje įstaigoje. Tal kos metu nudažyti vasaros nameliai, sūpuoklės, suo leliai ir kiti žaidimų įrengimai. Darželio vadovai ir mažieji jo gyventojai su džiaugsmu sutiko mūsų studentų pagalbą. Būtų malonu, kad tokios talkos būtų surengtos visuose būrių šefuojamuose darželiuose. V. VAIČIKAUSKAS SSB „Dipolis-79" komisaras
KVIEČIAME PADISKUTU OTI
0 kaip jūs galvojate? (Iš pokalbių Universiteto kiemeliuose)
Man daug ko reikia: Ir vėtrų, ir speigų, ir nemigo naktų Ir prometėjiškos stiprybės.
Nesustabdomai bėga lai kas. Negailestingi laikro džio dūžiai skaičiuoja va landas. O marga studentų minia skuba ir skuba. Kur? Paskaitos, semina rai, pratybos. Ar išvar dinsi visus rūpesčius, vi sus atliktus ir neatliktus darbus! Kiekviena asme nybė apgaubta paslapčių šydu, ir sunku patekti pa šaliniam į vidinį kito žmogaus pasaulį. Sako, geriausiai pokal bis mezgasi berūkant. O tai jau ne tokia problema, nes kur tik mesi akį, vi sur ritasi dūmų kamuo liai. — Kodėl pradėjau rū kyti? — klausimu į klau simą atsako Vytautas J. — Mada, ir, sakyčiau, kvaila mada. O dabar jau tiesiog įpratimas: patys pirštai ieško cigarečių. — Kiek sprendžiu iš jūsų išvaizdos, tai tik šiais metais pradėjote studijuoti. Tad koks gali būti įpratimas? — O kas nėra dar mo kyklos suole paslapčiomis braukęs tą melsvą dūm.;lį! Visa visuomenė dabar šaukia prieš rūkymą, o kaip rūkė, taip ir rūko. Vyriškumo čia jokio nė ra. Tuo labiau, kad ii merginos dabar ruko... Merginos... Merginos! Bet žmogui juk nieko ne uždrausi, jis pats savo gyvenimo šeimininkas. — O žinote, — tęsia Vytautas, — kartais nega li kitaip. Štai sėdi kar tais prie knygos, o su sikaupti negali. Fiziką stu dijuoti ne taip ir lengva, štai tada ir atsiranda lū pose cigaretė. — Jeigu jau užsiminė te apie mokslą, tai kas padėjo pasirinkti studijas būtent Fizikos fakultete? — Daugeliui labai sun ku pasirinkti ateities ke lią. Man taįp pat. Nois keista, bet dar mokyklo je gerai sekėsi ir kalbos. Neakivaizdžiai baigiau „Fotoną". O kodėl pasi rinkau būtent fiziką? Tie siog šioje sferoje aš su gebėsiu surasti save tokį, koks mano idealas. Nieka dos negaliu išsėdėti, nie ko neveikdamas. Dažnai gimsta įdomios mintys, ir štai tada griebiesi formu lių.
— Kas jums labiausiai įsimintina bestudijuojant Universitete? Ar nenusivylėte pasirinkta specia lybe? — Kad nusivilti nebu vo kada. Šie keli studijų mėnesiai taip greit prabė go, kad net nespėjau daug ko apmąstyti. Tru putį sunkoka studijuoti, bet man visus sunkumus pateisina laboratoriniai darbai. Štai tada žmogus gali surasti save. Būna, surašai visus duomenis į formules o atsakymą gauni tokį, kad net gėda kam nors parodyti. Štai tada vėl ir vėl pradedi iš naujo, ieškai tos nelemtos klaidos. Kitą karta atro do, kad jau laikas ir mie goti, bet kažkokia vidine jėga priverčia viską už baigti iki galo. Gerai, kai žmogus žino savo tikslą, kai bestudi juodamas suranda save. O jeigu taip nėra? Svetlana Ch. — Studi juoju Filologijos fakulte te jau treti metai. Tačiau svajonės, kaip manau, neišsipildys. Kodėl? Gal todėl, kad visai kitaip įsi vaizdavau studijas Uni versitete. O gal buvo :r kita priežastis... Dabar laibai norėčiau sugrįžti į kaimą. Tiesa, draugės juokiasi iš to, bet lemia mą žodį tariu aš... Algis V. — į Matema tikos fakultetą įstojau tik iš antro karto. Galvojau, jog jeigu jau įstojau, tai privalau įrodyti, ko esu vertas. Tik per darbą ga lima pasiekti tikslą. Ne nauja tai, bet, deja, ne visi tai prisimena. O p tiesiog nenori prisimint. Daug problemų, žengia gyvenimo keliu. Sunkio sukasi vargšas studentas nežinios rate. Bet būna — o jų dauguma — ir su aiškiais ateities planais. Gerai, kai yra vyresnis draugas, kuris sugeba tau patarti, ieškojimus nu kreipti reikiama linkme. Tačiau mes dažnai nepa stebime, kad esame labai užsidarę. Mums rūpi tik savi rūpesčiai, o jeigu ša lia sėdi draugas, kuriam labai sunku, stengiamės to nepastebėti. Ateiname tik į paskaitas, pasėdime, o po to — namo. Po mūsų nors ir tvanas! Tačiau ar taip viskas turi būti? Lau kiame jūsų laiškų apie studijas, laisvalaikį — vi sus studentiškus rūpes čius. ' K. VASIULIS
■iiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiHiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiniiinuiiiuiiHHnHinuiiiuiiiitiiHHiHHiiiiiiiiiiiniiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiu ’tiiiiiiiiiiiiiiiiniinniiiiiMiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiit
G. Bajorinaitės pieš.
Prieš porą savaičių lengvaatlečiai iš devynių uni versitetų atvyko į mūsų Universitetą. Svečiai iš Greifsvaldo, Krokuvos, Tautu, Rygos, Alma-Atos, Kiseniovo, Odesos, Tbilisio jr Minsko susitiko su VU studentais ir išmėgino savo jėgas „Žalgirio" sta dione. Tik trys dienos Lietuvos sostinėje, tačiau laiko negaišo veltui. Šeimininkai pasirūpino svečiais, su rengė jiems įdomią ekskuirsiją j Trakus, aprodė sa vo Universitetą. Ši kelionė atvykusiems studentams ne greit išdils iš atminties. Kiekvienam svečiui buvo įteiktas prisiminimui diplomas. Pirmą kartą organizuotos tokio masto varžybos buvo skirtos Universiteto 400 metų jubiliejui. Rungtynėms nestigo geros nuotaikos ir svarių lezultątų, Prorektorius A. Bikelis, palinkėjęs sėkmės, paskelbė varžybų pradžią. Nugalėtojus apdovanojo mūsų Ur.,versiteto rekto rius prof. J. Kubilius. Vienus varžybų dalyvius ly dėjo didesnė sėkmė, kitus mažesnė. Tačiau pralai nuėjusiųjų nebuvo. Kam nepavyko iškovoti prizines vietos, tas įsigijo daug gerų diraugų, sužinojo daug naujo apie Vilniaus universitetą.
Liudvikas Krasauskas
PRALAIMĖJUSIŲ
i
'
NEBUVO—
• .• 1
t*
•
g
mm
NUGALĖJO
DRAUGYSTĖ V. Naujiko nuotrauko se: viršuje — varžybų nugalėtojams apdovanoji mus įteikia Universiteto rektorius prof. dr. J. Ku bilius. Tarptautinių leng vosios atletikos varžybų akimirkos. REZULTATAI Moterys Bėgimas 100 m I. Ciursina — Minskas 12,2 T. Kiunviesit — Minskas 12,3 A. Kulbokaitė — Vilnius '.5 400 m V. Valiūnaitė — Vilnius *,1 D. Bislytė — Vilnius 57,8 I. Langefeldė — Ryga 58,8 Estafetė 4X100 Minskas 49,5 Vilnius 50,0 Greitsvaidąs 51,4 Estafetė 4X400 Vilnius 3,58 Ryga 3,59 Alma Ata 4.01 Šuolis į tolį I. Techina — Tartu 5,52 m Z. Tarasova — Ryga 5,35 m D. Ozers — Ryga 8.28 I. Takare — Ryga 5,22 m J. Kiškis — Vilnius 8.48 šuolis | aukšti Rutulys S. šmit — Tartu 160 cm V. Vancevičius — 18,36 m Z. Ežerą — Ryga 160 cm S. Skuodis — 15,36 m T. Lielov — Tartu 160 cm J. Ciurilavas — Minskas Rutulys 15,25 m M. Voilova — Minskas Ietis 14,78 m E. Matusevičius — Vilnius N. Osipova — Tartu 13,43 71,52 m m E. Keičs — Ryga 70,88 m T. Ružak — Odesa 11,12 m A. Dzemionas — Vilnius Vyrai 60,44 m Bėgimas 100 m šuolis I toli T. Mieladzė — Tbilisis 10 9 L. Balkvadzė — Tbilisis G. Gendrinas — Vilnius 6,72 m 11,0 V. Luniovas t— Minskas V. Kolosovas — Odesa 11,1 6,68 m 400 m V. Kolosovas — Odesa 50,6 V. Petrovas —- Kišiniovas 51,4 Z. Jungas — Greifsvaldas 52,4 800 m A. Batalovas -- Alma-Ata 1.53,7 V. Jackevičius — Vilnius 1.54,4 Vilnius A. Laucius 1. V. Leninas. PILNAS 1.54,8 RAŠTŲ RINKINYS. 10 tomas 3000 m 2. L. Brežneve.?. AKTUA A; Zveinekas — Ryga 8.24 02000 — MTN BHMKCUOS AMEBAS
ts
Šių metų ųegužės 23 d. mirė Hidrologijos ir klimato logijos katedros docentas Liudvikas Krasauskas. Iš mūsų tarpo pasitraukė ilga metis Gamtos mokslų fakul teto darbuotojas, priklausęs pirmųjų pokario metų Uni versiteto auklėtinių kartai ir visą amžių Iki mirties dirbęs jame. Velionis gimė 1911 m. ba landžio 21 d. Ignalinos ra jone, buvusiame Tverečiau! valsčiuje, Galalaukių kaime, mažažemio valstiečio šeimo je. Pirmojo pasaulinio karo fronto veiksmai Iki pamatų nuniokojo šio krašto kaimus, daug žmonių mirė badu. Ta da, septintus metus eidamas, abiejų savo tėvų neteko ir Liudvikas Krasauskas. Augo pas svetimus žmones iš ma žens užsidirbdamas duoną, (veikdamas skurdą Ir sunku mus 1924 m. (stojo i Šven čionių lietuvių gimnaziją. Gyvendamas moksleivių prieglaudose, versdamasis pamokomis gimnazijoje mo kėsi iki 1932 metų. Baigęs gimnaziją L. Krasauskas Įstojo ( St. Batoro universi teto Matematikos-gamtos fa kulteto Chemijos skyrių. Ta čiau po metų, neturėdamas kuo užmokėti už mokslą, studijas turėjo nutraukti. Dirbo paprastu darbininku vertėsi pamokomis. Užsidir bęs lėšų mokslą tęsė to pa ties fakulteto Geografijos skyriuje, tačiau karas su trukdė baigti universitetą. Karo metais Jis dirbo įvairų darbą, daugiausia mokyklo se. Pokario metais studijavo geografiją naujai organizuo tame Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete. Kartu dirbo įvairiose Vil niaus gimnazijose. 1949 m. baigė Universitetą ir pradė jo pedagoginį bei mokslinį darbą, kuris tęsėsi iki mir ties lygiai 30 metų. Geografijos, biologijos stu dentams doc. L. Krasauskas dėstė dirvotyros, kartografi jos kursus Ir speckursus, ve dė praktikumus, vadovavo kursiniams ir diplominiams darbams. Ilgą laiką Jis taip pat vedė lauko dirvožemio tyrimų bei mokomąsias geo dezijos praktikas. Be to L.
Krasauskas, kaip buvęs mo kytojas nemaža dėmesio sky rė studentų pedagoginiams įgūdžiams vystyti, beveik visą laiką vadovavo pedagoginėms praktikoms. Savo darbe buvo uolus, darbui su jaunimu skyrė visus savo sugebėjimus ir sveikatą. L. Krasauskas dirbo moks lo tiriamąjį darbą, daugiau sia Lietuvos glacigeninio reljefo kartometrijos srityje. Čia velionis turi neabejotinų nuopelnų, palikęs keliolika originalių šios srities darbų, pagrindęs ne vieną kartemetrinių tyrimų metodikoj klausimą. 1963 m. iš šios srities apgynė geografijos kandidato disertaciją, netru kus jam buvo suteiktas do cento vardas. Velionis buvo pareigingas visuomeninėje veikloje, dai buotojų, profsąjungos pave dimu rūpinosi gamtamoksli nių žinių skleidimų šefuoja mose organizacijose, turėjo pareigų darbo su vaikais ko misijoje ir kt. Yrą apdova notas medaliu ,,Už šaunų darbą Didžiojo Tėvynės karo metais“. Garbės raštais. Bendradarbių atmlntyj išliks ilgam doc. Liudviko Krasausko — kuklaus, Un versitetui ir Gamtos moks lams atsidavusio bendradai bio atminimas. Gamtos mokslų fakulteto Taryba, Dekanatas Visuomeninės organizacijos
Vienos dienos kronika
E. Motieka — Vilnius 6,47 m šuolis į aukštį J. Savka — Tartu 2.10 cm V. Leleka — Kišiniovas 2.00 cm I. Jackovičius — Ryga 1.95 cm Trišuolis E. Ciuligis — Vilnius 14,46 J. Širsonas — Ryga 13,92 A. Muraško — Ryga 12,17 Estafelė 4X100 m Vilnius 43,8 Ryga- 45,8 Estafetė 4X400 Vilnius 3.26 Odesa 3.28 Greifsvaldas 3.31
LŪS TSKP IDEOLOGINIO DARBO KLAUSIMAI, 2 to mas 3. P. Griškevičius. TARYBI NE POLITINE SISTEMA 4. P. Vanagas. DARBO MOKSLINIS ORGANIZAVI MAS 5. K. Balevičius. LIETUVOS TSR GAMTOS PAMINKLAI 6. A. Vaišvila. ŠILUVOS MITAS
UnivursMeLo g. S. „Tarybinis studentas'' Ttfafoaal — 01M29, — katvlrtadlenfate apan^avėje *19444
LINKSMOJI Vyresniuosius reikia vi AUDITORIJA sados ir visur gerbti. Tai visų mūsų pareiga. Ir dar: Nėriau į valgyklą, nes su jais reikia mandagiai elgtis. Iki tos dienos, kol skrandis jau pradėjo tri įstojau j Universitetą, man mituoti, kad kai kurie at šie bruožai tikrai visą lai sisukdavo į mane. Bet ką padėdavo. Bet jau pir valgykloje tokia graži ei mosiomis mokslo metų lutė banguoja, kad neaiš dienomis įvykiai pradėjo ku, prie kurio kampo su klostytis kiek neįprastai. stoti, mat tą eilutę tik iš Įėjimas į Universitetą. įpratimo visi eilute vadi „Reikia praleisti vyres na, o iš tikrųjų tai čia vi niuosius, merginas", gal sa aštuoneilė, jeigu ne voju, stovėdamas prie du penkiolikaeilė. Išsirikiavę rų. Bet... Praėjo valanda, visi kaip per demonstra dvi, o jie ir jos eina ’r ciją, bet negana to, dau eina. Merginos tai dau guma didvyriškai grūdasi giausiai jaunos, bet vyrai išvis be jokių eilių. Iš tai visi iki vieno pasenę. karto net pasiutimas pa Barzdoti, plaukuoti, ūsuo ėmė — kur taip matyta, ti — niekaip nesuprasi, ir dar Universitete. Bet kuiriam devyniolika, ku greitai mano pyktį numal riam septyniasdešimt de- šino užrašas „Universiteto vyneri. Praėjo jau trys darbuotojai ir dėstytojai valandos, o tiems išėji- aptarnaujami be eilės". kams galo vis nematyti. „Bet ir daug tų darbuoto Surizikavau — išsiriečia u jų, — galvoju — kiek kaip žaltys ir smukau pa vienam studentui po ko čiu pasieniu. Ir įsmukau, kius penkis tikrai išeina". tik porą sagų kažkas nu Bet už poros valandų vis trynė. dėlto pristigau kantrybės.
Pats ėmiau ir prilindau be eilės. Niekas ir blogo žo džio nepasakė, gal irgi dėstytoju palaikė, o gal paprasčiausiai pabūgo ma no alkano žvilgsnio. Bet man jau buvo visai vis tiek. Išėjęs po paskaitų iš Universiteto įlipau į tro leibusu, o ten mano kurą torius stovi. Pamatęs ma ne, nudžiugo, sako, su šelpk, jeigu turi talonėlį, skubėjau, nespėjau nusi pirkti. Tuoj įgrūdu į komposterio nasrus iš karto du. Bet aš netrukus išlipu ir tą dieną nepatriu jokių nemalonumų. Deja, tik tą dieną. Kitą rytą įpuola į auditoriją kuratorius ir atskaito mo ralą apie elgelio normas. Pasirodo, aš vakar pali kau troleibuse jį be talo no, o kontrolė turi pasiu tusią nuojautą ir prielan kumą visiems zuikiams. K. GRIŠKEVIČIUS IV k. žurnalistas
GAUSKUI ARŪNUI, laikyti 7. V. Žemgulis, J. Vaice FF; CHr — VI.6 d. IF; MF — VI.7 — 8 d. d. negaliojančiu. kauskas. ABLINGA (liet, ir rusų k.) PF; TF — VI.il d. Knygų propagandos ir EKFF; PEF — VI. 12 — reklamos biuras 13 d. d. Nuoširdžiai užjaučiamo Fii.F — VI.14 — 15 d. d. Fizikos fakulteto III kur so I gr. studentą Vaclovą DIPLOMANTŲ DEMESIU1I VU KOMJAUNIMO G RAUSLĮ dėl tėvo tragiš KOMITETAS kos mirties. Absolventai bus išrašomi Iš Grupės draugai ir komjaunimo (skaitos tokio kuratorius Dingusį studento pažymė mis dienomis: MaF; GF — VI.4 — 5 d. d. jimą Nr. 770596, išduotą RA
RUku ir spaudė LKP CK rodykles spaustuvė Vilniuje
Užs. Nr. 1506
LV 10451
Tiražas 4757
RKDAKTOa* A. NUGARAITĖ