*
Visu ialių proletarai, vienykitės/
Kiekvieną dieną mes gauname laiškus. Studentai pasa koja apie savo gyvenimą, klausia patarimo, siunčia savo kūrybą. I Šiandien šiame skyrelyje spausdiname porą laiškų.
1964 METAI GEGUŽES 21 D
uhntm
Mus jungia svajonės Aš atmerkiu akis ir įsiklau sau, kaip už lango nukaukši ankstyvo praeivio žingsniai. Po jo praeina antras, trečias... Vadinasi, reikia keltis. Prieš akis įtempta darbo diena. Ir štai praeina valanda, ir mūsų neišskiriamas būrys jau trau kia gatve. Sakoma, kas negy veno bendrabuty, nežino tikro studentiško gyvenimo. Mes jau įsitikinom, kad tai gryna teisybė. Kiek įtemptų darbo sienų, kiek nepakartojamų vakarų prabėgo draugų tarpe! Buvo visko, aišku. Kartu džiaugėmės, gavus kam nors penketą, kartu pergyvenome kiekvieną nesėkmę, kartu įveikdavom sunkesnį dalyką.
Ir laisvalaikį praleidžiam kar tu! Įdomūs, turiningi vakarai universitete, šokiai, na ir, aiš ku, teatras, kinas. Mes dar la biau Išmokom suprasti Caikovskį, Bethoveną, Grygą, iš mokom kartu klausytis jų ne mirtingos muzikos. Diena baigėsi. Bet dar Ilgai nenutils kambary ginčai, dar ilgai svarstyslm dienos įvy kius, dalinsimės įspūdžiais ir, aišku, svajosim. Ir taip bėga dienos. Jos kaskart labiau su artina mus, padeda dar labiau suprasti draugystę. Tikrą, stu dentišką! I. DREVINSKAITE II kurso ruslstė
AS MYLIU Aš myliu, kai iš pumpuro žiedą Išsiskleidusį pavasario saulėj matau. Kai laukų tyloje vieversėlis sugieda, Ir žibuoklę pražydusią skinti bandau. AS, myliu tok( vaizdą, Ir jauną, Ir naują, Kurs atbunda gyvent su jaunystės daina. Kai jauti savo gyslose verdantį kraują, Tada lūpose Tavo — lengva šypsena. Jrtr, ■
Aš myliu vaizdą tą, kurs gyventi vadina, Nemylėti gyvenimo aš negaliu. Aš myliu žemę tą, kuri puošia, maitina, Telkdama duonai grūdus ir grožiu — gėlių. Aš myliu tą jaunystę, jos dainą ir Juoką, Tyrą žvilgsnį gilių mėlynųjų aklų, Lūpas tas, kurios kartą ištarti temoka Nuostabiausiąjį žodį „myliu“! V. MICKEVIČIUS II kursas Teisės fak.
K
TRUMPAI TEISES FAKULTETO III KURSO STUDENTAI PAVA SARIO SESIJĄ BAIGĖ BE ĮSISKOLINIMŲ. DABAR ŠIO KURSO STU DENTAI ATLIEKA PRAKTI KĄ. PIRMIEJI EGZAMINAI IS
LAIKYTI ISTORIJOS IR FI LOLOGIJOS FAKULTETE. NORS ANTRAKURSIAMS LITUANISTAMS SI SESIJA TIKRAI SUNKI, BET KAI KURIE JAU IŠLAIKĖ TSKP ISTORIJOS IR RUSŲ KAL BOS EGZAMINUS.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA TO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Artėjant stojamiesiems eg zaminams į aukštąsias mokyk las, daugeliui vidurinį mokslą baigusių ar baigiančių žmo nių iškyla nemažas galvo sūkis. Saliai reikia daug įvai riausių specialybių specialistų. Nepaliaujamai stiprėjanti eko nomika ir kultūra, visų gamy bos šakų mechanizavimas ir automatizavimas reikalauja, kad kiekvienas tarybinės vi suomenės narys kasdien keltų kvalifikaciją, būtų nusimanąs ir Išradingas savo srities meistras. Todėl tie, kas jau turi brandos atestatus, šian dien dar kartą apgalvoja, ką jiems veikti toliau, kokią spe cialybę, labiausiai atitinkančią polinkius ir gabumus, pasi rinkti. Viena tų kadrų kalvių, ku rioje galima įsigyti didelės kvalifikacijos specialybę, yra Vilniaus universitetas. Daug nusipelnęs Ilgaamžės istorijoš metais, jis ypač sustiprėjo po Didžiojo Tėvynės karo, kai, užgydęs okupacijos žaizdas, Komunistų partijos ir tarybi nės vyriausybės globojamas, jis pradėjo patį našiausią savo gyvavimo etapą. Pokario me tais universitetas išleido 9574 specialistus, o šiuo metu turi apie 9000 studentų. Jau vien šie skaičiai rodo, kokiais mas tais čia rengiami respublikos ūkiui ir kultūrai reikalingi darbuotojai. Septynių fakulte tų — fizikos Ir matematikos, chemijos, gamtos, medicinos, istorijos ir filologijos, ekono mikos, teisės — specialybių ir specializacijų skalė yra plati: nuo matematikos ligi literato-
Nr. 18 (487) KAINA 2 KAP.
B. SUDAVICIUS sportininkai yra pasiekę reikš Universiteto prorektorius mokymo reikalams mingų tarptautinių pergalių, o saviveiklininkų šlovė taip ros. Aš nevardinsiu tų specia K. Daukšu, ekonomikos fakul pat peržengė TSRS ribas. lybių sąrašo (jis išspausdintas tete — su prof. Budriu, ekon. Mokytis į universitetą dar šiame „Tarybinio studento“ m. daktaru M. Gregorausku, bininkai, tarnautojai, kolūkie numeryje), tik noriu pažymė istorijos ir filologijos fakulte čiai, abiturientai iš vi ti, kad jis kiekvienais metais te — su parašiusiais ar bai sos Lietuvos, dalisvyksta ir iš kitų didėja, o tai rodo, kad univer giančiais rašyti mokslų dakta respublikų. Deja, per daugelį sitetas kaskart stiprėja, kad jo ro disertacijas docentais Z. metų yra pastebėta, kad pa mokslo personalas darosi vis Zinkevičium, V. Mažiuliu, J. prastai mažai pareiškimų gau pajėgesnis, c Jei pajėgesni Lebedžiu ir daugeliu kitų. nama iš Eišiškių, Vilniaus, dėstytojai, tai našesnės ir stu Studijos universitete yra Kretingos, Šilalės, Molėtų ir dentų studijos. Ateinančiais apimties, todėl pla kai kurių kitų rajonų, nors mokslo metais stacionariniame platesnės tesnis esti ir įgyjamos specia juose jaučiama specialistų sto skyriuje naujai atidaroma žur lybės profilis. Pavyzdžiui, ka. Universiteto rektoratas ir nalistikos specialybė, materia universitetą baigę fizikai, ma visuomeninės organizacijos linio-techninio aprūpinimo eko tematikai, chemikai, siūlo šių rajonų abiturientams nomikos specializacija, o dalis fai, istorikai, lituanistaigeogra ir ki labiau pasidomėti mūsų spe istorikų bus specializuojami ti gali dirbti Įvairesnį darbą, cialybėmis, kad, baigę moks kaip archyvų darbuotojai. negu tų specialybių absolven lus, jie galėtų grįžti į savo Padidėjo šiais metais ir pri tai, baigę pedagoginius insti tėviškes kvalifikuotais darbuoėmimo kontingentai. Iš viso tutus. Universiteto durys atviros šįmet priimsime 2010 pirma Universiteto vadovybė sten visiems, kas tik turi vidurinio kursių: 945 — į stacionarinį, giasi, kad studentų darbo ir mokslo baigimo dokumentą Ir 250 — Į vakarinį, 815 — į gyvenimo sąlygos būtų kuo teigiamas charakteristikas. neakivaizdinį skyrių. geresnės. Dauguma stacionari- Tiesa, l stacionarinį skyrių Pati didžiausia šių metų ninkų gyvena bendrabučiuose, mes priimame tik žmones, ne naujovė yra Bendramokslinis dauguma gerai besimokančių vyresnius kaip 35 metų, bet Į fakultetas Kaune. Kaunie gauna valstybinę stipendiją, neakivaizdinį ir vakarinį sky čiams, neakivaizdiniu būdu kuri šiais mokslo metais buvo rių gali stoti bet kokio am studijuojantiems humanitari padidinta. Sesijų metu bendra žiaus asmenys. Dar reikia iš nius ir ekonomikos mokslus, bučiais aprūpinama ir nemaža laikyti stojamuosius egzami pirmuosius trejus studijų me dalis neakivaizdininkų. Moky nus, kurie į kai kurias specia tus reikės važinėti į Vilnių, damiesi studentai naudojasi lybes esti konkursiniai. Tai visų bendrųjų disciplinų laboratorijomis, dalyvauja ga rimti egzaminai, bet kai jiems jie vakariniu būdu mokysis mybinėse ekskursijose, o aukš gerai, kruopščiai pasirengta, vietoje. Si nauja forma duos tesniuose kursuose atlieka Il joks konkursas nebaisus, o didelį efektą: pirma, pagerės gą gamybinę ar pedagoginę šiais metais, tarp kitko, ir pa kauniečių studijos, antra, su praktiką, kurios metu įsigyja čių egzaminų bus mažiau. mažės suvažiuojančių j sesijas busimojo darbo įgūdžius. Jie Tad reikia tik dar kartą prisi neakivaizdininkų skaičius, ir gali naudotis turtinga, beveik minti tai, kas išmokta viduri tai leis likusius neakivaizdi 2 mln. knygų turinčia Moksli nėje mokykloje, likviduoti pa ninkus geriau aprūpinti ben ne biblioteka. Laisvalaikį ski skutines žinių spragas ir ra drabučiais, skaityklomis ir ria moksliniam darbui, savi miai, be jaudinimosi (bijoti nė pan. veiklai, sportui, turizmui, gy» ra ko) atsakyti į egzaminų ko Vilniuje — respubli misijos klausimus. Išlaikę eg Universitete dirba visoje vendam! kultūros centre, turi daug zaminus, o ten, kur yra kon respublikoje garsūs profeso kos pamatyti gerų spektak kursas — ir ji, jūs jau būsite riai ir didžiulis būrys gabių progų jaunų mokslininkų, kurie pui lių. pasiklausyti respublikos, Vilniaus universiteto studen ir užsienio meno meist tai. kiai perteikia studentams savo TSRS Laukiame jūsų, naujosios gausias žinias. Studijuojantie rų koncertų, pasižiūrėti įvairių ji fizikos ir matematikos f u- sporto varžybų. Universiteto senojo universiteto pamainos! kultete čia susipažins su pro fesoriais Z. Žemaičiu, J. Kubi lium, P. Slavėnu, P. Brazdžiū nu, A. Juciu, gamtos fakultete — cu profesoriais J. Dagiu, A. Minkevičium, S. Jankaus Skiriu profesoriui B. PRANSKUI-ZALIONIUI ku, medicinos fakultete — su Paukščiai išskrenda. . . lapai nukrinta, profesoriais M. Marcinkevi O nakty, kaip akis mėlynoj, čium, P. Norkūnu, medicinos Paukščių takas žvaigždėm sušvinta mokslų daktarais L. Laucevi Ir liepsnoja gilioj sutemoj. čium, A. Marcinkevičium, chemijos fakultete — su prof. Taip įkaitino aukštąjį dangų, j Tarsi liepsnos, skrajūnų sparnai. Paukščių takas be pėdsakų rangos Debesų kamuolinių kalnais. Paukščių takas per ištisą naktį Iki ryto naujosios dienos Nenustoja vilioti ir degti, Ir kartoti kelionės dainas. Paukščiai išskrenda — pėdsakai lieka. Spindi žvaigždės žmonių vardais. Žmonės paukščiams žvaigždes palieka, Žmonės tiki paukščių sparnais. J. LEVICKAS V k. lituanistas
V — fizikos ir matematikos fak. VI — teisės fak. VII — ekonomikos fak. Komisija nusprendė pirmos Pasibaigė fakultetų meno II vieta — IFF ir medicinos vietos neskirti, kadangi du saviveiklos apžiūra. fakultetui pagrindiniai pretendentai į Vietomis pasiskirstyta ši- III vieta — gamtos f-tui pirmą vietą, IFF ir MF ne taip: IV — chemijos fak. įvykdė apžiūros nuostatų. Apžiūros metu išaiškėjo daug gabių atlikėjų, kurie nedaly vauja antriniuose kolektyvuo R' ii se. Visų fakultetų meninis ly gis, lyginant su pereitais metais, žymiai išaugęs: reper tuarai brandesni, meniškesnls atlikimas. Džiugu, kad studentai gau siai apsilankydavo fakultetų meno saviveiklos apžiūroje. Be abejo, visų fakultetų sa viveiklininkams teko dirbti la bai daug. Tikimės, kad se kančiais metais universiteto saviveiklininkai nudžiugins mus dar Įvairesne programa ir meniškesniu atlikimu. S. KAŠAUSKAS Na, o čia jūs matote medici VVU kult, klubo vedėjas nos fakulteto dainininkę O šioje nuotraukoje šokį „Bitutė" šoka gamtos fakulte to šokėjai.
J. GIRDVAINIO nuotr.
KETVIRTADIENIS
Laukiame naujosios pamainos
Meno saviveiklos apžiurai pasibaigus
Dainuoja istorijos ir filolo gijos fakulteto choras, kuris * savo pasiruošimu džiugino vi sus žiūrovus.
EINA NUO 1950 M.
'JĮ ~
:>X-:
'
PAUKŠČIU TAKU
Studente, tavęs laukia sporto-svelkatlngumo stovykloje ežero ban gos, valtys, sporto aikštelės. . . Stovyklos vieta — Žydiškės... Stovyklos atidarymo diena — birželio 21 d I pamaina — VI. 21. — VII. —> 3. II pamaina — VII. 3. — VII. — 15. III pamaina — VII. 15. — VII. — 28. Pirmoje eilėje į stovyklą priimami dispanseruotl stu dentai. Kelialapio kaina 5 rub. Stovykloje bus svečių iš Talino, Tartu, Leningrado, Lvovo, Kijevo, Rygos ir respublikos aukštųjų mokyklų (KPI, SPI, KMI ir kt.). Dalis studentų, vykstančių į Žydišklų sporto sveikatin gumo stovyklą bus nukreipti į Talino, Leningrado, Kije vo, Rygos, Odesos sporto-svelkatlngumo stovyklas ir Tar tu tautų draugystės stovyklą. Pareiškimai priimami iki V. 25 d. Studentų profkomlteto ir fakultetų profbiuruose. STUDENTŲ PROFKOMITETAS
ATSISVEIKINANT SU B. PRANSKUM - 0 kas toliau, draugai? ŽALIONIU
Ėjo vilniečiai Į Valstybinio V. Kapsuko vardo universi teto aktų salę palydėti į pas kutinę kelionę revoliucinio judėjimo dalyvi, rašytoją, mokslininką, ilgameti peda gogą, TSKP narį nuo 1927 metų, profesorių Bronių Pranskų-Žalionį. Paskutinę pagarbą velioniui atidavė literatūros, meno, mokslo darbuotojai, prie gėlė
mis ir vainikais papuošto kars to stojo seni revoliucionieriai, palydėti velionį į amžino poil sio vietą atvyko draugai A. Barkauskas, A. Cesnavlčius, J. Paleckis, A. Sniečkus, atsa kingi partiniai ir tarybiniai darbuotojai, studentai, moks leiviai. .. .Aidint gedulingo maršo garsams, karstas Išnešamas iš salės, ir ilga automašinų ko lona pajuda respublikos sos tinės gatvėmis Vilniaus Karių kapinių link. Čia velionies at minimui pagerbti įvyko gedu lo mitingas, kurį įžanginiu žodžiu atidarė universiteto rektorius, profesorius J. Ku bilius. — B. Pranskus buvo veik lus revoliucinių įvykių daly vis, aktyvus kovotojas už švie sesnę darbo žmonių ateitį, — mitingo metu pasakė Partijos istori os instituto direktorius R. Šarmaitis. — Mirus B.
Pranskui-Žalioniul, mes nete kome geriausio lietuvių pro letarinės literatūros žinovo, gi lios visuomeninės pareigos žmogaus, ištikimo Komunistų partijos sūnaus. — Mums visiems neįkaino jamai brangus Bronius Prans-
kus įnešė didelį indėlį į mark sistinį lietuviu literatūros ver tinimą, buvo vienas iš pirmų jų mūsų tarybinio literatūros mokslo ir istoriografijos kūrė jų, — pasakė akademikas K.
'
-------- 1
Korsakas. — Kartu su J. Ja nonių ir V. Kapsuku jis dėjo pirmuosius pagrindus lietuvių proletarinei literatūrai ir kri tikai, socialistinei estetikai, sukaupė ir pateikė visuomenei vertingą medžiagą apie dauge li savo revoliucinio bei lite ratūrinio kelio draugų — pro letarinių rašytojų. Ji ilgiems laikams bus vertingas šaltinis lietuvių literatūros tyrinėto jams. Mitinge taip pat kalbėjo ra šytojas A. Gudaltls-Guzevičius, universiteto studentas P. Bražėnas. . . .Gedulo mitingas pasibai gia, ir karstas c- Broniaus Pranskaus-Žalionio palaikais nuleidžiamas į kapą. Ant gel tono smėlio kauburėlio išauga kalnas vainikų — nro Moks lų akademijos, Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto, Rašytojų sąjungos, nuo laikraščių ir žurnalų redakcijų, aukštųjų mokyklų kolektyvų, nuo velionio arti mųjų. Tarp vainikų ir gėlių baltame marmure sužėri rai dės: „PROFESORIUS BRONIUS PRANSKUS-ŽALIONIS 19O2.X.11 — 1964.V.7“
J. GIRDVAINIO nuotr.
Sesija Jau prasidėjo visuo se universiteto fakultetuose. Ekonomistų dauguma jau su rinko įskaitas, išlaikė po vie ną — du egzaminus. Būtų labai gerai, kad tik rai visi ekonomikos fakulteto studentai gerai pasiruoštų se sijai. Bet. . . O ką gi galvoja N. Asačiovaltė, (finansų-kredito spec., I kursas), kuri dar ne l ikvidavo žiemos sesijos skolos? Liko vienintelė įskaita. Liko Ir. . . Drauge • Asačiovalte, Juk Jau reikia laikyti pavasario sesi ją. o jūs nesugebėjote likvi duoti įskaitos. Ką jūs galvoja te?! Lygiai tas pats ir su L. Vlzbaraite (I kursas, finansų-kre dito spec.). Žiemos sesijos me tu ji gavo dvejetą iš liaudies ūkio istorijos egzamino. Kaip buvo dvejetas, taip ir liko. Vlzbaraltė taip pat buvo be jėgė likviduoti skolą. Pirmakursiai gauna dveje tą. . . Iš dalies tai suprantama — žmonės, kaip sako, dar neapsipratę su aukštosios mo kyklos mokymo sistema. Tačiau antro kurso studen tai nenusileidžia savo jaunes niems draugams. Vartome antro kurso mate rialinio aprūpinimo specialy bės žiniaraščius. M. Gaižulytė — nellkvlduota įskaita. V. Jaškys — paliktas ant riems metams kartoti kursą. Jau šių draugų nepatelsinsim. Užteko laiko Išmokti mo kytis, kaip pridera studentui. Bet šie du draugai, reikia ma nyti, retai žvilgteri į kny gą. O reikėtų. Paprastai tokie žmonės nenori suprasti, kad jie daro žalą ne tik sau, bet ir valstybei. Kas — kas, o ekonomistai tai turėtų puikiai žinoti. Kai kurie trečio kurso stu dentai taip pat puikiai renka
dvejetus. Prekybos ekonomikos spe cialybės studentas A. Jagmi nas žiemos sesijos metu nepa rodė gero savo dalyko žinoji mo, o dabar, prasidėjus pa vasario sesijai, nauja dė mė: nesugebėjo gauti preky bos ekonomikos įskaitos. Ir V. Valdžiulls neblogas A. Jagmino partneris. O finansų-kredito specialy bės studentams istorinio ma terializmo egzaminas atnešė net septynis dvejetus. Štai ke lių „didvyrių“ pavardės: B. Bradauskas, V. Gedvilaitė, M. Llutkevlčiūtė. . . A. Viganovska (III kursas, finansų-kredito specialybė) žie mos sesijos metu praslinko trejetais, o dabar Jau spėjo gauti dvejetą ir trejetą. III kurso buhalterinės ap skaitos specialybės studentas Ceplėjus žiemos sesiją var
gais negalais išlaikė trejetais, o dabar iš istorinio materializ mo egzamino — dvejetas. Tūla B. Prieskenytė (III k., buhalterinės apskaitos spec.) žiemos sesijos metu negavo dviejų įskaitų, vieną egzami ną išlaikė dvejetui, o pavasa rio sesijoje neišlaikė nė vieho egzamino, negavo nė vie nos įskaitos. Pavasario sesija tik prasi dėjo, o kas bus toliau? Kas toliau, draugai, kurių pavardės paminėtos šiame straipsnyje? Ar galite atsakyti Į šį klau simą prieš draugus, komjauni mo organizaciją? Juk jūs — viso fakulteto juodos dėmės, teršlančlos stu dento vardą.
G. GRINCEVICIUS „Tarybinio studento“ korespondentas
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------
IŠ SAVOS KŪRYBOS — Kodėl mokytoja neskaito paskaitų ateistine tema? — Atvažiavo jos sužadėtinis. Jis — zakristijonas. — Aš šventesnis už tuos, kurie prieš Aušros vartus nu sllma kepurę — aš visada vaikštau be kepurės. Žmogelis prašo buto: — Atsitiko didelė nelaimė. Profbiuro pirmininkas: — Kokia? — Gimė sūnūs. Motina savo sūnų komjaunuolį išvarė į bažnyčią. Sūnus meldžiasi: „Dieve, padėk jai atsikratyti religiniais prieta rais.“
D Ė M E S I O ! Skelbiamas konkursas Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. uni versiteto Studentų Mokslinės Draugijos mario ženkliuko projek tui sukurti. I premija — 25 rub. II premija — 15 rub Projektus siūlyti iki 1964.VI.20 d. adresu: Vilnius, Valstybinis V. Kapsuko v. universitetas SMD Cente'* nė Taryba.
uiuufflHniiiiiiiiiiHiniiiHiiiiinniŲiiHiiiniuiniiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuniiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiuiiiuiiiiiiHiiiin^
Bendrabutis — musų namai FOTO VAIZDELIS
— Aš kalbu apie bendra butį. . . — Tai kas. Bet tu nuva žiuok i tėviškę ir pamatysi, koks nuostabus pavasaris kai me. —Kaime? O pas mus argi negražu? Tik apsidairyk ap linkui. Pereik miesto skverus. Medžiai jau pradeda žaliuoti. Šilta. . . Gera tokiu laiku mo
kytis. — Abejoju. Kai gražu, mokslas nelenda į galvą. — Argi? — Žinoma, pavasario sesija studentams visuomet sunkiau sia. Juk sunku mokytis, kai lauke žaliuoja medžiai, o sau lė kvieste kviečia išeiti pasi vaikščioti. . . — Na gi, pažiūrėk štai ten. Į dešinę. Matai? (nuotrauka pirma). — Taip. — O tu sakei, kad pavasarį sunku mokytis. — Einam, paklausim, kaip sekasi šiai merginai. — Tiek to, netrukdykim. Matai, kaip susikaupusi moko si. — O štai III kurso ruslstė O. Venslauskaitė. Štai ten, ir gi dešinėje, (nuotrauka antra) — Pakalbėkim su ja. — Gerai. — Laba diena, Onute! Kaip sekasi? — Gerai. — Kain sesija? — Neblogai. — Jau laikei egzaminus? — Tris. Du penketai ir vie nas ketvertas. — Sveikinam! — O dabar užsukim į ben drabutį. Apsilankykime kam bariuose ir pasižiūrėkime, kaip gyvena mūsų draugai. Juk sesija jau prasidėjo. Gal būt, netrukdykime jiems? — Užeikim. Mes lipame bendrabučio Nr. 2 laiptais, galvodami, kur užsukti. O kambarių tiek daug, ir tu supras, žmogau, kas dabar mokosi, o kas... Sustojame prie ketvirto aukšto virtuvės. — Prašau, užkąskit, — pa siūlė Vanda, II kurso lituanis tė. — Užkąsti? — !.. — Nebus per karšta? .. — Pamėginkit, — nusijuo kė.
Mes vis dėlto neišdrįsome. Palinkėjome Vandai skaniai pavalgyti, o patys pasibeldėme į vieno kambario duris. — Prašau.
Įėjom ir sustojom prie durų, prikaustyti maldau'amo antro kurso anglistės Albinos Kurlkaitės žvilgsnio. Kambaryje sklido švelnios muzikos gar sai, o Albina tarytum sustingo prie radijo aparato. Argi galima mokytis, ka! groja Bramso „Šokius“? Argi galima skaityti kokią nors knygą, aidint tokiai nuostabiai muzikai? Mes taip pat klausė mės, užmiršę savo pareinąs, kol mus iš užsimiršimo paža dino diktoriaus balsas. O Al
bina (nuotrauka ketvirta) dar kurį laiką sėdėjo. Tur būt, jos ausyse dar aidėjo muzika. Gal būt, būtumėm išė’ę, jei gu ne Birutė Jurkevičiūtė, ku ri paprašė mus atsisėsti. Pasinaudo'ę proga, nufotografavo me Albiną ir Birutę vėl besi mokančias (nuotrauka penkta). — Bendrabutis — mūsų namai. Jame mes gyvenam, ja me mes sužinom tai, ko dar nežinojom, — Tu Juk turi tėvus, turi gimtuosius namus. Juk jie taip pat savotiškai traukia. — Bet visuomet aš vėl sku bu atgal, kur laukia draugai, šypsenos, juokas. — Tačiau ne visuomet jau taip smagu ir linksma. — Gal būt, bet žmogaus atmintyje visuomet lieka tai, kas buvo Jo gyvenime gražiau sia. Juk jaunystė neužmiršta ma. — Tas tiesa. Man patinka skaityti laiškus, ant kurių vo kų užrašyta „Studentų bendra butis. ..“ O aš norėčiau pakeisti: „Antrieji namai.. — Namai, namai. . . Kiek Jų daug. Gera, kai namuose šypsosi žmonės, gera, kai Juo se šilta ir šviesu...
— Gera, kai skambina. — Prisimenu vieno savo draugo poeto žodžius: „Vis čirškia telefonas, bet niekas nepakvies manęs vardu. Tr sie loje numeris atgija: (3-38 92“. — Tai bendrabučio Nr. 2 telefono numeris. — Namų niekada negalima užmiršti. Telefonas — tai lai das, Jungiąs su pasauliu. Mes žengiam bendrabučio laiptais. Kaip tylu.. . Sesija. Niekas dabar negalvoja apie šokius. Koncertai taip pat atidėti vėlesniam laikui. Sesija. Dažnai matau, kaip jie pa
reina į bendrabutį pavargę, bet linksmi. Vienas egzaminas Jau išlai kytas. Kartais grįžta m^bginos, ku rių veiduose — mirtinas nuo vargis. Matosi, jog jos verkę. Visko būna.
Sėkmingai užbaigti budėji mą! Studentų narnai ruošimi nakčiai, tik budėtojas sėdi prie staliuko. Bus ramu. O rytoj bus linksma, bus eilinė studentiška diena. Die-
Būna ir linksma, būna ir na, kuri atneš džiaugsmus ir ašaras. graudu. Bet štai Sigitas Šileika, III Bet ji vis tiek bus gera kurso istorikas, ir Girtas Ki diena. čas, II kurso germanistas, eg Ašaros greit nudžiūna. zaminams ruošiasi rimtai (nuo trauka septinta) Alf. BUCKUS — Viso gero! — Viso gero! Autoriaus nuotraukos
okeanas. Didžiulė — žemės — praverta burna
PĖDOS
Tiktai žiūrėk — neduok Tas nunešiotais žiurkių kalllinlals pieštuko ĮŽANGINĖ — EUROPOS Eilėms rašyt, APLEDĖJIMO 2. Tegul jo niekad neužklludo Nuo skandinavų O tas dulkėtas traukinys Keistuolių paprotys. I Ligi lotynų Toli taip nuvažiavo. Dabar savęs ieškosiu vis Li.cną h- naktį Tur būt, kažką ne taip Tarp bendraamžių savo. Slenka ledynai. mylėjau Aš. Ir augau per švelnus. Sustok, dulkėtas traukiny, Akmenys tartum Visai be reika.o pradėjau Kiaušai dažyti — Tolimoje šalelėj, Nekęsti šovinių. Aš parašysiu laiškelį Galima bus jau 6. Ir padaužyti. Savo mielai mergelei. Tarp brolelių — šautuvėlių Aš paprašysiu motulės, O — dar gailėsis Eina pulkas kareivėlių. Tie, kur nemato, Kad taip gailiai neverktų, Putinėli raudonasai, O savo jaunos mergelės, Kam tu augai ant kelelio? Kiek bus žolės čia. Duonos Ir medžių. Kad kito nemylėtų. Laužo tavo žalias šakas, S.<lna tavo viršūnėlę. Kur buvo kalnai. Tegul skina, tegul laužo 3.. Iš Tūlos, Talino, Liepojos Ten liko kloniai, Ir Tėvynę drąsiai saugo. Kur buvo kloniai — Kareiviai vėl atostogų parėjo. Ir žiūri Kalnai kaip klounai. į merginų kojas Neatvažiuok. Čia amžiaus Kas ten — toks mažas — Vilniuj Ir Veisiejuos. vidury Laikyti mėgina? Lėktuvai seną dangų plėšo. 4. Tragikomedija — Įsivaizduoja žmonės dideli Klek jau buvo tų sargybų, Ploja kaip blyną! — Ateinant priešą. Kiek praėjo tų savaičių — Būtum perskaitę tiek knygų. O jeigu trlglodėtai, jei Viską aplėksiu Ir pamatysiu. Pamylėję tiek mergaičių. trotilai Vienas įsldukęs Pačluplnės civilizacijos Duos į dantis man. Šautuvą į kampą piktas rumbes? Nesakėm mes Pastatau. Kokie laikai! KAREIVIŲ Tai žalčiai kapitalistai — (Užriškit savo rylą!), Naujokai Metafizikų vaikai! Kad nebėra prasmės. 5. Artojai, darbininkai ir studentai Jau Ilmenį paliko gulbės Tai naktimis — po geliančių Ir vėl išeina tėviškės keliais. visos. manevrų — Kareivių lydimi j kareivius. Niūrus toks. Siauriškas ruduo. Knyga klajoja — amžiaus Gėrėkitės paplentės. Jei sūnų pagimdysi — dovana, Štai aš — Jam mano vardą duok. Dėl to ir staugia šiaurės
KOSMONAUTŲ I. Palydovai
SIGITAS GEDA
Atneša gerų žinių Mūsų debesys ir vėjai — Pilnas paukščių ir žmonių Štai dangus — vėl — sujudėjo Debesynais palipėkim, Raketas į gelmę svieskim. Žeme, žeme, lėKim, lėkim. Miestų fakelais pašvieskim.
3. Tai žemai jau paukščiai skraido. Virš tų paukščių — debesėliai. Virš tų debesų lėktuvai, Virš lėktuvų — tai raketos. 4. Kosmonautai I
Antai Ir žemė — Ežerus nešioja, Nebebijodama išlieti.
Rėplloja Nemunas — už žemės įsitvėręs. Prie Nemuno Palikome laivus, Parėjom. Žydint vyšnioms Mus 'motinos vaišins pienu. Raudonos karvės tingiai žolę pešė. Valkai parbėgo su žuvim. Kaip teka laikas — mėlyna srovei Sapne — kaip ežere — Lig ryto Braidžiojo gyvenimas.
TU VĖL PASAKOJI Universiteto komjaunuoliai — amžinai neramus žmonės. Jiems nepakanka vien klausyti paskai tų, nepakanka vien ųinčytis gy venimo tikslo, meilės ir kitais amžinai neišsprendžiamais klau simais. Jie nori parodyti, kad, be gero žinių įsisavinimo, jie sugeba ir prakaitu atsilyginti Tėvynei. Jau eilė metų respublikos kol ūkiuose plevėsuoja vasaros dar bo ir poilsio stovyklų vėlia/os. Be darbo stovyklų tapo neįsivaiz duojamas studentų gyvenimas. Beveik kiekviename rajone rasi me kolūkį, kuriame, lyg studen tų ir kolūkiečių draugystės pa minklai, stovi studentų rankomis pastatyti kultūros namai, mokyk los, ligoninės, mechaninės dirb tuvės ir kiti pastatai. Stipri
draugystė užsimezgė vasaros metu su Tauragės raj. „Družų“ kolūkio kolūkiečiais ir dešimti mis kitų. Šiais metais universiteto kom jaunuolių tūkstantinė . armija dirbs dešimtyje darbų stovyklų, aštuonios iš jų organizuojamos Kėdainių rajone. Studentiška daina kasmet skamba respublikos kolūkiuose. Tikra darbo romantika, sunku mų nugalėjimas, prakaito skonio žinojimas — štai musų studen tijos bruožas. Ir neveltui vasaros darbo ir poilsio stovyklos su meile stu dentų vadinamos vasaros darbo semestru. V. JUŠKYS Darbo stovyklų štabo viršininkas
Grįžtant Iš statybos, visi nejučia apspinta musų pirmakursę Sigutę, smulkučiukę, per dieną su plytomis nusitampiusią, ant kojų vos besilaikančią ir savo išsidraikiusiose gar banose prapuolusią mergytę. Bet užtenka tik riktelti kam: „Posmąl*, — Sigutė tuoj nu švinta, kresteli plaukus ir, šelmiškai apsidai riusi, užtraukia šiek tiek virpančiu, bet skardžu balseliu. Ir visada taip — dainą pra deda tik ji. O kai jau uždainuoja, žiūrėk, pamirsti net pritarti, — gera eiti šiek tiek at silikus nuo dainininkės ir paslapčia stebėti Ją. Nežinau, kodėl, bet gera būna. Be reikalo tik musų kitos mergiozės šnibždėjosi, kad, esą, stovyklos virš.n«nkui Sigutė į akį kritu si, tai ir spokso į ją dabar sekiodamas. įkris ti neįkrito, o paprasčiausiai — patinka man, kai Sigutė dainuoja. Dainuos ji ir šįvakar, kai kultūros namai lūš nuo žmonių — pažadėjom koncertą. Iš manęs artistas menkas, ii rovas būsiu.. Ir da bar eidamas Jau įsivaizduoju, kaip rausdamos Išeis į sceną mūsų merginos, sustos, ir tada šelmiškai, kaip ir dabar, krestels savo garbanas Sigutė, blykstels akimis, uždainuos pirmoji. Ir bus gera klausytis Jos vedamos dainos. .. Pavakaryje S’gutė priėjo prie manęs. — Repetuot baigėt? — nepakeldamas akių nuo stovyklos dienoraščio, paklausiau mer gaitę. — Jau. Bet, viršininke, aš dar noriu pa dainuot vieną tokį dalykėli. Rimtesnį.. . Kad ir nebus kam pritart, bet vis tiek. . — pa sigirdo nedrąsus S gutės b?.lsas. — O ką jau tu ten rimtesnį? — toliau tebežiūr nėjau vakarykščių darbų aprašymus. — Na, kaip čia— Noriu tokią ariją iŠ ope ros. .. — Ariją iš operos? — nepajutau, kaip už siskleidė dienoraštis, mano balsas sugirgž dėjo. ,,Ariją iš operos“, — kažkur vidule dar kartą įkyriai pasikartojo S.ųutės žodž:al. Ir, matyt, baisiai keistai sužiurau j priedais ma ne stovinčią mergaitę, kad Ji staiga pasisuko ir Jau norėjo nubėgti. — Ką, ariją, sakai? — sustabdžiau Sigutę. Ji neatsgręžė, tik šonu pasisuko, bet pama čiau, kaip po garbanomis pasislėpusiose aky se tvenkiasi ašaros. —. Pilk, Sigute, pilk, — neradau jokio kito žodžio. O mergaitei ir šito užteko: Ji atvirkščia ranka nejučia brūkštelėjo per akis, kartu atmesdama už nugaros plaukus, ir, nušvitusi, tyliai linktelėjo. — O kad nebus kam pritarti, gal nieko... Apsisuko ir nubėgo. Netrukus paupvje pa sigirdo jos ba’sas. Šyptelėjau. Bet vėl tarsi musė suzirzė Siautės žodžiai: „Ariją iš ope ros... — ir balsiai neįdomus pasidarė die noraštis. Jei būtų pasipainioję, būčiau aprė kęs tuos, kurie iį vakar rašė. Bet aplinkui nieko nebuvo, tik viduje vi rėjos barškino indais, o kiti išsiskirstę ruo šėsi vakarui.
Ech, mokytoja, mano mokyto ja. Štai šiandien tu vėl rami vaikščioji po klasę, vėl mes tau atsakinėjame. vėl tu griežtoka, bet kartu ir gera, — kaip vi suomet: pasakoji apie gerus, pui kius žmones, tokius, kokiais mes turime būti. Pasakoji lyg nie kur nieko, tarsi nieko nebūtų atsitikę. O aš štai sėdžiu ir užsisvajoju. Negerai, nebegirdžiu, ką tu mums pasakoji, na, bet, mokyto ja, juk gi vakar vakare Rytis pirmą sykį pasisiūlė mane paly dėti. fe Juk "u irgi žinai, koks nuo stabus vakar buvo žvaiaždžių trupinėliais nubarstytas dangus; O kaip tyliai ir švelniai ošė pu šynas. Gal ir anksčiau Jis taip ošdavo, tačiau tokią švelnią jo dainą aš išgirdau pirmą sykį. O ežeras... Tai vienur, tai kitur suraibuliuodavo ’o veidrodis, sudrumstas neramios žuvelės, ir mėnulio šviesoje atrodė, kad kažkas pabėrė ant jo stiklinio paviršiaus žarijų. Jos tviska, rusena. Bet veidrodis nurimsta, žarijos užgęsta.
— Pasvajokim, — pratarė Rytis, kai mes atėjome netoli kranto ir susėdome ant ičvartosMan tada norėjosi smagiai nu sikvatoti, — jau toks Juokingas atrodė tas jo pasiūlymas. Aš gir dėjau, kad tokiais atvejais, ber niukai pasakoja be galo, be krašto. O Rytis — matosi, norė tų kalbėti, bet žodžio neranda ir tiek. Tačiau kam drumsti tokią ge rą tylą. Joje savo džiaugsmą dvigubai Jauti. Bet štai visai netoli kranto kažkas stipriai pliumptelėjo. Iš tiško žarijos, rodos, skilo ir pa birą veidrodžio šukės. — Nekrūpčiok, nebijok. Tai lydeka kvailioja, — išgirdau ar ti tylų Ryčio balsą. Tačiau ne vien lydeka tylą su drumstė. Žemai, prie pat kran to, kur takelis daro kilpą ties maža įlankėle, pasigirdo šaku čių traškėjimas. — Ir vėl tu krūpčioji, — vėl toks pat tylus jo balsas. — O tu nebijok, kad ir vilkai ateitų, apginčiau, neatiduočiau, — ir pajutau jo ranką ant peties.
.. .Salė ūžė. plojo po kiekvieno naujo nu merio, net nežinojai, kas susirinkusiems la biau patiko. Ilgai delnai pleškėjo, kai padai navo merginos. O pradėjo, kaip paprastai, Sigutė. Ir garbanas krestelėjo, ir į drauges šelmiškai žvilgterėjo... Bet štai, koncertui Jau visai baigiantis, Si gutė į sceną išėjo viena. „Arija iš operos. . .“ — drauge cu prane šėjo žodžiais dilgtelėjo man kažkur viduje Ir pasidarė labai neramu. Abiem rankom įsi tvėręs suolo klausiau, kaip suskambo tyras S.gurės balselis, kaip pradėjo jis vingiuoti — čia kilti, čia leistis, tarsi Jauniklis paukš tis skrisdamas, pagaliau įsilaidavo, išsilygi no. Bet toliau balsas turėjo suskambėti tvir tai, d dingai... Man pasirodė, kad salėje kaž kas įsitempė, tuoj tuoj trūks. . . Ir trūko. Sigutės balsas suvirpėjo, pasigirdo kažkas panašaus į bejėgišką klyktelėjimą, ir užsi kirto. Salėje niekas dar nespėjo susigaudyti, ko dėl daininkė staiga nutilo. O virptelėjo vi sa, ėmė gniaužyti rankas, bet mestelėjo plau kus, matyt, norėdama vėl prabilti. Tačiau tuo metu visiškoje tyloje nuaidėjo katutės. Ne, tai ne kas nors iš paskutiniųjų eilių, kur vienas kitas kauštelėjęs sėdi, ne kuris iš priekyje susigrūdusių vaikiūkščių ėmė pliauk šėti. Smarkiai, net įskausdamos, plojo mano rankos. Šėrė viena į kitą, ir, juo labiau jas dieqė skausmas, tuo stiprinu los plojo. Netikėtai pokštelėjus mano delnams, Sgutė krūptelėjo, susigūžė visa, o kai išsijudinus ėmė ploti visa salė, staiga apsipylė ašaromis ir išbėgo iš scenos. Dabar aš Jau tylėjau, tik visi kiti atlaidžiai šypsojosi ir plojo, plojo. Bet tas atlaidumas žiūrovų veiduose staiga mane įsiutino. Ir juo toliau, t’.’.o labiau... Nelaukdamas koncerto pabaigos, atsistojau ir išėjau paklajoti vėsaus ruko nugultais pau piais, kad nurimtų nervai. .. .Jau tarytum viską ir pamiršau; šis va karas, rodos, nusileido į tyliai slenkanti unės vandenį ir nuplaukė pasroviui, palydimas rasotu qluosniu linkčojimo ir pritariančių žvaigždžių mirksnių. Koncertas seniai baig tas. Kartu su šviesa pro kultūros namų lan gus į lauką dabar sklinda muzika. Pasigirs ta ir įsismaginusiu šokėju trypimas, o galu laukėje kažkas aikčioja: matyt, netyčia pake lės rason subrido išklvdusi pora. . . Užgultas savo viršininkiškų rytdienos rū pesčių, jau ruošiuosi kopti į skardį. Bet tuo metu ausį pasiekia tylus ir liūd nas niūniavimas, atsimušantis į ramiai šliau žiantį upė: vandenį. — Sigutė, — net spėlioti nereikia. Iš tiesų mergaitė čia pat: sėdi ant kranto, pamerkusi basas kojas vadenin ir žiūri j upės vidurį. Ji prisišliejusi prie gluosnio, kurio liaunos vytelės švelniai liečia Sigutės pečius, kimba į išsidraikiusias garbanas. Mergaitė nesigina rasotų šakučių, o tik, vieną nusky nusi, pešioja lapukus, mėto vandenin ir ty liai niūniuoja.
O kad jūs žinotumėt, kaip ge ra pirmą kartą pabusti jos svo rį, tyloje išgirsti visai arti pla kančią jo širdį... Bet štai mes abu krūptelėjo me. Prie pat vandens pasirodė du šešėliai. — Mokytoja, Ryti, mūsų mo kytoja! — sušnibždėjau ir išsi gandau. Rodėsi, Jus išgirsite ir tą tylų šnibždesį. — Laimingi jie, šneka, po mė nesio vestuvės, — išgirdau Ry tį ir, kai pažvelgiau, net mėnu lio šviesoje pamačiau jį nurau dus. Ir mes jau norėjome pakilti, tyliai nueiti, bet nespėjome. — Kaip sau nori. Nenervuok geriau. Apie vestuves — nė kal bos. Sakiau, dar metus, kitus. O kad taip išėjo... — atskrido nervingas jo balsas. — Bet gi... jis?...— aš pir mą sykį išgirdau tokį tavo, mo kytoja, balsą, ir man, rodos, šir dis sustojo. — E, kaip nors. Galų gale, valstybė tokius augina. Supratome. Rodos, ir miškas pašiurpęs stipriau suošė.
Kai prieinu ir netoliese atsisėdu, jinai nu tyla, ima tankiai plėšyti gluosnio lapelius ir po kelis berti į vandenį. Vieną šakutę bai gusi, nusilaužia kitą. Tylime. Pagaliau nuskabyta šakutė pliumpteli l vandenį. — As būčiau... Kodėl jūs ėmėt ploti? — staiga atsisuka į mane Sigutė. Tamsoka. Nematau jos akių, bet jaučiu, kad jose, kaip ;r balse, šiuo metu daug skausmo. Kodėl ėmiau ploti? Iš tikrųjų — kodėl? Sa lėje tada aš visai net nepagalvojęs ėmiau pliaukšėti, nejučia, kažkokios jėgos stumtel tas. Ir kaip tik tuo metu, kai nusilpo Sigu tės balsas, man staiga gera pasidarė. — Kodėl ėmiau ploti? Nagi... — nebaig damas keistai nutęsiu. S.gutė, taip ir nesulaukusi atsakymo, nu sisuka į upę, vėl tyli. Tyliu ir aš. Manai, Siqut, kad taip lengva viską paaiškinti, žinai, būna tokių dalykų... Tik kalo tau čia pasakius... Meręaitė dar kartą klausiamai atsisuka. Aš tikrai sutrikęs. Ir man dabar norisi vie no: tegu Ji galvoja — tada aš pamaniau, kad jau viskas, kad arija Jau baigta, ir ėmiau ploti. Geriau tegu šitaip būna__ Ir tikrai, mergaitė aprimsta, o paskui stai ga pasitempia visa. — O kitą sykį aš tikrai padainuosiu. Tik jūs... . Dabar jos žodžiuose skausmo beveik visai neliko, vėl ji panaši į kasdien po darbo dai ną užtraukiančia Sigutę. — O ten tikrai nesunki vieta, tik pabandyt dažniau reikia. Ir, lyg patvirtindami savo žodžius, kresteli garbanas. Paupiu nuplaukia tylus jos niū niavimas. Sigutė tikrai nesuklumpa ir sunkiausioj vietoj, balsas neužkliuvęs nuskrenda, nuplasnoja toliau. Ir aš, viską pamiršęs, klausausi. Kai niūn avimas užgęsta, karštas tvinksnis perbėga rankomis, — dabar vėl norisi plo ti, tik visai kitaip nei pirma. Bet teišsprūsta klausimas: — O tu mėqsti dainuot? a Sigutė pasisuka į upę, jos ranka lėtai glos to per petį nusvirusią gluosnio šakutę, gar banos užslenka ant veido. — A? — Aha, — tylus, geras, į švelnų virpesį panašus atodūsis ištirpsta virš upės. Vėl tyla. Gera tyla, bet m?.n kažkodėl pa sirodo, kad ji gali tuojau baigtis, ir ieškau, kaip čia Ją pratęsus. — Tu nori dainuot. . . Gerai dainuot? Sigutė tyliai ir nežymiai linkteli.. Žinau: šią akimirką jinai laiminga. Bet štai Ji staigiai atmeta plaukus ir grįž teli 1 mane. — O iš universiteto į konservatoriją pereit tikriausiai negalima? Jos klausimas toks ūmus Ir neramus, kad aš, nieko nelaukdamas, linkteliu. — Kodėl? Galima. Sigutė pusgarsiu atsidūsta, pliaukšteli ko
— Niekšas, — tik išgirdau drebantį pašokusio Ryčio balsą. — Nekvailiokl — tvirtai įsiki bau į jo ranką. O jūs? . . Dar matėsi, kaip tu, mano mokytoja, atsirėmei į pu šį. z. i na u verkei verkei tu, pas kui greitai, neatsigręždama nu bėgai takeliu, vedančiu prie mū sų mokyklos. O jis..,. Paėmė akmenį, svie dė | ežerą ir... nuėjo. Dužo veidrodis, pabiro stiklai, sumišę su žarijomis. — Niekšas, — vėl teištarė grįžtant Rytis. — Na, bet mes dar... — tvirtai jis suspaudė mano ranką. . . .O dabar vėl pamoka, vėl vaikštinėji po klasę, lyg niekur nieko. Ir tik šiek tiek papūtę akių vokai rodo, kad vakar ta vo verkta ne tik prie tos pušai tės. Bet tai pastebiu tik aš. žiū riu į tave, ir gera, kad tu gali būti tokia. Štai visa klasė rašo, klauso tavęs. O tu vi: pasakoji aoie gerus žmones. Juk tu — moky toja.
jomis vandenyje ir atsistoja ant kranto. Nori karką sakyti, bet sustingsta, apkabinus visą glėbį gluosnio šakučių. Pagaliau neišlaiko. — Bet ten stipraus, gero balso reikią, nes paskui... — Tavo balsas qeras, — automatiškai pa skubu atsakyti. S'gutei tikrai gera. Štai Ji vėl prisėdo, pa galvojo kažką ir vėl ėmė tyliai niūniuoti. Na, o man? Man gera, kai Sigutė dainuoja, ir aš no riu, kad j: nenutiltų. Bet. . . konservatorija. O paskui.. . Paskui, nors ji nepasakė, bet, gal būt, opera, gal ir garsios partijos, arijas transliuoja radijas... Opera. Ten tikrai geri, skambus balsai... Jo balsas irai toks. Dažnai jį girdėjau per radiją, stovėjau eilėje prie operos kasos. — Nueik į teatrą, pakviesi i mūsų vakarą tą solistą. Papasakos apie save, mūsų savi veiklininkams patarimų duos, na, Ir ariją kokią užtrauks. Kai šitaip mane drauqai fakultete paprašė, daug nedvejojau, — ko čia nenueiti. Nuėjau, ir tas dvi valandėles, ko Irepeticija baigėsi, palaukiau. Ir štai... — Labai malonu. Aha, užeikim čia, — jis linkčioja, švelniai stumdamas mane į grimo kambarį. — Tai sakot, į vakarą. Reikia, ži noma. Ir padėti reikia.. . Tik atleiskit, o iš kur jūs?.. A... studentas. Na, ką gi, pažiū rėsim. Atrodo, lyq ir nelabai užimtas. . . Aš jau džiaugdamasis ruošiausi pasukti durų link, bet.. . — E-chel — jis kosteli, mane sustabdyda mas. — Taip. Tik kaip čia pasakius. Na, jūs suprantat. .. Lyg ir taip įprasta: širdis — širdžiai, ranka — rankai... Ir tada r.š pamatau jo ranką. !k! tol aš žiūrėjau į besišypsantį, bet ir susirupinusį jo veidą. Scenoje jis būna su kauke, nugrimuo tas, netikras. O dabar jis žiuri j mane taip atvirai ir šypsosi. Ir jau būčiau išsinešęs tą šypseną. Bet štai — rankr. — gracingai iš tiesta, į priekį atkištas putlus delnas, smi lius, tarsi kokią dėmelę valydamas, lėtai tri na nykštį. — Nieko, taip sakyt, nepadarysi... — vir pa šypsena. Ge*"M. kad netoli durys... .. .Sigutė nutyla. Paskui vėl pradeda, daug smarkiau, ir paupiu nuskardena jos skam bus balsas. Gera. Tegu Sigutė dainuoja. Bet ji ne šiaip sau dainuoja, ji ir nori, ji sva’oja... O ten bu: ir tas... Na, negi visi tokie. Be to, dėl ano, kažko kio ten, tu pats neišjungi radijo, kai gerai uždainuoja, operon eit irqi nenustojai... . Taip. Bet vis tiek. .. Vis tiek man baisiai norisi, kad Sigutė kažkaip... na, šitam dai nuotų, o ten kad pakliūtų — ne, nenoriu.
ALGIMANTAS ZURBA — V kurso Iituanis-
Šiame numeryje spausdiname du Algiman to ansakymus: ,.Kodėl aš plojau? ir „Tu vėl pasakoji“.
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto FAKULTETAI IR SPECIALYBĖS BEI STUDENTŲ PRIĖMIMO TVARKA STACIONARINIS SKYRIUS FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETAS: fizi ka, matematika. CHEMIJOS FAKULTETAS: chemija, cheminė tech nologija, biochemija. GAMTOS FAKULTETAS: biologija, geografija, hidrogeologija ir inžinerinė geologija, biofizika. MEDICINOS FAKULTETAS: medicina, sanitarija. ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS: lie tuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, roma nų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija, bib liotekininkystė ir bibliografija, istorija, žurnalistika. EKONOMIKOS FAKULTETAS: liaudies ūkio ekono mika (pramonės ekonomikos, materialinio-techninio aurūpinimo ekonomikos, prekybos ekonomikos specializacijos), finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita ir statistika, pra monės ir maisto prekių mokslas, darbo ekonomika. TEISĖS FAKULTETAS: teisė. ,<f
NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETAS: matematika. GAMTOS FAKULTETAS: biologl'a. ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS: lietu vių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, žurnalis tika, istorija, bibliotekininkystė ir bibliografija. EKONOMIKOS FAKULTETAS: liaudies ūkio ekono mika (pramonės ekonomikos, prekybos ekonomikos spe cializacijos), finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita ir statistika, pramonės ir maisto prekių mokslas, darbo eko nomika. TEISĖS FAKULTETAS: teisė.
VAKARINIS SKYRIUS MEDICINOS FAKULTETAS: pediatrija. ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS: ger manų (anglų, vokiečių) filologifa. EKONOMIKOS FAKULTETAS: liaudies ūkio ekono mika (pramonės ekonomikos, prekybos ekonomikos spe cializacijos), buhalterinė apskaita ir statistika, pramonės ir maisto prekių mokslas, darbo ekonomika. TEISĖS FAKULTETAS: teisė. BENDRAMOKSLINIS FAKULTETAS I KAUNE ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS: lietu vlų kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, žurnalis tika, bibliotekininkystė ir bibliografija. EKONOMIKOS FAKULTETAS: liaudies ūkio ekono mika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita ir statisti ka, darbo ekonomika. STUDENTŲ PRIĖMIMO TVARKA Remiantis TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo mi nisterijos patvirtintomis studentų priėmimo į TSRS aukštąsias mokyklas 1964 m. taisyklėmis, nustatoma tokia studentų pri ėmimo į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą tvar ka: I. Į Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto sta cionarinį skyrių priimami abiejų lyčių TSRS piliečiai, ne vyresni, kaip 35 metų amžiaus, o į vakarinį ir neakivaizdinį skyrių — bet kurio amžiaus piliečiai, baigę vidurinį mokslą, sėkmingai išlaikę stojamuosius egzaminus; iš Jų konkurso metu atrenkami labiau išprusę ir gabesni žmonės, turį teigiamas charakteristi kas stoti į aukštąją mokyklą. II. . Užsienio šalių piliečiai, gyvenantieji TSRS, priimami į uni versitetą bendrais pagrindais. III. Pirmenybė stoti į universitetą teikiama asmenims, tu rintiems ne mažesnį, kaip dvejų metų darbo stažą. Darbo stažas apskaičiuojamas, neatsižvelgiant į pertraukas darbe ir į tai, ar stojantysis, baigęs vidurinę mokyklą, dirbo, ar dirbdamas tuo pačiu metu mokėsi vidurinėje mokykloje bei dirbo prieš įstodamas į vidurinę mokyklą. Sezoninis darbas, ka ro tarnybos laikas ir mokslas karo mokyklose į bendrą darbo stažą įskaitomas, o mokslas nachimoviečių ir suvoroviečių mo kyklose neįskaitomas. Kolūkiečių darbo stažas nustatomas, remiantis įrašais kol ūkiečio knygutėje, nurodant, kiek darbadienių išdirbta kasmet, taip pat turi būti nurodytas tam kolūkiui nustatytas metinis dar badienių minimumas. Darbo stažas turi būti patvirtintas Įrašu darbo arba kol ūkiečio knygelėje. Stažas apskaičiuojamas iki rugsėjo 1 d. IV. Priimant į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo univer sitetą, atsižvelgiama į šias aplinkybes: a) Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno karininkai, virštarnybiniai puskarininkiai ir viršilos priimami į universiteto neakivaizdinį ir vakarinį skyrių jiems nustatyta tvarka. b) Asmenys, baigę specialiąsias vidurines mokyklas bei tech nikumus, priimami į stacionarinį skyrių, jei jie, baigę minėtas mokyklas, yra išdirbę trejus metus. Nurodyto darbo stažo ne reikalaujama iš asmenų, įtrauktų į specialiosios vidurinės mo kyklos laidos 5%, taip pat iš asmenų, kurie baigė specialiąsias vidurines mokyklas, nepasitraukdami iš gamybos. Asmenys, baigę amatų, FGA, FGM ir technines mokyklas ir turį pilną vidurinį išsilavinimą, priimami į stacionarinį skyrių, Jei jie, baigę amatų, FGA ir FGM mokyklas, yra išdirbę ket verius metus, o baigę technines mokyklas — trejus metus. c) į medicinos fakulteto vakarinį skyrių priimami tik asme nys, turintieji specialų vidurinį medicininį arba Jam giminingą išsilavin’mą ir išdirbusieji gydymo, farmacijos ar kitose medi cinos įstaigose ne mažiau kaip dvejus metus. d) Į chemijos technologijos, hidrogeologijos Ir Inžinerinės geologijos specialybes asmenys, Jaunesni kaip 18 metų, nepri imami. . , , , . . e) į žurnalistikos, teisės specialybių stacionarinį skyrių prlImami tik asmenys, turį ne mažesnį, kaip dvejų metų, darbo stažą. Stojant į žurnalistikos specialybę, priimami asmenys, tei giamai pasireiškę literatūrinėje veikloje.
versiteto stacionarini skyrių priimami nuo birželio 20 d. Iki liepos 31 d. Stojamieji egzaminai — nuo rugpiūčio 1 d. iki 2Q d.; priėmimas i universitetą — nuo rugpiučio 21 d. iki 25 d. Pareiškimai į neakivaizdinio skyriaus lietuvių kalbos ir lite-' natūros, rusų kalbos ir literatūros, istorijos, žurnalistikos, bib liotekininkystės ir bibliografijos, matematikos, biologijos spe cialybes priimami nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d. Stoja mieji egzaminai — nuo birželio 5 d. iki 15 d. | liaudies ūkio ekonomikos, finansų ir kredito, buhalterinės apskaitos ir statis tikos, pramonės ir maisto prekių mokslo, darbo ekonomikos, tei sės specialybes pareiškimai priimami nuo balandžio 1 d. iki liepos 25 d. Stojamieji egzaminai — nuo spalio 1 d. iki 20 d. Pareiškimai j medicinos fakulteto vakarinį skyrių priimami nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. Stojamieji egzaminai — nuo rugpiučio 1 d. iki 20 d. Priėmimas į universitetą — nuo rug piūčio 21 d. iki 25 d. į ekonomikos, istorijos ir filologijos, tei sės fakultetų vakarinį skyrių pareiškimai priimami nuo birželio 20 d. iki rugpiučio 20 d. Stojamieji egzaminai — nuo rugpiūčio 21 d. iki rugsėjo 20 d. Priėmimas į universitetą — nuo rugsėjo 21 d. iki 25 d. Pareiškimai į bendramokslinį fakultetą Kaune priimami nuo birželio 1 d. iki rugpiučio 30 d. Stojamieji egzaminai — nuo rug sėjo 1 d. iki rugsėjo 20 d. Priėmimas — nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 25 d. Stojantieji į neakivaizdinį skyrių gali paduoti pareiškimus | artimiausią pagal gyvenamą vietą aukštąją m-lą. VII. Stojantieji į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo uni versitetą laiko šių dalykų stojamuosius egzaminus: a) stojantieji į matematikos specialybę — 1) lietuvių kalbos Ir literatūros (rašinys), 2) matematikos (raštu ir žodžiu)*, 3) fi zikos (žodžiu)*; b) stojantieji į hidrogeologijos Ir inžinerinės geologijos, fi zikos, biofizikos, chemijos, cheminės technologijos, biochemijos, pramonės ir maisto prekių mokslo specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) chemijos (žodžiu)*, 3) matema tikos (raštu ir žodžiu)*, 4) fizikos (žodžiu)*; c) stojantieji į medicinos, biologijos, pediatrijos, sanitarijos specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) fi zikos (žodžiu)*, chemijos (žodžiu)*; d) stojantieji į istorijos, teisės, bibliotekininkystės ir biblio grafijos specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, TSRS istorijos (žodžiu)*; e) stojantieji į lietuvių kalbos ir literatūros, žurnalistikos, ro manų ir germanų filologijos specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*), 2) TSRS istorijos (žodžiu), 3) už sienio kalbos (žodžiu)*; f) stojantieji į rusų kalbos ir literatūros specialybę — 1) rusų kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu), 2) TSRS Istorijos (žodžiu), 3) užsienio kalbos (žodžiu)*; g) stojantieji į geografijos, liaudies ūkio ekonomikos, finansų Ir kredito, buhalterinės apskaitos ir statistikos, darbo ekonomi kos specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu), 2) matematikos (raštu Ir žodžiu)*, 3) geografijos (žodžiu)*. Stojantieji egzaminuojami pagal TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos patvirtintas programas, atitinkan čias bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų programas, VIII. Asmenims, kuriems leista laikyti stojamuosius egzaminūs, darbovietė suteikia 15 dienų neapmokamų atostogų (ne(skaitant kelionės laiko). IX. Stojantieji privalo atvykti Į egzamfnus tiksliai tvarkaraityje nurodytu laiku. Asmenims, be pateisinamos priežasties neatvykusiems i vieną egzaminą, toliau egzaminų laikyti nelei džiama. Negalėdamas atvykti į egzaminą dėl ligos, stojantysis iki eg zamino pradžios turi apie tai pranešti stojamųjų egzaminų komi sijai arba, ne vėliau, kaip kitą dieną po egzamino, pateikti gydy tojo pažymėjimą. X. Asmenims, gavusiems nepatenkinamą vieno atsakomojo ar rašomojo pavyzdį, toliau egzaminų laikyti nebeleidžiama.
Pakartotinai laikyti egzaminą, norint padidinti pažymį, nelei džiama. (žvaigždute pažymėtos profilinės disciplinos.) XI. į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universitetą stu dentai priimami šia tvar’ka: Be stojamųjų egzaminų į universitetą priimami Didžiojo Tė vynės karo dalyviai, baigę vidurines mokyklas su pagyrimu ir
apdovanoti aukso arba sidabro medaliais, arba su pagyrimu bai qę specialiąsias vidurines mokyklas. Asmenys, demobilizuoti iš TSRS Ginkluotųjų Pajėgų ir turi pilną aukštąjį karinį mokslą, taip pat nebaigtą aukštąjį karinį ar civilinį mokslą, nesvarbu, kuriame kurse jie mokėsi ir nu traukė mokslą dėl pašaukimo į armiją, priimami be stojamųjų egzaminų Į atitinkamos specialybės pirmą ar kitus kursus. Priėmimo be egzaminų į stacionarinį skyrių teisė šiems as menims paliekama trims metams, paleidus juos į atsargą. Į va karinį Ir neakivaizdinį skyrių Jie priimami, neatsižvelgiant į pa leidimo atsargon datą. XII. Gavus teigiamus pažymius stojamųjų egzaminų metu, be konkurso priimami: a) Didžiojo Tėvynės karo dalyviai; b) Gamybos pirmūnai, turintieji ne mažesnį, kaip dviejų metų, darbo stažą, labiau išprusę* ir gabus, pasiųsti mokytis į univer siteto stac.onarinį skyrių pramonės įmonių, statybų, tarybinių ūkių ir kolūkių, ūkinių geležinkelio organizacijų, valstybinės pre kybos ir vartotojų kooperacijos organizacijų, ūkiskaitinių orga nizacijų, atliekančių geologinės žvalgybos darbus, pateikus vie nodos formos siuntimą (priedas Nr. 1); c) Tarybinės Armijos, Karinio Jurų Laivyno, Valstybės saugu mo komiteto prie TSRS MT organų ir kariuomenės karininkai ir virštarnybininkai, turintieji užbaigtą vidurinį išsilavinimą ir atleisti iš karinės tarnybos dėl sveikatos būklės, amžiaus &ba etatų mažinimo. d) į vakarinį Ir neakivaizdinį skyrių — baigusieji technines mokyklas labai gerais pažymiais, dirbantieji pagal specialybę ir stojantieji i giminingą specialybę. XIII. į likusias vieias išlaikiusieji stojamuosius egzaminus pri Imami konkurso keliu šia tvarka: A. Į stacionarinį skyrių: 1) asmenys, gerai dirbę ir turintieji ne mažesnį, kaip dvejų metų darbo stažą, taip pat demobilizuotieji iš Tarybinės Armijos ir Karinio Jurų Laivyno, jeigu jie tarnavo ne mažiau, kaip dve jus metus. Į biologijos specialybę pirmiausia priimamas kaimo Jaunimas, dirbęs žemės ūkio gamyboje ne mažiau, kaip dvejus metus. 2) bendrojo konkurso keliu — asmenys, baigę vidurinę mo kyklą ir neturintieji darbo stažo arba turintieji mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą; jiems universiteto rektorius skiria ne mažiau, kaip 20 vietų. B. | vakarinį ir neakivaizdinį skyrių: Visi stojantieji, nepaisant darbo stažo, išskyrus stojančius Į Medicinos fak. pediatrijos specialybę, kur priimami asmenys, tu rintieji ne mažesnį, kaip dvejų metų praktinio darbo stažą. XIV. Konkurso keliu priimama šia tvarka: Pirmiausia priimami asmenys, surinkusieji didesnį balų skai čių iš profilinių stojamųjų egzaminų disciplinų. Kai balų skaičius iš profilinių disciplinų yra vienodas, pirme nybė teikiama asmenims, kurių geresni pažymiai stojamuosiuo se egzaminuose iš neprofilinių disciplinų, taip pat ir profilinių disciplinų vidurinės mokyklos baigimo dokumentuose. Kai bendras balų skaičius, gautas per stojamuosius egzaminus Ir balų skaičius iš vidurinės mokyklos baigimo dokumentų pa gal profilines disciplinas yra vienodas, pirmenybė teikiama šiems asmenims: — baigusiems vidurines mokyklas su aukso arba sidabro me daliais ir baigusiems specialiąsias vidurines mokyklas diplomais su pagyrimu; — pasižymėjusiems gabumais pasirinktoje mokslo srityje, ak tyviai dalyvavusiems mokykliniuose ir kituose būreliuose, taip pat aukštųjų mokyklų organizuotose olimpiadose Ir konkursuose. — asmenims, turintiems ne mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą pagal pasirinktą ar giminingą specialybę. XV. Visus su priėmimu į universitetą susijusius klat>simus ga lutina] išsprendžia priėmimo komisija, remdamasi priėmimo tai syklėmis. į , Priimama Į universitetą rektoriaus Įsakymu, remiantis priėmi mo komisijos nutarimu. e . Priimtųjų asmenų sąrašas Iškabinamas viešoje vietoje. Pmm tiems į neakivaizdinį skyrių, be to, išsiunčiamas pranešimas ^išlaikiusiems stojamuosius egzaminus,bet nepriimtiems Į uni versitetą asmenims, Jiems prašant, išduodamas vienodos formos pažymėjimas (priedas Nr. 2), pasirašytas priėmimo komisijos at sakingo sekretoriaus. ... ......................... XVI Asmenys, priimti Į stacionarinį Ir vakarinį skyrių, pra sidėjus mokslo metams, be rimtos priežasties dešimt dienų ne atvykę mokytis, išbraukiami iš studentų sąrašų.
—a
Universiteto turistų
T E Dauguma sukruto ruoštis nak vynei. Tik įsimylėjusių pore lės slėpėsi medžių šešėliuose, bijodamos pakliūti teisėjams į akis. Sekmadienio rytą dalyviai buvo suskirstyti komandomis. Prasidėjo varžybos uždaru maršrutu Ir kliūčių ruože. Chemikams teko kristi nuo virvių į vandenį —- kai kas neišlaikė pusiausvyros. Neti kėtumų buvo visokių. Nežiū rint to, chemikai buvo atkak liausi Ir masiškiausiai dalyva vo. Jiems, Iškovojusiems tris kartus iš eilės I vietą, galuti nai atiteko pereinamoji taurė. II vietą užėmė FMF, III — medikai. P. Vaitiekūnas IV k. fizikas NUOTRAUKOSE: 1. Medi clnos fakulteto studentai ruo šiasi išvykti į varžybas. Nekurstomas laužas nenori degti. Čia savo sugebėjimus rodo chemikai ir matematikai.
Vilniaus valstybinis V. Kapsuko v. universitetas organizuoja priėmimą be konkurso į kitų respublikų aukštųjų mokyklų šias spe cialybes: Valstybinis M. 1. Maskvos -•................................ Lotmonosovo v. univer sitetas: filosofija, matematika 2. Maskvos M. Lomonoso vo v. Tiksliosios chemi jos technologijos insti tutas: vaistinių ir kvapiųjų medžiagų technologija. 3. Voronežo Valstybinis universitetas: radlofizika ir elektronika. 4. Gorkio Valstybinis uni versitetas: radlofizika ir elektronika. 5. Talino Politechnikos in stitutas: naudingų Iškasenų telkinių tyrimas. 6. Kaliningrado žuvies pramonės Ir ūkio tech nikos Institutas: žuvininkystė ir lchtlologlja. 7. Rygos Politechnikos in stitutas: apskaitos ir skaičiavimo darbų mechanizacija. 8. Leningrado M. Kalinino v. Politechnikos instltu-
Šeštadienio pavakare ištuš muzika. Šokiai prie laužo įdo tėja universiteto bendrabučiai. mesni, negu aktų salėse. Išvyksta studentai įvairiomis Ilgai linksmintis teisėjai kryptimis. Dalis studentų, su neleido. Rytą laukė atsakingos PRIĖMIMO TVARKA: sportine apranga ir kuprinė varžybos. Nuskambėjo per :adlalektrlka! Ir mis ant pečių, išvyko į turistų dijo Stotį įsakymas poilsiui. V. Pareiškimai stoti į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo puslaidininkiai. sąskrydi Nemenčinės plento universitetą rašomi universiteto rektoriaus vardu, nurodant pa Talino Politechnikos sirinktą fakultetą bei specialybę ir pridedant šiuos dokumentus: 12-me kilometre. institutas: 1) charakteristiką, duotą pateikti Vilniaus Valstybiniam V. atvedė Nuo plento rodyklės Kapsuko vardo universitetui, pasirašytą įmonės vadovo ir visuo dlalektrlkai ir į turistų stovyklą prie Neries meninių organizacijų; puslaidininkiai. 2) brandos atestato arba diplomo su priedu originalą; upės. Čia, pradedančių žaliuoDokumentai priimami 3) autobiografiją; tl medžių prieglobsty, greit mokymo skyrlufe nuo š. m. 4) sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 286); augo palapinių miestelis. At 5) 4 fotografijas (3X4 cm). birželio mėn. 20 d. iki lie vyko svečių iš Vilniaus Vals Be to, stojantysis asmeniškai pateikia priėmimo komisijai pa pos mėn. 25 d. Sto'amie.fi są ir karinį bilietą, ar jį atitinkantį dokumentą. tybinio pedagoglnlb instituto, egzaminai — nuo rugplūStojantiesiems i universitetą charakteristikas išduoda parti skaičiavimo mašinų gamyklos, jos, komjaunimo, profsąjungos ir kitos visuomeninės organiza člo 1 d. iki rugpiūčio 15 d. vidurinių mokyklų ir kt. cijos, įmonių ir įstaigų vadovai, kolūkių valdybos, o bendro o lavinimo mokyklų auklėtiniams - pedagogų tarybos ir mokyk Sutemus dalyviai išsirikiavo lų visuomeninės organizacijos. Demobilizuotieji Iš Tarybinės prie laužo, buvo pakelta vė Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno pateikia karo dalinio vadovy REDAKCINĖ KOLEGIJA liava — oficiali šventės pra bės charakteristiką. . Paskutinius metus tarnaujantieji kareiviai. Jūreiviai, puska džia. Prie laužo vyko fakultetų rininkiai ir viršilos, stodami Į universiteto stacionarinį skyrių, saviveiklininkų pasirodymas. Universiteto Akademinis pateikia atitinkamos karinės dalies vado pažymėjimą, kuriuo su choras užjaučia II kurso ger Gerai pasirodė FMF. Orą su tinkama leisti Juos trumpalaikių atostogų stojamiesiems egzamanistę E. BUCEVICIOTĘ, mi drebino chemikų paruoštas sa rus jos tėveliui. mrv|rnpareišklmal i Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo uni liutas. Ilgai skambėjo dainos. Spausdina LKP CK LalkrsMių ir žurnalų laždykio* spatiažavė. Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto 3. Telef. 7-79-17 «CoBeTCKHfi cTyueHT* opraH BnjibHioccKoro rocynapcTBeHHoro ymiBepcmeTa lv 07910