Matintv
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
| KONKURSO „Geriausia 3 komunistinės darbo vasaros stovyklų pamaina" NUOSTATAI
Šiame numeryje: ! f
f I I
Dalyvausime konkurse
J A. Mačiulio straipsnis / Keturios savaitės
i
Amerikoje
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
i PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR
Nr. 18 (397)
1961 m. birželio 24 d.
Kaina 2 kap.
f
Artėjantis TSKP XXII suvažiavimas visą tarybinę liau-g dį skatina naujiems darbo žygdarbiams, įkvepia ją naujoms pergalėms, kelia kiekvieno tarybinio žmogaus inl- g clatyvą vykdant Išplėstinės komunizmo statybos programą. | Vilniaus Valst. V. Kapsuko vardo Universiteto kom-g jaunimo komitetas Ir studentų profkomitetas skelbia 1961 metų konkursą, skirtą Išaiškinti geriausias darbo stovyklų pamainas, pakelti darbo stovyklų vaid menį komunistiškai auklėjant studentiją, skatinti studen tų iniciatyvą ieškant naujų darbo formų su kolūkinio kaimo jaunimu. Nugalėtojas išaiškinamas pagal surinktų taškų sumą. Premijuojamos keturios geriausiai pasirodžiusios pa mainos. PIRMOJI PREMIJA — pamainos ekskursija žiemos metu į Maskvą ar Leningradą, j atostogų ANTROJI PREMIJA — pamainos ekskursija autobusu j Vilnius—Kaunas —Palanga—Ryga—Talinas, ; PREMIJA — pamainos ekskursija autobu IJ< su TRECIOJI po Lietuvos TSR istorlnes-revoliuclnes vietoves, — pamaina apdovanojama bilietais į ■ trisPaskatinamoji spektaklius Akademiniame dramos teatre. • Pamainos, užėmusios konkurse pirmąsias vietas gauna teisę surengti koncertą darbo stovyklų tematika iškil mingo plenumo metu, skirto apsvarstyti komunistinės’ darbo vasaros rezultatus.
ninku mokymo darbą. Reikia Sesijos nepakanka didinti reikalavimus per kur sinius egzaminus ir neprileis ti jolflo liberalzmo. Reikėtų, studijoms kad į studentų neakivaizdinin Pirmo kurso lituanistų (die kų mokymąsi atkreiptų dėme sį Įstaigų, kuriose jie dirba, ninės grupės) studijų knygutėvadovai ir visuomeninės orga se per du egzaminus prlslrinnizacijos ir sudarytų jiems ge ko bent po vieną nepatenki? BIRŽELIO 15—17 dieno- valstybinis egzaminas parodė, resnes sąlygas mokslui. namą ir patenkinamą pažymį. Neigiamai atsiliepia į stu Devyniolikos žmonių grupėje mis VI kurso teisininkai laikė kad dalis studentų nežino ne tarybinės civilinės teisės vals tik teisinių, bet ir praktinių dentų pasiruošimą valstybi išimtį sudaro vos keli studenKauneckaltė, tybinį egzaminą. Civilinė tei dalykų, nors dirba praktinį niams egzaminams naujų va tai: Bražėnas, sė yra pati sunkiausia teisės teisinį darbą. Daugelio stu dovėlių nebuvimas ir bendrai Dulkinas ir dar vienas kitas, disciplina. Ji reikalauja gerai dentų žinių teorinis lygis yra didelis specialiosios literatūros kuriems visi dalykai lygiai ne žinoti visus teisinius institu žemiau vidutinio. Iš 56 stu trūkumas. Pagrindinė studen blogai sekasi. Kodėl taip? Ko tus ir gerai orientuotis mūsų dentų tik 19 atsakinėjo kaip tų dauguma nesugeba atsaky dėl vieniems dėstytojai, lyg tarybiniame gyvenime. Civili reikia atsakinėti per valstybi ti apie įvairių autorių nuomo susitarę, rašo labai gerus pa- , nė teisė kaip tik parodo teisi nius egzaminus. Ypač gražiai nes vienu ar kitu klausimu, žymius, o kitus varinėja? Ne ninko paruošimą, jo sugebėji atsakinėjo studentai Sakaliny- duoti platesnį teorinį ir poli teko klausytis, atsakinėjant mą spręsti teisinius teorinius tė, Timofejevas, Rybak, Ro tinį to ar kito teisinio institu kalbotyros ir dabartinės lietu ir praktiškus klausimus. Kaip ” ' jus. Šie draugai parodė pla to paaiškinimą. Tai galėjo pa vių kalbos egzaminą, bet, at gi laikė šiais metais šį svar- čią erudiciją ir sugebėjimą gi daryti tik trečdalis laikiusių rodo, visų „nepasisekimų" bų valstybinį egzaminą telsi- liai analizuoti sudėtingus civi egzaminą studentų. Tokie fak priežastys panašios. Egzami lines teisinius klausimus. tai rodo, kad reikia imtis visų nas vaizduojamas , baisia ne ninkal-neaklvalzdininkal? priemonių pagerinti studentų laime, apie kurią geriausia vi Valstybinis egzaminas rodo, neakivaizdininkų Vienoje komisijoje Iš 56 paruošimą. sai negalvoti, kol jis pats ant laikiusių egzaminą „labai ge kad reikia katedroms ieškoti galvos neužgrius. Visos studi S. Vansevičius rai“ išlaikė tik 4, „gerai“ iš būdų ir priemonių žymiai pa jos atidedamos sesijos laiko Vyr. dėstytojas laikė 15 studentų, „patenki gerinti studentų neakivalzdltarpiui, kada greitosiomis namai“ išlaikė 33 ir neišlaikė, sklaidomi paskaitų užrašai ir egzamino 4 studentai. Į vals-į skubama paruošti atsakymus j tybinį egzaminą atvyko vlsiš-į numatomus egzaminuotojo kai nepasiruošę studentai Dob klausimus. O šaltiniai, nuro ryninas, Julpatovas, Kovlazi-j dyta kritinė ir pagalbinė lite nas ir Sudarikovas. Silpnai! ratūra? Visa tai reikia taip laikė egzaminą ir gavo vos) pat vienu prisėdimu perversti patenkinamą pažymį studentai arba bent pačiupinėti, kad Cerniajevas, Borysovas, Onlš-į paskui rimtu veidu būtų gali čenko, Semėnas Vytautas ir į ma tikinti egzaminuotoją: Semėnas Pranas, Janušauskas,; skaičiau, tik susimaišė. Blo Pesockis, Tijūnėlis, Akulevl-; gai, kad tokiomis mokiniško člus, Užupis. Pvz. stud. Bo ' mis nuotaikomis gyvena — rysovas nieko negalėjo pasa klek man pasirodė iš tautosa kyti apie liaudies demokrati kos egzamino ne vienas kitas, nių šalių civilinę teisę. Stud. ne tik Bielskytė, Laukaitytė Basenko aiškina, kad priežasar Narvydaltė, bet apskritai 1 tinis ryšys tarp veikėjo veiks didžioji grupės dalis. Argi mų ir Jų padarinių egzistuoja nejaučiate, draugai lituanistai: nepriklausomai nuo veikėjo, kažkas ne taip jūsų grupėje7 kad jį nustato tik teismas. Čia S. DAINAUSKAS matosi, kad studentas silpnai įsisavino dialektinį materializ mą. Arba studentas Janušaus kas aiškina, kad negatorinls; ieškinys yra tada, kada savi-; ninkas negali išreikalauti sa-; vo turto. Stud. Akulevičius apibrėžia santorį kaip teisę, Ekonomikos mokslų fakulteto kuri įgyvendina vienos šalies vakarinio skyriaus pramones ekonomikos specialybės studen teises ir pareigas. Ir taip kal tai praeitą šeštadienį laikė už ba studentai per valstybinį sienio šalių liaudies ūkio istori ! egzaminą! jos egzaminą. Kai kurie studentai buvo ge Tarybinės civilinės teisės i
S V AR EGZAMINAS
rai pasiruošę ir teisingai pa iliustruodami ekonominiais duo menimis, nušvietė atitinkamus užsienio šalių liaudies ūkio is torijos klausimus. Studentas Ambrakaitis egzaminą išlaikė labai gerai, studentai Navickas, Gabedauskas, Putytė ir kiti — gerai. Tačiau dauguma studentų eg zaminą išlaikė patenkinamai. Tas rodo, kad dar ne visi stu dentai ruošėsi egzaminui siste mingai per seminarą.
Universitete vyksta sesija. Studentą, su knyga rankose, sutiksi visur; ir auditorijoje, ir kieme, ir paupyje. Knyga dabar — neatskiriama nuo studento. B. Orentaitė ir Alg. Zurba nufotografavo kelis momen-
Ataskaitinis' rinkiminis
Dėst. K. ČAIKIENĖ
KONKURSO REIKALAVIMAI Pamaina, dalyvaujanti konkurse, griežtai laikosi Uni versiteto komjaunimo plenumo reikalavimų, dirbant kol ūkiniame kaime. Savo pagrindiniu uždaviniu laiko — gerai organizuoti gamybinį darbą, atlikti visus darbus pagal sutartį su kolūkiu, vystyti ir plėsti polltinį-auklėjamąjį, kultūrinį-masinį darbą kolūkinio jaunimo, kolūkie čių tarpe. TAŠKAI SKAIČIUOJAMI
1. Perskaityta paskaita —2 2. Surengtas tematinis vakaras —3 3. Surengtos sportinės varžybos —1 4. Bendras pamainos Ir kolūkio komjaunuolių susi rinkimas, apsvarstęs komunistinės moralės, etikos, elge sio klausimus ir pan. — 3 5. Reidas po kolūkį su vietos jaunimu dėl tvarkos, švaros, skirtas kovai su naminės degtinės gamyba — 3 6. Išleistas sienlaikraštis, žaibo lapelis: darbo stovykloje — 1 kolūkyje — 2 7. Stendo paruošimas apie pamainos darbą stovykloję - 2 8. Saviveiklos ar sporto kolektyvo įsteigimas, jo j šefavimas — 3; 9. Paskaitos paruošimas remiantis vietine medžią- j ga — 3; 10. Ateistinio būrelio arba Liaudies draugovės būrio: įsteigimas — 4 11. ............................................. Moksleivių-padėjėjų brigados suorganizavimas prie darbo stovyklos —3 12. Talkos suorganizavimas lauko darbuose —2 13. Geras darbo stovyklos apipavidalinimas —4 14. Kolūkio kultūros namų ar klubo-skaityklos apipavldalinlmas, pagalba jiems organizuojant priemones — 3
BAUDOS TAŠKAI 1. Amoralaus elgesio pasireiškimas (girtavimo, ganizmo, miesčioniškos pažiūros į darbą ir kt. tas) 2. Pamainos nario neatvykimas į darbą 3. Darbo drausmės laužymo faktas 4. Blogas stovyklos apipavidalinimas 5. Darbo užduoties sužlugdymas
chuli fak — 5 — 2 — 2 — 4 — 10
PASTABA. Tos priemonės, kurios neįrašytos į skai-; čiuojamų taškų sąrašą, bet bus atliktos, pristačius ata skaitą komisijai, bus vertinamos taškais. Pamainos atliktą gamybinį darbą rubliais apskaičiuoja stovyklos Inžinierius ir kolūkio atstovas. Kiekviena pamaina Universiteto komjaunimo komitetui iki 1961 metų rugsėjo 10 d. pristato ataskaitas apie nu veiktą darbą. Ataskaitos turi būti patvirtintos DŽDT pirmininko, kolūkio partinės organizacijos sekretoriaus, komjaunimo organizacijos ir kolūkio valdybos. UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETAS UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFKOMITEAS „ii.. -
Fizlkos-matematikos fa kulteto dėstytojai ir stu ilui! dentai 1961 m. gegužės 27 d. susirinko į partinės organizacijos ataskaitinjrinkiminj susirinkimą. Drg. S. Stonkus ataskai tiniame pranešime nurodė lietuvių literatū tas P. Cvirkos memorialinis Aplankėme poetės gimines ir partinės organizacijos pa rosTarybinės būrelis, vadovaujamas dės muziejus. pažįstamus. siektus laimėjimus, geri tytojos Lisenkaitės suorgani Kapsuke aplankėme poeto Gerą įspūdį Jurbarke pali nant mokymo procesą, pri zavo mokomąją ekskursiją po Vyt. seserį. Su di ko skulptoriaus V. Grybo mu artinant jį prie gyvenimo, Pietų Lietuvą — tarybinių džiuliuMontvilos susijaudinimu ji kalbė kur ne tik susipažino organizuojant studentų dar rašytojų S. Nėries, Vyt. Mont jo apie skurdžią poeto vaikys ziejus, su surinkta etnografine binį auklėjimą ir t. t. Su vilos, P. Cvirkos gyvenimo tę ir jaunystę, apie mokslą. me medžiaga, bet ir su origina sirinkime kalbėjusieji drau pėdsakais. Ji taip pat supažindino litera liais skulptoriaus darbais. gai nurodė, kad ties pa Daug įdomių pasakojimų tūros mylėtojus su išlikusiais JJaug Įdomių faktų išgirdome siektu sustoti negalima, bū apie P. Cvirką būrelio nariai raštyojo- meniniais daiktais, apie menininko gyvenimą ir tina gerai pasiruošus su išgirdo Prienuose apsilankę knygomis ir nuotraukomis, o kūrybą, apie jo asmenybę iš tikti naujuosius mokslo me pas Cvirkos seserį. Ji daug taip pat gana įdomiai papasa jo žmonos. Kelionės metu su tus ir šlovingos Tarybų įdomių gyvenimo nuotrupų kojo apie Montvilų šeimos rinkta medžiaga apie tarybi Sąjungos Komunistų Parti pateikė iš rašytojo vaikystės gyvenimą. K nius rašytojus P. Cvirką, S. jos XXII suvažiavimą. jaunystės, o taip pat pa Piečiausiame mūsų kelionės Nėrį, Vyt. Montvilą bus pa Į partinės organizacijos bei pasakojo apie rašytojo gyveni taške — Lazdijuose apžiūrėjo naudota minint rašytojų meti biurą išrinkti draugai mą ir veiklą hitlerinės okupa me S. Nėries memorialinį mu nes, ruošiant stendus. ziejų. Čia gyvendama poetė R. Baltrušaitis, J. Banys, cijos metais. Be to, ekskursijos metu bu Daug ir įdomių prisimini yra sukūrusi ne vieną pulkų vo suruošti du ekskursijos va V. Merkys (sekretorius), C. papasakojo apie P. Cvirką kūrinį, ne vieną mums gerai karai — susitikimai su moks Radvilavičius, V. Suguro- mų buvęs jo suolo- draugas moky žinomą eilėraštį. Kelionės me leiviais, kur buvo skaitomos vas (sekretoriaus pavaduo tojas Veverskis, apsilankius tu aplankėme ir žinomą Vilka paskaitos apie Just. Marcinketojas). Klangiuose, kur dabar buvu viškio gimnaziją („Žiburio“), vičiaus ir Vyt. Montvilos kūJ. LEVICKAS V. KASAUSKIENE siuose Cvirkos namuose įreng kur mokėsi Salomėja Nėris, rybą.
Ten, kur gyveno rašytojai
S M D REIKALAI
Šiais'mokslo metais Istori jos-filologijos fakulteto SMD veikla žymiai pagyvėjo. Apie tai liudija ir XIV studentų mokslinė konferencija. Kon ferencijos dienomis į visų trijų sekcijų (kalbos, litera tūros ir istorijos) posėdžius atvyko žymiai daugiau klau sytojų, visose sekcijose buvo apsvarstyta daug daugiau įdomių, tematiniu bei moksli niu atžvilgiu vertingų prane šimų, gyvesnės buvo diskusi jos. 11 pranešimų mūsų stu dentai perskaitė kitose šalies aukštosiose mokyklose. Kad šiais metais geriau praėjo studentų mokslinė konferencija, daugiausiai nu lėmė tai, jog SMD veikla la biau pradėjo rūpintis kated ros, fakulteto Mokslinė tary ba, komjaunimo biuras. Ne maža padeda Istorijos-filologi jos fakulteto partinis biuras. SMD darbas šį semestrą bu vo svarstomas fakulteto moks linės tarybos posėdyje. Ap tarta mokslinių būrelių dar bo tematika, katedrų pagal ba būreliams ir kiti dalykai. Studentų mokslinis darbas, jų savarankiško darbo įgū džių ugdymas yra labai svar bus katedrų darbo baras, ir katedros turi skirti jam labai rimtą dėmesį. Tačiau atski ros katedros vis dar pro pirš tus žiūri į būrelių veiklą. Pa sitaiko, kad katedroje, išsky rus būrelio vadovą, niekas kitas nežino, ką veikia, kuo gyvena prie katedros gyvuo ją būreliai. Mažai praktikuo jamos būrelio mokslinio vado vo bei būrelio valdybos ata skaitos katedrų posėdžiuose. O tai juk padėtų kontroliuoti būrelių darbą, duotų Jam reikiamą kryptį. Nesant kont rolės, iširo anksčiau gerai veikęs rusų vertėjų būrelis
PIRMOJI PRAKTIKA — Paieškokite man ką ! į nors apie elektromuziki- i ; nius instrumentus. ; — Paduokit, prašau, ; Paustovskio „Nežinomo ; amžiaus pradžia“. < O man ką nors iš La- j cio. Kažin, ar yra naujų kūrinių apie karą? — Man, prašau. . . Tik pilasi prašymai, klau simai, pageidavimai. Irena ! Pranaitytė šmirinėja ” prie lentynų ir jau su dideliu glėbiu knygų skuba „nura-; minti“ smalsius ir reiklius skaitytojus. Nelengva atitikti jųsko-? nį. Jis įvairus, kaip įvai rūs viešosios bibliotekos S lankytojai. Čia ir mokslei viai, ir tarnautojai, ir inži- į nieriai, ir mokytojai atei-S na. Ima rusiškas, prašo lie ! tuviškų, atiduoda vokiš kas... O Irena Pranaitytė! tai į kortelę įrašo, tai į są-< siuvinį pasižymi, tai vie-I nam siūlo Dostojevskį, ki-1 tam Adabaševą, trečiam ? Heminguėjų ar Lemą. ? Gi Kapsuko gatvėje, ma sinės bibliotekos skaityklo je žurnalus ir laikraščius! tvarko Genė Zaparackaitė.! Jai dar dažniau tenka pasi kalbėti, pasitarti su skai tytojais, rekomenduoti < jiems literatūrą. Visada < mergina randa bendrą šne-į ką su atėjusiais. S Po savaitės merginos. ? padirbėję abonemente, skai-J tykioje, knygų komplektą- > vimo skyriuje, išvyksta į! Šiaulių zonos rajonines! bibliotekas. Ten jos orga nizuos knygų aptarimus,! skaitytojų pasitarimusJ ypač kaimo jaunimo tarpe!? Jau dabar III kurso bibliotekininkės užmezgė glau- i džius ryšius su Šiaulių? miesto įmonių klubais, su) Pedagoginio Instituto stu- ! dentais, su Vilniaus Kultu ! ros-švietimo technikumo! moksleivėmis, kurios taip pat praktikuojasi Šiauliuo-! se. Visur jos laikosi pa-į grindinio bibliotekininkų ( uždavinio — „Knygą į mases!“ < Bendravimas su žmonė mis, nuolatinis ryšis su bibliotekų lankytojais, ku ris bus reikalingas vėlyves-į niame darbe, yra dabar! įgyjamas pirmoje gamybi nėje praktikoje. O. Būdėnas į
(vadovas v. d. Zaskevičlus), kurio veikla buvo labai nau dinga mūsų rusistams. šiais mokslo metais iš tikrųjų nu stojo veikęs ir rusų tarybinės literatūros būrelis. Jo vado vu- (doc. Kondiurina) visa laiką buvo užimta' agitpunkte. Katedra tuo visai nesirū pino. Nepakankamas katedrų dė mesys studentų moksliniam darbui yra viena i rimčiausių mūsų SMD darbo trūkumų, būtent — kryptingumo stokos priežastis. Būrelių darbo te matika dažnai būna atsitikti nė, nesuderinta su kitų būre lių tematika. Netgi artimų profilių būreliai veikia izo liuotai vienas nuo kito. Ir tik vieną kartą į metus, konferen cijos metu paaiškėja, kokias temas nagrinėja vienas ar ki tas būrelis. Reikėtų įvairinti tematiką ir metodus. Sakysim, lietuvių literatūros istorijos būreliui nereikėtų apsiriboti daugiausia vien tik memuari nės medžiagos rinkimu ir jos tvarkymu, nors tai yra nau dinga ir įdomu, šis būrelis
pajėgus ruošti pranešimus bei straipsnius ir gilesnio mokslinio pobūdžio. Šio pavasario konferencijo je visai nedalyvavo svetimų kalbų (vokiečių, prancūzų, anglų) vertėjų būreliai. Šių būreliu nar’ai pastaruoju me tu verčia iš atatinkamų kal bų į lietuvių Kalbą kurinius pagal leidyklos sutartis. Dar bas naudingas ir įdomus. Ta čiau tai nepateisina Jų nedaly vavimo konferencijoje. Šiems būreliams vadovauja prityrę dėtytojai drg. drg. E. Veng rienė. R. Ramonienė, A. Dantaltėj, ir Jų studentų sukaupta medžiaga būtų įdomi, spren džiant stiliaus, sinonimikos, gramatinių bei frazeologlnių Junginių vertimo klausimus. Minėtų darbo trūkumų Is torijos-filologijos SMD dar be nepajėgs ištaisyti vien tik SMD taryba, nors ji ir labai Medicinos mokslų fakultete yra daug stuaktyviai dirbtų. Jai reikia rimtos pagalbos. dentų, kurie laisvalaikiu užsiima tapyba, pleM. Slvickienė šimu. Neseniai fakultete buvo atidaryta stuIstorijos-filologijos fakulteto SMD vadovė
dentų meno darbų paroda. R. Gineitis atsiuntė nuotrauką, kurioje matome bendrą parodos vaizdą.
L
|C
ei
□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□a□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□ ]□□□□□□□□
PAS KAUNO STUDENTUS
TAUTOSAKOS BŪRELYJE ŠIANDIEN spaudoje nere tai galima skaityti Universite to auklėtinio pavardę ir infor maciją apie jo kraštotyrinį ar tautosakinį darbą mokykloje. Nemaža tautosakos rinkinių kasmet jie atsiunčia į Lietu vių kalbos ir literatūros insti tutą. Antai, energingai veikia pernykštė absolventė Z. Budaitė Ariogalos rajone Miklašaičių aštuonmetėje mokyklo je, per vienerius metus spėju si netgi įrengti mokyklos kraš totyros muziejų. O. Lašaitė Kruopių mokykloje su moki niais surinko įdomią, vertingą medžiagą apie Kruopių kom jaunuolių veiklą. P. Kniūkš tos vadovaujamas Dieveniškių literatų būrelis išleido „Liau dies kūrybos almanachą“, ruo šiasi atidaryti etnografinį mu ziejų. Taip pat ir kiti 'buvę Universiteto studentai, išsi sklaidę po tolimus respublikos kampelius, neužmiršta tų dar bo įgūdžių, kuriuos įgijo dar bestudijuodami, dirbdami kraš totyros ir tautosakos būreliuo se, dalyvaudami ekspedicijo se. Kokia kryptis tautosakosbūrelyje? Į šį klausimą gali atsakyti Lietuvių literatūros katedroje surinkta tautosąkos medžiaga pastaruoju metu su tvarkyta, sukataloglnta ir pri einama kiekvienam besido minčiam liaudies kūryba. Ši tie stambūs tautosakos rinki niai, apimantys apie 13 tūks tančių vienetų, yra sukaupti būrelio narių per kelerlų me tų vasaros ekspedicijas. Jame randame dainų, pasakų, pa pročių iš Žemaitijos, iš Dzū kijos, iš Vidurio Lietuvos ir Šiaurrytinių rajonų. Tai dai nos, užrašytos ne tik iš atsi tiktinių žmonių, bet ir tikrų liaudies menininkų, talentin gų dainininkių, tokių, kaip veisiejiškė Sorokienė, jiezniškės Tamošiūnienė ir Navickie nė, kurių daina ne vienam te ko grožėtis, radijo besiklau sant. Bet būrelio darbe vis dėlto būta iki šiol nemaža trūkūmų, kurie savo laiku buvo labai teisingai nurodyti ir griežtai kritikuoti, Ar jau viskas padaryta, kad jie būtų ištaisyti? Žinoma, toli gražu ne, ne viskas. Tai liečia visų pir ma patį tautosakos rinkimą, kuriame dažnai jautėsi viena šališkas domėjimasis vien se nąja, tradicine tautosaka ir pernelyg mažai užrašinėta re voliucinės liaudies poezijos, tarybinės tautosakos kūrinių. Tiesa, pastaruosius dvejus me tus būrelio nariai specialiai domėjosi, užrašinėjo ir apta rinėjo susirinkimuose surinktą revoliucinę medžiagą, bet vis dėlto būreliui čia dar trūks ta tikro studentiško entuziaz mo ir užsidegimo, trūksta di desnės iniciatyvos. Todėl šie met, ruošdamiesi tautosakos rinkimo ekspedicijai, sieksi me, kad kiekvienas tautosaki ninkas būtų kuo jautresnis ir pastabesnis tiems liaudies kū rybos posmams, kur išsilieja liaudies protestas prieš socia linę nelygybę ir skriaudą, prieš buržuazinę diktatūrą.
kur aštria satyra plakamas smetoninis-fašlstlnis režimas. Juk yra dar tokios tautosakos — niekieno neužrašytos ir ne paskelbtos! Ne kartą teko įsi tikinti, kad šiandien dar gali ma rasti ne tik įdomių 1905 — 7 ir 1917 metų revoliuci nių dainų, o ir kūrinių, ku riuose liaudis atsiliepė į 1926 metų gruodžio kruvinus įvy kius arba kuriuos dainavo 1936 m. sukilę Suvalkijos valstiečiai ir pan. Nėra ko ir aiškinti, koks tai brangus poe tinis dokumentas mūsų liau dies revoliucinei praeičiai pa žinti! Tradiciniuose žanruose, kaip antai vestuvinėse apeiginėse dainose, atsispindi nauja tary binio žmogaus buitis (tai, pa vyzdžiui, gana plačiai iliust ruoja L. Lenkauskas savo įdo miame diplominiame darbe „Adutiškio vestuvinės dai nos“). Būrelis pastaraisiais metais stengėsi neapsiriboti vien lie tuvių tautosaka ir rinko len kų liaudies dainas, domėjosi lietuvių tautosakos ryšiais su
t
Darbo ir poilsio vasara
rusų, baltarusių tautosaka. Aktyviausi būrelio nariai R. Iš LŽŪA pirmų ir ant — poilsis prie ką tik nupiau B Skeivys, N. Vėlius, I. Ručins kaitė skaitė mokslinius prane rų kursų studentų neretai ten to kvepiančio šieno. Studentai, kurie į akademi M šimus, skirtus šiems tautosaki ka išgirsti tokius klausimus: niams tautų ryšiams nušvies „Kur dirbai vasarą? Kaip se ją atėjo su technikumo baigi- K1C ti. Neseniai įdomiai praėjo kėsi? Pailsėjai?“ Iš tikrųjų, ši mo diplomais, vasaros metu M vakaras tema „Tautas suarti tiek laiko praleidus prie kny dirbs tikrai atsakingą ir sun- B na daina ir pasaka“, kuriame gų semestro, o ypač egzaminų kų darbą. Juk jie išvyksta į B1 pranešėjas N. Vėlius mokėjo sesijos metu, fizinis darbas — įvairius respublikos rajonus Bj dirbti veterinarinį darbą. Ži ]„ vaizdžiai ir populiariai paaiš tikras poilsis. Studentiška vasara mūsų nant, kad mūsų respublikoje Ba kinti istoriškai sąlygotus in ternacionalinius liaudies kū studentams prabėgs bedirbant dar trūksta gyvulininkystės Bi rybos motyvus. Šia linkme bū fermose ir laukuose prie me- specialistų, nesunku įsivaizduorelis toliau dirbs ir kitais me lioracijos ir derliaus valymo tl kokią naudą jie duos liau tais. Ypač stengsimės palaiky darbų. Pirmakursiai patenkin dies ūkiui. ti glaudžius ryšius su kitų ti, kad jiems teks padirbėti LŽŪA rektoratas ir visuo mūsų šalies aukštųjų mokyk savo mokomajame ūkyje, su meninės organizacijos pui lų tautosakininkais, kaip, pa sipažinti su tuo darbu, kuria kiai išsprendė Partijos ir Vy vyzdžiui, su Rygos ir Gorkio me po keturių metų jie jau riausybės iškeltą uždavinį dėl universitetų būreliais, kurie bus vadovai. Argi galėtum mokslo ir gamybos suartinigalėtų pasidalinti savo akty- tinkamai vadovauti darbui mo. Du-tris mėnesius stu vios veiklos patyrimu, Atei- fermose ir laukininkystėje, jei dentai padirbėję gamyboje, čiai reiktų galvoti apie bend- pats to darbo nepažintum, nie mėnesį pąilsėję atostogauda rą tautosakinę mokslinę kon kad nebūtum jo dirbęs. mi, grįš prie knygų pailsėję, Antrakursiai šią vasarą iš susipažinę su gamybos proce ferenciją, kuri ypač sėkmin gai, mano nuomone, galėtų vyksta gamybon į Pagėgių ir su žemės ūkyje. praeiti Gorkio universitete. Ta Šilutės rajonų kolūkius ir ta Tegul kiek ir neįprasta stu u linkme mūsų laukia dar ne rybinius ūkius. O jaunimui ir dentiška vasara, bet ji žada f e darbe romantikos netrūksta. mažas darbas. ’ Dieną — darbas prie Nemu būti įdomi ir turininga. D. Sauka V. PAULIKAS Tautosakos būrelio vadovas no užliejamose pievose, naktį
A. MAČIULIS st
1 PAT| GYVENIMO VERPETĄ KALBĖTI SU LIAUDIMI. BŪTI TEISINGU
žangiausių idėjų propagandą padaryti dar aiškesnę ir la biau prieinamą. Jeigu ir iki AR ir šiuo metu yra socialistinės revoliucijos bur mūsų tarpe žmonių, ku- žuazijos ideologams komunis rie linkę tvirtinti, jog tinės agitacijos įtaka masėms pernelyg daug dėmesio skiria buvo neišsprendžiamą mįsle, ma propagandai. Tarpais tvir tai šiuo metu ji yra svarbiau tinama, kad kalbos, paskaitos, sia masių organizavimo komu pranešimai, pasisakymai, nizmo statybai priemone, ry straipsniai, rašiniai, parodos, šių tvirtinimo su plačiosiomis vaizdinė agitacija reikalauja darbo žmonių masėmis prie daug laiko ir lėšų, kuriuos bu monė. Pokalbių su liaudimi tų galima kitur panaudoti. aiškumas ir teisingumas teikia Kai kurie prisilaiko tos nuo jiems nepaprastą jėgą. monės, kad iki socialistinės Studentai, kaip viena iš revoliucijos propaganda ir daugiausiai apsišvietusi komu agitacija buvo būtina, nes ji nizmą kuriančios visuomenės mobilizavo mases į kovą už dalis, kuri šiuo laiku mokosi esamos santvarkos nuvertimą, ir turi visas galimybes įsisa už socialistinės revoliucijos vinti pačias naujausias moks pergalę, o šiuo laiku, kada lo žinias bei pažangiausias šie uždaviniai yra išspręsti, idėjas, — yra pašaukta būti galima mažiau dėmesio skirti tų idėjų skleidėju visur, kur agitacijai ir propagandai. tik yra galimybė, kalbėti iš Draugai, kurie prisilaiko pa ėjus į platesnes gyventojų ma našių pažiūrų, nesupranta, ses. Tarytum ,;elti į liaudį“. kad ir anksčiau, ir dabar, ir Kiek toli mes benueitume ko ateityje, visada bus pasenusių, munizmo keliu, nešti mokslo konservatyvių, atgyvenusių re žinias plačiosioms liaudies ma akcinių pažiūrų iš vienos pu sėms, sakyti joms didelę tie sės. ir naujų, progresyvių, są visada bus gyvybiškai svar paskleidimo bu. reikalaujančių masėse, pažiūrų iš kitos pusės. mūsų Universi Juo aiškiau, suprantamiau, in tetoDaugelis studentų tai gerai su tensyviau ir labiau mokamai pranta. nepraleidžia pro bus propaguojamos naujos idė gos, kad Jie pasidalintų savo min jos, juo sparčiau jos užvaldys timis vienu kitu klausimu plačiųjų masių protus, juo su draugais, arpažįstamais, su daugiau prisidės prie žmoni žmonėmis, kurių tarpe jie vie jos pažangos. nu ar kitu laiku buvoja. Iš Jeigu iki socialistinės revo tokių studentų paminėtini drg. liucijos komunizmo propagan drg. R. Skiauteris, A. Navai distai mūsų šalyje ir šiuo me tis, J. Nekrošius, I. Kavaliaus tu kapitalistinėse šalyse apie kaitė (IFF), C. Ladukas, V. daug ką tegalėjo kalbėtis Mačiekus, I. Simonytė, A. užuominomis, tai šiuo metu (Ekonomikos socialistinėse šalyse jie gali Drukteinytė mokslų fakultetas). kalbėti visai atvirai ir tuo pa-
D
Šie studentai neužsidaro tarp keturių sienų, o savo įgy tą patyrimą vienu ar kitu klausimu perduoda kitiems, drąsiai sako visiems tiesą, nors ji ir kai kam gali būti nemaloni, svarbu, kad ji padė tų tiems, ką ji tiesiogiai lie čia, ir tarnautų mūsų bendram reikalui. Kiek nepaprastai daug būtų galima padaryti, jeigu visi studentai sektų čia minėtų draugų pavyzdžiu ir taip pat pilnu balsu imtų sa kyti tiesą, kalbėdami su asme niniais ir darbo draugais, o taip pat su kitais žmonėmis, su visa liaudimi. Negalima nepastebėti dės ningumo, jog tie studentai, ku rie gerai mokosi, nepraleidinėja užsiėmimų, laikosi kitų stu dentų gyvenimo ir mokymosi taisyklių, bet kokiomis aplin kybėmis nebijo pasakyti tiesą. Ir tai suprantama — jiems nė ra ko bijoti ir taikstytis, jie visada paprasti, suprantami ir aiškūs kaip tiesa. Jie visada laiko duotą žodį jiems galima patikėti bet kokią užduoti ir pan. Teisingumas — vienas svarbiausiųjų stiprių asmeny bių bruožų. Tai akivaizdžiai patvirtino gyvenimas. . . Tačiau yra kita studentų grupė. Jie ne tik kad tiesos į akis nepasakys, bet ir prašomi pasisakyti vienu ar kitu klau simu be sąlygų sutiks su vis kuo ir tuo pačiu metu laužys žodi, kaip ir anksčiau jį lau žė. Štai, pavyzdžiui, kad ir Ekonomikos mokslų fakulteto pramonės specialybės II k. studentės E. Žemaitytė, Kurdzikauskaitė, kurios daug kar-
i' ‘I
tų žadėjo nepraleidinėti užsi ėmimų ir čia pat darbais lau žė savo įsipareigojimus, net neparausdamos dėl šio melo Be to, šios studentės be patei sinamų priežasčių dažnai vai žinėja į namus, tuo veltui pra-l leisdamos brangiausią studijųl laiką, rodydamos blogą pavyz-] dį savo draugams. Iš tokių] studentų, kaip E. Žemaitytėj Kurdzikauskaitė ne tik kadi negalima laukti tiesos pokalj biuose su liaudimi, bet! atvirkščiai, jie, jeigu ne žoj džials, tai darbais kas yri daug kartų blogiau), ruošial dirvą apgaudinėjimui, sukčiai vimul, veidmainiavimui, tir-l giniavimul, drausmės laužyl mui, dykaduoniavimui ir pan I nesuderinamiems su komunizl mu ir tiesa reiškiniams.' MOKINYS, STUDENTAS PRIVALO PRALENKTI SA VO MOKYTOJĄ, PROFESOl RIŲ — TOKS ŽMONIJOS PAŽANGOS DĖSNIO OB JEKTYVUS REIKALAVI MAS ; v IS visuomenės progrereikalavimas buvo aktifl alus visais laikais, ne ir tada, kada vystymasis vyk lėtesniais negu vėžlio žing? niais. Jis turėjo reikšmę : ir tada, kada buvo didžiausiai atitrūkimas tarp visuomenė! gamybinių ir mokslo vystymą si. Komunizmas, tarp kitką] nuo visų ekonominių-visuom] ninių formacijų skiriasi tu] kad jis mokslą padaro betai piška gamybine jėga, Komi nlzmas ir mokslas kaip ir k] munizmas ir tiesa arba moki las ir tiesa, yra neatskiriam]
hj ru I i d: Ek
m
S
i-oi ra gir uc sis
EGZAMINAI jolicijos priežiūroje ll’aip negali būti, pagalL nustebęs skaitytojas.; ■ tikrųjų, atrodo, koks ga- i ■ būti ryšys tarp policijos stojamųjų egzaminų' Ikštojoje mokykloje. Ta ! įu visiškai kitaip šiuo at-•; pigiu galvoja Florenci-} L universiteto rektorius į Imana. Kaip praneša laik ytis „Avanti“, jo spren-J L.u universiteto stu- > Intai į egzaminus turėjo! Įi. griežtai prižiūrint ka-i Įbinieriams. Reikalas taį kad administracija šiots dienomis uždarė unl [rsitetą iki „ypatingo rendimo“, norėdami tou būdu užgniaužti stuntų judėjimą. Po kelių enų universitetas buvo ■1 atidarytas, bet prie įėjiu ir išėjimų iš jo budėjo illcija. Florencijos Absurdus administracidversiteto s veiksmai — tai vienas 1 bandymų nutraukti stu-! ■ntų manifestacijas, išsi- j ėtusias tomis dienomis' veik visoje šalyje. Ro ' os, Neapolio, Florencijos,' eru’žio ir kitų Italijos iestų universitetų bei initutų studentai, dėstyto ! i, profesoriai atsisakė! ii į egzaminus, protestuo-į imi prieš padėtį aukštojo ! ir bendro lavinimo mo-J įkloję: pasunkinus mokyo programą, kvalifikuotų į istytojų trūkumą ir 1. t. į pač sunki jaunųjų dėstyjų, padėtis, kuriems, j Avanti“ žodžiais tariant,! sžnai tenka griebtis įvai rus darbo naktimis, kad ■alėtų kompensuoti visiškai J Ipakankamą pragyvenimui} Iždarbį. | Vyriausybė paruošė Judinamą „dešimties metų leformos planą“ mokykIms. numatantį kai kuriuos Isignavimo padidinimus lietimo vystymui. Tačiau, taip pastebi laikraštis ■Unitą“, tas planas dar Įeišsprendžia visų proble mųs Italijoje pakilusi studen tu banga randa platų atlarsi pačiuose įvairiausiuo|e visuomenės sluoksniuose. N. KRUCININAS į
įsa tai priduoda visuomenės Istymuisi iki šiol nebūtą jėI mastą ir spartą. Dėl to daĮ besimokantiems daugiau, lip kada nors anksčiau, tenI taikyti taisyklę: tas ne mo kys, ne studentas, kuris ne ruošia, nesiekia pralenkti saĮ dėstytoją, profesorių. Toks davinys objektyviai iškyla bkvienam besimokančiam nuoliui ir merginai, jeigu ruošiasi gyventi, dirbti ir akytis komunistiškai. Klausi as .gali kilti tik dėl šio uždapio formulavimo, o ne dėl esmės. Šiam uždaviniui įvykdyti simokantis socialistinių Ša to jaunimas turi visas galimys. Jo pusėje toks neginčijaas pranašumas, palyginus su stytojais, kaip jaunystė, ges ir vis gerėjančios aukįėjio ir mokymosi sąlygos, paiynus su tomiSį kuriose mokėsenoji arba vyresnė karta. Visa tai tiesa, kai kas pakys, bet taip pat tiesa, kad sa tai tik galimybė, o ne <rovė. Ir šia galimybę pa ėsti tikrove reikia daug išermės ir darbo, nežiūrint į i, kokie dideli būtų kiekvie> gabumai, pagal kuriuos ir ikalauja dirbti socializmas komunizmas. Studentas, kus mokosi tik tam, kad gautų įžymį, tegu ir geriausią, iudodamasis vien savo gabu sis ir jų nesujungdamas su uopščiu darbu, yra panašus baltarankį arba gyvenantį en sau, kuris nieko daugiau įduos visuomenei savo noru, iris slepia nuo visuomenės ’są, kad jis gali duoti žy la! daugiau, negu duoda. >ks studentas niekada nesiengs sužinoti daugiau, negu jo reikalauja dėstytojai, ograma, net jeigu tarpais a visos galimybės įsigyti rniai daugiau žinių. Toks udentas yra būtinumo neisvėje ir nieko bendro netu-
Tarybinio jaunimo diena
<?
L. VLADIMIROVAS
KETURIOS SAVAITES AMERIKOJE
mieli, daug mielesni, nes juos $ apsėjo jaunos rankos. Ir pie vos, ir miškai tie gražesni, nes tapo tikrojo šeimininko nuo savybe. O miestai, jų rūmai, fabrikai, sublizgę naujais lan IS KELIONES ĮSPŪDŽIŲ gais, irgi daug mielesni, nes jie tavo nuosavybė, nes ir Tu, (? dešiniosios raumenis) ir po trumpo pasikal (Pabaiga. Pradžia Nr. 16(395)) jaunas ar jauna, juos savo „Drug'uose“ -- savotiškose nedidelėse uni bėjimo bendrais arba specialiais klausimais darbo rankomis dabinai. versalinėse krautvėse, kur galima ir apsipirk traukdavo toliau pas kitą mūsų delegacijos Tarybinio jaunimo dieną ti ir užkąsti, tarp įvairiausių maisto ir pra atstovą ir t. t. ir t. t. Kad mes nenusilptudžiaugsis ir linksminsis visų moninių prekių, mažas knygų ir spaudos mėm šios ceremonijos metu, malonūs llokatarybinių tautų valkai, Visi skyrelis, ir čia tarp įvairių magazinų, detek- jal-negral aprūplndavo mus, o taip pat ir jie lygiai šeimininkais jausis, (? tyvinių ir pornagrafinių bestselerių, bū- vietinius svečius, viski ar džino taurelėmis, šeimininkais visos didelės Ta Įtinai rasite keletą knygpalaikių, šmeižiančių sendvičiais, ledais ir nepamainoma čia koka rybų šalies. Tūkstančiai moks komunizmą arba tarybinę santvarką. Lygiai kola. Panašaus pobūdžio priėmimas buvo or lo pirmūnų, darbo spartuolių tas pats ir masinėse bibliotekose. Niujorke ganizuotas ir Čikagoje. Čia Amerikos biblio ir žymūnų — mūsų jaunimo Brodvėjaus gatvėje 20 vai. vakare aš pa- tekininkų Asociacijos centro būstinėje mums švyturiai. Tą dieną pademonst mačiau juodai apsirengusį pamokslininką, iškilmingai buvo įteikti šios Asociacijos gar ruos tarybinio žmogaus kūry drožiantį pamokslą už kryžiaus karą prieš bės nario bilietai. binį entuziazmą ir džiaugsmą, „raudonąją Maskvą“. Jo klausė apie 10 pus Tačiau, nežiūrint šlykščios antikomunisti vadins, vilios, šauks visus jau girčių naktibaldų Ir keistos išvaizdos įtar nės propagandos pastangų, simpatijos ir pa nus kūnu ir siela eiti komu tinos profesijos moterų. Antikomunistinę garbos jausmai Tarybų Sąjungos atžvilgiu nizmo dienos parsinešti. O vi propagandą mes sutikom visur, ir tai yra ge amerikiečių tarpe vis auga ir stiprėja. Ne si, kas jauni ir sužydėjo die riausias įrodymas, kad viešpataujantieji Ame mažos įtakos tam turėjo bendra kova prieš medžiu, visi jauni tą dieną rikos imperialistiniai sluoksniai dreba prieš fašizmą paskutinio pasaulinio karo metais. kartos savo priesaiką Tėvynei komunizmą, kurio įtaka visam kapitalo pasau Didvyriški tarybinių tautų žygdarbiai ir per ir liaudžiai, savo brangiajai liui ir pačiai Amerikai kasmet plečiasi ir galės Didžiojo Tėvynės karo laukuose aki Partijai, pažadėdami darbu ir stiprėja. vaizdžiai parodė amerikiečiams, kad mūsų daina dar labiau išpuošti so socialistinė santvarka, tai ne kortų namelis, v Mūsų vaišingi, taktiški šeimininkai cializmo šalies pergalių vai (/ Amerikos bibliotekininkai, stengėsi mus ap- kuris subyrėtų po pirmųjų hitlerinės Vokieti niką. saugoti nuo šios užgaunančios mūsų jausmus jos smūgių, kad mūsų tarybinė santvarka yra Jaunasis studente! Ateik į () propagandos. O kartais ir atvirai pasisakyda- nepajudinamai tvirta ir gyvybinga. Naujus triuškinančius smūgius antikomu tarybinio jaunimo dienos šven v vo prieš jos šlykščius metodus. nistinės propagandos geležinei uždangai, ku tę. Kur bebūtum jos dalyviu, * 4. * rią stengiasi nutiesti tarp JAV liaudies ir ne tiek linksminkis, kiek / TSRS, šaltojo karo ir makartistinės politikos linksmink kitus. Jei tu per visus metus gerai padirbėjai, Pirmoji kultūros-švietimo įstaiga ir pir šalininkai, smogė didžiuliai tarybinės ekono gali gražiai atšvęsti savo šven mas kolektyvas, su kuriuo mes susipažinome, mikos, technikos, mokslo, kultūros laimėji tę. Juk tai ir tavo jaunystės buvo Kongreso biblioteka, ši viena turtin mai. Vienas atsakingų sveikatos apsaugos, švie giausių pasaulio knygų saugykla, ir jos šventė. skaitlingas personalas. Cla vienoje gražiau timo ir socialinio aprūpinimo departamento sių šios didžiulės bibliotekos salių, kur sau atstovų, kalbėdamasis su mūsų delegacija, gojama unikallnė Stradivario smuikų kolek pareiškė, kad tarybiniai sputnikai padarė žy cija, mūsų garbei buvo organizuotas oficialus miai daugiau propagandoje už Tarybų Są priėmimas, į kurį atvyko virš 200 bibliote jungą amerikiečių tarpe negu šimtas žurnalo I, II vieta ir I laipsnio „Ne kininkystės ir bibliografijos, mokslo bei kul- „Sovietsklj Sojuz“ numerių. Šiais mokslo metais SMD lietuvių kalbos mokslinio bū garbės“ raštas. Už šluos „per- % tūr°s veikėjų, ne tik iš Vašingtono, bet ir Nuo pirmųjų tarybinės santvarkos gyvavi relio valdyba buvo paskelbusi lūs“: n iš tolimiausių valstijų. Toks buvo didelis su mo dienų eiliniam amerikiečiui buvo mėgina kalbos perlų rinkimo konkur sidomėjimas šia pirmąja tarybinių bibliote ma įdiegti mintį, kad mūsų šalis yra be galo „Čia gaunasi didelė neraz- kininkų delegacija. są. Konkurse gausiai dalyvavo atsilikusi, barbariška, kad čia viešpatauja ne tik lietuvių kalbos, bet ir berucha (iš vieno Centrinės Priėmimas praėjo pakiliai, tačiau visa jo tamsumas, analfabetizmas, kad mūsų mokslas kitų būrelių studentai. Vi SMD Tarybos posėdžio užrašė procedūra buvo neįprasta Ir kiek varginanti. ir technika velkasi JAV ir Vakarų Europos siems, pateikusiems konkursui Mus išrikiavo vienoje salės pusėje penkių moksJ-’ ir technikos uodegoje. Dabar pana sakinių, pasakymų ir kitų da A. Morozovas) ir, metrų atstumu vienas nuo kito. Salia kiek šiems plepalams Amerikoje nepatikės net pir lykų nuoširdžiai dėkojame. „Aš skaitau, kad pats di vieno iš mūsų užėmė savo asistento vietą mųjų klasių moksleivis. Departamento atstovas, kalbėdamas apie Būrelio sieniniame laikraš džiausias, bendrai, vadovas po du kongreso bibliotekos atsakingus darbuo tyje „Lingua“ Nr. 8 ir 9 bu yra, reiškia, pirmininkas“ (iš tojus. Prie mūsų krūtinių pritvirtino specia tai, kas daugiausia stebina amerikietį, — liai tam reikalui pagamintas vizitines korte tai tarybinio žmogaus pagarba mokslui, kny vo išspausdinta tokių „perlų“. Didelė dalis pateiktų dalykų respublikinio SMD pasitarimo les su mūsų užimamos vietos ir darbovietės gai. „Russia is country, — pareiškė jis, — nurodymu, tokias pat vizitines korteles pri where every man llves with a book in the nebuvo išspausdinta. Žiuri ko užrašė A. Pupkis). tvirtino sau prie krūtinių visi 200 sve hand“. (Rusija, tai šalis, kur kiekvienas gy Laimėtų „perlų“ autorius čiai, misija, susidedanti iš A. Gir kurie buvo išrikiuoti eilute kitoje salės vena su knyga rankoje). Susidomėjimą mūsų denio (komisijos pirmininkas), kviečiame atsiimti „Negarbės pusėje. Po to prasidėjo pristatymo ceremo mokslu, kultūra, literatūra ypač jauti JAV nija, kuri užtruko beveik keturias valandas. mokslinėse bei viešose bibliotekose. Jeigu A. Pupkio, A. Roseno, S. Var- raštus“. Vienas po kito prieidavo prie mūsų svečiai dar prieš dešimt metų jos nesidomėjo mūsų nagirio ir A. Prapiesčio, savo Aid. Pupkis prisistatydavo, išreikšdavo savo nepaprastą knyga ir periodika, tai dabar jie komplek pateiktą posėdyje apsvarstė džiaugsmą dėl garbės susipažinti su mumis, tuoja savo fondus tarybiniais leidiniais ne medžiagą ir nutarė vietas pa Lietuvių kalbos mokslinio draugiškai paspausdavo mums ranką (nuo blogiau negu mūsų bibliotekos. Būdamas Niu būrelio valdybos pirmininkas šių paspaudimų dvi dienas skaudėjo mūsų jorke viešoje bibliotekoje, aš skaitykloje paskirstyti taip: (Nuakelta į 4 psl.)
Ateinantį sekmadienį tarybinio jaunimo diena, Tą dieną tūkstančiai Tarybų Lie tuvos jaunimo, kartu su dau giamilijoniniu visos Tarybų šalies jaunimu, išeis į miestų gatves ir aikštes, parkus ir sodus, išvyks į gamtą arba rinksis į skaitlingus sąskry džius, gegužines, kitus masi nius susibūrimus, kad iškil mingai atžymėtų savo džiaugs mo šventę. Ant Punios kalno ir Šatrijos kalno viršūnės, ant senojo Rambyno ir ant Žvilgaičių kalnelio, prie Neries ir Nemuno santakos ir daugely je kitų vietų suplauks Lietu vos jaunimo minios, atsivežda mos dainą ir džiaugsmą, atsi veš ir savo darbo pergalėmis išpuoštas vėliavas. Lietuvos ąžuoliukai ir obelaitės, susipy nę savo šakomis — jaunomis darbščiomis rankomis, — su stos glaudžiu vainiku į šven tinį ratelį. Aidės dainos ir skambės juokas, sklis muzi ka ir jaunų balsų aidai, kvatosis nerami jaunystė, džiaugs mo sklidina. O naktį — visi ieškos paparčio žiedo, kad su radę laimės žiedelį vėl pa sklistų po plačius įvairiausio darbo barus. Tarybinio jaunimo diena sutampa su pačiu gražiausiu gamtos laikotarpiu. Žydi pie vų žolynai, šlama pumpurėtos liepų šakos, o laukai ir miškai taip vaiskiai žali žali, net at sižiūrėti negali. Ir tie laukai
„IPerlų" rinkimo konkursas
ri su komunistiniu darbu ir mokymusi pagal gabumus. Jeigu visi studentai taip gi lintųsi į kiekvieną klausimą, kaip tai tarpais daro Ekono mikos mokslų fakulteto stu dentė D. Rastenytė, kuri, rašy dama kursinį darbą, savaran kiškai atliko įdomius apskai čiavimus, arba A. Vaičiūnas, kuris ruošdamasis specialy bės dalykui, peržiūri visą li teratūrą, išleistą atitinkamais klausimais, tai mokymasis kiekvienam studentui liktų tik romis studijomis, kas ir yra būtina aukštojoje mokykloje. Tik tokiomis sąlygomis ir ga lima įsigyti tvirtas ir gilias žinias. Pasiruošus egzaminams arba įskaitoms tik per keletą vakarų arba naktų, viskas iš garuoja tuoj pat po egzamino. Gera, kad darbštūs studentai didelę savarankiško darbo lai ko dalį praleidžia skaityklose. Tai taip pat leidžia išvengti didelių laiko nuostolių, ku riuos turi daugelis studentų, besimokančių savo butuose, ne retai praplepėdami visai tuš čiai, niekam naudos neduodan čiais klausimais. Studentai R. Vasiliauskaitė, N. Stankevičiūtė, V. Dlenytė, E. Vartaškaitė (Istorijos-filo logijos fakultetas) stengiasi tvarkingai vesti užrašus pa skaitų metu, konspektuoti skaitomus veikalus, daug dir ba ruošdamosi seminarams Tokie studentai, kaip pvz., I. Fllipavičiūtė (IFF), A. Urbelis, K. Sukarevičius (MMF), S. Imbrasas, R. Ramanauskas (EMF), D. Birutytė, N. Bagdanskis, Z. Raičiuskytė (FMF) ir kt. sąmoningą savarankišką studijavimą derina su dėstyto jų parama. Jie visada turi rimtų klausimų, nes kitaip ir būti negali. Tas, kas nori ži noti, žino kas jam neaišku. Iš to objektyviai iškyla būti numas — klausti. Klausimų
neturi tik tie studentai, (jei gu juos iš viso galima pava dinti studentais), kurie nestu dijuoja, o, geriausiu atveju, „iškala“ vadovėliuose ar už rašuose užfiksuotas žinias ar ba tiesas taip pat mechaniškai, kaip mechaniškai jos buvo už fiksuotos popieriuje. Kaip tik tokie studentai ir negali duoti nieko daugiau, negu jau parašyta, jau žinoma. Jiems kūry binis lenktyniavimas, be kurio neįmanoma pažanga, yra sve timas, o nelenktyniaujant, ne sistenglant negalima bet ką pralenkti. Jaunuoliai ir merginos, kurie gerai suprato tą tiesą, Jog žinojimas yra didelė jėga, tam, kad įsigytų maksimumą žinių, sumaniai išnaudoja vi sas kitas mokymosi formas: aktyviai dalyvauja SMD įvai rių mokslinių būrelių veikloje, lanko paskaitas, kurios nėra privalomos, žiūri kino filmų, teatrų pastatymus, dalyvauja ekskursijose, turistiniuose žy giuose, įvairiuose susirinki muose, pasitarimuose ir disku sijose, skaito geriausius gro žinės literatūros kūrinius, su sirašinėja su kitų respublikų studentais ir kt. Taip mokan tis mes dažnai pastebime N. Maimlnaitę, B. Kuodytę, A. Buračą (EMF), Jonaitį, ' Ka minską (ChMF), J. Razaliūną, Sadauską (MMF). Yra studentų, kurie turi ne abejotinų gabumų, tačiau jie jų nepanaudoja tam, kad įsi savintų klek galima daugiau žinių, kad kiek galint daugiau perduotų jas draugams ir vi siems kitiems, su kuriais ten ka bendrauti, kitaip sakant, su liaudimi. Dar daugiau, jie kai kada trukdo kitiems mokytis tiek atitraukdami draugų dė mesį užsiėmimų metu, tiek ir pažeisdami kitas studentų gy venimo ir elgesio taisykles. Tuo pačiu verčia gaišti laiką blogo poelgio svarstymams,
kalp tai buvo atsitikę su Rublnzonaite (FMF), R. GriauzPAS KAUNO STUDENTUS daite (IFF), I. Gedminaite (EMF) ir kt. Jeigu įsisavinti žinias ir pa žinti tiesą galima dar ir in dividualiai arba mokantis au ditorijose, tai yra mokymosi procese, tai kalbėti su liaudi Tradicinio Pabaltijo respub Latvių komandą mūsų krep mi, sakyti jai tiesą galima tik likų ir Leningrado krepšinio šininkai tiesiog sutriuškino. . . aktyviai dalyvaujant visuome turnyro pasižiūrėti susirinko Pirmas kėlinys 42:47 baigėsi niniame darbe, derinant mo- tūkstančiai leningradiečių. mūsiškių naudai. Antrą kėlinį kymąsi su visuomeniniu dar- Šiose varžybose ypač daug žaidė dubleriai. Nepaisant to. bu. Visuomeninė veikla kiek- aplodismentų susilaukė mūsų rungtynes laimėjo 91:74. Net vienam studentui turi tapti krepšininkai. 24 taškus komandai pelnė A. antruoju Universitetu, kokiu Pirmąsias rungtynes mūsiš Autukas, kuris puikiai „šau jis seniai yra tapęs aktyviau kiai žaidė su Leningradu. Jos dė“ iš Įvairių padėčių. siai besimokančiam sąjungi pasižymėjo abipuse sparta. Nugalėtoją turėjo išaiškinti niam jaunimui, geriausiems Mūsiškių varžovai labai šok komjaunuoliams, komjaunimo lūs, stiprūs fiziškai ir puikūs Estijos ir mūsų krepšininkų ir kitų organizacijų aktyvui. „snaiperiai“. . . Tačiau jų gy susitikimas. Jį rezultatu 71:61 Visuomeninė veikla yra kaip nyba labai bloga ir mūsų laimėjo mūsiškiai. tik toks Universitetas, kuria krepšininkams tai nesudarė Derlingi metai V. Bimbos me ne tiktai mokomasi, t. y. kliūčių pasiekti pergalei. auklėtiniams, jie ketvirtą kar imama sau, tačiau ir duoda Rungtynes mūsiškiai laimėjo tą šiais metais tampa čempio ma visuomenei, o tai ir reiš 91:79. nais! kia, kad jame yra daug ko munizmo elementų. Jeigu pa klausti tokių geriausių visuo menininkų, kaip H. Valukonis, G. Urmonaitė, V. Triponis, O. Minkevičiūtė, A. Suokas, Bevelk šimtas Estijos, Latvijos ir mūsų akademijos leng J. Urbonas ir kt., ką jiems vaatlečių išsirikiavo spartakiados paradui. Po pirmųjų rung duoda visuomeninis darbas, or čių pirmauja mūsų lengvaatlečiai, tačiau tolimesnėje kovų ganizacijos, kurių veikloj jie tiesiojoje į priekį įsiveržia estai ir latviai. aktyviai dalyvauja, tai jie, be Po pirmos varžybų dienos jie nežymiai pirmauja. Ir at abejonės, atsakytų, jog visuo rodė, kad mūsiškių gera pradžia duos gerą ir pabaigą. De meninis darbas duoda galimy ja, ši mintis nepasitvirtino. bę tuojau pat pritaikyti įgy Antroji varžybų diena mūsiškiams buvo dar blogesnė. tas žinias praktikoje, pritaiky Vieną rungtį po kitos laimi tailatvial, tai estai, o bendrą ti mokslą komunizmo statybo abiejų dienų kovą — Latvijos Žemės ūkio akademijos lengva je, nes visų mokslų pritaiky atlečiai. Jie surinko 228,5 taško. Antroje vietoje liko es mas praktikoje ir komunizmo tai — 200,5 taško, trečioje mūsiškiai — 165 taškai. statybos sąvokos lygiareikš Individualiai iš mūsiškių neblogai pasirodė L. Butkutė, mės. Mokytis ir dalyvauti vi J. Vorošilaltė, M. Kairiūkštytė, B. Načiajūtė. A. Janonis, suomeninėje veikloje, tai reiš A. Kvedaras. St. Karkelis, J. Žemaitis ir J. Ivanickas. Šiose varžybose mūsų komanda pasirodė gana blankiai kia suderinti mokymąsi dvie todėl, kad neįmanoma buvo iškviesti studentų, esančių juose Universitetuose, iš ku praktikoje. rių vienas papildo kitą taip, Ir taip lengąja atletika pasibaigė trijų Pabaltijo žemės kad tik jie abu kartu gali pa ūkio akademijų kova, kurią laimėjo Estijos Žemės ūkio ruošti ne tik gerą specialistą, akademijos sportininkai. Antroje vietoje latviai ir tik tre bet ir aktyvų komunizmo kū čioje mūsų akademijos sportininkai. 1$ „žemės ūkio specialistas“ rėją.
DERLINGI METAI
TRIJŲ DVIKOVA
Tačiau tarp tų tautų nėra lygybės. Pirmas, kas tave pasitinka aerodrome, yra negras-nešikas, negras-krovikas, negras-šlavėjas ir t. t. Visas juodas darbas Amerikoje atliekamas nagrų arba portorikiečių. Vašingtone apie 50 procentų gyventojų sudaro negrai, tačiau Va šingtono buržuazijos sudėtyje jie sudaro tik 1 procentą. Mes aplankėm daug bibliotekų ir susipa rodė tarybinį filmą „Baladė apie kareivį". žinom su daugybe bibliotekininkų, tačiau ijjes Čikagos ir Harvardo (Kembridžas) univer matėme tik vieną bibliotekos direktorių neg siteto studentai, Kitono vidurinės mokyklos rą ir tai tik Hovardo Negrų Universitete Va moksleiviai su pasigėrėjimu kalbėjo apie ta šingtono mieste. Proletariato klasę didele da rybinių sportininkų pasiekimus, šiltai domė limi ir sudaro negrai, portorikiečiai, lenkai, josi mūsų jaunimo gyvenimu, prašė jam per čekai, lietuviai, italai ir t. t. Buvau svečiuo se pas vieną italą, kuris piktai kalbėjo apie duoti savo geriausius linkėjimus. Visa tai rodo, kad, nežiūrint JAV valdan „tikruosius“ amerikiečius — anglosaksus — čiųjų sluoksnių antikomunistinės propagan vadino juos „snobais“ ir pan. Mačiau ant dos simpatijos Tarybų Sąjungai JAV darbo sienų antisemitinius užrašus. Kai aš atkrei žmonių tarpe vis auga ir gilėja ir neretai piau į tai mano palydovo amerikiečio dėmesį, įgauna tendenciją peraugti į politines simpa jis pareiškė, kad tai tik laikinas reiškinys, tijas, ko labiausiai bijo valdantieji sluoks kad nacionaliniai skirtumai nyksta ir greit išnyks visai. Menheteno (Niujorkas) telefono niai. aš nustačiau, kad apie 66 procentai Kalbant apie JAV gyvenimo būdą, tenka knygoje yra ne anglosaksų kilmės, aš radau joje 22 prisipažinti, kad iš tolo jis atrodo patrauk Kozlovskius ar Kazlauskus, 21 Abramovi lesnis, negu iš arti. Tiesa, pirmoji pažintis su čių, 17 Petrovų, Ivanovų ir t. t. Tačiau Amerika sudaro tiesiog stulbinantį įspūdį. jeigu pirmoji ir dar15antroji ar Aš buvau užkopęs j Emplre Statė Buildingo Ivanovo kartos dar kalba savoKazlausko gimtąja kalba, — šio aukščiausio Niujorko pastato — 102-jį tai trečioji ją tik supranta, o ketvirtoji ir vi aukštą ir iš 300 m. pamačiau šį miestą-milži- sai pamiršta. Vyksta didžiulis tautų nivelia ną, kurio pastatų skaičius viršija 770 tūks cijos procesas, kurio rezultate gaunamas tančių ir kuris turi virš 8 mln. gyventojų. standartinis amerikietis, tačiau negras, kad ir Tai buvo nuostabus vaizdas. Nepaprastą įspū pakeitęs savo kalbą ir papročius lieka vis di sudaro nepertraukiamas automašinų sriau tiek negru. tas — tai pulsuojantis kraujas milžiniškame Visi aukščiau minėti socialiniai ir nacio miesto organizme. Didžiuliai univermagai, to naliniai prieštaravimai atsispindi taip pat ir kie kaip Meisis Niujorke su keturiais tūkstan čiais pardavėjų, didžiuliai viešbučiai — Či kagoje mes gyvenome garsiame Kondrado Hiltono viešbutyje su 25 aukštais, 3 tūks tančiais kambarių ir 2200 tarnaujančio per sonalo. Tiesiog jaudinantį vaizdą teikia Niu jorkas arba Čikaga nakties metu su ištisais šviesos reklamos fejerverkais, „Brodvėjaus lampijonijomls“ pavadino jas V. Majakovskis. Bet taip atrodo JAV iš „paradinio įėjimo". Mes neseniai turėjome progos pamatyti JAV ir iš kitos pusės. Amerikos gyvenimo būdas ten negali patenkinti visų amerikiečių, tuo aš ne kartą įsitikinau. Čikagos fabrikiniame rajone aš pamačiau štai ką: prie vartų į tuš čią gamyklą stovi piketas — mažytė negrė su dideliu plakatu „Strike" — ją „saugoja“ aukštas policininkas piktai į ją šnairuodamas. Uolstrito gatvėje, šioje kapializmo citadelėj aš mačiau nepatenkintų savo žemu uždarbiu klerkų streiką. Tačiau taip pat apstulbinantį įvykį 'man padarė bedarbiai, kai kurie iš jų kreipėsi į mus, prašydami 10 ar 20 centų išmaldos. Ir tai nebuvo deklasuoti liumpenproletarai, tai buvo tikri bedarbiai, kurie praradę savo uždarbio šaltinį Pitsburge arba Detroite, ieškodami darbo atvyko į Niujorką, Čikagą arba Vašingtoną, bet neradę ir čia darbo, be to, negaudami bedarbio pašalpos (nes atvyko iš kitur) ir neturėdami pinigų grįžti atgal, jie yra priversti prašyti išmal dos. Socialinė nelygybė glaudžiai čia susipina su nacionaline. JAV yra tikras tautų katilas. Vien Niujorke gyvena virš 75 tautų atstovai.
KETURIOS SAVAITĖS AMERIKOJE (Atkelta Iš 3 psl.) skaičiau „Pravdos“ ir „Izvestijų“ laikraščius (jie čia gaunami antrą—trečią dieną po jų leidimo), susipažinau su naujais mūsų „Per galės" ir „Šluotos“ numeriais. Harvardo (Memoridže) ir Kolumbijos (Niujorke) uni versitetų bibliotekose apžiūrėjau apipilnius TSRS Akademijų ir universitetų mokslinius darbus, kolekcijas ir kt. Tam pačiam Kolum bijos universitete veikia „Rusų institutas" (the Russian Institute) su plačia tyrinėjimo programa tarybinių tautų istorijos, ekonomi kos, teisės, literatūros, lingvistikos srityse. Panašūs institutai veikia ir prie kitų stambes nių JAV universitetų. Tiesa, šių institutų darbų programa neapsiriboja vien aukščiau minėtom mokslo tiriamojo darbo sritimis, pa gal Valstybinio departamento bei Pentagono užsakymus jie sprendžia visą eilę ir strategi nio pobūdžio temų, kaip pvz., „Busimoji tary binė armija" ir pan. Apie didelį susidomėji mą tarybiniu mokslu iškalbingai liudija kad ir atsiradimas Niujorke specialaus vertimų biuro, kuris kol kas specializavosi fizikos srityje. Sis biuras pagal savo klijentų už sakymus nepaprastai produktyviai verčia ir multiplikuoja viską, ką naujo išleidžia tary binės mokslo įstaigos fizikos srityje. Nepa prastai padidėjo JAV susidomėjimas rusų kal ba. Jeigu anksčiau čia rusiškai kalbėjo vien atvykę iš Rusijos emigrantai, tai dabar mes sutikome nemaža amerikiečių, kalbančių ar ba bent suprantančių rusiškai. Prie mūsų prieidavo studentai ir užmegzdavo pokalbį rusiškai. Rusų kalba kaip pagrindinė svetima kalba įjungta į daugelio vidurinių mokyklų mokymo programą. Mums būnant Vašingto ne viena televizijos kompanija pranešė, kad ji, norėdama patenkinti vietinių gyventojų pageidavimus, sutinkanti organizuoti per te leviziją rusų kalbos pamokas, jeigu ji surink tų iki 500 dalyvių. Per keletą dienų pagei daujančių mokytis rusų kalbą skaičius jau viršijo 3700 žmonių. Net mažose masinėse bibliotekose mes matėme lingvatorius ir rusų kalbos pramonės plokštelių komplektus. Nepaprastas yra susidomėjimas mūsų tary biniu menu. Mūsų viešėjimo JAV metu čia atvyko garsus Igorio Mojsiejevo ansamblis. Jis koncertavo Niujorko Metropoliten Operos teatre nucMbalandžio 18 d. iki gegužės 6 d., tačiau bilietai visam tam laikui buvo išpar duoti iš anksto, ir juos galima buvo įsigyti tik „juodoje rinkoje“ už pasakišką 30 ir net 50 dolerių kainą. Prieš tai Vašingtone ir ki tuose JAV miestuose su nepaprastu pasiseki mu koncertavo garsus mūsų pianistas Svia toslavas Rlchteris. Labai populiarūs ameri kiečių tarpe yra mūsų kompozitoriai, iš klasi kų ypač Čaikovskis, iš naujųjų — Prokof jevas ir Kabalevskis. Būdamas Bostone, aš mačiau dideles eiles prie kinoteatro, kuris
JAV aukštosios mokyklos gyvenime. Vi sipažinom su didžiaisiais ir geriausiais I universitetais ir institutais, su Kolų:?! Harvardo ir Vakarų rezervų unlversitetl Mesečiuzeto Technologijos institutu iri Tai puikios aukštojo mokslo įstaigos, si rai įrengtomis laboratorijomis, turtini bibliotekomis, puikiais moksliniais k,J Paskutiniu metu aukštosiomis mokyki pradėjo rūpintis ir federatinė vyriai! Anksčiau Ji jomis nesirūpino. Slo susi:! mo priežastis atskleidė mums vienas at! gas švietimo departamento darbuotojas! deralinė vyriausybė pradėjo rūpintis I ir švietimo įstaigomis, kai kosmose pas] mūsų „sputnikal“. Juk jie akivaizdžiai I mūsų atsilikimą švietimo ir mokslo sri:] Tačiau ar galės JAV mokslas ir švietimJ vyti Tarybų Sąjungą? „Vargu, —- par] tas pats departamento darbuotojas, — : I Tarybų Sąjungą neleidžia pati nelemtoji] sų sistema, juk pas mus metai universl kainuoja studentui 800—1200 dolerių I lapinigių ir apie 1000 dolerių studentas] valo apmokėti už bendrabutį, maistą ir tačiau 2000 dolerių gali mokėti tik pJ rintis žmogus. Gi stipendijas gauna pas] tik nedaugelis. Mokslo vystymesi, jo prc] savime vienas lemiančių faktorių yra t] tingųjų atranka. Jūsų sistema gali vyk] šią atranką iš visų jūsų šalies dirbant mes gi, deja, tik iš siauro pasiturinčiųjų] to, ir jeigu mes nepakeisim visos mūsų J tojo mokslo sistemos, mes dar labiau ats] Sime nuo jūsų“. Su juo -negali nesutikti tai yra tiesa, nors ir nepilna.
Leonas ŠERĖNAS
MOTINAI
Vytautas VENCLOVA Iš priemiesčių, iš aplinkinių kaimų Slapčiom atsklinda grumstų dundesys. — Sustok! — asfaltu vejasi Ir paima Už rankos rugio želmenys basi. — Sustok! — man saulė šypsosi nurudus, Dirvonais, upėm, vieškeliais kvapi. — Laukuos visi žalius apsiaustus siūdos, Visi įdiržę, prakaitu šlapi.
Jaučiu, į širdį laužiasi arimai, Anom dienom išvaikščioti, savi, Kur mano duonos pirmos riekės gimė, Suvilgė dobilų rasa gaivi. Palaukite išvogs dangaus mėlynę Alyvos gegužės pavakariais. Apsižieduos kelių kelelių pynės Ir mano žing'į tėviškėn nukreips. JUDĖJIMAS
Dunda žingsniai — pavasaris eina Pumpuruojąs atšilę beržai, Svaigsta vėjuje žalsvos šilainės, Krenta stiklo skambumo lašai. O keliuos — dulkių sietuvos gilios. Pravažiuoju — nuskęstu iškart. Tarp dantų grikši išvargtos mylios
LV 07136
Ir pašėlusiai norisi gert.
Ir dėl to man geliančiai skaudu. . . Juk tada, Kai garbinau aš Kristų, Daug paliko žemėje žaizdų, Daug dėl mūsų mirė komunistų.
Trokštu dulkiną kelią palikti Ir iš slėnių išvogti upes, — Atgaivinti save — juodą, piktą, Pailsėt po pušaite laiba. Bet kalnai nepaleidžia ir traukia Į tolius, į žydriuosius tolius. Jei sekundę), sustosiu, pralauksiu, — Aš miriau, — pasakyti galiu.
Šiandien niekas, niekas nesugrįš, Nors visai nesigailiu Jaunystės. .. Būk dabar Artojas ir karys, Būk gynėjas liaudies, Komuniste! .
Kiekvieną valandą, sekundę Apie tave mąstau, mąstau, Net pro miegus širdis nubunda Ir plaka ilgesį tik tau.
Tu — laimė! Tu — ugnis! Tu — juokas! Gyvenimas ir skausmas — Tu! Visur visur tave surasti moku — Ties begalinio ilgesio krantu, Ties nesibalgiančiom svajonėm, Naktų — dienų balkšva riba, Ties virvančiais upokšniais kloniuos Ir šypsenoj dangaus — žaibe.
Aš nežinau akių kitokių Ir rankų šilumos kitos, — Su kitomis seniai bešokau Ir nebeieškojau prarastos.
Kiekvieną valandą, sekundę Apie tave mąstau, mąstau. . .
Tu dėl dievo, mama, būk rami, Kada aš pro seną kryžių grįžtu. — Išsupai mane tu žmogumi, Bet ne tu išugdei komunistu.
Neiilgai Nors ne Kraujas, Krūtines
ji arimuos tegrojo, jai, sakė, kasa kapus. — smegenys lipo prie kojų, draskė klyksmas šiurpus.
Dienai blėkstant surado mus mamos — Išsiverkusius, blyškius, tylius . . . Ir tą naktį jau buvom neramūs Ne dėl žiedo ir smėlio pylių. . . . Kapo vietoj Žibutė pražydus. Tyliai galvą lenkiu ir mąstau: Čia ne vien aktyvistus ir žydus, — Man vaikystę sušaudė. .. Ir tau.
* ♦ * Nusibos sakai. Nebemylėsiu. Būsiu tau ir šaltas, ir grubus, Kada širdys bus aistroms atvėsę. Kai visuomet būsime abu.
Iš tos liaudies aš semiuos jėgų, Ir dėl liaudies laimės daug išdrįstu. Kai mumis nepatiki žmogus, Skauda širdį man, Kaip komunistui.
Tu rami būk, mama.. . Į dausas Ir į pragarą neteks man skristi. — Už klaidas, Už nuodėmes visas Liaudis teis mane. . . Kaip komunistą.
Meti bėgs. Birs į plaukus snaigės Ir raukšlelėm skruostai nuvingiuos, O gegužiai skleisis Svaigiai, svaigiai, Naktį griežlės neužmigs rugiuos. Nežadėsiu šio pasaulio margo Dovanų tau vienai išdalyt, Tik pečius suremslme, pavargę Bendro darbo ir kovų kely. Aš priglausiu tavo galvą šviesią, Tiek darbų nudirbusias rankas Ir karščiau gal Lūpomis paliesiu, Ir geriau žinosiu gal: Už ką? S
REDAKTORIUS V. DĖNAS
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla. Redakcijos adresas: Universiteto g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17 «TapM6MHMc CTypeHTac» (.Cobotchhh CTyfleHT»).
Opraa Banb HtoccKoro focyfl. yHHBepcHTeTa
hm.
B. KancyHaca.
Nr 02306
-----------------