visą saLiąPttovecatt&bvienyKires!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
caRj/Bims sco nencas
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 18 (1398) 1987 M. GEGUŽES 15 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
Illllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliuillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll
SIEKIANT PROFESINIO MEISTRIŠKUMO Tarsi sulėtintam filme demon struojamos ateina šiltesnės die nos, neskuba vasara. O sesija neužtruko — žurnalistikos spe cialybės trečiakursiams šią sa vaitę jau paskutinės paskaitos. Trečiame kurse, kur yra per 50 žmonių, šiemet ilgesnė ga mybinė praktika, prasidedanti kitą mėnesį. Jos atlikti būsimieJ1 žurnalistai išvažiuos atsižvel
GAMYKLOS DURIS PRAVĖRUS Vargu ar nors vienas, pasirin kdamas ekonomisto specialybę, pagalvojo, kokią atsakomybę prisiima. Kol kas mes dar visai neįsivaizduojame savo busimojo darbo, todėl pirmąja pažintimi galbūt ne tiek su ekonomisto specialybe, kiek su pačia gamy ba, jos technologija, iškylančio mis problemomis ir buvo VPP valandėlė, surengta kiek neįpras. ta forma — ekskursija į „Spar tos" fabriką. Gaila, kad mus lydėjusi inži nierė negalėjo atsakyti į visus mus dominančius, su ekonomika susijusias klausimus, tačiau ben drąjį vaizdą galima susidaryti. Koks gi pirmasis įspūdis, aki vaizdžiai, susidūrus su gamyba? Tie patys nesklandumai, tos pa čios problemos, apie kurias da bartiniu metu tiek daug kalbama ir ieškoma sprendimo būdų. Vi sų pirma — technikos klausimas, fabrikas įsikūrė prieš kelis de šimtmečius. Aišku, nuo to laiko technika buvo keičiama, atnauji_ narna, tačiau ji ne visada atitin ka šiuolaikinius reikalavimus. Pa ti inžinierė pasakoja: užsisakai, atrodo, pačius naujausius jrengimus, mašinas. Kol jie pasiekia fabriką, praeina keletas metų, P®r tą laiką atsiranda pažanges nė to tipo technika, tačiau fa brikas priverstas imti jau faktiš kai pasenusią. Apmaudu, kad dažnai netgi Patys aktyviausi, gabiausi studen tai, išėję j gamybą ir susidūrę su pirmais sunkumais, nuleidžia rankas, tampa vos ne pašaliniais *l$0, kas nauja ir pažangu, ste bėtojais. Reikia daug pastangų, kad gražūs norai neliktų vien norais. Man atrodo, kad vienas būdas šiai problemai išspręsti — teorijos siejimas su praktika. Stu. Penias savo busimosios specia lybės turi mokytis ne tik iš va dovėlių, nes antraip atėjus į ga mybą vėl tenka viską pradėti vos ne iš pradžių: ilgainiui išga ruoja Universitete įgytos visos žinios, be to, praktika dažnai P’reikalauja kitokių. Mano manymu, jau nuo pat pirmojo kurs° busimasis specialistas nors po truputį turi susidurti su savo tik ruoju būsimu darbu. Na, o ar mokėsime įsisavinti V|sa tai, ką mums duoda penkestudijų metai, priklauso nuo 'ekvieno mūsų noro ir darbo.
Dalia GURKLYTĖ PEF II kurso studentė
giant | specializaciją — spaudos katedros studentai Išsiskirstys po respublikos periodinių leidinių redakcijas, iš jų vienas kitas liks sostinėje. Radijo ir televizi jos specializantai vyks į Lietu vos TVR komitetą. Mintimis pasidalina Vilma Žebrauskaltė: — Jau dabar bendradarbiauju televizijoje, dalyvauju ruošiant
„Panoramą". Kitaip sakant — aš jau dabar „ieškau savęs", nes, baigus Universitetą, tai da ryti bus tikrai vėlu. Juk mes gauname daugiau teorinių, bet ne praktinių žinių. Man labai patinka dirbti televizijoje: reng ti laidas, bendrauti su žmonėmis aktyviau, negu per spaudą. Na, o kitiems įdomiau sam protauti „kepant" rašinius ko kiam laikraščio numeriui. Nesi ginčysime. Kokie bus tie raši niai, nuotraukos, kokios radijo ir televizijos laidos — (vertinsi me vasarai prabėgus.
Andrius VAlSNYS
PIRMIEJI METAI-NETUŠČIAI Gejgužės 5 d. žurnalistikos specialybės pirmo kurso stu dentai susirinko į VPP atestaci ją, kurioje dalyvavo fakulteto komjaunimo komiteto, atstovai taip pat k ūso kuratorius V. Valiūlia. Susirinkimo metu buvo aptarti pirmųjų studijų metų rezultatai, taip pat apsvarstyti studentų nuopelnai ir „nuodėmės". Kai kuriems studentams pastarųjų išvengti nepavyko, todėl jiems teko visiškai mažas balų skai čius. Nelabai malonu tiek prieš draugus, tiek ir prieš svečius „girtis" jau pirmame semestre gautais papeikimais, Buvo ir „rekordininkų", kurie sugebėjo jų gauti net po kelis. ~ tačiau džiugu, kad studentai savo klai das stengėsi ištaisyti dalyvauda mi visuomeninėje veikloje, ge riau mokydamiesi, stropiau lan kydami paskaitas. Svarbiausia, kaip susirinkimo metu pabrėžė kuratorius S. Valiulis, išsaugoti ir padidinti surinktą balų kraitį iki penkto kurso. Nors šis krai
tis ir ne per didžiausias, nes mes dar tik pirmakursiai, tačiau atestacijos metu visi turėjo kuo pasididžiuoti: vieni dalyvavo tarpfakultetinėse sporto varžy bose, kiti laisvalaikį praleidžia fotolaboratorijoje, dalyvauja interklubo „Juventus", kraštoty ros būrelių veikloje ir 1.1. Lai kas veltui nepraėjo nė vienam, jau Daugelis dabar apmąstys, kaip susitvarkyti darbą ir laisvalafkį, kad būtų įmanoma visur laiku suspėti, kad vėliau, susirinkimo metu, nereikėtų raudonuoti prieš draugus. Susirinkimo pabaigoje, kurso kuratorius S. Valiulis, palinkė jo sėkmės užbaigiant pirmąjį kursą, o taip pat gerai padirbė ti vasarą praktikos metu mergi noms ir statybiniame būryje „Žilinai" — vaikinams. Henrika KUZMICKAITE Žurnalistikos spec. I k. studentė
DAR GALIMA TAPTI PIRMAUJANČIAIS Balandžio 22 d įvyko fakul tetų vidaus tvarkos apžiūra, ku rios tikslas — įvertinti Univer siteto vestibiulių, koridorių, rekreacijos patalpų estetinį ly gį, vaizdinės agitacijos idėjinį kryptingumą, pažymint Didžio sios Spalio socialistinės revoliuci jos 70-ąsias metines. Mūsų neeta tinė korespondentė Audra SIMAITYTE kalbėjosi su apžiūros kon kurso žiuri pirmininke, estetinio lavinimo katedros vedėja prof. A. BARTUSEV1CIENE. — Kaip fakultetai pasiruošė konkursui? — Nemažai fakultetų gražiai susitvarkė savo jėqomis, tačiau konkursas lieka aktualiu ir bus tęsiamas iki Revoliucijos jubilie jaus išvakarių, nes būklė, kurio je dar yra kai kurie fakultetai, kaip antai chemijos, istorijos, taip pat filologijos dekanato pir mo aukšto vestibiulis nepaten kina. Noriu pažymėti, jog šis kon kursas paskelbtas labai laiku ir yra reikalingas, sudarantis sąly gas Universiteto organizacijų atstovams susipažinti su visų fakultetų būkle. — Kokiais kriterijais vadova vosi komisija? Kokie apžiūros rezultatai? Kiekvienas komisijos narys skyrė teigiamus Ir neigiamus balus. Reiktų pastebėti, jog ko misijos narių nuomonės bevelk visada sutapo. Galutinius šio konkurso pirmojo etapo rezulta tus nulėmė gautų teigiamų ir neigiamų balų suma. Teigiami balai buvo skiriami už vaizdinę agitaciją. . . Apžiūros rezultatai nėra džiu ginantys. Fakultetai stokoja temi
DIENOS-87“
nių stendų, sienlaikraščių. Da bartiniu persitvarkymo laikotar piu nėra turiningos, idėjiškos Informacijos. Kai kurie fakulte tai turi tokius stendus: filologi jos fakultetas — „Mūsų profe soriai“, medicinos — „Sveikata ir sportas", stendą, skirtą ateiz mui. Bendrąsias visaliaudines idėjas, specialybes propaguoja pramonės ir gamtos fakultetai. Šių fakultetų vaizdinė agitacija sukelia neblogą įspūdį Ir esteti niu apipavidalinimu. už sieninę spaudą Pastebėjome, Jog sieninė spau da fakultetuose nėra kruopščiai parengta, kai kur priklijuotos laikraščių iškarpos. Sienlaikraš čiai stokoja fakulteto aktualijų. . . .už centrinę informaciją ir durų užrašus. Atėjęs į fakultetą žmogus tu ri orientuotis, kur dislokuotos laboratorijos, kabinetai, auditori jos. Svečiui Informacija talkina tik naujųjų rūmų fakultetiąfse ir filologijos fakulteto fojė, o senuosiuose jokio orientavimo nėra. Komisija pastebėjo pris meigtų paprasčiausiais smeigtu kais ant durų neestetiškų po piergalių, kurie sukelia nemalo nų įspūdį. Kuriant informaciją į pagalbą turėtų ateiti dizainas. Turime pastebėti, jog centrinę Informaciją reikia teikti dviem kalbomis, nes Universitete daž nai lankosi svečiai Iš kitų res publikų, iš kitų šalių, ekskursi jos. 4..už rūbinių įrangą Ir pa naudojimą Daugelis rūbinių nėra visai panaudojamos. Studentai neįpra-
(nukelta į 3 psl I
Gegužės 3 dieną Trakuose, sa los pilies menėje įvyko VVU Interklubo „Juventus" suorganizuotų „Draugystės dienų“ uždarymas. Keturias dienas truko ši šventė, į kurią susirinko studentai iš įvairių šalies miestų: Odesos, Ždanovo, Lenlnakano, Jaroslavllo, Kauno, Šiaulių, Klalpėdos. . . Nepatenkintų nebuvo. Galbūt todėl, kad uždarymo diena buvo saulėta Ir šilta, pū(ė gaivus vėjas nuo Galvės ežero? Tikriaušiai ne. Juk šis kasmetinis „Juventus“ renginys nepanašus į anksčiau vykusius. Kuo ypatingos šiemetinės „Draugystės dienos"? Užtenka pažvelgti į Interdlenų programą. ir pamatysime. — vakaronių, koncertų, draugystės vakarų netrūko. Nebuvo apsiribota, kaip kitose šalies aukštosiose mokyklose, pollti-
JAUNŲJŲ
MUZIEJININKŲ
KONFERENCIJA Jau tapo tradicija kas dveji metai susirinkti Lietuvos muzie juose dirbančiam jaunimui į sa vo konferencijas (daugelis jaunų muziejininkų — YVU auklėtiniai). Šiais metais gegužės 6—7 d. Palangoje (LTSR Dailės muzie jaus organizuota) vyko trečioji jaunųjų muziejininkų konferenci ja. | Palangą susirinko muziejinin kai it daugelio Lietuvos muziejų bei atstovai ii kitų organizacijų (Kultūros paminklų apsaugos me todinės tarybos, VVU, Paminklų konservavimo instituto). Konfe
nės dainos ir plakato konkur sals. Sunku nuspręsti, koks renginys labiausiai nusisekęs Kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Rachimui iš Sirijos įsimintinos ekskursijos po Vilniaus miestą. Antuanui — Trakų pilis. , Labai gaila, kad renginiuose dalyvavo tik šeimininkai ir sve čial. Koncertavo roko grupės „Katedra", „Dlnda Pollmantika'. o salė apytuštė. . . Ir tai suprantama — „Draugystės dienos" vyko kitų — Gegužės švenčių — metu, daugelis studentų buvo išvažiavę į namus, Senosios muzikos ansamblio koncertas Trakų pilyje — paskutinis Interdienų programoje Svečiams įteikti atminimo medaliai. „Juventus" prezidentė Daiva Aukūnaltė kviečia į 24ąsias „Draugystės dienas" . . Jūratė VERCINKEVICIOTĖ
rencijoje dalyvavo, buvusi mu ziejininkė, ist. m. dr. Rimutė Ri mantienė. Konferencijos metu buvo per skaityta septyniolika pranešimų. Jų autoriai daugiausia dėmesio skyrė šioms problemoms: kapi talizmo vystymuisi ir darbininkų judėjimui iki 1917 m, numizmati kai, keramikos radiniams, pa veikslų restauravimui, muziejuo se saugomiems patrankų, porce liano rinkiniams ir kt. Keletas pranešimų buvo skirta žymių muziejininkų ar Lietuvos kultūrai nusipelniusių asmenų: P. Karazi jos, T. Daugirdo, S. RemerienėsDembauskaitės, R. Aleknos-Svoinickio atminimui. Konferencijos darbą apibend rino Ist. m. dr. R. Rimantienė ir LTSR Dailės muziejaus direkto riaus pavaduotojas J. A. Urbo nas. A. KATILIUS
PARODA M. ROČKOS JUBILIEJUI Vilniaus universiteto moks linėje bibliotekoje parengta pa roda Marcelino Ročkos 75 metų jubiliejui. Sis žmogus — vienas iš tų senesnės kartos filologų mokslininkų, vertėjų ir peda gogų, kurių darbščios rankos dėjo pamatus nūdienos lietuvių literatūros istorijai. Rankraščių skyriuje saugojamas M. Ročkos fondas, kurio medžiaga leido plačiai parodyti jo mokslinę veiklą ir pedagoginį darbą. M. Ročka parengė spaudai „Pirmąją lietuvišką knygą" su įvadiniu straipsniu „Martyno Mažvydo raštai" (1974 m.), išver tė iš lotynų kalbos ir paskelbė M. Mažvydo laiškus. Apskritai, tyrinėjo lietuvių literatūros lo tyniškąją dalį, paskelbė straips nių apie M. Sarbievijų, V. J. Agripą, P. Roizijų, J. Andruše-
vičių, A. Kulviečio biblioteką. Iš vertimų galima paminėti: Aristotelio „Poetiką" (1959 m.) — iš graikų kalbos, P. Holbacho „Kišeninę teologiją" (1961 m.) — iš prancūzų kalbos, iš lotynų kalbos — „Gedimino laiškus“ (1966m.), lotyniškus tekstus J. Lebedžio „Lietuvių kalba XVII—XVIII a. viešajame gy venime" (1976 m.), J. Bretkūno laiškus (J. Bretkūnas. Raštai. 1983 m.). Iš nepublikuotų darbų eks ponuojami: M. Ročkos monogra fija apie M. Husovianą, huma nistinę kultūrą Lietuvoje (anks tyvoji periodą). Įdomios yra studijos apie Andrių Volaną, Horacijaus „Poetiką", monogra fija apie Mykolą Lietuvį. i. pleckaite
j
PRIEŠ SAVAITĘ PRIE PERŠAUKŠČIO EŽERO
li
Tradicija tapo, pažymint Per galės dieną, rengti sąjunginio komjaunimo ir Jaunimo žygio komunistų partijos ir tarybinės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo Šlovės vietomis dalyvių Universiteto sąskrydžius. Sis — XI sąskrydis — skirtas Di džiosios Spalio socialistinės re voliucijos 70-osioms metinėms.
Gegužės 8 diena. Penktadie nis. Universiteto komjaunimo komitete sambrūzdis, vis daž niau varstomos durys, renkasi komjaunuoliai. Nutyla paskuti niai „suderinimo" skambučiai, o mintyse, turbūt dar kartą peržvelgiami visi organizaciniai klausimai. išvažiuojame. Užsu kame Į Saulėtekį, apsirūpiname maisto produktais ir — l kelią. Kelias iš Vilniaus 1 Švenčionis ne toks Jau tolimas. . . Autobu sas užšoka ant kalniuko, pasu ka l dešinę ir Įveža mus Į plonle rlų stovyklos „Aidas" kiemą. Reikia paskubėti Įsikurti, nes už geros valandos atvyks visi sąskrydžio dalyviai. Kas griebia vieną dėžę, kitą, antras tempia čiužinius, miegmaišius, trečias šluoja kambarius... . Merginos daro sumuštinius, nes kaip gi be Jų lšsiveral. . . Oras lyg tyčia atšalo, prasi dėjo smarkus lietus, bet entu ziastų neatbaidė. Už fakultetų garbę pakovoti atvyko ir sąsk rydžio senbuviai. Ir plrmakutštai, netgi parengiamasis sky rius, 19 valandą prasideda šau dymo varžybos. Majoras V. Kravčenka, atmatavęs nuo rau donos vėliavėlės dešimt metrų. Įkala po lentelę su taikiniu. Tik ar ne perdaug mūsų studentai išlepo, prašydami čiužinio ir at ramos rankai. Net majoras nu sistebėjo: „Kodėl jūs bijote že mės? Kokia Ji bebūtų — nieką da netrukdė šaudymui. . ." Jei gu kare kiekvienas būtų pradė jęs galvoti kaip čia neišsipur vinus, nesušlapus, nesusirgus... Vis dėlto majoras patiesė savo apsiaustą. Šaudyti ne itin sekė si. Dažnai užsikirsdavo šautu vai. o ir oras. . . Tarp merginų 1-ąją vietą laimėjo PEF studen tė Prokuraitė surinkusi 37 taš kus, tarp vaikinų — Vainius (EKFF) — 40 taškų. Iš sekreto rių geriausiai pasirodė preky bos fakulteto — A. Kundrotas ir PEF — L. Sekmokaltė. Po varžybų stovyklaviečių šei mininkės ruošė vakarienę. Ap link didžiulę laužavietę liepsno jo vienuolika mažų lauželių. Ant kiekvieno vis kitoks kati las, ir, ko gero. vis gardesnis valgis. Fizikai, bevelk vieni vy rai. kaitino ant ugnies puodą ir kažką linksmai šnekučiavosi, chemikai rūsčiais veidais būria vosl aplink laužavietę, sukiodamlesl nuo dūmų, graužiančių akis; Tik gamtininkai, kuriuos Įsidėmėjau per šaudymo varžy bas. ramiai sau kurstė lauželĮ ir virė aviečių stiebų arbatą. Prie jų ir priėjau. Pasirodo — pirmakursiai. Pasakė. kad jų fakultete pasyvūs žmo nės, nes tik 6 atvyko Į sąskry di. Šiaip Jau Jie mėgstą keliau ti. Mūsų šnekas pertraukė isto rikų dainelė apie mažą piemenėlĮ, atklydusi nuo netoliese esančių palapinių. Gerardas at nešė puodukus. Ir aš prisijungiau prie gamtininkų. Arbata buvo puiki. O lietus vis purškė.Studental kalbėjo, kad bus ne py ragai miegoti palapinėse per toki orą. gal ir laužo negalės Įkurti. Bet draugystės laužas suliepsnojo, o diskoteka „Amtcus" kėlė dalyvių nuotaiką. Gegužės 9 diena. Šeštadienis. Pati įdomiausia ir sunkiausia sąskrydžio diena. Čia ir PDG daugiakovės varžybos, ir turisti nė sukarinta estafetė, ir minia tiūrų konkursas. Ir t; t. Nors naktis buvo ir šaltoka, bet po pirmos stiklinės arbatos, ar šaukšto košės, atrodė, kad va karykščio lietaus nė nebuvo. Dvyliktą valandą prasidėjo iš kilmingas sąskrydžio atidary mas. Į Jį atvyko Universiteto prorektorius J. Vaitkus, Šven čionių rajono komjaunimo komi teto antroji sekretorė L. Smelko, rajono veteranų tarybos pirmininkas V Volkovas. „Šiandien čia susirinko geriausi iš geriau siu. — kalbėjo VU komjaunimo komiteto sekretorius S. Povilai tis, — todėl aš linkiu visiems laimėti.“ Švenčionių rajono ve teranų tarybos pirmininkas V. Volkovas padėkojo Universiteto komjaunimo organizacijai, rekto ratui už tradiciniu tapusį sąs krydį Švenčionių žemėje ir pa linkėjo gerų startų. Sąskrydžio vadovas A. Braz deikis pasveikino visus susirin kusius. o praėjusių metų nuga lėtojai. EKFF studentai, pakėlė sąskrydžio vėliavą. Kiekviena komanda buvo pasiruošusi pa teikti daiktinį raportą. Origina liai pasirodė fizikai, padovanoie gyvą viščiuką — kaip taikos, laimės, vaikystės simbolį. įdomi teisininkų kompozicija simboli zavo taikos išsaugojimą žemėje. Nudailintą pušies šakutę. Įsmei gtą Į medžio kempinę ir simbo lišką amžinąją ugnĮ atnešė gamtininkai. Netrūko studen tams išmonės, fantazijos. Tik trūko rimtumo ir kariško pasi tempimo. Koks gi raportas, kai žiūrint iš šalies, matai sulinku sį vaikiną, rankas susidėjusį už nugaros. Po atidarymo studentai vieni ruošėsi tolimesnėms varžy boms. kiti ėjo prie partizanų šlovės kalvos, supiltos ant Per šaukščlo ežero kranto 1970 me tais. Daug buvo pasakyta gra
>3 psl. žiu žodžių, skirtų didvyriams. karo veteranams Ir šlandleniniam jaunimui. Kalvos papėdė pražydo gėlėmis, nuskambėjo automatų sal skirto vės. Po mitingo, w Perga lės dienai, koncertavo Universi teto nusipelnęs dainų ir šoklų ansamblis. Sudėtingiausia — turistinė sukarinta estafetė. Kliūtis ne visiems sekėsi įveikti, bet kiek daug Čia buvo įdėta energijos, sumanumo Ir draugiškumo. Ge rai, kam sekėsi Iškart numesti granatas l reikiamą vietą, pe reiti per rąstigali, neįkritus l vandeni, persikelti švytuokle, peršokti upeli su kartimi, kur vaikinai, reikia pasakyti, nesu gebėdavo pagelbėti merginoms: sliuogti virve, laipioti medžiais, Išardyti Ir sudėti automatą. Įkurti lauželi.. Daug juoko ste bėtojams, o pykčio — dalyviams sukėlė ši estafetė. GF komanda sugebėjo Ją įveikti per 9 min., o automatą greičiausiai Išardė Ir sudėjo R. žemaitis (FF) — 38 s. Vakare prie didžiulio laužo įvyko miniatiūrų konkursas. Gerai, kad teisininkai „atsive žė“ .Dvirati". Jiems Ir atiteko pirmoji vieta. Antrąją vietą pel nė EKFF, trečią — PEF-as. Jų miniatiūrose atsispindėjo sąskry džio akimirkos, Juoktasl Iš nes klandumų. Medikai sugebėjo Iš sisukti Iš padėties su lengvąja mašina Ir žuviene, mat Jų sekre torius R. Stukas žūklės varžybo se laimėjo pirmąją vietą paga vęs . . . vieną mažą žuvelę. Jie — šeštoje vietoje? Silpnai pasi rodė prekybininkai Ir Istorikai. Po miniatiūrų konkurso links mintojo pareigas vėl perėmė „Amlcus“, o laužo liepsnoje, ma tyt, sudegė visi dienos nusivy skambėjo limai, nes Iki ryto muzika Ir dainos.
Gegužės 10 diena. Sekmadie nis. Kažkodėl nesinori keltis, kai žinai, kad paskutinė diena Ir reiks Iš čia Išvykti. Prie eže ro Jau prausiasi ekonomistės, gamtininkai kuria laužą, fizikai ieško sausuolių. . . Pamažu at gyja stovyklavietės. Po pusry čių — virvės traukimo varžy bos. Po trijų turų paaiškėjo patys stipriausieji. Tai PF, EKFF ir MaF. Tuo pačiu metu vyksta sto vyklaviečių apžiūra. Visos jos sutvarkytos, papuoštos, [domiai atrodo medikų stovykla, aptver ta tvora Iš meldų, šauniai įsi taisę teisininkai, ekonomistai. Gražiausia Ir tvarkingiausia pri pažinta matematikų stovykla. Fakultetų dailininkai Jau pa baigė sienlaikraščius, dabar vyksta Jų vertinimas. Kūrybiš kiausi pasirodo fizikai. Artūro Bukausko pieštas sienlaikraštis Iš stovyklos gyvenimo, prajuo kino studentų profsąjun gos komiteto pirmininką V. Skinderskt, atpažinusi save. 14 vai. — sąskrydžio uždary mas. Aikštelėje Išsirikiuoja vi sos komandos. Geru žodžiu sąs krydžio dalyvius mini komjau nimo komiteto sekretorius S. Povilaitis, studentų profsąjun§os komiteto pirmininkas V. klnderskls, karinės katedros majoras V. Kravčenka .linki sėk mės. siekių įgyvendinimo ir pergalių. Skelbiami nugalėtojai. Pirmą vietą vėl Iškovojo EKFF. antrą — MaF, trečią — FF, ketvirtą—penktą vietas užėmė — PEF-as Ir prekybininkai, šeš tą — medikai, septintą — teisi ninkai, aštuntą — Istorikai, de vintą — chemikai, dešimtą — gamtininkai, vienuoliktą — filo logai. Kai po sąskrydžio paklausiau pačių studentų, koki IspūdT Ils paliko, dauguma atsakė, kad „nepaisant blogo oro — malo nų". nes pailsėjo prieš sesiją, galėjo išbandyti savo Jėgas Ir Įrodyti, kas ko vertas? O kai apsukau klausimą iš kitos pu sės — kas nepatiko — pareiš kė, kad blogas organizuotumas, nes visos varžybos prasidėjo žymiai vėliau, trūko teisėjų Ir t. t. Ką 1 tai galėtų atsakyti sąs krydžio vadovas A. Brazdeikis? Jis priekaištauta sekretoriams, nes Jie nesugebą laiku surinkti žmonių. Kad Ir darbo desanto pavyzdys: reikia iškasti duobes šiukšlėms — lauk 10 minučių, reikia padėti Iškrauti diskoteklnlnkams aparatūrą — vėl nesu lauksi. Apie tai. kas nepatiko, ko trū ko šiame sąskrydyje Audrius samprotauja toliau: — Labai sunki turistinė su karinta estafetė, nors Ją Ir or ganizavo Universiteto turistų klubas, varžybos užsitęsė Ir vėlavom su kitas renginiais. Reik tų komjaunimo Ir jaunimo žygio organizavime Ieškoti naujų for mų, keisti konkursines užduo tis, atsisakyti ekspedicijos „Ma no Tėvynė — TSRS“. referatų ir kt. Norėtųsi daugiau grupi niu. gyvų renginių. Ne patenkina filologų. Istori kų labai blankus pasirodymas sąskrydyje. Blogai, kai žmogus sako sau — „o . 'kam reikia gerlau Gerai ir• taip. . . ... _su Svarbu, dalyvavom“. Jie žino, kad už nedalyvavimą mlnusuojami taškai sekreKomjaunimo komiteto tortus S. Povilaitis, sąskrydžio vadovas A. Brazdeikis dėkoja komiteto nariams, kurie padė to paruosti š| sąskrydi, o ypač karinės katedros majorui V. KravCenkai Ir nori matyti J| ki tame. XII sąskrydyje. 0 as linkiu, kad visus metus liepsnotų kūrybiškumo Ir entu ziazmo ugnele, kad būtų kuo mažiau abejingų.
DAR GALIMA TAPTI PIRMAUJANČIAIS (atkelta Iš 1 psl 1
tę ir neįpratinti kabinti paltus, su rūbais eina tiesiog į audito rijas arba rūbus numeta ant pa langių, palieka kitose vietose. Neigiami balai paskirti Istorljoš fakultetui, kurio rūbinė nedir ba, nors yra. Geriausiai [rengta ir pilnai panaudojama matema tikos fakulteto rūbinė, čia net numerėlių pritrūksta rūbams kabinti. O štai filologų rūbinė? Ir erdvi, ir su veidrodžiais, o paltų kabo tik ant trečdalio vi sų kablių. Tuo tarpu korido riais studentai slankioja su pal tais arba paltų krūvos sumestos ant suolų auditorijose bei skai tyklose. Per pertraukas tarp paskaitų nepastebėjome budėjimo. Rei kėtų surasti būdą, kad studentų savltvarka vyktų Jų pačių Ini ciatyva. Balus skyrėme ne tik už api pavidalinimą, bet ir už bendrą tvarką, už gėles ir žalumynus. Kaip ir reikėjo tikėtis, gėlių bei želdinių daug gamtos fakultete. Kitiems fakultetams reikėtų pa sitempti. Mažokai gėlių vestibiu liuose. Iš Saulėtekio alėjos fa kultetų ypač išsiskyrė fizikos fakultetas, įvairiomis ir rūpes tingai prižiūrimomis gėlėmis. Neigiami balai buvo skiriami už netvarkingas auditorijas. Savaime suprantama, kad au ditorijos naujuose korpusuose turi atrodyti geriau. Tačiau kai kur, nors patalpos ir senos, ra dome tvarkingas auditorijas. Gera studentų savltvarka gam tos ir pramonės ekonomikos fa kultetuose. Cla auditorijose pa laikoma tvarka, kurią skatina dėstytojai. Kitoks vaizdas — is torijos fakultete. Kėdės audito rijose nevienodo aukščio, Išklypusios, nešvaru. Už tvarką gali me pagirti medicinos, matema tikos, chemijos fakultetus. Filo logijos fakultete auditorijos yra rakinamos, todėl Jų tvarka di desnė. Galbūt Ir kitiems fakul tetams reikėtų pasekti šiuo pa vyzdžiu. Neigiami balai buvo skiriami Ir už nešvarą bei nereikalingo Inventoriaus laikymą vestlblu liuose bei koridoriuose. istorijos fakulteto koridoriuo se matėme sulaužytas kėdes, po laiptais sukrautą makulatūrą. Tai ne tik neestetiškai atrodo bet ir pažeidžia priešgaisrines taisykles. Netvarkos buvo che mijos fakultete, fizikos fakulte to koridoriuose palikti daiktai, matyt, po FIDI, tačiau tuo nepa siteisinsi. j. .už nešvarius tualetus. Fakultetuose pastebima pažan ga. Daugelis pasitvarkę, bet Is torijos fakultete veikia vienin telis sanmazgas, kuris vargu ar gali patenkinti visą fakultetą, matematikos fakulteto tualetuo se netvarkingas Inventorius, chemijos fakultete nešvaru. Neigiami balai taip pat buvo skiriami už netvarkingus lnter Jero elementus, kiekvieną nei nanti ir netikslų laiką rodanti laikrodi, rūkymą neleistinoje vietoje, studentų paliktus nevietoje asmeninius daiktus. "Lalkrodžius Laikrodžius turi ne klekvienas fakultetas, o fizikos fakultete Jų yra net penki, tačiau nė ___ .._ vienas nei na. Laikrodis reikalingas daik tas, skatina punktualumą, pri mena, kad vėluoji. Filologai taip pat turi pulkų laikrodi, tačiau Jis neveikia. Rūkančių ne vietoje nerado me. Tačiau kol dar nėra išgy vendintas šis reiškinys, reikėtų pasirūpinti patalpomis rūkan tiems. Tokią patalpą radom tik chemijos fakultete. Filologijos fakultete rūkomasis kambaryj likviduotas, o šalia rūbinės Jau dešimt metų ruošiamas repre zentacinis tualetas, tiesą sakant jau bevelk paruoštas, tik nega li veikti, nes ten laikomos foto grafijos medžiagos. Daugelyje fakultetų studentai ne vietoje numeta rūbus, kepu res, krepšelius. Ypač neakivaiz dinio skyriaus studentai. Viena, — taip netvarkingai numesti daiktai gali dingti, be to — ga dina bendrą vaizdą ir tvarkos įspūdi. — Kas tapo konkurso nuga lėtojais? — Geriausiai besitvarkančiais fakultetais pripažinti pramonės ekonomikos ir gamtos fakultetai. Nelengva buvo nustatyti trečią jį prizininką. | trečią vietą rim ti pretendentai buvo net trys fakultetai: filologijos, medici nos, matematikos, Ypač blogai per apžiūrą pasirodė istorijos, chemijos, teisės fakultetai. Ar tokie konkursai, apžiūros yra vienintelis stimulas, verčian tis susitvarkyti, pasitempti? Tvarkos poreikis turėtų glū dėti kiekviename iš mūsų. Ta čiau kol dar to nėra, tol tokie konkursai gyvuos Ir matyt, bus veiksmingi. Poreiki tvarkai ga lėtų labiau skatinti dėstytojai. Kol kas jie mažai dėmesio ski ria studentų buities ir elgesio kultūrai. Konkursas tęsiasi, prasideda jo antrasis etapas. Iki Di džioslos Spalio socialistinės re vollucijos 70-ųjų metinių liko pusė metų, tad kiekvienas fa kultetas dar gali pasitempti ii tapti pirmaujančiu.
4 Tarybini* studentas
TĘSIANT POKALBĮ APIE TURIZMĄ Pamėginsiu pratęsti pradėtą diskusiją, o kartu Ir papriešta rauti Vytenio Aimonaičlo min tims apie aktyvųjį turizmą Uni versitete. Manau, kad gailu kal bėti apie Universiteto turistų klubo problemas, nes pats Jau šeštus metus esu Jo narys, ma čiau trijų klubo pirmininkų veiklą, ir pačiam kurį laiką te ko Juo būti. Visiškai sutinku, kad turiz mas — tai Ir poilsis, ir sportas, ir pažinimas. Turbūt todėl Jis Ir turi tiek daug gerbėjų, nes kiekvienas čia randa tai, ko jam labiausiai reikia. Ir, many čiau. Jog turizme nubrėžti grie žtos ribos tarp poilsio ir sporto negalima, nes visa tai yra labai glaudžiai susiję Vytenis teigia, kad VVU tu______ sportiškėja _______ rizmas ir.. kaip pa vyzdį pateikęs mūsų sąskrydžio programą, klausia, kodėl nėra konkurso, susijusio su gimtojo krašto pažinimuj Teisingai — tokio konkurso nėra. Bet aš manau, kad į mišką važiuojame ne tam, kad ten ant lapukų ra šytume. koks Lietuvos ežeras giliausias ar kokia kalva aukš čiausia. Popierizmo mums ir Universitete pakanka. Turisti nio ralio varžybose stengiamės atsisakyti ir sportinio skubėjl mo. Dažnai UTK sąskrydžiuose dalyvauja sportininkai, bet ne pamenu. kad Jie kada nors bū tų tapę nugalėtojais. Aišku, yra klube ir savų prob lemų. Teisingai buvo pastebėta, kad ne kiekvienam žygiui yra gerai pasiruošiama. Problema ta, kad vadovų, kurie vestų gru peš į žygius nedaug, todėl jiems tenka nemažas krūvis ir Jie tiesiog fiziškai nesuspėja paruošti visus žygius pakanka mai gerai Istorikai savaip iš sprendė šią problemą — paruo šė ir padaugino detalius keleto maršrutų aprašymus. Turint to kį aprašymą labai supaprastėjo pasiruošimas žygiui. nereikia gaišti laiko bibliotekose Tik la bai gaila, kad nė vienas iš tų aprašymų taip Ir nepasiekė UTK bibliotekos. Nepagrįstai skamba priekaiš tas, kad Universiteto turistai stengiasi keliauti bet kur, tik ne Lietuvoje. Visiems žinomos mūsų klubo senos tradicijos, to klos kaip rudens ir žiemos tu riados, kurios skirtingai nuo kitų turistų klubų rengiamos tik Lietuvoje. Jau nekalbu apie poilsio dienos žygius, nes visi žino, kad VVU turistai kiekvie ną savaitgalį atlieka tokias ke liones po gimtąjį kraštą.. Ge riausias įrodymas — kas tre čias. kas ketvirtas žygis, užre gistruotas Vilniaus turistų klu be. atliktas UTK narių. turi Sutinku, kad turistai daugiau dėmesio skirti gamto saugai. paminklosaugai. •kitai - ■ ___________ ___________ velkiai. visuomenei naudingai Ir čia iniciatyvą turėtų rodyti grupės vadovas, kuris savo pa vyzdžiu uždegtų grupės daly vius šiai veiklai. 0 dėl krašto tyrinės veiklos aš linkęs pole mizuoti. Aišku, galima rinkti įvairią medžiagą, tautosaką, ir pan.: bet juk tai kraštotyrinin kų duona Surinkti mes galime. Bet Juk visa tai reikia apdoroti, kažkam perduoti. Tokiam dar bui reikalingos specialios ži nios, nusimanančių žmonių pa galba. Su šiuo darbu susldoro ja kraštotyrininkų „Ramuva“. Galėtume su |ais bendradarbiau ti, bet kol kas mes sau, jie sau. Beje, čia Jau kita problema
Jei kalba užėjo apie katego rinius žygius, tai norėčiau Vyte nio paklausti, ar daug Jis yra žmonių iš šalies priėmęs į sa vo kategorinius žygius. Galiu už jį ir atsakyti — keliauja tik su „savo kompanija". O ką da ryti tiems žmonėms, kurie ne turi tokios „kompanijos“?! To dėl ir tenka kai kam atlikti po keliolika žygių per metus.
Vytenis smarkiai pasipiktinęs geriausiais turistais.! Gailu paša kyti tik tiek, kad kiekvienas keliauja pagal savo poreikius ir išgales. Ir. manau, kad kiek vienas iš mūsų keliauja „dėl savęs“. Juk Arvydas Sabonis žaidžia krepšinį turbūt ne tam, kad taptų geriausiu respublikos sportininku. .. Manau, kad šią diskusiją rei kėtų pratęsti. kadangi UTK veikloje yra pakankamai daug problemų ir tokia diskusija pa dėtų jas išspręsti.
Nėrijus KISIELIUS
Kiekvieną pavasarį VVU medicinos fakultete vyksta stu dentų mokslinės draugijos kon ferencijos. S. m. balandžio 21 — 23 d. d. įvyko 39-oįi medikų SMD konferencija. Joje dalyvavo 405 studentai ir 89 dėstytojai, atvy ko 32 svečiai iš kitų respublikų aukštųjų mokyklų — Tartu, Ry gos, Užgorodo, Sverdlovsko ir kf. Perskaityti 224 pranešimai. ' Balandžio 21 dieną vyko aku šerijos-ginekologijos, o 22 dieną — visų kitų sekcijų posėdžiai. MF šiuo metu veikia 19 mokslinių būrelių arba 15 sekcijų (jeigu keli moksliniai būreliai paruošia mažiau, negu po 12 pranešimų, jie sujungiami į vie ną sekciją, pvz.: chirurgijos-onkologijos). Šiais metais SMD konferenci joje debiutavo naujai įkurtas onkologijos būrelis (mokslinė vadovė med. m. dr. L. Griciūtė, pirmininkas IV k. studentas M. Brasiūnas). Sis būrelis paruošė 8 pranešimus. Neblogai pasirodė (15 prane šimų) ir neseniai įkurta gastro enterologijos sekcija, kurios pagrindą sudarė vidaus ligų propedeutikos būrelio praneši mai (moksl. vad. prof. M. Krikštopaitis, pirmininkas IV k. stud. A. Simaitis). Jos darbe buvo gvildenamos ne tik virškinamo jo trakto susirgimų problemos, bet ir naujai susiformavusio mokslo — juvenologijos — klausimai. Aktyvūs buvo ir morfologijos (mokslinis vadovas prof. S. Po-
• •
a
IS „T. S.“' JUMORO SKRYNIOS
S
(TAIP JUOKAVO MUSŲ PIRM TAKAI)
CZ)
— Ar tu būni kada nors lai. mingas? — klausia studentas draugo. — Taip, kol išleidžiu strperidi. ją...
’S (D E
XXX — Sesija artinasi, — perspėjo dėstytojas studentą. — O, nieko baisaus — aš ge ras bėgikas)
Farmakologijos-mikrobiologijos sekcija Vido NAUJIKO nuotr. vilionis, pirmininkas IV k. stud. A. Grigaitis), nervų-psichinių li gų (mokslinis vadovas prof. P. Visockas, pirmininkė IV k. stud. J. Grigaitė), pediatrijos (moksli nis vadovas doc. A. Raugale, pirmininkas III k. stud. R. Lapins kaitė) studentai. Gerai įvertinti bendrosios chirurgijos sekcijo je (mokslinis vadovas prof. A. Marcinkevičius, pirmininkas VI k. stud. N. Bičkauskas) skaityti darbai apie aktualias kardiochirurgijos problemas. Šioje konferencijoje SMD ta ryba įvedė naujovę: darbai ver tinti pagal anketas, kurios prieš tai buvo apsvarstytos su būrelių moksliniais vadovais ir pirminin kais. Anketoje 9 kriterijai, pagal kiekvieną iš kurių darbas buvo vertinamas nuo 0 iki 3 balų.
Vėdinimo komisiją sudarė 2 —4 dėstytojai ir 1 studentas. Vi sų sekcijų darbo rezultatus su sumavo SMD taryba. Balandžio 23 dieną įvyko ple narinis posėdis. Jame perskaity ti du pranešimai: „Lietuvos vai kų chirurqijai — 40 metų" (pra nešėjas I k. stud. S. Bernotas, moksl. vad. doc. J. Gradauskas) ir „MF studentų deontologija" (pranešėjos III k. stud. E. Kamineckaitė ir C. Bakaitė, moksl. vad. prof. A. Irnius). Plenarinia me posėdyje apsvarstyti vyku sios konferencijos rezultatai, aptarti sekcijų darbo metu išryš kėję trūkumai bei nesklandumai, jteikti garbės raštai svečiams ir diplomai nugalėtojams.
Eglė BUTAUTAITE
XXX — Kas tau labiau patinka — fizika ar matematika? — teirau jasi studentas bičiulio, — Fizika. — Kodėl? — Todėl, kad studijuoju mate matiką. ..
K. MIKOLIŪNAS
XXX Susikūrė jauna studentų šeima. Vyras klausia: — Kaip mes gyvensim? Žmona: — O kaip iki šiol gyvenai? — Sėdėjau tėvams ant spran do. — Tai pasislinksi...
XXX Susitinka du studentai. Vienas sako: — Zinai, Jonai, aš sergu nemiga. — Negali būti, vakar paskaito se knarkei kaip sveikas.
B. ŠLEMPfRIS
Borisas VORONKOVAS
Gegužės 8 dieną palydėjome f paskutiniąją kelionę respubli kinės reikšmės pensininką, LTSR nusipelniusi dėstytoją Borisą Voronkovą. Antakalnio kapinėse iškilo dar vienas kauburėlis, pažymėjęs partizaninio judėji mo Lietuvoje ir Didžiojo Tėvy nės karo dalyvio. Ilgamečio Uni versiteto docento, fizikos-mate matikos mokslų kandidato am žinojo poilsio vietą. B. Voronkovas gimė 1911 m.
vasario 23 d. Kaune. Anksti ne teko tėvo, buvo priverstas už darbiauti, todėl ir mokslas Kauno Vytauto Didžiojo univer siteto Technikos fakultete truko devynerius metus. Nuo 1939 m. pradėjo dirbti inžinieriumi Kau no, vėliau Vilniaus įmonėse. At kūrus Tarybų valdžią Lietuvo je, dirbo referentu Pramonės komisariate. Karo pradžioje, ne spėjęs pasitraukti į šalies gi lumą, B. Voronkovas įsijunųe t pogrindinę kovą prieš okupan tus. Buvo gestapo suimtas, tar domas, kalėjo Lukiškėse, vėliau koncentracijos stovykloje. Iš jos pabėgo ir tapo „Jūros“ par tizanų būrio kovotoju. į Raudo nosios Armijos gretas įstojo, ne laukdamas mobilizacinio pra nešimo. Kovojo Rytų Prūsijoje, Tolimuosiuose Rytuose, apdova notas keliais medaliais. Po demobilizacijos B. Voron kovas aktyviai įsijungė į atku rlamąjį darbą Lietuvoje. Nuo 1945 m. pabaigos susiejo savo gyvenimą su Vilniaus universi tetu — pradėjo dirbti vyr. la
borantu, vėliau asistentu, vyr. dėstytoju. Parašė ir apgynė fizikos-matematikos mokslų kan didatinę disertaciją. Nuo 1947 m. tapo TSKP nariu, vadovavo fizikos ir matematikos fakulteto partinei organizacijai, vėliau Universiteto profsąjungos ko mitetui. 1952 m. B. Voronkovul buvo suteiktas docento vardas. 1952—1956 m. dirbo astronomi jos katedros vedėju. Nuo 1956 m. daugiau kaip 20 metų buvo diferencialinių lyg čių ir skaičiavimo matematikos katedros docentu. Jam suteiktas LTSR nusipelniusio dėstytojo garbės vardas, nuo 1983 m. pas kirta respublikinės reikšmės personalinė pensija. Docentas B. Voronkovas išliks mūsų atmintyje kaip gilios eru dicijos ir optimistinės nuotaikos žmogus, sugebėjęs derinti gera širdišką toleranciją su reikliu principingumu, kaip puikus specialistas ir bendradarbis. Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedra
MOŠŲ KULTŪROS PUSLAPIAIS
JJ
jėgas skyrė praeities relikvijų kaupimui“ POVILO
Šiemet sukanka 100 metų, kai Kupiškio raj. Mergellšklų kaime, neturtingų valstiečių šei moję gimė lietuvių visuomenės veikėjas, numizmatas, didelis senienų mėgėjas ir Jų propa guotojas Povilas Karazija. Nuo mažens Jis pamėgo paprastus kaimo žmones, jaunystėje žavė josi garsaus savo krašto praei timi. domėjosi Kupiškio apylin kių istorija. Lietuvos praeitis, senienų rinkimas tapo viso to limesnio gyvenimo tikslu. P.i Karazija aktyvus 1905— 1907 metų revoliucijos dalyvis, platinęs Lietuvos socialdemo kratų partijos laikraščius Ku piškio apylinkėse. Nugalėjus Spalio socialistinei revoliucijai, kaip ir daugelis lietuvių, buvu sių Rusijoje, sugrįžęs į Lietuvą tuoj pat įsijungė į revoliucinius įvykius. P. -Karazija 1918 aktyviai dlr— 1919 metais Lietuvos Llaubo Tarybų komisariate dies švietimo valdžią, Nuslopinus Tarybų susieja savo likimą susieja su Vilniaus miestu ir čia veikian čiomis lietuviškomis organizaci jomis. Čia Jis įsitraukia į Vil niaus krašto lietuvių kultūros, švietimo organizavimą. Tačiau reakcinė buržuazinės Lenkijos valdžia, ėmusi persekioti bet kokią kitataučių veiklą, griebėsi represijų ir prieš lietuvius Tuo metu bet koks priklausy mas net visai ne politinėms lie tuviškoms organizacijoms tam pa nepriimtinu ir nesuderina mu su tuometiniu Lenkijos pilie čio statusu. Nepaisant to. P.
KARAZIJOS
lOO-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
dalyvauja aktyviai Karazija mokytojų Lietuvių steigiant už sąjungą (1925 m.), kovoja _____ lietuvių _______ . švietimą. _ ___ dirba vietos Vilniaus Vytauto Didžio |o gim nazijoje, redaguoja__ laikraščius ..Vilnietį“, „Rytų Lietuvą“, „Vil niaus aidą“. Aktyvi kultūrinė, visuomeninė veikla susilaukia ne tik valdžios, bet ir atskirų Vilniaus lietuvių buržuazinių veikėjų nepritarimo.’ 1928 me tais P. Karazija ir daktaras J. Šlapelis, turėję didelį autorltetą Vilniaus lietuvių visuomenė je, buvo priversti palikti laiki nąjį Vilniaus lietuvių komitetą. Tuo metu Kauno universiteto prof. Z. Žemaičiui (juos siejo ar tima draugystė) rašytuose laiš kuose kalbama, kad Sv. Kazi miero „Ryto“ draugijos, dirbu sios švietimo darbą Vilniaus krašte, naudos atneša ne per daugiausia. Todėl steigiama draugija „Kultūra“ nėra nukreip ta prieš lietuviškas organizaci jas Vilniaus krašte, nėra prie šiška katalikų bažnyčiai, o tik organizuos ir vystys lietuvišką švietimo veiklą lenkų okupuota me krašte. (VU Rankraščių sky rius F 129 — 192. P. Karazijos laiškas, rašytas Z. Žemaičiui. Vilnius, 1928.11.18). Ketvirto dešimtmečio antro je pusėje, pablogėjus Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniams san tykiams, apkaltintas nelojalu mu tuometinei Lenkijos santvar kai. P.i Karazija 1937 m. depor tuojamas į Lietuvą. Tolimesnė Jo veikla Kaune susieta su Vy tauto Didžiojo kultūros muzie-
jumi (vėliau Valstybiniu Čiur lionio dailės muziejumi). Čia P. Karazija pasireiškė kaip pulkus muziejininkas, išmanantis savo darbą, parašė puikius veikalus iš Lietuvos numizmatikos: „Aluonos. Skėrių, Krūminių monetų lobiai“ (1941), rankraščiuose li ko „Šančių iobls“, žuvo unika lūs veikalas „Lietuvos numiz matika“. Netgi blaškomas įvairių įvy kių, dirbdamas platų visuomeni nį darbą, suranda laiko domėtis Lietuvos praeitimi, numizmati ka. rinkti senienas. Dažnai sto kodamas lėšų pragyvenimui, sunklai versdamasis visą savo talentą, energiją ir lėšas skyrė lietuviškos numizmatikos kaupimul, praeities relikvijų rinklmui. Siame darbe matė tikslą, dėl kurio verta gyventi, dirbti ir aukotis. Jo pastangų dėka ____ šiandien mes galime džiaugtis, kad liko išsaugotas Vilniaus lo bis, rastas Grigiškėse 1930 me tais — unikalus, neturintis ana logo, vienintelis iki šiol žino mas lobis, kuriame be kitų mo netų sukaupta pati didžiausia „lietuviškų ilgųjų“ kolekcija. P. Karazija buvo plačių Inte resų, .. didelio ”J:”j talento asmenybė. 1977 m< spalio 2 d. numizmatikos rinkinys U Karazijlenės ir L. Karazijaltės-Linkevičienės rūpesčiu buvo padova notas VU Mokslo muziejui. Ernestas LUKOŠEVIČIUS Istorijos fakulteto Istorijos spec. studentas
• „Šilo" kolektyviniame so de parduodamas dviaukštis na melis. Kreiptis telefonu 76-57-88 j Volčkovą. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820584, išduotą MF studentui Arūnui ŽILINSKUI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850707, išduotą MF studentei Ingridai ŽALAITEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830456, išduotą MF studentui Artūrui TAMULIUI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840399, išduotą IF studentui Danui PRANSKUI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8330524, išduotą MF studen tei Vidai BRUSOKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841099, išduotą FF studentui Rimantui DAMKAUSKUI, laikyti negaliojančiu . Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610626, išduotą MF studen tei Astai NARUŠYTEI, laikyti ne galiojančiu.
Nuoširdžiai užjaučiame pre kių mokslo specialybės antro kurso studentę Daivą CAPLIKAITĘ dėl motinos mir ties. Kuratorė ir grupės draugai Nuoširdžiai užjaučiame Eri ką VARKEVlClUTĘ myli mam tėveliui mirus. EKFF BA I, 2 gnipės kuratorė ir draugai
Filologijos fakulteto deka natas, visuomeninės organi zacijos ir vokiečių filologijos katedra nuoširdžiai užjaučia docentę Iną MEIKSINĄ dėl vyro mirties.
Bibllotekinlnkystės ir moks linės informacijos katedrų bei informacijos problemų mokslinio tyrimo laboratori jos darbuotojai nuoširdi!31 užjaučia istorijos fakulteto dekaną Vytautą LESCIŲ, m1' rus motinai. Korektorės ir N. Jėčiūtė
LV 15309 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1216 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. «CoBercxnH cryAeBT* — opraa napntoMa, perropaTa, noMHTeTa komcomoas, npotjiKOMa opAeHOB TpyAOBoro Kpacuoro JBaMeHH ■ ĄpyacGu ■apoAOB BHAbHioccKoro yHHBepcHTeTa hm. B. Kaucyuaca. Bhabhioc. PeAaicrop A. AHnnrrac. Ha abtobckom sabine.
J. Vercinkevtf'^
Redaktorius A. LIPSTAS