I
v/sv Salių
proletarai, vienykjtus!
r.cM’VBIOIS
scuoencas
ŠIANDIEN
NUMERYJE: 'AŠ. STUDIJOS.
VISUOMENINE VEIKLA
XXX
,SMD ŽINIOS" Nr. 8 VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS
NUO
1950 METŲ
Neseniai paminėjome Ka zimiero Liščinskio — ateiz mo pradininko Lietuvoje — 350-ąsias gimimo metines. šiandien jo pradėtą darbą tęsia gausus respublikos jaunųjų ateistų būrys. Dau guma jų dalyvavo respubli kos aukštųjų mokyklų stu dentų ateistų seminare „At eizmo tradicijos ir dabar tis". — Ateistinis auklėjimas gana sudėtingas sektorius. Ir jo tobulinimas yra būtinas. Seminaras, organizuotas Uni versiteto ateistinio auklėji mo tarybos ir komjaunimo komiteto, naudingas tuo, kad leido plačiau ir išsamiau panagrinėti klausimus iškilu sius aukštųjų mokyklų ateis tiniame studentų auklėjime, tuo pačiu pasidalinti darbo patirtimi, — pasakė Univer siteto ateizmo katedros ve dėjas doc. J. Mačiulis. Dabartinis studentų reli gingumas, kaip išsiskyrė iš LLKJS CK studentų skyriaus vedėjo J. Bernatonio kalbos, — nežymus. Didelė dalis studentų abejingi religijai, nesupranta jos. Tačiau maža kovingų ateistų. Ateistinis darbas dar neatitinka reikala vimų. Daug priklauso nuo grupės kolektyvo, komjauni mo organizacijos darbo. Be to, organizuojant ateistinę veiklą, dar trūksta žinių, ge ros darbo drausmės. Būtina sustiprinti kontrolę, kad mo kslinio ateizmo užsiėmimai būtų gerai lankomi. Ir daly vavimas ateistiniuose rengi niuose būtų aktyvus, o ne formalus. Todėl reikėtų visų pirma parinkti tokias temas renginiams, kurie sudomintų studentus, kad jie mielai da lyvautų rašinių konkursuose, viktorinose, susitikimuose su įžymiais ateistais. Ateistini darbą dirba VU komjaunimo komiteto ateisti nio auklėjimo sektorius. Po
1984 m. gegužės 25 d„ penktadienis,
kalbyje su šio sektoriaus vadovu A. Rukšėnu sužino jau, kad ir jų darbe pasitai ko trūkumų. Sunkiai sekasi darbas akademinėse grupėse, kai galima apjungti kuo daugiau studentų. Būtina su aktyvinti veiklą komjauni mo organizacijos ląstelėse — pirminėse organizacijose. Ne siseka išplėsti ateistų klubo „Ateistas“ veiklos. Šis klu bas neįsilieja į Universiteto klubų darbo sistemą. Pla-
versiteto fakultetų. Seminaro dalyviai turėjo galimybę pasiklausyti visų respublikos aukštųjų mokyk lų studentų ateistų pasako jimų apie jų „Ateisto" klu bo veiklą, komjaunimo ko miteto ateistinio auklėjimo sektoriaus darbą bei kartu pasvarstyti studentų moksli nės ateistinės pasaulėžiūros iormavimosi problemas. Įdomiai apie studentų re ligingumą kalbėjo Kauno
RESPUBLIKINIS SEMINARAS čiau pakalbėti apie Universi teto ateistų veiklą sutiko pats A. Rukšėnas. — Ateistinis auklėjimas yra viena iš sudėtingiausių ideologinio darbo grandžių. Todėl ypač svarbu kaupti patirtį, palaikyti ryšius su kitomis aukštosiomis mokyk lomis. Mūsų ateistinio sektoriaus nariai yra užmezgę ryšius su Daugpilio aukštųjų mo kyklų ateistų klubu. Buvom susitikę. susipažinome su klubo veikla, darbo meto dais, formomis. Kalbėdamas apie ateistinį darbą, norėčiau paminėti ir sieninės spaudos reikšmę ateistiniam auklėjimui. Kie kviename fakultete yra lei džiamas sienlaikraštis „Aki ratis“. Šiais metais Teisės fakultete buvo nagrinėjamos temos „TSRS konstitucija ir sąžinės laisvė", „Naujųjų laikų pranašai". . . Aukštesniuose kursuose, remdamiesi mokslinio ateiz mo studijų metų įgytomis žiniomis, komjaunuoliai gali rengti mokslines konferenci jas. Šiemet tokios konferen cijos vyko daugelyje Uni
medicinos instituto studentė R. Vairaitė. Ji supažindino su kai kuriais tyrimais. Vil niaus pedagoginio instituto studentas H. Laurinčiukas pasakojo apie studentų ateis tinio klubo veiklą ir vaid menį, rengiant busimuosius mokytojus. Kauno politechnikos insti tuto trečio kurso studentė K. Tamošaitytė ateistinį dar bą jau dirba dveji metai. Kalbėdama ji paminėjo „Ateisto" klubo narių susi tikima su Talino pedagogi nio instituto studentais ateis tais. Paprašiau K. Tamošai tytę plačiau papasakoti apie taliniečių ateistinę veiklą. ■ Talino pedagoginio in stituto Ateistų klubas nagri nėja panašias problemas kaip ir mūsų. Jam vadovau ja doc. E. Vimsaarė. Pranešime dėl ateistinio darbo įgūdžių formavimo aukštosiose mokyklose už davinių (pranešėjas L. Šni pas) pabrėžta, kad būtina turtinti pozityvų ateizmo vertinimą. Aktyviau aiškin ti marksistinės-lenininės teo rijos pagrindus. Jis paragino visus studen
KAIP SEKASI?
Maskvos Lomonosovo uni versitete „kelnes trina" ne viena dešimtis Lietuvos stu dentų. Dalis jų — čia nuo pirmo kurso. Kiti •— su nu kreipimais pervesti Iš Vil niaus universiteto po antro jo, trečiojo kurso. Su ke liais iš jų — žurnalistikos specialybės ketvirtakursiais — Svaja CHADZEVlClūTE, Rolandu BARYSU ir susitiko mūsų korespondentas Skir mantas MICKEVIČIUS. XXX Jus jau antri metai Mask voje. Suspėjote apsiprasti su
mokymosi pobūdžiu, darbo specifika. Ar Jūs patenkinti tuo, kad mokotės Maskvos universitete? — Jaučiamės neblogai. Ži nia, kiekvienas privalumas turi ir neigiamų pusių. Spe cialybės dalykai yra dėsto mi puikiai, užsienio kalbos paskaitos taip pat aukšto lygio. O kaip Jūsų pasirengimą, Jūsų mokymąsi čia vertina? Žurnalistikos fakulteto de kanas patenkintas lietuviais studentais. Nenuostabu — atvažiavę į Maskvą mokosi geriausi mūsų studentai, no rintys įgyti platų išsilavini mą, gerai pasiruošti busima jam darbui redakcijose. Čia net pageidautų, kad dar daugiau lietuvių Lomonoso vo universitete studijuotų humanitarines specialybes. Žodžiu, mes neblogai užsire komendavome.
Na, o kaip gyvenimo są lygos? Gyvename Studentų — As pirantų Namuose (DAS) Švemiko gatvėje. Čionai ap sistoję studentai iš visų ša lies kampelių. Nors ši gatvė ir tolokai nuo centro, bet visuomet gelbsti metro. Ir šiaip geras visuomeninis transportas padeda greitai pasiekti visus miesto kam pelius. Sakykite, kokios perspekty vos jūsų laukia baigus pen kis kursus? Žinoma; gavę diplomus, ruošiamės grįžti darbui į Lietuvą. Kaip minėjau, lie tuvių kalbos žinios nėra la bai stiprios, bet tai pataiso ma. .. Be to, „Soveitskaja Litva" redakcija mielai pri ima dirbti Maskvos universi teto absolventus. Ar jau pripratote prie did miesčio tempų ir gyvenimo?
Nr. 18 (1277)
tus ateistus atsakingiau ruoštis ateistinei veiklai, griežčiau kontroliuoti savo darbą. Tik aktyvi veikla pa deda mums tapti ateistais. Seminaro dalyviai apsilan kė pirmą kartą Universiteto Mokslo muziejuje paruoštoje respublikos aukštųjų mokyk lų ateistinių darbų parodoje. Jos skyriuose studentai su sipažino su ateistine tema pa rašytomis knygomis, Kauno politechnikos instituto ateis tų tarybos leidžiamu pusla piu „Ateistas". Daug darbų iš Dailės instituto, Kauno medicinos instituto, studentų pateiktos fotonuotraukos, at spindinčios religijos sukaus tytą praeities ir dabarties žmogų. . . Renginiai vyko VU teatro salėje, Didžiojoje auloje, Saulėtekio alėjos fakultetuo se. Pastarajame, kuriame da lyvavo Fizikos, Prekybos, Pramonės ekonomikos fakul tetų studentai bei svečiai iš KPI ir LŽŪA, buvo kalbama tema „Gamtamokslinė min tis Vilniaus universitete". Šio pokalbio metu studen tai dar kartą įsitikino didele mokslo jėga kovoje su ant gamtiniais reiškiniais. Apie pirmųjų veikalų pa sirodymą bei svarbą Vilniaus universitete kalbėjo doc. A. Matulaitytė. Pasibaigus pokalbiui, pasi rodė Kauno politechnikos in stituto ateistinė agitmeninė brigada. Gitara skambino ir dainavo VU Ekonomikos fakulteto studentė A. Krisiūnaitė. Koncertavo Lietuvos žemės ūkio akademijos folk lorinis ansamblis. Vėlai vakare ateistų semi naro dalyviams VU kiemo teatras parodė Lukiano spek taklį „Dangus, žemė, žmo gus". Lolita ANDZIULEVIČIŪTE, neetatinė „T.S." koresp.
Dar nepripratome, nebent —' apsipratome. . . O ką veikiate laisvalai kiu? Laisvalaikį tai tikrai yra kur praleisti. Teatrai, kon certai, diskotekos, studentų vakarai. .. Tik spėk suk tis. . . Kaip dažnai parvykstate pasisvečiuoti į namus? Per semestrą — maždaug po du kartus. Šiaip ar taip — tarp Vilniaus ir Maskvos beveik tūkstantis kilometrų. O bilietą irgi ne taip pa prasta gauti. .. Per šventes visuomet stengiamės pa sprukti tėviškėn. Ačiū už nuoširdų pokalbį. Ką norėtumėte palinkėti Vil niaus universiteto studen tams? Gerai mokytis, plėsti spe cialybės žinias, gerai ilsėtis. Žodžiu, sėkmingai derinti studijavimą ir studentavi mą. . . O jūs — suderinate? O kaipgi!
Kaina 2 kap.
„DARBO VETERANO" MEDALIU UŽ ILGAMETI SĄŽININGĄ DARBĄ APDOVANOTI MASALSKIENE Stasė, Jurgio — Mokymo skyriaus vyr. metodininkė. MICKUS Jonas, Antano — Skyriaus viršininkas. GERVIENE Anelė Virginija, Stasio — Kadrų skyriaus vyr. inspektorė. SLIŽIENE Valerija, Juozo — MB sk. vedėja, pensinin kė. SPRINDIS Adolfas, Mykolo — Filologijos fakulteto do centas. STELIONIENĖ Pranciška, Balio — Spaustuvės operat.kopljuotoja. STEPONAVIČIENE Stanislava, Juozo — Studentų profi laktoriumo technikė. TIMOFEJEVA Stasė, Romano — Filologijos fak. dėsty toja, personalinė pensininkė. TAMOŠIŪNAS Viktoras, Petro — Ekonom. kiberneti kos ir fin. fakulteto Ekonominės informacijos katedros vedėjas, docentas.
/
Mes jūsų labai pasiilgom... Atsisveikindami su ge riausiais draugais, išlydint juos į Tarybinę Armiją, lin kime sėkmės, ištvermės, ryž to. . . Jau spėjai susidrau gauti per tuos kelis mėne sius, pirmoji sesija prabėgo drauge, ir lyg tyčia: dveji metai — vien laiškais. Sun koka iš pradžių. O kaip gyvena mūsų draugai, tarybinės armijos kariai? „Kai buvau mažas, svajo jau apsivilkti kareivišką mi linę, nugriebti šautuvą ir gaudyti banditus. Dabar, kai tarnauju tarybinėje armijoje, nusišypsau, prisiminęs vai kišką svajonę. Kaip viskas atrodė paprasta, lengva, ir per daug romantiška..." Žinia, kad mūsų laiškai jiems labai reikalingi. Ir kai perskaitai: „Didelis ačiū už laišką. Labai puiku, kad mūsų, kareivių, - nepamiršta te". (Deividas Zabulis). „Jūsų laiškas mane malo niai nustebino. Dar besimo kydamas girdėjau, kad karei viams rašo. Netikėjau. To dėl šis siurprizas daug daug malonesnis. Dėkoju už svei kinimus, už „Tauro" agitbrigados nuotrauką, kuri suke lia gražius prisiminimus apie dienas, praleistas kartu su jumis. Tik gaila: dar nespėjau visiškai įsitraukti Į stu dentišką gyvenimą, apie jį reikia rašyti būtuoju laiku" (Rytis Krasauskas). Iš šių ei lučių supranti, kad mūsų laiškai tarnaujantiems tary binėje armijoje — geriausia, brangiausia dovana. Ne kartą teko girdėti, kad vaikinams armijoje nėra lai ko net apie saviškius pagal voti. Ar tai tiesa? Ne! Puiku, kad tokia optimis tiška nuotaika lydi mūsų ka rius. Tačiau nesitiki, kad armijoje tik skaniai valgo
ir žiūri filmus mūsų studen tai, kai paskaitai: „.. .nori tikėti, nori ne, bet dabar su malonumu laikyčiau istorijos egzaminą. Aš puikiai supran tu, kad velniškai sunku ir neįdomu kalti visus Įvykius, datas ar algoritmų kalbą. Tačiau..." (Ričardas). Prisipažinkim, kad nedaug kalbam apie sesiją, kai vie na jau pasibaigus. Per ma žai (žinoma, ne visiems) rūpi savo kurso, fakulteto reika lai. O štai, mūsų kareiviai lyg susitarę, vis klausia ir klausia apie Universitetą. „Įsivaizduoju, dabar mo kotės .sulindę į kampus: juk — sesija! Na ką gi, priklau so. Uždavinys labai laužia? Kaip Universitetas? Seniūnas dar tas pats?.. Parašykite apie viską, nes aš dabar ža lias kaip pacvasaris" (Vai das). „Svarbiausia, kad jūs ma nęs neužmiršote. Labai malo nu gauti nuotrauką, kuri pri mena senus gerus laikus. Norėčiau tikėti, kad ši nuo trauka nebus paskutinė, „ir aš galėsiu sekti PEF-o gyve nimą". (Audrius Mikalaus kas). Ne! Jūsų neužmiršo. Kiek vienam fakultete surasim stendą su studentų, tarnau jančių tarybinėje armijoje nuotraukomis ir laiškų iš traukomis. Ir ar įlysi į žmo gaus širdį, kuris laukia kie no nors iš jūsų... Ko palinkėti kariams? Ką pasakyti laukiantiems? Gal prisiminkim senas tiesas: ar mija — vyriškumo mokykla, ir kiekvienam tos pamokos reikalingos, naudingos, būti nos. Laukimas — jausmas, apsigyvenantis tik gerų žmo nių širdyse. Jis nesulygina mas su kitais jausmais. Iš tvermė reikalinga net ir pa čiam stipriausiam, protin giausiam. .. Ir lai sėkmė lydj visus visada visur. Gitana NEVERAUSKAITfi, I kurso žurnalistė
UNIVERSITETAS:
DATOS,
ŽMONĖS, DARBAI
tyrimai (L. Balčiūnienė). Iš AŠ. STUDIJOS. VISUOMENINĖ VEIKLA. tirtas baltyminis mutantas „apipešiota varpa", jo muta (autorius L. Čibiras) — 14 bilumas, produktyvumas, at rūšių masyvuose (13980 vnt.) liktas šio mutanto sublinijų ir 23 rūšys (1720 vnt.) ma kryžminimas (S. Žilinskaitė). syvų pakraščiuose. Skyriaus Įvaldyta aberacijų tyrimų darbuotojai pasiskirstė (1982 metodika (R. Burneikienė), m.) būsimo dendrarijaus te branduolių elektroforezės (G. Kai pravėriau Fizikos fa tai, kas kažkada gerai mokė ritoriją kuruojamomis zono Vengalienė), ląstelių kultūros kulteto duris, čia dar tebe ta, ne taip jau sunku „atga mis. auginimo (L. Balčiūnienė) Eksperimentinės pomologivyravo FIDI nuotaika. Vai minti". Vargsta greičiau tie, kinai tempė koridoriumi ori jos skyriuje pagrindinė dar metodai. V. Kleizaitė tyrė vairenio ginalius FIDI atributus, būre kurie prieš armiją į mokslą bo kryptis išaugo į platesnę: (Arabidopsis Antra thaliana) bio lis studentų gyvai dalijosi pro pirštus žiūrėjo. naujų vaisinių ir uoginių au cheminius mutantus ir rases. vertus, kadangi jau įsigalėjo įspūdžiais iš praėjusios šven galų įvedimas j kultūrą ir Skyriaus darbuotojos staža tės. Visai nejučia prisimi tokia pažiūra, tai gal geriau naujų laukinių rūšių panau vosi Ernsto-Moritco-Arndto niau posakį: „Dauguma dir atitarnauti armijoje, o po to dojimas tradicinių uoginių vardo universitete Greifsvallaikyti stojamuosius egzami augalų selekcijai. Skyrius de VDR) ir Ukrainos TSR ba todėl, kad reikia, o fizi nus? Nes juk laikas taip pat kad nori". be naudos bėga, jei teturi prisideda prie rytdienos uo- MA Botanikos N. Cholodno kai —- todėl, Taip, fizikai išmoningi, fizi tikslą kaip nors neiškristi, gynų kūrimo, turi teisę au vardo institute Kijeve (L. ginti reprodukcinius sodinu Balčiūnienė), Charkovo uni- kai gyvena aktyvų visuome kol išeisi į armiją. ninį gyvenimą. Bet.. . Fa kus — elitą. Skyriuje buvo •■ersitete Petras. Sakoma, jog gera (G. Vengalienė), žiemos sesijos bend teorija — pusė praktikos. (.TSR MA Žemdirbystės mok- kulteto ras pažangumas — 3,83. Eg slinio tyrimo institute Dotnu zaminų neišlaikė šešiasde Tačiau toji pusė — tik pu voje (S. Žilinskaitė), Chemi šimt šeši studentai, dvide sė. Juo labiau, kad tikrai nės fizikos (G. Vengalienė, šimt devyni iš jų — pirma gilių, išsamių, populiariai iš dėstytų žinių gauname toli R. Burneikienė, S. Žilinskai tė), Medicininės genetikos kursiai. Tik patenkinamai gražu ne tiek, kiek norėtų aštuoniasde si. Na, o fizikas be prakti padauginta ir atiduota gamy (R. Burneikienė) institutuose sesiją išlaikė kos — tik pusė fiziko. Štai biniam dauginimui A .Ryliš- Maskvoje, Pabaltijo zoninėje šimt devyni studentai. Palikime šįkart nuošaliau čia vėl prasideda mūsų bė kio išvesta „Svyrių", kitos paukštininkytės tyrimo stoty amžinus paskaitų lankymo ir dos. introdukuotos serbentų veis je (S. Žilinskaitė). Gintaras. Kai kas visą lės. Skyriuje sukaupta bene 1981—1983 metais buvo iš dėmesingumo paskaitų metu gausiausia Tarybų Sąjungoje tirti ir atrinkti tolimesniems klausimus. Fizikai turi ir ki kaltę dėl spragų moksle mė tų ne mažiau svarbių pro gina suversti visuomeninei serbentų ir agrastų genties tyrimams morfologiniai mu kolekcija, surinktas geras tantai (L. Balčiūnienė), atlik blemų, į kurias verta atkrei veiklai. Kad ji atima aibę trečdalis pasaulinio Ribes ta dar 82 baltyminio mutan pti dėmesį. Būtent jas bandė laiko, tai jau neginčijamas genties genofondo. 1980 me to ir jo revertantų kryžmini „ištempti į paviršių" fakul faktas. Kitąsyk nori ir tą, ir tais buvo paskelbtos neaki mo variantai (S. Žilinskaitė), teto komjaunimo organizaci kitką padaryti, bet. .. Ne pasvajoja vaizdinės ekspedicijos „Ieš tyriamas miežių mutantų jos sekretorius ketvirtakur- vienas studentas kome serbentų", „Ieškome grūdų biocheminė sudėtis (V. sis Petras Narbutas, jo pa apie dienos prailginimą, o šaltalankių:. Gauta daug sėk Vaišnienė, R. Jankauskaitė). vaduotojas akademiniam dar ką jau bekalbėti apie fiziką, lų iš įvairių Tarybų šalies Skyriaus darbuotojos jau bui trečiakursis Gintaras Va kurio galva pilna visokiau kampelių. Šalia juodųjų ir išspausdino per 60 mokslinių liulis ir pirmakursis radiofi- sių idėjų, sumanymų. Bet vi jokiais raudonųjų serbentų, agrastų straipsnių ir tezių, dalyvavo zikas Darius Simanauskas. suomeninis darbas būdais neturi užgožti moky selekcijos, pradėta šaltalankio genetikų ir selekcininkų kon Rimtai, dalykiškai. mosi, nes darbo kolektyve selekcija. Iš Uzbekijos R. Šre- ferencijose, kasmet vadovau TAIGI KODĖL? visų pirma mus vertins už derio sodininkystės instituto ja studentų kursiniams ir žinias. gauta auksuotųjų serbentų diplominiams darbams, L. Bal Petras. Sakyčiau, fizika — (Ribes aureum) selekcijos me čiūnienė baigia ruošti mokslų Galima surasti „aukso ypatingas mokslas. Ypatingas džiaga, tęsiama selekcija. Ban kandidato disertaciją. vidurį", ir tai puikiausiai tuo, kad reikalauja gilaus valgo doma selekcionuoti XXX įrodo, sakykim, trečiakursių muosius sausmedžius ir kitas 1981 metais pažymėjome supratimo ir griežto nuosek penketukininkų ir aktyvistų lumo. Štai mes konspektuo laukines uogines rūšis. gamtos mokslų studijų pra Arvydo Daunoravičiaus, Al Universiteto pomologai pa džios ir Botanikos sodo įkū jame paskaitų metu. Savai gio Rukšėno pavyzdys. Ma me suprantama, niekaip ne laiko glaudžius ryšius su Lat rimo Vilniaus universitete spėjame visko užsiTašyti. tyt, mes paprasčiausiai privijos MA Botanikos sodu 200 metų sukaktį. Geriausiu atveju — formu trūkstam nuoseklumo, suge (R. Cinovskis, A. Melekina), Sode svečiavosi LTSR miš bėjimo racionaliai paskirsty TRS MA centriniu (E. Jaku- kų ūkio ir miško pramonės les ir kas antrą teorinių aiš ti valandas, minutes, o tuo kinimų žodį. Tačiau tas pra šina) ir Maskvos (G. Potiom ministras V. Lukaševičius, met pritrūkstam ir to laiko. kiną) botanikos sodais, su Estijos botanikos sodų direk leistas vienas žodis dažnai Pagaliau ne pro šalį būtų at tampa rimtu kabliuku, už Krokuvos Jogailos universite toriai H. Kimel ir Tarnas, siminti, kad visur vis tiek to botanikos institutu ir sodu LTSR MA Kauno botanikos kurio ir vėliau kliūni. Taigi niekaip nespėsi, todėl turi (gauta daug kas jš buvusios sodo kolektyvas, vadovauja mokytis iš konspektų mums kai ko ir atsisakyti. pomologo E. Jančevskio ko mas direktoriaus R. Budriū- labai sunku. Bepigu istori Petras. Žemesnieji kursai lekcijos), Paryžiaus gamtos no, VU prorektorius prof. A. kams ar filologams — tai, kaip taisyklė dejuoja dėl ko nespėjo užsirašyti iš dės muziejumi (gautas laukinis Bikelis, Gamtos mokslų fakul matematikos. Tvirtina, kad agrastas Ribes urvą — crispa teto Tarybos nariai, projek tytojo lūpų, perskaitys va jos dėstoma per daug, kad iš natūralių augimviečių), tuotojai. Sukakties proga su dovėlyje. O mums ir su li ji nereikalinga, kad žlugdo Edmontono (Kanada) botani kurta sodo emblema (autoriai teratūra striuka. Prisieina sesijų metu. Matematiką, esu kos sodu (daug Ribes iš na A. Lainauskaitė, S. Deveikis), netgi versti iš užsienio kal įsitikinęs, išmokti galima. . . Nesunku įsivaizduoti, tūralių augimviečių), su M. surengta jubiliejinė parodėlė bų. Gintaras. . . .Ir reikia. „FuLisavenkos Sibiro sodininkys (fotostendai. VU Botanikos kiek laiko tai atima. Na, o ksų" kalbos apie jos nerei tės institutu Barnaulė ir kito sodo metraštis, diplomai, bib prieš sesiją tie visi kabliu kalingumą, jų argumentai, mis mūsų šalies bei užsienio liografija ir pan.). 1981 me kai. neaiškumai tokią pai mano manymu, atsirado 'dėl įstaigomis. tų lapkričio 20 d. buvo ati niavą padaro, kad, ir trisde visai suprantamo pasimeti Genetinių tyrimų skyriaus dengtas paminklinis akmuo šimties valandų parą turėda mo studijų pradžioje. Juk darbuotojos vykdo vieningą su lotynišku užrašu. Paskuti mas, visko vis tiek neišpin- pirmakursį gąsdina ir semi mokslinės veiklos programą, niąją šio užrašo eilutę Uni si. Man regis, tai turi nema narai, ir kitokie ligi šiol ne visos turi savo mokslo te versiteto darbuotoju kolekty žą įtaką studentų pažangu girdėti dalykai. Matematikos mas. Per X penkmetį (1975 vas stengiasi paversti gražiu, mui. Reikia kažkaip tobulin paskaitų jiems yra išties ne —1980) skyriuje ištirta ne tikrovišku žiedu — sukurti ti dėstymo sistemą. Konkre mažai. Tačiau jei turėsi no mažai mutabilių ir nemutabi- naujoviška, ekologiškos pa čiai? Studentams būtų nau ro, mokyklinį kursą išmoksi lių miežių linijų ir veislių kraipos Vilniaus universiteto dinga paskaitų metu turėti Universitete per tris mėne — pradėta tirti šeši šimtai ir viso miesto botanikos so prieš akis padaugintus kon sius. O kad ji nereikalinga spektus. Tuomet jie galėtų dvidešimt penkios, palikta da. — niekuo nepamatuoti sam Stepas DEVEIKIS atidžiau sekti dėstytojo aiš protavimai. Vyresniuose kur apie dvidešimt. kinimą, gilintis, nesiblaškyAtlikti morfologinių mutan VU botanikos sodo skyriaus suose pamatys, ką reiškia vedėjas tų, paskubomis užsirašinėda- matematika ir ne vienas pa tų biocheminiai ir kitokie mi. sigailės ją ignoravęs. Darius. Per žiemos sesiją Darius. Ne paslaptis, kad turėjau skolą iš.. . fizikos. XXX delskas ir Kęstutis Liorančas Gal tai paradoksaliai nu į fiziką įstoti nėra ypatin (Prekybos fakultetas). Jie pa skambės, bet rimtai domiuo gai sunku. Taigi stoja ir tie, Itin aukšta atlikimo kultū sidalijo antrąja vieta. Trečio si radiofizika. Tiesiog atsi kurie labai rimtai į ją žiū ra maloniai nustebino kon ji paskirta Vytui Dunderiui palaidavau po stojamųjų eg ri, ir tie, kurių pats konkre kurso nugalėtojai Teisės fa (Fizikos fakultetas). zaminų, atsirado atitinkamas čiausias tikslas — aukštoji kulteto trio — Ramunė Kanpožiūris į dėstomus dalykus: mokykla. Vėliau paaiškėja, tminaitė, Valdas Meidus ir Audra 5IMAITYTĖ, patinka arba nepatinka. Pa jog fizika — pragariškai Artūras Dribotas, pirmąją vie IF I kurso studentė stariesiems — tik minimalus sunki, kai kam ir ne tą pasidaliję su EKFF buhal mokslo sritis. dėmesys. Nenuostabu, kad įkandama terinės apskaitos studente Tiesa, dalis „atsisijoja", o mane sykiu su sesija ir ne Ninos Semionovos nuo Aušra Krisiūnaite. Nuoširdu dalis „pralenda", bet kokia mu ir originalumu žiūrovų traukose konkurso žiuri ir malonumai užgriuvo. Apskri iš jų nauda? Fizikai reikia tai, tai reiškinys, būdingas simpatijas pelnė Aivaras Ka- laureatė A. Krisiūnaite. daugumai pirmakursių. Ne atsidavusių, tai jau gerai veltui vyresnieji priekaištau supratau. Akivaizdu, kad fizikai ja, jog būtent mes, pirma kursiai, tempiame atgal visą anaiptol neabejingi savo fa kultete egzistuojančioms pro fakultetą. Petras. Galbūt mano nuo blemoms. Tačiau dalis jų ne monė pasirodys subjektyvi, išsprendžiama šiandien, tuoj bet fizikas po armijos — pat. Nenukris iš dangaus vi tikras naujagimis, turintis siems prieinama moderniau pradėti vėl nuo ABC. Aiš sia aparatūra, dar sunkiau ku, elementarios žinios nie per dieną pakeisti skeptišką kur nedingsta, bet nutrūks kai kurių studentų požiūrį į ta fizikinis loginis mąsty mokslą. Reikia patiems daryti mas. Šiuo atžvilgiu studijų tai, kas įmanoma, ir — vie metai prieš armiją praeina ninga vaikinų išvada — rei kia mokytis. faktiškai tuščiai. Jolanta MIŠKINYTĖ Gintaras. Taip, iš atmin neetatinė „TS." koresp. ties nemažai išblanksta, bet
Dar karta apie fiziką ir fizikus
Nūdienos kryžkelėje Pabaiga. Pradžia nr. 15. mokyklų moksleiviai. Daug 1979 metų rudenį į Kairė- padeda Universiteto studentai nų botanikos sodą atėjo (ir ne tik gamtininkai, bet ir neišvykę į dirbti inžinierius mechanikas kitų fakultetų), A. Vaitelė (dirbo iki 1983 SSB ir talkas. 1979 metų m. pradžios), agronomas, dir gamtininkų SSB jau ne kartą bęs pomologuos skyriaus gyrėme. vyr. inžinieriumi E. Laucius (dirbo iki 1981 m. pavasa AMŽINA KASDIENYBĖ IR ROMANTIKA rio), kruopštus, labai parei Pirmieji medeliai Kairėnų gingas, sumanus darbininkas V. Cironka, atsidavęs sodo ekspoziciniuose laukuose — kūrimo problemoms, žaliosios tai 1975 metų rudenį direkto statybos darbams, mylimas ir riaus J. Meidaus iniciatyva gerbiamas visuose skyriuose. sūdo pakraščiuose pasodintos 1980—1981 metais Eksperi eglutės, kolegų estų dovano mentinės pomologijos sky tos balteglės ir pocūgės. Vil riuje dirbo Gamtos fakulteto niečiai gamtosaugininkai Kai absolventas botanikas A. Ma rėnų parke 1978 metų ba mėnesj pasodino skoliūnas. 1981—1983 metais landžio •— matematikas G. Petrikas. dendrologo L. Čibiro dova Nuo 1981 m. rudens Geneti notą liepaičių ir kitokių me 1979 metų nių tyrimų skyriuje dirba džių kolekciją. biologė V. Vaišnienė. 1982 pavasarį respublikos miškinin Vilniaus universiteto metais sode pradėjo dirbti kai proga pasodino agronome V. Suskaitė, biolo 400-mečio gė R. Jankauskaitė, jau an 400 ąžuoliukų gojelį. Sodino ksčiau Kairėnuose dirbusios ąžuoliukus ir fakulteto pro praktikos metu, biologė I. fesoriai, dėstytojai. 1978—1983 metais Dendro Kybartaitė-Petrauskienė. Šiaip Kairėnuose kadrų kai floros skyriaus ekspozici ta, kaip skaitytojai jau spėjo niuose laukuose pasodinta pastebėti, gana nemaža. Ir virš 120 rūšių apie 10 tūkst. Kasmet nebesuskaičiuosi, kiek čia medelių ir krūmų. darbavosi lauko darbininkų apie 600 vnt. augalų pasodi (dirbo ir K. Stonys, ir N. Pet- nama iš daigyno į medelyną, račkovas ir G. Deniuš, J. surenkama apie 70—90 su Kulvinskaja, J. Bagdonavičiū medėjusiu augalų rūšių sėk Šiaip mūsų botanikos tė, ir A. Pūkštą, K. Vitušins- lų. kis, ir dar daug kitų) .trakto sodo mainams skirtų sėklų rininkų (S. Pesliakas, J. Ser- kataloguose būna apie 1020— 1050 rūšių augalų. diukas J. Ščerbakovas). 1978 metais VU Botanikos Kairėnuose visų pirma brangintini darbštūs darbi sodas palaikė ryšius su 106 ninkai. Didžiausių padėkos TSRS ir 143 užsienio botani žodžių nusipelno V. Cironka, kos sodais. 1981 metais iš ta P. Kantakevičius .Moteriškus rybinių ir užsienio botanikos darbus be priekaištų nudirba sodų gauta 155 pavyzdžiai g. M. Michnovič, V. Mikalkevi- Rosa (kuratorė I. Noreikiečienė, J. Kantakevičienė. Ge nė) sėklų, 31 rūšies sėklos nai dirba karo ir darbo ve sudygo. 1983 metų inventorizacijos teranas B. Jankūnecas, J. Dendrologijos Gudonis, M. Lavrinovičius, duomenimis H. Makovskis, traktorininkas skvriuie jau augo daugiau nei 430 sumedėjusių augalų S. Šulykas. Vasaros darbymečio metu rūšių. Skyriuje sudarinėjamas neapsieiti be jaunų — stu augalų sąrašas ,.Index plandentu ir moksleivių rankų. tarum" (G. Vaurutė). 1981 metu rudeni iš PKI Augalus prižiūrėti padėjo ir ekspozicinių laukų padeda Vilniaus 22-osios, 18- pautas os, 31-os ir kitų vidurinių pagrindinių medynų planas
PILIETINĖS DAINOS KONKURSAS
Tau, Tėvynė Įvyko pilietinės dainos kon kursas, kuriame dalyvavo Saulėtekio fakultetų atstovai, svečiai iš Minsko lir Lvovo universitetų. Konkurso inicia toriai — kibernetikai bei fi
zikai. Daugiausia pastangų padėjo, organizuodami ren ginį EKFF interklubo prezi dentė Jolita Cepulytė bei FF komjaunimo komiteto sekre torius Petras Narbutas. Greičiau tai buvo ne kon kursas, o nuoširdus bendra vimas su draugais. Juolab, kad žiūrovais, t. y. sirgaliais, beje, ir kritikais, buvo stu dentai. Dainos, ko gero, net gi ne repetuotos, o dainuo tos brazdinant gitara kasdien po paskaitų, draugų būry. Studentai dainavo apie tai, kas telpa žodyje „gyvenimas". Viena iš dominuojančių temų — taika, jos išsaugojimas, su sirūpinimas žmonijos ateitimi. Kolosalių vaizdinių fone — žmogus su savo rūpesčiais, meile Tėvynei, artimam. Da barties žmogus atsakingas už ateitį.
©
. ==....... ~;~=® MOKSLO DARBAI
Informavimo tarnybos
LEIDŽIA VU STUDENTŲ MOKSLINIO DARBO TARYBA
3*1 11 1 ••• I □ hfil’SitHriirilO LjdllVdd ldUUl dLUl I JI U JI V Užsiveria sunkios lauko buvo išrinktas V kurso stu■durys, ir pajuntu, kaip gai- dentas P. Buckus, o mokslivus vėjas, lyg įsisukęs į niu vadovu — doc. E. Grišjnane, staiga išsigąsta ir iš- kun. Tuo pačiu metu prie tirpsta Didžiosios chemijos katedrų buvo sudaryti atsklkvapų okeane. Nors jau va- ri būreliai. Iki 1951 metų karas, tačiau žinau (žvilgte- konferencijose skaityti darlėjau į tvarkaraštį — pa- bai vis dar buvo referatijlo skaitos iki 22 valandos), kad pobūdžio, nes trūko aparatūlaboratorijoje vyksta darbas, ros. Tik 1951 metais IV Sugirgžda mano veriamos konferencijoje buvo perskaidurys ir nuo gracingų kol- tyti 5 eksperimentinio pobų, mėgintuvėlių, kuriuose būdžio pranešimai. V konfekažkas jungiasi, skyla, išsi- renclja įvyko 1952 metais, skiria, nusėda, garuoja, gal- Ji buvo skirta D. Mendelevas pakelia būrelis merginų jevo 45-osioms mirties meti(nors specialybė vyriška, ta- nėms. čiau dabar fakultete dauDoc. M. Finkelšteinaitė giausia merginų). Prisiminiau (1960—1961 m. vadovavo fadoc. E. Jasinskienės žo- kulteto SMD): džius: .Pasigauni ne vieną — Tuo metu, kai vadovajau sprunkančią koridoriumi vau SMD, mes ruošėme ne ir vediesi už rankos, o šir- tik eksperimentinius darbus, dyje nerimas — gal taip be- bet ir nemažai teorinių. Rasėdėdama laboratorijose ir šėm darbus iš rūgščių, šarsavo laimę pražiopsos..." Ir mų teorijos, apie D. Mendetada pagalvojau, kad ne vie- lejevo gyvenimą ir veiklą, nai iš šių merginų irgi teko Teorinių darbų ėmėmės, no-atidėti pasimatymą, atsisaky- rėdami plėsti studentų profeti spektaklio, koncerto, nes sinį akiratį ir todėl, kad SMD — tai laisvalaikio dar- eksperimentams dar nebuvo bas. aparatūros. Man atrodo, kad Bet netrukdykime mergi- jau pirmakursius reikėtų noms, tegul apie Chemijos įtraukti į SMD, skiriant fakulteto SMD byloja pui- jiems ruošti teorinius prakaus jų metraščio puslapiai nešimus. Tai paskatintų juos ir ilgamečiai moksliniai va- skaityti mokslo populiarią dovai. literatūrą, o tokia asmenybė Vilniaus universiteto che- kaip D. Mendelejevas sužamijos fakultetas atvėrė duris vėtų kiekvieną. 1945 metais, o kitais prjidė- 1956—1958 m. fakulteto jo veikti laboratorijos. 1948 SMD vadovavo prof. K. Daumetais pirmieji studentai ta- kšas ir doc. V. Kaikaris. po studentų mokslinės drauIlgametis D. Mendelejevo gijos nariais. Tais pačiais Sąjunginės chemikų draugimetais įvyko pirmoji Univer- jos Respublikinės Valdybos slteto SMD konferencija, ku- vadovas prof. K. Daukšas: rloje dalyvavo ir Chemijos — Aš manau, kad mūsų fakulteto studentai. Fakulte- fakultete, kur studentai nuoto SMD tarybos pirmininku lat dirbdami laboratorijose
BALTŲ KALBŲ BŪRELYJE Gyvuojantis tik antrą mė nesį Baltų kalbų būrelis jau spėjo susirinkti septynis kartus. Išklausytos doc. J. Kabelkos iš baltistikos istori jos, prof. V. Mažiulis papa sakojo apie baltų kilmę ir jų santykius su slavais, bū relio vadovas filologijos, m. kandidatas B. Stundžia pa aiškino baltų vokalizmo su siformavimą, nurodė baltų akcentuacijos problemas. Būrelyje viešėjęs Milano universiteto dėstytojas filo logijos m. kandidatas G. Mikellnis apžvelgė baltistiką Italijoje. Susidomėjimas ja šioje šalyje vis didėja: bal tų kalbų faktais savo dar buose operavo žynius italų mokslininkai, neolingvistų mokyklos atstovai Dž. Devotas (pirmojo vien baltistikai skirto žurnalo „Studi Baltiei“ steigėjas) Dž. Bonfantė, V. Plzanis; dabar lietuvių kalbą Italijoje, be G. Mikeiinio moka ir tyrinėja ling vistai M. T. Ademolto Galjano, L. S. Amato, A. L. Prosdočinls ir kiti. Florenci
aukštųjų mokyklų konferenc«Jose, dalyvauja respublikinė“ ir ^junginėse studentų mokslinių darbų apžiūrose. Daugelis chemijos lakulteto eksperimentuoja, SMD nerei- SMD narių darbų atžymėti kalinga. Tie moksliniai dar- sąjunginiuose konkursuose bai tik atitraukia nuo bend- TSRS Aukštojo ir spec. vi ro studijavimo. dūrinio mokslo ministerijos 1962 metais vykusioje XV medaliais, diplomais bei konferencijoje dalyvavo sve- garbės raštais. čia! iš kitų šalies aukštųjų Doc. P. Vainilavičius: mokyklų. Chemijos fakulte- —‘ Per mažai skatiname to SMD pradeda sparčiai studentus, pamiršdami, kad augti, gausėja ir pranešimų mokslinį darbą jie dirba saskaičius Universiteto SMD v0 laisvalaikiu. Ir skirdami konferencijose. 1963—1970 bendrabutį ar stipendiją nemetais SMD vadovauja doc. pakankamai atsižvelgiame į E. Jasinskienė (šiuo metu taL tuo tarpu, už bet kokį analizinės chemijos būrelio kitą visuomeninį darbą stuvadovė): dentai gauna daugybę privi— Dažnai silpnesni stu- l®gijg- Taip pat, manyčiau, dentai labai nori dirbti mo- neteisinga drausti studentui kslinį darbą. Tačiau jeigu dirbti pagal ūkiskaitines su turi bent vieną trejetą, jo tartis, jeigu jis turi nors nepriimam. Nes susidomėjęs vieną trejetą. moksliniu darbu, studentas — Chemikai — ne teoredar labiau apleis privalomus tikai, o eksperimentatoriai, dalykus. todėl tik penktame kurse Chemikui reikalingos ne studentai įgyja daugiausia tik rankos, bet ir chemijos Patirties ir gali dirbti bran desnių suvokimas. SMD ir džiausiai. O tuo tarpu dalyugdo savarankišką mokslinę vauti SMD veikloje penktamintį. kuršiams negalima. Bet juk Ypač išaugo ir sustiprėjo ta’P patys surišame sau ranchemijos fakulteto SMD kas' Nei vienoje TSRS aukš1977 m. Keturiuose būreliuo- tojoje mokykloje šito nėse (analizinės chemijos, flzl- ra.. . kinės chemijos, organinės Ėjau gatve ir galvojau, ar chemijos ir stambiamolekuli- žino tos mergaitės, plušannių junginių chemijos) dirbo čios laboratorijose, ' paslaptį, apie 180 studentų. kurią man pasakė doc P Doc. P. Vainilavičius (SMD Vainilavičius. (Mes laukiame vadovavo 1971—1983 m.): smalsių ir darbščių, nes eks— Mokslinis darbas skiria- perimento reikia laukti) ar si nuo įprastinio laboratori- žino, ką dažnai prisimena nio. Ypač tai ryšku organi- doc. M. Finkelšteinaitė. (Atnėje chemijoje, kurios reak- ėjo pas mane mergaitės su cijoms reikia daug laiko, didžiule puokšte gėlių. „Čia Todėl ir rezultatus analizuo- Jums, — sako, _ už "tai ti galima tik dirbant moksli- kad „iškrito" gražūs kristanį darbą. lai"). Be Universiteto SMD kon ferencijų, studentai nuolat Aušra KAZIM1ERAITYTE skaito pranešimus kitų TSRS „T.s» korespondentė
KONKURSAS „GERIAUSI STUDENTŲ MOKSLINIAI TIRIAMIEJI DARBAI"
jos Mokslų Akademija išlei do žurnalo „Ponto Baltlca" pirmąjį tomą, kuriame spau sdinami straipsniai vienaip ar kitaip susiję su baltisti ka; du Italijos universitetų studentai yra stažavęsi Vil niuje. Pats G. Mikelinis ne tik gražiai lietuviškai kalba, bet ir vadovauja lietuvių kalbos seminarui Milano universite te, lietuvių grožinę literatū rą verčia J italų kalbą. Ma lonūs mums mokslininko no rai lietuvių kalbą dėstyti kaip valstybės į mokymo planus įtrauktą discipliną, kada nors įkurti Italijoje li tuanistikos draugiją... Šiais mokslo metais pra dėtą veiklą Baltų kalbų bū relis tęs rudenį, na, o vasa rą būrelio narių laukia dia lektologijos ekspedicijos. A. JUDŽENTIS
Kiekvienais metais vyksta Sąjunginis studentų geriausių gamtos, technikos ir humaniTarinių mokslų darbų konkursas. Vilniaus universiteto Chemijos fakultete yra rengiamas „Teorinis ir eksperimentinis chemijos sekcijos respublikinis konkursas", Konkurse sėkmingai dalyvauja mūsų fakulteto studentai, 1982/83 m. m. LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinnio mokslo ministerijos ir LLKJS CK medaliu apdovanotas A. Neniškis (mokslinis vadovas v. m. b. ch. m. k. P. Adomėnas), ministerijos l-ojo laipsnio diplomu — N. Leonavičiūfė (mokslinis vadovas asist. ch. m. k. V. Daujotis), ll-ojo laipsnio — D. Suliauskaitė (mokslinis vadovas doc. ch. m. k. L. Bunikienė) ir III -ojo laipsnio — V. Šilenskyfė (mokslinis vadovas doc. ch. m. k. Z. Mečionis). Sąjunginiame konkurse A. Neniškis apdovanotas garbės raštu. Jau baigėsi 1983/84 m. m. konkurso mokyklinis ir respublikinis turas. LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio
mokslo ministerijos ir LLKJS CK medaliu apdovanotas A. Kareiva (mokslinis vadovas doc. ch. m. k. R. Kazlauskas), ministerijos II laipsnio diplomu — O. Petrauskas (mokslinis vadovas prof. ch. m. d. V. Daukšas) ir III laipsnio — R. L. Matusevičiūtė (mokslinis vadovas doc. ch. m. k. V. Skučas). Į sąjunginj turą be minėtų prisfatytas ir D. Survylaifės (mokslinis vadovas doc. ch. m. k. G. Bajoras ir asist. ch. m. k. R. Makuška) darbas. Be to, ko misija pasiūlė Sąjunginės išradėjų ir racionalizatorių draugijos Respublikinei Tarybai apdovanoti diplomu ir premija A. Kareivos darbą, pagrįstą išradimu. Darbe pa teiktas naujas jonselektyvaus elektrodo tetracianopaladafo jonams techninis sprendimas, Tikimės sėkmingų Sąjunginio konkurso rezultatų. Kviečiame visus studentus aktyviai dalyvauti moksliniame tiriamajame darbe. R.
KAZLAUSKAS
komisijos atsakingas sekretorius
Mūsų šalyje didelis dėmesys kokybė pagerėtų, jei biblioskiriamas kultūros ir meno tekose dirbtų etatiniai darplėtojimui. Apie tai liudija buotojai-specialistai. Ne geresnė, o gal ir net TSKP CK nutarimai, „Apie tolesnį ideologinio, politinio- blogesnė padėtis ir mūsų res auklėjamojo darbo gerinimą" publikoje. (1979), „Apie muziejų vaid Šiandieninis lietuvių teat mens pakėlimg komunistiškai ras yra išaugęs, žinomas auklėjant darbo žmones" ne tik Sąjungoje, bet sėk (1964), „Apie darbą su kū mingai gastroliuoja ir užsie rybiniu jaunimu" (1976) ir ki nio šalyse. Teatrui keliami nauji uždaviniai, išaugo ir jo ti. Kultūros ir meno informa poreikiai. Jam reikalinga ge vimo sistema šalyje pradėta riausia speciali literatūra te kurti -972 metais. atro meno klausimais. 1972 metais TSRS Valstybi Informaciją aktualioms te nėje V. Lenino vardo bib atro problemoms spręsti tei liotekoje įkurtas Sąjunginės kia Lietuvos teatro draugijos kultūros ir meno informacijos biblioteka. Jos skaitytojai — centras (SKMIC). Tai padėjo Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Pa teatrų pagrindus kultūros ir meno nevėžio, Klaipėdos informavimo sistemos kūrimui darbuotojai, kinematografi Tarybų Sąjungoje. 1982 me ninkai. Biblioteka įkurta 1960 tais centras pavadintas kultū metais, jos fonduose sukaup ros ir meno problemų infor ta virš 15. 000 bibliotekinių macijos, analizės ir apiben vienetų. Tai palyginti nedi drinimo mokslo-tiriamuoju delis fondias. Lietuvos teatro skyriumi (MTS Informkultūra), draugijos bibliotekai metodiš o kultūros ir meno šakiniu kai vadovauja Visos Rusijos centriniu organu tapo TSRS teatro draugijos biblioteka. Lietuvos TSR Kultūros mi Valstybinė V. Lenino biblio teka. nisterijos kolegijos nutarimas, Kultūros ir meno informa priimtas 1981 m. kovo 10 d. vimo sistemoje numatoma su Nr. 33 „Dėl kultūros ir meno kurti žemutines tarnybas TSRS informacijos sistemos respub Kultūros ministerijos žinybos likoje tobulinimo", numatė įstaigose ir organizacijose: respublikoje įkurti informa moksliniuose institutuose, mo cines tarnybas teatruose, mu kyklose, teatruose, muziejuo ziejuose ir kitose Lietuvos se ir kitur. Jų uždavinys — TSR Kultūros ministerijai pa informacinės medžiagos pa valdžiose įstaigose ir organi ieška, atranka ir pateikimas zacijose. Iki 1981 metų ge kultūros ir meno įstaigų dar gužės mėnesio buvo numaty buotojams. ta skirti po informatorių Lie Šiandieninis mūsų teatras tuvos teatrams, o Akademi yra daugiašakis, stiprus reži niam operos ir baleto teat sūriniais, aktoriniais ieškoji rui net du. Taip pat buvo mais, savitais scenografiniais nutarta organizuoti Visų kul sprendimais. Teatro meno kū tūros ir meno informacijos rinio — spektaklio — vaiz grandžių ir pakopų informa dų sistemą sudaro dramos, re vimo Tarnybų ir informatorių žisūros, aktoriaus vaidybos, pradinį mokymą. Teatrų informatoriai buvo muzikos, choreografijos, sce nografijos ir kiti elementai. susirinkę į mokymą Valstybi Sudėtingame kūrybos procese nėje respublikinėje bibliote svarbų vaidmenį atlieka teat koje 1983 metais. Bet tuo vis ro biblioteka, ypač kai ruo kas ir baigėsi. Respublikinėje šiamasi naujam phstafymui. bibliotekoje veikiantis kultū Režisieriai, dailininkai, artistai, ros ir meno informacijos sky choreografai studijuoja tas is rius dar kuriasi, todėl nepa torines aplinkybes, kuriomis jėgia aprūpinti informacija veikia herojai, tos epochos visų kultūros ir meno darbuo ir liaudies meną. Teatro bib tojų, tuo labiau siauresne te lioteka reiklalinga ir tam, kad matika. Norint geriau patenkinti jauni specialistai, atėję dirbti į teatrą, galėtų plėsti sa teatrų darbuotojų informaci nius poreikius galbūt reikėtų vo profesines žinias. Svarbią vietą, aptarnaujanį Lietuvos teatro draugijos bib teatrinius kolektyvus, užima liotekos, kaip specialiosios Visos Rusijos Teatro draugi teatro bibliotekos, pagrindu jos (MTO) mokslinė bibliote sukuti stambią teatro biblio ka. Į visos Rusijos Teatro teką, kuri metodiškai vado draugijos sistemą įeina dau vauju visoms Lietuvos teatrų gelis specialiųjų bibliotekų ir informacinėms tarnyboms. Rei geriau komplektuoti nebibliotekinių fondų, kurie kėtų bibliotekos fondą, sudaryti yra įsikūrę teatruose. TSRS liaudies artisto S. V. pilnesnį infomacinį-biblogra Obrazcovo vadovaujamo Lė finį aparatą, naudotis TBA ir lių teatro bibliotekos fonduo t. t. Literatūrą apie kiekvieną se yra sukaupta literatūra te atro technologijos, istorijos, teatrą renka LDT biblioteka. repertuaro, architektūros, skul Valstybinė respublikinė bib ptūros, kostiumų, lėlių, etno lioteka ir pats teatras. Dau grafijos ir kitais klausimais. gelyje teatrų tokia literatūra Retų spaudinių skyriuje sau kaupdama tik entuziastų dėka gomi XIX a- knygos ir ran ir jų pačių lėšomis, todėl ne kraščiai apie lėlių teatrą. visuosę teatruose medžiaga Biblioteka turi kartoteką „Lė gali būti pilnai surinkta. To lių fcjatras" nuo 1936 metų. dėl reikėtų koordinuoti ir šig Didžiajame teatre naujai infomacinę veiklą. Tokios bib komplektuojama, katalogizuo- liotekos kūrimas kelia daug jama, padidinta periodinių įvairių problemų, reikalauja leidinių apimtis. Bibliotekos naujų etatų, lėšų, patalpų ir fonde daugiau kaip 50. 000 t. t. Kultūros ir meno informa tomų. Organizuojamos paro dos įžymioms datoms minėti, vimo sistema kaip visoje ša skaitomos paskaitos apie lyje, taip ir respublikoje, dar šiuolaikinę tarybinę ir užsie kuriama, tobulinama, spren džiami įvairiausi uždaviniai. nio literatūrą. Apskritai, teatrų bibliotekų Informacijos srautas kiekvieną padėtis visoje šalyje nėra pa dieną didėja, ir informatorių būdų tenkinama. Iš 611 šalies pro uždavinys — ieškoti fesionalių teatrų specialias šiai informacijai sisteminti ir bibliotekas turi tik 62, o ne- fJateikfi vartotojui. Aldona KERPYTĖ, bibliotekinius fondus 549 te IF Bibliotek. ir bibliogr. atrai. Daugelyje teatrų nenu mėtyti bibliotekininkų etatai, spec. V k. sfud., SMD Infor matikos būrelio narė išskyrus operos ir baleto te atrus, kurie turi gaidų bib liotekų vedėjus. Kitur dirba ma visuomeniniais pagrindais. Išsamesnę informaciją teatro darbuotojas gauna vis dėlto specialiojoje bibliotekoje, o jos kuriasi labai lėtai. Darbo
sandiio tyrinėjimai — nau jas dalykas mūsų dialektolo gijoje. Visada malonu klausytis Tradicinė XXXVI lituanis- mažodžio problematika, tik darbų, kurių autoriai, nesitų SMD konferencija pavy- kiek skirtingais aspektais, leisdami į ilgus svarstymus, ko — tą rodo ir pranešimų Toks temų panašumas visa- sugeba glaustai ir logiškai gausumas Ir įvairi jų tema- da naudingas: klausytojai išnagrinėti pasirinktąjį klautika. Laikas neprailgo: visi gali palyginti ne tik prane- Simą. Toks buvo ketvirtojo dvylika darbų sudomino au- Šimus, bet ir autorių pasi- kurso studentės L. Kurklinsditorįją. rinktą metodą, o pranešėjai kaitės pranešimas „Lietuvių Vertinimo komisijai iš tie- sužino, kaip reikėtų darbą tapybos terminai (iki 1940 sų nelengva buvo išrinkti toliau plėsti bei tobulinti. m.)". Pranešėjai teko perpirmosios vietos laimėtoją. Antrosios vietos laimėtoja versti nemaža XX pirmos Galiausiai šis garbingas var- penkto kurso studentė A. pusės periodinių leidinių, das atiteko ketvirto kurso Rukštelytė apdorojo gausią kol pavyko nustatyti, kada studentei A. Jankauskaitei tarmių medžiagą ir paruošė atsirado šiandien tokie įprauž darbą „Lietuvių liaudies įdomų pranešimą apie žodžio sti žodžiai, kaip kito jų pasakų veiksmažodis vidinių galo priebalsių trukmę aukš- reikšmė. Jai skirta antroji linksnių teorijos požiūriu^', taičių šnektose. Eksperimen- vieta. Glaustumu, konkretuStudentė savarankiškai iš- tinės fonetikos darbai gali mu pasižymėjo ir trečio nagrinėjo ne vieną užsienio pasirodyti kiek monotoniški kurso studentės R. Miliūnaikalbininkų mokslinį straips- dėl juose minimų skaičių tės pateikta daiktavardžio nį, sugebėjo sudėtingus teo- gausybės, tačiau darbo ir darybos tipų su slaviškos rinius teiginius pritaikyti kruopštumo tokiems tyrinę- kilmės priesagomis raidos konkrečios medžiagos anali- jimams reikia tikrai daug, analizė (III vieta). zei. O penkto kurso studen- J. Zabarskaitei, kuri domisi Nuolatiniai konferencijų tas S. Temčinas skaitė pra- normos aktualizacija poezi- organizatoriai, daugelio pra nešimus ir rusistų, ir litua- joje, teko naudotis netgi nešimų moksliniai vadovai nistų sekcijose. Fil. m. dr. skaičiavimo technika. Šiai stu- prof. V. Urbutis ir doc. V. Čekmono auklėtinio sėk- dentei skirta trečioji vieta. A. Girdenis džiaugėsi pavymę lėmė savarankiškumas, Fonetika ir dialektologija se- kusiu renginiu, rado šiltų įdomi temos traktuotė, suge- niai paviliojo SMD konferen- žodžių kiekvienam dalyviui, bėjimas bendrauti su audi- cijų organizatorę bei dalyvę Birutė JASIŪNAItĖ, _ torija. Ir S. Temčinas, ir A. I. Ručinskaitę. Lietuvių kalbos katedros Jankauskaitė domisi veiksI.Ručinskaitės išorės aspirantė
AKIMIRKOS, PRALEISTOS SU „JUVENTUS“ Kai kubietis Chavijeras uždainavo žinomą Čilės pa triotų dainą, visa salė atsi stojo ir karštai jam pritarė. Neliko nė vieno abejingo, nors dainos žodžiai buvo ne suprantami, tekartojome tik įsimintiną priedainį, tačiau jutome dainos dvasią. Pilietinės dainos koncer tas tapo visų internacionali nių draugystės dienų, kurias organizavo VU interklubas „Juventus", ašimi. Be to, dar vyko draugystės vakarai. Iš vykos svečiams į Kauną, Trakus. Ir Chavijeras gitarą į rankas paėmė nebe pirmą kartą — ispaniškos dainos skambėdavo vakarais, šiaip draugiškuose susibūrimuose. . . .O koncertas tęsėsi to liau. Dalyviai, atvykę iš įvairių Lietuvos kampelių, dainavo savo sukurtas dai nas apie tėviškę, taiką, gy venimą. Visi dalyviai buvo apdovanoti medaliais, ku riuose atspaustas skaičiuj 20. XXX Taip, mūsų „Juventus" šiemet jau dvidešimt metų. Per tą laiką nuveikta daug. Gražaus ir prasmingo. Inter klubas palaiko ryšius su so cialistinių šalių aukštosiomis mokyklomis, pusšimčiu mū sų šalies -aukštųjų mokyklų. Patys atsakingiausi rengi niai — tai savaitė, skirta Pasaulinei jaunimo dienai, pavasarį — festivalis arba internacionalinės draugys tės dienos, studentų vadina-
Vilniuje vyko LTSR aukš tųjų mokyklų studentų spartakiada, Kovas dėl me dalių pradėjo VISI, KPI, „Po litechnika", VU „Mokslas", KMI „Medikas" ir ŠPI „Pe dagogas". Jau pirmosiomis varžybų dienomis buvo aiš ku, kad čempionais taps
mos interdienomis. Jos ren giamos nuo pat interklubo įkūrimo pradžios. 1975 m. įvyko I politinės dainos fes tivalis, į antrąjį susirinko VDR, Lenkijos LR, CSSR. Čilės, Indijos, Bolivijos jau nuoliai, studijuojantys mūsų šalyje. Šiemet svečių būrys taip pat buvo labai margas. Stu dentai iš Vinicos, Tartu, Cernovcų, trys kubiečiai, be simokantys Ždanovo meta lurgijos institute. Gausioje delegacijoje iš Leningrado — medicinos psichologai, tarp kurių galėjai pamatyti vos ne visų kontinentų at stovus. XXX
darbo patirtimi, įspūdžiais, akimirkomis iš klubų gyve nimo. Po ekskursijos nusiplukusius svečius pagaudavo va karo ritmas. Matytumėte, kaip jie pluša liaOdiškos va karonės metu, kurią inter klubas surengė kartu su VU kraštotyrininkais! XXX Vieną vakarą paskyrėme interklubo istorijai. Tik gai la, kad buvusių interklubo narių — jau baigusių Uni versitetą, susirinko nedaug. Tačiau ir dabar jie tebetry. kšta energija: dainavo, šoko, vaidino miniatiūras, o po vakaro kartu su dabartiniais „Juventus" nariais tvarkė salę. . .
Daug įdomaus ir naudin go ir mes, ir svečiai sužino Lina GURSKYTĖ jo interklubų seminarų me Interklubo „Juventus" narė, Filologijos fakulteto tu. Pasidalinta internaciona I kurso studentė linio, politinio - ideologinio
VISUOMENINIŲ GAMTOS APSAUGOS ORGANIZATORIŲ RENGIMAS Žmogaus santykiai su gam tos pasauliu yra labai įvai rūs 'ir sudėtingi. Žmonijai, kaip ir kitoms gyvosioms gam tinėms bendrijoms gamta yra gyvenamoji aplinka ir vienin telis materialinių bei dvasi nių resursų šaltinis. Be gam tinės aplinkos žmonija nega lėtų egzistuoti. Žmogus kaip gyva būtybė savo egzistavi mu daro tam tikrą įtaką gam tai. Vis dėlto toks žmogaus poveikis jai yra nedidelis, pa lyginti su daroma ūkine veik la. Žmogus savo darbu, skir tingai nuo gyvūnų, išsilaisvi no iš gamtinės aplinkos bio loginės kontrolės ir išplėtė savo poreikius gana toli už jį supančios aplinkos. Todėl dėl žmogaus ūkinės veiklos iškilo gamtos apsaugos prob lema. Gamtos apsaugos problen|r yra aktuali tiek mūsų ša lyje, tiek pasauliniu mastu. Todėl žmonija pastaruoju metu gan ja domisi ir skiria gamtos apsaugai didesnį dė mesį ir daugiau lėšų. Nuo 1975 metų Universi teto VPF ruošiami visuomeni niai gamtinės aplinkos apsau gos organizatoriai ir propa gandistai. Kiekvienais metais išleidžiama maždaug 40—50 gamtosaugos visuomeninių specialistų. Gamtos apsaugos
skyriuje besimokantieji stu dentai iš įvairių universiteto fakultetų, kaip gamtos moks lų, medicinos, istorijos, mate matikos ir kitų fakultetų, iš klauso nemažai teorinių gam tos apsaugos disciplinų: at mosferos oro ir įvairių van denų šaltinių (pasaulinio van denyno, vidaus vandenų, gruntinių ir požeminių ir t. t.) švara, apsauga ir valymas, žemės gelmių ir pasaulinio vandenyno racionalus ir kom pleksinis eksploatavimas, dir vų, tai yr,a žmonijos maitin tojo ir iiš dalies rengėjo, ge rinimas, tausojimas ir naudoji mas, floros ir faunos racio nalus oanaudojimas ir apsau ga. Bt to, skyriaus klausyto jai būna supažindinti su gam tosaugos juridiniais aktais ir atsakomybe už phdarytus gamtai nuostolius. Detaliai susipažįsta su LTSR Gamtos apsaugos ir LTSR Žvejų ir medžiotojų draugijų veikla. Studijų laikotarpiu studentai atlieka daug praktinių užduo čių, susijusių su respublikos gamtinės aplinkos apsauga. Paskaitas skaito ir praty bas organizuoja žymūs uni versiteto gamtosaugininkai: prof. M. Natkevičaitė—Iva nauskienė, prof. A. Basalykas, prof. V. Valentą, prof. C. Ku daba, docentai: I. Sarkiniene,
Vargu ar šiandien ką nu stebins žinutė apie sniegą Tokijuje, rūgštų lietų Londo ne, mirusį ežerą Mičiganą ar nutekamuoju kanalu virtusį Reiną. Tolimi tai kraštai. . , .Tačiau pasižvalgykime arčiau. Mažeikiai. Nepaprastai at jaunėjo šis Žemaitijos mies tas. Per keletą metų išaugo daugiaaukščių rajonai, nusi tiesė naujos gatvės. Viena jų pavadinta naftininkų vardu. Šiandieninė pramonė dar nepipjėgi dirbti be atliekų. Nenaudingi šalutiniai produk tai, atsirandantys gamybos proceso metu, pašalindami j aplinką. Kaminas, su nuo jo besidriekiančia dūmų juosta, virto aplinkos teršimo simbo liu. Ne vienas toks „simbo lis" stūkso ir naujojoje naftos perdirbimo įmonėje. Vos pradėjus gamybą, įmonės administracija pasi kvietė Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto dėstytojus bei mokslinius diarbuotojus ištirti, kokią įtaką aplinkai turės gamyklos veikla. įvai riapusiuose tyrimuose, kurie
tęsiasi jau treti metai, akty viai dalyvauja geografijos ir biologijos specialybių studen tai. Vadovaujami doc. D. Gaivydytės busimieji geografai nustatė, kad teršiančios me džiagos (sunkieji ir lengvie ji angliavandeniliai) nešamos oro srovių nukeliauja ne vieną dešimtį kilometrų kol nusėda dirvos paviršiuje. Paplitę negyvojoje gamtoje, taršalai per orą, maišia pa tenka ir j gyvuosius organiz mus. Kaip šie „agresoriai" veikia gyvūnus, kartu su stu dentais mėgina nustatyti Bo tanikos ir genetikos katedros darbuotojai. Kai kurios me džiagos (aromatiniai iangiiavandeniliai) pasižymi mutageninėmis savybėmis, t. y. di desniais kiekiais patekusios į organizmą sukelia genetinius piakitimus. Ar toks pavojus negresia gyvūnams, pastoviai gyvenantiems netoli gamyk los? į tai savo diplominiame darbe, vadovaujant doc. R. Lekevičiui ir šių eilučių au toriui, paHandė atsakyti A. Paulauskas. Tačiau ar tik pramonė
SVEČIUOSE - KIJEVIEČIAI
Kauno A. Sniečkaus poli technikos instituto studentai, kurie čia atvyko beveik su dviem komndom. O į antrą bei trečią vietas pretendavo visos likusios komandos. Ge rokai sustiprėję buvo KMI ir ŠPI studentai. Nevisos su. dėties komandos buvo iš VU ir VISI. VU komandoje dalyvavo: R. Kiauliakis (EKFF), G. Lau žikas (MF), A. Dvareckas (PF), J. Cepulytė (EKFF) ir D. Cibauskaitė (PEF). Ko
mandos treneris V. Matulai tis. Komandos sužaidė taip: KPI — VVU (6:0), KPI — KMI (5:1), KPI — ŠPI (6:0), KPI — VISI (5:1), KMI — VISI (5:4), KMI — ŠPI (5: :4), VVU — VISI (5:2), VVU — ŠPI (5:3), VISI — ŠPI (5:4). Dėl nepalankių oro sąlygų, esant rezultatui 4:3 Universiteto teisininkų naudai, varžybos su „Medi ku" vyko uždarose patalpo se. „Mokslo" komandai iki
Doc. V. RAŠKAUSKAS
STUDENTAI TIRIA APLINKOS UŽTERŠIMO GAMTINIUS ASPEKTUS
STUDENTŲ
NUOTRAUKOJE — studentai iš Tartu universiteto.
R. Kazlauskas, V. Sčemeliovjas, R. Lekevičius ir kiti. Be to, paskaitas skaito gamto saugos žinybų specialistai: LTSR Gamtos apsaugos komi teto skyrių vedėjai; V Baškys, K. Balevičius, V. Beržinskas, J. Ciplys, G. Tursa; LTSR melioracijos ir vandens ūkio ministerijos, Vandens ištek lių naudojimo valdybos vir šininkas R. Darškus; Gamtinės aplinkos apsaugos užteršimų tyrimų ir kontrolės centro viršininkas P. Korkutis, LTSR Statybos komiteto pirmininko pavaduotojas J. Volungevi čius, LTSR Gamtos lapsaugos draugijos vicepirmininkas J. Stasinas ir kiti. Dauguma baigusių Gamtos apsaugos skyrių absolventų vienu ar kitu būdu įsijungia į gamtos apsaugos darbą. Vieni jos absolventai ypač Gamtos mokslų fakulteto buvę studentai dirba LTSR Valsty biniame gamtos apsaugos ko mitete, arba kitose gamtosiauginėse organizacijose. Ki tų absolventų veikla daugiau sia būna susijusi su Gamtos apsaugos draugija, vadovauja jos pirminėms organizaci joms arba atskiroms komisi joms. Treti moksliškai tiria gamtosaugos problemas.
Tą vakarą „Žaltvykslėje" skambėjo prancūzų dainos,eilėraščiai, muzika. Filologijos fakulteto dėstytojai ir studentai surengė draugišką vlakarą -susitikimą su kolegomis iš Kijevo universiteto. Draugystės vakaras buvo farsi paskutinis viešnagės akordas. O prieš tai — dalintasi patirtimi, žiniomis. Kijeviečilai į svečius atsivežė spektaklį — Moljero pjesę ,,Miestelėnas bajoras". Sį spektaklį studentai rodė Viirtiaus miesto 27-oje vidurinėje mokykloje, Universiteto
didžiojoje auloje. Vaidinimas visur sulaukė karštų plojimų, Žiūrovai dėkojo už gerą vaidybą, puikų kalbos mokėjimą (spektaklis atliekamas, prancūzų kalba). — Mūsų studentai galėjo daug ko pasimokyti iš kijeviečių, — kalba katedros vedeja doc. D. Mickienė. — O ypač — taisyklingos tarties, kalbos jausmo. ■ ■ .Daina sekė dainą. Universifefo romanistės įrodė, khd sugeba dainuoti ne tik lietuvių, bet ir prancūzų liaudies dainas, ukrainiečiai taip
sidabro medalių trūko „vie no žingsnio", tačiau „fortū na" šįkart šypsojosi busi miesiems medikams. Lemia muose susitikimuose R. Vasi liauskas (KMI) (velkė A. Dvarecką (VU) rezultatu 7: :6, 6:4. O mišriame dvejete
tarp R. Vasiliausko — B. Sližytės (KMI) ir R. Kiauliakio — J. Cepulytės pergalę šventė pirmieji, tad sidabro medaliai (teikti KMI „Medi kui". Bronza — VU „Moks, lui". Pirmą kaktą LTSR teniso
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 10246, Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500.UŽS. Nr. 1529. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1 «CoaeTCKHH cTyfteHT» — opraa napncoMa, peicropaTa, KOMHreTa AKCM Autom, npotpaoMa opAena TpyAOBoro KpacHoro 3naMeHn u ApyJKŪM HapoAOB Bhamuocckoto yHHBepcHTeTa hm. B, KancyKaca. Ha ahtobckom «3MKe. Pe,\aKTop B. BapanHHUKairre.
teršia aplinką? šiuolaikinis žemės ūkis neįmanomas be daugelio cheminių junginių panaudojimo. Tręšiamo, lais toma, purškiama, barstoma. . . Derliai didėja, tik ar vien derliai? Iš H. Balandžio dip lominio darbo (vadovai doc. R. Lekevičius ir V. Morkū nas) matyti, kad genetinis kintamumas pilkųjų pelėnų populiacijų, paplitusių inten syvaus žemės ūkio rajone (Dotnuva), aukštesnis nei, pa vyzdžiui, Ignalinos apylinkių pelinių qraužikų. Galbūt tie, kam neteko susipažinti su genetiniais terminais, paklaus: ką gi reiš kia diagnozė — padidėjęs genetinis kintamumas. O gi tai, kad tokiose populiacijose padidėjęs embrionų mirtin gumas. Daveldimos ligos ir net vėžiniai susirgimai. To dėl nuo to kaip saugosime aplinką, priklausys ir mūsų pačių ateitis.
Vaidotas MORKŪNAS Ekologinės genetikos laboratorijos mokslinis bendradarbis
pat neatsiliko. O kai išseko „prancūziškasis" kraitis, su skambo ukrainiečių melodi jos, lietuviškos sutartinės, studentai trepsėjo polką su ragučiais, šoko draugystės vtalsą. Pirmakursės mokė sve čius šokti lietuvių liaudies šokius. —Išsivežėme pačius ge riausius įspūdžius, — tvirtino kijeviečiai. — Mus labai šiltai priėmė, viskas buvo įdomu, ypač pažintis su seniausiuoju šalies Universitetu. ... O šis susitikimas tik priadeda dviejų universitetų romanistų draugystę. Mūsų studentų laukia kelionė į Ki jevą, nauji įspūdžiai, nau jos pamokos. Vaiva MILEIKAITĖ istorijoje KMI „Medikas" tapo vicečempionu, o Uni versiteto tenisininkai trečius metus iš eilės tenkinasi tik trečiąja vieta. VISI — ket virti, ŠPI — penkti.
A. NARBUTAS
Redaktorė J. VARAPNICKAlTfi