VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESl
1967 m.
O,
birželio mėn.
7 d.
TUDENTAf
Matematikos tradicijos Universitete
TREČIADIENIS Nr. 18 (604)
Eina
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. FARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
buo
1950 m
Kalėti 2 kap.
Istorija. Dabartis. Ateitis 944 metais atgyja karo čius. A Raudeliūnas .(fakulte ir okupacijos sugriauto to dekanas), K. Bulota, V. Universiteto veikla. Statulevičius — prof. J. Kubi Formuojasi matematikų kated liaus mokinys, Lietuvos MA ros, buriasi jaunimas, nu Fizikos ir matematikos institu sprendęs savo gyvenimą pa to direktorius, V Kabaila, V. švęsti matematikai. Matema Bliznikus — VVPI Fizikos ir tikos disciplinas fakultete matematikos fakulteto deka skaito prof. Z. Žemaitis, prof. nas, R. Uždavinys, V. Matulis, P. Katilius, doc. G. Žilinskas, A. Mitalauskas, A. Tempeldoc. V. Paulauskas. 1946 me mar.as, Br. Riauba, Pr. Sur tais jie išleidžia pirmą poka vila, A. Aleškevičienė, E. rio matematikų laidą, suvaidi Vilkas, L. Vilkauskas, Br. Gri nusią lemiamą vaidmenį toli gelionis, D. Petruškevičiūtė, mesniame matematikos vysty Br. Kvederas, A. Miškelevimesi Lietuvoje. Tai laidai čius, E. Gečiauskas, A. Bikepriklauso fizikos-matematikos lis, D. Kalinauskaitė, M. Samokslų daktaras prof. K. Grin- pogovas. Fakulteto auklėtiniai dirba cevičius, geometrų mokyklos Lietuvoje vadovas, mūsų respublikos aukštosiose mo Universiteto rektorius, Lietu kyklose, Lietuvos MA institu vos MA akademikas, fizikos- tuose, vidurinėse mokyklose, matematikos mokslų daktaras specialiose gamybinėse įstai prof. J. Kubilius, Lietuvos ti gose bei gamyklose. Dabar fakultetas ruošia kimybių teorijos ir skaičių teorijos mokyklos kūrėjas ir dviejų profilių specialistus: vadovas, Lietuvos Matematikų matematikus moksliniam ga draugijos organizatorius ir jos mybiniam darbui ir pedagogus valdybos pirmininkas, dauge darbui vidurinėse mokyklose. lio Sąjungos ir užsienio moks Mechanikų ruošimas dar te lo draugijų narys, fizikos-ma bėra eksperimentinėje būklė tematikos mokslų daktaras A. je, ir šiuo metu priėmimas Naftalevičius ir fizikos-mate yra nutrauktas. Skirtumas tarp matikos mokslų daktaras S. profilių yra labai mažas. Bai Strelicas, Lietuvos funkcijų gusieji Universitetą gali sėk mingai dirbti mokslinį ir pe teorijos mokyklos vadovai. 1947 metais matematikų lai dagoginį darbą. Specialisto dos nebuvo. 1948 m. Universi paruošimą paprastai nulemia tetą baigė i matematikas, studijų metu įdėtas darbas 2, 1950 m. — 5, ir gabumai. 1949 m. 1951 m. — 4, 1952 m. — 13, Q IAIS metais fakultetas Į 1953 m. — 7. 1954 m. — 13, ^pirmąjį kursą priims 150 1955 m. — 14, 1956 m. — 12, jaunuolių, kurie turi po 1957 m. — 33. 1958 m. — 54, linkį tiksliesiems mokslams, 1960 m. 1959 m. — 74, myli matematiką ir linkę jai 51, 1961 m. — 67, 1962 m. paskirti savo gyvenimą. Gerai — 54, 1963 m. — 56. 1964 m. besimokantieji gaus stipendi — 65, 1965 m. — 69, 1966 m. jas ir bendrabučius. Galės — 64 matematikai ir 13 me naudotis respublikos sostinės chanikų, 1967, jubiliejiniais metais, yra 95 diplomantai matematikai ir 14 mechanikų. Pagausėjus studentų ir mokslo personalui, 1965 me tais Fizikos-matematikos fa kultetas suskilo į du fakulte tus: Fizikos bei Matematikos ir mechanikos. Taigi Matema tikos ir mechanikos fakultetas M. MAKNYS IV k. studentas pokario metais išleido 20 lai „Aš — matematikas" — dų — 663 aukštos kvalifika taip vadinasi Įžymaus JAV cijos specialistų, kurių tarpe, mokslininko „kibernetikos be paminėtos pirmos laidos, tėvo“ Norberto Vlnerlo knyga. Pirmą kartą JI yra visa eilė labai gabių ma man ( rankas, tematikų — fizikos-matemati kai ašpakliuvo jau buvau Vilniaus kos mokslų kandidatai: P. Valstybinio V. Kapsuko v. Golokvosčius, A. Matuzevi- universiteto Matematikos
1
H. JASIŪNAS fakulteto prodekanas >---------- +
metais Lietuvos diis kunigaikštis StepoBatoras suteikė Vil niaus jėzuitų kolegijai aukšto sios mokyklos teises. Tuo me tu buvo du fakultetai: Teolo gijos ir Pilosofijos (apie 700 dudentų. 54 dėstytojai). Filo sofijos fakultete buvo studi juojami ir matematikos moks lai. 1803 metais minėta mokykla buvo pavadinta Uni versitetu. Pralaimėjus 1831 metų sukilimui, caro valdžia 1832 metais Universitetą, ak tyviai dalyvavusį sukilime, uždarė, o biblioteką ir mokslo priemones išgabeno į Kijevą. IDŽIOJI Spalio socialisti nė revoliucija, sutriuš kinusi carizmą, iškėlusi laisvės vėliavą, sudarė prielai das Lietuvos valstybingumui atkurti. 1918 metais paskelbia ma Tarybų valdžia Lietuvoje: Tuoj pat buvo susirūpinta pagrindinės respublikos moks linių kadrų ruošimo mokyklos atgaivinimu. Tačiau netrukus Lietuvoje Įsitvirtino buržuazi nė valdžia, Vilnių užgrobė ponų Lenkija. Pagrindine res publikos aukštąja mokykla tampa Kauno Universitetas, kurio Matematikos-gamtos mokslų fakultete buvo ruošia mi matematikai. 1940 metais fakultetas persikėlė Į Vilnių. Per nepilnus dvidešimt metų Kauno Vytauto Didžiojo uni versitetą baigė apie 60 matetikų.
D
<oooooooooooo<>oooo<xxx>oo^o^o<xx>o<>oooooo^oc
ABITURIENTE, Tu ryžtiesi studijuoti matematiką mūsų senajame Uni versitete. Be abejo, Tau įdomu jau dabar kuo daugiau su žinoti, kas gi čia Tavęs laukia. Šiuolaikinė matematika — abstraktus ir labai platus mokslas. Jos turinį nusakyti ke liais sakiniais neįmanoma. Ją galime vaizduotis kaip di džiulį, toli gražu dar nebaigtą statyti pastatą. Jame ele mentarinė, matematika, su kuria Tu susipažinai vidurinėje mokykloje, sudaro tik prieangį, iš kurio apžvelgti bent kiek didesnę to pastato dalį neįmanoma. Su visu matemati kos pastatu nespėjama susipažinti net ir per penkerius stu dijų metus. Pirmiausia keletą metų tenka studijuoti, pagrindinius bendrus dalykus. Vėliau tenka pasirinkti ku rią nors specialią matematikos šaką. Prasideda specialūs kursai. Juos skaito patyrę tos srities profesoriai ir dėsty tojai, kurie tuo pagrindu ir yra susiskirstę į atskirus kolek tyvus fakultete — katedras. Taigi, jei Tu jauti meilę matematikai ir pasiryžęs jai pasišvęsti, kviečiame Tave į mūsų fakultetą
Pasirinkau matematiką
ir mechanikos fakulteto antro kurso studentas. Knyga paliko milžinišką įspūdį Ir galutinai Išsklai dė visas abelones dėl pa sirinktosios profesijos. Matematika, kibernetika, oenotka — dabar labai madingi žodžiai. Niekam, tur būt, nereikia aiškinti, kad be matematikos visi šių laikų tikslieji mokslai kaip be rankų. įvairių mokslo šakų to limesnė pažanga reikalaula vis tobulesnio mate matinio aparato. Seniai laikas atsisakyti nuomones, kad matemati ka yra sausas mokslas, naor’stas tik įvairių, iš skyrus matematikus, daualau niekam nesupranta mu, neoyvų simboliu ir ženklų sąryšiais. Matema tika. kaip mokslas, yra nepaprastai turtinga. Moksleiviai, pasiryžę ją studijuoti, labai ųreital pa junta los nepaprastą gro žį Ir potraukį jai.
meno gėrybėmis, sportuoti, keliauti — visapusiškai lavin tis. Pateikti skaičiai rodo, kad matematikos specialistų labai reikia. Iš tikrųjų, žmogaus skverbimosi j mikro ir makro pasaulius amžiuje, turint reikalų su šiuolaikiniais grei čiais, energijomis, reikalingas nepaprastas kuriamų sistemų galingumas, patikimumas, au tomatinis valdymas bei savis tovumas. Jeigu gamtoje ir visuomenėje vystymasis vyks ta pagal tam tikrus dėsnius, o tuo dabar niekas neabejoja, ir žmogus nori juos pažinti ir priversti tarnauti savo labui, jis privalo sukurti tikslius ty rimų metodus. Todėl šiandien, ieškant naujų tobulesnių me todų, pradedant fizika ir baigiant istorija ir kalba, yra reikalingos matematinės žinios. Kartais įsižeidžia nelabai tikslių sričių specialistai ir laiko matematinių metodų ša lininkus nekukliais. Tačiau fi losofas Kantas, kurio palaikai ilsisi Kaliningrade, sakyda mas, kad „Moksle yra tiek mokslo, kiek jame yra mate matikos", arba Marksas, teig damas, kad „Mokslas tik tada tampa tobulas, kai jam pasi seka naudotis matematika...“, nesistengė ko nors įžeisti, o tik suprato tikrąją reikalų pa dėtį. USŲ respublikoje matematikiį reikia įvairiose mokslo ir gamybos sri tyse. Matematikai reikia pa daryti perversmą pramonės valdymo ir aplamai valdymo automatizavime. Matematikams-ekonomistams būtina au tomatizuoti ekonominės infor macijos rinkimą, jos apdoro jimą, elektroninėmis skaičia vimo mašinomis ir to pagrin du pagerinti gamybos efektyvumą. Medikams reikalingi aparatai, „sugebą" tiksliai nustatyti diagnozes, Biologams reikalinga tiksli biologinių procesų charakteristika, Visiems reikalingos skaitančios, verčiančios Iš vienos kalbos į kitą mašinos, knyginę infor maciją apdorojančios ir pa teikiančios interesantui. Dau gelio procesų modeliavimo problemos bei tobulų mašinų kūrimo problemos dažniausia susiveda į matematinius užda vinius. Kad matematika ima si spręsti „nematematiškas" problemas, liudija kai kurtų naujausių matematikos moks lo šakų pavadinimai: informa cijos teorija, matematinio mo deliavimo teorija, valdymo logika, automatų teorija, lo šimo teorija, masinio aptarna vimo teorija, sudėtingų siste mų patikimumo teorija ir t. t. Matematiko laukia labai įdomus, labai reikalingas, sunkus, pasišventimo, ryžto ir energijos reikalaująs darbas
M
Pasakoja profesorius Zigmas ŽEMAITIS. Vilniaus senasis Universitetas, įsteigtas Stepono Ba toro 1578. VII 8 d. įsakymu ir atidarytas 1579. IV. 1 d., beveik du šimtus metų buvo jėzuitų valdomas. Jie mažai rūpinosi matematikos ir fizikos mokslais. Vis dėl to jau pirmame Universiteto veikimo šimtmetyje ir tose, srityse pasireiškė savo darbais žymūs Universiteto profesoriai ir auklėtiniai: Andr. Milevskis, Osv. Krygeris, Kaz. Semenavičius (Simonavičius). Po jų beveik šimtą metų truko mokslų ir paties Uni versiteto sustingimas, dėl kurio buvo kalti ne tiktai jėzuitai, bet ir užgriuvusios Lietuvą didelės nelaimės: karai, epidemijos, dideli Vilniaus miesto gaisrai. Tiktai XVIII šimtmečio vidury ėmė Universitete atgyti ma tematika ir artimi jai mokslai. Vienas pirmųjų juos sužadino Tomas Žebrauskis (1725—1759), pradžioje X.
ėmęs gerinti matematikos dėstymą. Netrukus jis visa siela atsidėjo astronomijai, 1755 m. įkūręs Vilniaus astronominę observatoriją ir pradėjęs joje sistemingą darbą beveik 30 metų anksčiau, negu tai buvo pada ryta žytniai vyresniame Krokuvos Jogailos universi tete. Matematika pražydo Universitete, kai buvo paskirtas profesorium 24 metų jaunuolis Pranciškus Norvaiša (1742—1819), gimęs Švenčionių krašte. Jis 1766 m. pradėjo dėstyti grynąją aukštąją matematiką pagal Niutono darbus ir naujausius ano meto matematinius veikalus, kuomet daugely Europos universitetų dar buvo tebedėstoma studentams elementarinė matematika. Išbuvęs 1775—1780 m, užsienyje komandiruotėje, jis dėstė aukštąją matematiką iki 1811 m. ir paruošė tris kartas matematikų ir fizikų pačiam Universitetui ir kvalifikuotų žmonių kitoms artimoms specialybėms. Norvaišos mokiniai sėkmingai tęsė Universitete jo darbą jau pagal modemiškai suskirstytas disciplinas. Prieš pat Universiteto uždarymą (1832 m. caro Nikalojaus įsakymu) jame iškilo nepaprastai gabus jo auk lėtinis, vilnietis matematikas Zigmantas Revkovskis (1807—1893). Turėdamas tiktai 15 metų amžiaus, jis išlaikė stojamuosius egzaminus į Universitetą, 18 metų baigė mokslus, (gijo magistro laipsnį, ir buvo įtrauktas į Lietuvoje vykdomus geodezinius darbus. Dirbdamas jis gilinosi Į matematinius tų darbų pagrindus. Netru kus jis fakultete iškėlė sumanymą — įtraukti į planus naują tuomet mokslą — Tikimybių teoriją. Įžymiausias anų laikų Rusijos matematikas M. V. Ostrogradskis la bai prielankiai atestavo Revkovskio patiektą memoran dumą bei programą, ir Fizikos-matematikos fakultetas įkūrė specialią katedią, pavesdamas ją 22 metų jau nuoliui Z. Revkovskiui. Jis su dideliu pasisekimu pra dėjo darbą, bet jį greitai nutraukė 1831 m. sukilimas Ir po to sekęs Universiteto uždarymas. Revkovskis su kilime nedalyvavo, bet draugų buvo įveltas į suokalbi ninkų bylą. Karo lauko teismo sprendimu jam buvo atimtos visos pilietinės ir mokslu įgytos teisės ir jis išsiųstas 25 metams į Užkaukazės kariuomenę paprastu kareiviu (rekrutu). Karo vadovybė įvertino jo mate matinius gabumus bei pasiruošimą, įtraukė į geodezi nius ir inžinierinius darbus ir ilgainiui pakėlė jį ka rininku. Baigęs privalomą 25 metų karinę tarnybą, jis buvo vyriausybės paskirtas kelių inžinierium ir dau gely vietų organizavo ir vykdė didelius atsakingus darbus. Juos analizuodamas, jis priėjo išvadas, kad kiekvieną darbą, kiekvienos įmonės arba įstaigos vei kimą galima Išreikšti viena lygtimi, iš kurios kiekvie nu momentu galima susekti, ar darbas arba pro cesas vyksta normaliai, ir kurie laukiami rezultatai (pav. savikaina). Jis paskelbė savo teoriją žurnale „Inžiniemyj Žumal", vėliau išspausdino 7 atskirus darbus, gerindamas ir propaguodamas savo išradimą. Jis teigė,
i psl
lAUiMNb STUDENTAS
Geometrijos katedroje
1967 m. birželio mėn. 7 d.
KOMJAUNIMO ŠIOKIADIENIAI
Kaknevi. sekretorės Danutės KakneviJ. BALTRUŠAITIS ribotos, o poreikiai — dideli. P. VAŠKAS roję turime gerų specialistų, čiūtės nuopelnas. Danutė ni Fakulteto komjaunimo Jau pirmuosiuose kursuose, Fiz.-mat. mokslų kandidatas tikrų topologijos entuziastų | komiteto sekretorius tik puiki organizatorė. Jos plečiant algebros žinias, pra doc. A. Matuzevičių, kurio I nuoširdžiai skaitomas eiles ėjus matematinės analizės nizuotas diferencialinės geo vadovaujamuose seminaruoMatematikos ir mechanikos: girdėjome fakulteto meno sa kursų (su jo pradmenimis — metrijos seminaras mūsų se įdomius pranešimus suge < fakulteto komjaunimo orga viveiklos koncertų metu, jus išvestinių radimu — dabar Universitete greitai tapo Vil ba paruošti jau ir žemesnių nizacija jungia savo eilėse• straipsnius ne kartą skaitėme jau susipažįstama vidurinėje niaus m. geometrų seminaru, kursų studentai. j 97% visų fakulteto studentų. ,,Tarybiniame studente“, fa mokykloje), atsiranda plačios kuriame, be prityrusių geo Kokie komjaunimo organi- kulteto sienlaikraštyje. Pagaliau reikia priminti ir galimybės gilesniems geo- metrų, aktyviai dalyvauja ir tai, kad visi minėtieji geo . ' zacijos darbai ir planai šiais Viena iš geriausių fale: metriniams nagrinėjimams. studentai. metrai yra ne tik geometrijos ! jubiliejiniais metais? Kažko teto pirminių komjaunimo or Nuo šito ir prasideda, iš es Čia paminėtoji sritis dar dėl norisi pateikti ne skai- ganizacijų sekretorių Irena mės, studentų pažintis su neapima viso katedroje atlie žinių perteikėjai, mokslinio čius, o papasakoti apie mūsų Katkutė dirba su jaunaisiais Geometrijos katedros darbuo- kamo darbo. Viena naujausių darbo organizatoriai, bet ir j geriausius komjaunuolius, matematikais vidurinėje mo geri studentų draugai, pata tojais. geometrijos šakų — topologi Katedrai vadovauja prof. ja — dabar užima svarbių riantieji ir padedantieji jiems \ mūsų komjaunimo aktyvą. kykloje. Negailėdama laik Tai jų darbo ir entuziazmo ji savo žinias, savo sugebi P. Katilius — beveik visų vietų visos matematikos vys įvairiausiais kasdieninio dėka mūsų komjaunimo or jimą gyventi įdomiai, pra respublikos aukštosiose mo-. tymesi. Ir šioje šakoje kated- venimo klausimais. ganizacijos sutiks Spalio pen mingai, savo jaunatvišką kyklose dirbančių matemati kiasdešimtmetį sustiprėjusios, energiją perduoda tiems, ki kų mokytojas, jis yra pirma kovingesnės. rie ateis į mūsų auditorijas sis matematikas, baigęs Kau Apie kiekvieną neįmanoma po kelių metų. no Universitetų, pagrindinių parašyti. Jų daug, sugeban Daug būtų galima posaky geometrijos vadovėlių aukš čių gerai mokytis, organizuo ir apie III k. 4 gr. komjaun tosioms mokykloms autorius. ti įdomų komjaunimo susi mo sekretorę ir fakulteto sien P. Katilius yra Lietuvos Mate rinkimą, paliekantį kažką ge laikraščio redaktorę J. Sima matikos Rinkinio atsakingas ro ir šviesaus kiekvieno šir navičiūtę, apie komjaunimu Geometrijos katedros vedė- redaktorius. Čia pat dirba ir dyje, dalyvauti meno savijas profesorius P. KATILIUS vienas pirmųjų geometrų, veikloje, perskaityti šimtus komiteto narius Lenino varei darbo kabinete. pradėjusių mokslininko kelių stipendantę Aldoną Katkaus knygų... jau Tarybų valdžios metais, Geometrija yra vienas se profesorius, fizikos-matema II kurso 4 grupė išlaikė kaltę, Antaną Apynį. Birute niausių matematikos mokslų, tikos mokslų daktaras K. paskutinę sesiją be skolų, o ke Kuneikaitę, kurie savo nuo todėl su ja susipažinti tenka Grincevičius. letas grupės studentų — vien jau vidurinėje mokykloje. Šie profesoriai labai daug penketais. Ir pirmi jie ne tik širdžiu darbu daug prisidėjo Tačiau vidurinėje mokykloje prisidėjo prie geometrijos moksle. Jie domisi muzika ir prie mūsų fakulteto komjau daugiausia naudojami „gry vystymo respublikoje. Ir ne literatūra, ginčijasi dėl mū nimo organizacijos stiprininai" geometriniai metodai, tik savo moksliniais darbais, sų tarybinio studento intelek mo. tik atskirais atvejais pasitel bet ir tuo, kad išugdė ir to tualinio veido. Komjaunimo Šiais jubiliejiniais metais kiant į pagalbų algebrų. Ne liau ugdo jaunuosius geomet susirinkimai suteikia kiekvie fakulteto komjaunuolių būry nuostabu, kad galimybės rus. Prof. K. Grincevičiaus Paskaltą skaito Fizikos-matematikos mokslų daktaras nam kažką naujo. Tai grupės tiems nagrinėjimams gana iniciatyva dar 1956 m. orga- prof. K. GRINCEVICILS. komjaunuolių ir komjaunimo pasiryžęs dar daugiau nu veikti. kad mūsų fakultetas paruoštų ne. tik gerus specia listus matematikus, bet ir kav studijų metai duotų kiek vienam tvirtą pasaulėžiūrą kad kiekvienas studijų metais taptų dvasiškai tilrtingesniu. SPALIS buvo Lietuvos Universitete mulių liekamųjų narių asimpPokariniu laikotarpiu išleisti 1922 metais įsteigto Kau- jungtinio Matematikos-gamtos totiką, I. Uždavinys paskuti šie VVU dėstytojų paruošti .ne Lietuvos Universiteto fakulteto dekanu, tarybiniu niu metu dirba įvairių artuti- matematikos vadovėliai aukš (nuo 1930 m. — Vytauto Di laikotarpiu — 1940 m. Vil nių metodų konvergavimo sri tajai mokyklai lietuvių kalba: džiojo universiteto) Matemati- niaus Universitete — prorek tyje. Skaičiavimo matemati P. Katiliaus „Analizinė* geo -kos-gamtos fakultete buržua torium ir po karo — rekto kos ir artimose srityse (pvz. metrija" (1956 m.), „Diferen ziniu laikotarpiu (iki 1940 rium. Profesorius ir dabar yra matematinės logikos) dirbama cialinė geometrija" (1961 m.) m.) buvo dvi matematikos ka pilnas energijos: skaito variair LTSR MA Fizikos ir mate tedros ir 5—-6 personalo na- cinį skaičiavimų, matematikos matikos institute bei Kauno ir ..Geometrijos pagrindai" liai, kurie dėstė matematikos istorijų, matematikos metodi (1966 m.); G. Žilinsko „Aukš Politechnikos institute. disciplinas ne tik studentams kų su elementariųja matema Nemažų laimėjimų tiriamo toji algebra" (1956 m.); B. matematikams bei • fizikams, tika, vadovauja studentų pe V. DĖNAITĖ jo darbo srityje yra pasiekusi Voronkovo „Teorinė mecha bet ir chemikams, farmacinin dagoginei praktikai. Jį pažįs IV kurso studentė Tikimybių teorijos ir skaičių nika" <(1961 m.); V. Paulausko ■ kams ir technikams. Iš to me ta ir Vilniaus vidurinių mo teorijos katedra. Profesorius ir P. Golokvosčiaus „Diferen Atostogos... Jų visi laukia to matematikos dėstytojų da kyklų mokiniai, kuriems jis su dičehu nekantrumu. 0 J. Kubilius (šiuo metu Uni bar Universitete dirba profe yra skaitęs populiarių paskai cialinės lygtys" (1961 m.); kaip geriau . ir naudingiau versiteto rektorius) taikė tiki soriai Z. Žemaitis ir P. Kati tų. suplenuct* savo atostogas? mybių teorijos, metodus skai P. Rumšo ir P. Žemaičio Kiekvienais metais be kita ko lius. Matematikos specialybę Tos pat katedros docentai ar čių teorijoje. Jo monografija „Trumpas aukštosios matema numatome dvi savaites tuo laikotarpiu baigė apie 60 A. Naftalevičius ir S. Streliilgesnį laiko tarpą padirbėti ,,Tikimybinė skaičių teorija", tikos kursas" — gamtinin studentų studentų. Tais metais MGF cas bei jų mokiniai dirba darbo ir poilsio sto Doc. V. PAULAUSKAS išleista rusų kalba, susilaukė darbuose buvo publikuota kompleksinio kintamojo funk kams ir ekonomistams (1963 vyklose. Pirmame kurse nelabai įsi apie 10 matematikos straips cijų teorijos srityje. Doc. A. su periodiniais koeficientais antrosios laidos, buvo išvers m.); K. Grincevičiaus ir P. vaizdavome, -ką mes veiksime JAV į anglų kalbų. Žinomi nių. Buvo išleisti du universi Naftalevičius anksčiau dirbo sistemų sprendinių aprėžtumą, ta kolūkyje, bet padirbėję išmo yra doc. V. Štatulevičiaus ir Vaško „Projektyvinė geomet kome organizuoti darbą ir tetiniai vadovėliai lietuvių funkcijų interpoliavimo srity stabilumą ir periodiškumą, jo mokinių darbai. Daktaro poilsį. Štai antrais metais rija" (1966 m.). Be to, išleis dirbome Įkalba (neskaitant keleto mul je, vėliau tyrė skirtuminių Tiesiog Kėdainių ra j. „Rytų su katedros profiliu disertaciją baigia ruošti Br. tiplikuotų „opalografu"), jų lygčių ir jų sistemų meromor- susijęs vyr. dėst. I. Uždavinio Grigelionis. Prof. J. Kubilius ti A. Chinčino ir G. Fichten- aušros“ kolūkyje. Čia susirin 'tarpe prof. P. Katiliaus „Ana finius sprendinius ir už diser tiriamasis darbas. Anksčiau -ir V. Slatulevičius yra gavę golco matematinės analizės kome c.viejų nepažįstamų grupių iš MMF ir FF studen lizinė geometrija'' (1940 m ). tacijų „Dvilypės skirtuminių nagrinėjęs kvadratūrinių for- respublikines premijas. tai, bet ta: mums netrukdė vadovėlių vertimai.’ pasiekti puikių darbo vaisių, Šiuo metu VVU Mate lygčių sistemos” gavo daktaro susidraugauti su kolūkio jau matikos ir mechanikos fa laipsnį. Artimoje srityje dirba nimu, orqanižuoti poilsio va kultete yra keturios kated ir Skaičiavimo matematikos karus kolūkiečiams. Mūsų at liktu darbu buvo labai paten ros (Matematinės analizės, katedros docentas V. Kabaila, kinti kolūkio valdyba ir kol Geometrijos, Skaičiavimo ma- nagrinėjęs operatorinių lygčių, ūkiečiai, kurių patyrimą sėk . tematikos ir Tikimybių ir bendresnių už skirtumines, mingai pritaikėme mums pa vestame darbe. skaičių teorijos) su 56 moks meromorfinius sprendinius. Pamainos darbas buvo lo personalo nariais (su labo Kandidatinę disertacijų įvertintas labai gerai ir mes rantais — 85) ir apie 700 1966 m. apgynė vyr. dėst. A. iškovojome I vietą darbo sto vyklų tarpe ir buvome pre studentų. Tris matematikos Miškelevičius, nagrinėjęs vad. mijuoti ekskursiją į Lenin katedros turi KPI, _ dvi — Dirichle eilutės (rodyklinių gradą. VVPI, po vienų — Z0A ir kt. funkcijų eilutės) paprasta ir Kaltais studentai nenori va žiuoti į kolūkį, bijo sunku aukštojo mokslo įstaigos. Ta absoliutaus konvergavimo sri mų. Man atrodo, jie klysta. rybiniais laikais įsteigtoje tįKiek romantikos, neužmiršta LTSR Mokslų akademijoje yra Geometrijos katedroje afinimų susitikimų patiri per tą Fizikos ir matematikos insti nės diferencialinės ir projeklaiką. Kaip būna skanu val gyti šauniųjų virėjų pagamin tutas su keliais matematikos tyvinės geometrijos klausimus tus pietus, kaip gera ir ma sektoriais. Tų įstaigų leidžia tiria e. prof. p. K. Grincevi lonu, qrįžus iš darbo, pasi mo „Lietuvos Matematikos čius. Už darbų iš daugiamatės nerti į šaltą ežero vandenį, o paskui dar išbandyti jėgas Rinkinio" (4 sąsiuviniai per erdvės tiesių kompleksų sri su kolūkio jaunimu sporto metus) viename sąsiuvinyje ties jam 1965 m. buvo suteik aikštelėse. Kokie visi būna yra tiek matematinių straips tas daktaro laipsnis. Tiesių patenkinti po qerai pavykusio koncerto ir kitų organizuoja nių, kiek jų pasirodė Lietuvo kompleksų išsluoksniavimų ti mų renginių kolūkiečiams. je per visų buržuazinį laiko ria v. d. P. Vaškas. Kreivių Būna ir sunkumų, bet, turint tarpį. Labai išsišakojo ir ma tinklus paviršiuose tyrė prof. gerų norų, kliūtis galima pa šalinti. tematikos mokslo tiriamojo P. Katilius ir jo aspirantai. Baigiantis pamainos laikui, darbo sritys. Apžvelgsime jas, Topologijos srityje dirba doc. dar iabai nesinori palikti paliesdami pirmoje eilėje A. Matuzevičius, ruošiųs dak puikių ųamtovaizdžių, gerų VVU MMF katedrų matema taro disertacijų. Tai įdomi ir ir sumanių kolūkio vadovų bei nuoširdžių kolūkiečių. tikus. perspektyvi matematikos ša Labai sunku išreikšti visą Matematinės analizės ka ka, laukianti naujų jėgų. darbo ir poilsio stovyklos tedroje dirba prof. Zigmas Skaičiavimo matematikos naudingumą. Geriausias nu tarimas visiems — važiuoti Žemaitis— seniausias Univer katedroje doc. P. Golokvospadirbėti ir pailsėti į stovyk siteto profesorius (gimė 1884 čius tyrė specialių klasių pa las ir patiems visa tai patir Šiuose naujuose rūmuose mokosi fizikai ir matematikai. m.). Prieš karų, 18 metų jis prastųjų diferencialinių lygčių ti.
50
Nauja darbo kryptimi
Geros musų atostogos
TARYBINIS STUDENTAS v******************'**************’! psl.
1967 m birželio mėn. 7 d.
Ketvirtas Lietuvoje
Birželio Lenin grado universitete fi zikos-matematikos moksių daktaro disertaciją „Anali zinių funkcijų asimptotinės savybės ir jų pritai kymas diferencialinių lyg čių integralams tirti“ ap gynė mūsų Universiteto Matematinės analizės ka tedros docentas šlioma Strelicas. Tai ketvirtas matematikas-mokslų dak taras respublikoje. Doc. š. Strelicas gimė 1923 m. Kaune. 1946 m. jis baigė Vilniaus Univer sitetą ir nuo 1947 m. pra dėjo dirbti Matematinės analizės katedroje asisten tu, vėliau vyr. dėstytoju. 1958 m. jam suteikiamas mokslinis docento vardas. 1953 m. jis apgynė kan didatinę disertaciją „Apie maksimalius analizinių funkcijų modulius“. Doc. S. Strelicas skaito matematinės analizės, di ferencialiniu lygčių, mate matinės fizikos lygčių, kompleksinio kintamojo funkcijų teorijos kursus, yra ruošiamo spaudai ma tematinės fizikos lygčių vadovėlio bendraautorius. Mokslininkas visasąjun ginėje ir respublikinėje matematikų spaudoje yra paskelbęs 24 mokslinius straipsnius, skaitęs eilę pranešimų matematikų se minaruose, konferencijose, suvažiavimuose, 1966 m. arptautiniame matematikų kongrese Maskvoje komp leksinio kintamojo funkci jų teorijos ir diferenciali nių lygčių analizinės teo rijos klausimais. Šių moks linių darbų pagrindu pa rašyta ir daktarinė diser tacija
Pasirink skaičiavimo matematiką! Malematika, kaip ir kiti mokslai, sparčiai vystosi, turrėdama vis naujais atradimais. Šiandien jau neįmanoma tapti labai geru net vienos mate matikos šakos specialistu. To dėl matematikos jaunų spe cialistų ruošimas vyksta at skiromis specializacijomis. Skaičiavimo matematikos specializacija yra viena iš jauniausių mūsų fakultete. Ji buvo įvesta 1960 m. Nuo to laiko ją baigė jau 145 absol ventai. Šios srities specialis tai sėkmingai dirba mūsų res publikos skaičiavimo centruo se, moksliniuose institutuose, aukštosiose ir vidurinėse mo kyklose, technikumuose, įvai riuose projektavimo-konstravimo biuruose. Kai kurie iš jų, p\z.: V. Matulis, M. Sapo-
Eidami Čiurlionio gatve, mes matome ištisą bendrabu čių miestelį. Jie visi skamba nuo jaunų baisų, tačiau kiek‘ vieno akį patraukia ant Ne ries kranto besipuikuojantis naujas pastatas. Tai ir yra gražiausias ir moderniausias Universiteto bendrabutis Nr. 6. Šiais mokslo metais jis buvo atiduotas studentams. Tai didelė dovana busimie siems fizikams ir matemati kams. Gal būt, neatsitiktinai nau jame bendrabutyje gyvena kaip tik matematikai ir fizi kai, juk dabar jau niekas ne abejoja, kad visų mokslų vir šūnė yra tikslieji mokslai, ir, ypatingai, mokslų karalienė — matematika. Studentai ne tik daug dirba ir gerai mokosi, tačiau jie puikiai tvarko savo antruosius namus — bendrabutį. Nauja sis bendrabutis visus stebina savo jaukumu, erdvumu. Už sukęs į kambarius, visur jauti tikro šeimininko ranką. Čia mes pamatysime ir paveikslą, ir užuolaidas, beveik kiekvie name kambaryje gėlės. Bendrabutyje yra net dvi skaityklos, kuriose netrūksta beskabančių žurnalus. Kiekvieno aukšto fojė pa statyti staliukai, kur galima paskaityti knygą, pasėdėti su svečiais. Bendrabutyje veikia val gykla, kuri labai palengvina studentų „kulinarų" darbą.
govas, Pr. Rumšas, jau apgy nė fizikos-matematikos moks lų kandidatines disertacijas ir, užimdami atsakingas pareigas, daug laiko skiria moksliniam tiriamajam darbui. Studijos skaičiavimo ma tematikos specializacijoje trunka 5 metus. Pirmuosius 2,5 metų studijuojamos bend rosios matematikos discipli nos: aukštoji algebra, anali zinė geometrija, matematinė analizė, realaus Ir kompleksi nio kintamojo funkcijų teori ja, diferencialinės lygtys, artutinial skaičiavimo metodai ir kt. Vėliau skaičiuotojai su sipažįsta su specialiomis dis-
Patikima technika J. ŽVINYS Skaičiavimo centro viršininko pavaduotojas
XIX a. inžinierinėje prakti koje vis dažniau ir dažniau būdavo susiduriama su ma tematiniais uždaviniais, kurių tikslus sprendimas reikalau davo atlikti didelius ir sudė tingus skaičiavimus. Labiau išsivysčiusių šalių stambesnė se gamyklose bei mokslo ty rimo įstaigose pradėjo orga nizuotis skaičiavimo grupės, kurios mokslinius ir inžinie rinius uždavinius sprendė 1. Niutono. F. Beselio, Z. Lag ranžo ir kitu žymių matema tikų ištirtais metodais. Šios skaičiavimo grupės naudojo paprasčiausią skaičiavimo techniką, primityvius aritmometrus, skaitytuvus ir kt. XX a. pradžioje Peterburge, vadovaujant akademikui A. N. Krylovui buvo sukonstruotas’ diferencialinis analizato rius laivų vibracijai skai čiuoti. Siame amžiuje skaičiavimo mašinos pradėjo vystytis dviem kryptim: tolygaus ir diskretinio veikimo skaičiavi mo mašinos. Toly gaus veikimo skaičiavi mo mašinose (anologinėse) vi kosi dydžiai Vaizduojami
Naujame bendrabutyje M. SAULĖNAITE IV k. studentė
P. GOLOKVOSCIUS Skaičiavimo matematikos katedros vedėjas
Universiteto ir fakultetų vi suomeninės organizacijos įvairiais būdais skatina gerą tvarkymąsi bendrabutyje. Skelbiami geriausio kambarjo konkursai. Konkurso nugalė tojai gauna teisę kitais metais vėl gyventi bendrabutyje.
kiais nors fiziniais reiškiniais (įtampų kampais ir t. t.). To kili skaičiavimo mašinų pa gailia galima pasiekti tik tri jn keturių ženklų tikslumą. Analoginės skaičiavimo maši nos skirtos kokiai nors vienai fuikeijsi atlikti: staklių val dymui. paprastoms diferencia linėms lygtims integruoti. Šiuo metu labiausiai paplitę ir yra diskretinio veikimo skaičiavimo mašinos, nes Jos universaliausios. Šiose skai čiavmio mašinose visi skai eini vaizduojami skaitmenį mis. Diskretinio veikimo skaimętu čiavimo mašinos šiuo elektroninėmis vadinatribs skaičiavimo mašinomis. Jų programiniu darbas remiasi valdymo principu. Bet kokio uždavinio sprendimas prasi deda iš anksto nustatyta prog rama. kurioje nurodomos vi aritmetinės - sos reikalingos Operacijos ir skaičiai, su ku riais atliekamos tos operaci jos. Pagrindinis tokių elektro ninių skaičiavimo mašinų pri valumas yra greitis. Jei vie nas žmogus per minutę gali ptrskai'yti apie 2000 sėptynženk'ių skaičių, tai elektroni nės skaičiavimo mašinos per sekundę gali atlikti milijonus sudė ii’s. atimties ir kitų operac.jn li'ektroninės skaičiavimo mašinos sugeba ne tik greitai skaičiuoti ir spręsti įvairius technikinius-inžinierlnius už davinius. paremtus matemati niais metodais, bet ir valdyti si.dėtmgus Įrenginius, žaisti šachmatais, atlikti muzikos kūrinį - Ne vienas ,iš mūsų gė rimės mokslo įr technikos pasiekimais. įsisavinant kosrti'nę tiovę. tiksliais kosmi niu laivų nusileidimais į Mė nulį. Visa tai pasiekiama tik giėiiaėiglų’ elektroninių skai čiavimo mašinų pagalba. Kad Matematikos ir mechą-
ciplinomis: matematine logi ka ir algoritmų teorija, tiesi niu ir dinaminiu propagavi mu, operacijų tyrimu ir kt. IV kurse, atlikdami mokomą ją praktiką (6 savaitės), ir V kurse, būdami gamybinėje praktikoje (5 mėnesiai), stu dentai turi progos patys prak tiškai spręsti uždavinius elekt roninėmis skaičiavimo maši nomis. Jų mūsų fakultete yra net dvi. V kurse pavasarį skaičiuotojai, kaip ir kitų ma tematikus specializacijų stu dentai, laiko du valstybinius matematikos egzaminus (pa gal bendrą ir specialią prog ramas) arba, katedrai leidus, paruošia ir gina diplominį darbą. Tenka pastebėti, Jog skaičiavimo matematikos specializacijos studentams skiriama žymiai didesnė sti pendija. Pastaruoju metu matemati kos metodai sparčiai veržiasi j ekonomikos mokslus, Į me diciną, į biologiją, Į kalboty rą ir kt. Todėl šių mokslų to limesniam vystymuisi didelės įtakos turės elektroninių skai čiavimo mašinų panaudoji mas. -Dabar respublikoje esantieji skaičiavimo centrai kasmet vis labiau plečiasi, gaunamos naujos elektronlnės skaičiavimo mašinos. Ta čiau jie nepajėgia aprėpti greit augančių respublikos poreikių. Matyt, netrukus bus sparčiai steigiami nauji skai čiavimo centrai. Tam bus reikalingi gausūs darbščių ir sumanių skaičiuotojų būriai.
nikes fakultetą baigiantieji studentai mokėtų pritaikyti matematinius metodus Įr skai čiavimo techniką savo darbo srityje, .iau pradedant trečiu kursu supažindinami su matcm.tun.ąis metodais ir skai čių-Trno mašinoms sudaromo mis užduotimis — programa /Imu. Visą šią medžiagą pažinti labai palengvina fakulteto Skaičiavimo centre- veikian čio:- elektroninės skaičiavimo mašinos ..Minšk-14 , kurios vi dutinis darbo greitis yrė 5000 operacijų per. sekundę. ir r.au l.iusitt respublikoje „Mint k 22", kurios vidutinis dai bo greitis — apie 10000 Operacijų nėr sekunde. Prie šių' elektroninių skaičiavimo mašinų Matematikos ir įncchanikos fakulteto studentai atlieka programavimo ir ma tematinių metodų laboratori nius .darbus. mokomąją ir.ga mybinę praktiką: kursinius ir diplominius darbus, susipaž;sra m programavimo autoniatiza' -rno klausimais.
Daugiau kaip keturi šimtai matematikų ir fizikų gyvena šiame erdviame bendrabutyje.
Tikimybių teorija Br. GRIGELIONIS Fiz.-mat. mokslų kandidatas Mes norime trumpai papa sakoti apie Tikimybių ir skai čių teorijos katedrą, kuriai vadovauja Universiteto rekto rius prof. dr. J. Kubilius. « Tikimybių teorija — tai ma tematikos šaka, nagrinėjanti masinių reiškinių, turinčių atsitiktinumo pobūdį, dėsnin gumus. Jos pradžia siekia XVII a. vidurį ir siejasi su garsiais Hiugenso, Paskalio, Ferma, Jok. Bernulio vardais. Jos svarba ypač iškilo pasta raisiais dešimtmečiais, todėl šiandien tikimybių teorija — viena iš labiausiai besivystan čių matematikos šakų. Lietu voje ji irgi turi senas tradici jas. Tikimybių teorijos kated ra senajame Vilniaus univer sitete buvo įsteigta dar 1829 m. Tačiau uždarius Universi tetą, jos veikla nutruko. Nau jos tikimybių teorijos mokyk los formavimasis mūsų Uni versitete glaudžiai susijęs su prof. dr. J. Kubiliaus moksli ne ir pedagogine veikla. Jis 1951 m., baigęs aspirantūrą Leningrade, pirmasis pradėjo
skaityti tikimybių teorijos specialius kursus, organizavo specialų mokslinį seminarą. Tuo laiku buvo paskelbti jo žymūs darbai apie tikimybių metodų taikymą, sprendžiant sunkius skaičių teorijos užda vinius. Taip galutinai buvo suformuota nauja matemati kos pastato dalis — tikimy binė skaičių teorija. Daug nu veikęs tikimybių teorijos sri tyje ir kitas talentingas mate matikas prof. J. Kubiliaus mokinys doc. V. Statulevičius. Atskira tikimybių ir skaičių teorijos katedra įsteigta 1961 m. Čia, be prof. J. Kubiliaus ir doc. V. Statulevičiaus, da bar dirba įauni mokslininkai docentai A. Bikelis, A. Raudeliūnas (fakulteto dekanas) ir kt. • Baigusių tikimybių ir skai čių teorijos specializaciją ma tematikų laukia darbas aukš tosiose mokyklose, mokslinis darbas MA Fizikos ir mate matikos institute, darbas įvairiose gamybos srityse, kur dabar ypač plečiasi ir sėkmingai taikomi tikimybi niai metodai.
Neišspręsta lygtis Vyr. dėst. H. MARKSAITIS Asp. A. MATULIAUSKAS Daugelis įsivaizduoja, kad algebra — tai lygčių sprendi mas. Be abejo, 'lygčių spren dimas’ ilgą laiką vaidino pa grindinį vaidmenį šiame moksle. Lygčių sprendimu bu vo užsiiminėjama senovės Egipte, Graikijoje, ir tie klau simai algebroje bus o pagrin diniai dar apie du tūkstan čius metų, kol, beieškant me todų aukštesnio laipsnio lyg tims spręsti, nebuvo sukur tos naujos algebros šakos: grupių teorija, žiedų teorija, kūnų teorija ir kol iš tiesinių lygčių sistemų sprendimo ne išsivystė tiesinė algebra. Šios algebros šakos pakeitė ne tik algebros pobūdį, bet ir visą matematiką. Taip, pavyz džiui, grupių teorija buvo pri taikyta atomo fizikoje, krista lografijoje, elektrotechnikoje ir kitur, o Bulfo algebra tapo skaičiavimo mašinų veikimo pagrindu. Vienas pagrindinių uždavi nių, kurio išsprendimas davė pradžią algebrinių skaičių teorijai ir diofantinei geomet rijai, buvo Ferma problema. Ją sudaro klausimas: ar turi bent vieną netrivialų spren dinį lygtis: xn+y"=z" svei kais skaičiais, kai n >2? Jau Pitagoras žinojo, kad at veju n = 2 skaičiai 3, 4, 5 tenkina šią lygtį. Vėliau bu\o parodyta, kad kai kuriems n ši lygtis neišsprendžiama, tačiau šis uždavinys iki šiol neišspręstas, nors juo užsiimi nėjo apie 300 metų žymiausi pasaulio matematikai. Dabar, pavyzdžiui, diofantinė geomet rija tvirtina, kad lygtis x" + +y" = 1, kai n>4 turi baigti nį skaičių sprendinių sveikais skaičiais. Bet neaišku, ar turi ši lygtis baigtinį skaičių sprendinių racionaliais skai čiais. Be šių skaičių teorijos šakų pažymėtina analizinė skaičių teorija, turinti gana ilgą isto riją. JI atsirado nagrinėjant pirminių skaičių pasiskirsty mą natūrinių skaičių „eilėje. Šio klausimo sprendimui buvo panaudota Rimano dzeta funkcija, su kuria siejasi daug subtilių ir sunkių klau simų. Nereikia galvoti, kad mo derniąją algebrą ir šiuolaiki nę skaičių teoriją sudaro tik tai čia paminėtos matemati kos šakos. Pasakysime, kad
be paminėtų teorijų ir užda vinių yra daugybė įdomių ir sunkių problemų, kurias sprendžiant reikalingos jau nos jėgos ir didelė meilė mokslui. Jaunasis abituriente, iš ta vęs kaip tik tikimės Ir lau kiame tų jėgų ir tos meilės matematikai.
O I. P. Pavlovas išgyve no 86 metus. Užsiiminėjo qimnastika, dviračių spor tu. miestučiais žaidė, dir bo fizinį darbą. Jis užgrūdino save Šalčiams ir < drėqmei, niekada nenešioi 11 n i 11 Lza I ■ ■ uilnn. jo kailinių, kaliošių, vilno . nių pirštinių. Vasarą bet kokiu oru jis maudydavo si kas rytą. O Didis rusų dailininkas I. E. Repinas iki gilios se natvės bet kokiu metų lai ku mieqojo atviroje ve randoje. Jis kasdien už siiminėdavo qimnastika, prieš micqą būtinai pasi vaikščiodavo, kiekvieną rytą dirbdavo sode. O įžymus prancūzų ra šytojas Viktoras Huqo iš jaunų dienų pamėqo joji mą, irklavimą, turizmą. Keturiasdešimtmečiui ra šytojui qydytojai pripaži no sunkią širdies liaą. Vis tik V. Huqo nutarė nesi skirti su mėgstamomis sporto šakomis ir, nuolat prižiūrimas qydytojų, tre niravosi. Išqyveno Huqo 83 metus. O L. N. Tolstojus 65 qyvenimo metais išmoko va žiuoti dviračiu, 75 metų qerai Čiuožė pačiūžomis, runqtyniavo su jaunimu if net laimėdavo. Jau būda mas 60 metų, jis per še šias dienas nužinqsniavo 200 km nuo Maskvos iki Tūlos. Q Istorija sauqo dauqybę faktų, liudijančių apie tai, kad teisinqas, aktyvus qyvenimo režimas leidžia kūrybinqai, vaisingai dar buotis ir senatvėje. Štai Gėtė, didysis vokiečių rašytojas ir poetas, pasku tinę savo monumentalaus veikalo „Faustas“ dalį baiqė būdamas 83 metų, Įžymus italų kompozitorius Dž. Verdis operą „Falstafas* sukūrė 80 metų amžiaus. O Ne mažiau įdomūs ir sportinio ilqaamžiškumo pavyzdžiai. žinomas dvi ratininkas A. LebedevasFiodorovas 50 metų am žiaus pasiekė naują visasąjunqinį rekordą 10 km plentu dviračių lenktynė se, o 60 metų amžiaus, dalyvaudamas „Spartako“ pirmenybėse, jis užėmė pirmąsias vietas visose distancijose.
MOKSLINĖJE DRAUGIJOJE
Matematikos tradicijos Universitete
zultatų yra gražių: konferen cijose pranešimų skaičius di dėja, respublikinėje studentų darbų apžiūroje visos prizinės vietos atiteko mūsų fakulteto studentams. V kurso studentų R. Lapinsko, V. Paulausko ir D. S’"-"Mllo darbai bus at spausdinti. ,*uug įakulteto SMD narių dalyvavo kitų aukštųjų mo-
■3—
kad netolimas tas laikas, kai ne tiktai paskirų įmonių, bet ištisų valstybių ekonominis gyvenimas bus tokio mis matematinėmis priemonėmis planuojamas ir kontro liuojamas. Niekas tuomet jo nesuprato. Dabar matome, kad tas mūsų Universiteto auklėtinis buvo teisus. Jam trūko dabartinių elektroninių skaičiavimo mašinų, kad būtų palaikytas moderniškosios kibernetikos pradininku, bet jis liko aiškiaregiu jos pranašu. Didžiosios Spalio revoliucijos laimėjimas leido Lie tuvai atkurti savo aukštąją mokyklą. Darbininkų ir valstiečių sudarytoji 1918 m. K. Mickevičiaus-Kapsuko vadovaujamoji vyriausybė vienu pirmųjų savo rūpes čių laikė Vilniaus Universiteto atkūrimą ir energingai vykdė paruošiamuosius darbus, bet nepalankūs karo įvykiai juos nutraukė. 1919 m. rudeni Kaune Lietuvos buržuazinei vvriausybei buvo pateiktas suma lymas ir planas atkurti aukštąją mokyklą, 'luomeunei valdžiai radus, kaa su manymas yra per ankstyvas, penkių žmonių būrelis suorganizavo visuomeniniais pagrindais pirmąją aukš tąją mokyklą — Aukštuosius kursus. Dvejus metus la bai vargingai padirbėję, jie vis dėlto gerokai paruo šė dirvą ir pirmųjų dviejų kursų studentų kontingen tus Universitetui, atidarytam Kaune 1922 m. vasario 16 d. Universitetui darbo sąlygos taip pat buvo sunkios, daugiausia dėl kvalifikuotų žmonių ir reikiamų etatų trūkumo. Matematikos reikalams buvo skirti tiktai 6 žmonės (4 vyr. personalo nariai ir 2 asistentai). Jie buvo labai apkrauti pedagoginiu ir administraciniu darbu, tad jų moksline veikla ir produkcija reiškėsi la bai silpnai: Matematikos-gamtos fakulteto darbuose 1922—1940 m buvo išspausdinta iš viso 10 mokslinių
straipsnių. Nebuvo perspektyvų ir naujiems kadrams paruošti, nebuvo aspirantūrų institucijos. Vis dėlto Matematikos-gamtos fakultetui, kuris, mūsų dienomis išaugo net į keturis fakultetus, pavyko keliollką savo jaunesniųjų bendradarbių išsiųsti net Į užsienj pasito bulinti moksluose. Tuo būdu buvo paruošti rimti kad rai ir pačiam Universitetui ir kitoms aukštosioms mo kykloms. Visai kitokios darbo sąlygos matematikų personalui sudarytos šiandieniniame Universitete. Jų šeima padi dėjo bevelk dešimteriopai: nuo aukščiau minėtų 6 žmonių iki 57. Jų darbas suskirstytas pagal siaures nes specializacijas. O tai nauda ir studentams, ir moks liniams tyrimams pasitarnauja. Palankios darbui sąly gos davė ir labai reikšmingų rezultatų: nepaprastai padidėjo skelbiamų mokslinių darbų skaičius. Pokario metais buvo paskelbta daugiau nei šimtas mokslinių straipsnių Universiteto, Mokslų akademijos, kitų aukš tųjų mokyklų leidiniuose. Pradedant 1961 metais, jie skelbiami bendrame visai respublikai leidinyje — Lie tuvos Matematikos Rinkinyje. Jame vien iki šių metų pradžios yra paskelbti 237 darbai. Be to, fakulteto matematikų dalis paskelbė savo darbus sąjunginėje ir net užsieninėje mokslinėje spaudoje. Labai pasikeitė ir specialistų ruošimas. Jei anksčiau studentai matematikai kvalifikavosi, galima sakyti, tik tai mokytojo darbui, tai jau praėjusiųjų metų laidos 84 matematikai buvo paskirstyti | 21 skirtingą dar bą: į aukštąsias mokyklas — asistentais, laborantais, į Mokslų akademiją — jaunesniaisiais bendradarbiais, j įmones ir įstaigas — planuotojais ir kt. Stojantiems į Universiteto Matematikos ir mechani kas fakultetą dabar atskleidžiamos labai gražios ir pla čios perspektyvos. Jie gaus studijuoti mėgiamą moks lą, Jiems vadovaus aukštai kvalifikuoti žmonės, kurių tarpe yra mokslininkų, garbingai atstovavusių tarybi niam mokslui ir užsienyje (Rektorius akademikas J. Kubilius, mokslų dr. V. Statulevičlus), ir eilė kitų, pla čiai pasireiškusių savo darbais sąjunginėje ir respub likinėje mokslinėje veikloje (profesoriai ir docentai: K. Grincervičius, P. Golokvosčius, V. Kabaila, P. Kati lius, A. Naftalevičius, V. Paulauskas, A. Raudeliūnas, S Strelicas). Baigiantiems matematikos studijas atsiras vis daugiau ir daugiau kelių į gyvenimą.
Kas naujo fakulteto Studen tų mokslinės draugijos gy venime? Ką nuveikė SMD nariai? Į šluos klausimus .ne lengva atsakyti, nes SMD gy venimas teka ramiai, be di desnių Įvykių. Vienintelis svarbesnis ir triukšmingesnis Įvykis — tai SMD konferenci ja, kuri daug svarbesnė už visus kitus, tame tarpe ir attaskaltlnĮ, susirinkimus, nes ji — studentų mokslinio dar bo ataskaita. Likusį laiką SMD darbas labai jau kasdie niškas — studentai dirba sa vo mokslinį darbą, lanko lek toriumo paskaitas. Štai todėl ir sunku rašyti apie SMD darbą. Kaip taisyklė, straips niai apie SMD susiveda į jos rezultatų, laimėjimų išvardlnimą. Ir, reikia pasakyti, re-
V. PAULAUSKAS Fakulteto SMD pirmininkas kvkių Studentų mokslinės draugijos konferencijose: V k. stud. F. Mišeikis ir IV k. stud. M. Maknys skaitė pra nešimus Tartu Universitete, R. Gylys (V k.) ir E. Essas (III k.) buvo Minske, Pabalti jo ir Baltarusijos studentų
PASIBAIGUS KONFERENCIJAI, Fakulteto Studentų mokslinės draugijos pirmininkas V. Paulauskas (trečias iš dešinės) dalinasi įspūdžiais su svečiais — konferencijos daly viais iš Maskvos, Tartu, Kijevo, Tbilisio bei mūsų Universiteto studentais.
PASISVEIKINIMO ĮVAIRUMAI Nuvykęs Indijon, lietuvis buvo labai nustebintas. Jis ištiesė ranką, bet jos niekas nepaspaudė. Indų z valstiečiai žiūrėjo Į ištiestą jo ranką ir nežinojo ką su ja daryti/. Taigi, gali atrodyti, kad nieko paprastesnio nėra, kaip pasisveikinimas, nors iš tikrų jų ir jis turi savas problemas. Rytų kraštuose europietiš kų būdu ištiesus pasisveiki nimui ranką, vietiniams žmo nėms atrodo, kad prašai bakšišo, t. y. išmaldos. Štai kodėl taip buvo nustebinti indų valstiečiai, pamatę išties tą europiečio ranką. Indijoje žmonės svekinasi tarpusavyje visiškai kitaip, negu mes. Jie sudeda delnais į vidų rankas, pakelia jas aukštyn arba de šine ranka paliečia kaktą. In diškas pasisveikinimo būdas yra gerai žinomas ir Lietuvo je Deja, jis pas mus naudo jamas ne žmogui pasveikinti. Tikintis krikščionis sudeda rankas prieš maldą, taip iš reikšdamas savo pasveikinimą ii nuolankumą dievui. Kadai se senovėje šitaip sudėtos rankos buvo ženklas, kad jos yra surištos, tai yra, kad esi vergas ar šiaip nelaisvas žmo gus. Krikščionybėje ši pasi sveikinimo forma išliko paro dant nuolankumą tariamoms antgamtinėms jėgoms, o tarp žmonių ji nenaudojama. Euro poje sveikinasi rankoe pa spaudimu. Toks pasisveikini mo būdas yra labai seniai ži nomas. Jau Homeras rašė, kad trojiečiai sveikinasi spausdami rankas. Feodalizmo
UNIVERSITETO AKTŲ SALĖJE. Čia visų fakultetų stude n’al-šoklų entuziastai mai praleidžia Kultūros klubo organizuojamus poilsio vakirus.
links
konferencijoje. D. Surgailis b V. Paulauskas pabuvojo pas Ukrainos matematikus — da lyvavo Kijevo Universitete konferencijoje. V k. stud B. Žiubrytė ką tik grįžo iš Tbilisi. Su Kijevo ir Gruzijos matematikais palaikome tvir tus ryšius, jau kelinti metai iš eilės dalyvaujame’vienl kl tų konferencijose.
Vyr. dėst. P. PEČIORA
1 laikais rankos paspaudimas ri terių tarpusavio pasisveikini mo ceremonijose teužėmė la bai menką vietą. Carinėje Rusijoje rankos padavimo tai syklės buvo reguliuojamos pagal valdininko rangą. Že mesnysis neturėjo teisės pir mas ištiesti rankos. Tai buvo vyresniųjų malonė. Žymiai žemesniems vyresnieji iš viso neduodavo rankos, šiek tiek aukštesniems, bet nelygiems iki jų, paduodavo vieną ar pora pirštų ir tik lygiems. kaip Jie patys, spausdavo de šinę. Senovinės feodalinės pasi sveikinimo tradicijos tebėra išlikę bažnyčioje. Vyskupas, kap malonę, tikinčiajam lei džia pabučiuoti žiedą, popie žiui reikia bučiuoti batą. Vie nuolynuose žemesnieji vie nuoliai nuolankumo ženklam atsiklaupę bučiuoja vyresnie siems į ranką. Įvairiose tautose pasisvei kinimo būdai gali būti įvairūs. Tibete sveikinamasi ištiesiant į priekį abi rankas ir iškišant liežuvį. Japonų pasisveikinimas išvertus reiškia „Ar esi šiandien valgęs ry žių?“ Indijoje paplitę keli pa sisveikinimai. Ten musulmo nai naudoja arabiškos kilmės „Salam“ — taika, lndu9ai „Ramnam“ — dievo Ramos vardo dubliavimas. Vilniuje yra namų, kur prieangyje ant grindų išrašyti žodžiai „Sal ve". Tai senoviškas lotyniškas pasisveikinimo žodis. Pasisvei kinimai gali būti nevienodi, esant skirtingoms aplinkybėms. Lietuvoje labai ilgai nesimatę draugai puola vienas prie kito ir apsikabinę glėbesčiuojasi; sutikę, išleišdarni brangius draugus ar svečius, bučiuojasi į skruos tus; vaikai tėvus, seneles ir senelius po ilgo nesimatymo bučiuoja į ranką. Iškilmingais atvejais, atėjus į svečius, vy resnio amžiaus šeimininkę pa gerbiant, pabučiuojama jai į ranką. Lietuviai emigrantai, kadaise išvažiavę laimės ieš koti Amerikon, sugrįžę bu čiuodavo gimtąją žemę. Di džiojo Tėvynės karo metais lietuviai kariai, įžengę j savo brangią gimtinę, parpuolę bu čiavo jos žemę. Eidami pro šalį, žmonės vienas kitam linkteli galvo mis ir sako: „Laba diena"
arba familiariai „Sveiki". Vietoje linktelėjimo jaunuo liai kartais pakelia rankas. Vyrams sveikinantis priimta kelti, išskyrus žiemines kepu res ir baretes, skrybėles ir kepures. Jei atvyksta grupė žmonių, tai Lietuvoje sveikiname: „Sveiki atvykę", nišai linki: „Dobro požalovat", čekai — „Gest pracc" („Garbė dar bui"). Lietuvoje einantis pro šalį keleivis sveikina dirbančiuo sius. sakydamas: „Laimingo darbo". Moksleiviai, studentai ir kariai vyresniuosius auditori jose sveikina atsistojimu. Prieš egzaminą, pasveikinda mi ir išreikšdami pagarbą dėstytojui, besimokantieji pa puošia stalą gėlėmis. Yra Lietuvoje paplitusi tam tikra pasisveikinimo, kai už ėjęs randi bevalgančius, for ma. Seniau tuo atveju buvo priimta sakyti „Skalsu“, — tai linkėjimas, kad visuomet gausiai būtų maisto. Šiandien dažniausiai jau sakoma: „Ska naus". Valgantieji atsako: „Prašom" arba „Ačiū". Tam tikra kitų pasveikini mo ir pagerbimo forma yra kepurės nusiėmimas prieš įeinant į patalpą. Kariškiai bei milicijos dar buotojai, jei jie eina savo pa reigas, uniforminių kepurių nenusiima nei sveikindamiesi, nei patalpoje. Bet jei jie pri vačiais reikalais lankosi civi linėse Įstaigose ar butuose, tai tuo atveju Irgi nusiima kepures. Tačiau studentai bei moksleiviai uniformines ke pures (žinoma, tai liečia vy rus) nusiima ir sveikindamiesi, ir prieš įeidami į patalpą. Yra ir daugiau įvairių pasisveikinimo formų, Tai seniau buvusi linksma išdaiga pirmą kartą susitikus už stalo kaukštelėti šaukštu į gal vą, įvairūs pasveikinimai raš tu, telegrama, sveikinimai su gimimo diena, su vestuvėm, sužadėtuvėm, moters ar mo tinos sveikinimas Kovo aštun tosios ir kitų švenčių proga.
PAŽINK SAVO
TĖVYNĘ Z. NORVAISIS III k. studentas 1967 metai yra tarp tautinio turizmo metai, to dėl turizmui mūsų šalyle skiriama vis daugiau dė mesio. Pažvelkime, ką da vė turizmui mūsų fakulte to studentai Ir kokie rei kalai šiuo metu. Daug kuo neturime pasigirti, tačiau galime didžiuotis buvu siais fakulteto auklėtiniais Laima Starolyte — Tarybų Sąlungos orientacinio soorto eksčemnione. Jonu Nekrašu — TSRS zoninių varžybų nugalėtolu, vienu Iš stipriausių respublikos orientacininkų, dukart Lie tuvos turizmo čempionu, V k. stud. Jadvyoa Dobro volskyte, Brone Girgždyte ir kt. Daug prisidėjo, populia rinant turizmą mūsų fa kultete, buvęs matemati kas Tadas Šidiškis, V k. stud. Elvyra Valtukaitytė. Mūsų fakulteto studentai pabuvojo bevelk visuose Vlen TSRS kampeliuose, metus tik per vienerius kurių turistinės qrupės, sudėtyje buvo ir mūsų fa kulteto studentų, nabuvo’o Užbalkalėle, Vidurinėje Azlloje, Urale, Kaukaze, Kryme, Karpatuose Ir dauaelyje kitų vietų. Tačiau, norint nakel’auti po plačiąlą tėvynę, reikia pirmiausia Išeiti Į Išeigi nės dienos turistinius žy gius. kad ųalima būtų paiaustl pati tą žygio ritmą. Išvyka į Išeiginės dienos žygĮ nesudaro lokiu sun kumu. Universiteto turistų klubas siūlo savo paslau gas visiems studentams, norintiems vykti i žynius po gražiausias Lietuvos vietas. Ir tas, kuris bent kartą buvo turlst'nlame žyoy'e arba sąskrydyle, visada pasakys, kad įdo miai ir linksmai praleido laisvalaikį. Juk Išvyka į gamta po įtemptos darbo savaitės atstato lėnas, su teikia naujos energllos, iš vaiko tą užsnūdlrrą. su kuriuo daugelis studentų nraleldžia sekmad:en>us Vllnlu'e, le'džia pažinti g’mtall kraštą, daugiau Juo domėtis. Savo Tėvynės negali my lėti tas, kuris Jos nepažįs ta.
REDAKCINĖ KOLEGIJA
SKAITYTOJŲ ŽINIAI! Birželio mėn. 21 dieną (po dviejų savaičių) iš spaudos išeis abiturientams skirtas dvigubas numeris, todėl atei nančią savaitę laikraštis ne bus platinamas. REDKOLEGIJA
Redakcijos adresas: Vilnios Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų le> dyklos spaustuvė. Tiražas 5.000 egz. LV 03853
Užs. Nr. 3121