cam/Bos Visu šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSI 1E 1’0 REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUN GOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų_____________________ •_______ 1970 m. gegužės 22 d.
•
Nr. 18 (716)
Sesija prasideda auditorijo se, kai klausaisi dėstytojo žodžių, ji prasideda nuo pirmų dienų laboratorijoje. Sesija primena piūtj, o piūtis prasi deda nuo sėjos: ką pasėsi, tą ir plausi.
Chemikų palydos Gausiai susirinko studentų į Chemijos fakulteto diploman tų, kurių šiais metais yra 84, palydas. Pirmiausia visus pa sveikino „Alchemikas" ir pa pasakojęs apie įdomų chemi kų gyvenimą, prajuokino susi rinkusius įdomiais atsitikimais. O ketvirtakursiai „nusiminę" padainavo savo vyresniems kolegoms, kad jie lieka našlai čiais, kad jiems bus labai liūdna. Be to, ketvirtakursiai pakvietė diplomantus aplanky ti visas fakulteto laboratorijas, kur buvo paruoštos jvairiau-
sios staigmenos. Sako, diplo mantai net neatpažino savo laboratorijų__ Nuoširdžiais žodžiais diplo mantus palydėjo ir fakulteto dėstytojai docentai M. Finkelšteinaitė, A. Kaušpėdas, L. Jasinskas, aspirantas L. Saka lauskas. Palydų ceremoniją paįvairino pačių chemikų jė gomis paruoštas fejerverkas. Šeštadienį diplomantų paly dos vyko ir Filologijos bei Istorijos fakultetuose. Apie tai pasakojame 2-me puslapy je-
Kaina 2 kp.
NUO PENKTADIENIO...
...IKI PENKTADIENIO
V. DARGUŽIS
PIRMŪNAI
GENE LUKŠYTĖ Apie mediciną Genutė sva jojo jau mokykloje. Nedrįso. Bet į Teisės fakultetą reikėjo darbo stažo. Nieko nebeliko daryti: padavė pareiškimą į Medicinos fakultetą. Priėmė. Šiandien ji sanitarijos-higienos specialybės penkto kurso studentė. Fakulteto komjau nimo komiteto narė. Šiais mokslo metais jai paskirta Z. Angariečio stipendija. Genutė ir šiandien apie mediciną galvoja taip kaip mokykloje. Kažkas labai aukš to, ne jai pasiekiamo. Bet faktai rodo kitką. Ji viena ge riausių fakulteto studentų. Dirba ligoninėje sesute, ne dėl to, kad gautų pinigų, bet kad geriau pažintų gydytojo dar
Už nuopelnus, vystant bota nikos mokslą, ryšium su sep tyniasdešimtosiomis gimimo metinėmis Universiteto Bota nikos katedros vedėjas, Lietu vos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas, profesorius Antanas Minkevičius apdovanotas Lie tuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
Taigi, sesija Universite te jau ne svečias, o tikra šeimininkė. Ji vėl atvertė studentų studijų knygeles.
DARBYMETIS!
Gegužės 19 d. įvyko Filolo kalbininkas prof. dr. Jonas gijos fakulteto tarybos posė Palionis. dis. Išrinktas naujas fakulteto dekanas. Juo tapo žinomas Mūsų inf.
APDOVANOJIMAS
jiems dabar pačiame įkarštyje. Vieni jų egzami nus baigs laikyti šį mėne sį, kiti birželio pradžioje. Diplomantams šis pava saris atsakingiausias iš vi sų kitų Universitete. Filo logai ir istorikai jau pra dėjo laikyti valstybinį mokslinio komunizmo eg zaminą, po dienos kitos prasideda ir diplominių darbų gynimas rusų kalbos ir literatūros specialybės penktakursiams. Dalis bib liotekininkų ir žurnalistų jau apgynė savo diplomi nius darbus. Vakar keturių žurnalistų darbai buvo įvertinti penketais.
A. BUCKAUS nuotraukoje: egzaminuoja vyr. dėst. P. Pečiūra. Jis IV k. žurnalistės J. Keblytės mokslinio ateizmo žinias (vertino penketu.
Naujas dekanas
GARBINGAS
• Šeštadienį Aktų salė je įvyko koncertas „Pasau lio tautų muzika ir poezi ja". Jame dalyvavo Vals tybinės konservatorijos, Statybininkų kultūros rū mų bei Filologijos fakul A. JASIŪNAS teto vokaliniai ir instru mentiniai kolektyvai. R. MIEŽUKAITĖ I® Saulėtos ir šiltos ge gužės dienos pakvietė į kelionę po mūsų Dzūkiją ® Į Lietuvos TSR Moks grupę I k. žurnalistų. Tu lų akademijos Lietuvių ristai aplankė Varėną, kalbos ir literatūros insti Merkinės ir Liškiavos pi tutą moksliniam darbui liakalnius, pabuvojo mu nuo gegužės 11 iki birželio ziejuje Druskininkuose. 6 dienos atvyko šveicarų V. Krėvės memorialiniame kalbininkas, Niušatelio ir muziejuje jie susitiko su Berno universitetų docen rašytojo giminaite Veroni tas Janas Peteris Locheris. ka Kiseliene, kuri papasa Doc. Locheris naudojasi jo kojo apie rašytojo gyveni darbui reikalinga medžia mą, literatūrinę veiklą. ga, esančia Universiteto bibliotekoje. J. P. Locherį S. BRUKŠTAITĖ konsultuoja Lietuvių litera ‘i tūros katedros vedėjas prof. dr. J. Lebedys. ® Prasidėjo studentų A. DARGŪNAS priėmimas į neakivaizdinį skyrių. Šiuo metu priėmi ( mo komisijai paduota 9 Toronto (Kanada) uni daugiau kaip dešimt pa versiteto profesorius Nurreiškimų. Priėmimas tęsia manas Šnaidmanas, dirban si.. Šiais metais į neaki tis mokslinį darbą Maskvos vaizdinį skyrių numatyta universitete, atvyko pas priimti 725 studentai. mus. Gegužės 20—24 die jis domėsis rusų Mūsų inf. nomis kalbos dėstymu mūsų res publikoje. Profesorius pui kalba rusiškai, skaito • Šeštadienį ekonomi kiai kos fakultetai Žydiškėse ir supranta lietuviškai Mūsų inf. atžymėjo tradicinę ekono / mistų pavasario šventę. 9 Šeštadienį Aktų sa Vyko įdomios varžybos, reikli komisija išrinko lėje koncertavo choras „mis Ekonomiką" „Aidas". I. ŠILAITE Mūsų inf.
Nuotraukoje viršuje: kartu su kitais ketvirtakursiais che mikais fizikinės chemijos labo ratorijoje dirba Eglė Liukaltytė.
Sesijos alsavimas jau čiamas visuose fakultetuo se. Vieni jau baigia laikyti egzaminus, kiti — tik įskaitas įpusėjo. Istorijos fakultete pir mieji sesiją baigė žurna listikos specialybės stu dentai — vakar jie laikė paskutinį egzaminą. Kitus tris žurnalistai išlaikė be įsiskolinimų. Šio mėnesio pabaigoje ketvirtakursiai žurnalistai pradės gamy binę praktiką. Gamtos fakulteto ketvir takursiai ir trečiakursiai geologai taip pat baigia se siją. Tik gamtininkams pa vasaris ne taip sėkmingas kaip žurnalistams. Daugiau negu dešimt studentų jau turi įsiskolinimus. Ekonomikos fakultetų trečiakursiai taip pat ruo šiasi į praktiką. Sesija
•
PROFESORIUI —
bą. Juk gydytoju tampama ne tada, kai rankose aukštojo medicinos išsilavinimo diplo mas. Busimojo gydytojo vardas apsprendžia ir Genutę, kaip žmogų. Ji kukli, nuoširdi. Darbas komjaunimo komitete įpareigoja būti visada tarp žmonių, kai reikia patarti ar padėti. Nelengva gerai mokytis, kai dirbi visuomeninį darbą, dirbi ligoninėje. — Taip geriau, — sako Ge nutė, — nes tada kiekviena valanda brangi, kiekviena diena ne šventė, o kasdieninė, darbo... A. DARGŪNAS Autoriaus nuotr.
• Šeštadienį Matemati kos ir mechanikos fakulte to studentai lankėsi Ignali nos rajono K. Požėlos kolūkyje. Čia jie suruošė vakarą su vietos jaunimu.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl. PARTINĖSE ORGANIZACIJOSE
ATSAKOMYBĖ Universiteto partinėse organizacijose prasidėjo ataskainial-rinkiminial susirinkimai. Gequžės 15 d. toks susirinki mas (vyko Finansų ir apskaitos fakultete. Partinio biuro ataskaitą skaitė doc. J. Dvileviiius. Diskusijoje kalbėjo prof. dr. A. Žilėnas, prof. M. Lola, dr. J. Tamošiūnas, vyr. dėst. J. Vizbaras ir kt. Jie palietė daug opių Studentų mokslinės draugijos, mokslinio-tiriamojo darbo, kontingento ir kt. problemų. Partinio biuro sekretoriumi išrinktas ekon. m. kand. A. Vitkūnas. Teisės fakultete [vykusiame susirinkime partinės organi zacijos sekretoriumi išrinktas doc. K. Lapinskas. Apie šį susirinkimą pasakojame žemiau.
STIPRINTI STUDIJŲ KONTROLĘ
apie turimų formų suefektyvinimą. Dar per daug pralei džiama paskaitų, daug studen tų ateina nepasiruošę semina rams. Visa tai neigiamai atsi liepia mokymosi lygiui ir stu dentų auklėjimui. Reikia di dinti reikalavimus įskaitų ir egzaminų metu. Dar vis V ir VI kursą pasiekia silpnai išsilavinę studentai, o tai yra dėjiškai studentija Politinis auklėjimas — ne liberalizmo padarinys. Dėsty komisijai auklėjama mokymo atskiriama mokymo proceso mo meistriškumo procese ir specialiomis dalis. Tai gerai suprantama vertėtų pasidomėti spec. kur politinio auklėjimo priemonė Teisės fakultete. Katedros pa sais ir gretimomis disciplino mis. Tačiau komunizmo sta teikė kursinių ir diplominių mis ir pašalinti kartojimąsi. tytojo idėjinis užsigrūdinimas darbų temas leninine temati Katedrose reikėtų dažniau negali būti pasiekiamas vien ka, atitinkamai orientavo svarstyti ruošiamas paskaitas tik atitinkamu teorinių žinių mokslinių būrelių veiklą, spe ir padėti dėstytojams nustatyti įsigijimu, atitinkamų idėjų su cialiai buvo skiriamas dėme nagrinėtinas jose problemas. vokimu. Idėjų pavertimas į sys Lenino teorinio palikimo Reikia sustiprinti akademinę įsitikinimus — sudėtingas pro panaudojimui specialybės dis komisiją, ją padidinti — įjungti į jos sudėtį paskirtuo cesas, kuris susideda iš viso ciplinų dėstyme. komplekso intelekto, emoci 1969—70 m. m. Teisės fa sius kursams dėstytojus. Tokia nių ir valios elementų. Taigi, kulteto dekanatas ir katedros komisija būtų pajėgi užsiimti ugdant kiekvieno žmogaus skyrė rimtą dėmesį mokymo ne tik akademinės drausmės idėjinį įsitikinimą, negalima proceso gerinimui. Pradėtas pažeidimų atvejais, bet ir rim akademinio darbo pamiršti, kad to darbo sėkmė skaityti retorikos kursas, pa tesniais žymia dalimi priklauso nuo jo ruoštos spec. kursų progra klausimais ir tuo prisidėtų asmeninio aktyvumo, siekimo mos, keletas mokymo priemo prie mokymo proceso tubuliišugdyti sau komunistinius įsi nių, rašomi vadovėliai. Mo nimo. tikinimus. kymo darbo tobulinimu rūpi Mokslinis-tiriamasis darbas Nagrinėjant Teisės fakulte nosi fakulteto taryba. Ji Teisės fakultete per paskuti to partinio biuro darbą šiais svarstė studentų kriminalisti- niuosius metus suaktyvėjo. Vi mokslo metais, galima paste nio-techninio paruošimo lygį, si pedagoginio personalo na bėti, kad biuras siekė skatinti žiemos egzaminų sesijos re riai turi mokslinio-tiriamojo tokį aktyvumą. zultatus, neakivaizdinio ir va ir metodinio darbo užduotis, planai iš esmės buvo įvykdyti. Politinis auklėjamasis dar karinio skyrių mokymą. bas Teisės fakultete visada Akademinė komisija pagrin Padidėjo tyrinėjimų aktualu užėmė ypatingai svarbią vietą dinį dėmesį skyrė studentų mas. Deja, mokslinio tiriamo partinės ir kitų visuomeninių savarankiško darbo skatinimui jo darbo planavime yra ir organizacijų veikloje. Jubilie ir jo kontrolei. Įvyko du aka trūkumų. Dabar visas planavi jiniais metais jis įgavo ypatin deminiai vakarai, kurių metu mas iš esmės atrodo aukštyn gą prasmę bei žymiai suakty išanalizuoti trūkumai pasi kojomis: atskiri asmenys su vėjo. Mes jau girdėjome apie ruošime egzaminams, jų prie galvoja savo darbo temas, o daugelį fakulteto renginių, žastys, apibendrintas pirmūnų paskui jau katedra ieško to skirtų Lenino jubiliejui. Ne patyrimas. Komisijos kontro kios bendros problemos for blogą efektą davė tir tai, kad liavo akademinių įsiskolinimų muluotės, kuri pridengtų kaip tie renginiai operatyviai ir likvidavimą nustatytu laiku. kepurė visas individualias te turiningai atspindimi fakulte Akademiniame darbe yra mas. Kartais pasitaiko forma to sieninėje spaudoje. Fakul daug trūkumų. Nemaža dalis laus atsiskaitymo už atliktą tete žymi vieta politiniame studentų dar nedirba savaran darbą faktų, temos užbaigia auklėjime skiriama vaizdinei kiškai. Katedroms reikia pa mos skubotai. Nukelta Į 3 psl. galvoti apie naujas formas ir agitacijai.
LLKJS Centro Komiteto biuras svarstė studentų pažan gumo klausimus. Posėdyje buvo pažymėta, kad kai ku rių respublikos aukštųjų mo kyklų komjaunimo komitetai palieka savieigai akademinių komisijų darbą, nepakanka mai kontroliuoja jų veiklą, silpnai joms vadovauja. Vis dar mažai dėmesio skiriama
pirmakursiams, jų gruporgams. LLKJS CK biuras Įpareigojo visus miestų, rajonų, aukš tųjų mokyklų komjaunimo komitetus pastoviai analizuoti studentų mokymąsi, sustiprin ti studijų kontrolę. Pasiūlyta, parenkant aktyvistus, ypatin gą dėmesį atkreipti į jų mo kymosi rezultatus, siekti, kad
komjaunimo aktyvo pažangu mas būtų šimtaprocentinis, di ferencijuotai dirbti su pirmų kursų aktyvu, padėti pirma kursiams trumpiausiu laiku įsisavinti mokymosi aukštojo je mokykloje specifiką. LLKJS Vilniaus, Kauno ir Šiaulių miestų komitetai, be kita ko, įpareigoti 1970 metais surengti studentų mokslo pir mūnų sąskrydžius.
SĖKMĖS,
VLKJS XVI
DARBAS REIKŠMINGAS NE TIK MUMS
I
HK * WH
' t'
JUSTINAI!
Vos kelios dienos liko iki svarbaus įvykio — VLKJS XVI suvažiavimo. Gegužės 26 dieną Kremliaus Suvažiavimų rūmuose susirinks vaikinai ir merginos — fabrikų ir ga myklų, kolūkių ir teatrų, bib liotekų ir aukštųjų mokyklų, laikraščių redakcijų ir moks linio tyrimo institutų atstovai. Tarp suvažiavimo delegatų bus ir WU komjaunimo ko miteto sekretorius Justinas Karosas.
SUVAŽIAVIMO
DELEGATAI Dvylika metų Universitete įrašyta į jo komjaunuolišką biografiją. Istorijos ir filologi jos fak. studentas, profbiuro pirmininkas, komjaunimo ko miteto narys, aspirantūra, dės tytojas. J. Karosas jau antrą kartą išrinktas VVU komjau nimo komiteto sekretoriumi (mūsų organizacijai jis vado vavo ir 1963—64 m. m.). In telektas (jis — filosofijos mokslų kandidatas) ir organi zaciniai gabumai jam pade da puikiai atlikti daug ne lengvų darbų. O gal ir patir tis? Gal būt, nors per tuos metus atsirado naujų proble mų. Pasikeitė ir organizacijos veikla. Santūresni tapom, konkretesni. Komiteto nariai vieningai pripažįsta, kad vi suose mūsų komjaunuolių dar buose (o jie žinomi visoje respublikoje) jaučiama tvirta Justino ranka. Komitete kas dien gimsta naujos svajonės ir nauji siekiai. Kiekviena diena atneša naujų rūpesčių. Taigi, yra apie ką pakalbėti šalies komjaunimo forume. Sėkmės, Justinai, suvažiavi me! A. JUODUPIS
H
DIENA PASKUTINĖ •••i Gal ne tiek linksma čia buvo. Gal ir ašarų buvo, tik saulė spėjo džiovinti. Istorijos ir Filologijos fa kultetų diplomantai palie ka Universitetą, jo numy lėtas auditorijas. Visko bu vo. Netrūko ir studentiško sąmojaus, juoko, dainų... Gėlių koridoriumi, neši ni didžiule knyga, žygiuoja šios šventės kaltininkai. Minorine gaida skamba Janinos Degutytės eilės... Universiteto rektoratas, komjaunimo organizacija apdovanoja geriausius diplomantus — G. Steigvilą, A. Žemaitytę, I. Saba liauskaitę ir kt. Ir jumo ras, ir graudulys skamba diplomantų atsisveikinime.
— Visada važiuodavau į Kauną, o dabar teks iš lipti Kaišiadoryse...
Prie Universiteto rūmų jau laukia autobusai. Jau ketvirti metai taip — paly dų šventė baigiasi Anta kalnyje, prie naujo stu dentų miestelio statybų... Daugumai šis atsisveiki nimas su Universitetu yra atsisveikinimas ir su stu dijų miestu. Jame lieka tavo studentiškos meilės gėlės, šokių vakarai Aktų salėje, mylimi dėstytojai... Gal todėl toks trumpas atrodė paskutinės studen tiškos šventės ratas aplink žaluma užlietą Vilnių. J. MAŽEIKIS
Lietuvos istorikų šeima pa sipildė dar vienu mokslų dak taru — gegužės 14 d. Univer siteto Istorijos fakulteto moks lo taryboje sėkmingai apgynė daktarinę disertaciją Valsty bės ir teisės teorijos ir istori jos katedros vedėjas Stasys Vansevičius. Prieš 16 metų disertantas Universitete pradėjo savo pe dagoginę veiklą, ilgametis fa kulteto dekanas, vėliau — Valstybės teisės teorijos ir is torijos katedros vedėjas, Uni versiteto tarybos sekretorius, LTSR Aukščiausiojo teismo mokslinės konsultacinės tary bos narys, Lietuviškos tarybi nės mažosios enciklopedijos istorinės redakcijos narys, daugkartinis fakulteto partinės organizacijos sekretorius, Vil niaus miesto DŽDT deputatas — šios ir daug kitų pareigų netrukdė S. Vansevičiui tęsti intensyvų mokslinį darbą, da bar apvainikuotą istorijos mokslų daktaro laipsniu. Savo disertacijoje „Lietuvos valstiečių socialinė-ekonominė ir teisinė padėtis imperializmo laikotarpiu (XIX a. pabaiga — 1940 m.") žinomas respubli koje teisės istorikas S. Van sevičius nagrinėja moksliniu bei politiniu-ideologiniu as pektu sudėtingas ir svarbias problemas: valstiečių sociali nės-ekonominės ir teisinės padėties savitarpio ryšį ir po veikį; Lietuvos ekonominio ir politinio gyvenimo ypatybes, privertusias caro ir buržuazi jos valdžią daryti tam tikras nuolaidas valstiečiams; sudė tingą valstiečių gyvenimo ir agrarinių santykių teisinį reguliavimą dėl kelių skirtin gų teisės sistemų galiojimo Lietuvoje; valstiečių kovos pobūdį. Darbe įrodyta, kad darbo valstiečių kova prieš socialinį-ekonominį buržuazi jos viešpatavimą turėjo ten denciją peraugti į politinę kovą prieš kapitalistų valdžią. Autoriui teko susidurti ne tik su atskirais įstatymate skir tingose Lietuvos dalyse, bet ir su jų pasikeitimais. S. Vanse vičius, savo disertacijoje su sisteminęs daugiau kaip 60 metų valstiečių teisę, atliko didelį ir svarbų tiek istori kams, tiek teisininkams, tiek ir ekonomistams darbą, reikš mingą ne tik Lietuvos moks lininkams, bet ir specialistams už respublikos ribų. Disertan tas panaudojo gausią 32 fon dų archyvinę medžiagą, dalį jos paskelbdamas pirmą kar tą, dokumentus ir aktų rinki nius, įstatymus, statistinius duomenis, tarybinių o taip pat buržuazinių istorikų bei ekonomistų darbus. Teigiamai darbą įvertino oficialūs oponentai: profeso riai K. Navickas ir B. Dundu lis, ist. m. dr. V. Merkys, Tar tu universiteto prof. teisės m. dr. P. Vichalemas bei re cenzuojanti įstaiga — Lietuvos TSR MA Istorijos instituto Lietuvos TSR istorijos iki Spalio revoliucijos sektorius.
S. PULKAUNINKAS VVU mokslinis sekretorius
tarybinis studentas
3 psL
KO SIEKIA SIONIZMAS? Apie savo kilmę galvojau metais užima vis svaresnę vietą sionistų arsenale. Bandoma kelti nacionalinę nesantaiką ir Tarybų Sąjun goje, panaudojama tai, be ki ta ko, ir vilionėmis į Izrae lį. Juk tokia imigracija ir ekonomiškai naudinga: Ta rybų Sąjungoje kiekvienas persekioja ir žudo. gali nemokamai mokytis, ir Manau, kad ir tuo atveju, daugelis čia įgyja aukštąjį I kai tavo tautiečių poelgiai išsilavinimą, o bet kuriai I kelia dorų žmonių pasipikti- valstybei labiau išsimoka I nimą ir panieką, — privalo gauti parengtus specialistus, I pirmiausia prabilti žydų kil- negu ruošti juos pačiai. I mės žmonės, juo labiau, Nacionaliniai jausmai bū I kad Izraelio sionistiniai va- dingi visoms tautoms. Būdin I dai sakosi turį teisę kalbėti gi jie ir socialistinių šalių Į visų pasaulio žydų vardu. piliečiams, taip pat ir žy I Esą Izraelio interesų var dams. Tačiau socializmo są dan jie organizavo agresiją nacionaliniai jausmai prieš arabus, siekia įskiepyti lygomis su socialistiniu pat I Izraelio darbo žmonėms derinasi riotizmu, su internacionaliz kraštutinį nacionalizmą, šo mu, ir dažniausiai dominuo vinizmą, skelbia antikomu ja būtent pastarieji. Bet yra nizmą ir varo antitarybinę dar žmonių, taip pat ir žy propagandą. Tai privertė dų, kurie nacionalinių jaus mane viešai pareikšti savo mų neskiria nuo nacionaliz pažiūras. Laikau šį pareiški Ir tokie neįžvelgia, ko mą savo pareiga, pirmiau mo. sia, kaip TSRS pilietis, nes iš tiesų siekia sionistai. Izraelio ekstremistai ypač kėsinasi į mano Tėvynės — TSRS — orumą. Tai ir ma įnirtingai skleidžia kraštutinį Vaizduodami no kilmės pareiga, nes ne nacionalizmą. galiu sutikti, kad sionizmo savo agresyvų karą prieš ara veikėjai uzurpuotų sau teisę bus, kaip vienintelį būdą kalbėti visų žydų vardu. Izraelio nepriklausomybei iš Sionizmas ir žydai — anaip saugoti, jie stengiasi sukelti tol ne sinonimai; Izraelio nac.onalistmį kvaitulį. Aš ekstremistų nusikaltimai žmo manau, jog greta kitų agre giškumui neturi būti įra syvaus karo aspektų, plačiai aptartų spaudoje, egzistuoja šyti į žydų sąskaitą. Nacionalizmas, kaip jis be ir šitas: karas sudaro ypatin pasireikštų, man visada yra gai palankią atmosferą šovi šlykštus. Neapkenčiu anti nistiniam darbo žmonių mul semitizmo ir lygiai taip pat kinimui. Skleisdami „tautos smerkiu sionizmą. Niekada vienybės" idėją, ekstremis nacionalizmas netarnavo dar tai stengiasi nustelbti klasi bo žmogui. Užtat išnaudoto nius antagonizmus, atitrauk jams jis visada buvo ir lie ti išnaudojamųjų masių dė ka viena iš svarbiausių idėji mesį nuo socialinių proble nių uždangų, padedančių nu mų. Ir jiems tai iš dalies ne slėpti tikruosius kėslus ir nuo abejotinai pavyksta. savęs — tikrųjų priešų — Vaizduodami karą prieš nukreipti išnaudojamųjų ma arabus kaip nacionalinį, reak sių neapykantą į tarpnacio cingieji Izraelio vadovai gali nalinių vaidų sferą. Tai lyg šmeižti TSRS politiką. Bet vožtuvas, pro kurį buržuazija argi šis karas — nacionali bando išleisti besikaupiantį nis? Argi galima spręsti apie revoliucinių masių pasipikti politikierių veiksmus iš to, nimą išnaudojimu. Tokia kla kaip jie patys save atestuo sinė nacionalizmo paskirtis. ja? Čia dera prisiminti V. Sionistai nuo seno plačiai Lenino mintį, kad žmonės naudojasi ir religiniais prieta visada buvo ir bus apgau rais. Tačiau, menkėjant re lės ir savęs apgaudinėjimo ligijos įtakai, ypač jaunimui, politikoje kvailutės aukos, sis ginklas prišipo. Manau, tai kol jie neišmoks bet kurio Mena iš priežasčių, dėl kurių se dorovinėse, religinėse, po šovinizmas paskutiniaisiais litinėse, socialinėse frazėse,
I retai. Uja Erenburgas rašė, jog buvę laikai, kada jis I visur kartojęs esąs žydas, I nors jo gimtoji kalba buvo iusu. 'Ir jam tokį elgesį paI diktavo ne nacionalizmas, o požiūris į žmogiškumą. SoI lidarumas su tais, kuriuos
Atsakomybė Atkelta iš 2 psl.
i Šiuos mūsų trumpai atpaHkotus Teisės fakulteto ko munistų darbus ir rūpesčius nagrinėjo neseniai įvykusia me fakulteto partinės organi zacijos ataskaitiniame rinki miniame susirinkime partinio biuro sekretorius doc. K. La pinskas. Diskusijose kalbėjo įloc. A. Bulota, doc. K. Doma ševičius, fakulteto dekanas įloc. P. Kūris, doc. S. Stačiokas >artijos VVU komiteto sekreoriaus pavaduotojas doc. R. tironas ir kt. Teisės fakulteto partinė orlanizacija yra susitelkusi, ko ringa ir pajėgi spręsti atsa rgus aukštos kvalifikacijos eisininkų ruošimo uždavinius, ačiau tai nėra pagrindas enkintis pasiektais laimėj i1ais. Naujas partinis biuras r toliau turi atkakliai siekti, tad augtų kiekvieno komunis0 Pareigos ir atsakomybės ausmas už pavestą darbo ba4, fakulteto, Universiteto rei kalus.
pareiškimuose, pažaduose įžiūrėti vienų ar kitų klasių interesus. Marksistui nekyla abejonių, jog antiarabiškasis karas — tai sudėtinė dalis pasaulinio imperializmo ko vos prieš revoliucinį nacio nalinio išsivadavimo judėji mą. Svarbiausia arabų judėjime — kova prieš imperializmą, kolonializmą, kova už nacio nalinę nepriklausomybę ir socialinę pažangą. Kaip tik dėl to imperialistai ir neap kenčia šio judėjimo. Vertin dami šį judėjimą, mes vado vaujamės V. Lenino nuro dymu, kad „kiekviename buržuaziniame engiamos na cijos nacionalizme yra bend ras demokratinis turinys prieš engimą, ir štai šitą turinį mes besąlygiškai remiame, griež tai išskirdami siekimą savo nacionalinio išskirtinumo, ko vodami su lenkų buržua sieki mu spausti žydą ir t. t. ir t. t.“. Būtent antiimperialistinį, de mokratinį arabų judėjimo tu rinį remia Tarybų Sąjunga. Sis mūsų vyriausybės požiūris ne kartą buvo išreikštas ofi cialiuose dokumentuose ir pa reiškimuose. Jį dar kartą vi siškai aiškiai išdėstė TSRS Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Dymšicas neseniai Maskvoje įvykusio je spaudos konferencijoje, pareikšdamas — mes už tai, kad savarankiškai gyvuotų taiki Izraelio valstybė, bet ji turi palikti okupuotas teri torijas ir taikiai sugyventi su savo kaimynais. Sionistų nacionalizmas — proimperialistinis, ir tai pa kankamai aišku net be spe cialios jų doktrinos analizės, vien tik pažvelgus, kas tą nacionalizmą remia. Visada visi demokratiniai, pažangūs veikėjai smerkė sionizmą, sionistines pažiūras į žydų likimą ir sionistinius bandy mus spręsti žydų klausimą. Ir didysis internacionalistas Leninas, nemaža dėmesio sky ręs žydų problemai, smerkęs antisemitizmą, nesutaikomai kovojo prieš sionizmą. Kelias, kuriuo eidami sio nistai siekia spręsti Izraelio egzistavimo problemą, yra pragaištingas visų pirma pa ties Izraelio liaudžiai. Istorija sako, kad valstybė, kuri grin
džia savo politiką neapykan ta kitoms tautoms, svetimų teritorijų aneksija, negali būti gyvybinga. Kelią Izraelio sau gumui rodo šios šalies ko munistai, kurie užima nuo seklią lenininę internacionalistinę poziciją. Tai — drau gystės ir bendradarbiavimo su arabais kelias. Ir jei net da bar, kai atmosfera taip per sunkta nacionalizmu, Izraelio Komunistų partijoje bendra darbiauja ir žydai, ir arabai, tai matyt, bendradarbiavimo kelias yra realus. Avantiūristinių Izraelio po litikų veikla pavojinga ne tik Izraelio egzistencijai. Sveti mų teritorijų okupacija, nuo latiniai suverenių kaimyninių valstybių užpuldinėjimai — šis lokalizuotas konfliktas, eg zistuojant tokiam tarptautinių santykių įtempimui, gali būti reakcingųjų jėgų panaudotas, kurstant pasaulinį karą. Tai negali nekelti didžiulio neri mo, susirūpinimo. Kelia ne rimą ir dar vienas ekstre mistų veiklos aspektas — antitarybinė, antikomunistinė šmeižto kampanija. Nėra abe jonės, kad, kaip ir jų suakty vėjęs karingumas, ši kampani ja yra padidėjusio pasaulio imperializmo agresyvumo iš raiška. Juk negalima užmirš ti, kad jeigu ne Tarybinės Armijos pergalė prieš hitleri ninkus, tai Europos (ir ne tik Europos) žydai, daugelis iš tų, kurie dabar mus drabsto pur vais, būtų buvę sudeginti Os vencimo ar Maidaneko kre matoriumuose. Argi padorus žmogus gali tai užmiršti? Sionistiniai Izraelio vado vai ir jų imperialistiniai glo bėjai JAV bei Anglijoje mė gina pavaizduoti tarybinės visuomenės reakciją į šmeiži kiškus išpuolius kaip antise mitinę kampaniją, nukreiptą prieš Izraelį. Tai šmeižtas. Viešai spaudoje išdėstė sa vo požiūrį Į sionizmą ir į jo vadų veiksmus daug žmo nių, dėl kurių nuoširdumo ne galima abejoti. Niekas iš jų anaiptol nesutapatina sioniz mo su Izraelio valstybe, su žydais iš viso. Sionistai ir jų ideologija neatstovauja žydų darbo žmonėms, kurių, kaip ir visų tautybių darbo žmonių tradicijos — ne nacionalisti nės, o internacionalistinės. Ne tik komunistai, bet ir visi de mokratai, visi taikos šalinin kai visame pasaulyje smerkia sionistų politiką. Istorija pa reikalaus iš jų atpildo. Ir juo ilgiau jie šito nesupras, tuo griežtesnis bus istorijos teis mas. Doc. I. LEMPERTAS
„Paminėjo Universiteto bibliotekos jubiliejų“ Taip pavadintas laiškas iš JAV buvo išspausdintas „Tie soje". Štai jis kiek sutrumpin tas: Gegužės 12 d. Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Dago Hamaršeldo bibliotekos salė je įvyko Vilniaus universi teto bibliotekos 400 metų jubiliejaus pagerbimo aktas, kurį organizavo SNO Kultū ros draugija. Susirinko gausus būrys SNO tarnautojų, amerikiečių kultūros veikėjų, tarybinių diplomatų, JAV gyvenančių lietuvių. Vakarą atidarė SNO Kul tūros draugijos prezidentė Verona Bartj et. Pranešimą apie Vilniaus universiteto bibliotekos kelią padarė buvęs šios bibliotekos direktorius, dabartinis SNO bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas. Žodis suteikiamas prie SNO veikiančiam Rusų kny gos klubo pirmininkui Vla
dimirui Sokolovul. Savo kal boje jis pažymėjo, kad lietu viška knyga, muzika, daina, poezija, menas vis plačiau sklinda po pasaulį ir įgyja vis didesnį būrį gerbėjų. Jis papasakojo, kad Rusų kny gos klubo bibliotekoje lietu viškos meno ir kultūros kny gos turi didelį pasisekimą. Vakare taip pat kalbėjo Ta rybų Sąjungos atstovybės Vašingtone konsulas Edmun das Juškys. Dalyviams jis perdavė TSRS pasiuntinio Anatolijaus Dobrynino svei kinimą ir linkėjimus, kad Vilniaus V. Kapsuko univer siteto bibliotekos darbuoto jai ir toliau garbingai stovė tų kultūros aukštumose. Minėjimo dalyviams kon certavo šiuo metu JAV vie šintis visasąjunginio Glinkos ir tarptautinio Čaikovs kio konkursų laureatas, LTSR nusipelnęs artistas Vaclovas Daunoras. A. LAURINČIUKAS
„Taip atrodys mokslinės bibliotekos knygų saugykla" — rodo brėžinį (nuotraukos dešiniame krašte) inž. arch. A. Svabausklenė ir konstr. N. Kitkauskas. O kol kas B. Sruo gos gatvėje dunda mašinos. Ryškėja gražus pastatas — knygų saugykla, kurioje tilps 1.200 tūkst. tomų knygų. Ją stato Vilniaus statybos tresto Nr. 2 statybos valdybos Nr. 1 inžinieriai ir darbininkai.
Istorijos profesorius E. M. Arndtas Graifsvaldo Ernsto Morico Arndto universitetas 1969 me tų gruodžio mėnesį atšventė savo globėjo, kurio vardu jis pavadintas, 200-ąsias gimimo metines. Slo šventinio įvykio proga norime supažindinti sa vo bičiulius Vilniaus univer sitete su buvusiu mūsų stu dentu ir istorijos profesoriumi E. M. Arndtu. Profesoriaus po litinė ir mokslinė veikla dar ir šiandien ypatingai įpareigoja kiekvieną mūsų universiteto narį, — rašo Graifsvaldo uni versiteto (VDR) prof. dr. ŠILDHAUERIS. Šiandien pradeda me spausdinti jo pasakojimą apie E. M. Arndtą. E. M. Arndto gyvenimas ir kūryba prasidėjo tuo metu, kai kova tarp feodalizmo ir kapitalizmo Europoje įžengė į lemiamą savo stadiją. To meto prancūzų buržuazija stojo ginti antifeodalizmo interesų ir paskelbė Prancūzijoje bur žuazinę revoliuciją. Iš čia ky lantis socialinis-ideologinis judėjimas sukrėtė istoriškai atgyvenusias feodalizmo jė-
JO VARDU PAVADINTAS GRAIFSVALDO UNIVERSITETAS gas Europoje. Klasiniai prieš taravimai pasiekė kulminaci nį tašką. E. M. Arndto 90 metų gy venimas (nuo 1769 iki 1860) apima beveik ištisą buržuazi nių demokratinių revoliucijų ir nacionalinių išsivaduojamų jų karų epochą. Aštriuose prieštaravimuose tarp pažan gos ir reakcijos pagaliau iš kilo klasė, kurios išsivaduo jamoji kova buvo visos žmo nijos kova už išsivadavimą iš priespaudos ir išnaudojimo. Taip formavosi darbininkų ju dėjimas, kuriam kelius ir tikslą nurodė K. Marksas ir F. Engelsas. Ir jeigu senasis Arndtas nesuvokė šio proce so, tai į jo XIX a. paskutinių jų dešimtmečių kūrybą komu nistinis judėjimas atkreipė dėmesį. Jaunasis F. Engelsas aukštai įvertino „Graifsvaldo profesorių", kuris visos Vo kietijos vardu pasisakė prieš
Napoleono priespaudą. Šis protestas sutapo su kova, ku rią vokiečių patriotai vedė Rusijoje dėl Vokietijos išva davimo ir kuri buvo E. M. Arndtui jo gyvenimo apogė jus. Šiai kovai E. M. Arndtas paruošė „Trumpą katekizmą vokiečių kareiviams", kuria me skelbė kovą prūsų militarizmui. Netgi po šimto metų Karlas Libknechtas panaudo jo jį kaip ginklą prieš vo kiečių militarizmą ir imperia lizmą. Vokiečių liaudies isto rijos revoliucinės ir humanis tinės idėjos, tame tarpe ir E. M. Arndto dvasinis lobis, ra do atgarsį Vokietijos Komu nistų partijos kovoje, kuriai vadovavo Emstas Telmanas. šios idėjos buvo gyvos „Laisvosios Vokietijos" nacio naliniame komitete dėl Vo kietijos išvadavimo iš hitleri nio fašizmo jungo. Jos ir šian dien randa atgarsį Vokietijos Vieningosios socialistų parti jos nutarimuose bei dokumen tuose. Nukelta į 4 psl.
Istorijos profesorius E. M. Arndtas Atkelta iš 3 psl.
RAEJUSĮ savaitgalį 80 su viršum savigynos im tynių mėgėjų susirinko į Kapsuką išaiškinti stipriau sių respublikos imtynininkų vardus. Šiemet respublikos pirmenybės pasižymėjo dau geliu netikėtumų ir žymiai išaugusiu sportininkų meist riškumu. Vilniaus miesto gar bę gynė dvi komandos: „Dinamo“ ir „Žalgirio" (jo pa grindą sudarė mūsų universi teto studentai). Kaip gi sekėsi mūsiškiams? { pirmenybes komanda važia vo nusiteikusi kovingai. Be to, daugelis jos narių turėjo ga limybės tapti čempionato pri zininkais ir nugalėtojais. Bet tos nelauktos staigmenos... Pirmasis suklupo sp. m. L. Aleksiejūnas: pralaimėjo jau nam Kauno dinamiečiui J. Bogdanovui. Labai apmaudus ir stačiai atsitiktinis buvo sp. m. S. Asipausko pralaimėji mas jaunam Kauno pirmaatskyrlnininkui V. Karasiovui. Šis pralaimėjimas paliko S. Asipauską už finalinių kovų arenos. Pogrupyje gražiai kovojo busimasis teisininkas kand. į sp. m. G. Pūkas. Jis nugalėjo Vilniaus dinamietj sp. m. J. Dudarevičių. Puikiai pasirodė J. Lukošius, iškovojęs dvi grynas pergales prieš du Kauno pirmaatskyrininkius K. Bolšakovą ir N. Zlobiną. Po to pralaimėjimas sp. m. N. Kudriašovui (V „D"). O ko-
Universiteto diplomantai — čempionai
PERGALĖS IR PRALAIMĖJIMAI voje dėl teisės dalyvauti fina le, turėdamas kojos traumą, J. Lukošius turėjo perleisti pergalę sp. m. V. Kuzminovui. Gerai pasirodė jaunas Universiteto pirmaatskyrininkis respublikos pirmenybių debiutantas A. Matonis, pus finalinę kovą laimėjęs grynu metimu. A. Matonis finale po įtemptos kovos pralaimėjo sa viškiui kand. į sp. m. A. Kliševičiui. Tai tikrai gražus jau no sportininko debiutas! Abejonių nekėlė sp. m. V. Kairio pergalė. Kaip visada: gražūs, efektingi metimai, pui ki technika. Kitiems mūsų komandos at stovams lemiamose kovose pritrūko ryžto ir fizinio pasi ruošimo kovoje dėl čempionų laurų. Maloni kand. į sp. m. A. Leskausko pergalė prieš labai pajėgų ir agresyvų kaunietį sp. m. C. Jezerską. Ši kova at ėmė daug jėgų A. Leskauskui. Finalinėje kovoje su sp. m. J. Ciursinu jis veikė labai sukaustytai ir pralaimėjo. Svorių tvarka respublikos čempionais tapo: iki 58 kg — I atsk. J. Bogdanovas (K „D"), II v. — sp. m. L. Aleksiejūnas (WU), III —IV v. kand. į sp. m. G. Pū kas (VVU TF I k); iki 62 kg — sp. m. V. Kuzminovas (K „D"), V—VI v. —
Jaunąjį Arndtą veikė dau gybė socialinių, politinių, fi losofinių ir meninių srovių ir idėjų, tačiau jo pasaulėžiū ros susiformavimą nulėmė XVIII a. pabaigoje vyravusi visuomeninė krizė. Vėliau prisidėjo dar ir tai, kad po Vestfalijos taikos dalis Vo kietijos buvo atskirta nuo im perijos. Pomeranijos dalis su Graifsvaldo miestu ir Univer sitetu atiteko švedams. Jiems atiteko ir Riugeno sala, kurios pietryčiuose, Grosšorico dva re, gimė E. M. Arndtas. Jo, kaip baudžiauninkų valstiečių palikuonio ir švedų karaliaus valdinio, kilmė su formavo didele dalimi jo poli tines pažiūras. Jis matė savo tėvynės valstiečių ir padie nių darbininkų vargą ir skur dą. Jiems skyrė savo meilę, kupinas neapykantos stojo prieš junkerius, kurie engė kaimo gyventojus. Jaunas aukštosios mokyklos dėstyto jas, kuris save vadino žmogų-' mi, „privalančiu rašyti ir veikti politiškai", pirmuoju savo kūriniu „Apie baudžia vos istoriją Pomeranijoje ir Riugene“ (1803), turėjusiu ne išdildomą poveikį, norėjo pa keisti sunkią valstiečių padė tį. Sis kūrinys nagrinėja prie žastis ir istorinius įvykius. Jis parašytas „ne vien atvaizda vimo, bet ir teisingumo dėlei“. E. M. Arndto kūrinio leit motyvas — „baudžiava yra neteisybė", šiame kūrinyje is torijos mokslas tapo aštriu Gražią gegužės 12 d. pava 400 m atkarpoje — pajėgiau ginklu kovoje už pažangą. karę „Darbo rezervų" stadio sias vėl A. Aleksandravičius Ernsto Morico Arndto di ne šeimininkavo geriausieji (51,4) Merginų grupėje tokią dybė yra ta, kad jo socialinis VVU lengvaatlečiai. pat distanciją pirmoji baigė idealas sutapo su tautos idea Pirmieji į sportinę kovą sto I. Latakaitė (IF). 800 m nuo lu. Tai išryškėjo jo darbuose jo mūsų sprinteriai. 100 m dis tolyje pirmas finišavo teisi „Germanija ir Europa" (1803) tancijoje nugalėjo ekonomis ninkas A. Valaitis (1:56,2). ir „Laiko dvasia" 1 d. (1806). tas A. Aleksandravičius (11,3 Daugiausia prakaito teko Juose išreikštas protestas tu sek.). Merginų grupėje savo išlieti 5 km sportiniame ėjime. rėjo išjudinti liaudies mases, varžoves toli paliko irgi eko Pirmas — A. Tumasonis (22 tuo pačiu jis pasisakė prieš nomistė A. Rauškytė (13,3) min. 27 sek.). mokslininkus ir poetus, kurie supainioti kosmopolitinių pa žiūrų, nejautė politinės atsa komybės. Arndtas puolė reak cijos atstovus — kunigaikš KOMJAUNIMO PROŽEKTORIUS čius, kurie neatliko savo pa reigos liaudžiai: „Jūs nelai mėje šaukiatės vokiečių tau tos pagalbos, elgiatės taip, lyg jūs ja, kaip tokia, tikėtumėt. Nusikalstat jai, nes jūs nieka da ja netikėjote, nemylėjot ir netgi nepažinot. Dažnai kal bam apie vokiečių kunigaikš čius, tačiau niekad ir niekur apie vokiečių tautą. Tik vo kiečių kunigaikščių garbė įžeidžiama, niekad vokiečių liaudies garbė. Kaip vergai stovėjot jūs šalia svetimų ku nigaikščių, vergais pavertėte — Reikėjo kartą man ko- palauks. Ir nuėjau. Nieko ne jūs savo tautą, užtraukėt jai gėdą prieš visą Europą. Kerš mendantės parašo ant popie darysi. P. S. Trečiame bendrabuty to diena ateis greit ir neiš riuko, — tyliai pasakoja dės vengiamai, be ašarų žiūrės tytojas Z. K. — Atėjau iki je dažnai pasitaiko skelbimų, liaudis į žūstančius, savo tėvų durų. Perskaičiau. Pakraipiau kurių prasmę sunku suprasti. pečiais: parašas ne gaisras, Bet tokio dar nebuvo! nevertus anūkus". Didžiausią neapykantą šia me kūrinyje Arndtas skiria Napoleonui Bonapartui, šiai „išdidžiai pabaisai", kuri įkūnija „tamsią laiko dvasią" ir grasina sunaikinti Vokieti ją. Jo priešiškumas Napoleo nui pagrįstas vienpusiu verti nimu. Šį priešiškumą nukrei pia jis į visą Prancūziją ir prancūzų liaudį ir ragina ko voti prieš visa tai, kas yra romaniška. Veikiamas to meto priešta ravimų, jis padarė išvadą, kad Vokietija bus išgelbėta tada, kai liaudis supras savo patriotinę pareigą, pradės ko vą. Prof. dr. ŠILDHAUERIS Vanduo — kietas kūnas! nelėse ir neprašo naujų. O E. M. Arndto universiteto Šią mokslo sensaciją bendra skalbiniai kuo balčiausi! Istorijos mokslų sekcijos bučio Nr. 3 gyventojai suti P. S. Prašytų ir jie naujų, direktorius ko palyginti labai ramiai: jie bet sąžinė neleidžia: o kas gi nuo seno skalbia kiaurose vo prakiurdė jas? (Bus daugiau)
Vilniuje pasibaigė LTSR moterų šaškių pirmenybės. Po trejų metų pertraukos respub likos čempionės vardą iškovo jo VVU Filologijos fakulteto diplomantė N. Markevičienė Ji surinko 9,5 taško iš 12 žaistų partijų.
sp. m. S. Asipauskas (VVU), I atsk. J. Lukošius (VVU FF JI k); iki 66 kg — sp. m. V. Žemčiugovas (V „D"), III—IV v. — kand. į sp. m. A. Žukas (VVU FAF IV k); iki 70 kg — sp. m. G. Prochorovas (V „D"), III—IV v. — A. Virbickas (VVU TF III k); iki 75 kg — sp. m. J. Kuricinas (K „D"), II v. — kand. į sp. m. E. Žukauskas (VVU FAF III k), iki 80 kg — kand. į sp. m. A. Kliševičius (V „Z" — VVU), II v. — I atsk. A. Ma tonis (VVU); iki 86 kg — sp. m. J. Ciursinas (V „D"), II v. — kand. į sp. m. A. Leskauskas (VVU), V—VI v. kand. į sp. m. C. Valiukevičius (VVU); iki 93 kg sp. m. V. Avižie nis (V „D"), II v. — kand. į sp. m. A. Marcinkevičius (VVU PEF II k), IX v. — I atsk. J. Kliauza (VVU); iki 100 kg — sp. m. V. Kai rys (V „2" — VVU); daugiau kaip 100 kg — I atsk. A. Fiurstenbergas (K „D"), II v. — V. Jarmašauskas (VVU). Mūsų komanda atsivežė 11 medalių. Jai teko trečia ko mandinė vieta.
o o # Praėjusį savaitgalį Vilniuje baigėsi XX respublikos asme ninės vyrų rusiškų šaškių pirmenybės. Surinkęs 10,5 taško iš 15 galimų, respub likos čempiono vardą vėl (antrą kartą) iškovojo Uni versiteto Matematikos ir me chanikos fakulteto diploman tas V. Puočiauskas. Tuo pa čiu jis įgijo teisę atstovaut respublikai šalies čempionato pusfinalyje, kuris vyks rug piūčlo 17—28 d. d. Tartu mieste. Nuotraukose: N. Markevi čienė (viršuje) ir V. Puočiaus kas.
Studentų žaidynėse Universiteto „Mokslo" tink lininkių komanda dar kana pradžiugino savo gerbėjus Jos tapo žaidynių čempionė mis.
E. STANKEVIČIUS
Tarpfakultetinėse lengvaatlečių varžybose - ekonomistai Atkaklios buvo kovos 4X 100 m estafetėje. Vyrai var žėsi 7 komandomis (nedaly vavo Filologijos ir Chemijos fakultetai). Ir vėl takas „grei čiausias" buvo ekonomistams (45,6). Fizikai jiems pralaimė jo 2,4 sek. Savo hegemoniją pratęsė ir ekonomistės. Leikūnaitės, Baltrimaitės, Gumelavskaitės, Bakšytės laikas —
57,4 sek. Antros istorikės. Tolygiai vyko ir kitos rung tys. Dvi pirmas vietas iškovo jo ekonomistė A. Baltrimaitė (šuoliai į aukštį ir į tolį). Vėl gerai šokinėjo K. Šapka. Kaip matome, puikiai pasi rodė ekonomistai. Tiesa, jiems visą laiką ant kulnų lipo me dikai. Merginų grupėje pajė giausios buvo filologės, o vyrų
— medikai (ekonomistai buvo priversti nežymiai nusileisti) Bendrakomandinė pirmojo tre jeto įskaita: 1. Ekonomikos fakultetai — 10266 tšk. 2. MF — 10176 tšk. 3. MMF — 8091 tšk. Rezultatai nėra aukšti. Rei ketų pasitempti visiems fakul tetams (kažkodėl varžybose nedalyvavo chemikai). Tada geresnių rezultatų pasiektume ir respublikinėje arenoje.
S. BUCHAVECKAS
DRAUGOVININKAI PADĖJO Šių metų vasario 14 dieną apie 24 valandą Čiurlionio gatvėje grupė chuliganų už puolė ir sumušė tris praei vius, kurių tarpe buvo ir Fi zikos fakulteto darbuotojas J. Jakimavičius. Pastarasis, iš trūkęs iš chuliganų, kreipėsi į bendrabutyje gyvenančius fi
Chemikas-organikas Augus tas Hofmanas (1818—1892) apie 20 metų dirbo Karališka me chemijos koledže Londone. Skaitydamas studentams pa skaitas, jis mėgdavo jas pa įvairinti visokiais intarpais. Pavyzdžiui, apie benzolą jis pasakodavo: „Benzolas turi būdingą kvapą, ir, kaip žino ma, vartojamas pirštinėms skalbti. Viena mano pažįsta ma, paklausta apie benzolo kvapą, atsakė: — Benzolas? Jį lengva apibūdinti: dvokia išskalbtomis pirštinėmis". Kadangi šį sąmojų Hofma nas kartodavo kasmet, vienas klausytojas nutarė profesoriui „užvažiuoti". Kai tik Hofma nas ėmė kalbėti apie benzolą, studentas sušuko: — Benzolas kvepia skalbto mis pirštinėmis!
zikus draugovininkus P. Meš kauską (V k), S. Jurėną (II k) R. Rėksnį, A. Krušnauską (II k) B. Vengalį (II k) ir S. Ba cevičių (II k). Vaikinai pasi vijo chuliganus ir vieną, ne paisydami fizinio pasipriešini mo, sulaikė. Šiuo metu chuliganai nu
teisti, o Vilniaus miesto Le nino rajono liaudies teismas pažymėjo minėtus Fizikos fa kulteto studentus kaip suge bėjusius sudrausti chuliganus, vieną jų sulaikyti ir perduoti į teisingumo rankas.
Tačiau profesorius nesidavė išmušamas iš vėžių ir nuste bęs pasakė: — Kaip, nejaugi ir tamsta pažįsti tą damą? O <f Roger Martinez, 19 meti' inžinierius studentas Teksase, suvalgė 221 gyvą geltonžuvelę per 42 minutes. Jis sumušė rekordą praėjusių metų gyvų žuvelių valgytojo Ch. Vinfieldo, kuris sugurkšnojo tik 210. Vinfieldas Martinezui, tu rinčiam pilve 221 žuvelę, už sakė valgykloje žuvų pietus dovanai.
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
GF geologijos spec. IV k. studentai ir grupės vado vas nuoširdžiai užjaučia Alfredą RADZEVIČIŲ dė jo mylimo tėvelio mirties.
II kurso lituanistai nuo širdžiai užjaučia Renę JA KUBĖNAITĘ dėl jos my limos mamytės mirties.
Mūsų inf.
SKELBIMAI Reikalingi darbininkai (vai kinai ir merginos) nuo š. ffl. liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d darbui Vilniaus duonos ga mykloje. Atlyginimas apie 100 rub Dirbantieji gaus nemokamus pietus. Pageidaujančius kvie čiame užsirašyti VVU Kom jaunimo komitete iki gegužes 29 d. Išvykstantieji liepos pra džioje su turistine grupe I, VDR kviečiami gegužės 25 d. 15 vai. į VVU komjaunime komitetą. VVU Komjaunim komitetas
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universitetu g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84 Telefonas spaustuvėje 2-98-15 Rinko ir spaudė LKP CK Le> dyklos spaustuvė Vilniuje. LV 10602 Užs. Nr. 224-1