I VI5ą 5ALIU
CARAI;V1CDVUlTėS f
C a RVB1171 s sco nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ
UNIVERSITETO REKTORATO,
PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
± TSKP XXVII SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ŠVIESOJE A
KAIP PAILSĖSI „Žmonių sveikatos apsauga ir jos stiprinimas — didžiulės svarbos dalykas (.. .) Teisingai buvo pasakyta, kad sveikatos nenusipirksi vaistinėje. Svar biausia — žmogaus gyvenimo būdas (...) Galimybių čia yra, bet smarkiai šlubuoja organi zacinės pusės. Kodėl Taryboms, profsąjungoms, komjaunimu! kaip reikiant nesiimti šių klau simų? .." Iš TSKP CK Politinio pra nešimo TSKP XXVII suva žiavimui APIE STUDENTŲ POILSĮ VASARĄ MOŠŲ KORESPON DENTĖ KAMILE MORYTĖ PA PRAŠĖ PAPASAKOTI UNIVER SITETO STUDENTŲ PROFSĄ JUNGOS KOMITETO TURIZMO KOMISIJOS PIRMININKĄ ŽIL VINĄ ZAKAREVIČIŲ.
— Mūsuose jau tapo tradici ja pasikeisti studentų grupėmis su kitomis Tarybų Sąjungos re spublikomis: t. y. dalis mūsų studentų išvažiuoja ilsėtis į Už kaukazę, prie Juodosios jūros, savo ruožtu mes priimame stu dentus iš ten. Jau daugiau kaip Penkeri metai pasirašome sutar tis, kuriose numatyta rūpintis savo svečiais, garantuoti jų sveikatos apsaugą. — Ar noriai studentai važiuo
ja i poilsio bazes, ar galite Patenkinti visas paraiškas? — Kol kas ilsėtis į poilsio tezes kitose respublikose gali®e pasiųsti tik šimtą studentų. Aišku, paraiškų būna daugiau, todėl sudarę sąrašus, renkamės 1 Posėdį, kuriame svarstome tendidatūras. Formuodami są matą vadovaujamės tam tikrais kriterijais. Pirmenybė suteikiaprofsąjungos biuro nanams, atsižvelgiame į visuome nę veiklą, į mokymosi pažandalyvavimą saviveiklos kolektyvuose. " Ką pasiūlysite šiemet?
~ Liepos-rugpjūčio mėnellais poilsio bazes mūsų paslau goms siūlo Sevastopolio prietai’* gamybos institutas (gali primti trimis pamainomis po de ni studentų), bus galima vyj1 i Suchumio poilsio bazę ’rie Ricos ežero — tai Tbilisio teversiteto sportinė poilsio 1?- Bendradarbiaujame su Le’A'rado ekonomikos institutu. rdngradiečiai į savo poilbazę gaiį pakviesti dešimt onių. Palaikome ryšius su Kimokslo įstaigomis. Kokie grįžusiųjų 'leči1 atsiliepimai?
iš
poil-
dauguma studentų paten' Teigiamai veikia aplinkos ^'ot'mas, neblogos gyvenimo . ROs> juos lydi šeimininkų specialiai jiems paSal kultūrinė programa, ami mln^al sesijos eg>aj?US' Universiteto studentai H,li kaups jėgas sekančiam
mokslo ir darbo etapui: dirbs statybiniuose būriuose, ilsėsis poilsio bazėse bei sanatorijose, eis J turistinius žygius bei ke liones. Taigi, visiems sėkmin gos sesijos ir daug saulės va sarą!
VALSTYBINIO V.
KAPSUKO
*4 4
Nr. 18(1357) 1986 M. GEGUŽES 20 D.
ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
;
4 4
\
*4 4 4 4 4 4
J4
4 4
54
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
GEGUŽĖS 18-OJI — TARPTAUTINĖ MUZIEJŲ DIENA
Mokslo muziejus kviečia Ar esate buvę garsiajame Londono mokslo muziejuje? Ne? Jei ne, labai nenusiminkite, o dar kartą aplankykite vienintelį mūsų respublikoje tokio profi-
lio muziejų, įsikūrusį senuosiuo se Alma Mater rūmuose. 1973 metais, ką tik įkurtas, pradėjo rinkti pirmuosius eksponatus. Per 50 tūkstančių vertingų kūri-
A MŪSŲ GERIAUSIEJI Ą
BESISTENGIANT
SUSPĖTI Specialybės pasirinkimą nule mia ne vien žmogaus charakte ris, jo būdo savybės, pomėgiai, bet ir įgytų žinių kiekis, o neretai — ir aplinkinių įtaka, patarimas. Pasiryžęs žūt būt įgyvendinti savo svajonę, prieš penkeris metus Rimgaudas Staigys sėkmin gai įstojo į VVU medicinos fakulteto higienos, sanitarijos ir epidemiologijos specialybę. Po keleto metų jo pėdomis paseka ir jaunesnysis brolis. Pasirodo, penkeri metai aukštojoje mokyk loje praleisti ne tuščiai, suge bėta pasiimti tai, kas svarbu, ko ne kartą prireiks, šiais metais R. Staigiui paskirta garbinga Lenino stipendija. Vadinasi, taip triūsta, stengtasi ne be reikalo. Lenino stipendija — tai jau atsakomy bė, juk reikia sugebėti ją išlai kyti, pateisinti draugų pasitikėji mą. ši stipendija — garbingas įvertinimas tiek už gerą moky mąsi, tiek už aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje. O parei gų netrūksta, mat Rimgaudas — medicinos fakulteto sporto tary bos pirmininkas, VVU komjau nimo komitete atsakingas už sportinį darbą, be to — grupės seniūnas — tai irgi įpareigoja būti pavyzdžiu. Be oficialių vi suomeninių pareigų ant jo pečių ir kiti draugų patikėti įpareigo jimai: reikia organizuoti savo komandą varžyboms, pačiam da lyvauti. Ir vis dėlto dar lieka laiko perskaityti grožinės lite ratūros kūrinį, aplankyti teatrą... Kaip ir daugeliui pirmakursių, iš pradžių Rimgaudui rūpėjo vien tik mokslas, tačiau jau antrame semestre, jis įsitraukia į sportinį gyvenimą. Dabar jau
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
Valdo VILŪNO nuotr. „veteranas", nedaugelis turi to kį sportinį stažą, o be to juk Rimgaudas — studentas medi kas Įjie bene labiausiai užimti). Ne vienas pasakys: jeigu jau medicinos fakulteto studentui užtenka laiko suderinti mokslą ir laisvalaikį, tai kitų specialybių studentai tikrai neturėtų skųstis laiko stoka. — Sunkiausias dalykas, — pa sakoja Rimgaudas, — tai dideli norai. Norisi kuo daugiau suži noti, pamatyti, kuo plačiau viską aprėpti... O mokytis nėra leng va. Be specialybės dalykų rei kia ne tiktai susipažinti, bet ir gerai išstudijuoti tas disciplinas, kurias praeina ir pediatrijos bei gydomosios medicinos studen tai. Krūvis vienodas visiems, tik atlikti tai sanitarijos specialybės studentai turi per žymiai trum pesnį laiką. Infekcinių ligų, trau matologijos, farmakologijos bei
daugelio kitų disciplinų įsisavi nimas reikalauja nemaža laiko. Svarbu paminėti ir tai, kad R. Staigys yra SMD narys. Kaip visur suspėti! — Kuo daugiau turi darbo, tuo daugiau suspėji atlikti, — Rimas šypteli, Ką gi, galbūt tai — tiesa. Aišku, taip ir turi būti, jei žmogus jaučiasi patekęs į savo sritį, tiki, kad baigęs mokytis, visas jėgas skirs darbui, reika laujančiam nemažai valios pas tangų, ryžto, atsakingumo. — Esu patenkintas pasirinkta specialybe, jei reikėtų, ją rink čiausi ir antrą kartą. Po Univer siteto baigimo esu pasiryžęs įgytas žinias taikyti praktikoje. Džiugu, kad taip. Belieka Rim gaudui palinkėti įgyvendinti sa vo svajones, tapti geru specia listu. A. MINTAUČKYTĖj
nių surinkta, supirkta iš anfikvariatų, privačių kolekcionierių. Glaudžiai bendradarbiaujama su moksline biblioteka, aukštosio mis mokyklomis. Turtingas numizmatinis rinki nys, grafikos albumai, pirmąkart išleisti T. Narbuto istoriniai veikalai, Lietuvos statutai, sun kūs senosios literatūros tomą?, unikalus giesmynas, pasiekęs mus iš 13—14 amžiaus „Psalterium Mariae" bei daugelis ki tų neįkainuojamos vertės kūrinių rado prieglobstį po muziejaus skliautais. Be ekspozicijos nuolat veikia parodos. Šiuo metu kviečia žy maus istoriko, visuomenės vei kėjo J. Lelevelio 200-osioms gi mimo metinėms skirta paroda. Ruošiama nauja ekspozicija — Universiteto mokslo istorija nuo įkūrimo iki šių dienų.
Muziejaus darbuotojams iš kyla užkulisinių, nematomų lan kytojui problemų. Reikalingi nauji baldai, neramina ekspona tų išsaugojimo klausimas ir t. t. Pačių muziejininkų jėgomis ku riami naujų baldų projektai, ma noma išplėsti muziejaus plotą, verkiant reikia patalpų moksli niam personalui, o kur dar laiš kai, gaunami iš įvairių šalių muziejų. Ir svarbiausia — reika lingas knygų restauravimo sky rius. Svarbu ne tik sukaupti, bet ir išsaugoti grafikos lakštus, rankraščius, baldus, negailestin gai ardomus laiko.
Neseniai darbuotojų grįžta iš Maskvos, kur pasidalinta muzieji ninkų patyrimu, o liepos mėne sį Kaunas pakvies Pabaltijo aukštųjų mokyklų muziejų kon ferencijom Ir mūsų muziejuje vieną dieną virs diskusijos, bus nagrinėjami pranešimai...
O lankytojams, kurių per me tus apsilanko per pusę milijono (visos lėšos skiriamos fondų plė timui), netrukus bus pasiūlyti plakatai, bukletas apie muziejų, senąjį Universiteto ansamblį, planuose — reprezentacinis lei dinys — 16—18 amžiaus litua nistinių prakalbų vertimas į da bartinę lietuvių kalbą, pažintis su to meto pažiūromis, kultūra, istorija. Daiva MACIŪTĖ
Ar turi ką pasakyti skaitytojui? (DU POKALBIAI TVR IR SPAUDOS ŽURNALISTIKOS KATEDROSE)
Pokalbis pirmas apie knygą ,.Šveicarų piramidžių papėdėje" su jos autoriumi Vincu Justu Paleckiu. Knyga — tai tarsi au toriaus požiūris iš šalies ir „iš vidaus", nes autorius-diplomatas,
dirbęs Šveicarijoje. Knygos žan ras? Savo knygos žanro nei jis, nei kritikai nusakyti negali. Gal todėl, jog ji taip parašy ta. . . sąmoningai. O prisiminus trialogą knygos pradžioje, gal
diplomatiškai". Autorius išklauso dėstytojų, studentų įvairių nuomonių. Kritiški} ar ne, bet argumen tuotų. Juk skaitytojui svarbiausia — skaityti ir nauja atrasti, Ir vertinti. Pokalbis antras — su Tomu Sakalausku. , Kaip parašyti apie įdomų ir
žmogų? Vien šis ieškojimas — kūryba. Žurnalisto T. Sakalaus ko knygas daug kas skaitę. Sis pokalbis — apie rašančiojo ti kslą turėti „savo temą". Atras ti įdomų žmogų nelengva. Gal lengviau negu apie jį parašyti. Svarbiausia, kad menininkas, kiekvienas apskritai, turėtų ką kitiems pasakyti. Ir paveikti. Andrius VAlSNYS
2 Tarybinis studentas
Tarnyba jau eina J pabaigą, gal todėl vis dažniau prisimenu Vilnių, namus ir, aišku, paliktas svajones.. . Svajonės, jos ir liks svajonėmis, jei nesiimsi jų įgyvendinti, todėl laisvą valan dą stengiuosi pabūti vienas su knygomis. , Tačiau ne apie save noriu pasakoti, o apie savo tarnybos draugą, anksčiau studijavusį prekybos fakultete, Kastytį Ka tiną. Su juo susipažinau jau traukinyje, kuris gabeno mus į dar nežinomą tarnybos vietą. Tylėjom tuomet abu, nes akys atsisveikinėjo su Lietuvos eže rais, tolumoj dunksančiais miš kais, išsidriekusiais pievų kili mais, jau tokiais rudeniškai nelinksmais ir tarsi primenan čiais prabėgusią vaikystę. Žodis po žodžio, ir jau žino jau, kad Kastytis baigė Vil niaus dvyliktąją vidurinę mo kyklą gerais ir labai gerais pažymiais, kad stojamuosius išlaikė vien penketais. Netvirtinsiu, o ir Kastytis man neleistų, kad iš pradžių viskas lengvai sekdavosi, vis ko pasitaiko ir dabar, bet klysti dirbant — žmogiška, svarbu tik stengtis, kad tų klaidų būtų kuo mažiau. Juk nuo to, kaip mes tarnaujame, ypač dabar, kai karo gaivalas bando pakal ti galvą, priklauso mūsų mamų
LAIŠKAS 15 ARMIJOS =E
ramus miegas, vaikų nerūpes tinga šypsena, taikus likusių gimtinėj darbas ir kūryba. O kuris iš mūsų dar vakar nemėgo keliauti po Lietuvą, nardyti Baltijos jūros pursluo se, žvejoti miglų susuptuose Ignalinos ežeruose. . . Šiandien gi visa tai mes turime apsau-
Mano tarnybos draugas goti, išsaugoti savo vaikams. Kastytis tai iš karto suprato, nes jau pirmomis dienomis jis buvo pareigingas, drausmingas ir susikaupęs. Sunkiausia būda vo rytais, kai tekdavo greitai keltis, palikus sapnus... Po pusės metų Kastytis tapo pavyzdingu kareiviu, jefreitoriumi. Pralėkė dar šeši mėne siai, ir jis jau — pamainos vir šininkas. Vadinasi, nesustota, o reikalauta iš savęs vis dau giau ir daugiau. Dažnai maty davau po budėjimo jį dirbant
papildomai, ir štai jis jau ne be trečios, o antros klasės spe cialistas. — Kastyti, — klausiu jo, — ar jau visiką pasiekei, ar turi dar kokių planų? — Norėtųsi grįžti namo pir mos klasės specialistu, per li kusį tarnybos laiką pagilinti taip reikalingas radiotechnikos žinias. To juk prireiks ir po armijos. , — Ar pastebi kokių nors charakterio pakitimų savyje? — Taip, tapau rimtesnis, pavyzdingesnis, o svarbiausia — iš mokau daryti ne tai, kas pa tinka, o tai, ko reikia, išmokau gerbti kitų darbą. — Vasarą dalis studentų iš eis į Tarybinę Armiją, ko no rėtum jiems palinkėti? Jis tyli, matosi, norėtų palin kėti labai daug, tačiau atsako trumpai: — Ištikimai atlikti savo pareigą Tėvynei ir grei čiau sugrįžti. Dabar Kastytis Katinas jau jaunesnysis seržantas. Ant jo pečių gula dar didesnė atsako mybė, nes į jį jau lygiuojasi, iš jo mokosi jaunesnioji Tėvy nės gynėjų karta. Gintaras KUDABA, jaunesn. seržantas
mannHHiiMsanHiuMaii:MmiHnnpni
SPRIGTAS l KAKTĄ (KAIP BOTI KORYBIŠKAMį
Dažnai darbe, moksle ar vi suomeninėje verkioje pasigenda me sumanaus, energingo ir gal voto žmogaus, sugebančio paž velgti j daiktus ar reiškinius nauju žvilgsniu, rasti atsakymą j netikėtus klausimus, įžiūrėti pačių įvairiausių dalykų. Žmo gaus, kuris nebijotų „generuoti idėjas", lengvai atsisakydamas neįgyvendinamų, bet gindamas realiąsias. Žmogaus, neįsprausto j ankštus prietarų ir bereikalin gų taisyklių rėmus. Vienu žo džiu — kūrybiško žmogaus. Rodos, tokių žmonių reikia vi sur (bent jau labai daug kur). Bet jų nepaprastai trūksta. Ko dėl? Kas trukdo mums atsisakyti rutinos ir imti trykšti kuo pui kiausiais sumanymais? Olandų psichologas Roger van Oech įsitikinęs, kad nekūry biškumas — tai ne įgimta žmo gaus savybė, o išmokta elgesio forma. Mūsų mintį varžo, sulai ko daugybė „protinių užraktų", neleisdami jai ištrūkti iš kasdie ninių normų, taisyklių, dogmų apibrėžtos erdvės. Galbūt tai ne itin malonu. Tačiau drauge ir labai optimistiška. Juk savaime aišku, kad žmogus panorėjęs GALI atrakinti tas užkeiktąsias spynas ir tuo būdu duoti dau giau laisvės savo mąstymui. Pa sirodo, žmogaus kūrybiškumas prabunda tada, kai jis netikėtai gauna „sprigtą į kaktą". Turimas galvoje ne fizinis sukrėtimas. Sprigto vaidmenį gali atlikti bet koks keistas, neįprastas ar neti kėtas dalykas: tai gali būti pa radoksalus teiginys („išspręsta problema naudinga žmonijai tiek pat, kiek sulūžęs kardas mūšio lauke"), klausimas, apie kurį anksčiau negalvojote („Jei kupranugariai vadinami „dykumų laivais", tai kodėl tanklaiviai nevadinami „vandenynų kupra nugariais"?) arba tai, kad jums gerai pažįstamame kambaryje perstatomi baldai, arba ir sau lėtekis, kuriuo jūs gėritės po nemiegotos nakties. Visa tai
gali tapti impulsu iškilusios problemos sprendimui. Mažų mažiausiai, tai padės jums pa žvelgti į pasaulį kiek kitaip — plačiau ir įvairiapusiškiau. Tai vienas būdas protiniams barjerams peržengti. Yra ir ant ras. Jis paprastesnis tuo, kad nereikia laukti jokio išorinio po veikio. Svarbu tik gerai žinoti iškylančias kliūtis ir pasistengti sąmoningai jų nepaisyti. Kokios gi kliūtys labiausiai mus varžo? Suformuluosime jas principų pavidalu. „Teisingas atsakymas tėra vienas". Atrodo, visai nekaltas principas. Ir tikrai yra daug klausimų, į kuriuos teisingai at sakyti tegalima vienaip. Mokyk lose mes to išmokstame. Visa bėda, kad yra ne mažiau ir ki tokių klausimų. Nesunku tuo įsi tikinti, pasiklausius ginčo. Jei ginčijamasi nuoširdžiai ir rimtai, paaiškėja keistas dalykas: abu besiginčijantieji yra teisūs. Mes galime sutikti su vienu ir nesu tikti su kitu, bet vienareikšmiš kai atsakyti, kuris gi laimėjo, tiesiog neįmanoma. Ieškant atsakymo į kokį nors klausimą, gana pavojinga tuoj pat pasitenkinti pirma atėjusia į galvą mintimi. Daugelis žmo todėl nių nemėgsta problemų, stengiasi kuo greičiau jas išs pręsti, pasirinkdami tą būdą, ku ris jiems pirmiausia atėjo J gal vą. Tačiau šitai nėra patikima. Vienas sprendimas labai griež tai sukausto veiksmus, o tai šiek tiek rizikinga. Juk mūsų pasau lyje būtinas lankstumas, prisitai kant prie kintančių situacijų. O be to, toli gražu ne visada pir mas atsakymas yra geriausias. Todėl visada verta dar ir dar kartą pagalvoti, ieškant kuo daugiau sprendimų. Tai vertinga jau vien tuo, kad yra iš ko pa sirinkti. Galbūt geriausias bus antras, trečias ar dešimtas atsa kymas. „Tai nelogiška". Sakoma, jog pasaulyje yra dvi žmonių rūšys: tie, kurie skirsto viską j dvi da lis, ir tie, kurie neskirsto. Žmo nių mąstymo stilius taip pat gali būti dvejopas: griežtas (arba lo giškas) ir negriežtas. Griežtam mąstymui būdinga logika, aiš kumas, nuoseklumas, analizavi mas; negriežtam — metaforišku mas, daugiaprasmiškumas, fan tazija, žaismingumas. Apskritai
mes įpratę teikti pirmenybę lo giškajam tipui (kaip sakė E. de Bono, jei žmogus sakosi išmo kęs mąstyti, daugelis mano, jog jis išmoko mąstyti logiškai). Ant rasis tipas šiek tiek ignoruoja mas, j jį žiūrima su lengva pa nieka, geriausiu atveju nerimtai. O juk tai visai nepelnyta. Visos savybės, kuriomis pasižymi neg riežtasis mąstymo tipas, yra tie siog neįkainuojamos, ieškant naujų idėjų, manipuliuojant problemomis ir sprendžiant jas. Žinoma, tikrinant idėjos praktiš kumą, ruošiantis ją įgyvendinti, neapseisime be griežtojo mąs tymo. Taigi, abu mąstymo tipai geri, svarbu tik žinoti, kada kuris tinka. Griežtas logiškumas, gimstant idėjai, gali labai susiau rinti mąstymą, o fantazavimas, įgyvendinant ją, anaiptol nėra pageidautinas.
Dešimtasis jubiliejinis Gegužės 8—10 dienomis Švenčionyse įvyko dešimtasis Sąjun ginio komjaunimo ir jaunimo žygio Komunistų partijos ir Tary. binės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis daly, vių Universiteto sąskrydis, skirtas tarptautiniams Taikos metams. Keturiasdešimt pirmąjį Pergalės pavasarį pagal tradiciją sfudentai paminėjo iškilmių dieną prie Partizanų šlovės kalvos. Sąskrydyje buvo susumuoti visus metus vykusio mokslinio Ii. riamojo darbo karine-patriotine tematika, visuomenės mokslų viktorinos, žygio „Mano tėvynė — TSRS" ir kt. rezultatai. Visų fakultetų, išskyrus gamtos, studentai dalyvavo PDG dau giakovėje, kurioje nugalėjo matematikai; sukarintoje turistinėje estafetėje pirmieji buvo ekonominės kibernetikos ir finansų fa. kulfefo studentai; šaudymo varžybose taikliausi — medikai; sportinio orientavimo varžybose pirmąją vietą iškovojo fizikai; stipriausi virvės traukėjai — prekybininkai. Ketvirtus metus iš eilės sąskrydžio nugalėtojais tapo ekono minės kibernetikos ir finansų fakulteto studentai. Antrąją vietą užėmė fizikai, trečiąją — matematikai. Nugalėtojai buvo apdovanoti diplomais ir prizais. Smulkiau apie sąskrydį skaitykite birželio 3 dienos laikraščio numeryje. „T. S.“ inl, NUOTRAUKOSE: kalba Tarybų Sąjungos Didvyris B. Urbona vičius; varžybų akimirka.
Aleksandro JUOZAPAIČIO nuotr.
Rasa ASMENAVICIŪTĖ
(bus daugiau) mii!mnnniiiiHUiiimiiiiiiniiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiuiiiNniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiniiiiiiiiiiuuuiiuiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiuiutiiiiiiiiuuiuiiium«
Fizikų-istorikų bendrabutis Nr. 13, susumuojant konkurso geriausiai besitvarkančiam ben drabučiui išaiškinti rezultatus, atsidūrė pirmas nuo galo. Iško vota garbinga paskutinė vieta. „Kažkas turi būti ir paskutinis" pagalvos ne vienas. Tas tiesa. Bet kam malonu klausytis priekaiš tų? Tenka jie ne kam kitam, p bendrabučio tarybai. Kur žiūri, kur jų akys, ką veikla? N klausimų. O pagalbos ir patari mų skrynelė, kaip tinkamai vis ką sutvarkyti (ne tik kaip, bet ir kuo — lėšų stinga) veriasi taip sunkiai... Svarstė žmonės vienaip, svars tė kitaip. Susėdo kartą prie kampuotų skaityklos stalų. Pir miausiai naują valdžią išrinko. Garbingo įvertinimo priežastis išanalizavo. Pasirodo, kalta ne vien ta nenaudėlė taryba. Universiteto studentų prof sąjungos komiteto ir ope ratyvinės grupės reido metu nu imtas gausus derlius: šauniai užderėjo studentų, po įtemptos darbo dienos raminančių nervus stikleliu. Kad nuobodu nebūtų, svečių pakviečiama. WU stu dentų profsąjungos komitetas tinkamai įvertina „linksmuo lių" nuopelnus. Tačiau... Kal
ta vėl taryba. Mat laiku nesužiūrėjo. Bet joje tokie pa tys studentai, jų laukia tie pa tys laboratoriniai darbai, semi narai, neperskaitytos knygos ir
13NELAIMINGAS SKAIČIUS? kas tik norite. Manau, kad in dividualios priežiūros kiekvie nam nereikia. Čia ne ikimo kyklinė įstaiga, auklyčių nebė ra. Ir nebereikėtų. Bet kai naujasis pirmininkas keletą kartų kai kam liepė ko ridorius valyti, kad ateityje nepamirštų — bendrabutyje ne rūkoma, vėl negerai.
Trūksta tik mūsų pačių atsa kingumo, šeimininkiškos pažiū ros. Dažnas budėtojas sėdi tam,
kad reikia (rašo žurnale — „budėta". Laiku užrakinti duris, pareikalauti leidimų — ne bu dinčiojo reikalas. Be reikalo spinkso elektra — ne mano, teka vanduo — į sveikatą! Be ne gaila. Apliejau viryklę kitas tegu valo, kam aš. Bet jei pakabintos naujos užuolai dos, atsirado gėlių vazonėlis ar nauja kėdė — kodėl jie turi stovėti kitur, o ne mano kam baryje? Pamokslas! Niekas jų nemė gsta. Bet... Profilaktikai reikia. XXX
O vieną gražią balandžio die ną tame keikiamame ir peikia mame bendrabutyje plakatas visus J talką pakvietė. Pro Pra‘ virus langus kartu su dulkiu šuorais ritosi jaunatviškas juo kas, šurmulys. Smagiai vanduo teškeno, muilas putojo, šepečiu' po tvirtomis rankomis skundė si. Kaimynai į mus žiūrėjo ir labai pavydėjo. Išblizgintų lan' gų, nuvalytų durų, sienų ir 8e' ros nuotaikos. Trylika nėra nelaimingas skaičius. Jūs dar pamatysite- • ■
Eglė TUOPAI^
3 Tarybinis studentas
Atrodo, visai neseniai nedrąs;ai pravėrėme duris j mums dar nežinomą, paslaptingą naujų ži nių ir studentiško gyvenimo pa saulį. O dabar Valstybinis V. Kapsuko universitetas tapo mums antraisiais namais, kuriuo se praleidžiame didesniąją die nos dalį mokydamiesi, praleis dami laisvalaikį. Pramonės ekonomikos fakulte tas pagal pažangumo rodiklį lygiuojasi j pirmaujančius Uni versitete. Siekiant šių rezultatų Le mažiau stengiasi ir II kurso pramonės planavimo specialy bės 2-oji grupė. Kiekvieną kartą, kai pradeda me pažintį su akademine grupe, Ipirmiausia domimės grupės paĮįangumu ir, aišku, teiraujamės apie kolektyvą. I Pirmiausia mokymosi rezultatai, trupėje 28 žmonės. Visų pažanLumo vidurkis 4,1; trys grupės tariai žiemos sesiją baigė vien labai gerai. Tačiau nėra namų be ■dūmų. Pasitaiko, kad keletui ne įvyksta iš karto išlaikyti egza minų. Dėstytojai vienodai verti-
Tokio spalvingo sekmaJdienio emet dar nebuvo. Pilkame Pits skersgatvyje pražydo frezi[s, hiacintai, narcizai, tulpės ir [tokių gėlių puokštės. Senaiesčio gatvelės ir skverai pasi ūlė per ankšti žmonių antplūfiui. Gedimino aikštė bangavo [ip jūra, kurioje kyšojo stamfs kubai su didžiausių šalies Ikraščių pavadinimais, o greta pesui kubeliai su „Periodih' susivienijimo leidinių ant romis. Į trečiąją Spaudos Įentę traukiantys skaitytojai f galėjo įsigyti naujų laikJotų, žurnalų. Pirmakursiai Įmalistai net įkaitę platino grybinį studentą", „Univereto žurnalistą". 1 Išsirikiavo eiles Puškino skvere norintys Ryti deficitinių knygų, .1. TaKelpšos gatvelėje pasip spūstis prie meno kūrinių, pmnato kieme — prie Lietur fotografų darbų. pi senoji katedros varpinė pfojo skaičiuoti dvyliktą vapš. Kutuzovo aikštėje paši lo trimitai; j pakylą ėmė
AKADEMINĖ GRUPĖ
Kuriame kolektyvą na žinias, bet ne visos discipli nos vienodai įveikiamos. Didelę reikšmę mokymosi rezultatams turi ir paskaitų lankomumas. Ge rai lankomos paskaitos, už tai ir atpildas. Grupės nariai neapsiriboja vien mokymusi. Juk jaunystėje kiekviena diena — šventė, todėl ir stengiamės kuo turiningiau praleisti laisvalaikį. Nemažai gru pės merginų mėgsta liaudies muziką, todėl ir iškėlė iniciatyvą suburti fakultete folklorinį an samblį, kuriam vadovauja Jolan ta Lapkauskaitė. Ji fakulteto komjaunimo komitete atsakinga už agifacinį-propagandinį darbą, grupės seniūnės pavaduotoja ir, beje, labai gerai mokosi. Po dviejų metų pertraukos vaikinai, sugrįžę studijuoti, ne tik gerai mokosi, bet ir aktyvūs visuomenininkai. Artūro Suba
žingsniuoti žymiausi respublikos žurnalistai kartu su svečiais — Maskvos žurnalistų dienų Tary bų Lietuvoje dalyviais. Salia su sėdo partiniai ir tarybiniai vado vai. Klausantis Žurnalistų sąjun gos valdybos pirmininko, „Tie sos" laikraščio redaktoriaus A. Laurinčiuko pranešimo, įstrigo žodžiai apie šiuolaikinio žurna listo vietą ir vaidmenį: jis atsa kingas ne tik už savo straips nius, bet ir už plačius gyvenimo horizontus. Tarybinis žurnalistas — tai kovotojas už tiesą ir pa žangą. Atvykusių svečių vardu vilniečius pasveikino žurnalo „Agitator" vyriausiasis redak torius M. Gabdulinas. Prieš iškilmes nepavyko il giau pasišnekėti su Žurnalistų sąjungos valdybos atsakinguoju sekretoriumi Z. Jonučiu: jis tik džiaugėsi, kad švarkas pasiūtas iš tvirtos medžiagos ir dar nep lyšta, traukomas į visas puses. Dabar, įteikęs V. Kapsuko ir kitas premijas, beje, ir mūsų penktakursiui V. Makauskui, jis gali atsikvėpti, klausydama
čiaus žinios per žiemos sesiją įvertintos labai gerai, be to jis sėkmingai vadovauja SMD poli tinės ekonomijos būreliui. Daiva Nagelytė ir Jolanta Narkeliūnaitė tinklinio komandoje „Mokslas" gina Universiteto sportinę garbę, o rankinio ko mandoje ''aidžia Rasa Sablauskaitė. Sunku išvardinti kiekvieno grupės nario laisvalaikio pralei dimo formas. Vieni dainuoja, kiti ruošia pranešimus studentų mokslinei draugijai, treti spor tuoja. Glaudus bendradarbiavimas su kuratore Z. Kondratavičiūte mo ko mus kurti draugišką kolekty vą, susiburti bendram reikalui, veiklai. Grupės aktyvas pasidalija min timis apie grupę, kurioje nuo monių tiek, kiek narių ir kiek
vieno grupės nario nuomo nė svarbi. Kaip ir kiekvie noje grupėje atsiranda savų problemų; tačiau stengiamės jas spręsti bendrai, kolektyviai ieš kome optimalaus varianto. Ir vi si turime būti drauge: ir moksle, ir žygyje, ir kolūkio talkose. Tada ir atliktas darbas, ir pra leistas laisvalaikis — mūsų šventės ir mūsų kasdienybė. Bendraudamas su kitais, studen tas suvokia savąjį „aš", šis bendravimas turi milžinišką reikšmę visapusiškam asmeny bės tobulėjimui ir darbingumui. — šauni mūsų grupė, — sako seniūnė Asta Jokubauskaitė, — vieni iš prigimties aktyvūs, su geba organizuoti ir vadovauti, kiti — stengiasi gerai atlikti pa tikėtus įpareigojimus. Iš skirtingų grupės narių nuo monių išryškėja pagrindinė min
sis koncerto. Pasirodo „Trimi tas", šoka vaikai, Modelių na mų darbuotojos demonstruoja naujausias madas. Žiūrovai nepajunta, kad jau trys. Sarbievijaus kieme juos
mirkų. Skamba geraširdiškas juokas, kad pakliuvo į objekty vą ir dėstytojų. Susirinkusius nuoširdžiai svei kina abiejų žurnalistikos kated rų vedėjai L. Tapinas ir B. Ra guotis. Įteikiamos Ramygalos kolūkio premijos studentams V. Sabaliauskaitei, A. Juozapaičiui, L. Vitkauskui. Po R. Pode rio dainos, pritariant pačiam sau gitara, — mūsų, antrakursių, eilė. Nežinau, ar iš visko vertė jo juoktis, bet juoko tai buvo. Režisieriaus A. Praninsko pasis tengta kaip reikiant, bet ir ar tistai pasitaikė neblogi. Kas ga lėjo patikėti, kad M. Piotuchovas — apsigimęs komikas? „Belgiška meilė" praplaukė ta rytum sulėtintas filmas, kuriame mūsų Marius rungtyniavo fleg matišku charakteriu ir dar flegmatiškesniais veiksmais su L. Valentinavičiūte ir S. Grinke vičium. O kaip išradingai mūsiš kiai parodijavo respublikinės televizijos laidas! Žiūrovai tu rėjo įsidėmėti studentų E. Mil dažytės, B. Barausko, G. Misiu-
Rima GUDAITYTE n k. žurnalistė Birutės
SENECKAITES nuotr.
šventė pasitinka šmaikštūs plakatai: „Klystu — vadinasi, dirbu", „Pėsčias žurnalistas nevertas vištos", „Plunksna gėdos nepri dengsi". Greitai pasidaro grūstis prie A. Juozapaičio, B. Krakausko, T. Srėbaliaus. V.—J. Vilūno ir kitų fotografijų stu dentiško gyvenimo ir sporto tematika. Pagauta smagių aki n.mnnmiimmiiiiiiiiliilliiniw llMlHnillllinnilllliiniiiinniiiiiiiniiimiiniin.ni,
ŠSIRINKTI SAVO VIENINTELĘ daug. Jau šiandien dauguma abiturientų nusprendę, ką pasirinks, išlaikę brandos egzaminūs. Nemaža jų dalis savo atei ties svajones sieja su Vilniaus Valstybiniu V. Kapsuko univer sitetu. Vilniaus abiturientai ne kartą turėjo progos su smalsu mu stebėti po paskaitų Univer siteto kieme pabirusius studen tus — savo busimuosius drau gus ir bendramokslius. Vis dėlto daugelis vienuolik tokų klausimo KUO BOTI! dar neišsprendė. Tokiems belieka
kevičiaus ir kitų aktorinius su gebėjimus. Netoli filologų ap dainuoto berželio šlitiniavo jaunas poetas, po to — savo ei lių kritikas pagyrūnas Sizofrenijus Liuribevičius, bet jam taip ir nepasisekė patekti į litera tūrą. Kelias reklamas ir porą vaiz delių parodė „Bambuko teat ras". Suskambėjo ritmingų dai nų duetas, pasigirdo kapoti dis kotekos ritmai. Pirmakursės pa gyvėjo. O solidūs dėdės skirs tėsi — kas j žydinčią gamtą, kas namo pas vaikus. Neramiau si patraukė į „Žalgirio" stadio ną žiūrėti žurnalistų ir artistų futbolo kovos. Kaip ji baigėsi — sužinojote iš kitų laikraščių. Ar yra tokių, kurie šitokios įdomybės nepastebėjo? Skaityki te spaudą kasdien — viską sužinosite.
Margaspalvė
imHninmrmnmnniimmnmaK
r Man būtų didelė laimė 1 ir studijuoti senajame mūI Universitete. Geriau sekasi flei> mokslai, tačiau, ką konk|,a' P^ifinktl, dar abejoju... L d “a Vilniaus 22-osios vidurs mokyklos abiturientė Rasa Raifytė _ kartais galvoju, F ''^liesiems mokslams reikia [ln9ų gabumų, kartais — kad L * 'r. dide,io nor°. valios, Į ' Pasiaukojimo. ihad'e?io kalendorius labai į 1 skaičiuoja dienas iki pir| e9zamino. Liko visai na-
tis: esminis faktorius, kuris for muoja grupės gyvenimą — tai kolektyvas. Jis— aukščiausia gru pės raidos stadija, kuriai būdin gas stiprus atsakomybės jaus mas, o grupės narių nuomonė apie bendrą veiklos tikslą — vieninga. Mūsų grupėje iškyla nemažai sunkumų siekiant vie ningos nuomonės, bendro veik los tikslo. Tik tvirtame ir gerai organi zuotame kolektyve kiekvienas jo narys gali atskleisti savo su gebėjimus bei parodyti iniciaty vą. Kolektyvas yra kiekvieno savo nario užtarėjas, jeigu jis priima kolektyvo normas, — sa ko Sigitas Nausėda, grupės kom jaunimo organizacijos sekreto rius. A. de Sent Egziuperi teigė, kad sugebėjimas bendrauti yra pati didžiausia žmogaus vertybė. Tik sugebėdami įvertinti savo veiklos perspektyvas ir tarpusa vio santykius grupėje, galėsime rasti savo vietą kolektyve ir tvir tinti jį. V. DIRZYTė
palinkėti atsakymą rasti pa tiems, protingai ir objektyviai įvertinus savo sugebėjimus, išt vermę, ryžtą. Nes> nuo to, kokią specialybę |pasirinks, priklausys visas jų <gyvenimas. Tai svarbu, nes kai žmogus neturi galimybių pagal :savo polinkius ir gabumus dirbti, aktyviai reikš tis visuomenėje, tada atsiranda nuobodulys ir nusivylimas, suma žėja suinteresuotumas darbu, atsiranda slegiantis neužimtumo, tuštumos, nereikalingumo jaus mas. Bet koks darbas yra savaif
Įdomus ir savaip sunkus, Jis nėra nei toks įau geras, nei blogas, kaip galvojame. Tik kad ir kokį žmogus dirbtų darbą, reikia sąžiningai... — Svajoju studijuoti lietuvių kalbą, — sako Eglė Lukšaitė, Vilniaus 43-osios vidurinės mokyklos abifurientė. — Myliu gimtąją kalbą, todėl norėčiau gilinti savo žinias... Man atrodo, kad daugiau mylinti savo darbą, daugiau padaro ir daugiau suge ba, o tai, kas daroma su meile, daroma gerai. Ko tikiuosi iš stu dijų! .. Visų pirma — žinių, noriu garai pasiruošti darbui ir gyve. nimui, surasti daug gerų draugų. Studijos Universitete, seniau
sioje mūsų šalies aukštojoje mo kykloje, suteikia sąlygas busi majam specialistui gauti funda mentalių mokslų pagrindus. Kaip studentai pasinaudoja tomis sąly gomis, priklauso nuo jų pačių. Savo baigiamųjų egzaminų ra šinyje Karlas Marksas rašė, kad svarbiausia, kuo reikia vadovau tis, pasirenkant profesiją, yra žmonijos gerovė... Jeigu pasi renkame sritį, kurioje dirbdami daugiausia galime nuveikti žmo nijai, tai nesulinksime po darbų našta, nes aukosimės visų labui, patirsime ne pasigailėtiną, ribo tą, egoistinį džiaugsmą, mūsų laimė priklausys milijonams. Rūta GASIONYTĖ
4 Tarybinis studentas
TĘSIAMOS SENOS TRADICIJOS Pramonės ekonomikos fakulte te įvyko XXXVIII SMD konfe rencija. Kaip ir kasmet, pas fa kulteto studentus viešėjo sve čiai iš kitų šalies miestų. Kon ferencija nesibaigė pranešimų skaitymu — studentus iš Mask vos, Leningrado, Permės, Rygos supažindinome su Vilniumi, su rengėme draugystės vakarą, kurio metu dėst. A. Baltakis demonstravo filmus apie VVU studentų gyvenimą. Vakaro da lyviai matė studentiškų šven čių, talkų kolūkiuose akimirkas, taip pat — ištraukas iš anks čiau vykusių SMD konferencijų. Svečių sumanumą atskleidė iš moninga viktorina. Linksmiau siais buvo pripažinti studentai iš Permės, pelnę riugalėtojų prizą. Atminimo dovanėle buvo apdo vanotas ir aktyviausias vakaro dalyvis — dėst. A. Baltakis visada laukiamas studentų ren giniuose. Susitikimas su sve čiais baigėsi linksmu šokio ra teliu. Vita SVIKLAITĖ Aušra KLIORYTE ................................................
MENO IR SPORTO ŠVENTĖJE Sekmadienio pavakare iš Uni versiteto sporto aikštynų sklido nuotaikinga muzika, klegėjo linksmi balsai. Čia vyko šven tė, skirta Tarybinės Armijos Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 41-osioms metinėms. Šven tės dalyviai — Universiteto studentai, svečiai iš Pedagogi nio ir Inžinerinio institutų. Pirmiausia šventės dalyviai išbandė jėgas sveikatingumo trasoje „Judėjimas — sveikata, našus darbas". Ar tikrai taip?
LAUKIU PILKOJO SVEČIO
Iš pradžių ant manęs gulėjo redaktoriaus letena. Ilgai ir nuo bodžiai. Paskui buvau įdėtas į žalią aplanką, paskui išimtas iš jo ir vėl „spirgėjau" ant poli ruoto stalo. Paskui vėl buvau įdėtas į aplanką. Sį kartą pilką. Ant manęs buvo užkrauta dar 0,5 kg išmintingų minčių ir jaus mingų jausmų. Visi buvom stip-
STUDENTIŠKOS NUOTRUPOS Žinoma daug „špargalkų:" ti pų, bet patikimiausios tos, ku rios paliekamos namie. Kad baimės jausmas nekamuofų Jūsų per sesiją, egzami nus ir įskaitas išlaikykikte iki jai
Užkalbinome tik ką trasą įvei kusį chemiką Kęstą Rudoką: — Bėgimas man visada tei kia džiaugsmo. O pabėgioti gra žiais miško takeliais — vienas malonumas. Jautiesi žvalesnis, darbingesnis. Kol daugelis merginų ir vai kinų buvo kroso takelyje, liku sieji mėgino laimę įvairiuose atrakcionuose ir varžybose. Daugiausia šventės dalyvių su sibūrė krepšinio aikštelėje. Čia vyko baudų mėtymo konkursas, kuriame rankos taiklumą išban dė beveik šimtas vaikinų ir merginų. Visiems patiko ritmi nės gimnastikos grupių iš Vals tybinės Konservatorijos, Uni versiteto ir Pedagoginio institu to pasirodymas. Žiūrovai ne gailėjo plojimų VU dainų ir
62 79 41, arba Ignalinos raj., Pa lūšės kaimas, Ignalinos turistinė bazė, tel. 5 28 91, 5 74 77.
Lietuvos respublikinei turiz mo ir ekskursijų tarybai sezoni niam darbui Ignalinos turistinė je bazėje nuo š. m. birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. reikalingi instruktoriai turistinių žygių valtimis vedimui. Darbas orga nizuojamas pamainomis po vie ną mėnesį. Kreiptis adresu: Vilnius, Komjaunimo 38/1, turistinių įs taigų ir maršrutų skyrius, tel.
Parduodamas „Ąžuolyno" draugijos 7-to sklypo 164 sodas. Skambinti fel. 41-42-59 nuo 18 vai. Dingusį studento pažymėjimą Nr 850328, išduotą MaF studen tei Rimantei DOBKEVlClOTEI, laikyti negaliojančiu.
riai suveržti ir padėti j spintą. Dusau, troškau, čiaudėjau nuo dulkių. Kai akys susigyveno su tamsa, pamačiau tik ją pačią, nieko daugiau. Kas beliko da ryti? Nežinia, kiek dienų ir nak tų mėgavausi savo proto gilu mu, žavėjausi elegantišku, žais mingu stiliumi, gyvenau dvasin gu intelektu. Kol kartą išgirdau įtartinus garsus: lyg kas tyliai belstų ar aštriu nageliu krapšty tų mano amžinosios buveinės sienas. Širdis suvirpėjo, o paskui rimtai suskaudo šoną — j mano popierinį kūną smigo aštrūs pe lės dantys. „Popiergraužyl " — surikau. — „Kaip drįsti auksines mintis pasiglemžti?!"
— Toks tokį ėda, — burbte lėjo žiurkėnas, nagu durdamas j mano gimdytojus plunksnag raužius — žurnalistus. Netekau vilties išsigelbėti, susitaikiau su likimu, nes susidūrimas su tokiu nediplomatiškai tiesmukiškų pa daru žadėjo baigtis mano žūti mi. Ar ne tas pats, — tariau, ar gyventi tūkstantmečius, nema tant dienos šviesos, ar žūti at nešus naudą, padėjus nenudvėsti sunkią bado valandą vos ne ma no gimdytojų bendravardžiui — graužiui. Bet pilkasis svečias iš gąstingai šastelėjo į šalį ir į ma ne įsmigo ne mažiau naginga sekretorės letenėlė. Nejau išsi pildė žydra svajonė — mano
balsą išgirs, supras, įvertins — gyvenau laukimu, velniažin kur bildėdamas sunkvežimio kėbule kildamas į velniažin kokį aukštį naujitelaičiu liftu. Prieš akis — visas gyvenimas! — norėjosi surikti, kai mane dėjo į dar gy. vu medžiu kvepiančią spintą. „Gyventi!" — dar spėjau sucyp. fi, bet ant manęs jau gulė de šimtys supresuotų mirusių brolių ir senų minčių. Pasikeitė tik įka linimo vieta — iš Tiesos gatvės persikėlėm į Viršuliškių, naujuo sius rūmus... Belieka viena — gyventi laukimu. Laukti pilkojo svečio...
prasidedant.
— Na, ką gi, už sąžiningumą rašau jums „I. gerai“, o už ban dymą nuslėpti šitai pažymį su mažinu iki „dviejų". Jūs mane supratote, jaunuoli!
jus nespėjote parašyti kursinio darbo! Studentas: ------Jūs klystate. Aš nesuspė jau jo parašyti per pastarąsias tris dienas.
Jeigu Jums duos linzę ir pap rašys surasti fokusą, tai drąsiai atsakykite, kad atėjote į egza miną, o ne fokusų rodyti. Profesorius: — Sakykite, pagaliau, sąžinin gai, jūs žinote atsakymą į klau simą, ar ne!
Studentas: — Taip, aš jus supratau. Pra dedu antrąjį klausimą ir neslėp damas pareiškiu, kad aš jo ne moku.
Nina SEMIONOV*
Profesorius sudentul egzamint metu: — Jums blogai! —Ne, man verčiau „gerai",
Studentas: Iš „Studenčeskij meridian' — Jei sąžiningai, — ne Docentas: išvertė E. MILDAŽYTĖ Profesorius: — Per ištisus tris mėnesius Hiiiiuiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiifiiiiiiiimiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiniiiiiiniiiiiiuiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiinuniiuiiuiii šokių ansambliui. O regbio mė gėjai patraukė į stadioną, kur vyko varžybos tarp „Mokslo" ir „Inžinerijos" komandų. Šventė artėjo į pabaigą, kai užkalbinome būrelį merginų: — Ar patiko ši šventė, ar ji reikalinga? — Labai. Aš atėjau čia tru putį surūgusi, o dabar nuotaika puikiausia, — tai Vaivos žodžiai. — Gaila, kad tokios šventės — tik kartą per metus, — pratęsia Inga. žodžiais Nesutikti su Ingos negalima.
Valdas KASPERAVIČIUS, Darius VIJEIKIS Valdo VILŪNO nuotr.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850207, išduotą EKFF stu dentei Ramunei BARIŠAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840062, išduotą GF studen tei Ingridai OŽALAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusią studijų knygelę Nr. 800750, išduotą MF studen tei Rimutei SADZIAVlClŪTEI, laikyti negaliojančia.
KIEMO TEATRE Numatoma premjera. „HAMLETO SĄVOKA" — gegužės 23, teatro salėje.
24, 25 d.
19.30 vai.
VARŽYTASI KAUNE IR VILNIUJE Varžybos! Jas visuomet lydi nervinė įtampa, rekordai ir, sa vaime suprantama, nesėkmės. VVU komandai išvykstant į Kauną, kur š. m. balandžio 10— 13 d. turėjo įvykti LTSR aukš tųjų mokyklų sporto klubų kul kinio šaudymo pirmenybės, bu vo išsakyta įvairių prognozių. Visi vieningai sutiko tik dėl vieno, kad varžybos bus rim tos ir pagrindiniu mūsų prieši ninku bus Kauno Kūno kultūros institutas. Tačiau šios prognozės nepasitvirtino. Visų pirma, varžybų eigą „pakoregavo" pablogėjusios oro sąlygos. Išvažiuojant iš Vil niaus mus palydėjo lietutis, o Kaunas pasitiko „pirmarūše" šlabdriba. Sekančią dieną, kada į kovą stojo mūsų komandos šauliai, taip smarkiai snigo, kad net kuriam laikui buvo nutrau ktas šaudymas — negalima bu vo įžiūrėti taikinių. Tai, kad tokios oro sąlygos labai apsunkino šaudymą, aki Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830064, išduotą MaF studen tei Vilmai KASPERAVICIŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 821521, išduotą EKFF stu dentei Jolantai 5MUILYTEI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831793, išduotą MaF stu dentei Daivai JUDEIKYTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851530 išduotą FF studentui Aleksandrui KORNEJEVUI, laiky. ti negaliojančiu.
vaizdžiai rodo varžybų rezulta tai: nė vienas šaulys neįvykdė kandidato į sporto meistrus (jau nekalbant apie sporto meistro) normatyvo. O juk da lyvių gretose buvo ne vienas sporto meistras. VVU šauliai šioms varžyboms buvo neblogai pasiruošę. Ap:e| tai akivaizdžiai kalba ir prizi-l nių vietų skaičius — 16. Bend-I roję komandinėje įskaitoje pir mąją vietą užėmė VVU ko-l manda, antrąją Kauno politech-l nikos institutas, o trečiąją -I Kauno medicinos instituto šau-l liai. Prizines vietas (bent po vie-l ną) užėmė visi mūsų komandos I šauliai. Pirmąsias vietas užėmė:! Juknevičiūtė A. (pratimai Ms9l ir MS-5, atitinkamai 568 ir 5621 tšk.), Klimčenko L. (PŠ-4,3b5l tšk.), Aleknavičius L. (MS-9,5761 tšk.), CimbolaitisM. (MP-8,56'1 tšk.(, Laniauskas R. (MP-6 r| PP-2,532 ir 372 tšk.). XXX S. m. balandžio 20 d. Vingio parko šaudykloje buvo sureng-| tos VVU tarpfakultetinės kulki nio šaudymo varžybos. Buvo rungtyniaujama šaudant iš ma žo kalibro pistoletų. Pirmąja -komandinę vietą užėmė PR' komanda (415 tšk.), antrąją " MF (389 tšk.), o trečiąją " EKFF (314 tšk.). Gaila, kad ne matėme filologijos, chemijos I prekybos fakultetų komandų. I S. NAVICKAS
Korektorės: D. Balčaitytė, RRuzgaitė, D. Skėrytė, L. Užupytė. Filologijos fakulteto dėkanatas ir visuomeninės organizacijos reiškia širdingą užuojautą prodekanul doc. Rimantui SIDERAVlClUI žmonos mirties. Istorijos fakulteto dekana tas ir visuomeninės organi zacijos nuoširdžiai užjauk'3 filologijos fakulteto Pr“cl’’. kaną Rimantą SIDERAVIC1C
mirus žmonai.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 1315. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 1337». Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. «CoBeTcKMH cryfleHTn — opraH napTKOMa, penTopaia, KOMMTeTa KOMCOMona, npocpnoMa opųenon TpyflOBoro Kpacūoro 3HBMeHM m flpyx<6bi HapoAOB BMnbHioccKoro yHMBepeMTera mm. B. Kancynaca. Ha hhtobckom K3WKe. PeflaKTOp A. JlHnunac.
Redaktorius A. UPŠTAS