KAS RYTĄ DEŠIMTYS MILIJONU ŽMONIŲ PRA DEDA SAVO EILINE, PA PRASČIAUSIĄ DARBO DIE NĄ: STOJA PRIE STAKLIŲ, leidžiasi [ šachtas VAŽIUOJA I LAUKUS. PA LINKSTA PRIE MIKROS KOPU. SKAIČIŲ IR GRA FIKU. JIE TIKRIAUSIAI NEGALVOJA APIE SAVO DARBO DIDYBE. O JUK JIE. KAIP TIK JIE VYK DYDAM1 PARTIJOS NURO DYMUS. KELIA TARYBŲ SALI I VIS NAUJAS PA ŽANGOS AUKŠTUMAS. IR VADINDAMI MUSŲ DIE NAS DIDŽIŲ ŽYGDARBIŲ LAIKOTARPIU. MES PA GERBIAME TUOS, KAS JAS TOKIAS PADARE. — MES PAGERBIAME DAR BO ŽMONES 15 TSKP CK Generalinio sekretoriaus L. Brežnevo pranešimo partijos XXV suvažiavime.
Visų šalių proletarai, vienykitės!
B cam/BOS scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. gegužės 14 d. Nr. 18 (960)
Grupė respublikos aukš čiausiosios Tarybos Prezi tųjų mokyklų ir techniku diumo įsakas. Pasižymėju mų darbuotojų už laimėji siems darbe ordinus ir mus, vykdant specialistų medalius prisega ministras liaudies ūkiui ruošimo de H. Zabulis. Darbo raudonosios vė vintajame penkmetyje už duotis, apdovanota TSRS liavos ordinas įteiktas universiteto prorektoriui ordinais ir medaliais. Gegužės 7 d. jie susirin B. Sudavičiui, Medicinos ko universitete. Rektorato fakulteto profesoriui J. posėdžių salėje buvo iš Markuliui, „Garbės ženk kilmingai įteikti apdova lo" ordinas — Gamtos fa kulteto profesoriui J. Paš nojimai. { iškilmingą aktą atvy kevičiui ir Prekybos fakul ko LKP CK mokslo ir mo teto docentei K. Vaištariekymo įstaigų skyriaus ve nei, medalis „Už pasižy dėjas J. Aničas, vedėjo mėjimą darbe" — Istorijos pavaduotojai A. Jakaitis ir fakulteto docentei M. Kar G. Manzurovas, aukštojo čiauskienei. Centrinės foto-kino la ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabu boratorijos nuotraukose: iš kairės: doc. M. Kar lis, ministerijos kolegijos narys R. Trimonis, partijos čiauskienė, ministras H. universiteto komiteto sek Zabulis įteikia apdovano retoriaus pavaduotojas M. jimą prof. J. Paškevičiui, Suminąs. doc. K. Vaištarienė, prof. Skaitomas TSRS Aukš J. Markulis.
SU AUKŠTU TĖVYNĖS APDOVANOJIMU!
TSRS DIDŽIAJAI PERGALEI — 31-ERI METAI Bėga metai, nusinešdami daug ką į užmarštį, ne gailestinga laiko tėkmė užlygina žmonių ir žemės žaizdas. Tik tarybinių žmonių žygdarbis Didžiojo Tėvynės karo metais ne blėsta savo didybe ir neprilygstamumu. Didžiausia me dviejų ideologijų, skir tingų socialinių santvarkų susidūrime mūsų šalies pergalė reikšminga ir vi sam pasauliui: krauju pirktas brangiausias turtas — taika ir laisvė. Kasmet, pradedant 1970-
aisiais, mūsų universiteto komjaunuoliai švenčia Per galės dieną Švenčionių ra jone, prie jų ir vietos jau nimo rankomis supiltos Partizanų šlovės kalvos. Šiemet gegužės 9-osios iš kilmės vėl į vieną būrį sukvietė žilą kovų vetera ną ir moksleivį, buvusį partizaną ir šiandienos studentą. 12 valandą Šven čionių mieste prasidėjo mitingas. Buvo atidengta memorialinė lenta čia gi musiam Janui Krasickiui — revoliucionieriui, antifašis
tui, vienam iš Lenkijos Komunistų partijos organi zatorių. Popiety prie Partizanų šlovės kalvos įvyko jau nimo susitikimas su Di džiojo Tėvynės karo vete ranais, partizaninio judėji mo dalyviais. Koncertavo mūsų universiteto savi veiklininkai — kaimo ka pela, kiemo teatro skaito vai paruošė poezijos mon tažą, skirtą TSKP XXV suvažiavimui, „Amžiaus retorika". Iškilmėse daly vavo ir pučiamųjų orkest ras. Atmintinu įvykiu tapo Pergalės 31-ųjų metinių minėjimas. „TS" inf.
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS
PREZIDIUMIE DĖL LABIAUSIAI PASIŽY MĖJUSIŲ STUDENTŲ STA TYBINIŲ BŪRIŲ DALYVIŲ IR ORGANIZATORIŲ APDO VANOJIMO TSRS ORDINAIS IR MEDALIAIS.
Už gamybinius laimėjimus, pasiektus devintajame penk metyje, statant pramonės, že mės ūkio ir kultūrinės buiti nės paskirties objektus stu dentų statybiniuose būriuose, puikų mokymąsi, aktyvų mokslinį ir visuomeninį dar bą TSRS Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumas apdovano jo:
„GARBĖS ŽENKLO" ORDI NU Cibutavičių Leoną — Vil niaus V. Kapsuko universite to Fizikos fakulteto V kurso studentą.
MEDALIU „UŽ DARBO ŠAUNUMĄ" Kalčinską Gediminą — Vil niaus V. Kapsuko universite to Finansų ir apskaitos fa kulteto IV k. studentą, Mataitytę Ireną-Eugenij ą — Vilniaus V. Kapsuko univer siteto Medicinos fakulteto IV k. studentę, MEDALIU „UŽ PASIŽYMĖ JIMĄ DARBE" Bajarūną Algimantą — Vil niaus V. Kapsuko universite to Istorijos fakulteto IV k. studentą, Federą Aleksandrą — Vil niaus V. Kapsuko universite to Filologijos fakulteto III k. studentą.
VALSTYBINIAMS TURI RUOŠTIS NE TIK STUDENTAI h |Nuo šių mokslo metų visi studentai laiko valstybinį mokslinio komunizmo egzaminą. Si naujovė įvesta, vyk dant žinomą TSKP CK nutarimą dėl visuomenės mokslų studijavimo. Apie tai nemaža kalbėta bei rašyta, tad ne matau reikalo nei aiškinti, koks tai svarbus sprendimas, nei agituoti, kad valstybiniam egzaminui reikia deramai pasiruošti. Neprisimenam, kad būtų tekę matyti studentą, kuris į valstybinį egzaminą eitų nepasiruošęs. Nenoriu ra šyti ir instrukcijos, kaip ruoštis egzaminui, į ką atkreipti daugiau dėmesio — kiekvienas dėstytojas tai aptaria kon sultacijos metu. Tačiau kai kurias pastabas noriu išdėstyti — kurgi rasi dėstytoją, kuris susilaikytų nuo pagundos pamokslauti? Juoba, kad man jau teko nemaža studentų egzaminuoti, turiu šviežių įspūdžių. Adresuoti juos norė čiau ne tik diplomantams, bet ir jaunesniesiems draugams. Pirmiausia noriu paminėti, kad daugelis studentų reikia mai nesupranta svarbiausių mokslinio komunizmo sąvokų. Gal nuo dažno jų vartojimo jos nublanksta, kai kam jos atrodo tiek įprastos, kad visai nemato reikalo nuosekliai ir visapusiškai jas pergalvoti. Egzamino metu gi pasirodo, kad dėl nepakankamai aiškaus ir tikslaus sąvokų vartoji mo visas atsakymas tampa miglotas arba net neteisingas. Norėtųsi taip pat, kad antikomunistinės bei revizionistinės pažiūros būtų kritikuojamos labiau įtikinamai, moksliškiau. Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia kita aplinkybė. Daugelio diplomantų atsakymai įvertinami tik patenkina mu pažymiu, o penki matematikai studentai neišlaikė mokslinio komunizmo valstybinio egzamino (jį laikė dar tik dalis fakulteto penktakursių). Negalėčiau pasakyti, kad šie studentai mažai ruošėsi, nesu linkęs versti kaltę gabumo stokai. Žinia, gabumai labai įvairuoja, bet aš vi siškai įsitikinęs, kad kiekvienas studentas, jei jis sugebė jo prieiti iki valstybinio egzamino, gali jį išlaikyti. Visgi dalis jo neišlaiko. Priežastis ta, kad šie studentai, nesupra tę pagrindinių idėjų, bandė viską „užrašyti" atmintyje, kaip magnetofono juostelėje, neskirdami svarbiausio nuo trečiaeilių dalykų. Suprantama, kad jų atsakymuose daug visiškai nereikalingų smulkmenų, o esminiai dalykai pra leidžiami, neretai išdėstomi tokiu pavidalu, jog su moks linio komunizmo teorija teturi labai mažai bendro. Aš čia nekalbu apie sudėtingas problemas, kurios reikalauja giles nių apmąstymų: tam tikrus trūkumus analizuojant tokio pobūdžio problemas egzaminų komisija paprastai vertina nepergriežčiausiai. Kalbu apie tą žinių minimumą, kuris išdėstytas vadovėlyje; šį minimumą gali surasti ir įsisavin ti kiekvienas raštingas žmogus, išsiugdęs bent elementarų sugebėjimą mąstyti. Bet ir šitie pakankamai paprasti da lykai daliai studentų tampa sunkiai įveikiami, nepaisant nemažų, atrodo, pastangų. Tad svarbiausias pamokymas, kurį norėčiau adresuoti pirmiausia studentams, žengiantiems dar ne paskutinius žingsnius universitete, — jeigu neišmokote iki šiol susi kaupti, skaitydami literatūrą, jeigu skaitydami nesisten giate (arba neįstengiate) atskirti, kas čia svarbiausia, su vokti autoriaus minties eigos, teksto prasmės, o stengia tės mechaniškai viską įsiminti, atseit, jeigu neturite ele mentariausių protinio darbo įgūdžių — laužykite save, kol nevėlu, mokykitės dirbti. Kitaip didžiausios pastangos .nu eis veltui. Turėkite gaivoje, kad tai nelengva, tai parei kalaus įtampos; būtent šia prasme ir rašau „laužykite sa ve". Mąstymo tingumas turi nemažą inerciją, įveikti ją galima tik dideliu ryžtu. Aš visiškai nenoriu gąsdinti sun kumais, tik juos reikia turėti galvoje, nelaukti persilau žimo sekančią dieną. Reikia nusiteikti nelengvam, psicho
loginiam išbandymui. Bet tai visiškai įveikiamas sunku mas. Mačiau daug studentų, kurių intelektualinis potencia las tiesiog neatpažįstamai pasikeitė dėka tokių pastangų. Tokioms pastangoms gali įkvėpti tai, kad ateityje pasi darys daug lengviau gyventi, darbo efektyvumas kelerio pai padidės, studijos palengvės ir taps ne sunkia našta, o teiks didžiausią pasitenkinimą. Juk intelekto tobulėjimas neabejotinai yra vienas iš didžiųjų džiaugsmų, kuriais gamta apdovanoja žmogų. Beje, dėstytojai, ypač tie, kurie pradeda vesti pirmakur sius sunkiais mokslo keliais, turėtų tam skirti daugiau dė mesio. Nežiūrint tam tikros pažangos, realiai čia nedaug tepadaryta. Manau, kad šiuo požiūriu labai savikritiškai turėtų įvertinti savo darbą akademinės komisijos, komjau nimo organizacijos, pirmųjų kursų kuratoriai, dėstytojai, skaitantys įvadus į specialybę. Dabar apie tai, ką turėjau galvoj straipsnelio antrašte. Mokslinio komunizmo egzamino įvedimas reikalauja kiek pakoreguoti fakultetų skaityklų fondus. Egzaminų progra moje daug marksizmo klasikų veikalų. Labai apmaudu, kad skaityklose studentai dažnokai jų negauna. Paprastai čia tėra tik po vieną Lenino Raštų komplektą. Lenino veika lus skaito ir besiruošiantys kitų disciplinų egzaminams, įskaitoms (jau nekalbu apie seminarus, jie vyksta ne sesi jos metu, bet ir seminarams studentai dėl to kartais silp nai pasiruošia). Priedo — apie tai net rašyti nesmagu — atsiranda tokių knygos „mylėtojų", kurie leidžia sau plėš ti lapus. Fizikos ir Matematikos ir mechanikos fakultetų skaitykloje šitaip‘sugadinti Lenino Raštų 30, 31 tomai (o gal ir daugiau). Negauna čia studentai Markso ir Engelso Rinktinių raštų II tomo — vienintelis egzempliorius susi dėvėjo. Rašau apie šitą skaityklą, nes ją žinau; nemanau, kad kitose būtų daug geriau. Didinti Raštų komplektų skaičių, tur būt, nėra reikalo. Bet juk beveik visi reika lingi veikalai yra išėję atskirais leidiniais. Argi sunku jais papildyti skaityklas? Ir pirmiausia, žinoma, reikia at statyti tuos veikalus, kurie apgadinti. Visose skaityklose turėtų taip pat būti knygos „Naučnyj komunizm i falsi fikacija ego renegatami", „Kritika sovremennych buržuaznych koncepcij v kurse naučnogo komunizmą", „Tarptau tinis komunistinis Judėjimas. Strategijos ir taktikos apy braiža", o taip pat įvairūs mokslinio komunizmo paskaitų kursai. Ta pačia proga norėčiau dar pasakyti, kad minėtoji fizi kų ir matematikų skaitykla kelia mintis ne tik apie vals tybinį egzaminą. Kiekvieną kartą čia užėjęs pergyvenu dvasinį pakilimą, vis naujai įsitikindamas, jog fiziologų nuogąstavimai, kad mūsų miestuose triukšmas artėja prie sveikatai pavojingos ribos, yra absoliučiai nepagrįsti. Skai tykloje triukšmas kur kas didesnis, negu sankryžoje prie Dzeržinskio tilto piko valandomis, tačiau neteko matyti, kad kam nors čia prireiktų medicinos pagalbos. Visiškai neabejoju, kad studijų metais šioje skaitykloje išugdytas imunitetas daro studentams visiškai nepavojingą bet ko kio lygio triukšmą. Tai žymiai išplečia galimybes panau doti šių fakultetų absolventus, pvz„ kalvystės cechuose. Labai optimistiškai nuteikia ir absoliuti studentų toleranci ja tiems, kurie skaitykloje jaučiasi kaip rytietiškame tur guje. Si tolerancija neabejotinai rodo didelį inteligentiš kumą, pagarbą savo draugams. Abejonę kelia tik mintis, kad gal ši tolerancija atsiranda iš to, jog triukšmauja visi, tik pasikeisdami. Ir dar giedrą nuotaiką kartais užtemdo debesėlis, kai pagalvoju apie pirmakursius, kurie dar nė ra tiek užgrūdinti. Gal, manau, vertėtų skaitykloje pasta tyti traktorių, kad pašnekesių šurmulys jiems netrukdy tų, kol pripras. Tik abejoju, ar vieno traktoriaus pakaks, o dviems gali vietos neužtekti. Bet gal yra kitokių metodų?
je" ir kitos temos temetės. Nesiginčysim, fakultetuose vi sų rūpesčiai panašūs. Bet ne visų bekraujai — o kur stu dento gyvenimas, nuolat kun kuliuojantis energija, išradin gumu, kūryba, nerimu?! Čia ir turėtų tarti svarų žo dį fakultetu komjaunimo, profsąjungos, kitos visuome ninės organizacijos, kad bendromis pastangomis būtų surinkti tie mūsų studentijoje išbarstyti deimančiukai. „Mes ruošiame tą, bus įdomu ten, prašome apsilankyti mūsų renginyje, užfiksuoti šitokį faktą, kuris, atrodo, labai tik tų universiteto metraščiui..
TUŠTI PAŽADAI? Artėja sesija: ir fuksui, ir senjorui rūpesčių dienos. Prieš akis svarbiausias žinių patikrinimas. Kaipgi jam ruo šiamės? Nesuklysim pasakę, kad, jei nesimokėm visą semestrą, jo kia laimė per egzaminus ne padės. Fizikos fakulteto I kurso 3 grupės kai kurie stu dentai, matyt, linkę pasikliau ti ta „laime". Praėjusį semest rą grupė egzaminus išlaikė bene blogiausiai fakultete. Su sirūpino dekanatas, kurato rius, grupės aktyvas, tik ne patys tinginiai. Grupė skilo lyg į du polius. Viename — gerai besimokantys, ką reikia spėjantys, kitame — paskai tų nelankantys ir nieko ne padarantys. Žvilgtelėkime į šio semestro paskaitų lanky mo suvestinę. G. Žaldokas praleido 94 valandas, V. Ku činskas — 92, A. Mikulėnas —■ 82, G. Lėkštutis — 78. Štai kiti duomenys: iš dvyli kos laboratorinių darbų še šių dar neatliko A. Indriū nas, penkių — G. Lėkštutis, A. Mikulėnas, V. Kučinskas, (tie patys paskaitų praleidinėtojail) A. Dūda. Iš viso gru pės studentai dar neatliko 45 laboratorinių darbų, o sesija jau ant nosies. Antrasis gi polius — S. Verbus, L. Vingelis, A. Broza ir kiti susirūpinę ne tiek dėl artėjančios sesijos, kiek dėl draugų. Ne kartą siūlė savo pagalbą, tačiau atsiliekančiųjų išdidumas neleido jos priimti. „Mes ir patys su
I. LEMPERTAS Mokslinio komunizmo katedros docentas
Tūkstantis ir viena diena
Artėjančio 400 m. jubilie jaus žingsniai girdisi visuose fakultetuose. Svarstoma, siū loma ką geriausio, gražiau sio įrašyti į universiteto gy venimo metraštį. Centrinę foto-kino laboratoriją užplūdo gera šūsnis prašymų objekty vu užfiksuoti tą ar kitą įvy kį fakultete, katedroje, spor to aikštelėje, scenoje, bend rabutyje. .. Vartam dekanatų paraiškas. Teisės, Pramonės ekonomikos, Prekybos, kiti fa kultetai. Kaip jos viena į ki tą panašios! „Paskaita N. au ditorijoje", „Studentai prakti niame užsiėmime", .^Bendra butyje, valgykloje, skaityklo
Egzaminai • Egzaminai •
. . .Pramonės ekonomikos fakulteto pramonės planavimo katedra. Katedros vedėjas doc. P. Kiuberis kviečia dės tytojus į posėdį. — Koks klausimas? — Svarstom pramonės pla navimo specialybės trečio kurso pirmą grupę... — Blogi reikalai?! — Pamatysim, — tik nusi šypso vedėjas. Auditorijoje neramūs, susi rūpinę veidai. Taip dažniau siai esti, kai studentai atsi duria prieš savo vyresniuo sius draugus. Nors ko čia nuogąstauti?! Grupės seniūnės penketūkininkės Vilhelminos
Vaitiekūnaitės rankose pri margintas popierėlis — 24 studentų gero darbo ataskai ta. Turi ką pasakyti ir grupės komjaunimo sekretorė Irena Leščinskaitė, proforgė Marga rita Starkevičiūtė. Geriausios grupės universiteto konkurse iš antrakursių jie buvo antri. Trečio kurso žiemos sesijos pažangumo vidurkis 4,4 — geriausias fakultete. Grupėje visi gauna stipendijas, o M. Starkevičiūtė, R. Serpytytė, R. Šukys, A. Karpavičius, A. Sataitė ir V. Vaitiekūnaitė — padidintas. Ne tik moksle grupė žengia pirmūnų gretose. Devyniolika iš jos — SMD nariai, o O. Lisauskaitės, R. Kecorytės ir R. Šukio pranešimai fakulteto SMD konferencijoje užėmė pirmąsias vietas. Studentai V. Vaitiekūnaitė ir A. Karpavi čius dalyvauja universiteto liaudies dainų ir šokių an samblyje, R. Gežnas gina uni versiteto sporto garbę. Diena pralenks dieną, me tai — metus. Universiteto 400-mečio dienoraštyje gal liks tos popiečio valandos, kai jie, trečiakursiai, susirin kę auditorijoje, kartu su sa vo katedros dėstytojais tikri no, ar prasmingai gyvena.
V. VERBUS Centrinė foto-kino laboratorija ---------------- •
NUOTRAUKOJE: „Ką dar pamiršome?!“ Iš kairės į dešinę — mokslo pir mūnės visuomenininkės V. Vaitiekūnaitė, I. Leščinskaitė ir M. Starkevičiūtė.
Į mūsų diskusiją paprašė me įsijungti ir Medicinos fa kulteto profesorių Juozą MARKULĮ. Su profesoriumi kalbėjosi žurnalistikos spec. I k. studentas Edvinas But kus.
gebame mokytis. Ir mokysi mės". Pažadai liko. . . paža dais. Grupės kuratorius P. Ži linskas, grupės komjaunimo aktyvas su N. Stankevičium priešakyje ne kartą rengė su sirinkimus, svarstė atsiliekan čius. Draugų žodis turėtų pa veikti. Šįkart jis paveikė tik trumpam. Kuratoriaus nuomo ne, reikėtų studentus sudo minti savo būsima specialybe, sužadinti norą mokytis. Ne perseniausiai vyko susitiki mas su fizikos matematikos, mokslų kandidatu doc. J. Vaitkumi. Jis papasakojo apie šių dienų fizikos mokslų pa siekimus ir perspektyvas. Pa brėžė, kad fizikas, nemokan tis matematikos — ne fizi kas. Kaip tik matematika ir yra kiečiausias riešutas pir makursiams. Vienos-dviejų paskaitų nesuprato, o paskui iš viso pradeda nelankyti — vis vien nieko nesuprasi. Vė liau sunku būna pasivyti. Štai ir šį semestrą dėl mate matikos didžiausi vargai. Be lieka imtis griežtesnių prie monių. Papeikimai, laiškai tė vams. Pastarieji padeda, tur būt, labiausiai. Žinoma, su lazda nevarysi studento per visus penkis kursus. Jeigu studentas jau pirmam kurse nerodo noro gerai studijuoti, tegali pirštis viena liūdna išvada. Antroji sesija, matyt, taps pirmakur siams griežtu teisėju. L. KLIŠAUSKAS
rnosi, progreso metai, nebo jant priešų klastos, šmeižtų ir netgi kėsinimosi į sveika tą bei gyvybę. — Kaip Jūs paaiškintumė te sąvoką „šiuolaikinis tary binis studentas"? Pabrėžiami išoriniai bruožai ar kažkas esmingesnio? Kokius pagrindi nius bruožus Jūs išskirtumėte? — Man regis, kad šį klau simą labai gražiai aptarė mū sų Rektorius š. m. „Litera tūros ir meno" penktame nu meryje, nusakydamas tarybi nio specialisto bruožus. LKP CK pirmasis sekretorius P. Griškevičius straipsnyje „Žmo gaus pasaulis: dvasingumas ir materialumas", išspausdin tame tame pačiame numery-
GALIM BŪTI OPTIMISTAI — Neseniai TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezldlumas apdovanojo Jus, gerbiamas Profesoriau, Darbo raudonosios vėliavos ordinu. Norėčiau visų „T,S" skaitytojų vardu Jus pasveikinti. — Kiekvienas apdovanojimas, koks jis bebūtų, yra įvertinimas tam tikro įnašo į viso kolektyvo triūsą. Ir šis apdovanojimas yra įvertinimas viso kolektyvo, kurio narys aš esu, o taip pat yra lyg koks avansas, skatinantis dar geriau dirbti. Kolektyvo pasitikėjimas, o dar labiau Komunistų partijos, vyriausybes apdovanojimas ir įpareigoja. Dar buržuazijai valdant Lietuvą, aš, palikdamas Teologijos fakultetą, nuo idealistinių pažiūrų ryžtingai pasukau į materialistines. Visi šie metai, iš kurių trisdešimt penkerius dirbu universitete, yra pilnakraujo gyvenimo, verži-
je, apžvelgia tarybinio žmogaus dvasinę evoliuciją. Daug ką ir iš šio straipsnio galėtu me pritaikyti šiuolaikinio tarybinio studento apibūdinimui. Man, jau daugiau kaip 35 metai išdirbusiam senajame universitete, atrodo, kad tarp daugelio bruožų, charakteringų studentijai, esminiai yra dvasinis asmenybės ugdymas, pilietinis ir politinis brandu mas, kolektyviniai tarpusavio santykiai, nuolatinis akiračio plėtimas, rūpinimasis dorovine saviaukla. Studentai puikiai supranta, kur ieškoti tikro gėrio ir džiaugsmo, jiems nėra grėsmės tapti miesčionimis, daiktų vergais, jie pajungs daiktus savo kilniems tikslams. Studentijai turi būti ir yra būdingas internacionalistinis bruožas, kuris grindžiamas darbo, specialybės
(Nukelta Į 3 psl.)
žinti žmogaus kūną. Tam rei kia išmokti apie 8 tūkst. kū no dalių pavadinimų, kurių kiekvienas susideda iš kelių žodžių lotynų, rusų ir lietu vių kalbomis. Taip, medžia gos gausybė baugina. Pirmuo se trijuose kursuose studentas išmoksta nebijoti mirties, pa tarnauti ligoniui. Nuodugniai susipažinęs su žmogaus kūnu, apsišarvavęs teorinėmis žinio mis, studentas ateina į klini ką. Čia jam įdomu — besi keičiantys veidai, dalykai, ap linka artima būsimam darbui. Medicinos specialiosios dis ciplinos yra kūrybinės, eks perimentinės — todėl ir įdo mios. Būtinos ir bendrosios visuomeninės disciplinos — jomis grindžiama praktika. Prisiminkime drg. L. Brežne vo žodžius, pasakytus XXV suvažiavime: „Nėra nieko praktiškesnio, kaip gera teo rija." — Ar pasiseka uždegti stu dento troškimą savarankiškai, sąmoningai gilintis į savo specialybę, išmokyti dirbti kū rybiškai, taip, kad ir baigęs aukštąją mokyklą, žmogus vi sur ieškotų ir siektų naujo, progresyvaus? — Reikalas paprastas: kiek vienas medikas, kaip ir bet kurio kito fakulteto absolven tas, turi pasinerti į nūdienės informacijos srautą, nori jis to ar nenori, turi siekti pe riodiško žinių atnaujinimo. Medikai automatiškai gi pri versti perimti naujausius vaistus, gydymo metodus. Kiekvienas medikas stengiasi žengti kūrybos keliu, tačiau kas būtų, jei kiekvienas pra dėtų rašyti disertacijas? Ta kūryba — kiekvienas naujas ligonis, kova už jo sveika tą. Čia disertacija vargiai pa dės — verčiau būk tu mora liškai pasiruošęs, žinok, bet’ nepervertink savo jėgų. Me dikui gerai pažinta teorija yra lyg etalonas, tačia'u kiek viena liga yra nepakartoja ma, jai nugalėti reikia ir ži nių, ir įgimto guvaus proto, sąmoningos rizikos, net nuo jautos. Todėl ne visi gydyto jai yra geri. Kitiems iki to gerumo trūksta gal nedaug — švelnaus' raminančio žodžio. .. Pediatrai, psichiatrai, terapi jos specialistai, chirurgai, nuolat kovoja su laiku. Juos vienijančios kūrybinės drau gijos padeda sutelktinėmis jėgomis ieškoti pažangaus, naujo, atitinkančio laiko dva sią. — Jūsų dėstomas dalykas? Kokia studentų pažiūra į jį? — Mano dėstoma teismo medicina arba medicininė kri minalistika apibendrina dau gelio medicinos mokslų duo menis ir įgalina spręsti kon krečius teisminius atvejus.
Nužudymai, savižudybės, ne laimingi atvejai — čia, gy vosios tikrovės šiukšlyne, rei kia išmokti raustis, atrinkti esminį nuo/neesminio, pagrįs ti tiesą ir ja apsaugoti pilie-, čio gerą vardą, laisvę, gyvy bę arba surasti ir nubausti kaltą. Šią discipliną dėstau paskutinių kursų medikams ir teisininkams. Nė vieni nėra abejingi, nes supranta jos reikšmę. Taip, disciplina nė ra centrinė, bet ji savotiškai užpildo plyšius, leidžia žinias panaudoti konkrečioje prakti koje, kada medicina arba justicija siejasi su specialy be. Aišku, daug kas priklau so nuo paties dėstytojo, o apie tai man kalbėti nėra prasmės. Rektorius jau minė tame „LM" numeryje pasakė, kad „dėstymas — irgi menas bei talentas". Kiek įgudęs dėstytojas, tiek įdomi specia lybė. „Dėstymą mes turime kreipti metodologine linkme, nes informaciją dažnai galima rasti vadovėliuose ir žinynuo se. Neužtenka medžiagą tik atpasakoti, išdėstyti, svarbiau ją pateikti problemiškai, mo kyti studentą analizuoti fak tus, apibendrinti, daryti išva das," — mintį tęsia Rekto rius. Teismo medicina ir duo da tikrovės faktus. Kaip man pasiseka išmokyti studentus juos spręsti — nežinau, o aš širdies negailiu. — Jūsų nuomonė apie ga limybę plėsti dėstytojų ir stu dentų bendravimą ne tik dar bo metu? — Šis klausimas labai svar bus, ir nuo jo tinkamo iš sprendimo daug kas priklau so. Susitikimai per minėji mus, mitingus, būkim atviri, trumpi ir mažakraujai. O bendravimui plėsti yra labai daug barų. Viena tik bėda — ir studentai, ir mes, dėstyto jai, apkrauti vos pakeliamais krūviais. Humanitarinių sspecialybių tradicijos yra toliau siai nužengusios ir girtinos. Bendrauti galėtume ir savi veikloj, niekas nesikratytų bendrų išvykų į gamtą pa ilsėti. Galėtume perimti kaž ką ir iš užsienio universitetų. Oksforde, pavyzdžiui, dėsty tojai ir studentai gyvena kar tu. Gal tuo nudžiugins ir mū siškis Studentų miestelis? Reiktų propaguoti viso fakul teto ar specialybės išvykas su dėstytojais į teatrus, kon certus. Tik jas reikia ne va ru, o geru žodžiu organizuo ti. Labai gražu ir prasminga būtų, jei kurios specialybės studentai ir dėstytojai nuvyk tų prie savo dalyko pirmtako, įžymaus mokslininko kapo, sutvarkytų jį, prisimintų ve lionį, jo darbus. Tos rūsčios minutės geriau už bet ką ki tą suartintų mus, įkvėptų bendromis jėgomis tęsti ve lionio nebaigtus žygius. — Nuoširdžiai dėkojame už pokalbį.
dainavimo klasėje. Daug lai ko atima universiteto etno grafinis ansamblis. Žinia, paskutinieji studijų metai. Norėtųsi dar daug kur suspėti. Povilas mielai pasa koja, kaip jis atvyko studi juoti į Vilnių., — Norėjau važiuoti moky tis į Europą, ypač troškau pa matyti Lietuvą. „Akiračiuose" atsitiktinai perskaičiau uni versiteto kvietimą užsienio lietuvius studijuoti Vilniuje. Parašėme kartu su draugu. Gavęs teigiamą atsakymą, ga lutinai apsisprendžiau. Prieš tai Povilas trejus me
Atsirado daug puikių draugų. Žmonės čia daug draugiškes ni, negu Urugvajuje, vaišin gi, mielai bendrauja. Iš kar to pajutau nuoširdžią globą. Kaip gi galėjau išvažiuoti. Povilas labai dėkingas uni versiteto dėstytojams. Daug padėjo prof. A. Basalykas, doc. D. Galvydytė ir kt. Et nografinis ansamblis tapo ne atskiriama gyvenimo dalele, ir Povilas neįsivaizduoja, kaip reikės išsiskirti. Ansamblis — jo gyvenimas, atkaklaus dar bo ir didžiausio džiaugsmo akimirkos. Matau, nelabai maloni Po
GALIM BŪTI OPTIMISTAI (Atkelta iš 2 psl.)
panašumu, draugišku dvasi niu bendravimu, gėrio ir tei singumo siekimu. Juk žodį „studentas" suprantame kaip apibūdinantį visapusiškai išsi vysčiusią asmenybę, išugdytą studijų metu, turinčią ir rei kiamų specialybės įgūdžių, ir kitų dvasinių vertybių. Visa pusiškai asmenybei yra bū dingas nepasitenkinimas pa siektu, nuolatinis tobulėjimas, poreikis perduoti žinias ki tiems, kad ir jie tobulėtų, žengtų pirmyn. Reikia, kad Laimės Žiburį vis tolyn ir aukštyn neštų naujos, jaunos rankos. Todėl tarybinis stu dentas mokslo laikotarpyje bent minimaliai turi pažinti ir meną, literatūrą, muziką, nes juose atsispindi tikrovės elementai. Šis bendravimas su meno pasauliu suteiks atgai vos, pragiedrulių, įkvėpimo kasdieniam darbui. Studentas nėra balionas, kurį galima pripūsti žinių, įgūdžių. Jam reikia patarti, padėti, o visko pats jis turi siekti. Tam reikia tvirtos va lios, asmenybės, o ši — kaip Damasko plienas — reikalau ja sunkaus, pastovaus darbo su savimi. Tuo ir pasižymi mūsų studentai. Tą liudija jų studijos, trečiojo semestro re zultatai, talkos, kiti rengi niai, studentų kultūra. Ne veltui jiems — aukšti vyriau sybiniai apdovanojimai. — Gyvenimas reikalauja vis „kokybiškesnių" specialis tų. Kokios naujos savybės, nauji profesiniai įgūdžiai, Jū sų manymu, būtini šiandieni niams specialistams, konkre čiai medikams? — Mano suminėti bruožai yra bendri visiems studen tams, neatsižvelgiant, kokiuo se fakultetuose jie studijuo ja. Šie bruožai, įgyti univer sitete, yra ' vertingesni, ryš kesni: universitetinis moky mas skatina vertingą bendra darbiavimą su kitų specialy bių žmonėmis, o senos, per amžius susiklosčiusios tradici jos irgi teigiamai veikia as menybės formavimąsi. Studen tai medikai per ilgą — septynerių metų — laikotarpį be bendrų bruožų išsiugdo ir specifinius. Gydytojas nieka da negali būti abejingas kitų ašaroms, skausmui, jis turi nuslopinti, užgniaužti kai ku riuos egoistinius pelėsius. Va dinasi, reikia turėti tvirtą bū dą, būtiną kasdienėje kovoje už gyvybes, ta kova patei sinant . savo egzistenciją. Svarbi kova su atgyvenomis, prietarais. Būtina aukštai iš kelti humanizmo vėliavas. Bet juk visa tai susišaukia su ta rybinio žmogaus moraliniu kodeksu!
Gurkšnojame kavą jaukia me Olandų gatvės bendrabu čio kambarėlyje. Kampe stovi pianinas, daug knygų, sienos nukabintos paveikslais. Kalbame apie naujas Teat rų premjeras. Pablo (šitaip skamba Povilo vardas ispa niškai) labai myli teatrą. Bū tinai reikia pažiūrėti naują Akademinio dramos teatro pastatymą „Protokolas“, už bėgti į „Kroniką", operoje
Medicinoje ypač1 jaučiasi laiko tėkmė. Specialistas, ne spėjantis žengti koja kojon su laiku — blogas specialistas. Medikas, kaip ir kiekvienas žmogus, neapdraustas nuo klaidų. Tik medicinoje klai dos, kad ir nežymios, dažnai būna fatališkos. Bet gydyto jas neturi bijoti sąmoningos rizikos. To reikalauja ir Hi pokrato priesaika, kurioje lyg vandens laše atsispindi reika lavimai visų laikų gydyto jams. — Kokius neigiamus bruo žus Jūs pastebite studentuo se? — Pats neigiamiausias — jei studentas, patekęs į uni versitetą, abejingai žiūri į savo pasirengimą, studijas. Jis užima vertingesnio vietą — tai šventvagystė. Aš turiu omeny studentavimą plačiąja žodžio prasme. Kiek brangaus laiko turės sugaišti komjau nimas, kitos organizacijos! Studentas, kuris nesilaiko studentiškos drausmės, discip linos, išsiskiria iš kitų. Tai di delis neigiamas bruožas. Ki ta vertus, nelaikau nuodėme, jei studentas nueina į kavinę, restoraną. Tik tai turi būti šventė, stiprinanti draugystę. Ir kavinėje, kaip teatre ar vargonų klausant, galima pui kiai pailsėti, atsipalaiduoti. Reikia mokėti vartoti ir niko tiną, ir alkoholį. Tik būtina savitvarda. Kai kas, man re gis, nuvertino meilę. Trūksta pagarbos merginoms, būsi moms motinoms. Mūsų stu dentai gerai sportuoja, plau ko, į krepšį mėto, tačiau nuo rūkos, kaip bebūtų keista, le kia pro šalį. Bemaž visos au ditorijos liudija inventoriaus gadinimą. Studentų kalba irgi rėžia ausį, jie, atrodo, lyg gėdytųsi lietuvių kalbos. Uni forminių kepuraičių, už ku rias anksčiau taip aršiai buvo kovota, jie irgi gėdisi! Nebū tina ją nešioti kasdien, bet parodyti, kad esi studentas — garbės reikalas. Bendravimas tarp fakultetų, mano many mu, yra nepakankamas. Kar tais pasireiškia niekuo nepa grįstas „kibirkščiavimas". Kaip ten bebūtų, studentai mus, besenstančius, vis la biau ramina, nuteikia opti mistiškai. — Kaip studentams sekasi specialybės disciplinos? Ar teisingą turi studentai, ypač žemesniuose kursuose, supra timą apie būsimą profesiją? — Medicinos studijuoti da bar ateina jaunimas, gan ge rai susipažinęs su mediko darbu. Beveik keturi penkta daliai dalyvavo Raudonojo Kryžiaus, medicinos, sanitari jos būreliuose mokyklose, do mėjosi. Pirmuosiuose trijuose kursuose jų uždavinys — pa
Povilas — urugvajietiškai Pablo šiandien dainuoja konservato rijos draugai. Laisvas laikas, kaip ir miegas, už auksą brangesnis. — Rašau diplominį darbą „Neries slėnio geomorfologi ja". Vadovė doc. D. Galvydytė. Dar lankau užsiėmimus dėstytojos S. Vaidžiūnaitės
tus studijavo geografiją Montevidėjo institute. Čia at vyko metams, stažuotis. Pa tiko. Pasiliko antriems, o šie metai štai jau penktieji, paskutinieji... — Kodėl pasilikau? — Po vilas susimąsto. — Čia įdo mu studijuoti, geros sąlygos.
vilui kalba apie išvykimą. Jis surimtėja, akyse švysteli liū desys. Gal tai namų ilgesys, gal atsisveikinimo kartėlis. Povilas dar galvoja apie as pirantūrą. Bet būtinai reikėtų parvažiuoti namo — į Montevidėjų. Mirė brolis, ir Pab lo dabar vienintelis tėvų
STUDENTŲ
TEATRŲ
DIENOS Ryt gegužės 15 d. 11 vai. universiteto teatro sa lėje prasideda studentiškų vaidybinių ir dokumenti nių kino filmų festivalis, kuris vyks visą dieną. Tos pačios dienos vakare, 20 vai., bus demonstruojami geriausi festivalio filmai, įteikiami prizai. Prizų bus daug ir įvairių: Lietuvos kino mėgėjų draugija įstei gė prizą geriausiems filmams, tos pačios draugijos Vilniaus zonos skyrius — prizą filmui, labiausiai patikusiam žiūrovams, o universiteto Kiemo teatras — geriausiam aktoriui ir režisieriui. Festivalyje dalyvauja jaunieji kino mėgėjai iš įvairių respublikos aukštųjų mokyklų: KPI, Šiaulių Pedagoginio instituto, Klaipėdos Konservatorijos fi lialo. Laukiama svečių iš Rygos, Liepojos ir Siguldos, Tūlos ir Talino Politechnikos institutų. Toks plataus masto renginys mūsų universitete vyksta pirmą kartą. Svečiai atveš geriausius savo filmus, apdovanotus prizais įvairiuose festivaliuose, taip pat bus parodyti ir keli naujai sukurti filmai. Ver tinimo komisijos pirmininkė — viešnia iš Maskvos, Krupskajos Kultūros instituto katedros vedėja A. Bojarskaja. Festivalio šeimininkai ir organizatoriai — mūsų universiteto „Studija-24" (vadovas A. Kentra, operatorius T. Dambrauskas). Si studija per aš tuonerius savo darbo metus yra sukūrusi nemaža dokumentinių ir vaidybinių filmų. Dokumentinis fil mas „Mediumas" apdovanotas prizu 1974 m. Kino mėgėjų festivalyje, studijos operatorius T. Damb rauskas XVII respublikiniame kino mėgėjų konkur se gavo diplomą už geriausią operatoriaus darbą (vaidybinis filmas „Kapričio"). Rytoj teatro salėje pamatysime naujus ,,Studijos-24" filmus, gal būt, ir geriausius senesnius darbus. Festivalio rengėjai ti kisi, kad ši studentiškų filmų diena padės užmegzti glaudesnius ryšius tarp filmų statytojų ir žiūrovų, padės suklestėti draugiškam kūrybiniam bendradar biavimui tarp jaunųjų kino mėgėjų iš įvairių Lietu vos ir kitų respublikų aukštųjų mokyklų. Vilija KRIVICKAITE
Pramonės ekonomikos fa kulteto turistų būrelis ne iš gausių, bet laiko tuščiai ne leidžia. Vien šią žiemą su rengti trys žygiai slidėmis po Vilniaus, Trakų ir Ignalinos
apylinkes. Neperseniausiai vienoje popietėje aptarėme šiuos žygius, prisiminėme įdomesnius jų nuotykius, per žiūrėjome skaidres, o po to sudarėme tolimesnės veiklos planą. Numatėme žygių po Lietuvą — kelis dviračiais po Žemaitiją, vieną baidarėmis. Balandžio pabaigoje išsiruo šėme į vadinamąją Lietuvos Šveicariją — j Pavilnį, Mar kučius. Šis žygis, kaip ir ki ti, padėjo suprasti ir pama tyti šalia mūsų esantį, tik gal ne visada pastebimą, grožį, mokė mylėti gimtąjį kraštą ir jo gamtą. L. GAILIŪTĖ PEF II k. studentė
džiaugsmas. Dar kartą verdame kavą. Povilas pasakoja apie moky mąsi Urugvajuje. Studijuoja daugiausia pasiturintys. Iš darbininkų šeimų labai ma žai. Mokytis labai sunku. — Mokymosi sistema pas mus visai kitokia. Egzaminus laikai, kada pasiruoši. Atva žiavęs neįsivaizdavau, kaip galima išlaikyti egzaminus per tokią trumpą sesiją. Grei tai įpratau, dabar paskutinią sias sesijas laikau penketais. Povilas Debesis studijuoja pagal individualų planą, nes reikia derinti užsiėmimus universiteto Gamtos fakultete ir konservatorijoje. — Kur tik aš nesimokiau, — šypsosi Povilas. — Urug vajuje studijavau geografiją, psichologiją, meną, mokiausi operos mokykloje, čia vėl vi sur bėgioju. Tur būt, didžiausią įspūdį padarė vasaros praktikos. Iš arti susipažino su Lietuvos gamta. Su ekspedicija buvo prie Dubingių ežero, prie Dūkšto. Ilgai atminty išliks kelionė
po Tarybų Sąjungą — Taliną, Rygą, Leningradą. Nauji įspū džiai, nauji draugai. Ypač draugai. Kažin kaip gyventų Pablo be jų. — Net per daug turiu, — lyg nepatenkintas kalba Povi las. — Neįmanoma vakare pareiti į bendrabutį. Vis kas nors pasigauna gatvėje ir nu tempia į kokį vakarą, koncer tą ar spektaklį. Kava aušta. Į kambarį kyš teli galvas dvi merginos. Povilas supranta be žodžių. Ieško spintelėje puodo, ma karonų. — Bendrabutyje puikiai vi si sugyvename, — aiškina Povilas. — Dažnai kartu ver dame valgyti. Labai mėgstu bulvinius blynus. Žiūriu į nuoširdų, geromis akimis Povilą Debesį, Urug vajaus lietuvį. Įpratome jį matyti, kur kas nors nauja, įdomu aT su visais parimusį skaitykloje. Smagu, kad iš Lietuvos Povilas išsiveš patį šviesiausią prisiminimą, mūsų gyvenimo dalelę. Algis Ūsas L. SKIRPSTO nuotr.
Paskatinamoji ekskursija Praėjusią savaitę grupė universiteto SMD narių, vado vaujami tarybos pirmininko D. Kauno, turėjo progos pasi svečiuoti Rygoje. Universiteto vadovybė už aktyvią veiklą surengė studentų mokslinei draugijai ekskursiją. Mūsų stu dentai susipažino su Latvijos sostine — stambiausiu res publikos pramonės ir kultūros centru. Ryga turi seną ir įdomią savo gyvenimo istoriją. Tuo galėjome įsitikinti, pa vaikščioję siauromis senamiesčio gatvelėmis, apžiūrėję istorinius ir architektūrinius paminklus. Susidomėję stebė jome seniausią miesto pastatą — Rygos pilį. Tylos minu te pagerbėme latvių šaulių atminimą, su įdomumu klau sėmės gidės pasakojimo apie J. Rainio gyvenimą. Po įspū dingo susitikimo su senuoju miestu, laukė nemažiau įdomi ir šiandieninė Ryga su savo jūros uostu, garsiąja VEF-o gamykla, naujais gyvenamaisiais rajonais. Tolesnis mūsų kelionės maršrutas nusitiesė į Siguldą. Tai nedidelis miestelis savo istorine praeitimi ir gamtos žavin gumu primenantis mūsų Trakus. Ši kelionė padėjo geriau susipažinti su kaimynine mūsų respublika — Tarybų Latvija. V. RAKŠTELIS
„Senokai renku tautosaką, bet vis tik, kai nuvažiuoju į apylinkę, iš karto šiurpas per eina. .." — prisipažino filo logijos kandidatas Norbertas Vėlius, kalbėdamas praėjusį penktadienį Kraštotyrininkų klubo nariams, besirengian tiems septintajai kompleksi nei kraštotyros ekspedicijai, dirbsiančiai Šilalės rajone, Kvėdarnoje, Taigi, ,,šiurpas" prityrusiam ltautosakos rinkėjui, o ką bešnekėti mums, ekspedicijon vykstantiems; pirmą ar kelintą kartą! Dar
ŠIANDIEN PRADEDAME SPAUSDINTI UNIVERSITETO SMD XXVIII KONFERENCI JOS GERIAUSIŲ PRANEŠI MŲ AUTORIŲ SĄRAŠĄ.
Nugalėtojai PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS Pramonės įmonių planavimo ir organizavimo sekcija
I vieta kajai (IV II — D. III —E. Utarienei
— E. Voitechovsk.) Budreikytei (IV k.) Dubko (IV k ), L. (IV k.)
Pramonės ekonomikos sekcija I — O. Lisauskaitei ir R. Kecorytei (III k.) II — V. Vaitiekūnaitei (III k.), I. Zupkaitei (IV k.) III — R. Šukiui ir A. Kar pavičiui (III k.)
Darbo ekonomikos sekcija
TRUMPAI
Sv IHP
&• i Ekonominės informacijos sekcija I — L. Untuliui (IV k.) II — E. Samuolytei (V k.) III — R. Žukauskui (IV k.)
II — D. Guobytei ir K. Šid lauskaitei (III k.) III — I. Supkevičiūtei, A. Černiauskaitei ir F. Rimkevi čiūtei (III k.)
Dvi dienas Istorijos fakul teto svečiais buvo Latvijos P. Stučkos universiteto ketvirtakursiai istorikai. Rygiečiai susipažino su mūsų aukš tąja mokykla, Vilniaus ar-
Žemaitijon, kur, atseit, žmo nės kietabūdžiai, neprišneki nami. . . Bet ne toks velnias baisus, kaip jį piešia. Turim paga liau ir mes šiokią tokią patir tį, Žemaitijon važiuosim jau antrą kartą, o svarbiausia — rimtai, kruopščiai rengiamės vasaros darbui. Busimiesiems ekspedicijos dalyviams skai tomas visas ciklas paskaitų apie Kvėdarną, baigiamos komplektuoti, su busimojo darbo metodika supažindina mos atskiros ekspedicijos grupės: sociologų, istorikų, etnografų, kalbininkų, tauto sakininkų. Pastariesiems ir buvo skirta N. Vėliaus pa skaita ar — greičiau — at viras ir dosnus savo patir ties išsakymas, geranoriški vyresnio kolegos pamokymai. VI. BRAZIŪNAS
chitektūra, Operos ir baleto teatre žiūrėjo spektaklį, pa buvojo Trakuose. Pergalės švenčių dienomis jie susipa žino su Pirčiupiais, Druski ninkais, Kaunu. L. KLIMAS
Kraštotyros klubo sociologijos sekcija
Augalų fiziologijos sekcija Ekonominės kibernetikos sekcija I — V. Valaitytei, R. MačI — S. Gailiūnaitei (psicho I — L. Žilėnui (V k.) kinaitei ir G. Daniliauskaitei logijos IV k.) II — Š. Bairaševskaitei (V (IV k.) II — N. Kudolytei, V. Traš- k.) II — R. Puzirauskui (IV k.) III — V. Grabauskaitei (V kevičiūtei, M. Vnukauskaitei III — R. Kanavolaitei (V k.) k.), R. Kutrai (V k.) (bibliotekininkystės III k.) III — J. Straukauskaitei ir Botanikos sekcija V. Beganskaitei (bibliotek. II Finansų ir kredito sekcija k.), I — G. Vaurutei (V k.) I — D. Vilkevičiūtei (III k.) II — A. Šaltytei (III k.) II — O. Blažytei (III k.) FINANSŲ IR’ APSKAITOS III — V. Černiauskaitei (III III — E. Kostelo (III k.) FAKULTETAS k.) Fizinės geografijos ir CHEMIJOS FAKULTETAS .Statistikos sekcija kartografijo.i sekcija Organinės chemijos sekcija I — R. Samuilevičiui (III I — G. Gruodžiui (III k.) k.) II — P. Debesiui (V k.), R. I — V. Kaminskui (III k.) II — V. Kėdičiui (V k.), A. Šilagaliui (IV k.) II — V. Razumui ir V. GeRačkauskaitei (IV k.) III — A. Zaleckaitei, R. Norfenui (III k.) III — V. Repšytei (IV k.) kūtei ir O. Juodenytei flI k.)
I — R. Kovaliovaitei (V k.) Stambiamolekulinių junginių Buhalterinės apskaitos II—D. Averkaitei (III k.) chemijos sekcija sekcija (rusų gr.) III — I. Jukavičiūtei ir R. * Jarmolavičiūtei (III k.), G. BaI — S. Nugaraitei (V k.) I — M. Binderiui ir L. Kleiliukaitei (IV k.) II — G. Naimavičiūtei (V man (III k.) II — S. Petrovai ir T. Šus- k.)III — I. Ordaitei (V k.) SMD PRIE VISUOMENĖS tickajai (III k.), V. Potiomki MOKSLŲ KATEDRŲ nui (IV k.) Analitikų sekcija III —Z. Kogan (IV k.), O. Filosofijos istorijos ir Diubčenko (III k.) I — J. Okunevičiūtei (IV k.) sociologijos sekcija II — I. Neimontaitei (II k.) Buhalterinės apskaitos sekcija III — P. Milkevičiui (III k.), I — I. Siribikaitei (psicholo E. Sorokaitei, F. Virvinskajai gijos V k.) I — V. Gumbaragytei ir G. (IV k.) II — E. Matukaitei (ekon. kibernetikos IV k.),- R. Kan- Šikšnytei (III k.) II — N. Cesnavičiūtei (III Fizikinės chemijos sekcija tautaitei (ekon. kibern. V k.) III — A. Kurui (psichologi k.), L. Šeputytei (V k.) III — R. Miliauskui (IV k.), I — S. Jankauskui (III k.) jos IV k.)J. Luneckienei (V k.) II —P. Varkalai (IV k.) III — E. Juzeliūnui ir G. Filosofijo; sekcija Politinės ekonomijos sekcija Baltrūnui (I k.) I — R. Šuminui (TF III k.), GAMTOS FAKULTETAS V. Kovalenko (MF III k.) I — A. Brazauskui (ekon. ki Mikrobiologijos sekcija II — K. Virkečiui (TF III bern. II k.) k.), S. Cibulskaitei (MF III k.) II — A. Pikelienei, A. Leka I — I. Ūsaitei (V k.) III — V. Šlendakai (GF III vičiūtei (buhalt. apsk. 11 k.), II — A. Žukauskaitei (V k.) k.), P. Alchovkai (MF III k), E. Ražaitytei (ekon. kibern. III — R. Piluckytei (IV k.) E. Rudnickaitei (GF IV k.) II k.) III — L. Apšegaitei (darbo Biofizikos sekcija TSKP istorijos sekcija ekon. III k.), D. Eigelytei I —V. Kleizaitei (V k.) I — R. Vosyliui (istorijos (ekon. kibern. II k.) II — S. Žilinskaitei (IV k.) II k.) III — K. Vrubliauskaitei (IV II — L. Klišauskui (žurnalis Politinės ekonomijos sekcija k.) (rusų gr.) tikos III k.), O. Sidaravičiūtei (istorijos III k.), J. KoI — N. Ivanovai (buhalt. Hidrologijos ir meteorologijos chanskui (žurn. III k.) sekcija III — G. Glebavičiui (isto II k.) II — L. Janus (buhalt. II k.) rijos V k.), J. Steponavičiui I — G. Griniūtei, D. Griniū III — Z. Žukovskajai (bu (žurn. I k.), D. Blažytei (isto tei ir G. Grigaliūnaitei (IV k.) halt. II k.) rijos III k.)
Geologijos sekcija
I — R. Guobytei (IV k.) II — P. Musteikiui (IV k.) III — E. Rudnickaitei (IV k.) Zoologijos sekcija
I — V. Monsevičiui (III k.) II — S. Paltanavičiui ir A. Knystautui (II k.) III — L. Pluščiauskaitei (IV k.) Biochemijos sekcija
I — G. Švirmickui (gamtinių junginių chem. V k.) (gamt. II — P. Stakėnui jung. chem. IV k.) III — L. Janušonytei (V k.) Hidrogeologijos ir inž. geoiogljos sekcija
I — E. Butėnui, B. Misiūnui, T. Pakalniui ir K. Sinkevičiui (H k.) II — R. Pauliukevičiui (IV k.) III — A. Balodei, A. Danilovai, D. Krievkalnei, A. Ro zenbergai ir V. Bernadskiui (I k.) Genetikos sekcija
I — J. Cėsnai (biolog. V k.) II — G. Slapšytei (biolog. IV k.) III — J. Proscevičiui (bio log. V k.)
Gegužės 7 dieną Kaune, „Žalgirio" stadione įvyko LTSR aukštųjų mokyklų sporto klubų 1976 m. sporto žaidynių, skirtų T,SKP XXV suvažiavimui, iškilmingas atidarymas. Studentų sporto klubų atstovai šiose žaidynėse išbando jėgas 15 sporto šakų varžybose. Paskutinieji — birželio pradžioje — rungtyniaus rankininkai. Šiandieną supažindiname su akademinio irklavimo atsto vų startais studentų žaidynėse. Komandos rūpesčiai ir džiaugsmai geriausiai pažįstami jos treneriui. Pasidalinti varžybų įspūdžiais paprašėme uni versiteto vyr. dėstytoją E. Bodindorfą, drauge su R. Bud riu ir J. Stankevičiumi vadovaujantį „Mokslo" irkluoto jams. Dar nė vienais metais mūsų universiteto irkluotojai ne startavo taip sėkmingai, kaip šiemet. Merginos, dviem taš kais aplenkusios „Atleto" sporto klubo atstoves, laimėjo pirmąją vietą. Gerai pasirodė ir vaikinai, aplenkę nuolati nius varžovus — VISI studentus ir užėmę antrą vietą. Būtų įdomu žinoti, kurie irkluotojai įnešė daugiausia taškų į komandos taupyklę? Daug gerų žodžių nusipelnė vienvietininkė L. Pavilionytė (MMF pirmakursė), aplenkusi sporto meistrę, KKI stu dentę A. Simonaitytę. Jau penktą kartą iš eilės studentų čempionų vardą iškovojo mūsų flagmanas — merginų aštuonvietė. Šį kartą įguloje irklavo R. Monkevičiūtė, G. Lapkūnaitė, I. Andzelevičiūtė, R. Tylūnaitė, L. Rudaminaitė, R. Marcinonytė, A. Bernotaitė, O. Mocevičiūtė'' ir vai rininke E. Keraitė. Iš vyrų čempiono vardas atiteko vienvietininkui sporto meistrui A. Markevičiui (FAF). Bet pergalė neatėjo savaime? Neryje dar plaukė ledai, kai mūsų irkluotojai išvyko į treniruočių stovyklą Dniepropetrovske. Truputį vėliau tu rėjome dešimties dienų stovyklą Trakuose. Vilniuje irgi neleidome laiko veltui. Kiekvienai komandai skaudi būna kartų kalta. Mūsų debiutantės — keturvietės su .vairininku įgula (yr. V. Morkvėnaitė) — užėmė aukštą trečią vietą. Tu rint galvoje, kad jos irkluoja tik pora mėnesių, jų pasie kimą reikia vertinti labai gerai. Studijuojant universitete, per trejetą metų galima ne tik įvykdyti I sportinį atskyrį, bet ir tapti respublikos čempionu. Tad, pasinaudodamas proga, noriu pakviesti vi sus nebojančius treniruočių prakaito aukštaūgius stiprius studentus ir studentes j mūsų kolektyvą. Sveikiname su pasiektomis pergalėmis, linkime naujų! G. ADOMAITYTĖ
PEF pramonės plana vimo spec. III k. 2 qr. studentai ir kuratorius nuoširdžiai užjaučia kurso draugą Henriką KARPA VIČIŲ dėl mylimos mamy tės mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame TSKP istorijos katedros aspirante Anelę S1DIŠKYTĘ dėl tėvelio mirties.
TSKP istorijos katedra
e Studentų profsąjungos komitetas turi kelialapių j Palan gos vilą: VILI—VILU, VII.15—VII.28, VII.29—VIII.ll, VIII.12—VIII.25. Kelialapio kaina 7 rub. (be maitinimo). Kambariai 6, 5, 4, 3 vietų. LAIKRAŠTIS EINA NUO 1958 METŲ
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
Organizuojamas naujas 25 studentų statybininkų būrys į Jakutiją. Kviečiami vyresniųjų kursų studentai. Su pa reiškimais prašome kreiptis į universiteto komjaunimo ko mitetą iki gegužės 20 d.
232608 Vilnius — MTP Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“ Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spansfurije — 29815
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 3900 egz.
LV 10684
Užs. Nr. 1639
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA