r, v m i ji s sccioenuas visų
Salių
proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. gegužės 20 d.,
penktadienis
Nr. 18 (1237)
„Tarybinio studento" ba landžio 22 d. numeryje skai. tėme doc. H. Jonaičio straips nį „Speckursal — padeda ar trukdo?" Jame iškeltus klau simus aptarti paprašiau Pra monės ekonomikos fakulteto dekaną doc. V. Grigorą ir speckurso dėstytoją doc. J. Ragalevičių. Taigi speckursai.
toje, skubiai įvedėme ūkinio principo naują sprendimą?.. jau, kad nors ir nedaug spec mechanizmo tobulinimo prob Doc. J. Ragalevičius. Taip, kursų turime, bet be jų ne labiau, lemų speckursą diploman išeitis yra, tik šita galimybė apsieiname, ir, juo tams. kartais visiškai pamirštama. negalėsime jų ir vėliau at Doc. J. Ragalevičius. Galiu Tai esminis mokymo progra sisakyti. Jau (vedėme skirs įrodyti, kad speckursai net mos pertvarkymas, atsižvel tymą ketvirtame kurse. Mūsų labai svarbūs. Kas septintas giant į naujausias problemas tikslas — pereiti prie darbo skirstymo jau tre studentas paprastai pasirenka ir poreikius. Reikėtų visiškai viečių mano dėstomo socialistinio atsisakyti tokių disciplinų, čiame kurse. Tegu tai bus lenktyniavimo organizavimo kurios tapo tik dogminėmis, ne galutinis, apytikris skirs kurso temas diplominiam bet studentui visiškai nerei tymas, bet tai mums leis darbui. O to kurso teskaitau kalingos, pradėjus dirbti. Ne labiau specializuoti busimuo AR JŲ REIKIA? suteikti tik.. . 20 vai. Kituose šalies minint vieno kito visuome sius ekonomistus, universitetuose panašūs užsi ninio mokslo, mes per daug jiems gilesnių žinių, būtnų Doc. V. Grigoras. Mūsų ėmimai siekia iki 60 vai. O grūdame studentams matema viename darbe ir galbūt visai fakultetas nepasižymi spec- juk organizuoti gamybą tar tiką, įvairias žaidimų teori nereikalingų kitur. Patogiau kursų įvairumu ir kiekiu. Iš pusavio rungimosi sąlygomis būtų ir studentams — jau jas ir panašiai. senesnių galiu paminėti techpusiaukelėje ijie žinotų kuria kryptimi reikia gilintis, ką ninės pažangos ekonominių papildomai išnagrinėt. problemų kursą, kurį skaito Doc. J. Ragalevičius. LTSR LTSR Mokslų Akademijos Mokslų Akademijos ir Res Ekonomikos instituto gamy publikinės Profsąjungų Tary bos valdymo ir planavimo bos socialistinio lenktyniavi sektoriaus vadovas doc. P. mo problemų mokslinė taryba Stanikas, mokslinio tyrimo l ' jau apsvarstė socialistinio pagrindų kursą (dėst. doc. P. lenktyniavimo organizavimo Kiuberis). Tačiau speckursai kurso dėstymą ir nutarė, nuolat keičiasi. Patobulinus kad reikia išplėsti šiuos už gamybos organizavimą, įdie siėmimus, skirti laiko prakti gus naujas apskaitos formas, kos mokymui. Darbo ekono busimieji ekonomistai priva mikos specialybės studentai lo dar Universitete susipažin bus tiesioginiai darbo organi ti su tomis naujovėmis, kurios zatoriai, todėl jiems būtina bus jų duona kasdieninė. teks vos ne visiems pramonės Vadinasi, programoje rei išmokti sudaryti socialistinio Bet tam juk skirta mokymo ekonomistams. Socialistinis kia labiau koncentruoti eko lenktynavimo nuostatus, ap programa. Per paskaitas, lenktyniavimas nėra antraeilis nomines disciplinas, o tai skaičiuoti suvestinės rezulta praktinius užsiėmimus galima uždavinys ir jo nagrinėjimui kas joms nepriklauso, palik tus. O kol kas, esant labai būtų visa tai ir pateikti stu nepakanka kelių teorinių pas ti studento laisvalaikiui, sa siaurai kurso apimčiai, apsi dentams. .. kaitų. višvietai? ribojame tik paviršutinišku Doc. V. Grigoras. Nieko Išvada tokia: reikia vis Doc. J. Ragalevičius. Ne, teoriniu supažindinimu. nežinau archaiškesnio už daugiau užsiėmimų. Tačiau amatininkus ruošia techniku švietimą. Jau kelintą šimtme studento dienos neištempsi, mai, o Universitetą turi baigti Vadinasi, speckursų aplm tį ta pati kreida.. . Ir ne tik savaitės nepailginsi. aukštesnio lygio specialistai. tls, laikui bėgant, didės? forma, bet ir turinys nelinkęs Tačau ko vertas jaunas eko Doc. V. Grigoras. Taip, bet keistis. Mokymo programos nomistas, perkandęs aukštąją ne studentų perkrovimo są IŠ KUR GAUTI LAIKO? sudarytos gana seniai, ir ne matematiką ir nesugebantis skaita, o tobulinant progra taip lengva „pramušti" į jas Doc. V. Grigoras. Speckur- be kalkuliatoriaus greit ap mą, mažinant fakultatyvinių naują discipliną. O tų nau sus mūsų fakultete lanko visi skaičiuoti procentų. Reikia užsiėmimų skaičių. Jei suma jovių reikia, be jų mes ne studentai, neskirstant į spe dėstyti ne tik skaičių teorijas, niai didinsime speckursus, pa galim apsieiti — liaudies cializacijas. Norim įvesti kuo bet ir aritmetiką, greitąjį rinkdami aktualiausias, ver ūkio organizavimo principai daugiau speckursų, norim ap skaičiavimą. Todėl speckur tingiausias jų temas, labiau nuolat plečiasi. 1979 m. lie rėpti visus aktualius klausi sai, kuriuos parenka ir tvir siai patyrusius dėstytojus, mū pos 12 d. buvo priimtas TSKP mus. Ir kas iš to išeina? Stu tina fakulteto mokslinė tary sų fakultetą baigs ne ekono CK ir TSRS Mnistrų Tarybos dentų darbo savaitė pailgėja ba, dažnai studentui duoda mistai su aukštuoju išsilavi nutarimas „Dėl planavimo ge iki 38—40 vai. Ko atsisakyti? daugiau praktinių žinių, nei nimu, o aukštos kvalifikaci rinimo ir ūkio mechanizavimo Gal mokslinio tyrimo pagrin kad programoje nurodytos jos specialistai, galintys dirb poveikio stiprinimo gamybos dų? Bet tai pagrindinės ži pagrindinės disciplinos. ti neblogiau už patyrusius efektyvumo didinimui ir dar nios, kaip parašyti gerą dip Vadinasi, speckursai atsi praktikus. bo kokybės gerinimui". Jame lominį darbą, ekonomistų te dūrė lyg Ir ant ribos: reikia Ačiū už pokalbį. iškeltas naujas apskaitos ro oretikų, tyrėjų ugdymas. Ne ieškoti naujų sprendimų, per diklis — normatyvinė-gryno- atsisakysi ir socialinio plana žiūrėti programą. Kalbėjosi ji produkcija. Kad jaunasis vimo kurso. .. Ką pasirink Tautvydas specialistas nepatektų į akla ti: perkrauti studentus ar KOKIOS JŲ PERSPEKTYVOS KONTRIMAVIČIUS vietę, susidūręs su šiuo ro kažko nepasakyti? „T. S." neetatinis Doc. V. Grigoras. Jau midikliu ir pakeitimais apskaiO gal įmanoma rasti iš korespondentas
TUOIJOS
DAR KARTĄ APIE SPECKURSUS
IF psichologijos IV kur so studentė D. Grakauskaitė ir tos pačios specia lybės V kurso studentė B. Buklerytė buvo Leningra do universiteto SMD kon ferencijoje. Jos atitinka, niai perskaitė pranešimus „IV—VI klasių mokinių in telektinio aktyvumo ypa tumai“ ir „Mokinių žinių ir sugebėjimu objektyvaus įvertinimo problema". Studenčių darbų vadovė — doc. S. Butkienė. „T. S.'' Inf.
Sunkių šv. Jono bažnyčios durų dunkstelėjimas, nekas dieniška erdvė viduje, iškil minga iš pat pirmų akimir kų nugramzdina į kitą laik metį. Čia įsikūręs Mokslo muziejus turi nemažą sukau pęs žinių ir eksponatų apie mokslui turėjusių didesnę įtaką žmonių veiklą, pačią mokslo raidą. Gražiai į šią aplinką įsikompanavo gegužės pradžio je atidaryta neseniai restau ruotoje Oginskio koplyčioje dailininko Antano Šakalio grafikos paroda. Ji nėra di delė — iš viso 26 darbai. Tačiau jų užtenka; kad iš kart pajustum dailininko nuotaiką ir tai, ką norėjo papasakoti, perduoti ki tiems. Meilė, pagarba praei čiai, didžiavimasis ja tary tum sklando jaukioje koply tėlėje. ..
MOKSLO MUZIEJUJE Grafiko darbai apima di delį laiko tarpsnį — XVI— XIX amžius. A. Šakalys ne sistengia aprėpti visus isto rinius įvykius, žmones, o išsirenka įdomesnius faktus, sau brangesnius mokslo vei kėjus. Mokslo plėtos kelias, priežastys, žodžiu, visas mo kslo pasaulis vienija juos, išaugusius skirtingais am žiais. Beje, dailininkas nemažai darbų yra paskyręs Universi teto 400-ųjų metų jubiliejui. Tad ir minėtoje parodoje yra keletas tokių darbų kaip „Vilniaus bibliotekai ir Universitetui — 400 metų", „Kazimiero Simonavičiaus portretas". Parodoje — K. Markso, V. Lenino portretai.
Išradingai panaudodamas daugiaplaniškumą, spalvinį kontrastą, ištraukas iš senų jų knygų .dailininkas suge ba parodyti ne tik žmogų, bet leidžia sužinoti tiksliai ir apie jo veiklą, to laikmečio siekimus, įvykius. Tai „Petras Roizijus — Lietuvos II statuto kūrėjas", „Žygimanto Augusto biblio tekos perdavimas Vilniaus kolegijai", „J. Lelevelis ir Dionizas Poška" ir kt. Įdomūs serijiniai darbai: „XVII a. Lietuvos prekybi niai ryšiai. Ryga. Kaunas. Vilnius. Klaipėda. Karaliau čius", „XVII a. Vilnius. Di džioji gatvė. Medininkų (Aušros) vartai. Subačiaus vartai". Sonata KLEVINSKAITĖ
Siame numeryje VPF BAIGĖ MOKSLO METUS
XXX KOMJAUNUOLIŲ SĄSKRYDYJE XXX
SPORTAS
Kaina 2 kap.
VU DARBUOTOJŲ KOMITETE S. m. gegužės 12 d. įvyko VU darbuotojų profsą jungos komiteto posėdis. Doc. Ignas Žeberskis atleis tas iš VU darbuotojų profsąjungos komiteto pirmi ninko pareigų perėjus j kitą darbą. Nuo šiol doc. I. Žeberskis »— VU neakivaizdinio ir jvakarinio sky riaus prorektorius. VU darbuotojų profsąjungos pirmininku išrinktas Laimontas Gasiūnas (buvęs VU darbuotojų profsą jungos komiteto pirmininko pavaduotojas).
SĄSKRYDŽIO REZULTATAI I vieta — EKFF II vieta — PEF III vieta — MaF
KONKURSŲ NUGALĖTOJAI Sąjunginio žygio organizavimas — PEF, PF Sieninės spaudos ir vaizdinės agitacjos — MaF Žiemos žygis — EKFF Visuomenės mokslų darbai — IF Viktorina — ChF Turistinis kategorinis žygis — PEF Ekspedicija „Mano tėvynė — TSRS" — EKFF Emblema — EKFF Fotonuotraukos — IF Stovyklavietės įrengimas — EKFF, PEF Sąskrydžio sienlaikraštis — GF Geriausias atrakcionas — IF Studentiškos miniatiūros — PEF Virvės traukimas — GF Sukarinta turistinė estafetė — GF Orientacinio sporto varžybos — MaF PDG daugiakovė — EKFFF
B1NĖMS PREMIJOMS Lenino ir TSRS valsty binių mokslo ir techni kos premijų komitetas pa skelbė 83 darbus, įjung tus į 1983 metų TSRS valstybinių premijų kon kursą. Tarp jų autorių yra jr grupė mūsų respublikos specialistų, Tarp kandidatų į Iaureatus — Vilniaus V. Kapsuko universiteto ąstronomijos ir kvantinės elektronikos katedros vedėjas doc. A. Piskarskas, Už naujų lazerinės fizikos metodų, medžiagų ir prietaisų kūrimą jį drauge su šalies sostinės mokslininkais pristatė Ma skvos M. Lomonosovo universitetas. Doc. A. Piskarskas studijavo šio. je aukštojoje mokykloje, baigė joje aspirantūrą, čia pradėtus mokslinius darbus jis tęsia Vilniuje, artimai bendradarbiaudamas su Maskvos universitetu.
Antradienį VU Teatro salėje įvyko respublikos aukštųjų mokyklų aktyvo praktinė konferencija „Studentų auklėjamojo darbo organizavimas jų gyvenamoje vietoje". Apie Universiteto patyrimą, organizuojant auklėjamąjį darbą bendrabučiuose, kalbėjo VU Bendrabučių tarybos pirmininkas doc. A. Mareilūnas. Konferencijoje pranešimus skaitė VISI Statybos fakulteto prodekanas doc. D. Mideikis, ŠPI mokymo reikalų pro, rektorius doc. T. Stulpinas, KPI Mechanikos fakulteto prodekanas doc. V. Barzdaitis, KKI vyr. kuratorė R. Vasiliauskienė, LTSR Aukštojo ir XXX specialiojo vidurinio moGegužės 10—15 dieno. kslo ministerijos aukštų- mis Universitete viešėjo jų mokyklų valdybos in- WSP Greifsvaldo unispektorė D. Mažeikaitė versiteto komiteto sekreir kiti. Konferencijos dar- torius prof. Richard Broj bą apibendrino LTSR ir užsienio ryšių skyriaus Aukštojo ir specialiojo vedėjas Andreas Kloss. vidurinio mokslo ministe- Universiteto rektorate ir rijos visuomenės mokslų partijos komitete buvo apskyriaus viršininkas L. tarti tolesnio• bendradarSnipas. biavimo klausimai.
2 Tarybinis studentas
Aukštojoj mokykloj mo kslo metų triūso vaisiai su sumuojami ne rudenį, o ge gužės—birželio mėnesiais. Skųstis Visuomeninių pro fesijų fakulteto metų darbu šįmet netenka: per pirmuo sius 7-erius fakulteto darbo metus jį baigė 1798 studen tai ,vidutiniškai po 257 studentus per metus. Šiais mokslo metais absolventų skaičius pasiekė 365 — tai yra 108 absolventais dau giau negu pirmaisiais 7 me tais. Pažymėtina, kad šiais mokslo metais absolventų Skaičius pralenkia taip pat praėjusių ir užpraėjusių mo kslo metų absolventų skai čių. 1982/83 m. m. pavyko įveikti ilgą laiką kėlusi ne rimą dėl didelio skaičiaus studentų nubyrėjimo, ypač Jaunojo lektoriaus ir Kom jaunimo organizatorių mo kyklų darbe. Šiais mokslo metais abu skyriai, sumaniai vadovaujami doc. K. Poš kaus, dėstytojų R. Mašanauskaitės ir A. Puodžiūno — tapo pirmaujančiais fakulte-
ŽENGIAME į DEŠIMTUOSIUS te. Tai rodo, kokį didelį vaidmenį vaidina skyrių ve dėjai ir jų pavaduotojai. Įs pūdingai šiemet buvo orga nizuotas Jaunojo lektoriaus mokyklos baigiamasis užsi ėmimas: iš anksto buvo pa ruošta auditorija, į šį iškil mingą aktą buvo pakviestas LKP CK sektoriaus vadovas C. Juršėnas, kuris paskaitė įdomų pranešimą apie tarp tautinę padėtį. Įteikiant ab solventams pažymėjimus apie antrosios profesijos pripaži nimą dalyvavo skyriaus ve dėjas K. Poškus, prorekto rius prof. J. Grigonis, VPF dekanas. O juk tai labai svarbu, kad absolventas, baigdamas fakultetą, išsineš tų su savim geriausius įs pūdžius ir prisiminimus. Džiugina VPF veikloje tai, kad šiais mokslo metais beveik nepastebime studen tų nubyrėjimo. Reikia steng
tis, kad ši chroniška nuby rėjimų liga nepasikartotų ir kitais metais. Kaip teigiamą reikia pa žymėti, kad šiemet gimė du nauji skyriai: ateistinės pro pagandos (vedėjas dėst. R. Pečiūra) ir buities kultūros (vedėja drg. R. Juknytė). Ateistinės propagandos sky rių šiemet baigė 92 absol ventai ir jie įsigijo antrąją lektoriaus profesiją. Šiemet gerai dirbo fakul teto veteranai: prof. A. Bartusevičienė, prof. V. Germa nas, docentai B. Svecevičius, V. Raškauskas, vyr. dėst. V. Mačiekus, dėst. S. Strazdas. Negalima nepaminėti gra žaus komjaunimo ir profsą jungos aktyvistų A. Morkū no, L. Gasiūno ir J. Maciu levičiaus darbo Taryboje. VPF dekanatui ir Tarybai daug padėjo VU ir kitų mokslo bei kultūros įstaigų
UNIVERSITETO VPF ESTAFETE o -g S g
8 ■S S
fe fe s •0) OZ oš CQ
1974/75 1975/76
363 887
155 229
ui Z
M 1. 2.
3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.
1976/77 1977/78 1978/79 1979/80 1980/81 1981/82 1982/83
1023 1029 1045 1169 716 1029 1210
411 228 505 270 258 297 365
Viso
8471
2718
„JUVE-MTUS“ - DRAUGŲ KLUBAS Universiteto inter klubas „Juventus" yra vienas iš geriausių respublikoje. Kau ne vykusioje respublikinėje vidurinių ir aukštųjų mokyk lų interklubų prezidentų ir kultmasinio darbo organiza torių konferencijoje, kurią surengė LLKJS CK, „Ju ventus" buvo pripažintas ant ras respublikoje. Susitikusi su VU interklubo prezidentu Sauliumi Jur šėnu, sužinojau, kad pasta raisiais metais interklubo narių skaičius gerokai pa didėjo. Gaušiausiai jo veik loje dalyvauja Ekonomikos ir Fizikos fakultetų studentai. Interklube veikia susirašinė jimo, ideologinio, kultma sinio darbo, gidų ir kitos sek cijos — iš viso. Per inter nacionalines dienas Universi tetą aplankė apie 150 sve čių, visus juos sutiko ir su mūsų Alma Mater supažin dino interklube ruošiami gi dai. — Interklube aš nuo ant ro kurso, — pasakoja Preky bos fakulteto ekonomikos spe cialybės diplomantė Vanda
Bernatavičiūtė. — Visą lai ką dirbau kultmasiniame sektoriuje. Šiais metais ma žiau dalyvauju interklubo veikloje, nes daug laiko rei kia skirti mokslui, diplomi niam darbui. Saulius papasakojo, kad interklubas ruošia ženkliuką, kuris bus „Juventus" narių skiriamasis ženklas, prisimini mo dovanėlė svečiams. O svečių niekada netruks, nes draugų ratas platus — inter klubas susirašinėja su 65 aukštųjų mokyklų klubais. Dažnai rengiami proginiai vakarai, svečių priėmimai. Tad darbo niekad netrūks ta, o kultmasinio sektoriaus nariai labiausiai nusiplūkia. — Kiekvienas renginys turi oficialiąją dalį, kuriai reikia pasiruošti. Jei ruošiamas di delis renginys, į darbą įtrau kiame kitų sekcijų narius. Mažesnį renginį organizuo jame vieni, — tęsia savo mintis Vanda. — Ypač įsi minė pernai įvykęs rok mu zikos festivalis, susitikimai su Šiaulių, Klaipėdos, Kau no interklubiečiais, svečiais
KOMJAUNIMO ORGANIZATORIŲ MOKYKLA
įsigyti čia, Universitete. Komjaunimo organiza torių mokykla ruošia kadrus visuomeniniam agitaciniam bei propa gandiniam organizaciniam darbui. Komjaunimo mo kykloj mokslas trunka pusantrų metų. Paskaitos vyksta du kartus per mė nesį. Per šį laikotarpį klausytojai privalo išklau syti visą mokymo kursą, atlikti praktines užduo tis. Mokykloje paskaitas skaito Universiteto dėsty tojai, patyrę partijos ir komjaunimo darbuotojai. Didesnioji kurso dalis skiriama VLKJS veiklos klausimams. Mokomės planuoti komjaunimo dar bą, ruošti nutarimus ir vykdyti jų kontrolę. Mo kyklos programoje nu
Visos komjaunimo vei klos gerinimas didžia da limi priklauso nuo VLKJS aktyvo sudėties, jo sugebėjimo organizuo ti - praktinį komjaunimo darbą vykdant komunisti nės visuomenės statybos uždavinius. Mūsų sudėtingas moks linės-techninės revoliuci jos amžius kelia komjau nimo aktyvui didelius rei kalavimus. Jam būtina ne tik giliai išstudijuoti marksizmo-leninizmo teo. riją, bet ir mokėti pritai kyti įgytas žinias darbi niuos kolektyvuos. Taigi reikia žinias ir įgūdžius
iš VDR, Graikijos. Daug su žinojau apie kitų aukštųjų mokyklų interklubų veiklą, jos kryptis, tradicijas. Ir, ži noma, negalima pamiršti drau gų. Per kiekvieną vakarą randi bendraminčių. Dabar susitikusi kurį nors draugą interklubietį visada turiu ko paklausti, kuo pasidomėti, kartu prisimename įvykusius renginius, susitikimus. Kalbėdamas apie interklubo veiklą, Saulius Juršėnas ne pamiršo „juodosios" darbo pusės. Susitikimai, laiškai, konferencijos — tai gražioji veiklos pusė. O išlietas pra kaitas ruošiant šiuos rengi nius, iki tobulumo šlifuojant kiekvieną jų detalę? Visa tai užgožia džiaugsmas gerai pavykusiu vakaru, patenkinti svečių veidai. Yra ir bėdų. Didžiausia problema — patalpos. Inter klubas neturi auditorijos, to dėl prieš kiekvieną susirin kimą reikia susirasti laisvą auditoriją, nėra kur organi zuoti renginių, nes „Žalt vykslė" ne visada jų pa slaugoms. Rizikinga kviestis svečius, nes iš anksto ne visada žinoma, kiek bus skir ta vietų jiems apgyvendin ti bendrabutyje.
aukštos kvalifikacijos spe cialistai: Aukštojo ir spe cialiojo mokslo ministras prof. H. Zabulis, VU pro rektorius profesorius J. Gri gonis, profesoriai J. Marku lis, C. Kudaba, A. Basaly kas, M. Ivanauskienė, V. Va lentą, doc. J. Balkevičius, nusipelnęs inžinierius R. Darškus, nusipelnęs statybinin kas J. Valungevičius, LTSR gamtos apsaugos draugijos pirmininko pavaduotojas J. Stasinas ir kiti. 1982/83 m. m. neblogų re zultatų pasiekta darbo rit mo, drausmės ir mokslo proceso gerinimo srityse. Kitais mokslo metais fa kultetas įžengia į dešimtuo sius mokslo metus. Nors ir nedidelis jubiliejus, bet rei kšmingas. VPF Taryba regu liariai svarsto savo darbo planus, išryškina tai, kas teigiamo nuveikta, nepraeina
Raimonda mašanauskaite
Doc. P. UŽKALNIS VPF dekanas
TAUTOSAKOS VAKARAS Praėjusią savaitę vyko bib liotekininkystės ir bibliogra fijos specialybės I kurso stu dentų ilgai lauktas lietuvių tautosakos vakaras. Kruopščiai ruošėsi mergi nos šiam renginiui: rinko mįsles, liaudies išminties per lus. mokėsi dainuoti aukš taičių, žemaičių, sūduvių, dzūkų dainas. Programėlę pa ruošti padėjo studijų metais domėjęsis liaudies dainomis, pats rinkęs tautosaką, prof. V. Žukas. Tautosakos vakare dalyva vo respublikinės premijos laureatė LTSR 1. a. B. Grincevičiūtė ir etnografinio an samblio dalyvė J. Bukontaitė. —• Vaikystėje liaudies dai nas girdėjau tik per radiją, — pasakojo dainininkė. — Aš jų nemėgau, nesupratau. O kai išgirdau, kaip tas dai nas dainuoja senos kaimo moterėlės, kaip banguoja gy va liaudies melodija, likau sužavėta ir negalėjau supras ti, kodėl aš anksčiau nepaste bėjau to nepakartojamo gro žio, to nuostabaus skambėji mo. J. Bukontaitė padainavo ke letą lietuvių liaudies dainų. Viešnios repertuare daugiau sia žemaičių etnografinės dainos. Tačiau jos balso skambesiu, sugebėjimu ori
ginaliai perteikti liaudies dainavimo meną, negalėjo nesižavėti nei aukštaičiai, nei dzūkai nei suvalkiečiai. Per tautosakos vakarą ne tikėtai gimė naujas etnogra finis ansamblis. Tai paaiškė jo tada, kai merginoms kar tu su J. Bukontaitė pavyko puikiai sudainuoti lietuvių liaudies sutartinę. Dainininkė sutiko padėti merginoms iš mokti etnografinių dainų atli kimo meno. Didelė laimė buvo turėti viešnią LTSR 1. a. B. Grincevičiūtę. Ji papasakojo apie savo vaikystę, apie tai kaip susipažino su liaudies daina, kodėl ją taip pamilo. B. Grincevičiūtės atliekamos lietuvių liaudies dainos ne paprastai skambios, ligi aša rų graudžios, tarsi ne lūpo mis, o širdimi dainuojamos. Tautosakos vakaras paliko tikrai gilų ir neišdildomą įspūdį. Tik... labai gaila, kad ne visi mūsų kurso studentai dalyvavo šiame renginyje. O juk tautosaka — tai mūsų liaudies praeitis, jos džiaugs mai ir rūpesčiai. Tai argi ga lima nesidomėti ja...
Jolanta MINKEVlClUTE Bibliotekininkystės ir bibliografijos I kurso studentė
Gamtos apsauga Visuomeninių profesijų fa kultete nuo 1975 metų veikia gamtos apsaugos skyrius, ku ris ruošia visuomeninius gam tos apsaugos organizatorius. Per minėtą laikotarpį išleista jau septynios laidos ir paruoš ta 385 visuomeninių gamtos apsaugos organizatoriai, šiais mokslo metais baigia 41 ab solventas. Mūsų gamtos apsaugos sky riuje mokosi įvairių specia lybių studentai: medikai, fizi kai, matematikai, istorikai, ekonomistai, bet didžiausią dalį sudaro gamtos mokslų fakulteto studentai. Jie iš klausė daug specialių pa skaitų apie atmosferos oro, vandenų, dirvų, žemės gel mių, faunos ir floros bei landšaftų racionalų ir komp leksinį panaudojimą ir jų ap už saugą bei atsakomybę padarytus gamtai nuostolius. Gamtos apsaugos klausytojai praktiškai susipažino su minė tų gamtinių kompleksų ap saugos metodais ir įranga bei atliko daug praktinių užduo čių. Paskaitas ir pratybas orga nizavo Universiteto dar buotojai, prof. A. Basalykas, prof. M. Ivanauskienė, prof. V. Valentą, prof. C. Kudaba, doc. D. Galvydytė, doc. I. Sarkinienė ir kiti. Be to, pa skaitas skaitė ir kiti žymūs mokslo ir technikos specialis tai, kultūros veikėjai, LTSR Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos, Vandenų ištek lių valdybos viršininkas nusi pelnęs inž. R. Darškus, LTSR Valstybinio statybos komiteto pirmininko pavaduotojas, nu sipelnęs statybininkas J. Vo lungevičius, LTSR Gamtos ap saugos draugijos vicepirmi ninkas J. Stasinas, LTSR Gamtos apsaugos komiteto darbuotojai: V. Beržinskas, K. Balevičius, V. Baškys, J. Ciplys ir G. Tursa, Gamtinės ap linkos apsaugos kontrolės centro direktorius, geogr. m. kand. P. Korkutis ir kiti. Gamtos apsaugos skyriaus klausytojai ir absolventai ak tyviai dalyvauja gamtosau gos veikloje: A. Paulauskas ir H. Balandis tiria aplinkos užterštumą mutageninėmis medžiagomis, J. Tamulevičiū tė, O. Veiverytė, E. Narušienė vadovauja pirminės gam tos apsaugos organizacijoms. Gamtos apsaugos organiza torių laukia dideli, svarbūs ir kilnūs gamtos racionalaus panaudojimo ir apsaugos dar bai. Dac. V. RASKAUSKAS Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas
Sėkminga meno skyriaus veikla Kaip jau įprasta, bai mokslo metams sumuojami rezultatai. O jie VPF meno skyriui, jungiančiam studentus iš centrinių meno kolekty vų, buvo gana turiningi. Gegužės—birželio mėne sį kiekvienas meno ko lektyvas ruošiasi baigia majam koncertui arba spektakliui, kad galėtų pateikti savo kūrybinio darbo ataskaitą Universi teto, Vilniaus bei kitų miestų žiūrovui. Supran tama, kad kūrybinės veiklos ataskaita žiūro vams — tai visų metų įtempto darbo vaisius. Ir studentai, ne tik rimtai studijavo, bet ir rimtai padirbėjo. Apie atskirų meno kolektyvų pasiro dymus buvo rašyta vieti nėje ir respublikinėje spaudoje, apie tai kalba įvairiose apžiūrose iško votos prizinės vietos bei gauti garbės raštai. An
Laima SKRIDLAITE giantis
matytos įvairios komunis tinio auklėjimo sritys. Didelį susidomėjimą kelia fakultatyvinių paskaitų | temos „Oratorinio meno pagrindai", „Kolektyvo formavimo keliai" ir kt. Visuomeninio darbo įgūdžiams ugdyti palaiko mi ryšiai su kitais VPF skyriais, Universiteto interklubu. Numatoma ben dradarbiauti su įmonių, mokyklų, rajonų komjau. nimo organizacijomis. Kviečiame mokytis kom’aunimo organizato rių mokykloje, ypač že mesnių kursų studentus. Antroji specialybė labai naudinga kiekvienam jaunam specialistui pra dėjus darbą.
pro vis dar pasitaikančias darbo spragas. Mes negalime pasitenkinti esamais kontak tais su absolventais. Kasmet didelė VPF absolventų dalis įsilieja į darbo kolektyvus, o ryšiai su jais silpni. Tai kelia nerimą fakulteto Tary bai, skyrių vedėjams ir de kanatui. Esama ne maža ob jektyvių priežasčių. Taryba aptarė priemones kontak tams su absolventais page rinti, bet kol kas rezultatų nesimato. Be kitų priežasčių kliudo nesklandumai deka nato darbe. Reikia daugiau energijos skyrių vedėjams, iš esmės pagerinti dekanato darbą. Fakultetas laukia da lykiškos pagalbos iš rekto rato ir visuomeninių organi zacijų. Ateinančius mokslo metus fakulteto aktyvas ruošiasi sutikti optimistiškai nusitei kęs, pasiryžęs ir toliau pa dėti studentams įgyti antrąją specialybę.
tai Klaipėdoje respubliki niame konkurse „Gau džia trimitai" nusipelniu sio dainų ir šokių an samblio orkestras užėmė I vietą, kaimo kapela „Jaunimėlis" — III vie tą. Tačiau teisingai sako ma: iškovoti pripažinimą lengviau negu jį išlaiky ti. Kitų aukštųjų mokyk lų meno kolektyvai taip pat sparčiai tobulėja, ir mes jau jaučiame jų rim tą konkurenciją. Taigi prieš akis nauji mokslo metai, o kartu ir didelis darbas. Ko norėtų meno skyrius? Pirmiausia, kad geriausios meninės jėgos įsilietų į centrinius ko lektyvus. Juk tai studen tiški kolektyvai, iš kurių kasmet išeina baigę Uni versitetą į darbą pagal paskyrimą. Būtina juos papildyti. Šaltinis — fa kultetų saviveiklininkai, į kuriuos turėtų daugiau
dėmesio skirti fakultetų visuomeninės organizaci jos, pirmiausia — kom jaunimo komitetai. Esteti nio lavinimo katedra yra paskyrusi fakultetams dėstytojus šefais - kon sultantais ,bet į juos la bai retai kreipiamasi. Ne kartą girdime balsų iš saviveiklininkų entuzias tų, kad jų pastangas kai kurie dėstytojai ne visa da reikiamai vertina, ma nydami, kad meno savi veikla — tai tų studentų asmeninis reikalas. Su prantama, tokia pažiūra neskatins studentu daly vauti saviveikloje. Tad bendromis pastan gomis plėtodami Univer siteto meno saviveiklą, galėsime paruošti meno profesijų specialistus, ku rie baigę VU, galėtų būti mokyklose, įmonėse bei įstaigose aktyvūs visuo menininkai. Prof. V. GERMANAS
Tarybinis studentas 3
Septintą kartą Švenčionių įvyko Universiteto rajone komjaunimo ir jaunimo sąŠiemet skrydis, jis buvo LKP 65-mečiui ir skirtas VLKJS 65-osioms metinėms. Vėl į sąskrydį studentai susirinko susumuoti sąjunginio žygio kovų ir darbo šlovės vietomis rezultatų, pagerbti Didžiojo Tėvynės karo dalyvių atminimą. Mintimis nusikeikime į pra eitį. ’ 1976 metais Švenčionių ra jone iškilo pilkapis didvy rių atminimui. Kaip tik toje vietoje Didžiojo Tėvynės karo metais susitikdavo Lie tuvos Siaurės ir Pietų būrių bei Baltarusijos partizanų ke liai. Įamžinti šią vietą tada pasiūlė Universiteto komjau nuoliai. Pilkapio atidengimo šventė sutapo su pirmuoju Universiteto komjaunimo ir jaunimo sąskrydžiu. Šioje šventėje ir sąskrydyje daly vavo LKP CK pirmasis sek retorius A. Sniečkus. — Prisimenu, koks buvo pirmasis, — kalba Universite to SDAALR komiteto pirmi ninkas A. Sapožnikovas. — Studentai neturėjo jokios pa tirties. Bet kaip smagu buvo
Sąskrydžio veteranas.
valgyti iš vieno katilo. .. Nebuvo nei taip gerai įrengtos stovyklavietės, Prisimenu, valsusidėdavo gius ant laikraščių, sudarydavo didžiulį stalą. Tokius mus aplankė ir pats A. Sniečkus. . . Pirmojo sąskrydžio tradici jos, šventiška eisena su fa kelais Švenčionyse, dalyvavi mas iškilmingame Pergalės dienos mitinge prie pilkapio, dauguma konkursų ir varžybų sąskrydyje gyvuoja ir šian dien. Kaip ir anksčiau, čia vykstama parungtyniauti, pailsėti, susidraugauti.
PIRMOJI DIENA Dalyvių registracija Darbo desantas Turistinė sukarinta estafetė Iškilmingas stovyklos ati darymas Susitikimas su karo vete ranais
Estafetėje.
XXX Draugystės laužas. Kon certas sąskrydžio Vos spėję kojas stovykla Iškilmingam vietėje apšilti, komandų da atidarymui stovyklos komen lyviai susirinko į sunkiau dantas A. Šermokas rikiuoja sias rungtynes — sukarintą visus dalyvius. Po raporto į susirinkusius turistinę estafetę. Čia virė viršininkas, didžiausios pirmosios dienos kreipiasi štabo Universiteto komjaunimo or aistros. A. — Albertai, juk labai sun ganizacijos sekretorius ku, čia tik atskyrininkai ga Kumža. lėtų viską įveikti! — susi — Vėl šitame svetingame pažinę su trasa, piktinosi sir Švenčionių rajone pakils mū galiai. sų sąskrydžio vėliava. Vėl čia susumuoti Dalyviai atidžiai išmatavo, susirinkome atsargiai įvertino ir ryžosi. Pirmieji — matematikai. Startas duotas, estafetė prasi deda. Pirmosios — automato ardymo varžybos, ku rioms teisėjauja VU SDAALR komiteto pirmininkas A. Sa požnikovas. Svarbu greitis, mokėjimas. Šią rungtį keičia granatos metimas į taikinį. Paskui es tafetės dalyviai bėga per upe lį, kopia virvinėmis kopėčio mis, sliuogia virve. Sitai ir sutrukdė keletui komandų sėkmingai pasiekti finišą. Po ilgos kovos, visus nustebi nę atkaklumu, pasitraukė is torikai, paskui — chemi kai, teisininkai. Ir paskutinė rungtis — šaulių taiklumas patai kyti į geltoną balionė lį, estafetė baigta. Ir čia ne visiems sekėsi. komjaunuolių, PEF komanda, sėkmin Universiteto giausiai įveikusi kitas sąjunginio komjaunimo ir jau ir darbo kliūtis, čia sugaišo nimo žygio kovų šlovės vietomis dalyvių darbo daugiausia laiko. Virė aistros. Sirga rezultatus, pasidžiaugti savo liai nerimo, patarinė laimėjimais. Bet džiaugdamiesi savo jo, patys buvo pasi ruošę bent virvę pa šviesia dabartimi, negalime pamiršti, kad mūsų sąskry laikyti. — Nešok j aną pusę, dis vyksta įtemptu metu, kai virvė siūbuoja! — priešiškos taikai jėgos grasi na nauju pasauliniu karu. kažkas pasakinėjo. Prisiminkim istorijos aki — Kodėl Ramunės 1941neleidžiat? — piktina mirkas, prisiminkim ųjų birželį ir 1945-ųjų ge si nekantrieji. gužės devintąją. Sėkmingai grįžę iš Tegul mūsų sąskrydyje bū džiaugsmo glėbesčiavo- na gyvas didvyrių atminimas, si su komandos daly tegul jame būna gyvas tai viais ir sirgaliais. kos siekimas! — Mes tiek kovo vėliavą kelia Sąskrydžio jom. — nenorėjo nu praeitų metų nugalėtojai magalėtais pripažinti tei tematikai. sininkai. Į studentus kreipiasi A. — O aš eičiau antrą kartą, Sapožnikovas. Jis sveikina labai patiko. — dalijosi esta pirmųjų varžybų nugalėtofetės įspūdžiais prekybininkė. jus, prisimena sunkius DiXXX džiojo Tėvynės karo metus: O tuo metu, kai sukarinto— Man teko sutikti 1945je estafetėje vyko kovą, uosius, aš buvau džiaugsmin stovyklavietėje taip pat ne gos Pergalės dienos liudinin buvo ramu. Aikštelė pasipuo ku, — kalba veteranas. — šė palapinėmis, šūkiais, pla Jūs visi žinot Didžiojo Tė katais. Ir nors stovyklavie vynės karo istoriją. Ji mus tės apžiūra turėjo paskutinią moko būti budriais, svarbiau ją dieną įvykti, studentai nu sia — branginti taiką. tarė kuo greičiau ir gražiau Sąskrydžio štabui raportuo įsirengti jau pirmą dieną. ja fakultetų komandos. Puošėsi stovyklavietė, prie — Teisės fakultetas atvyko darbo stojo virėjos ir virė ir kovai pasiruošęs! jai. — Didvyrių atminimas gy — Musų košės paragaukit, vena ne tik memorialuose, jis virėm, virėm, manėm, neuž gyvas mūsų šiandienoje. Vi teks , o dabar dar ir liko, — sos kartos bus dėkingos už kalbėjo prekybininkai, šaukš iškovotą žmogišką teisę gy tais kabindami iš apsmilkusio venti, dirbti, kurti, svajoti, kibiro. — Tikrai skani! — raportuoja prekybininkai. Visi kuo nors užsiėmė: vy — Tebūnie taika žemėje! rai spardė kamuolį, merginos — tokiais žodžiais baigia ra žaidė „bulvę". Į atidarymą portą istorikai. visi susirinko jau pajutę sąKiekviena komanda štabui skydžio duonos skonį. įteikia daiktinį raportą.
XXX
O vakare, prie suliepsnoju sio draugystės laužo sukosi šokėjai, būrėsi dainininkai.
ANTROJI DIENA
Kėlimasis Mankšta ir pusryčiai. Orientacinio sporto var žybos. PDG daugiakovė Pietūs Geriausio atrakciono kon-
DIDVYRIŲ ATMINIMAS GYVAS kursas Darbo desantas Draugystės laužas, stu dentiškos miniatiūTos Rytą prie ežero suliepsnojo laužai. Virėjai stengėsi kuo stipriau pamaitinti visus prieš „karštą" dieną. Pirmieji į varžybas išvyko orientacininkai. Kol jie su kompasais ieškojo sunkiai randamų objektų, stovykla vietėje prasidėjo PDG dau giakovė. Kiekvienas fakulte tas į ją atsiuntė po 4 da lyvius.
Sunkiausios varžybos
PDG daugiakovę pradėjo merginos. Pirmoji rungtis — šaudymas iš pneumatinio šau tuvo. —■ Nereikia jaudintis, ramiau, mažiau kalbėkit, — ramino saviškes EKFF vaikinai. Merginos įrodė, kad jos nė kiek ne blogesni šauliai už vaikinus. Paskui — granatos metimas, 100 metrų bėgimas. — Silpni mūsų vyrai, — dejavo sirgaliai, atidžiai ste bėdami prisitraukimus prie skersinio. — Dar vieną, dar. .. — Ko čia kojom tabaluoji! — Nenorėčiau paskutinėje vietoje likti. — prisipažino nusiplūkęs dalyvis. —• Dar viena rungtis ir švęsim, — kažkas apsidžiaugė. Paskutinė rungtis turbūt buvo sunkiausia — 3 km vai kinų ir 1 km merginų bėgi mas. — Svarbiausia įveikit trasą, laikas nesvarbu, tik nepasi duokit, — prašė komandos draugai. Ir plojama buvo ne tik pirmiesiems, „valio" sir galiai šaukė visiems, sėkmin gai pasiekusiems finišą. Prie taikinių vėl stojo fa kultetų atstovai. Vyko tarpfakultetinės šaudymo varžybos. Geriausiųjų vardus iškovojo matematikė A. Dambrauskaitė ir istorikas V. Lukšys. Šaudymo varžybose rung tyniavo ir sekretoriai bei ko mandų vadovai. Geriausi tapo teisininkas G. Veromėjus, Tei. Autorės nuotraukos sės fakulteto komjaunimo or-
2iūroval. ganizacijos sekretoriaus vaduotojas.
pa riai, neapvylė. Čia vyko at kakliausia kova ir tarp daly vių, ir tarp sirgalių. XXX — Daryk žingsnį, Romai, daryk, ištempsit, — šaukė O prie ežero vėl kūrenosi EKFF žiūrovai. laužai, virėjai virė košę, sten — Op, op, op... gėsi kuo skaniau pavalgydin — Vienas, du, trys. .. — ti savo komandų draugus, girdėjosi iš visų kampų. atstatyti varžybose prarastas — Vyrai, netraukit kol kas, jėgas. laikykit, paskui visi, vienu traukimu... XXX Bet traukti buvo sunkiau, — Atsikratykit tos nuotai negu mokyti. — Būtume nutraukę — kos, spėsim pailsėti, — vaka rėjant saviškius ragino filo rankos pradėjo slysti, — aiš logų vadas. Nuovargis jautėsi kino istorikai. — Taip gerai ėjo ir. .. visoje stovykloje. Bet laukė atrakcionų konkursas. Kiek še.. . — nuogąstavo prčtm'ovienas fakultetas pagalvojo, nininkai. — Kur tokius milžinus nu kaip pralinksminti kuo dau giau žiūrovų. Fizikai vos ne trauksi, — pyko po nesėkmės kosminę estafetę sugalvojo, medikė. Laimi stipriausieji. Po įnir tingos kovos tarp fizikų ir gamtininkų, abiejų sirgalių komandų, iš džiaugsmo šoki nėjo gamtininkai. Jie ir tapo pirmos vietos savininkais. XXX Stovykla rikiuojasi sąskryr džio uždarymui. Apie sėkmin gą pabaigą štabo viršininkui raportuoja A. Šermokas. Skelbiami sąskrydžio nu galėtojai. Pirmasis draugiškas „valio" suskamba EKFF ko mandai. Jie gauna sąskrydžio prizą. Apdovanojami atskirų rung čių nugalėtojai, kiekvienam dalyviui įteikiamas sąskrydžio ženklelis. Į studentus kreipiasi vakario nio ir neakivaizdinio skyriaus chemikai bandė smaližius su prorektorius doc. I. Žebersvilioti, matematikai mėtymo kis. — Man malonu jus matyti varžybas surengė. Bet pats populiariausias buvo istorikų šiame svetingame Švenčionių Odisėjo lankas. Jį įtempti rajone, kurio istorija glau bandė ir vaikinai, ir mergi džiai susijusi su partizaniniu nos. Kreivas lankas, ne itin judėjimu Tarybų Lietuvoje. Sveikinu jus didelės šven tiesi strėlė, o reikia pataikyti į besišypsantį obuolį. Net po tės proga, sveikinu sėkmingai kelis kartus vaikinai stojo į dalyvavus sąskrydyje. Tegul šita darbinga nuotai šaulių eilę. Net kai istorikai visus prizus išdalino, kova ka jus lydi per sesiją, tegul jus lydi visokeriopa sėkmė! nenurimo. Studentus sveikina LLKJS XXX Studentiškų miniatiūrų va CK studentų skyriaus vedė karas priminė aštrialiežuvių jas J. Bernatonis, su sėkmin sąskrydžio finišu visus paradą. Nuoširdaus juoko bu gu vo daug. Studentai dalijosi sveikina A. Sapožnikovas. Vėliavą nuleidžia EKFF sąskrydžio įspūdžiais drau studentai. giškai vieni iš kitų šaipėsi. XXX . . .Ir vėl liepsnojo draugys tės laužai, vėl prie jo sukosi Vėliava nuleista, bet į na poros. Palapinėse skambėjo gitaros, buvo aptarinėjami mus dar niekas neskuba. Prie sąskrydžio įspūdžiai, ruošia Šlovės pilkapio vyksta iškil masi naujai dienai, kuri ža mingas minėjimas, kuriame dalyvauja sąskrydžio dalyviai. dėjo: Kalba kovų ir darbo vete ranai, raportuoja pionieriai. J TRECIOJI DIENA mitingo dalyvius kreipiasi Universiteto prorektorius I Kėlimasis. 2eberskis. Jis sveikina ir mi Mankšta, pusryčiai. Virvės traukimo varžybos. tingo dalyvius Pergalės die nos proga. Stovyklaviečių apžiūra. Gausiai susirinkusieji kon Iškilmingas sąskrydžio už darymas, nugalėtojų apdova certuoja Universiteto saviveik lininkai. nojimas XXX Mitingas prie Šlovės pilka pio. Palapinių miestelis pamažu Koncertas. nyksta, tuštėja stovyklavietė. Stovyklos sutvarkymas ir Iki naujo sąskrydžio, iki nau išvykimas namo. jų susitikimų! Virvės traukimas, kurį la biausiai mėgsta ir dalyviai, ir Janina PRANKAITE, sirgaliai, ir patys organizato „T. S." korespondentė
4 Tarybinis studentas
KAS ATĖJO NESIGAILĖJO
Sekmadienio rytą Vala kampių pusėn traukė būriai linksmai nusiteikusių jau nuolių. Jie — Lenino rajono darbininkai, tarnautojai, stu dentai, moksleiviai — apsi stojo gražioje aikštėje prie Neries. Čia vyko kontrolinė sveikatos ir sporto šventė. „Iš Nemuno krašto į olim pines aukštumas". Mintimis
apie ją paprašėme pasida linti VU Fizinio lavinimo katedros vedėją V. BIMBĄ. — I šventę atvyko daug jaunimo. Ir labai džiugu, kad šioje sveikatingumo die noje labai gausiai dalyvau ja Universiteto studentai. Jų delegacija — pati di džiausia. Matyt, kad VU at stovai supranta tokių rengi nių reikšmę. Studentams po įtemptos paskaitų savaitės tiesiog būtina pasimankštin IŠ GRUZIJOS ti, pabūti gamtoje. Iš sveika tingumo dienos visi grįžta SUGRĮŽUS žvalesni, pailsėję, geros nuo Šių metų balandžio mėnesio taikos. Ši kontrolinė šventė 19—23 d. Tbilisyje vyko skirta Tarybinės Armijos XXIV Visasąjunginė studentų pergalės 38-osioms metinėms vaikų chirurgų konferencija. paminėti. Mūsų Universiteto Medicinos Šventė prasidėjo. Pirmiau fakultetui atstovavo doc. J. sia prie starto linijos — Gradauskas ir IV k. studentai bėgikai. Dauguma iš jų — — subordinatoriai A. Usonis Universiteto studentai. Kiek bei R. Tautavičiūtė. Konfe vieno bėgimo nugalėtojams rencijos darbe, kuris vyko buvo įteiktos dovanėlės. Krepšinio mėgėjai galėjo iš keliomis sekcijomis (aneste mėginti rankos taiklumą ziologijos - reanimatologijos, baudų mėtymo konkurse. pūlingos ir abdominalinės chi Futbolininkai stengėsi įmuš rurgijos, urologuos, ortopediti kamuolį į miniatiūrinius jos-traumatologijos), dalyva vartelius. Merginos varžėsi vo apie 250 studentų iš įvai kvadrato aikštelėje. Rungty rių TSRS kampelių: Leningra niavo tinklininkai, šaškių, do, Maskvos, Pabaltijo res šachmatų mėgėjai. Didelį publikų, Užkaukazės, Vladi susidomėjimą sukėlė virvės vostoko, Iževsko ir kt., kurie traukimo rungtis, kur jėgas atstovavo 73 aukštosioms mo bandė stipriausi Lenino rajo kykloms. Be studentų į kon no vyrai. Vyko parodomo ferenciją atvyko dabartiniai chirurgijos korifėjai: sios bokso varžybos. Nenu vaikų skriausti liko ir šaudymo prof. L. Avaliani, TSRS MA narys-korespondentas prof. S. mėgėjai. Kokia šventės dalyvių Daleckis, prof. D. Murvanidzė, nuotaika? Užkalbiname dvi TSRS MA narys-korespondentas prof. G. Bairovas ir kt. besišypsančias merginas. — Nuotaika kuo puikiau Viso per šias keturias dienas sia. Nejaugi to nepastebite? buvo perskaityta 170 praneši —• net nusistebi. — Dau mų, liečiančių aktualias vaikų giau tokių renginių. Sveikatos ir sporto šventė baigiasi. Jos dalyviai žings niuoja miesto link. Žengia linksmi .žvalūs, pailsėję. Ir KRAŠTOTYRININKŲ šypsosi. TALKOS Valdas KASPERAVIČIUS, Algis PETRULIS
Šiandien baigiasi LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos pa skelbtas paminklų tvarky mo mėnuo. Praeitą šešta dienį Universiteto krašto tyrininkų ramuva suren gė tradicinę talką — diplomantų palydas Tė viškės muziejuje Rumšiš kėse. Dar prieš savaitę studentai tvarkė senojo
chirurgijos ligų gydymo visą laisvą nuo organizacinio problemas, naujus diagnosti darbo laiką skyrė mūsų pa kos metodus. Kiekvienas pra žinčiai su Tbilisiu ir jo apy nešimas atspindėjo tos mo linkėmis. Mus visus, kurie kyklos darbo kryptis, atsklei dalyvavo konferencijoje, ap dė jos pasiekimus bei trūku gyvendino tolokai nuo saulė mus. Darbus vertino studen tosios Gruzijos sostinės cent tiška žiuri, į kurios sudėtį ro, turbazėje „Digomi". Atvy įėjo 21 studentas. Vertinama kusius Tbilisis pasitiko šalto buvo 12 balų sistema: už te ku pavasariniu lietumi ir mos aktualumą, naujumą, nuostabiai žalia gamta: jau pateikimą, darbo apipavidali spėjusiais pražydėti gėlynais, nimą. Be viso to buvo svarbus kaštonais ir alyvomis. Pateko ir pačių studentų indėlis į kli me į kalnus, kurių viršūnėse nikinį ar eksperimentinį dar puikavosi nuo senų laikų di bą. Buvo tikrai malonu, kad dybės nepraradusios pilys, studentai aktyviai dalyvavo tvirtovės, o Kūros upės slėny diskusijose ir pateikė didžią ir kalnų prieigose driekėsi ją dalį klausimų, kai tuo pats Tbilisis, kurio pavadini tarpu dėstytojai tik sekcijų mas kilęs iš „Šiltųjų vande darbo gale padarydavo api nų" („tbili" gruziniškai — šiltas). Sostinėje teko aplan bendrinimus. Mūsų Medicinos fakultetui kyti įžymias vietas, susijusias atstovavo 2 darbai, liečiantys su Gruzijos istorija, pabuvoti abdominalinę chirurgiją bei prie Lisi ir Cerepašje ežerų ortopediją-traumatologiją. VI — mėgstamų tbilisiečių po kurso vaikų chirurgų subor- ilsio vietų, onkologijos insti dinatorių L. Sologubo ir A. tute. Vieną dieną praleidome Usonio (moksl. vad. doc. J. Mechetoje, buvusioje Gruzijos Gradauskas ir gyd. A. Savi sostinėje, garsioje viduram nas) darbas „Fibrogastrosko- žių Samtaūro vienuolynu, pijos reikšmė vaikų chirurgi kryžmine Sveticchovelio nių ligų diagnostikoje" buvo šventykla (1029 m.) ir Liachįvertintas III laipsnio diplo rio bei Kūros upių santako mu. Vaikų chirurgijos būrelis je išsidėsčiusiame Garyje — už pateiktus darbus šiai kon J. Stalino gimtinėje. Mes turėjome tikrai gerus ferencijai buvo apdovanotas medaliu ir III laipsnio diplo gidus iš tų pačių tbilisiečių mu, o tai suteikė teisę kitais medikų tarpo. Nustebino jų metais į XXV Visasąjunginę gilios žinios ir tikra meilė konferenciją, kuri vyks Frun- savo respublikai ir jos isto rinei praeičiai. Savaime kilo zėje, 2 pranešimus. Maloniai nuteikė ir lai, klausimas, ar mūsų studentai kad buvo sudarytos sąlygos sugebėtų prilygti jiems savo susipažinti ne tik su Sąjun turimomis žiniomis apie Lie gos studentu moksline veikla, tuvą ir jos praeitį. Rūta TAUTAVICIUTĖ, bet taip pat ir arčiau pažinti MF VI kurso studentė studentus tbilisiečius, kurie
Rasų kapinėse — sodina gėles ant profesorių ka pų. Kraštotyrininkų klu bo taryba kviečia talkon ne tik ramuviškius, bet ir visus ,kas neabejingi mūsų Almae Matris isto rijai, kas nori prisidėti prie žmonių, garsinusių Vilnių ir mūsų Universi. Universiteto profesorių tetą, atminimo išsaugoji kapus Rasų ir Bernardinų mo. Renkamės 10 vai. prie įėjimo j Rasų kapi kapinėse. Šį sekmadienį (gegu nes. žės 22 d.) kraštotyrinin Klubo taryba kai rengia antrąją talką
WVW\Z\/\Z\/WW\ZW\/\/\/WWW\/\/>/WV>yW\ZX/WWX/W\/XZWXZW/WX/VWWV'XKZV
DOMESIO! GALVOLAUŽIS
Bėgimo take.
A. PETRULIO nuotr.
SKELBIMAI
ŠACHMATŲ KONKURSAS Tarybinis sfudentas-83 Skyrelį tvarko kan didatas į TSRS sporto meistrus Gediminas MIŠKINIS
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820477, išduotą GF studentei Birutei RUPŠLAUKYTEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 811682, išduotą EKFF studentei Erikai RAČ KAUSKAITEI, laikyti nega liojančiu.
Vertikaliai: 1. Tas, kuris atvažiuoja per fizikų dieną Ir meiliai kalba. 2. Antrakursis, žengiantis j Santuokų rūmus, galvoja: „Toks ...!" 3. Aukščiausias nevedęs fuksas Lietuvoje. 4. Studentų susibūrimas, kur visi stovi ir klausosi muzikos. Būtina kiekvieno pokylio da lis. 6. Su sparnais, žalias ir ka bo. 7. Kiekvienas filologas, su pratęs ,kad moterys — jo li kimas ir ta proga parašęs eilėraštį. akis ir sakoma: „Miegoti, mie fontaną. Horizontaliai: 8. Romėniškas filosofas, ku1. Nepaskalta Čiurlionio goti, miegoti.. 7. Ne dekanas, bet per rio pavardė prasideda SE, o gatvėje. 5. Procesas, kai žiūrima į imatrikuliaciją nešamas per baigiasi KA. ..
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820496, išduotą Gelenai MA- ChP studentei Aurai MOC- PF studentei Valerijai SAIBaltieji: Ka2, Vc3, Bb4, EKFF studentei laikyti negalio KŪNAITEI, laikyti negalio DYTEI, laikyti negaliojan Rbl, RE5, 2c7, 2h7, pėst. c4, CULEVIC, čiu. jančiu. jančiu. f6, g2, g3, g5, g6(13). Dingusį studento pažymė Dingusį studento pažymė Juodieji: Kf5, BE4, pėst. jimą Nr. 811497, išduotą jimą Nr. 801542, išduotą Fizikos fakulteto deka a3, f7, g4(5). EKFF_ studentei Sigitai NAR- EKFF studentui Olegui VAnatas ir puslaidininkiu KELTONAITEI, laikyti nega SINUI, laikyti negaliojan fizikos katedra nuošir Baltieji pradeda ir duoda liojančiu. džial užjaučia Aloyzą čiu. ZINDULĮ dėl brolio mir matą juodųjų karaliui trečiuo ties. ju ėjimu. Tai paskutinis mū Dingusį studento pažymė Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820418, išduotą jimą Nr. 791044, išduotą sų konkurso uždavinys.
Uždavinys Nr. 8
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 08803. Iškilioji spauda. Užs. Nr. 1558. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1. aCoBercKHH CTyAeHT» — opran napntOMa, peicropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, npotįiKOMa opAeHOB TpyAOBoro KpacHoro 3HaMenH h Apy-^Šbi uapoAOB BHAbHioccKoro yHMBeporreTa mm, B. Kancyxaca. Ha ahtobckom suarte. PeAaKTop H. BapaiiHHųKHTe.
Universiteto kraštoty rininku klubas nuošir džiai užjaučia klubo ta rybos pirmininką Venantą MAČIEKŲ dėl mylimo tėvelio mirties. Visuomeniniu profesi jų fakulteto taryba giliai užiaučia vyr. dėstytoja Venanta MAČIEKŲ dėl tėvo mirties.
Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ