VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
„Jaunosios gvardijos" herojus studentų tarpe
Nr. 19 (2007 1955 m.
ŠALIES
rugsėjo mėn.
TUOENTM
13 d.
AUKŠTOSIOSE
Antradienis Kaina 20 kap
MOKYKLOSE ’
!®5
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
1/
UŽ PRINCIPINĘ KRITIKĄ (/ PARTIJOS EILĖSE I Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto par itinę organizacija ruošiasi savo ataskaitiniam-rinkiminiam sufcirinkimui. Pastaruoju metu prasideda fakultetų ir kai ku ilių katedrų partinių organizacijų ataskaitiniai-rinkiminiai suLirinkimai. Šiais metais universiteto partinė organizacija yra žymiai išaugusi kiekybiškai, organizaciniai sustiprėjus ir žymiai pa kėlusi savo politinį lygį. Ji jungia 12 partinių organizacijų, iš kurių keturios — Istorijos-filologijos, Ekonomikos, MediĮ cinos fakultetų ir Marksizmo-leninizmo katedros, turi biurus. Partinė organizacija išauklėjo ir priėmė į savo eiles nemaža aktyvių visuomenininkų ir partijai atsidavusių draugų, kaip I drg. drg. Palionis, Matiušenko, Bunkus, Sustavičius, Stonytė ir kt. ~~ ‘ Svarbiausias universiteto partinės organizacijos uždavi nys — nenuilstamai auklėti studentus komunizmo dvasia, i gerinti mokymo-auklėjimo darbo kokybę, siekti profesoriųdėstytojų mokslinio-tiriamojo ir metodinio darbo nuolatinio idėjinio ir teorinio lygio kėlimo. Paskutiniuoju laiku, vadovaudamasi TSKP CK ir LKP I CK nutarimais, universiteto partinė organizacija pasiekė eilę ! rimtų laimėjimų savo darbe. Žymiai pakilo specialistų paI ruošimo lygis. Dėstytojai-komunistai atlieka vadovaujantį ' vaidmenį katedrose ir fakultetuose, kovoja už aukštą dėsty mo lygį, už viso auklėjamojo darbo studentų tarpe pageri nimą. Studentai-komunistai, kaip drg. drg. Kazbaras, P. BerĮ natavičius, Praniauskas, Kozlovskis ir kt., yra mokslo pirI mūnal, o drauge ir žymūs visuomenininkai. Ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai yra svarbus Įvykis partinės organizacijos gyvenime, svarbi komunistų auklėji mo, jų aktyvumo pakėlimo priemonė. Todėl reikia pasiekti to, kad prie ataskaitinių-rlnkiminių susirinkimų paruošimo būtų pritraukti visi komunistai. Ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu būtina ne tik suvesti atliktojo darbo rezultatus, bet ir dalykiškai apsvars tyti atskirų partinių organizacijų ir biurų darbe pasitaikiu sius trūkumus, nurodyti kelius jiems išgyvendinti. Reikia taip pat iškelti trūkumus, pasitaikančius atskirų komunistų darbe ir buityje, ir padėti jiems tuos trūkumus pašalinti. Su visu rimtumu turi būti apsvarstyti komunistus dominan tieji klausimai bei iškylančios naujos problemos, numatytos konkrečios priemonės joms įgyvendinti. Partinių organizacijų uždavinys — ryžtingai kovoti už savikritikos ir ypač kritikos iš apačios veiksmingumą. Rei kia nesitaikstyti su tais, kurie tik formaliai pripažįsta trūku mus, o faktiškai nedaro jokių išvadų ir toliau kartoja senas klaidas. Partijos Įstatai reikalauja iš kiekvieno komunisto savo politinio-idėjinio lygio kėlimo. Todė> būtina atkreipti rimtą dėmesį į tai, kaip komunistai studijuoja marksistinę-lenininę teoriją. Partija ragina, kad komunistai griežtai vykdytų TSKP Įstatų reikalavimus, vidinės partinės demokratijos principus, vystytų kritiką ir savikritiką, kovotų frieš išpuikimo ir ge raširdiškumo nuotaikas, keltų kiekvieno komunisto atsako mybę už jam pavestą darbą, už didelį mūsų partijos reikalą. Ruošdamosios LKP IX ir TSKP XX suvažiavimams visos partinės organizacijos turi suaktyvinti savo veiklą, pakelti organizacinio ir partinio-politinio darbo lygį masėse. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į partinių orga nizacijų vadovavimą kitoms visuomeninėms organizacijoms. Didelė universiteto komjaunimo organizacija reikalauja ryžtesnio, organizuotesnio vadovavimo. Gerai partinei organiza cijai vadovaujant, universiteto komjaunimo organizacija ir profsąjungos Įgyvendins visus joms statomus uždavinius. Nėra abejonės, kad universiteto partinės organizacijos savo susirinkimuose griežtos ir principingos kritikos ir savi kritikos pagalba giliai išanalizuos savo darbą, iškels esamus trūkumus, numatys priemones jiems pašalinti ir su nauja energija sieks tolesnių laimėjimų visose savo darbo srityse. Į VVU partinės organizacijos ataskaitinį-rinkiminį susi rinkimą universiteto komunistai ateis kaip vieningas ir ko vingas kolektyvas, glaudžiai susitelkęs apie Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komitetą, pasiryžęs atiduoti vi sas savo jėgas ir sugebėjimus didžiajam mūsų partijos rei kalui — komunizmo pastatymo mūsų šalyje reikalui.
.
LITERATŪRINIS VAKARAS Sekmadienį universiteto Aktų salėje gausiai susirinko Istorijos-filologijos fakulteto dėstytojai ir studentai į vaka rą, skirtą susitikimui su uni versiteto auklėtiniais, jaunai siais poetais, baigusiais šį fakultetą. J vakarą atsilankę jaunieji poetai Just. Marcin kevičius, Alg. Baltakis, Grig. Kanovičius, supažindino va karo dalyvius su naujausiais savo kūriniais, paskaitė jų iš traukas. Didelį susirinkusių jų susidomėjimą sukėlė iš traukos iš Just. Marcinkevi čiaus rašomos poemos „Dvi dešimtas pavasaris", Grig. Ka novičiaus eilėraščiai. Vakare savo kūrinius taip pat skaitė universiteto jaunie ji literatai R. Kašauskas, P. Rūtė, J. Stepšys, Samulionls ir kiti. Pirmą kartą šioje sa lėje nuskambėjo jauniausiųjų mūsų poetų — I kurso studen tų Skaudvilaltės ir Lazausko balsai. Įvykęs vakaras padės stip rėti jaunųjų rašytojų ir poetų kūrybinei draugystei, padės ugdyti jų meistriškumą.
dalyvaukime bendrabučių aplinkos sutvarkyme Čiurlionio 23 „b" ir ,,c" bendrabučių tarybos ir ad ministratoriai pradėjo rude ninę gyventojų talką bendra bučių aplinkai sutvarkyti. Be kitų būtinų valymo darbų, da bar vežamos durpės ir Juodže mis, verčiamos į krūvas, kad per žiemą perdegtų, o pava sarį galima būtų paruošti dir vą gėlynams. Grupė vyrų bendrabučio gyventojų rugsėjo 12 d. są žiningai dalyvavo talkoje, ta čiau yra nemaža tokių, kurie vengia šio darbo ir visaip iš sisukinėja. Visų bendrabučio gyvento jų pareiga prisidėti prie ap linkos sutvarkymo, savo nuo širdžiu darbu paremti svei kintiną bendrabučių tarybų iniciatyvą. K. VALYS
. . .Už vagono lango juo davo naktis. Visur buvo tylu ramu. Tik nepajėgė Stokime j LDAALR eiles nugalėti būrelio i naktis jaunųjų, užėmusią didesnę Komunistų partijos vado sekretorius, proforgas, seniū pusę vagono. Juokas, dai vaujama, tarybinė liaudis at nas privalo padėti draugijai nos, pasakojimai liejosi į kakliai kovoja už taiką ir ne organizuoti aiškinamąjį darbą, vieną bendrą klegesį, pa paliaujamai rūpinasi mūsų įtraukiant naujus narius į traukiantį ir kitus kelei Tėvynės galios stiprinimu. LDAALR eiles. vius. Neiškentė senelis, Stiprinant tarybų šalies galią, Draugijos darbo išvystymas važiuojąs kartu, Ir, suderi svarbų vaidmenį atlieka Visa daug priklauso nuo geros ma nęs balalaikos stygas, pra sąjunginė Laisvanoriškoji terialinės bei technikinės ba virkdė Instrumentą. Iš po draugija armijai, aviacijai ir zės. Universitete veikia šo jo pirštų liejosi nuostabi laivynui remti. Šios draugijos ferių, motociklininkų kursai, rusų liaudies daina „Tolu eilėse yra ir didelis univer yra šaulių komandos ir kitų moj. tolumoj". Amžinai, ro siteto studentų būrys. Per sporto šakų būreliai. Daugelis dos, klausytum ir kiaušyklausy praėjusius metus, palyginus studentų lanko Radijo klubą, tum tų nuostabių akordų. su ankstyvesniais, universite Jūrų klubą, kur veikiančiuose Bet ' šmėkšteli Svenčioto draugijos narių skaičius rateliuose jie įgyja radijo nėlių stotis, ir reikia skirtis žymiai išaugo, o šiais mokslo technikų, motoristų ir kitas su senuoju dainiumi. metais ‘dar labiau išaugs. specialybes. . . .Aikštelė, esanti prieš Draugijos narių skaičiaus au Draugai studentai! Stoki stotį, greit prisipildė links gimo bazę sudaro pirmo kurso me į LDAALR eiles, kad mų jaunuolių. Iš kažkur studentai, o taip pat vyres budriai saugotume tarybinės atsirado kamuolys ir skrie nių kursų studentai ir dėstyto liaudies laimėjimus. jo jis ore lydimas šūkavi jai. Šiame darbo bare didelę I. Paliukas mų: paramą draugijai turi .teikti Universiteto LDAALR — Vytai, opa! partinės ir komjaunimo orga komiteto pirmininko nizacijos. Kiekvienos grupės pavaduotojas
* i
Komjaunuolės žygdarbis . . .„Mes šiandien nuspren dėme būtinai parašyti Jums apie tai, kaip pasielgė Jūsų instituto studentė. Mes gyvename Vokso ežero pakrantėje. Tai nuostabus kraštas, kur kiekvienais me tais atvažiuoja tūkstančiai tu ristų. Vokso pakrantėje gy vena ir Anatolijus Kuznis su motina. Anatolijus — vienin telis sūnus. Ir štai, kaip pa prastai, ir tą vakarą po darbo Anatolijus nuėjo maudytis. Jis nuplaukė toli nuo kranto. Staiga motina išgirdo šauks mą. Ji nubėgo Į paežerę, bet nieko negalėjo padėti. Myli masis sūnus skendo, o ji sto vėjo ant kranto ir raudojo. Staiga, kaip pasakoje, pasiro dė baltagalvė mergaitė su vie na kasyte. Kas ji tokia, nie kas nežinojo. Ji greitai nusi metė rūbus ir puolė į van denį. Motina negalėjo pratarti nė žodžio: ji bijojo dėl sūnaus ir tos nepažįstamosios mergai-
tės, kuri puolė gelbėti sū naus, likimo. Štai ji plaukia prie skęs tančio vis artyn ir artyn. Jau ji tik mažas taškas. . . Bet ji nugalėjo. Ji jau plaukė į krantą, viena ranka laikydama jaunuolį, o kita įtemptai dirb dama, kad priplauktų krantą. Susirinkę žmonės puolė jai į pagalbą. Ir štai ant kranto guli Anatolijus, o greta mergai tė, kuri paskutinėmis jėgo mis dar stengėsi nusišypsoti ir atsisėsti. . ." 1** , 0 Vilniaus Valstybinio Peda goginio Instituto studentė Da nutė Mackevičiūtė vasaros atostogų metu buvo Prioziorsko krašte, kur išgelbėjo skęs tantį. Prioziorsko krašto kom jaunimo organizacija neseniai atsiuntė Į institutą padėkos laišką, kurio ištrauką spaus diname. (Red.)
Zorą Artuniancą studen tai apgulė iš visų pusių. Kiekvienas kaip įmanyda mas stengėsi prasibrauti ir iš arčiau apžiūrėti šį aukš to ūgio, tamsiaplaukį jau nuolį. Greitai užsimezgė įdomus ir nuoširdus pokal bis. Buvęs pogrindinės or ganizacijos „Jaunoji Gvar dija" dalyvis papasakojo studentams apie organiza cijos veiklą, apie šauniuo sius jaunuolius ir merginas — Krasnodono didvyrius. _ Iš visų „Jaunosios Gvardijos" narių gyvi liko tik 8 žmonės, — pasakojo Žora Artuniancas. — Vie nas iš jų — Ivanas Turkeničius žuvo mūšyje ties Varšuva. Universiteto studentai sužinojo daug įdomaus iš dabartinio jaunagvardiečių gyvenimo, išgirdo kaip jie dirba įvairiuose šalies kampeliuose, tarnauja Ta rybinėje Armijoje. Šiltai atsisveikino stu- i dental su buvusiu jaunagvardlečlu. Žora Artunancas palinkėjo studentams ryžtingai ir atkakliai įsisa vinti mokslo žinias, kad jie galėtų tapti aukštai kvalifi kuotais specialistais ir sa vo darbu prisidėtų prie mū sų mylimos Tėvynės galios sustiprinimo. „Belaruskij universitet" (Minsko Valstybinis V. I. Lenino vardo universitetas) Mes statėme kolūkių HES
/z A p s v a r s t ė praktiku Siais metais teisininkai praktiką atliko įvairiuose res publikos centruose — Vilniu je, Kaune, Panevėžyje, Klai pėdoje bei Šiauliuose. Pagrindinius pranešimus svarstysime praktikos atliki mo kokybės ir įvertinimo klau simu padarė katedrų vedėjai drg. drg. Blieka ir Žėruolis. Pranešėjai nurodė, kad šių metų praktika pagal naująją programą buvo visai skirtingo pobūdžio, skirtingo charakte rio, negu ankstyvesnės. Šiais metais įvesta prieš atliekant gamybinę praktiką IV k., steblmoji-tlrlamoji praktika II kurse. III k„ pagal naująją programą ją atliko lygegrečlai su II kursu. Nežiūrint to, kad tai naujo pobūdžio praktika, — ji teikia neblogą vaizdą. Daugelis studentų atliko labai gerai, kaip. A. Valiulis, P. Vilimas, M. Klimavičiūtė (buv. III k.), R. Greičius, J. Misiū-
— Algi, pakeiki Nepa leisk, Jadziuk! Jūs tikriausiai klausite, kas tie tokie nenuoramos, neduodą žmonėms pasnaus ti traukinyje, net naktį nepmetą kamuolio. Tikrai, jie nenuoramos, bet truputį ne jūsų nusakyta prasme. Šie jaunuoliai nenorėjo sėdėti vasarą namuose ir, vadovaujami universiteto dėstytojos A. Laigonaitės, leidosi į kelionę tirti Ry tų Lietuvos tarmių. .. Tai darbas, reikalaująs daug rūpestingumo, nuoširdumo ir atkaklumo, meilės savo gimtos kalbos tarmėms. Tik kartą užklydus į Švenčionėlių, Utenos, Anykščių kraštą, palieka neišdildomą įspūdį to Lie tuvos kampelio gamta (nuot. 1). Ežerai, ežerėliai, kalvelės ir miškai, prie ke lių seni ąžuolai, klevuose
nas ir kt. (buv. II k.) Tačiau yra draugų, kurie praktiką atliko blogai ir net iki šios dienos nepristato atas kaitų. Tai L. Jurevičiūtė, D. Sodeika (buv. II k.), Jankaus kaitė, Kirčenko (buv. III k.) Pasisakiusieji diskusijų me tu studentai P. Raslmavičius, V. Kapitonovas ir kiti nurodė, kad kai kurie praktikos bazių vadovai į praktikantus žiūrė jo kaip į bereikalingą jiems primestą naštą, silpnai vado vavo jiems ir pasitenkindavo, sudarę studentams sąlygas dirbti grynai technišką darbą. Dekanatų ir katedrų užda vinys pasiekti, kad praktikos bazių vadovai Išgyvendintų abejingumo į praktikantus pa žiūrą, kad jie jaustų už tai atsakomybę, kad praktika stu dentams duotų kuo daugiau žinių. St. Daunys (Mūsų koresp.) paskendę sodybos. . . Atsi randąs jausmas neleidžia žmogui vien tik protauti: dega kažkas krūtinėje to neišsakyto, kas vertė Bara nauską pragysti nuostabiais „Anykščių šilelio" posmais, kas įkvėpė neišsenkamai kūrybai A. Vienuolį. Čia supranti, kodėl Biliūnas ne norėjo ilsėtis kitur, o tik ant Šventosios upės kranto. Rytų Lietuva turtinga ne tik savo gamtos grožy bėmis, bet ir savo kalba. Ten sutiksi įvairiausių žo džių. dažnai dar nevartoja mų literatūrinėje. kalboje, bet labai gražių, vertų iš mokti. Čia sutinkamos iš likusios kai kurios senosios lietuvių kalbos gramati nės formos. Nors kartais sunku susikalbėti su maža raščiais seneliais, nesupran tančiais, kam juos vargina, klausinėda mi visokių niekų, bet tuoj visa užmiršti, ka tas pats bal taplaukis, parėmęs gal vą ranka, ima pasakoti apie savo jaunas dienas, arba senutė, pasmaukusi skarą, užtrau kia liaudies dainelę. . . (nuotr. 2). O kaip gera praleisti laisvalaikį kartu su nuo
Sekmadienį, rugpiūčio 14 d„ iš eilės IV-Ji talki ninkų pamaina išvyko į Antanavos HES statybą. Susi tikę su III-slos pamainos talkininkais, tuojau pradė jome teirautis apie darbą, nuotaiką, buitį. Pasirodo, kad HES statybos talkinin kai buvo visiškai patenkin ti ir darbu, ir gyvenimu. Darbas įvairus, įdomus, ko lektyvinis. t Nepastebimai greitai pra bėgo dvi darbo savaitės prie tarpkolūkinės Antanavo HES statybos. Darbe studentai vieni kitus lyg naujai pažino. Mes sugrį žome į institutą dar labiau susidraugavę, suslcementavę, pasiryžę siekti naujų laimėjimų moksle ir darbe. „Už tarybinį mokslą" (Kauno Politechnikos institutas)
širdžiu kolūkio jaunimu tos gražios gamtos prieglobs tyje. Iki vėlyvų sutemų skamba dainos, ir ežero paviršiumi kartu su bango mis skrieja šimtabalsės ar monikos garsai. Čia, bend rai praleistuose vakaruose, užsimezgė nuoširdi studen tų ir kolūkiečių draugys tė. Nejučiomis prabėgo dvi zi dešimties dienų darbo lai kotarpis. Ir štai 22 studen tai, šeštosios studentų dialektologlnės ekspedicijos dalyviai, išsiskirstė įvai riuose Lietuvos kampeliuo se. Tačiau, gal būt, ne vie nas dar ilgėjosi gražiųjų Tauragno, Rubikių, Link menų ežerų, nuoširdžių ir mielų kolūkiečių. Kiekvie nam liko daug malonių pri siminimų. O ypač pasidaro
i
gera, kai pagalvoji, kad ir tu dalyvauji dideliame moksliniame darbe, padedi Lietuvos dialektologams. Z. Pociaus irA. Stanaičio tekstas ir nuotraukos
Iš komjaunimo ataskaitinių
ŽENGSIME NAUJU
KELIU
SAULĖ, ORAS IR VANDUO įdomiai praleido vasarą VVU turistai. Didelio 15 die nų turistinio žygio metu po Žemaitiją ir Kuršių Neringą, jie susipažino su krašto geo grafinėmis, istorinėmis įžymy bėmis. Turistinio žygio marš rutas, sudaręs virš 250 km, ėjo pro įdomiausias Žemaiti jos bei Kuršių Neringos vie tas. Turistinio žygio pradžioje žygio dalyviai aplankė D.
bėmis, domėjosi kolūkinio kaimo pasiekimais, jo tauto saka. Naujas žygio etapas prasi dėjo persikėlus ties Klaipėdos upstu į Kuršių Neringą. Tai pačios įdomiausios žygio die nos. Čia visa turistinio žygio dalyviams buvo tiesiog naujie na. Kelionė per kopas ties Juodkrante ir Nida visiems paliko puikiausių prisiminimų. Turistai gyvai domėjosi Ne
Pereitų mokslo metų pra me pereitų metų darbą ir bu džioje — pirmaisiais mūsų vusias klaidas, ir padarėme kurso gyvenimo universitete išvadą — eiti tuo naujuoju mėnesiais mes, norėdami susi keliu. Visi vieningai pritarė burti į stiprų, vieningą kolek tai nuomonei, kad reikia dau tyvą, nuklydome ne tuo ke giau organizuoti išvykų po liu, kuriuo reikėjo iš tikrųjų miestą ir jo apylinkes, kolek eiti. Kai kurie draugai kolek tyvinių teatrų, kinų, muziejų tyvą sustiprinti mėgino grupi aplankymu ir aptarimų, nes nių Išgėrimų keliu, kas, aišku, jų metu visi labiau suartėja nepadėjo visiems suartėti, o į vieną bendrą šeimą. Nutarta priešingai — kursą dar labiau nepalikti vienišų atskilusių suskaldė į grupeles. Greitai po nuo kolektyvo draugų, dau universitetą pasklido žinios giau su jais bendrauti, padėti apie I kurso žurnalistų ren jiems sueiti į mūsų šeimą Ir ' -■ giamus „iniciumus" ir kitus visiems *bendromis jėgomis nukrypimus. Mūsų kurso pir pakelti kurso pažangumą minė komjaunimo organizaci moksle. ja, tai supratusi, tuoj griebėsi Visi griežtai pasmerkė kurištaisyti padarytas klaidas. so draugų E. Kozlovskio Ir Stiprinti kurso kolektyvui A. Minevičius pereitais meėmėmės kitų priemonių: orga- tais padarytus lšslšokimus ir niazavome išvykas, kolektyvi blogą elgesį už universiteto nius teatrų, kinų aplankymus sienų ir su pasitenkinimu pa ir Jų aptarimus. Tas padėjo žymėjo, kad minėti draugai mums sukurti tvirtą kolekty ryžtingai taiso savo klaidas. vo branduolį, kuris aplink sa Išnagrinėję pereitų metų gru ve telkė kitus draugus. Pava pės komjaunimo biuro darbą sario semestre mūsų kurse jau ir žinodami, kad nuo kadrų buvo neblogas kolektyvas, iš daug kas priklauso, išrinkome skyrus kai kuriuos draugus, į naują biurą draugus V. kurie kažkodėl nepritapo prie Volskytę, D. Kadžiulytę. Nau Skanūs bus pusryčiai. . . visų. jas biuras pasižadėjo dėti Todėl į visa tai mes atkrei- pastangas, stiprinant kolekty Poškos muziejų-Baublį (Skaud ringos žvejų gyvenimu, jų paėme didelį dėmesį šiais me vą, keliant mokslo pažangumą, vilės raj.), su įdomumu klau buitimi, Neringos istorija. tais per kurso pirminės kom ugdant komjaunimo eiles. sėsi vietinių gyventojų pasa Savo įspūdžių pilną kelionę jaunimo organizacijos ataskalB. Povilėnas kojimų, perduodamų iš lūpų į turistai užbaigė Kaliningrade, tinį-rlnkimlnį susirinkimą. Jo Istorijos-filologijos fak. lūpas apie D. Pošką. Toliau kur Ištisą dieną turėjo pro metu mes plačiai išnagrinėjoII k. stud. maršrutas tęsėsi pro Kaltinė gos domėtis šio miesto įžy --------------★--------------- nus, Medvėgalio, Šatrijos kal mybėmis, susijusiomis nus, Varnius, Telšius. Puikių miesto praeitimi. Cla turis prisiminimų paliko puikieji tai aplankė vietas tampriai su Germanto, Platelių ežerai. Vi sietas su Lietuvos Istorija, sur žygio dalyviai kiek gali senojo universiteto liekanas, ma smulkiau susipažino su o taip pat vokiečių filosofo etnografinėmis vietos Jdomy- E. Kanto kapą ir kt.
Vasaros atostogų metu apie 350 studentų poilsiavo uni versiteto viloje Palangoje, apie' 60 su turistiniais keliala piais lankėsi Maskvoje, Leningrade, Kijeve, Estijoje ir kitur. Nuotraukoje studentai Palangos pliaže. NAUJOS
TSKP CK 1955 metų liepos Plenumo nutarimai. 31 p. 15.000 egz. A. MINKEVIČIUS. Vado vas Lietuvos TSR miškų, pie vų ir pelkių samanoms pažin ti. 303 p. su iliustr. 5.000 egz. P. PETRYLA. Mičiurininlai augalų prigimties pakeitimo metodai. 83 p. su iliustr. 5.000 egz. V. OVECKINAS. Rajono kasdienybės. (Apybraižos ir
KNYGOS
apsakymai). 391 p. 10.000 egz. Jaunieji. Almanachas. Kn. 7. 210 p. 3.000 egz. R. MIZARA. Kelias į lai mę. Romanas. 350 p. 10.000 egz. A. VINOGRADOVAS. Pa ganinio pasmerkimas. Roma nas. 434 p. 12.000 egz. Ž. VERNAS. Penkiolikos metų kapitonas. (Romanas). (Vid. ir vyr. mokyki, amž. vai kams). 450 p. su iliustr. 15.000 egz.
VIETOJE FELJETONO
Susitiko, bet ne tie
Sugalvojo kartą universite pradėti, scenoj pasirodė gru to Kultūros klubas, pritariant pė žmonių. Bet kur gi statybi Profkomitetui, suruošti stu ninkai? Prezidiume vietas už dentų susitikimą su naujo ėmė vien tik studentai, ir tik bendrabučio statybininkais. vieną žmogų salė įtarė esant Kaip tik tarė, taip ir padarė. statybininku. Parinko tam puikų "šeštadienio — Draugai! Vakarą pradė vakarą, prisispausdino daug sime. Čia esantieji „statybi pakvietimų, žodžiu, nutarė su ninkai" mums papasakos apie organizuoti kultūringą poilsio savo darbą, pasidalins su mu vakarą. mis įspūdžiais — taip maž Atėjus paskelbtam laikui, daug baigė savo trumpą kalbą būriai studentų, dailiai pa pirmininkaujantis Paulionis. Žodį sutelkė Vilniaus sta sipuošę, traukė Čiurlionio gat ve salės link. Duryse kontro tybos tresto tinkuotojui Butlieriaus postą užėmė pats kul ko. „Ką gi, draugai, dirbu" tūros klubo pirmininkas Bory- — skėstelėjo vargšas rankomis ir atsisėdo. Paulionis raudo, sas ir vis kartojo: — Nieko neleisiu be pa bet stengėsi dar gelbėti padė kvietimų. Pasakyta ir viskas! tį. Tuo tarpu salėj skambėjo O pakvietimai mirgėjo vi Juokas, visi suprato, kad ta sokie: ir nauji, šviesūs, ir iš riamas susitikimas laužiamas blukę, ir parudę. Bet kontro iš piršto. Sutelkė žodį Istori lierius rinko tik pačius nau jos-filologijos fak. studentei jausius. Tuo tarpu pro jo šil Nevarauskaitei. Ta padėkojo džius skvernus slinko įvairiau statybininkams už puikų dar si „pažįstami", tik dėbtelėda bą ir vėl atsisėdo. Kelių minu čių kalbą dar sukombinavo mi akimis ir pasakydami: Čiurlionio 1 bendrabučio ta — Ką tu, manęs neleisi? rybos pirmininkė AmbraziejūKontrolierius to lyg ir ne tė, ir tuo oficialiosios dalies pastebėdavo. veiksmas pasibaigė. Taip ir Taip plaukė į salę kviesti ir susitiko studentai su studen nekviesti. Tačiau dauguma nu dalyvaujant vienam sta tarė apsilankyti į linksmesnę tais, tybininkui. dalį. — Na, jei linksmintis, tai Pagaliau atėjo laikas pra — nutarė organi dėti. Bet organizatoriai kažko linksmintis, nerimavo. Profkomiteto pirmi zatoriai, — pradėsim šokti! Štai ši dalis ir sukvietė ninkas Paulionis lakstė salėj iš galo į galą, Borysas vėl daugiausia svečių. Užrakintas kažko dairėsi. Salė nekantriai duris užgulė būrys studentų, laukė pradžios. Kad nuramintų norinčių žūt-būt patekti salėn. publiką, organizatoriai kaip Netrukus ėmė varstytis ir lan griausmą paleido radiolą. Iš gai. Pro rūbinės langą lindo ruporų sklido triukšminga ir tamsus šešėliai ir kėlėsi laip lyriška šoklų muzika. Bet tais aukštyn. Nors visi praėji greit belaukiančius ėmė ner- mai, atrodė, uždaryti, bet nau vuoti ir tai. Praslinko pusva ji studentai, kaip dvasios, atsi landis. . . Pagaliau pasirodė rasdavo salėj. iškyla Smagi Dar ilgai braškėjo durys ir ir antra susitikimo pusė — Abiem vieškelio pusėm tę apaugusius ežerų duburius su svečiai, tiksliau sakant sve langai. . . Taigi susitiko, bet ne tie. sėsi graži aukštaičių Lietu žydriaisiais Kaukazo slėniais čias, — vienas darbininkas. Publikai reikalaujant greičiau 1 Faustas vos panorama, išraižyta tankiu su žavingąja Rica. upių ir ežerų tinklu. Nuo Vil niaus iki Zarasų iš nedengto l B-jų kursų sportininės kovos sunkvežimio žvalgėsi smalsūs Kelias dienas gausūs sporto kulteto sportininkės, finale ekskursantų veidai. Daugelis mėgėjai stebėjo jaunimo sta laimėjusios prieš teisininkes, iš mūsų dar nė karto nebuvę dione vykusias pirmųjų kursų pastarosioms neatvykus! šioje respublikos dalyje, tik krepšininkų kovas. Jos buvo Pasibaigusios krepšininkių rai nuoširdžiai gėrėjosi nuo pravedamos vieno minuso sis kovos išryškino pajėgiausius tema, tad, aišku, visai pilnai kolektyvus ir atskirus žaidė lat besikeičiančiais gamto negalėjo atspindėti komandų jus. Jie įtraukti į universiteto vaizdžiais. pajėgumo. Be to, buvo pakar ir fakultetų rinktines ir prade Aplankėme M. Melnikaitės tota ir praėjusių metų klaida: da reguliarias treniruotes. fakultetų komandos neturėjo paminklą Zarasuose, pakeliui Rugsėjo 12 d. į kovas prie tinkamų sąlygų prieš varžybas tinklo stos pirmųjų kursų į Stelmužę pravažiavome didpakankamai pasitreniruoti, su- tinklininkal, o mėnesio vidury vyrės-moters tėviškę. Stelmu slžaisti. Dėl to aikštelėje daž je stadiono bėgimo takuose ir žėje savo glėbiais išmatavome nai buvo galima matyti ir ne sektoriuose išbandys savo jė visai darnų žaidimą. garsųjį šimtametį ąžuolą, o gas lengvaatlečiai. Vyrų tarpe nugalėjo pajė grįždami pasukome pro T. Naujai įstojusių į universi gūs Teisės fakulteto pirmakur Tilvyčio „Usnynę" — Tau siai, finale įveikę ekonomistus. tetą sportininkų laukia sporto Neblogai pasirodė ir filologai, salės, aikštelės, stadionai, tre ragnus. Nuostabios savo natū kurie minimaliu rezultatu pra neriai, draugiškas vyresniųjų Nuotraukoje: grupė ekskur raliu grožiu, vertai poeto laimėjo Ekonomikos fakulteto kursų sportininkų kolektyvas, plunksną užsitarnavę vietovės santų prie Stelmužės ąžuolo. atkakliose sportinėse kovose krepšininkams. S. Jermalavičiūtės tekstas nuolat džiugino mūsų akis, ir Merginų grupėje nugalėtojo iškovotos būsimos pergalės. L. Butkevičiaus nuotr. mintyse lygindavai miškais vardą iškovojo Ekonomikos fa V. Volungevičius
XVIII a. antroje pusė pastatas, kuriame aiškiai ma denį ir žiemą ginti auditorijas aukštesnio laipsnio jėzuitų — profesų namus, kokiais buvo je pastatyta ištisa eilė pasta tyti dviejų architektūrinių sti nuo šalčio. ir akademijos rūmai. Šios gražiausios universi laikomi Taigi, jam galėjo prlklausy- tų, sudarančių dabar Smug lių pąsikeltimas, kuriame ga teto rūmų dalies architektas I ti tik statybos administravi levičiaus ir Mickevičiaus kie lima atpažinti barokines ir Kaip pats Vilniaus Valsty arba XVI a. pradžioje, turėjo ligi šiol nežinomas. Spaudo mas, o ne techninis jos pro mų šiaurinę dalį. Čia buvo klasikines detales. binis V. Kapsuko vardo uni gotišką dviejų namų salę. je buvo skelbta, kad jos au jektavimas, vykdymas. At įrengti butai profesoriams. versitetas, taip Ir senieji jo Apie tų akademijai užrašytų toriumi esąs Povilas Bokša. virų ardakųirvietoje Klasikinė architektūra, įves koridorių Namas Gorkio g-vė Nr. 11, rūmai turi seną ir turtingą trijų seniausių namų gotišką Netenka abejoti, kad senuose statymas, neatsižvelgiant dinta Knakfuso į universiteto į kli savo istoriją. Statyti pradėti stilių liudija ligi musų dienų dokumentuose Bokša vadina matines vietos sąlylygas, kal kadaise vadinęsis rektoriaus Jie XVI amžiuje; dalis prieš išlikę kontraforsai ir arkos. mas akademijos rūmų statyto ba už tai, kad statytojas bu namais, XVIII a. atiteko vys rūmus, bujojo toliau. 1814— universiteto įsteigimą, dalis 1817 m. profesorius architek ju, kaip didikas Pacas laiko Prie dovanotųjų namų mas Petro ir Povilo bažny vo pietietis — italas arba kupo Masalskio nuosavybėn. — ką tik įsteigus universite tas Podčašinskts Skargos kie prancūzas, kur tokio tipo pa tą, kuris tuomet vadinosi aka XVI-me amžiuje buvo pri XIX a. pradžioje tie namai me, greta varpinės, po gaisro statai buvo plačiai paplitę. demija. Rūmai daug kartų bu statomi nauji pastatai, skirti Universiteto rūmų arkados buvo gražinti universitetui ir neužstatytoje griuvėsių aikš vo perstatinėjami, restauruo auditorijoms ir gyvenamoms turi masyvius stačiakampius sujungti koridoriais su kito telėje pastatė klasikinio sti patalpoms. To meto statiniai jami po gaisrų, plečiami ir piliorius, sujungtus ne leng mis patalpomis. sudaro dabartinius Skargos ir užbaigti statyti tik XIX amžiu liaus vestibiulį ir antrame vomis pusapvaliomis arkomis, je. Dabar juos sudaro komp Počobuto kiemus. Skargos XVIII a. paskutiniame aukšte — kolonų salę. Šią sa I sulenktomis eliptiniais lanarba didysis rūmų kiemas bu leksas pastatų, išeinančių į I kais. Ir nors šie lankai artl- ketvirtyje Lietuvoje prasidėjęs lę 1817 metais dekoravo Stuokos-Gucevičiaus, Tallat- vo užbaigtas 1630 metais. I mesnl baroko stiliui, bet apla- feodalinio-baudžlavinio ūkio skulptorius prof. Jelskis. Kelpšos, Gorkio ir Balto Apsuptas iš trijų pusių arka : mai paėmus kiemų arkados irimo ir kapitalistinių santy Sruogos gatves. Pastatai su domis, o iš ketvirtos pusės už Taigi kolonų salė yra pats kių formavimosi procesas vel I yra renesansinės. Jose jausti daro net devynis uždarus kie darytas puošniu barokiniu Jo kė ir visuomenės pažiūras, jauniausias senųjų universite I italų renesansinės architekno bažnyčios fasadu, šis kie mus, jie yra įvairių epochų krikdė feodalinę ideologiją ir to rūmų pastatas. ' tūros įpročiai. Ir įvairių stilių. Universite mas žavi mus plačia ir dar tuo pačiu formavo buržuazinę niai išdėstyta erdve. Siame ! Renesansinė architektūra to rūmai tiek dėl savo senu Universiteto rūmai, kaip ir ideologiją, kuri visų pirma | dėl savo ramumo ir pagoniš- reiškėsi esamos santvarkos jų viduje esančios salės, suda mo, tiek dėl meninės vertės kieme mes jaučiamės kaip puošnios architektūros salė dabar yra sąjunginės reikš je po atviru dangumi. Skar j kos dvasios jėzuitams, akade kritika ir naujų kelių ieško ro Vilniaus miesto puošmeną. mės architektūros paminklas, mijos šeimininkams, netiko. jimu. Tuo metu susilaukė kri Todėl nėra ekskursanto, kuris gos kiemo arkados buvo dvie saugomas mūsų valstybės įs ir barokinė architektū lankydamas Vilniaus istorines jų aukštų, o Počobuto kiemo Juos viliojo puošnus banguo tikos tatymais. ra, perkrovusi.pastatus išgal vietas arba architektūrinius — net trijų aukštų. XIX am tų linijų ir paviršių, perkrau votais pagrąžinimais ir papuo paminklus, aplenktų universi Seniausia rūmų dalis yra žiaus antroje pusėje visos šių tas dekoracija barokas. Todėl šimais, neišplaukiančiais iš teto rūmus. Universiteto va pastatas, jungiantis Skargos ir kiemų arkados buvo užmūry po gaisro, sunaikinusio Jono konstrukcijos. Menininkų tar dovybės ir studentų pareiga Stuokos (Sarbievijaus) kie tos ir paverstos koridoriais. pe plito mintis, kad pastato saugoti juos švarius ir tvar mus. 1578 metais steigiamo Skargos kiemo pirmojo aukšto bažnyčią ir dalį akademijos grožį visų pirma sudaro jo kingus, kaip dera mokslo įs ji akademija, sakoma vysku arkados atmūrytos ir grąžin čios Antakalnyje statytoju, rūmų, 1737 m. jie pastatė būtinų dalių proporcijos, o ne taigai ir visasąjunginės reikš po Protasevlčiaus užrašymo tos į pirmykštę išvaizdą tik bet iš to dar neseka, kad dokumente, gavo Jasinskio, 1923 metais. Tais metais bu Bokša buvo tų rūmų architek barokinį bažnyčios fasadą ir, dekoracijos. Naujų pažiūrų mės architektūros paminklui. Motiejaus ir Kotrynos — vo pašalinti iš kiemo ir men tas, o ne paprastas administra kiek tai buvo įmanoma, sten dėka Vilniuje ėmė plisti klasi J. JURGINIS skalbėjos namus, kurie dabar kaverčiai priestatai. Kitos torius, atstojąs fundatorių. gėsi subarokintl rūmus. Grei kinė architektūra, kurios dar sudaro Stuokos kiemą be bib Skargos ir Počobuto kiemų Povilas Bokša 1584—1586 ir čiausiai tuo metu atsirado ir labai atsargus pradininkas yra Istorijos mokslų kandidatas Knakfusas, pastatęs 1782— buvo liotekos salių fligelio, pasta arkados ir šiandien tebetar 1600—1603 metais tyto žymiai vėliau. Jasinskio nauja koridoriais dėl prakti- akademijos rektoriumi. Be to, laužti, per vidurį gzimsu pa 1788 m. Počobuto kieme ast ronomijos observatoriją. Tai Redaktorius P. BUCKUS namas, statytas XV a. gale įių sumetimų, dėl reikalo ru- 1 1615—1625 metais jis valdė dalinti stogai.
Iš universiteto rūmų istorijos
LV 42343
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus gt. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 1329