Visi/ šalių proletarai, vienykitės!
UdENTAS A. BIRELIS (matematika)
K. VAIŠTARIENE (chemija)
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. Nr, 19—20 (529—530)
A. PAULAUSKIENĖ (filologija)
a.
V. RYBAKOVAS
P. IVINSKIS (filologija)
1965 m. birželio mėn. 24 d.
KETVIRTADIENIS
Kaina 4 kap.
Netrukus mūsų respublika švęs savo dvidešimt penktąjį gimtadienj. Kur tik besilankytum, mieste ar kaime, gamykloj ar audi torijoj, — visur jauti artėjančios šventės nuotaiką. Kiekvienas kolektyvas, kiekvienas jo narys siekia Įnešti ir savo dalį į bend rą jubiliejinę dovaną tėviškei. O ši dovana -• tai aukšti pasie kimai gamyboje, moksle, kultūros srityje. Mūsų Universitetas visada būdavo pirmaujančių kolektyvų gretose. Bet šie metai — patys vaisingiausi. Ir nenuostabu. Artė jantis garbingas jubiliejus išjudino kūrybines jėgas. Siame puslapy keliais šykščiais žodžiais norime supažindinti tik su vienu Universiteto gyvenimo momentu — su mūsų naujai siais disertantais. Šešiolika Universiteto dėstytojų šį pusmetį apgynė kandi dato laipsnio disertacijas. 0 dar dvi bus ginamos artimiausiomis dienomis. Ir džiugu, kad nemaža disertacijų autorių dalis — jau nimas. Jie bevelk respublikos vienmečiai Jaunųjų disertantų biografijas galima papasakoti keliais tradiciniais žodžiais — gi mė, mokėsi, studijavo, apgynė. Jų kelias j mokslą buvo aiškus. Tokį gyvenimo kelią praėjo Fizikos ir matematikos fakulteto dėstytojai P. Vaškas ir A. Bikelis, Istorijos ir filologijos fakulteto dėstytojai V. Rybakovas, A. Paulauskienė ir kiti. Jaunieji moksli ninkai augo kartu su Tarybų Lietuva ir jos jubiliejų sutinka pirmaisiais mokslo laimėjimais. Universiteto mokslininkų šeima per pusmetį padaugės ašiuoniolika mokslo kandidatų. O Juk ne tolimoje praeityje per visus metus disertacijų apgindavo mažes nis žmonių skaičius. Štai 1950 metais apgintos tik keturios di sertacijos, 1960 m. — devynios. Per šį pusmetį apginta daugiau daktarinių disertacijų, negu per 1960 metus kandidatinių. Šiandien mes spausdiname šį pusmetį apgynusių kandidatines disertacijas nuotraukas ir linkime naujiesiems mokslų kandida tams sėkmės moksliniame darbe.
I priešakinę darbo liniją
Šulus
(filosofija)
V. STAŠAITIENĖ (filologija)
Eina nuo 1950 m.
P. VASKAS (matematika)
D. GALVYDYTĖ (geografija)
Birželio 17 dienos vakare Vil niaus geležinkelio stotyje į Plė šinių žemę išlydėjome mūsų res publikos pasiuntinius. O jų — net 461! Į Kokčetavo rajono Ruzajevkos tarybinius ūkius išvyko ir 42 mūsų Universiteto studentai, įsi pareigoję anksčiau išlaikyti pa vasario egzaminų sesiją ir įsipa reigojimą garbingai įvykdę. Pokalbyje su mūsų korespon dentu studentų profkomiteto pir mininko pavaduotojas V. Sviderskis papasakojo: — Išvykstančių nuotaika labai pakili. Vilioja dar niekad nema tytas stepių grožis, naujos pažin tys, darbas. .. Studentų darbo stovykloms or ganizuoti ir jų veiklai koordi nuoti yra sudarytas Lietuvos TSR
studentų štabas, kurio viršininku paskirtas KPI dėstytojas Kar pavičius. Politvadovu dirbs Uni versiteto Komjaunimo komiteto sekretorius Vyt. Šermukšnis. Įdo mu, kad anksčiau atsilikusiame krašte šiandien statomi nauji na mai su visais patogumais, net du jinės plytelės bus įrengtos. Tarybų Lietuvos jubiliejų su tiksime „žaliojoje vasaros audi torijoje", nors, tiesą sakant, ir nežinome, ar iš tikrųjų mūsų au ditorija bus žalia. Grįšime rugsėjo pradžioje, ge rai padirbėję ir įdegę karštoje ir negailestingoje Kazachstano sau lėje. ' Tikimės, kad studentų pasiun tiniai užpildys dar vieną šlovin gos Universiteto istorijos pusla pi
B. GENZELIS (filosofija)
P. GAILlONAS (filologija)
E. MARCENKO (filologija)
V. RASKAUSKAS (biologija)
Z. JUSKYS (matematika)
TARYBŲ.
uzruvto;y n? vtūitbtėttvfr
Geri rezultatai
Tarybų Lietuvos 25-ųjų metinių garbei Medicinos fakulteto studentai pasiryžę gerai mokytis ir dirbti, uoliau įsijungti į visuo menini gyvenimą, būti naudingais savo krašto piliečiais. Nors egzaminų sesija kai kurių kursų studentams dar tęsiasi, tačiau jau dabar galima tvirtinti, kad rezultatai ne tik neblogi, bet ir geresni, negu praėjusiais metais. Jubiliejinės šventės proga ypač norisi pažymėti musų studentus-visuomeninkus, kurie pui kiai derina gerą mokymąsi su visuomeniniu darbu, sportu, me nine saviveikla. Tai visų pirma mūsų diplomantai B. Dainys. A. Sadauskas, A. Irnius, V. Samajauskienė, N. Jonaitytė, E. Skuo dytė, A. Urbelis, S. Maceina, D. Tamošaitytė ir kt. Jų pėdomis žengia ir jaunesniųjų kursų studentai — mokslo pirmūnai Z. Gerdaitytė, G. Dirsė, E. Skritulskas, V. Bubokaitė, O. Kasperavi čiųtė, E. Steponavičiūtė, J. Gailiūtė, L. Indrėjaltytė, E. Bočkutė, N. Radzevičiūtė ir daugelis kitų. Visų čia nelšvardysi, jų nemaža. Tačiau norėtųsi, kad pirmūnų būtų dar daugiau ir visai nebe liktų nepažangių, atsiliekančių. Todėl šia proga noriu palinkėti visiems Medicinos fakulteto studentams sėkmingai užbaigti egzaminų sesiją, o ateityje pa siekti dar geresnių rezultatų. A. SVICIULIS, Medicinos fakulteto prodekanas
EGZAMINAI - MŪSŲ ŽINGSNIAI Vieni studijų žingsniais žengia drąsiai, tvirtai, kili — 15g dar neišmokę vaikščioti vaikai. Dėl to pavasario egzaminų sesi joje mūsų fakulteto kolona išsidiferencijavo. Gamtos fakultete yra nemaža pažangių studentų Dvidešimt penki studentai pavasario sesiją baigė labai gerais pažymiais. Malonu jų tarpe matyti komjaunimo sekretorę, biologijos spec. IV k. stud. R. Valiukaitę, aktyvų kraštotyrininką — turistą geografijos spec. IV k. stud. T SldiškĮ, pirmakursius K. Kil kų G Juozapavičių ir kitus. Daugiausia pirmūnų yra vyres niuose kursuose Biologijos spec. V kurse jų net šeši V. Paužaltė, L. ūkeniekaitė jau nebe pirmą kartą tapo penketukininkėmis. Pažymėtina, kad tik vienas pirmūnas yra geologiios specialybės, tai minėtas pirmakursis G. Juozapavičius. Be skolų pavasario sesiją iš 19 grupių baigė 8: biologu ir geografų IV ir V, geologų III ir IV. o iš žemesniųjų — biofizikų ir latvių—estų I kursai Daugiausia skolininkų biologijos spec. 1 (10) ir II (5) kur suose. Pažymėtina, kad I kurso biologų skolos yra tik iš aukš tosios matematikos, o II — iš fizikos (4 iš 5). Skolininkų tarpe yra ir tokių, kurie turi nei po du dveje tus pvz.. biologijos spec. III k stud. G. Vinickaiiė. geologijos spec. I k. stud. A. Lifšlc. II k. stud. — V. 2ernaitis. ,.Aukš čiausius" rezultatus iš jų pasiekė A. Lifšic, iš 2 laikytų egza minų gavęs 2 dvejetus, be to, neišlaikęs ir kai kurių įskaitų. Nors egzaminų sesija dar nesibaigė (ji tębesllęsia biologijos spec. III kurse), bendra skolininkų suma Gamtos fakultete pri lygsta pirmūnams — jų taip pat 25. Pagrindinėje fakulteto kolonoje kiek atsilieka ir tie. kurie egzaminus išlaikė vien trejetais. Tokių yra apie .30; geogra fijos spec. I kurse — net 10. Daugiausia egzaminų šioje sesijoje teko laikyti visų specia lybių III kursams, be to. geologijos ir geografijos spec. Ii Ir IV kursams. Pvz., biologijos spec. III k. turėjo laikyti šešis egzaminus, dėl to vieną egzaminą Jie išlaikė prieš sesiją Tai rodo, kad reikėtų peržiūrėti mokymo planus! Tačiau, lyginant egzaminų rezultatus, nesimato, kad jie priklausytų nuo egza minų skaičiaus. Silpnokai egzaminus laikė žemesnieji kursai. Tai iš dalies galima paaiškinti silpnesniu pasiruošimu iš kai kurių dalykų vidurinėje mokykloje, pvz., iš matematikos, fizi kos. be to, nesugebėjimu iš karto prisitaikyti prie Universiteto mokymosi sistemos. Su Jais reikėtų daugiau padirbėti. Ypač aiškiai tiek šios, tiek ir kitų sesijų rezultatai rodo, kad blogiausiai egzaminus laiko tie studentai, kurie per semest rą blogai lankė užsiėmimus, mažai dirbo su knyga. Įprastinės priemonės — pasikalbėjimai ir net papeikimai tokiems maža tepadeda. Jaučiasi, kad jie ne tik neįpratę dirbti, bet Ir nežino, kas tai yra savigarba ir gėdos jausmas, kad jų interesai suka į šalį iš pagrindinio mūsų kartos jaunuolių kelio. Dėl to rei kia daugiau Jais susirūpinti. Baigiant sesijc-s rezultatų aptarimą, norisi vėl grįžti prie gerai ją užbaigusiųjų ir palinkėti jiems geros vasaros. I. SARKINIENE,
Gamtos fak. prodekanas
Studijos ir akademinė drausmė masis pačiu dalyku arba nesiPastaraisiais metais Istorijos K. SIMASKA ^vauaža domėjimas juo turi įtakos ir pair filologijos fakulteto dekanatas, ir f t filologijos fakulteto skaitlį lankomumui, šiuo atveju katedros ir visuomeninės orgadėstymo būdas neturi lemiamo nizacijos daug dėmesio skyrė partinio biuro narys vaidmens. Pvz., kai kurie litua akademinės drausmės gerinimui. O nistai sako, kad jie praleidinėja Studentai, praleidinėjantieji pa istorinės gramatikos paskaitas skaitas, buvo svarstomi katedro todėl, kad jos nemėgsta, se, mokymo komisijoje, dekana dėstytojas skaito labai įdomiai. Bet nors tas taikė jiems įvairias administracines bausmes, tokie atvejai, palyginti, retesni. Yra daug stukomjaunimo komitetas organizavo reidus į bendkurių pažiūra *į dėstomąjį daug rabučius, ___ grupių _______ ___ dentų,, ___------------------... dalyką - . ” tikrino seniūnų, darbą ir kt. priklauso nuo dėstymo budo. Tie studentai, ku Bet žymesnio poveikio šios priemonės neturėjo, rie kalba apie antikinę literatūrą kaip apie mė Ir dabar paskaitų praleidinėjimas dar gana digiamą dalyką, nurodo, kad ji skaitoma neįdo delis. miai ir nuogąstauja, jog dėl to gali dingti susi Fakulteto partinio biuro akademinė komisija domėjimas šiuo dalyku. Studentai sako, kad jie šiais metais bandė patyrinėti paskaitų ,praleidi_______ praleidinėja tokias paskaitas, kurios skaitomos nėjimo priežastis. Tuo tikslu I—III kursų studen taip nuobodžiai, kad net snaudulys ima, kur tams buvo išplatinta anketa. Žinoma, gilesniam dėstytojas kalba, tarytum, pats sau, skaito užsi šio kląusimo nagrinėjimui, vien anketinių duo kniaubęs | konspektus, pateikdamas padrikus menų dar nepakanka, bet ir iš jų galima daryti faktus ir pan. Ir atvirkščiai, mielai lankomos kai kurias išvadas. paskaitos, kuriose dėstytojas kalba gyvai, įtrau Studentų pažiūra į studijas formuojasi jau nuo kia auditoriją į pasikalbėjimą, ima faktus iš gy pirmųjų paskaitų, nuo pirmųjų susitikimų su venimo ir giliai juos analizuoja, sieja teoriją su dėstytojais. Daugelis pirmo kurso studentų sa praktika, moko savarankiškai galvoti. Dauguma ko, kad pirmosios paskaitos paliko jiems gilų studentų su pasigėrėjimu kalba apie doc. E. įspūdį, kai kuriems jos sukėlė netikrumo jausmą Meškausko skaitomas dialektinio ir istorinio ma („ar sugebėsime?“). Tik maža dalis studentų ra terializmo paskaitas. Jų nebaugina tai, kad filo šo, kad pirmosios paskaitos jokio įspūdžio nepa liko ar net apvylė. sofija „sunkus“ dalykas. Kai kurie studentai net apgailestauja: „Tik gaila, kad ne viską supranti.“ Galima tvirtinti, kad dauguma studentų ateina Teigiamai atsiliepia studentai apie docentų Zaį Universitetą su gražiomis svajonėmis apie savo charjan, Mirono, Gaškienės, Safronovos, Zinke specialybę ir pasiryžimu mokytis. Gražūs jų ketinimai didele dalimi priklauso nuo to, kaip vičiaus ir daugelio kitų paskaitas. Studentai pasisako prieš tokias paskaitas, ku Universitetas formuos mokslinius-profesinius, virios kartoja vadovėlį, prieš skaitymą tų dalykų suomeninius-politinius interesus, kokias sąlygas kuriuos galima paruošti savarankiškai, padidi sudarys savarankiškam darbui. Į jaunuolio vaiz nūs seminarų bei kolokvijumų skaičių. Pvz., ro duotėje sukurtą Universiteto vaizdą paskaitos, seminarai, kolokvijumai, realios gyvenimo sąlymanų — germanų filologijos studentai prie tokių gos Pirmieji dalykų priskiria literatūros mokslo įvadą, kalbos <7 “ įneša didelių pataisų. 7. ’“------ nepasisekimai ’ ‘ ’ sukelia įvairių pergyvenimų.. Iškilusius _______ kultūrą, lituanistai — užsienio literatūros istori sunkują, kai kuriuos lietuvių literatūros kursus. Dalis mus studentas nugalės lengviau, jei greičiau studentų panašiai kalba ir aipe bendruosius da įpras prie aukštosios mokyklos darbo sistemos, ________ _ naujų reikalavimų. Tai priklauso ne tik nuo indi lykus: TSKP istoriją, politinę ekonomiją, pėda vidualių kiekvieno studento ypatybių, bet visų gogiką, medicininį parengimą ir kt. Studentų pastabos apie paskaitas liečia jų tu pirma nuo to, kaip dėstytojai padeda studentui „prisitaikyti“ prie naujų darbo sąlygų, kaip va rinį ir formą. Žinoma, paskaitos vertę aukštojo dovauja kiekvieno studento darbui. Nors kated je mokykloje nulemia visų pirma jų turinys, rose atliekamas tam tikras darbas, supažindinant bet negalima pamiršti ir metodinės pusės. Pa skaitoje keliamos idėjos sužadina studento min pirmo kurso studentus su studijų specifika, sa varankiško darbo metodika, bet to dar nepakan tį, virsta jo mąstymo turiniu, savarankiško dar bo vadovu tuo atveju, kada dėstytojas sėkmingai ka. Daugelis studentų skundžiasi, kad vidurinė sprendžia abu klausimus: ką dėstyti ir kaip dės mokykla neparuošė jų savarankiškam darbui, paskaitų klausymui aukštojoje mokykloje. Nemo tyti. Taigi, katedros turėtų daugiau qilintis į mo kymo procesą, imtis priemonių skaitomų kursų ka užsirašinėti paskaitų, rašydami vieną sakinį, teoriniam-idėjiniam lygiui bei dėstytojų metodi bijo, kad tuo metu gali bent dešimtį praleisti, nesugeba išskirti, kas svarbiausia paskaitoje. niam meistriškumui kelti. Bet anketos duomenys rodo, kad studentų Studentams ypač sunku pasiruošti seminarams: nemoka konspektuoti literatūros, nesupranta Le nuomonės apie tas pačias paskaitas gerokai ski nino raštų, niekaip nepataiko atsakyti į dėstyto riasi. Jeigu studentas įsitikinęs, kad jis galėtų jo klausimus. savarankiškai paruošti kurį dalyką, tai yra gaTai labai rimti signalai katedroms, ągal individualinius planus ir nekad reikia žymiai pagerinti mokymu įskaitų. Deja, Ši darbo forma muose kursuose. Tuo tarpu mums ^populiari, šiuo klausimu turėar kuri nors katedra yra svarsčius tedros ir visuomeninės organibūti paskaita pirmame kurse, kaip dentus užsirašyti paskaitą, kaip kor tudentams būdingas mokslinių teraturą, marksizmo-leninizmo klasi as, domėjimasis vien savo spe kaip paruošti studentus pirmiesie t jos ryšio su kitomis disciplirams. Šių klausimų svarstymas pask Įžiūrą geriausiai išreiškia paša tojus daugiau gilintis į metodinę uti universalu, o — specialistu“, apibendrintų sukauptą patyrimą, k net filologų galvoja, kad jiems jant būtų galima konkrečiau vadov ų kalba, kai kurie romanu no studento darbui, palaikyti su juo os studentai nurodo dar ir go ryšius. Tokio ryšio studentai dažnai fra studentu, kurie mano, kad Unių disciplinų dėstymas taip Studentai nurodo, kad nespėja m specialybės įsisavinimui. pavestų darbų, nepasiruošia semin Nukelta į 3 psl.) jų rizikuoja dalyvauti silpnai pasir taria neatvykti. Taip prasideda pi mų praleidinėjimai. Studentai vengi skaitų, kuriose dalykas tik išdėstoma riau jį perteikti, kaip vadovauti stu mui paskaitoje, kaip ją konspektu dėmesio teskiriama. Todėl ir nenuost ulteto I ir II kurso studentams lis pirmo kurso studentų nusivilia Prasidėjo pavasario egzaminų — ir, užuot gavę rimtą dėstytojų sinaudoja „patyrusių“ vyresnių dr •rūpės laikė po 2—3 egzaminus, mu: „neimti nieko į galvą, laisvai į rezultatai kol kas nedžiuginanAr ne nuo čia prasideda daugelis so ekonomistai jau „sugebėjo“ čių: nedrausmingumas, apgaudinėji gumas dėstytojų keliamiems reikalavi dvejetą ir tik 29 penketus iš 343 egza studijoms? minų skaičiaus. Žymiai geriau egzaminų sesijai Padėti pirmo kurso studentams įveikti kilusius yra pasiruošę antrojo kurso ekonomistai. Jų eg sunkumus mokymosi darbe, susidaryti savaran zaminų rezultatai žymiai geresni, negu pirmakur kiško darbo įgūdžius — labai svarbus fakulteto dėstytojų uždavinys, nuo kurio didžia dalimi pri sių. Geriausiai kol kas egzaminus laiko II kur klauso launo žmogaus pažiūros į studijas, į būsiso prekių mokslo ir buhalterinės apskaitos spe mąją profesiją, o tuo pačiu ir akademinė draus mė. cialybių, o taip pat pirmo kurso pramones pla Studijos reikalauja ne tik tam tikrų protinio navimo specialybių grupės. Tokie pirmieji rezul darbo įgūdžių, bet ir didelės valios bei pasiryži tatai. mo. Jeigu nėra gilaus susidomėjimo studijuojamu Dar daug įtempto darbo priešakyje. Palinkėsi dalyku, tai nėra ir sistemingo darbo. Studentų moksliniai interesai labai įvairūs. me mūsų ekonomistams daugiau penketų. Aiškiai pastebime atrenkamąjį jų pobūdį. Stu dentai susirūpinę geru specialybės įsisavinimu. L. JASINSKAS, Jie nurodo tokius mėgiamus dalykus, kaip rusų, antikinę literatūrą, meno istoriją ir kt. DomėjiEkonomikos fak. prodekanas
darbymetis
„STUOKYNES" BENDRABUČIO ŠEIMYNAI DIDELE ŠVENTE. Šiandien bendrabučio tarybos pirmininkas JULIUS DERMONTAS (I k-lit ) sėkmingai baigė pirma laiko egzaminų sesiją — buvusio kario žinios įvertintos labai gerais pažymiais. Nuo jo stengiasi neatsilikti ir kiti bendrabutiečiai Tai GEMA JURKŪNAITE (iš k. į dešinę), REGINA VENCKUTE, IRENA ADOMAVIČIŪTE ir JŪRATE VILKELYTE. j. GIRDVAINIO nuotrauka
Sesijai įpusėjus Senojo Universiteto katedrose, kabinetuose, auditorijose ir net koridoriuose verda įtemptas darbas. Dar visai neseniai diploman tai gynė diplominius darbus, kitų kursų studentai laikė įskaitas, kolokvijumus, gynė kursinius darbus, vyko karšti ginčai SMD būreliuose ir pratybose dėl pateiktos praktinės medžiagos. Bet štai triukšmas pakeitė savo pobūdį — atėjo pavasario sesijos eg zaminai. O linksmą anekdotą, nerūpestingą juoką ar paprastą jau natvišką išdykavimą pakeitė rimtis ir susikaupimas. Beveik visi Teisės fakulteto studentai pavasario egzaminų sesi ją sutiko pasiruošę. Tai patvirtino ir pirmieji rezultatai. Gerai eg zaminus laiko II ir IV kursai, pagyrimo nusipelno V kurso dip lomantai, kurie TSKP valstybinį egzaminą, išskyrus du žmones, išlaikė gerai ir labai gerai. Labai gerai pavasario sesijos egzami nus išlaikė I k. studentai S. Muckus, S. Stažys, II k. stud., komjau nimo aktyvistas V. Šermukšnis, labai gerai egzaminus laiko IV k. stud. V. Jasiulionis, L. Jarašiūnaitė ir kiti. Iš pokalbių su sėkmingai egzaminus laikančiais studentais pa aiškėjo, kad jie daug dirbo per metus, gerai lankė paskaitas, pra tybas, mokėsi savarankiškai. Ruošdamiesi egzaminams (pvz., II kurso studentai) jungiasi į nedideles grupes ir bendrai kartoja išeitą medžiagą. Įtvirtinti paskaitose gautas žinias studentams pa dėjo jų dalyvavimas SMD būreliuose. Neliko be atgarsio ir savalaikis grupės reagavimas į atskirų studentų atsilikimą. Daug, anot II kurso studentų, padėjo kolokvijurnai iš tarybinės civi linės teisės, kuriuos pravedė vyr. dėst. S. Vėlyvis. Žinoma, kolokvljumai iš visų disciplinų labai apkrautų studentą, todėl, matyt, reikėtų pasitenkinti kolokvi j ūmais tik iš tokių pagrindinių teisinių disciplinų, kaip civilinė ir baudžiamoji teisė. Antra vertus, daž nai ta pati medžiaga kartojasi paskaitose, pratybose, koiokvijumuose arba dar ir teorinės dalies ir pratybų įskaitose. Tai, mūsų nuomone, veda prie schematlškumo ir „zubrlnimo", o ne prie savalankiško darbo ir mąstymo. Struktūriniai vien mokymo proceso kaitaliojimai reikalo esmės neišsprendžia. Be to, studento laikymas nuolatinėje priežiūroje varžo jo iniciatyvą ir studentas norom-nenorom tegali būti tik dėstytojo veidrodžiu, ne daugiau. Kodėl gi mums bijoti, pvz., laisvo paskaitų lankomumo. (Apie tai kal bėjo rektorius J. Kubilius „Komjaunimo tiesos" diskusijoje „Di džioji auditorija") ir, apskritai, didesnės studentų iniciaty vos. Juk dėstytojai turi patikimus ir išbandytus Įrankius studentų žinioms patikrinti — egzaminus ir įskaitas. Tarp kitko, egzaminas turėtų būti ne tik žinių patikrinimu (to prisilaiko dau guma dėstytojų), o vientiso mokymo proceso tęsinys, be pasigallėtojų ir be pasigailėtinų. Po trumpo eksurso noriu dar sugrįžti prie kai kurių mūsų pa siekimų ir negerovių. Tenka konstatuoti, kad daug fakulteto studentų iš pirmųjų eg zaminų jau gavo dvejetus. Tai II k. stud. A. Užiūnas, IV k. stud. St. Slapšinskaltė ir I. Šiaučiūnaitė. Gana „tragiškai" atrodo III kurso istorinio materializmo egzamino rezultatai. Net septyni dve jetai! Tiesa, jie jau ištaisyti. Nesėkmių priežasčių, matyt, be mi nėtų dalykų, reikia Ieškoti kai kurių studentų lengvabūdiškose pažiūrose j egzaminus ir, apskritai, į gyvenimą. Žinoma, tokių stu dentų tėra nedaug, tačiau jie temdo gero kolektyvo garbę ir savo abejingumu gali apkrėsti kitus. Apie galutinius rezultatus dar anksti kalbėti, nes sesija tik įpusėjo. Norėtųsi, kad šiuo klausimu pasisakytų ir kitų fakultetų studentai, nes studijavimo klausimai aukštojoje mokykloje mus turi dominti daugiausia. M. LOŠYS, TF Komj. k-to Akad. ir SMD sektoriaus pirmininkas
■ ■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■ Nepamiršk perskaityti
Senegalo rašytojas, vaizduoda mas Dakaro—Nigerio linijos ge ležinkelininkų streiką, meistriš kai piešia afrikiečių gyvenimą ir papročius.
Aškenazis, Liudvikas. Šuns gy venimas. Vertė V. Visockas. Iliustr. O. Janečeko. V., „Va ga", 1965. Populiaraus šių dienų čekų rašytojo penki apsakymai, vaiz duojantieji Čekijos gyvenimą hitlerinės okupacijos metais.
Studijos ir akademinė drausmė (Atkelta iš 2 puslapio) . .Žinoma, niekas negali prieštarauti norui qerai įsisavini savo specialybę, juk to pagaliau ir sie kia Universitetas. Bet, antra vertus, negalima pa miršti, jog aukštos kvalifikacijos specialistas — tai plataus mokslinio akiračio žmogus, kuris turi ne tik pakankamai žinių ir įgūdžių, bet sugeba kūrybiškai spręsti nūdienes teorijos ir praktikos problemas, kad lis — darbo organizatorius ir vadovas, komunistinio idėjingumo, principingu mo pavyzdys. Tokį specialistą turi paruošti Uni versitetas. Is suprastintos pažiūros į specialybę išplaukia ir neteisinga, amatininkiška pažiūra į mokytojo darbą. Sakoma, kad mokytojui nereikalingi „aukšti“ mokslai, kurių vidurinėje mokyklole ne reikės dėstyti, kad nėra naudos iš pedagogikos, kuri gyvenime sunkiai pritaikoma. Matyt, pamirštama, kad vidurinės mokyklos mokiniai juo toliau, juo daugiau turės gauti mokslo žinių ir kad perteikti tokias žinias, skie pyti meilę joms, galės tik toks mokytojas, kuris sugeba eiti kartu su mokslo progresu ir kūry biškai spręsti mokymo-auklėjimo klausimus. Matome tam tikrą neatitikimą tarp tų uždavi nių, kuriuos kelja Universitetui pats gyvenimas ir studentų pažiūra į studijas. Geriausias būdas šiam neatitikimui pašalinti —• tai mokslinių, profesinių interesų, poreikio moks lo žinioms formavimas. Priemonių čia yra la bai daug. Bet svarbiausia — sudaryti tokias są lygas, kad studentai patys įsitikintų, jog univer
sitetinis kursas nėra kieno nors užgaidos daly kas. Deja, pagrindo tokiai nuomonei yra. Jeigu filologas ar istorikas, silpnai įsisavinęs lotynų kalbos programą, savo specialybės egzaminus gali išlaikyti gerai ir labai gerai, parašyti kursi nius ir diplominius darbus arba, neišlaikęs spe cialybės egzamino, sėkmingai atlikti pedagogi nę praktiką, (iki šiol buvo taip organizuojama, jog studentui, Universiteto dėstytojų mažai tekontroliuojamam, susidarydavo įspūdis, kad pe dagogikos ir psichologijos žinios nereikalingos) tai nėra ko stebėtis, kad studentų tarpe atsiran da abejonių universitetinio kurso tikslingumu, neigiamų pažiūrų į kai kurias disciplinas. Baigiasi mokslo metai. Katedros analizuos eg zaminų sesijos, visų mokslo metų darbo rezul tatus. Labai svarbu pagalvoti, kaip gerinti mo kymo proceso organizavimą, kaip formuoti tei singą studentų pažiūrą į studilas, į busimąją profesiją. Šių klausimų sprendimas padės žymiai pagerinti ir akademinę drausmę. Mes nesirengiame paneigti administracinių priemonių reikšmės drausmės stiprinime. Jos taip pat reikalingos. Bet jos gali būti taikomos tik nežymiai studentų daliai, o svarbiausia, kad vien Jomis neįmanoma išauklėti vidinės draus mės, kuri remtųsi giliais įsitikinimais bei įpro čiais.
šĮiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiiiiiii:
BENDROS JĖGOS NULEMS SĖKMĘ
Staigmenų sesija paprastai ne daro: kas sistemingai dirbo visą semestrą, kruopščiai atliko labo ratorinius darbus, rimtai ruošėsi pratyboms, seminarams ir kolokvijumams, to studijų knygelėje dažnas „labai gerai". Dar tik pra sidėjus sesijai, Chemijos fakulte to studentų knygelėse jau buvo įrašyta 179 „labai gerai". . Labai geras žinias parodė V k. chemikų — analitikų grupė per specialybės egzaminą iš fizikocheminių analizės metodų: trijų studentų žinios buvo įvertintos „labai gerai", o likusių keturių — „gerai". Gerai III k. technologai laikė fizikinės chemijos egzaminą. Nė ra nė vieno nepatenkinamo pa žymio, o disciplina rimta, me džiagos daug. Žinoma, visa gru pė rimtai dirbo per visą semest rą. Malonu buvo klausytis sąmo ningų ir išsamių II k. chemikų atsakymų per politinės ekonomi Aktyvios revoliucinio judėjimo jos egzaminą. Ši grupė nuosek dalyvės, proletarinės lietuvių li liai ruošėsi seminarams, patys teratūros rašytojos raštų rinki seminarai buvo pravedami gy nyje pateikiami visi jos grožinės literatūros kūriniai (išskyrus vai ir įdomiai, buvo keliami ak kūrybą vaikams), anksčiau iš tualūs gyvenimo klausimai. leisti atskiromis knygomis, pub Nežiūrint rimtų visų mūsų fa likuoti rinkiniuose bei periodiko je. išlikę rankraščiuose. Be to, kultete dirbančių dėstytojų pa čia spausdinama ir atsiminimų stangų ir didelio įdėto darbo, re knyga „Takais takeliais į didį zultatai ne visose grupėse yra kelią“. džiuginantys. Pvz., penki I k. MENAS chemijos spec. ir du I k. bioche Dailė. Tapyba, skulptūra, gra mijos spec. studentai gavo nepa fika, taikomoji dailė. 1965. Kn. tenkinamus pažymius iš matema 6. Sudarė E. Jurėnas V„ „Va tinės analizės, aštuoni I k. tech nologijos spec. studentai — iš fi ga", 1965.
Dostojevskis, F. Jaunuolis. GROŽINĖ LITERATŪRA Poezijos pavasaris. Ats. red. 3-jų d. romanas. D. 2. Vertė V. Reimeris. V., „Vaga", 1965. J. Žurauskas. V., „Vaga", 1965. Tevekelianas, V. Granitas neRinkinį sudaro šiandieninės lietuvių poezijos įvairių kartų iirpsta. Romanas. Vertė L. Ja atstovų daugiausiai dar niekur neskelbti kūriniai. Išspausdinta nušytė. V., „Vaga", 1965. keletas dar nežinomų eilėraščių Baltušis Juozas. Valiusei reikia ir iš poetinio palikimo — V. Alekso. Novelės apie meilę. Montvilos, K. Malinausko, V. Va laičio. Be to rinkinyje pateikia Dail. L. Paškauskaitė. V., „Va mas įžymaus ispanu poeto Gar- ga", 1965. sijos Lorkos eilėraščių pluoštas, Zurba, Algimantas. ^Svetimas mūsų poetų mintys apie kūrybą ir gyvenimą, kritikų ir skaityto pabučiavimas. Apsakymai. V., jų atsiliepimai apie lietuvių po eziją. ” Leidinį puošia respubli „Vaga", 1965. kos grafikų darbai ir rašytojų Dabulskis, Aleksas. Lašas me nuotraukos. daus. Eilėraščiai. V., „Vaga", Satberašvilis, G. Mirusiųjų 1965. Grebllkas, Vytas. Rytas. Ap saulė. Vertė J. Stalioraitytė. V., sakymai. V., „Vaga". 1965. „Vaga", 1965. Liaudies padavimais ir legen Mačiuika, Vytautas. Negludin domis perpinta gruzinų tarybi nio rašytojo romantinė apysaka. ti akmenys. Eilėraščiai. V. „Va I. ga", 1965. Turgenevas, I. Bajorų gūžta. Skučaitė, Ramutė. Žydintis Vertė J. Sužiedėlis. V., „Vaga", speigas. Eilėraščiai. V„ „Vaga“, 1965. 1965. Romanas apie Rusijos dvari Tautkaitė, Eug. Raštai. V., ninkų gyvenimą baudžiavos pa naikinimo išvakarėse. „Vaga" 1965. Usmanas, S. Dievo nendrelės. Romanas. Vertė A. Apuokienė. V., „Vaga", 1965.
TRECIO KURSO CHEMIKAI-TECHNOLOGAI fizinės chemijos laboratorinio darbo metu. Greit egzaminas, o laboratorinis Jonų transporto skaičiaus nustatymas“ — ne taip jau lengvai įkandamas. M. BAGDONAITE (nuotr. iš kairės), E. MAŽEIKAITE ir D. RAI ŽYME užrašo gautus titravimo duomenis skalėje. M. DUGNIŪTE, R. GRICEV1CICTE ir J. VAIČIŪNAITE ruošia tirpalus antrajai bandymo daliai. Specialybės egzaminų jos pasiruošusios išlaikyti gerais rezultatais.
STUDENTE, =
zikos, trys II k. chem. spec. stu Po (temptos sesijos Tavęs = laukia nuostabios vasaros | dentai — iš organinės chemijos, B keturi II k. technol. spec. stu dienos. dentai — iš mechanikos, du IV Ir vėl Tave šaukia turistl- a k technol. spec. studentai — iš niai maršrutai, kurie žada 2 cheminės technologijos ir vienas B skaisčią saulę ir kalnų vėsą, = V k. technol. spec. stud. — iš gaivinančių upelių šniokšti-E pramoninės elektronikos. mą ir draugystės laužų lieps = Nepatenkinami pažymiai re ną. čiau pasitaiko vyresniuose kur B = suose. Savotiškus sunkumus per E Tau siūloma keliauti: PO NERINGĄ — I, II, III gyvena pirmo kurso studentai, kuriems tenka „atprasti" nuo B IGNALINOS EŽERAIS — I, II PO ŽEMAITIJĄ — I, II mokyklinės sistemos ir įsijungti į PO KARPATUS — I, II aukštosios mokyklos darbo ritmą PO KAUKAZĄ — l| — išmokti dirbti su knyga, sa PO KARELIJĄ — || varankiškai planuoti savo laiką PO SAJANUS — V ir darbą, atlikti individualius la PO ALTAJŲ — IV kategorija. = boratorinius darbus, juos apra Likusiems Vilniuje bus or šyti, apginti. ganizuojamos poilsio dienos, Kai kurių disciplinų kursai šie žygiai. g met buvo pertvarkyti. Pvz., or ganinės chemijos kursas anks Tau pageidaujant, maršru- E čiau skirstytas į alifatinius, aro tus galima pakeisti. matinius ir aliciklinius junginius, Tik ateik j turizmo klubą. dabar klasifikuojamas pagal funk Kviečiame visus, o ypač 9 cines grupes. Kursas pasidarė pirmakursius! kompaktiškesnis, išvengiama pa sikartojimų. Be to, studentai pa g UTK E ruošiami organinės sintezės labo ainiiiniiniiuuuiiiBiuiiuiuuiiiiinuiuuni ratoriniams darbams, nes jau yra susipažinę su aromatiniais jun giniais, užimančiais pagrindinę praktikumo dalį. Fizikos kursas taip pat pertvarkytas. Žinoma, kiekviena naujovė be savo privalumų sudaro ir kai kurių sunkumų. Tačiau tikimės bendromis jėgomis juos įveikti ir sėkmingai užbaigti egzaminų se siją. Chemijos fakulteto Nr. Nr. 19—20 1965.VI.24. Akademinė komisija
Nurodymai pamainos komsorgui Studentų darbo ir poilsio stovyklos laikinosios komjaunimo organizacijos sek retorius renkamas pamainos susirinkime, rekomenduojant fakulteto biurui. Jis kar tu su pamainos viršininku atsakingas už pamainos komjaunimo darbą, stovyklos gyvenimą, organizuotumą ir drausmę sto vykloje, statybos aikštelėje ir visur ki tur. Jis taip pat atsakingas už ryšius ir bendradarbiavimą su kolūkio komjauni mo organizacija.
I. STOVYKLOS VIDAUS TVARKA
Viena iš svarbiausių grandžių, rišančių mūsų studentus su kolūkiniu kaimu, yra darbo ir poilsio stovyklų organizavimas. Studentų dalyvavimas kolūkinio kaimo statyboje — tai gražus komjaunimo vi suomeninio darbo baras, ruošiant jaunuo lį gyvenimui. Šimtai studentų jau ne pirmi metai vyksta j kolūkinį kaimų. Ir tai tapo tra dicija. Fizinis darbas sustiprina studentų sveikatų, jie atsigauna po ilgai trukusio intensyvaus protinio darbo. Dirbantys studentai nesiekia ir negau na asmeninės materialinės naudos. Jų entuziazmų ir ryžtų įkvepia pats darbo procesas, kilnus noras kurti visuomeni nes vertybes. Savanoriškai vykdami Į stovyklas, stu dentai labiau suartėja, tvirtėja Jų drau gystės ryšiai. Darbe išryškėja studentų charakteriai, užsigrūdina fiziškai. Jaunuo lis, kuris nemoka dirbti fizinio darbo, vengia jo, ieško lengvos duonos — ne mūsų lizdo paukštis. Tokių jau reta mū sų Universitete.
Darbas ir daina, tvirtėjanti darbe drau gystė — štai ta stovyklos romantika, ku rių jaučia studentai, kuriems ir laisva laikis turiningai praeina: padeda kolūkio saviveiklininkams organizuoti vakarus, propaguoja mokslo naujienas, stiprina komunistinę ideologijų, kolūkio sienlaik raščiuose gerais žodžiais apdainuoja ak tyvius kolūkiečius ir gerus studentus, šmaikščia satyros plunksna brūkšteli tiems, kurie tiesiogiai vengia darbo, iš sisukinėja ir savanaudžiauja. Akylus stu dentai per rajoninį laikraštį iškėlė ne vieno kolūkio trūkumus. Darbo jėgos prašančių kolūkių daug, bei kartais ir organizuotumo stinga. Gerai organizavus darbų, studentų rankos daug kų gali nuveikti. Pavartykime stovyklų dienoraščius, pakalbėkime su pačiais kolūkiečiais, kiek įspūdžių, kiek šiltų žodžių ir studentiš kam jaunimui, ir kolūkiečiams. Dvisavaitinės išvykos pas kolūkio žemdirbius — sektinas pavyzdys visam respublikos jaunimui.
1. Pamainos susirinkime iš 2—3 asme nų išrenkamas biuras. Jo nariai pareigo mis pasiskirsto taip: sekretorius — atsa kingas už politinį-masinį darbą, sportinis sektorius, kultmasinis sektorius. 2. Reguliariai pravesti komjaunimo or ganizacijos susirinkimus. 3. Siekiant kuo didesnio organizuojamų priemonių efektyvumo, rekomenduojama kiekvienai pamainai visą politmasinį-kultūrinį darbą organizuoti viena kuria nors konkrečia kryptimi. 4. Organizuoti paskaitas stovyklauto jams ir kolūkiečiams apie LTSR dvidešimtpenkmečio pasiekimus, o taip pat ateistiniais, žemės ūkio ir technikos pa siekimų, etikos, moralės ir kitais klausi mais. 5. Organizuoti diskusijas, politinformacijas, ypač atsižvelgiant į kolūkiečių pageidavimus. 6. Vesti agitacinį darbą nekomjaunuolių tarpe, padėti jiems pasiruošti, priimti į VLKJS stovyklautojų susirinkime. 7. Leisti stovyklos sienlaikraštį, kovos lapelius, rašyti stovyklos dienoraštį. 8. Skirti ypatingą dėmesį šefuojamų paauglių auklėjimui.
UNIVERSITETO STUDENTAI DIRBS IR ILSĖSIS
STOVYKLŲ I. Tikslas ir uždaviniai
1957 m. Žilėnuose pirmą kartą suplėvesavo Universiteto stu dentų darbo vasaros stovyklos vėliava. Tai buvo mūsų organi zacijos naujų darbo tradicijų pradžia, kuri metai iš metų vys tėsi ir stiprėjo. Tauragėje ir Kėdainių, Varėnos Ir Šiaulių apylinkėse kilo pabaigtuvių vai nikai, skambėjo studentiškos dainos, užsimeųzdavo nuoširdi ir dalykiška draugystė su kol ūkio kaimo žemdirbiais. Atkak liame, sunkiame ir romantiška me darbe kilo ne tik nauji pa statai, bet ir augo mūsų žmonės, komjaunimo aktyvistai. Ir ne veltui dabar komunistinio dar bo stovyklas mes vadiname komjaunimo darbo poezija. Komunistinio darbo vasaros stovyklos organizuojamos tam, kad Universiteto studentai da lį savo laisvalaikio, savo ener gijos ir jaunatviško ryžto pa skirtų visaliaudinių uždavinių įgyvendinimui, prisidėtų prie
1965 m. birželio mėn. 24 d.
3. „Rytų aušros" kolūkyje — FMF — dvi pa mainos EF ir MF — po vieną pamainą. 4. J. Žemaitės v. kolūkyje — TF — viena pa maina, IFF — trys pamainos. Tauragės rajono: 1. „Lenino keliu" kolūkyje — IFF — keturios pamainos. Organizuojama sporto — sveikatingumo sto vykla Žydiškėse (akad. choras, ansamblis, spor tininkai) ir darbo stovykla Vilniuje (FMF kor puso ir bendrabučio statyba)
NUOSTATAI
kolūkinės santvarkos stiprinimo, ugdytų meilę darbui, turiningai praleistų vasaros atostogas. Bet svarbu ne tik darbas. Mū; sų stovyklų tikslas — nešti į kolūkinį kaimą Partijos žodį, rodyti komunistinio darbo pa vyzdį, aktyviai padėti kaimo komjaunimo organizacijoms. Mūsų komunistinių darbo sto vyklų šūkis yra toks: „Mums rūpi viskas, mes atsakingi už viską!“ Komjaunimo konferencijos nutarimu į vasaros darbo ir po ilsio stovyklas vyksta kiekvie nas komjaunuolis. II. Stovyklų organizavimas ir vadovavimas
1. Darbo stovyklas organizuo ja VVU komjaunimo komiteto darbo ir poilsio stovyklų štabas kartu su fakultetų komjaunimo organizacijomis. 2. Pamainoms vadovauja kom jaunimo komiteto patvirtinti pa; mainų viršininkai. Jie atsakingi už gamybinį-organizacinį sto vyklos darbą ir tvarką. Kiekvienoje pamainoje sudaro ma laikina komjaunimo orga nizacija. Pamainos susirinkime, rekomenduojant fakulteto biu rui, išrenkamas laikinas pamai nos sekretorius ir biuras, kuris vadovauja politiniam-masiniam darbui. 3. Visų stovyklų darbui vado vauja prie VVU Komjaunimo komiteto sudarytas darbo ir po ilsio stovyklų štabas. 4. Pamainos komjaunimo or ganizacija naudojasi teisėmis, nurodytomis VLKJS įstatuose.
III. Stovyklų darbotvarkė Pamainos keičiasi kas d/? sa vaitės: I pamaina — birželio 27 — liepos 11 d. (FMF išvyksta birže lio 30 d.) II pamaina — liepos 11d.— liepos 25 d. III pamaina — liepos 25 d. — rugpiūčio 8 d. IV pamaina — rugpiūčio 8 d. — rugpiūčio 22 d. Pamainos vidaus gyvenimo dienotvarkę pagal vietines są lygas tvirtina pamainos kom jaunimo susirinkimas. Dalyvaujant kolūkio komjau nimo organizacijos sekretoriui, susirinkime patvirtinamas pa mainos darbo planas. IV.
III. SPORTINIS DARBAS 1. Organizuoti komandas ir pravesti įvairių sparto šakų varžybas su kolūkio jaunimu. 2. Organizuoti reprezentacines studen tų-kolūkiečių rinktines susitikimams su kitų kolūkių ar stovyklų rinktinėmis. 3. Padėti sukurti kolūkio sporto ko lektyvą, arganizuoti jaunimo treniruotes, įrengti sportinių žaidimų aikšteles.
IV. KULTMASINIS DARBAS 1. Organizuoti koncertus, sudarant jungtines kolūkiečių-studentų menines brigadas, ruošti bendrus poilsio vakarus. 2. Skatinti kūrybines stovyklautojų jė gas, kuriant kolektyvinę dainą, kupletus ir kt. Organizuoti fotovitrinas įvairia II. RYŠIAI SU KOL0KIO JAUNIMU stovyklos gyvenimo tematika, propaguoti 1. Kartu su kolūkio komjaunimo orga stavyklą rajoninėje ar respublikinėje nizacijos sekretoriumi patvirtinti pamai spaudoje, per radiją ar televiziją.
Žaliose vasaros auditorijose Ignalinos rajono: 1. „Apvardų" kolūkyje — ChF —trys pa mainos ir MF — viena pam aina. 2. „Kelio į komunizmą" kolūkyje — MF — dvi pamainos, TF — viena pamaina, IFF — viena pamaina. 3. A. Mickevičiaus v. kolūkyje — EF — ke turios pamainos. Kėdainių rajono: 1. „Nevėžio" kolūkyje — FMF — keturios pamainos. 2. „Pašušvio" kolūkyje — FMF — keturios pa mainos.
nos darbo planą, atsižvelgiant j kolūkio komjaunuolių pasiūlymus. 2. Pravesti komjaunimo susirinkimus kartu su kolūkio jaunimu. 3. Pasidalinti su kolūkio komjaunimo organizacija visuomeninio darbo patyri mu,teikti paramą organizaciniais klausi mais. 4. Pradėti kolūkio komjaunimo organi zacijai paruošti jaunimą stoti į VLKJS eiles. 5. Organizuoti kartu su kolūkio kom jaunimo organizacija susitikimus su bu vusiais partizanais, pilietinio Ir Didžiojo Tėvynės karo dalyviais, revoliucionieriais, darbo pirmūnais. 6. Padėti kolūkio komjaunimo organi zacijai ateistinės propagandos klausimais. 7. Organizuoti bendras komjaunuoliškas talkas derliaus priežiūrai ir nuėmimui bei kitiems darbams. 8. Padėti kolūkio jaunimui organizuoti Liaudies draugovės, „komjaunimo pro žektoriaus" būrius, aktyviai dalyvauti kovoje su tvarkos pažeidėjais, degtinda riais.
Stovyklų ataskaitos
1. Baigiantis pamainai, □aniainos viršininkas ir komjaunimo biuras parašo smulkią ataskai tą apie atliktą darbą. Ataskai ta, patvirtinta kolūkio valdybos, pristatoma į fakulteto komjauni mo biurą. 2. Kiekviena pamaina veda dienoraštį, kuriame turi pilnai atsispindėti pamainos gamybi nis ir politinis — masinis dar bas.
V. Stovyklų vertinimas VVU komjaunimo komitetas skelbia konkursą, kurio tikslas išaiškinti geriausias da»"bo ir poilsio stovyklos pamainas.
S
s
Jau devintą kartą respublikos kolūkiuose suplazdės Universiteto studentų darbo ir poilsio stovyklų vėliavos. Savo darbą studentai skiria Lietuvos TSR dvidešimtpenkmečiui. VVU komjaunimo komitetas skelbia 1965 m. konkursą geriausiai darbo ir poilsio stovyklų pamainai išaiškinti, Konkurso tikslas — sustiprinti darbo stovyklų vaidmenį auklėjant studentiją, skatinti stovyklautojus vjSUomeniniam darbui, žadinti jų iniciatyvą, naujų darbo formų ieškojimą. Bus premijuojamos TRYS GERIAUSIAI DIRBUSIOS PAMAINOS.
KONKURSO „GERIAUSIA. KOM UNISTINIO DARBO VASAROS ] PAMAINA" REIKALAVIMAI Pamaina, dalyvaujanti konkurse vadovaujasi stovyklų nuostatais. Jos pagrindinis uždavinys — gerai organizuo ti gamybinį darbą, laiku įvykdyti pamainos užduotį bei sutarties su kolūkiu reikalavimus, pravesti bei plėsti politmasinį-kultūrinį darbą kolūkiečių tarpe tiek kolūkio, tiek rajono mastu. Pamaina, dalyvaujanti konkurse, artimai bendrauja su k(Wūkio komjaunimo organizacija ir visas priemones pra veda tik kartu su kaimo jaunimu. Pagalba kolūkio kom darbo jaunimo organizacijai — pagrindine politmasinio kryptis. Pamainai rekomenduojama organizuoti tokias priemones: 1. Skaityti paskaitas (tiek kolūkio, tiek rajono mastu), į Uni2. Įsteigti konsultacinius punktus stojantiems versitetą. 3. Rengti tematinius vakarus. 4. Ruošti bendrus pamainos ir kolūkiečių susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi aktualūs ideologiniai, komunis tinės moralės bei etikos klausimai. 5e Kartu su kolūkio komjaunoliais kovoti prieš neūkiš kumą, tinginius ir simuliantus, naminės degtmės gamin tojus. 6. Palaikyti ryšius su rajono komjaunimo komitetu, ak tyviai dalyvauti rajono masto priemonėse. 7. Šefuoti kolūkio saviveiklininkus, sportininkus, „prožektorininkus“, draugovininkus. 8. Leisti sienlaikraščius, žaibo lapelius stovykloje ir kolūkyje. 9. Ruošti stendus apie pamainos gyvenimą. 10. Vystyti komjaunuoliškas tradicijas. Iškilmingai pa žymėti pamainos atidarymą, vėliavos pakėlimą. komjau nuoliško stažo penkmetį dešimtmetį, komjaunuolių gi mimo dienas ir pan. Kurti kolektyvines pamainų dainas. 11. Organizuoti paskaitų ciklus, skirtus Tarybų Lietuvos pasiekimams per 25-rius metus. 12. Rinkti ateistinę medžiagą, o taip pat medžiagą apie buržuazinių nacionalistų piktadarybes pokario metais. 13. Tinkamai sutvarkyti stovyklos aplinką. 14 Aktyviai Įtraukti į pamainos organizuojamas prie mones šefuojamuosius paauglius. Pamainos atliktas darbas statybose, lauko i darbuose įvertinamas pinigais. Apskaičiavimus tvirtina kolūkio valdyba. VVU komjaunimo komiteto Pereinamoji taurė fakultetui, geriausiai organizavusiam komunistinio darbo vasarą, įteikiama, suvedus visų pamainų, kurios dalyvavo konkurse, rezultatus. Fakultetui, tris metus iš eilės geriausiai organizavuisiam vasaros darbo ir poilsio stovyklas, Pereinamoji taurė paliekama visam laikui.
/ )
/
j
GIMDYTOJAI PRIE TELEVIZORIAUS — Tėvai! Kelkim iermą! Navarsltetas locnus vaikus sumaišė!..
Universitete susikūręs naujas, kovingas kolektyvas su nauja programa pasirodė Aktų salėje. Sj kartą užmojai buvo kur kas didesni. Verta pastebėti, kad programa pasižymėjo aukštu me niniu lygiu ir, svarbiausia, „meistriškai" atliekamuose nume riuose nematyti kartojimosi, su praėjusia — pirmąja — prog rama. Agitmeninės brigados va dovė J. STRAVINSKIENE su negęstančia ugnele, rinkdama faktus, prasiskverbė ten, kur dau gelis draugų net netikėjo. O tai — gerai. Būtų sveikintinas dalykas, jei agitmeninės brigados šūkj „Reikalingas remontas" pa stebėtų visi: ir studentai, ir dės tytojai. Satyra — ginklas. Ir pilnai jis neatliks savo paskirties, jei mes patys nuolaidžiai žiūrėsime į negeroves, praeisime pro šalj nepastebėję, nieko netarę. Tebus mūsų Didžioji Gryčia be dūmų, te bendrabučiuose ir auditorijose, gatvėje ir kolekty ve vyraus sveikas studentiškas rytas.
FRAGMENTAS iŠ „PASAULINIO SIELVARTO" ATSTOVŲ VEIKLOS. POETAS: „Mergaitės sako, — j Jeseniną esąs labai aš pana šus!". .
VIENAS IS U-to „SUPERVYRŲ" šokti tango, o papuolei Į narvą orangutango!!
SUMODERNINAMA FUKSE — Merginos girdėjau ateina iš Holivudo mada - moterims reikės skustis galvas plikai? FUKSĖ^Vajergau, mano bobutė skaito Mikai dos pranašystes, tai sako, kai bobos pradės skus-
DIALOGAS „SALONE" JIS: Iš kokio tu tako, pritrenkiančioji širdies dama?
JI: argi tai svarbu? JIS: O kas svarbu? JI: Ogi tai, ar aš jus magnetinu?..
POKALBIS INKOGNITO DAMA: Ar tu ateisi šjvakar j nęs su kita, kaip praeitą sykį? Ciurlionkės bendrabučio palėpę? BARONAS: Nę, tada aš tebuBARONAS: Ateisiu... vau matęs tave tik kartą, dabar DAMA: O tu nesumaišysi ma- jau du!..
SKAITYKLOS „AKTYVISTAS" — Kam vargintis citatų nusirašinėjimu, jeigu yra patogesnis būdas — išsiplėšti.
Tą kartą ilgai galvojau — Turi savo darbą ir dirbk.. . — Tai kad mano Jau viskas padaryta. O krautuvė šiandien uždara, neisi. Karvę laidyti dar irgi anksti.. . Ir, žiūrėk, kai tik šeiminin kas kur į šalį — ji tylutėliai įslenka kambarin. Kitą sykį nė negirdėčiau, — taip atsargiai ji moka duris praverti, — bet vi sada aš ją pamatau veidrodyje. Mano stalas stovi prieš rūbų spintą su didžiuliu veidrodžiu duryse. Kažkodėl man taip daug smagiau, kai matau save. Žiū rėk, skaitai, skaitai, užsisvajoji ir imi su savim veidrodyje ginčytis, tarsi su priešais sėdin čiu pašnekovu. Ir štai vos šeimininkė peržen gia slenkstį, aš ją jau ir matau. Lėtai jinai pėdina prie manęs. Paskui, už kokių trijų žingsnių fš spaudos išėjo 1965 metui sustoja. Nedidukė tokia, smulku sunėrusiu rankas ant krūtinės, „Pirmoji knyga“. Kartu sm? tė, stovi ir žiuri ji į mane. Spinta kitais keturiais jauniausiais] kampe įsisprendus, veidrodis šeimininkei šiek tiek iš šono, autoriais ji pristatė skaityto-] todėl ir nepastebi, kad aš, jau jams ir buvusį mūsų Uni-] seniai jinuo puslapių akis atitrau versiteto auklėtinį, aktyvų] kęs, seku |ą. Ir ji vis stovi, vis žiūri. „Tarybinio studento“ korės-] Aš dažnai noriu, kad šitaip ji pondentą Algimantą Zurbą,] ilgiau stovėtų. Tada iš jos mažy kurio braižas studentams jau] čio ir raukšlėto veido kaip iš gerai pažįstamas. Pirmieji] knygos galima daug ką išskai Gal būt, čia dar jaunystės A. Zurbos literatūriniai ban-] tyti. — padienės mergos — metų dymai studentų gyvenimo te pėdsakai, gal karų neramumo ina buvo išspausdinti „Tary-] žymės. O tos gilios raukšlikės, paakiais nubėgančios, matyt, kinio studento“ puslapiuose, ( įsibrėžė prieš penkiolika metų, 1964 m. A. Zurba baigė] kai nežinia kas iš miesto grįž Istorijos ir filologijos fakul-] tantį jų vienintelį sūnų kaip nuskynė pakrūmėje... tetą ir dabar dirba mokytoju j žiedą Gal būt... Ir gal todėl dabar f Varėnos raj. Cebatorių aš-į taip spindi, į mane žiūrėdamos, įtuonmetėje mokykloje. Nauji] jos tamsios akys. — Ir vis skaitot. .. ]žmonės, naujos mintys atėjo] Jos balsas švelnus, geras, už ]i Algimanto gyvenimą ir «ū-į jaučiantis. Jai atrodo, kad tas ]rybą. Daug uždavinių iškyla] skaitymas — tai neišspasakytas, laužantis galvą ir akis gadinan (.jaunam mokytojui. Juos] tis vargas. Mačiau, kaip ji vie [sprendžia ir apsakymų rinki-] ną kartą užsidėjo iš kažkur iš ] uėlio „Svetimas pabučiavi-] trauktus akinius ir, toli nuo sa atkišusi vieną mano knygą, į mas“ veikėjai. į vęs bandė suregzti jos pavadinimą. Spausdiname A. Zurbos] Žiūrėjo žiūrėjo, ir šen, ir ten ]ipsakymą „Tą kartą ilgai] nuo savęs stumdė knygą, bet lū pos taip ir nesujudėjo. Atsiduso galvojau“. ir ilgai stovėjo prie etažerės, mirgančios įvairiaspalviais vir šeliais. Paskui apsisuko, lėtai ištipeno į kiemą ir tik ten kaip — Mokytojas vis skaitot ir skaitot. . . žvirblis ėmė straksėti, kibirais — Reikia. barškindama. . . — Nieko nepadarysi, šeimi — Kur jau ten reikia, šitokius mokslus baigėt, tai Jau viską ga ninke, reikia. Pabaigos mokslai neturi, — atsisuku į Ją. — Be lima žinot. O vis dar skaitot. Beveik kasdien šitaip prisiar to, ne vien mokomės. Šiaip vi tina prie manęs šeimininkė, kai sokius dalykus skaitome. . . — Taigi vis skaitot, skaitot... sėdu ruoštis pamokoms, kai pa imu laikraštį į rankas ar kokią Tik galvą varginat... — linguo knygą užgulu. Tada manęs nuo ja ji ir glosto mane užuojautos kėdės niekas nepakels. O šeimi ir pasigėrėjimo kupinu žvilgs ninkei vis keista, iš kur man niu. tiek tos kantrybės — vienoje — Visai ne, šeimininke. Kad vietoje ir vis į popierius ar kny jūs žinotumėt, kokių įdomių da gas nosį įbedus tūnoti. lykų čia prirašyta, — imu sklai Man ji stengiasi netrukdyti, dyti knygos puslapius, ir man bet vis tiek neiškenčia nepašne staiga topteli mintis — o jeigu kinus. jai paskaityčiau? . . — Ko tau ten? — ne kartą Nieko nelaukdamas, patrau girdžiu prislopintą šeimininko kiau gretimai stovinčią kėdę. balsą už durų. Jis tai visai į — žinote, sėsikt. Aš ir jums mano kambarį neužsuka ir pyks paskaitysiu.. . ta, kai šeimininkė duris varsto. Kažkoks žiburėlis švysteli jos
I
akyse. Tačiau senutė ima trinti ne pagal ją pačią dideles ran kas, nukaista, sukaliojasi nejau kiai. — Sėskitės, sėskitės, paskaity siu. . . — Tai kad aš jums tik mai šysiu. Nesigaišinkit geriau. O manęs.. . darbai laukia... Ji dar bando atsikalbinėti, ta čiau atsargiai prisėda ant kėdės kraštelio. Bet dabar sumoju, kad nelabai įdomi bus šeimininkei ką tik skaityta mano knyga. Nieko geresnio nesugalvodamas, pa griebiu šeštos klasės vadovėlį ir atsiverčiu. . . Kambaryje tylu tylu. Todėl mano balsas lielasi plačiai, ener gingai, čia įsibėgėdamas, čia už kliūdamas už kablelių, čia priblėsdamas, eilutės gale sutikęs tašką. Net stebiuosi, kad kartais tikrai gerai galima skaityti. Na, o jinai? Tekstas gerai pažįstamas, kai kurios eilutės atmintinai žino mos. Aš dažnai pakeliu akis nuo puslapio ir, kaip įpratęs, žvilg teliu į veidrodį. Šalia manęs, parėmusi galvą kaip linų kuodelį, kiūto šeiminin kė. Iš karto ji stebi mane, gėri si. Akis primerkus, klauso ir gė risi. Paskui jos žvilgsnis ištirps ta lange. Nors ir žiūrėk į ją: nu švitusi visa. Net galvą pakreipu si. Klauso, klauso. . . Ak, kad taip visi ir visada klausytų! Jaučiu, kad šį kartą į eilutes įlieju daug daug širdies. Dabar pats savo balse girdžiu naujas gaidas, prieš akis sumirga dar iki šiol nepastebėtos spalvos, vaizdai prasiplečia, nušvinta. Balsas skamba, skamba.. . Štai artėja pati geriausioji, pati svarbiausioji vieta. Susikau piu, širdis ima neramiai belsti. Staiga mano balsas nutrūksta. Ne, ne pats. . . Jį nutraukia. Už goždama nutrukusį skiemenį, kambaryje sučiauška šeiminin kė: — A-ja-jai, tas mano senis tai tikrai nepalaidys. . . Jinai tebesėdi, žvilgsniu pani rusi į langą. — Kas ne?.. Kaip?.. — lyg vandeniu perlietas, springstu klausimų nuotrupomis. Šeimininkė brūkšteli ranka per veidą, pasitaisydama iš po skarelės išslydusių plaukų kuokštą, ir išsitiesia. — Sakau, seniokas nesusido ros. Ta mūsų žaloji tai visada dūksta. Dar išvers kibirą... A-ja-jai! Skubėt reikia. Jinai atsidusta, paskui lėtai atsistoja, tarsi tik trumpam pa ilsėt būtų prisėdus. — Tai bėgt reikia. .. Ką ten susitvarkys vyriškas. Ir išeina. Durys kambaryje uždaro ma ne, atverstą vadovėlį, nebaigtą skaityti eilutę pačioje įdomiau sioje vietoje ir tylą.
Tą kartą ilgai sėdėjau ir gal vojau. .. Ir pirmą kartą veidro dyje pastebėjau, kad mano jau no pašnekovo kaktoje jau susi meta gan gilios raukšlės.
CĄ&£i iodi -žinai'
BE TUŠČIŲ ŽODŽIŲ IR FRAZIŲ! „Nori būti sveikas — daug nevalgyk. Nori būti gerbia mas — daug nekalbėk“ — sako uzbekų patarlė. Ir tikrai' Glausta, trumpasakė, turininga kalba puošia žmogų, o nerū - pestingas švalstymasis tuščiomis frazėmis, per ilgi įžangi niai išvedžiojimai, visiems suprantamų dalykų aiškinimas, pranešimų, straipsnių, paskaitų „vandenėlis" atima iš žmo gaus brangų turtą — laiką. O juk yra žmonių, nuostabiai sugebančių daug kalbėti bei rašyti ir nieko nepasakyti. Ne visi jie blogos valios. Nere tam kitaip neišeina. Kaip išvengti minties ir žodžio dispro porcijos? „Rašykite taip, kad žodžiams būtų ankšta, o min tims erdvu“, — pataria N. Nekrasovas. Atsisakykime, pavyzdžiui, pateikiamuosiuose sakiniuose žodžių pertekliaus ir mintis taps netgi aiškesnė: Jis, reiš kia, apsileido, taip sakant, dėl didelio, man rodos, susiviliojimo sportu. (=Jis apsileido, per daug susiviliojęs spor tu). Tam tikrą jo susidomėjimą jam kėlė ekonomistės. (=Jis susidomėjo ekonomistėmis.) Tokia mintis prieštarauja vlr: minėtiems faktams. ( = Tokia mintis prieštarauja minėtiems faktams). Iš virš pasakyto seka. . . (=Tal rodo). Kas liečia spintą, tai ji yra įsigyta apie trejetą metų tam atgal. (=0 spinta yra įsigyta maždaug prieš trejus metus). Visumoje, iš esmės sekretorius su užduotimi susidorojo. (=Apskritai sekretorius užduotį atliko). V. Leninas ne kartą pasisakė prieš nereikalingus žodžiu kalboje, „ilgą ir nepageidautiną dėstymo tąsą“. Pavyzdžiui, apie socialdemokratų partijos programos 12 paragrafą Le ninas ironiškai pastebėjo: „O kaip naudinga būtų šiam pa ragrafai suliesėti. . . Ar negalima suspausti dešimt žodžiu i du?“ Mūsų pastraipos daugeliu atvejų naudingai gali „sulie sėti", pašalinus pleonazmus (posakiai, turį vienareikšmių žo džių bei išsireiškimų), tautologiją (pleonazmo rūšis, t. y. paraidinis arba beveik paraidinis to paties dalyko pakar tojimas), perlfrazes, (kai užuot pavartojus vieną žodį var tojamos ištisos konstrukcijos). Užuot sakius nesutinku, sa koma leisiu sau nesutikti; užuot analizavus, pravedama ana ližė: užuot arus — vykdomas arimas. Tokiu būdu nesudė tingą mintį galima paskandinti žodžių vandenyse. Pvz.: Jis gerai dirbo. Jis gerai įvykdė savo darbą. Jo darbas pasižy mėjo aukšto darbštumo lygio rodikliais ir t. t. Arba: Pas kiekvieną studentą yra noras gerai mokytis, (= Kiekviena studentas nori gerai mokytis). Retkarčiais daromi visai nereikalingi kalbos vingiai Pvz.: Prašau Jus išnagrinėti mano pareiškimą dėl priėmi mo manęs į bendrabutį. Užuot tiesiog prašęs priimti į bend rabutį, autorius dar prašo išnagrinėti jo pareiškimą. Dar dažnai perdėm parazitiškai naudojami kai kurie žo džiai (srityje, atžvilgiu, atveju, klausimu, faktų, vykdyti užtikrinti ir kt.). Pvz.: Rezultatai mokslo kėlimo srityje ne džiugina. (= Mokslo pažangumo rezultatai nedžiugina). O pasikartojimai. . . Kiek dėl jų tuščiažodžiaujama. Pvz. . . .nutarė teikti visokeriopą pagalbą atsiliekantiems ūkiams padedant įveikti atsilikimą. ( = Nutarė visokeriopai padėti įveikti ūkiams atsilikimą). Kokie klausimai bus šiuo klau Simu? ( = Kokių būtų klausimų (minčių), samprotavimų?). Vertėtų visada prisiminti Sofoklo įspėjimą: „Nekalbėk ilgai, nes gyvenimas trumpas“, juoba, kad „daug kalbėti ir daug pasakvti — ne tas pats". J. ABARAVIČIUS IV k. lituanistas
•••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••<
LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDROS DĖSTYTOJŲ KOLEKTYVAS gražiais laimėjimais pasitinka Tarybų Lietuvos dvidešimtpenkmetį. Posėdžio metu aptariami prabėgusių mokslo metų rezultatai. Iš kairės — K. NASTOPKA, J. GIRDZIJAUSKAS, D. SAUKA, J. LEBEDYS, ANT. MIKALAUSKAS, P. ČESNULEVIČIŪTE, ANT. TRAKYMAS, J. MISEVIČIUS, E. BUKELIENE. A. SPRINDIS, J. Z1NKUS ir L. LYSENKAITĖ. J. GIRAICIO nuotrauka
žmonės susikūrė daugiau ar mažiau vienijančią jų nuomo nes sistemą — meno teoriją. Bet šiuo atveju kalba eina apie skaitytojų ratą, kuris kokios nors tobulesnės, nequ betarpiš kos, aistringo ginčo sistemos neturi. Sigito Gedos poezija priklauso tokiai kūrybai, kurioje ne vis kas sugromuluota, sukramtyta, bet kurioje daug laisvės skai tytojo fantazijai, minčiai, kuri kelia ir ugdo patį skaitytoją. Jo eilėraščių širdis — mintisidėja. Jai įrodyti, o dažniau siai iškėlus palikti, pajungtas visas eilėraščių vaizdinis audi nys, labai įdomus ir turinin gas. Jame puikiai derinasi ir intelektualinis, ir emocinis eilė raščio krūvis. Sigitas debiutavo „Pėdomis“. Tai platus ciklinis sumanymas, turįs simbolinę ir turinio, ir kompozicinę formos prasmę. Pėdos ir pėdos — Žmonės Ir jų dievai sustojo“. ,.Pėdos.
„Esti įvairių eilių, kaip min čių ir kaip žmonių“, — taip sa koma Aleksandro Lysovo ei lėse „Stiebi“, išsp. š. m. „T. stud.“, Nr. 6). Būtų qera, kad Šiai minčiai nebereiktų komen tarų. Bet, deja, dar ne toks lai kas, kad meną, o ir apskritai visą gyvenimą žmonės suprastų vienodai. Vargu, ar toks laikas kada nors ir bus. Pasaulis vie nas, bet musų daug. Ir kiek vienas su savo nuomone, skoniu, išsilavinimu. Kiekvienas su sa vo individualybe. Menininkas pirmiausia aiškina si pasaulį sau. Bet slypinti me tipizavimo ga ne sintetinimo, lia daro jo „gyvenimo išpažin tį* bendrą visiems. Viskas susiklostytų papras čiau, jeigu šiame pokalbyje — išpažintyje tedalyvautų tik dvi būtybės: pasaulis ir meninin kas — kūrėjas. Tačiau tokia jau meno specifika, kad šioje išpa žintyje dalyvauja ir trečioji bū tybė — skaitytojas, klausyto jas, žiūrovas. Ir jeigu moksli ninko darbo — kūrybos vertin toju, kaip sako fizikos mokslų daktaras prof. Kitaigorodskis, qali būti tik vertintojas — pro fesionalas, tai menininko kūry bos vertintojais esame visi — raštingi ir neraštingi. I Menininkas — tai pionierius, išžvalgąs naujus pasaulius ir tik po to parodąs juos mums, skaitytojams, kritikai. Nelengva suprasti, ką mato kitas žmogus. Ir kuo gilesnis, sudėtingesnis menininkas, tuo pačiu ir mes, skaitytojai, turime būti labiau išsilavinę, pasiruošę. Konkre tus, analogiškas pavyzdys: di delė dalis devintos klasės moki nių apie A. Puškino „Eugenijų Onieginą“, L. Tolstojaus „Karą ir taiką“, V. Mykolaičio-Putino „Al torių šešėly“, J. Lermontovo ..Mūsų laikų herojų“ teigia — .neįdomu“, „negražu“. Tačiau vienuoliktoj arba dar vėliau jie tas pačias knygas jau skaito su dideliu įdomumu, malonumu. Niekada, manau, menininkas ir skaitytojas nebus vienodo ly bio. Tačiau reikia siekti, kad meno kūrėjų ir meno priėmėjų santykiuose būtų vis mažiau gilių duobių, nesusipratimų. Siekdami išvengti amžinų gin čų bei nesusipratimų, meno
Pėdos.
Taip, jaunasis poetas tarsi susistabdo „Pėdą“, apžiūri ją, ap mąsto. Ir ji daug jam pasako apie žmonijos, jo tautos, jo gi minės kilmę, praeitį, apie mūsų kosminį amžių, apie meilę, me ną, kovą.
Į POEZIJA IR MES ALFR.
GUSČIUS
Poeto neramumas,, aistringu mas, jautrumas žmonijos klau simams suteikia jo poezijai vi dinę įtampą, dramatiškumą, nuoširdumą ir aktualumą:
..Dega laikas manyje. Spurda žemėj žmonija“. Arba: ..Gerkit. Melskitės. Melskitės. Gerkit — Į mane kaip į žemę suėję“. „Pėdų“ ciklas nepaiso nei lai ko, nei vietos, nei jo paties vi duje esančio tematikos bei pro blematikos vieningumo. Praeitis, dabartis, ateitis, Europa, Rusija, Lietuva; filosofinis klausimas, kur pradžios pradžia? Lyrinis peizažas, visuomeninės aktu alijos (karai, gyventojų ekspropijavimas, studentiška bui tis ir kt.j, meno bei kūrybos problemos — visa tai neturi tarp savęs ryškesnio siužetinio ryšio, kokio galėtų reikalauti panašus eilėraščių ciklas. Šio „tvarkingumo“ dauq kas teisė tai pasigenda. Tokį įvairialypį laiko, vietos, temų atžvilgiu turinį, tokį gai vų, jaunatvišką lyrinį „aš“ ati tinka ir asociatyviniais simbo liais, šakotom metaforom, sudė tingais palyginimais, paradok sais, liaudine — tautosakine! in tonacija bei struktūra paremta meninė S. Gedos eilėraščių for ma. Štai šita forma ir pridarė
daugiausia eilių vertinant poeto kūrybą. Atsitrenkęs į tariamą Gedos poezijos formos grubumą, šiurkštumą, nežmoniškumą, at šoko ne vienas žvilgsnis, taip ir nepažinęs slypinčio po „to kia“ forma turinio grožio ir reikšmės. Suprasti kai kuriuos poeto eilėraščius trukdo ir tai, kad juos reikia nagrinėti viso ciklo kontekste, viso sumanymo sistemoje. Meninis-poetinis vaizdas Sigito eilėraščiuose kuriamas visai naujomis metafo romis, palyginimais, platesnė mis, gilesnėmis asociacijomis. Pvz.: „Žemyn iš šiaurės krinta traukinukas. Guliu ant kilometrų Ir meta forų. . . („Dzūkų pėdos“). Atrodo, poetas tyčia tarp tų plačių, vaizdingų asociacijų pa lieka vietos potekstei, kurią privalo suvokti skaitytojas. Ir aš su malonumu iefikau poetų bei prozaikų kūryboje poteks čių, jei įsitikinu, kad autorius neapgaudinėja. S. Gedos vaizdinis mąstymas toks turtingas, joq kartais jis iš tikrųjų nebesuvaldo jo ant plūdžio, ir tada eilėraščio mintis pradingsta formos puošnume. Bet tokių eilių nedaug. Pvz., dar lig šiol man lieka mįsle 5_as eil., „Po Europos apledėji mo“ (iš „Dzūkų“ pėdų). Mano supratimu, kaip S. Ge dos poezijoje po išorine forma reikia ieškoti vidinės prasmės, rodo „Dzūkų“ devintoji pėda. Perkūnijos su lietum, žaibais pradžia perteikta su „fizikiniu“ nuoseklumu bei „žemiškąja tvarka“. Pradžioje ramus, kon kretus Lietuvos gamtovaizdis:
„Senos karvės prie Trakų Stumdo debesis ragu. . .“
Daug ką šokiruoja įvaizdis „senos karvės“. Kodėl šokiruo. ja, kitas klausimas, kalbąs apie skaitytojo skonio estetizmą, konservatoriškumą. Bet man atro do, kad Šios dvi eilutės puikios, vietoj ir vaizdingos. Iškart ma tai pritvinkusio, pajuodusio dangaus skliautą, kai horizontai ir pasaulis susitraukia, susiau rėja, dangų, kurį, rodos, ran ka pasiektum. Ir čia nuosta biai vietoj taikli detalė: „Senos
karvės. . . stumdo debesis ragu *.
Sekančiose dviejose „pradeda lyti“:
eilutėse
....... Bet lietaus pirmieji siūlai Žemę prie dangaus prisiuvo“. Antrame posme parodomi traktoriaus ariami Lietuvos lau kai. Trečiame posme — dumian tis kiškis „be padarmonų“. Ket virtame posme — tankiai besikryžiuojantys žaibai, ir į gam tos stichiją pakliuvęs „naba. gas“ dviratininkas:
Kalnas, .— senas pokštas Apledėjimo epochos, O ant dviračio gigantas - Neatskirt — žmogus ar gan .Iras, Žybt — ir vėl visatą dalo --Gelmių želmės kaip ant delno. „Kalnas,
(Nukelta į 8 psl.)
f
(
B
B g s g g
=
B
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO v. UNI VERSITETO REKTORIAUS ĮSAKYMAS Nr. 413-st. Vilnius, 1965 m. gegužės mėn. 28 d. Žemiau išvardintiems Universiteto bendrabučių konkurso, skirto Tarybų Lietuvos 25-mečio garbei, geriausių kambarių laimėtojams skirti 1965/66 m. m. be eilės vietas bendrabutyje: I. BENDRABUČIO Nr. 5 36 KAMBARIUI: 1. A. Blinstrubaitė (MF IV k.). 2. A. Jonušaitė (MF IV k.). 3. R. Domarkaitė (MF IV k.). 4. R. Andrulevičiūtė (MF IV k.j. II. BENDRABUČIO Nr. 5 16 KAMBARIUI: 1. E. Piešlna (MF IV k.). 2. A. Barelšls (MF III k.). 3. R. Gudaitis (MF IV k.). 4. V. Cekuolis (MF IV k.). III. BENDRABUČIO Nr. 1 441 KAMBARIUI: 1. D. Klizaitė (IFF I k.). 2. G. Llnartailė (IFF 1 k.). 3. O. Siaurusevičiūtč (IFF III k.). 4. Z. Žibutytė (IFF III k.). 5. E. Pelanytė (IFF III k.). IV. BENDRABUČIO Nr. 3 112 KAMBARIUI: 1. V. Pupeikytė (GF IV k.). 2. J. Verikaitė (GF IV k. ). 3. B. Stankevičiūtė (GF IV k.). 4. D. Pocevlčiūtė (GF IV k.). V. BENDRABUČIO Nr. 1 318 KAMBARIUI: l. A. Bertulis (EF I k.). 2. K. Darinskas (EF I k.). 3. Z. Jonaitis (EF I k.). 4. S. Cepė (EF I k.). 5. V. Pachomovas (IFF III k.). VI. BENDRABUČIO Nr. 3 12 KAMBARIUI: 1. S. Liberis (FMF KPI grupės III k.). 2. S. Povilaitis (FMF III k.). 3. A. Sejonas (FMF IV k.). 4. J. Macionis (FMF II k.). 5. V. Naktinis (FMF III k.). VII. BENDRABUČIO Nr. 2 32 KAMBARIUI: 1. M. Ragelvtė (ChF III k ). 2. D. Vencevičiūtė (ChF I k.j. 3. E. Doreikaitė (ChF I k.). 4. L. Cesūnaitė (ChF IV k.). 5. D. Petrėnaltė (ChF II k.). 6. V. Ja nušauskaitė (ChF IV k.). 7. R. Maželytė (ChF III k.). VIII BENDRABUČIO Nr. 4 52 KAMBARIUI: 1. Z. Gobytė (EF II k.). 2. I. Stankevičiūtė (EF II k. ). 3. D. Obušaitė (EF II k.). 4. G. Mikutaltytė (EF II k.). 5. N. Rimdžiūtė (EF II k.). 6. B. Samaitė (EF II k.). IX. BENDRABUČIO Nr 2 15 KAMBARIUI. l. O. Pociūnaitė (IFF II k.). 2. B. Viržaltytė (IFF II k.). 3. R. Tumasaitė (IFF II k.). 4. E. Veblauskaltė (IFF II k.). 5. V. Bagdonaitė (IFF II k.). 6. O. Leona vičiūtė (IFF II k.). REKTORIUS
g
= g = g g B B
g
I
= = g
B =iiiiuiuiuiuiiiiuiiuiuiiuiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiin>-
e i d r o d i s (VAIZDELIS) Nuščiurusiais bronziniais rėmais ovalo formos veidrodis, iš blukusiomis akimis žvelgė į kambario vidų, iškraipytai atspin dėdamas visa, kas vyko jame. Po veidrodžiu stovėjo suklypusi knygų lentyna. Motina Sla piu skuduru retkarčiais pertraukdavo jų papilkėjusias nuga ras. 0 kai dulkės vėl susirinkdavo mes, trys mažylės, pieSdavome pirščiukais keisčiausius piešinius. .. Mes buvome beveik vienmetės. Du trys metai — mažas laiko skirtumas. Jį užpildydavo sudaužytų lėkštučių šukės, purpu riniai karamelės „avietė“ popieriukai, knygų „marškinėliai“, amžinai išvartytos kėdės. Nepaliestas liko tik veidrodis. Tarsi registruodamas visas mažųjų padaužų išdaigas, kabojo jis virš knygų lentynos, rū pestingai Įbedęs Į kampą savo nusitrynusią nugarą. Niekas nežinojo, kada ir iš kur atsirado mūsų kambaryje šis suploto kiaušinio formos veidrodis. Aišku buvo tik viena: Jis kabojo virš knygų lentynos jau nuo pat mūsų gimimo die nos, o gal ir dar anksčiau. .. Tikriausiai jau tada, kai mama su tėčiu vienu du (žengė į šį kambarį, jie pirmiausia apsidairė, kur galėtų pakabinti tą keistą, godžiai geriant) aplinkos vaizdus daiktą. Bėgo metai, beveik neatnešdami permainų mūsų mažam kambariūkščiui, neardydami jo nusistovėjusios tvarkos. Kambariūkštis liko tas pats. Tačiau prie veidrodžio jau nestiviniuodavome visos trys, rodydamos liežuvius ir amžinai nešvarius pirščiukus. Prieidavome po vieną. Vyresnioji Jau pra dėjo skirti pasimatymus miesto sode. Ir pati jauniausioji kaž kam rašinėjo laiškučius. Motinos žvilgsnis tais momentais, kai mes iš eilės stoviniuodavome prie veidrodžio, darydavosi švel nus ir atidus. Ir sunku būdavo suprasti, į ką Ji žiuri, — į mus ar į veidrodį. Mes suaugome. Kažkaip nepastebimai. Kambariūkštis pasi darė visai ankštas, į mamą mes jau visos žiūrėjome iš aukšty bių, tėvas, lyg klausdamas kelio, palinko į priekį. Lemiamas žodis jau buvo mūsų pusėje. Į kambarį vieną popietę jzenge nauji baldai, (žūliai blizgėdami Jie, rodos, dar labiau sumen kino senąjį veidrodį. Ir mažojo kambarėlio pasaulį baldai at spindėjo ne blogiau už jį. Pagaliau atėjo ir veidrodžio eilė. Ir tada mes susidūrėme su griežtu motinos „Nei" Mes Jau buvome (pratusios pirmauti. Ir tas kietas „Ne“ nuskambėjo nelauktai ir keistai. Veidrodis liko senojoje vietoje. Kaip ir anksčiau motina nušluosto skuduru jo Jau beveik nematančias akis. Ji nestovi niuoja prie jo, (ir mes jau nestoviniuojame, nes kampe stovi naujas, didelis veidrodis), bet dažnai žiūri į jį, kaip į kažką labai tolimo, niekad negrįšiančio, kaip į kažką labai brangaus. Niekas neišnyksta be pėdsakų. Artimi žmonės palieka dalelę savęs daiktuose. Kas žino, ką primena veidrodis mamai? Ji niekada mums to nepasakojo. Bet aš žinau, kad žmonės gali mylėti daiktus. A. SUOPYTĖ, IFF II k. žurnalistė-neakivaizdininkė
MINIATIŪROS
BUITINIS KAMPELIS tik pirmi metai bendrabutyje, o jame jau ir kojinė siuvamoji ma šina, ir instrumentai batų remontui, ir keletas lygintuvų, ir net foto didintuvas. Nuo pat ryto čia varstomos durys, o ypač vakarais. Ir kaip gi ne, jei medikų bendrabutyje apie du šimtai studentų. Patys lygina, patys siuva, patys ir remontuoja. Nemoki klausk, prašyk draugo. O penkto bendrabučio kolektyvas draugiškas Antro kurso medikai — pačiame darbo įkarštyje (iš kairės): ALG. UŽUOTAS, L. PLI KU LYTE, R. MEDVEDAITE ir A. VARVUOLIS.
BUČINYS GYVYBĖ Krinta snaigės ant veido, ant . . .0 snaigės krinta. Ir me lūpų, o lūpos vis deqa ir dega. džiai stovi apšerkšniję“ Ir dre Nevėsta lupos nuo snaigių šal ba nuo šalčio sužvarbusi žemė. tumo. O dega jos ne todėl, kad Tačiau upelis gurga po ledu, tu pabučiavai, dega todėl, kad bylodamas apie gyvenimą ir ši lumą. .. aš tave myliu. Gera, kad deqa pabučiuotos lūpos, qera, kad lūpos byloja, LAPAI jog ne kiekvienas prisilietimas vadinasi bučiniu... Mėgstu pavasarį, kai sprogsta beržai, kai skleidžiasi pirmi nedrąsūs lapai. ESMĖ Žmogus kiekvieną dieną vis Patinka man vasarą tiršta renka ir renka menkutes ir ne- beržų žaluma. 0 dar labiau man visuomet reikšmingas smulkme patinka ruduo, kai beržai gel nas, o mirdamas staiga pamato, toną gintarą beria. Krinta dideli jog surinko visą savo gyveni ir geltoni lapai. . . Lapai ir mą. Gyvenimą šykštų ir didelį, miršta, būdami gražūs. kuris niekuomet visko iš karto neduoda.. . R. URBONAS
Poezija ir mes
KONKURSAS
i
(Atkelta iš 7 psl)
Mūsų Universiteto Gamtos apsaugos sekcija, studentų ir dėstytojų profsąjunga, Kultūros klubas Tarybų val džios atkūrimo Lietuvoje 25-mečiui, skelbia foto konkursą — parodą, tema: „Gamta ir žmogus“. Konkurso-parodos tikslas — atspindėti mūsų gyvosios ir negyvosios gamtos mokslines problemas, grožį, parodyti žmogaus santykį su gamta, propaguoti gamtos apsaugos ir turtinimo idėjas. Parodoje-konkurse gali dalyvauti visi Universiteto stu dentai, dėstytojai ir darbuotojai. Pateikiamos nuotraukos (po 2 egzempliorius) turi būti ne mažesnio kaip 18X24 cm formato, su pavadinimu bei autoriaus slapyvarde. Pa geidautina, kad nuotraukos būtų priklijuotos ant kartono. Kartu su nuotraukomis pristatomas užlipintas vokas su autoriaus slapyvarde, o viduje nurodoma tikroji autoriaus pavardė, fakultetas, specialybė ir t. t. Nuotraukos priima mos Gamtos fakulteto dekanate iki 1965 m. rugsėjo 30 d. Paroda pradės veikti nuo 1965 m. spalio 15 d Geriausios nuotraukos arba nuotraukų ciklai bus pre mijuojami: Pirmoji premija — 60 rub. Antroji premija — 50 rub. Trečioji premija — 40 rub. Trys paskatinamosios — metinė „Sovietskoje foto“ pre numerata. Nepamirškite, kad geriausios iš jų bus spausdinamos „Tarybiniame studente". Tad kviečiame visus fotomėgėjus aktyviai dalyvauti! VVU Vietos komitetas Kultūros klubas Studentų profkomitetas Gamtos apsaugos dr-ja
GAMTOS MOKSLAI. Kiauleikis, L. Palanga. V., „Mintis", 1965.
Gausiai iliustruoti informaci niai leidinėliai turistams anglų ir vokiečių kalbomis.
MENAS Bičiulytė. Aštuonios M. K Čiurlionio kūrinių reprodukcijos su S. Nėries eilėraščiais. V., ISTORIJA 1965. Uždavinys, V. Pirčiupio trage „Vaga", Leidinys, kuri sudaro Čiurlio dija. 3-iasis, patais, leid. V., nio paveikslų reprodukcijos ir S. Nėries eilėraščiai, pacašy.i „Mintis“, 1965. Knygoje autorius duoda is torinių duomenų apie Pirčiupį, aprašo barbariškąjį hitlerinin kų susidorojimą su šiuo kaimu, pateikia žinių apie jo gyvento jus, sudegintųjų ir kaimo parti zanų, žuvusių kovoje su fašis tais sąrašus bei folklorinės vermedžiagos — pirčiupiečių kavimus — raudų tekstus.
MEDICINA Laucevičius, L. Širdies kraujagyslių ligos. V., „Mintis“, 1965. Brošiūra platiesiems jų sluoksniams.
skaityto
Steponaitienė, L. Ir Baublys. P. Vaikas auga. V., „Mintis“, 1965.
Tėvams skirtame leidinyje ap rašytos dažnesnės vaikų ligos ir jų profilaktika, aptarti įvairaus amžiaus vaikų maitinimo,, moks leivių higienos bei kiti vaikų auginimo ir auklėjimo klausi mai.
šių kūrinių motyvais, atskleidžia dviejų didžių asmenybių — dailininko ir poetės — dvasini bei kūrybinį giminingumą. Lei dinio pradžioje — A. Venclovos įžanginis straipsnis.
GROŽINE LITERATŪRA Kalkis. Bangos šniokščia.
Romanas. Vertė
9. Auditorijų žiburiai
P.
Kežinaitis
Kiekvienas posmas ..priartina' perkūniją. Juose vis inauji, nesusiję objektai: tarp savęs karvės, traktorius, ____ j___ kiškis, dviratininkas. |tampa auga su kiekvienu posmu, Ją dar labiau didina laisvas, kapotas ritmas, ir 3vietoj refreno po 1-ojo einantys dvieiliai ojo posmo greičio įspūdi ir trumpumo, jungtukai, jaustu, sukeliantys veiksmažodis, kai, akimirkos ____ _ „dvigubas“ daiktavardis fbet, jau, jeigu, o, ot, žybt, karnas — kalnas. . .) Eilėraštis sukonstruotas iš posmų, kurie lyg žaibų kreivės švysteli pajuodusiame dangu je, tarp savęs nesusijungdamos ir nepriklausydamos, ta čiau kylančios iš vieno bendro šaltinio — gamtos jėgų žaismo. Mano supratimu, šis S. Gedos eilėraštis puikiai ir tiksliai imi tuoja gamtos gyvenimą, jos jėgų bei reiškinių ryšius. Ir iš gam tiškosios — gyvenimiškosios tie sos gimė meninė tiesa — poezi ja. Sigito poezijos forma nėra lengvai „įkandama“. Jis ne. n jo mėgsta lyrinio atvirumo, žvilgsniui svetimas matymo sek lumas, lėkštumas. Pasaulis jo pasaulėjautoje, kaip sako pats poetas, „plečiasi iš vidaus“. Ir tikrai pasaulio vaizdo sukirpi me, kurį parodė mums S. Ge dos poezija, mes atrandame tokių siūlių, iškirpimų, fasonų, kokių dar nežinojome ligi šiol. Ir vis dėlto, nors Sigito „pė dos“ gilios, nuoširdžios, poetas dar tebėra gyvenimo stebėtojas; ieško daiktų ir reiškinių ryšių, stengiasi suvokti vietą, savo kaupia patyrimą, Intensyviai „plečiantis pasauliui“ iš vidaus, jaunajam poetui ne visada lengva „inkrustuoti“ ji i itaigią, tobulą meninę forraą, pa siekti įtaigumo. Tačiau talentas, kurį, be abe jo, turi Sigitas Geda su laiku sutramdys besiveržiantį į jo poeziją pasaulį ir pasieks for mos tobulumo.
STUDENTŲ DOVANA JUBILIEJUI Fakultetai
ir B. Puodžlukaitis. V., „Va ga", 1965. Indų rašytojas, 1930- 19 48 m. Indijos nacionalinio išsivadavi. mo kovų fone piešia Jaunos šei mos gyvenimo kelią. Tai pirmas tamilų romanas, apdovanotas Indijos Literatūros akademijos premija.
Merlis, R. Mirtis — mano amatas. Vertė D. Todesas. V., „Vaga“, 1965.
Šių dienų prancūzų rašytojoantifašisto. fašistinės mirties stovyklos kalinio, antrojo pasau linio karo dalyvio romanas, de maskuojantis vokiškojo fašizmo piktadarybes.
SVARŪS PENKTADIENIS BENDRABUTYJE Ateik vakare į penktą bendrabutį — visur tylu, švaru. Jauku ne tik todėl, kad bendrabutyje gyvena medikai, bet pati bendrabučio taryba tam skiria kuo rimčiausią dėmesį. Kaip tikros šeimininkės M. BARTKUTE (iš kairės), B. M/TUZAITE ir E. ADOMAITYTE kibo į darbą. Ne veltui bendrabučių švaros konkurse, skirtame Tary bų Lietuvos 25-mečio garbei medikai užėmė pirmąją vietą. J. GIRDVAINIO fotoreportažas
Laikančių eg2 studentų skali
Medicinos Gamtos Istorijos ir filologijos Teisės Chemijos Ekonomikos Fizikos ir matematikos
KALBOS MOKSLAS Kalbotyra. T. 12. V., „Min tis", 1965. 114 p. su iliustr. Zalyginas, S. Altajaus ta (Lietuvos TSR Ministrų Tary kai. Romanas. Vertė Z. Gri bos Valst. aukšt. ir spec. jvid. goraitis. V., „Vaga“, 1965. mokslo k-tas. Lietuvos TSR Rusų tarybinio rašytojo ro mane apie Kalnų Altajaus tyri aukšt. m-klų mokslo darbai), nėtojus. jų gyvenimą bei tarpu Atskiri str. rusų, vok. ir ang- savio santykius, sprendžiamos lų k. aktualios moralinės problemos.
SKRAJOJANTIS MILŽINAS
Penketai birželio 19 dienai
670 366
536 434
798 100 335 491
362 94 179 132
403
230
Šeštadienį Aktų salėje Birželio 19 dieną Universiteto Aktų salėje koncertavo LTSR Aklųjų draugijos Kauno mies to kultūros namų saviveiklininkai. Lyriškai at liekama mišraus bei moterų choro (vad. J. Kai rys) liaudies daina, vingrios birbynių kvinteto, akordeono melodijos paliko žiūrovams neišdildo mą įspūdį. Bet nekantriausiai ’laukėme B Grincevičiūtės pasirodymo. Musų mėgiama daininin kė padainavo keletą lietuvių Ir brazilų liau dies dainų. O pučiamųjų ins trumentų orkest ro (vad. A. Ro žė) atliekami valsai taip ir kvietė pašokti. A. KEPALAITE (mūsų koresp.)
PO EGZAMINO „Kampeli širdžiai brangus, ..... ........................... Esi pasauly tik vienas".
iraVa imnHnnra ■
Nuoširdžiai užjaučiame kurso draugą Mykolą KARČIAUŠKA, jo mylimai mamytei mirus. IV KURSO TEISININKAI
Reiškiame gilią užuojautą Teisės fakulteto IV kurso studentui Mykolui KAR ČIAUSKUI, jo brangiai ma mytei mirus. STUDENTŲ PROFKOMITETAS
Suriaumojo galingi turbosraigtiniai varikliai, ir didžiulis plieninis paukštis, didinda mas greitį, pakyla į vaiskią erdvę. Sunku ir oatikėti, kad šis naujasis oro milžinas gabe na. . . net 20 traktorių. Nors mes jau nebe pirmą kartą esame tarybinio mokslo ir techni kos stebuklų liudininkai, bet vis dėlto kiekviena naujovė ir mus apstulbina. O ką ir bekal bėti apie užsieniečius. Ir kaip nesididžiuoti mūsų mokslo, musų kūrybinių jėgų galia! Prieš tarybinį „Antėjų“ nublanko visokie „super“ ir „heraklesai“. Aviokonstr aktoriaus O. Antonovo paskutinis kūrinys — puikus įrodymas, kad mūsų šalis neginčijamai pir mauja ne tik raketinės technikos, bet ir aviacijos srityje.
Liūdesio valandoje giliai užjaučiame IV kurso studen tą Mykolą KARČIAUSKĄ. Jo motinai mirus. TEISĖS FAKULTETO DEKANATAS
MUSŲ SKAITYTOJŲ ŽINIAI! Paskutinis šiais mokslo met „Tarybinio studento" numeri išeis liepos 1 dieną. REDAKCIJA
Redaktorius J. GIRDVAINIS Korektorės A. KEPALAIT Ir R. STANKAITYTĖ.
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tek fonas: 7-79-17. Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė.
LV 09464
Užs. Nr. 401
/ / )