ABITURIENTE, KVIEČIAME TAVE Į STUDENTIŠKĄ BŪRĮ! VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
j
1967 m
birželio mėn. 16 d. PENKTADIENIS Ži
M
O' i.
.
Nr. 19—20 (605—606)
ii
'ČĮŠĮŽgi;
Eina nuo 1950 m.
• M ;1 - s?
X- I liiX i Lj 1
1
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 4 kap.
—J"”“ “ £
Alma Mater atveria duris
ji
Foto J. GIRDVAINIO
Musų senasis Universitetas.
augę,
Jaunasis ĮSTOJĘS Į UNIVERSITETĄ, Tu kartu ateisi j darnų musų komjaunuolišką kolektyvą, kurio gretose bus apie 5700 jaunuolių ir merginų. Mūsų orąanizacijos pagrin dinis uždavinys — padėti Rek toratui ir partinei organizaci jai ruošti gerai žinančius sa vo specialybę, mylinčius dar bą, sąmoningai atiduodančius savo jėgas komunizmo reika lui, specialistus. Universiteto komjaunimo organizacija glaudžiai ben dradarbiauja su broliškų res publikų ir užsienio šalių jau nimu, pas mus svečiuojasi studentai is viso pasaulio. Ir ne tik studentai. Draugiš kus tarptautinius ryšius pa laiko Internacionalinis klu bas. Be abejo, ne vienas iš Jūsų tapsite jo nariais. Tavęs laukia ir respublikos nusipelnę kolektyvai — VVU studentų dainų ir šokių liau-
I
SPALIS
S 1945 1946 1917 1948 1949 1950 1951 1952 1953 1954 1955 1956 1957 1958 1959 1960 1961 1962 1963 1964 1965 1966 1967
P. VAITKEVIČIUS LLKJS VVU komiteto sekretorius dies 'ansmablis bei Akademi nis choras. O kur dar meninė aqitbriqada „Faktas“, Dramos studija, estradinis ir pučia mųjų instrumentų orkestrai. Šią vasarą 1400 komjaunuolių pabuvos tradicinėse darbo ir poilsio stovyklose, kurios qyvuoja jau 11 metų. Musų stu dentai talkininkaus Jonavos azotinių trąšų gamyklos sta tyboje, Kaišiadorių rajono .Dainavos“, Kapsuko rajono Sal. Nėries vardo, Jurbarko rajono „Eržvilko“ kolūkiuose — statys kultūros namus bei ūkinius pastatus. Tu ateini į Universitetą įžymiais Tarybų valstybės metais. Tequl šie metai Tau bus didelio, atkaklaus moks lo šturmo pradžia. Iki pasimatymo ruqsėjo pirmąją!
Universitetas per 22 metus
STACIONARINIS 1 Baigė Stiid. sk.
1880 2499 2728 2962 2884 2617 2764 2654 2834 3040 3183 3352 3466 3436 3322 3395 3607 3777 4103 1311 4579 5344 5787
ILN/AUS Universitetas — seniausia Tarybų Sąjungos aukštoji mo kykla, turinti vos ne ke turių šimtmečių istoriją, nuo amžių garsi mokslo ir me no pasaulyje. Vilniaus Uni versiteto istorija glaudžiai susijusi ne tik su visos lie tuvių tautos kultūros isto rija, bet ir su kaimyninėmis tautomis: su Lenkija, Balta rusija, Latvija, Vokietija. Praeityje Vilniaus Universi tete profesoriavo tokie įžy mūs žmonės, kaip pirmojo lietuvių kalbos žodyno auto rius K- Sirvydas, garsus XVII a. lietuvių architektas L. Stuoka-Gucevičius. įžy mūs biologai Z. Ziliberas, B. Jundzilas, G. Forsleris, astronomas M. Počobutas, istorikas J. Lelevelis ir dau gelis kilų, plačiai žinomų mokslo pasaulyje. Vilniaus Universitete studijavo tokie įžymūs lietuvių ir lenkų ra Ad. Mickevišytojai, kaip ' čius, J. Kraševskis, J. Slovackis, istorikas T. Narbutas, S. Daukantas, S. Stane vičius ir kiti. Jeigu praeityje Vihuuus Universitetas garsėjo aukštu mokslo lygiu. įžymiais pro fesoriais, tai tikrąjį atgimi mų ir suklestėjimą gyvena dabar, socialistinės santvar kos metais. Daugelis mūsų Universiteto dėstytoji! vardų plačiai žinomi, pvz.: Fizikos,
48 89 146 153 329 539 339 552 519 508 478 455 562 617 648 566 524 605 520 541 607 559 770
NEAKIVAIZDINIS Sluct. sk. — — — — — — — — 700 829 975 1154 2036 2206 2369 2952 3368 3283 3721 4670 4937 4886 4819
Baigė — — — — — — — — — 93 89 125 57 124 189 264 212 223 230 293 293 327 358
VAKARINIS Stud. sk.
Baigė
— — — — — — — — — — — — . — 13 98 205 392 622 932 1276 1557 2173 2231
— —
—
kaip du milijonus knygų, pajčgi aprūpinti studentus reikalinga literatūra, studentai naudojasi gerai įrengtomis laboratorijom is, jiems rengiamos mokomosios ir gamybinės eksktirsijos. Dai besimokydami Universitete, jus turėsite puikias sąlygas dirbti mokslinį darbą. Universit et e veikia stipri Studenių imokslinė draugija, jungiantii 54 mokslinius kil retins ir turinti savo eilėse daugiau, kaip 1500 narių, Moksliniai būreliai organizuojami prie kiekvienos ka tedros, kuriose studentai jau nuo pirmųjų kursų gilina ži nias, įgytas paskaitų metu, domisi mokslo ir technikos laimėjimais, visuomeninio gyvenimo problemomis, Zodžiu, vadovi’aujami dėstytojų, studentui dirba mokslinį darbų, už kurį atsiskaito studentų imokslinių konferencijų metu. Studentų mokslinės konferencijos organizuojumos< kiekvieną _________ rudenį. Mokslinis darbas tai nuostabi romantika, pasisekimo džiaugsmas, ku Akad. prol. J. KUBILIUS ris daugelį kartų viršija ne Fizikos-matematikos mokslų daktaras, Universiteto sėkmių nusivylimą ir įkve Rektorius pia dirbti iki galutinės logi ------- 4kos. mąstymo ir proto per galės. Veikli, beveik 5000 narių Matematikos ir mechanikos sokeriopai stiprinti medžiagi fakultetų profesoriai Z. Že nį jo bazę. Negalima šia turinti, komjaunimo organi maitis, P. Brazdžiūnas, A. proga neprisiminti ir Parti zacijų taip pat laukia naujų Jucys, P. Slavėnas, žymus jos bei Vyriausybės rūpini draugų. puslaidininkių specialistas mosi nuujojo Universiteto Mokydamiesi Universitete, docentas J. Viščakas; Gam miestelio statyba. Naujasis iūs įgysite ne vien tik moks atitinkantis lo žinių, bet turėsite didelės tos fakulteto — profesoriai Universitetas, šiuolaikinio mokslo galimybės praturtinti savo J. Dagys, S. Jankauskas, A. visus Minkevičius, P. Snarskis; reikalavimus, su puikiais at dvasinį pasuulį, lankydami Medicinos fakulteto — pro skirų fakultetų rūmais, labo Estetinio lavinimosi kated fesoriai M. Marcinkevičius, ratorijomis bei biblioteka, ros paskaitas. P. Norkūnas, L. Laucevičius, erdviais bendrabučiais ir val Be to, jūs gulėsite .įsi A. Marcinkevičius, medicinos gyklomis iškils . Valakampių jungti į kuri nors saviveik rajone, kalvotojoje, pušynais mokslų daktaras J. Lelisl los meno kolektyvą. Univer Chemijos fakulteto — profe apsuptoje vietovėje, Pasitik- siteto studentai, susibūrę į sorius K. Daukšas; Ekono damas savo 400 metų jubi- meno saviveiklos kolektyvus, mikos fakulteto — profeso lieju, Universitetas jau dirbs pasiekė gražių laimėjimų, riai Dz. Budrys, J. Bučas, naujuose rūmuose. Universiteto liaudies dainų M. Gregorauskas, A. Žilėnas, Džiugu, kad kasmet didė- ir šokių nusipelnys ansambM. Lota; Istorijos ir filolo ja priėmimo kontingentai — lis yra žinomas iir aukštai gijos fakulteto — profeso jei praeitais metais į pirmą įvertintas Lenkijos,, Vengririus J. Žiugžda, istorijos jį kursą buvo priimta 1200 jos, Bulgarijos, Vokietijos mokslų daktarai J. Jurginis, žmonių, tai šįmet priimsime Demokratinės Respublikos filologijos jau 1325 žmones. Be to, at ir kitų kraštų žiūrovų. Be B. Dundulis, mokslų daktarai J. Lebedys, einančiais mokslo metais to, Universitete yra A kadeJ. Kazlauskas, Z. Zinkevi- Universitetas ruoš jau nebe minis choras. Vis labiau po čius ir daugelis kitų. 30 specialybių specialistus, puliarėja Teatrinė studija kaip praeitais mokslo me ir Pučiamųjų instrumentų ŪSŲ respublikos aukš- tais, o 31 ūsų specialybės — orkestras. Universiteto spor tosios mokyklos, o jų Ekonomikos jakultete atida tininkai yra ne vienų res tarpe ir Vilniaus Uni- roma nauja Ekonominės in publikinių, sąjunginių ir jaučia nuolatinį formacijos mechanizuoto ap tarptautinių varžybų nugalė versitetas, Partijos ir Vyriausybės rū- dorojimo specialybė. Univer- tojai. Visi šie kolektyvai 'ti peslį, Lietuvos Komunistų sitetas auga ir plečiasi, kisi, kad jūs, busimieji drau partijos Centro Komitetas kasmet kuriamos naujos gai pirmakursiai, aktyviai ir Lietuvos TSR Ministrų katedros — praeitais moks- įsijungsite į jų veiklą. Taryba 1965 m. vasario 15 lo metais įsteigta Ekonomi d. nutarime „Dėl svarbiau- nės kibernetikos katedra. AKU, norintiems mošių Vilniaus Valstybinio V. kylis. Universitete, J'siKapsuko vardo universiteto NIVERSITETAS sten lieti į turiningą jo <?.'/medžiaginės bazės sustipri giasi sudaryti studen veninių, belieka tik sėkmin nimo uždavinių" konstatavo, tams . tokias sąlygas, gai išlaikyti stojamuosius sėkmingai konkursinius . kad Universitetas Tarybų kad jie galėtų egzaminus, valdžios metais tapo stam mokytis ir visapusiškai la Universitetas atveria dilris biu respublikos mokymo ir vintis. Universiteto mokslinė visiems gerai pasirengusiems daugiau abiturientams. mokslo centru ir nutarė vi- biblioteka, turinti
M
— — — — 43 64 137 170
specialistus, neakivaiz- 6 PASTABA Iš viso Universitetas paruošė: stacionare — 10.644 13.935 specia -o Iš viso. Odiniame skyriuje — 2877 ir vakariniame — 414 specialistų. ----------- 7--x- — Z ž listus. Pateiktoje lentelėje įrašyti ir tie, kurie šiais metais dar tik baigs. z
2 psl.
'•/v
'*/*z%^**/***^***^
Lietuvių literatūra
STdDI
Doc. A. SPRINDIS Atomo amžiuje, kai yra išleidusi plataus litežmogaus protas daro ratūrinio projilio speciastebuklus technikoje ir listų būrį. Jos auklėtiniai griežtuosiuose moksluose, buvo ir mūsų rašytojai kai į kosmosą vis gilyn — A. Bieliauskas, Just, skverbiasi palydovai, rei- Marcinkevičius, J. Degukalingos ir svajonės, po- lyte, A. Baltakis, A. Mallėkis, grožio pajautimas, donis, R. Kašauskas, M. Kol gyvens žmogus, tol Martinaitis, S. Geda ir jį veiks humanitarinė kul- kt., ir kritikai — K. Ambtūra, turtins jo dvasinį rasas, R. Pakalniškis, A. gyvenimą, žadins vaiz- Zalatorius ir kt., ir žinoduotę, kels kilnias min- mi literatūros moksliniut i s. Visada šalia fizikų, kai — L. Gineitis, J. bus reikalingi ir lyrikai, Lankutis, V. Kubilius, V. dvasinių žmogaus verty- Zaborskaitė, A. Radzebių kūrėjai. Bus reika- vičius ir kt., daugelis leiiingas ir poetas, rašyto- dyklų, redakcijų, kultūrijas, kritikas, ir literatu- nio fronto darbuotojų, ros mokslininkas, ir ypač Didžiausias būrys katedtas kuklus, didelės pa- ros auklėtinių — mokygarbos nusipelnęs, gimto- tojai-lituanistai — dirba sios kalbos ir literatūros respublikos mokyklose, mokytojas. Neatsitiktinai dėsto lietuvių kalbą ir kasmet gražus būrys abi- literatūrą, skiepija mokiturientų pasirenka studi- niams meilę lietuvių najuoti lietuvių kalbą ir Ii- cionalinei literatūrai, teratūrą Universitete, Savo metu lietuvių Iiruošiasi būti gerais spe- teratūros specialistus ruocialistais — lituanistais, šė pro']. V. MykolaitisLietuvių literatūros Putinas, prof. K. Korsaįkartu su kalbos) kated- kas, dabar — fii. mokslų ra yra atidavusi nemaža daktaras J. Lebedys, dojėgų lituanistams ruošti, centai P. Česnulevičiūtė, _____________ D. Sauka, J. Zinkus, fil. mokslų kand. L. Lisenkaitė ir kt. Tai jie skai to paskaitas, veda semi narus, vadovauja studen ) Birželio 12 dieną tų moksliniams ir diplo I studentai palydėjo lėk- i miniams darbams. Stu tuvais „Tu-124" į Odesą j dentai lituanistai klauso išskrendanti respublikos nusipelniusį Uni I kursus apie atskirų perio versiteto studentų dai- I dų lietuvių literatūrą, nų ir šokių liaudies speckursus apie žymiuo ansambli. I — Iš Odesos laivu I sius mūsų rašytojus, lite ..Litva" antradieni iš- . ratūrines problemas. Be plaukiame Į Bulgariją. I to, jie išklauso literatūros aplankysime Varnos I miestą. pasakoja an- , mokslo įvado, literatūros samblio meno vadovas teorijos, tautosakos spe A. Balčiūnas. — Pas cialius kursus. Savo lite kui koncertuosime ratūrinius įgūdžius stu Stambule (Turkija). PiI rėjoje (Graikija). Nea dentai tobulina, mokomi polyje. Genujoje (Itali- j ja), pabuvosime ir Mar- t dirbti savarankiškai lite sėlyje (Prancūzija). Bir- į ratūros seminaruose; jie žel’io 27 dieną grįžtame ) lanko prozos, poezijos, I atgal tuo pačiu marš- J dramaturgijos seminarus, rutu j Odesą. Su prog- I rašo seminarinius, kursi rama aplankysime Jai- ) tą, Soči, Suchumi, Ba j nius, mokslinius darbus, tumį. ( kuriuos nagrinėjo, pade dant dėstytojui. Literatai spausdina sa vo kūrinius „Tarybiniame studente“, almanache „Nuoširdumas“, bendrau ja su Jaunųjų rašytojų sekcijos nariais ir aukštų Mūsų ansamblis, iš- / kovojęs I laipsnio Visa į jų mokyklų literatūros bū sąjunginį diplomą ir į absoliučiai geriausio j reliais, dalyvauja Univer ansamblio vardą res- j siteto saviveikloje, papublikos nusipelniusių ( intermedijas, kolektyvų kategorijoje. I ruošdami skyrė savo programą j satyrinius daly Tarybų valdžios 50-me- Į škicus, čiui pažymėti. Į kus. Pagrindinis tikslas Į Gražios, įdomios yra užsienyje •— propaguo- Į ti išaugusi socialistinė- / lietuvių literatūros studi je santvarkoje lietuvių ) liaudies meną. ( jos, o jas baigus, litua 112 ansambliečių iš- / vyko su pakilia nuotai- j nisto laukia kilnus dar ka, pirma laiko išlaikę ( bas mūsų nacionalinės įskaitas ir egzaminus. / Kino operatorius P. j humanitarinės kultūros iAbukevičius suka trum- ( baruose. pametražini plačiaekra- /
' Į UŽSIENĮ
nį spalvotą filmą, kurį j numatęs baigti Didžioi jo Spalio išvakarėse. ( Atsakinga kelionė laukia mūsų ansamoŽurnalisto profesija liečių. Ryžto, gero vėjo viena populiariausių , ir skaidrios Vidurže mionimo iūrostarpe. saulės.Tai rodo J. GIRAITIS Į
V1R PĖbT
1967 m. birželio mėn. 16 d.
TARYBINIS STUDENTAS
A. GIRDENIS
Ę Daugelis busimųjų lituanisĘ tų ateina į Universitetą, pa= siryžę tapti garsiais rašyto= jais arba bent jau žymiais = literatūros kritikais. Ir tik Ę per didelį apsirikimą stojanĘ šiųjų ir įstojusių būryje pasiE taiko vienas kitas būsimasis = kalbininkas — žmogus, apsi= sprendęs atiduoti savo enerE 81)4 gimtajai kalbai. š Ką ir bekalbėti — keistas = dalykas! Juk šių dienų kalbo£ tyra — vienas iš įdomiausių, = tiksliausių ir bene didžiausių Ę laimėjimų pasiekusių humaniĘ tarinių mokslų. Lygindami E kalbas ir tarmes, gilindamies E į dabartinę jų struktūrą, kalE bininkai vis giliau įsismelkia E į žiliausią kalbų ir tautų praĘ eitį, atkuria garsus ir formas, Ę kurias vartojo tolimi musų E protėvių protėviai, drauge su = archeologais ieško ir suranda E f'l gyventas vietas. Naujausi, Ę struktūriniai kalbų tyrimo E metodai leidžia atskleisti = kiekvienos kalbos ar tarmės Ę egzistavimo ir funkcionavimo E pagrindus, jų vidinį mechanizĘ mą ir net jo susidarymo bei E kitimo priežastis. Jnstrumenti| niais metodais randamos toE kios kalbos garsų ypatybės, E kurių buvimo mes dažnai nė = neįsivaizduojame. Vis plačiau | ir plačiau kalbai tirti imami Ę taikyti matematikos ir kitų E tiksliųjų mokslų metodai E (ypač sprendžiant automatiE nio vertimo problemas). E Kasdien tvirtėja, darosi tiksE lesnė ir konkretesnė net tokia, = rodos, pusiau literatūrinė kalE botyros šaka, kaip stilistika. | Mūsų, lietuvių, kalba — E ypač dėkingas mokslinio tyriE mo objektas, nes ji — senoE aiškiausia gyvoji indoeuro= piečių kalba: savo senoviškuE mu ji vargu ar nusileidžia E net tokioms seniai mirusioms E kalboms, kaip senovės indų E ir lotynų. Ne veltui ja domi= masi visame pasaulyje, dauE gely universitetų ji studijuo= jama. Sunku rasti žemėje žyĘ mesnį kalbininką, kuris nebuE tų rašęs apie lietuvių kalbą ar = bent naudojęsis jos duomeniĘ mis. Čia galima paminėti kad E ir vokiečių A. Šleicherio ir E. E Frenkelio, dano L. HjelmsleE vo, norvego Ch. Stango, lenE kų J. Bodueno de Kurtenė ir = J. Otrembskio, rusų F. ForE tunatovo ir A. Sachmatovo, E latvio J. Endzelyno pavardes, E o iš jaunesniųjų — tokius E tarybinius kalbininkus, kaip Ę V. Ivanovas ir V. Toporovas. E Universitete darbščiam ir
sugebančiam griežtai logiškai mąstyti studentui, mėgstan čiam kalbą, yra ko pasimoky ti ir kur padirbėti, atskleisti savo sugebėjimus. Visų pir ma, visiems lituanistams skai tomi kalbotyros įvado, baltų (lietuvių, latvių ir prūsų) kal botyros, dabartinės bendrinės lietuvių kalbos (leksikos, fonetikos, morfologijos ir sin taksės) ir jos istorijos, o taip pat ir praktinės stilistikos bei kalbos kultūros kursai. Kalbininkai, III kurse atsisky rę nuo literatų, be to, lankys speckursus iš senovės prūsų kalbos ir naujausių kalboty ros krypčių bei laimėjimų, Norintieji giliau įsiskverbti į lyginamosios kalbotyros paslaptis, galės klausyti fakultatyvinių (laisvai pasiren kamų) senovės indų, graikų, hetitų kalbų ir indoeuropiečių lyginamosios gramatikos pa skaitų. Visuose kursuose, iš skyrus pirmąjį, rašomi semi nariniai ir kursiniai darbai. Daugelis tų darbų rašomi tokiomis temomis, kurios lei džia studentui ne tik parody ti savo sugebėjimus, bet ne retai ir tarti visai naują žo dį moksle. Tokie originalūs rašiniai vėliau plėtojami Studentų mokslinės drau gijos Lietuvių kalbos bū relyje, skaitomi mokslinėse konferencijose, eksponuojami (kartais ir premijuojami) mokslo darbų apžiūrose. Kar tais iš jų išauga stambūs lingvistikos veikalai — kan didatinės ir net daktarinės disertacijos. Tokį kelią yra nuėjus, pavyzdžiui, pirmojo mūsų kalbos mokslų daktaro doc. J. Kazlausko disertacija. Lietuvių kalbos katedroje dirba geriausi lietuvių kal bininkai. Nemaža jų yra ži nomi toli už Lietuvos ir net visos Sąjungos ribų. J. Kaz lauskas ir Z. Zinkevičius jau yra apgynę daktaro disertaci jas, netrukus jas gins V. Ma žiulis ir J. Palionis. Žymūs kalbininkai yra ir docentai J. Balkevičius, A. Laigonaitė, J. Pikčilingis, V. Urbutis ir kt. — jų vardus, tur būt, yra girdėję daugelis abitu rientų. Dirba pas mus ir di džioji tarptautinio lietuvių, latvių ir prūsų kalbų tyrinė tojų žurnalo „Baltistica" red kolegijos dalis, rašomi stam biausi kalbos mokslo veika lai (prisiminkime kad ir J. Balkevičiaus „Dabartinės lie tuvių literatūrinės kalbos sin taksę“, Z. Zinkevičiaus „Lietuvių dialektologiją“). Tad studijuokime mūsų gimtąją, senąją ir gražiąją kalbą! Juk nėra nieko kilnes nio, kaip suvokti jos turtin gumo ir senoviškumo prie žastis, sužinoti jos dabartį ir praeitį. O tas, kurs nueis jos studijavimo, jos tyrimo keliu, gal būt, ir neturės kada mušti dinderį, bet užtat patirs nė su kuo nesulyginamą pažini mo ir kūrybos džiaugsmą.
Istorija laukia tyrinėtojų Istorijos mokslų kandidatas R. VĖBRA Lietuvos TSR istorijos katedros vyr. dėstytojas lausimas „Kokį ke ir kapinynų
K
lią pasirinkti?" iškyla abiturientui, kuomet jis renkasi specialybę. Tai labai sudėtinga, nes jauną žmo gų neretai supa rutina, iner tiški, susitaikę su blogiu žmonės, „mada", kurios „pagrindinis idealas“ — kuo didesnės piniginės pajamos ar vien tik asmeninė nauda
ir
Jaunasis drauge! Jei besi mokydamas mokykloje Tu daugiau domėjaisi literatūra, istorija ir panašiais daly kais, jei Tu, besklaidydamas literatūros kūrinius ar isto rinius veikalus, širdies gilu moje pajusdavai dvasinį vir pesį, norą dar daugiau gi lintis į atskiras visuomeni nio gyvenimo problemas, rimtai pamąstyk, kam ati duoti pirmenybę — taip va dinamiems tiksliesiems ar visuomeniniams mokslams. Kuomet išspręsi šį, pagrindi nį klausimą, ir jei pasirinksi visuomeninius mokslus, tuo met žinok, kad šalia įvairių filologinių ir kitų specialy bių Tavo atkaklumo, skvar bios minties, darbščių ranki], Tavo širdies šilumos laukia ir ISTORIKO specialybė. Pastaruoju metu istorijos mokslo problemų ratas ne mažėja, o didėja. Tyrinėto jų laukia gausūs archyvi nių, rankraštinių dokumen tų fondai, senųjų piliakalnių
archeologiniai kasinėjimai, šių dienų socio loginės, naujos visuomenės kūrimo ir kitos problemos. Universiteto Istorijos ir filologijos fakultete istori kus ruošia trys katedros: Lietuvos TSR istorijos TSRS istorijos ir Visuotinės istorijos. Studentai istorikai gali specializuotis įvairiose isto rijos mokslo šakose: arche ologijoje, archyvistikoje, et nografijoje ir kt. Gilesniam specialybės įsi savinimui įvairiuose kursuo se atliekamos archeologinė, etnografinė, pedagoginė, muziejinė, archyvinė prakti kos, studentai skatinami dirbti mokslinį darbą. Istoriko specialybės per spektyvos labai įvairios. Vieni gali tapti mokslinin kais, dėstytojais, kiti archy vų ar muziejų darbuotojais treti — mokytojais. Pasta roji darbo sritis taip pat la bai svarbi. Juk iki šio lai ko nemažas respublikos mo kyklų skaičius laukia istori jos mokytojo, kuris būtų istorikas-entuziastas, dirbąs ir mokslo-tiriamąjį darbą. Taigi, praktiškai istoriko perspektyvos neribotos. Vis kas priklauso nuo to, kaip studijuojama. O sunkumų yra kiekviename darbe, ir jie įveikiami pasiaukojimu, pasiryžimu.
Palydos į valstybinius egzaminus
Istorijos ir filologijos fakulteto diplomantai iškilmingai palydėti j valstybinius egzaminus. Čia gražią iniciatyvą parodė fakulteto prodekanas doc. J. BALKEVIČIUS. J. GIRAICIO nuotr.
i\/VV\/VVVV\A/V\C</V\/X/VXZ\/\/\A/\/\/NAArjV\/\A/V\/\A/VVX/\/V\/VV^
N
> į
yra jau ir žurnalo „Švyturys“ anke ta. Tačiau daugelis ne teisingai vaizduojasi sau publicisto darbą. Kai kas galvoja, kad parašęs ke letos eilučių žinutę į laikraštį ar radiją, jau tapo pilnaverčiu žurna listu. Tai klaidinga nuo monė. Žurnalistui nepakanka vien sklandžiai rašyti. Si profesija reikalauja nuolatinio tobulinimosi, niekad neleidžia nurimti, pasitenkinti tuo, kas pa siekta šiandien. Negali
ma apsiriboti vien savo kūryba, tenka labai daug skaityti: ir tai, ką skaito visi, ir dažnai tą, ko ne skaito beveik niekas. Ta čiau svarbiausia — pub licistas turi mokėti mąs tyti. Visuomenė reikalauja iš laikraščio, radijo, te levizijos darbuotojo la bai daug. Tai supranta ma. Jis pataria, moko, tampa savotišku arbitru, dažnai teisia, jo žodis turi didesnį poveikį, ne gu mokytojo, propagan disto, paskaitininko, nes jį skaito ar girdi nere tai milijonai žmonių.
Žurnalisto profesija Vyr. dėst. St. MAKAUSKAS Žurnalistikos katedros vedėjas
Tačiau, kas ieškos šio je profesijoje vien ro mantikos, norės rašyti tik reportažus iš kosmo dromų, dalintis su , skai tytojais savo (spūdžiais, patirtais kelionėse po tolimąsias šalis, tam teks retkarčiais ir nusivilti, nes vist] daugiausia rei kia vis dėlto rašyti apie kasdieniškesnius, labai reikalingus dalykus.
Šiuose „kasdieniškuose“ dalykuose neretai atsi skleidžia visiškai nelauk tos problemos, įprasti reiškiniai pasirodo esą labai sudėtingais, susipa žįstama su iš pažiūros visai eiliniais žmonėmis, kurie atskleidžia nepa prastus, kilnius bruožus. Žurnalistas dažnai pasi junta ne stebėtoju, o aistringu kovotoju. Tikras
laikraštininkas visuomet bus ten, kur audringiau siai kunkuliuoja gyveni mas, jis negali būti abe jingas tam, kuo domisi visuomenė, negali nusi sukti nuo neigiamų mū sų gyvenimo reiškinių. Mokslas žurnalistikos specialybės stacionarinia me skyriuje trunka 5 metus. Per šiuos metus studentai išklauso visą eilę teorinių disciplinų. Salia to, jie atlieka ga mybines praktikas, kurių metu įgytąsias teorines žinias taiko ateityje. Pa gal atskirų studentų pa geidavimą ir gabumus
jie galės, tam tikra prasme, specializuotis žurnalistkoje: ruoštis dirb ti laikraštyje, radijuje ar televizijoje. Žurnalistikos specialybė veikia Universitete nuo 1949 m. Daugelis baigu sių šią specialybę šian dien neblogai pažįstami respublikos skaitytojams ir žiūrovams. Jei pasi rinksi šią specialybę — po keletos metų skaity tojas gal ir Tavo pavar de pasirašytos medžia gos ieškos laikraščių ir žurnalų puslapiuose.
1967 m. birželio mėn. 16 d.
TARYBINIS STUDENTAS
Rusų kalba ir literatūra Filol. mokslų kandidatė N. MITROPOLSK AJ A Rusų literatūros kated ros vedėja, docentė
UGSĖJO mėnesį pen kiasdešimt naujų stu dentų papildys Univer siteto Rusų kalbos ir litera tūros specialybės klaustyojų būrį. Stojamųjų egzaminų metu iškyla sunkus ir atsakingas uždavinys — atrinkti abitu rientus, gerai paruoštus vidu rinėje mokykloje, tvirtai ži nančius kalbą, liaudies meną, — tuos, kurie sugebės įsisa vinti literatūrą, savarankiškai studijuoti marksistinius lite ratūros ir kalbos mokslus. Universitetas paruošia visa pusiškus rusų fdologijos spe cialistus. Vieni gabūs studen tai specializuojasi dabartinės rusų kalbos bei jos istorijos srityje, kiti — daugiau dėme sio skiria literatūros, tautosa kos studijavimui Jie tampa literatūros mokslo specialis tais. Dauguma mūsų absol ventų — žinomi tiek respub likoje, tiek už jos ribų, mokslininkai, aukštųjų mo kyklų dėstytojai, radijo ir te levizijos bei spaudos darbuo tojai. Tačiau pagrindinis mūsų uždavinys -- paruošti aukštos kvalifikacijos rusų kalbos ir literatūros mokytojus Lietuvos TSR vidurinėms mokykloms. Būti mokytoju — tai ne tik gerai mokėti kalbą ir literatū rą, sugebėti tinkamai pravesti pamokas, prisilaikant progra mos ir metodikos reikalavi mų. Visa mūsų mokymo sistema siekia išauklėti studentą, tu rintį marksistinę pasaulėžiūrą, platų požiūrį į žmogų ir pa saulį, tikslias žinias ir aukštą bendrąją kultūrą. Mūsų specialybės profiliuo
R
jančios katedros — tai rusų = kalbos ir literatūros katedros. E Abiejose katedrose dirba ne- E maža grupė dėstytojų: 10 do- = F— centų ir 15 filologijos mokslų = kandidatų. E Mūsų studentai klauso pas-E kaitų, seminarų, speckursųE atskirais klausimais (pavyz- = H. JASIUNAS džiui, „L. Tolstojaus kūryba", Ę „A. Čechovo realizmas", „Da- E Matematikos ir mechanikos iakulteto prodekanas bartinio tarybinio romano Ę bruožai" ir kt.). Be to, rašan- = OŠŲ fakultetas ruošia tiems savarankiškus kursinius = dviejų profilių specia ir diplominius darbus, dėsty- Ę listus: matematikus — tojai teikia individualias kon- E moksliniam-gamybiniam dar sultacijas. Šiomis dienomis mūsų ab- Ę solventai laiko valstybinius E egzaminus, gina diplominius = darbus. Komisija labai gerai = įvertino V kurso studentų Ę Lakio, Tumancevos, Bondaren-E ko, Tamošiūnaitės, Rudytės ir E kitų diplominius darbus. Drg. Lakio diplominio darbo= tema — „Čechovas ir Vie- E nuolis (tipologinio tyrinėjimo E bandymai)“. Tai beveik moks-Ę linis darbas. Studentas, rašy- = damas jį, susipažino su Vie- Ę nuolio literatūrinio archyvo Ę medžiaga, Čechovo laiškais ir E užrašų knygutėmis, tyrinėjo = bendras temas, tipologiją ir E abiejų rašytojų stilių. E Labai įdomios gamybinės ir = pedagoginės praktikos. Jau- = nesniųjų kuisų studentai ren-E ka rusų tautosaką ir gilinasi į E jos tarmes, vyresniųjų kursų E — dirba pionierių vadovais, = mokytojais-praktikais. Be specialybės dalykų, stu- E dentai mokosi visuomeninių E disciplinų, užsienio kalbų, E studijuoja respublikos, ku- = rios mokyklose jie pritai- E kys žinias, kalbą, literatūrą ir Ę istorija. E
M
bui ir pedagogus — darbui vidurinėse mokyklose. Mecha nikų ruošimas dar tebėra eks perimentinėje būklėje, ir šiuo metu priėmimas yra nutrauktas. Skirtumas tarp profilių yra labai mažas. Bai gusieji Universitetą gali sėk mingai dirbti mokslinį ir pe dagoginį darbą. Specialisto paruošimą paprastai nt^emia studijų metu Įdėtas darbas ir gabumai. Šiais metais fakultetas Į pirmąjį kursą priims 150 jaunuolių, kurie turi polinkį tiksliesiems mokslams, myli matematiką ir linkę jai pa skirti savo gyvenimą. Gerai besimokantieji gaus stipendi jas ir bendrabučius. Galės naudotis respublikos sostinės meno gėrybėmis, sportuoti,
■****/** 3 psl.
keliauti — visapusiškai la vintis. Matematikos specialistų la bai reikia. Iš tikrųjų, žmo gaus skverbimosi į naikro ir makro pasaulius amžiuje, tu rint reikalų su šiuolaikiniais greičiais, energijomis, reika lingas nepaprastas kuriamų sistemų galingumas, patikimu mas, automatinis valdymas bei savarankiškumas. Jeigu gamy boje ir visuomenėje vystyma sis vyksta pagal tam tikrus dėsnius, o tuo dabar niekas neabejoja, ir žmogus nori juos pažinti ir priversti tarnauti savo labui, jis privalo sukur ti tikslius tyrimų metodus. Todėl šiandien, ieškant nau jų tobulesnių metodų, prade dant fizika ir baigiant istorija ir kalba, yra reikalingos ma
Matematikos ir mecha nikos fakultete paskaitą skaito prof. dr. J. KUBI LIUS. Foto A. BRAZAIČIO
Bibliotekininkystė ir bibliografija: Doc. V. ŽUKAS Bibliotekininkystės katedros vedėjas
Kalbėti apie bibliotekininko ir, bibliografo profesiją nėra lengva. Mūsų visuomenėje ji dar nėra labai populiari ir tinkamai įvertinta, dažnai su prastintai įsivaizduojamas bibliotekininko darbas: kas čia sudėtingo priimti ir išduo ti knygas, na dar parašyti katalogines korteles ir maž daug viskas. Tačiau bibliote kininko ir ypač bibliografo profesijos reikšmė nuolatos auga. didėjant išleidžiamų spaudinių kiekiui, spartėjant mokslo ir kultūros raidai. Bibliotekininkas yra ne me chaniškas knygų išdavinėtojas, o kvalifikuotas patarėjas ir vadovas, parenkant knygas ir straipsnius mokslininkui ir inžinieriui, mokytojui ir agronomui, darbininkui ir kolūkiečiui, vaikui ir jaunuo liui. Orientuotis milžiniškoje knyąų, periodikos ir kitų spaudinių jūroje mūsų laikų visuomenės narys gali tik bibliografijos padedamas. Prieš keliolika ar net ke letą metų galėjome kalbėti apie bibliotekininką, kurio svarbiausias uždavinys buvo propaguoti geriausias knygas, populiarinti jose keliamas idėjas, vadovauti gyventojų savišvietai ir pan. šiandien bibliotekininkui keliami rei kalavimai darosi didesni ir sudėtingesni. Bibliotekinin kystė ėmė intensyviai domė tis tokiomis problemomis, kaip sociologiniai skaitytojų, ypač atskirų jos grupių, in teresų tyrinėjimai, vis dau giau gilinamasi į skaitytojų pedagogikos ir skaitytojų psi chologijos klausimus. Be šių mokslo šakų pagalbos negalė sime tinkamai aprūpinti skaitytojų literatūra. Naujas bibliotekų darbo bruožas yra bibliografijos reikšmės išau gimas. Šiandien bibliografai nebegali tenkintis senomis darbo formomis — jie turi rūpintis, kaip iš tūkstančio, dešimties tūkstančių knygų ir straipsnių atrinkti skaiytojui keletą pačių svarbiausių ir jam būtinai reikalingų. Tam reikalui vis toliau pradedama naudoti techni ka. Sparčiai vystosi gimi ninga bibliografijai mokslo šaka — mokslinė-techninė in formacija, kuri užima vis
svarbesnę vietą visame, ypač stambių mokslinių, bibliotekų darbe. Dėl to būsimas biblio tekininkas ir bibliografas (asmuo, kuris dirba tik infor macinį darbą arba ruošia bibliografinius leidinius) tu rės įgyti ne tik didelį bend rojo lavinimo žinių bagažą, gerai mokėti bent vieną — dvi užsienio kalbas, bet ir turėti nuovokos apie techni nius savo darbo procesus. Busimasis mūsų respubli kos bibliotekų darbuotojas turi ruoštis ir gilesniam mokslo tiriamajam darbui. Vilniaus Valstybinio univer siteto Bibliotekininkystės ir : bibliografijos katedra ruošia• būsimus šio taip svarbaus• kultūrinio baro darbuotojus.; Tos specialybės studentai j studijuoja bendrojo lavinimo; dalykus (TSKP istoriją, politi-: nę ekonomiją, filosofijos da-: tykus, Lietuvos, TSRS tautų: ir visuotinę istorijas, užsie-: nio kalbą), plačiai studijuoja: lietuvių, rusų, užsienio ir: vaikų literatūras, praeina pe-: dagogikos ir psichologijos! kursus. Didžiąją studijų lai- • ko dalį užima specialybės da- ■ lykai. Jie klauso paskaitų: apie bibliotekų organizaciją,: bibliotekų fondus ir katalo-: gus, bibliotekinio-bibliografi-: nio darbo automatizaciją ir : mechanizaciją, darbo su : skaitytojais metodus, plačiai Į susipažįsta su knygos ir bib- j liotekų istorija. Platus yra: bibliografijos dalykų kursas: (bendroji bibliografija, lietu-: vių bibliografijos istorija,: užsienio šalių bibliografija,: visuomeninės-politinės _ litera-: tūros, grožinės literatūros ir: kitos bibliografijos). Studen tai atlieka gamybinę praktiką: geriausiose Lieuvos ir Mask-: vos arba Leningrado bibliote- ■ koše. Specialybės dalykus: dėsto, gamybinei praktikai : vadovauja kvalifikuoti biblio-: tekininkystės ir bibliografijos: katedros dėstytojai: pedago-: . kandidatai . ---------- j v.: gikos mokslų G. Raguotienė, K.: Lyrovas, C. mokslų : Sinkevičius, istorijos i Z.: kandidatai V. Stonienėi ir Zaveckienė, filologijos m. k. : J. Basiulis ir kt. Laukiame darbščių, čių knygą bei biblioteką mer ginų ir vaikinų.
tematinės žinios. Kartais Įsi žeidžia nelabai tikslių sričių specialistai ir laiko matemati nių metodų šalininkus nekuk liais. Tačiau filosofas Kantas, kurio palaikai ilsisi Kalinin grade, sakydamas, kad „Moks le yra tiek mokslo, kiek jame yra matematikos", arba Mark sas, teigdamas, kad „Mokslas tik tada tampa tobulas, kai jam pasiseka naudotis ma tematika. ..“, nesistengė ko nors Įžeisti, o tik suprato, kaip iš tikrųjų yra. Mūsų respublikoje matema tikų reikia (vairiose mokslo ir gamybos srityse. Matemati kai reikia padaryti perversmą pramonės valdymo ir apskritai valdymo automatizavime. Matematikams-ekonomistams bū tina automatizuoti ekonominės informacijos rinkimą, jos ap dorojimą elektroninėmis skai čiavimo mašinomis ir tuo būdu pagerinti gamybos efektyvumą. Medikams rei kalingi aparatai, „sugebą" tiksliai nustatyti diagnozes. Biologams būtina tiksli bio loginių procesu charakte ristika. Visiems reikalingos skaitančios, verčiančios iš vienos kalbos į kitą, knyginę informaciją apdorojančios ir pateikiančosi interesantui ma šinos. Daugelio procesų mo deliavimo bei tobulų ma šinų kūrimo problemos dažniausia suvedamos Į ma tematinius uždavinius. Kad matematika imasi spręsti „nematematiškas" problemas, liu dija kai kurių naujausių ma tematikos mokslo šakų pava dinimai: informacijos teorija, matematinio modeliavimo teo rija, valdymo logika, auto matų teorija, lošimo teorija, masinio aptarnavimo teorija, sudėtingų sistemų patikimumo teorija ir t. t. Matematiko laukia labai Įdomus, labai atsakingas, sun kus, pasišventimo, ryžto ir energijos reikalaująs darbas.
=
J. SLAVĖNAS Fiz.-mat. m. kandidatas, Fakulteto dekanas mokyklos abiturientas, besiruošiąs stoti į aukštąją mokyk lą, privalo išspręsti nelengvą uždavinį — pasirinkti specia lybę. Tai labai svarbus užda vinys, nes teisingas jo spren dimas didžiąja dalimi nulemia tolesnio darbo sėkmę ir re zultatus. Dažniausiai sunku būna pa sirinkti specialybę todėl, kad abiturientas palyginti nedaug težino apie įvairias mokslo šakas ir negali atpažinti mė giamiausios. Manyčiau, kad jis gerai nepažįsta ir fizikos. Vi durinėje mokykloje dėstomas fizikos kursas daugiau pri mena fizikos istoriją, todėl abiturientas iš jo neįstengia Įsivaizduoti šiuolaikinio fiziko darbo. Fizika yra senas ir labai išaugęs mokslas. Čia jau daug kas padaryta. Jau at skleisti paprasčiausi fizikos dėsniai. Tačiau tai nereiškia, kad viskas išspręsta ir fiziko je problemų nebeliko. Prie šingai, problemų yra ir jų skaičius vis auga, tik, esant idurines
V
aukštam mokslo išsivystymo laipsniui, nauja informacija, nauji efektai glūdi „giliai". Jų jau nebegalima surasti „paviršiuje" paprastomis prie monėmis. Fizikos tyrimuo se vienu metu dalyvauja di deli darbuotojų kolektyvai. Fizikos laboratorijos primena didžiulių pramoninių pastatų korpusus. Šiandieninė fizika. . . — tai mozaika didžiulio kiekio prie taisų signalinių lempučių, vo ratinkliai elektros laidų, di dybė betoninių pastatų, milži niškų greitintuvų, grandinėlės matematinių formulių. . . Fizi kos atradimai daro didžiulę įtaką žmonių gyvenimui, ne retai jie tuoj pat įeina į praktiką. Fizikos specialistus mūsų respublikoje ruošia Universi
teto Fizikos fakultetas. Uni versitete fizikai ruošiami dvie jų profilių: pedagoginio ir gamybinio. Gamybinio profilio fizikai skirstosi į 5 specializa cijas: astrofizikos, teorinės fizikos, optikos, radiofizikbs ir puslaidininkių fizikos. Stu dentai skirstomi į profilius ir specializacijas konkurso ke liu. Universiteto Fizikos fakul tetas turi visas sąlygas rengti gerus fizikos specialistus. Mes turime patenkinamą mokymo bei tiriamojo darbo bazę ir aukštos kvalifikacijos pedago ginį personalą. Apie pusė fa kulteto dėstytojų turi moksli nius laipsnius bei mokslinius vardus. Mūsų fakultete dirba žymūs mokslininkai: LTSR MA akademikas prof. A. Ju cys, LTSR MA akademikas
prof. P. Brazdžiūnas, LTSR MA narys-korespondentas prof. P. Slavėnas, fizikos-ma tematikos mokslų daktarai J. Požėla, V. Sugurovas, A. Bolotinas, docentai H. Horodničius, J. Viščakas, H. Jonaitis, M. Mikalkevičius ir kt. Fizikos fakultete yra 5 ka tedros (Astronomijos, Teori nės fizikos, Bendrosios fizikos ir spektroskopijos, Radiofizikos ir Puslaidininkių fizikos) ir 2 probleminės laboratorijos (Puslaidininkių fizikos ir Mo lekulinės akustikos). Draugai abiturientai! Tų, kurie stos į Universiteto Fi zikos fakultetą, laukia įdomus fiziko eksperimentininko ar teoretiko darbas.
Fizikos fakulteto docentas J. VlSCAKAS laboratorijoje praveda užsiėmimą su busi maisiais fizikais. Foto J. GIRAlClO
4 Ps'- ■***********'*****%%%%%%%%%«%%«%<
TARYBINIS STUDENTAS
.-^-%.-^--^-'-^-'W--^w-^-'W.-w.-ww-^.-^.^-w.-w.-w..-w.^-* 1067 m. birželio ffiėri. 16 d.
ŪSŲ socialistinės vi darbo sfera yra labai plati, suomenės devizas yra: įvairi ir įdomi. Jei inžinierių „Viskas žmogui, žmo konstruoja mašinas bei įren gimus ir drauge su ekonomis gaus gerovei“. Įgyven dinant, šį devizą praktikoje, KONSTRUOTI VARTOJIMĄ. organuose (Prekybos minis tais organizuoja materialiniu didžiulis vaidmuo tenka vie Labai svarbu yra ir numa terijoje, prekybos valdybose) vertybių gamybą, tai PREKY nai iš svarbiausių mūsų tyti, kaip geriau organizuoti ir tiesiogiai įvairiausiose pre BOS EKONOMISTAI YRA VARTOJIMO liaudies ūko šakų — pre vis gausėjančių materialinių kybos organizacijose ir įmo LIAUDIES kybai. Juk nepaprastai svar gėrybių pateikimą vartoto nėse, būdami šių įmonių bei KONSTRUKTORIAI IR OR bu, kad mūsų pramonė, jui — ar parduodant indivi organizacijų vadovais, jų pla- GANIZATORIAI. Tai kilnus žemės ūkis, kitos gamybos dualiai per prekybą, ar nu navimo-ekonomikos skyrių ir ir atsakingas darbas. Todėl šakos gamintų, būtent, tas kreipiant per visuomeninio ko sektorių viršininkais, vyr. prekybos ekonomiką turi stu prekes, kurių reikia socialisti lektyvinio vartojimo kanalus ekonomistais ir ekonomistais. dijuoti tie, kurie mato sav > nės visuomenės poreikiams (mokyklas, poilsio namus ir Vis daugiau prekybos ekono pašaukimą tarybinio žmo vis geriau patenkinti, ir ga sanatorijas, nemokamą visuo mistų reikia ir toms įstaigoms gaus — komunizmo statytojo mintų jų tiek, kiek reikia. meninį maitinimą ir pan.); bei organizacijoms, kur orga poreikių vis geresniame PARČIAI plečiantis„____ liau-Į tariant, būtina pla- nemažiau svarbu nuolat tobu i ' nizuojamas gyventojų buitinis patenkinime, kuriems patinku surišti gamybą su linti to perteikimo formas ir aptarnavimas, kolektyvinis vi dies ūkiui, vis 1labiau _______ ningai t..-.:..... ir gilus analitinis, ir gyvas ____ | vartojimu. , ir būdus, ypač per tarybinę pre suomeninis vartojimas. tvarkant ūkj moksliniais kuo | Pats vartojimas nėra pasto- kybą, t. y., ORGANIZUOTI Taigi, prekybos ekonomisto ūkinis-organiza einis cla-bus. metodais, mums reikia 1___ _ „ s mate- VARTOJIMĄ. daugiau ūkio šakų bei ekonomivusl:. Rytant žmogaus Šias labai svarbias funkci orga-1Į balinei gerovei, kultūrai, kos žinovų, įmonių gamybos I mokslui, auga ir įvairėja zmo- jas mūsų visuomenėje atlieka Profesorius nizacijų vadovų, „___ ,___ M. GREGORAUSKAS keičiasi sko- kvalifikuoti PREKYBOS planuotojų, daugiau ekonomis-1 Raus poreikiai, tai rei EKONOMISTAI (taip pat ir Ekonomikos mokslų daktaras, tų — liaudies finansų, kredito, I n 's- apskaičiuoti, pomėgiai. Visa Prekybos ekonomikos kia ir ne tik ap prekių mokslo bei prekybos apskaitos darbuotojų ir kt. Į f ~ katedros vedėjas organizavimo specialistai). Jie Todėl kasmet didėja ekono- kaičiuoti, bet ir prognozuoti dirba bendrųjų šalies valdymo Doc. J. PRICINAUSKAS mistų pareikalavimas, geri I perspektyvai ir laiku pateikti Prekių mokslo katedros vedėjas ir liaudies ūkio bei kultūros ir tvarkančiuose liaudies var ekonomistai yra nepaprastai Į paraiškų gamybai, kiek ir ko planavimo organų (Ministrų tojimą, mokslo tyrimo institu Prekių asortimento plėtimas, jų kokybės gerinimas — vertinami. Štai kodėl ekono- į gaminti, kiek ir kokių mate- tarybų, vykdomųjų komitetų, tuose, kadrus prekybai ruo svarbus pramonės ir prekybos uždavinys. Tai pirmiausia ir mistų darbas yra ne tik la-|na/l/»w gerybių skirti tiesio- plano komisijų) specialiuose šiančiose mokyklose, specia rūpi prekių žinovams. Aukštos kvalifikacijos maisto ir bai įdomus, bet ir vienas la-1 giai liaudies vartojimui. padaliniuose, planuojančiuose liuose prekybą tvarkančiuose pramonės prekių žinovus ruošia prekių mokslo ir preky; bos organizavimo specialybė. Ši specialybė labai tampriai blausiai reikalingų, labiausiai I Trumpai tariant, reikia siejasi su techninėmis specialybėmis. naudingų visai mūsų šaliai, Busimieji prekių žinovai studijuoja bendrąsias ekonomi komunizmo statybai. nes disciplinas, o taip pat chemiją, fiziką ir kai kurias nansų sistemoje dirbantys I Klausydami su kitais stukitas tiksliųjų mokslų disciplinas. Šios disciplinos padeda specialistai nustato įmonių ir EKONOMIKOS fakultetas dentals-ekonomistais bendrąnuodugniau pažinti prekes. ūkio šakų finansinius santy . .. . , I stas sias visiems privalomas ‘ dis kius su socialistine valstybe, Plačiai studijuojamos specialybės disciplinos — preky ciplinas, finansininkai ir kreyra pagrindine ekono-1 ditininkai kartu studijuoja ir finansuoja įmones bei žiny bos ekonomika ir prekybos organizavimas ir technika. bas, kontroliuoja jų ūkinę ir mistų kalvė respubliko specialiąsias disciplinas: fi Pagrindinė specialybės disciplina yra prekių mokslas. finansinę veiklą. Dirbantys Maisto prekių mokslo ir prekybos organizavimo speciauje. Jis yra ir vienas didžiau nansus. pinigų cirkuliaciją ir liaudies ūkio šakose finansi kreditą, biudžetą, pinigų cirzacijos studentai studijuoja platųjį maisto prekių mokslo sių fakultetų Universitete. kuliacijos organizavimą ir ninkai tvarko Įmonių finan kursą, maisto prekių spec. kursą ir trumpąjį pramones Naujaisiais mokslo metais planavimą, liaudies ūkio šasus. Jie gali būti skiriami prekių mokslo kursą. Pramonės prekių mokslo ir preky; įmonių finansų skyrių virši bes organizavimo specialybės studentai studijuoja platųjį kų finansus ir kt. jame mokysis apie 4200 stu Prof. dr. A. ŽILĖNAS ninkais, o taip pat gali sėk pramonės prekių mokslo kursą, pramonės prekių spec. dentų: dieniniame skyriuje Finansų ir kredito katedros Be paskaitų, pratybose bei mingai dirbti ir įmonių pla kursą ir trumpąjį maisto prekių mokslo kursą. vedėjas apie 1250, vakariniame — seminaruose busimieji finansų navimo skyriuose. Baigusiems šią specialybę suteikiama aukštos kvalifirt.v ir kredito specialistai dar Baigę kredito specializaci cijos maisto ar pramonės prekių žinovo kvalifikacija. Ab apie 900 ir neakivaizdiniame Universiteto auditorijose pra logiios pagrindais, įmonių studentai daugiausia ski solventai dirba prekybos organizacijose ar įmonėse vy — apie 2050. Studentų pri deda pratintis praktiškai tai- darbo organizavimu. O per ją, riami dirbti į TSRS Valstybi resniaisiais ir vyriausiaisiais prekių žinovais ir kitais va; ėmimas į fakultetą kasmet di I Lyti teorines žinias. Atlikda- ėjusios į naują ūkininkavi nio banko ir Statybos banko dieninį dovaujančiais prekybos darbuotojais. Taip pat gali dirbti 360 I m* gamybinę praktiką fi- mo tvarką. įmonės praktiškai įstaigas, kurių darbas, kaip dėja. Šiais metais į pramonės įmonių realizavimo skyriuose. 1 nansų bei bankų įstaigose ir nebegali išsiversti be finansi ir finansininkų, tampriai skyrių bus priimta net įmonėse, studentai praktikan- ninkų. Todėl numatoma pra susijęs su pramonės ir kitų studentų. tai pradeda jau savarankiš dėti ruošti pramonės finansų liaudies ūkio šakų įmonių bei Fakultetas šiuo metu ruošia kai dirbti finansininko bei specialistus. Naujomis ūkinin organizacijų ūkine-finansine kreditininko darbą, kuris to kavimo sąlygoms smarkiai veikla. kvalifikuotus buhalterius, eko li gražu ne toks jau padidėja bankinio kredito, o Baigiantieji Universitetą nomistus pramonei, materiali-i kaip H gražu IOks jau sausas, kartu ir kredito gal ne daugelis specialistų jaunieji finansų ir kredito niam-techniniam aprūpinimui, Į kaip gal daugelis ii įsivaiz- liaudies ūkyje vaidmuo. specialistai per , . _ ____ paskirstymą Baigę _ finansų specializaci grobstyto išgrobsiomi. Tai ge prekybai, finansų-kredito sis- dtioja. Teikdami bei kaupdal| mi lėšas, finansininkai ir kre- ją. studentai skiriami dirbti į riausias įrodymas, kad šie veiklos organizavimo bei temai. Kaip ir pernai, šiemet ditinjnkaj neišvengiamai susi- finansų centrines bei vietines specialistai Doc. J. PAULIUKONIS labai reikalingi planavimo ekonomistai. Greta Pramonės ekonomikos priimsime į naują, šiuolaikinę I duria su įmonių; įstaigų bei įstaigas ir kitų centrinių ži mūsų liaudies ūkiui. Kviečia bendrų dalykų čia išeinami katedros vedėjas specialybę — ekonomine ki- žinybų veikla. Neatsitiktinai nybų finansų aparatą, o taip me jaunuosius draugus ir technologijos ir energetikos pat į pramonės įmones bei drauges stoti į finansų ir kre bernetiką. Šiais metais Įstei- H™ pagrindai; pramonės ekono kitas ūkines organizacijas. Fi- dito specialybę. mikos, įmonių planavimo, or giama dar viena nauja spe-1 vyzdžiui, su pramonės technoganizavimo bei analizės, pra Darbo ekonomikos specia cialybė — ekonominės infor-1 . lybės studentai ruošiami būti monės finansų ir kreditavimo macijos mechanizuoto apdoro-1 darbo ir gamybos organizato disciplinos. Baigę šią discipliną, skiria jimo organizavimas. Baigusieji I riais pramonės ir kitų šakų šia specialybę gaus inžinie-1 įmonėse. Be kitų, ekonomis mi dirbti įmonių, žinybų eko nomistais. įgiję patirties, gali tams bendrų, dalykų, šios riaus-ekonomisto diplomą. I specialybės studentai studi būti skiriami atsakingoms va dovaujančioms pareigoms. ISŲ specialybių ekono-I įtįgĮ'■ juoja gamybos technologiją, Jaunimą, besidomintį, kaip darbo resursų paskirstymo ir mistai vienodai reikalin- I Doc. A. VENGRYS reikia efektyviam pramonės naudojimo dėsningumus, dar organizuoti gamybą, kad būtų ir gi mūsų liaudies ūkiui, . Ekonomikos fakultete praEkonominės kibernetikos tvarkymui, būtina gerai pa bo psichologiją, fiziologijos sunaudota mažiau darbo . , . .7 . , , ... I dedami ruošti naujų speciair statistikos katedros žinti jos ekonomiką, joje pagrindus, darbo teisę, tyri gamybos priemonių, kad pro visi jie privalo turėti, visų |ybių ekonom|stai: ekonomisdukcija kuo geriausiai ten vedėjas darbo organizavimo, vykstančius ūkinius procesus. nėja pirma, platų ir gilų bendrą I tai-kibernetikai — nuo 1966 visuomenės poreikius, Dėl to, šios krypties ekono- darbo jėgos planavimo, nor kintų ekonominį išsila\ ininią. Todėl I m- ir ekonominės informaci- (modeliais), o elektroninių mistai-inžinieriai gana plačiai mavimo, apmokėjimo ir pan. Pramonės ekonomikos kated ra kviečia studijuoti šias spe visų specialybių ekonomistai -FzCahtaoHiar°JOnuSdaOtreii1,amnO skaičiavimo mašinų pagalba studijuos pramonės ekonomi klausimus, atlieka praktiką cialybes. ką ir organizaciją bei kitas pramonės, statybos ir trans čių mokslo metų. naujos, studijuoja nemaža bendrų vi-1 vadinamos • ■ konstruktyviosios, ■ -Tai ---■— juos išsprendžia. porto organizacijose, mokosi Baigęs studijas, ekonomis- ekonomines disciplinas. siems ekonomistams dalykų. krypties ekonomistai. Baigę šią specialybę, eko- organizuoti darbą taisyklin tas-kibernetikas dirbs res nomistai-inžinieriai, visų pir gai, moksliškai. Kibernetika, kaip žinia, yra publikos pramonės Visi jie, baigę fakultetą, dir valdymo ma, dirbs jau minėtuose Pažymėtina, kad iki šiol mokslas apie valdymą ir ryaparate: įmonėse, jų susivie ba ne tik atitinkamose liaii___ ministerijose; pla skaičiavimo centruose, ekono darbo ekonomikos specialy dies ūkio šakose, Įmonėse bei sius xĮvairiose sudėtingose sis- nijimuose, minių tyrimų laboratorijose bės ekonomistų ruošiama ne ------- Liaudies ūkis visu navimo organuose. Be to, jų biuruose, mokslo-tyrimo daug netgi Sąjungos mastu. organizacijose ,bet ir liaudies I temose. *"* moje ir ' atskiros jo dalys laukia mokslo tyrimo institu ir institutuose ir t. t. Tai nauja, Todėl darbo ekonomikos spe ūkio planavimo bei valdymo . (pramonė, žemės ūkis, trans- tai, laboratorijos, biurai, už- perspektyvi ekonomistų spe cialistai labai laukiami visų tyrimo portas ir t. t.), netgi įmonės siimą pramonės valdymo ty organuose, mokslinio patrauir jų susi vienijimai.^ yra labai rimu, naujų valdymo sistemų cialybė, žengianti koja į ko liaudies šakų įmonėse, žiny Įstaigose. O kas turi nedaon- sudėtingos sistemos. Ekono- projektavimu ir t. t. ją su šiuolaikine mokslo ir bose, mokslinėse laboratori technikos pažanga. Tokių spe jose. Vadinasi, jaunimo susi kimą, gali dirbti ir peuagu minė kibernetika, kaip taiŠioje naujoje mūsų ūkio komoji kibernetika, ir nag valdymo sistemoje labai svar cialistų laukia mūsų respub domėjimas šia specialybe itin ginj darbą vidurinėse mokyk-| rinėja likos liaudies ūkis. pageidaujamas. Ypač laukia šių sudėtingų sistemų Doc. A. NEVINSKAS lose, technikumuose bei aukš valdymą. Fakultete ruošiami bų vaidmenį vaidins ekono Tad kviečiame Tave, jauna ma dirbusių įmonėse, su pa mistai -inžinieriai-ekonominės sis drauge, pašvęsti savo jė starųjų siuntimais. Buhalterinės apskaitos ekonomištai-kibernetikai stu informacijos tosiose mokyklose. mechanizuoto gas naujų, labai perspektyvių katedros vedėjas Pramonės ekonomikos spe organizatoriai, ekonomikos Taigi, ekonomisto specialy dijuos pramonės valdymo apdorojimo mokslo krypčių cialybėje ruošiami pramonės kuriuos, kaip minėjome, pra studijavimui! įmonių gamybos ir ūkinės Ekonomistai kibernetikai bė kiekvienam jaunuoliui at-Į mokslą, Buhalterinės apskaitos spe deda ruošti Ekonomikos fa cialybės studentai, be discipli veria plačias ir įvairias per daug laiko ir jėgų skiria spe- kultetas. ■ cialių matematikos sričių stunų, kurias studijuoja visų ki spektyvas. Valdymas vyksta informaci tų ekonomikos specialybių ekonomiką, kib^ jos pagrindu. Dėl to, norint studentai, mokomi dar naudo Studijuojant efektyviai valdyti sudėtingą plačią I netjųOSi ekonominių procesų tis sudėtinga skaičiavimo būtina įgyti ne tik atskiras modeliavimo pagrindais, sistemą — ūkį, jo technika, jos pritaikymu su bendrąją ekonominę erudici elektroninėmis skaičiavimo šakas, netgi įmonę, reikia tu dėtingiems ekonominiams už rėti patikimas žinias ir duo daviniams spręsti, ūkinei ją, bet ir gilių specialių žinių mašinomis — tuo musų am menis apie vykstančius ir bu Doc. L. JASINSKAS Liaudies ūkio ekonomikos veiklai analizuoti. Štai ____ žiaus mokslo ir technikos kodėl bei praktinių (gūdžių. t. katedra ruošia Liaudies ūkio ekonomikos materialiniostebuklų. Jie giliai studijuoja simus gamybos procesus, aukštos kvalifikacijos buhal y., ekonominę informaciją. terinės apskaitos specialistai ir patį valdymo objektą — techninio aprūpinimo ekono katedros vedėjas OKYMOSI metu busi pramone, Ekonominės informacijos, pramonės gamybos dirba ne tik įvairiose liau mieji ekonomistai išeina technologiją, jos ekonomiką objektyviai būtinos duotai mikos ir planavimo specialy dies ūkio šakose įmonių, įstai nemažai specialiųjų dis ir organizaciją, planavimą, sistemai valdyti, surinkimas, i bės ekonomistus. Šio profilio gų, organizacijų, susivieniji saugojimas ir specialistai be bendrų ekono grandyse. Jie taip pat reika mų vyriausiais (vyresniai ciplinų, atlieka savo busimo ūkinių procesų analizę ir t. t. sutvarkymas, taip šią specialybę, jaunuo; perdavimas yra labai plati ir minių disciplinų palyginti pla lingi pramonės bei statybos siais) buhalteriais. Jie sios specialybės bei speciali- liaiįgiję pat yra skiriami minėtų orga sugebės giliai moksliškai sudėtinga mokslo šaka, besi įgyvendinant nizacijų vyr. ekonomistais, Ji čiai išeina medžiagų ir įren Įmonėms, kur, zacijos dvi gamybines prakti- tyrinėti pramonės _____ . valdymą, formuojanti mūsų akyse. kas (8 ir 20 savaičių). Jų. projektuoti ' ' ' *' naujas, '** efektyvias taip pat labai plačiai naudoja gimų mokslą, medžiagų ir ža ekonominę reformą, tiekimo ir planuotojais ir pan. Mes esame pratę vaizduotis valdymo sistemas, užtik specialius matematinius me liavų sunaudojimo normavi produkcijos realizavimo orga metu studentai dirba pramo- ' rins buhalterį, paskendusį popie pramonės valdymo siste- todus ir ypač plačiai — šiuo planavimas riuose, nes Įmonių cechuose ir sky- mų funkcionavimą, t. y., patys laikinę skaičiavimo techniką. mą, tiekimo ir produkcijos nizavimas ir barškinantį skaitytu riuose, tiekimo bazėse, san- jose dirbs. Tokių pramonės Šios specialybės ekonomistai realizavimo organizavimą ir įgauna ypač svaibią reikšmę. vais. Dabar buhalterio dar sandėlių ūkio Materialinio-techninio aprū bas iš esmes kinta. Visa ap dėliuose, parduotuvėse, finan- valdymo sistemų veikla ^usi- giliai susipažins su informa planavimą, cijos teorija, ekonominės in ir ūkinės veiklos ana , . , . jusi su optimalių (geriausiųtvarkymą, krovinių pervežimo pinimo ekonomikos ir plana skaita sų skyriuose, bankuose, o jų) ekonominių sprendimų, formacijos organizavimu, lizė pertvarkoma naujos skai organizavimą ir kitus dalykus, vimo specialistų darbas yra čiavimo technikos pagrindu. ekonominės kibernetikos, eko- pianų variantų suradimu. Tai efektyviu ekonominės infor Kvalifikuotas buhalteris ge nominės informacijos mecha-1 padaryti galima tik specialių macijos apdorojimu šiuolai kurie būtini gamybos aprūpi gyvas, reikalaujantis organi kinės technikos pagalba. Ry nimo ir gatavos produkcijos zacinio operatyvumo. Tai at riausiai žino savo įmonės, nizuoto apdorojimo organizašium su tuo, šią specialybę ūkinės organizacijos ekono sakingas ir įdomus ekono miką, jo pasiūlymai įmonės vimo specialybių studentai pagalba. Ekonomistas-kiberne- patartina pasirinkti tiems, ku realizavimo organizatoriams. darbui pagerinti būna labai Šios specialybės ekonomis misto darbas. praktiką atliks ir skaičiavimo tikas, remdamasis giliu valdy- rie, būdami neblogi matema mo ob objekto — pramonės - tikai, domisi šiuolaikine skai tai ruošiami centruose ™ ie,<to ~ Kviečiame studijuoti mate vertingi. dirbti liaudies rer... . . ... I pažinimu, čiavimo technika. Todėl, jeigu domina ekono pažinimu, jame jame vykstančius rialinio-techninio aprūpinimo mikos mokslai, kviečiame pa Norint žinoti, kiek ir ko ūkio materialinio-techninio Tad kviečiame Jus, jaunie- Į ūkinius ūkinius procesus procesus matematišsirinkti buhalterio specialybę. ji draugai. 1 kai formuluoja uždaviniais kios ekonominės informacijos , aprūpinimo sistemos įvairiose ekonomiką.
C><5[2.QŪ0
M
RUOŠIAMI PREKYBOS EKONOMISTAI
€KO NOMI5 TAIS
S
TRŪKSTA PREKIŲ ŽINOVŲ
inansai irl kreditas
E
Darbo ir pramonės ekonomika
V
3PeCiAtYBE
Materialinis - techninis aprūpinimas
M
1967 m. birželio mėn. 16 d.
■?*/*/*/*/*^*^*/*'*/*/**'*/*^*^*^w^w^ TARYBINIS STUDENTAS
JŪSŲ LAUKIA TEISĖS FAKULTETAS T
ARYBINIŲ teisininkų už davinys — saugoti so cialistinį teisėtumą, įgy vendinti teisingumą, auklėti žmones tarybinių įstatymų ir socialistinės moralės normų laikymosi dvasia. Teisės fa kultetas kaip tik ir ruošia specialistus, kurie stovi tary binio teisingumo sargyboje ir vykdo teisingumą. Fakultetas ruošia aukštos kvalifikacijos teisėjus, prokurorus, tardyto jus, advokatus, notarus, juris konsultus, arbitrus ir valdy mo organų darbuotojus. Šių darbuotojų dar labai trūksta mūsų respublikoje. Teisininkų kadrų paruošimu ir teisės mokslų išvystymu nuolat rū pinasi Partija ir Tarybinė Vy riausybė. Apie tai liudyja TSKP CK 1964 m. liepos mė nesio nutarimas: „Dėl prie monių tolesniam teisės mokslų išvystymui ir teisininkų kadrų paruošimo pagerinimui šaly je" ir paskesnieji TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nuta rimai. Teisės fakultetas turi tris skyrius: dieninį, vakarinį ir neakivaizdinį. Dieniniame sky riuje mokslas trunka 5 me tus, o vakariniame ir neaki vaizdiniame — 6 metus. į dieninio skyriaus I-mą kursą priimama 50 žmonių, į vakarinį — 25 ir į neakivaiz dinį — 125 žmonės. Į dieninį skyrių priimami, kaip taisyk lė, turintieji dvejų metų bet kurio darbo stažą arba atlikusieji tarnybą Tarybinėje Ar mijoje. Praktinio darbo stažo reikalaujama todėl, kad teisi ninkas be gilių teorinių žinių, turi turėti gyvenimo patyri mą. Teisininkas savo darbe susiduria su Įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų ir išsilavi nimo žmonėmis, sprendžia la bai sudėtingus ir įvairiapu siškus žmonių gyvenimo klausimus. Visus klausimus teisininkas priialo išspręsti teisingai, o tam reikia turėti ir gyvenimo patyrimą. į vakarinį ir neakivaizdinį skyrius priimami dirbantieji
Doc. S. VANSEVlClUS Fakulteto dekanas
bet kurį darbą, tačiau pirme nybė teikiama dirbantiems to je ar giminingoje specialy bėje. Fakultete yra keturios ka tedros: Valstybinės teisės, Ci vilinės teisės ir proceso, Bau džiamosios teisės ir proceso, Valstybės ir teisės teorijos bei istorijos. Katedrose dirba 26 dėstytojai, jų tarpe 8 do centai: ir 13 teisės mokslų kandidatų. Paskaitas skaito ži nomi respublikos teisininkai: nusipelnęs LTSR teisininkas doc. J. Žėruolis, doc. K. Do maševičius, doc. A. Bulota, doc. A. Ziurlys, LTSR proku roras V. Galinaitis, vyr. dėst. A. Klimka ir kt. Praktinius užsiėmimus praveda Aukš čiausiojo Teismo ir liaudies teismų teisėjai, kurie plačiai supažindina studentus su tei sine praktika. Studentai mo komi dirbti praktinį teisininko darbą ne vien praktinių užsi ėmimų metu. Jie atlieka ga mybinę praktiką teismo ir prokuratūros organuose, dalis dirba visuomeniniais prokuro rų ir tardytojų padėjėjais, pa deda milicijai. Studentai savo teorines ži nias gilina moksliniuose bū reliuose. Tokių būrelių yra keturi: Civilinės teisės ir pro ceso, Baudžiamosios teisės ir proceso, Teisminės kalbos ir tarptautinių santykių mokyk
la. Studentai, mokslinės drau gijos nariai, kasmet dalyvauja su pranešimais studentų moks linėse konferencijose ir už gerai paruoštus darbus yra apdovanojami diplomais bei premijomis. Fakultete be tiesioginių spe cialybės dalykų yra dėstomi ir pagalbiniai, teisininkams labai reikalingi dalykai: teis mo medicina, teismo psichiat rija, buhalterinės apskaitos pagrindai ir teisminė buhalte rinė ekspertizė, logika. Dėsto mos visuomeninės disciplinos: TSKP istorija, politinė ekono mija, dialektinis ir istorinis materializmas, mokslinis ko munizmas, mokslinio ateizmo pagrindai. Dėstomi rusų ir už sienio kalbos dalykai. Stojant Į fakultetą, reikia išlaikyti stojamuosius egza minus: lietinių kalbą ir lite ratūrą (žodžiu ir raštu) bei TSRS istoriją. Fakulteto studentai įtraukia mi Į aktyvų visuomeninį dar bą, nes teisininkai turi būti ir aktyvūs visuomenininkai. Todėl jau fakultete stengia masi duoti visuomeninio dar bo įgūdžius. Teisininko parei ga — dirbti profilaktinį dar bą, neprileisti nusikalstamumo ir kitokių teisės bei moralės normų pažeidimo. Tai jis gali padaryti tik aktyviai dirbda mas visuomeninį darbą. Fa kulteto studentai įtraukiami Į nepilnamečių teisės pažeidė jų šefavimo darbą, kurį jie dirba kartu su milicijos sky rių vaikų kambariais, į liau dies draugovės veiklą, Į pa skaitų teisinėmis temomis skai tymą visuomenei ir pan. Vi suomeninį darbą dirba ir va saros darbo ir poilsio stovyk lose. Plačią veiklą išvysčiusios fakulteto komjaunimo ir profsąjunginė organizacijos. Mieli draugai! Kam iš jūsų patinka įdomi, kiek romantiš ka, labai atsakinga ir sunki, bet labai reikalinga teisinin ko specialybė, laukiame jūsų Teisės fakultete.
Būdamas studentu, 1946— 1950 metais aktyviai daiyvavavau Universiteto komjau nimo gyvenime. Žiūrint per dvidešimties metų prizmę, daug kas dabar atrodo ki taip, dalis mano ir mano draugų poelgių atrodo nai vūs, kartais juokingi, bet to meto sąlygomis mes viską darėme iš visos širdies, tvir tai įsitikinę, kad kitaip elg tis negalima. Politinės nuotaikos Uni versitete pokario metais buvo gana sudėtingos. 1944—1945 metais į Universiteto suolus sėdo šimtai studentų-darbininkų ir vargingųjų valstie čių vaikų. Jų tarpe kelios dešimtys buvo ką tik grįžę iš frontų, su kareivių milinė mis ėjo į auditorijas. Pradžio je rūbinių nebuvo, patys stu dentai daugelį patalpų apkū rendavo, patys Rūdiškių miš kuose ruošė malkas. Šalia šio jaunimo, Universitete buvo tokių, kurie svajojo apie bur žuazinį Universitetą, boheminį studentijos gyvenimą. Ir ne tik svajojo... Komjaunimo organizaciją Universitete pirmaisiais pokaiio metais daugumoje su darė buvę Tarybinės Armi jos kariai, nes beveik visi komjaunuoliai, kurie 1940— 1941 tarybiniais metais mo kėsi Vilniaus Universitete, arba žuvo frontuose, arba ta po hitlerinio teroro aukomis. Todėl komjaunimo eilių au-
STUDIJUOKIME UŽSIENIO KALBAS Ko toliau mokytis? Ką studijuoti? Kur stoti? To kie klausimai dabar jau dina tūkstančius mūsų jaunuolių, baigiančių vi durines mokyklas. Kiek vienas, be abejo, norėtu, pasirinkti įdomią ir drau ge naudingą specialybę. Naudingą kam — vi suomenei ar sau pačiam? Sau pačiam dabar jau visos aukštojo mokslo specialybės yra maždaug lygiai naudingos. Specia listų darbo atlyginimo skirtumai yra nežymūs. Bet ar tas svarbu? Daug svarbiau yra jausti, kad tavo darbas yra nau dingas kitiems žmonėms, visuomenei, Tėvynei. Tai yra tikra laimė. Tai yra privilegija, dėl kurios vertėtų ir pakovoti, ir studijų vargą išvargti. Ak, tos studijos! Jos gali būti ir didelio džiaugsmo, ir didelio siel varto priežastimi. Dėl to, prieš pradedant studijas, reikia gerai pagalvoti: kur linksta mano širdis? Kokie mano sugebėjimai? Ką aš noriu pasiekti?
Doc. R. MIRONAS
Studijos, kaip ir vedy bos, yra rimtas dalykas. Žengei klaidingą žingsnį — ir, žiūrėk, gailėsies gal net visą gyvenimą... Yra tokia viena specia lybė Istorijos ir filologijos jakultete, kuri labiau siai tiktų daugumai jau nuolių. Tai — užsienio kalbos specialybė. Ją baigusieji, dažniau siai, būna mokytojais. O mokytojo, auklėtojo proiesija juk yra pati pra kilniausia, labiausiai pa garbos verta. Tai yia universali profesija, kuri apima visas gyvenimo sritis, viską nušviečia, viską išaiškina. O kokia laimė yra vesti į gyve nimą smalsius, nepa tyrusius protus, formuo ti asmenybes! Tai yra įdomiausia kūryba, kuri gali teikti didelį pasiten kinimą, pasigėrėjimą, pa sididžiavimą savo darbu! Užsienio kalbos specia
Prof. Mykolas Marcinkevičius, dalyvaujant studen tams, praveda ligonio apklausima.
pra d ž i a
Pasakoja docentas A. BURKAUSKAS girnas praktiškai buvo viena iš centrinių politinės kovos studentijos tarpe problemų. Į komjaunimo gretas mėgino prasiskverbti ir įvairūs politi niai avantiūristai (Musteikis, Siauryla, Jurčiukonis). Nepai sant priešų užmačių, komjau nimas augo ir grūdinosi. Su komjaunimu savo gyvenimą surišdavo kaskart vis dau giau gabių, sąžiningų stu dentų — Tarybų šalies pat riotų. Pirmas rimtesnis komjauni mo pavedimas man buvo duo tas, dalyvaujant Universi teto chore. 1946 metais daugiau kaip šimto žmonių chore buvau vienintelis kom jaunuolis. J. Barzdaitis, tuo metinis Universiteto komjau-
lybė taip pat yra unnersali specialybė. Juk kalba apima viską. Visas pasaulis su visomis nesuskaičiuojamomis savo peripetijomis atsispindi kaiboję. Visi jausmai, visi pergyvenimai, genialios mintys ir subtiliausi nujautimai reiškiasi kalboje. „Užsienio kalba yra gink las gyvenimo kovoje“, — sakydavo Marksas. „Moki kalbą — žinai kelią", — kartodavo mūsų proteviai. Studijuodamas užsienio kalbą, žmogus nepaprustai praturtėja, pasidaro daug įdomesnis. O kiek daug užsienio kalba duoda internacionaiiniam auklėjimui! Studijuodumas kalbą, žmogus drauge susipažįsta su atitinkamos tautos istorija, su tautos dvašia ir, žinoma, pamilsta tą tautą ir jos būdą. Istorijos ir filologijos fakultete galima studijuoti kaip specialybę vokiečia. prancūzų ar anglų kalbą. Be to, studentai turi galimybę, jei tik no ri, studijuoti dar daugelį kitų užsienio kalbų: italų, ispanų, švedų, danų, arabų, senovės indų (sanskritą), lotynų, senovės graikų ir kitas kaibas. Kiekviena iš šitų kalbų yra tikras žmogaus minties, kūrybinio darbo šedevras, kuriuo gėrėtis galima kiekvienam, pasirinkusiam Istorijos ir filologijos fakultetą. Daug malonumų teikia filologijos studijos, jei i jas žiūrima rimtai, jei jos atitinka studento vidinius polinkius. Didelis kvalifikuotų dėstytojų būrys žada jums, būsimieji filologai, padėti jūsų dideliame ir malaniame durbe.
(
( / i ] i ( (
I
į ) į
į Į )
(
I Į
) ) )
Į
( (
į Į / j j Į j j ( ( )
j J \ j į j i / /
J ' j Į
Ar verta pasirinkti mediciną?
IŠ UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ISTORIJOS
Sunki
I
Darbas aukštojoje mokyk loje, kasdieninis bendravi mas su ką tik įstojusiais į nimo sekretorius (dabar Uni Medicinos fakulteto pirmą versiteto Filosofijos katedros ' kursą, o taip pat ir pokalbiai docentas), manė, kad aš turiu ; su tais, kuriems nepavykdaužtikrinti teisingą liniją tiek i vo išlaikyti konkursinių egchoro repertuare, tiek, apskri i zaminų, rodo, kad visa eilė tai, choro dainininkų veik I jų nesilarė nei su mokytoloje. Dažnai buvau kritikuo Į jais, nei su draugais. Veijamas už visas akademinio \ kė, t. y., stojo į Medicinos choro negeroves ir jo daly jakuitetą patys savistoviai ar tėvų spiriami. Žinoma, vių poelgius. Įstrigo atmintyje vienas tai yra labai negerai. Bet komjaunimo darbo epizodas I niekuomet nereikia bijoti pa 1948 metais. Teisės fakultete, sitarti su vienu kitu žmo kur mokiausi, tada jau buvo gumi. keliolika komjaunuolių, bet Prieš pasirenkant Medici jie sudarė dar nežymią stu ną. yra būtina susipažinti, dentų dalį. Komjaunuoliams \su gydytojo darbo pobūdžiu, nedavė gyvenimo du studen \ apimtimi. Daug gali patar tai — Stasys Butkevičius ir ti ir vietiniai gydytojai, ku Vėbra (vardo neprisimenu). rie visada puikiai nušvies Jie kiekviena proga šaipyda I šio darbo sunkumus, tas nevosi iš visų socializmo staty i migo, vilties ir skausmo vabos sunkumų ir nuėjo tiek I landas, buvusias jų gyveni toii, kad pradėjo apgailestau mo kelyje. Jei Jūsų tai ne ti, jog hitlerininkai dar per baido, gerai. Vadinasi, Jus mažai iššaudę tarybinių i žavi ne tik baltas chalatas. žmonių. To jau buvo per Daugelis mediko profesiją daug. Komjaunimo organi zacija sušaukė viso fakulteto supranta dar labai siaurai. studentų susirinkimą ir man Žodis „medikas“ daug kam pavedė pasisakyti tuo klausi reiškia chirurgas. Be chirur mu. Nors Butkevičius ir Vėb gijos yra visa eilė kitų spe ra turėjo savo šalininkų, Tei cialybių medicinoje, nema sės fakulteto studentų susirin žiau taurių ir reikalingų, kimas vieningai juos pasmer kaip chirurgija. Jei Jus do kė ir prašė Rektoratą pašalinti mina paveldėjimo, organiz\mo kintamumo klausimui, juos iš Universiteto. Šį atvejį dažnai prisimenu 1 įvairūs apsigimimai. Jūs gadabar. O dar kai kurios pir 1 lėsite juos gvildenti, baigęs minės komjaunimo organiza | mediciną, ir toliau studijuocijos neranda drąsos pasmerk \ damas medicininę genetiką, ti nusikalstamą atskirų kom į hematologiją, mikrobiologijų. ! virusologiją, imunologiją. jaunuolių draugų elgesį.
Doc. E. NEKRAŠAS Fakulteto dekanas
alergologiją, jei turite gabu mų fizikai, chemijai, galėsi te,' baigęs mediciną pašvęsti save biochemijai, biofizikai, rentgenologijai, radiologi jai, klinikinei laboratorijai, fizioterapijai, funkcinei diag nostikai, t. y. aparatinėmis priemonėmis tirti žmogaus organizmo, o taip pat ii at skirų organų nukrypimus nuo normos. Jūsų laukia nuolat auganti farmakodi namikos dirva, nagrinėjan ti. kaip vaistai veikia į at skirus mūsų organizmo sis temas. Vyro, moters, vaiko organizmas skiriasi savo fi ziologinėmis, biocheminėmis, endokrinologinėmis savybė mis — Jūs galite save pa
švęsti fiziologijai. endokri nologijai, pediatrijai, akttšerijai-ginekologijai. Jei mėgs tate stebėti, svarstyti, sam protauti, daryti apibendrini mus, — baigę mediciną ga lite būti patofiziologu-tyrinėtoju eksperimentatoriam, patologoanatomu, teismo me diku. Bet ir tapus klinikinės medicinos atstovu, — vidaus ligų, odos-veneros ligų spe cialistu, chirurgu, pediatru, akušeriu-ginekologu, jums teks visą laiką — dieną, o neretai ir naktimis, galvoti, kodėl įvyko taip, kaip jam padėti, kaip sustiprinti orga nizmo gyvybines jėgas, ką jam geriau skirti ir aibė kilti klausimų. Žodžiu, kiek vienas medikas yra ir moks lininkas. Pa sir inkilą ma s m ed icinos specialybę, Jūs laisvanoriškai atsisakote ramaus gyvenimo, aukojate savo šventadienius, sekmadienius, dienas ir nak tis kitų labui. Todėl medici ną turi studijuoti tik tie, kurie mėgsta protauti, visur ir visada kelti klausimą — kodėl? Čia marios neišspręs tų klausinių. Todėl taip daž nai vyksta įvairūs medikų suvažiavimai, konferencijos, simpoziumai, pasitarimai, tiek daug mokslo-tyrimo in stitutų, laboratorijų, literatū ros ir kt. Čia nėra laiko nuo bodžiauti. ieškoti, kur ir kaip prastumti vieną ar kitą die ną. Todėl neveltui daugelis medikų į klausimą, kame ru do gyvenimo džiaugsmą, at sako: ..Durbe“.
6 PSL
TARYBINIS STUDENTAS
1967 m. birželio mėn. 16 d.
KVIEČIA CHEMIJOS FAKULTETAS MARKIAI besivystant mūsų respublikos che mijos pramonei, vis daugiau reikia jaunų specia listų su aukštuoju mokslu. Dalį jų paruošia ir mūsų Universiteto Chemijos fa kultetas. Dabar, tur būt, nerasime tokios pramonės šakos, kur nedirbtų chemikai. Jie reikalingi ne tik chemi jos pramonei, bet taip pat lengvojoje pramonėje, vieti nėje pramonėje, mašinų ir prietaisų gamybos pramonė je, maisto pramonėje, buiti niame aptarnavime ir kitur. Iš Chemijos fakultetą bai Doc. E. RAMANAUSKAS gusių pokariniais metais 726 Fakulteto dekanas chemikų didelė dalis dirba pramonėje — tai įvairūs va dovai įmonėse, inžinieriai, nių disciplinų klausosi kar Tik biocheminės ir gamybos technologai, chemi tu. nių laboratorijų darbuotojai. technologinės disciplinos jau Dalis fakulteto auklėtinių nuo pirmo kurso yra skai dirba mokslinį-tiriamąjį dar tomos atskirai. Visų specia bą institutuose, respub lybių chemikai daug mokosi likos aukštosiose mokyklose, matematikos ir fizikos, iš LTSR MA Chemijos ir che klauso pagrindinius chemijos minės technologijos institute. — bendrosios ir neorganinės, Patys geriausi studentai po analizinės, organinės, fizi polimerų, koloidų, baigimo paliekami fakultete kinės, arba skiriami į institutą, cheminės technologijos, mo kur toliau mokosi aspiran lekulių struktūros — kursus. Gamybinė praktika būna III, tūroje. Chemijos fakultete šiuo IV ir V kursuose, ir ji atlie metu ruošiami analizinės, ka aukštosiose mokyklose, organinės, fizikinės, gamti mokslinio-tyrimo institutuose, nių junginių ir stambiamo gamyklose. Trečiame kurse lekulinių junginių chemijos mokosi stiklapūtystės, susi pažįsta su respublikos ekėspecialistai. gamyklomis. Gamtinių junginių chemi utinėmis jos specialybės absolventai, Chemikai labai daug laiko biocheminės krypties specia praleidžia laboratorijose. Čia listai ir dirba biochemikų atlieka įvairius laboratori darbą: stambiamolekulinių nius darbus, ruošia kursinius, junginių chemikais. Tai tech o darbo pabaigoje visi che nologinio profilio specialistai mikai atlieka eksperimentinį lakų — dažų ir polimerinių diplominį darbą, kuriam va medžiagų pramonei. dovauja prityrę pedagogai. Visi priimtieji į Chemijos Diplominiai darbai yra tam fakultetą studentai pagrindi priai susiję atitinkamų
katedrų moksliniu — tiria muoju darbu. Neorganinės chemijos katedroje, kuri ruo šia chemikus-analitikus, pagrindinė mokslinio —tiria mojo darbo kryptis yra ele mentų mikrokiekių nustaty mo metodai. Čia studentai susipažįsta su įvairiais che minės ir fiziko—cheminės analizės metodais; organi nės chemijos katedroje, kuri ruošia chemikus-organikus, G. BAJORAS susipažįstama su organine Chem. m. kandidatas sinteze bei jos technika. Cheminės technologijos Šioje katedroje daug susin katedros vyr. dėstytojas naujų organinių tetinama junginių, kurie biologiškai ir naudojami yra aktyvūs Stambiamolekulinių jungikaip vaistai, Fizikinės cheruošiami nių arba polimerų chemija mijos katedroje jiziko-chemikai, kurie tyri- I yra viena iš labiausiai besinėja galvanines dangas, tiria Į vystančių chemljos šakų. Pokovos su metalų korozija I limerinės medžiagos kaskart | plačiau naudojamos Įvairiose klausimus. Geriausieji studentai jau | technikos ir gamybos srityse, nuo pirmo kurso priimami Į o besiplečiančios jų pritaiky į SMD (Studentų mokslinę mo sritys reikalauja atitinka draugiją) ir, vadovaujant mos specifikos. Plastmasės, dėstytojams, atlieka įvairius sintetiniai pluoštai, lakai —eksperimentus ir mokosi dažai, klijai, Įvairiausios plėdirbti mokslinį-tiriamąjį dar | velės — tai vis polimerų chebą. o po to dalyvauja Stu | mijos produktai. dentų mokslinės draugijos Chemijos fakulteto Chemi konjerencijose. nės technologijos katedroje Chemikų darbas labai įdo | studentai-chemikai specialimus. Studentai ne tik daug I zuojasi stambiamolekulinių dirba, mokosi, bet taip pat Į junginių chemijos srityje moka smagiai praleisti savo | dviem profiliais: plastmasių laisvalaikį: įvairiose sporti I bei lakų-dažų chemija ir technėse varžybose, saviveik Į nologija. Studentai, pasirinkę loje įdomiuose vakaruose. vieną kitą technologinio proSalia tokių bendrų studen I filio specialybę, gauna bendtiškų tradicijų, kaip pirma I rą chemikų paruošimą, praei kursių krikštynos, mediumas, dami eilę inžinerinių-technipalydos į gyvenimą, chemi nių disciplinų, kaip braižybą, mekai kiekvienais metais šven braižomąją geometriją, PRIE DIPLOMINIO DARBO. Kai jau baigti laboratoriniai čia savo šventę — Chemiko I chaniką. cheminės pramonės bandymai ir liko vos viena paklaida — iš laboratorijos ir Į procesus ir aparatus, bendrądiena. norėdamas neišeisi. Rūpi ir gana. „Dar nors dėstytojas JAUNASIS DRAUGE! /<?<-|1 ją elektrotechniką ir kt. Nuo nebūtų „išmovęs" namo. £-chė, brolyčiai, chemijos mokslai, gu Tave domina chemija — |Į IV kurso jie praeina speciatai ne pasivaikščiojimas blizgančiu Lenino prospektu". I liūs polimerų chemijos arba stok į mūsų fakultetą. Foto A. KIRVAIČIO Į lakų-dažų chemijos ir techno logijos kursus, atlieka spec. kursinius ir laboratorinius darbus, atlieka gamybinę praktiką stambiose šalies ga myklose ir ruošia diplominį darbą. G. DIENYS Plastmasių ir lakų-dažų spe Chemijos mokslų kandidatas cialistai — chemikai, kurie Organinės chemijos katedros respublikoje ruošiami tik mū docentas sų Universiteto Chemijos fa kultete, skiriami dirbti į ga Gamtinių junginių chemijos — dvi nedidelės biologinės myklas, o dalis, mėgstantieji specializacijai ruošiami bio disciplinos — anatomija, cito mokslo-tiriamąjį darbą, nu chemikai. Šiuo metu Tarybų logija bei histologija. Bet prie kreipiami j mokslinio tyrimo Sąjungoje biochemijos spe matematikos ir fizikos teks institutus ir laboratorijas. cialybė nėra patvirtinta, to pasėdėti ilgiau, lygiai tiek Mūsų respublikoje vystosi dėl biochemikai gali būti pat, kaip studentams-chemichemijos pramonė, auga nau ruošiami arba biologais (bio kams. Lygiagrečiai, kiek siau jos gamyklos, didėja įvairių chemijos specializacija), arba riau už chemikus, bus praei chemijos sričių specialistų chemikais (gamtinių junginių namos bendroji, neorganinė ir pareikalavimas. Plastmasių analizinė chemijos. chemijos specializacija). perdirbimas ir lakų-dažų ga Trečias kursas ir ketvirto Dėl glaudaus ryšio su myba respublikoje yra gana dviem mokslais — biologija ir kurso pirmoji pusė skirta ornaujos ir besivystančios pra chemija — biochemijai yra ganinei ir fizikinei chemijai. monės šakos. Netolimoje atei sunkiau, nes praktiškai ne Kartu bus praeitos svarbios tyje Jonavoje užplanuota pa įmanoma per studijų metus biologinės disciplinos — fizio statyti stambią lakų-dažų gagiliai įsisavinti abi specialy logija, mikrobiologija, genetiFoto S. PUNTE2IO I myklą, kurioje bus gaminami bes. Tenka rinktis vieną iš ka, keletas siauresnių chemi- Būna ir tokių valandų, kai tavo mieliausi draugai — knygos. dviejų galimybių: arba būti nių disciplinų (koloidų chemi- llllllllllllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliiiillllllllllllllillllllllllllllllllllilllllllllllllllinillllllllll | įvairiausių tipų sintetiniai, po limerinių dervų pagrindu, la biologu, daugiau negu papras ja, polimerų chemija, fizikokai, dažai ir emalės, skirti tai įsigilinusiu j chemiją, arba — cheminiai analizės metomašinų, staklių, prietaisų ir chemiku, tiek susipažinusiu su dai), pradėtas biochemijos aparatų dekoratyviniam ir biologija, kad galėtum su kursas. antikoroziniam padengimui Pagaliau likusius pusantrų prasti biochemijos problemas. (pokostas Ir aliejiniai dažai Mūsų Universitete ruošia metų studentai ruošiami gry ' r jau nebepatenkina mi biochemikai, einant ant nai specialybei: klauso specČekoslovakijoje, junginių rasta keletas iabaiį ?' aį ar, 1967 m. gegužės 31 d. Uni stažavosi ruoju keliu. Manoma, kad to kursų, atlieka gamybinę prak versiteto Chemijos fakulteto Prahos Universitete. stipriai veikiančių anestezuo- technikos reikalavimų). Be kio pobūdžio paruošimas ge tiką ir parengia diplominį taryboje chemijos Jaunas mokslininkas labai jančių preparatų, eilė antia- to, lakų-dažų specialistai — mokslų riau atitinka šiuolaikinės bio darbą. antimikrobinio, chemikai šiuo metu reikalingi daktaro disertaciją ,,Benzo- intensyviai dirba mokslinį drenalinio, Biochemija — nauja specia dioksano-1, dariniai (sintezė, darbą, visas jėgas pašvęsda- analeptinio ir hipotezinio vei kiekvienoje stambesnėje ma chemijos vystymosi tendenci šinų ir prietaisų gamybos jas. Naujausios biochemijai lybė. Šiais metais išleidžiame farmakologinis .. , , , ... aktyvumas, mas naujų vaistinių prepara kimo junginių. Vienas iš tų į . kur!ų ska,č,ius artimos mokslo kryptys — dar tik antrą biochemikų lai cheminės ir optinės savybės)“ tų, ypač — 1,4 benzodioksano junginių - benzodiokainasl molekulinė biologija, moleku dą. Todėl sunku tiksliai nuro apgynė Universiteto Organi- darinių, sintezei ir tyrimui. pasiūlytas medicininei prakti- respublikoje kas meta, d.delinė biochemija, molekulinė dyti busimojo darbo sritis, bai j nės chemijos katedros docen Doc. V. Daukšas ieško prepa kai. Jis žymiai stipriau anes-I ^a’ genetika - tai iš esmės orga gus Universitetą. Mūsų nuo tas Vitas Daukšas. ratų, veikiančių periferinę ir tezuoja už dabar vartojamus | Stambiamolekulinių junginines bei fizikinės chemijos mone, didesnioji biochemikų Doc. V. Daukšas gimė 1935 centrinę nervų sistemą, tin dikainą (2,2 karto) ir ko- ni1 chemijos specialistai reidirbs mokslo-tiriamąjį dalis eksperimentinių metodų ir širdies-kraujagyslių kairią (5 kartus), mažiau tok-1 kalingi ir jlaugelyje kitų chem. Kaune. 1957 m. baigė kančių minės pramonės Įmonių, buiti teorinių pagrindų taikymas, darbą biologijos, medicinos, Maskvos Valstybinio M. Lo bei centrinės nervų sistemos siškas už šiuos preparatus. nės chemijos, statybinių me tiriant gyvybės procesus. Sėk žemės ūkio tyrimo įstaigose, monosovo universiteto chemi susirgimų gydymui ir profi Doc. V. Daukšas yra pa džiagų, lengvojoje pramonėje mingas darbas šiose srityse, aukštosiose mokyklose, Kai jos fakultetą, o 1960 m. ten laktikai. Jam vadovaujant, žadančiose daug svarbių atra kurie bus paskirti į šiais me pat baigė aspirantūrą. V'. VVU Vaistų sintezės labora skelbęs apie 60 mokslinių ir kt. Perspektyvoje numato dimų, reikalauja labai gilaus tais susikūrusį LTSR Mokslų Daukšas paskiriamas į Vil torijoje surasti naujų benzo- straipsnių. Jam vadovaujant, mi nauji žaliavų šaltiniai po parašytos ir apgintos 3 kan-\ limerams ir naujos gamyklos, Akademijos Biochemijos insti chemijos žinojimo. niaus Universitetą Vaistų sin dioksano-1,4 darinių sintezės Trumpai apie tai, ką teks tutą. Likusioji dalis, matyt, tezės ir tyrimo laboratorijos metodai, nustatyti dėsningu didatinės disertacijos, keletas] kaip Jurbarko naftos perdir kandidatinių disertacijų ruo-į bimo kombinatas, Kretingos ir studijuoti gamtinių junginių nueis į mikrobiologinę mai tarp benzodioksano-1.4 maisto produktų pramonę, vedėju. 1961 m. jis apgina darinių struktūros ir jų far šiama gynimui. organinės sintezės produktų specializacijoje. gamykla, Jonavos cheminių Pirmuosius dvejus metus sveikatos apsaugos sistemą, kandidatinę disertaciją. Tais makologinių bei optinių savy Disertanto darbo ir tyrimų] pat metais jis paskiriamas gamyklų kompleksas ir kt. mokymasis mažai tesiskirs Kadangi paruošimas nedaug bių; susintezuota 500 su vir Chemijos fakulteto vyr. dėsrezultatai turės labai didelę] Kviečiame visus, kas do nuo chemikų. Palyginti ne skiriasi nuo chemikų, esant biochemikai galės j ty toju. 1965 m.. jam suteikia- šum junginių, iš kurių dau praktinę reikšmę naujų, ceiAs- misi chemija ir technologija, 1 daug laiko teks skirli biologi- sąlygoms, i giau kaip 400 atiduoti farma jai: pirmame kurse — bend sėkmingai dirbti ir chemikų ' ’nas docento vardas. 1963— kologiniam tyrimui. Tarp šių mingų vaistų gamybai. pasirinkti šią specialybę. 1964 metais doc. V. Daukšas roji biologija, antrame kurse darbą.
GAMTINIŲ JUNGINIŲ CHEMIJA
Doc. V. Daukšas - chemijos mokslų daktaras
1967 m. birželio mėn. 16 d.
□ EIGŲ ŽAVI
Sfe. Č.kUt>H -fdkulfe+o dekanai TUDIJUOTI gamtos mokslus yra nelengva. Visapusiškas kurios nors gamtos srities pažinimas rei kalauja daug fizinių pastan gų, ištvermės. Gamtos moks lininko darbas susijęs su sun kiomis kelionėmis, fiziniu darbu ir net pavojais. Maža to .šiandien jau vien raume nų jėga negalima įsiskverbti į gilesnes gamtos paslaptis. Gamtos mokslai stovi ant nau jo savo vystymosi etapo slenksčio, kada visus kokybi nius pakitimus gamtoje reikia paremti kiekybine analize. Vadinasi, reikia taikyt mate matinius metodus, kaskart vis sudėtingesnę elektroninę apa ratūrą. Todėl biologas, geo grafas, geologas, o juo labiau biofizikas, mūsų fakultete mokydamasis, turės klausyti dar matematinių, fizikinių, chemijos kursų ir tik po to pradės visapusiškas eksperi mentines studijas gamtos la boratorijoje.
S
TARYBINIS STUDENTAS ŪSŲ tarybinis gyveni mas Tau, jaunasis abi turiente, siūlo daug įdomių specialybių. Tau svar bu pasirinkti tokią, kuriai galėtum atiduoti visas jėgas, visus sugebėjimus, kad Tavo darbas atneštų didžiausią naudą visuomenei. Labai įdomi ir turinti dideles perspektyvas yra biologijos specialybė. Biologijos mokslams yra keliami svarbus uždaviniai, būtent: išaiškinti gyvybės reiškinių esmę, atskleisti biologinius orgailinio pasaulio vystymosi dėsningumus, studijuoti gyvojo organizmo fiziką ir chemiją, paruošti priemones, įgalinaniias valdyti gyvybinius procesus, paveldimumą ir kryptingai keisti organizmus, Vienas įžymus tarybinis mokslininkas yra pasakęs, kad
jeigu svarbiausia XX a. pirmosios pusės gamtos mokslų problema buvo ištirti atomo branduolį, tai pagrindinis XX a. antrosios pusės uždavinys — užvaldyti ląstelės branduolį. Biologijos mokslai, pasinaudodami fizikos ir chemijos pasiekimais bei metodais, sėkmingai vystosi toliau, vis labiau prasiskverbdami į ląstelės gelmes ir gyvybinių procesų esmę. Taigi dabartiniame biologijos išsivystymo etape biologai, be savo specialybės, turi gerai įsisavinti ir fiziką bei chemiją, šių mokslų pasiekimus bei metodus taikyti savo specialybėje, Jeigu Tave vilioja gyvosios
S
kada pirmą rugsėjo sveikiname naujus mūsų fakulteto studentus, man visada atrodo, kad jų tarpe sėdi ne vienas būsimasis žy mus mokslininkas, gal net akademikas, katedros vedėjas, pedagogas. Praeina metai, ir įsitikini.
—
gamtos tyrinėjimas ir turi palinkimą fizikai bei chemijai, tai nedvejodamas pasirink biologijos specialybę. Čia Tu surasi puikių dirvą savo veikiai. Universiteto Gamtos jakultete yra 2 pagrindinės biologijos specialybės — botunika ir zoologija. Botanikos specialybės studentai gali specializuotis mikrobiologijos, augalų fiziologijos, augalų sistematikos, fitopatologijos, genetikos ir selekcijos srityse, o zoologijos specialybės stu-
deniai — ichtiologijos, ornitologijos, hidrobiologijos ir gyvulių fiziologijos srityse. Biologijos specialybės stu dentus ruošia aukštos kvalifikacijos pedagogai. Dauguma iš jų turi mokslinius laipsnius bei mokslinius vardus. Čia dirba įžymūs mokslininkai nrofesoriai J. Dagys, A. Min kevičius, S .Jankauskas, P. Snarskis Al. Ivanauskienė ir eilė kitų. Studijuoti biologiją labai įdomu. Studentai atlieka ir laboratorinius darbus, kurių metu įsisavina tyrimuose taikomą metodiką, išmoksta dirbti su aparatūra. Daug patyrimo ir naujų žinių įgyja biologai, dirbdami moksli
Doc. A KONDRATAS hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėjas Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos bei Geologijosmineralogijos katedros Jaukia Jūsų, mielieji draugai abi turientai! Nelengva studijuoti inžinerinės geologijos ir hidrogeolo gijos mokslus. Reikia didelio atkaklumo, sunkaus darbo, bet jis yra labai Įdomus ir prasmingas. Jeigu pamėgote ŠĮ darbų, jūs tapsite mūsų studentais. Klausysite specialius kursus apie paslaptingus gamtos lobius, jų ieškojimo būdus ir metodus, apie tai, kaip ir kur juos pritaiko mū sų planetos žmogus, kurdamas sau ir kitiems ateitį. Tai ne nuotykių romanai, perskaityti mokyklos suole. Tai reali tikrovė, kurią jūs pajusite fiziškai ir morališkai. Studijuodami hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos mokslus, teoriškai su geologo kuprine ir plaktuku jus apkeliausite ne tik mūsų planetą, bet ir visą visatą, susi pažinsite su jos vystymosi istorija, su gyvąja ir negyvąja gamta. Jūs suprasite nuostabų gamtos vystymosi dėsninmą, nepakartojamą jos harmoniją ir- nejučiomis atsidur site dvidešimtojo amžiaus viduryje — kažkur prie Volgos, Lenos, Amūro Angaros ar Dnepro hidroelektrinių, dau giaaukščių pastatų, pramonės gigantų statybose, tyri nėdami statybinius gruntus naujų statybų pamatams ir pagrindams. Jūs būsite šiandieninės epochos statytojų gretose. Studijų metai greit prabėgs. Per tą laiką jūs nutiesite ne vii ną įdomų geologinį maršrutą saulėtojo Krymo pa krantėse, prie ošiančių Juodosios juros krantų, praeisite partizanų takais, pamatysite paslaptingus požeminius ur vus. kurie kadaise slėpė musų šauniuosius kovotojus nuo žiaurių fašistų Jums bus lemta pamatyti nepakartojamą Kaukazą, Tereką ir Eibi ūsą, Soči ir Macestą, Ricos ežerą ir Gruzinų karo kelią. Jeigu jūs nepabėgsite geologo kuprinės ir plaktuko. . . linkiu jums sėkmės gyvenimo kryžkelėje.
Biofizikų ateitis
ĄLYGOS studijuoti visas minėtas gamtos mokslų specialybes fakultete yra geros. Čia dirba dešimt moks lo daktarų ir profesorių, ke lios dešimtys docentų ir moks lo kandidatų, daug energingų jaunų dėstytojų. Fakulteto mokomoji bazė, laboratorijos kasmet pasipildo vis nauja modernia aparatūra, mokslo priemonėmis, leidiniais. Kuo būsime baigę Gamtos fakultetą? — tikriausiai nori te paklausti. Pakartosiu savo pamėgtą atsakymą: tuo, ko sieksite. Tarybiniais metais Gamtos fakultetą baigė dau giau kaip tūkstantis aukštos kvalifikacijos specialistų. Po to Įvairiuose gamybos, kultūios, mokslo baruose jie pa siekė labai daug, gerų rezul tatų. Ne vienas iš jų yra žy mus nusipelnęs pedagogas, vi suomenės veikėjas ir organi zatorius, dėstytojas, tyrinėto jas. Dešimtys iš tų, kurie bai gė fakultetą tarybiniais me tais, tapo mokslų kandidatais ar net daktarais.
Doc. J. GRUODIENĖ
Geologų maršrutai
akultete šiuo metu rengiami specialistai ke turių pagrindinių kryp čių: biologijos, biofizikos, geologijos ir geografijos. Bio logai turi galimybės speciali zuotis, giliau studijuoti zoolo giją, ichtiologiją, mikrobiolo I giją, augalų anatomiją ir fi ziologiją, botaniką, genetiką ir darvinizmą. Geologai gauna geologo-lnžinieriaus ir hidro geologo specialybę. Plačiai specializuojami yra geografai. Čia sutelkiamos tokios specia lizacijos: kartografo, meteoro logo ir hidrologo. Studentas gali pasirinkti savo nuožiūra vieną iš mėgiamiausių specia lybių. Noriu pridurti, kad gamti R. ŽILIUKAS ninko specialybė, jeigu ji pa Dabar vis dažniau ir daž sirenkama iš pamėgimo, gili niau biofizikos laboratoriją namasi j ją su pasišventimu, aplanko abiturientai iš įvai yra labai įdomi, nenuobodi ir rių Vilniaus vidurinių mokyk lų. Apie šią specialybę teirau įvairi, kūrybinga, man rodosi, jasi abiturientai ir iš kitų net pasent neleidžianti... jei respublikos vidurinių mokyk gu, pabrėžiu, ją pasirinkęs lų. Šios naujos mokslo šakos audringas vystymasis domina esi tikrai iš pamėgimo. jaunimą. Daugelis nori įsi
F
BIOLOGIJOS MOKSLAI
niuose būreliuose. Savo darbo rezultatatus jie praneša stu dentų mokslinėse konferenci jose tiek mūsų respublikoje, tiek ir už jos ribų. Be to, studentai biologai turi mo komąsias ir gamybines praktikas, kurių metu gilina žinias Lietuvos arba broliš kų respublikų mokslo bei ga mybinėse įstaigose, Baigę Universitetą, biolo gai sėkmingai dirba LTSR Mokslų akademijos tyrimo institutuose, maisto pramonės bei kitose mokslo ir gamybi nėse organizacijose, gilina savo žinias aspirantūroje. Dalis biologų gerai užsireko mendavo kaip puikūs jauno sios kartos auklėtojai viduri nėse mokyklose. Laukiame gausaus būrio darbščių ir energingų gyvo sios gamtos tyrinėtojų!
gyti biofiziko specialybę. Biofizikos specialybė sena jame Vilniaus Universitete įvesta visai neseniai. Todėl apie ją galima pateikti labai negausią informaciją. šiais metais po respublikos mokslinius-tiriamuosius institutus, gamybinio profilio įstaigas ir mokyklas išsiskirsto pirmoji biofizikų laida. O mokytis jiems buvo nelengva. Reikėjo gerai įsisavinti matematiką, fiziką ir biologiją, šios pa grindinės disciplinos studi juojamos visus penkerius metus. Be to, studentai iš klauso biofizikos specializaci jos eilę kursų: biofiziką, ki bernetiką, elektrofiozologiją ir kt .Įdomios būna mokomo sios ir gamybinės praktikos,
kurių metu studentai praktiš kai susipažįsta su naujausia elektronine aparatūra, tyrimo metodika, sprendžiant gyvų organizmų informacijos pri ėmimo, perdirbimo ir perda vimo klausimus nervinėse struktūrose. Pamėgę savo specialybę, studentai aktyviai įsijungia į laboratorijos mokslinį-tiriamąjį darbą ir kartu su dės tytojais sprendžia šiuolaikinė je neurofiziologijoje iškilusius klausimus. Savo pastangomis ruošia mokslinius praneši mus, kuriuos skaito studentų moksliniame būrelyje, stu dentų mokslinėse konferenci jose. Biofizikų ateities darbus trumpai galima nusakyti A. Einšteino bendradarbio, len kų akademiko L. Infeldo pasi sakymu. Mokslininkas numa to dideles biofizikos perspek tyvas. 2000 metais jo pirmie ji klausimai mokslininkams būtų tokie: ar sukurti prietai sai, nustatantieji žmogaus charakterį ir intelektą, ar eg zistuoja objektyvi gyvybės pratęsimo riba ir ar surasti vaistai nuo senatvės?
O
Polinologiįos tyrimų laboratorijoje studentai nustatinėja uolienų amžių. Ė. ALIUKO nuotr.
praktikos metu tenka padirbėti ir su lauko laboratorija.
Prieš keletą metų Vilniaus Universitete, šalia kitų geo grafijos specialybių, atsirado kartografija. Kartografams, be bendrųjų disciplinų, nuo III kurso skaitomos paskaitos ir pravedami praktiniai užsi ėmimai, būtini busimiesiems specialistams: aukštoji geode zija, mažųjų kvadratų meto das, matematinė kartografija, aerofotogeodezija, lauko kar tografavimas, kartometrija, bendroji kartotyra, kartogra favimo metodai, bendrųjų geo grafinių ir specialiųjų žemė lapių sudarymas ir redagavi mas, žemėlapių spausdinimo technologija. Daugelis labai mažai žino apie žemėlapių sudarymą. Studijuojant geografijos moks-
RUOŠIAMI KARTOGRAFAI a. Šamas lūs ir specializuojantis karto grafijoje, visos sudarymo „paslaptys" paaiškėja, nes studentui kursinių darbiĮ ir praktikų metu prisieina pa čiam sudaryti vienokį ar ki tokį žemėlapį. Kartografijos praktikas stu dentai dažniausiai atlieka Talybų Sąjungos kartografijos fabrikuose, Universiteto Lie tuvos TSR gamtinių sąlygų ir gamybinių jėgų kartografavi mo laboratorijoje arba ręs
A. LEVICKO nuotr.
publikos projektavimo institu tuose. Baigusiems mokslą ir apgynusiems diplominį darbą (taip pal iš kartografijos srities) su teikiama geografo-kartografo kvalifikacija. Jie skiriami dirbti į respublikos įstaigas, turinčias kartografijos profilį. Šiuo metu minėtoje Univer siteto laboratorijoje yra suda lomas Lietuvos atlasas (iš 520 žemėlapių), todėl nemaža da lis absolventų čia ir dirba. Lietuvos istorijoje pirmą kartą pravedami tokie milžiniškos apimties kompleksinio karto grafavimo darbai. Buvę Uni versiteto auklėtiniai yra pir mieji to istorinio fakto kūrė jai. zkbiturienle, pasirink karto grafo specialybę!
ti. VALUKON1S GF Partinio biuro sekretorius
Mūsų gamtininkai — pui kūs organizatoriai, veiklūs ir naujausiais mokslo pasieki mais apginkluoti specialistai. „Žali44 abiturientai tokiais ta po ne iš karto. Daug pastan gų padėjo fakulteto profeso riai, dėstytojai, visuomeninės organizacijos. Įvairių visuomeninių orga nizacijų fakultete — dešim tys. Fakulteto komjaunimo organizacija vienija apie 600 studentų ir jaunų dėstytojų. Jau per stojamuosius egza minus jūs susipažinsite su komjaunimo aktyvistais — komjaunimo biuro sekretoriu mi J. Ketleriu, biuro nariais A. Ylekyte, O. Mickūnaityte ir kitais draugais. Komjauni mo veikla betarpiškai domisi ir jai vadovauja fakulteto partinė organizacija, kurios nariais yra fakulteto dėstyto jai, aspirantai ir geriausieji studentai. Puikios gamtininkų-komjaunuolių tradicijos: pirmakursių krikštynos, tu ristiniai žygiai partizaninių kovų keliais, darbo ir poilsio stovyklos, diskusijos apie specialybę, sportinės perga
lės. . . Visko nė neišvardinsi. Daugelį buitinių, akademi nių ir ideologinių klausimų taip pat sprendžia fakulteto profsąjunginė organizacija, kuriai vadovauja puikus stu dentas K. Turonis. Išgirsite fakultete ir apie kitas masines studentų orga nizacijas — Studentų moksli nę draugiją, Sporto klubą, įvairius saviveiklinius kolek tyvus, Interklubo filialą, LDAALR, Liaudies draugovę... Tarybinis gamtininkas — biologas ar geologas, biofizi kas ar geografas — ne tik geras savo specialybės žino vas, bet ir aktyvus komuniz mo idėjų propaguotojas. To dėl ypatingai gerbiami ne tik labai gerai besimoką studen tai, bet ir visuomenininkai — komjaunimo aktyvistai, spor tininkai, saviveiklininkai, draugovininkai. Laukiame jūsų, aistringi gamtos mylėtojai! Laukiame ir tikimės, kad Jūsų širdžių liepsna padės keisti ne tik gamtą, bet ir visuomenę, ar tins Ją prie šviesių komuniz mo viršūnių.
Draugų gerbiamas ir visada pasiruošęs padėti buvęs Ta rybinės armijos žymūnas, da bar fakulteto profbiuro pirmi ninkas Kęstutis TURONIS. A. BARTKAUS nuotr.
Prof. V. Mykolaičio-Putino netekus Prieš kelias dienas Vilniaus visa Universitetas kartu su lietuvių tauta atsisveikino su žymiuoju rašytoju ir mokslininku profesorium Vincu Mykolaičiu-Putinu. Jo mirtis ypač skaudi mūsų Universitetui. V. Mykolaitis-Putinas didžiąją savo gyvenimo dalį paskyrė darbui Lietuvos aukštosiose mokyklose — Kauno ir Vilniaus Universite tuose jis profesoriavo daugiau kaip 30 metų. V. MykolaičioPutino nuopelnai, rengiant mūsų respublikos lituanistus, yra nepaprastai dideli. Dau guma įvairaus amžiaus lietu vių kalbos ir literatūros spe cialistų yra buvę prof. V. Mykolaičio-Putino studentais. Pirmuosius žingsnius į lie tuvių literatūrą V. MykolaitisPutinas žengė dar 1911 m., išspausdinęs keletą eilėraščių periodikoje. 1913 m. pasirodė pirmasis jo literatūros kritikos straips nis ,,Maironis“. V. MykolaitisPutinas studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje bei Šveicarijos Friburgo Univer sitete. Čia jis gilinosi į filoso fijos mokslo problemas, stu dijavo meno istoriją. 1922 m„ parašęs filosofijos daktaro di sertaciją iš estetikos, baigė Friburgo Universitetą. Grįžęs į Lietuvą, V. Myko laitis-Putinas pakviečiamas į vos pradėjusį veikti Kauno Universitetą. 1922—1923 m. V. Mykolaitis-Putinas išvyko į M iuncheno Universitetą spe cializuotis literatūros moksle. Čia jis lankė vokiečių ir prancūzų literatūros paskai tas, gilinosi į literatūrinių krypčių bei stiliaus proble-* mas, studijavo estetikos klau simus, literatūros tyrinėjimo metodus. 1923 m. rugsėjo 1 d. V. Mykolaitis-Putinas pradėjo dirbti Kauno Universiteto Teologijos-filosofijos fakultete visuotinės literatūros katedro je. Jo pasiruošimą mokslo darbui teigiamai įvertino Mai ronio pirmininkaujama komi sija, pažymėjusi, kad V. My kolaitis „yra vienas talentin giausių mūsų jaunųjų poetų ir savo poezijos kūriniais yra PROF. V. MYKOLAITIS-PUTINAS SU 1951 M. LAIDOS LITUANISTAIS. pakankamai įrodęs gilų lietu vių kalbos žinojimą ir mo kėjimą kūryboje taikyti lite ryžęs grįžti“. Po to sekė to narams, kurį laiką buvo va turėjo principinę ratūros estetikos reikalavi žingsnis mus“. Universitete V. Myko reikšmę. Rašte Teologijos-filo kie reikšmingi V. Mykolaičio- dovu prie fakulteto veikusia vadovybei Putino kūrybos ir gyvenimo me Literatūros muziejuje. V. laitis-Putinas skaitė metodolo sofijos fakulteto metu Mykolaitis-Putinas rašė: faktai, kaip 1933 m. romano Mykolaitis-Putinas tuo ginio pobūdžio kursą „Įvadas V. į bendrą literatūrą“, XIX a. „Šitas mano žingsnis, paruoš „Altorių šešėly“ pasirodymas, išieido keletą stambių litera svyravimo o 1935 m. buvo galutinai nu tūros mokslo veikalų: „Nau lietuvių literatūros istoriją, tas kclerių metų lietuvių literatūros“ dabar yra traukti ryšiai su dvasininkų josios kursą „Lietuvių tautosakos ir svarstymo, mono menas“ ir kt. 1928 m. buvo griežtas ir galutinis. Padariau luomu. Humanitariniame fa pirmąjį tomą (1936), V. Mykolaitis-Putinas grafiją „Vydūno dramaturgi dėl vieno ar kultete išrinktas to paties fakulteto aš ji ne tiek skaitė naujosios lietuvių lite ja “ (1935), straipsnių rinkinį antro fakulteto pasirinkimo, profesorium. > Sekančiais metais V. Myko kiek dėl kitokių veiksnių, ku ratūros kursą, specialų kursą „Literatūros etiudai“ (1937) ir laitis-Putinas perėjo į Kauno rie turi lemiančios įtakos ir apie V. Krėvės kūrybą, lite kt. Naujas prof. V. MykolaičioUniversiteto Humanitarinių reikšmės į visą mano litera ratūros mokslo metodologijos kursą ir kt., vadovavo semi Putino pedagoginės ir moks mokslų fakultetą. Tas jo tūrini darbą, į kurį esu pasi
LAUKIAME GERŲ SPORTININKŲ A. PUPELĮS Gamtos fakulteto sporto . tarybos pirmininkas Sunku surasti mūsų, fakulte te fiziškai silpną žmogų. Tai pilnai suprantama, nes kiek viena iš specialybių, kaip ge ografija, biologija, o ypač geologija, reikalauja iš žmo gaus ne tik dvasinių, bet ir fizinių jėgų. Ypač tai pastebi ma- praktikų metu,, kada geo logams.reikia per dieną kalnų taiga, nukeliauti ■ keliasdešimt kiltmetrų, kada biologams ir geografams gamtos prieglobs tyje. tenka praleisti; praktikos dienas., O kur dar studentų noras pakeliauti. . . Todėl visos šios specialybės ir . yra neatskiriamos nuo sporto. Gamtos fakultetas jau iš seno turi puikias sportines, tradicijas, kelis metus iš eilės buvo Universiteto spartakia dos čempionu. Fakultete mo kėsi tokie žymūs sportininkai, kaip K. Orentas, H. Zabulėnas, A. Januškis ir daugelis kitų. Nors Gamtos fakultetas yra vienas mažiausių Univer sitete pagal studentų skaičių, tačiau 1966/67 m. m. tapo Universiteto kompleksinės spartakiados, susidedančios iš
21 sporto šakos, čempionu. Gal būt, Ekonomikos, Medici nos fakultetuose ir yra dau giau atskiru sporto „žvaigž džių", tačiau Gamtos fakulte tas visose varžybose dalyvau ja masiškiausiai, organizuo čiausiai. Štai kad ir masišku mo kroso varžybos. Šie kro sai Gamtos fakultete yra tapę gražia tradicija, . ir kiekvie nais metais į Vingio parko takelius dalyvauti krose susi renka apie 80% fakulteto studentų. Tokius faktus gali ma pateikti ir apie kitas var žybas: Gamtos fakultetas 1966/67 m. m. spartakiadoje iškovojo astuonias pirmąsias vietas: krose, orientacijos spoite, šaudyme (vyrai ir merginos), plaukime ir leng vojoje atletikoje (vyrai). Ki tose rungtynėse gamtininkai irgi buvo piizininkai (išsky rus sportinę gimnastiką). Gamtos fakulteto studentai — „užkietėję" turistai.' Gal būt, jau daugeliui teko girdė ti Tado' Sidiškio pavardę. Su šiuo žmogumi, su jo meile gamtai yra susiję kelių metų turistiniai žygiai tiek po Vil niaus, tiek po respubliko’s gražias vietoves. Universiteto organizuojamuose kiekvieną šeštadieni ir sekmadienį tu-
rištiniuose žygiuose dalyvau davo 50—60% gamtininkų. Jiems dažniausiai vadovauda vo T. Šidiškis. Sunku įsivaiz duoti turizmą Universitete be Gamtos fakulteto. Žiemos atostogų metu organizuojame daug žygiu j Karpatus, Uralą, Kolą. Mūsų fakultete mokosi tokie sportininkai, kaip G. Juozapavičius (III geologų kursas) — respublikos turizmo estafetės 1966 m. čempionas, S. Kaparkalėja (III geologų kursas) — orientacinio spor to 1965 m. Pabaltijo čempio nė, G. Motuzą (IV geologų kursas) — Universiteto 100 m plaukimo nugara čempionas, Z Kareivaitė (III biofizikų kursas) — respublikos tinkli nio rintinės kandidatė, G. Lopataitė — ilgametė Universi teto krepšinio rinktinės kapi tonė, A. Šešetailė ,(II geogra fų kursas) — slidinėjimo ir kroso čempione ir daugelis daugelis kitų. Gamtos fakultetas yra pir mą kartą Universiteto istori joje šiais metais suruošto masinės-fizkultūrinės apžiūros konkurso nugalėtojas. Gamti ninkai surinko 2476 taškus ir antrąją vietą užėmusį Istori jos ir filologijos fakultetą pra lenkė beveik tūkstančiu taš kų. Fakultetui buvo įteikta sportinė apranga. Fakulteto sporto tarybos pirmininkas A. Popelis ir dėstytojas A. Le vickas gavo nemokamus ke lialapius į IV tautų spartakia dos finalines varžybas Mask voje. Gamtos fakulteto studentai yra aktyvūs visose tiek spor to, tiek visuomeninio darbo srityse. Mieli abiturientai! Laukiame jūsų, gerų sportininkų, visuo menininkų, mūsų fakultete.
linės veiklos etapas prasidė jo 1940 m. sausio 1 d., per kėlus Humanitarinį fakultetą į Vilniaus Universitetą. Čia jis kurį laiką buvo fakulteto dekanu. Intensyvų darbą Vilniaus Universitete V. Mykolaitis-Pu tinas dirbo, atkūrus Lietuvo je tarybinę santvarką. 1941 m. kovo 1 d. Lietuvos TSR Švietimo liaudies komisaras patvirtino jį Vilniaus Univer siteto romanų kalbų ir litera tūros katedros vedėju. 1940 — 1941 mokslo metais V. Myko laitis-Putinas skaitė naujosios lietuvių literatūros istoriją, lietuvių literatūros istoriją nuo spaudos grąžinimo, epi zodinį kursą „Literatūros kryptys“, vadovavo naujosios lietuvių literatūros seminarui bei proseminarui. Prof. V. Mykolaičio-Putino balsas, skelbiantis tiesos ir humanizmo idėjas, skambėjo Vilniaus Universitete ir niūi iais hitlerinės okupacijos metais, iki pat šio kultūros židinio uždarymo. Prof. V. Mykolaitis-Putinas nenutrau kė mokslinio darbo ir užda rius Universitetą: jis rašė dar 1939 m. pradėtą lietuvių literatūros istorijos vadovėlio 2-ąją dalį. Jo rankraštis karo metu žuvo.
1944 m. išvadavus Vilnių, atkuriamas senasis Universi tetas, organizuojamas Istori jos ir filologijos fakultetas. Fakulteto mokslinė taryba nu tarė pakviesti V. MykolaitįPutiną į Universitetą. Prasi dėjus mokslo metams, fakul teto dekano prof. J. VabaloGudaičio rūpesčiu tuometinis lietuvių literatūros katedros Docentas K. Korsakas išvyko kviesti profesoriaus į Vilnių. (Artėjant frontui, rašytojas buvo pasitraukęs į šiaurės Lietuvą netoli Pasvalio). At vykęs į Universitetą, profeso rius iš karto ėmėsi pedago ginio bei mokslinio darbo. 1944 m. gruodžio 1 d. V. My kolaitis-Putinas skiriamas Is torijos ir filologijos fakulteto profesorium, lietuvių literatū ros katedros o po metų — visuotinės literatūros kated ros vedėju. Nuo 1947 m. rugsėjo 30 d. vėl dirbo lietuvių literatūros katedros vedėju (iki 1949 m. rugpjūčio 30 d.), vėliau — tik jos profesorium. V. Mykolaitis-Putinas Uni versitete intensyviai dirbo iki 1953 m. rudens, kai dėl pa blogėjusios sveikatos ir naujų kūrybinių sumanymų (rašė romaną „Sukilėliai“) išėjo vieneriems metams atostogų. Nuo 1954 m. rugsėjo 1 d. V. Mykolaitis-Putinas iš Univer siteto išėjo, tačiau liko moks linių tarybų nariu, aspirantų vadovu ir konsultantu, diser tacijų oponentu. Istorijos ir filologijos fakulteto mokslinių laipsnių teikimo tarybos na riu V. Mykolaitis-Putinas bu vo iki pat mirties.
Pokario metais Universitete V. Mykolaitis-Putinas skaitė senosios lietuvių literatūros istorijos kursą, visuotinės 'iteratūros katedroje — „Vidur amžių literatūrą“, speckursus „K. Donelaičio kūryba“, „Že maitė“, „Maironis“, „Lazdynų Pelėda“, „P. Cvirkos kūryba“, „Adomas Mickevičius“, ir kt. Didelės reikšmės studentanislituanistams turėjo prof. V. Mykolaičio-Putino literatūros seminarai, skirti K. Donelai čio, žemaitės ir kitų rašytojų kūrybai, tarybinės literatūros problemoms nagrinėti. Stu dentai buvo mokomi literatū ros tyrinėjimo metodologinių pagrindų, pratinami suvokti rašytojų kūrybos idėjines ir estetines koncepcijas, gilintis į meninę kūrinių specifiką. Tai liks visam amžiui kaip brangus atminimas tiems Uni versiteto studentams, kuriems teko laimė, profesoriui vado vaujant, rašyti kursinius ir diplominius darbus. Profeso rius pastebėdavo ir paskatin davo kiekvieną naujesnę min tį, geriau pavykusį referatą. Daug diroo V. MykolaitisPutinas, vadovaudamas aspirantams-lituanistams. Profeso rius yra oponavęs septynioli kai Vilniaus Universitete ap gintų literatūros mokslo kan didatinių disertacijų. Tarybiniais metais V. Myko laitis-Putinas išspausdino ne maža mokslo darbų, iš kurių Universiteto studentai ir pla čioji visuomenė mokėsi ver tinti lietuvių literatūros reiš kinius, literatūrinių ryšių problemas ir kt. Jis yra ✓ie nas akademinės „Lietuvių li teratūros istorijos“ autorių. V. Mykolaitis-Putinas išleido to kias knygas, kaip „Pirmoji lietuviška knyga“ (1943), „Ta rybinė literatūra ir tautų draugystė“ (1950), du leidi nius apie A. Mickevičiaus kūrybos lietuvišką tematiką, jo kūrybos įtaką lietuvių lite ratūrai. V. Mykolaitis-Putinas parašė mokslo straipsnių apie K. Donelaitį, A. Baranauską, Žemaitę, Maironį, A. Puškiną, N. Gogolį ir kt. Paskutinėje Vilniaus Uni versiteto tarnybinėje charak teristikoje V. Mykolaičio-Pu tino nuopelnas Universitetui buvo apibūdintas kaip aukš tos literatūrinės kultūros ir didelio talento rašytojo-mokslininko darbas. V. MykolaitisPutinas aktyviai dalyvavo lietuvių literatūros katedros darbe ir savo pareigingumu, tauriu būdu buvo pavyzdžiu visiems katedros nariams. V. Mykolaitis-Putinas buvo vienas žymiausių Vilniaus Universiteto profesorių. Jo įdiegtos kūrybinės bei moks linės tradicijos Vilniaus Uni versitete bus šventai saugo mos ir puoselėjamos. V. ŽUKAS
Musų Juozas — Aktyvus visuomeninin kas, F. Dzeržinskio vardo, stipendiatas, — taip keliais žodžiais apibūdino jį kom jaunimo komiteto sekretorius P. Vaitkevičius. Panorau plačiau sužinoti apie šį valingą žmogų. Juozo biografija nesiskiria nuo kitų bendraamžių. Vai kystė prabėgo Jurbarko mies telyje, ten, kur Imsrės upelio vandenys bėga į Mituvą. Tėvai vėliau apsigyveno Pa nevėžyje. Čia Juozas mokėsi vidurinėje mokykloje. Besimo kydamas įstojo į komjaunimą. Vakarykštį abiturientą pa šaukė tarnyba armijoje. Pa sienio užkardoje tarnavo. Kai primeni armijos dienas, Juo zas su pasididžiavimu kalba, kad trys metai praėjo nevel tui. Už nuopelnus buvo ap dovanotas pirmūno ženkleliu, pagyrimo raštais, padėkomis. Armijoje savo gyvenimą su siejo su partija. Baigėsi tretieji tarnybos metai. Juozas galutinai apsi sprendė studijuoti teisę. Sa varankiškai ruošėsi stojamie siems egzaminams. 1964-ųjų metų rudenį vy resnysis seržantas Juozas Ži lys išlaikė stojamuosius egza minus į Universitetą. Kurso draugai Juozą išrinko seniūnu. Kaip gabus organiza torius, sekančiais metais jis buvo išrinktas Teisės fakulte to kemjaunimo biuro sekreto riumi. Fakultete nebuvo meno savneiklos. Juozas pats bė giojo, organizavo. Subūrė agitmeninę brigadą. Jauni balsai nuskambėjo respublikos
rajonuose. Su didžiausiu nuo širdumu apie Teisės fakulteto agitmeninę brigadą kalba Ig nalinos rajono A. Mickevi čiaus v. kolūkio nariai. Ten teisininkai koncertavo net du kartus. Juozas yra ne tik. geras oiganizatorius, bet ir nuošird is draugas. Kurso draugai man papasakojo vieną atsiti kimą. Romas Butkevičius mo kėsi neakivaizdiniame skyriu je Grįžęs iš Armijos, nu sprendė mokytis stacionare. Tačiau pragyvenimo sąlygos buvo sunkios, vaikinas nega vo nei, stipendijos, nei bend rabučio. Romas vaikščiojo su sikrimtęs. Pastebėjo tai Juo zas. Atvirai išsikalbėjo. — Nenusimink, Romai, tu galėsi mokytis. Mokslo jr negalvok mesti. Mes tau padėsime, — padrąsino Juo zas Pats varstė profkomiteto duris, kalbėjosi su visais. Va dovybė atsižvelgė. Vaikinui buvę išskirta stipendija, aprū pintas bendrabučiu. Dabar R. Butkevičius — Teisės fakulte to biuro sekretorius. Dėkingi Juozui draugai. Sunku viską ir suminėti, kiek jis yra gero padaręs. Jis sten giasi padėti draugams, nesi gailėdamas nei laiko, nei jėgų. Juozas išrenkamas Univer siteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoju. Da bar jam rūpi viso Universite to studentų reikalai. Tačiau jis neužmiršta ir savo Teisės fakulteto, juk jis — fakulte to partinio biuro narys. Kal buosi su Teisės fakulteto piodekanu A. Girtautu.
J. Žilys — puikus žmogus, tikras komunistas. Jį domina kiekvienas klausimas. Jo pa grindinis bruožas — tai nuo širdumas. Paklausiau jo, ar nenuken čia mokslas, kai mažai ten ka būti paskaitose. — Nė trupučio. Aš išmokau išnaudoti kiekvieną laisvą mi nutę. Juozas šiais metais sukūrė šeimą. Lida — irgi busimoji teisininkė. Dabar ji rašo dip lominį darbą. Išsiskiriant Juozas prašė ne rašyti apie jį. Tačiau tokių žmonių, kaip Juozas Žilys, Teisės fakulteto III kurSo stu dentas, kurie aukotų viską, nesiskaitytų nei su laiku, nei su asmeniniais interesais, mo kėtų derinti mokslą su visuo meniniu darbu, nėra labai daug. Apie tokius žmones visuomet reikia rašyti. Juk jie — mūsų švyturiai. J. LINARTAS
Redaktorius J. GIRDVAINIS
ISSaBBBHSHSI Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. Tiražas 7.500 egz.
LV 03598
Užs. Nr. 3274