Universitas Vilnensis, 1999 m. lapkričio 9 d. Nr. 19-23 (1596-1600)

[VALOMASIS EGZ.

hinc itur ad astra

VA S š J?

universitas

vilnensis

Lapkričio 9 d.

1999 m.

Nemokamai

\_____ 7

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Nr. 19-23 (1596-1600)

Studentai iš valdžios reikalavo dėmesio ir pinigų

Šiame

numeryje: VU bibliotekos fonduose - dar vienas unikalus leidinys

4 psl.

Prof. B.Stundžia: “Dabar tarp studentų daugiau individualizmo”

16 psl.

1999 m. spalio 22 d. mitinge "Gelbėkime Lietuvos ūkį, jei norime išgelbėti Lietuvos mokslą ir švietimą” dalyvavo keletas tūkstančių studentų

Spalio 22 d. sostinės Nepriklausomybės aikštėje vyko mūsų Universi­ teto surengtas mitingas “Gelbėkime Lietuvos ūkį, jei norime išgelbėti Lie­ tuvos mokslą ir švietimą". Maždaug 3 tūkstančiai mitingo dalyvių para­ gino valdžią skirti daugiau dėmesio irpinigų mokslui bei švietimui, smerk­ dami numatomą pasirašyti sandėrį su “Williams”.

Mitinge dalyvavo kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas, poetas Justinas Marcinkevičius, Nepriklausomybės akto signatarai, bu­ vę Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, Seimo opozicijos atstovai. Prie studentijos prisijungė “Naujoji sąjunga ” ir Respublikonų partija, pensi­ ninkai. Minioje plaikstėsi Vilniaus universiteto, VU bibliotekos, Teisės fakulteto, KHF, LZŪU Studentų atstovybės vėliavos. Pakilią susirinku­ sių nuotaiką palaikė VU pučiamųjų instrumentų orkestras “Oktava”.

Nukelta į 2 psl.

Naujas “Universitas Vilnensis” priedas “Gamtovėja”

19-22 psl.

“Cementovkės” gali baigtis ir neplanuotu nėštumu

26 psl.

Konkursai ir prizai

39 psl.

Universitas Vilnensis

2

1999 11 09

Atkelta iš 1 psl.

Rektoriaus kalbai abejingų nebuvo VU Rektorius prof. R.Pavilionis, padėkojęs susirinkusiems, sakė, kad niekas neįsivaizdavo, jog “po dešim­ ties Nepriklausomybės metų mums teks kalbėti apie tūkstančius vaikų, nelankančių jokių mokyklų ir jokių universitetų, kad universitetai atsi­ durs ties išnykimo riba, kad turėsime vieną mažiausių Europoje studentų skaičių, o išsilavinę žmonės tesuda­ rys 12 proc. mūsų tautos”. Dėl tokios situacijos Rektorius kaltino valdžią, “nuvariusią mūsų ūkį, mokslą ir kul­ tūrą iki išnykimo, iki visiško skurdo ribos”. Paskutinis valdžios “juodas darbas, parklupdysiantis mūsų švie­ timą, mūsų Nepriklausomybę ir mus pačius”, pasak Rektoriaus, - “paruoš­ tas gėdingas sandėris su “Williams”.

Jeigu jis įvyks, jei leisime jam įvykti, - visa mūsų gyvenimo perspektyva bus paaukota “Williams”. Prof. R.Pa­ vilionis minėjo, kad Seime jau svars­ tomas kitų metų biudžeto projektas, kuriame numatoma 13 proc. suma­ žinti švietimui ir mokslui skiriamas lė­ šas. Šių metų biudžete aukštųjų mo­ kyklų finansavimas sumažintas 25 mln. litų. “Mes nesusitaikėme ir ne­ susitaikysime, kad iš jaunų žmonių būtų atimta jų gyvenimo perspekty­ va, kad būtų atimta teisė įgyti gerą išsilavinimą ir darbo vietą, kad būtų sunaikintas Lietuvos mokslas, kad jis tarnautų tik “Williams” ar užsienio kačių maisto fabrikui. Reikalavome ir reikalausime, kad dar šiemet būtų grąžinti iš švietinio ir mokslb atimti

VU Rektorius prof. R.Pavilionis kalba mitingo dalyviams

milijonai, kad nė vienu litu nebūtų su­ mažintas kitų metų švietimui ir moks­ lui priklausantis biudžetas. Mes ne­ sutikome ir nesutiksime, kad dėl tar­ nystės “Williams” būtų perbrauktos svarbiausios mokslui ir švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei rūpybai skirtos investicinės programos”, - tei­ gė Rektorius.

Ugningai Rektoriaus kalbai stu­ dentai su entuziazmu pritarė.

VU Studentų atstovybės prezidentė - apie studentų padėtį VU Studentų atstovybės preziden­ tė R.Štuikytė sakė, kad Lietuvos stu­ dentams jau tapo tradicija kas penkeri metai išeiti į gatves ir tarti savo žodį. Šį kartą jie priminė, kad Lietu­ voje studentais nesirūpinama. “Mes

Studentai audringai reagavo į kalbėtojų žodžius

norime kokybiško švietimo, norime ne pažadų, o realių darbų”, - sakė VUSA prezidentė. Ji priminė, kad studentas, gaudamas 100 Lt stipen­ diją ar visai jos negaudamas, negali pragyventi. Daugelis studentų moka už mokslą. Pažadėtoms socialinėms paskoloms žadama tik ketvirtis tų lė­ šų, kurios turėjo būti skirtos studen­ tams. “Kai valstybė nefinansuoja aukštojo mokslo, universitetai tiesiog ima pinigus iš studentų”, - teigė R.Štuikytė. Ji pareikalavo iš valdžios “daugiau realių darbų”.

Sutartis su “Williams” didelė nelaimė Lietuvai Dėstytojų kolektyvo vardu kalbė­ jo VU Matematikos ir informatikos fakulteto doc. A.Šukys - buvęs trem­ tinys, perėjęs 11 kalėjimų, nukentė­ jęs 1991 m. sausį prie televizijos bokš­ to. Jis perskaitė kreipimąsi į Prezi­ dentą, Seimo pirmininką ir Premje­ rą, kuriame reikalaujama “dar šiemet grąžinti lėšas, atimtas iš mokslo ir švietimo įstaigų, kad kitų metų biu­ džetas mokslui ir švietimui nebūtų su­ mažintas nė vienu litu. Turi būti pa­ rengta ir įteisinta studijų kreditavimo sistema. Aukštosios mokyklos dėsty­ tojo atlyginimas turi būti nemažesnis už vidutinį atlyginimą šalyje, o išei­ nantiems į pensiją dėstytojams - ga­ rantuota nemažesnė nei 75 proc. jų mažo atlyginimo pensija. Ir svarbiau­ sia, kad nebūtų pasirašyta pragaištin­ ga sutartis su “Williams”, sužlugdyNukelta Į 3 psl.

1999 11 09 Atkelta iš 2 psl.

sianti investicijas į mokslo, švietimo, sveikatos ir socialinės saugos progra­ mas”.

Baigęs kadenciją prezidentas A.Brazauskas kritikavo sutartį su “Williams”, vadindamas ją “žeminan­ čia Lietuvą sutartimi”. Jis sakė, kad pasirašius šią sutartį, Lietuvos pečius užguls dideli finansiniai įsipareigoji­ mai. “Tai bus pinigai, kurie nepateks į universitetus, aukštąsias mokyklas, muziejus, nepateks į mūsų ateitį. Mes būsime svetimi savoj Lietuvoj, savoj Žemaitijoj. O kur dirbs mūsų jauni­ mas?” - klausė buvęs valstybės vado­ vas.

L.Ašmontas, E.Klumbys, G.Orintas kalbėjo apie dabartinę naftos ūkio

Filosofas A.Juozaitis: ‘Gal į Seimo langus reiktų mesti plytą?"

padėtį bei sandėrio su “Williams” pa­ darinius jam ir visam šalies ūkiui.

Ministras nušvilptas Švietimo ir mokslo ministras K.Platelis susirinkusiems mėgino pa­ sakyti porą žodžių apie švietimą. Pa­ aiškinimas, kad nuo 1996 m. valsty­ bės biudžeto išlaidos švietimui padi­ dėjo vienu milijardu litų, o studentų skaičius nėra toks mažas, buvo sutik­ tas švilpimu. Tokia reakcija į kalbos pradžią ministrui nieko gero nežadė­ jo. Jo pastangos paaiškinti, kad “tie skaičiai negalutiniai”, kad “mažėja vi­

Universitas Vilnensis sas biudžetas” ir “dramatiška studen­ tų skaičiaus padėtis iš tikrųjų tokia nėra”, rezultatų nedavė - studentai vieningai nušvilpė ministrą.

Mitingo “perliukai” Prieš mitingą dalinusi susirinku­ siems baltas pirštines (“kad rankos nesušaltų”), Lietuvos profesinių są­ jungų susivienijimo atstovė G.Gruodienė paprašė visų rankas su balto­ mis pirštinėmis pakelti į viršų. Pasi­ rodo, kad tai buvo “švarių rankų po­ litikos” imitacija. Pirštines po mitin­ go paprašyta sumesti atgal į maišus jos bus padovanotos konservatorių frakcijai.

Mitingą vedęs filosofas A.Juozaitis buvo nusiteikęs kovingai ir visai nefilosofiškai. Po prof. R.Pavilionio kalbos A.Juozaitis sakė: “Žmogus nukraujuoja ne iš karto, jeigu jam perpjauni venas arba praduri arteri­ ją. Kraujui tekant, atrodo, neskauda, bet paskui žmogus neprisikelia. Jau­ nimui šiuo metu yra perdurta arteri­ ja, todėl labiausiai skauda mums, at­ rodo, neišvažiuosiantiems iš Lietu­ vos. O jie, ko gero, trauks į Vakarus”.

Kraujo motyvas A.Juozaičio kalboje skambėjo ne kartą. Besibaigiant mi­ tingui AJuozaitis susirinkusiems pa­ rodė plytą ir prisipažino norėjęs ją “pasiųsti į Seimo langus”, tačiau pa­ galvojęs - “gal Prezidentui langą iš­ mušti?” Pagaliau filosofas nuspren­ dė perskelti plytą į dvi dalis ir paštu nusiųsti vieną dalį Seimo vadams, ki­ tą - Prezidentui, kad šis ją pasidėtų ant stalo derėdamasis su “Williams”.

Mitingo dalyviams priminęs, kad “už­ sienyje studentija verčia vyriausybes” ir iš minios išgirdęs, kad Lietuvos stu­ dentai irgi tai galėtų padaryti, A.Juozaitis paprašė “be mūsų žinios” to ne­ daryti. Padėkojęs jis ragino skirstytis - “kol kas”. “Paskui pakviesim”, - už­ tikrino AJuozaitis.

Rektorius tiki protu Mitingą baigė prof. R.Pavilionis sakydamas: “Studentai įrodė, kad turi stuburą, mes turime prisiekti, kad iš­ laikysime jį tiesų. Mums nereikia ply­ tų, nereikia daužyti langų”. Rektorius įsitikinęs, kad viską įveiks protas.

Liana BINKAUSKIENĖ ^Naujiko nuotr.

3

VU TARYBOS POSĖDYJE Spalio 26 d. vykusiame VU Ta­ rybos posėdyje buvo patvirtinti pe­ dagoginiai mokslo vardai. Prieš tai pretendentai buvo apsvarstyti doktorantūros ir habilitacijos ko­ misijos posėdyje ir nutarta, kad visi atitinka reikalavimus. VU prorek­ torius akad. BJuodka supažindi­ no Tarybos narius su kiekvieno pretendento moksline pedagogine veikla, pabrėždamas mokslinių publikacijų kiekį ir jų lygį, meto­ dinių darbų skaičių, mokslinio ir pedagoginio stažo trukmę, skaito­ mus kursus, fakultetų tarybų sprendimus. Profesoriaus pedago­ ginis mokslo vardas suteiktas Che­ mijos fakulteto Polimerų chemijos katedros habil. dr. Algimantui Undzėnui, docentų vardai - Mediči7 nos fakulteto Nefrourologinės chi­ rurgijos klinikos vyr. asistentui dr.

Laimučiui Andreikai, bei vyr. asis­ tentui dr. Henrikui Ramonui, Fi­ zinės medicinos ir reabilitacijos centro vadovui dr. Alvydui Juocevičiui, Kardiologijos klinikos vyr. asistentei dr. Ramutei Vidugienei, Gamtos mokslų fakulteto Botani­ kos ir genetikos katedros vyr. asis­ tentui dr. Donatui Žvingijai bei Biochemijos ir biofizikos katedros vyr. m. darbuotojoms Anoldai Cetkauskaitei ir Janinai Beržinskaitei, Teisės fakulteto Darbo tei­ sės katedros vyr. asistentui dr. Gin­ tautui Bužinskui, Filologijos fakul­ teto Vokiečių filologijos katedros e. doc. p. dr. Gražinai Astramskaitei, Užsienio kalbų instituto Hu­ manitarinių m. Anglų kalbos ka­ tedros e. doc. p. dr. Nijolei Maskaliūnienei, Ekonomikos fakulte­ to Marketingo katedros vyr. asis­ tentei dr. Angelei Kėdaitienei. Šių metų gruodžio 17 d. baigia­ si dabartinės VU Tarybos kaden­ cija, tad Tarybos ir Senato sekre­ torius, prof. habil. dr. A.Stabinis supažindino su Tarybos rinkimų organizavimo tvarka, kuri buvo patvirtinta. Taip pat patvirtinta ir Tarybos rinkimų organizavimo mandatinė komisija (jos pirminin­ kas - prof. habil. dr. Algirdas Jur­ gaitis, nariai: doc. dr. P.Abarius, doc. dr. V.Kindurys, doc. dr. A.Mitašiūnas, doc. dr. J.Storasta).

"U.V." inform.

Universitas Vilnensis

4

VU BIBLIOTEKOS FONDUOSE - DAR VIENAS UNIKALUS LEIDINYS Spalio 12 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Smuglevičiaus salėje buvo iškilmingai perduota Danieliaus Kleino “Grammatica Litvanica. 1653.

Compendium Litvanico-Germanicum. 1654".

Perdavimo ceremonijoje dalyvavo VU Rektorius prof. Rolandas Pavi­ lionis, prorektorius prof. Benediktas Juodka, bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė, kiti akademinės ben­ druomenės nariai.

1654 m. išleistą D.Kleino grama­ tiką VU perdavė trejus metus šį lei­ dinį saugojęs bibliofilas, knygyno Kaune savininkas Vidmantas Staniu­ lis. Jis sakė, kad “ir malonu, ir liūdna skirtis su tokia širdžiai brangia kny­ ga, tačiau gyventi su ja buvo dar sunkiau”.

D.Kleino gramatika pirmą kartą išleista 1653 m. Karaliaučiuje. Nuo

šiol VU turės knygos egzempliorių, kuriame įrišta ir gramatika, ir jos santrauka, skirta praktiniams mažiau mokytų Prūsijos valdi­ ninkų poreikiams. Lei­ dinys papildytas lietu­ vių ir vokiečių kalbų palyginimu.

VU bibliotekos di­ rektorės pavaduotoja Irena Krivienė teigė, kad “būtent šis egzem­ pliorius ir yra pats svarbiausias, nes jo

Spalio 21 d. vykusiame Senato po­ sėdyje viešnia iš Amerikos, atkurtos Lietuvos Skautų sąjungos atstovė po­ nia S.Gedgaudienė įteikė Vilniaus uni­ versiteto studentui istorikės ir mitolo­ gijos tyrinėtojos Marijos Gimbutienės vardo stipendiją.

Tokia stipendija mūsų Universiteto studentams įteikiama jau antrą kartą. Šiais metais ji paskirta Istorijos fakulte­ to Archeologijos dieninių studijų II kur­ so magistrantui Linui Girlevičiui. Stipen­ dija (200 Lt) teikiama istorikams ir hu­ manitarams, dirbantiems artimose gar­ siosios mokslininkės veiklai srityse.

Studentams - VU Tarybos stipendijos Spalio 21 d. Senato posėdyje nutar­ ta VU Tarybos stipendijas skirti šiems mūsų Universiteto auklėtiniams: Lau­ rynui Riaubai (ChF, B III k.), Konstan­

VU bibliotekoje Lietuvoje neturi nė viena biblioteka”.

Dabar pasaulyje žinomi dar keturi D.Kleino gramatikos egzemplioriai.

Du egzemplioriai saugomi Tiubinge­ ne ir Volfenbiutelyje (Vokietijoje), po vieną - Čikagoje ir Sankt Peterburge.

"U.V." inform.

VStaniulisperduoda D.Kleino gramatiką bibliotekos direktorei B. Butkevičienei ir VU prorektoriui prof. B.Juodkai. A.Kunkulio nuotr.

Bradauskui (EF, B III k.), I Stipendijos ir premijos I tinui Eglei Makselytei (EF, BIV k.),

Įteikta M.Gimbutienės stipendija

1999 11 09

skautų sąjūdžio ilgametės Garbės na­ rės rašytojos Sofijos Čiurlionienės var­ Agnei Kazlauskaitei (FilF, B III do premija aukščiausių akademinių re­ k.), Mindaugui Kvietkauskui (FilF, M zultatų pasiekusiam Vilniaus universi­ II k.), Evelinai Dargytei (FilosF, B IV teto magistrantui (-ei), studijuojančiam k.), Juliui Ruseckui (FF, BIV k.), Ais­ lietuvių filologijos mokslus. Ši 1000 tei Bulavaitei (GF, B III k.), Ingai Mar- JAV dolerių dydžio premija bus įteikta maitei (IF, B II k.), Rūtai Bagdanavi- lietuvių kalbos arba lietuvių literatūros čiūtei ir Daivai Aliukaitei (KHF, B III studijų programų magistrantui (-ei), k.), Rasai Januševičienei (KomF, MII parodžiusiam (-iai) ypatingą darbštu­ k.), Valdui Gašlūnui (MIF, B III k.), mą bei sugebėjimus. Taip pat pageidau­ Mariui Bisigirskui (MF, VI k.), Skir­ tina, kad kandidatai pasižymėtų pilie­ mantei Klumbytei (TF, IV k.) ir Lai­ tiškumu ir dalyvautų visuomeninėje, monui Talat-Kelpšai (TSPMI, MII k.). studentų organizacijų ar kultūrinėje Magistrantams ir Medicinos fakul­ veikloje. Pretendentų atranką pasibai­ teto VI k. studentui M.Bisigirskui bus gus 1999/2000 mokslo metų rudens se­ mokoma 2 MGL, bakalaurams - 1,8 mestrui vykdys specialios Vilniaus uni­ MGL dydžio stipendijos per mėnesį. versiteto Rektoriaus sudarytos komisi­ jos. Pageidaujantys dalyvauti konkur­ se rašytojos Sofijos Čiurlionienės var­ Bus paskirta rašytojos do premijai gauti lietuvių kalbos arba Sofijos Čiurlionienės vardo lietuvių literatūros studijų programų premija magistrantai prašomi iki rudens se­ Rugsėjo 28 d. Vilniaus universiteto mestro pabaigos (2000 m. sausio 31 d.)

Rektorius prof. Rolandas Pavilionis ir atnešti prašymus į Filologijos fakulte­ akademinio skautų sąjūdžio Vydūno to Lietuvių kalbos arba Lietuvių lite­ Fondo (Čikaga, JAV) valdybos pirmi­ ratūros katedras.

"U.V." inform. ninkas Vytautas Mikūnas pasirašė su­ tartį, kuria įsteigiama Akademinio

5

Universitas Vilnensis

1999 11 09

LAPKRIČIO MĖNESĮ JUBILIEJINES

SUKAKTIS ŠVENČIA Darbo užmokesčio sektoriaus vedėja Gelena Šilko Neonatologijos klinikos vedėjas profesorius habil. dr. Vytautas Basys Stomatologijos klinikos docentas dr. Petras Šileikis Reikalų valdybos dailininkas Algimantas Gedgaudas KHF Germanų filologijos katedros lektorius David Albrecht Fiziologijos ir biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros vyr. laborantė Zita Vaitkevičienė

Informacinių sistemų analizės grupės vadovas Virgilijus Šaltenis Restauravimo skyriaus restauratorė Danutė Bronislava Vainoraitė

“Microsoft” trims Lietuvos universitetams siūlo autorizuotą akademinę programą Informacinių technologijų kompa­ nija “Microsoft” aštuoniems Baltijos šalių universitetams suteikė galimybę dalyvauti autorizuotoje akademinėje programoje. Tarp jų pateko ir trys Lie­ tuvos aukštosios mokyklos - Vilniaus universitetas, Kauno technologijos bei Vilniaus Gedimino technikos univer­ sitetai. Tarptautinėje programoje taip pat dalyvaus Latvijos technikos univer­ sitetas, Tartu universitetas, Talino tech­ nikos universitetas ir Estijos universi­ tetas “Concordia”.

Universiteto kronike

“Microsoft” autorizuota akademi­ nė programa skirta studentams, kurie ateityje nori siekti karjeros informa­ cinių technologijų srityje. Mokymo metu jiems yra suteikiama galimybė išmokti dirbti su tobulėjančiomis kom­ piuterinėmis programomis, susipažin­ ti su serverių ir kompiuterių tinklų technologijomis. Išlaikę egzaminus studentai galės gauti tarptautiniu mas­ tu pripažįstamą “Microsoft” specialis­ to pažymėjimą.

"U.V." inform.

FILOLOGIJOS BERŽUI - 60

Filologijos fakulteto Dekanas beržui riša jubiliato juostą. V.Naujiko nuotr.

Plačiau apie tai skaitykite 6 psl.

VU lankėsi buvęs Rusįjos premjeras J.M.Primakovas Lapkričio 2 d. į susitikimą su stu­ dentais Baltupiuose, kur įsikūrę Fi­ losofijos fakultetas ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti­ tutas, atvyko buvęs Rusijos prem­ jeras J.M.Primakovas.

Partijos “Otečestvo - vsia Rosija” politikas buvo sutiktas garsiais pil­ nos auditorijos (apie 250 žmonių) plojimais. Žinomas mokslininkas,

akademikas, orientalistas buvo pa­ sveikintas 70 metų jubiliejaus proga.

Susitikime dalyvaujantiems dėstyto­ jams ir studentams J.M.Primakovas kalbėjo apie pasaulio politikos, eko­ nomikos problemas žengiant į XXI amžių: karinius konfliktus Kosovo provincijoje ir Čečėnijoje, neatsieja­ mus nuo religinių, etninių nesutari­ mų, terorizmo.

Politikas pabrėžė, kad XXI am­ žius turi būti šalių bendradarbiavi­ mo amžiumi. Jis teigė, kad Rusijos ir Lietuvos santykiai yra geri, tačiau “Rusija yra prieš kaimynų prisijun­ gimą prie NATO”.

Po maždaug pusvalandį truku­ sios kalbos J.M.Primakovas atsakė į studentų ir dėstytojų klausimus, taip pat išsakė savo požiūrį į jo pa­ ties populiarumą Rusijoje, komen­ tavo kai kurias pataisas Rusijos Konstitucijoje, aiškino Rusijos eko­ nomikos problemas ir politikos pri­ oritetus.

Ugnė NAUJOKAITYTĖ

6

Universitas Vilnensis

FILOLOGIJOS BERŽUI - 60

Sukaktys

1999 11 09

>»WmĮ»

IR41UMK0 KHMUMĄ.

Tik šį rudenį baigtas restauruoti Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemelis tiesiog alsuoja senove ir ar­ chitektūros didybe. Čia įvesta ir nauja tvarka - nebegalima rūkyti.

Tik svarbiausias kiemelio atributas - palinkęs beržas, paprastai vadina­ mas Filologų berželiu, tebeošia čia kaip ir prieš daugelį metų. Šešias­ dešimtąjį rudenį gyvenantis beržas buvo ir yra daugybės filologų šven­ čių ir kiemelyje verdančio gyveni­ mo liudininkas. Rudens nuspalvin­ tais lapais, orus ir išmintingas seno­ lis beržas spalio 13 d. minėjo savo solidų jubiliejų.

Dėl entuziazmo trūkumo ir blo­ go oro į šventę atėjo tik Filologijos fakulteto dėstytojai. Nors buvo kviesti ir studentai, jų dalyvavo vos keletas.

Mažiau kaip valandą trukusiame renginyje prisiminimais dalijosi ir savo kūrinių ištraukas skaitė buvę fakulteto studentai. Pirmasis ant scenos pakilo rašytojas Romas Sa­ dauskas, priminęs beržo istoriją.

Poetas Algimantas Baltakis prisipa­ žino, kad kasmet rugsėjo 1-ąją ap­ silanko Sarbievijaus kiemelyje ir pa­ sėdi po medžiu. Ir tik du kartus to nepadarė, nęs buvo truputį padau­ ginęs. Literatas Vladas Braziūnas prisiminė savo studentiškas dienas, tų dienų skurdžią buitį, smagias ke­ liones, palinkėjo, kad Filologijos beržas ir toliau liktų studentiškos dvasios simboliu. Jaunųjų poetų at­ stovas Marius Burokas paskaitė sa­ vos kūrybos dainų apie berželį. Šventės metu buvo apdovanoti Filologijos beržo pagerbimo ir įam­ žinimo poezijos konkurso laureatai.

Pirmosios vietos nugalėtoja literatū­ rologė prof. Viktorija Daujotytė-Pa­ kerienė, parašiusi “Ekologiją Filo­ logijos beržui”, gavo stiklainiuką medaus. Antrąją vietą užėmė neži­ nomas autorius, sukūręs eilėraštį “Apie laimę ir nelaimę”. Trečioji vie­ ta atiteko poetui Marcelijui Marti­ naičiui už himną “Sveikas, Filologi­ jos berže!”

Aldona JAMONTAITĖ

“Ir šiandien svarbu suvokti žemės, papročių ir kalbos vientisumą

MiTltfrKAUIA-YRA itN nžfeMiiLiiurriYi: WbMfiTI4A?;hl| ITH •»

UMAIMIMK •fUliAIIHIIKt <AMTJUKA,,* wtiwwaitBn.<uMA»ĮHNK lĄ-UiTIM»Y<l * 4AlltC<0AN4Ult3UMAI’ TVARKI, MlIMfl UVVBL IR GAR -

^MIKALOJUS

^DAUKŠA

MIKALOJAUS DAUKŠOS "POSTILEI" - 400 METŲ Šiemet sukanka 400 metų, kai 1599 m. Vilniuje buvo išspausdinta iš lenkų kalbos Mikalojaus Daukšos išversta jė­ zuito J.Vujeko mažoji “Postilė” (“Postilla catolicka”). Postilės vertimas - di­ džiausias M.Daukšos, laikomo rašomo­ sios kalbos pradininku DLK, darbas ir vienas iš svarbiausių XVI a. lietuvių raštijos paminklų. M.Daukšos raštuo­ se matyti jo pastangos pritaikyti šne­ kamąją kalbą rašomosios kalbos funk­ cijoms; dėl “Postilėje” nuosekliai žymė­ tos kirčio vietos aišku, kad M.Daukša rūpinosi ir tarties taisyklingumu.

“Postilėje”, be išverstų J.Vujeko pa­ mokslų, yra ir garsioji “Prakalba į ma­ lonųjį skaitytoją”, kur ginamos lietuvių kalbos teisės, akcentuojama tautos so­ lidarumo idėja.

400 m. “Postilės” išleidimo sukak­ čiai paminėti spalio 21-22 d. Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedra organizavo tarptautinę konferenciją “Mikalojus Daukša ir jo laiko kultūros kontekstas”. Konferenciją pradėjo VU Filologijos fakulteto dekanas prof.

B.Stundžia. Jis dar kartą visiems pra­ smingai priminė, kad “ne žemės derlu­ mu, ne drabužių gražumu, ne krašto turtingumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet išlaikydamos ir var­ todamos savąją kalbą, kuri didina ir saugoja bendrumą, santaiką ir broliš­ ką meilę. Kalba yra bendras meilės ry­ šys, vienybės motina, pilietiškumo tė­ vas, valstybės sargas”. B.Stundžia džiaugėsi Mikalojaus Daukšos “Posti­ lės” 400 metų minėjimo valstybinės ko­ misijos parama, kuri finansiškai prisi­

dėjo prie konferencijos rengimo.

M.Daukšos veikalai, to meto kultūri­ nis kontekstas buvo ir bus įdomus, ke­ liantis įvairių minčių ne tik Lietuvos mokslininkams, bet ir svečiams iš už­ sienio. Todėl neatsitiktinai tarptautinė­ je konferencijoje dalyvavo net aštuonių šalių atstovai - be M.Daukšos darbų ir jo kultūrinės aplinkos tyrėjų iš Lietu­ vos dalyvavo svečių iš Vokietijos, Itali­ jos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir ki­ tų valstybių.

Konferencijos dalyvius pasveikino kultūros ministras A.Bėkšta. Jis dar kar­ tą visiems priminė, kad šiandienos Lie­ tuvos visuomenės piliečiui svarbu suvok­ ti žemės, papročių ir kalbos vientisumą - taip buvo susietas M.Daukšos laiko kultūros kontekstas ir nūdiena. Minist­ ras dar kartą pasisakė dabar ypač aktu­ alia kultūros rėmimo tema. A.Bėkšta teigė, kad būtų keista, jei valstybė ne­ remtų kultūros renginių ir leidinių. Ta­ čiau M.Daukšos “Postilės” ir jos origi­ nalo perspausdinimui, kurie yra itin ak­ tualūs šių dienų mokslininkams, lėšų pri­ trūko. Kultūros ministras kalbėjo, kad konferencija yra solidi pradžia kitų ren­ ginių, skirtų M.Daukšos jubiliejui. Kon­ ferencijos dalyvius jis kvietė vykti į Var­ nius, kur toliau turėjo būti kalbama apie žymiausią XVI a. lietuvybės sergėtoją ir jo atminimui įamžinti atidengtas pamin­ klas. Konferencijos plenarinio posėdžio pradžioje buvo įteiktos Sofijos Salienės premijos tarmių tyrėjams. Buvo apdo­ vanoti tarmes tiriantys kalbininkai. Pre­ mijas gavo uteniškių tarmės morfologiNukelta į 7 psl.

1999 11 09 Atkelta iš 6 psl.

jos bruožus tyrusi, jau apsigynusi diser­ taciją Vilniaus pedagoginio universite­ to dėstytoja R.Rinkauskienė ir VU dok­ torantas V.Kardelis, kuris, remdamasis gimtąja Linkmenų šnekta, nagrinėja sla­ vizmų adaptaciją tarmėje. Pažymėtina, kad abiejų darbų vadovas yra daug dia­ lektologijos baruose nuveikęs prof.

A.Girdenis. Premijas įteikęs kalbininkas dr. V. Vitkauskas džiaugėsi jaunųjų kal­ bininkų nuveiktais darbais ir visiems su­ sirinkusiems priminė neapleisti tarmių tyrimo.

Plenarinio posėdžio pranešimus skai­ tė prof. Z.Zinkevičius (Vilnius), habil. dr. G.Mikelinis (Parma), habil. dr.

R.Ekertas (Berlynas), prof. E.Ulčinaitė (Vilnius). Prof. Z.Zinkevičius kalbė­ jo apie M.Daukšos rašomąją kalbą, ku­ rią veikė jam žinomi senieji rankrašti­ niai tekstai. Senųjų raštų įtaka matoma ne tik M.Daukšos rašyboje, bet ir religi­ nių tekstų vertime. Apie M.Daukšos “Postilės” vertimą iš lenkiškojo šaltinio kalbėjo habil. dr. G.Mikelinis. Jis akcen­ tavo, kad lenkiškas tekstas buvo verstas iš itališkų, iš kurių vienas yra Ledesmos “Katekizmas”. Mokslininkas iš Italijos lietuviškai kalbėjo apie M.Daukšos vers­ to teksto ir itališkų originalų bendrybes.

Habil. dr. R.Ekertas, daugiausia rem­ damasis M.Daukšos “Postile”, nagrinė­ jo slaviškų skolinių ir savų, lietuviškų, žo­

Universitas Vilnensis džių sinoniminę bei frazeologinę varto­ seną. Buvo parodyta, kaip didėjant len­ kų kalbos įtakai, tekstuose didėja ir sko­ linių skaičius - jie stumia iš vartosenos savus žodžius. Prof. E.Ulčinaitė anali­ zavo “Postilės” prakalbos ir verstų pa­ mokslų turinio sąsajas. Mokslininkė tei­ gė, kad iš prakalbos ir pamokslų aiškė­ janti Dievo samprata sieja abi “Postilės” dalis: adresatui svarbi ne tiek Dievo mei­ lė, kiek Dievo baimė.

Kituose konferencijos posėdžiuose, kuriems spalio 21 d. vadovavo habil. dr.

J.Palionis (Vilnius) ir habil. dr. P.Vana­ gas (Ryga), o spalio 22 d. - prof. A.Jovaišas (Vilnius) ir prof. A.Nepokupnas (Kijevas), buvo nagrinėjamos smulkes­ nės lingvistinės, literatūrologinės ir kul­ tūrologinės problemos. M.Daukšos “Po­ stilei” paminėti rengiamoje konferenci­ joje itin aktyviai dalyvavo Lietuvos kal­ bininkai. V.Lazauskaitės, dr. D. Mikulėnienės pranešimuose nagrinėti dabar aktualūs akcentologijos, o B.Maskuliūno, J.Pajėdienės ir A.Judženčio - sintak­ sės klausimai. Kiti pranešimai buvo skai­ tomi iš senųjų raštų, morfologijos ir ono­ mastikos sričių. Daug minčių diskusi­ joms ir pasisakymams sukėlė prof.

VMažiulio pranešimas “Dėl lie. Dauk­ šos kilmės”. Ne tik Lietuvoje, bet ir pa­ saulyje žinomas baltistas kalbėjo apie dvikamienių asmenvardžių trumpinių darybos tendencijas, remdamasis pavar­

7 dei Daukša analogiškomis pavardėmis (plg. Gečas, Gučas ir kt.). Pranešimas išprovokavo pasisakyti B.Savukyną, VSmočinskį ir habil. dr. V.Urbutį. Bu­ vo diskutuota dėl tokio tipo pavardžių pamatinių žodžių. Nemažai diskusijų su­ silaukė ir prof. VLabučio pranešimas “Kodėl Konstantino Sirvydo žodyne ne­ įvardytos aprašomosios kalbos?” Disku­ sijose buvo akcentuota lietuviškų teks­ tų ypatybių autentiškumo problema lingvistiškai analizuojant senuosius vers­ tinius tekstus būtina juos gretinti su ori­ ginalu.

Remdamiesi M.Daukšos “Postile” ir kitais to meto leidiniais literatūrologai svarstė XVI a. DLK kalbų ir kultūrų sąveiką, nagrinėjo DLK katalikiškosios kultūros reformos kryptis ir XVI a. kul­ tūrinio konteksto aspektus, turėjusius įtakos M.Daukšos veiklai. Diskusijose aktyviai dalyvavo prof. A.Jovaišas (Vil­ nius), dr. R.Koženiauskienė (Vilnius), prof. E.Ulčinaitė (Vilnius), prof. A.Ne­ pokupnas (Kijevas).

Konferencijos pabaigoje prof. A.Jo­ vaišas padėkojo organizatoriams, ren­ gėjams ir rėmėjams. Buvo išsakyta vil­ tis kada nors pamatyti išleistą M.Dauk­ šos “Postilę” kartu su originalu.

Daiva SINKEVIČIŪTĖ

DOKTORANTŪROS STUDIJOS JAV Studentai, norintys studijuoti dokto­ rantūroje JAV, turi daug galimybių tai įgy­ vendinti. Kitaip nei žemesnio lygio studi­ jose, JAV doktorantai dažnai ne tik ne­ moka už mokslą, bet ir gauna algą kaip mokantys ar tiriantys asistentai. Stojimo į doktorantūrą sąlygos vienodos ir ame­ rikiečiams, ir užsieniečiams, tik šie turi išsilaikyti Tęst of English as a Foreign Language (TOEFL) egzaminą. Standar­ tinį stojimo dokumentų paketą sudaro

ti į kelias doktorantūros programas ke­ liuose universitetuose.

Esu vienas iš šiuo metu sėkmingai besimokančių JAV universitete VU auklėtinių. Užsienyje studijuojančių studentų tinklalapyje www.langas.net esame paruošę smulkų aprašą, kuria­ me yra viskas - nuo pirmų žinių apie šią galimybę iki lėktuvo nusileidimo JAV oro uoste. Tiesiogiai šį tinklalapį pasieksite adresu:

Graduate Record Examination (GRE)

www-unix.oit.umass.edu/~skirma/ LANGAS/jav_grad. h tm.

rezultatai, dabartinio universiteto pažy­ mių nuorašai (transcripts), rekomendaci­ niai laiškai, asmeninis laiškas ir vienkar­ tinis stojimo mokestis (paprastai - 30-50 JAV dolerių). TOEFL ir GRE egzami­ nus šiuo metu oficialiai administruoja ALF Studijų užsienyje informacijos cen­ tras (VU Centriniai rūmai, Universiteto 3,40 kabinetas). Vienu metu galima sto­

Jame taip pat pateikta šiek tiek infor­ macijos apie magistratūrą ir Master of Business Administration (MBA) studi­ jas. Daugiau informacijos suteiks ALF Studijų užsienyje informacijos centras, su kuriuo palaikome glaudžius ryšius.

Būtina žinoti, kad stojimas į JAV doktorantūros programą užtrunka be­

veik metus, todėl pradėjus tam rengtis prieš porą metų galima įstoti ramiai ir užtikrintai.

Jei studijos prasideda rudenį, pri­ ėmimo komisija visus dokumentus tu­ ri gauti sausio ar vasario mėnesį. Taigi, jei norėtumėte pradėti studijas nuo ki­ tų metų rudens, bet tik dabar apie tai išgirdote, vargu ar besuspėsite. Šiuo metu dokumentai jau turi gulėti ant sta­ lo ir ruoštis kelionei per Atlantą. No­ rėčiau atkreipti stojančiųjų dėmesį į tai, kad dėl ypatingų Naujųjų metų galimi pašto sutrikimai, todėl rekomenduo­ čiau dokumentus išsiųsti ne vėliau ne­ gu prieš mėnesį iki nurodyto termino.

Skirmantas JANUŠONIS

neurobiologijos doktorantas, Masačūsetso universitetas EI. paštas: janusonis@cas.umass.edu

Universitas Vilnensis

8

Sukaktys

1999 11 09

VU FILOSOFIJOS FAKULTETAS MINI DVIGUBĄ SUKAKTĮ

Drauge su Vilniaus universitetu garbingą 420 metų sukaktį mini ir Filosofijos fakultetas. Šiemet šis jubiliejus dvigubas - mat sueina ir 10 metų nuo Filosofijos fakulteto atkūrimo. Šia proga spausdiname profi

R.Plečkaičio pranešimo "Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetui 420 metų’’ fragmentus.

Kiekvienam žymiam įvykiui - o putas logikos problematika. Disputai A.Čirskis, J.Burba, K.P.Einoravičius toks įvykis yra Vilniaus universiteto tuo metu buvo labai populiarūs uni­ ir t.t. Pirmasis filosofijos profesorius ir Filosofijos fakulteto įkūrimas - at­ versitetuose. Ibrime išlikusias ir pir­ buvo mūsų tautietis - iš Vilniaus ki­ sirasti reikia palankių sąlygų. Apsi­ mąsias Vilniaus kolegijoje 1574 m. lęs A.Novacijus.

Taigi Universiteto ir Filosofijos fa­ krikštijusi Lietuva turėjo pasirodyti vykusio disputo tezes, parengtas va­ esanti vakarietiškos kultūros valsty­ dovaujant filosofijos profesoriui kulteto įsteigimas sukūrė tai, ko lie­ bė. Universitetinis išsilavinimas - vie­ Dž.Hejui. Iki pirmieji publikuoti fi­ tuviškojo pasaulio minties sferoje anksčiau nebuvo - susikūrė pasaulie­ nas būdingiausių šios kultūros požy­ losofijos raštai, sukurti Vilniuje.

Filosofijos fakulteto veikla buvo čių filosofinis lavinimas. Fakulteto mių. Jau nuo XIV a. pab. Lietuvos bajoraičiai studijuoja Vidurio ir Ry­ intensyvi: daugėjo profesorių - iš pra­ pasiekimų panorama plati. Čia puo­ tų Europos universitetuose, dalis jų džių jų buvo trys, įsteigus etikos ka­ selėta aukšto lygio logikos teorija, grįžta įgiję filosofijos mokslinius - ba­ tedrą - keturi, o su matematikos pro­ gamtos mokslai, gamtos filosofija, kalauro ir magistro - laipsnius. DLK fesoriumi - penki; daugėjo studentų aiškinusi materiją, judėjimą, erdvę, valstybei ūkiškai ir politiškai stiprė­ - atėjo laikai, kai Filosofijos fakulte­ laiką, begalybę, kontinuumą, priežas­ jant, apsišvietusių žmonių reikėjo ne te trijuose kursuose kasmet mokėsi tingumą (tai buvo ir fizikos mokslų tik valstybės administracijai ir pirklių apie šimtą ir daugiau studentų. Di­ pradžia mūsų krašte), psichologiją. kontoroms. Susikuria aukštojo moks­ džioji jų dalis baigdavo fakultetą įgy­ Traktatuose randame anatomijos, fi­ lo - filosofijos studijų poreikis. Tai dami laisvųjų menų ir filosofijos ba­ ziologijos, embriologijos, astronomi­ ypač skatino ir besiplečianti vienuo­ kalauro arba magistro laipsnį, apgy­ jos ir kosmologijos, meteorologijos ir lijų veikla, nes naujus vienuolių ordi­ nę tezes arba išlaikę solidų egzami­ geologijos mokslų užuomazgas. XVII nų narius reikėjo lavinti. 1507 m. do­ ną. Negalutiniais duomenimis, Vil­ a. profesoriai studentams aiškino minikonų vienuolyne Vilniuje įsteig­ niaus universitetas 1583-1781 m. naujausius gamtotyros pasiekimus. ta vienuolyno mokykla su filosofijos mokslo laipsnius suteikė 4076 asme­ Antroje šio amžiaus pusėje fakultete ir teologijos studijomis. Tad tais me­ nims, iš jų filosofijos bakalaurų - įvedama politikos disciplina.

Apšvietos epocha Europoje galu­ tais atsiranda naujas reiškinys Lietu­ 1810, filosofijos magistrų (nuo XVIII a. juos imta vadinti daktarais) tinai sužlugdė scholastiką. Ši filoso­ voje - profesionali filosofija.

Vargu ar Vilniaus dominikonų mo­ -1700. Fakultetą administravo deka­ fija Lietuvoje taip pat išgyveno gilią kyklą lankė pasauliečiai. Mokykla bu­ nas, padedamas studijų prefektų, ku­ krizę. Švietimo reformos darėsi neiš­ vo siauro pobūdžio reiškinys. Pasau­ rie prižiūrėdavo studijų eigą ir padė­ vengiamos. Naujųjų amžių filosofijos laikotarpiu pasirodo ir naujos discip­ liečių filosofinį lavinimą Lietuvoje davo studentams.

Dėstyti į Vilnių vyko vidurinio ly­ linos - ontologija, psichologija, pri­ pradėjo Jėzaus Draugija. 1570 m. Vil­ niuje įkūrę kolegiją, po metų jėzuitai gio, tačiau gerai išsimokslinę, žinan­ gimtinė teologija, bendroji ir specia­ joje įsteigė ir filosofijos studijas. Įstei­ tys tuometines Europos filosofines lioji fizika. Filosofijos fakultete supa­ gus filosofijos katedrą atidaroma fi­ naujienas įvairių tautų profesoriai - žindinama su naujųjų amžių filosofi­ losofijos klasė. Kroatas Tomas Zde- italai, ispanai, portugalai, škotai, bel­ jos teorijomis - empirizmu ir racio­ laričas logikos paskaitomis pradėjo gai, vokiečiai, lenkai. Ilgainiui Vilniu­ nalizmu.

Audringai besiplėtojant gamtoty­ trimetes filosofijos studijas, kurias be je susikūrė savas elitas. Europiniam logikos dar sudarė gamtos filosofija mokslo elitui priklausė M.Smigleckis, rai, filosofijos profesoriams darėsi vis ir metafizika, taip pat matematikos išgarsėjęs veikalu “Logika”, sunkiau aprėpti gamtos mokslus, ir astronomijos kursas. 1572 m. vasa­ Ž.Liauksminas. M.Sarbievijus, A.Ko- jiems tiesiog trūko kvalifikacijos. Uni­ rio 25 d. įvyko iškilmingas filosofijos jelavičius. Fakultete darbavosi J.Gru- versalūs filosofai tapo net nepageistudijų atidarymas: pasakyta kalba žas, B.Oleskevičius, D.Butvilas, apie filosofijos vertingumą, įvyko dis­ P.Vaičiūnas, M.Telšietis, T.Požeckis, Nukelta į 9 psl.

1999 11 09 Atkelta iš 8 psl.

daujami: kraštui reikėjo atskirų sričių specialistų - gydytojų, mo­ kytojų, inžinierių. Tokią speciali­ zaciją įvedė Edukacinė komisija, supasaulietinusi švietimo darbą.

Tačiau ji nuėjo taip toli, kad ne tik panaikino Filosofijos fakultetą, bet net ir pašalino filosofiją iš stu­ dijų programų.

Filosofijos fakulteto nebuvo Vilniaus universitete ir XIX a. buvo tik Moralinių ir politinių mokslų fakultetas, kuriame nebu­ vo filosofijos skyriaus.

Lenkiškame Stepono Batoro universitete, veikusiame 19191939 m., Filosofijos fakulteto taip pat nebuvo. Humanitariniame fa­ kultete buvo filosofijos ir pedago­ gikos skyrius, kuriame darbavosi žymūs lenkų filosofai V.Liutoslavskis, V.Tatarkievičius ir kt. Veikė studentų filosofijos būrelis, Vil­ niaus filosofinė draugija.

Filosofijos fakultetas buvo įsteigtas Lietuvos universitete Kaune, tik derinio su teologija pa­ vidalu, pavadinus jį Teologijos-fi­ losofijos fakultetu. Humanitarinių mokslų fakultete buvo atskiras fi­ losofijos skyrius. 1939 m. atgavus Vilnių Lietuvos vyriausybė Huma­ nitarinių mokslų fakultetą su filo­ sofijos skyriumi perkėlė iš Kauno į Vilnių, o Teologijos-filosofijos fa­ kultetas liko Kaune. Tačiau pirmo­ sios sovietų invazijos metu Teolo­ gijos-filosofijos fakultetas panai­ kintas, profesoriai represuoti.

1941 m. Lietuvos laikinosios vy­ riausybės dekretu VDU atkuria­ mas Filosofijos fakultetas.

Sovietmečiu dėta nemažai pa­ stangų VU atkurti Filosofijos fa­ kultetą. Pavyko pasiekti, kad da­ lies psichologijos studentų specia­ lizacija būtų filosofija. Filosofijos fakultetas atkurtas žlungant sovie­ tų režimui, 1989 m., ir dabar sėk­ mingai plečiasi. Tikėkimės, kad netrukus jis grįš į senojo Univer­ siteto kvartalą - ten, kur jis ir pra­ sidėjo.

Pagal prof. R.Plečkaičio pranešimą parengė Indrė KLIMKAITĖ

Universitas Vilnensis

9

Pagerbtas VU profesoriaus A.Žvirono atminimas V

Atminimo lentos atidengimo momentas. Iš kairės: doc. G.Dikčius, prof. VŽvironaitė ir prorektorius akad B. Juodka. L. Klimkos nuotr.

Akademinė bendruomenė spalio pa­ baigoje paminėjo žymaus Lietuvos fizi­ ko ir visuomenininko, publicisto, Gula­ go kalinio, VU profesoriaus Antano Žvirono gimimo 100-ąsias metines. Ta proga Vilniaus dailės galerijos kieme prie namo, kuriame 1940-1945 m. gy­ veno garsusis profesorius socialdemok­ ratas A.Žvironas, atidengta atminimo lenta. Ceremonijoje dalyvavo mokslo vi­ suomenė, aukštųjų mokyklų profesoriai, Socialdemokratų partijos vadovai, A.Žvirono dukra Vida Žvironaitė.

Mokslų akademijoje pristatyta šie­ met išleista straipsnių, laiškų ir atsimi­ nimų knyga “Antanas Žvironas”, ku­ rioje pateikiami A.Žvirono biografijos bruožai, mokslo populiarinamieji ir publicistiniai straipsniai, dokumentų faksimilės, A.Žvirono laiškai artimie­ siems iš tremties. Leidinyje taip pat pa­ teikiami profesoriaus artimųjų, kolegų, tremties draugų atsiminimai apie A.Žvironą. Knygą parengė ir išleido Lietuvos fizikų draugija bei Teorinės fi­ zikos ir astronomijos institutas.

Paminėtas pirmojo lietuviško fizikos vadovėlio šimtmetis Vilniaus pedagoginiame universite­ te Lietuvos fizikų draugijos iniciatyva surengtas pirmojo lietuviško fizikos va­ dovėlio 100 metų sukakties minėjimas.

Tai P.Vileišio (1851-1926) P.Nerio sla­ pyvardžiu parašytas “Populiariszkas rankvedis fyzikos”, išleistas JAV, Šenandore, 1899 metais. Kuklioje 100 pusla­ pių su 31 iliustracija knygelėje papras­ tai ir suprantamai buvo išdėstyta apie fizikos reiškinius, prietaisų veikimą, nu­ rodytas jų taikymas praktikoje. Vado­ vėlio turinys buvo suskirstytas į 5 sky­

rius, kuriuose bandyta ne tik aprėpti vi­ sas tuometinės fizikos šakas, bet ir su­ rasti lietuviškus terminų atitikmenis.

Vadovėlis buvo labai populiarus - dar tais pačiais metais leidimas pakartotas Čikagoje, o 1905 m. - Vilniuje. Beje, šio vadovėlio autoriaus, vieno iš žy­ miausių tautinio atgimimo vadovų P.Vi­ leišio atminimas Vilniuje dar nėra de­ ramai įamžintas - belieka tikėtis, kad tai bus padaryta P.Vileišio 150-osioms gimimo metinėms.

Indrė KLIMKAITĖ

Universitas Vilnensis

10

1999 11 09

Sukaklys

Minime kultūros istoriko M.E.Brenšteino sukaktį Spalio 2 d. minėjome lietuvių raštijos žinovo, kultūros istoriko, muziejininko Mykolo Eustachijaus Brenšteino 125-ųjų gimimo metinių sukaktį. Ta proga VU bibliotekoje surengtoje parodoje galima susipažinti su šios iškilios asmenybės darbais, skirtais Lietuvos istorijai ir kultūrai.

Mykolas Eustachijus Brenšteinas gimė 1874 m. spalio 2 d. Telšiuose, mokėsi Telšių ir Vilniaus gimnazijo­ se. Susirgęs džiova jaunuolis išvyko gydytis į Zakopanę, kur susipažino su keletu iškilių to meto mokslininkų, kultūros ir meno žinovų, padariusių jam nemažą įtaką. Būdamas devynio­ likos metų M.Brenšteinas pradėjo ra­ šyti į spaudą. Nuo 1910 m. istorikas gyveno Vilniuje, dirbo laikraščių “Goniec Wilenski”, “Kurjer Litewski” redakcijose ir Draugijoje visuo­ meniniam darbui remti. Atkūrus Vil­ niaus universitetą, 1919 m. M.Brenš­ teinas buvo pakviestas tvarkyti bib­ liotekos Rankraščių skyrių, kuriame dirbo dvi dešimtis metų. Laisvą laiką istorikas skirdavo kelionėms po Lie­ tuvą, kurių metu ieškojo kultūros pa­ veldo vertybių. Šis Lietuvos patriotas surinko senovinių muzikos instru­ mentų, žemaičių tautinių drabužių, Užgavėnių kaukių ir kitų liaudies me­

Konferencijos Konferenciją sudarė dvi dalys. Pir­ mojoje Vilniaus raida buvo analizuo­ jama istoriniame kontekste, nagrinė­ jama Vilniaus krašto problema diplo­ matinėje arenoje, pateikiami duome­ nys apie kraštą ir miestą jo gyventojų akimis. Pirmąjį pranešimą skaitė fa­ kulteto dekanas doc. A.Bumblauskas.

Jo nuomone, Vilniaus istoriografijoje išskirtini penki etapai: romantiškasis, rusiškasis, vokiškasis, lenkiškasis ir lie­ tuvių. Pirmajame etape (XIX a. I pu­ sė) susiformavo “aukso amžiaus” (XIV-XV a.) įvaizdis apie Vilnių. XIX a. II pusėje-XX a. pradžioje rusų isto­ rikai akcentavo rusiškąją miesto, ypač architektūros, raidą. I-ojo pasaulinio

no dirbinių kolekciją, kurios dalis vė­ liau atiteko Vilniaus lenkų Mokslo bi­ čiulių draugijos muziejui, dalis - Var­ šuvos etnografijos muziejui.

M.Brenšteino surinktų kultūros ver­ tybių dabar galima pamatyti ir Nacio­ naliniame Lietuvos muziejuje.

Darbštusis istorikas per keturias­ dešimt penkerius veiklos metus spau­ doje publikavo apie 300 straipsnių, 120 korespondencijų, apie 30 recen­ zijų įvairiomis istorinėmis temomis.

Garsiajame “Lenkų biografiniame žodyne” paskelbta daugiau nei 40 DLK kultūros veikėjų biografijų, ra­ šyta apie Vilniaus muziejų ir priva­ čių rinkinių eksponatus, dailės kūri­ nius, Lietuvos miestelių bei jų įstai­ gų istoriją, paminklų apsaugą, liau­ dies mediciną, technikos ir taikomo­ jo meno istorijos, literatūros istorijos klausimais. Lietuvos patriotas išlei­ do studijas apie lietuvių kultūros švie­ sulius D.Pošką ir A.H.Kirkorą, rašė

apie M.K.Čiurlionį, T.Daugirdą, M.Davainį-Silvestravičių ir kt. Lietu­ vos kultūros veikėjus. Deja, daug ver­ tingos medžiagos liko istoriko archy­ ve, kurio didžioji dalis saugoma Len­ kijos Respublikoje.

Už nuopelnus mokslui Vilniaus Stepono Batoro universitetas 1936 m.

M.Brenšteinui suteikė humanitarinių mokslų garbės daktaro vardą. Šios iš­ kilios asmenybės pasiaukojamo triū­ so Lietuvos labui nederėtų užmiršti ir dabar. Kultūros istorikas M.Brenš­ teinas mirė Vilniuje, palaidotas Ber­ nardinų kapinėse Užupyje.

Indrė KLIMKAITĖ

Mokslinė konferencija "Lietuvos diplomatija, viešoji nuomonė ir Vilniaus problema 1939 metais" Spalio 22 d. Istorijos fakulteto surengtos konferencijos tikslas - paminėti Vilniaus ir Vilniaus krašto atgavimo 60-metį. Konferencija taip pat buvo skirta Vilniaus universiteto 420 metų jubiliejui pažymėti, taip įsiterpdama tarp kitų ta proga VU vykusių seminarų ir konferencijų.

karo metais vokiečiai suformulavo nuostatą, kad Vilniui didžiulį poveikį padarė vokiečių civilizacija. 3-4 dešimtmečiais lenkų autoriai (J.Klosas)

teigė, kad miestas yra lenkų civilizacijos paminklas. Lietuvių istorikai pabrėžė Vilniaus integralumo į Lietuvos Nukelta į 11 psl.

Universitas Vilnensis

1999 11 09 Atkelta iš 10 psl.

istoriją pusę. Doc. A.Bumblauskas akcentavo, kad “Vil­ nius buvo atgautas argumentuojant istoriniais faktais, o ne dėl tautos apsisprendimo”, kad daugiatautė miesto raida atveria istorijos ir kultūros paveldo klodus.

Kita pranešimų dalis buvo skirta apžvelgti kolizijas, ku­ rias tarptautinėje arenoje sukėlė krašto grąžinimas Lietu­ vai. Doc. Z.Butkus kalbėjo apie tai, kaip didžiosios kaimy­ nės siekė panaudoti Vilnių ir paversti Lietuvą sau paklus­ nia valstybe, kaip Vokietija ir Sovietų Sąjunga pavertė šią problemą savo santykių objektu. Naujosios istorijos kated­ ros doktorantė S.Grigaravičiūtė akcentavo, kad Skandina­ vijos šalių diplomatai siekė pašalinti galimą konflikto židi­ nį, bejsiplieskiantį dėl Vilniaus krašto, bei konsoliduoti Skandinavijos ir Baltijos šalių santykius. Rezidavę tose ša­ lyse Lietuvos diplomatai aktyviai veikė, stengdamiesi tų kraštų visuomenę nuteikti palankia Lietuvai dvasia.

Vyskupas doc. J.Boruta SJ aptarė Katalikų Bažnyčios veiklą Vilniuje ir Vilniaus krašte 1939-1940 metais. Tuo metu krašte buvusias bažnyčias pradėjo globoti Vatikano nuncijus. Kaip atsvarą lenkų įtakai arkivyskupo R.Jelbžykovskio pagalbininku Vatikanas paskyrė vyskupą M.Reinį ir suteikė jam paveldėjimo į vyskupiją teisę. Tik 1940 m. pavasarį nunciatūros pastangomis dviejų tautų tikinčiųjų santykiai buvo sureguliuoti.

Doc. A.Kasperavičius ir dr. A.Bubnys skaitė vienas kitą papildančius pranešimus apie tai, ką lietuviai išvydo Vil­ niuje ir Vilniaus krašte ir kaip į lietuvius Vilniuje reagavo lenkai. Doc. A.Kasperavičius, remdamasis to meto amži­ ninkų atsiminimais, kalbėjo apie tai, kad Vilnius ir vilnie­ čiai nebuvo tokie, kokius juos įsivaizdavo, kalbėjo svetima kalba. Nuo to priklausė vyriausybės politinė nuostata - gai­ vinti lietuvybę. Dr. A.Bubnys sakė, kad dalis lenkų, nu­ kentėjusių nuo Raudonosios Armijos, elgėsi lojaliai. Kita dalis - karininkai, gimnazistai, valdininkai ir kunigai - bu­ vo nusiteikę priešiškai. Jie steigė nelegalias organizacijas kovai su Lietuva. Šią šalį jie vertino kaip okupantę ir džiau­ gėsi, kad ji silpna, nes tai turėjo palengvinti krašto sugrąži­ nimą Lenkijai.

Antroje konferencijos dalyje konceptualiausius teiginius savo pranešime pateikė A.Narbutas. Jis aptarė lenkų isto­ riografiją ir jos nuostatas dėl Vilniaus krašto prijungimo bei integravimo į Lietuvos sudėtį. Pranešėjas teigė, kad dauguma lenkų istorikų iš esmės teigiamai vertina buvu­ sią Vilniaus priklausomybę Lenkijai ir “tik nedidelė lenkų istorikų dalis su tuo sutinka”.

Smulkesnes Vilniaus krašto istorijos problemas atsklei­ dė doc. S.Jegelevičius, doc. S.Kaubrys, doktorantas A.Kankevičius ir doc. A.Jakubčionis. Doc. S.Jegelevičius anali­ zavo Stepono Batoro universiteto virsmą Vilniaus univer­ sitetu, doc. S.Kaubrys - pokyčius Vilniaus krašto mokyklo­ se. Doktorantas A.Kankevičius detaliai nušvietė žemės ūkio padėtį šiame krašte nuo baudžiavos panaikinimo iki XX a. 4 dešimtmečio. Doc. A.Jakubčionio interesų sferos - muitinių tinklo sukūrimo 1938 ir 1939 metais bei jų vie­ tos saugant valstybės interesus - aspektai buvo analizuoja­ mi ir jo pranešime.

Doc. Algirdas JAKULIONIS

11'

Jubiliejinėje konferencijoje Gamtos mokslų fakultete dėmesys pastarųjų metų veiklai Gamtos mokslai ir jų studijos visada buvo neatsie­ jama Vilniaus universiteto dalis, todėl 420 metų sukak­ tis yra reikšmingas įvykis Gamtos mokslų fakultete su­ sibarusiems biologams, geografams ir geologams. Ka­ dangi kelias, nueitas su Universitetu, buvo labai ilgas, jubiliejinėje konferencijoje, įvykusioje spalio 20 d., bu­ vo aptarti tik šio dešimtmečio pasiekimai, nulemiantys fakulteto veidą ir jo svorį dabartinėje mokslo ir studijų rinkoje.

Fakulteto bibliotekoje surengta mokslo leidinių pa­ roda byloja apie tai, kad dešimtmečio derlius ganėti­ nai svarus. Sunku patikėti, kad per trumpą ir mokslui labai nepalankų laikmetį fakulteto pedagogai ir moks­ lininkai parašė kelias dešimtis monografijų, vadovė­ lių bei mokymo priemonių. O kur dar publikacijos Lie­ tuvos ir užsienio mokslo žurnaluose, naujos ir rekonst­ ruotos studijų programos, disertacijos, mineralų, au­ galų ir gyvūnų kolekcijos bei daugybė kitų, toli gražu ne visada su mokslu ir studijomis susijusių darbų, ku­ riuos teko daryti be jokio atlygio, vedamiems pašalie­ čiui kartais keistokai atrodančio gamtininkų fanatiz­ mo. Apie jį, tąjį fanatizmą, o taip pat apie ateities pla­ nus bei lūkesčius konferencijoje kalbėjo 11 pranešė­ jų, atstovavusių 8 fakulteto katedroms, 2 centrams ir Botanikos sodui. Pranešimų medžiagą ruošiamasi iš­ leisti specialiu leidiniu, todėl čia bus paminėta tik ke­ letas į atmintį įsirėžusių detalių.

Beveik visi pranešėjai akcentavo būtinumą ieškoti naujų mokslo finansavimo šaltinių, nes biudžeto paNukelta į 12 psl.

Konferencijos dalyviai fakulteto leidinių parodoje

Universitas Vilnensis

12

Jubiliejinėje konferencijoje Gamtos mokslų fakultete - dėmesys pastarųjų metų veiklai Atkelta iš 11 psl.

rama yra simboliška ir visiškai nepa­ tikima. Laimėti užsienio fondų grantus, inicijuoti valstybines mokslo pro­ gramas ir t.t. daugiau galimybių turi, žinoma, didžiosios katedros, ypač tu­ rinčios mokslo laboratorijas. Gamtos mokslų fakultete toks lyderis yra Bio­ chemijos ir biofizikos katedra, kurioje dirba apie 60 darbuotojų, pusė iš jų turintys mokslo laipsnius. Pasak šios katedros vedėjo akad. B.Juodkos, tik per pastaruosius 4 metus katedra iš įvairių fondų, programų ir sutarčių gavo 4,3 mln. litų. Jos mokslininkų vykdomi tyrimai enzimologijos, membranologijos, fotodinaminių procesų ir kt. srityse yra pripažinti tarptautiniu lygmeniu. Apie tai bylo­ ja ir šiais metais Biochemijos ir bio­ fizikos katedroje įsteigtas UNESCO Pažangos centras. Kiek galima spręsti iš perskaitytų pranešimų, lėšų suge­ ba susirasti ir kai kurios mažesnės ka­ tedros, pvz., Hidrogeologijos ir inži­ nerinės geologijos, Botanikos ir ge­ netikos bei kt. Kita vertus, kiekvie­ nam aišku, kad rimtas mokslas atsi­ randa tik tada, kai sprendžiama reikš­

minga problema, o tam reikia dides­ nių mokslo kolektyvų. Šie dažnoje fa­ kulteto katedroje yra tų pačių peda­ gogų kolektyvai, todėl gyvenimo re­ alija yra priešinga: egzistuoja stichiš­ kai atsiradę individų moksliniai inte­ resai ir ieškoma “problemų”, kurios juos sujungtų ir kurių dėka galima bū­ tų konkuruoti dabartinėje mokslo ofi­ cialaus vertinimo ir finansavimo sis­ temoje. Išeitis galėtų būti stambesnių kompleksinių programų inicijavimas, galbūt bendram tikslui paaukojant in­ divido “suvereniteto” dalį. Tai ypač aktualu mažoms “dvilypėms” kated­ roms, kartais jungiančioms ganėtinai tolimas tyrimo kryptis ar net sritis. Ži­ noma, tai padaryti galima tik gerano­ riškai susitarus, tačiau verta, jei no­ rime mokslo rinkoje atrodyti soli­ džiai, sėkmingai kovoti dėl grantų ir doktorantų, įsigyti gerą aparatūrą ir kompiuterines programas, jei norime būti žinomi ir pripažinti. Šiandien labai daug kalbama apie studijų ir mokslo integraciją bei jos įgy­ vendinimo būdus. Daugelyje Gamtos mokslų fakulteto katedrų ši integra­ cija jau vyksta: mokslo institutų dar­

1999 11 09 buotojai skaito įvairius spec. kursus, vadovauja bakalaurų ir magistrų dar­ bams, o katedrų darbuotojai įtraukia­ mi į institutų mokslinius tyrimus, ypač bendrose mokslo programose. Integ­ raciniai ryšiai itin stiprūs Geologijos ir mineralogijos katedroje. Šį dešimtmetį labai sustiprėjo ka­ tedrų doktorantūros, todėl išvengta kadrų krizės. Katedros net “pajaunė­ jo”, sugebėjo inicijuoti ir išplėtoti naujas tyrimų kryptis bei studijų pro­ gramas. Padaugėjo jaunų žmonių, ypač Zoologijos katedroje, rengian­ čių ir ginančių disertacijas užsienio universitetuose. Reikšmingas įvykis fakulteto gyvenime buvo Kartografi­ jos centro atsiradimas, kurio produk­ cija labai reikalinga Lietuvos švieti­ mo ir mokslo įstaigoms.

Jubiliejinėse konferencijose ne­ verkšlenama, todėl gamtininkai savo renginį užbaigė šokiais, dainomis ir... alumi. Kas neatėjo, daug prarado, ta­ čiau nenusiminkite: nuo šiol Gamtos mokslų fakulteto konferencijos vyks reguliariai, o artimiausia - 2001 metais.

Prof. Kęstutis KILKUS

Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas

ALF Studiją užsienyje informacijos centras informuoja Ši informacija, kurią teikia Universiteto Tarptautinių ryšių skyrius ir ALF Studijų užsienyje informacijos centras, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų dėstytojams, mokslininkams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir kur jie turėtų kreiptis, norėdami joje dalyvauti.

TITLE: Kennan Institute Short-term Grants.

DURATION: Up to one month.

TO WH0M IT MAY CONCERN: Scholars whose research focuses on the former Soviet Union, and who demon-

strate a particular need to utilize the library, archival, and other specialized resources of the Washington, D.C., area.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Sočiai sciences and Humanities.

DEADLINE: December 1,1999; March 1, June 1, September 1, 2000.

REQUIREMENTS: A doctoral degree or doctoral candidacy, or an eųuivalent degree of professional achievement for non-academics.

ADDITIONALINFORMATION: Giglioje@wwic.si.edu CONTACT:

The Kennan Institute One Woodrow Wilson Plaza 1300 Pennsylvania Avenue, NW Washington, DC 20004-3027 E-mail: Giglioje@wwic.si.edu Tęsinys 40 psl.

13

Universitas Vilnensis

1999 11 09

ŽURNALISTIKOS SPECIALYBEI - 50 5 dešimtmečio pabaigoje-6 pradžio­ je Universitete vyko sudėtingas kated­ rų kūrimosi, skaidymosi ir jungimosi procesas. 1949 m. į pirmąjį žurnalisti­ kos specialybės kursą Istorijos-filologi­ jos fakulteto Lietuvių kalbos katedra priėmė 25 studentus. Po trejų metų bu­ vo įkurta Žurnalistikos katedra. Pir­ muoju jos vedėju tapo Jonas Karosas (1952-1959 m.). įkiš pačiais metais ka­ tedroje pradėjo dirbti Maskvos M.Lomonosovo universiteto žurnalistikos specialybės absolventas Jonas Bulota.

Nuo 1954 m. - Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės I laidos absol­ ventas Bronius Raguotis. Baigęs žur­ nalistikos studijas ir turėdamas prakti­ nio darbo patirties, 1957 m. pradėjo dėstyti Stasys Makauskas.

Katedros darbuotojų skaičius po tru­ putį didėjo, nors dalis darbuotojų daž­ nokai keisdavosi. Visi pirmieji dėstyto­ jai rėmėsi žurnalistinio darbo patirtimi.

J.Bulota pirmasis apsigynė filologijos mokslų kandidato disertaciją (1964 m.).

1961 m. to meto partinių organų nu­ tarimu buvo nutrauktas žurnalistų ren­ gimas dieniniame skyriuje. 1962 m. pa­ vasarį Lietuvos žurnalistų suvažiavime be kitų problemų buvo aptartos ir žur­

Spalio 29 d. vyko jubiliejinė konferen­ cija, skirta paminėti žurnalistikos specia­ lybės penkiasdešimtmetį.

Didžiojoje auloje susirinko visų lai­ dų žurnalistikos absolventai. Galėjai su­ tikti pirmosios 1954 metų laidos žur­ nalistą ir šių metų pirmakursius.

“Dešimtmečius trunkančios įvairių šalių mokslininkų ir praktikų diskusi­ jos dėl profesijos apibrėžimo tik patvir­ tina žurnalistikos kaip institucijos spe­ cifiką. “Profesionalumas siejamas su kompetencija, išsilavinimu, žiniomis, įvertinimo ir tobulumo reikalavimais, kurie yra labai svarbūs šiai specialybei”, - sakė Žurnalistikos instituto direkto­ rė Audronė Nugaraitė, apžvelgdama žurnalistikos specialybės raidą. Žurna­ listika yra laisvės reikšti įsitikinimus da­ lis, todėl ir nėra lengva numatyti, ką tiksliai turi žinoti kiekvienas žurnalis­ tas. Žurnalistika, būdama viena atvi­ riausių ir įvairiapusiškiausių krašto ins­

nalistų rengimo problemos. Nepaisant įvairių kritinių pastabų, buvo manoma, kad profesionalius žurnalistus turėtų rengti Universitetas. Studijos dieninia­ me skyriuje buvo pratęstos nuo 1966 m. Neakivaizdiniu būdu pirmieji stu­ dentai žurnalistiką pradėjo studijuoti 1954 m.

Nuo 1970 iki 1991 m. Žurnalistikos katedra priklausė Istorijos fakultetui. Žurnalistikos katedros vedėjais buvo: J.Karosas (1952-59), istorijos mokslų daktarai doc. S.Makauskas (1959-75) ir doc. L.VŽeimantas (1975-84). Augant televizijos ir radijo žurnalistų poreikiui, buvo priimama daugiau norinčiųjų stu­ dijuoti. 1985 m. įsteigtos ir dvi savaran­ kiškos katedros - Spaudos žurnalistikos bei Radijo ir televizijos žurnalistikos.

Katedroms vadovavo filologijos moks­ lų daktaras doc. B.Raguotis ir humani­ tarinių mokslų daktaras doc. L.Tapinas.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir iš pagrindų pertvarkant šalies aukšto­ jo mokslo sistemą, Vilniaus universite­ to pedagogai ir studentai ėmėsi reorga­ nizuoti ir specialistų rengimą.

1991 m. dviejų katedrų pagrindu bu­ vo įkurtas Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas. Direktoriumi

Sukaktys buvo paskirtas doc. L.Thpinas. Kai 1992 m. jis išėjo dirbti į Lietuvos radi­ jo ir televizijos komitetą, instituto va­ dovu tapo socialinių mokslų daktaras doc. M.Lukošiūnas. Nuo 1998 m. jį pa­ keitė mokslų daktarė doc. A.Nugaraitė, o direktorės pavaduotoja paskirta D.Skarbalienė.

Atsižvelgiant į naujus kokybinius žurnalistinės veiklos reikalavimus, ins­ titute buvo atnaujintos ir modernizuo­ tos televizijos ir radijo studijos, įkurta kompiuterių klasė, kurioje studentai ne tik mokosi kompiuterijos pagrindų, bet ir panaudoja “Interneto” tinklą žurna­ listinės informacijos paieškai ir apdo­ rojimui. JAV “Freedom Forum” fondo paramos dėka institute buvo įkurta kompiuterizuota biblioteka, kurioje su­ komplektuotas modernus žurnalistikos teorijos ir praktikos priemonių fondas.

Specialistų rengimą parėmė ir dauge­ lis Lietuvos periodinių leidinių redak­ cijų, studentų mokymui nemokamai skirdami savo spaudinių.

Nuo 1995 m. pradėjo veikti dvipako­ pė žurnalistų rengimo sistema. Pagrin­ dinės (bakalauro) studijos tęsiasi ketve­ rius metus, magistro - dvejus. Jubilieji­ niais 1999 m. studijas baigė 26 bakalau­ rai, 10 magistrų ir 9 neakivaizdininkai.

Rugilė MIKLUŠYTĖ

Žurnalistikos specialybė amžių sandūroje titucijų, savo veiklą labiau negu kitos yra susiejusi su visuomenės reikalais, turi būti profesionali ir kompetentin­ ga, paisanti profesinių normų. Todėl studijuojant šiems dalykams skiriamas labai didelis dėmesys.

Pirmosios laidos vardu kalbėjo doc.

Bronius Raguotis, vėliau vadovavęs Spaudos žurnalistikos katedrai. “Pasta­ rąjį dešimtmetį žurnalistas turi laisvę ką nori rašyti ir galvoti”, - sakė B.Raguo­ tis, tačiau vyresniųjų kolegų sukaupta patirtis turėtų praversti ir jauniesiems.

Sukakties proga žurnalistus sveiki­ no mokslo reikalų prorektorius prof.

B.Juodka, Seimo kancleris J.Razma, Seimo narys A.Ažubalis, rašytojas A.Čekuolis, LTV direktorius R.Jan­

kauskas, Prienų rajono laikraščio “Gy­ venimas “ redaktorė R.Šimukauskaitė, Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovai.

Sveikinimus perdavė prezidentas Val­ das Adamkus. Žemės ūkio ministro vardu pasveikino ministerijos atstovas spaudai Jonas Rekešius. Žodį tarė ir prisiminimais pasidali­ jo įvairių laidų absolventai, palinkėję jaunajai žurnalistų kartai sėkmingos veiklos ir aštrios plunksnos.

Jubiliejinė konferencija baigėsi sma­ giu Žurnalistikos instituto studentų pir­ makursių ir antrakursių pasirodymu.

Rugilė MIKLUŠYTĖ Aistė KELIOTYTĖ Sandra LUKOŠAITĖ r

14

Universitas Vilnensis

1999 11 09

KONFERENCIJA "RYTAI-VAKARAI: KULTŪRŲ SĄVEIKA"

Vilniaus universitetui — 420 Konferencijos organizacinio komi­ teto pirmininkas prof. habil. dr.

A.Andrijauskas savo plenariniame pranešime “Postmodernistinės metacivilizacijos iššūkis komparatyvizmo metodologijai” atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais vyks­ tantys radikalūs kultūros procesų po­ kyčiai verčia atsisakyti įsigalėjusių europocentristinių nuostatų ir ieškoti naujų, objektyvesnių ir universales­ nių Rytų-Vakarų kultūrų sąveikos metodologinių vertinimo principų.

A.Andrijauskas teigė, kad komparatyvistika šiuolaikinėje humanistikoje įgavo itin plačią reikšmę. Ji nusako posteuropocentristiniame mokslinia­ me diskurse ryškėjantį daugiamatį tarpdisciplinarinių studijų lauką. Ma­ tome, kaip komparatyvistinė metodo­ logija įsigali visose mokslo srityse: mene, estetikoje, filosofijoje, kultū­ roje, literatūrologijoje ir t.t. Gilus to­ kių lyginamųjų tyrinėjimų meno filo­ sofijos srityje pavyzdys buvo konfe­ rencijos svečio, žymaus japonų pro­ fesoriaus H.Tanakos pranešimas.

Konferencija susilaukė didelio įvairių sričių mokslininkų susidomė­ jimo, todėl darbas vyko net keturio­ se sekcijose. Pirmoje buvo gvildena­ mos įvairios metodologinės komparatyvistinės kultūrologijos proble­ mos. Mokslininkų pranešimuose bu­ vo bandoma plačiau pažvelgti į pro­ cesus, vykstančius šiuolaikinės pasau­ linės kultūros erdvėje, apžvelgti Ry­ tų-Vakarų kultūrų sąveikos raidą ir apibendrinti postmodemo bei globa­ lizacijos būvyje išryškėjusius naujus šios sąveikos aspektus.

Antroji konferencijos sekcija bu­ vo skirta Lietuvai. Joje buvo siekia­ ma apžvelgti įvairias Rytų-Vakarų kultūrų sąveikos apraiškas Lietuvos mene, architektūroje, literatūroje, fi­ lologijoje. Įvairios Rytų ir Vakarų fi­ losofijos tradicijų dialogo problemos buvo nagrinėjamos trečioje konferen­ cijos sekcijoje, o ketvirtoje buvo ap­ tariami religiniai ir menotyriniai Ry-

Žmonijai žengiant į kokybiškai naują metacivilizacinę raidos pakopą, spar­ tėjant tarpkultūrinei migracijai bei integracijai, gilėjant pažinimo diferenciaci­ jai, kaip niekuomet anksčiau aktualus yra visuminis kompleksiškas požiūris į kultūrą, bendriausias šiuolaikinės civilizacijos raidos tendencijas ir problemas. Šiems klausimams ir buvo skirta trečioji tarptautinė konferencija “Rytai-Vaka­ rai: kultūrų sąveika”, kuri vyko spalio 7-8 d. VU Teatro salėje. Konferenciją organizavo VU Orientalistikos centras, Lietuvos filosofijos ir sociologijos insti­ tutas, Lietuvos kultūros ir meno institutas, Tarptautinės Tomo Akviniečio aso­ ciacijos Lietuvos skyrius, Lugano teologijos fakultetas (Šveicarija) ir UNESCO

Lietuvos skyrius. Si, trečioji konferencija vyko po ilgesnės pertraukos, praėjus lygiai dešimčiai metų nuo antrosios. Pirmoji vyko 1988 m., o antroji -1989 m.

Trečioji konferencija buvo skirta Vilniaus universiteto 420 metų jubiliejui.

tų ir Vakarų civilizacijų sąveikos as­ pektai. Labai gaila, kad dėl finansi­ nių problemų į konferenciją negalė­ jo atvykti daug norėjusių joje dalyvau­ ti žymių Rusijos mokslininkų.

Konferencijos uždarymo metu api­ bendrinant sekcijų darbą ir diskutuo­ jant buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ši konferencija akivaizdžiai liudijo per dešimtmetį nepaprastai išaugusį Lietuvoje orientalistinių ir komparatyvistinių tyrinėjimų lygį. Konferen­ cija išryškino dabartinę tokio pobū­ džio specialistų topografiją. Ši kon­ ferencija nuo ankstesnių dviejų ski­ riasi tuo, kad Lietuvoje atsirado ne­ mažai jaunų, perspektyvių mokslinin­ kų, kurie aktyviai studijuoja Rytų kal­ bas, remiasi, kaip to reikalauja kvali­ fikuotos lyginamosios studijos, pirmi­ niais šaltiniais, nebijo imtis sudėtin­ gų filosofinių, religinių, menotyrinių Rytų ir Vakarų kultūrų problemų.

Svarbus vaidmuo ugdant jaunąją mokslininkų kartą tenka VU Orien­ talistikos centrui, kuriame nedidelis specialistų kolektyvas štai jau septin­ ti metai kvalifikuotai dėsto pagrindi­ nes Azijos kalbas (japonų, kinų, ko­ rėjiečių, arabų, tibetiečių, hindi, sanskritą), įvairias kultūrines, huma­ nitarines disciplinas, atliekamas

mokslo tiriamasis darbas, bendradar­ biaujama su Azijos ir Vakarų moks­ lininkais.

Neseniai Vilniaus universiteto Mokslo taryboje buvo patvirtinta nau­ ja Lyginamųjų Azijos studijų filologi­ jos ir kultūrologijos bakalauro progra­ ma, kurią ketinama pradėti nuo 2000 metų. Šių dienų pasauliui žengiant glo­

balizacijos, integracijos bei kultūrinių kontaktų stiprinimo keliu, tokio pobū­ džio studijos daugelyje pasaulio šalių yra prioritetinės. Šios programos pa­ grindu Orientalistikos centrą žadama reorganizuoti į universitetinį Lygina­ mųjų Azijos studijų institutą, kuriame būtų galima suburti kol kas dar negau­ sias įvairių orientalistinių, komparatyvistinių mokslo sričių pajėgas. Tai teikia vilčių, kad ateityje turėsime dau­ giau Lietuvos kultūrai, mokslui reika­ lingų Rytų pasaulio specialistų.

Konferencijos pabaigoje buvo nu­ spręsta, kad nebereikia vėl laukti de­ šimtmečio ir ateinančiais metais Vil­ niaus universitete organizuoti kitą, ketvirtąją tarptautinę konferenciją “Rytai-Vakarai”. O šios konferenci­ jos mokslinius pranešimus ketinama išleisti atskiru leidiniu.

Dr. Audrius BEINORIUS

1999 11 09

Universitas Vilnensis

SENOJO UNIVERSITETO LAIKRODIS “1753 metų vasario 28 dieną labai didelis juodas erelis, skrisdamas per miestą, ne kur kitur, o kaip tik ant sta­ tomos observatorijos sienų nutūpė ir ilsėjosi...” - rašė laiške kunigaikščiui M.K.Radvilai matematikos ir astrono­ mijos profesorius Tomas Žebrauskas (1714-1758). Taigi Vilniaus universi­ teto astronomijos observatorija buvo sumanyta ir pastatyta XVIII a. vidu­ ryje. Šiuo įdomiu laikotarpiu supras­ ta, kad mokslas yra svarus visuome­ nės raidos veiksnys, o jo pasiekimai ga­ li tapti valstybingumo ramsčiu. Nau­ jausi astronomijos laimėjimai, paska­ tinti heliocentrinės sistemos triumfo, išlaisvino protą nuo scholastikos varž­ tų. Observatorijos įkūrimas sutapo su gamtos mokslų atskyrimu nuo filoso­ fijos bei eksperimentinio gamtos tyri­ mo metodo diegimo pradžia mūsuo­ se. O laiške paminėtas juodasis erelis - Radvilų herbo simbolis - subtili užuo­ mina kunigaikščiui, kad observatori­ jai reikės lėšų prietaisams įsigyti. Vi­ sais laikais mokslas dairėsi šio pasau­ lio galingųjų bei turtingųjų paramos ir dėmesio...

Astronomijos observatorija - Uni­ versiteto pastatų puošmena. Ji pasta­ tyta virš senosios akademijos ir suda­ ryta iš dviejų aukštų bei dviejų bokš­ telių. Pirmiausia tai Baltoji salė, ku­ rios puikus dekoras su astronomine simbolika labai pagyvina pastato fa­ sadą. Virš salės - astronominių prie­ taisų paviljonas ir stebėjimų aikšte­ lė. Du grakštūs barokiniai bokšteliai sukurti tam, kad Universiteto ansam­ blis įsilietų į senamiesčio siluetus. Ry­ tiniame buvo įrengtas laikrodis, var­ po dūžiais skelbiantis paskaitų pra­ džią studentams. Jis turėjo keturis ci­ ferblatus, mušė valandas, pusvalan­ džius ir ketvirčius. Vakarinis bokšte­ lis buvo uždengtas sukamu konusiniu kupolu, kad po juo būtų galima pa­ talpinti didesnį teleskopą. Bokštelius puošė armiliarinės sferos - senoviniai astronominiai prietaisai, skirti dan­ gaus šviesulių koordinatėms nustatyti bei Saulės keliui Zodiako juosta pa­ žymėti. Jų ašys pakreiptos į Šiaurinę žvaigždę, taigi kampas su horizontu atitinka Vilniaus geografinę platumą.

15

Iš Universiteto architektūros istorijos

Rytinis bokštelis turi keturias sferas - po vieną ant kiekvieno stogelio at­ brailos kampo; vakarinis kitados bu­ vo apvainikuotas viena didele, įtvir­ tinta pačioje viršūnėje. Rytinis dar pa­ puoštas kaltine vėtrunge su Kristaus monograma “IHS” bei Vilniaus vys­ kupo Valerijono Protasevičiaus, Uni­ versiteto įkūrėjo ir globėjo, herbo simboliais. Pusmėnulis ir dvi žvaigž­ dės itin tinka observatorijai. Ją pro­ jektavo pats T.Žebrauskas, mokęsis architektūros Prahoje ir laikomas vie­ nu iš vilnietiškojo baroko kūrėjų.

XIX a. ketvirtame dešimtmetyje vienas po kito prasidėjo bokštelių perstatinėjimai. Mokslo poreikių dė­ lei teko paaukoti architektūrinę dar­ ną. Įsigyti modernūs prietaisai nega­ lėjo išsitekti siauruose bokšteliuose.

Pirmiausiai perdirbtas vakarinis - nu­ ardyti du jo tarpsniai, vietoj jų pasta­ tytas paviljonas su sukamu stogu. Ry­ tiniame bokštelyje nutarta įtaisyti fotometrą, kuriuo būtų matuojamas žvaigždžių spindis. Kad gautų val­ džios dotaciją, tuometinis observato­ rijos direktorius Piotras Smyslovas pažadėjo bokšte įrengti dar ir tikslų laikrodį. Išties, 1868 metais Vilniaus laiką pradėjo skaičiuoti tikras to me­

to technikos stebuklas - elektrinis Dž.Ričio (J.Ritchey) firmos Edinbur­ ge pagamintas laikrodis. Į Vilnių jis gabentas laivu iki Karaliaučiaus, to­ liau - rogių keliu. Tai buvo Menočio elementais maitinamas mechanizmas su Džonsono konstrukcijos švytuok­ le. Naktį jo ciferblatą apšviesdavo 12 dujų ragelių. Mechanizmas elektros grandine buvo sujungtas su etaloni­ niu astronominiu Dž.Seltono laikro­ džiu, laikomu Baltojoje salėje. O ly­ giai dvyliktą nuo Pilies kalno nuaidė­ davo patrankos šūvis: astronomai ka­ riškiams paskolino vieną šių jau ne­ benaudojamų teleskopų, kuriuo ir buvo stebimos artėjančios prie dvy­ liktos bokšto rodyklės. Observatori­ jos perstatymo išlaidas generalguber­ natorius padengė iš kontribucijų, ku­ rias turėjo sumokėti dvarininkai, pri­ sidėję prie 1863 m. “sumaišties Šiau­ rės vakarų krašte”. Senasis mechaniz­ mas buvo parduotas aukcione meta­ lo laužui už 16 rb. ir 76 kp. Kur kas daugiau gauta už du laikrodžio var­ pus, svėrusius kartu apie trisdešimt pūdų. Šv. Dvasios stačiatikių vienuo­ lyno brolija sumokėjo už juos 200 rb.

Ardant bokštelio vėtrungę, metalinio skritulio geležinėje dėžutėje buvo ras­ tos paslėptos relikvijos: medalikėlis su šventųjų Pranciškaus ir Ignoto Lo­ jolos atvaizdais, atlasinė širdelė ir sunkiai beįskaitomas raštelis.

1882 metais po gaisro uždarytos observatorijas turtas buvo išsklaidy­ tas po įvairias imperijos mokslo įstai­ gas. Maža kas beliko iš senosios ast­ ronominių stebėjimų įrangos; nežino­ mas ir puikiojo laikrodžio likimas.

Vietoj jo į bokštelį buvo įkeltas gana nesudėtingas Peterburgo firmos “F.Winter” laikrodis. Rytiniam bokš­ teliui restauratoriai A.Gvildys ir A.Švabauskienė sugrąžino pirmykš­ tę išvaizdą. Darbą palengvino šių ei­ lučių autoriaus Sankt Peterburgo is­ torijos archyve surasti brėžiniai. Rei­ kėtų, kad bokštelyje vėl plaktų gele­ žinė laikrodžio širdis, o varpo dūžiai skelbtų senojo Universiteto žingsnius į ateitį.

Doc. Libertas KLIMKA

Universitas Vilnensis

16 Iš arčiau

1999 11 09

“Universitas Vilnensis” redakcija pristato naują rubriką “Išarčiau". Joje su­ pažindinsime su Universiteto žmonėmis - prorektoriais, dekanais, dėstytojais, kitais darbuotojais. Rašysime apie jų vaikystę ir išdaigas, paauglystę, studijų me­ tus, pirmąją meilę, laisvalaikį ir pomėgius. Galbūt mūsų laikraštyje daugelis apie pažįstamą žmogų perskaitys tai, ko dar nežinojo...

PROF. B.STUNDZIA: "Dabar tarp studentų daugiau individualizmo" - Esate kilęs iš Daunorių kaimo Utenos rąjone. Kas brangiausia gimtinėje?

- Kiekvienas atvažiavimas į Uteną, kiekviena ke­ lionė nuo Tauragnų link Daunorių yra sugrįžimas į pradžių pradžią. Kai privažiuoju Uteną, širdis dar ne­ virpa, bet kai važiuoju link Tauragnų, kai pravažiuo­ ju juos, apninka jausmai, kuriuos sunku nusakyti žo­ džiais. Užsienyje ilgiausiai esu gyvenęs keturis mė­ nesius - tuomet buvau pradėjęs sapnuoti gimtinę. At­ rodo, parvažiuotum, pereitum įprastais vaikystės ta­ kais ir išnyktų tas persekiojantis netikrumo jausmas.

Pasaulyje pilna visokių grožybių, bet jų neužtenka.

TUriu nuolat jausti ryšį su gimtine.

- Ką iš vaikystės prisimenate dažniausiai?

Filologijos fakulteto dekanas prof. Bonifacas Stundžia VNaujiko nuotr.

- Iš ankstyvos vaikystės ne ką teprisimenu. Nelepi­ no ji manęs - tėvai tada sunkiai vertėsi, “sėdėjo sko­ loje”, gyvuliai nesisekė. O reikėjo išmaitinti ir aprengti tris vaikus - be manęs, vyriausio, dar augo dvi sese­ rys. Niekada neužmiršiu, kaip sunkiai išgyvenome kri­ tusią karvę, kaip ją - didžiulę, išpūstą vežėme užkasti į duobę... Prižiūrėjo mane tėvo teta Anastazija - mo-

Pirmasis pašnekovas - Filologijos fakulteto dekanas, kal­ bininkas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, lietuvių kalbos specialistas, Milano kalbotyros draugijos narys koresponden­ tas, 1995 metais Oslo universitete dėstęs lietuvių ir latvių kal­ bas, žurnalo “Baltistica" redaktorius. Knygų "Lietuvių ben­ drinės kalbos kirčiavimo sistema ” (1995) ir “Lietuvių kalbos kirčiavimas: mokytojo knyga" (1996) autorius, kartu su Mi­ keliu Klusiu spaudai parengęs 1545 m. prūsų kalbos katekiz­ mą “Pirmojiprūsų knyga” (1995), su Ritute Šepetyte - Mar­ tyno Mažvydo katekizmą (1997), Teofilio Gotlibo Šulco ir Kristupo Sapūno lietuvių kalbos gramatikos ir jos lietuviško vertimo rengėjas. Iš ukrainiečių kalbos prof. B. Stundžia iš­ vertė Anatolijaus Nepokupno knygą “Baltai slavų giminai­ čiai". Parašė straipsnių lietuvių kalbos irjos tyrinėjimo istori­ jos klausimais, recenzijų apie Baltų kalbotyros veikalus.

Vedęs. Žmona Bronė - tautosakininke, daktarė. Turi du sūnus: Mažvydas yra VU magistrantas (ekonomika), Gedi­ minas - vienuoliktokas.

Užugirių sanatorijoje, pramokus groti išnuomota armonika (apie 1962 m.)

1999 11 09

Universitas Vilnensis

17

teris, mačiusi “pasaulio”: buvo tarna­ vusi bene Vilniuje, pas ponus, turėjo įspūdingų savo ponių nuotraukų, meldėsi iš lenkiškų maldaknygių. Ji­ nai mane, kelerių metų bamblį, iš­ traukė iš kūdros. Antrą kartą sken­ dau jau studijuodamas antrame kur­ se ir mokėdamas pakenčiamai plaukti - per rudens talką. Tąkart išgelbėjo bendrakursis Valdas Gruodis, zarasiškis.

- Ar apima nostalgija prisiminus mokyklą?

- Na, ne tiek nostalgija, kiek ma­ lonus jausmas, nors pradžios mokyk­ la man daugiau asocijuojasi su gydy­ mo įstaigomis. Į Šeimaties (gretimo kaimo) aštuonmetę mokyklą pradė­ jau eiti beveik aštuonerių metų. Ten baigiau pirmą klasę. Mokiausi vidu­ tiniškai. Buvau padykęs. Ir apsiboksuodavom, ir sniege pasiraičiodavom - visko būdavo.

Po pirmos klasės susirgau - ėmė skaudėti koją. Vietinio felčerio išra­ šyti vaistai nepadėjo, nes būta labai rimtos ligos - klubo galvutės kauliu­

ko suminkštėjimo. Taip atsidūriau Užugirių sanatorijoje, įkurtoje buvu­ sioje A.Smetonos vasaros rezidenci­ joje, netoli nuo Kavarsko, prie Lėno ežero. Ten apie porą metų gydžiausi ir mokiausi. Ibrėdavom gulėti lovose, jud­ resnius vaikus, nesu­ tramdomus išdykėlius, net pririšdavo specia­ liais diržais. Vieninte­ lė proga pajudėti būda­ vo speciali mankšta - ir­ gi gulint. Tačiau jos, matyt, neužtekdavo, nes vakarais, užgesus šviesai, ljsdavom po lo­ vomis, žaisdavom - vai­ kai lieka vaikai...

Užugiriuose įpratau skaityti, pamėgau kny­ gą. Už tai dėkingas mo­ kytojai Darulienei.

Kaip ji motiniškai mus mylėjo, kokios reikėjo kantrybės dirbti tokio­ mis neįprastomis sąly­ gomis. Dar labiau pri­ sirišau prie knygų, kai mūsų sanatoriją perkė­ lė į Šilutę. Lietuvių kal­ bą čia dėstė reikli ir subtili mokytoja J.Spitrytė. Išmokė mylėti li­ teratūrą, ypač poeziją, “Rūkiau tada tik vieną semestrą" (apie 1974 m.) rašyti rašinius, laiškus.

Su šeima prie 54 vid. mokyklos (1990 m.)

net - kaip sulankstyti laišką. Kitas žmogus, kuris mane traukė, žavėjo ir kaip specialistas, buvo Vladas Pupšys, foto-kino būrelio vadovas, išmo­ kęs fotografuoti, teikęs atskyrius. Ge­ rokai vėliau, jau man dirbant Univer­ sitete, jis apgynė disertaciją iš peda­ gogikos istorijos. Dabar - Klaipėdos universiteto docentas. Šilutės sanatorijos kolektyvui va­ dovavo vyr. gydytoja J.Milukienė, re­ to gerumo moteris. Nors ji buvo “vy­ riausia”, bet prie kiekvieno prieida­ vo, pašnekindavo, apžiūrėdavo. Ro­ dos, ir palatoje tuo metu šviesiau pa­ sidarydavo. Daugiau nei trisdešimt metų nuo to laiko praėjo, tačiau šios asmenybės šviesa mane tebegaubia, ir kiekvieną sutiktą gydytoją nejučio­ mis lyginu su ja, “Eglutės” sanatori­ jos vyriausiąja, porą metų atstojusia motiną. Šilutėje pradėjau vaikščioti, iš pradžių - su ramentais. Prie jų, be­ je, greitai pripratome, lakstėme kaip kumeliukai į ganyklą išleisti. Didžiau­ sia atrakcija buvo futbolo rungtynės - ramentai nė kiek nekliudė!

- Kur ir kada išmokote groti ar­ monika?

- Užugirių sanatorijoje bendrakla­ siui Kaziui Būgai (koks sutapimas su didžiojo mūsų kalbininko vardu ir pa­ varde!) tėvai atvežė armoniką. Man net pirštai niežtėjo klausantis, kaip jis mokosi groti. Turėjau didelį “turtą” Nukelta Į18 psl.

Universitas Vilnensis

18 Atkelta iš 17 psl.

96 puslapių sąsiuvinį, priklijuotą pa­ veiksliukų nuo vokų. Už jį mėnesiui “išsinuomavau” trokštamą instru­ mentą. Per tą laiką pramokau groti visas melodijas iš klausos. Vėliau tė­ vai nupirko nedidelį akordeoną, juo grojau iki pat Universiteto. Univer­ sitete, tapęs etnografinio ansamblio (dabartinis “Ratilio”) nariu, grįžau prie armonikos. Ir dabar mėgstu pa­ groti. Armoniką laikau dekanate, kai paimu, - pirštai patys juda... Atsigau­ nu, įtampa išgaruoja.

- Kas lėmė jūsų profesijos pasirin­ kimą?

1999 11 09

tekau į grupę su klasikinių kalbų spe­ cializacija ir jau pirmame kurse “lai­ vas” pakrypo į kitą pusę - ėmiau gi­ lintis į kalbos dalykus. Dėl to labiau­ siai “kaltas” prof. A.Girdenis, kurio paskaitos žavėjo improvizacija ir drauge griežta logika, šiuolaikine mąstysena.

- Ar prisimenate pirmąjį savo ei­ lėraštį?

- Taip, labai gerai. Aštuntoje klasė­ je savo “gyvenimišką patirtį” apiben­ drinau tokiu ketureiliu: “Buvo vasara auksinė,/ Mėlynas dangus./ Buvo mei­ lė pirmutinė -/ Jos daugiau nebus”.

- Gal galite papasakoti apie savo

- Labai didelį vaidmenį, galbūt le­ pirmąją meilę?

- Buvo tų meilių kelios, kiekvieną­ miamą, suvaidino mokytojai. Nuo de­ vintos klasės pradėjau mokytis Taurag­ kart vis kitokios. Pati pirmoji buvo sa­ Studentiška talka Pasvalio medelyne nų vidurinėje mokykloje. Pirmaisiais natorijoje. Prisimenu tos mergaitės 1974 m. rugsėjį metais klasės vadovas buvo lituanis­ vardą ir pavardę, dovanodavome vie­ tas J. Mališauskas. "Raukė jo rimtis, gi­ nas kitam knygas su įrašais. Vieną te­ pelius ir į tolimesnius kraštus - Už­ linimasis į kiekvieną detalę, meilė li­ beturiu. Po to gana rimtai įsimylėjau karpatę, Krymą, Užkaukazę. Ir... teratūrai. Ne taip paprasta devintokui vidurinėje mokykloje, na, o rimčiau­ liaudies dainos, šokiai. Kiek valandų išdėstyti Donelaitį taip, kad jis poetą siai -jau studijų metais. išdainuota per tuos metus! Kiek pra­ - Ar teko kada nusirašinėti? pamėgtų, o mokytojas sugebėjo. Pasi­ šokta! Tų dainų kelis šimtus mokė­ - Mokykloje, rodos, neteko, o gal jau, nemažai ir tebemoku. tikėjome jo nuomone, vertinimu, gir­ dėjome, jog dirbąs kažkokį mokslo neatsimenu. Universitete turėjau - Jūsų mėgstamiausi poetai, pro­ darbą. Po metų mokytojas išvyko į ruošinukų dviem istorijoms - senosios zininkai? Šiaulius, vėliau apgynė disertaciją, da­ literatūros ir filosofijos. Pasinaudo­ - Iš lietuvių poetų man nepralen­ bar- Klaipėdos universiteto docentas. jau tik antruoju atveju, nes neįmano­ kiama Salomėja Nėris, iš kitų tautų Devintoje klasėje dar turėjome iš­ ma buvo išmokti. Bet paruošti juos S.Jeseninas. Lietuvių prozininkas, ku­ silavinusį ir išradingą rusų kalbos bei reikėjo nemaža triūso ir išradingumo. rio niekaip negaliu pamiršti, kurio kū­ - Kuo skiriasi dabartinis jaunimas rybą tarsi savyje nešioju, yra R.Graliteratūros mokytoją Pachomovą.

Niekad nepamiršiu jo vestų pamokų nuo jūsų laikų? nauskas. Turbūt niekas žmogaus es­ apie Puškiną ir Lermontovą, mokėji­ - Dabar tarp studentų daugiau in­ mės taip kiaurai neperšvietė kaip mo analizuoti kūrinius ir į analizę dividualizmo. Mes buvom, rodos, ko- F.Dostojevskis ir M.Bulgakovas. Prie lektyviškesni, draugiškesni, patys or­ jų kūrybos gali grįžti šimtus kartų ir įtraukti mus, mokinius.

Nors humanitariniai dalykai ir ganizuodavome šventes, renginius - nenusibos. Mėgstu savo gimtinės ra­ ypač literatūra mane traukė, bet pir­ nereikėjo kviestis grupių, kaip dabar šytojus - A.Miškinį (ypač jo “Žaliamaisiais vidurinės mokyklos metais sakoma. Gerai prisimenu kolektyvines duonių gegužę”), S.Šaltenį ir P.Andar nemaniau rinksiąsis lituanisto ke­ rudens talkas sovietmečio ūkiuose. driušį (ypač novelių rinkinį “Anoj pu­ lią. Greičiau svajojau apie chemiją - Kiek ten linksmybės, kokių išdaigų ne- sėj ežero” - čia tikra mano krašto dva­ labai patiko struktūrinės jos formu­ prikrėsdavome... O kiek dainų išdai- sia). lės, kurias gerokai vėliau, jau studi­ navom, mat kurse buvo būrelis Kraš­ - Ką veikiate laisvalaikiu? juojant Universitete, priminė prof. totyrininkų klubo narių (ramuviečių).

- Menkai to laisvalaikio. Ir iš jo A.Girdenio braižomi garsų stereo- Ramuvos veikloje dalyvavau nuo an­ stengiuosi nugvelbti valandėlę kitą metriniai modeliai. Vis dėlto pabai­ tro kurso, esu buvęs keliolikoje kom­ profesinei literatūrai, kokį mokslo gęs dešimtą klasę, galutinai apsi­ pleksinių ekspedicijų. Jų dvasia tebe- straipsnį ar recenziją suręsti. Tikro sprendžiau studijuoti lituanistiką. šildo. Dabartiniam jaunimui vis sun­ laisvo laiko kiek būna per atostogas, Paskutinį tašką “šioje byloje” buvo kiau tą dvasią patirti - tradicinis kai­ kartais savaitgaliais pasprunku į ko­ uždėjusi Z.Stundžytė, bendrapavar- mas jau beveik išnykęs. O ir studentų kį spektaklį ar parodą, koncertą ar dė, bet ne giminaitė. Nuo dešimtos iš kaimo, provincijos vis mažiau. pas tėvą į kaimą. Jei kokiam susibū­ klasės ji dėstė lietuvių kalbą ir litera­ - Kas labiausiai įstrigo iš studijų rime pasitaiko padainuoti, jaučiuosi tūrą - patraukliai, kūrybiškai, ne pa­ metų? palaimos viršūnėj. gal vadovėlį.

- Ryškiausiai įstrigo jau minėtos Dekaną kalbino "U.V." redakcija Stodamas neabejojau būsiąs lite­ kraštotyros ekspedicijos, turistiniai Nuotraukos iš asm. albumo ratas, rašinėjau eilėraščius. Tačiau pa­ žygiai po gražiausius Tėvynės kam-

19

Universitas Vilnensis

1999 11 09

visiems. mutintiems aamta

Rengia VU Cjamtos mokslų faffuiteto studentai

(gerbiami CjJdfF dėstytojai, mieli

studentai!

Jūsų ran­ kose - pirma­ sis Gamtos mokslų fakul­ teto priedo „Gamtovėja” numeris. Jis “įpūs” infor­ macijos apie fakulteto kon­ ferencijas, seminarus, organizacijas, draugijas ir klubus. Didžiajai studen­ tų daliai būdingas pasyvumas, bodė­ jimasis viskuo, kas vyksta ne paskai­ tų metu, o likusi dalis dėl laiko sto­ kos ar kitų priežasčių negali apsilan­ kyti viename ar kitame renginyje. To­ dėl šiame „Universitas Vilnensis” priede bus apžvelgiama biologijos, geografijos ir geologijos specialybių dėstytojų ir studentų veikla. Ragin­ sime dėstytojus, mokslininkus, lekto­ rius rašyti straipsnius, supažindinti studentus su laboratorijų tyrimais, lauko praktikų darbais.

Tikimės, kad šiuose puslapiuose dominančios medžiagos ras tiek stu­ dentai ir dėstytojai, tiek biologai ir geologai, tiek skaitytojai iš kitų fa­ kultetų.

Dėkoju savo bendražygiams, ne­ gailintiems laiko ir jėgų šio priedo rengimui. Ačiū „Universitas Vilnen­ sis”, priglaudusiems mus po savo sparneliu. Skaitytojams linkiu skai­ tyti, kritikuoti ir patiems rašyti, ak­ tyviai dalyvauti “GAmtovėjos” veik­ loje, nes tik nuo jūsų geros valios pri­ klauso jos ateitis.

"Gamtovėjos" rengėjas Nerijus ZABLECKIS

“Prof. fJ.Jjaujafis: "‘Jfįelada nepuriau

svajonių studento modelio” (įamtos mokslų fakulteto dekanas, prof. futbil. dr. Jonas (Remigijus NfVllJALIS at­ sakė į antro kurso studentų ‘Nerijaus Zab-

leckįo ir Sigitos Sprainaitytės klausimus.

- Vykdomosios valdžios pareiški­ muose teigiama, kad ieškant vidinių resursų finansinei aukštojo mokslo būklei pagerinti, siekiama prijungti mokslinių tyrimų institutus prie ati­ tinkamų aukštųjų mokyklų. Kaip Jūs vertinate šį sprendimą? Ar išsipil­ džius valdžios pažadams fakultete ras prieglobstį specialistai?

- Aš manau, kad anksčiau ar vė­ liau, vienokia ar kitokia forma moks­ linių tyrimų institutų integracija su universitetais turės įvykti. Tai nereiš­ kia, kad institutai bus uždaryti ar lik­ viduoti. Jie turėtų tapti universiteti­ niai. Tuo pačiu jie turėtų išlikti gana savarankiškais vieno ar kito univer­ siteto padaliniais su savo administra­ cijomis, laboratorijomis, moksline te­ matika. Mūsų fakultetui tokia insti­ tutų integracija būtų naudinga. Pir­ ma, fakulteto ir institutų mokslinin­ kai pradėtų vykdyti bendras tyrimo programas. Antra, studentams nebū­ tų jokių problemų vykdyti savo tyri­ mus institutų laboratorijose. Trečia, institutų mokslininkai būtų priversti be jokio papildomo užmokesčio da­ lyvauti studijose arba kaip lektoriai, arba kaip studentų mokslinių tyrimų vadovai. Ketvirta, fakulteto studen­ tams atsirastų daugiau galimybių at­ eityje tapti atitinkamų institutų dar­ buotojais. Penkta, institutų integra-

Gamtos mokslų fakulteto dekanas, prof. habil. dr. J. R. Naujalis

cija į universitetus padėtų spręsti ir dėstytojų kvalifikacijos bei atrankos problemas.

Tiesa, kol kas mes fakultete rim­ čiau institutų ir Universiteto (fakul­ teto) integracijos problemų nesvars­ tėme, kadangi nematėme jokio pro­ jekto. Bet aš nemanau, kad galima kalbėti apie kokį nors institutų pri­ jungimą prie universitetų. Integraci­ ja nėra prijungimas. Tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva vargu ar yra per­ spektyvus visiškai nepriklausomas • JUii' ■ '

'Nukelta į 20 psl.

Universitas Vilnensis

20 Atkelta iš 19 psl.

universitetų ir mokslinio tyrimo institutų funkcionavimas. Žinoma, integracijos lygis gali būti labai įvairus.

- Gamtos mokslų specialistus rengia ne tik VU, bet ir Kauno, Klaipėdos, Šiaulių univer­

sitetai. Kiek Lietuvai reikia biologų, geogra­ fų, geologų? Šiemet į fakultetą priimta dau­ giau pirmakursių nei pernai. Ar nežadama riboti studentų skaičiaus?

- Mano žiniomis, niekas nėra nustatęs, kiek Lietuvai kasmet reikėtų parengti biologų, ge­ ografų ir geologų su aukštuoju išsilavinimu. Švietimo ir mokslo ministerija kasmet riboja j valstybės finansuojamas vietas priimamų pir­ makursių skaičių. Bet veikiausiai tai daro dėl lėšų stokos, o ne dėl specialistų pertekliaus.

Mūsų fakultete per daugelį metų lyg sa­ vaime nusistovėjo į pirmą kursą priimamų studentų skaičius. Didinti studentų skaičiaus daugiau negalime, nes auditorijų ir ypač la­ boratorijų sienos nėra guminės. Mažinti stu­ dentų skaičiaus fakultetui taip pat nebūtų prasmės, nes tai atsilieptų ir dėstytojų skaičiui.

1999 11 09

Egzotikos mėgėjams - VU Zoologijos muziejus Turbūt nėrastumėme žmogaus, Suris nebūtų girdėjęs apie 'Vilniaus univer­ siteto Zoologijos muziejų, įsikūrusį (įamtos mokslųfakultete. Tačiau ne kįek: vienas pasiaustas atsakys, Sąd tai seniausias Lietuvoje zoologijos muziejus.

Žengiant pirmuosius žingsnius Muziejaus šaknys siekia XVIII a. pabaigą. Jo įkūrimas siejamas su Gamtos istorijos katedros veikla - joje pradeda veikti Gamtos kabinetas. Pirmuosius eksponatus padovanojo to meto Universite­ to profesoriai, visuomenės veikėjai, keliautojai. Gamtos kabineto rinkinius turtino mokslininkai Ž.E.Žiliberas, G.Forsteris, S.B.Jundzilas, L.H.Bojanus, etmonas M.Oginskis, grafas R.Tyzenhauzas ir kt. 1832 m. Gamtos kabinete buvo apie 20 tūkst. eksponatų.

- Kaip vertinate fakulteto katedrų darbą?

- Šie metai dėl finansų stokos daugeliui ka­ tedrų nėra lengvi, tačiau, kaip ir anksčiau, vi­ sos katedros stengiasi kiek galima geriau or­ ganizuoti studijas bei mokslinius tyrimus.

Džiugu, kad nuo rugsėjo 1 d. katedrose pradėjo dirbti trys nauji mokslų daktarai. Ben­ drosios geografijos katedros darbuotoja ta­ po Prancūzijoje disertaciją apgynusi dr. J.Mačiulytė, Hidrologijos ir klimatologijos kated­ roje vyr. asistentu dirbti pradėjo dr. E.Rimkus, o Hidrogeologijos ir inžinierinės geolo­ gijos katedroje mokslo darbuotoju - dr. S.Gadeikis. Jaunų žmonių atėjimas į katedras ir yra pats maloniausias įvykis.

- Koks yra Jūsų svajonių studentas?

- Niekada nekūriau svajonių studento mo­ delio. Norėčiau, kad į fakultetą ateitų visų pir­ ma norintys studijuoti pirmakursiai. Gerai bū­ tų, kad jie nestokotų entuziazmo bei optimiz­ mo kasdieniniame gyvenime. Studentai turė­ tų būti linksmi ir išradingi, nevartoti narkoti­ kų bei didelių alkoholio dozių.

- Ar pritariate fakulteto laikraščio idėjai?

Ko palinkėtumėte redakcijai?

- Laikraščio idėjai pritariu iš visos širdies.

Fakultete sieninė spauda silpna, ir laikraštis padėtų ištaisyti šią spragą. Iš kitos pusės, laik­ raštis suteiktų progą pasireikšti kūrybiškiems ir aktyviems studentams.

Linkiu laikraščio leidėjams bei šios idėjos iniciatoriams kuo geriausios sėkmės ir iš­ tvermės.

1855 m. grafo R.Tiškevičiaus dėka Vilniuje duris atvėrė Senie­ nų muziejus, kuriame lankytojai galėjo išvysti dalį Gamtos kabine­ to kolekcijų. Uždarius Universitetą, nutrūko ir muziejaus veikla.

Negandų metais daug eksponatų buvo išgrobstyta, kiti sunyko dėl nepakankamos priežiūros. Iš 20 tūkst. gamtos įdomybių teliko 2300.

1922 m. tai, kas buvo likę Gamtos kabinete, perėmė atkurtas Vilniaus universitetas. Gamtos fakulteto mokslininkai - A.Mačionis, T.Ivanauskas, I.Priuferis, M.Znamierovska-Priuferienė ir kt. - ilgai triūsė siekdami susisteminti ir praturtinti muziejaus rin­ kinius.

1999 11 09

“Egzotikos mėgėjams - “tU Zoologijos muziejus šty. yatime pamatyti šiandien? Šiuo metu intensyviai kuriama Zoologijos mu­ ziejaus duomenų bazė, apsirūpinta kompiuterine technika.

O kokią ekspoziciją ga­ li išvysti nūdienos lankyDidžiausią ekspo­ natų dalį sudaro paukščiai (770 rūšių), nemažai žinroplių, varliagyvių, žuvų. Didelė bestuburių įvairovė. Akį traukia gaukolekcija, surinkta dr.

A.M.Račkaus, nemažai Lietuvos drugių, kuriuos muziejui pado­ vanojo prof. R.Kazlauskas. Nors jūros gėrybėmis Lietuva pasi­ girti negali, Zoologijos muziejuje gausi moliuskų (350 rūšių) ko­ lekcija, kurios dalį padovanojo Amerikos lietuvė E.Gimbutienė. Įdomybių ir retenybių mėgėjams reikia pasakyti, kad Zoologi­ jos muziejuje tikrai verta apsilankyti. Jei dar nematei briedžių ra­ gų kolekcijos iš Radvilų dvaro, mamuto griaučių, protėjų, gyve­ nančių požeminiuose van­ dens telkiniuose, narvalo danties ir viso to, kas ne­ tilptų surašyti net į jaučio odą, ateik į Zoologijos muziejų, nes tai galbūt vie­ nintelė proga pamatyti šiek tiek egzotikos šį šaltą ir vėjuotą rudenį.

Seniausią muziejų Lie­ tuvoje galima aplankyti iš anksto susitarus telefonu Vilniuje 23 39 25.

Už suteiktą informaci­ ją straipsnio autorė dėko­ ja Zoologijos muziejaus tvarkytojai G.Skujienei.

Sigita SPRAINAITYTĖ A.Levicko nuotraukose: kaip gyvi Zoologijos muziejaus eksponatai:

lyrauodegis, leopardas, baltoji pelėda

21

Universitas Vilnensis

Fakulteto įvykiai (Didžiosios ‘Britanijos botanikos sodų patirtis Lietuvai Spalio 13 d. į GMF Didžiąją auditoriją susirin­ ko dendrologai - specialistai ir mėgėjai. Susitiko tam, kad prisimintų ir kitiems papasakotų apie vieš­ nagę Didžiosios Britanijos soduose ir arboretumuose. Grupės dendrologų iš VU Botanikos sodo ke­ lionę rėmė Didžiosios Britanijos ambasada, Know How fondas Lietuvoje.

Seminare kelionės dalyviai dalijosi įspūdžiais, supažindino su filmuota medžiaga, fotografijomis, knygomis, kurias parsivežė iš aplankytos šalies. Į seminarą atvyko Didžiosios Britanijos ambasados Lietuvoje Jos Didenybės Konsulas, Know How fon­ do Lietuvoje vadovas S.lhris. Pateikta daug naujų idėjų. Belieka tikėtis, kad bent dalis to, kas pama­ tyta, entuziastų dėka bus įgyvendinta ir Lietuvoje juk išradingumo mums tikrai netrūksta.

Išvyką į Jūrų muziejų Spalio 6 d. grupė mūsų fakulteto studentų buvo nuvykusi į Klaipėdos Jūrų muziejų. Kelionę orga­ nizavo prof. VValenta, o autobusą paskolino Uni­ versitetas. Muziejaus direktorius mielai priėmė stu­ dentus, džiaugėsi, kad šie apsilankymai tampa tra­ diciniai. Surengta pažintinė ekskursija po muzie­ jų, stebėtos delfinų treniruotės, apžiūrėti muzie­ jaus fondai. Kelionės metu studentai sužinojo daug įdomaus ir naudingo, todėl už tai labai dėkingi or­ ganizatoriams.

"Ekskursija-seminaras “Jtidroenergetiką" Tęsiasi Vilniaus gamtos apsaugos draugijos Jau­ nimo klubo projektas “Vanduo miesto aplinkoje ir žmonių gyvenime”, kurį remia “Švarios Baltijos ko­ alicija”. Spalio 8 d. projekto vadovė Renata Prunskaitė pakvietė visus norinčius į trečiąją ekskursijąseminarą hidroenergetikos tema. Pabuvota Kruo­ nio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Elektrinės darbuotojai parodė ir papasakojo apie švarios ener­ gijos gamyklas. Vėliau ekskursija-seminaras vyko Elektrėnų šiluminėje elektrinėje. Dalyviai turėjo puikią progą palyginti skirtingų rūšių elektrines ir jų poveikį aplinkai.

Išvyka buvo labai įdomi, tačiau nepasižymėjo da­ lyvių gausa. Matyt, visi viską žino...

‘Praktiką (Drūkšiuose Rugsėjo 9-16 d. Hidrologijos ir klimatologijos katedros III kurso studentai atliko mokomąją hidrochemijos praktiką Drūkšių ekologinio ugdymo mokykloje. Šią praktiką finansavo Regioninis eko­ logijos centras (REC) bei Hidrologijos ir klimato­ logijos katedra. Praktikos metu susipažinta su Ig­ nalinos atominės elektrinės poveikiu Drūkšių eže­ ro ekosistemai. Taip pat atlikti praktiniai šios eko­ sistemos būklės tyrimai.

Išmesti išfakulteto Gamtininkų bendrabutį kartas nuo karto sudre­ bina besilinksminantys studentai. Už chuliganišką elgesį, merginos garbės ir orumo žeminimą iš fa­ kulteto pašalinti II kurso geologai Arūnas Jaciūnas ir Rimvydas Budginas.

Universitas Vilnensis

22

Zoofogų fcįubui - vieneri mztuląii

1999 11 09

Kaip ponas dieną ilgino

Zoologų klubas - tai VU studentų organizacija, įsikūrusi 1998 m. spalio mėnesį. Taigi gyvuojame jau vienerius metus. Klubo su­ sitikimai vyksta GMF Zoologijos katedroje antradieniais, 17 vai. Čia susirenka ne tik studentai zoologai, bet ir visi kiti, besidomin­ tys zoologija. Neretai į klubą užsuka ir dėstytojai. Pagrindinė klu­ bo veikla - švietėjiška. Siekiama sudominti žmones zoologija, su­ pažindinti su vykdomais tyrimais ir juos populiarinti.

Susitikimų metu skaitomos ir populiarios, ir specializuotos pa­ skaitos. Jau kalbėta apie vabzdžių cheminę komunikaciją, vorų gro­ bio gaudymo būdus, šikšnosparnius, baltuosius gandrus, relikti­ nius vėžiagyvius, ekosistemas ir t.t. Lektoriai - įvairių mokslinių institutų darbuotojai ir GMF studentai.

Nemažai žiūrovų pritraukia videofilmai apie gyvūnus. Vietna­ mas, Maskva, Senegalas - tai egzotiškos šalys, apie kurias savo įspū­ džiais dalijasi ten apsilankę žmonės.

Ateityje klube numatomos paskaitos apie paukščių migracijas, rūšies ekologinę nišą, kraujinius sporagyvius bei įspūdžius iš ke­ lionės po vidurinės Azijos pusdykumes.

Visus susidomėjusius kviečiame užsukti į Zoologijos katedrą ir išgirsti tai patiems.

Ar pamenate tą pasaką, kur vienas dvarponis vis buvo nepatenkintas dienos ilgumu? Jam atrodė, kad baudžiaunin­ kai per trumpai dirba. Tada vienas gud­ rus bernas sumeistravo veleną su stipi­ nais. Įkinkė ten poną ir liepė sukt. Sis suko suko ir diena taip prailgėjo...

Analogišką situaciją matome ir fakul­ tete. Kai kuriems dėstytojams akademi­ nė valanda atrodo per trumpa. Už tai prie pusantros valandos pridedama dar 5-15 min. Suprantama, kiekvienam dės­ tytojui svarbus jo dėstomas dalykas ir no­ risi kuo geriau perteikti žinias tiems, ku­ rie privalo arba nori jas gauti. Bet neverskime studentų sukti to veleno - die­ na ir taip prailgsta.

Tad būkime tolerantiški vieni kitiems.

A.NARBUTAS-BITINAS

Gamtotyra PROBLEMAVIČIŪTĖ

Apie faksus ir krikštysiąs

Studentai tarakonu akimis

Sako, skęstantį laivą pirmosios palie­ ka žiurkės, cha, o gerb. fuksus pirmuo­ sius pasitinka džiaugsmingai ūsus kruti­ nančių tarakonų būriai (kurių, aišku, ne­ beliks nė vieno, kai teks rinkti vabzdžių kolekciją). Pirmąsias dienas dar traiškė­ me, po to naudojome “Cobra”, dar vė­ liau klausėmės paskaitos apie tarakonų naikinimą “barako” koridoriuose, netgi meno kūrinius iš jų pradėjome gaminti, ant sienų klijuoti, rėminti, o jie toliau myli studentus ir jų mamų prikrautas košes.

Su pelėmis užsimezgė savotiška “drau­ gystė”: jei išgirsti cypiančią merginą, drožk drąsiai, ir gal ji tau patikės išimti iš spąstų ilgauodegę, be vargo padedan­ čią susipažinti belaisvę.

Tarakonai, graužikai bei kasdienės bulvės pakrikštijo pirmiausia, vėliau bendro likimo studentai. Išmokome rink­ ti grybus nuo medžių, mainėme juos į pliauskas (gerai skamba!), kažkam liepė kišti galvą į dvokiančią statinaitę (neva, biologinis ginklas) ir giedoti himną; ta-

pom humanistais: ieškojome smėlyne pa­ mestų gerb. Dekano batų; buvom api­ plėšti: “muitinėje” konfiskavo visą mais­ tą (ir dabar kažkas badauja), o tose sauskelnėse (krikšto simbolis ant klubų) galima pernešti vos vieną alaus butelį. Kai kas mėžė mėšlą Botanikos sode. Yra du­ šai! Reikėjo mokėti už bendrabutį...

Tad “lapių uodegos” bando žvelgti į savo gyvenimą taupiu, nuotaikingu, drau­ gišku ir, aišku, “krylovišku” žvilgsniu.

Denisas NIKITENKA

Gamtos fortas

Laukiame pasakojimų, rašinių apie praktikų nuotykius, vasaros atostogų įspūdžius!!!

Rengėjas: Nerijus Zableckis Bendradarbiai: Sigita Sprainaitytė, Rimutis Tamulevičius, Ieva Radvilavičiūtė, Albertas Janulevičius, Romas Griškevičius Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141, Vilnius, LT 2009 EI. paštas: GMF_Gamtoveja@yahoo.com

Gėlytį skinu mamai. (Ne! Į herbarą!)

1999 11 09

RŪKANTIEMS PASTABOS NĖ MOTAIS....

Mūsų laisvėjančioje ir demokratė­ jančioje visuomenėje kova su rūkymu tampa vis pasyvesnė. Pagaliau rūkyti ar ne - kiekvieno žmogaus asmeninis rei­ kalas. Kiek blogiau, kai rūkantieji ne­ paiso jokių etiketo normų, viešai ar net įžūliai demonstruoja nepagarbą savo aukštajai mokyklai ir, dažnai to nesu­ prasdami, nepagarbą sau.

Mūsų Universiteto rūkantiesiems yra skirtas Rektoriaus kreipimasis į pa­ dalinių dekanus, katedrų, institutų ir kitų padalinių vadovus, kuriame įga­ liotiems asmenims pavedama rūpintis Universiteto aplinka, kontroliuoti, kad nebūtų niokojami ir teršiami pastatai.

Padalinių vadovai privalo neleisti, kad būtų rūkoma Universiteto pastatuose, kiemuose, išskyrus rūkyti skirtas vie­ tas.

Filologijos fakulteto Sarbievijaus kiemelyje studentai ir darbuotojai jau neberūko ir stengiasi tai daryti tik tam skirtose vietose.

Kituose fakultetuose reikalai pra­ stesni. Baltupiuose įsikūrusiuose Filo­ sofijos fakultete ir TSPMI studentai per pertraukas rūko prie pat centrinio įėji­ mo. Nuorūkas meta į šalia esančias šiukšlių dėžes ir, žinoma, ne kiekvieną

VNaujiko nuotr. Rūkantieji sako nepastebintys užrašo “Patalpose nerūkoma

23

Universitas Vilnensis

kartą pataiko. Po pertraukos pagrindi­ nis įėjimas “pasipuošia” nuorūkomis ir kurį laiką ore tvyrančiais tabako dū­ mais. Fakultete nėra rūkymui skirtųs vietos, todėl rūkaliai vejami iš patalpų į lauką. Ir kas pasakys, kad už durų - ne laukas? Nesvarbu, kad tai - pagrindinis įėjimas. Juolab kad ir užrašo “Čia ne­ rūkoma” prie durų nėra. FilosF deka­ nės doc. B.Pociūtės manymu, “jei pa­ talpose įrengsi rūkymui skirtas vietas, iškart bus “bardakas”. Dekanė linkusi toleruoti rūkalius prie durų, bet tik lau­ ke, kur jie jau įpratę rūkyti. Problema, jos manymu, - tai, kad Universitete be­ simokantys žmonės visiškai nesilaiko tvarkos ir neturi jokio supratimo, kas yra geras išsiauklėjimas. O juk jie gaus Universiteto diplomus...

Saulėtekio mokomuosiuose korpu­ suose - atvirkščiai. Tabako dūmų kva­ pas juntamas jau prie centrinio įėjimo.

Užrašų “Patalpose nerūkoma” daugy­ bė, bet niekas į juos nekreipia dėme­ sio. Šalia įsikūręs AIESEC dažnai ant tokio turinio skelbimų užklijuoja savo informaciją. Iš Jungiamojo korpuso ta­ bako dūmų kvapas sklinda po visas pa­ talpas. Prie “Dainiaus kavinės” esantis

koridorius pertraukų metu skendi dūmuose, pro juos matyti tik studentų kojos...

Ant kiekvieno lango kabo skelbimas, kad čia nerūko­ ma. Jie specialiai pakabinti aukščiau, kad studentai ne­ nuplėštų, bet nepastebėti jų neįmanoma. Rūkaliai tai mato ir žino, bet visiškai ig­ noruoja viešąją tvarką. Šių rūmų administratorė Tere­ sė Žižmarienė “U. V.” sakė, kad sudrausminti studentai

Ėjau pro šalį... atsikalbinėja, aiškina, kad nemoka skai­ tyti, nepastebėjo skelbimų arba ant jų prirašinėja visokių bjaurasčių. Tik retas kuris paklauso ir išeina rūkyti į lauką.

“Jeigu juos labiau pavaikome, kerštau­ dami padega šiukšlių dėžes”, - pasako­ jo administratorė. Prie Jungiamųjų rū­ mų 1-os auditorijos esanti parketinė aikštelė taip pat kenčia nuo rūkalių.

Dažnam užgesintą nuorūką įmesti į šiukšlių dėžę labai sudėtinga. Pajuodu­ sios sienos ir tiesiog prie jų prilipusios nuorūkos byloja apie “kietą” šio pro­ ceso užbaigimą. Štai Ekonomikos fakultete įrengtam rūkomajam parinkta vieta - tarp vyrų ir moterų tualetų - deja, nepasiteisino.

Retas jaučia malonumą čia rūkyda­ mas...

Teisės fakultete taip pat yra rūko­ masis, beje, net rakinamas. Todėl stu­ dentai rūko, kur kam patogiau: aikš­ telėse prie liftų, koridoriuose. Nuorū­ kos, išdegintos sienos, nukratyti pele­ nai ir cigarečių pakeliai, kurių prikai­ šiota tarp radiatorių ir visur kitur, tik ne šiukšlių dėžėje - šie dalykai gana iš­ kalbingi. Nuorūkų prikišta net į gėlių vazonus.

Fizikos fakultete rūkomojo nėra, bet čia mažiau studentų ir daug švariau.

Prie liftų tik viename koridoriuje rūkė keletas dėstytojų.

Tarptautinio verslo mokyklos auklė­ tiniai rūko ir auditorijose. Šiais studen­ tais darbuotojai ypač skundėsi, mat jie nereaguoja į jokias pastabas, drausmintojus išvadina necenzūriniais žodžiais.

Administratorė T.Balaišienė kaip vienintelę išeitį iš šios situacijos siūlo įrengti rūkomąjį Jungiamuosiuose rū­ muose. “Čia jie pripratę. Reikia įrengti oro kondicionierius ir tegul rūko, ką su jais daryti...” - šakojau netekusi vilties ką nors pakeisti administratorė. “Rei­ kia, kad aktyviau įsitrauktų studentų or­ ganizacijos. Juk tvarka - bendras reika­ las”. Ir nepadės čia nei dėstytojų po­ stringavimai, nei dekanų perspėjimai, o juo labiau - geri už tvarką atsakingų dar­ buotojų norai. Juk į Universitetą atei­ nama iš šeimų, iš mokyklų.

EF dekanas prof. S.Martišius pavar­ go nuo bandymų įvesti tvarką civilizuo­ tais metodais, todėl tik atsidūsta: ‘“beznadiožno’, ponai...” Baisesnis baubas nei rūkymas ir netvarka, pasak dekano, - tarp studentų plintanti narkomanija.

Liana BINKAUSKIENĖ

Universitas Vilnensis

24

VLSA puslapis VUSA Seime

Universiteto fakultetuose bus kuriamos studentų atstovybės Šiuo metu fakultetuose trūksta VUSA padalinių, atstovaujančių stu­ dentų teisėms, todėl “paprasti” stu­ dentai iš savo akademinio miestelio (pvz., Baltupių) dėl studijų ar kito­ kių problemų yra priversti vykti į Centriniuose rūmuose įsikūrusią Stu­ dentų atstovybę. VUSA parlamento posėdyje buvo nuspręsta įkurti Stu­ dentų atstovybės “filialus” akademi­ niuose miesteliuose.

VU Kauno Humanitariniame ir Fizikos fakultetuose tokios atstovy­ bės jau yra. Chemijos bei Matemati­ kos fakultetuose, Čiurlionio studen­ tų miestelyje sprendžiamas patalpų klausimas. Filologijos bei Istorijos fa­ kultetų studentų atstovybės yra cen­ trinėje VUSA būstinėje. Būsimomis atstovybėmis Baltupiuose rūpinasi tų fakultetų studentai, dalyvaujantys VUSA veikloje.

Spalio 20 d. VUSA suorganizavo susitikimą su LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmi­ ninku Ž.Jackūnu ir komiteto pata­ rėju aukštojo mokslo klausimais A.Ramonu. Apie dvi valandas tru­ kusiame susitikime dalyvavo Vil­ niaus pedagoginio universiteto (VPU), Lietuvos teisės akademijos (LTA), Lietuvos muzikos akademi­ jos (LMA) studentų savivaldų lyde­ riai, Lietuvos Studentų Sąjungos (LSS) viceprezidentas Paulius Jan­ kauskas, Audrius Bendinskas, Vik­ torija Brazdžiūnaitė, Rimantas Si­ maitis, Artūras Šaltis ir kiti.

Pagrindinė tema, kurią svarstė da­ lyviai - Aukštojo mokslo įstatymas.

Kalbėta apie nepakankamą aukštojo mokslo ir švietimo finansavimą. Tai šiais metais pristabdė tarptautinę stu­ dentų mainų programą ERASMUS. Tarptautinė konferencija Svarstytas ir kitų metų biudžeto pro­ Lapkričio 18-21 d. VUSA organi­ jekte numatomas 13 proc. sumažinti švietimo finansavimas (111 mln. Lt zuoja konferenciją, skirtą Centrinės ir mažiau, iš jų aukštajam mokslui - 60 Rytų Europos valstybių universitetų mln.). Taip pat aptarta šiuo metu la­ studentų savivaldoms ("Conferencefor Student Self Govemments ofUniversibai sudėtinga studentų padėtis.

Ateityje buvo siūloma ieškoti lėšų ties of Centrai and Eastem Europe”). švietimui, kad kitais metais nebūtų Pagrindinės konferencijos temos: mažinamas finansavimas valstybės tarptautinis universitetų studentų at­ stovybių bendradarbiavimas, skirtin­ deklaruojamai prioritetinei sričiai.

Panašūs susitikimai su Švietimo ir gų šalių bei universitetų diplomų pri­ mokslo ministerijos atstovais (Studi­ pažinimas, studentų mobilumas ir kt. jų ir mokslo departamentu) ir VU bei Jau dabar aišku, kad renginyje daly­ kitų aukštųjų mokyklų administraci­ vaus Sankt Peterburgo, Kijevo ir Lat­ vijos universitetų studentai. Tikimasi ja vyks ir toliau.

VUSA - SOSTINIŲ UNIVERSITETŲ SAVIVALDŲ KONFERENCIJOJE Spalio 28-31 d. Kopenhagoje vyko kas pusmetį rengiama kon­ ferencija sostinių universitetų studentų savivaldoms iš Šiaurės ir Baltijos valstybių. Konferencija dar žinoma kodiniu pavadinimu HUKAS.

1999 11 09 dalyvių iš Vengrijos, Slovakijos, Esti­ jos ir kitų valstybių universitetų. Pra­ nešimus skaitys žymūs LR pareigūnai, Vilniaus universiteto atstovai.

Studentai - j teatrą VUSA ketina pasirašyti kultūrinio bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru.

Sutartyje numatoma siūlyti stu­ dentams nemokamai padirbėti teat­ re, mainais jiems bus suteikta gali­ mybė žiūrėti spektaklius, rengti su­ sitikimus su aktoriais ir režisieriais.

VUSA nariai galės įsigyti pigesnių bilietų.

Rinkimai j VUSA valdybą ir parlamentą Lapkričio mėnesį VUSA žada su­ rengti papildomus rinkimus į valdy­ bą ir parlamentą. Kai kuriuose fakul­ tetuose trūksta Studentų atstovybės narių arba jų dalyvavimo VUSA veik­ loje laikas jau pasibaigęs. Jei esate veiklūs, turite idėjų, norite padėti sprendžiant problemas, iškylančias studijuojant ir studentaujant, - nepra­ miegokite rinkimų!

Apie renginius Lapkričio 10 d. Saulėtekyje esan­ čiame Fizikos fakultete įvyks “fuksų” krikštynos. Vakarinę dalį studentai švęs klube “Argus”.

Lapkričio 11d. Matematikos fa­ kultete (Naugarduko g.) taip pat bus krikštijami pirmakursiai.

Parengė Ugnė NAUJOKAITYTĖ

VUSA atstovė spaudai Ši konferencija jau gyvuoja nuo 1989 m. Iš pradžių Ji .'ingė tik Šiau­ rės šalių studentų savivaldas (Kopen­ hagos, Stokholmo, Oslo ir Helsinkio universitetų studentų sąjungas). 1995 m. į HUKAS pakviestos ir Baltijos ša­ lių sostinių studentų savivaldos (iš Ta­ lino technikos, Latvijos ir Vilniaus universitetų). 1997 m. rudenį konfe­ renciją organizavo Vilniaus universi­ teto Studentų atstovybė.

Kodėl įkurta tokia konferencija ir kodėl ji jungia būtent sostinių univerNukelta į 25 psl.

1999 11 09 Atkelta ii 25 psl.

sitetus, atsakyti nėra labai paprasta.

Visų pirma sostinėse esantys univer­ sitetai paprastai yra didžiausi (pvz., Vilniaus universitete šiuo metu stu­ dijuoja virš 15 tūkst. studentų. Iki daugiau nei penktadalis visų Lietu­ vos studentų.). Be to, sostinės univer­ sitetuose ir jų studentų savivaldose dirbantys žmonės paprastai turi ne­ mažai tiesioginių ryšių su valstybės institucijomis ir pan. Šį spalį vykusioje konferencijoje pagrindinis dėmesys buvo skirtas šioms temoms: “Studentų pasikeiti­ mo programos ir studentų mobilu­ mas” ir “Dabartinės studentijos pro­ blemos”.

Kalbant apie studentų mobilumą (t.y., užsieniečių studentų atvykimą ir “vietinių” studentų išvykimą į užsienį dalinėms studijoms) tarp Siaurės ir Baltijos šalių, nemažai diskutuota apie tai, kodėl tarp šių dviejų regionų daž­ nai vyksta ne dvipusiai mainai, o tik vienpusiai - t.y. “baltiečiai” vyksta į Šiaurės universitetus pagal specialias Šiaurės ministrų tarybos finansuoja­

mas programas ir mažai “šiaurės” stu­ dentų ryžtasi bent pusei metų atvykti į Baltijos šalis. Tai lemia tiek sociali­ nės-ekonominės, tiek kultūrinės, kal­ bos, studijų galimybių sąlygos. Ką ga­ li padaryti patys studentai ir studentų savivaldos? Sukurti kuratorių (angį. tutor, mentor) sistemą tam, kad atvykusiems studijuoti į Baltijos šalis stu­ dentams visi nepatogumai būtų kom­ pensuoti žmogiška šiluma ir “studen­ tavimo” pažinimu. Ibkia sistema eg­ zistuoja visose Šiaurės šalyse. Tiesa, kai kuriose kuratorių sistemą sukūrė ir “prižiūri” studentų savivaldos, kai kuriose - universitetai.

Aptariant studentų savivaldų veik­ lą ir bendrąsias švietimo problemas, išaiškėjo, kad šiais metais finansavi­

Universitas Vilnensis mas aukštajam mokslui buvo sumažin­ tas ne tik Lietuvoje, bet ir visose kon­ ferencijoje dalyvaujančiose šalyse, iš­ skyrus Daniją. Labiausiai sumažintas finansavimas palietė Baltijos šalis.

Kita bendra studentų problema bendrabučiai. Šiais metais dalis Vil­ niaus universiteto studentų negavo bendrabučio. Kopenhagoje yra labai mažai bendrabučių ir dėl didelės že­ mės kainos artimiausiu metu naujų bendrabučių neatsiras. Nemažai Šiaurės šalių bendrabučių stokos pro­

blemą sprendžia tiesiogiai išmokėdamos studentams pašalpas apsigyventi (angį, grantsfor housing), nepriklau­ somai nuo to, ar studentai gyvena bendrabutyje, ar nuomojasi butą mieste.

Kita HUKAS konferencija, kuri vyks pavasarį Ihline, greičiausiai de­ taliau nagrinės studentų finansavimo problemas - tiek studijų mokesčius, tiek paskolas, tiek bendrabučių finan­ savimą.

Iš VUSA konferencijoje dalyvavo ir Vilniaus universitetą reprezentavo VUSA valdžia - prezidentė Raminta Štuikytė ir valdybos pirmininkas An­ drius Augulis, kurių kelionės išlaidas VU Rektoriaus iniciatyva padengė Vilniaus universitetas. Abu dalyviai draugiškai teigė, kad konferencija bu­ vo labai naudinga ir efektyvi - per trumpą laiką (keturias dienas ir tris naktis) sukaupta nemažai informaci­ jos ir medžiagos apie dabartinę Lie­ tuvos studentų situaciją, kuri buvo iš­ dalinta konferencijos dalyviams. Ti­ kimės, kad HUKAS metu atsiradu­ sios naujos idėjos pasieks ir prakti­ nių rezultatų iš VUSA laukiančius studentus.

Daugiau apie vykusią konferenci­ ją galite sužinoti VUSA tinklalapyje www.vusa.lt VUSA informacija

25

"Paskirta 100 rublių premija už pa­ rašymo originališkos komedijos ar dra­ mos iš Lietuvos gyvenimo. Paskutinis terminas pristatymo konkursinio darbo i Varpo red. -1 sausio 1895"

... taip daugiau nei prieš 100 metų (1893 m. devintajame “Varpo" numeryje) skelbė Vincas Kudirka, susirūpinęs lietuviš­ ko teatro atsiradimu. Šiandien savosios dra­ maturgijos problematika bei teatro repertu­ aro turtinimu susirūpinę

EZ/i/ teatras

(VU afaoriaus-filotyo specialybės IV farsas)

ir Vilniaus universiteto Lietuvių

literatūros fatedra sfalbia

(MJįĮVILIOS LITPIUVIŠKOS PJESĖS K09@mSĄ

kuriame gali dalyvauti visų Lietuvos aukštų­ jų Ir aukštesniųjų mokyklų studentai bei vi­ durinių mokyklų 10-12 klasių moksleiviai!

Paskubėkite, kadangi “paskutinis terminas pristatymo” j Elfų teatrą arba VU Lietuvių li­ teratūros katedrą -1 sausio, 2000. Jokių žan­ rinių, tematinių ar Idėjinių apribojimų nėra.

Pjesėse, kurių orientacinė apimtis - ne dau­ giau kaip 2 veiksmai, o orientacinis veikėjų skaičius - ne daugiau kaip 7, vaizduokite tai, kas, Jūsų manymu, svarbu šiandien, apie ką, Jūsų nuomone, teatras turėtų kalbėti Iš scenos. Geriausi kūriniai bus publikuojami kultūros spaudoje. Darbus pasirašykite sla­ pyvardžiu, pridūrę savo statusą (studentas ar moksleivis) bei amžių. Tikrąją pavardę, mokymosi vietą bei koordinates įdėkite ir už­ klijuokite atskirame vokelyje.

Siųskite:

Pjesės konkursui Elfų teatras, Ukmergės 41 (B korpusas), Vilnius

• M.A.Pavilionienė “Feminizmas, visuomenė, kultūra” (straipsnių rinkinys);

arba atneškite j VU Lietuvių literatūros katedrą, pažymėję “Pjesės konkursui".

Atlygis konkurso nugalėtojui - pjesės pastatymas Elfų teatre bei I vieta - 500 Lt II vieta - 300 Lt III vieta - 200 Lt

• J.Machovenko “Nelietuviškų žemių teisinė padėtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XIV-XVIII a.)” (monografija).

Telefonai pasitikslinti: 72 60 52, 34 41 67, Aušra Gudavičiūtė.

NAUJI VU LEIDYKLOS IŠLEISTI LEIDINIAI • Mokslo darbai: “Ekonomika” 47; “Problemos” 55; “Actą Pedagogika” 6; “Teisė” 1 ir 2; “Moksiotyra” 3; “Informacijos mokslai” 11-12; • L.D.Barzdžiukienė “Busimasis inžinierius ir humanitarinė kultūra”;

Universitas Vilnensis

26

Tradicijos

1999 11 09

"CEMENTOVKES" GALI BAIGTIS IR NEPLANUOTU NĖŠTUMU

Pirmoji studentiška šventė - “cementovkė ” (kalbininkai siūlo vadinti “draugystės vakarėliu ”, nors kol kas jokio tikslaus atitikmens šiam žodžiui nepasiūlyta). Oficialus jos tikslas - geriau susipažinti su kurso draugais. Kaip yra iš tikrųjų ? Patys studentai pasakoja apie tai, kiek šios šventės kainuoja, kur jas paprastai organizuoja ir ką jose veikia.

••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••e

Sigitas Beržinskas (MF, III k.,visuomenės sveikata) Manau, kad “cementovkės” yra ne­ blogas dalykas. Ge­ ra susirinkti visai grupei neformalioje aplinkoje ir geriau vienas kitą pažinti.

Bet to turėtų norėti visa grupė, o ne keli žmonės, kitaip nėra prasmės.

Mūsų “cementovkė”, kaip įpras­ ta, vyko pirtyje. Tai buvo apie spalio pradžią. Organizuoti pradėta prieš kokias dvi savaites, bet visą laiką kas nors negalėjo arba nenorėjo. Gyve­ nantys bendrabutyje teisinosi, neva reikia važiuoti namo. Taigi iš visos grupės (20 žmonių) dalyvavo tik pu­ sė. Kadangi pirtį nuomojome per pa­ žįstamus, kainavo nedaug - kiekvie­ nam po 27 litus. Į kainą įėjo patalpų nuoma, valgiai ir gėrimai. Maistas neturėtų vaidinti svarbiausio vaid­ mens, bet be jo neišsiversi. Per mū­ sų šventę, kaip dažniausia būna, dar­ bus pasidalijome - merginos ruošė valgį, vaikinai parūpino gėrimų. Tai reikalinga, bet viskas turėtų būti su saiku - kokia šventė tuščiu skran­ džiu? Žinoma, padauginus alkoho­ lio, dažnai viskas vyksta ne taip, kaip reikia. Per savo “cementovkę” mes gėrėme, valgėme, šokome, dainavo­ me, žaidėme biliardą, kalbėjomės.

Veiksmas vyko nuo 20 valandos va­ karo iki 5-ių ryto.

Apie tuos, kurie neatėjo, kiekvie­ nas turbūt turėjo savo nuomonę. Vie­ ni tikriausiai turėjo priežasčių neda­ lyvauti, kitų tokios linksmybės pa­ prasčiausiai netraukia.

Manau, kad “cementovkės” tarp skirtingų specialybių studentų gerai tada, kai vienoje specialybėje studi­

juoja mažai vaikinų, o kitoje - mažai merginų, pvz., filologių ir fizikų. Šiaip - kuo mažiau žmonių, tuo geriau. O dėl skirtingų specialybių, tai jei ski­ riasi interesai, gali būti sunku rasti bendrą kalbą.

Daina Virkšaitė (EĘ III k., ekonomika)

Vytas Akulavičius (GMĘ TV k., geologija) “Cementov­ kė” vyko pas kursiokę sodo namelyje. Sodo šeimininkė pri­ sigėrė pirma.

Mes labai daug fotografavo­ mės, todėl yra nuotrauka, kur ji apsikabinusi “Cementovkės” reikalingos. Visko metalinį kibi­ per jas pasitaiko. Žmonės dažnai su­ rą... Pagrindinis artėja, supranti, su kuo praleisi ket­ šventės tikslas - įkaušti. Kai kurie vai­ verius metus. Net jei būna nelinks­ kinai atėjo dėl to, kad norėjo “paka­ ma, gali save paguosti bent tuo, kad binti” merginų. “Cementovkėje” ne­ ne namie laiką praleidai - vis šioks dalyvavo tik kelios kurso draugės, toks nuotykis. kurių nepakvietė šeimininkė - nors Grupės “cementovkę” darėme tai vyko ankstyvą rudenį, ji jau buvo bendrabutyje. Neslėpsiu - ji buvo spėjusi su kai kuo susipykti. siaubinga. O štai kurso “baliui” išsi­ Buvo nuobodoka - gėrėme, valgė­ nuomojome salę su pirtimi. Bent jau me, žaidėme biliardą, šnekėjomės. aš laiką praleidau puikiai. Valgėme, Atsivežėme savo alaus, degtinės, sėdėjome pirtyje, truputį šokome, maisto, todėl didelių išlaidų nebuvo. šiaip bendravome, linksminomės, Pasikvietėme draugų, kurie kartu ne­ maudėmės ir taip toliau. Deja, neat­ simoko. simenu, kiek tai kainavo. Nežinau, ką Man nepatinka “cementovkės”. apie nedalyvavusius mano kiti, tačiau Kvepia kaimietiškomis tradicijomis... aš jų tikrai nesmerkiu - priežasčių ne­ Gerai, kad per jas susipažįstama, bet ateiti gali būti daugybė. be apsivėmimų niekada, manau, neapsieinama.

Liutauras Pažusys Daug kas “cementovkes” daro (TSPMI, II k.) bendrabučiuose, bet ten sunku - ne­ pritaria ten dirbantys budintieji. Kai Ar “cementovkės” reikalingos? kurie jų išviso į “baraką” neįsileidžia, Na, priklauso nuo žmogaus. Aš su sa­ kiti draudžia ilgai linksmintis, garsiai vo kursu susipažinau jau per stoja­ klausytis muzikos. muosius, nes esu pakankamai komu-

1999 11 09

Universitas Vilnensis Andžej Stankevič (GMĘ I k., geologija)

nikabilus, todėl “cementovkė” buvo tik pabuvimas su draugais. O šiaip iš dabartinių “fuksų” pasakojimų tokių švenčių tikrai nereikėjo, nes jos buvo bevaisės - vieni kitų vis tiek geriau ne­ pažino.

Tokios šventės reikalingos, kad žmonės susipažintų, susiburtų j drau­ gų būrelius, padėtų vieni kitiems mo­ kytis, kartu eitų linksmintis.

Mes darėme net kelias “cementovkes”. Į pirmą aš per vėlai nuėjau, nes nenorėjau mokėti pinigų. Ir nieko ne­ gavau - viskas jau buvo suvalgyta ir išgerta... Tada 1 žmogui kainavo 40 litų.

Kita buvo pirtyje su baseinu - mė­ tėme į jį merginas, šokome, gėrėme, valgėme, neplatoniškai bendravo­ me... Aš tai ne, nes kurse merginos baisesnių nemačiau.

Gėrėme alų, vyną, degtinę, sultis, kitus gaiviuo­ sius gėrimus...

Kai atėjau pir­ mą kartą, visi jau girti buvo apie 2 valandą nakties.

Prisimini­ mai tokie - nuo Kirtimų stote­ lės iki Nauji­ ninkų 4 valan­ dą ryto reikėjo eiti pėsčiomis. Pernai pastebėjau, kad žmonės buvo daug draugiškesni ir komunikabilesni, o šiemet kieno paklausiu, tai sako, kad dar nepažįsta savo kursiokų. Netgi aš pusę pirmakursių pažįstu, o jie patys vienas kito - ne.

Kai kurie neatėjo. Bet kadangi jau­ nuomenė mūsų liberali, tai jokių prie­ kaištų nebuvo ir negalėjo būti, nes kiekvienas renkasi tokį būdą susipa­ žinti su kursiokais, koks jam labiau patinka.

Manau, kad “cementovkė” skirta susipažinti su kurso draugais, nes su kitų specialybių studentais galima su­ sipažinti per kitus Universiteto ren­ ginius. Todėl jose pašaliniai nepagei­ daujami.

Mano “cementovkė” buvo visai neseniai - spalio viduryje. Į ją nenuė­ jau, nes tą savaitgalį buvo daug įdo­ mesnių rengi­ nių - norėjau išgyventi. Iš 24 žmonių at­ ėjo 17. Netu­ riu suprati­ mo, ką jie da­ rė ir kodėl neatėjo. Susirinkusiems turbūt buvo linksma ir be manęs - kiek mačiau iš nuotraukų ir supratau iš pa­ sakojimų. Man nebuvo aktualu eiti į “cementovkę”, nes visus jau anksčiau pažinojau. Būtų aktualiau, jeigu to­ kie renginiai būtų organizuojami vos prasidėjus mokslo metams ir kitoje vietoje (mūsų vyko rūsyje).

Studentas, nepanorėjęs skelbti savo pavardės (pasakojusio pavardė redakcijai žinoma) Pigiausia “cementovkes” daryti pirtyse, todėl ir populiariausia. Be to, gauni ne tik šokių salę, bet dar ir vandens... Ar tai suvienija kursą?

Juokaujate! Kursas paprastai jau iki tada būna susidraugavęs. Paprastai į “cementovkę” pusė kurso neatei­ na. Vieniems pasisėdėjimas su gru­ pės bičiuliais atrodo nuobodus, ki­ tiems neleidžia tėvai, tretiems - pi­ niginė. Man “cementovkė” kainavo 25 litus. Ji buvo surengta kažkur už Vilniaus, aplūžusiuose kultūros rū­ muose. Daugelis vaikinų prisigėrė iki žemės graibymo, merginos irgi neatsiliko. Studijuoju prestižinę spe­ cialybę, todėl niekad nesitikėjau, kad teks mokytis su tokiais pasileidėliais. Įkaušusios silpnosios lyties atstovės puolė išsirenginėti ir šokti ant stalų.

Viena tą naktį pastojo. Štai jums ir

finalas.

Užrašė Aldona JAMONTAITĖ Nuotr. Ž Viteikaitės ir iš asmeninių albumų

27 BUSIMIEJI DIPLOMATAI, EIDAMI PAS MERGINAS, DIPLOMATIŠKUMĄ PAMIRŠO Nerami buvo spalio 28 d. nak­ tis Baltupiuose esančiame Vil­ niaus universiteto bendrabutyje.

Tą naktį gerokai įkaušę Tarptau­ tinių santykių ir politikos mokslų instituto I kurso magistrantai Vy­ gantas Šapokas, Arvydas Paldavičius ir Filosofijos fakulteto Socio­ logijos I kurso magistrantas An­ drius Bucas daužė gėlių vazonus, niokojo dekoratyvines sieneles, iš­ laužė bloko ir kaimyninio kamba­ rių, kuriame gyveno merginos, du­ ris. Bendrabučio administratoriui S.Karaliūnui iškvietus policiją, vai­ kinai atsidūrė blaivykloje. Nesuge­ bėdami susitvarkyti su lėbautojais, šios įstaigos darbuotojai buvo pri­ versti juos pririšti prie lovų.

Bendrabučio administratorius tvirtino, kad minėti jaunuoliai gir­ tauja nuolatos. Šių studentų elgesys svarstytas Rektorate. Nutarta vaikinus paša­ linti iš bendrabučio. Instituto ir fa­ kulteto vadovybės spręs, ar jie ga­ lės toliau tęsti mokslus Universi­ tete.

"U.V." inform.

1999 11 09

Universitas Vilnensis

28

Tradicijos Viešas daktaro disertacijos gyni­ mas Suomijos akademinėje visuome­ nėje turi ilgametes tradicijas. Iki pro­

cesas, atitinkantis demokratijos, aka­

AKADEMINĖ TRADICIJA: VIEŠAS DAKTARO DISERTACIJOS GYNIMAS Laikui bėgant pradedame labiau vertinti tradicijas. Galbūt tai noras susigrą­

deminės laisvės ir atvirumo principus.

Svarbiausia yra patikrinti kandidato,

žinti ryšius su turtinga praeitimi. Kalbu apie Vilniaus universitetą, jo ilgą ir spal­

vadinamo respondentu, sugebėjimus

vingą istoriją, nutrauktą sudėtingų istorinių įvykių, laikus, kai norėta griauti vis­

apginti savo nuomonę ir tyrimų re­

ką, kas sena, ir kurti nauja. Tokios sąlygos nebuvo ypač palankios akademi­

zultatus, pateikiamus disertacijoje,

nėms tradicijoms išsaugoti. Prisiminti mūsųAlmae matris tradicijas paskatino

bei suteikti galimybę Kiekvienam, tu­

ir šis straipsnelis, perskaitytas Helsinkio universiteto laikraštyje. O kaip gi buvo

rinčiam kritinių pastabų, jas viešai iš­

Vilniaus universitete ankstesniais laikais? Tikiuosi, šis vertimas paskatins ir ki­

sakyti.

tus prisiminti, ką pamiršome ir galbūt dar galime atkurti.

Fakultetas paskiria tos srities eks­

Neatsitiktinai pasirinkta nuotrauka iš VU bibliotekos rankraštyno, kurioje

pertą būti oponentu gynimo metu, o

užfiksuotas iškilmingas vakaras Stepono Batoro universiteto garbės daktaro vardo

dar vieną asmenį - pirmininkauti (jis

įteikimo proga.

siaustus, gali jais apsirengti. Įeinant

daktaro kepurės laikomos rankoje, o atsisėdus - padedamos ant stalo.

Visos ceremonijos metu elgiama­

si pagal taisykles. Neišmanantiems tai

gali atrodyti labai oficialu, tačiau daž­ niausiai aplinka būna labai šilta, ne­ retai išgirsti juokaujant ar juokiantis.

Helsinkio universiteto Ryšių su visuo­ mene skyriuje galima įsigyti vadovą,

taisykles ir patarimus kandidatams ir kitiems dalyviams penkiomis kalbo­

mis: suomių, švedų, anglų, prancūzų

ir vokiečių. Praeitais šimtmečiais vie­ vadinamas custos). Gali būti ir keli

tete disertacija tiesiog pakabinama

šieji egzaminai vykdavo lotynų kalba,

oficialūs oponentai. Paprastai custos

ant kablio.

o dabar kalbos pasirinkimą dažniau­

tampa asmuo, kuris vadovavo res­

pondento doktorantūros studijoms ir

siai nulemia oponento vartojama kal­

. Griežtas protokolas

ba. Kadangi vis dažniau oponentais

disertaciniam darbui. Jis atsakingas

Viešas gynimas paprastai praside­

už visą darbo tvarką, informuoja fa­

da 12 vai., šiais laikais - atitinkamai

kultetą apie rezultatus ir siūlo diser­

10 vai. Komisijos nariams privaloma

Egzaminas prasideda cum tempo-

tacijos įvertinimą.

rengtis oficialiai. Ponai paprastai dė­

re, ketvirčiu valandos vėliau, nei pra­

vi fraką, baltą kaklaraištį ir juodą lie­

nešta. Komisijos nariai įžengia į au­

Dešimt dienų iki viešo disertacijos

būna ne suomiai, labai dažnai kalba­

ma angliškai.

gynimo tezės turi būti “prikaltos” prie

menę arba susitarus tiesiog tamsų

ditoriją: pirmiausia respondentas, po

lentos centriniuose universiteto rū­

kostiumą, o moterys rengiasi tamsio­

jo - custos ir, galų gale, oponentas

muose. “Prikalimo” tradicija, matyt,

mis suknelėmis be skrybėlaičių. Ku­

(-ai). Custos paskelbus posėdžio pra­

paveldėta iš Martyno Liuterio, kuris

nigai gali vilkėti sutanas, o karinin­

džią, respondentas perskaito įžangi­

savo 95 tezes prikalė prie bažnyčios

kai - uniformas. Oponentas ir/arba

nę paskaitą, kuri paprastai trunka 20

durų Viurtenberge 1517 metais. Kai

custos, turintys mokslinį laipsnį uni­

minučių. Tada pagal protokolą res­

kurie universitetai vis dar naudoja ir

versiteto, kurio absolventai tradiciš­

pondentas lieka stovėti ir kreipiasi to­

simbolinę vinį, o Helsinkio universi­

kai dėvi galvos apdangalus arba ap­

kiais žodžiais: “Ponai/ponios oponen­

1999 11 09

Universitas Vilnensis

29

ronkka yra korona (reiškiančio karū­ ną) deminutyvas. Šios reikšmingos

mingesnį pobūdį nei Švedijoje, nors

apie mano disertaciją”. Tada oponen­ tas atsistojęs trumpai aptaria diser­ taciniame darbe nagrinėjamos temos

pakopos kelyje į daktaro laipsnio su­

bartinio Helsinkio universiteto, įkur­

teikimą šventimas akivaizdžiai sieja­ mas su karūnavimu (rusiškai korono-

to 1640 m., akademinės tradicijos daugiausiai buvo perimtos iš Upsa­

mokslinę reikšmę arba kitus reikš­

vanije).

los universiteto. Tai galima pasakyti

tai/oponentės, dabar kreipiuosi į jus, prašydamas pateikti kritinių pastabų

mingus darbo aspektus. Po kalbos

Karališkosios Turku akademijos, da­

Dažniausiai karonkka rengiama

ne tik apie ceremonijos protokolą, bet ir apie aprangą: švedai nelinkę

abu, respondentas ir oponentas, at­

restorane dalyvaujant tik egzaminų

sisėda ir pradeda dialogą. Pirmiausia

komisijos nariams ir keletui kolegų,

būti tokie oficialūs. Tačiau reikia pa­

pateikiami bendro pobūdžio klausi­ mai, po to prasideda detalesnė anali­

darbo vadovų ir draugų, tačiau kar-

brėžti, kad tokios ceremonijos nėra tik pompastika ir proga atšvęsti - jos

zė. Respondentas turi teisę tik atsa­

tarsi įrėmina įvykį, o ne esmę. Viešo­

kinėti j klausimus, bet pats klausti ne­

jo disertacijos gynimo esmė - oponen­

gali, nebent norėtų geriau suprasti

to pateikiama protinga kritika ir res­

klausimą. Auditorijai neleidžiama įsi­ terpti, o custos dažniausiai taip pat tik

pondento atsakymas į ją. Tokią reikš­

klausosi.

tiškai, nepasirodyti su džinsais ir nu­

mingą dieną verta apsirengti elegan­

tampytu megztiniu, o tai dažnai pasi­ taiko Švedijoje.

Maksimali visos procedūros truk­

mė - keturios valandos, bet dažniau­ siai ji trunka žymiai trumpiau. Jei rei­ Helsinkio universiteto daktaro kepurė

Helsinkio universiteto tradicijos, kildinamos iš XVII a., kiekviename

kritiką, oponentas atsistoja apiben­ drinti egzamino rezultatų. Respon­

tais rengiami ir didesni pokyliai. Ap­

fakultete šiek tiek skiriasi, tačiau šiaip jau yra panašios. Įdomu tai,

ranga dažniausiai oficiali, dėvimi fra­

kad nors daugelyje šalių reikšmin­

dentas išklauso stovėdamas ir taria

kai (dabar - su balta liemene), o mo­

ga ir pastebima akademinio gyveni­

oponentui keletą padėkos žodžių. Ta­

terys vilki juodas vakarines sukneles.

mo dalis yra akademiniai drabužiai,

da auditorijai pasiūloma galimybė

Kartais vyrai gali būti tiesiog apsiren­

pvz.; mantijos ir gobtuvai, tačiau

tarti žodį ir pateikti kritinių pastabų. Šiais laikais labai retai kas pasinau­

gę tamsiais kostiumais. Responden­ tas yra pobūvio šeimininkas, o opo­

Suomija, kaip ir visos Skandinavijos

šalys, teikia pirmenybę ne tokioms

doja tokia galimybe. Jeigu kada atsi­

nentas - garbės svečias. Reikšminga

spalvingoms ir efektingoms ceremo­

randa norinčių pasisakyti, paprotys

tradicinio pobūvio dalis - pagal griež­

nijoms: mantijas vilki tik rectormag-

reikalauja juos pakviesti į šventinį po­

tą tvarką sakomos kalbos. Pirmasis

nifices, o vienintelės skrybėlės yra

būvį vakare, tačiau nerašytos taisyk­ lės liepia tokio kvietimo atsisakyti.

kalbėtojas būna pats respondentas,

daktaro. Lygiai taip pat, kaip seniau­

kuris savo kalboje gali prisiminti, kaip

sias Suomijos universitetas perėmė

Pabaigoje custos atsistojęs paskelbia,

pasirinko mokslinių interesų sritį ir

daugelį tradicijų iš Upsalos univer­

kad egzaminas baigėsi. Vėliau opo­

siteto, naujieji universitetai perėmė

nentas pateikia fakultetui įvertinimą

kaip sekėsi rengti disertacinį darbą. Šioje kalboje visų pirma paminimas

raštu, o fakultetas kito posėdžio me­

oponentas, o po to - daugelis kitų

1970 metais, studentų radikalizmo

tu sprendžia, ar patvirtinti disertaci­

žmonių. Kiekvienam iš jų dėkojama

laikais, kai kurioms tradicijoms ir

ją ir suteikti mokslinį laipsnį. Spren­

už pagalbą, patarimus ir paramą di­

ceremonijoms buvo atsiradęs pavo­

dimas grindžiamas oponento pareiš­

sertantui. Po to visi paminėti žmonės

jus išnykti, bet dabar tai nebegresia

kimu ir custos ataskaita.

tokia tvarka, kokia buvo paminėti,

- tradicijos laikomos reikšminga ver­

“Karonkka”

vienas po kito atsistoję pasako kal­ bą. Visos šios kalbos būna neoficia­

tybe, kurią reikia puoselėti, o ne nai­ kinti.

Pagal tradiciją vakare rengiamas pobūvis. Šis pobūvis švediškai ir suo­

lios ir dažniausiai užbaigiamos tostu už daktarą in spe.

Pagal "Universitas Helsigiensis"

miškai vadinamas karonkka, tačiau šis žodis Švedijoje nevartojamas ir net

Gyvos tradicijos

kia, po pirmųjų dviejų valandų skel­

biama pertrauka. Užbaigęs detalią

daugelį tradicijų iš Helsinkio. 1960-

1999 Nr.2 parengė Nijolė BULOTAITĖ

nesuprantamas. Terminas greičiau­

Suomijoje viešas daktaro diserta­

Informacijos ir ryšių su visuomene

siai kilęs iš rusų kalbos, o žodis ka­

cijos gynimas išsaugojo žymiai iškil­

skyriaus vedėja

30

1999 11 09

Universitas Vilnensis

Ppdogas

Esu Linas Kranauskas. Keista likimo užgaida esu nublokštas j VU Teisės fakultetą, kur jau trečius metus laisvalaikiu gvilde­ nu didžiąsias teisės paslaptis, savo pagrindinę gyvenimo dalį iš­ davikiškai skirdamas niekingiems poezijos užkaboriams. Juose tūnau, rodos, nuo pat gimimo; gaudau vaizdus, garsus ir juokingą psichologiją žmonių bei gamtos po­ zose, ieškodamas, kas mane užhipno­ tizuotų. Ne tai, ką galima laikyti me­ nu, bet kuo galima laikyti meną. Gė­ lės jums.

Kaip čia neišsiliesi Geriems draugams ant peties truputį Ant mano baltalapių rinkinių, truputį Į tuščias muziejų lentynas ir galų gale Link Vaidilučių prasižiojusių giesmei aplink Amžinąjį rusenimą — apžioti Jų dvišakas rausvų sielų viršūnes Kiekvienam po lašelį Pasrūva žvanganti lava ant apžėlusio Istorija rutulio apraizgyti savo skysto Tinklo varvėjimu

Linas KRANAUSKAS Žalias Vizitas

Pažaliavo orakulo akys Veidrodėlyje žalias ūkas Virš spalvingos erdvės kloakos Pasilenkęs žvaigždžių barsukas

O širdis žaliaplaukės deivės Kad ir keista, tamsesnė už olą Jos dugne tas gauruotas ateivis Mato vieną didžiulę žolę -

Kažkieno užaugintą planetą Pilną mylinčio chlorofilo Ir iškart pasižymi planetą Lašelį iš prakaito Phil’o Kuris muša genezės būgną Ir pažadina tai, kad gyva Atrajojančiai augsmo ugniai.

Nežinia, kas išgąsdino gyvį -

O į karštą išdegusią žemę Grįžta Žanas mišelis barsukas Kur lapojantis smėlis želia Ir apsvaigęs orbitoj sukasi Jo pasauliu vadinamos saunos Dugne vienišos vakare olos Stebi dvi besileidžiančias saules Žalios deivės žalias areolas

Žodis Krateriui Kai tiek taškų Prisitaško ant susiglamžiusios tobula rasa Kaip nemalonu Stengtis visus juos aprėpti savo wwworatinkliu Balti kaip lapai mano bendražygiai

Jis užsidengia rankom skafandrą Nematyti kaip šėlsta spalvos Šnibžda lūpos ilgesio mantrą Joj sudygsta pasėtas sparnas

Aš krikštatėvis Su kryžium ant nugaros Vienas prieš pagonių arachnofobiją Aštuonkojis Kultūros ir dievo nešėjas Stengtis nemalonu.

Žalios žavios Žaliakalnio žaros Žmonės žino kaip žeminti žvaigždę Skrenda Žanas mišelis žaras Per žolės besiklausančią aikštę

Tiek daug gero Prisikaupė burnoje Smegenys yra liauka, o aš esu mikrokupranugaris,

Krikštatėvis Su kristum ant rankų, o gal Kristina - naujai susintetinta deive Kuri krykštaudama Nuo krikšto kutenančio jos žalias Akis su vaikiškai kruvinų metamorfozių atšvaitais mojuoja Savo šešiomis rankomis indoeurokomedija nuo pat pradžių.

Balta lapė

Herbe tarp šnypščiančių tulpių ant vėliavos dantyse 1998 07 21 kažkas

Prieš užmigdamas mėgstu Turėti šiek tiek dienos.

Su rausva Žilvino putele ir sauja edeno persikų.

Faktiškai Aš prieš miegą Esu nieko prieš keletą Gan stiprių gyvenimų.

Redakcijos prierašas. “Universitas Vil­

nensis” redakcijai teko sunki užduotis iš nemažo pluošto Lino eilėraščių atrinkti keletą, nes jų visų dėl vietos stokos iš­ spausdinti negalime. Tad susidomėju­ siems siūlome tiesiog parašyti autoriui ei. pašto adresu: nilas@pub.osf.lt

1999 11 09

PĖSČIOMIS - APIE 300 KILOMETRŲ Neišsigąskite, mieli skaitytojai, kad kalbėsiu apie maldininkų kelionę. Šiaip jau tai buvo įprastas žygis su, daugelio akimis žiūrint, doze egzotikos: rytinės ir vakarinės pamaldos, rytinės mišios, pa­ keliui liaudiškai vadinamas “rožančius”, begalės religinių lotyniškų, lenkiškų, prancūziškų ir vokiškų giesmių, kanonų.

Taip pat grupės gale atsilikęs kunigas, pasiryžęs išklausyti išpažinčių, vyriausias virėjas vienuolis, skyrium vyrų ir mote­ rų palapinės, bažnytinės vėliavos ir pa­ galiau pats tikslas - žymiausias Lenkijo­ je sanktuariumas (šventovė) - lyg paža­ dėtoji žemė. Šią kelionę iš Varšuvos į Čenstochovą rugpjūčio 4-16 d. organizavo tradici­ niai katalikai. Čenstochovoje 15 d. kas­ met susirenka apie 30 tūkst. piligrimų.

Daugelis iš jų - jaunimas. Likus keletui dienų iki išvykimo man ėmė drebėti kin­ kos, kai pagalvojau apie tuos 298 km, lenkų nacionalistus, uodus, purvą, kojų skausmus, kuriais mane gąsdino prieš porą metų tokioje kelionėje dalyvavę draugai. Šie gąsdinimai nepasitvirtino.

Man kelionė pasirodė labai vykusi.

Tikėjausi lietaus, kaitros ir uodų, bet nepagalvojau apie dulkes. Vėliau įsigud­ rinau eiti pačiame priekyje arba atsiliku­ si, kad nepapulčiau į jų sūkurius. Ypač bjauru buvo eiti pirmosiomis dienomis ša­ lia Vyslos. Lenkų keliai pasibaisėtini, duo­ bės užpiltos šiferio ar čerpių šukėmis.

Miegodavome kartais ir namuose, nes ten išlikęs paprotys rūpintis piligri­ mais, vaišinti juos. Maloniausia, kad va­ karais būdavo galimybė nusiprausti, o aš net skalbdavausi drabužius, todėl kai ku­ rie piktindavosi, jog atrodydavau “nepa­ doriai švari”.

Oras buvo palankus. Pasitvirtino tai­ syklė, kad svarbiausia - patogi avalynė ir psichologinis nusiteikimas. Labai sun­ ku nebuvo. Vieną dieną teko įveikti 36 km, tai vakarop visi eidami ėmė svyruo­ ti. Antroje kelionės pusėje vakarais jaus­ davomės taip pavargę, kad nelabai su­ vokdavome, ką darą. Aš vaikščiodavau pačiais kelkraščiais arba tiesiog lietuviš­ kai šnekindavau savo drauges baltaru­ ses (jos, aišku, irgi susimąstydavo, ar neišsikraustė iš proto).

Lenkų garbei reikia pasakyti, kad mū­ sų grupės kelionė buvo suorganizuota puikiai, ir rūpinosi jie mumis net perdė­ tai. Kitu atveju tai gal būtų buvę juokin­

31

Universitas Vilnensis

ga ar erzintų, bet svetimoje šalyje - tik­ rai malonu.

Neapsieita ir be traumų. Varšuvoje, kai dairiausi j stogus, man pavyko atsi­ trenkti į keistoje vietoje pastatytą stul­ pelį, vienoje sodyboje - į medelį, kai tam­

Kelionės įmanoma patekti į baziliką. Pro duris matėsi tik šokčiojantys ir mosuojantys spalvingomis skarelėmis paaugliai. Ke­ letas iš ten giedotų giesmių, reikia pri­ pažinti, buvo švelnios ir skambios. Krau­ piai atrodė ir visi vienuolyno komplek­ so koridoriai, nugulti tiesiog ant grindų miegmaišiuose miegančių piligrimų. To­

Vilma Balnytė Chersko pilyje.

soje bandžiau rasti kelią į palapinę. Ki­ toje sodyboje naktį - kakta į labai išra­ dingu būdu sukaltas tualeto duris.

Galiu pasigirti, kad mes su baltaru­ sėmis nustebinome visus savo dainingu­ mu. Visiems neapsakomai gražios atro­ dė liūdnosios baltarusiškos liaudies dai­ nos, o lietuviškosios - nesuprantamos.

Pats piligrimų susirinkimas man la­ biausiai priminė tarybinių laikų paradus, nes buvo daug šūksnių, iškilmingų svei­ kinimų ir žaidimų. Dažnai tekdavo pa­ matyti kunigų, spalvingais skrituliais, tri­ kampiais ar gėlytėmis apsikarsčiusių su­ tanas, regėjau jų ir su merginomis šo­ kančių turbūt nepritinkančias šiam luo­ mui šokių figūras.

Prasilenkimas su didžiosiomis grupė­ mis paskutinėmis dienomis paliko apo­ kalipsinių dienų įspūdį: triukšmas, pre­ kybininkai, didžiuliai sunkvežimiai su daiktais, dulkės, ištryptos pievos, vėly­ vais vakarais - technomuzikos diskote­ kos, dominuojanti sportinė apranga, ba­ nalios modernios giesmės (pvz.: “Jė, Jė, Jėzus - tai mano draugužis”), giedamos keleto asmenų per didžiulius nešiojamus garsiakalbius pritariant gitara. Per nak­ tines mišias dėl didžiulių minių buvo ne-

Nuotr. iš asm. albumo

kių pat buvo ir šalia vienuolyno esančioje pievelėje. Palapinių visame miestelyje lyg prisėta.

Apie kelionės tikslą aš žinojau ne­ daug ir vertinau jį pakankamai skep­ tiškai, bet galiausiai buvau priblokšta šventovės, kitaip vadinamos Jasna Gora, didingumo ir grožio. Svarbiau­ sias dalykas Čenstochovoje yra V-VI a. šventas Dievo Motinos paveikslas, “su­ žalotas” per viduramžių kovas, o da­ bar įrėmintas brangakmeniais nusags­ tytu sidabru ir auksu gotikinėje XV a. koplyčioje, kurioje man labiausiai įsi­ minė sienos, plačia juosta nukabinėtos šimtais gintarinių karolių. Iš arti jį ga­ lima apžiūrėti tik atstovėjus ilgiausią eilę ir ant kelių judant palei koplyčios sienas. Auksu spindi ir šalia esanti ba­ rokinė bazilika, kurios puikųjį altorių 1725 m. sukūrė J. A. Buzinis. Taip pat labai graži Šv. Barboros bažnyčia su nuostabiu centrinio altoriaus paveiks­ lu ir alėja, vedančia j vienuolyną iš ry­ tų pusės.

Vilma BALNYTĖ

FilosF, II magistratūros k., sociologija

Universitas Vilnensis

32

Teatras “Kiemo teatro ruduo’99” skaidrino rudeniškas nuotaikas Spalio 19-24 d. Vilniaus universi­ tete vyko “Kiemo teatro ruduo’99”. Šiemet šį renginį pradėjo “Fabrikas Nr.6” spektaklio eskizu “Oranžinis”.

Po spektaklio “Teatro rudens” daly­ vius ir svečius linksmino studentų dik­ silendas, buvo atidaryta Dailės akade­ mijos studentų paroda Pažaislio vie­ nuolyno tematika. Savo darbus ekspo­ navo J.Jasinskaitė, S.Vasyliūtė, B.Kasparavičiūtė, VPoškus, R.Noreikaitė, K.Mameniškienė ir I.Karaliūtė.

Spalio 21 d. žiūrovus nudžiugino Kiemo teatro premjera - M.Misiūnaitės režisuotas spektaklis “O virš visko dangaus šliūžė...”, kuris nustebino sa­ vo masinėmis scenomis ir subtilia pa­ grindinių aktorių vaidyba. Vis dėlto premjerinis jaudulys padarė savo, to­ dėl kai kurios klaidos erzino žiūrovus.

Spalio 22 d. sulaukėme svečių iš Klaipėdos universiteto, kurie parodė spektaklį vaikams “Sniego karalienė”.

Negausi vaikų auditorija krykštavo iš džiaugsmo, stebėdama Gerdos (Auk­ sė Bogužaitė) sentimentalią vaidybą.

Gaila, bet klaipėdiečiai nuvylė antruo­ ju savo spektakliu “Fariatjevo fanta­ zija”, neatitinkančiu nei laiko dvasios, nei probleminių aktualijų. Spektakly­ je maišomų neoriginalių muzikinių kūrinių ir silpnų lietuviškų tekstų sti­ lius jau gerokai nuvalkiotas ir seniai matytas.

Spalio 24 d. festivalis pabaigtas El­ fų teatro spektakliu “Dvi Sofi”. Žiūro­ vams buvo parodyta, kokia įvairi gali būti sceninė pjesės interpretacija. Re­ žisieriaus R.Vikšraičio sprendimas drastiškas ir negailestingas, apnuogi­ nantis grubius gyvenimo tiesų griau­ čius. Žiūrovui tai gali būti nepriimti­ na, bet tokia išraiškos forma įmanoma.

“Kiemo teatro ruduo’99" baigėsi, bet gausiai apsilankiusi publika išsi­ nešė dalelę to aukso, kuris galbūt pra­ skaidrins lietų gražiais prisiminimais.

Ir visiškai nesvarbios aktorių ar reži­ sierių padarytos klaidos ar tarpusavio nesutarimai. Svarbiausia, kad vyktų procesas, kad susitiktų nuoširdūs ak­ torių bei žiūrovų žvilgsniai ir tai su­ kurtų dalelę gėrio, kuris žodžiais ne­ nusakomas.

Andrius PULKAUNINKAS

Laurai

1999 11 09

MEDIKAI GYDO IR MUZIKA

Turiningos ir prasmingos buvo šios vasaros atostogos mūsų universiteto Me­ dicinos fakulteto trečiakursei Indrei CHMIELIAUSKAITEI. Ji pirmoji iš Balti­ jos šalių grojo Europos medikų studentų orkestre (EMSO), Škotijoje. Studentė

mielai sutiko papasakoti savo įspūdžius “U. E” laikraščiui.

“Visų pirma turėjau organizato­ riams nusiųsti muzikinį išsilavinimą bei patirtį patvirtinančius dokumentus, kuriuos peržiūrėjęs orkestro dirigen­ tas nusprendė, kas iš norinčių gali groti EMSO. Džiaugsmą gavus teigiamą at­ sakymą užtemdė dalyvio mokesčio už maistą ir nakvynę, kurį kasmet nusta­ to organizacinis komitetas, dydis. No­ rėdama vežtis į Škotiją smuiką, turė­ jau gauti brangią vizą. Esu labai dėkin­ ga Didžiosios Britanijos ambasadoriui Lietuvoje, padėjusiam išspręsti šias problemas.

Kasmet į EMSO susirenka studen­ tai medikai ir keletas jau kvalifikuotų gydytojų iš įvairių Europos šalių. Pir­ mą kartą koncertuota 1993 m. Vurzburge, po to - Vokietijoje, Anglijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Švedijoje. Vi­ sos koncertų metu gautos lėšos skiria­ mos pasirinktai labdaros sričiai. Taip medikai įrodo, kad sergantiems ir ken­ čiantiems gali padėti ne tik gydydami, bet ir savo pomėgiu muzikai. Be to, EMSO suteikia galimybę keliauti, pa­ sidalinti kultūrine bei socialine veik­ la, puoselėti taiką ir draugystę. Šiemet į Škotiją susirinko 70 dalyvių iš 19 vals­ tybių.

Liepos 22 d. išskridau į Londoną, po to - į Aberdyną, kurio universitetas

ir 1495 m. įkurta medicinos mokykla surengė EMSO’99. Mūsų orkestrui di­ rigavo gydytojas kardiologas, talentin­ gas smuikininkas ir dirigentas iš Aust­ ralijos D.Banney, o koncertą smuikui atliko profesionalus muzikantas G.Dženingsas.

Liepos 23 d. susirinkome j susipa­ žinimo vakarą, kurio metu buvome mokomi škotiškų šokių. Kitą dieną su­ rengėme kamerinės muzikos koncer­ tą Katedroje, šv.Mišių metu. Po jo su­ sikūrėme laužą Šiaurės jūros pakran­ tėje ir bendravome iki vėlumos, kol jū­ ros bangos apsėmė mūsų buveinę. Su­ žinojau, kad Didžiojoje Britanijoje pir­ minės medicinos studijos trunka ne še­ šerius, o penkerius metus, kad Švedi­ joje studentams nerašomi pažymiai, o studijas finansuoja valstybė, kad Ispa­ nijos medikų rūpestis - kovoti su AIDS ir ... didelį greitį mėgstančiais vairuo­ tojais, nes dėl šių priežasčių ypač di­ dėja mirtingumas. Įsiminė tarptautinis pobūvis. Iš anksto buvome paprašyti į jį atsivežti maisto iš savo šalies. Tuo nepasirūpi­ nę ilgokai triūsė vir­ tuvėse. Europos že­ mėlapyje pažymėjo­ me šalis ir miestus, iš kurių atvykome, į lauką išsinešėme sta­ lus ir nukrovėme įvairiausiais valgiais.

Visus ypač sudomino mano atvežtas šako­ tis ir jo kepimo bū­ das. Besąlygiškai įdo­ miausiu gėrimu pri­ pažintas lietuviškas “Suktinis”, nustebi­ nęs savo stiprumu I.Chmieliauskaitė su orkestro dirigentu D.Banney (50°). Pasiteisinau (dešinėje), solistu G.Dženingsu ir jų žmonomis tuo, kad mano atsi-

1999 11 09 vežtų 250 g šio gėrimo užteko pavai­ šinti visiems orkestro dalyviams ir sve­ čiams, nes kai kurie vien jo pauostę pasijuto apsvaigę. Paragavę lauktuvių, studentai paprašė pamokyti ir lietu­ viškų šokių.

Kitą vakarą susirinkome į miesto rotušę. Joje orkestrui buvo surengta iš­ kilminga vakarienė, kurioje dalyvavo Aberdyno merė ir 42 tarybos nariai.

Merė džiaugėsi tuo, kad Škotijos par­ lamento po 30 metų pertraukos atkū­ rimo data sutampa su EMSO viešna­ ge šioje šalyje. Pranešus, kad orkestre pirmą kartą dalyvauja atstovė iš Lie­ tuvos, žodis buvo suteiktas man. An­ gliškai perdaviau linkėjimus iš Lietu­ vos, apibūdinau Žemaitiją, jos sostinę ir įteikiau merei knygą apie Ifelšius, su­ venyrinę lėkštę, ženkliuką ir lininę skrybėlaitę.

Vėliau apsilankėme Škotijos sosti­ nėje Edinburge. Apžiūrėjome muzie­ jų, ant uolėto kalno stūksančią pilį ir joje saugomas seniausias Anglijoje ka­ rališkas regalijas. Vaikščiodami Kara­ liškąja mylia - gatve, jungiančia pilį su Holirudhauzo rūmais - viena iš oficia­ lių karalienės rezidencijų, klausėmės dūdmaišiais grojančių ir škotiškais tau­ tiniais drabužiais vilkinčių vyrų. Nie­ kaip negalėjome atsistebėti suvenyrų parduotuvėse siūlomais mažiausiais viskio buteliais pasaulyje, kurie yra įra­ šyti į Gineso rekordų knygą.

Vienoje iš miesto gatvių aptikome kuklų paminklą šuneliui Bobiui, kuris dieną naktį neatsitraukdamas ištikimai saugojo savo mirusio šeimininko ka­ pą. Sužavėti šio poelgio miestiečiai iš­ gelbėjo šuniuką nuo šungaudžių, nu­ pirkdami jam tais laikais brangiai kai­ navusią licenziją. Dabar prie Bobio ka­ po žydi du rožių krūmai, o prie jo šei­ mininko - nė vieno. Apie šios šalies pi­ liečių meilę gyvūnams byloja ir tai, kad čia klesti specialūs viešbučiai, kuriuo­ se už nakčiai paliktų augintinių prie­ žiūrą jų savininkai moka po 52 Lt (die­ nai - 46 Lt).

Mūsų orkestro pirmojo koncerto metu skambėjo Berliozo, Bergo ir Rachmaninovo kūriniai. Žiūrovų ma­ lonumui sugrojome melodiją iš popu­ liaraus filmo “Žvaigždžių karai” bei škotų liaudies dainą. Naktį pasiekėme Aberdyną, kur kitą vakarą surengto koncerto metu buvo įrašytos dvi kom­ paktinės plokštelės. Visos surinktos lė­ šos skirtos fondui, remiančiam Černo­

Universitas Vilnensis

33

bylio avarijos metu sukeltų ligų ka­ jai nesuprasdavo, iš kurios pusės turė­ muojamus vaikus. Jiems Ukrainoje tų atvažiuoti mašina. Norėdamas per­ bus pastatytos klinikos, į kurias apmo­ eiti gatvę, turi paspausti mygtuką, kad kyti vietinių medikų atvyks gydytojai įsijungtų užrašas “Palauk”. Po kiek lai­ iš viso pasaulio. ko pypsėdama nušvinta žalia spalva Užsienyje žmonės, užsiimantys lab­ pėstiesiems, tačiau ji dega taip trum­ daringa veikla, labai gerbiami, todėl pai, kad plačią gatvę tenka tiesiog per­ EMSO’99 susilaukė žiniasklaidos, vi­ bėgti. suomenės ir valdžios atstovų dėmesio.

Jei kam tektų vykti geležinkeliu, ne­ Dirigentas guodėsi, kad norėtų nusi­ nustebkite, kad to paties mažo trauki­ vežti orkestrą į Australiją ir parodyti, nio priekiniai vagonai, kiek pavažia­ kaip profesionaliai gali groti ne muzi­ vus, pasuks į vieną miestą, o užpakali­ kos specialybės studentai. Aš negalė­ niai - į kitą, nors informacijos apie tai jau atsižavėti orkestro dalyviais, kurie ir negausite. Prie Edinburgo virš For­ po varginančių studijų ar darbo ligo­ to upės yra į Gineso rekordų knygą įra­ ninėse savo atostogas aukojo repetici­ šytas geležinkelio tiltas, atidarytas joms nuo ryto iki vakaro, kad tokiu bū­ 1890 m. ir ilgesnis nei 1,5 km. Virš jo du padėtų ser­ gantiems, už tai negaudami jo­ kio materialinio atlygio. Po kon­ certo organiza­ toriams buvo įteikti padėkos diplomai, o daly­ viams - Škotijos pasai, suteikian­ tys galimybę vai­ šintis tautiniais valgiais ir gėri­ mais bei grožėtis ir fiksuoti šalies vaizdus.

Kitą rytą išsi­ ruošėme į tradi­ cinę ekskursijąsiurprizą, nes karalienė tik EMSO leido iš lauko ap­ įmontuotas laikrodis skaičiuoja dienas žiūrėti savo pilį. Kelionės metu vyko iki naujo tūkstantmečio pradžios. Vie­ konkursas tarp Vengrijos ir Šveicari­ tiniai gyventojai, ruošdamiesi šiai da­ jos šalių dėl teisės pakviesti orkestrą tai, gamina daug įvairių suvenyrų. kitais metais. Dalyviai išsirinko Švei­ Norėčiau padėkoti visiems, parėcariją, j kurią susirinks jau ne EMSO, musiems mano siekį atstovauti Lietu­ bet IMSO - tarptautinis medikų stu­ vai Europos medikų, studentų or­ dentų orkestras. kestre”.

Vėliau nuvykome į viskio daryklą, kur sužinojome, kad pirminis šio gėri­ P.S. Indrės kelionės dienoraštyje mo komponentas - išgrynintas šaltinio autografus bei linkėjimus paliko or­ vanduo. Paragavome ir Haggio - ašt­ kestro dalyviai, savivaldybėje ir kon­ raus tautinio škotų patiekalo, paga­ certuose sutikti žmonės. Tarp jų yra minto iš avių kepenų, svogūnų, avižų Aberdyno miesto merės M.Smith įra­ dribsnių ir patiekiamo avies skrandy­ šas: “Esu labai patenkinta, kad Lie­ je. Kondensuotas pienas su cukrumi - tuva dalyvauja Europos orkestre ir sudėtinė tradicinių saldumynų dalis, taip dalijasi lietuviška muzika bei kul­ kurį vietiniai užsigeria arbata be cuk­ tūra su Vakarų Europa. Indre, tu bu­ raus su pienu. vai nuostabi savo šalies ambasadorė.

Viešnagės metu teko prisitaikyti Sėkmės”. prie neįprastų eismo krypčių Škotijo­ je. Kartais net patys vietiniai gyvento­ Nuotr. iš asm. albumo

Universitas Vilnensis

Kenceptsi

1999 11 09

1 ♦ Šio tūkstantmečio Lietuvą vokiečiai išlydėjo kartu su VU Kamerinės muzikos ansambliu

VU Kamerinės muzikos ansam­ blis, kuriam dabar vadovauja violon­ čelininkė J.Karaliūtė, Lietuvos kultū­ ros dienose dalyvauja nebe pirmą kartą. Ir tai nėra atsitiktinumas. Pa­ sak kolektyvo senbuvio, koncertmeis­ terio M.Traubo, Pietvakarių Vokieti­ jos Mocarto draugijos ir šio renginio idėjos “vadas” G.Maisas jau seniai ži­ nojo apie VU ansamblį, fleitininko ir pedagogo P.Koncės iniciatyva egzis­ tuojantį nuo 1979 m. (jam teko ne­ mažai dirbti su Lietuvos kameriniu orkestru, todėl kitų muzikos kolek­ tyvų pažinimas buvo lyg ir savaimi­ nis), ir gerai įvertino jo muzikavimo lygį. 1995 m. grojantys studentai pir­ mą kartą buvo pakviesti į dabar jau tradicinę, kad ir nekasmetinę kultū­ rinę šventę ir jos organizatorių neap­ vylė. Šiemet Lietuvos kultūros dienų projektas buvo įgyvendintas Priūmo miesto iniciatyva, bendradarbiaujant su minėta Pietvakarių Vokietijos Mo­ carto draugija, užimančia reikšmin­ gą ir svarbią vietą kultūriniame Vo­ kietijos gyvenime. Organizatoriaus ir reikalų koordinatoriaus G.Šternickės iš Priūmo dėka visos VU Kamerinio muzikos ansamblio kelionės išlaidos buvo apmokėtos, todėl VU beliko draugiškai padėti studentams susido­ roti su organizaciniais rūpesčiais, už­ dėti reikiamus antspaudus ant šūsnies dokumentų, oficialių leidimų, sutiki­ mų bei kitų.,popierių ir palinkėti ge­ ro vėjo. Šešis tūkstančius gyventojų turintį Priūmą ansambliečiai ir “Ra­ tilio” kolektyvas išvydo naktį. Nepai­ sant to, autobuse linksma gaida vil­ nijo liaudiškos sutartinės ir folklori­ nio ansamblio vadovės Z.Kelmickaitės aforizmai. Lietuvių jaunimą nu­ stebino tokiu vėlyvu metu širdingas vokiečių šeimų sutikimas ir neapsi­ mestinis svetingumas. Studentams taip pat širdingai atsidėkoti trukdė tik kalbos barjeras - vokiečiai visomis ke­ turiomis laikėsi įsikibę savo gimtosios kalbos. Numatyti trys koncertiniai pa-

Spalio pradžioje Vilniaus universiteto muzikuojantys studentai užbaigė be­ veik mėnesį trukusį Lietuvos kultūros dienų ciklą Priūmo mieste, Vokietijoje. Ši kalnuota vakarinių žemių dalis buvo supažindinta su nemažiau reljefiška mūsų kultūrine aplinka - be klasikinės kamerinės muzikos vokiečiai turėjo galimybę išgirsti gerai žinomų Lietuvos džiazo atstovų: S.Sasnausko, D.Praspaliauskio, G.Laurinavičiaus ir kitų bendrą muzikinį projektą, profesionalaus violončeli­ ninko VSondeckio solinį rečitalį, taip pat VU folklorinio ansamblio “Ratilio” parengtą programą. Nuo rugsėjo 8 d. savo darbų parodas surengė A.Jacovskytė (grafika), A.Mikutis (gintaro dirbiniai) ir keletas kitų “meno sielų”. Vokiečiai šiltai sutiko irjiems jau pažįstamą teatrą “Lėlė”.

VU Kamerinis ansamblis mišių metu Tryro bazilikoje akustikos sumetimais grojo už kunigo nugaros. Aut. nuotr.

sirodymai ir repeticijos nesuspaudė VU Kamerinio ansamblio vizito į “kietą” grafiką, todėl kolektyvo lais­ valaikis buvo prasmingai “iššvaisty­ tas” naršant po siauras Liuksembur­ go senamiesčio gatvikes ir kazema­ tus (Priūmas - netoli Liuksemburgo ir Belgijos sienų), Koblenco parduo­ tuvėse, lankant Tryro kultūrinius ob­ jektus. Daugelio muzikuojančių stu­ dentų atsiliepimai apie pačius kon­ certus buvo labai teigiami: “Nuosta­ bu... Pribloškė bažnyčių grožis...

Daug teigiamų emocijų tiek dėl žmo­ nių, tiek dėl muzikos... Labai paglos­ to širdį, kai po koncerto žmonės plo­ ja atsistoję...” Koncertmeisterio Mi­ chailo, prašiusio vadinti jį Miša, ko­

mentarai - šiek tiek santūresni: “Bu­ vo gerai pasirengta kelionei, parodė­ me tai, ką sugebame”. Vokiečiai į koncertus rinkosi iš tiesų noriai. Tryre, kurį galima vadinti Vokietijos kul­ tūros centru (jame yra įžymūs įspū­ dingo dydžio Portą Nigra vartai - sa­ votiška romėnų laikų relikvija), šv. Pauliaus bazilika mišių metu bu­ vo sausakimša. Rytinių pamaldų me­ tu Priūmo šv. Salvadoro bazilikoje ir baigiamajame koncerte klausytojų gretos taip pat buvo gausios. Visas VU Kamerinio ansamblio koncerti­ nis repertuaras nuskambėjo tik bai­ giamojo koncerto vakarinėje dalyje, kai neatliekant liturginių katalikų apeigų bažnytinėje navų ir skliautų

Universitas Vilnensis

1999 11 09 erdvėje galima buvo sugroti laisves­ nės žanrinės formos kūrinius, pavyz­ džiui, M.K.Čiurlionio variacijas “Bė­ kit, bareliai” ir J.Pakalnio “Šokis su lanku”. Nuo klasikinės muzikos, skir­ tos styginiams, buvo pereita prie kū­ rinių fleitai su orkestro pritarimu ir arijų iš G.F.Hendelio “Mesijo”, atlie­ kamų klasikinį vokalą {valdžiusios LMA III k. studentės L.Grodnikaitės. Paradoksalu, tačiau aktyviai Lie­ tuvos kultūros dienose dalyvavę vo­ kiečiai lietuviškos muzikos “tėvus” M.K.Čiurlionį ir J.Naujalį grubiai pa­

vadino rusų kompozitoriais. Priūmo spauda, pasirodo, ištaisė šią klaidą teigdama, kad ansamblis griežė Lie­ tuvos kompozitorių M.K.Čiurlionio ir “mažiau Vokietijoje žinomo” J.Pa­ kalnio kūrinius. Deja, pasitaikė po stogu apgyvendinusių studentes šei­ mų, kurios nė karto nesuabejojo tuo,

kad jos yra rusės. Tokios nereikšmin­ gos tautinės peripetijos šiaip ar taip nesutrukdė Priūmo gyventojams pa­ sidžiaugti VU Kamerinės muzikos an­ samblio koncertu: studentai nuolat tu­ rėjo įrodinėti, kad jie nėra profesio­ nalai, o tik mėgėjai; koncertmeisteriui buvo “prilipintas” aukštasis muzikinis išsilavinimas. Minėtas Priūmo laikraš­ tis ansamblio pasirodymą įvardijo kaip vieną iškiliausių renginių, užbaigusių Lietuvos kultūros dienas. Belieka pa­ cituoti profesionalaus muzikanto, re­ giono kantoriaus ir vargonininko K.Šiomigo, su kuriuo muzikuojantys studentai atliko G.F.Hendelio koncer­ tą vargonams ir styginiams F-dur, žo­ džius: “Muzika įveikia kalbos sienas.

Aš nekalbu lietuviškai, tačiau šis kon­ certas yra gyvas įnašas tautų savitar­ pio supratimui”.

Dalia NAKUTYTĖ

35 “Virgo” koncertavo Slovakijoje ir Vengrijoje Vilniaus universiteto merginų cho­ ras “Virgo” (vadovė Rasa Gelgotienė) ir Panevėžio kamerinis orkestras (vadovas Vidmantas Kapučinskas) lapkričio 2 d. grįžo iš Slovakijos ir Vengrijos, kur dalyvavo tarptautinia­ me Dunojaus bažnytinės muzikos fes­ tivalyje.

Festivalyje dalyvavo 10 kolektyvų iš Slovakijos, Vengrijos, Vokietijos ir Lietuvos. Iškilmingame festivalio už­ darymo koncerte Komarno mieste mūsų muzikantams teko garbė atlik­ ti G.B.Pergolezio “Magnificat”.

Dunojaus bažnytinės muzikos fes­ tivalis surengė ir mūsų kolektyvų kon­ certą įžymiojoje Budapešto Šv. Matyas bazilikoje, kur koncertuoti kvie­ čiami garsiausi pasaulio chorai.

VU Kultūros centras

ALF Studiję užsienyje informacijos centras informuoja Pradžia 12 psl.

TITLE: Alexander von Humboldt Foundation HUMBOLDT RESEARCH FELOWSHIPS GEORG FORSTER RESEARCH FELLOVVSHIPS DURATION: Six to twelve months.

TO WHOM IT MAY CONCERN: Scholars holding doctorates who wish to carry long-term research projects of

their own choice in Germany.

ARJEAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Ali academic disciplines for Humboldt research fellowships.

Research areas for Georg Forster fellovvships: humanities and sočiai sciences, political science and economics, projects in the public health sector and in the fields of architecture, forestry and geosciences, and interdisciplinary projects relating to environmental and resource protection.

DEADLINE: Applications may be submitted any time.

REQUIREMENTS: Quality and feasibility of the research project of the candidate and his/her internationally published work.

ADDITIONALINFORMATION:Select@AvH.de CONTACT: Alexander von Humboldt-Stiftung, Jean-Paul-Strasse 12, D-53173 Bonn, Germany

Fax: (49-228) 833-212. E-mail: Select@AvH.de TITLE: NORD/LB Warburg-Wolfenbuttel research fellowship, 2000-2001 DURATION: Four months (two of which at the Warburg institute and two months at the Herzog August Bibliothek

VVolfenbuttel).

TO WHOM IT MAY CONCERN:Scholars who have completed at least one year’s research on their doctoral dissertation and who wish to have access to the VVarburg Institute’s and the Herzog August Bibliothek Wolfenbuttel libraries.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Intellectual and cultural history of early Modern Europe.

DEADLINE: December 3,1999.

REQUIREMENTS: English proficiency, applicants mušt be under 35 years of age.

ADDITIONALINFORMATION: http://www.sas.ac.uk/warburg.

CONTACT: The Warburg Institute, Woburn Sųuare, London WCIH OAB Tel.: (020) 7862 8949. Fax.: (020) 7862 8955. http://www.sas.ac.uk/warburg Tęsinys 37 psl.

36 Universitas Vilnensis 19991109 ------------------------------------------------------- j-----------------------------------------------------Tarptautinių ryšių skyrius informuoja Šis informacinis lapelis, kurį leidžia Vilniaus universiteto Thrptautinių ryšių skyrius ir Mokslo skyrius bei Studijų užsienyje informacinis centras, skirtas Universiteto bendrijos nariams. Lapelio tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami joje dalyvauti. Kreipiantis j skyrių ar centrą, reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį arba datą.

INFOR US 15 A TITLE: AAUW Grants for Intemational Post-grad Students in US, Home Country Project Grants DURATION: July 1, 2001-June 30, 2002.

TO WHOM IT MAY CONCERN: Intemational Fellowships are avvarded for full-time study or research to women

who are not U.S. citizens or permanent residents. Applicants for Intemational Fellowships may simultaneously apply for grants to support community-based projects to be implemented in the fellow’s home country in the year immediately follovving the fellowship year.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Proposed projects mušt have direct impact on improving the lives of women and girls in the recipient’s home country. Preference is given to projects that relate to the fellow’s primaiy area of study. Applications for Home Country Project Grants may only be submitted as part of an Intemational Fellowship application. Grants: $5,000-$7,000.

DEADLINE: Applications available: Aug. 1,1999 ■ Nov. 15,1999. Application POSTMARK deadline: Dec. 15,1999.

Application RECEIPT deadline: Feb. 1, 2000.

REQUIREMENTS: Applicants mušt have earned the equivalent of a U.S. bachelor’s degree by Dec. 31, 1999, and mušt have applied to their proposed institution of study by the time of application (no later than Dec. 15,1999.)

Selection criteria include outstanding academic ability, professional potential, and the importance of the field of study to changing the lives of women and girls in the country of origin. Six of the 45 available awards are jointly sponsored by the Intemational Federation of University Women (IFUW) and are available to members of IFUW affiliate organizations. Recipients of these awards may study in any country other than their own. At the time of application, applicants mušt specify whether they seek support for a one-year fellowship only, or for a fellowship in combination with a project grant.

ADDITIONAL INFORMATION: To apply for an Intemational Fellowship, fili out a request for an application form on line, call 319/337-1716 ext. 60, or write to: AAUW Educational Foundation, Department 60,2201 N. Dodge St„ Iowa City, IA 52243-4030, USA INFOR US 14 A TITLE: AAUW Grants for Intemational Post-grad Students in US, Intemational Fellowships DURATION: July 1, 2000-June 30, 2001.

TO WHOM IT MAY CONCERN: Intemational Fellowships are awarded for full-time study or research to women

who are not U.S. citizens or permanent residents.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Both graduate and postgraduate study at accredited institutions are supported. Fellovvship award: $16,500.

DEADLINE: Applications available: Aug. 1,1999 - Nov. 15,1999. Application POSTMARK deadline: Dec. 15,1999.

Application RECEIPT deadline: Feb. 1, 2000.

REQUIREMENTS: Applicants mušt have earned the equivalent of a U.S. bachelor’s degree by Dec. 31, 1999, and mušt have applied to their proposed institution of study by the time of application (no later than Dec. 15,1999.)

Selection criteria include outstanding academic ability, professional potential, and the importance of the field of study to changing the lives of women and girls in the country of origin. Six of the 45 available awards are jointly sponsored by the Intemational Federation of University Women (IFUW) and are available to members of IFUW affiliate organizations. Recipients of these avvards may study in any country other than their own. At the time of application, applicants mušt specify whether they seek support for a one-year fellowship only, or for a fellovvship in combination with a project grant.

ADDITIONAL INFORMATION: To apply for an Intemational Fellovvship, fili out a reųuest for an application form on line, call 319/337-1716 ext. 60, or write to: AAUW Educational Foundation, Department 60,2201 N. Dodge St., Iowa City, IA 52243-4030, USA

Universitas Vilnensis

1999 11 09

37 INFOR US 17A

4

TITLE: AIR/NCES/NSF Grant Program, Improving Institutional Research in Postsecondary Educational Institu-

tions DURATION: oneyear TO WHOM IT MAY CONCERN: Doctoral students, institutional researchers, educators and administratore.

Cooperative projects involving U.S. and foreign institutions or organizations.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Ūse of the federal databases for institutional research in postsecondary education: for projects utilizing the databases of the National Center for Education Statistics and the National Science Foundation. The program has three major components: annual Summer Institutes in the Washington, D.C. area to study the national databases, dissertation research grants for doctoral students, and research grants for practitioners and faculty. Dissemination of research findings is an integral part of this program.

DEADLINE: January 17,2000. Results announced by early April.

REQUIREMENTS: Only proposals submitted in electronic format, an Email attachment in Word or WordPerfect, will be accepted. Complete guidelines for all components of the AIR grant program may be viewed or printed from this Web site: http://www.airweb.org/grantnew.htm ADDITIONAL INFORMATION: The Association for Institutional Research 114 Stone Building Florida Statė University Tallahassee, FL 32306-4462 USA Phone: 850/644-4470 Fax: 850/644-8824 E-mail: air@mailer.fsu.edu http://airweb.org

INFOR US 16 A TITLE: Princeton University’s Woodrow VVilson School, Christian Johnson Endeavor Fellowship DURATION: One-year residential program.

TO WHOM IT MAY CONCERN: Rising leaders in the international and domestic policy worlds.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Master’s Degree in Public Policy (M.P.P.), which gives an opportunity

to expand organizational skills and intellectual breadth to compete in an increasingly complex globai environment.

DEADLINE: Applications mušt be received by January 3, 2000.

REQUIREMENTS: Applicants mušt possess a minimum of 7 years of professional experience in domestic or international government agencies, and/or experience in the nonprofit sector. Successful candidates mušt demonstrate creativity, leadership skills, a commitment to public service, and the intellectual capacity to thrive in a demanding academic setting.

ADDITIONAL INFORMATION: The School’s generous financial assistance policy meets the full demonstrated needs of all admitted students. More than three-quarters of all graduate students at the School receive financial aid, which for most includes full tuition and a stipend for living expenses. Christian Johnson Endeavor Fellowships will be awarded to qualified candidates from the nonprofit sector.

For an application and further information, contact: Woodrow Wilson School of Public and International Affairs, Master’s Degree in Public Policy, Robertson Hali, Princeton University, Princeton, NJ 08544-1013, USA Telephone: 609-258-4836, E-mail: MPP@wws.princeton.edu, Website: www.wws.princeton.edu/degree/mpp.html On-line applications are now available.

ALF Sturfiję užsienyje infcrmacijos centras informuoja Pradžia 12 psl.

TITLE: Graduate Program in International Political Economy and Development DURATION: MA degree studies TO VVHOM IT MAY CONCERN: Graduates who wish to gain interdisciplinary knowledge AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Comparative & International Politics; Demography; Development

Studies; Emerging Markets & Country Risk Analysis; International Business & Finance; International & Devel­ opment Economics DEADLINE: January 15, 2000 REQUIREMENTS: Fluency in English ADDITIONAL INFORMATION: www.fordham.edu/iped CONTACT:

International Political Economy and Development Program Fordham University, Bronx, NY 10458, USA E-mail: iped@murray.fordham.edu Tęsinys 40 psl.

Universitas Vilnensis

38

Muzikinis puslapis Pasirodo, Lukas yra abejingas sportui, negana to, jis ir apolitiškas. Žinias per televizorių jis dar išklau­ so, tačiau jokiai partijai nesimpati­ zuoja ir tvirtina, kad politika - nešva­ rus dalykas. Didžiausia Luko aistra kūryba. “Tai gali būti muzika, gali būti teatras, svarbiausia, kad tai būtų kū­ rybinis darbas”, - teigė jis. ©

Netrukus Interneto gerbėjai šio tinklo “vandenyse” ras puslapį, skir­ tą naujajam grupės “L+” albumui “Namai”. Jame bus ir grupės narių piešiniai, vizualiai perteikiantys, kaip jie įsivaizduoja vieną ar kitą dainą.

“Piešėm kaip mokam, stengėmės nuoširdžiai”, - sakė “L+” nariai. ©

Lapkričio 8 d. prekyboje pasirodys antrasis populiariosios LNK laidos “Bobų vasara” dainų rinkinys. Jame bus 16 laidoje skambėjusių kūrinių, sukurtų įžymių Lietuvos kompozito­ rių: M.Noviko, B.Gorbulskio, A. Raudonikio, L.Vilkončiaus ir kitų.

Pirmasis “Bobų vasaros” dainų rin­ kinys buvo išleistas 1998 m. ©

Suintrigavusi publiką pirmaisiais savo kūriniais “Tylumos daina”, “Miegantis miestas”, “Pas tave”, gru­ pė “Elektra” žengia dar vieną žings­ nį link muzikinio olimpo viršūnės šiais metais po “Koja Records” vė­ liava išleidžia debiutinį savo albumą “Aero”. Grupės “Elektra” lyderis Te­ odoras muzika domėjosi visą gyveni­ mą. “Tačiau rimčiau į ją žiūrėti pra­ dėjau pernai žiemą grįžęs iš Ameri­ kos ir įkūręs nuosavą mini studiją, pasakojo muzikantas. - Amerikoje tu­ rėjau pažįstamą, dirbantį savo įrašų studijoje, ir supratau, kad pats noriu užsiimti šia veikla”. Teodoras tvirti­ no nežinąs, kaip gimsta dainos, bet mano, kad specialiai jų nesukursi - ta­ da jos bus dirbtinės.

1999 11 09

TRUMPAI “B’ Avarijos” vaikinus pasiekė gandai, kad jų grupė neva ketinanti nutraukti muzikinę veiklą. “Bavarų” tvirtinimu, tai netiesa - jų koncerti­ nis grafikas jau suplanuotas iki Nau­ jųjų metų.

Grupės “Santa” merginos studijo­ je įrašinėja naują dainą. Merginos vis dar labai džiaugiasi, kad jų bendra daina su grupe “Žas” “Nes viskas ore” buvo įtraukta į singlą “Turisto Lituano”. Jos tikisi, kad ateityje įra­ šys ir daugiau bendrų projektų.

©

Mėnesio pradžioje Kauno klube “Siena” savo naująjį albumą “Ato­ mas” pristatė Tomas Augulis. Pa­ klaustas, kodėl pasirinko būtent Kau­ ną, atlikėjas sakė, kad susitikimai su kitų miestų žurnalistais suteikia pui­ kią galimybę sulaukti daugiau ir įvai­ resnių klausimų. ©

Grupė “Reųuiem” spalio viduryje baigė kurti dainą, kurios įrašams bu­ vo pasikvietusi aborigeną V.Gumblarą. Kaip radijo singlas ši daina netru­ kus bus pasiūlyta radijo stotims. ©

Kęstutis Jablonskis mano, kad bū­ tent dabar jo pasirinktas gyvenimo būdas, t.y. dainų kūrimas ir koncer­ tai, jam teikia daugiausia džiaugsmo.

Po albumų “Draugai” ir “Kur aš bu­ vau” pasirodymo į koncertus ateina daug daugiau žmonių nei anksčiau.

“Kai koncertavome Pakruojyje, res­ torano administratorius sakė, kad tiek žmonių, kiek per mūsų koncer­ tą, dar niekada nebuvo”, - pasakojo KJablonskis. ©

Egidijus Sipavičius Vilniaus įrašų studijoje “Jet-Sound” įrašė 4 naujas dainas, kurios greitai turėtų patekti į didžiąsias Lietuvos radijo stotis.

“Naujos dainos bus šiek tiek lyriškesnės. Jose bus mažiau rokenrolo, ta­ čiau tai nereiškia, kad jo visiškai ža­ du atsisakyti. Tiesiog amžius ir žilas plaukas kartais daro savo”, - sakė E.Sipavičius.

Liūdna žinia “Junior” gerbėjams: Klaipėdos ketvertukas nusprendė nu­ traukti savo veiklą. Lapkričio 4 d. iš­ leistas rinktinis albumas “Geriausios dainos”, kuriame yra atsisveikinimo kūrinys “Paskutinė daina” ir dvi nie­ kur neskelbtos dainos. “Ateina me­ tas, kai nori keistis, kai pradedi visai kitaip mąstyti, atsiranda kitoks požiū­ ris į gyvenimą. Seno pabaiga visuo­ met yra gero naujo pradžia, - apie “Junior” išsiskirstymą kalbėjo grupės lyderė Rosita. - Aišku, tai nereiškia, kad mums dabar neskauda širdies ir kad apsispręsti buvo labai lengva. La­ bai džiaugiamės, kad sceną palieka­ me kaip geriausia šokių grupė. Nuo scenos nulipame nenusistekenę, aukštai iškėlę galvas ir tikrai nesusipykę”.

“Skamp” gruodžio 1 d. gerbėjus ža­ da nudžiuginti nauju albumu. Šiuo

metu trijulė dirba su kompozitoriumi Linu Rimšų, kurio padedama su LRT orkestru įrašys kelias dainas. “Albu­ me bus labai daug ‘gyvų’ instrumen­ tų, - pasakojo “Skamp” muzikantas Viktoras. - Bendradarbiausime ir su Muzikos akademijos kvartetu, žada­ me įrašyti bendrą dainą su viena sena grupe, kurios pavadinimo dar neno­ riu išduoti”. Lapkričio mėnesį “Skamp” surengs koncertinį turą po Lietuvos mokyklas. Grupė jau išsirin­ ko 20 mokyklų, kurių mokiniai pirmie­ ji išgirs naujas grupės dainas. Šį turą “Skamp” nutarė surengti todėl, kad mokiniai yra jų pagrindinė publika.

Parengta pagal "Jam Records" informaciją ir "Bombonešį"

Universitas Vilnensis

1999 11 09

39

-

Leidybinės firmos "Koja Records" ir "Bomba Records" bei laikraštis "Universitas Vilnensis" kviečia dalyvauti konkursuose!

<________ __________ J “Koja Records” klausimai apie Luką:

“Koja Records” klausimai apie “Funky”:

1) Kaip vadinasi debiutinis Lu­ ko albumas?

2) Kokia Luko pavardė?

3) Koks Luko žmonos vardas?

1) Kaip vadinasi debiutinis “Funky” albumas?

2) Kiek narių grupėje “Fun­ ky”?

3) Kaip vadinsis rusų kalba įdainuotas “Funky” albumas?

Trijų teisingai atsakiusių laukia naujausi Luko albumai “Pažadink mane”.

Dėmesio! Konkursai!

“Bomba Records” klausimai apie “Lemon joy”: 1) Kaip anksčiau vadinosi gru­ pė “Lemon joy”?

2) Kokia Igorio Kofo tautybė?

3) Kaip vadinasi “Lemon joy” daina, įdainuota kartu su buvusia “Dinamikos” vokaliste Irma Jurge­ levičiūte?

Dviejų teisingai atsakiusių lau­ kia naujausi “Lemon joy” albumai “Mylėt tave taip beprotiška ir keista”.

Trijų teisingai atsakiusių lau­ kia naujausi “Funky” albumai “Žaisliukas”.

Atsakymus iki lapkričio 22 d. neškite arba siųskite j redakciją: VU Centriniai rūmai (Universiteto g. 3), 16 kabinetas (šalia archyvo). Prašome nurodyti savo vardą, pavardę, fakultetą, kursą, adresą ir telefoną. Nugalė­ tojai bus išrinkti burtų keliu.

Praėjusio konkurso teisingi atsakymai: 1) “Empti” vokalistės vardas - Giedrė.

2) Išspausdintoje nuotraukoje fotografuotasi “Nidos” festivalio proga.

Grupės “Empti” kasetes laimėjo Istorijos fakulteto studentas Vidmantas Misevičius ir Teisės fakulteto studentė Ramunė Guobaitė. “ŽAS” kasetė “Turisto Lituano”atiteko VU Orientalistikos centro dėstytojai Liudai Kočnovaitei. Kviečiame į redakciją atsiimti prizų.

Universitas Vilnensis

40

1999 11 09

ALF Stučiję užsienyje informacijos centras informuoja Pradžia 12 psl.

TITLE: Globai Law School Program Scholarships DURATION: One year.

TO WHOM IT MAY CONCERN: Hauser Law Scholarships are offered to law graduates who wish to study for a

master’s degree in Laws or for a doctor’s degree in Juridical Science.

Globai Public Service Law Scholarships are offered to practitioners with a minimum of 2 years experience in public service who wish to study for a master’s degree in Public Service.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Hauser Law Scholarships: Corporations, Comparative Jurisprudence, General Studies, International Legal Studies, International Taxation for Foreign Students, Public Service, Taxation, Trade Regulation.

Globai Public Service Law Scholarships: Political and Civil Rights, Sočiai Justice and Economic Rights, Criminal Justice, International Public Interest Law and Practice, institutional, practical and managerial issues in Public Interest Law practice.

DEADLINE: December 1,1999.

REQUIREMENTS: English proficiency.

ADDITIONALINFORMATION: www.law.nyu.edu. Interested applicants are encouraged to apply for both schol­ arships.

CONTACT: New York University School of Law, Graduate Admissions Office, 110 W. Third Street, First Floor, New York, NY 10012-1074 Phone: 212-998-6060. Fax: 212-995-4883 TITLE: The VVarburg research fellowships, 2000-2001 DURATION: Brian Hewson Crawford Fellowship: one month. Henri Frankfort Fellowship: up to three months.

Albin Salton Fellowship: one to two months. Frances A. Yates Fellowships: one fellowship of up to three years and ten fellowships of two or three months.

TO WHOM IT MAY CONCERN: Scholars who have completed at least one year’s research on their doctoral dissertation and who wish to make a research in the Warburg Institute.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Intellectual and cultural history.

DEADLINE: December 3,1999.

REQUIREMENTS: English proficiency, applicants mušt be under 35 years of age.

ADDITIONAL INFORMATION: http://www.sas.ac.uk/warburg.

CONTACT: The Warburg Institute, Woburn Square, London WCIH OAB Tel.: (020) 7862 8949, Fax.: (020) 7862 8955, http://www.sas.ac.uk/warburg TITLE: Open Society Institute Undergraduate Exchange Program Academic Year 2000-2001 DURATION: One year.

TO WHOM IT MAY CONCERN: 2nd year students currently studying any of the fields listed below in an accred-

ited university in their home country.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: American Studies, Art History, Classical Studies, Comparative Literature, Cultural Anthropology, Economic Theory, Fine or Performing Arts, History, International Relations, Journalism, Political Science, Sociology.

DEADLINE: November 30,1999 REQUIREMENTS: English proficiency, outstanding academic record. Applicants mušt be 18-23 years old, be in their second year when applying and have at least one year of study remaining in their home university when they return.

ADDITIONAL INFORMATION: Tel. (370 2) 687165 CONTACT: Educational Advising Center, Vilnius University, University str.3, Room 40,2734 Vilnius, Lithuania.

Tel. (370 2) 687 165,-Fax. (370 2) 687 164, Email: zaneta.savickiene@cr.vu.lt, E-Mail: liudvika.leisyte@cr.vu.lt