VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
/>
a
Ataskaitiniai-rinkiminiai partinių organizacijų susirinkimai fakultetuose
470
TIIDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS________________
Nr. 1
Šeštadienis, 1950 m. balandžio 15 d.
Kaina 20 kap.
Už komunistinio jaunimo auklėjimo sustiprinimą Mūsų respublikoje išsivystė plati socialistinė statyba. Statomi nauji fabrikai ir gamyklos, plečiami mies tai, auga ir stiprėja kolūkiai, spar čiais tempais kyla lietuvių tautos kultūra, nacionalinė savo forma, so cialistinė savo turiniu. Nuolat kylanti Tarybų Lietuvos liaudies ūkio statyba reikalauja ne tik kaskart didesnio skaičiaus įvai rių sričių specialistų, bet, kas svar biausia, vis geriau paruoštų. Musų kylantis socialistinis gyvenimas rei kalauja aukštos kvalifikacijos spe cialistų, žinančių gerai savo specia lybės dalyką, galinčių sėkmingai su jungti teoriją su praktika, be galo atsidavusių Lenino—Stalino partijos reikalui, komunizmo statybos reika lui. Todėl besimokančios jaunuome nės auklėjimo darbas komunistine dvasia jgauna sprendžiamos reikš mės. Leninas ir Stalinas mus moko, kad mūsų kovos sėkmė, mūsų tarybinės visuomenės judėjimas pirmyn dau giausia priklauso nuo tarybinių žmo nių socialistinio sąmoningumo, nuo to, kiek gerai jie supranta bolševi kų partijos politiką, kuri yra tary binės santvarkos gyvybiniu pa grindu. Todėl mūsų partija be paliovos ūpinasi tarybinės liaudies ir jos jaunimo idėjiniu augimu. Apie tai ryškiai byloja istoriniai VKP(b) Centro Komiteto nutarimai, priimti ideologiniais klausimais. Apie tai kalba Lietuvos KP(b) VI-jo suvažia vimo nutarimai. Dabar, kada mes šimtamyliais žingsniais einame prie galutino so cialistinės visuomenės sukūrimo už baigimo ir jau pradedame žengti į komunistinės visuomenės sukūrimą, iaimuomenės auklėjimas komunistine dvasia, kova su buržuazinės ideolo gijos likučiais jaunimo sąmonėje įgauna ypatingai svarbios reikšmės.
Mes neturime užmiršti, kad pas mus respublikoje dar vyksta arši klasių kova, kurios atgarsiai pasi reiškia ir aukštosiose mokyklose. Buržuazinės-nacionalistinės ideologi jos likučiai, buržuazinis kosmopoli tizmas dar nėra galutinai su šakni mis išrauti iš mūsų universiteto. Dar pasitaiko, kad atskiri dėstytojai mė gina prastumti buržuazinę-nacionalistinę ideologiją (Fridmanas, Sezemanas), tuo nuodyti mūsų augančią ir bręstančią jaunuomenę. Su tuo mes turime kovioti griežčiausiu būdu. Leninas ir Stalinas mus moko, jog kova su klasiniu priešu neina silp nyn po to, kai priešui suduodami, smarkiausi smūgiai, nepaisant to, kad priešo jėgos eina mažyn. Jis tik keičia savo kovos formas, jas mas kuoja. Štai kuo galima paaiškinti tai, j,og buržuazinės-nacionalistinės liekanos mėgina slapčiomis prastum ti buržuazinę-nacionalistinę ideologi
ją po išorinio lojalumo arba po apolitiškumo, objektyvizmo kauke. Todėl komunistiškai auklėti jaunuo menę, tai reiškia ugdyti nesutaikomumą buržuazinei - nacionalistinei ideologijai, kad ir kokiomis užmas kuotomis arba demagogijos „papuoš tomis" formomis ji bepasireikštų. Mūsų uždavinys — sustiprinti po litinį budrumą, sugriežtinti kovą su buržuazinės - nacionalistinės ideologi jos likučiais žmonių sąmonėje. Tam mes turime visas sąlygas. Tačiau, „jeigu mes norime pakreipti musų aktyvo dėmesį į ideologinio darbo klausimus ir čia padaryti tvarką, duoti aiškią kryptį darbe, mes turime aštriai, kaip tinka tarybi niams žmonėms, kaip tinka bolševi kams, iškritikuoti ideologinio darbo klaidas bei trūkumus" (Zdanovas). Tik šitokiu būdu mes galime patai syti savo klaidas ir pakelti jaunuo menės auklėjimą komunizmo dvasia. Draugas Stalinas mus moko, jog, jeigu mes norime mokyti ir auklėti kadrus, mes neturime bijoti ką nors įžeisti, neturime bijoti principinės, drąsios, atviros ir objektyvios kriti kos. Be kritikos bet kuri organiza cija, tame tarpe ir universitetas, gali supūti. „Tik drąsi ir atvira kritika padeda mūsų žmonėms tobulėti, ska tina juos žengti pirmyn, įveikti sa vo darbo trūkumus" (Zdanovas). To dėl mūsų uždavinys — „visaip vys tyti drąsią savo trūkumų kritiką, ne pataikūnišką kritiką, ne grupinę bei prietelišką kritiką, o tikrą, drąsią ir nepriklausomą, idėjinę bolševikinę kritiką" (Zdanovas). Tik šitokiu ke liu eidami, mes pajėgsime nugalėti savo darbe pasitaikančius trūkumus, sėkmingai kovosime su buržuazinės ideologijos likučiais žmonių sąmo nėje. Vilniaus Valstybinio Universiteto kolektyvas, vadovaudamasis VKP(b) CK istoriniais nutarimais ideologi niais klausimais ir Lietuvos KP(b) VI-jo suvažiavimo nutarimais,' atliko žymų darbą kadrų paruošimo srity je. Kasmet išleisdamas ne tik di desnį kadrų skaičių, bet ir geriau paruoštų, tvirčiau užgrūdintų mark sizmo-leninizmo ideologija. Tačiau universiteto darbe dar yra daug ir rimtų trūkumų, kuriuos mes turime šalinti visomis savio jėgomis, išvys tant griežtą kovą su tais trūkumais.
Todėl nėra abejonės, kad univer siteto pradedamas leisti laikraštis daug prisidės pakelti mūsų darbo lygį į dar aukštesnę pakopą ir savo puslapiuose išvystys aštrią bolševi kinę kritiką mūsų darbe pasitaikan čių trūkumų ir tuo prisidės prie mūsų jaunuomenės auklėjimo komu nizmo dvasia. Linkiu redakcinei ko legijai sėkmingo darbo mūsų didžio sios Tėvynės labui, Lenino—Stalino partijos reikalui.
Prof. J. BUCAS
VVU-to partinė organizacija išau go kiekybiškai ir žymiai sustiprėjo politiškai. Pakilo jos autoritetas dės tytojų ir studentų tarpe. Kad ji ga lėtų dar sėkmingiau vykdyti savo didžiulius uždavinius idėjiškai ir po litiškai auklėjant studentiją ir dės tytojus, sėkmingiau kovoti už par tiškumą moksle ir komunistinį būsi mų tarybinių specialistų auklėjimą, partijos direktyviniai organai leido jai persiorganizuoti pagal stambios įmonės partinės organizacijos cechinį principą. Neseniai praėję ataskai tiniai-rinkiminiai fakultetinių parti nių organizacijų susirinkimai paro dė didelį komunistų politinį aktyvu mą ir pasiryžimą gerinti partinį darbą universitete. Istorijos-Filologijos ir Medicinos fakultetuose išrinkti partiniai biu rai. Visuose kituose fakultetuose (iš skyrus Gamtos mokslų fakultetą), mokslinėje bibliotekoje ir administracijos-ūkio skyriuje išrinkti sekre toriai. Blogiausioje būklėje partinis dar bas buvo Ekonomikos mokslų fakul tete, kur partgurporgu dirbo buvęs marksizmo - leninizmo pagrindų ka tedros dėstytojas B. Ch. Fridmanas. Ataskaitiniuose-rinkiminiuose su sirinkimuose komunistai iškėlė eilę rimtų trūkumų partinių organizaci jų darbe ir nurodė priemones jiems pašalinti.
r*
J.
V.
STALINAS ♦
♦
ni-oji vvu studentą mokslinė konferencija Š. m. balandžio 4—7 d. d. įvyko IlI-oji VVU studentų mokslinė kon ferencija, paskirta artėjančiam Ta rybų Lietuvos dešimtmečiui. Konfe rencijos darbas vyko 2 plenariniuo se ir 15 sekcijų posėdžiuose. Konfe rencijos darbas vyko 7 sekcijose — pagal fakultetus. Išklausyta 46 stjidentv — VVU studentų mokslinės draugijos narių pranešimai ir 2 svečių — Minsko universiteto studentų pranešimai. Į konferenciją atsilankė Maskvos uni versiteto studentų mokslinės draugi jos atstovai. Didesnė dalis pateiktų konferencijai studentų darbų buvo mokslinio tiriamojo pobūdžio. Žy miai sumažėjo, palyginus su II-ąja VVU studentų moksline konferenci ja, referatinio pobūdžio pranešimų
skaičius. Daugumas studentų moks linių darbų tampriai surišti su prak tiškais socializmo statybos Lietuvoje uždaviniais. Fakultetinės jury komisijos ge riausiais darbais pripažino šiuos: 1. Istorijos-Filologijos fakulteto — IV kurso stud. Merkio „F. Dzeržins kio revoliucinė veikla Lietuvoje", 2. Teisės moksų fakulteto — III kurso stud. Kagano „Proletariato diktatūros įgyvendinimas Lietuvoje 1940 metais". 3. Ekonomikos mokslų fakulteto — V kurso stud. Nedzinsko „Žemės ūkio kolektyvizacija ir vartotojų kooperacijos prekybinio tinklo iš dėstymas Tarybų Lietuvos kaime". 4. Chemijos mokslų fakulteto — V kurso stud. Buckaus „Naujų Lie-
Kaip aš rašiau darbą konferencijai
Mokslo metų pradžioje, sudarant Lietuvos istorijos mokslinio būrelio darbo planą, turėdamas prieš akis LKP(b) VI suvažiavimo nu tarimus, pasiėmiau rašyti referatą tema „Dzeržinskio revoliucinė veikla Vilniu
Pradėtą darbą tęsiu toliau
je". Šis mano darbas buvo Mūsų universiteto moks skaitytas ir apsvarstytas liniuose būreliuose jau Lietuvos istorijos mokslinio dalyvauju nuo 1947 m. būrelio susirinkime. Eksperimentinį, tiriamąjį Pasitaręs su doc. Jurgi darbą pradėjau dirbti fi nių, būrelio moksliniu va ziologijos moksliniame bū dovu, nutariau pakeisti relyje, bet vėliau perėjau darbo temą platesne, bū į farmakologijos mokslinį tent „Dzeržinskio revoliuci būrelį, kuriame jau dveji nė veikla Lietuvoje". Pa metai kaip dirbu tiriamąjį grindinis šaltinis jo veiklai darbą, vadovaujamas moks tirti mūsų respublikoje linio vadovo vyr. dėst. man buvo jo paties laiškų, Polukordo. Jam vadovau bei atsiminimų ištraukos, jant, atlikau eilę tyrimų atspausdintos laikraščiuose, serijų ,su laboratoriniais taip pat jo bendralaikių gyvuliais, tirdamas prof. atsiminimai ir kt. Šią me Kairiūkščio preparato neodžiagą suradau universite □enzinolio toksikologinį to ir Mokslų Akademijos veikimą. Toksikologinis bibliotekose. Dirbant visa veikimas dar nėra visiškai da susilaukdavau doc. Jur-. žinomas, nors terapijoj ginio patarimų bei nurody neobenzinolis jau įgijo pi mų. lietines teises. Gilesnis Vyt. Merkys toksikologinio neobenzinoIst.-fil. f-to IV k. stud. lio veikimo žinojimas dar
Geriausioji studentai stoja j komjaunimo Tarybinėje aukštojoje mokykloje mes ruošiamės tapti kvalifikuotais komunistinės visuomenės statytojais. Suprantama, kad komjaunimas žiūri į darbą aukštojoje mokykloje, kaip į valstybinės svarbos reikalą.
Ekonomikos m. fakulteto komjau nimo organizacija savo darbe su kaupė nemažą patyrimą, auklė jant studentus komunistine dvasia, Die na iš dienos studentai kelia savo politinį-idėjinį lygį ir pažangumoksle. Praėjusios egzaminų 5CS jos metu iškilo nauji mokslo pir mi. . ai, kaip Krutytė, Caika, Urbai. Lukauskas ir kt. Tik tarybinė
santvarka suteikė jiems visas sąly gas studijuoti, tapti, priešakiniais komunistinės visuomenės kūrėjais. Jų svajonė virto tikrove.
Aktyviausieji f-to studentai ir mokslo pirmūnai stoja į komjauni mo eiles, kaip Uždavinytė II k., Jonušis IV k., Sadūnas II k., Pociūtė III k. Šie draugai yra verti būti Lenino komjaunimo eilėse, žengti jaunimo avangarde, būti pavyzdžiu visiems kitiems nesąjunginiams stu dentams. A. Labanauskas Ekonomikos M. f-to komj. org. sekretorius
tuvos TSR aliejinių kultūrų reikšmė socialistiniam liaudies ūkiui“. 5. Fizikos-matematikos fakulteto — V kurso stud. Ušpalio „Daugelio kūnų problema kvantinėje mechani koje". 6. Gamtos mokslų fakulteto — III kurso stud. Kazlausko „Ąžuolinis šilkaverpis ir j,o auginimo perspek tyvos Tarybų Lietuvoje". 7. Medicinos fakulteto — IV kur so stud. Vikšraičio „Neobenzinolio toksikologijos klausimu". Geriausių darbų autoriams įteik tos dovanos. Konferencijos dienomis universite to Smuglevičiaus salėje buvo su ruošta VVU studentų mokslinės draugijos darbo paroda.
VVU Studentų mokslinės draugijos tarybos posėdis. Kalba tarybos pirmininkas J. Poviliūnas.
labiau leis klinicistams panaudoti jį organizmo apsigynimo reakcijų žadi nimui. To kaip tik, gydant ligonius, reikalavo iš gy dytojų garsusis rusų klinicistas Botkinas, to šian dien iš tarybinės medici nos reikalauja mičiurininė biologija, Pavlovo, Speranskio mokyklos. Ta rybinės medicinos moks las reikalauja iš gydytojų gydyti ne vien ligą, bet ir ligonį, skatinant viso organizmo apsigynimo ir kovos jėgas prieš ligas, o ne vien lokališkai įveikti ligą. Organizmo imunobiologinių reakcijų žadinimui kaip tik ir tarnauja prof. Kairiūkščio preparatas -neobenzinolis. Mano atliktas darbas jau duoda orientacinius duome nis apie neobenzinolio tok siškumą. Tačiau, vadovau jant vyr. dėst. Polukordui, esu pasiryžęs ir toliau tęsti bandymus šia krypti mi. C. Vikšraitis Medicinos f-to IV k. stud