VISU ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Tarybų Lietuvos dešimtmečio garbei > VA VA
VA <W¥
Jo paskutinis egzaminas universitete
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Antradienis, 1950 m. birželio 27 d.
Nr. 11
Kaina 20 kap.
Turiningai ir įdomiai praleisime atostogas ę EKMINGAI baigiant pavasario egzaminų sesiją, suvedant viso universiteto kolektyvo 1949/50 m. m. darbo rezultatus, universiteto visuo meninės organizacijos baigė pasiruo šimą vasaros atostogų pravedimui ir pradėjo vykdyti planus, sudarytus kultūringam studentų, dėstytojų ir profesorių poilsiui užtikrinti. Mūsų šalyje — socializmo Tėvy nėje, kur nėra nieko aukščiau už rūpinimąsi žmonėmis, sudarytos vi sos sąlygos kultūringam darbo žmo nių poilsiui. Rūpinimasis studentų poilsiu — vienas pagrindinių mūsų profsąjun gos uždavinių. Bolševikų partija ir Tarybinė vyriausybė sudarė visas sąlygas, būtinas didėjantiems tarybi nių žmonių poreikiams. Atostogų metu gydysis Alkino, Alupkos, Odesos, Vorobjovo, Kislovodsko, Piarnu, Kulautuvosf Druski ninkų, Palangos ir kitose sanatori jose bei ilsėsis Palangos ir Valakumpių poilsio namuose 172 stu dentai. Vasara — puikiausias laikas {vai riausiam poilsiui. Numatoma virš 100 studentų pasiųsti i turistines ekskursijas. Turistai aplankys mūsų brangiąją sostinę Maskvą, miestųdidvyrį Leningradą, Kaukazo kalnus, saulėtąjį Krimą ir kitas įžymiąsias žydinčios mūsų Tėvynės vietas. Gerai pailsės ir likusieji atosto gauti Vilniuje. Studentų profkomitetas, kartu su komjaunimo komitetu sudarė konkretų planą kultūringam studentų atostogų praleidimui Vil niuje. Kas sekmadienį bus organi zuojamos išvykos į Valakumpius, Trakus bei kitas gražiąsias Vilniaus apylinkes. Bendrabučiuose kiekvieną sekmadienį bus poilsio vakarai. Bus skaitomos paskaitos apie tarybinio mokslo pasiekimus, tarptautinę pa dėtį. SMD praves 7 teoretines kon ferencijas miesto fabrikuose ir įmo nėse. Bus aplankomi šefuojamieji kolūkiai, kuriuose studentai praves pasikalbėjimus, skaitys paskaitas įvairiomis kolūkiečius dominančiomis temomis. Bus dirbamas platus dar bas su naujai stojančiais į universi tetų. studentais. Vasara suteikia neribotus galimu mus užsiiminėti sportu. Geriausieji universiteto sportininkai vyks į tu ristinės ekskursijas. Tinklininkams, prieš dalyvaujant respublikinėse
Į
rungtynėse, bus suruošta stovykla Palangoje. Studentai supranta, kad ilsėtis, tai nereiškia nieko neveikti. Todėl vyks tantieji atostogauti į provinciją įsi pareigojo dirbti kaime, įgytąsias ži nias skleisti kolūkiečių, kaimo jau nimo tarpe. Virš 900 studentų (iš jų apie 300 komjaunuolių) gavo kom jaunimo komiteto nukreipimus dar bui kaime. Sudarytos išvykstančiųjų grupės. Paskirti grupių vadovai. Šiaulių apskrityje pagal nukreipi mus dirbs 28 studentai (grupės va dovas Teisės m. f-to stud. Pocius), Zarasų — 30 (grupės vadovas Fizi kos-matematikos f-to stud. Stątulevičius), Radviliškio — 16 (grupės va dovas Ekonomikos m. f-to stud. Lukoševičiūtė) ir t. t. Studentai skaitys paskaitas, padės praktiškam kolūkių statybos ir stip rinimo darbe. Komjaunuoliai susipa žins su pirminėmis komjaunimo or ganizacijomis, padės jų darbe. Panašiai atostogaus ir mūsų uni versiteto profesoriai, dėstytojai ir administracijos darbuotojai. Nemaža jų dalis ilsėsis ir gydysis sanatori jose. Jau 7 žmonės yra išvykę, jų tarpe Didžiojo Tėvynės karo daly viai: vyr. dėst. Dubasovas, Butų sky riaus viršininkas Dusevičius, vyr. lab. Komarovskis ir kiti. Dalis dės tytojų gavo butus Valakumpiuose. Kiti sekmadieniais dalyvaus iškylose į Trakus, Žydiškes ir kitur. Vietkomas numato pasiųsti į pionierių stovyklas virš 50 vaikų. Kitiems vai kams bus organizuojamos ekskursijos į užmiestį (vadovės vyr. dėst. Ja sinskienė, vyr. dėst. Tijūnelytė). Įdomiai ir turiningai praleis atos togas mūsų universiteto studentai, dėstytojų personalas ir administraci jos darbuotojai. Studentų profkomiteto pareiga, bendradarbiaujant su komjaunimo komitetu ir vietkomu, pasiekti visiš ką darbo planų vasaros atostogoms pravesti įgyvendinimą. Universiteto visuomeninės organi zacijos, partinės organizacijos vado vaujamos, dės visas pastangas, kad musų studentai, dėstytojai ir profe soriai pasitiktų 1950/51 m. m. kupini naujų jėgų ir pasiryžimo atkakliai mokytis ir dirbti mylimosios Tėvy nės labui, komunizmui. K. KAUKAS VVU Studentų Profkomiteto pirmininkas
kolūkini
Didelė mūsų universiteto studentų dalis išvyksta praleisti vasaros atos togų į kaimą, kur šiandien vyksta didingas kolūkių statybos darbas. Vasaros atostogų metu šie draugai turi sujungti savo poilsį su ryžtinga ir nuoširdžia parama kolūkiniam kai mui, su darbu, stiprinant ir keliant į aukštesnį organizacinį ir idėjinį-politinį lygį kolūkių gyvenimą, subu riant darbo valstiečius į kolūkius ten, kur jie dar tik kuriami. Kiekvienas draugas, išvykdamas iš sostinės atostogų, turi pagalvoti apie tą mokslinio ir visuomeninio darbo patyrimą, kuris susikaupė universi tete. Panaudoti jį kolūkiečių ir vals tiečių tarpe — kiekvieno studento uždavinys. Paskaitos-pranešimai po litinėmis ir mokslo populiarizacijos temomis, pasikalbėjimai tarptautinės padėties klausimais, tarybinės teisės, literatūros, Tarybų šalies ekonomi nio stiprėjimo ir klestėjimo klausi mais turi būti plačiai panaudoti kiekvieno studento, atsižvelgiant į jo specialybę. Vykstant į kaimą, rei kia apsiginkluoti ir konkrečia fakti ne medžiaga iš visų mūsų šalies gy venimo sričių. Valstiečiai domisi visais mūsų šiandieninio gyvenimo klausimais; atsakyti į juos įdomiai ir išsamiai — kiekvieno studento už davinys. Atsižvelgiant j kiekvieno kolūkio ypatybes ir reikalavimus, reikės su
k a i m q I
rasti ir atitinkamas darbo for mas. Padėti jaunoms komjauni mo organizacijoms sustiprinti jų vaidmenį kolūkio darbo organizavi me, drauge su jomis organizuoti naujus kolūkius, kurti pirmines komjaunimo organizacijas ten, kur jų nėra; padėti organizuoti klūbųskaityklų darbą, organizuoti jaunimo politinį švietimą, laisvalaikį. Būtina palaikyti glaudų ryšį su vidurinių mokyklų abiturientais, supažindinti juos su visų fakultetų gyvenimu, padėti pasirinkti specialybę. Tai tik maža dalis iš gausybės tų darbo sričių, kuriose reikia aktyviai ir nuo širdžiai, nesigailint jėgų, padėti mū sų kolūkiečiams ir valstiečiams. Kiekvienas studentas turi pajusti savo didžiąją atsakomybę mūsų ta rybinio universiteto kolektyvui, ku ris išleidžia šiuos draugus, atsako mybę tarybinei santvarkai. Jie turi dėti visas pastangas, kad jų vasa ros poilsis būtų kupinas turinin go ir kūrybiško visuomeninio darbo, kad būtų pateisintas tas di delis pasitikėjimas, su kuriuo į juos žiūri Partija ir Vyriausybė. Draugai studentai! Savo nuoširdžiu darbu prisidėkime prie galutinės kol ūkinės santvarkos pergalės mūsų res publikoje. Ar. Medonis VVU komjaunimo komiteto narys
Nuotraukoje: Istorijos-filologijos f-to V kurso stud. J. Paulauskas laiko valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Už komisijos stalo sėdi vyr. dėst. Lukšienė, prof. Mykolaitis, docentai Kruopas ir Ročka. Nuotr. M. Melero
Egzaminams sesija baigia
Pavasario egzaminų
si. Egzaminų eiga ir rezultatai rodo, kad per mokslo metus daugelis stu dentų rimtai dirbo, keldami savo, politinį ir mokslinį lygį, reguliariai ruošdamiesi praktikos darbams ir se minarams. Pirmoje eilėje reikia pažymėti I-jo kurso komunistų ir komjaunuo lių gilų marksizmo-leninizmo žinių įsisavinimą. Taip, pvz., komunistų Šamovo, Goldbergo, Lapuchino, kom jaunuolių Šumino, Norukos, Rastausko, Gadeikio, Bangaitytės, Sevcovos, Gutmano ir kt. žinios buvo įvertin tos labai gerai. IV-me kurse egzaminai jau pasi baigė. Pelnytai aukštų rezultatų pa siekė IV-to k. komjaunuoliai Stakėnas, Svičiulis, Sviklius, Stupelis, Sa kalauskaitė. Egzaminai parodė eilę rimtų trūkūmų tiek mokymo proceso pastatyme, tiek ir visuomeninių organizacijų darbe. Per mokslo metus IV-jo kurso VII—VIII gr. studentams lietuvių kalbos dėstymas (dėst. Miciūnienė) buvo silpnas: buvo mažai kovojama dėl paskaitų lankomumo, per mažai didėjo reikalingų žodžių lobynas. Komjaunimo grupės į šiuos faktus neatkreipė . reikiamo dėmesio ir dėl to vien tik VIII gr. studentai Chaitova, Popruga, Tolpekin ir kt., ku rie visą laiką blogai lankė paskaitas, gavo nepatenkinamus pažymius. Silpną žinių įsisavinimą parodė III-jo k. II ir VI grupės studentai iš farmakologijos egzamino. Tų gru pių gruporgai Karaliūnas ir Cu-
baigiantis kerman užmiršo, kad svarbiausias komjaunuolių uždavinys yra kova už aukštą žinių įsisavinimą, neorgani zavo pagalbos atsiliekantiems. Be to, pats gruporgas Karaliūnas gavo nepa tenkinamą pažymį iš patologinės ana tomijos. Reikia rimčiau susirūpinti ir Farmakologijos katedrai (vedėjas vyr. dėst. Polukordas), nes praktikos darbai buvo pravedami žemame ly gyje, per mažai reikalaujant iš stu dentų gilesnių žinių įsisavinimo ir rimto pasiruošimo. Priešingą vaizdą matome'HI-jo k. I grupėje. Iš 9 komjaumiolių kom jaunuoliai: Gavelis, Auželis, Guobys, Jasudėnas ir kt. mokosi labai gerai. Tai visai natūralu, nes komjaunimo grupė labai rimtai ruošėsi ir per mokslo metus, ir egzaminų eigos metu.
Komjaunuoliai Lapinskas, Tolpekinas, Slaveckis, kurie anksčiau buvo mokslo pirmūnai, šios sesijos metu jau prisirinko trejetų, girdi, „vis tiek mokslo pirmūnai nebūsime, kam gi mums daug vargti, trejetą ir nesiruošę gausime". Tai rodo, kad vis dar atsiranda studentų, kurie, atro do, mokosi ne gyvenimui, bet pažy miui. Fakulteto visuomeninės organizacijos ir vadovybė turėtų giliai išanalizuoti egzaminų eigą ir pasistengti, kad ateityje padarytos klaidos nepa sikartotų.
Vyt. Narkus Medicinos f-to komjaunimo organizacijos sekretorius
Mano perspektyvos
Egzaminai Chemijos f-to III kurse Šio semestro egzaminai Chemijos f-to III kurse jau baigiasi ir iš esamų rezultatų galima daryti kai kurias išvadas. Jei I ir V kurso studentų dauguma egzaminus laiko tik gerai ir la bai gerai, tai to negalima pasakyti apie III kursą, kur nemažai „prisižvejota” trejetų. Tiesa, komjaunuolis Vižanskis, studentai Voronko ir Gasparavičius egzaminus laiko tik labai gerai. Bet kodėl gi su jais nežengia buvusieji pirmūnai Rostovskis, Lazersonaitė, Kanopkaitė ir kiti? Reikia pripažinti dar nemalonesnį faktą: yra komjaunuolių (Vasiljevaitė, Gaidamavičius), kurie teorinės fizikos egzaminą išlaikė nepatenki namai. V. Stankevičius
Parengiamasis skyrius baigė egzaminus VVU Parengiamojo skyriaus kur santai jau baigė egzaminus. Geras pasiruošimas ir darbas eg1 zanunU sesijos metu davė gana gė rų rezultatų. Eilė kursantų baigė la bai gerais ir gerais pažymiais. Kur santai: Čibiras, Kiseliovas, Vazalinskienė ir kiti baigė egzaminus vien labai gerais pažymiais. Dauguma abiturientų gaus atesta tus. Aš prieš keletą metų ir nesva jojau,^ kad mano gyvenime bus to kia džiugi diena — vidurinės mo kyklos baigimo diena. Tarybinės vyriausybės rūpinimosi dėka aš baigiau vidurinę mokyklą. A. Kmieliauskas Parengiamojo skyriaus kursantas
nimas auklėjo mane komunizmo ir tarybinio patriotizmo dvasia, ugdė begalinį atsidavimą ir ištikimybę Komjaunuolė pirmūnė Lenino—Stalino partijai ir meilę so Buvusi neturtingo valstiečio duk cialistinei Tėvynei, nesutaikomumą tė, Valerija Rauduvaitė, — dabar su buržuazine ideologija ir neapy Ekonomikos f-to IV kurso studentė. Tarybinis universitetas ne tik da kantą liaudies priešams. Komjaunuo Jai tik Tarybų valdžia suteikė sąly lio vardas įpareigojo mane tapti mokslo pirmūnu, aktyviai dalyvauti visuomeniniame darbe, kovoti' su buržuazinių liekanų žmonių sąmonė je pasireiškimais. Baigdamas tarybinį universitetą, esu dėkingas komjaunimui, kuris padėjo man geriau įsisa vinti Markso—Engelso—Lenino— Stalino mokslą, nurodė aukščiausią komjaunuolio tikslą — partiją.
Tarybų valdžia suteikė man visas sąlygas siekti aukštąjį mokslą. Aš, valstiečio sūnus, nebūčiau galėjęs mokytis ir baigti universiteto bur žuazinės Lietuvos sąlygomis.
Vienų metų partijos kandidato sta žas leido man pažinti partijos gyve nimą, jos veiklą, tikslus bei uždavi nius, nukreiptus į darbo žmonių auklėjimą.
Sutikdamas Tarybų Lietuvos de šimtmetį, aš stojau į šlovingosios VKP(b) narius, kad ir toliau dirb čiau mūsų liaudies ir socialistinės Tėvynės labui. vė man specialybę, bet ir apšarvavo marksizmo-leninizmo mokslu, padėjo susidaryti materialistinę pasaulėžiū rą. Jis nurodė man vienintelį teisin gą kelią — komjaunimo kelią, be kurio yra negalimas šių dienų jau nimo gyvenimas. Tarybinis universitetas ir komjau
Baigus universitetą, . prieš mane atsiskleis plačios mokslo-tiriamojo darbo perspektyvos — aspirantūros darbas Maskvoje arba Leningrade. Pasistengsiu neapvilti tą didelį pasi-' tikėjimą, kurį rodo man universite to vadovybė, partija ir Tarybinė vyriausybė. P. Buckus
gas mokytis — aprūpino bendrabučiu, stipendija. Ji visus egzaminus laiko tik labai gerais pažymiais — šią se siją ji išlaikė taip pat labai gerai. Rauduvaitė ne tik gerai mokosi. Ji taip pat aktyviai dalyvauja visuo meniniame darbe — ji f-to komjau nimo biuro narys.
Lenino rajono IV partines konferencijos nutarimų svarstymas
Jau antri metai fakultetuose funkcionuoja teoriniai seminarai. Šių seminarų tikslas — universiteto profesorių-dėstytojų marksistinės-Ienininės filosofijos žinių papildymas. Dviejų metų patyrimas rodo, kad ši mūsų kadrų mokymosi forma pilnutinai pateisino save. Tik 1949/50 mokslo metais seminaruose buvo išklausyti 49 referatai — pranešimai, skirti įvairiems marksistinės-lenininės filosofijos bei mūsų Partijos ir Vyriausybės politikos klausimams. Tai davė galimybės baigusiems vakarinį marksizmo-leninizmo universitetą toliau gilinti savo žinias dialektinio ir istorinio materializmo klausimais, įsigyti naujų žinių ir taikyti jas savo pedagoginiame ir mokslo-tiriamajame darbe. Kaip teigiamą pavyzdį galima nurodyti prof. Snarskį, kuris atkakliai gilina savo marksistinės-lenininės teorijos žinias, aktyviai dalyvaudamas fakulteto teorinių seminarų darbe. Tą patį galima pasakyti apie mokslo kandidatą Voronkovą ir docentus Griškun, Chomskį, Ročką ir kitus. Bet greta to yra faktų, rodančių, kad atskiri profesoriai ir dėstytojai žiūri į šį reikalą formaliai, į seminarų lankymą arba į pasisakymus seminaruose kaip į antraeilį dalyką. Tokių dėstytojų tarpe yra prof. Šalkauskas ir kai kurie Istorijos-filologijos fakulteto dėstytojai. Mūsų uždavinys yra —
Šiomis dienomis įvyko VVU par tinės organizacijos susirinkimas, skirtas Lenino rajono IV-osios par tinės konferencijos rezultatams ap svarstyti. Pranešimą šiuo klausimu padarė partijos Lenino rajono ko miteto sekretorius drg. Vildžiūnas. Pranešėjas atžymėjo tuos didelius laimėjimus, kuriuos Lenino rajono darbo žmonės pasiekė per ataskai tinį laikotarpį. Rajonas prieš laiką įvykdė penkmetinį planą, socialisti nio lenktyniavimo sąjūdis apima 90 procentų rajono dirbančiųjų. Išaugo partinių organizacijų vaidmuo, jų įtaka darbo žmonių masėms. Dvigu bai išaugo komjaunimo organizacija. Drg. Vildžiūnas taip pat atžymėjo eilę stambių trūkumų, už kuriuos konferencijos delegatai teisingai kri tikavo partijos rajoninį komitetą. Partinės konferencijos metu iškelti trukumai būdingi ir VVU partinės organizacijos darbui. Universiteto partinė organizacija silpnai kontro liavo priimtų nutarimų vykdymą. Partinė organizacija nepakankamai vystė bolševikinę kritiką ir savikri tiką, nepakankamai buvo kovojama prieš buržuazinio nacionalizmo, kle rikalinės ideologijos pasireiškimus. Idėjinis-teorinis paskaitų lygis dar dažnai būna žemo lygio, paskaitos nevisada nukreipiamos į materialisti nės studentų pasaulėžiūros formavi mą. Atsilieka mokslo-tiriamasis dar bas, jaunų mokslinių kadrų ruošimas. Blogai dirbo Ekonomikos f-to par tinė organizacija. Partinė organizaci ja nepadėjo dekanatui auklėti stu dentijos ir dėstytėjų Idėjiniu-politi niu atžvilgiu. Be paskaitų, nenaudo jamos jokios kitos auklėjimo for mos, ugdant studentijos pasaulėžiūrą marksizmo-leninizmo idėjų dvasia. Būtina pagerinti Visą VVU parti nės organizacijos darbą. Partinio darbo pagrindą turi sudaryti partinės Kada mūsų kaimas persitvarko so organizacijos fakultetuose. Reikia sustiprinti partinių organizacijų dar cialistiniais pagrindais, kada jame bą fakultetuose, jų pagalbą kated kuriasi kolūkiai, sporto aikštelės, didelę reikšmę roms. Partinis biuras turi periodiš klubai-skaityklos, kai išklausyti partinių organizacijų įgyja šefavimo darbas. Mes privalo ataskaitas, nuolat kontroliuoti priim me padėti, greičiau ir geriau persi tus nutarimus. Svarbią vietą organi tvarkyti valstiečiams naujais pa zacijos darbe turi užimti jaunų grindais, padėti jiems organizuotis, mokslinių kadrų ugdymas. Reikia su dirbti su kaimo jaunimu. Tačiau kai kurie Medicinos f-to stiprinti kovą prieš buržuazinio na cionalizmo ir priešiškos ideologijos darbuotojai nenori suprasti šefavimo darbo reikšmės. Štai faktai: š. pasireiškimus. birželio 16 d. drg. Gu Vienas iš svarbiausių VVU par m. kad sekmadienį tinės organizacijos uždavinių — pa tauskas pranešė, aplankyti šefuojamąjį gerinti vadovavimą komjaunimo ir rengiamasi profsąjungos organizacijoms, drąsiau kolūkį „Vienybė", kad išvykoje da lyvaus asistentas Serapinas, Čibiras ugdyti komjaunimo aktyvą. Reikia pagerinti partinį-organizacinį darbą, sustiprinti principinę bol ševikinę kritiką ir savikritiką, ■— ta „TARYBINIO STUDENTO" da VVU partinė organizacija stovės jai keliamų uždavinių aukštumoje. Šių metų birželio 6 d. „Tarybinio Diskusijose išstoję draugai iškėlė ir eilę kitų trūkumų, esančių VVU Studento" Nr. 8 patalpinta žinutė, partinės organizacijos darbe, nurodė kad Ekonomikos m., Istorijos-filolo kelius šiems trūkumams pašalinti. Buvo priimtas platus nutarimas, gijos ir Chemijos f-tų studentai lai nukreiptas į iškeltų trūkumų pašali ku negauna profsąjungos ženkliukų. Studentų Profkomitetas praneša, nimą, į partinio organizacinio darbo kad faktas pasitvirtino. Profkomitesustiprinimą.
gerai organizuoti darbą, praktiškai įrodyti tiems draugams jų klaidingą pažiūrą j teorinių seminarų užsiėmimus. Reikia pasakyti, kad ten, kur partinės organizacijos rimtai ėmėsi šio reikalo ir nuolat vadovavo teorinių seminarų darbui, ten pasiekta žymių teigiamų rezultatų, pvz., Chemijos, Fizikos-matematikos ir Gamtos fakultetuose. Atvirkščiai, kur partinės organizacijos nusišalino nuo seminarų vadovavimo ir nuolatinės pagalbos jiems, ten teorinių seminarų darbas įgavo formalų pobudį ir nedavė tos naudos, kurią galėjo duoti, kaip, pvz., Ekonomikos fakultete. Iš to seka, kad fakultetų partinės organizacijos turi geriau organizuoti seminarų darbą, vykdydamos universiteto partinio biuro nutarimą šiuo klausimu. Tą patį reikia pasakyti apie profsąjungą. Iki šiol vietkomas ir jo fakultetinės organizacijos nesiėmė jokių priemonių drausmei pakelti, dėstytojų personalui į teorinių seminarų darbą įtraukti. Tai labai svarbu, nes baigiasi mokslo metai, Reikia tuoj pat užbaigti visą organizacinį-techninį darbą, kad rugsėjo mėn. galima būtų pradėti normalų teorinių seminarų darbą.
Prof. G. Gabrieljanas
MUMS RAŠO
Klaidinga pažiūra i šefavimo darbą ir kt. Tačiau drg. drg. Serapinas ir Čibiras nevažiavo, nes neatvyko pats drg. Gutauskas ir be jo jie at sisakė važiuoti. Doc. Gulbinas, kuris privalėjo irgi dalyvauti išvykoje, pareiškė, kad jis jau trečią kartą rengiasi, bet dėl (įvairių organizacinių nesklandumų negalėjo išvykti. Aš manau, kad toks šefuojamųjų „aplankymas“ yra blogo Medicinos fakulteto organiza cinio darbo išdava, nesupratimas tų uždavinių, kuriuos visiems inteligen tams iškėlė LKP(b) VI suvažiavimas ryšium su darbu kaime. A. Žukauskas IV k. stud.
kytis. Tėvai pritarė dukters sVajotada skyrėsi nėms. Tačiau svajonės . T w nuo gyvenimo, kaip diena nuo nak ties. Reginos tėvas — geležinkelinin kas, pažangus žmogus, buržuazijai buvo pavojingas — jis buvo mėto mas iš vienos vietos į kitą. Tarybinė santvarka sugriovė senąjį gyvenimą. Darbo žmonių svajonės
Nuotraukoje: Aspirantė R. Krusavo tulytė už darbo stalo.
Nuotr.
dirbti apsirantūroje. Jaunosios istori kės vilįys išsipildė — jai buvo su teiktos visos galimybės tapti tary bine mokslininke. Prieš akis — aiš kus ir šviesus kelias. Reginos kelias į mokslą buvo sun kus — toks, kaip ir visų kitų darbi ninkų vaikų, troškusių buržuazinėje Lietuvoje siekti mokslo. Regina iš pat mažens mėgo knygą, ji svajojo mo-
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt.
M. Melero
pradėjo įsikūnyti gyvenime. Regina suprato, kad dabar jai kelias j moks lą atviras. Savo aistringą meilę mokslui ji anksti susiejo su visuo menine veikla: 1940 metais ji stojo j Lenino komjaunimo eilefį Regina suprato, kad tarybinis mokslininkas negali būti atitrūkęs nuo liaudies — visi tarybiniai žmonės turi tarnauti
♦ ♦ ♦
Užmiršta sporto šaka Buriavimas — sportas, ugdąs ne tik fizines žmogaus galias, bet ir psichines jo ypatybes, kaip sumanu mą, greitą orientaciją, tvirtą valią ir pan. Be to, buriavimas —' pui kiausia poilsio priemonė: banguojan čiame ežere prie vairo praleista die na atgaivina visą savaitę protinį darbą dirbusį žmogų — iš ežero jis
seni buriuotojai iš mokslo personalo ir administracijos. Atrodytų, lyg kad studentai buriavimo sportu mažai domėtųsi. Priešingai, studentų domėji masis šia sporto šaka yra labai dide lis. Tai rodo tas faktas, kad kasmet teorinius buriavimo kursus baigia nemažas studentų skaičius, tačiau iš jų tik vienas kitas vėliau išmoksta
grįžta kupinas jėgų, lyg iš naujo atgimęs. Dėl šių priežasčių Tarybų Sąjungoje į šią sporto šaką kreipia mas didelis dėmesys. Vilniaus Valstybiniame universite te buriavimo sportas galėtų klestėte klestėti, nes juk universitetui pri klauso viena iš trijų Tarybų Lietu voje esančių buriavimo bazių — Žydiškių bazė. Prie ASK yra buria vimo sekcija, jungianti visus univer siteto buriuotojus. Šiuo metu sekci jai priklauso 60 buriuotojų. Tačiau šis skaičius toli gražu nerodo, kad buriavimas studentų tarpe jau daro si masišku sportu: iš 60 sekcijos na rių tik 23 tėra kvalifikuoti buriuo tojai, likę — tebaigę tik teorinius kursus, praktiškai nemoką buriuoti. Dar blogiau, iš 23 kvalifikuotų bu riuotojų tik 9 tėra studentai, kiti —
praktiškai buriuoti. Kodėl taip yra? Atrodytų, lyg kad studentai pasiten kintų kursų baigimu. Tačiau, anaip tol! Ir šį pavasarį kursus baigę jau ni buriuotojai su entuziazmu vyko į Žydiškes. _ Bet ką jie ten rado? — Vieną dešimtuką! Tuo tarpu anga ruose trūnija keliolika neremontuo jamų burlaivių. Štai kodėl studentų masėms Vilniaus Valstybiniame uni versitete buriavimo sportas nepriei namas. Laikas būtų Fizinio lavinimo ir sporto katedrai, o taip pat ir Ūkio skyriui susirūpinti Žydiškių bazėje tiunijančiu brangiu sporto invento riumi.
vienam tikslui, atiduoti visas jėgas komunizmo sukūrimui. Klastingas fašistų užpuolimas, evakuacija į Tarybų Sąjungos gilu mą. .. Šios rūsčiosios dienos dar la biau užgrūdino komjaunuolę. Regina Tarybų Sąjungoje baigia vidurinę mokyklą, dirba atsakingą darbą Iva novo srities komjaunimo komitete. Tebeaidint paskutiniesiems karo šū viams, Krutulytė grįžta į gimtąjį Kauną, stoja į Kauno Valstybinio universiteto Istorijos-filologijos f-tą, aktyviai įsijungia į visuomeninį gy venimą: dalyvauja mokslinėse stu dentų konferencijose, dirba agitato riumi rinkimų į TSRS Aukščiausiąją Tarybą metu. 1947 metais Krutulytė priimama į VKP(b) eiles. Persi kėlusi į Vilniaus universitetą, drg. Krutulytė 1947/48 m.m. vado vauja universiteto studentų profkomitetui, vėliau dirba SMD tarybo je. Rinkimų į TSRS Aukščiausiąją Tarybą metu rinkėjai pažįstą draugę Krutulytę kaip pavyzdingą agitato rių, kurios kovingas bolševikinės tie sos žodis ne vienam padeda išspręsti rūpimą klausimą. Tuo pat metu draugė Krutulytė energingai ruošiasi mokslo kandidato minimumo egzaminams. Visuomeninė ■ veikla moksliniam darbui nekliudo, bet dargi padeda — užgrūdina, su artina su liaudimi. O koks gali būti aukštesnis komunistui tikslas, kaip tarnauti liaudžiai, atiduoti visas sa vo jėgas, visas žinias darbo žmo nėms, kovoti dėl bendros laimės. P. Kasiulis
Z. Zinkevičius ASK buriavimo sekcijos pirmininkas
Vilniaus miesto krepšinio pirmenybės
Š. m. birželio 16 d. Dailės insti tuto aikštelėje prasidėjo Vilniaus miesto krepšinio pirmenybės, kurio se dalyvauja 8 stipriausios koman dos. Šiose pirmenybėse ASK išstatė 3 vyrų komandas. Tenka pasakyti, kad rimtai - pasiruošė pirmenybėms tik ASK II komanda (kapitonas Za karevičius), kuri po 5 susitikimų iš MEDZIAGOS PĖDSAKAIS 10 galimų taškų surinko 8, t. y. pa tyrė tik vieną pralaimėjimą. tas savo posėdyje apsvarstė šį klau Pirmoji ASK komanda, patyrusi 2 simą ir priėmė konkretų nutarimą organizacinio darbo pagerinimui, pralaimėjimus, nebegalėjo pretenduo ti į pirmenybių lyderius. Reikia pa renkant nario mokestį. sakyti, kad ši komanda nerimtai žiū K. Kaukas ri į vykstančias pirmenybes, dažnai VVU Studentų Profkomiteto Pirmininkas
Aspirantė Regina Krutulytė Reginą Krutulytę Istorijos-filologi jos f-to studentai ir dėstytojai paži nojo kaip pavyzdingą studentę, ak tyvią visuomenininkę. Jos diplominis darbas „TSRS kova dėl taikos ir de mokratijos Suvienytųjų Nacijų Or ganizacijoje" egzaminų komisijos buvo įvertintas labai gerai. Baigusi universitetą, Regina buvo palikta
AKADEMINIS JAUNIMAS SPORTUOJA
Pakelti teorinių seminarų darbo kokybę
žaidžia nepilnu sąstatu, nematyti darnaus kolektyvo, — dėl to ji pra laimėjo ASK II-jai ir Dailės insti tuto komandoms. Reikia, kad ASK I komanda (kapitonas Jasudėnas) rimčiau žiūrėtų į pasiruošimą var žyboms, kad galėtų pilnai apąinti ASK vardą. ASK III komanda pirmą kartą da lyvauja I grupės varžybose ir todėl ji patyrė daugiausia pralaimėjimų. Iš 10 galimų taškų ji surinko tik 2. Po 5 susitikimų pirmauja „Sparta kas“ ir ASK II komanda. V. Mikalauskas Teisės m. f-to I k. stud.
Musų skaitytojų laiškai Tarybinio žmogaus balsas spaudo cijos užklausimą buvo atsakyta tik je — tai šalies šeimininko, spren po pusantro mėnesio. Delsimo prie džiančio aktualiausius valstybinius žastis paaiškinama asmens, turėjusio uždavinius, tai komunizmo statytojo redakcijos _užklausimą, nerūpestingu . balsas, reikalaująs ypatingai atidaus mu. „Jisai pamiršo atsakyti ir patį ir jautraus partinių ir komjaunimo laišką pametė", tokiais žodžiais ir organizacijų dėmesio. Skaitytojų 'baigiamas atsakymas į kritiką... laiškai spaudoje padeda vystyti va Istorijos-filologijos f-te blogai su romąją tarybinės visuomenės jėgą — tvarkytas spaudos platinimo darbas, kritiką ir savikritiką, yra rimti ko žemas sieninės spaudos lygis, nors vos prieš biurokratizmą, sustingimą, apie tai mūsų laikraščio skaitytojai prieš buržuazinės sąmonės liekanas jau yra kelis kartus rašę. Istorijossignalai. filologijos komjaunimo biuras turi „Tarybinio Studento" redakcija atkreipti rimtesnį dėmesį į spaudoje gauna studentų ir dėstytojų laiškus, iškeltą kritiką ir padaryti iš jos iš kuriuose, visų pirma, išreiškiamas vadas. didelis rašančiųjų noras prisidėti Savalaikis, teisingas ir jautrus prie svarbiausių universiteto mokslo skaitytojų laiškų apsvarstymas — ir auklėjamojo darbo uždavinių iš ypatingai svarbus partinių, komjau sprendimo. Laiškų veiksmingumas nimo ir profsąjungos organizacijų žymia dalimi priklauso nuo reagavi uždavinys. mo į juos organizacijos, kurią tie Laiškų pasirodymas spaudoje ir laiškai liečia. Rimtai reaguoja į „Ta tinkamas reagavimas į juos — tai rybinio Studento" signalus Ekonomi- kritikos ir savikritikos stiprinimas, ___ ______ kos m. f-to partinė ir komjaunimo tai plačiųjų akademinio jaunimo maorganizacijos. ................ .... sių savarankiškumo, iniciatyvos, po Tačiau kai kurių f-tų visuomeni litinio aktyvumo ugdymas, tai svar nės organizacijos ir dekanatai lai baus Partijos ir Vyriausybės uždavi kosi formalios, biurokratinės pažiū nio vykdymas. ros į spaudoje paskelbtuosius skai tytojų laiškus. ATITAISYMAS Čiurlionio Nr. 1 bendrabučio ta Dėl Vakarinio marksizmo-leniniz ryba, kritikuota viename mūsų laik raščio numerių už nepakankamą aiš mo universiteto kanceliarijos kaltės kinamąjį darbą studentų tarpe, pra- „Tarybinio Studento" 10 numeryje nešė redakcijai apie numatytas prie- neteisingai buvo pranešta, kad drg. mones kultūriniam-masiniam darbui Miliušas (FMF) neprileistas prie eg Redakcijai pranešta, kad pagerinti. Taryba įsipareigojo suruoš zaminų. ti kai kurias paskaitas, pranešimus, drg. Miliušas prie egzaminų prileis tačiau iki šiol bendrabutyje dar nie tas ir juos išlaikė laiku ir sėk mingai. ko nepadaryta. Abejingą Fizikos-matematikos f-to ATS. REDAKTORIAUS PAVAD. dekano Horodničiaus pažiūrą į spau D. ŠKLIARINSKIS do. signalus rodo tai, kad į redak-
3. Telef. 2-37-79. Tiražas 1.000 egz. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3, telef. nr. 2-20-42.
LV 15203
Užs. Nr. 2802