VISU ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Tarybų Lietuvos dešimtmečio garbei > VA VA
VA <W¥
Jo paskutinis egzaminas universitete
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Antradienis, 1950 m. birželio 27 d.
Nr. 11
Kaina 20 kap.
Turiningai ir įdomiai praleisime atostogas ę EKMINGAI baigiant pavasario egzaminų sesiją, suvedant viso universiteto kolektyvo 1949/50 m. m. darbo rezultatus, universiteto visuo meninės organizacijos baigė pasiruo šimą vasaros atostogų pravedimui ir pradėjo vykdyti planus, sudarytus kultūringam studentų, dėstytojų ir profesorių poilsiui užtikrinti. Mūsų šalyje — socializmo Tėvy nėje, kur nėra nieko aukščiau už rūpinimąsi žmonėmis, sudarytos vi sos sąlygos kultūringam darbo žmo nių poilsiui. Rūpinimasis studentų poilsiu — vienas pagrindinių mūsų profsąjun gos uždavinių. Bolševikų partija ir Tarybinė vyriausybė sudarė visas sąlygas, būtinas didėjantiems tarybi nių žmonių poreikiams. Atostogų metu gydysis Alkino, Alupkos, Odesos, Vorobjovo, Kislovodsko, Piarnu, Kulautuvosf Druski ninkų, Palangos ir kitose sanatori jose bei ilsėsis Palangos ir Valakumpių poilsio namuose 172 stu dentai. Vasara — puikiausias laikas {vai riausiam poilsiui. Numatoma virš 100 studentų pasiųsti i turistines ekskursijas. Turistai aplankys mūsų brangiąją sostinę Maskvą, miestųdidvyrį Leningradą, Kaukazo kalnus, saulėtąjį Krimą ir kitas įžymiąsias žydinčios mūsų Tėvynės vietas. Gerai pailsės ir likusieji atosto gauti Vilniuje. Studentų profkomitetas, kartu su komjaunimo komitetu sudarė konkretų planą kultūringam studentų atostogų praleidimui Vil niuje. Kas sekmadienį bus organi zuojamos išvykos į Valakumpius, Trakus bei kitas gražiąsias Vilniaus apylinkes. Bendrabučiuose kiekvieną sekmadienį bus poilsio vakarai. Bus skaitomos paskaitos apie tarybinio mokslo pasiekimus, tarptautinę pa dėtį. SMD praves 7 teoretines kon ferencijas miesto fabrikuose ir įmo nėse. Bus aplankomi šefuojamieji kolūkiai, kuriuose studentai praves pasikalbėjimus, skaitys paskaitas įvairiomis kolūkiečius dominančiomis temomis. Bus dirbamas platus dar bas su naujai stojančiais į universi tetų. studentais. Vasara suteikia neribotus galimu mus užsiiminėti sportu. Geriausieji universiteto sportininkai vyks į tu ristinės ekskursijas. Tinklininkams, prieš dalyvaujant respublikinėse
Į
rungtynėse, bus suruošta stovykla Palangoje. Studentai supranta, kad ilsėtis, tai nereiškia nieko neveikti. Todėl vyks tantieji atostogauti į provinciją įsi pareigojo dirbti kaime, įgytąsias ži nias skleisti kolūkiečių, kaimo jau nimo tarpe. Virš 900 studentų (iš jų apie 300 komjaunuolių) gavo kom jaunimo komiteto nukreipimus dar bui kaime. Sudarytos išvykstančiųjų grupės. Paskirti grupių vadovai. Šiaulių apskrityje pagal nukreipi mus dirbs 28 studentai (grupės va dovas Teisės m. f-to stud. Pocius), Zarasų — 30 (grupės vadovas Fizi kos-matematikos f-to stud. Stątulevičius), Radviliškio — 16 (grupės va dovas Ekonomikos m. f-to stud. Lukoševičiūtė) ir t. t. Studentai skaitys paskaitas, padės praktiškam kolūkių statybos ir stip rinimo darbe. Komjaunuoliai susipa žins su pirminėmis komjaunimo or ganizacijomis, padės jų darbe. Panašiai atostogaus ir mūsų uni versiteto profesoriai, dėstytojai ir administracijos darbuotojai. Nemaža jų dalis ilsėsis ir gydysis sanatori jose. Jau 7 žmonės yra išvykę, jų tarpe Didžiojo Tėvynės karo daly viai: vyr. dėst. Dubasovas, Butų sky riaus viršininkas Dusevičius, vyr. lab. Komarovskis ir kiti. Dalis dės tytojų gavo butus Valakumpiuose. Kiti sekmadieniais dalyvaus iškylose į Trakus, Žydiškes ir kitur. Vietkomas numato pasiųsti į pionierių stovyklas virš 50 vaikų. Kitiems vai kams bus organizuojamos ekskursijos į užmiestį (vadovės vyr. dėst. Ja sinskienė, vyr. dėst. Tijūnelytė). Įdomiai ir turiningai praleis atos togas mūsų universiteto studentai, dėstytojų personalas ir administraci jos darbuotojai. Studentų profkomiteto pareiga, bendradarbiaujant su komjaunimo komitetu ir vietkomu, pasiekti visiš ką darbo planų vasaros atostogoms pravesti įgyvendinimą. Universiteto visuomeninės organi zacijos, partinės organizacijos vado vaujamos, dės visas pastangas, kad musų studentai, dėstytojai ir profe soriai pasitiktų 1950/51 m. m. kupini naujų jėgų ir pasiryžimo atkakliai mokytis ir dirbti mylimosios Tėvy nės labui, komunizmui. K. KAUKAS VVU Studentų Profkomiteto pirmininkas
kolūkini
Didelė mūsų universiteto studentų dalis išvyksta praleisti vasaros atos togų į kaimą, kur šiandien vyksta didingas kolūkių statybos darbas. Vasaros atostogų metu šie draugai turi sujungti savo poilsį su ryžtinga ir nuoširdžia parama kolūkiniam kai mui, su darbu, stiprinant ir keliant į aukštesnį organizacinį ir idėjinį-politinį lygį kolūkių gyvenimą, subu riant darbo valstiečius į kolūkius ten, kur jie dar tik kuriami. Kiekvienas draugas, išvykdamas iš sostinės atostogų, turi pagalvoti apie tą mokslinio ir visuomeninio darbo patyrimą, kuris susikaupė universi tete. Panaudoti jį kolūkiečių ir vals tiečių tarpe — kiekvieno studento uždavinys. Paskaitos-pranešimai po litinėmis ir mokslo populiarizacijos temomis, pasikalbėjimai tarptautinės padėties klausimais, tarybinės teisės, literatūros, Tarybų šalies ekonomi nio stiprėjimo ir klestėjimo klausi mais turi būti plačiai panaudoti kiekvieno studento, atsižvelgiant į jo specialybę. Vykstant į kaimą, rei kia apsiginkluoti ir konkrečia fakti ne medžiaga iš visų mūsų šalies gy venimo sričių. Valstiečiai domisi visais mūsų šiandieninio gyvenimo klausimais; atsakyti į juos įdomiai ir išsamiai — kiekvieno studento už davinys. Atsižvelgiant j kiekvieno kolūkio ypatybes ir reikalavimus, reikės su
k a i m q I
rasti ir atitinkamas darbo for mas. Padėti jaunoms komjauni mo organizacijoms sustiprinti jų vaidmenį kolūkio darbo organizavi me, drauge su jomis organizuoti naujus kolūkius, kurti pirmines komjaunimo organizacijas ten, kur jų nėra; padėti organizuoti klūbųskaityklų darbą, organizuoti jaunimo politinį švietimą, laisvalaikį. Būtina palaikyti glaudų ryšį su vidurinių mokyklų abiturientais, supažindinti juos su visų fakultetų gyvenimu, padėti pasirinkti specialybę. Tai tik maža dalis iš gausybės tų darbo sričių, kuriose reikia aktyviai ir nuo širdžiai, nesigailint jėgų, padėti mū sų kolūkiečiams ir valstiečiams. Kiekvienas studentas turi pajusti savo didžiąją atsakomybę mūsų ta rybinio universiteto kolektyvui, ku ris išleidžia šiuos draugus, atsako mybę tarybinei santvarkai. Jie turi dėti visas pastangas, kad jų vasa ros poilsis būtų kupinas turinin go ir kūrybiško visuomeninio darbo, kad būtų pateisintas tas di delis pasitikėjimas, su kuriuo į juos žiūri Partija ir Vyriausybė. Draugai studentai! Savo nuoširdžiu darbu prisidėkime prie galutinės kol ūkinės santvarkos pergalės mūsų res publikoje. Ar. Medonis VVU komjaunimo komiteto narys
Nuotraukoje: Istorijos-filologijos f-to V kurso stud. J. Paulauskas laiko valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Už komisijos stalo sėdi vyr. dėst. Lukšienė, prof. Mykolaitis, docentai Kruopas ir Ročka. Nuotr. M. Melero
Egzaminams sesija baigia
Pavasario egzaminų
si. Egzaminų eiga ir rezultatai rodo, kad per mokslo metus daugelis stu dentų rimtai dirbo, keldami savo, politinį ir mokslinį lygį, reguliariai ruošdamiesi praktikos darbams ir se minarams. Pirmoje eilėje reikia pažymėti I-jo kurso komunistų ir komjaunuo lių gilų marksizmo-leninizmo žinių įsisavinimą. Taip, pvz., komunistų Šamovo, Goldbergo, Lapuchino, kom jaunuolių Šumino, Norukos, Rastausko, Gadeikio, Bangaitytės, Sevcovos, Gutmano ir kt. žinios buvo įvertin tos labai gerai. IV-me kurse egzaminai jau pasi baigė. Pelnytai aukštų rezultatų pa siekė IV-to k. komjaunuoliai Stakėnas, Svičiulis, Sviklius, Stupelis, Sa kalauskaitė. Egzaminai parodė eilę rimtų trūkūmų tiek mokymo proceso pastatyme, tiek ir visuomeninių organizacijų darbe. Per mokslo metus IV-jo kurso VII—VIII gr. studentams lietuvių kalbos dėstymas (dėst. Miciūnienė) buvo silpnas: buvo mažai kovojama dėl paskaitų lankomumo, per mažai didėjo reikalingų žodžių lobynas. Komjaunimo grupės į šiuos faktus neatkreipė . reikiamo dėmesio ir dėl to vien tik VIII gr. studentai Chaitova, Popruga, Tolpekin ir kt., ku rie visą laiką blogai lankė paskaitas, gavo nepatenkinamus pažymius. Silpną žinių įsisavinimą parodė III-jo k. II ir VI grupės studentai iš farmakologijos egzamino. Tų gru pių gruporgai Karaliūnas ir Cu-
baigiantis kerman užmiršo, kad svarbiausias komjaunuolių uždavinys yra kova už aukštą žinių įsisavinimą, neorgani zavo pagalbos atsiliekantiems. Be to, pats gruporgas Karaliūnas gavo nepa tenkinamą pažymį iš patologinės ana tomijos. Reikia rimčiau susirūpinti ir Farmakologijos katedrai (vedėjas vyr. dėst. Polukordas), nes praktikos darbai buvo pravedami žemame ly gyje, per mažai reikalaujant iš stu dentų gilesnių žinių įsisavinimo ir rimto pasiruošimo. Priešingą vaizdą matome'HI-jo k. I grupėje. Iš 9 komjaumiolių kom jaunuoliai: Gavelis, Auželis, Guobys, Jasudėnas ir kt. mokosi labai gerai. Tai visai natūralu, nes komjaunimo grupė labai rimtai ruošėsi ir per mokslo metus, ir egzaminų eigos metu.
Komjaunuoliai Lapinskas, Tolpekinas, Slaveckis, kurie anksčiau buvo mokslo pirmūnai, šios sesijos metu jau prisirinko trejetų, girdi, „vis tiek mokslo pirmūnai nebūsime, kam gi mums daug vargti, trejetą ir nesiruošę gausime". Tai rodo, kad vis dar atsiranda studentų, kurie, atro do, mokosi ne gyvenimui, bet pažy miui. Fakulteto visuomeninės organizacijos ir vadovybė turėtų giliai išanalizuoti egzaminų eigą ir pasistengti, kad ateityje padarytos klaidos nepa sikartotų.
Vyt. Narkus Medicinos f-to komjaunimo organizacijos sekretorius
Mano perspektyvos
Egzaminai Chemijos f-to III kurse Šio semestro egzaminai Chemijos f-to III kurse jau baigiasi ir iš esamų rezultatų galima daryti kai kurias išvadas. Jei I ir V kurso studentų dauguma egzaminus laiko tik gerai ir la bai gerai, tai to negalima pasakyti apie III kursą, kur nemažai „prisižvejota” trejetų. Tiesa, komjaunuolis Vižanskis, studentai Voronko ir Gasparavičius egzaminus laiko tik labai gerai. Bet kodėl gi su jais nežengia buvusieji pirmūnai Rostovskis, Lazersonaitė, Kanopkaitė ir kiti? Reikia pripažinti dar nemalonesnį faktą: yra komjaunuolių (Vasiljevaitė, Gaidamavičius), kurie teorinės fizikos egzaminą išlaikė nepatenki namai. V. Stankevičius
Parengiamasis skyrius baigė egzaminus VVU Parengiamojo skyriaus kur santai jau baigė egzaminus. Geras pasiruošimas ir darbas eg1 zanunU sesijos metu davė gana gė rų rezultatų. Eilė kursantų baigė la bai gerais ir gerais pažymiais. Kur santai: Čibiras, Kiseliovas, Vazalinskienė ir kiti baigė egzaminus vien labai gerais pažymiais. Dauguma abiturientų gaus atesta tus. Aš prieš keletą metų ir nesva jojau,^ kad mano gyvenime bus to kia džiugi diena — vidurinės mo kyklos baigimo diena. Tarybinės vyriausybės rūpinimosi dėka aš baigiau vidurinę mokyklą. A. Kmieliauskas Parengiamojo skyriaus kursantas
nimas auklėjo mane komunizmo ir tarybinio patriotizmo dvasia, ugdė begalinį atsidavimą ir ištikimybę Komjaunuolė pirmūnė Lenino—Stalino partijai ir meilę so Buvusi neturtingo valstiečio duk cialistinei Tėvynei, nesutaikomumą tė, Valerija Rauduvaitė, — dabar su buržuazine ideologija ir neapy Ekonomikos f-to IV kurso studentė. Tarybinis universitetas ne tik da kantą liaudies priešams. Komjaunuo Jai tik Tarybų valdžia suteikė sąly lio vardas įpareigojo mane tapti mokslo pirmūnu, aktyviai dalyvauti visuomeniniame darbe, kovoti' su buržuazinių liekanų žmonių sąmonė je pasireiškimais. Baigdamas tarybinį universitetą, esu dėkingas komjaunimui, kuris padėjo man geriau įsisa vinti Markso—Engelso—Lenino— Stalino mokslą, nurodė aukščiausią komjaunuolio tikslą — partiją.
Tarybų valdžia suteikė man visas sąlygas siekti aukštąjį mokslą. Aš, valstiečio sūnus, nebūčiau galėjęs mokytis ir baigti universiteto bur žuazinės Lietuvos sąlygomis.
Vienų metų partijos kandidato sta žas leido man pažinti partijos gyve nimą, jos veiklą, tikslus bei uždavi nius, nukreiptus į darbo žmonių auklėjimą.
Sutikdamas Tarybų Lietuvos de šimtmetį, aš stojau į šlovingosios VKP(b) narius, kad ir toliau dirb čiau mūsų liaudies ir socialistinės Tėvynės labui. vė man specialybę, bet ir apšarvavo marksizmo-leninizmo mokslu, padėjo susidaryti materialistinę pasaulėžiū rą. Jis nurodė man vienintelį teisin gą kelią — komjaunimo kelią, be kurio yra negalimas šių dienų jau nimo gyvenimas. Tarybinis universitetas ir komjau
Baigus universitetą, . prieš mane atsiskleis plačios mokslo-tiriamojo darbo perspektyvos — aspirantūros darbas Maskvoje arba Leningrade. Pasistengsiu neapvilti tą didelį pasi-' tikėjimą, kurį rodo man universite to vadovybė, partija ir Tarybinė vyriausybė. P. Buckus
gas mokytis — aprūpino bendrabučiu, stipendija. Ji visus egzaminus laiko tik labai gerais pažymiais — šią se siją ji išlaikė taip pat labai gerai. Rauduvaitė ne tik gerai mokosi. Ji taip pat aktyviai dalyvauja visuo meniniame darbe — ji f-to komjau nimo biuro narys.