TEGYVUOJA TARYBŲ LIETUVOS DEŠIMTMETIS! VISU ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Švęsdami Tarybų Lietuvos dešimtmetį, i
V®
tuBentas
mes reiškiame didžiausią dėkingumą ir
beribę meilę geriausiam lietuvių tautos
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS____________________
Nr. 13
Penktadienis, 1950 m. liepos 21 d. Kaina
bičiuliui ir mokytojui draugui STALINUI
20 kap.
Maskva, Kremlius
» JOSIFUI VISA RIONO V1ČIUIS TA LINUI Brangusis draugas Stalinai! Mes, 1950 m. baigę Vilniaus Valstybinj Universi tetą jaunieji tarybiniai specialistai, susirin.kę į pasku tinį VVU iškilmingą posėdį, siunčiame Jums, savajam mokytojui, mokslo korifėjui ir didžiausiam jaunimo draugui ir bičiuliui, ugningą jaunuolišką sveilkinimą. Šiemet Vilniaus Valstybinį Universitetą baigė dau giau kaip 550 jaunų teisininkų, ekonomistų, gydytojų, filologų, istorikų, chemikų, fizikų, gamtininkų ir kitų specialistų. Mes puikiai suprantame, kad 'tik tarybinė santvarka, bolševikų partija, tik Jūsų, brangusis drau gas Stalinai, asmeniškas nuolatinis rūpinimasis Lietu vos darbo žmonėmis, atidarė mums, vargingų tėvų vai kams, kelią į mokslą. Buržuazinė Lietuva, kuri buvo tik bevalis įrankis užsienio kapitalistų rankose, nesi rūpino liaudies švietimu, aukštosios mokyklos buvo ponų ir kapitalistų vaikų privilegija. Komunistų partijos vadovaujama, Lietuvos darbo liaudis prieš dešimt metų nušlavė kapitalistų, dvari ninkų ir buožių jungą. Nei hitlerinė okupacija, nei įniršęs nuverstųjų klasių pasipriešinimas nesustabdė lietuvių tautos žengimo iš pergalės į pergalę socializ mo statyboje. Kartu su žemės ūkio kolektyvizacijos įgyvendinimu, pramonės išvystymu, lietuviškosios kul tūros, nacionalinės savo forma, socialistinės savo turi niu suklestėjimu, mes, apsišarvavę pažangiuoju tary biniu mokslu, pirmoje eilėje marksizmo-leninizmo moks lu, išeiname kurti savo tautai ir visai mūsų neaprėpia mai socialistinei Tėvynei naujo komunistinio rytojaus. Mes kasdien atsiminsime, brangusis Josifai Visarionovičiau, Jūsų nurodymus, kad kadrai nulemia viską, kad politinis kadrų pasiruošimas turi lemiamą vaidme nį, kad mokslo įsisavinimas yra pagrindinis uždavinys komunizmo statytojams. Pasižadame ir toliau kelti savo idėjinį-politinlį ir mokslinį lygį, nuolatos glaudžiai rišti tarybinį mokslą su praktika ir budriai saugoti ir ginti mūsų darbo žmonių interesus.
J. V. STALINAS
KŪRYBINIO DARBO IR MOKSLO DEŠIMTMETIS
Į šviesų komunizmo rytojų
AR. MEDONIS
Dešimtmečio raportas
Kaip tada, prieš dešimtį dar metų, Ši diena džiaugsminga ir šviesi. Prieš dešimt metų — 1940 m. lie ir negalėjo turėti buržuaziniais lai Darbo liaudies geležinėm gretom pos mėn. 21 d. — Liaudies seimas, kais, nes buržuazijai nerūpėjo liau išreikšdamas darbo žmonių valią, dies gerovės, jos mokslo ir kultūros Žengiame su vėliavom visi. paskelbė Lietuvą tarybine socialis tine respublika ir kreipėsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą su prašymu priimti Lietuvą Į galingosios Tarybų Sąjungos sudėtį. Dešimt metų — di džiausios istorinės reikšmės laiko tarpis lietuvių tautos gyvenime. Tarybų Lietuvos aukštosios mo kyklos kartu su visa liaudimi su tinka pirmąjį savo tarybinio gyve nimo dešimtmetį su žymiais laimėji mais, kupinos džiaugsmo ir pasiry žimo garbingąjį dešimtmetį pažymė ti dar didesniais mokslo ir darbo pasiekimais. į Didžiuliai Tarybų Lietuvos ekono mikos ir kultūros laimėjimai yra ne atskiriamai susiję su visų mūsų pergalių organizatoriaus ir didžiojo tarybinės liaudies vado draugo Stalino vardu. Lietuvių tauta šian dien išreiškia meilę ir dėkingumą geriausiam lietuvių tautos draugui— didžiajam Stalinui. Lietuvių tauta, įkvėpta didžiųjų Lenino—Stalino socializmo statybos idėjų, broliškų tautų padedama, jau 1940—41 metais ėmėsi su dideliu pa kilimu vystyti ir ugdyti mokslą ir kultūrą. Tačiau mokslo ir kultū ros kėlimo kūrybinis darbas buvo laikinai hitlerinių okupantų nutrauk tas. Hitleriniai okupantai, padedami lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų, mūsų kraštui buvo padarę milžiniš kų nuostolių. Tarybinės santvarkos, broliškųjų tarybinių tautų, visų pirma didžio sios rusų tautos pagalbos dėka, iš mintingo komunistų partijos vado vavimo ir asmeniškai draugo Stalino nuolatinio rūpinimosi dėka palyginti per trumpą laiką respublikos aukš tosios mokyklos buvo ne tik atsta tytos, bet ir žymiai praplėstos ir pa gerintos. Tokiu būdu respublikos aukštosios mokyklos dabar turi to kias sąlygas, kokių niekad neturėjo
Mes ir toliau stiprinsime ryšius su broliškųjų tarybi nių respublikų mokslo įstaigomis ir mokslo darbuotojais. Nuoširdi ir broliška Maskvos, Leningrado, Minsko ir kitų tarybinių universitetų parama ir glaudus bendra darbiavimas su mūsų universitetu padėjo mums giliau pažinti tarybinį mokslą, įsisavinti stalininės tautų drau gystės ir proletarinio internacionalizmo principus. Šiemet Tarybų Lietuva iškilmingai švenčia savo šlovingo kelio dešimtmetį. Visi darbo žmonės jį sutin ka naujais gamybiniais laimėjimais, dar glaudesniu susitelkimu apie komunistų partiją, darbo žmonių visų pergalių įkvėpėją ir organizatorių. Nauji ir -platūs hori zontai atsiveria prieš mus, tarybinės aukštosios mo kyklos auklėtinius, toliau keliant tarybinės liaudies ge rovę, vystant socialistinę kultūrą. Mes pasižadame dirbti ir kovoti taip, kad visas mūsų darbas tarnautų musų didžiosios Tėvynės galios stiprinimo, kovos dėl tvirtos taikos reikalui. Veltui reakcijos jėgos ir šiuo metu bando sukelti karo gaisrą. Kartu su šimtais mili jonų viso pasaulio darbo žmonių, mes tvirtai įsitikinę, kad Jūsų vadovaujama demokratinė stovykla apgins taiką, užtikrins mums kūrybingo darbo sąlygas. Mes tvirtai tikime, kad ten, kur Jūs, draugas Stalinai, ten — pergalė. Su Jūsų vardu, brangusis Stalinai, mes pradėjome aukštąjį mokslą, Jūsų geniali mintis buvo mums vado vu visose mokslo šakose, su Jūsų vardu mes išeiname kurti musų šaliai šviesų komunizmo rytojų. Tegyvuoja mūsų didžioji Tėvynė — taikos, demo kratijos ir socializmo tvirtovei Tegyvuoja nenuilstamas kovotojas už taiką ir ko munizmą, genialusis mokslo korifėjus, geriausias jau nimo draugas ir bičiulis didysis Stalinas! (Laiškas apsvarstytas ir vienbalsiai pri imtas iškilmingame diplomantų susirinkime 1950 m. liepos mėn. 7 d.)
Tik tarybinės santvarkos dėka aukštasis mokslas darbininkų, darbo valstiečių, kolūkiečių ir darbo inte ligentų vaikams tapo prieinamas. Pa lyginti su buržuaziniais laikais Ta rybų Lietuvoje aukštųjų mokyklų yra beveik . du kartus daugiau. Mūsų aukštųjų mokyklų studen tų skaičius auga iš metų į me tus. 1949—50 mokslo metais jų skaičius pasiekė daugiau kaip 10.000 studentų. Vien tik Vilniaus Valsty biniame universitete mokosi apie 3.000 studentų, t. y. daugiau, negu visose buržuazinės Lietuvos aukš tosiose mokyklose įkartu paėmus. Naujos, socialistinės inteligentijos, kilusios iš liaudies, sukūrimas suda ro vieną iš pačių svarbiausių kul tūrinės revoliucijos uždavinių. Būda ma lygiateisis tarybinės visuomenės narys, mūsų inteligentija kartu su darbininkais ir valstiečiais yra pa šaukta statyti komunistinę visuome nę. Milžiniškas užmojis ruošiant spe cialistus pokariniais laikais liu dija apie tai, kad Partija ir Vyriau sybė imasi priemonių patenkinti au
gančius liaudies ūkio ir kultūros poreikius. Respublikos aukštosios mokyklos iš metų į metus didina kvalifikuotų specialistų laidas vi soms ūkinio ir kultūrinio darbo sri tims. Šiais mokslo metais vien iš Vilniaus universiteto sienų išėjo apie 550 teisininkų, ekonomistų, is torikų, filologų, matematikų, gamti ninkų, gydytojų ir kitų specialistų. Jie žengia į platų ir šlovingą prak tiškos veiklos kelią įgyvendinant stalininį komunizmo statybos planą.
kėlimas. Buržuazija nesirūpino aukš tųjų mokyklų išvystymu ir jų dar Šiandien mes Tėvynei bo sąlygų gerinimu. Buržuazija mū raportuojam. sų liaudį laikė tamsoje ir skurde. Tik tarybinės santvarkos ir Priesaika nuskamba žodžiai šie: Tarybinių inteligentų pareiga, kur išmintingos Lenino—Stalino partijos Mes visas jėgas Tau paaukojom, jie bedirbtų, yra padėti partiniams ir nacionalinės politikos dėka lietuvių Kad sulauktum tokios ateities. tarybiniams organams auklėti sąmo tautai yra sudarytos geriausios są ningus socialistinės visuomenės pilie lygos ir neribotos galimybės kelti čius, kovoti su buržuazinio naciona liaudies gerovę, vystyti mokslą Ir Priešo gniaužtuos gynėm laisvę lizmo pasireiškimais ir visomis jė savo, kultūrą. Lietuvių tauta kartu su ki gomis siekti Partijos ir Vyriausybės tomis broliškomis tautomis šlovingos Iki kraujo ginklą spausdami; uždavinių įgyvendinimo. komunistų partijos vadovaujama, Nėra abejonės, kad gausus Stalino valia kovoj alsavom, didžiojo Stalino vedama, kuria švie jaunųjų specialistų būrys garbingai sų ir laimingą socialistinį gyvenimą. Ir su Juo mes, buvome pirmi. atliks savo pareigą socialistinei Vilniaus Valstybinio universiteto Tėvynei ir užims prideramą vietą kolektyvas, pažymėdamas šlovingąjį O paskui — iš sutryptų dirvonų komunizmo statytojų eilėse. jubiliejų didžiuliais pasiekimais, į naują Tarybų Lietuvos dešimtmetį Mes pakėlėme naujus daigus, E. Sosnauskas žengia su pasiryžimu siekti dar Penkmetinę vėliavą raudoną didesnių laimėjimų kuriant komu Pernešėm per visus laukus. nizmą mūsų šalyje. Pasirašydami Nuolatinio komiteto taikai ginti Stokholmo atsišaukimą, tary Metų keletas prabėgi tespėjo, biniai žmonės pademonstravo nenu Bet paliko pėdsakus gilius: galimą pasiryžimą kovoti dėl taikos Kur valstietis paskui arklą ėjo, — visame pasaulyje. „Talka nugalės!“ Veržias traktorius j priekį — su šiuo šūkiu tarybinė liaudis atkaklus; siekia vis naujų laimėjimų, dar glaudžiau susitelkia apie šlovingąją Įmonėj sustatėm į eiles komunistų partiją, apie didįjį taikos Broliškąją dovaną — stakles. vėliavnešį draugą Staliną. Lietuvių tauta kupina džiaugsmo ir dėkingumo broliškosioms Tarybų Nepažinti seno Vilniaus sienų Sąjungos tautoms, didžiajam tautų (Ne vien žmonės tampa vadui draugui Stalinui. Tarybų Lie jaunesni!) — i tuvos himnas išreiškia lietuvių tau tos gilią meilę ir dėkingumą Leninui Jas mes keliame aukštyn kas ir Stalinui, didžiajai rusų tautai už dieną, suteiktą pagalbą kuriant laisvą Ir Komunizmo šventei ruošdami. laimingą Lietuvą. Plačiai ir galingai šiandien skamba giliausius lietuvių tautos jausmus išreiškiantieji himno Ir šiandien, dešimtmečio sulaukę, žodžiai: Kaip tada, išeinam į gatves. — Tarybų Sąjungoj šlovingoj, Dar glaudžiau kolonos darbo NUOTRAUKOJE: (iš kairės į d ešinę) šiemet baigę universitetą Tarp lygių lygi ir laisva, plaukia M. Tamošiūnas, O. Repšytė, V. Brazaitytė, B. Sudavičius, J. PilipavičiūGyvuok per amžius, būk laiminga, tė, B. Bagdzius ir L. Šveistytė. Tavo šlovei, mano Lietuva. Brangi Tarybų Lietuvai
v
v
Naujas gyvenimas senuose rūmuose
Šlovingojo komjaunimo eilėse
Menas priklauso liaudžiai
Kartu su visa darbo liaudimi pažy jaunimas, už kuriuos jis dėkingas mi garbingą Tarybų Lietuvos de komunistų partijai. Su dideliu džiaugsmu ir nemažais šimtmetį ir mūsų universiteto ko Šiandien universiteto studentai lektyvas. Šventės išvakarėse uni sudaro stiprų vieningą kolektyvą, laimėjimais Tarybų Lietuvos dešimt versiteto profesoriai, dėstytojai ir Komunistinis šūkis: „Vienas už vi- metį sutinka universiteto saviveik studentai apžvelgia laimėjimus, pa sus, visi už vieną" vis giliau įauga los kolektyvas. Jeigu pirmaisiais siektus per šlovingąjį dešimtmetį, ir į akademinio jaunimo buitį ir sąmo pokariniais metais universiteto sa nužymi gaires tolesniam darbui. nę — štai tas didelis laimėjimas, viveikloje dalyvavo tik apie 100 Per šį laikotarpį iš esmės pasi kuriuo džiaugiasi akademinis jauni studentų, tai šiuo metu saviveiklos rateliai, kurių yra 44, jungia dau keitė universiteto veidas, studen mas. tų gyvenimas, jų pažiūros. Ga Tokius gražius laimėjimus stu giau kaip 1200 studentų. Studentų meninei saviveiklai va lima drąsiai tvirtinti, kad šiandien dentų politiniame - auklėjamajame Vilniaus Valstybinis universitetas darbe per tarybinį dešimtmetį uni dovauti 1947/48 mokslo metais 'įkur ne toks, koks jis buvo vakar, ir stu versiteto kolektyvas pasiekė nuola tas kultūros klubas, kuris žymiai iš dentai ne tokie, kokie jie buvo va tinio Partijos, Vyriausybės ir asme plėtė savo veiklą. Gražia mūsų saviveiklos tradicija kar. niškai draugo Stalino rūpinimosi dė Per tarybinį dešimtmetį studentų ka: todėl, kad universiteto partinė tapo tarpfakultetinės saviveiklų ap politinis sąmoningumas žymiai išau organizacija nenuilstamai auklėjo žiūros, kuriose suvedami visų metų go. Studentai vis labiau įsisavina studentiją bolševizmo idėjų dvasia, darbo rezultatai. 1950 metais V-joje flraugo Stalino nurodymą, kad „yra kad šį kilnų uždavinį vykdo univer- taipfakultetinėje saviveiklų apžiū roje dalyvavo visi fakultetai su viena mokslo šaka, kurią būtinai tu siteto profesoriai ir dėstytojai. ri pažinti visų mokslo šakų bolševi Šie laimėjimai — tai taip pat iš daugiau kaip 1200 studentų. Didelį darbą atliko universiteto kai — tai marksistinis - lenininis dava masinio-politinio ir organiza mokslas" ir nuosekliai, giliai studi- cinio darbo, kurį nuveikė universi saviveikla šefuojant kolūkius, įmo ‘ juoja bolševizmo teoriją, marksiz- teto komjaunimo organizacija, parti nes, įstaigas. Vien rinkiminės kam mądeninizmą. Marksizmo - leninizmo nės organizacijos vadovaujama. Per panijos metu duota 30 koncertų še studijavimas kelia studentų sąmo šį laikotarpį komjaunimo organizaci fuojamuose agitpunktuose Vilniaus ningumą kovoje prieš apolitiškumo, ja augo, stiprėjo, brendo. Iš kelių mieste. Iš viso universiteto saviveik davė apie 150 kosmopolitizmo pasireiškimo faktus, komjaunuolių komjaunimo organiza la 1949/50 m. m. įgalina nuolat kelti pažangumą cija išaugo į tūkstantinį būrį. Vien koncertų. Dauguma iš jų duota kol moksle. Augantis studentų politinis tik šiais mokslo metais į komjauni ūkiuose, kur universiteto saviveikli sąmoningumas atsispindi studentų mą buvo priimta daugiau kaip 300 ninkai yra dažni ir pageidaujami pažiūroje į mokslą ir visuomeninę geriausių studentų. Suorganizuotos svečiai. įžymiai pakilo saviveiklos ideolo veiklą. 97 komjaunimo grupės. Bibliotekos ir moksliniai bū Visur ir visada universiteto kom ginis 'lygis. Universiteto studentai tarybinių kompozitorių, reliai, mokslinės ir teoretinės konfe jaunuoliai rodo pavyzdį nesąjungi- pamėgo rencijos, meno saviveiklos ir sporto niam jaunimui. Didelė dalis komjau lietuvių liaudies dainas. Geriausi saviveiklininkai ir savi rateliai, įmonės ir kolukiai tapo nuolių — mokslo pirmūnai. Univer mėgstamos studentų laisvalaikio siteto komjaunimo mokykla respub veiklos organizatoriai yra šlovingo praleidimo vietos. likai davė tokius gabius jaunuosius jo komjaunimo nariai. Ugdant stu Didelę reikšmę auklėjamojo rašytojus, kaip Lapašinską, Sluckį, dentų politinį sąmoningumą, savi darbo pagerinime turėjo užmezgi- Rostovaitę. Iš komjaunimo eilių iš veikla gali ir turi suvaidinti svarbų mas ryšių su broliškų tarybinių res augo jaunieji mokslo darbuotojai— vaidmenį. Vienas iš svarbiausių už publikų aukštosiomis mokyklomis. komunistai: Škliarinskis, Musteikis, davinių kultūros klubui ateinančiais mokslo metais ir yra sustiprinti poNuoširdi ir broliška Maskvos, Le Barzdaitis. ningrado, Minsko ir kitų universite Draugai studentai! Tarybų Lietu litinį-ideologinį darbą saviveiklinin tų parama ir glaudus bendradarbia vos dešimtmečio garbingo jubilie kų tarpe.. Garbingą kelią nuo savo įsikūri vimas padeda giliau pažinti tarybinį jaus dieną dar tvirčiau susiburkime mokslą, padeda nuolat gerinti kom apie šlovingąją Visasąjunginę Ko mo pradžios nuėjo mūsų saviveiklos Vilniaus Valstybinio universiteto Centriniai rūmai. jaunimo ir kitų studentų organiza munistų partiją (bolševikų), apie Ta atskiri kolektyvai. Nuotr. D. Mikulskio cijų darbą. Ypač sustiprėjo universiteto aka rybinę vyriausybę, apie didįjį tary Nauji lietuvio jaunuolio bruožai: binės liaudies vadą, artimiausią lie deminis choras. Tiek savo dalyvių bolševikinis principiškumas, bebai tuvių tautos bičiulį, brangųjį draugą skaičiumi, tiek atliekamų, dalykų iš pildymo lygiu jis yra vienas iš stip mis ryžtingumas, socialistinė pažiūra Neseniai įvykęs VVU parti Yra daug žmonių, kurie puikiai j darbą, įgyti tarybinės valdžios są Staliną! riausių chorų kolektyvų Vilniuje. B. Sudavičius nės organizacijos susirinkimas moka derinti 6avo mokymąsi su lygomis, — štai tie dideli laimėji VVU komjaunimo organizacijos Stiprus kolektyvas yra universiteto' priėmė į šlovingosios VKP(b) eiles plačia visuomenine veikla. To pa mai, kuriais džiaugiasi akademinis liaudies šokių ansamblis, vadovauja sekretorius grupę mūsų universiteto studentų. vyzdžiu gali būti Chemijos f-to 6tumas drg. Lingio. Štai drg. Lisenkaitė (Ist.-fil. fak.). dentas-komjaunuolis drg. BurkausBe pertraukos jau keli metai vei „Noriu dirbti ir kovoti už šviesią kas, kurį partinis susirinkimas svars kia Istorijos-filologijos f-to rusų komunizmo ateitį VKP(b) eilėse", — tė priėmimui į VKP(b) kandidatus. liaudies šokių grupė, kuri kiekvienoj rašo ji savo pareiškime. Partinės or Drg. Burkauską galima visur matyti saviveiklų apžiūroj vis geriau užsi ganizacijos susirinkimas pilnai pati kaip pirmaujantį jaunuolį: ir labora Dar gimnazijoje besimokydamas mokslo įstaigų — Leningrado uni rekomenduoja. kėję jas žodžiams, nes ■ ■ ?(b) kan torijoje, ir prie egzaminų stalo, ir svajojau tapti mokslo darbuotoju. Partija ir Vyriausybė deda visas didatas drg. iLisenkaitė niekada sa moksliniame būrelyje, ir stadione. Tarybų valdžia padėjo man įgyven versitetą aspirantūrom Leningrade pastangas, kad iš universiteto Išeitų aš turiu visas galimybes sėkmingai vo žodžių neskyrė nuo veiksmų. Ji Todėl nenuostabu, kad drg. Bur- dinti šią svajonę. 1940 metai, kada kvalifikuoti specialistai. tarybinio aukštai buvo vienbalsiai .priimta į VKP(b) kauskas visus egzaminus išlaikė la lietuvių tauta pasuko nauju, tarybi dirbti. Plačiai žinomo mokslininko, Stalininės premijos lau Draugai, saviveiklininkai! Atsidėko bai gerai, ir f-to komjaunimo orga narius. niu keliu, buvo reikšmingi ir mano reato prof. J. V. Linniko ir kitų žy dami už tą didelį rūpinimąsi ir dė Susirinkimo tribūnoje — visiems nizacija, kuriai jis vadovauja, pa gyvenime. Tais metais įstojau į ta mių mokslininkų vadovavimas, aukš mesį, kuris mums skiriamas, pasi gerai pažįstamas u-to komjaunimo siekė žymių laimėjimų. rybinio Vilniaus universiteto Gam tas paskaitų ir seminarų lygis turi stenkime gerai pasirodyti jubilieji organizacijos sekretoriaus pavaduo Tą patį galima pasakyti ir apie tos-matematikos fakultetą. Deja, ne labai daug reikšmės mano moksli nėje Dainų šventėje, o ateinančiais tojas drg. Grigonis. Drg. Gri teko mokytis. Fašistinės niam darbui, padeda man giliau pa mokslo metais — būti pavyzdingais visus jaunuosius draugus — komjau ilgai gonis — tai žmogus, kuris pil nimo auklėtinius — Rybakovą (Ist.- Vokietijos okupacija, aukštųjų mo žinti marksistinę-lenininę teoriją. studentais ir gerais universiteto vi nai užsitarnavo garbingą komjauni Tarybų Lietuvos dešimtmetį su suomenininkais. fil. fak.), Dolinskį (Fiz.-mat. fak.) ir kyklų ir kitų kultūros įstaigų užda mo auklėtinio vardą. Jis tai įrodė J. Zubaitis kt. Draugai moka dirbti nesigailėda rinėjimas ir įvairūs varžymai per tinku eile laimėjimų. Esu išlaikęs savo darbais. Vadovaudamas gausiai mi savo jėgų, moka būti pavyzdžiu traukė mano, kaip ir daugelio jau kandidato minimumo egzaminus la VVU Kultūros klubo komjaunimo organizacijai, jis įsi pirmininkas ne tik moksle, bet ir visuomeninėje nuolių, mokymąsi. Tarybinės Armijos bai gerais pažymiais, beveik paruo gijo visų universiteto studen pergalė Didžiajame Tėvynės kare, šęs disertacinį darbą. Šalia diserta veikloje. tų pagarbą ir pasitikėjimą. Stodamas atnešusi mūsų tautai laisvę, vėl ati cinio darbo, centriniai matematikos Ir nėra abejonės, kad naujai pri darė man aukštosios mokyklos du žurnalai išspausdino 2 mano moksli į didžiosios komunistų partijos ei les, drg. Grigonis tikrai gali pasidi imtieji draugai, būdami Lenino— ris. 1946 metais baigiau Vilniaus nius darbus, keli darbai yTa spaus džiuoti savo darbo laimėjimais. Su Stalino partijos eilėse, .įneš dar di Valstybinį universitetą. Tarybinis dinami bei ruošiami spaudai. sirinkimas jį vienbalsiai priima, kad desnį indėlį į mūsų tarybinės Tėvy universitetas ne tik davė man spe Mano didžiausias noras, atsidėko savo patyrimą, savo žinias jaunųjų nės stiprinimo ir galutinio komuniz cialybę, bet ir apginklavo marksiz jant už Partijos, Vyriausybės ir mū komunizmo statytojų auklėjime jis mo pastatymo darbą. Tarybų Lietuvos dešimtmetį Stu mo-leninizmo mokslu, išauklėjo ko sų vado draugo Stalino tėvišką rū dar geriau, dar ryžtingiau galėtų munizmo ir tarybinio patriotizmo pinimąsi, atiduoti visas savo jėgas ta dentų mokslinė draugija sutinka eile V. Kokšta dvasia. pritaikyti gyvenime. darbo rybinei Tėvynei, savo darbu patei laimėjimų mokslo-tiriamojo srityje, su pasiryžimu siekįi dar di 1948 m. man buvo paskirta Stalininė sinti rodomą man pasitikėjimą. desnių laimėjimų. f stipendija, ir aš buvau pasiųstas į Aspirantas J. Kubilius Musų universiteto Studentų moks vieną žymiausių Tarybų Sąjungos Stalininis stipendininkas Tarybinio mokslo židinyje linė draugija įsisteigė 1948 metų
GERIAUSI KOMJAUNUOLIAI - Į PARTIJOS EILES
Mano ateitis šviesi
Mūsų laimėjimai ir ateities uždaviniai
Mūsų šalies sostinė Maskva — di džiausias pasaulyje aukštojo mokslo įstaigų centras, tarybinio mokslo židinys. Šiame mieste yra 60 aukštų jų mokyklų, kuriose mokosi 130 tūkstančių studentų, skaičius, toli pralenkiantis visų Vakarų Europos kapitalistinių kraštų studentų skai čių, paėmus kartu. Šiais metais Maskva davė šaliai keliolika tūkstančių jaunų specialis tų. Vien tik Maskvos Lomonosovo vardo Lenino ordino universitetas išleido 2 tūkstančius diplomantų: fi zikų, chemikų, matematikų, geologų, teisininkų, filologų, geografų ir daug kitų specialistų, kuriuos ruošia ši mokslo įstaiga. Kaip įvairios Maskvos universite te besimokančio jaunimo specialy bės, taip įvairios ir jų tautybės. Genialiosios stalininės nacionali nės politikos dėka didžiausias Tary bų Sąjungos universitetas virto ir pačia intemacionališkiausia mokslo įstaiga pasaulyje. Be 35 Tarybų Są jungos tautų jaunimo, universiteto auditorijose paskaitų klausosi liau dies demokratijos šalių jaunuoliai: čekai, vengrai, rumunai, albanai, lenkai, korėjiečiai, bulgarai, kinai, mongolai. Rusų kalbos žinojimas juos visus suriša į vieną bendrą stu dentišką šeimą. Mokytis šioje šei moje — didžiausia laimė kiekvie nam Tarybų Sąjungos jaunuoliui. Paskutiniais metais į Maskvos universitetą atvažiavo daug studentų
Užs. Nr. 0009
iš jaunųjų Pabaltijo respublikų — Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Mask viečiai studentai šiltai sutiko naujus draugus ir apsupo juos rūpesčiu, pa rama, dėmesiu. Vien tik iš Vilniaus universiteto 1948/49 m. m. į čia persikėlė 12 stu dentų ir 4 aspirantai. Dabartiniai Maskvos universiteto studentai Li sauskaitė, Bunkus, Štromas — pa rengiamųjų kursų prie Vilniaus Uni versiteto auklėtiniai. Jų kelias į mokslą charakteringas daugeliui Ta rybų Lietuvos jaunuolių, kuriems net vidurinės mokyklos durys buvo uždarytos, nekalbant apie universi tetą. Daug lietuvių studentų mokosi ir kitose Maskvos aukštosiose mokyk lose — Timiriazevo vardo Žemės ūkio akademijoje, Teatrinio meno institute, Kinematografijos institute, Molotovo vardo energetikos institu te ir t. t. Didelė laimė yra mūsų jaunimui mokytis Maskvoje, šioje pasaulio mokslo ir taikos tvirtovėje. Kai ka pitalistinių kraštų imperialistiniai grobikai — karo padegėjai siunčia savo jaunimą į kruvinas, agresines avantiūras prieš taikias tautas, mū sų jaunimas mokosi ir kuria po tai kos vėliava šviesų komunizmo ry tojų. J. Bulota Maskvos universiteto studentas
Nuotraukoje: Grupė Medicinos f-to studentų — S. Einbinder, Z. Vinickaja, T. Markelova, L. Ma klakova, J. Vološenko, atliekančių gamybinę praktiką Vilniaus geležin kelių ligoninėje. Čia jie praktiškai pritaiko teorines žinias, įgytas kru opščiu darbu per 4 mokslo metus Vilniaus Valstybiniame Universitete. Nuotr. D. Mikulskio
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3. Telef. 2-37-79. Ti "ažas 1.000 egz.
pavasarį, nors studentų moksliniai būreliai buvo jau 1945 metais. Jei SMD įsikūrimo metu buvo tik 37 moksliniai būreliai su 323 na riais, tai dabartiniu metu jų yra 56) kurių darbe aktyviai dalyvauja 1123 studentai. Mokslinių būrelių nariai nagrinėja aktualias temas, glaudžiai susijusias su šių dienų gyvenimu. Mokslinėse konferencijo se, kurių dvi buvo pravestos univer siteto mastu ir aštuonios — fa kultetų mastu, buvo išrinkta 39 studentų moksliniai darbai ir prista tyta į respublikinę studentų moksli nių darbų apžiūrą. Buvo pravesta eilė išvykstamų mokslinių konferencijų, skleidžiant politines ir mokslines žinias plačio sioms liaudies masėms. Studentų mokslinė draugija atei tyje turi dar daugiau studentų įtraukti į savo gretas, pakelti stu dentų mokslinių darbų kokybę, pa laikyti dar tampresnius ryšius su broliškųjų Tespublikų Studentų mokslinėmis draugijomis. Ateinančiais mokslo metais yra planuojama Pabaltijo _____ ____ respublikų jungtinė studentų mokslinė konfe rencija, kuri įvyks Tartu mieste. Šioje konferencijoje ir musų Stu dentų mokslinė draugija, kaip drau gija seniausio visoje TSR Sąjungoje universiteto, turi gerai pasirodyti. A. Poviliūnas
REDAKCINE KOLEGIJA
Spaudė „Tiesos” spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3, telef. ar. 2-20-42.
LV 15635