TEGYVUOJA TARYBŲ LIETUVOS DEŠIMTMETIS! VISU ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Švęsdami Tarybų Lietuvos dešimtmetį, i
V®
tuBentas
mes reiškiame didžiausią dėkingumą ir
beribę meilę geriausiam lietuvių tautos
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS____________________
Nr. 13
Penktadienis, 1950 m. liepos 21 d. Kaina
bičiuliui ir mokytojui draugui STALINUI
20 kap.
Maskva, Kremlius
» JOSIFUI VISA RIONO V1ČIUIS TA LINUI Brangusis draugas Stalinai! Mes, 1950 m. baigę Vilniaus Valstybinj Universi tetą jaunieji tarybiniai specialistai, susirin.kę į pasku tinį VVU iškilmingą posėdį, siunčiame Jums, savajam mokytojui, mokslo korifėjui ir didžiausiam jaunimo draugui ir bičiuliui, ugningą jaunuolišką sveilkinimą. Šiemet Vilniaus Valstybinį Universitetą baigė dau giau kaip 550 jaunų teisininkų, ekonomistų, gydytojų, filologų, istorikų, chemikų, fizikų, gamtininkų ir kitų specialistų. Mes puikiai suprantame, kad 'tik tarybinė santvarka, bolševikų partija, tik Jūsų, brangusis drau gas Stalinai, asmeniškas nuolatinis rūpinimasis Lietu vos darbo žmonėmis, atidarė mums, vargingų tėvų vai kams, kelią į mokslą. Buržuazinė Lietuva, kuri buvo tik bevalis įrankis užsienio kapitalistų rankose, nesi rūpino liaudies švietimu, aukštosios mokyklos buvo ponų ir kapitalistų vaikų privilegija. Komunistų partijos vadovaujama, Lietuvos darbo liaudis prieš dešimt metų nušlavė kapitalistų, dvari ninkų ir buožių jungą. Nei hitlerinė okupacija, nei įniršęs nuverstųjų klasių pasipriešinimas nesustabdė lietuvių tautos žengimo iš pergalės į pergalę socializ mo statyboje. Kartu su žemės ūkio kolektyvizacijos įgyvendinimu, pramonės išvystymu, lietuviškosios kul tūros, nacionalinės savo forma, socialistinės savo turi niu suklestėjimu, mes, apsišarvavę pažangiuoju tary biniu mokslu, pirmoje eilėje marksizmo-leninizmo moks lu, išeiname kurti savo tautai ir visai mūsų neaprėpia mai socialistinei Tėvynei naujo komunistinio rytojaus. Mes kasdien atsiminsime, brangusis Josifai Visarionovičiau, Jūsų nurodymus, kad kadrai nulemia viską, kad politinis kadrų pasiruošimas turi lemiamą vaidme nį, kad mokslo įsisavinimas yra pagrindinis uždavinys komunizmo statytojams. Pasižadame ir toliau kelti savo idėjinį-politinlį ir mokslinį lygį, nuolatos glaudžiai rišti tarybinį mokslą su praktika ir budriai saugoti ir ginti mūsų darbo žmonių interesus.
J. V. STALINAS
KŪRYBINIO DARBO IR MOKSLO DEŠIMTMETIS
Į šviesų komunizmo rytojų
AR. MEDONIS
Dešimtmečio raportas
Kaip tada, prieš dešimtį dar metų, Ši diena džiaugsminga ir šviesi. Prieš dešimt metų — 1940 m. lie ir negalėjo turėti buržuaziniais lai Darbo liaudies geležinėm gretom pos mėn. 21 d. — Liaudies seimas, kais, nes buržuazijai nerūpėjo liau išreikšdamas darbo žmonių valią, dies gerovės, jos mokslo ir kultūros Žengiame su vėliavom visi. paskelbė Lietuvą tarybine socialis tine respublika ir kreipėsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą su prašymu priimti Lietuvą Į galingosios Tarybų Sąjungos sudėtį. Dešimt metų — di džiausios istorinės reikšmės laiko tarpis lietuvių tautos gyvenime. Tarybų Lietuvos aukštosios mo kyklos kartu su visa liaudimi su tinka pirmąjį savo tarybinio gyve nimo dešimtmetį su žymiais laimėji mais, kupinos džiaugsmo ir pasiry žimo garbingąjį dešimtmetį pažymė ti dar didesniais mokslo ir darbo pasiekimais. į Didžiuliai Tarybų Lietuvos ekono mikos ir kultūros laimėjimai yra ne atskiriamai susiję su visų mūsų pergalių organizatoriaus ir didžiojo tarybinės liaudies vado draugo Stalino vardu. Lietuvių tauta šian dien išreiškia meilę ir dėkingumą geriausiam lietuvių tautos draugui— didžiajam Stalinui. Lietuvių tauta, įkvėpta didžiųjų Lenino—Stalino socializmo statybos idėjų, broliškų tautų padedama, jau 1940—41 metais ėmėsi su dideliu pa kilimu vystyti ir ugdyti mokslą ir kultūrą. Tačiau mokslo ir kultū ros kėlimo kūrybinis darbas buvo laikinai hitlerinių okupantų nutrauk tas. Hitleriniai okupantai, padedami lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų, mūsų kraštui buvo padarę milžiniš kų nuostolių. Tarybinės santvarkos, broliškųjų tarybinių tautų, visų pirma didžio sios rusų tautos pagalbos dėka, iš mintingo komunistų partijos vado vavimo ir asmeniškai draugo Stalino nuolatinio rūpinimosi dėka palyginti per trumpą laiką respublikos aukš tosios mokyklos buvo ne tik atsta tytos, bet ir žymiai praplėstos ir pa gerintos. Tokiu būdu respublikos aukštosios mokyklos dabar turi to kias sąlygas, kokių niekad neturėjo
Mes ir toliau stiprinsime ryšius su broliškųjų tarybi nių respublikų mokslo įstaigomis ir mokslo darbuotojais. Nuoširdi ir broliška Maskvos, Leningrado, Minsko ir kitų tarybinių universitetų parama ir glaudus bendra darbiavimas su mūsų universitetu padėjo mums giliau pažinti tarybinį mokslą, įsisavinti stalininės tautų drau gystės ir proletarinio internacionalizmo principus. Šiemet Tarybų Lietuva iškilmingai švenčia savo šlovingo kelio dešimtmetį. Visi darbo žmonės jį sutin ka naujais gamybiniais laimėjimais, dar glaudesniu susitelkimu apie komunistų partiją, darbo žmonių visų pergalių įkvėpėją ir organizatorių. Nauji ir -platūs hori zontai atsiveria prieš mus, tarybinės aukštosios mo kyklos auklėtinius, toliau keliant tarybinės liaudies ge rovę, vystant socialistinę kultūrą. Mes pasižadame dirbti ir kovoti taip, kad visas mūsų darbas tarnautų musų didžiosios Tėvynės galios stiprinimo, kovos dėl tvirtos taikos reikalui. Veltui reakcijos jėgos ir šiuo metu bando sukelti karo gaisrą. Kartu su šimtais mili jonų viso pasaulio darbo žmonių, mes tvirtai įsitikinę, kad Jūsų vadovaujama demokratinė stovykla apgins taiką, užtikrins mums kūrybingo darbo sąlygas. Mes tvirtai tikime, kad ten, kur Jūs, draugas Stalinai, ten — pergalė. Su Jūsų vardu, brangusis Stalinai, mes pradėjome aukštąjį mokslą, Jūsų geniali mintis buvo mums vado vu visose mokslo šakose, su Jūsų vardu mes išeiname kurti musų šaliai šviesų komunizmo rytojų. Tegyvuoja mūsų didžioji Tėvynė — taikos, demo kratijos ir socializmo tvirtovei Tegyvuoja nenuilstamas kovotojas už taiką ir ko munizmą, genialusis mokslo korifėjus, geriausias jau nimo draugas ir bičiulis didysis Stalinas! (Laiškas apsvarstytas ir vienbalsiai pri imtas iškilmingame diplomantų susirinkime 1950 m. liepos mėn. 7 d.)
Tik tarybinės santvarkos dėka aukštasis mokslas darbininkų, darbo valstiečių, kolūkiečių ir darbo inte ligentų vaikams tapo prieinamas. Pa lyginti su buržuaziniais laikais Ta rybų Lietuvoje aukštųjų mokyklų yra beveik . du kartus daugiau. Mūsų aukštųjų mokyklų studen tų skaičius auga iš metų į me tus. 1949—50 mokslo metais jų skaičius pasiekė daugiau kaip 10.000 studentų. Vien tik Vilniaus Valsty biniame universitete mokosi apie 3.000 studentų, t. y. daugiau, negu visose buržuazinės Lietuvos aukš tosiose mokyklose įkartu paėmus. Naujos, socialistinės inteligentijos, kilusios iš liaudies, sukūrimas suda ro vieną iš pačių svarbiausių kul tūrinės revoliucijos uždavinių. Būda ma lygiateisis tarybinės visuomenės narys, mūsų inteligentija kartu su darbininkais ir valstiečiais yra pa šaukta statyti komunistinę visuome nę. Milžiniškas užmojis ruošiant spe cialistus pokariniais laikais liu dija apie tai, kad Partija ir Vyriau sybė imasi priemonių patenkinti au
gančius liaudies ūkio ir kultūros poreikius. Respublikos aukštosios mokyklos iš metų į metus didina kvalifikuotų specialistų laidas vi soms ūkinio ir kultūrinio darbo sri tims. Šiais mokslo metais vien iš Vilniaus universiteto sienų išėjo apie 550 teisininkų, ekonomistų, is torikų, filologų, matematikų, gamti ninkų, gydytojų ir kitų specialistų. Jie žengia į platų ir šlovingą prak tiškos veiklos kelią įgyvendinant stalininį komunizmo statybos planą.
kėlimas. Buržuazija nesirūpino aukš tųjų mokyklų išvystymu ir jų dar Šiandien mes Tėvynei bo sąlygų gerinimu. Buržuazija mū raportuojam. sų liaudį laikė tamsoje ir skurde. Tik tarybinės santvarkos ir Priesaika nuskamba žodžiai šie: Tarybinių inteligentų pareiga, kur išmintingos Lenino—Stalino partijos Mes visas jėgas Tau paaukojom, jie bedirbtų, yra padėti partiniams ir nacionalinės politikos dėka lietuvių Kad sulauktum tokios ateities. tarybiniams organams auklėti sąmo tautai yra sudarytos geriausios są ningus socialistinės visuomenės pilie lygos ir neribotos galimybės kelti čius, kovoti su buržuazinio naciona liaudies gerovę, vystyti mokslą Ir Priešo gniaužtuos gynėm laisvę lizmo pasireiškimais ir visomis jė savo, kultūrą. Lietuvių tauta kartu su ki gomis siekti Partijos ir Vyriausybės tomis broliškomis tautomis šlovingos Iki kraujo ginklą spausdami; uždavinių įgyvendinimo. komunistų partijos vadovaujama, Nėra abejonės, kad gausus Stalino valia kovoj alsavom, didžiojo Stalino vedama, kuria švie jaunųjų specialistų būrys garbingai sų ir laimingą socialistinį gyvenimą. Ir su Juo mes, buvome pirmi. atliks savo pareigą socialistinei Vilniaus Valstybinio universiteto Tėvynei ir užims prideramą vietą kolektyvas, pažymėdamas šlovingąjį O paskui — iš sutryptų dirvonų komunizmo statytojų eilėse. jubiliejų didžiuliais pasiekimais, į naują Tarybų Lietuvos dešimtmetį Mes pakėlėme naujus daigus, E. Sosnauskas žengia su pasiryžimu siekti dar Penkmetinę vėliavą raudoną didesnių laimėjimų kuriant komu Pernešėm per visus laukus. nizmą mūsų šalyje. Pasirašydami Nuolatinio komiteto taikai ginti Stokholmo atsišaukimą, tary Metų keletas prabėgi tespėjo, biniai žmonės pademonstravo nenu Bet paliko pėdsakus gilius: galimą pasiryžimą kovoti dėl taikos Kur valstietis paskui arklą ėjo, — visame pasaulyje. „Talka nugalės!“ Veržias traktorius j priekį — su šiuo šūkiu tarybinė liaudis atkaklus; siekia vis naujų laimėjimų, dar glaudžiau susitelkia apie šlovingąją Įmonėj sustatėm į eiles komunistų partiją, apie didįjį taikos Broliškąją dovaną — stakles. vėliavnešį draugą Staliną. Lietuvių tauta kupina džiaugsmo ir dėkingumo broliškosioms Tarybų Nepažinti seno Vilniaus sienų Sąjungos tautoms, didžiajam tautų (Ne vien žmonės tampa vadui draugui Stalinui. Tarybų Lie jaunesni!) — i tuvos himnas išreiškia lietuvių tau tos gilią meilę ir dėkingumą Leninui Jas mes keliame aukštyn kas ir Stalinui, didžiajai rusų tautai už dieną, suteiktą pagalbą kuriant laisvą Ir Komunizmo šventei ruošdami. laimingą Lietuvą. Plačiai ir galingai šiandien skamba giliausius lietuvių tautos jausmus išreiškiantieji himno Ir šiandien, dešimtmečio sulaukę, žodžiai: Kaip tada, išeinam į gatves. — Tarybų Sąjungoj šlovingoj, Dar glaudžiau kolonos darbo NUOTRAUKOJE: (iš kairės į d ešinę) šiemet baigę universitetą Tarp lygių lygi ir laisva, plaukia M. Tamošiūnas, O. Repšytė, V. Brazaitytė, B. Sudavičius, J. PilipavičiūGyvuok per amžius, būk laiminga, tė, B. Bagdzius ir L. Šveistytė. Tavo šlovei, mano Lietuva. Brangi Tarybų Lietuvai
v