Su naujais mokslo melais, draugai! < VISU SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
JIE PASIEKS SAVO TIKSLĄ
ItTUAENTAS
★ Nuotraukoje: Naujai įstojusieji studentai (iš kai rės į dešinę) V. Dobkevičius (Tei sės m. fak.), Z. Ribakovaitė (Isto rijos - filologijos fak.), A. Šakalytė, V. Povilionis (abu Ekonomikos fak.), V. Kazakevičius, A. Balsys (abu Istorijos - filologi jos fak.).
VILNIAUS VALSTYBINIO UN VERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 14
Antradienis, 1950 m. rugsėjo 5 d.
Kaina 20 kap.
NAUJIEMS MOKSLO METAMS PRASIDEDANT
Nuotr. D. kulskio
A UKŠTOSIOS mokyklos pradėjo kingas
naujuosius mokslo metus. Tūkstančiai jaunuolių ir merginų — darbininkų, kolūkiečių ir darbo inte ligentų vaikų atėjo šturmuoti moks lo tvirtovę. Jie dabar ruošiasi būti kūrėjais, kovotojais už priešakinį tarybinj mokslą, kultūrą, techniką, meną, tarnaujančiais visos liaudies labui ir gerbūviui. Bolševikų partija ir Tarybinė vy riausybė ypatingą dėmesį skiria aukštajai mokyklai. Į naujuosius mokslo metus Vil niaus Valstybinis universitetas žen gia, turėdamas visas reikiamas sąly gas sėkmingam mokymo ir auklėji mo darbui. Šie mokslo metai sutam pa su antrojo dešimtmečio pradžia nuo tarybinės santvarkos Įkūrimo Lietuvoje. Prieš dešimts metų, po il gus metus trukusios kovos dėl tary bų valdžios, Lietuvos liaudis, vado vaujant komunistų partijai, pade dant broliškoms tarybinėms tautoms, nusikratė „savųjų" ir svetimųjų išnau dotojų priespauda ir pakilo naujam, šviesiam, tarybiniam gyvenimui. Pa siekti laimėjimai įrodė darbo žmo nėms, kad jų pasirinktasis tarybinis kelias veda į krašto liaudies ūkio ir kultūros išsivystymą, teikia neribo tus galimumus darbo žmonių inicia tyvos pasireiškimui. Nematyti paki timai šlovingojo dešimtmečio metai# įvyko Lietuvos kaime. Mūsų valstie čiai išėjo į ūkinio ir kultūrinio su klestėjimo kelią — kolūkinį kelią, nusikratė kapitalistų, dvarininkų ir buožių priespauda ir išvydo socialistinės kultūros šviesą. Tarybų Lietuvos jaunimui, stalininlų Įstatymų dėka, svajonė mokytis virto tikrove. Apie tai kalba dabar ties gyvenimo faktai, apie tai kalba nepaliaujamai augąs mokyklų tink las, išaugęs studentų skaičius aukš tosiose mokyklose, kur ruošiami spe cialistai įvairioms liaudies ūkio ir kultūros sritims. » Šlovingojo dešimtmečio metais su klestėjo socialistinė savo turiniu ir nacionalinė savo forma lietuviška kultūra. Šlovingajai komunistų par tijai ir asmeniškai draugui Stalinui va dovaujant, naujo socialistinio gyve nimo tempai išugdė naują jaunąją kartą, naujus tarybinius žmones. Buvu^jl kumečiai ir buožių bernai p^Fšį laiką išaugo į įžymius vi suomenės ir valstybės darbuotojus, stachanovininkus, Socialistinio Dar bo Didvyrius. Lietuvos liaudis tvir tai įsitikinusi, kad didžiajam Stalinui vadovaujant, ji kartu su tarybinių žmonių milijonais žengia į šviesų komunizmo rytojų. Socialistinė santvarka sudarė pa čias palankiausias sąlygas aukšto sios mokyklos išsivystymui, jauni mui įsigyti mokslą ir tapti kultūrin gais, apsišvietusiais, aukštai kvalifikuotais ir karštais komunizmo statytojais. Prieš akis iškyla didelis ir atsa-
uždavinys — tapti aukštai kvalifikuotais savo srities specialis tais, sąmoningais tarybinės Tėvynės piliečiais. Milžiniški stalininių penk mečių uždaviniai reikalauja naujų kadrų daugiau, negu bet kada. Išeiti iš aukštosios mokyklos gerai pasiruošusiais specialistais ir atlikti savo pareigą liaudžiai, visu nuošir dumu ir atsidavimu dalyvauti Tary bų Lietuvos statyboje, būtina ne tik gerai ir giliai įsisavinti teorines pa sirinktos specialybės žinias, bet ir apsišarvuoti nenugalimomis mark sizmo-leninizmo idėjomis. Tarybiniai kadrai turi būti ištikimi savo liau džiai, mylėti savo socialistinę Tė vynę ir būti pasiryžę paaukoti jos stiprinimui visas savo jėgas, kupini tarybinio patriotizmo, tarybinės tau tų draugystės dvasios ir geriausių tarybinio žmogaus bruožų. Vilniaus Valstybinis universitetas, vadovaudamasis savo darbe VKP(b) CK istoriniais nutarimais ideologi niais klausimais ir Lietuvos KP(b) VI suvažiavimo nutarimais, žymiai pa gerino savo darbą ir atsiekė žymių laimėjimų. Kiekvienais metais mo kymo- auklėjimo darbas gerėja, jo auklėtiniai išeina į gyvenimą labiau kultūringais ir apsišvietusiais. Pra ėjusios sesijos (pavasario) kursinių ir -valstybinių egzaminų rezultatai dar kartą parodė, kad mūsų univer sitetas sėkmingai žengia pirmyn, jo mokymo darbo lygis ir kokybė ne nukrypstamai auga. Patyrimas paro dė, kad studentija nori mokytis, nori augti tarybinės liaudies švietėjais ir komunistinės visuomenės kūrėjais. Daug padaryta, daug pasiekta, bet vienok tame darbe dar yra ir ne maža trūkumų, kuriuos šiais me tais reikia pašalinti. Svarbiausias — dalies studentų nepatenkinamas pa žangumas, kurį reikia šalinti šiais metais, mobilizuojant profesorius dėstytojus ir visą studentiją kovai už mokslo pažangumo kėlimą. Būdingiausias priešakinio tarybinio mokslo ypatingumas — tai nenu trūkstamas ryšys su gyvenimu, su socialistinės statybos praktika. Šia kryptimi turi vykti visas mokymoaukiėjimo darbas. Negalima stovėti nuošaliai nuo ko vos su buižuazinės nacionalistinės ideologijos likučiais ir religiniais prietarais. Kad mokymo-auklėj mo darbas iš tikrųjų butų persisunkęs ta rybine ideologija, būtina, kad profesoriai-dėstytojai ir studentai tą ideologiją įsisąmonintų, nes vien tik geras disciplinos žinojimas nenusvies to didelio tikslo, kurio siekia mūsų liaudis. Mokslas prasideda. Profesorių, dės tytojų ir studentų laukia didelis ir Įtemptas darbas musų socialistinės Tėvynės labui. Į naujus laimėjimus mokymo-auklėjimo darbe, su naujais mokslo me tais, draugail
Svarbus mokslinio darbo baras . Draugo J. Stalino straipsniai kalbos :-mokslo klausimais yra nepaprastai jsvarbūs materialistinei lingvistikai, nurodantieji vadinamojo „naujojo" kalbos mokslo (N. J. Marro teorijos) klaidas ir duodantieji pagrindus tik rai materialistiniam kalbos mokslui sukurti. Genialus svarbiausiųjų klau simų išsprendimas įgalina vystyti mūsų teorinę lingvistiką ir, tuo pa čiu, iškelia kalbos katedrų dėstyto jams bei studentams - kalbininkams uždavinį giliau ją pažinti, pritaikant kalbos dalykams dialektinį vystymo si metodą. Tai būtina ir dėl to, jog pernai vyresniųjų Istorijos-Filologi jos f-to kursų studentams praves tieji spec. seminarai N. J. Marro mokslo klausimais ir pirmajam kur sui skaitytas kalbotyros įvado kur sas paremti klaidingais Marro tei-
3
giniais (kalba — anstatas ant visuo meninio pagrindo, klasinė kalbos prigimtis ir t. t.). Neatidėliotinas mū sų uždavinys, giliai išstudijavus draugo J. Stalino straipsnius, taikyti juos praktikoje. Draugo Stalino kūri niams nagrinėti turi būti surengta speciali visuomeninių mokslų fakul tetų konferencija, ir, žinoma, dar prieš tai jie turi būti svarstomi moks-; liniuose būreliuose. Jau šiomis dienomis turi būti organizuojamas spe> cialus mokslinis ratelis, kuriame ga‘ lėtų būti sprendžiami teoriniai klauA Simai. To būrelio tiesioginis tikslas ir būtų mokslinės konferencijos paruo šimas, aišku, padedant kalbos kated roms ir visuomeninėms organizaci joms. X Pilypaitis ir D. Tertelis studentai-lituanistai
Mi
★
Kai sutinki energijos ir gyveni mo džiaugsmo kupinus tarybinius jaunuolius, kai pakalbi su- jais apie kilnius ir didžius jų užsimo jimus, pasiryžimą dirbti ir moky tis liaudžiai, kartu su tūkstančiais šiemet baigusių vidurines mokyk las ir įstojusių į universitetus, akademijas, institutus jaunuolių gali pasakyti: tik tarybinė san tvarka suteikia tokias puikias są lygas ir galimybes mokytis, siekti savo tikslo. Antanas Balsys įstojo į Istorijos-iilologijos iakulteto žurnalisti kos skyrių. — Neatsitiktinai, — sako Bal sys, — aš atėjau mokytis kaip tik šios specialybės. Didžiausias mano, kaip ir visų tarybinių žmo nių, troškimas — būti aktyviu ko munizmo kūrėju. Spauda — galin gas ginklas darbo žmonių kovoje dėl šviesaus ir laimingo gyveni mo. Pasirinkau šią sritį, jausda mas, jog čia galėsiu atiduoti dau giausiai jėgų kilniam darbo žmo nių tikslui. A. Balsys savo gyvenimą neat skiriamai sujungė su šlovingąja bolševikų partija. Dar besimoky
damas vidurinėje mokykloje, jis, būdamas komjaunuoliu, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyveni me ir stengėsi įgyti kiek galima daugiau žinių. Jaunasis agitato rius aiškindavo valstiečiams apie tarybinės santvarkos pranašumą prieš buržuazinę santvarką, rinki mų kampanijų metu išgyvendavo nuoširdaus darbo ir pakilimo die nas, — visur ir visada jis būda vo ten, kur reikėjo bolševikinio tiesos žodžio. Į universitetą A. Balsys atėjo su pasiryžimu ir to liau būti pirmųjų gretose. Jis partijos kandidatas, ir nėra abejo nės, kad savo tikslą jaunuolis pasieks. V. Dobkevičius baigė Kauno VI vidurinę mokyklą. Planingas ir nuoseklus mokymasis išugdė ja me būdingą tarybinio žmogaus bruožą — nepasitenkinti tuo, kas pasiekta. V. Dobkevičius buvo vienas iš geriausių mokinių, jį ma tydavai beveik visuose rateliuose, sporto aikštėje. Būdamas teisės mokslų fakultete, komjaunuolis V. Dobkevičius dar uoliau moky sis, kad taptų vertingu tarybiniu specialistu.
Dėkingas Partijai ir Vyriausybei Tarybinė santvarka mums, darbo liaudies sūnums, atvėrė duris į moks lą. Darbininkų, valstiečių, darbo in teligentų vaikai šiandien turi teisę tapti inžinieriais, mokytojais, gydyto jais, —- visa tai mums laiduoja Par tija ir Tarybinė vyriausybė.
Buržuaziniais laikais mokytis ga lėjo tik turtuolių sūneliai ir dukre lės. Tik tarybinė santvarka, man kol ūkiečio sūnui, užtikrino teisę moky tis, įsisavinti visus tarybinio mokslo
laimėjimus, aktyviai įsijungti į vi suomeninį darbą.
Tik Tarybų Valdžia darbo žmonių vaikams suteikė plačias galimybes siekti mokslo, kelti savo žinojimą ne tik respublikos aukštosiose mo kyklose, bet ir duoda galimybę iš vykti studijuoti į mūsų plačiosios tėvynės — Maskvos bei Leningrado aukštąsias mokyklas.
Praėjusiais mokslo metais Mask vos Lomonosovo vardo Universitete studijavo 12 vyresniųjų kursų stu dentų. Nuo šių mokslo metų pra džios semtis mokslo žinių išvyko į kultūros bei mokslo centrą — Mask vą 21 studentas. Tai dauguma dar bininkų bei kolūkiečių vaikai. Kandidatas į VKP(b) narius Do markaitė Birutė, kilusi iš mažažemio valstiečio šeimos, studijuos Maskvos
J. Kirkilą
Mano ateitis užtikrinta
Šiandien, kada Korėjos jauni Man tenka didelė laimė studijuoti mas didvyriškai kovoja už savo lais mūsų didžiosios Tarybų šalies moks vę ir šviesų rytojų, kada buržuazi nėse šalyse jaunimas sudaro nema lo židinyje — Maskvoje. Už didžias žą dalį alkanos bedarbių minios, galimybes mokytis esu dėkingas par mes, tarybinės šalies jaunuoliai ir tijai ir vyriausybei, kuri veda mūsų jaunuolės, turime užtikrintą rytojų ir garantuotą teisę į mokslą. šalį į laimingą ateitį. Aš mokysiuos VVU Fizikos-Mate M. Stakvilevičius matikos fakulteto fizikos skyriuje. Maskvos Lomonosovo vardo Kokia didelė laimė mokytis viena me iš seniausiųjų Tarybų Sąjungos universiteto I kurso studentas universitetų! Vokiečių okupacijos ir smetoninio režimo metais aš neturė jau teisės į mokslą, nes buvau ma žažemio valstiečio sūnus, kurio pro Lomonosovo vardo Universitete žur seneliai dvarininko Komaro buvo iš Šiandien aš esu nalistiką. Domarkaitė Birutė apdova mainyti į šunis. laimingas, nes žinau, kad mano ry nota medaliu „Už šaunų darbą". tojus užtikrintas, kad mano ateitis Darbininko sūnus, komjaunuolis šviesi, kaip ir kiekvieno Tarybinės Paplauskas Algirdas, aukso medaliu šalies jaunuolio. Prieš mane platūs baigęs Kaišiadorių vidurinę mokyklą, darbo barai — mokslas, sportas ir pasirinko Maskvos universitete Me- visuomeninė veikla. Aš įsipareigoju chanikos-matematikos fakultetą. mokytis taip, kaip pridera šlovingojo Komjaunuolis Mindaugas Stakvile komjaunimo nariui, dirbti taip, kad vičius, sidabro medaliu baigęs Pagė pateisinčiau partijos ir Vyriausybės rūpinimąsi, kad išpildyčiau savo duo gių vidurinę mokyklą, išvyko Mask tą žodį Šeduvos vidurinės mokyklos vos Universitetan studijuoti fiziką. pirminei komjaunimo organizacijai, Stakvilevičiaus tėvai dirba Pagėgių kad galėčiau būti naudingu tarybi nei Tėvynei. „Ateitis priklauso jau rajono „Pirmyn" kolūkyje. nimui" — pasakė didysis jaunimo Komjaunuolis Žilvytis Valentinas mokytojas draugas Stalinas. Taip, išvyko į Maskvos Geologinį institutą. šviesi ateitis priklauso mums — jau niesiems komunizmo statytojams. Aš Didelis studentų būrys artimiausio eisiu išvien su milijonine Tarybų mis dienomis išvyks studijuoti į Sąjungos studentų armija siekti mokslo, kuris tarnauja taikai, de I eningrado aukštąsias rpokyklas. mokratijai ir šlovingajai komunizmo Išvykstantieji Maskvon bei Lenin- rūmų statybai. gradan aprūpinami bendrabučiais ir stipendijomis. , Vaclovas Bliznikas Fizikos-Matematikos f-to I k. stud., J. Ūdras baigęs vid. mokyklą sidabro medalių
Jie mokysis Maskvoje Buržuaziniais laikais retas kuris darbininko ar mažažemio valstiečio sūnus galėjo mokytis gimnazijoje, o apie aukštąją mokyklą nebuvo ko ir galvoti.
— Ar aš būčiau galėjęs anks čiau, buržuaziniais laikais, siekti aukštojo mokslo? Ne, jokiu būdu. Mano tėvas — paprastas darbi ninkas. Dar ir šiandien prisimenu tas tamsias ir beviltiškas praei ties dienas. Jokių prošvaisčių. Skurdas ir tamsa, — toks liki mas buržuaziniais laikais buvo skirtas ne tik man, o visiems dar bo žmonių vaikams. Šiandien aš galiu mokytis, nes gyvenu šalyje, kurioje valdžia yra darbo žmonių rankose, — kalba Vytautas Kaza kevičius. Jo akyse matai gilų dė kingumą, kurį Vytautas visada pateisina darbais. Vidurinę mo kyklą jis baigė aukso medaliu, būdamas vienu iš aktyviausių mo kyklos saviveiklininkų, visuome nininkų. V. Kazakevičius aktyviai bendradarbiauja spaudoje, ir jam artimiausia sritis — žurnalistika. Į universitetą šiemet atėjo dau giau kaip 500 darbininkų ir kol ūkiečių vaikų. Daugelio jų krūti nes puošia komjaunimo ženklelis. Visų jų veiduose spindi atkaklus, ryžtingas troškimas — mokytis. 1
Ryžtingai šalinkime pereitų mokslo metų trūkumus
Studentų politmasinis darbas Panevėžio rajone
Atsakingi komjaunimo uždaviniai
Rugsėjo I mą prasidėjo nauji ną studentų drausmę. Susirinki Universiteto komjaunimo orga atsakingesni uždaviniai. Komjau mokslo metai. Šimtai tūkstančių mas pažymėjo, kad fakultetinės Šių vasaros atostogų metu į Pa nizacija' — pirmas partinės orga nimo organizacijoje bus sudaryta mūsų jaunuolių ir merginų atėjo partinės organizacijos praėjusiais nevėžio rajoną Vilniaus Valsty komjaunimo grupių, nizacijos ir rektorato pagalbinin apie 120 prie plačiai atvertų aukštojo mokslo metais nesugebėjo kated binis universitetas nukreipė podviejose fakultetuose kursinės mokslo įstaigų durų. rose mokslo klausimais išvystyti litmasiniam darbui 46 studentus kas ruošiant aukštai kvalifikuotus komjaunimo organizacijos, reikės Partija, tarybinė vyriausybė ir nuolatinę dalykinę principinę kri iš įvairių fakultetų. Atvykę atos specialistus. pravesti universitetinę komjau asmeniškai draugas Stalinas skiria tiką. Daugelyje katedrų silpnai togoms studentai tuojau ėmėsi dar Mūsų komjaunuoliai visą laiką milžinišką dėmesį mūsų jaunimo buvo vedamas mokslo-tiriamasis bo. Sąryšyje su rajonizavimu ši pirmieji moksle, aktyviausi visuo nimo konferenciją. Už pažangumą studentų grupė dirbo 4-iuose ra auklėjimui. Tarybinė vyriausybė moksle ir discipliną studentų meniniame darbe. Komjaunuoliai kiekvienais metais iš mūsų liau darbas. Ypatingai bloga padėtis jonuose ir Panevėžio mieste. Stu akademinėse grupėse atsakingos dies ūkio biudžeto skiria milži šiuo atžvilgiu buvo tokiose kated dentai dirbo agitatoriais įmo aktyvistai per kiekvieną egzami bus komjaunimo grupės. Komjau niškas lėšas liaudies švietimui. Šį rose, kaip lietuvių kalbos, lietu nėse, fabrikuose, kolūkiuose, skai nų sesiją gauna aukštą savo ži kasdieninį mūsų partijos ir tary vių literatūros ir TSRS istorijos— tė ten paskaitas, padėjo vadovy nių įvertinimą. Aktyvus visuome nimo organizacija turės aktyviai bei organizaciniame darbe. Mūsų ninis darbas padeda geriau įsisa padėti profsąjungai, sustiprinti binės vyriausybės rūpinimąsi šios katedros nepatenkinamai studentai dalyvavo įvairiose ūki ASK ir kultūros klubo darbą. ypač mato mūsų Tarybų Lietuvos vykdė LKP(b) Vl-tojo suvažiavi teorines bei praktines nėse kampanijose: derliaus nuėmi vinti jaunimas, kur dar visai neseniai mo nutarimą. Prieš komjaunimo organizaciją mo, kolūkių sustambinimo. Da žinias. Štai komjaunuoliai akty darbininkų ir valstiečių vaikams lis studentų dirbo Panevėžio m. vistai Stimburytė, Medonis, Pily- stovi pagrindinis uždavinys kelti Susirinkimas taip pat nurodė į aukštojo mokslo įstaigų durys paitis, Burkauskas, Barodin, Pa- mokslo pažangumą, stiprinti aka nepakankamą Mokslinių Tarybų partiniame kabinete, kaip lekto buvo uždarytos. Tarybų valdžia, riai, skaitydami paskaitas įvairio pilskis, Baužaitė, Diržys, Leonas deminę drausmę, padėti studen darbą, į formalistinį Mokslinių Ta likvidavusi lietuvių liaudies ne mis aktualiomis tarybiniam žmogui ir daugelis kitų egzaminų sesiją tams įsisąmoninti materialistinę rybų priėjimą svarstomųjų klausi kenčiamą fašistinį smetoninį reži temomis. Ypač gerai dirbo polit- baigė tik labai gerais pažymiais. pasaulėžiūrą, išauklėti studentus mų atžvilgiu, ypač ginant diserta mą, jau pirmomis dienomis pradė dvasia. Labai Per praėjusius mokslo metus komunistine masinį darbą Teisės m. f-to III k. cijas. Tokios formalistinės pažiū jo rūpintis mūsų jaunimu. Tūks stud. Uziela Henrikas, dirbęs pa komjaunimo organizacija išaugo didelę pagalbą reikia suteikti pir ros į disertacijų gynimą dėka, tančiai darbininkų ir valstiečių rašams rinkti po Stokholmo tai ir sustiprėjo, įgijo didžiulį autori mo kurso studentams. { pirmą kur Mokslinė Taryba praleido te vaikų kiekvienais metais ateina kos šalininkų atsišaukimu komi tetą studentų tarpe, išauklėjo visą są įstojo apie 539 studentų, iš jų kios blogos kokybės darbus į mūsų respublikos aukštojo sijoje, Medicinos f-to II k. stud. eilę visuomeninio darbo aktyvis apie 190 komjaunuolių. Iš jų di kaip Ekonomikos m. f-to vyr. mokslo įstaigas. Vilniaus Valsty Graldaitė — dirbusi agitatore tų. Kiekvienas studentas laiko džiulė dauguma — darbininkų ir dėst. Lukoševičiaus ir Gregorausbinis universitetas šiais metais Panevėžio alaus darykloje, to pat sau didele garbe priklausyti uni kolūkiečių vaikai; tačiau naujai ko disertacijas, o taip pat antipriėmė į I kursą 539 žmones. Vi f-to stud. Šalkevičius — dirbęs versiteto komjaunimo organizaci priimtųjų draugų tarpe dar yra marksistinį Istorijos-Filologijos si jie dafbo žmonių vaikai, dau agitatoriumi Panevėžio Pramkom- jai. Geriausieji studentai stoja į neatsikračiusių religinių prietarų. f-to vyr. dėst. Kruopo darbą, gumoje (336 žmonės) darbininkų binate ir dalyvavęs ūkinėse kam komjaunimo eiles, tuo aktyviau Komjaunimo organizacijoms reiks kur jau pats temos pasirinkimas ir kolūkiečių vaikai. panijose Troškūnų rajone, Teisės prisideda prie komunizmo pasta padėti ir išaiškinti draugams Pašiš pagrindų klaidingas, prieštarau Apie 200 iš jų komunistai ir jantis LKP(b) Vl-tojo suvažiavi m. f-to stud. Konkulevičius — tymo mūsų šalyje. Per praėjusius kauskaitei, Baikauskui, Kšnickomjaunuoliai. Toks žymus par mo nutarimui apie marksistinį lie dirbęs agitatorium tarybiniame mokslo metus į komjaunimą įsto kai, Ceikai (Chemijos f-to), Vait kevičiūtei ir Lašinytei (Gamtos tijos narių — komjaunuolių skai tuvių liaudies kultūrinio palikimo ūkyje, Medicinos f-to II k. stud. jo 303 pažangiausieji studentai. Medicinos ir Istorijos-Filologi f-to), Bernotavičiūtei (Ekonomikos Juozakas, Teisės m. f-to stud. čius tarp naujai priimtųjų studen įvertinimą. jos fakultetinės organizacijos tu f-to) ir kitiems draugams, kad Dūda, Istorijos-Filologijos f-to tų liudija apie greitą mūsų lietu Partinis susirinkimas taip pat stud. Kurlianskaitė ir ri daugiau kaip po 250 komjau rel’gija nesuderinama su tarybi daugelis viškojo jaunimo politinio sąmo nurodė į didelius trūkumus fakul- kitų gerai dirbusių draugų. Tačiau nuolių. Visa eilė jaunų komjau niu mokslu, kad religija yra di ningumo augimą. Mūsų profesotetinių partinių organizacijų ir buvo keli studentai, kurie nuolių išaugo į mokslo pirmūnus, džiausias mokslo stabdys, kad rių-dėstytojų kolektyvo, partinės, universiteto partinio biuro darbe, nesuprato, ar gal nenorėjo su puikius organizatorius kaip: Nar- reakcingoji dvasiškija stovi karo komjaunimo ir kitų visuomeninių parenkant ir paruošiant profeso- prasti politmasinio darbo mūsų kus, Katinas, Gutmanas( Medici kurstytojų stovykloje, kad katali organizacijų uždavinys yra atėju rių-dėstytojų kadrus. kaime reikšmės. Medicinos f-to nos f-to), Medonis, Malašenkova, kų dvasiškija yra didžiausias lie sius į universitetą jaunuolius iš Atkreipiant dėmesį į visus stud. Vetčėnaitė ir Gamtos m. f-to Zorina, Griškūnaitė (Istorijos-Fi tuvių tautos priešas. auklėti pilnaverčiais tarybiniais Per komjaunimo susirinkimus specialistais — tikrais komunisti šiuos iškeltus trūkumus, partinis stud. Nosavaitė nežiūrint įspėji lologijos f-to), Sasnauskas, Statunės visuomenės statytojais. Uni susirinkimas fakultetinėms parti mų, jokio darbo nedirbo. Tų f-tų levičius, Kybartas (Fizikos-Mate grupėse, kursuose, fakultetuose komjaunimo organizacijos su bol versiteto partinės organizacijos nėms organizacijoms ir visiems visuomeninės organizacijos turė matikos f-to) ir daugelis kitų. ševikiniu tiesumu, kritiškai ir sa tų atkreipti dėmesį į tokį pasta Praėjusiais metais komjaunimo komunistams iškėlė naujus užda susirinkimas, įvykęs pirmąją už vikritiškai apsvarstys savo moky organizacija vedė griežtą kovą siėmimų dieną (rugsėjo 1 d.), į šį vinius. Nurodytųjų trūkumų pa rųjų studenčių elgesį. Be to, mūsų visuomeninės orga su buržuazinės ideologijos lieka mąsi ir darbą, sutelks visas savo prieš mus stovintį kilnų uždavinį šalinimas ir iškeltųjų uždavinių įvykdymas visų mūsų universite nizacijos turėtų susirūpinti ir tuo, nomis studentų sąmonėje, negai jėgas trūkumams pašalinti, pasi atkreipė ypatingą dėmesį. Be to, to darbuotojų — partinių ir ne kad ateityje visi studentai būtų lestingai kovojo su religiniais ryš pilnutinai įvykdyti partinės partinis susirinkimas iškėlė visą organizacijos ir rektorato kelia eilę trūkuirfų, kurie buvo fakulte- partinių bolševikų — svarbiau gavę nukreipimus, nes kai kurie prietarais, su buržuazinio nacio studentai nukreipimų nebuvo ga nalizmo pasireiškimais kai kurių mus uždavinius. tinių partinių organizacijų darbo sioji pareiga. studentų tarpe. S. Lazutka vę. praktikoje praėjusiais mokslo me J. Grigonis Šiais mokslo metais prieš kom VVU partinės organizacijos R. Paškevičius tais. Susirinkimas iškėlė žemą teo VVU Komjaunimo Teisės m. f-to II k. stud. jaunimo organizaciją stovi dar sekretorius rinį kai kurių paskaitų lygį, silp Komiteto sekretoriaus pav.
Kelionė po plačiąją Tėvynę
vaisiais, įvairiais gydomaisiais šalti niais (Macesta, Narzanas ir t. t.). Esantieji kurortai veikia ištisus me tus. Čia sudarytos sąlygos maudytis, degintis saulėje ir žiemos metu. Ne tik kurortais ir parkais turtin gas pajūris bei Kaukazo kalnai. Čia kiekviena žemės pėda susijusi su re voliucine didžiųjų proletariato vadų veikla, su pilietinio karo metais. So
Bolševikų partija, tarybinė vyriau joje, puošiamų bananais, kiparisais, sybė, asmeniškai draugas Stalinas palmėmis, magnolijomis. Beveik visos nenuūstamai rūpinasi musų didžio jos statytos Tarybų valdžios metais. Tarybinė santvarka darbo žmonėms sios Tėvynės darbo žmonių sveikata sudarė visas sąlygas išnaudoti tą ir poilsiu. 1950 metais Vilniaus Valstybinio puikiąją gamtinę padėtį, turtingą universiteto studentų profkomitetas apie 150 studentų aprūpino sanatori niais, poilsiniais, turistiniais bei al pinistiniais kelionlapiais. Dauguma kelonlapių panaudota vasaros atosto gų metu. Eilė studentų aplankė mū sų tarybinės Tėvynės sostinę Mask vą, miestą-didvyrį Leningradą, ilsė josi ir gydėsi įvairiose šalies sana torijose ir poilsio namuose. Man su grupe studentų teko pasi naudoti turistiniais kelionlapiais į Kaukazą maršrutu: Soči—Krasnaja Poliana—Chosta. .. .Traukinys skrieja Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos laukais. Pro vago nų langus skrieja Donbaso šachtos, Ukrainofe sodai, saulėgrąžų ir kuku rūzų laukai juodžemio stepėje. Ste bime didžiojo gamtos pertvarkymo plano vykdymą: medžiais apželdin tus ir apsodinamus ruožus. Kubanės stepės! Vaizdai, kuriuos matėme kino filme „Kubanės kazo kai". Traukinys galingai rangosi tarp kalnų ir .Juodosios jūros, dažnai pa tekdamas į tunelį. Štai, Soči — miestas-kurortas. Čia Nuotraukoje: Grupė studenčių ekskursuojančių Soči mieste. Iš daugybė sanatorijų, didingai stovin- kairės į dešinę — N. Juškaitė (Ekonomikos fak.), D. Vailionytė ir R. čių vešlioje kalnų papėdės augmeni-Viliinavičiūtė (Ist.-filologijos fak.). Nuotr. K. Kauko
či — gausus muziejais. Vienas iš jų — šauniojo komjaunimo auklėtinio, bolševikų partijos sūnaus Nikolajaus Ostrovskio. Sis kuklus ir kartu didin gas namelis, kuriame gyveno ir dir bo N. Ostrovskis visada pilnas lan kytojų. Atsiliepimų knygoje rasi ne tik mūsų tarybinės šalies, bet ir įvai rių demokratinių respublikų darbo žmonių parašų, rodančių darbo žmo nių atsidavimą dirbti komunizmo la bui taip entuziastingai ir nepalau žiamai, kaip dirbo draugas Ostrovs kis. Aplankę eilę sanatorijų, apžiūrėję parkus, kurie jungia pajūrį nuo So či iki Suchumi, dvylikai dienų išvy kome į Kaukazo kalnagūbrį. Lipant į kalnų viršūnes, praėjome visus kli matinius ruožus nuo subtropikų iki sniegų ir ledais padengtų viršūnių.
Naujųjų mokslo metų atidarymas
menijos ir gyvūnijos: įvairių ąžuolų, bambukų, tūkstantmečių samšitų, ti sų. Teko matyti tūrų, yra elnių, meškų ir t. t. Mūsų grupėje buvo įvairių specia lybių ir tautybių žmonių. Pabuvoję ant sniegynų bei perėję keliose vie tose kalnų upes ir pailsėję Chostoje, išsiskirstėme su nauja energija ir pasiryžimu dar uoliau dirbti. Visi mes kupini begalinio dėkingumo Par tijai ir Vyriausybei, asmeniškai drau gui Stalinui už sudarytas sąlygas naudotis poilsiu. K. Kaukas Studentų profkomiteto pirmininkas
Atsakingas redaktorius E. BORE1KAITĖ
Vakar Valstybiniame OperoWr baleto teatre įvyko iškilmingas 1950/51 mokslo metų atidarymas. Pranešimą apie studentų ir dėsty tojų uždavinius padarė universi teto rektorius prof. dr. Bučas. Stu dentų vardu kalbėjo drg. drg. Rauduvaitė, (Ekonomikos m. fak. V k. stud.), Burkauskas (Chemi jos f to III k. stud.) ir Karašauskas (Teisės fak. I k. stud.). Susirinkimas su dideliu pakili mu priėmė sveikinimo laišką ge riausiam jaunimo bičiuliui ir mo kytojui didžiajam Stalinui. Po susirinkimo įvyko operos Kaukazo kalnagūbryje — miško rezervatas. Čia gausu įvairios aug „Eugenijus Onieginas“ spektaklis.
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3 Telef. 2-37-79. Tiražas 1.000 egz. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3, t ef. nr. 2-20-42.
Sienlaikraščių redkolegijų dėmesiui Rugsėjo 6 d. Centrinių rūmų 28 auditorijoje šaukiamas visų universiteto sienlaikraščių (gru pių ir fakultetų) redaktorių susi rinkimas. Pirmųjų kursų grupes atstovauja seniūnai ir gruporgai. Dalyvavimas būtinas. Komjaunimo Komitetas UŽ6. Nr. 0274
L V 15857