Su naujais mokslo melais, draugai! < VISU SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
JIE PASIEKS SAVO TIKSLĄ
ItTUAENTAS
★ Nuotraukoje: Naujai įstojusieji studentai (iš kai rės į dešinę) V. Dobkevičius (Tei sės m. fak.), Z. Ribakovaitė (Isto rijos - filologijos fak.), A. Šakalytė, V. Povilionis (abu Ekonomikos fak.), V. Kazakevičius, A. Balsys (abu Istorijos - filologi jos fak.).
VILNIAUS VALSTYBINIO UN VERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 14
Antradienis, 1950 m. rugsėjo 5 d.
Kaina 20 kap.
NAUJIEMS MOKSLO METAMS PRASIDEDANT
Nuotr. D. kulskio
A UKŠTOSIOS mokyklos pradėjo kingas
naujuosius mokslo metus. Tūkstančiai jaunuolių ir merginų — darbininkų, kolūkiečių ir darbo inte ligentų vaikų atėjo šturmuoti moks lo tvirtovę. Jie dabar ruošiasi būti kūrėjais, kovotojais už priešakinį tarybinj mokslą, kultūrą, techniką, meną, tarnaujančiais visos liaudies labui ir gerbūviui. Bolševikų partija ir Tarybinė vy riausybė ypatingą dėmesį skiria aukštajai mokyklai. Į naujuosius mokslo metus Vil niaus Valstybinis universitetas žen gia, turėdamas visas reikiamas sąly gas sėkmingam mokymo ir auklėji mo darbui. Šie mokslo metai sutam pa su antrojo dešimtmečio pradžia nuo tarybinės santvarkos Įkūrimo Lietuvoje. Prieš dešimts metų, po il gus metus trukusios kovos dėl tary bų valdžios, Lietuvos liaudis, vado vaujant komunistų partijai, pade dant broliškoms tarybinėms tautoms, nusikratė „savųjų" ir svetimųjų išnau dotojų priespauda ir pakilo naujam, šviesiam, tarybiniam gyvenimui. Pa siekti laimėjimai įrodė darbo žmo nėms, kad jų pasirinktasis tarybinis kelias veda į krašto liaudies ūkio ir kultūros išsivystymą, teikia neribo tus galimumus darbo žmonių inicia tyvos pasireiškimui. Nematyti paki timai šlovingojo dešimtmečio metai# įvyko Lietuvos kaime. Mūsų valstie čiai išėjo į ūkinio ir kultūrinio su klestėjimo kelią — kolūkinį kelią, nusikratė kapitalistų, dvarininkų ir buožių priespauda ir išvydo socialistinės kultūros šviesą. Tarybų Lietuvos jaunimui, stalininlų Įstatymų dėka, svajonė mokytis virto tikrove. Apie tai kalba dabar ties gyvenimo faktai, apie tai kalba nepaliaujamai augąs mokyklų tink las, išaugęs studentų skaičius aukš tosiose mokyklose, kur ruošiami spe cialistai įvairioms liaudies ūkio ir kultūros sritims. » Šlovingojo dešimtmečio metais su klestėjo socialistinė savo turiniu ir nacionalinė savo forma lietuviška kultūra. Šlovingajai komunistų par tijai ir asmeniškai draugui Stalinui va dovaujant, naujo socialistinio gyve nimo tempai išugdė naują jaunąją kartą, naujus tarybinius žmones. Buvu^jl kumečiai ir buožių bernai p^Fšį laiką išaugo į įžymius vi suomenės ir valstybės darbuotojus, stachanovininkus, Socialistinio Dar bo Didvyrius. Lietuvos liaudis tvir tai įsitikinusi, kad didžiajam Stalinui vadovaujant, ji kartu su tarybinių žmonių milijonais žengia į šviesų komunizmo rytojų. Socialistinė santvarka sudarė pa čias palankiausias sąlygas aukšto sios mokyklos išsivystymui, jauni mui įsigyti mokslą ir tapti kultūrin gais, apsišvietusiais, aukštai kvalifikuotais ir karštais komunizmo statytojais. Prieš akis iškyla didelis ir atsa-
uždavinys — tapti aukštai kvalifikuotais savo srities specialis tais, sąmoningais tarybinės Tėvynės piliečiais. Milžiniški stalininių penk mečių uždaviniai reikalauja naujų kadrų daugiau, negu bet kada. Išeiti iš aukštosios mokyklos gerai pasiruošusiais specialistais ir atlikti savo pareigą liaudžiai, visu nuošir dumu ir atsidavimu dalyvauti Tary bų Lietuvos statyboje, būtina ne tik gerai ir giliai įsisavinti teorines pa sirinktos specialybės žinias, bet ir apsišarvuoti nenugalimomis mark sizmo-leninizmo idėjomis. Tarybiniai kadrai turi būti ištikimi savo liau džiai, mylėti savo socialistinę Tė vynę ir būti pasiryžę paaukoti jos stiprinimui visas savo jėgas, kupini tarybinio patriotizmo, tarybinės tau tų draugystės dvasios ir geriausių tarybinio žmogaus bruožų. Vilniaus Valstybinis universitetas, vadovaudamasis savo darbe VKP(b) CK istoriniais nutarimais ideologi niais klausimais ir Lietuvos KP(b) VI suvažiavimo nutarimais, žymiai pa gerino savo darbą ir atsiekė žymių laimėjimų. Kiekvienais metais mo kymo- auklėjimo darbas gerėja, jo auklėtiniai išeina į gyvenimą labiau kultūringais ir apsišvietusiais. Pra ėjusios sesijos (pavasario) kursinių ir -valstybinių egzaminų rezultatai dar kartą parodė, kad mūsų univer sitetas sėkmingai žengia pirmyn, jo mokymo darbo lygis ir kokybė ne nukrypstamai auga. Patyrimas paro dė, kad studentija nori mokytis, nori augti tarybinės liaudies švietėjais ir komunistinės visuomenės kūrėjais. Daug padaryta, daug pasiekta, bet vienok tame darbe dar yra ir ne maža trūkumų, kuriuos šiais me tais reikia pašalinti. Svarbiausias — dalies studentų nepatenkinamas pa žangumas, kurį reikia šalinti šiais metais, mobilizuojant profesorius dėstytojus ir visą studentiją kovai už mokslo pažangumo kėlimą. Būdingiausias priešakinio tarybinio mokslo ypatingumas — tai nenu trūkstamas ryšys su gyvenimu, su socialistinės statybos praktika. Šia kryptimi turi vykti visas mokymoaukiėjimo darbas. Negalima stovėti nuošaliai nuo ko vos su buižuazinės nacionalistinės ideologijos likučiais ir religiniais prietarais. Kad mokymo-auklėj mo darbas iš tikrųjų butų persisunkęs ta rybine ideologija, būtina, kad profesoriai-dėstytojai ir studentai tą ideologiją įsisąmonintų, nes vien tik geras disciplinos žinojimas nenusvies to didelio tikslo, kurio siekia mūsų liaudis. Mokslas prasideda. Profesorių, dės tytojų ir studentų laukia didelis ir Įtemptas darbas musų socialistinės Tėvynės labui. Į naujus laimėjimus mokymo-auklėjimo darbe, su naujais mokslo me tais, draugail
Svarbus mokslinio darbo baras . Draugo J. Stalino straipsniai kalbos :-mokslo klausimais yra nepaprastai jsvarbūs materialistinei lingvistikai, nurodantieji vadinamojo „naujojo" kalbos mokslo (N. J. Marro teorijos) klaidas ir duodantieji pagrindus tik rai materialistiniam kalbos mokslui sukurti. Genialus svarbiausiųjų klau simų išsprendimas įgalina vystyti mūsų teorinę lingvistiką ir, tuo pa čiu, iškelia kalbos katedrų dėstyto jams bei studentams - kalbininkams uždavinį giliau ją pažinti, pritaikant kalbos dalykams dialektinį vystymo si metodą. Tai būtina ir dėl to, jog pernai vyresniųjų Istorijos-Filologi jos f-to kursų studentams praves tieji spec. seminarai N. J. Marro mokslo klausimais ir pirmajam kur sui skaitytas kalbotyros įvado kur sas paremti klaidingais Marro tei-
3
giniais (kalba — anstatas ant visuo meninio pagrindo, klasinė kalbos prigimtis ir t. t.). Neatidėliotinas mū sų uždavinys, giliai išstudijavus draugo J. Stalino straipsnius, taikyti juos praktikoje. Draugo Stalino kūri niams nagrinėti turi būti surengta speciali visuomeninių mokslų fakul tetų konferencija, ir, žinoma, dar prieš tai jie turi būti svarstomi moks-; liniuose būreliuose. Jau šiomis dienomis turi būti organizuojamas spe> cialus mokslinis ratelis, kuriame ga‘ lėtų būti sprendžiami teoriniai klauA Simai. To būrelio tiesioginis tikslas ir būtų mokslinės konferencijos paruo šimas, aišku, padedant kalbos kated roms ir visuomeninėms organizaci joms. X Pilypaitis ir D. Tertelis studentai-lituanistai
Mi
★
Kai sutinki energijos ir gyveni mo džiaugsmo kupinus tarybinius jaunuolius, kai pakalbi su- jais apie kilnius ir didžius jų užsimo jimus, pasiryžimą dirbti ir moky tis liaudžiai, kartu su tūkstančiais šiemet baigusių vidurines mokyk las ir įstojusių į universitetus, akademijas, institutus jaunuolių gali pasakyti: tik tarybinė san tvarka suteikia tokias puikias są lygas ir galimybes mokytis, siekti savo tikslo. Antanas Balsys įstojo į Istorijos-iilologijos iakulteto žurnalisti kos skyrių. — Neatsitiktinai, — sako Bal sys, — aš atėjau mokytis kaip tik šios specialybės. Didžiausias mano, kaip ir visų tarybinių žmo nių, troškimas — būti aktyviu ko munizmo kūrėju. Spauda — galin gas ginklas darbo žmonių kovoje dėl šviesaus ir laimingo gyveni mo. Pasirinkau šią sritį, jausda mas, jog čia galėsiu atiduoti dau giausiai jėgų kilniam darbo žmo nių tikslui. A. Balsys savo gyvenimą neat skiriamai sujungė su šlovingąja bolševikų partija. Dar besimoky
damas vidurinėje mokykloje, jis, būdamas komjaunuoliu, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyveni me ir stengėsi įgyti kiek galima daugiau žinių. Jaunasis agitato rius aiškindavo valstiečiams apie tarybinės santvarkos pranašumą prieš buržuazinę santvarką, rinki mų kampanijų metu išgyvendavo nuoširdaus darbo ir pakilimo die nas, — visur ir visada jis būda vo ten, kur reikėjo bolševikinio tiesos žodžio. Į universitetą A. Balsys atėjo su pasiryžimu ir to liau būti pirmųjų gretose. Jis partijos kandidatas, ir nėra abejo nės, kad savo tikslą jaunuolis pasieks. V. Dobkevičius baigė Kauno VI vidurinę mokyklą. Planingas ir nuoseklus mokymasis išugdė ja me būdingą tarybinio žmogaus bruožą — nepasitenkinti tuo, kas pasiekta. V. Dobkevičius buvo vienas iš geriausių mokinių, jį ma tydavai beveik visuose rateliuose, sporto aikštėje. Būdamas teisės mokslų fakultete, komjaunuolis V. Dobkevičius dar uoliau moky sis, kad taptų vertingu tarybiniu specialistu.
Dėkingas Partijai ir Vyriausybei Tarybinė santvarka mums, darbo liaudies sūnums, atvėrė duris į moks lą. Darbininkų, valstiečių, darbo in teligentų vaikai šiandien turi teisę tapti inžinieriais, mokytojais, gydyto jais, —- visa tai mums laiduoja Par tija ir Tarybinė vyriausybė.
Buržuaziniais laikais mokytis ga lėjo tik turtuolių sūneliai ir dukre lės. Tik tarybinė santvarka, man kol ūkiečio sūnui, užtikrino teisę moky tis, įsisavinti visus tarybinio mokslo
laimėjimus, aktyviai įsijungti į vi suomeninį darbą.
Tik Tarybų Valdžia darbo žmonių vaikams suteikė plačias galimybes siekti mokslo, kelti savo žinojimą ne tik respublikos aukštosiose mo kyklose, bet ir duoda galimybę iš vykti studijuoti į mūsų plačiosios tėvynės — Maskvos bei Leningrado aukštąsias mokyklas.
Praėjusiais mokslo metais Mask vos Lomonosovo vardo Universitete studijavo 12 vyresniųjų kursų stu dentų. Nuo šių mokslo metų pra džios semtis mokslo žinių išvyko į kultūros bei mokslo centrą — Mask vą 21 studentas. Tai dauguma dar bininkų bei kolūkiečių vaikai. Kandidatas į VKP(b) narius Do markaitė Birutė, kilusi iš mažažemio valstiečio šeimos, studijuos Maskvos
J. Kirkilą
Mano ateitis užtikrinta
Šiandien, kada Korėjos jauni Man tenka didelė laimė studijuoti mas didvyriškai kovoja už savo lais mūsų didžiosios Tarybų šalies moks vę ir šviesų rytojų, kada buržuazi nėse šalyse jaunimas sudaro nema lo židinyje — Maskvoje. Už didžias žą dalį alkanos bedarbių minios, galimybes mokytis esu dėkingas par mes, tarybinės šalies jaunuoliai ir tijai ir vyriausybei, kuri veda mūsų jaunuolės, turime užtikrintą rytojų ir garantuotą teisę į mokslą. šalį į laimingą ateitį. Aš mokysiuos VVU Fizikos-Mate M. Stakvilevičius matikos fakulteto fizikos skyriuje. Maskvos Lomonosovo vardo Kokia didelė laimė mokytis viena me iš seniausiųjų Tarybų Sąjungos universiteto I kurso studentas universitetų! Vokiečių okupacijos ir smetoninio režimo metais aš neturė jau teisės į mokslą, nes buvau ma žažemio valstiečio sūnus, kurio pro Lomonosovo vardo Universitete žur seneliai dvarininko Komaro buvo iš Šiandien aš esu nalistiką. Domarkaitė Birutė apdova mainyti į šunis. laimingas, nes žinau, kad mano ry nota medaliu „Už šaunų darbą". tojus užtikrintas, kad mano ateitis Darbininko sūnus, komjaunuolis šviesi, kaip ir kiekvieno Tarybinės Paplauskas Algirdas, aukso medaliu šalies jaunuolio. Prieš mane platūs baigęs Kaišiadorių vidurinę mokyklą, darbo barai — mokslas, sportas ir pasirinko Maskvos universitete Me- visuomeninė veikla. Aš įsipareigoju chanikos-matematikos fakultetą. mokytis taip, kaip pridera šlovingojo Komjaunuolis Mindaugas Stakvile komjaunimo nariui, dirbti taip, kad vičius, sidabro medaliu baigęs Pagė pateisinčiau partijos ir Vyriausybės rūpinimąsi, kad išpildyčiau savo duo gių vidurinę mokyklą, išvyko Mask tą žodį Šeduvos vidurinės mokyklos vos Universitetan studijuoti fiziką. pirminei komjaunimo organizacijai, Stakvilevičiaus tėvai dirba Pagėgių kad galėčiau būti naudingu tarybi nei Tėvynei. „Ateitis priklauso jau rajono „Pirmyn" kolūkyje. nimui" — pasakė didysis jaunimo Komjaunuolis Žilvytis Valentinas mokytojas draugas Stalinas. Taip, išvyko į Maskvos Geologinį institutą. šviesi ateitis priklauso mums — jau niesiems komunizmo statytojams. Aš Didelis studentų būrys artimiausio eisiu išvien su milijonine Tarybų mis dienomis išvyks studijuoti į Sąjungos studentų armija siekti mokslo, kuris tarnauja taikai, de I eningrado aukštąsias rpokyklas. mokratijai ir šlovingajai komunizmo Išvykstantieji Maskvon bei Lenin- rūmų statybai. gradan aprūpinami bendrabučiais ir stipendijomis. , Vaclovas Bliznikas Fizikos-Matematikos f-to I k. stud., J. Ūdras baigęs vid. mokyklą sidabro medalių
Jie mokysis Maskvoje Buržuaziniais laikais retas kuris darbininko ar mažažemio valstiečio sūnus galėjo mokytis gimnazijoje, o apie aukštąją mokyklą nebuvo ko ir galvoti.
— Ar aš būčiau galėjęs anks čiau, buržuaziniais laikais, siekti aukštojo mokslo? Ne, jokiu būdu. Mano tėvas — paprastas darbi ninkas. Dar ir šiandien prisimenu tas tamsias ir beviltiškas praei ties dienas. Jokių prošvaisčių. Skurdas ir tamsa, — toks liki mas buržuaziniais laikais buvo skirtas ne tik man, o visiems dar bo žmonių vaikams. Šiandien aš galiu mokytis, nes gyvenu šalyje, kurioje valdžia yra darbo žmonių rankose, — kalba Vytautas Kaza kevičius. Jo akyse matai gilų dė kingumą, kurį Vytautas visada pateisina darbais. Vidurinę mo kyklą jis baigė aukso medaliu, būdamas vienu iš aktyviausių mo kyklos saviveiklininkų, visuome nininkų. V. Kazakevičius aktyviai bendradarbiauja spaudoje, ir jam artimiausia sritis — žurnalistika. Į universitetą šiemet atėjo dau giau kaip 500 darbininkų ir kol ūkiečių vaikų. Daugelio jų krūti nes puošia komjaunimo ženklelis. Visų jų veiduose spindi atkaklus, ryžtingas troškimas — mokytis. 1