VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Vykdykime VLKJS CK IV plenumo nutarimą
STUDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO UNiVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 15
Antradienis, 1950 m. rugsėjo mėn. 12 d,
Kaina 20 kap.
Kovingai ir organizuotai praveskime komjaunimo ataskaitinius-rinkiminius susirinkimus Grupių ir fakultetų komjaunimo vyksta jos politinis-idėjinis augimas, organizacijose prasidėjo ataskaitiniai- grupės dalyvavimas sporte, meninėj rinkiminiai susirinkimai. Šiais metais saviveikloj, moksliniuose būreliuose. universiteto komjaunimo organizacija Grupės darbas daug priklauso nuo ataskaitinius-rinkiminius susirinkimus to, kaip gruporgas sugeba vadovauti sutinka su naujais laimėjimais moks grupei, nuo to, kiek grupės vadovui le ir visuomeniniame darbe. Kom rupi grupės darbas, jos gyvenimas. jaunuolių skaičius išaugo iki 1100 Todėl reikia gruporgais išrinkti ge narių. Komjaunimo grupių skaičius riausius komjaunuolius—mokslo pir išaugo nuo 66 iki 128 grupių. Dauge mūnus, komjaunuolius, mėgstančius lyje akadaminių grupių suorganizuo komjaunimo darbą. Neleistina, kad kai kurių fakultetų tos komjaunimo grupės. Tokios kom jaunimo grupės, kaip Chemijos f-to II komjaunimo organizacijų biurai nepa kurso (gruporgas Savickaitė), Medi kankamai įvertina ataskaitinių-rinkicinos f-to V kurso komjaunimo grupė minių susirinkimų svarbą, kartoja (gruporgas Telyčėnas), teikia dekana praėjusių metų klaidas. Pvz., Medici tams ir fakultetų partinėms organiza nos f-to biuras silpnai vadovauja, ne cijoms rimtą pagalbą keliant studentų patenkinamai padeda gruporgams pa pažangumą moksle, stiprinant akade siruošti ir pravesti ataskaitinius-rinki minę drausmę, veda griežtą kovą minius susirinkimus. Medicinos f-to prieš buržuazinės ideologijos pasi komjaunimo biuro sekretorius drg. reiškimo faktus, ryžtingai kovoja su Narkus ir biuro nariai turi įsisąmo religinių prietarų liekanomis kai ku ninti, kad nuo to, kaip praeis ataskai rių studentų tarpe. Šiose grupėse dau tiniai susirinkimai, daug priklauso to guma studentų mokosi tik gerais ir limesnis grupės darbas, tuo pačiu ir labai gerais pažymiais, aktyviai daly fakulteto komjaunimo organizacijos vauja visuomeniniame darbe. Šių darbas. Fakultetinių komjaunimo or grupių geriausi studentai stojo į kom ganizacijų sekretoriai ir biurų nariai jaunimo eiles. turi suprasti, kad šiuo momentu svar Bet toli gražu, dar ne visos grupės biausias biuro uždavinys — tai tinka sugeba sumaniai spręsti joms iškeltus mas grupių ataskaitinių-rinkiminių su uždavinius, organizuoti darbą taip, sirinkimų pravedimas. Fakultetiniai biurai turi ypatingą kad jis būtų jdomus, patrauktų visus studentus. Kai kuriuose fakultetuose dėmesį atkreipti į pirmų kursų grupių silpnai išvystytas politinis auklėjama rinkiminių susirinkimų pravedimą. Si sis darbas komjaunuolių tarpe. Pvz., tuose susirinkimuose reikia plačiai Istorijos-Filologijos f-te kai kuriose supažindinti pirmų kursų komjaunuogrupėse (slavistų III, II kursų) didelė tius su aukštosios mokyklos komjauaalis komjaunuolių neturi įpareigoji- nimo organizacijų uždaviniais, mų. Teisės f-to IV kurso grupė (gru Fakultetinės partinės organizacijos porgas Slavinas) nekovoja dėl aka turi teikti rimtą pagalbą komjaunimo deminės ir komjaunimo drausmės stip organizacijoms ruošiantis ir prave rinimo. Čia dažnas reiškinys, kad at dant ataskaitinius-rinkiminius susirin skiri komjaunuoliai nerodo studen kimus. Reikia, kad komunistai padėtų tams drausmingumo pavyzdžio. Silp gruporgams parengti ataskaitinius no politlnio-auklėjamojo darbo išda pranešimus, kad dalyvautų grupių voje šios grupės komjaunuoliai bijo ataskaitiniuose-rinkiminiuose susirin bolševikinės kritikos ir savikritikos, kimuose, juose išstotų. Fakultetinių nesugeba principiškai spręsti komjau partinių organizacijų pareiga užtik nimo darbo klausimus. Silpno komjau rinti, kad komjaunimo ataskaitiniai nuolių politinio auklėjimo išdavoje susirinkimai praeitų principinės bol šios grupės komjaunuoliai neteko bol ševikinės kritikos ir savikritikos ševikinio budrumo. Štai kodėl šioje ženkle, kad giliai ir visapusiškai būtų grupėje rado vietos svetimi kom- svarstomi komjaunimo organizacijų jaunimui elementai — Vaitkevičius, darbo klausimai. Ypač daug dėmesio turi būti skiriama mokymosi, politlLaurinaitytė. Ruošiantis ataskaitiniam susirinki nio-idėjinio lygio kėlimo, tolimesnio mui nėra smulkmenų. Kiekvienas, komjaunimo eilių augimo klausimams. Nėra abejonės, kad ataskaitiniainors iš pirmo žvilgsnio, mažas daly kas, vertas didelio dėmesio. Tikslu rinkiminiai susirinkimai padės grupių užtikrinti kovingą grupės ataskaitinio ir fakultetų organizacijoms dar labiau susirinkimo pravedimą, turi ruoštis sustiprinti savo darbą, ir jos taps dar ne vienas gruporgas, bet visi grupės kovingesniu, dar aktyvesniu partinės komjaunuoliai. Gruporgas, ruošdamas organizacijos ir rektorato pagalbinin ataskaitinį pranešimą, turi apimti vi ku, auklėjant studentus komunizmo sus klausimus: kaip grupė dalyvauja dvasia, ruošiant aukštai kvalifikuotus akademiniuose užsiėmimuose, kaip tarybinius specialistus.
\.Nė vieno studento be laikraščio Spaudos reikšmė socialistinės visuomenės gyvenime yra labai didelė. Ypatingai spauda svarbi mums, tarybiniams studentams. Iš mūsų Partija ir Vyriausybė laukia tokių kadrų, kurie ne tik gerai naudotųsi savosios specia lybės žiniomis, bet būtų aktyvūs visuomenininkai, puikiai besiorien tuojantieji einamuosiuose klausi muose. Tačiau, nežiūrint tokio didžiu lio auklėjančio spaudos vaidmens, spaudos platinimui kartais per maža dėmesio kreipia kai kurių f-tų komjaunimo organizacijos vadovai. Štai, Istorijos-Filologijos f-te nuolat ir nuolat žlugdomas spaudos platinimo, planas. F to komjaunimo biuras, atskiri grupių komsorgai, galima sakyti, visiškai nesidomi spaudos platintojų dar bu, platinimo darbas paliekamas savieigai. Taip pat Medicinos f-to paskirų grupių komsorgai vi siškai šaltai žiūri į spaudos platinimą, nepadeda platinto jams, nekovoja su kai kurių
draugų nesveikomis pažiūromis į laikraštį. Štai, III kurso drg. drg. Gerasimenko, Novokreščenov, V kurso drg. Benediktova, Rostovaitė, Berkmenaitė ir kt. spaudos platinimui va saros atostogų metu nerado pro gos padėti spaudos platintojams, patys šalinosi nuo šio darbo, ir to išdavoje jų grupės liko visiškai be spaudos, o bendras planas su žlugdytas. Šiomis dienomis, kada praside da spaudos platinimas IV-jam ketvičiui, šių draugų žalingą prak tiką turime išrauti su šaknimis, pasmerkti ją, kaip netinkamą ta rybiniam studentui, komjaunuo liui, o jiems patiems patarti* sekti drg. drg. Daunoravičium, Karde liu, Jankausku, Suminu, Nikuli nu ir kt., kurie savo grupėse vi sada rimtai praveda spaudos pla tinimą, nepalieka nė vieno stu dento be tarybinio laik-aščio. Al. Vaickelionis
Medicinos f-to V k. stud.
VLKJS CK IV-jo plenumo nutari mas „Apie padėtį ir priemones pa gerinti kultūrinį-masinį komjaunimo organizacijų darbą jaunimo tarpe" turi didelę reikšmę mūsų universi tetui. To nutarimo įgyvendinimas turi tarnauti tolimesniam studentijos komunistinio auklėjimo sustiprinimui. VLKJS CK IV plenumas iškėlė už davinį kasdien vesti kultūrinį-masinį darbą jaunimo tarpe. Į tai turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys, nes nuolatinio darbo nebuvo. Negalima kartoti ankstyvesnių klaidų dirbant atskiromis kampanijomis (meno savi veiklos darbas, grožinės literatūros knygų svarstymas). Tik nuolatinis sistemingas darbas gali pasiekti sa vo tikslą — tapti komunistinio auk lėjimo svarbiausia dalimi. Pereiti mokslo metai parodė, kad studentija labai domisi rengiamais meno saviveiklos pasirodymais, ku rie sutraukė didesnį žiūrovų skaičių. Tačiau idėjinis lygis nevisada buvo pakankamai aukštas, pasitaikydavo nieko neduodančių saviveiklos pasi rodymų (Naujųjų Metų vakaras). Šiais mokslo metais tas neturi pasi kartoti, kultūrinis-masinis darbas tu ri tarnauti atsidavusių Lenino— Stalino partijai, tarybinei Tėvynei, bebaimių kovotojų už komunizmą auklėjimo reikalui. Mūsų studentija reikalauja dau giau literatūrinių vakarų, susitikimų su rašytojais, aktoriais, menininkais, daugiau gerų paskaitų. Plenumo nu tarimas įpareigoja šiuos teisėtus stu dentų reikalavimus patenkinti. Plenumo nutarimas įpareigoja kom jaunimo organizacijas auklėti jauni mo tarpe meilę knygai. Reikia pla čiau propaguoti per sieninę spaudą, per bendrabučio radijo mazgą tary binės literatūros laimėjimus. Fakul tetuose tuo susirūpinti privalo fa kultetiniai komjaunimo biurai. Rei kia dažniau ruošti knygų apsvarsty mus, organizuoti konferencijas lite ratūrinėmis temomis. Dideli uždaviniai iškyla bendrabu čio taryboms. Bendrabučiuose gyve na nemaža studentų, tačiau jų kul tūriniai poreikiai apribojami šokių vakarais. „Tauro 4" ir „Čiurlionio 1" bendrabučių sales reikia paversti kultūringo studentų laisvalaikio pra leidimo centrais, pravedant įdomias kultūrines-masines priemones. Fakultetų saviveiklos kolektyvai dažnai pasirodo miesto dirbantie siems, daro išvykas į šefuojamąsias apylinkes. Pasitaiko, kad šie pasiro dymai yra žemo meninio ir idėjinio lygio. Komjaunimo organizacija turi vesti nuolatinę kovą dėl turtingo idė jinio ir aukšto meninio pasirodymų lygio miesto dirbantiesiems ir kol ūkiečiams. Išvykas į šefuojamąsias apylinkes reikia padaryti dažnesnes. Plenumo pastatyti uždaviniai yra labai dideli, tačiau VVU komjauni mo organizacija, išaugusi į galingą tūkstantinį kolektyvą, turi visas ga limybes tuos uždavinius sėkmingai įvykdyti. Reikia tik daugiau inicia tyvos, drąsiau kelti naujus kultūrinio-masinio darbo organizatorius, rū pestingiau vystyti mūsų menines jėgas. E. Sosnauskas Fizikos-Matematikos f-to III k. stud. ---------------♦ ♦------------
Iš komjaunimo gyvenimo
Susirinkimas Ekonomikos fakultete Ekonomikos m. f-te įvyko komjau nimo susirinkimas, kuriame buvo ap svarstytas klausimas dėl komjauni mo organizacinio darbo pagerinimo. Vyr. dėstytojas Pauliukonis plačiai išnagrinėjo komjaunimo organizacijos darbą ir jo trūkumus. Partija moko ir reikalauja, kad nuolatos augtų kiekvieno komjaunuo lio, kiekvieno studento politinis ly gis. Komjaunimo organizacijos dar bo svarbiausias uždavinys — komu nistinis jaunimo auklėjintas, komjau nuolių aktyvumo ir sąmoningumo kėlimas. Eilė kalbėjusių draugų kritikavo nepakankamą biuro vadovavimą mokslinių būrelių darbui. Komjau nuoliai Sadūnas, Lukoševičiūtė ir kt. aštriai, kritikavo politiškai atsiliku sius, dar neatsikračiusius buržuazinių liekanų komjaunuolius, kaip Laba nauską, Ambrazą, nuolatinius akade minės drausmės laužytojus ir plepius (Medaiskį), iškėlė eilę faktų apie komjaunimo grupių nepakankamą darbą. Iškeltuosius Ekonomikos jn. f-to komjaunimo organizacinio darbo pa siektus rezultatus ir trūkumus api bendrino vyr. dėstytojas Simonavičius ir VVU komjaunimo komiteto sekretorius Sudavičius. A. Jablonskis Ekonomikos m. f-to komjaunimo biuro sekretorius
už taiką
A. MEDONIS
Matau, kaip tėviškėj nušvinta miestai, Matau plačiai sužydusius laukus. Ir tiltus per upes plačias nutiesti Ryžtingai eina dirbantis žmogus.
B
Girdžiu visur taikios kūrybos dainą, Gyventi no rą, dirbti ir kovot. Pavasaris galingais žingsniais eina, Greit nepažinsime šalies savos. Iškėlę vėliavą taikos į aukštį, Papuošim ja visus šalies namus. Tegu į šalį greitai pasitraukia Visi, kurie įstumti nori mus
<> h
Į naują ugnį dar baisesnio karo, Naujų kančių, naujų žaizdų dienas ... Šalin rankas, — mes padegėjams tariam, — Taikos keliu 'težengs karta jauna.
1
Matau, kaip tėviškėj nušvinta miestai, Matau aš sodus, papuoštus žiedų: Tai kelią taikai mes galingai tiesiam, Už ją kovojam: ir aš, ir jis, ir tu.
Už marksistinį kai bos mokslo dėstymą Genialūs draugo Stalino veikalai painiodami ir save, ir kalbos moks „Dėl marksizmo kalbos moksle", lą. Be ryžtingo atsisakymo nuo N. J. „Dėl kai kurių kalbos mokslo klau Maro ir jo sekėjų klaidų tarybinio simų" ir „Atsakymai draugams" ta kalbos mokslo pažanga — neįmanoma. rybinį kalbos mokslą pasuko nauju Tas atsisakymas neturi būti vien tik keliu. It rūkas išsisklaidė N. J. Maro „etiketės" pakeitimu, kaip tai mėgi ir jo sekėjų tarybinei kalbotyrai pri na daryti kai kurie susipainioję kal mesta teorinė painiava ir atsivėrė bininkai, o tikrai giliu ir mokslišku prieš akis platus marksistinės meto tų klaidų įveikimu. dologijos kelias. Juo ryžtingiau ir Draugas Stalinas davė pavyzdį, j kūrybiškiau bus vykdomi draugo kaip reikia įdiegti marksizmą į kal Stalino nurodymai, tuo spartesnė bus bos mokslą. Tai kūrybiško marksiz tarybinio kalbos mokslo pažanga, mo įsisavinimo ir viso mokslinio tuo greičiau tarybinis kalbos mokslas darbo juo persunkimo kelias. Talmuužims jam priklausomą pirmąją vie distinis ir prisiskaitėliškas marksizmo tą pasauliniame kalbos moksle. dogmatizavimas, jo pavertimas negy Tarybinės kalbotyros vystymo dar va raide nieko bendro su marksizmu be žymų vaidmenį vaidina aukšto neturi. „Marksizmas yra visokio sios mokyklos. Jos rengia jaunų dogmatizmo priešas" — sako draugas kalbininkų kadrus, turi plačią dirvą Stalinas. mokslo tiriamajam darbui. Todėl N. J. Maro „naujojo kalbos moks spartus kalbos mokslo dėstomojo ir lo" tipo marksizmo vulgarizavimas tiriamojo darbo pertvarkymas nau nespėjo įleisti gilių šaknų Vilniaus jais pagrindais yra pirmaeilis tarybi Valstybiniame universitete. Tik pas nių aukštųjų mokyklų uždavinys. kutiniaisiais metais giliau pasireiškė Tuo tikslu TSRS Aukštojo mokslo „marizmo" žalinga įtaka. Čia galima ministerija š. m. rugpjūčio mėn. gale paminėti praėjusiais mokslo metais Maskvoje sušaukė visasąjunginį Istorijos-Filologijos fakultete orga aukštųjų mokyklų darbuotojų pasi nizuotus filosofinius ir lingvinistinių tarimą ir organizavo seminarą kal katedrų bendrus posėdžius N. J. Ma bos mokslo dėstytojams. Pasitarimas ro „mokslui" propaguoti, primetimą parodė, kad didžiulė tarybinių kal 'studentų moksliniams būreliams mabininkų dauguma teisingai supranta ristinės tematikos, kalbotyros įvado jiems keliamus uždavinius ir yra pa ir „naujojo kalbos mokslo" kursų siryžę garbingai juos įvykdyti. bendrą kryptį. Savo veikale „Dėl marksizmo kal Tai žalingai įtakai pašalinti arti bos moksle" draugas Stalinas šitaip miausiu laiku reikės įvykdyti visa suformulavo tarybinio kalbos moks sąjunginio aukštųjų mokyklų pasita lo uždavinius: „Likvidavimas arakče- rimo kalbos mokslo klausimais reko jevinio režimo kalbos moksle, atsi menduotas priemones: organizuoti fi sakymas nuo N. J. Maro klaidų, losofinių disciplinų dėstytojams se marksizmo įdiegimas į kalbos moks minarą draugo Stalino veikalams lą, — toks, mano nuomone, kelias, kalbos mokslo klausimais išnagrinėti, kuriuo einant galima sustiprinti ta perskaityti II—V kurso studentams rybinį kalbos mokslą". filologams specialų marksistinių kal Arakčejevinis režimas kalbos bos mokslo pagrindų kursą, apsvars moksle reiškėsi tuo, kad vadovau tyti draugo Stalino veikalus moksli jantieji kalbos mokslo sluoksniai iš nėje taryboje ir filologinių katedrų vadinamųjų N. J. Maro „mokinių" posėdžiuose ir t. t. užgniaužė bolšęvikinę kritiką ir sa Paskutiniaisiais metais pasireiškęs vikritiką kalbos mokslo srityje, įve lengvas pasidavimas N. J. Maro dė svetimus mokslui administravimo yra rimtas signalas, kad mūsų moks metodus. Tuo tarpu „visuotinai pri lo personalas dar silpnai tėra įsisa pažinta, kad joks mokslas negali vinęs marksizmo leninizmo teoriją, vystytis ir žengti priekin be nuo dar nėra jos padaręs tikru savo vei monių kovos, be kritikos laisvės" kimo vadovu. Todėl mes visi turime (Stalinas). Arakčejevinio režimo kal atkreipti ypatingą dėmesį į marksiz bos moksle likvidavimas reiškia iš mo-leninizmo teorijos studijavimą į vystymą katedrose, mokslinėse tary kūrybišką jos įsisavinimą. bose ir mokslo įstaigose mokslinių Eidami draugo Stalino nurodytu diskusijų, bolševikinės kritikos ir sa keliu, kūrybiškai vystydami ir skleis vikritikos. dami pažangų tarybinį mokslą, mes N. J. Maras ir ypač jo Sekėjai įveiksime visas kliūtis, pavyzdingai primetė tarybiniam kalbos mokslui įvykdysime mums iškeltus uždavi nemarksistinius teiginius apie kalbos nius ir pateisinsime garbingą socia antstatinį pobūdį, jos „klasiškumą", lizmo šalies aukštosios mokyklos nihilistinį niekinimą viso to, kas bu darbuotojų vardą. vo kalbos moksle iki N. J. Maro, kreipdami tarybinius kalbininkus į E. Meškauskas marksizmo vulgarizavimo kelią, su Filologijos mokslų kandidatas -------------------------- 4
Nevėluokime į paskaitas Vėlavimas į paskaitas — nepagei dautinas, bet dažnai studentų tarpe sutinkamas reiškinys. Manau, kiek vienas studentas puikiai supranta, kad vėluodamas jis parodo ne tik savo netvarkingumą bei nerūpestin gumą, bet ir trukdo kitiems. Pavė lavusiam irgi žala: negirdėjus pa skaitos pradžios, kartais sunku susi gaudyti skaitomame dalyke. Nežiūrint viso to, vėlavimas dar neišgyvendintas. Neseniai grupė Fizi kos-Matematikos ir Chemijos f-tų III k. studentų net 15 min. pavėlavo
v
į politinės ekonomijos paskaitą; keli Fizikos-Matematikos f-to studentai pavėlavo į bendrosios fizikos paskai tą. Vėlavimas dažnai pasitaiko pas mūsų naujuosius draugus, pirmųjų kursų studentus. Nė kiek negeresnė padėtis ir kituose fakultetuose. Laikas išgyvendinti tą blogą įprotį, drauoai. Kai punktualiai lankysimės į paskaitas, netrukdysime užsiėmimų nei sau, nei kitiems.
Kancerevičius Fizikos-Matematikos II k. stud.
į/
TEISE
Kelkime idėjinį-meninį saviveiklos lygį 1949/50 mokslo metais universiteto meninė saviveikla pasiekė žymių lai mėjimų tiek repertuaro idėjinio ly gio ir meninio atlikimo, tiek ir saviveiklos organizacijos srityje. Fakultetiniai meninės saviveiklos ko lektyvai davė 30 koncertų rinkimi nės kampanijos metu. V-je meno saviveiklos apžiūroje, kuri buvo tik ra universiteto meninių pajėgų šven tė, saviveiklininkai pasirodė su aukš tai idėjiniu .repertuaru ir aktualia tematika. Apžiūroje buvo atliktos 5 tarybinės pjesės, o visų 7 fakultetų chorai padainavo daug naujų tary binių dainų. Aktualus ir kovingas buvo Istorijos-Filologijos f-to mon tažas „Pasaulio jaunimas kovoje už taiką ir demokratiją", kuris, nežiūrint kai kurių išpildymo trukumų, buvo didelis apžiūros laimėjimas. Sėkmin gai pasirodė universiteto saviveikla jubiliejinėje Dainų šventėje. Vil niaus universitetą atstovavo 4 chorai ir liaudies šokių ansamblis (viso 400 studentų). Universiteto Akademiniam chorui ir liaudies šokių ansambliui pripažintos I vietos.
Tačiau apžvelgę visų mokslo me*ų eigoje nuveiktą darbą, rasime nema ža stambių trūkumų tiek saviveiklos repertuaro idėjinio, tiek ir jos meni nio lygio srityje. Tuos trūkumus tei singai iškėlė kultūros klubo ir kom jaunimo komiteto organizuotas meno vadovų ir komjaunimo biurų kultūrinių-masinių sektorių vadovų pasi tarimas, skirtas įdėtam ,.Tiesoje" laiškui apie Kauno universiteto sa
viveiklos koncertų Vilniaus univer sitete apsvarstyti. Pasitarime iškelti universiteto saviveiklos repertuaro trūkumai. Jame maža komjaunimo ir tarybinio jaunimo dainų, maža da lykų, atspindinčių mūsų dienų poli tinį gyvenimą, kovą prieš karo kurs tytojus, už taiką. Nepakankamai tokio repertuaro praturtinimu rūpi nosi ir Akademinio choro vadovai. Atskirų fakultetų dainininkų tarpe buvo vienašališkų nukrypimų į gry nai klasikinius dalykus, užmirštant šiandieninę tematiką. Be to, fakul tetų kolektyvai padarė visą eilę stambių idėjinių klaidų: Istorijos-Fi lologijos f-to oktetas Naujųjų Metų susitikimo koncerte atliko beidėjines dainas; Gamtos f-to mon tažas saviveiklos apžiūroje dėl blogo atlikimo faktiškai pasijuokė ir iš tarybinės poezijos, ir iš tarybi nio repertuaro. Medicinos f-to okte tas visą laiką „puošiasi" beidėjine ir nieko bendro neturinčia su mūsų tarybine muzika Ferkelmano daina „Kur citrinos žydi". Oktetų vadovai užmiršo, kad tokios „saldžios" dai nelės — ne mūsų tarybinio jaunimo dainos. Pasitarime kalbėję drg. drg. Beržinskaitė, Antanėlis, Grigaliūnaitė ir kt. nurodė, kad klubo valdyba per maža rūpinasi esamo repertuaro praplėtimu, nesirūpina saviveiklinin kų idėjinio-politinio lygio kėlimu; klubo posėdžiuose buvo apeinami sa viveiklos repertuaro idėjiškumo ir aktualumo klausimai, iš meno vadovų
buvo maža reikalaujama praturtinti savo repertuarą naujais tarybiniais kūriniais. Pasitarime buvo priimtas konkre tus nutarimas minėtiems trūkumams ištaisyti ir saviveiklos darbui pa kelti į aukštesnį lygį, atitinkantį aukštosios tarybinės mokslo įstaigos uždavinius. Nutarta žymiai praplėsti meno saviveiklos repertuarą, įtrau kiant j jį naujas tarybines jaunimo dainas ir dainas kovos už taiką te momis. Numatyta reguliariai ruošti atskirų koncertų programą ir viso repertuaro apsvarstymus, neleidžiant repertuarui atsilikti nuo gyvenimo. Klubo valdyba įsipareigojo regulia riai ruošti pranešimus saviveiklinin kams apie socialistinės kultūros ir meno laimėjimus, tikrinti, kaip savi veiklininkai kelia savo idėjinį-politinį lygį.
/
Mašina rieda Birštono link. Čia matai ir rusą, ir ukrainietį, ir bal tarusį, ir lietuvį — sūnūs ir duk ros iš plačiosios Tėvynės vyksta ilsėtis ir gydytis. Liemeningos pu šys savo tyliu ošimu, rodos, svei kina atvažiuojančius. Juk jos au ga iš tos pačios žemės, kurią darbo žmogus patręšę prakaitu ir krauju. Kas dirba, tas ir ilsisi, rodos, kužda Nemuno bangos ...
J. Zubaitis Studentų kultūros klubo pirmininkas
Sieninės spaudos uždaviniai
Praeitų mokslo metų sieninės spau dos darbui ypatingos reikšmės turė jo susipažinimas, su Maskvos Lomo nosovo vardo universiteto laimėjimais šioje srityje. Sostinės universiteto studentai, pademonstravę puikius savo sienlaikraščius, iškėlė mums šūkį didinti sienlaikraščio formatą, gerinti talpinamos medžiagos turi
— kronikinį, bet organizacinį pobūdį, plačiau vystyti kritiką ir savikritiką. Istorijos-Filologijos, Fizikos-Matema tikos, Ekonomikos ir Chemijos f-tų redkolegijos pasekė maskviečių pa vyzdžiu ir šių f-tų sienlaikraščiai pa gerėjo, tapo įdomesni, turtingesni. Pa gerėjo taip pat kai kurių grupių sienlaikraščiai. Pradėtas naudoti toks veiksmingas kritikos metodas, kaip karikatūra. Uždavinį iš pagrindų gerinti sie ninės spaudos darbą kelia grupių ir f-tų redkolegijoms naujieji mokslo metai. Kiekvienas straipsnis, kiekvie na sienlaikraštyje talpinama žinutė turi kovoti už studentų auklėjimo reikalus, turi eiti kartu su gyvenimu. Drąsus ir negailestingas akademinės drausmės laužymo faktų kėlimas, visuomeninio pasyvumo demaskavi mas, kova su religinių nuotaikų lie kanomis paskirų studentų sąmonėje—
pats gyvenimas.
, tį
Gerai dirbusi Istorijos-Filologijos f-to sienlaikraščio redkolegija (red. v. d. Fainhauzas) jau pirmomis nau jųjų mokslo metų dienomis išleido naują, platų savo sienlaikraščio nu merį. Delsia Ekonomikos ir kiti fa kultetai bei akademinės grupės. Tie sioginis redkolegijų ir akademinių grupių uždavinys yra kuo greičiau iš leisti naujus, įdomius, veiksmingus sienlaikraščius. Fakultetiniai komjau nimo biurai turi tikrinti redkolegijų darbą ir padėti joms dirbti, ypač pirmųjų kursų grupėms. Mūsų užda vinys — kelti sieninės spaudos ko kybę, ir tas būtina padaryti kuo trumpiausiu laiku.
J. Pilypalt's VVU komjaunimo komiteto narys
Ypač daug ir kruopščiai ruošė si ir dirbo šventei P. Sližio va dovaujamas Akademinis choras. Jau nuo liepos 12 dienos šio cho ro dalyviai pradėjo savo repetici jas. Viso kolektyvo bendromis pa stangomis buvo pasiekti džiugi nantys rezultatai: liepos 21 d. in dividualinių aukštųjų mokyklų chorų varžybų metu, po atkaklios kovos su Kauno Valst. universite to choru abiems chorams buvo pripažinta pirmoji vieta. Kas gir dėjo, kaip mūsų choras atliko J. Švedo „Kantatą Tarybų Lietu vos dešimtmečiui“, negalėjo nesididžiuoti atlikimo aukštu lygiu, galingu, didingu kantatos skam-
besiu. Tai buvo musų universiteto dainos meno triumfo dienos. Gerai pasiruošęs atėjo į Dainų šventę ir Istorijos-Filologijos f-o choras, taip pat dalyvavęs indi vidualinėse varžybose.
biško darbo dėka mūsų liaudies šokiai buvo atlikti tobulai ir su kėlė visuotinį pritarimą. Dvi pirmosios vietos — štai tos pergalės, kuriomis mūsų meno sa viveiklos kolektyvai atžymėjo
jau ir išvažiuodama už rūpestin gą rūpinimąsi mano sveikata ir už visas sąlygas, kurios man, kaip ir visiems tarybiniams piliečiams, buvo suteiktos besiilsint sanato rijoje, tariu širdingą ačiū partijai, vyriausybei ir didžiajam Stalinui. S. SARGELYTĖ
Šefuojamame Molėtų rajone Vasaros atostogų pabaigoje univer siteto dėstytojų ir aspirantų brigada, susidedanti iš dėstytojų Barzdaičio, Musteikio, Burkausko, Užpalio ir aspirantų Pr. Skruibio, A. Taraškos ir kt., buvo išvykusi į naujai universitetui paskirtą šefuoti Mo lėtų rajoną. Dėstytojas Burkauskas Videniškio apylinkėje pravedė aiškinamąjį darbą valstiečių tarpe, praktiškai padėjo naujai susikūrusiems kolūkiams. Videniškio apylin kės „Vienybės" kolūkyje, bendrame kolūkiečių susirinkime jis nušvietė tarptautinę padėtį, viso pasaulio dar bo žmonių kovą už taiką. Kolūkiečių prašymu drg. Burkauskas taip pat padarė pranešimą tema „Kolūkiečių pareigos ir teisės". Brigados nariai naujai susikūrusiam „Vienybės" kol-
Stalinui skamba musų daina Šviesi, nepaprastai skaidri pa dangė apgaubė Dainų šventės dienomis mūsų sostinę. Iš tūks tančių jaunimo krūtinių liejosi šauni daina, kalbanti apie mūsų jaunystės džiaugsmą, apie mūsų dėkingumą tarybinei santvarkai ir didžiajam Stalinui, apie mūsų pasiryžimą dar sparčiau žengti į priekį komunizmo statybos keliu. Daina šiomis dienomis buvo pati ryškiausia širdies kalba. Daina buvo mūsų vieningumo, mūsų su sitelkimo apie bolševikų partiją įrodymas. Drauge su tūkstančiais daininin kų stadione dainavo ir daugiau kaip 400 mūsų universiteto cho ristų. Akademinis choras, Istori jos-Filologijos, Ekonomikos ir Chemijos f-tų chorai atnešė šven tei savo dovaną visų studentų vardu — gražią lietuvišką dainą.
Nuobodžiauti čia netenka. Mu zika, šokiai, įvairūs žaidimai, pa sivaikščiojimai, literatūriniai va karai, tinklinis, šachmatai užima juos. Juokas ir daina lydi vasaro tojus ištisas dienas. Lyg viena diena prabėgo mė nuo, ir vėl ta pati mašina rieda atgal. Mano akyse dar ilgai palie ka Birštono vaizdai, malonūs pri siminimai. Besiilsinčius surišo ta-
Šiais mokslo metais universiteto saviveiklos kolektyvai, pašalinę esa mus trūkumus, turi pasiekti visiš kos tarybinio repertuaro pergalės, aukštai iškelti mūsų socialistinio meno idėjinį-meninį lygį mūsų tary binio universiteto sienose ir plačiai pasirodyti dirbančiųjų auditorijai. Atvykę keleiviai tuojau malo -rybinių tautų draugystės ryšiai. Saviveikla turi tapti jėga, kuri orga niai sutinkami ir po keliolikos Daugelis jau spėjo taip susidrau nizuotų mūsų studentiją, keltų jos ilsėtis. gauti, kad sunku net skirtis. darbo entuziazmą, įkvėptų ją nau minučių jau gali ramiai Per šį mėnesį aš pilnai pasilsė jiems laimėjimams mokslo srityje. Sanatorijoje gyvenimas judrus.
Jau nuo ankstaus ryto iki pietų matai ligonius skubančius tai į vonių skyrių, tai į fizioterapijos kabinetą. Medicinos seselės triū sia aplink ligonius paduodamos vaistus, kuo galint padėdamos jiems — jos kiekvienu atveju pa siruošusios patarnauti ligoniui ar besiilsinčiam. ne nį, suteikiant jai ne konstantuojantį tai musų uždaviniai, kuriuos iškelia
Sieninė spaudos reikšmė yra paprastai didelė studijuojančio jau nimo gyvenime. Nauji mokslo metai, darbas auditorijose iškelia eilę pažy mėtinų faktų, iškyla reikalas kritiš kai ir savikritiškai vertinti savo dar bą. Sienlaikraštis, burdamas apie sa ve tvirtą grupės aktyvą, kaip niekas kitas, gali atlikti šiuos uždavinius, tapdamas ne tik kolektyvinis propa gandistas, bet ir kolektyvinis organi zatorius. Nauji mokslo metai ir iške lia reikalą rimtai susirūpinti mūsų sie ninės spaudos kokybe.
POILSĮ
partijai ženklas. Dainose ir šo kiuose išryškėjo mūsų studentijos kūrybinės jėgos, nukreiptos į ko munistinį mūsų rytojų, už kurį mes kovojame su Stalino vardu širdyje ir lūpose. Galingai ir pa-
ūkiui padėjo sutvarkyti sąskaitybos knygas. Druskių, Papiškės ir kitose apylinkėse buvo pravesti steigia mieji kolūkių susirinkimai. Bendrame Videniškio komjaunimo organizacijos susirinkime vietinis jaunimas su džiaugsmu sutiko žinią, kad universitetas šefuos jų apylin kę. Buvo svarstyta, kaip suaktyvinti vietos jaunimo darbą. Universiteto vardu drg. Barzdaitis pažadėjo palai kyti glaudžius ryšius su vietiniu jaunimu, pagelbėti jų darbe. Vietos valstiečiai ir jaunimas pa geidavo dažniau susitikti su univer siteto darbuotojais ir studentais, iš kėlė pageidavimą pamatyti universi teto studentų saviveiklą, išgirsti uni versiteto profesorių ir dėstytojų pa skaitų visuomeniniais, mokslo po.puliarizacijos, higienos ir kitais klausi mais. Sportuojantis jaunimas laukia atvažiuojančių universiteto sportinin kų, kurie suaktyvintų vietos sporto gyvenimą. Didelis valstiečių ir jaunimo bū rys išlydėjo universiteto darbuotojų brigadą. Reikia manyti, kad univer sitetas tęs ir toliau prasidėjusį bend radarbiavimą tarp Vilniaus univer siteto ir Molėtų rajono darbo žmo nių. A. Taraška Istorijos-Filologijos f-to aspirantas
Pirmosios tarpfakultetinės buriavimo pirmenybės
NUOTRAUKOJE:
Jungtinis LTSR choras Dainų šven tės metu. Nuotr. D. MIKULS KIO
Centrinė liaudies šokių grupė taip pat pergalingai atstovavo mūsų universitetą, iškovojus var žybose pirmąją vietą Drg. J. L i ng i o nuoširdaus vadovavimo ir viso kolektyvo atkaklaus ir kūry-
šlovingąjį respublikos dešimtmetį. Dvi pirmosios vietos — tai ne tik aukšto meninio meistriškumo įro dymas, tai visų pirma aukšto po litinio sąmoningumo, atsidavimo tarybinei Tėvynei ir bolševikų
kiliai nuaidėjo J. Švedo kantatos finalas, išreiškiąs lietuvių tautos dėkingumą ir meilę viso pasaulio darbo žmonių vadui ir mokytojui. Didžiajam Stalinui — šlovė! ARŪNAS
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3 Telef. 2-37-79. Tiražas 1.000 egz. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3, »elef. nr. 2-20-42.
Šį sekmadienį, rugsėjo 10 d., Tra kuose įvyko pirmosios tarpfakulteti nės buriavimo pirmenybės. Jau iš pat ryto pūtė stiprus vėjas, žadėdamas buriuotojams gerą dieną, Iš centrinių universiteto rūmų kiemo išriedėjo mašina, veždama būrelį šio sporto mėgėjų. Visų nuotaika puikiausia, iš lūpų veržiasi jaunatviška daina. Nu vykus į bazę tuojau visi šoko prie burių ir už keletos minučių ant eže ro jau suposi joiės. Esant stipriam vėjui, laimėjimui pasiekti reikalinga greita orientacija, vikrumas, koman dos darnus veikimas, žinoma, didžiu lę reikšmę turi ir patyrimas. Tačiau jauni buriuotojai stengėsi nenusileis ti daugiau praktikos turintiems draugams. Po įtemptų rungtynių pir mą vietą laimėjo S. Žukauskas (Che mijos f-tas), antrą vietą Z. Strazdas (Fizikos-Matematikos f-tas), trečioje vietoje liko V. Dubickas (Chemijos f-tas). Susumavus taškus, pirmoji vieta atiteko Chemijos f-tui, antroje vietoje liko Fizikos-Matematikos f-tas. Pirmųjų vietų laimėtojai apdova noti diplomais, o fakultetas-nugalėtojas — pereinamąja dovana. Tenka pažymėti, kad ne visų f-tų vadovai atkreipė tinkamą dėmesį į šias varžybos. Toki f-tai, kaip Isto rijos-Filologijos, Medicinos, Ekono mikos, nors komandas pilnai galėjo sudaryti, varžybose nedalyvavo.
_ Ats. redaktorius E. BOREIKAITE
Užs. Nr. 0276
LV 16735