Išlaikyti PDG normas—kiekvieno studento pareiga Stalininis jaunimas — karta žvalių ir energingų jaunuolių. Mūsų šalyje sudarytos visos sąly gos visapusiškam jaunimo išsivys tymui. Didysis bolševikų partijos ir ta rybinės vyriausybės veikėjas draugas Kalininas, kreipdamasis į jaunimą, kalbėjo: „Pas mus dažnai klausiama: koks turi būti busima sis komunistinės kartos žmogus? O man norisi, kad tarybinis žmo gus būtų sveiku, stipriu, ištver mingu ir nesutaikomu mūsų Tė vynės priešams, kad jis mokėtų ištvermingai kovoti už savo liaudį, už pilną komunizmo pergalę." Bolševikų partija auklėja jau nime puikiausius komunizmo sta tytojų bruožus — mokėjimą nu galėti visus sunkumus, heroiškumą ir ištvermingumą kovoje už Lenino—Stalino reikalus. Todėl aišku, kad fizinis lavini mas ir sportas universiteto moky mo plane užima svarbią vietą. Viso sportinio darbo rezultatas — masiškas PDG normų laikymas. PDG normų laikymas — atsa kingas ir svarbus uždavinys kiek vieno f-to sportininkų kolektyvo. PDG normų plano įvykdymas yra viso mūsų universiteto uždavinys. Šiandien laikraštyje skel biami 1950 m. duomenys apie PDG plano vykdymo eigą mūsų universitete kalba apie tai, kad darbas PDG ženklininkų paruoši me universitete yra visiškai ap leistas. Fakultetų ASK tarybos, komjaunimo ir profsąjungos spor to sektoriai, ASK valdyba kartu su Fizinio auklėjimo ir sporto ka tedra nusišalino nuo ženklininkų paruošimo darbo, trūksta aktyvu mo ir iniciatyvos. Per 9 mėnesius PDG I laipsnio metinis planas išpildytas tik 13%. Vietoje 610 ženklininkų universi tetas iki šio laiko tesugebėjo pa-
VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
ruošti 85. PDG II laipsnio ženklininkų šiais metais turi būti pa ruošta 310, o jų paruošta viso 139. Ypatingai blogai vyksta paruoši mas Istorijos-Filologijos, Medici nos, Gamtos ir kituose f-tuose. Prasidėjo nauji mokslo metai. Per likusias kelias savaites reikia mobilizuoti visas jėgas, kad įvyk dytume PDG ženklininkų paruoši mo planą. Mūsų universitetas gavo naują studentų papildymą. Reikalinga, kad jie iš pat pirmų die nų būtų įtraukti į lizkultūrinį darbą. PDG normų laikymas kaip tik padės išaiškinti geriausius sportininkus. Trečiųjų, ketvirtųjų ir penktų jų kursų studentai, kurie per eilę mokslo metų nėra laikę arba ne baigė laikyti PDG normos, turi jas artimiausiu laiku pradėti ar ba baigti laikyti. Komjaunimo aktyvui reikia at sisakyti nuo „mielaširdiškumo". PDG normų laikymas turi būti svarbiausiu komjaunuolio uždavi niu, už kurį komjaunuolis atsako prieš visą komjaunimo organiza ciją ’ Nuo rugsėjo mėn. 25 d. iki lapkričio mėn. 1 d. bus vykdomas normų priėmimas. Mūsų uždavi nys organizuoti reikalą taip, kad paskirtomis normas laikyti valan domis būtų pilna studentų, laikan čių PDG normas. Š. m. spalio mėn. 1 d. bus vyk domas universiteto komjaunimo -profsąjungos krosas. Tikslu laiky ti PDG normas, reikia užtikrinti masišką komjaunuolių ir nesąjunginio jaunimo dalyvavimą šiame krose. Laikas nelaukia. Pareiga visų universiteto visuomeninių organizacijų susirūpinti PDG plano įvykdymu Vilniaus Valstybiniame universitete. ___________________
Įsijunkime į marksizmo-leninizmo mokslinio būrelio veiklą Jau pradėjo savo veiklą šiais mokslo metais VVU SMD marksizmoleninizmo būrelis. Rugsėjo mėn. 20 d. įvyko būrelio susirinkimas, kuriame buvo svarstomi organizaci niai bei kiti klausimai. Būrelio mokslinis vadovas vyr. dėst. Šar maitis plačiai nušvietė būrelio už davinius ir tolimesnio darbo per spektyvas. Eilė būrelio narių, kaip, pvz., Teisės m. f-to II k. stud. Paš kevičius, Ekonomikos m. f-to II k. stud. Uosis ir kt„ pasirinko temas referatams bei moksliniams darbams, kuriuos jie numato artimiausiu lai ku parašyti. Teisės m. f-to II k. stud. Motieka rašys referatą apie istorinius Liaudies Seimo nutarimus 1940 m. Numatytų 1950/51 metams referatų tematika įdomi ir plati, lie čianti klasių kovos istoriją Lietuvo je XIX—XX amž. bei kitus mark sizmo-leninizmo teorijos ir istorijos klausimus.
Marksizmo-leninizmo mokslinis burelis ateityje turės praplėsti ir suak tyvinti savo veiklą, įtraukdamas į bū relio darbą didesnį skaičių studen tų. Iki šiol, deja, labai mažas skai čius (apie 20) studentų dalyvavo būrelio darbe, o kartais į susirinki mus atvykdavo vos keletas. Komjau nimo ir profsąjungos organizacijos nekreipė rimto dėmesio į marksiz mo-leninizmo būrelio darbą, nekovo jo dėl būrelio narių skaičiaus au gimo. Padidinęs narių skaičių ir suakty vinęs savo veiklą, marksizmo-leni nizmo mokslinis būrelis galės reikia mai padėti rektoratui ir partinei or ganizacijai paruošti aukštos kvalifi kacijos tarybinius specialistus, giliai įsisavinusius ir praktikoje pritaikan čius nenugalimą marksizmo-leniniz mo mokslą. V. Murauskas būrelio pirmininkas
Rimtai imkimės darbo ' IX.21 d. mūsų kurse įvyko pirma sis marksizmo-leninizmo pagrindų seminaras. Seminare nagrinėjome Lenino veikalą „Vaikiška „kairumo" liga komunizme", jo pasirodymo isto rines sąlygas bei reikšmę.
Seminaras praėjo labai neaktyviai. Niekas nenorėjo pasisakyti — dėsty tojui teko tiesiog nurodyti pavardes. Dauguma išstojusiųjų, kaip, pvz., Bružaitė, Birmantas, Miliauskaitė, Poškutė nesugebėjo tinkamai nu šviesti tų sunkių aplinkybių, kurios susidarė Tarybų Rusijoje pilietinio karo metu, nemokėjo nušviesti va-
karų socialdemokratų išdavikišką veiklą. Tik keli studentai: Simonavičius, Pupkevičiūtė, Tambakevičiūtė tinka mai priėjo prie nagrinėjamos temos. Seminare nedalyvavo net penki studentai (Cezarkas, Klikavičius, Papilskis, Šiaučiulis, Zlotnikaitė). Visa tai liudija, kad į seminarą atėjome nepasiruošę. Turime rimtai imtis darbo, pasiruošimą seminarui negalime atidėti paskutinei dienai. Tad visi prie kDygų, kad į sekantį seminarą ateitume visi gerai pasiruo šę. Savickaitė Chemiios f-to II k. stud.
SALIES AUKŠTOSIOSE
a\\v//j
v
O. %
Nr. 17
tudentas
Antradienis, 1950 m. rugsėjo 26 d.
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS
Kaina 20 kap.
KOMITETŲ ORGANAS n
ŠALIN RANKAS NUO KORĖJOS! Vilniaus universiteto kolektyvas reiškia griežtą protestą prieš kruviną amerikoniškųjų imperialistų agresiją
Taika nugalės karq
VILIJA SULCAITfi
Praslinko tik penkeri metai nuo didžiuosius mokslo pasiekimus pa antrojo pasaulinio karo. Mes visi naudoja masiškam žmonių žudymui. dar gerai prisimename sužvėrėjusių Agresorių vykdomi negirdėti žiau hitlerinių okupantų baisius žiauru rumai ir jų siekimai išplėsti karą mus, jų masiškas žmonių žudynes. sukėlė viso pasaulio taikių tautų di O šiandien ir vėl iškilo baisi naujo džiulį pasipiktinimą, kuris išsiliejo į karo grėsmė. Jungtinių Amerikos rūstaus protesto bangą. Nuoširdžiai Valstybių imperialistai, siekdami su prisijungiu prie šio teisingo pasmer kelti trečią pasaulinį karą ir užval kimo, giliai tikėdamas, kad nepavyks dyti visą pasaulį, prisidengę Suvie suįžūlėjusiems JAV karo kurstyto nytųjų Nacijų Organizacijos vėliava, jams pasiekti savo nedorų tikslų, įsiveržė į Korėją ir masiškai žudo kad jie už padarytąsias niekšybes beginklius taikius miestų ir kaimų bus tinkamai nubausti. Taika nugagyventojus, barbariškais bombarda lės karą, nes dėl taikop kovoja šim vimais naikina universitetus, mokyk tai milijonų laisvę ir taiką mylinčių las, bibliotekas, muziejus ir kitas žmonių priešakyje su galingąja Ta kultūrines įstaigas ir vertybes. Ame rybų Sąjunga, kuriai vadovauja di rikos agresoriai, siekdami atimti my dysis taikos vėliavnešis — draugas linčiai laisvę korėjiečių tautai teisę Stalinas. pačiai tvarkyti savo gyvenimą, visus Prof. P. Brazdžiūnas
Mes su tavim, Korėja Reikia tik prisiminti praėjusio ka ro siaubą, pralietą kraują, žudynes, liepsnojančius miestus ir kaimus,' kad kiekvieno doro žmogaus širdyje užsidegtų ..... —i— neapykanta prieš naujo karo kurstytojus. Jie dar nepasisoti no milijonų kančiomis; dėl aukso jiems negaila nekaltų kūdikių, dėl jo parduoda savo sąžinę, krauna tur tus darbo žmonių kraujo sąskaita. Savo bjaurius tikslus, šlykščią 6ielą jie dar mėgina uždengti demokratiz mo, melo ir skambių frazių kauke. Tačiau vien įvykiai Korėjoje puikiai parodo tikrą jų veidą. Skaitydama apie Korėją, jos did vyrišką kovą, prisimenu Didįjį Tė vynės karą. Tarybinė liaudis savo krūtine drąsiai apgynė pavergtų tau tų gyvenimą ir laimę. Fašistų žvėriš kas žiaurumas, mirties kančios ne-
įbaugino jos sūnų ir dukrų — už vieną keršijo tūkstančiai. Taip ir korėjiečiai gina savo laisvę ir ateitį. Jie nugalės, nes kovoja už teisybę, prieš melą ir vergiją. Visoje žemėje skamba dainos apie Korėją. Iš jos mokosi milijonai tė vynės meilės ir _ neapykantos prie šams, Kad ir išpūstos aukso kapita listų kišenės, kad ir aukšti jų rū mai, — nepajėgs nuslopinti meilės laisvei dirbančiųjų širdyse, neužgniauš ir Korėjos savo auksine lete na: už Korėją viso pasaulio laisvę mylintieji žmonės, už ją didžioji ta rybinė liaudis. Ir mes, tarybiniai studentai, 6U tavim, Korėja. Mes ti kime tavo pergale, mes už ją! Gr. Kazragytė Teisės m. f-to I k. stud.
M a n o žodis taikai Matydami savo neišvengiamą galą, Amerikos imperialistiniai grobuonys žūtbūtinai stengiasi sukurstyti tre čiąjį pasaulinį karą. Šiuos karo kurstytojų planus pa rodo jų agresija Korėjoje. Taikių Korėjos gyventojų žudymas, nežmo niškas korėjiečių miestų bombarda vimas, Korėjos pramonės naikinimas — visa tai liudija apie kapitalistinių magnatų kraugeriškus siekius ugnimi pajungti pasaulį. Prieš žiauriuosius naujo karo kurs tytojus ryžtingai stoja milijonai tai kių darbo žmonių, nenorinčių ver gauti amerikiečių doleriui. Pažangiųjų žmonijos jėgų kova už taiką, milijonai parašų po Stokholmo atsišaukimu ro do taikos ir demokratijos bloko galią. Viso pasaulio liaudis su didžiu pa sipiktinimu seka amerikiečių agresi ją prieš laisvę mylinčią korėjiečių tautą, kuri demonstruoja didžiulį pa siaukojimą ir didvyriškumą kovoje su interventais be-i jų lisinmaniniais batlaižiais. Kokį įnašą taikos šalininkų judė jimo reikalui suteiksime mes, tarybi nio universiteto studentai? Ką reiš kia kiekvieno mūsų parašas po Stok holmo atsišaukimu? Tai reiškia, kad mes nė valandėlei
neprivalome sustoti vietoje; turime žengti pirmyn — į tvirtą mokslo įsisavinimą, į auklėjimąsi komunisti ne dvasia. Mes privalome taip pa kelti savo darbo našumą, kad mūsų gretose nebūtų studentų, besimo kančių tik patenkinamai. Mes turime parodyti daug ryžto darbe, turime įvykdyti visa, ko reikalaujama iš tarybinio studento.
Rimtas mokymasis bei darbas ir aktyvus dalyvavimas mūsų aukšto sios mokyklos gyvenime bus didelis įnašas į pasaulinį taikos šalininkų judėjimą. K. Leščinskaitė Chemijos f-to I k. stud.
TAIKOS VAIKAI Iškeikime ant rankų vaikučius, Iškeikim brolius, seseris j saulę, Tegu jie mato nuo stiprių pečių Taikos ir laisvės mylimą pasaulį.
‘
Banguoja derliumi aukšti kviečiai Ir aukso jūromis rugiai siūbuoja... Apžvelk, vaikuti, tuos laukus plačiai — Jie tavo šviesią ateiti dainuoja. Tavęs Tėvynė laukia mylima Gyvent pavasarį ankstyvą, — Šiandien tranšėjas dengia žaluma Ir karo pėdos šaltos, nebegyvos.
O, taip. Korėjos Pasaulis Mes jos
Mes jų neleisim atgaivint kūdikių nuožmiem žudikam, trokšta taikoje gyvent, sargyboj buvome ir liekam.
Todėl iškeikime ant rankų Iškeikim brolius, seseris j Tegu jie mato nuo stiprių Taikos ir laisvės mylimą
vaikučius, saulę, pečių pasaulį.
Darbu atsakome j grasinimus Paskutiniuoju laiku mūsų šalyje vyksta didžiuliai istoriniai įvykiai. Pradedamos statyti milžiniškos hidro elektrinės ir tiesiami nauji kanalai didžiajam stalininiam gamtos pertvar kymui įvykdyti. Tuo metu, kai visa tarybinė liaudis dirba taikingą ku riamąjį darbą, amerikoniškieji impe rialistai drauge su visokio plauko perėjūnais Tengia naują pasaulinį karą prieš demokratiją. Jie dabar vykdo žvėrišką intervenciją prieš korėjiečių tautą, kuri nenori vergauti Amerikos kapitalui. Visa pažangioji žmonija su Tary bų Sąjunga priešakyje išreiškė gilų pasipiktinimą ir griežčiausią pasi priešinimą prieš agresorius. Visur vyksta mitingai su reikalavimais nu traukti intervenciją Korėjoje. Mūsų šalies darbo žmonės šią kovą pažy mi nenuilstamu darbu, keliant kraš to socialinį-ekonominį gyvenimą ir tuo pačiu stiprinant mūsų Tėvynę. Mes, tarybiniai studentai, taip pat smerkiame naujo karo kurstytojus ir jų agresiją Korėjoje. Mes prisidedame prie viso pasaulio pažangiosios kovos už taiką savo geru mokymusi, kad, tapę gerais specialistais, pažabotu me imperialistinius agresorius.
Aperaitis
... PH ■
rlJ
ir
MOKYKLOSE
nių fakultetų dramos ratelių jėgomis bus suruoštas pjesių vakaras, tema Jau iš pat pirmų mokslo dienų „Jaunimas kovoje už taiką". Jau universiteto dramos kolektyvas ėmė pradėta ruoštis skaitytojų konkursui, si darbo. Rugsėjo 1 d. įvyko orga tema „Kovoje dėl taikos". nizacinis pasitarimas, kuriame buvo („Za stalinskije kadri") patvirtintas naujiems mokslo metams darbo planas. Minskas Kolektyvu vadovas K. L. Rutšteinas saviveiklos dalyvius supažindino NAUJI MUZIEJAUS EKSPONATAI su nauja baltarusių dramaturgo K. Krapivo pjese „Gieda vyturiai", prie MVU Zoologijos muziejaus kolek kurios ir dirbs dramos kolektyvas. cijos pastaruoju metu pasipildė nau Kartu 6U tuo pradėta statyti A. M. jais eksponatais. Tarybinės banginių Gorkio „Dugne". medžiotojų flotilijos „Slava" jūreiIki Spalio revoliucijos XXXIII meti.viai atsiuntė muziejui kelis pingvi-
Dramos kolektyvas pradėjo darbą
00
nūs, iš kurių padarytos iškamšos, Dabar jos eksponuojamos stenduose. -’ * -*~J Neseniai muziejus gavo daugiau kaip šimtą kaukolių vilkų, užmuštų per aviacinę medžioklę. Prof. V. G. Geptneris daro įdomius vilkų kaukolių bandymus. Bandymų dėka įrodyta, kad vilkų gauja su daro ne ką kita, kaip kelių kartų vieną šeimą. Muziejus gauna eksponatų iš toli miausių šalies kampe. Iš Kamčiat kos atsiųsta žvėrių ir paukščių ko lekcijų. Jų tarpe matome ir Kam čiatkos erelį. („Moskovski; universitet")
KORĖJA. Amerikoniškieji agreso rlai už savo nepasisekimus žiauriai keršija taikiems Korėjos gyventojam s. Amerikoniškieji lakūnai bombarduoja gyvenamuosius namus, mokyk las, ligonines, iš kulkosvaidžių apšaudo moteris, senelius ir vaikus. namai, sugriauti banditiško ameriNuotraukoj e: gyvenamieji TASS'o nuotr. kiečių antskrydžio metu.
Rusų kalbos katedra pertvarko savo darbą Draugo Stalino genialūs veikalai kalbos mokslo klausimais, atskleidę N. J. Maro „naujojo kalbos mokslo' pseudomarksistinę esmę ir parodę kelią marksizmui įdiegti į kalbos mokslą, iškelia rimtus uždavinius ir VVU Rusų kalbos katedrai. Nors vadinamasis „naujasis kalbos mokslas" nespėjo įleisti gilių šaknų į kalbinių disciplinų dėstymą rusų kalbos katedroje, tačiau negalima nuneigti jo žalingų padarinių tiek studentams, tiek ir kalbinių discip linų dėstytojams. Paskutiniaisiais me tais kalbos dalykų, ypač kalbotyros įvado dėstymas vis labiau buvo pra dedamas grįsti klaidingais „naujojo kalbos mokslo" principais. Buvo skaitomas net specialus kursas „N. J. Maro „naujasis kalbos mokslas". Ta pačia klaidinga kryptimi buvo krei piamas ir studentų mokslinių būre lių darbas. Padėčiai atitaisyti Rusų kalbos katedra ėmėsi priemonių jau pirmomis naujųjų mokslo metų die nomis. Š. m. rugsėjo 8 d. posėdyje, kuriame dalyvavo V. V. Pedagoginio instituto kalbinių disciplinų dėstyto jai, katedra apsvarstė vyr. dėst. V. Kostelnickio vadovėlį „Kalbotyros įvadas". Pats autorius ir kiti posė džio dalyviai pripažino, kad nurody------------------------------------
MAŽASIS FELJETONAS
tas vadovėlis yra parašytas iš klai dingo „naujojo kalbos mokslo" po zicijų ir negali būti rekomenduoja mas studentams kaip mokslo prie monė. Tame pačiame posėdyje buvo konstatuota, kad rusų kalbos moks linio būrelio (vadovas v. d. Zacharijan) darbų tematika yra maristinės krypties ir reikalinga skubiai peržiūrėti. Be to, buvo nutarta per tvarkyti ir elementarinio rusų kalbos kurso dėstymą, imant pagrindu rusų kalbos gramatinį sandarą ir pagrin dinį žodyninį fondą. Artimiausioje ateityje katedra or ganizuoja seminarą savo nariams įvykusio Maskvoje kalbininkų suva žiavimo tematika. Pranešimus pada rys dalyvavę šiame suvažiavime ka tedros nariai. II—V kursų studentams, rusų kal bos ir literatūros specialistams, pir pusėje bus moje Tudens semestro paskaitytas specialus marksistinės kalbotyros kursas. Visi katedros nariai įsipareigoja giliai išstudijuoti draugo Stalino veikalus kalbos mokslo klausimais ir marksistinio kalbos mokslo taikyti principus savo praktiniame darbe. Vyr. dėst. V. Kostelnickls
Marksizmo-leninizmo pagrindų katedros kabineto darbas
Ataskaitinis susirinkimas Ekonomikos fakultete
K
S. m. rugsėjo 22 d. įvyko Ekono mikos m. f-to komjaunimo pirminės Marksizmo-leninizmo pagrindų kaataskaitinis-rinkiminis organizacijos binetas turi apie 7.000 knygų ir brosusirinkimas. šiūrų. Yra taip pat ir kai kurios Ekonomikos m. f-to komjaunimo vaizdinės priemonės: VKP(b) istoriorganizacija per tą laikotarpį išaugo jos albumai, medžiaga temai „TSRS beveik dvigubai (82 komj.). Komjau liaudies ūkio atstatymo ir išvystymo nimo organizacija tapo partinės or penkmečio planas", „Stalininį penk ganizacijos ir dekanato rimtas pa metį vykdant" ir kt. dėjėjas ruošiant aukštai kvalifikuo Į pagalbą studentams organizuotos tus tarybinius kadrus. Komjaunimo dvi vitrinos, tema „Įsisavinkite dar organizacija negailestingai demaska bo 6U knyga metodus", „Kaip dirbo vo buožinius elementus Baškį, Kuns- su knyga marksizmo-leninizmo klasi kaitę, Zolubą, Jankauską, reikalauda kai", sudarytas albumas „Mokykitės ma juos pašalinti iš universiteto, savistoviai dirbti su knyga". Šiame signalizavo partinei organizacijai albume įdėti Markso, Engelso, Lenino apie prof. Šalčiaus paskaitose pasi ir Stalino pasisakymai dėl marksisti reiškiantį buržuazinį objektyvizmą. nės teorijos studijavimo metodo ir Sekretorius Jablonskis savo ata rekomenduojamos literatūros sąrašai. Organizuotos marksistinės-lenini skaitiniame pranešime teisingai savi kritiškai kalbėjo apie tai, kad biuras nės literatūros, mokslo ir vaizdinių per mažą dėmesį kreipė į studentų mokslinį darbą, dėl ko 33 proc. diplomantų praėjusiais mokslo me tais neparašė diplominių darbų arba neišlaikė valstybinių egzaminų. Kal bėję diskusijose Maiminas, Jonušis ta pačia proga pažymėjo apie nepa kankamą dėmesį, skiriamą mokslinei draugijai, moksliniams būreliams.
VVU komjaunimo komiteto sekre torius Sudavičius pažymėjo silpną antireliginį darbą. Štai, pvz., „Tau ro" bendrabutyje gyvena II k. stu dentė Balčiūnaitė su trimis komjau nuolėmis, kuri vis dar lanko bažny čią. Komjaunimo Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto sekretorius Butkus, Sudavičius ir visa eilė kal bėjusių iškėlė nepatenkinamą darbą grupėse. Kai kuriose komjaunimo grupėse darbas vyko silpnei. Gruporgo Jurgelevičiaus darbą II kurso fi nansų grupė įvertino nepatenkina duryse pasirodė keletas merginų, mai. Tačiau Jurgelevičius neišanali atleidimo atėjusių prašyti dievą zavo savo darbo trūkumų, visą kaltę už padarytas nuodėmes, O nuo- vesdamas biurui ir komitetui. dėmė, kurią jos padarė tą dieną, buSusirinkimas priėmė svarstytais vo didelė: kada marksizmo-leniniz klausimais nutarimą. mo egzaminuotojas paklausė vienos Susirinkimas išrinko naują kom iš jų, ar yra dievas, ji atsakė, kad jaunimo biurą (sekretorius Uosis nėra ir čia pat prikando liežuvį iki pav. Augustinavičiūtė). skausmo, kad fizine kančia apvalytų A. Poviliūnas savo sielą. Ir dabar, klūpėdamos, jos Ekonomikos m. f-to V k. stud. visos su ryžtu prašė dievo atleidimo, Nežinau, ar atleis joms dievas už tai, bet tarybiniam studentui tai jau neatleistina. Šiomis dienomis baigė laikyti eg Skaitytojas gali pasakyti, kad tai tik feljetonas, Taip, tai feljetonas, zaminus į aspirantūrą šiemet baigę VV universitetą 11 studentų. Egzami bet paimtas iš gyvenimo. nus dauguma jų laikė tik labai ge O, apskritai, skaitytojas galėtų pa- rais pažymiais, kaip G. ~ Stasiulionytikslinti tuos faktus pas Ekonomikos tė, V. Brazaitytė, A. Sulus ir kiti. Dūdėnaltę, m. if-to II k. studentes Šie draugai greitu laiku išvyks į Balčiūnaitę, Navickaitę. Maskvą, kur ruošis tapti aukštai kvalifikuotais jaunaisiais mokslinin kais. Sk1 ėri s
filologijos f-to V kurso studentų kreipėsi į kabinetą prašydami pa pasakoti jiems apie Bulgarijos, Veng rijos ir Italijos komunistų partijų veiklą. Studentams buvo nurodyta literatūra, duoti kai kurie duomenys. Nenutraukia su kabinetu ryšių ir daugelis III ir IV kursų studentų. Taip, per rugsėjo mėn. dešimt dienų kabinetą aplankė apie 80 III ir IV kursų studentų. Visi jie dirba su marksizmo-leninizmo pirmaisiais šal tiniais.
Prie kabineto įrengtas kambarys dėstytojams. Kambaryje į pagalbą dėstytojams organizuotos vitrinos su literatūros, vaizdinių priemonių ro dikliais, sąrašais, nurodančiais, ką skaityti laikraščiuose ir žurnaluose. Ypatingą dėstytojų dėmėsi patraukia
Vaizdelis iš kito pasaulio Monotoniškai skamba kunigo bal sas, pripildydamas bažnyčią nusimi nimu ir misticizmu. Žiovaudamos klausosi jo keletas senučių, kurios, atrodo, tą pamokslą girdi jau nebe pirmą kartą. Net an gelai su išplėstais sparnais, pavaiz duoti ant bažnyčios lubų ir sienų, sudaro belaisvių įspūdį, besiveržian čių į laisvę.
Bet kunigas nenusimena. Jis žino, kad nors ir parapijiečių jo bažny čioje labai mažai, bet už tai jie visi paklusnūs. Kol jie gyvena, jam bus pietums ir viščiukas, ir agurkas, na, ir, be abejo, stikliukas... Tokių minčių buvo apimtas mokslo metu „šventasis tėvas“.
Gerai įsižiūrėjęs į savo klausyto jus, jis staiga nusiminė, nes nepriskaitė pačių pelningiausių. Tačiau neilgai teko jam liūdėti. Bažnyčios
Egzaminai j aspirantūrą
Didysis revoliucinis rašytojas A. N. Radiščevas Šiemet sukanka 148 metai nuo Rusijos rašytojo - revoliucionieriaus Radiščevo mirties. Radiščevas pirmas iš rusų rašytojų stojo atvirai ginti daugiamilijonines rusų valstiečių mases ir pirmas su gebėjo parodyti literatūroj rusų liau dies veržimąsi į laisvę ir geresnį gy venimą. Jis pirmas atvirai pradėjo kritikuoti caro vienvaldystę ir jos tarnus dvarininkus. Kada caro val džia savo režimu smaugė Rusiją, Ra diščevas šaukė liaudį į kovą su en gėjais. Savo vaikystę didysis rašytojas praleido kaime. Aplinkui jis matė verdantį valstiečių gyvenimą, jų var gus ir priespaudą. Kaimas jį išaugi no, ir todėl liko poetui artimesnis negu miestas. Radiščevas mokosi pradžioj Mask voje, paskui Leipcige, Cia jau pradeda pirmuosius savo literatūrinius bandymus, rašo apie blogas studentų gyvenimo sąlygas, 1771 m. Radiščevas grįžta į Rusiją, Cia jis pamato, kad caro valdžia pasidarė visai nepakenčiama: dvarininkai lobsta, — valstiečiai skursta, žodžio ir spaudos laisvė suvaržyta, visą valdžią savo rankose laiko vienvaldis caras. 1790 m. Radiščevas slapta išspaus dina savo veikalą „Kelionė iš Pe terburgo į Maskvą". Šioj knygoj jis drąsiai ir negailestingai kritikuoja visą socialinę-ekonominę carinės Ru sijos santvarką: vienvaldystę, bau džiavą, religiją, moralę ir auklėjimą, kyšininkystę, cenzūrą ir t. t. Dauge lis rašytojų, taip pat ir liaudis, iki Radiščevo skirdavo carus į gerus ir blogus. Jie galvojo, jog visos blogy bės valstybėj pareina nuo blogo ca ro ir, kada nebegalėdavo daugiau kęsti, nuversdavo carą nuo sosto. Ra-
Užs. Nr. 0332
diščevas gi pirmas suprato, jog blo gybės pareina ne nuo vieno asmens, o nuo visos socialinės-ekonominės santvarkos. Todėl jis norėjo, kad visa vienvaldystės būtų nuversta santvarka. Savo knygoj Radiščevas duoda alegorinį sapno vaizdą. Čia parodoma, kaip caras pavergia žmones ne tik ekonomiškai, bet ir moraliai. Iš šios scenos matom, kad rašytojas jau pastebi sąjungininkus, su kurių pagalba galima nuversti caro jungą — tai liaudis. „Kelionėj iš Peterburgo į Maskvą ’ Radiščevas duoda žiaurius baudžiau ninkų išnaudojimo vaizdus. Valstie čiai visą laiką dirba tik savo pono žemę, krauna jam turtus. Savo gi žemės sklypelį jiems tenka apdirbti naktimis arba sekmadieniais, šeimi ninkas turi teisę mušti savo bau džiauninką, jį parduoti kaip gyvulį. Kartais dvarininkas vaidina „gera darį" ir žada valstiečiui suteikti lengvatų. Bet Radiščevas ironiškai pastebi, kad „vietoj pažadų — kar tuvės“. Radiščevas aiškiai stovi baudžiau ninkų pusėj, šaukia juos į kovą, gra so dvarininkams. „Vienas žmogus neturi teisės apvaldyti kūną ir sielą daugelio žmonių", ryžtingai pasi sako Radiščevas. Savo knygoj Radiš čevas sprendžia klausimą apie tai, kas tikras žemės šeimininkas ir pri eina išvados, jog šeimininkas žemės tas, kuris yra arčiau žemės ir ją dirba. iPaties autoriaus žodžiais galim at sakyti į klausimą, ko gi nori Radiš čevas: „... užmirškim mes esančią tarp mūsų nelygybę . .. sulaužykim mūsų brolius slegiančias grandines
ir ... nuoširdžiai pamilkim vienas kitą". Radiščevas suprato, jog tam, kad išvaduoti iš priespaudos liaudį, rei kia nuversti visą carinę santvarką. Tačiau to laiko Rusijos socialinėsekonominės sąlygos trukdė revoliucionieriui-demokratui surasti tikrą kelią į perversmą. Radiščevas pir miausia pasirinko trumpiausią kelią — sukilimą. Tačiau jo karšti šūkiai nerado atgarsio neorganizuotoj, tam sioj valstiečių masėj. Toliau rašyto-, jas pereina į reformas, kol greitai įsitikina, kad reformos — tai tik tušti žodžiai. Radiščevas neranda pa ramos liaudyje ir todėl dabar jis ga li valstiečius tik raminti, liepia jiems tikėti ateitim. „Aš regiu per visą šimtmetį", pareiškia Radiščevas savo neįkainojamoj knygoj. Jis iki galo tikėjo, jog carinės santvarkos puvimo procesas vis stiprės, kol pri ves ją prie galutino žlugimo.
Caro valdžia Radiščevą dėl jo pa žiūrų persekiojo, baudė jį katorga. Pradžioj 1802 metų jam vėl grasina Sibiru. Radiščevas moraliai palaužtas. 1802 m. rugsėjo 12 d. jis miršta. Radiščevo veikla labai svarbi re voliucinio judėjimo išsivystymui Ru sijoje. Dekabristai tęsė jo pradėtą darbą toliau, stiprino revoliucinio judėjimo pamatus. Puškinas viename pirmųjų savo „Paminklo" variantų rašė: „Kaip ir Radiščevas išgarbinau aš laisvę ..." Radiščevo re.kšmė ir ta, kad jis pirmas pradeda revoliucinę tradiciją rusų literatūroj ir kviečia liaudį į kovą su engėjais. Jau 18 amžiaus gale jis teoretiškai įrodė revoliuci nių metodų būtinumą kovoj su caro vienvaldyste. Mūsų didingo: tarybinėj epochoj Radiščevas stovi pirmoje revoliuci nių rašytojų gretoje, nes jis pirmas pakėlė vėliavą, su kuria Rusijos liau dis 1917 m. žencė į galutinę pergalę. R. Kavaliauskaitė
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3 Telef. 2-37-79. Si i i
Istorijos-filologijos f-to I k. studentės ruošdamosios marksizmo-leni nizmo seminarui, konsultuojasi su doc. Nizovaja. D. Mikulskio nuotr.
priemonių, pagal eilinių seminarinių užsiėmimų temas I ir II kur se, parodos ir rengiamos epizodinės parodos, skirtos svarbiems visuomeniniams-politiniams įvykiams.
Nuo pat pirmųjų mokslo dienų kabinetas patraukė daugelio studentų dėmesį. Kiekvieną dieną jame užsi ima 35—40 studentų. Kabinetas iš duoda studentams kas dieną 50—60 knygų ir brošiūrų vidutiniškai.
diplomantai. Taip, grupė Istorijosalbumas su rekomenduojamos literatūros metodiniais klausimais. Kamba ryje kas dieną dirba katedros dėsty tojai — parenka vaizdines priemo nes paskaitoms ir seminarams, skai to knygų naujienas, žurnalus ir laik raščius. Katedros bendradarbiai rū pestingai padeda dėstytojams vaizdi nių priemonių panaudojime — savo laiku parengia jas, iškabina audito rijose. To rezultate paskaitos ir se minariniai užsiėmimai pas doc. Davtjan, doc. Nizovaja ir vyr. dėst. Musteikį praėjo panaudojant vaizdines priemones.
Kabineto bendradarbiai sistemingai sudaro rekomenduotinos literatū ros ir vaizdinių priemonių sąrašus studentams ir dėstytojams. Be to, veda žurnalų straipsnių katalogą ir Dažnais dėstytojų kambario sve laikraščių straipsnių albumą iš 15 čiais yra kitų VVU ir Vakarinio temų. marksizmo-leninizmo universiteto katedrų dėstytojai. 1 Savo darbe kabinetas naudojasi Svarbiu kabineto darbo trūkumu įvairiais pagalbos studentams ir dėstytojams metodais. Taip, imant do- yra tas, kad dar ne visos galimybės mėn, kad ne visi turi galimybės siste padėti studentams jų savistoviame mingai peržiūrėtų knygų metraštį ir darbe su knyga yra panaudotos, Kaperiodinę literatūrą, mes organizavo tedros darbuotojai pravedė su stuapie tai, me kabinete vitriną, tema „Ką skai dentais pasikalbėjimus tyti iš naujienų", kur mes nuolat iš- kaip dirbti su knyga, kaip rašyti pirstatome knygų naujienas ar katalogo mųjų šaltinių konspektus. Bet to dar nepakanka. Kabineto pareiga organi korteles. zuoti kasdieninę pagalbą studenStudentams kas dieną nuo 18 iki 20 tams, tiksliai vesti visų studentų vai. rengiamos konsultacijos, kurias paklausų įskaitą ir laiku .atsakyti j praveda Marksizmo-leninizmo pagrin jas. dų katedros dėstytojai. Beveik nuo Katenko pat pirmųjų mokslo metų dienų ka Marksizmo-leninizmo pagrindų bineto pagalba naudojasi studentaikatedros kabineto vedėja
SUVESTINE apie PDG I ir II laipsnio normų laikymų 1950 m. rugsėjo mėn. 22 d. Paruošta
Fakultetas
PDGI
Istorijos-filologijos ......................... Medicinos ............................................. Ekonomikos mokslų......................... Gamtos mokslų......................... Teisės mokslų................................... Chemijos............................................. Fizikos-matematikos.........................
Viso.
.
.
14 11 13 9 13 14 12 86
PDG II 38 17 32 8 21 12 11
139
Planas PDGI | PDG II 150 150 80 70 60 60 50
620
75 75 40 35 30 30 25
310
SPORTINE KRONIKA ★ Vilniaus m. žemesniųjų sporto kolektyvų tinklinio taurės turnyre dalyvauja Ekonomikos m. f-to vyrų komanda ir Medicinos f-to moterų komanda. Pirmuosiuose susitikimuose medikės nugalėjo II-ją vid mokyklą.
* Pereitą savaitę buvo perrinkti šaudymo, krepšinio, tinklinio ir gim nastikos sekcijų vadovai. Naujais sekcijų vadovais išrinkti: šaudymo — Motieka, krepšinio — Zakarevi čius, gimnastikos — Grybauskaitė, tinklinio Rukšėnas. ★ Šeštadienį ir sekmadienį (IX. 30 ★ Š. m. rugsėjo mėn. 27 d. pra —X. 1) Vingio parke bus 5 vykdomas sidės VVU komjaunimo komiteto komjaunimo - profsąjungos krosas taurės tarpfakultetinis krepšinio tur masiniam PDG normų laikymui. nyras, kuriame dalyvauja visų f-tų ATSAKINGASIS REDAKTORIUS vyrų ir mote’ ų komandos. E. BOREIKAITE
„Tiesos" spaustuvė Vilniuje,
• _>s gt. 3, telef. nr. 2-20-42.
LV 16762