FBOFESCaiU SKAITYKLA
„...UŽDAVINYS YRA-MOKYTIS“ VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
„Prieš jus — statybos uždavi nys, ir jūs galite jį išspręsti, tik įsisavinę visas šių laikų žinias, mokėdami paversti komunizmą iš gatavų išmoktų lormulių, patari mų, receptų, paliepimų- programų tuo gyvu dalyku, kuris vienija tiesioginį jūsų darbą, paversti ko munizmą jūsų praktinio darbo va dovu. ' Štai jūsų uždavinys, kuriuo jūs turite vadovautis visos jaunosios kartos švietimo, auklėjimo, pakė limo darbe. Jūs turite būti pir mieji komunistinės visuomenės statytojai tarp milijonų statytojų, kuriais turi būti kiekvienas jau nuolis. kiekviena jaunuolė“.
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS _____ ___________ KOMITETŲ ORGANAS____________________
Nr. 18
Antradienis, 1950 m. spalio 3 d.
Kaina 20 kap.
KELTI KULTURINĮ BENDRABUČIŲ GYVENIMO LYGĮ kjUOLAT kyla ir vystosi kultū* 'rinis akademinio jaunimo gy venimas. Knyga, teatras, koncertas, kinas, laikraštis, žurnalas — visa tai stipriai įaugo į musų jaunimo buitį. Keičiasi, naujais bruožais puošiasi moralinis tarybinio studento veidas. Geriausių tarybinės literatūros kūri nių, teatro bei kino veikalų herojų paveikslai — didis, įkvepiantis pa vyzdys tarybiniam jaunuoliui, moky mąsi ir visuomeninę veiklą laikan čiam svarbiu valstybiniu reikalu ko voje dėl galutinės komunizmo per galės mūsų didžiojoje šalyje. Susiti kimuose su žymiais rašytojais, kul tūros ir mokslo veikėjais tarybinis jaunuolis drąsiai reiškia savo pagei davimus, sprendžia reikšmingus ta rybinių žmonių auklėjimo komunisti ne dvasia klausimus. Didžiulį akade minio jaunimo susidomėjimą ir suin teresuotumą tarybinės literatūros au dimu ir vystymusi, naujų laimėjimų pasiekimu parodė universitete suor ganizuoti tarybinių rašytojų S. Babajevskio ir J. Dovydaičio knygų ap tarimai. Dėstytojų ir studentų pasi sakymuose atsispindėjo bendras sie kimas padėti rašytojams jų kilniame darbe, kuriant pažangiausią pasauly je literatūrą — tarybinę literatūrą. Į tribūną pakylantieji vienas po kito įvairių iakultetų ir specialybių stu dentai džiaugėsi rašytojų kūrybos pasiekimais, atvirai kėlė jų kūrybos trūkumus, teisėtai reikalavo aukštos idėjinės-meninės vertės kūrinių, ver tų tarybinės epochos žmogaus.
Svarbus vaidmuo siekiant supažin dinti akademinį jaunimą su įžymiais tarybinės kultūros, meno ir mokslo laimėjimais, auklėjant jaunąją kartą tarybinio patriotizmo dvasia tenka kultūrinio gyvenimo organizavimui bendrabučiuose. Universiteto bendra bučiuose gyvena didelis skaičius studentų, kurie kartu su atkakliu siekimu įsisavinti auditorijose patei kiamas dėstomojo dalyko žinias gy vai domisi įvairiapusiškai besivys tančiu ir kylančiu tarybiniu gyveni mu. Plačiai organizuojamas kultūrinis-masinis darbas bendrabučiuose gyvenančių studentų tarpe — svar biausia sudėtinė jaunimo komunisti nio auklėjimo dalis, reikšmingas veiksnys keliant kultūrinį studentų gyvenimo lygį. VLKJS Centro Komi teto IV plenumas savo nutarime pa žymėjo: „Laikyti neteisingu, kai dau gelis komjaunimo organizacijų nedir ba kultūrinio-masinio darbo jaunimo bendrabučiuose, taikstosi su užleis tais bendrabučių raudonaisiais kam peliais. Plenumas įpareigoja kom jaunimo organizacijas ištaisyti tą trūkumą ir užtikrinti nuolatinį turi ningą darbą jaunimo bendrabučiuo se. Tuo tikslu sutvarkyti raudonųjų kampelių darbą, rengti juose paskai tas, pranešimus, pasikalbėjimus, gro
žinės literatūros skaitymą; steigti meno saviveiklos ratelius; organizuo ti įvairias ekskursijas, kolektyvinį pjesių ir kino filmų žiūrėjimą".
Šiandien „Tarybiniame Studente" spausdinami Čiurlionio Nr. 1 ir Tau ro Nr. 4 bendrabučių gyventojų S. Skurkaitės ir A. Balsio laiškai ryš kiai rodo, kad kultūrinis-masinis dar bas bendrabučiuose yra apleistas. Čiurlionio Nr. 1 bendrabučio studen tų taryba niekaip nenori išsijudinti iš apsnūdimo, vengia imtis konkre čių priemonių šios srities darbui pa gerinti netgi ir tuomet, kai ji už ne veiklumą, abejingumą kultūriniams studentų poreikiams kritikuojama. Štai, praėjusiais mokslo metais „Ta rybiniame Studente" išspausdintas teisingas Čiurlionio Nr. 1 bendrabu čio gyventojo A. Berdenkovo straips nis, kuriame kritikuojami tarybos kultūrinio-masinio darbo sektoriaus vadovai, nerado reikiamo atgarsio. Bendrabučio taryba, užuot padariusi reikiamas išvadas iš kritikos ir rim tai pradėjusi ištaisyti klaidas, pasi tenkino vien pažadais, kurių ir iki šiol neįvykdė. Čiurlionio Nr. 1 bend rabutyje yra tinkamiausios sąlygos ir visas reikiamas inventorius kul tūrinio-masinio darbo organizavimui. Nerodo susirūpinimo pagerinti kultūrinį-masinį darbą ir Tauro Nr. 4 bendrabučio studentų taryba. Čia, tiesa, veikia radijo mazgas, kartais skaitomos paskaitos. Tačiau tai ne duoda pagrindo nusiraminti, nes ir šis darbas vykdomas atsitiktinai, dažnai neapgalvotai, neplaningai. Čia pasitenkinama tik šokių vakarų ren gimu, neorganizuojami knygų, kino bei teatro veikalų aptarimai, nėra sistemingo paskaitų ir pranešimų skaitymo. Silpnai vystomas kultūri nis-masinis darbas ir kituose univer siteto bendrabučiuose.
Rimtų priekaištų reikia padaryti ir Kultūros klubui (pirm. Zubaitis), ku ris taip pat neparodė jokios iniciaty vos, nekėlė šio svarbaus klausimo savo darbe, nesiėmė priemonių kultūriniam-masiniam darbui bendrabu čiuose pagerinti. Į šį darbą turi įsi jungti ir akademinis literatūros-kritikos būrelis (pirm. Šulcaitė), reng damas rašytojų minėjimus, jaunųjų literatų kūrybos aptarimus ir kt. Fakultetinės komjaunimo organiza cijos, Kultūros klubas, bendrabučių studentų tarybos ir akademinis literatūros-kritikos būrelis privalo pada ryti rimtas išvadas iš VLKJS Centro Komiteto IV plenumo nutarimų ir nedelsiant pašalinti visus trūkumus organizuojant turiningą ir įvairų akademinio jaunimo kultūrinį gyve nimą bendrabučiuose.
V. I. LENINAS
V. I. Leninas RKJS III suvažiavimo delegatų tarpe. Iš dail. P. Belontovo paveikslo ------------------------------ ♦ eAraču-v,.. .
♦ -——
*
Didieji mustį uždaviniai Šiomis dienomis sukanka lygiai 30 metų nuo to laiko, kai V. I. Leninas 1920 m. RKJS trečiame suvažiavime pasakė kalbą apie jaunimo sąjungų uždavinius. Ši kalba didžiulės reikš mės dokumentas, rodantis tarybiniam jaunimui — komunizmo statytojams socialistinės kultūros kūrimo kelius, komjaunimo vaidmenį kovoje dėl ko munizmo sukūrimo. Vladimiras Iljičius savo kalboje iškėlė tuos didžiulius uždavinius, ku rie tenka tarybiniam jaunimui. Ta riant V. I. Lenino žodžiais, jaunimo ateityje ir laukia tikrasis uždavinys sukurti komunistinę visuomenę. No rint tai padaryti, reikia kritiškai įsi savinti visa tai, kas žmonijos amžių bėgyje sukaupta mokslo bei kultū ros srityse. Vladimiras Iljičius, kal bėdamas apie jaunimo uždavinius aplamai, į pirmą vietą iškelia rei kalą mokytis, atkakliai siekti visa pusiško žinių įsisavinimo: „...jau nimo apskritai ir komunistinio jau nimo sąjungų ir visokių kitų orga nizacijų, imant skyrium, uždavinius galima būtų išreikšti vienu žodžiu: uždavinys yra — mokytis". Nega lima suprasti mokymosi taip, kaip jis buvo suprantamas seniau, kapi talistinėje visuomenėje, kada buvo didžiausias atitrūkimas tarp žodžių ir
V. I. Leninas kalbėjo apie tai, kad negalima komunizmo sukurti be drausmės, be Vieningo milijoninių masių siekimo, suvienyto organizuota jėga.
Vladimiras Iljičius savo istorinėje kalboje jaunimo sąjungoms iškėlė uždavinį — auklėti jaunimą komu nistinės moralės dvasia. „Jūs turite save išsiauklėti komunistais. Jauni mo sąjungos uždavinys — savo praktinę veiklą sutvarkyti taip, kad besimokydamas, besiorganizuodamas, besitelkdamas, bekovodamas, šitas jaunimas auklėtų ir pats save ir auklėtų visus tuos, kas jame mato vadą, kad jis auklėtų komunistus". Kasdieninėje veikloje, kovoje su ka pitalizmo liekanomis auga ir grūdi nasi komunistinė moralė. Komunisti
Vykdykime LENINO iškeltus uždavinius
III-jame Rusijos Komunistinės Jau nimo Sąjungos suvažiavime 1920 m. spalio 2 d. Leninas savo kalboje apie jaunimo uždavinius pirmoje vietoje iškėlė mokslo reikšmę. Tačiau reikia mokytis ne taip, kaip mokėsi bur žuazinis jaunimas. Buržuazinė mo kykla buvo prieinama tik turtuolių vaikams, ir ji mokė sekti savo se nelių ir prosenelių pėdomis, ruošė buržuazijai patikimus tarnus, jos in teresų gynėjus. Žinoma, tai žalinga ir nenaudinga komunistiniam švieti mui. Iš senosios visuomenės reikia paimti tai, kas pažangu ir naudinga Tarybinė vyriausybė, pažymėdama didžią lietuvių tautos šventę —■ LTSR dešimtmeti, gausų Lietuvos darbo žmonių būrį apdovanojo ordi mūsų laikams. nais ir medaliais. t Neužtenka skaityti komunistinio Rugsėjo mėn. 29 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiu turinio brošiūrėles, įsisavinti komu mo pirmininkas drg. J. Paleckis įteikė apdovanotiesiems ordinus ir meda lius. Jų tarpe — Vilniaus Valstybinio universiteto profesorių ir dėsty nistinius lozungus — mokslo žinias tojų grupė. „Darbo Raudonosios Vėliavos" ordinu apdovanoti: universiteto ■reikia rišti su praktika, studijuoti rektorius prof. Bučas, prorektorius prof. S. Jankauskas, prof. J. Vabalasžmonijos praeitį, jos patyrimą ir ne Gudaitis, Istorijos-filologijos f-to dekanas E. Meškauskas ir doc. kartoti praeityje žmonijos padarytų Karvelis. „Garbės ženklo" ordinu apdovanoti: Gamtos m. f-to dekanas V. klaidų. Marksas ir Engelsas taip pat Chomskis, Fizikos-matematikos f-to dekanas H. Horodničius, Teisės m. pasinaudojo žmonijos patyrimu, kur f-to dekanas K. Domaševičius, Marksizmo-leninizmo katedros vedėja R. dami mokslą apie visuomenės vysty Davtjan, vyr. dėstytojai Sviatčenkovas, Soblis, E. Griškun, K. Rulis, V. mąsi, socialistinę revoliuciją ir pro Simonavičius, Mokslinės bibliotekos skyriaus vedėja S. Šapiraitė. Medaliu „Už darbo šaunumą" apdovanoti vyr. dėstytojai V. Paševič letariato diktatūrą. „Žinias mes tu ir S. Lazutka. rime įsisavinti taip, kad komuniz Medaliu „Už pasižymėjimą darbe" apdovanotas dėst. J. Barzdaitis. mas nebūtų kažkas iškalta, išmokta, Didysis įvertinimas skatina mūsų universiteto profesorių ir dėstytojų o būtų tai, kas jūsų pačių pergal personalą dar geriau dirbti, auklėjant jaunimą komunistine dvasia. („Taryb. Stud." inf.) vota" (Leninas),
AUKŠTAS ĮVERTINIMAS
darbų, visiškas knygos atitrūkimas nuo gyvenimo praktikos. V. I. Leninas kėlė būtiną reikalą įgytas žinias sieti 6u praktika, su gyvenimu. „Be darbo, be kovos, knyginis komuniz mo pažinimas iš komunistinių bro šiūrų — veikalų yra visiškai niekam vertas, nes tęstų senąjį teorijos ati trūkimą nuo praktikos, kuris sudarė patį biauriausią senosios buržuazinės visuomenės bruožą".
Leninas į klausimą, kaip reikia mokytis, atsako: „Tik nenutrūksta mai siejant kiekvieną veiklos žings nį mokykloje, kiekvieną auklėjimo, švietimo ir mokymo žingsnį su visų darbo žmonių kova prieš išnaudoto jus". Tokius uždavinius moksle jauni mui iškėlė didysis Leninas. „Atsi minkite, mylėkite, studijuokite Iljičių, mūsų mokytoją, mūsų vadą", — taip kalba mums draugas Stalinas. Jeigu mes mylime, studijuojame Leniną, tai turime ir mokytis iš jo gyveni mo. Mokslo žinių įsisavinimas, mark sizmo-leninizmo studijavimas padės mums tapti tikrais savo šalies patrio tais, naujo gyvenimo statytojais, ko votojais dėl laisvės ir taikos visame pasaulyje. Tuo pateisinsime tarybi nio jaunuolio vardą, tuo pagerbsime didįjį tarybinės valstybės kūrėją — Leniną.
Mes, busimieji teisininkai, turime mokytis taip, kaip mus mokė Leninas, — įvykdyti visus jaunimui iškeltus uždavinius. O tai padaryti nesun ku — reikia tik atkakliai mokytis.
Gr. Kazragytė Teisės p. f-to I k. stud,
nės dorovės pagrinde V. I. Leninas matė kovą dėl komunizmo sustipri nimo ir galutinio įgyvendinimo. Genialios V. I. Lenino mintys, pa sakytos III Rusijos visuotiniame kom jaunimo suvažiavime, tapo tarybinio jaunimo darbo ir kovos programa, kelrodžiu kelyje į komunizmą.
Lenininės mintys apie komjaunimo uždavinius — mokytis, ugdyti ko munistinę moralę, auklėti jaunimą komunistine dvasia, remiantis kūry biniu socialistiniu darbu, toliau iš vystytos draugo Stalino, virto nenu galima materialine jėga. Ir šiandien, po ilgų kovos ir dar bo metų, kada mūsų šalis padarė milžinišką žingsnį komunizmo link, tarybinis komjaunimas, jaunimas ne užmiršo didžiojo Lenino žodžių, pa sakytų III Rusijos komjaunimo suva žiavime. Jaunieji komunizmo staty tojai, kartu su liaudies demokratijos jaunimu, nesvyruodami vykdo Vla dimiro Iljičiaus nurodymus — ati duoda visas jėgas komunizmo sukū rimo reikalui.
Didysis Lenino priesakas Š. m. spalio 2 d. sukako 30 me tų, kai Leninas Rusijos Komunistinio Jaunimo Sąjungos III suvažiavime, nagrinėdamas Jaunimo sąjungos už davinius, pasakė šiuos reikšmingus žodžius: „Uždavinys yra — moky tis". .Tai visiškai suprantama, nes tik mokslas ir, visų pirma, Markso— Engelso—Lenino—Stalino mokslas ro do tikruosius kelius į komunizmą. Leninas nurodė, kad „jaunimo są junga turi mokytis komunizmo". Mes, tarybinė studentija, komunistinis ir nesąjunginis jaunimas, turime moky tis komunizmo. Tačiau mokytis ko munizmo — tai nereiškia įsisavinti tai, kas rašoma knygose apie ko munizmą, nes tai atitrauktų teoriją nuo praktikos. Mūsų pareiga — ne vien tik semtis mokslo žinių, bet mokėti jas taikyti praktikoje, mo kėti savo studijas suderinti su vi suomeniniu darbu taip, kad jos at neštų liaudžiai daug naudos. Mes, busimieji istorikai, kalbinin kai, literatai, atsiminę šiuos prieš 30 metų pasakytus Lenino žodžius, dar labiau gilinkimės į mokslą, j lietuvių liaudies kultūrą, prisidėkime prie mūsų kultūrinio palikimo įvertinimo, Vyt. Mažiulis
/ ■■
Spalio 1 dieną sukako dvylika me- ti socializmą. Antiimperialistinė sto tų, kai buvo išleistas genialusis di- vykia, Tarybų Sąjungos vadovaujadžiojo Stalino kūrinys — ,,VKP(b) ma, be paliovos auga, stiprėja, tuo tu; TSRS Mokslų Akademijos ir TSRS Istorijos trumpasis kursas". Siame, tarpu imperialistinė stovykla, vado Medicinos Mokslų Akademijos jung viename iš svarbiausių marksizmo- vaujama naujo karo kurstytojų — tinėje mokslinėje sesijoje, įvykusio leninizmo kūrinių, tarybinės liaudies Amerikos—Anglijos magnatų, diena je Maskvoje š. m. birželio 28 — vadas draugas Stalinas moksliškai po dienos patiria vis labiau triuški liepos 4 d. d., buvo plačiai išnagri . apibendrino didžiulį bolševikų parti- nantį smūgį. Kovos dėl taikos, de nėtos I. P. Pavlovo fiziologijos moks ' jos kovos patyrimą rengiant bei per mokratijos ir socializmo, prieš kapi lo problemos. Diskusijos dėl akad. galingai vykdant pirmąją pasaulyje talizmą frontas šiuo metu vienija K. M. Bikovo ir proi. A. G. Ivanovosocialistinę revoliuciją, sukuriant ša šimtus milijonų pažangių žemės ru Smolenskio pranešimų dalyvavo 80 lyje socializmą ir palaipsniui perei tulio žmonių. mūsų šalies mokslininkų-medicinos nant prie beklasės visuomenės. ir praktikų-klinicistų, psi ,,VKP(b) Istorijos trumpajame kur- teoretikų Draugas Stalinas, teoriškai vysty- se" yra veikalas „Apie dialektinį ir chologų, filosofų ir kt. damas marksizmą, toliau išvystė istorinį materializmą". Draugas Sesija pripažino, kad Pavlovas ne lenininės socialistinės revoliucijos Stalinas šiame veikale kūrybiškai iš tik didis mokslo novatorius, sukūręs teoriją ir sukonkretino teoriją dėl dėsto dialektinio ir istorinio mate fiziologijoje naują mokslinį virškini galimumo sukurti socializmą vienoje rializmo — vienintelės šių laikų tei mo skyrių, bet savo darbais nervizmo šalyje, padarė išvadas apie galimumą singos, mokslinės pasaulėžiūros — srityje yra — mokslininkas-revoliusukurti komunizmą Tarybų šalyje, ne pagrindus, teorinį komunizmo pamatą. cionierius. paisant kapitalistinio apsupimo, duo Marksistinis dialektinis gamtos ir vi Tačiau sesija atžymėjo,kad eilė damas darbininkų klasės priešakiniam suomenės pažinimo metodas suteikia būriui — bolševikų partijai ir vi galingą ginklą kovoje prieš reakciją mūsų šalies mokslininkų netinkamai siems tarybiniams žmonėms galingą moksle, prieš reakcinę buržuazinę fi suprato, o kiti nedavertino Pavlovo Taip idėjinį ginklą. losofiją, prieš religinius prietarus. mokslo epochinės reikšmės. Tarybiniai mokslininkai, apsiginkla akad. Orbeli nenagrinėjo toliau Bolševikų partijos istorija — tai vę nemirtingąja marksistine-leninine didžiojo mokslininko iškeltų prob trijų revoliucijų kovos prieš darbi teorija, pasiekė didžiulių laimėjimų, lemų, bet užsiėmė tik savo te ninkų klasės priešus, vidaus kontre- tirdami gamtą, pajungdami ją tar mų tyrimu. Už tai per daug aukš voliuciją ir užsienio interventus is nauti žmonijai. tai buvo iškelta simpatinė nervų sis torija. Bolševikų partija, Lenino ir temos veikla, o galvos smegenų žievė Stalino, genialiųjų darbininkų klasės ,,VKP(b) Istorijos trumpasis kur pažeminta — nedavertinta. vadų, vadovaujama, nugalėjo visus sas" — plačiausiai skaitoma knyga Nežiūrint Orbeli, Anochino, Spevidaus ir užsienio priešus, apgynė ir Tarybų Lietuvoje. Sis veikalas lietu įgyvendino marksistinį-lenininj moks vių kalba išleistas šešiais leidiniais ranskio ir keletos kitų mūsų moksli lą apie proletarinę revoliuciją, pro — 125.000 egzempliorių tiražu. ninkų padarytų didesnių ar mažes letariato diktatūrą. Ji mobilizavo dar VKP(b) Istoriją galima pamatyti dar nių nukrypimų nuo marksistinio bo žmones kovai dėl mūsų šalies bininko, kolūkiečio, mokslininko, Pavlovo mokslo, didžiuma tęsė to stalininės industrializavimo progra moksleivio bibliotekoje. Jie su di liau genialiojo fiziologo pradėtą dar mos įvykdymo, praktiškai įgyvendino džiausia meile ir atsidėjimu semiasi bą. Taip akad. Bikovas, kuris yra Pavlovo žemės ūkio kolektyvizavimo teoriją, iš šito genialaus marksizmo idėjų lo vienas iš nuosekliausių pertvarkė žemės ūkį socialistiniais byno žinių, vadovaujasi juo 6avo mokslo tęsėjų, ištyrė, kad mūsų vi daus organai priklauso nuo smegenų pagrindais, pavertė mūsų šalį prieš kasdieniniame darbe. žievės ir ši užtikrina organizmo pri akine industrine šalimi, įvykdė nere Didžiojo mokslo korifėjaus draugo sitaikymą aplinkos sąlygoms. Šių gėtą pasaulyje kultūrinę revoliuciją. Stalino kūrinys ,,VKP(b) Istorijos darbų dėka praktinė medicina „VKP(b) Istorijos trumpasis kur 'trumpasis kursas" mums, tarybiniams žengė milžinišką žingsnį į prie kį. Pavlovo puikia metodika yra sas" akivaizdžiai parodo bolševikų studentams, turi nepaprastos reikš ir dabar pagrįsti visi skrandžio — partijos, Tarybų valstybės ir mūsų mės ruošiantis tapti aktyviais komu žarnų trakto tyrimo metodai. didžiosios liaudies pasiaukojimą ir nizmo kūrėjais. Studentai privalo gi Pavlovas ir jo mokiniai, ste •nuoseklią kovą dėl taikos ir demo liai studijuotit šį genialųjį draugo bėdami seilių sekreciją duodant gy kratijos visame pasaulyje. Stalino veikalą, mokytis iš jo, kaip vuliams maistą ir tuo pačiu dirginant Didžioji kinų tauta, naujosios de- reikia pasiaukojamai dirbti socialisti juos kokiu nors akustiniu ar okultimokratijos šalių darbo žmonės, mo- nės Tėvynės gerovei; kovoti prieš niu dirgu, atrado laikino ryšio — galvos smegenų refleksų sujungimo kydamiesi iš draugo Stalino genia- įvairius tarybinės liaudies priešus, principą, kurį jis pavadino sąlyginiu liojo veikalo, perimdami turtingą ta kelti politinį budrumą, siekti naujų refleksu. Šių pagalba jis tyrė smege rybinės liaudies patyrimą, sudaužė laimėjimų kovoje dėl komunizmo ga nų žievės funkcijas ir psichologijos mokslui suteikė materialistinį pagrin kapitalizmo grandines ir pradėjo kur- lutinio triumfo mūsų šalyje. dą. Iki Pavlovo psichinis gyvenimas buvo laikomas kažkuo antgamtiniu ir jis buvo aiškinamas psichologų- ide MUMS RAŠO alistų. Tik Pavlovas išaiškino mūsų
Nepateisinamas abejingumas Čiurlionio Nr. 1 bendrabutyje, ku riame aš gyvenu, yra daugiau kaip 300 studentų. Tačiau bendrabučio studentų taryba nesirūpina kultūrinio-masinio darbo išvystymu, Nore patalpa ir inventorius raudonajam kampeliui yra, tačiau raudonasis kampelis — bendrabučio politinio ir kultūrinio gyvenimo centras — kaip praėjusiais, taip ir šiais mokslo me tais, neveikia. Čia nėra nei laikraš čių, nei žurnalų, neleidžiamas sien laikraštis, neorganizuojamos paskai tos ir pranešimai. Nekreipiama dėme sio mūsų bendrabutyje ir į atskirų kambarių kultūrinį apiforminimą, kai kuriuose kambariuose nėra radijo taš kų. Apleistas kultūrinis-masinis dar bas bendrabutyje gyvenančių studen-
tų tarpe rodo niekuo nepateisinamą bendrabučio tarybos abejingumą kul tūriniams studentų poreikiams. Bend rabutyje yra daug studentų, kurie su noru dalyvautų kultūriniame gyveni me, tačiau 'bendrabučio taryba nesi ima iniciatyvos organizuoti kultūrin gą poilsį, pasitenkina tik šokių va karų rengimu. Visos sąlygos ir gali mybės plačiai išvystyti kultūriniammasiniam darbui pas mus yra. Bend rabutyje gyvenantieji studentai lau kia, kada bus atkreiptas rimtas dė mesys į kultūrinius tarybinių stu dentų poreikius. S. Skurkaitė Čiurliono Nr. 1 bendrabučio gyventoja
Mūšy šalies jaunystė (N. A. Ostrovskiui paminėti) Nikalojus Aleksejevičius Ost rovskis — tai pavyzdys pasiauko jamo tarnavimo liaudžiai, atsida vimo partijos reikalui ir Tėvynei. Jau keturiolikmetis Ostrovskis dalyvauja kovose prieš baltuo sius Ukrainoje, eina j žvalgybą. Čia, fronte, 1919 m. pavasarį Ost rovskis įstoja į komjaunimą. Še šiolikos metų jaunuolis ■— jau Raudonosios Armijos karys, 1920 m. Ostrovskis sunkiai su žeidžiamas. Pasveikęs jis dirba prie geležinkelio tiesimo darbų, vadovauja komjaunimo darbui. 1924 m. priimamas j partiją. Ost rovskis su visa jaunatviška ener gija skiria savo jėgas, vesdamas marksistinius ratelius, auklėdamas jaunuosius partijos' narius. 1925 m. Ostrovskj vėl sukrečia liga —- jis paraližuoįamas, o po to visiškai netenka regėjimo. Bet komunistas Ostrovskis nepraran da vilties; jis ieško naujo ginklo, kuris padėtų auklėjant jaunąją kartą, jis kovoja už teisę gyventi liaudies labui. ■ Užs. Nr. 30385
Laiške draugui Stalinui N. Ost rovskis rašė: ,,..Mane išauklėjo Lenino komjaunimas, ištikimas partijos padėjėjas, ir, kol plaka mano širdis, iki paskutinio jos tvinksnio, visą savo gyvenimą skirsiu bolševikiškai auklėti mūsų socialistinės Tėvynės jaunąją kar tą“. Ir N. Ostrovskis pradėjo ra šyti, nors iki tol jis buvo papras tas darbininkas ir niekada nebu vo rašęs. Tai buvo romanas „Kaip grūdinosi plienas“, kurį jis rašė ketverius metus (1930-1934 m.m.j. Romano herojus Pavlas Korčaginas praeina pilietinio karo ke lius, nuoširdžiai stato socializmą. Korčaginas apanka, liga prikausto prie lovos, bet tai jo nepalaužia, nes Korčagino charakterio tvirtu mą išauklėjo bolševikų partija. N. Ostrovskis, rašydamas romaną „Kaip grūdinosi plienas“, vadova vosi „tik vienu troškimu ■— duoti vaizdą jauno kovotojo, į kurį lygiuotųsi visas jaunimas“. Ir tai pasitvirtino. Knyga „Kaip grūdi-
Vykdant VLKJS CK IV plenumo nutarimus
pasaulinis mokslo korifėjus
I. P. Pavlovas
Genialusis marksizmo idėjų lobynas
J
f
psichikos veiksnių materialinį pagrin dą. Jis sugebėjo dialektiškai api bendrinti ir suprasti sąlyginių reflek sų pagalba gautus savo tyrimų duo menis. Pavlovas įrodė, kad sudėtingi aukštosios nervų veiklos pasireiški mai yra dviejų vieningo nervinio pro ceso pusių — erzinimo ir slopinimo judėjimas galvos smegenų žievėje. Pavlovas išaiškino ir eilę nervų sistemos sutrikimų atsiradimo ir iš vystymo procesus, ištyrė ir išmėgino neurozių gydymo metodus. Pavlovo pasiūlytos gydymo priemonės, kaip miego terapija, sugestija rado sėk mingą pritaikymą ne tiktai nervųpsichiatrinėse klinikose, bet ir vi daus ligų, chirurgijos, net ir akušeri nėse klinikose. Pavlovas brangus ne tik tuo, kad nurodė konkrečius gy dymo metodus, bet ir tuo, kad jis nužymėjo mūsų šalies mokslininkams tolimesnių gydymo būdų ieškojimo kelius. I. P. Pavlovas, kaip tikras tarybinis mokslininkas, paruošė didelį kolek tyvą mokslininkų, sugebančių toliau vystyti jo mintis. Pavlovo ir jo moki nių dėka mūsų Tėvynėje fiziologija buvo išvystyta taip aukštai, kad to li pralenkė užsieniečių darbus. Dideliame pakilime, kritikos ir savikritikos ženkle praėjo ir Lietuvos TSR Mokslų Akademijos, Vilniaus ir Kauno Valstybinių universitetų, Vil niaus Pedagoginio Instituto ir Lietu vos TSR Sveikatos Apsaugos Minis terijos jungtinė sesija, skirta I. P. Pavlovo mokslo fiziologinėms prob lemoms, vykusi mūsų universiteto aktų salėje š. m. rugsėjo mėn. 29— 30 d. d. Ši sesija išnagrinėjo Pavlovo moks lo taikymą praktiniame mūsų res publikos mokslininkų-fiziologų, bio logų, psichologų ir gydytojų-praktikų darbe. I. P. Pavlovas mirė 1936 m. vasario 27 d., bet jo, kaip genialaus moksli ninko idėjos įkvepia mūsų šalies mokslininkus tolimesnėms pergalėms, naujiems mokslo laimėjimams. Visas I. P. Pavlovo, to pasaulinio mokslo korifėjaus, didelio tarybinės Tėvynės patrioto gyvenimas yra pavyzdys kiekvienam tarybiniam žmogui, o mūsų bestudijuojančiam jaunimui yra lyg švyturys, kuriuo vadovaudamiesi mes turime įsisavinti mokslą, pasi ruošti tikrais tarybiniais specialistais. C. Vikšraitis Medicinos f-to V k. stud.
----------------------
' Daugiau dėmesio kultūringam studentų laisvalaikio praleidimui Kultūringas laisvalaikio praleidi mas yra viena iš svarbiausių prie monių auklėjant jaunimą komunisti ne dvasia, formuojant tarybinę pa saulėžiūrą, ugdant komunistinės mo ralės principus. Tačiau labai gaila, kad to iki šiol nesuprato, tiksliau sakant, nenorėjo suprasti Tauro bendrabučio taryba, jos kultūriniomasinio darbo sektorius. Beveik kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį Tauro bendrabučio salėje yra orga nizuojami studentų vakarai, kuriuo se pasitenkinama tik šokiais. Todėl visai teisingai neseniai įvy kusiame Tauro bendrabučio gyven tojų susirinkime senoji bendrabučio taryba susilaukė griežtos kritikos, iš
Susikūrė universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblis Mūsų universitete meninė savi veikla gana plačiai išsivysčiusi. Vei kia dramos būreliai, chorai, lietuvių ir TSRS tautų liaudies šokių grupės, tačiau mes ilgą laiką neturėjome ansamblio. Šiemet nuo pat mokslo metų pra džios pradėta kurti liaudies dainų ir šokių ansamblis. Ansambliui vado vauti pakviesti respublikinio liau dies ansamblio artistai. Mūsų an samblio meno vadovu paskirtas draugas Uginčius, chormeisteriu drau gas Cerinielis, šokių vadovu drau gas Gudavičius. Ansamblio kolekty vą sudaro apie 100 žmonių. Tai cho ristai, instrumentalistai ir šokėjai. Liaudies dainų ir šokių ansamblio choro repertuarą sudarys lietuvių liaudies ir tarybinių kompozitorių dainos. Šokėjų grupė numato išmokti lietuvių ir kitų TSRS tautų liaudies šokius. Orkestrinė grupė stengsis įsi savinti liaudies šokių muziką. Nuo pat pirmųjų dienų ansamblio vadovai ir visas kolektyvas inten syviai imasi darbo, ir po keleto mė nesių mes galime tikėtis pamatyti scenoje pirmąjį mūsų universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblio pasirodymą. L. Litvaitytė Istorijos-filologijos f-to II k. studentė
Kovoti su drausmės laužytojais Vos mėnuo praėjo nuo mokslo me tų pradžios, o Teisės m. f-to X k. studentai jau pirmauja fakultete sa vo paskaitų nelankymu. Yra ir tokių šio kurso studentų, kurie beveik ne pasirodo auditorijoje, pvz., Balaikaite (i gr.), Karmeiavičius (II gr.) tik vieną kartą teikėsi atsilankyti; nuo jų neatsilieka ir Markevičius. Kom jaunuolė Mikštaitė turėtų rodyti pa vyzdį nesąjunginiam jaunimui, tuo tarpu jinai ne tik nepadeda komjau nimo organizacijai likviduoti paskai tų nelankomumą, bet ir pati nesilai ko drausmės. j Netrūksta panašių faktų ir III gru pėje. Sakysim, Rekašius pasirodė, lyg jaunas mėnulis, mokslo metų pradžioje ir prapuolė, nepranešdamas nieko dekanatui. Studentė Ta mošiūnaitė taip pat, atrodo, jaučiasi laisva klausytoja. Teisės m. f-to komjaunimo ata skaitiniame susirinkime, įvykusiame rugsėjo 24 d., buvo iškeltas klausi mas dėl paskaitų praleidinėjimo lik vidavimo. I k. komjaunimo grupės privalo griežtai kovoti su universi teto drausmės laužytojais ir trum piausiu laiku pašalinti šiuos trūku mus kurse. („T. Stud." koresp.)
kurios turėtų pasimokyti naujai iš rinktoji taryba ir nekartoti senų klaidų, nes VLKJS CK IV plenumas iškelia naujus reikalavimus, organi zuojant jaunimą kultūrmasiniam dar bui. A. Balsys I. F. F. I kurso komjaunimo organizacijos sekretorius ----------------------- *
Vilniaus Valst. universiteto komjaunimo taurės krepšinio varžybose Žaliojoje Valst. stadiono vejoje iš sirikiuoja 7 vyrų ir 5 moterų ko mandos — tai VVU komjaunimo taurės krepšinio varžybų dalyviai. Į
nosi plienas“ ir karo ugny, ir tai kios statybos metais mokė mūsų šalies jaunimą labiau už viską mylėti gyvenimą, ir mylėti ne tik dėl savęs, o vardan partijos, var dan liaudies, vardan brangiosios Tėvynės. Ši knyga įkvėpė 'Vale rijų Ckalovą atlikti didžiulį žyg darbį mūsų šalies garbei, ji buvo jaunųjų Krasnodono didvyrių įkvėpėjas kovoje prieš vokiškuo sius grobikus. Štai kaip veikia Korčagino charakterio jėga mūsų šalies jaunimą. Mūsų šalies jaunimas myli N. Ostrovskj, nes jis talentingai pa rodė, kokie yra tarybiniai žmonės, atskleidė tarybinio žmogaus bruo žus. Ir todėl N. Ostrovskio gyve nimas ir kūryba yra galingas įrankis, auklėjant tarybinį jauni mą atsidavimo Lenino—Stalino partijos reikalui dvasia, pasiauko jamo tarnavimo liaudžiai dvasia. I Momentas iš krepšinio rungtynių N. Ostrovskio gyvenimas ir kū ryba — tai rašytojo - bolševiko tarp Gamtos ir Fizikos-matematikos gyva, plakanti širdis, daina apie fak. komandų. D. Mikulskio nuotr. didvyriškąją jaunystę, kelrodis mūsų šalies jaunimui pirmyn, į sportininkus su sveikinimo žodžiu kreipiasi prorektorius prof. Jankaus komunizmą. kas. Pakeliama varžybų vėliava. VYT. RUDOKAS Varžybos pradėtos. Istorijos-filologijos f-to Vyrai kovoja dviejose grupėse: IV k. stud. I grupėje: Istorijos-filologijos, Che-
mijos, Teisės ir Ekonomikos mokslų f-tai. II grupėje — Medicinos, Gam tos, Fizikos-matematikos f-tai. Mote rys varžosi vienoje grupėje. Vyrų grupėje — I ir II vietų laimėtojai patenka į finalinę grupę, kur var žysis dėl 1—4 vietų. Ir štai po penkių dienų kovos iš ryškėjo pretendentai į pirmąsias vie tas, tai: pirmojoje grupėje Istorijosfilologijos f-tas, nugalėjęs ekono mistus, teisininkus ir chemikus, ir ekonomistai, nugalėję chemikus ir teisininkus; antroje grupėje — Me dicinos f-tas, nugalėjęs Fizikos-ma tematikos ir Gamtos f-tus, ir Fizikosmatematikos f-to komanda, nugalė jusi gamtininkus. Moterų grupėje išryškėjo stipriau sios komandos — tai pereitų metų čempionas Istorijos-filologijos f-tas ir žymiai pakilusi Gamtos m. f-to krep šinio komanda, toliau seka Medici nos ir Teisės m. f-to komandos. Tenka pasakyti, kad po vasaros atostogų vyrų komandose jaučiamas pablogėjęs žaidimo lygis, ypatingai šlubuoja metimai. Kai kurios komandos, kaip Teisės m. f-to (kapitonas V. Mikalauskas), pasižymi savo nedrausmingumu, ko manda atvyksta nepilnos sudėties, dėl ko prieš chemikus buvo užskai tytas pralaimėjimas. Tą patį galima pasakyti ir apie Ekonomikos m. f-to moterų komandą (kapitonas Pečiu lytė). S. m. spalio mėn. 3 d. 16 vai. pra dedami finaliniai susitikimai, kurie išaiškins VVU krepšinio čempionus. K. Perkumas
Ats. redaktorius E. BOREIKAITE
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3 Telef. 2-37-79. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, fie s gt. 3, telef. nr. 2-20-42.
LV 15893