FBOFESCaiU SKAITYKLA
„...UŽDAVINYS YRA-MOKYTIS“ VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
„Prieš jus — statybos uždavi nys, ir jūs galite jį išspręsti, tik įsisavinę visas šių laikų žinias, mokėdami paversti komunizmą iš gatavų išmoktų lormulių, patari mų, receptų, paliepimų- programų tuo gyvu dalyku, kuris vienija tiesioginį jūsų darbą, paversti ko munizmą jūsų praktinio darbo va dovu. ' Štai jūsų uždavinys, kuriuo jūs turite vadovautis visos jaunosios kartos švietimo, auklėjimo, pakė limo darbe. Jūs turite būti pir mieji komunistinės visuomenės statytojai tarp milijonų statytojų, kuriais turi būti kiekvienas jau nuolis. kiekviena jaunuolė“.
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS _____ ___________ KOMITETŲ ORGANAS____________________
Nr. 18
Antradienis, 1950 m. spalio 3 d.
Kaina 20 kap.
KELTI KULTURINĮ BENDRABUČIŲ GYVENIMO LYGĮ kjUOLAT kyla ir vystosi kultū* 'rinis akademinio jaunimo gy venimas. Knyga, teatras, koncertas, kinas, laikraštis, žurnalas — visa tai stipriai įaugo į musų jaunimo buitį. Keičiasi, naujais bruožais puošiasi moralinis tarybinio studento veidas. Geriausių tarybinės literatūros kūri nių, teatro bei kino veikalų herojų paveikslai — didis, įkvepiantis pa vyzdys tarybiniam jaunuoliui, moky mąsi ir visuomeninę veiklą laikan čiam svarbiu valstybiniu reikalu ko voje dėl galutinės komunizmo per galės mūsų didžiojoje šalyje. Susiti kimuose su žymiais rašytojais, kul tūros ir mokslo veikėjais tarybinis jaunuolis drąsiai reiškia savo pagei davimus, sprendžia reikšmingus ta rybinių žmonių auklėjimo komunisti ne dvasia klausimus. Didžiulį akade minio jaunimo susidomėjimą ir suin teresuotumą tarybinės literatūros au dimu ir vystymusi, naujų laimėjimų pasiekimu parodė universitete suor ganizuoti tarybinių rašytojų S. Babajevskio ir J. Dovydaičio knygų ap tarimai. Dėstytojų ir studentų pasi sakymuose atsispindėjo bendras sie kimas padėti rašytojams jų kilniame darbe, kuriant pažangiausią pasauly je literatūrą — tarybinę literatūrą. Į tribūną pakylantieji vienas po kito įvairių iakultetų ir specialybių stu dentai džiaugėsi rašytojų kūrybos pasiekimais, atvirai kėlė jų kūrybos trūkumus, teisėtai reikalavo aukštos idėjinės-meninės vertės kūrinių, ver tų tarybinės epochos žmogaus.
Svarbus vaidmuo siekiant supažin dinti akademinį jaunimą su įžymiais tarybinės kultūros, meno ir mokslo laimėjimais, auklėjant jaunąją kartą tarybinio patriotizmo dvasia tenka kultūrinio gyvenimo organizavimui bendrabučiuose. Universiteto bendra bučiuose gyvena didelis skaičius studentų, kurie kartu su atkakliu siekimu įsisavinti auditorijose patei kiamas dėstomojo dalyko žinias gy vai domisi įvairiapusiškai besivys tančiu ir kylančiu tarybiniu gyveni mu. Plačiai organizuojamas kultūrinis-masinis darbas bendrabučiuose gyvenančių studentų tarpe — svar biausia sudėtinė jaunimo komunisti nio auklėjimo dalis, reikšmingas veiksnys keliant kultūrinį studentų gyvenimo lygį. VLKJS Centro Komi teto IV plenumas savo nutarime pa žymėjo: „Laikyti neteisingu, kai dau gelis komjaunimo organizacijų nedir ba kultūrinio-masinio darbo jaunimo bendrabučiuose, taikstosi su užleis tais bendrabučių raudonaisiais kam peliais. Plenumas įpareigoja kom jaunimo organizacijas ištaisyti tą trūkumą ir užtikrinti nuolatinį turi ningą darbą jaunimo bendrabučiuo se. Tuo tikslu sutvarkyti raudonųjų kampelių darbą, rengti juose paskai tas, pranešimus, pasikalbėjimus, gro
žinės literatūros skaitymą; steigti meno saviveiklos ratelius; organizuo ti įvairias ekskursijas, kolektyvinį pjesių ir kino filmų žiūrėjimą".
Šiandien „Tarybiniame Studente" spausdinami Čiurlionio Nr. 1 ir Tau ro Nr. 4 bendrabučių gyventojų S. Skurkaitės ir A. Balsio laiškai ryš kiai rodo, kad kultūrinis-masinis dar bas bendrabučiuose yra apleistas. Čiurlionio Nr. 1 bendrabučio studen tų taryba niekaip nenori išsijudinti iš apsnūdimo, vengia imtis konkre čių priemonių šios srities darbui pa gerinti netgi ir tuomet, kai ji už ne veiklumą, abejingumą kultūriniams studentų poreikiams kritikuojama. Štai, praėjusiais mokslo metais „Ta rybiniame Studente" išspausdintas teisingas Čiurlionio Nr. 1 bendrabu čio gyventojo A. Berdenkovo straips nis, kuriame kritikuojami tarybos kultūrinio-masinio darbo sektoriaus vadovai, nerado reikiamo atgarsio. Bendrabučio taryba, užuot padariusi reikiamas išvadas iš kritikos ir rim tai pradėjusi ištaisyti klaidas, pasi tenkino vien pažadais, kurių ir iki šiol neįvykdė. Čiurlionio Nr. 1 bend rabutyje yra tinkamiausios sąlygos ir visas reikiamas inventorius kul tūrinio-masinio darbo organizavimui. Nerodo susirūpinimo pagerinti kultūrinį-masinį darbą ir Tauro Nr. 4 bendrabučio studentų taryba. Čia, tiesa, veikia radijo mazgas, kartais skaitomos paskaitos. Tačiau tai ne duoda pagrindo nusiraminti, nes ir šis darbas vykdomas atsitiktinai, dažnai neapgalvotai, neplaningai. Čia pasitenkinama tik šokių vakarų ren gimu, neorganizuojami knygų, kino bei teatro veikalų aptarimai, nėra sistemingo paskaitų ir pranešimų skaitymo. Silpnai vystomas kultūri nis-masinis darbas ir kituose univer siteto bendrabučiuose.
Rimtų priekaištų reikia padaryti ir Kultūros klubui (pirm. Zubaitis), ku ris taip pat neparodė jokios iniciaty vos, nekėlė šio svarbaus klausimo savo darbe, nesiėmė priemonių kultūriniam-masiniam darbui bendrabu čiuose pagerinti. Į šį darbą turi įsi jungti ir akademinis literatūros-kritikos būrelis (pirm. Šulcaitė), reng damas rašytojų minėjimus, jaunųjų literatų kūrybos aptarimus ir kt. Fakultetinės komjaunimo organiza cijos, Kultūros klubas, bendrabučių studentų tarybos ir akademinis literatūros-kritikos būrelis privalo pada ryti rimtas išvadas iš VLKJS Centro Komiteto IV plenumo nutarimų ir nedelsiant pašalinti visus trūkumus organizuojant turiningą ir įvairų akademinio jaunimo kultūrinį gyve nimą bendrabučiuose.
V. I. LENINAS
V. I. Leninas RKJS III suvažiavimo delegatų tarpe. Iš dail. P. Belontovo paveikslo ------------------------------ ♦ eAraču-v,.. .
♦ -——
*
Didieji mustį uždaviniai Šiomis dienomis sukanka lygiai 30 metų nuo to laiko, kai V. I. Leninas 1920 m. RKJS trečiame suvažiavime pasakė kalbą apie jaunimo sąjungų uždavinius. Ši kalba didžiulės reikš mės dokumentas, rodantis tarybiniam jaunimui — komunizmo statytojams socialistinės kultūros kūrimo kelius, komjaunimo vaidmenį kovoje dėl ko munizmo sukūrimo. Vladimiras Iljičius savo kalboje iškėlė tuos didžiulius uždavinius, ku rie tenka tarybiniam jaunimui. Ta riant V. I. Lenino žodžiais, jaunimo ateityje ir laukia tikrasis uždavinys sukurti komunistinę visuomenę. No rint tai padaryti, reikia kritiškai įsi savinti visa tai, kas žmonijos amžių bėgyje sukaupta mokslo bei kultū ros srityse. Vladimiras Iljičius, kal bėdamas apie jaunimo uždavinius aplamai, į pirmą vietą iškelia rei kalą mokytis, atkakliai siekti visa pusiško žinių įsisavinimo: „...jau nimo apskritai ir komunistinio jau nimo sąjungų ir visokių kitų orga nizacijų, imant skyrium, uždavinius galima būtų išreikšti vienu žodžiu: uždavinys yra — mokytis". Nega lima suprasti mokymosi taip, kaip jis buvo suprantamas seniau, kapi talistinėje visuomenėje, kada buvo didžiausias atitrūkimas tarp žodžių ir
V. I. Leninas kalbėjo apie tai, kad negalima komunizmo sukurti be drausmės, be Vieningo milijoninių masių siekimo, suvienyto organizuota jėga.
Vladimiras Iljičius savo istorinėje kalboje jaunimo sąjungoms iškėlė uždavinį — auklėti jaunimą komu nistinės moralės dvasia. „Jūs turite save išsiauklėti komunistais. Jauni mo sąjungos uždavinys — savo praktinę veiklą sutvarkyti taip, kad besimokydamas, besiorganizuodamas, besitelkdamas, bekovodamas, šitas jaunimas auklėtų ir pats save ir auklėtų visus tuos, kas jame mato vadą, kad jis auklėtų komunistus". Kasdieninėje veikloje, kovoje su ka pitalizmo liekanomis auga ir grūdi nasi komunistinė moralė. Komunisti
Vykdykime LENINO iškeltus uždavinius
III-jame Rusijos Komunistinės Jau nimo Sąjungos suvažiavime 1920 m. spalio 2 d. Leninas savo kalboje apie jaunimo uždavinius pirmoje vietoje iškėlė mokslo reikšmę. Tačiau reikia mokytis ne taip, kaip mokėsi bur žuazinis jaunimas. Buržuazinė mo kykla buvo prieinama tik turtuolių vaikams, ir ji mokė sekti savo se nelių ir prosenelių pėdomis, ruošė buržuazijai patikimus tarnus, jos in teresų gynėjus. Žinoma, tai žalinga ir nenaudinga komunistiniam švieti mui. Iš senosios visuomenės reikia paimti tai, kas pažangu ir naudinga Tarybinė vyriausybė, pažymėdama didžią lietuvių tautos šventę —■ LTSR dešimtmeti, gausų Lietuvos darbo žmonių būrį apdovanojo ordi mūsų laikams. nais ir medaliais. t Neužtenka skaityti komunistinio Rugsėjo mėn. 29 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiu turinio brošiūrėles, įsisavinti komu mo pirmininkas drg. J. Paleckis įteikė apdovanotiesiems ordinus ir meda lius. Jų tarpe — Vilniaus Valstybinio universiteto profesorių ir dėsty nistinius lozungus — mokslo žinias tojų grupė. „Darbo Raudonosios Vėliavos" ordinu apdovanoti: universiteto ■reikia rišti su praktika, studijuoti rektorius prof. Bučas, prorektorius prof. S. Jankauskas, prof. J. Vabalasžmonijos praeitį, jos patyrimą ir ne Gudaitis, Istorijos-filologijos f-to dekanas E. Meškauskas ir doc. kartoti praeityje žmonijos padarytų Karvelis. „Garbės ženklo" ordinu apdovanoti: Gamtos m. f-to dekanas V. klaidų. Marksas ir Engelsas taip pat Chomskis, Fizikos-matematikos f-to dekanas H. Horodničius, Teisės m. pasinaudojo žmonijos patyrimu, kur f-to dekanas K. Domaševičius, Marksizmo-leninizmo katedros vedėja R. dami mokslą apie visuomenės vysty Davtjan, vyr. dėstytojai Sviatčenkovas, Soblis, E. Griškun, K. Rulis, V. mąsi, socialistinę revoliuciją ir pro Simonavičius, Mokslinės bibliotekos skyriaus vedėja S. Šapiraitė. Medaliu „Už darbo šaunumą" apdovanoti vyr. dėstytojai V. Paševič letariato diktatūrą. „Žinias mes tu ir S. Lazutka. rime įsisavinti taip, kad komuniz Medaliu „Už pasižymėjimą darbe" apdovanotas dėst. J. Barzdaitis. mas nebūtų kažkas iškalta, išmokta, Didysis įvertinimas skatina mūsų universiteto profesorių ir dėstytojų o būtų tai, kas jūsų pačių pergal personalą dar geriau dirbti, auklėjant jaunimą komunistine dvasia. („Taryb. Stud." inf.) vota" (Leninas),
AUKŠTAS ĮVERTINIMAS
darbų, visiškas knygos atitrūkimas nuo gyvenimo praktikos. V. I. Leninas kėlė būtiną reikalą įgytas žinias sieti 6u praktika, su gyvenimu. „Be darbo, be kovos, knyginis komuniz mo pažinimas iš komunistinių bro šiūrų — veikalų yra visiškai niekam vertas, nes tęstų senąjį teorijos ati trūkimą nuo praktikos, kuris sudarė patį biauriausią senosios buržuazinės visuomenės bruožą".
Leninas į klausimą, kaip reikia mokytis, atsako: „Tik nenutrūksta mai siejant kiekvieną veiklos žings nį mokykloje, kiekvieną auklėjimo, švietimo ir mokymo žingsnį su visų darbo žmonių kova prieš išnaudoto jus". Tokius uždavinius moksle jauni mui iškėlė didysis Leninas. „Atsi minkite, mylėkite, studijuokite Iljičių, mūsų mokytoją, mūsų vadą", — taip kalba mums draugas Stalinas. Jeigu mes mylime, studijuojame Leniną, tai turime ir mokytis iš jo gyveni mo. Mokslo žinių įsisavinimas, mark sizmo-leninizmo studijavimas padės mums tapti tikrais savo šalies patrio tais, naujo gyvenimo statytojais, ko votojais dėl laisvės ir taikos visame pasaulyje. Tuo pateisinsime tarybi nio jaunuolio vardą, tuo pagerbsime didįjį tarybinės valstybės kūrėją — Leniną.
Mes, busimieji teisininkai, turime mokytis taip, kaip mus mokė Leninas, — įvykdyti visus jaunimui iškeltus uždavinius. O tai padaryti nesun ku — reikia tik atkakliai mokytis.
Gr. Kazragytė Teisės p. f-to I k. stud,
nės dorovės pagrinde V. I. Leninas matė kovą dėl komunizmo sustipri nimo ir galutinio įgyvendinimo. Genialios V. I. Lenino mintys, pa sakytos III Rusijos visuotiniame kom jaunimo suvažiavime, tapo tarybinio jaunimo darbo ir kovos programa, kelrodžiu kelyje į komunizmą.
Lenininės mintys apie komjaunimo uždavinius — mokytis, ugdyti ko munistinę moralę, auklėti jaunimą komunistine dvasia, remiantis kūry biniu socialistiniu darbu, toliau iš vystytos draugo Stalino, virto nenu galima materialine jėga. Ir šiandien, po ilgų kovos ir dar bo metų, kada mūsų šalis padarė milžinišką žingsnį komunizmo link, tarybinis komjaunimas, jaunimas ne užmiršo didžiojo Lenino žodžių, pa sakytų III Rusijos komjaunimo suva žiavime. Jaunieji komunizmo staty tojai, kartu su liaudies demokratijos jaunimu, nesvyruodami vykdo Vla dimiro Iljičiaus nurodymus — ati duoda visas jėgas komunizmo sukū rimo reikalui.
Didysis Lenino priesakas Š. m. spalio 2 d. sukako 30 me tų, kai Leninas Rusijos Komunistinio Jaunimo Sąjungos III suvažiavime, nagrinėdamas Jaunimo sąjungos už davinius, pasakė šiuos reikšmingus žodžius: „Uždavinys yra — moky tis". .Tai visiškai suprantama, nes tik mokslas ir, visų pirma, Markso— Engelso—Lenino—Stalino mokslas ro do tikruosius kelius į komunizmą. Leninas nurodė, kad „jaunimo są junga turi mokytis komunizmo". Mes, tarybinė studentija, komunistinis ir nesąjunginis jaunimas, turime moky tis komunizmo. Tačiau mokytis ko munizmo — tai nereiškia įsisavinti tai, kas rašoma knygose apie ko munizmą, nes tai atitrauktų teoriją nuo praktikos. Mūsų pareiga — ne vien tik semtis mokslo žinių, bet mokėti jas taikyti praktikoje, mo kėti savo studijas suderinti su vi suomeniniu darbu taip, kad jos at neštų liaudžiai daug naudos. Mes, busimieji istorikai, kalbinin kai, literatai, atsiminę šiuos prieš 30 metų pasakytus Lenino žodžius, dar labiau gilinkimės į mokslą, j lietuvių liaudies kultūrą, prisidėkime prie mūsų kultūrinio palikimo įvertinimo, Vyt. Mažiulis