TEGYVUOJA DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINES REVOLIUCIJOS XXXIII METINĖS! VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
★
VILNIAUS VALSTYBINIO UN1VLRSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 23
1950 m. lapkričio 7 d. antradienis
Kaina 20 kap.
DIDŽIOJI ŠVENTĖ T Z ĮSA tarybinė liaudis su dideliu gamybiniu ir politiniu pakilimu švenčia Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos XXXIII metines. Prieš trisdešimt trejus metus mūsų šalies visų tautų darbo žmonis, Lenino—Stalino partijos vadovaujami, nuvertė buržuazijos, dvarininkų ir buožių jungą, sukūrė pirmąją pasau lyje socialistinę valstybę. Prasidėjo nauja era žmonijos istorijoje, lai mėjusio socializmo era. Praėjusieji trisdešimt treji metai mūsų šalies darbo žmonėms buvo sunkių kovų ir didžių laimėjimų metai. Jie parodė, kokia milžiniška jėga slypi išnaudojamųjų darbo žmonių masėse, pakilusiose į kovą dėl savo laisvės, dėl teisės patiems tvarkyti savo gyvenimą. Jie parodė, kokius kūrybinius darbo stebuklus gali parodyti išsivadavęs iš vergo vės darbo žmogus broliškame lygia teisių tautų kolektyve. Tarybinių žmonių valios nepalaužė nei 14 vals tybių karinė intervencija, nei žiau rus pilietinis karas, nei atstatomojo laikotarpio sunkumai, nei įtemptas darbas, vykdant socialistinį šalies industrializavimą bei žemės ūkio ko lektyvizavimą, nei pagaliau Didžio jo Tėvynės karo rūstus išmėginimas. Tarybinė liaudis savomis jėgomis pastatė ir apgynė socializmą, tvirtai stojo į komunizmo statybos kelią. Nėra pasaulyje tokios jėgos, kuri įstengtų ją iš to kelio išstumti. Minėdama didžiąją sukaktį, mūsų šalis didžiuojasi milžiniškais savo kūrybinio darbo laimėjimais vykdant stalininį pokarinį penkmetį. Didžiu liai praūžusio karo sugriovimai ne buvo tokia kliūtis, kurios tarybiniai žmonės bolševikišku atkaklumu ne būtų įstengę įveikti. Per trumpą penkerių metų laikotarpį mūsų šalis ne tik užgydė karo padarytas žaiz das, bet ir žymiai pralenkė prieška rinį gamybos lygį. Milžiniškas di džiųjų komunizmo statybų užmojis prie Volgos, prie Dniepro ir Viduri nėje Azijoje įkvepia milijonus tary binių žmonių naujiems kūrybinio darbo žygiams. Nėra pasaulyje kitos tokios šalies, kuri galėtų pasigirti tokiais laimėjimais. Trisdešimt trečiąsias Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos me tines mes švenčiame tvirtai pasitikė dami savo jėgomis, pasiryžę įveikti visas kliūtis mūsų kelyje į komuniz mą. Didžiosios bolševikų partijos ir draugo Stalino asmeniškas vadova vimas užtikrina mūsų pergalę. Per šiuos trisdešimt trejus metus nepaprastai sustiprėjo socializmo ir demokratijos jėgos visame pasaulyje. Į socializmo statybos kelią įstojo milijonai darbo žmonių liaudies de mokratijos šalyse. Šiandien beveik pusė žmonijos sudaro didžiąją tai
kos, demokratijps ir socializmo sto vyklą, susispietusią apie mūsų ga lingąją Tėvynę. Šimtai milijonų dar bo žmonių kovoja dėl taikos, demo kratijos ir socializmo kapitalo pri slėgtose šalyse. Socializmo era pra sidėjo, ir nėra tokios jėgos, kuri įstengtų pasukti istorijos ratą atgal. Didieji socializmo laimėjimai rodo neišveng amą kapitalizmo žlugimą. Imperialistinės buržuazijos moralinispolitinis izoliavimas didėja diena po dienos, jos nusikalstamam viešpata vimui artėja neišvengiamas galas. Vidinių prieštaravimų draskoma im perializmo stovykla, jausdama savo žlugimo neišvengiamumą ir norėda ma žūt būt išsilaikyti, pasirinko ag resijos kelią, naujo pasaulinio ka ro rengimo kelią. Imperialistinė bur žuazija pasiryžo kraujuje paskandinti visą pasaulį, kad tik išgelbėtų savo kapitalus. Ji jau lieja nekaltų žmo nių kraują Korėjoje, Vietname, Ma lajuose. Ji nori išplėsti naujo karo ugnį visame pasaulyje. Nepasitikė dama savo pavergtais darbo žmo nėmis, imperialistinė buržuazija išlei džia milijardus karo technikai, gra sina pasauliui atomine bomba ir dar neišrasta vandenilio bomba. Tačiau ji užmiršta, kad technika be žmo gaus tėra tik metalo laužas. Galingas taikos šalininkų judėjimas visame pasaulyje yra rūstus įspėjimas impe rialistiniams karo kurstytojams. Tai ka neabejotinai nugalės karą. Lietuvių tauta švenčia Didžiojo Spalio XXXIII-sias metines pradėda ma antrąjį savo tarybinio gyvenimo dešimtmetį. Tarybinio gyvenimo me tai — didelių laimėjimų metai Lietu vos darbo žmonėms. Lietuvių tauta niekuomet neturėjo tokių visapusiško vystymosi sąlygų, kurias jai suteikė tarybinė santvarka ir broliškų tary binių tautų pagalba. Didžiosios rusų tautos ir kitų tarybinių tautų remia ma, Tarybų Lietuva sėkmingai vykdo socialistinį respublikos industrializa vimą, žemės ūkio kolektyvizavimą, sparčiais tempais vysto nacionalinę savo forma ir socialistinę savo turi niu kultūrą. Mūsų respublika kartu su kitomis tarybinėmis respublikomis eina tiesiu komunizmo statybos keliu, nušluodama nuo to kelio buržuazines nacionalistines šiukšles. Mes, Vilniaus Valstybinio univer siteto darbuotojai ir studentai, švęs dami Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos XXXIII-sias metines, esame tvirtai pasiryžę sutelkti visas savo jėgas ugdant ir stiprinant naują socialistinę lietuvių naciją, nešant į liaudį didžiąsias Lenino—Stalino idė jas, vykdant socializmo ir komuniz mo statybos uždavinį mūsų šalyje. Su Lenino vėliava, Stalino vado vaujami — pirmyn į komunizmo per galę!
Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 33-jų metinių minėjimas S. m. lapkričio 3 d. universiteto Aktų salėje susirinko profesoriai, dėstytojai, studentai, administracijos personalas Didžiosios Spalio socialis tinės revoliucijos XXXIII-sioms me tinėms paminėti. Universiteto rektorius prof. Bučas iškilmingą susirinkimą skelbia atida rytu. Audringais plojimais palydi studentai Gamtos mokslų f-to deka no doc. Chomskio pasiūlymą išrinkti į Garbės prezidiumą VKP(b) CK Po litinį Biurą su draugu Stalinu prieš akyje. Žodį pranešimui gauna Teisės mokslų f-to dekanas doc. Domaševi čius. Pranešėjas plačiai nušvietė Didžio sios Spalio socialistinės revoliucijos reikšmę, kurios pasėkoje buvo išva duotos pavergtos carizmo tautos, ku rios dėka dabar iškilo liaudies de mokratijos šalys, sėkmingai kurian čios socializmą. Pranešėjas pažymėjo tuos laimėji mus, kurie pasiekti mūsų respublikos ekonominiame ir kultūriniame gy venime. — Nėra pasaulyje jėgos, — sako pranešėjas, — kuri pajėgtų sulaikyti
nesustabdomą tarybinės liaudies žen gimą į priekį, į komunizmą, nes so cialistinė santvarka davė liaudžiai nenugalimos jėgos, kadangi Tarybi nei valstybei vadovauja Lenino— Stalino partija, Didžiosios Spalio so cialistinės revoliucijos organizato rius. — Džiugu gyventi, dirbti ir kovo ti stalininėje epochoje, — baigia pranešėjas. .. .Vėl salėje aidi ilgai nenutilstą plojimai. Tai susirinkusieji priima sveikinimo laišką didžiajam tautų vadui ir mokytojui, geriausiam tary binio jaunimo bičiuliui draugui Stalinai. Laiške rašoma: „Drauge su visu tarybiniu jaunimu, drauge su Visa tarybine liaudimi, mes būsime pirmose gretose kovoto jų už taiką ir demokratiją. Drauge su visa tarybine liaudimi mes tvir tai budėsime Didžiojo Spalio laimė jimų sargyboje, atkakliu mokymusi stiprinsime socialistinės Tėvynės galią ir Jūsų brangusis draugas Stalinai vadovaujami tvirtai žengsi me į šviesų komunizmo rytojų". Po iškilmingosios dalies įvyko koncertas. (Mūsų koresp.)
„Spalio socialistinė revo liucija sumušė kapitalizmą, atėmė iš buržuazijos gamy bos priemones ir pavertė fabrikus, gamyklas, žemę, geležinkelius, bankus — vi sos liaudies nuosavybe, vi suomenine nuosavybe. Ji įvedė proletariato dik tatūrą ir atidavė milžiniškos valstybės vadovavimą dar bininkų klasei, tuo būdu pa darydama ją viešpataujančia klase. Tuo pačiu Spalio socialis tinė revoliucija pradėjo nau ją žmonijos istorijos erą — proletarinių revoliucijų erą“. (VKP(b) Istorija. Trumpasis kursas) ■f
★ Nuotraukoje: Antrajame Tarybų suvažiavime V. z. Leninas paskelbia Tarybų valdžią. (Iš dail. V. Serovo pav.)
Džiugu gyventi, dirbti ir kovoti stalininėje epochoje tA
VISAS JĖGASTARYBINEI LIAUDŽIAI Tarybų šalies žmonės sutinka bran gią Spalio revoliucijos šventę su di deliais laimėjimais įvairiose socialis tinio darbo srityse. Tarybų Lietuvos studentija, bū dama dėkinga už suteiktas sąlygas mokytis, Spalio revoliucijos XXXIII metines sutinka žymiais pasiekimais mokslinio ir ideologinio darbo ba ruose. Šiandien, kartu su milijonais tary binės šalies jaunuolių, ir aš noriu pasisakyti, jog esu laiminga, nes gy venu tarybinėje šalyje. Darbo žmonių valdžia man, darbininko dukrai, su teikė galimybę mokytis. Tarybinė mokykla išmokė mane mylėti darbo liaudį ir kovoti dėl jos interesų. Tik jos dėka aš supratau kritikos, savikritikos auklėjamąją reikšmę, tary binio patriotizmo esmę. Aš sujungiau savo gyvenimą su Lenino komjaunimu, kuris mane mo ko kovoti dėl darbo žmonijos laimės. Studijuodama universitete, aš sten giuosi gerai atlikti komjaunimo or ganizacijos man pavestą darbą, ge rai mokytis. Savo visuomeninę veiklą suderindama su mokymusi, aš ruo šiuosi tapti ne tik gera specialiste, bet ir aktyvia visuomenininke. Tik tarybų santvarka man suteikė galimybę priklausyti pažangiajam tarybiniam jaunimui — jaunajai ko munizmo statytojų kartai. Dėkinga tarybinei santvarkai, aš sieksiu, kad visos mano jėgos būtų indėlis į bendrą kovą dėl darbo žmonių laisvės, dėt taikos.
B. Stankevičiūtė Medicinos f-to V k. stud.
Ačiū Tarybų valdžiai Tarybų šalis šiais metais sutin ka XXXIII-sias Didžiosios Spalio so cialistinės revoliucijos garbingąsias metines. Jau lygiai XXXIII metai, kai mūsų Tėvynė stovi pasaulio taikos sargyboje. Viso pasaulio darbo žmo nių akys atkreiptos į socialistinės re voliucijos ugnyje sukurtą darbininkųvalstiečių valstybę, į didžiąją Tary bų Sąjungą. Aš esu be galo laiminga, gyven dama Tarybų šalyje. Prieš mane atsiveria plačiausios perspektyvos. Aš dirbu ir mokausi vidurinėje mo kykloje. Už visa tai esu dėkinga mūsų bolševikų partijai, didžiajam vadui draugui Stalinui. Šiais metais, gruodžio mėn. 17 d. aš pirmą kartą balsuosiu. Aš esu laiminga, galėdama atiduoti savo balsą už puikią socialistinės Tėvynės ateitį, už darbo žmonių reikalą, už taiką ir laisvę visame pasaulyje. L. Iešmantaitė Mokymo dalies darbuotoja
tA
Į ŠVIESŲ RYTOJŲ
Aš balsuosiu už laimingą ateitį
Praėjo trisdešimt treji metai nuo tos dienos, kai Lenino—Stalino par tijos vadovaujami darbo žmonės viename šeštadalyje žemės rutulio sudaužė kapitalizmo grandines ir prasiveržė į laisvę, į šviesą. Nuo to laiko tarybinis žmogus su pasitikėji mu žiūri į savo ateitį. Jis žino, kad ši ateitis priklauso jam. Man, neturtingo valstiečio sūnui, buržuazinės Lietuvos laikais nebūtų buvę įmanoma mokytis aukštojoje mokykloje. Tiktai tarybinė santvarka man suteikė galimybę tapti aukštos kvalifikacijos specialistu. Šiais moks lo metais aš baigiu Ekonomikos mokslų f-tą ir prieš mane atsiveria platus kūrybinis darbas. Būdamas bolševikų partijos nariu, aš steng siuos visas savo žinias, įgytas aukš tojoje mokykloje, panaudoti taikioje mūsų liaudies ūkio statyboje. Gruodžio mėn. 17 d. — rinkimų dieną, aš atiduosiu savo balsą už šviesiąją ateitį, už komunizmo trium fą. V. Venckūnas Ekonomikos m. f-to V k. stud.
š. m. gruodžio mėn. 17 d. įvyks rinkimai į vietines Darbo žmonių de putatų tarybas. Tuo metu, kai impe rialistiniai agresoriai intensyviai ruo šiasi pasauliniam karui, kai jie nuo šmeižtų ir propagandos perėjo prie atvirų karo veiksmų Korėjoj ir kito se Azijos dalyse, tarybinė liaudis ku ria taikingą ir šviesų gyvenimą. Mil žiniškos socialistinės statybos prie Volgos ir Turkmėnijoj bei stalininis gamtos pertvarkymo planas iškyla kaip galingi taikos ir komunizmo švyturiai. Aš šiemet pirmą kartą balsuosiu. Tai didelė šventė mano gyvenime. Minėdama XXXIII-sias Spalio socia listinės revoliucijos metines ir ruoš damasi rinkimams į vietines Darbo žmonių deputatų tarybas, aš, kartu su visa tarybine liaudimi, vieningai pareiškiu, kad atiduosiu savo balsą už laimingą mūsų socialistinės Tėvy nės ateitį, už taiką visame pasau lyje. G. Augustinavičiūtė Ist.-Fil. fak. I k. 6tud.
Ką man davė Didžioji Spalio socialistinė revoliucija Sugriovus seną buržuazinę visuo meninę ir valstybinę santvarką, Di džioji Spalio socialistinė revoliucija sukūrė naują, socialistinę santvarką, socialistinę teisinę tvarką, saugojančią gyvybinius darbininkų, valstiečių ir inteligentijos interesus. Didžiosios Spalio socialistinės re voliucijos išdavoje įvyko didžiausias perversmas ir kultūros srityje, šis perversmas pasireiškė ir tuo, kad darbo žmonių masės užkariavo aukš tąsias mokyklas, paversdamos jas socialistine kalve ruošti kvalifikuo tus inteligentijos kadrus visoms so cialistinio liaudies ūkio ir kultūros šakoms. Komplektuojant tarybinių aukštųjų mokyklų mokslo personalą, nulemia ne turtai ir pažintys, kaip kad yra buržuazinėse valstybėse, bet asmeni niai gabumai ir pasiaukojamas dar bas Tėvynės labui. Į mokslo perso nalo eiles yra įtraukiami ne vien
vyrai, bet ir moterys. Tik tarybinės santvarkos dėka ir aš patekau į VVU Teisės mokslų f-to mokslo per sonalo eiles. Man buvo sudarytos puikiausios sąlygos ruoštis moksliniam darbui. Buvau pasiųsta į žymiausią Tarybų Sąjungos mokslo įstaigą — į TSRS Mokslų akademijos aspirantūrą. Ten, kultūringiausių žmonių aplinku moje, žymiausių tarybinių mokslinin kų vadovaujama, parašiau ir apgy niau disertaciją mokslų kandidato laipsniui gauti. Patekti i Teisės mokslų f-to mokslo personalo eiles buržuazinės Lietuvos sąlygomis, kaip moteris, negalėjau nė svajoti. Būdama dėkinga Tarybinei san tvarkai, susikūrusiai Didžiosios Spa lio socialistinės revoliucijos išdavoje, esu pasiryžusi panaudoti įsigytąjį mokslą socialistinės Tėvynės labui. O. Roželytė Teisės m. kandidatas
Mokytis tik labai gerai Kokia gi svajonė apie mokslą aukštojoj ar net vidurinėje mokyk loje galėjo būti anksčiau, jei vien pradinę mokyklą užbaigti buvo sun ku, nes turint vos 12 metų, reikėjo sekti vaga paskui sunkų plūgą. Ir jei šiandien galiu studijuoti tai tik dėka Tarybų valdžios, dėka di džiųjų Spalio socialistinės revoliuci jos laimėjimų. Tik Spalio socialisti nės revoliucijos dėka, darbininkų ir valstiečių vaikai gali mokytis ir, ei dami su jaunųjų komunizmo statyto-
jų būriu, — komjaunimu, kruti švie sią ateitį. Mūsų pareiga — gerai mokytis, aktyviai dalyvauti visuomeniniame darbe. Kad pateisinti garbingą komjau nuolio vardą, partijos ir vyriausybės rūpinimąsi mumis, Spalio socialisti nės revoliucijos XXXIII metinių gar bei, aš pasiryžau mokytis vien tik labai gerai, kad galėčiau tapti tikrai geru tarybiniu specialistu. Vyt. Statulevičius Fiz.-mat. fak. II k. stud.