TEGYVUOJA DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINES REVOLIUCIJOS XXXIII METINĖS! VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
★
VILNIAUS VALSTYBINIO UN1VLRSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 23
1950 m. lapkričio 7 d. antradienis
Kaina 20 kap.
DIDŽIOJI ŠVENTĖ T Z ĮSA tarybinė liaudis su dideliu gamybiniu ir politiniu pakilimu švenčia Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos XXXIII metines. Prieš trisdešimt trejus metus mūsų šalies visų tautų darbo žmonis, Lenino—Stalino partijos vadovaujami, nuvertė buržuazijos, dvarininkų ir buožių jungą, sukūrė pirmąją pasau lyje socialistinę valstybę. Prasidėjo nauja era žmonijos istorijoje, lai mėjusio socializmo era. Praėjusieji trisdešimt treji metai mūsų šalies darbo žmonėms buvo sunkių kovų ir didžių laimėjimų metai. Jie parodė, kokia milžiniška jėga slypi išnaudojamųjų darbo žmonių masėse, pakilusiose į kovą dėl savo laisvės, dėl teisės patiems tvarkyti savo gyvenimą. Jie parodė, kokius kūrybinius darbo stebuklus gali parodyti išsivadavęs iš vergo vės darbo žmogus broliškame lygia teisių tautų kolektyve. Tarybinių žmonių valios nepalaužė nei 14 vals tybių karinė intervencija, nei žiau rus pilietinis karas, nei atstatomojo laikotarpio sunkumai, nei įtemptas darbas, vykdant socialistinį šalies industrializavimą bei žemės ūkio ko lektyvizavimą, nei pagaliau Didžio jo Tėvynės karo rūstus išmėginimas. Tarybinė liaudis savomis jėgomis pastatė ir apgynė socializmą, tvirtai stojo į komunizmo statybos kelią. Nėra pasaulyje tokios jėgos, kuri įstengtų ją iš to kelio išstumti. Minėdama didžiąją sukaktį, mūsų šalis didžiuojasi milžiniškais savo kūrybinio darbo laimėjimais vykdant stalininį pokarinį penkmetį. Didžiu liai praūžusio karo sugriovimai ne buvo tokia kliūtis, kurios tarybiniai žmonės bolševikišku atkaklumu ne būtų įstengę įveikti. Per trumpą penkerių metų laikotarpį mūsų šalis ne tik užgydė karo padarytas žaiz das, bet ir žymiai pralenkė prieška rinį gamybos lygį. Milžiniškas di džiųjų komunizmo statybų užmojis prie Volgos, prie Dniepro ir Viduri nėje Azijoje įkvepia milijonus tary binių žmonių naujiems kūrybinio darbo žygiams. Nėra pasaulyje kitos tokios šalies, kuri galėtų pasigirti tokiais laimėjimais. Trisdešimt trečiąsias Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos me tines mes švenčiame tvirtai pasitikė dami savo jėgomis, pasiryžę įveikti visas kliūtis mūsų kelyje į komuniz mą. Didžiosios bolševikų partijos ir draugo Stalino asmeniškas vadova vimas užtikrina mūsų pergalę. Per šiuos trisdešimt trejus metus nepaprastai sustiprėjo socializmo ir demokratijos jėgos visame pasaulyje. Į socializmo statybos kelią įstojo milijonai darbo žmonių liaudies de mokratijos šalyse. Šiandien beveik pusė žmonijos sudaro didžiąją tai
kos, demokratijps ir socializmo sto vyklą, susispietusią apie mūsų ga lingąją Tėvynę. Šimtai milijonų dar bo žmonių kovoja dėl taikos, demo kratijos ir socializmo kapitalo pri slėgtose šalyse. Socializmo era pra sidėjo, ir nėra tokios jėgos, kuri įstengtų pasukti istorijos ratą atgal. Didieji socializmo laimėjimai rodo neišveng amą kapitalizmo žlugimą. Imperialistinės buržuazijos moralinispolitinis izoliavimas didėja diena po dienos, jos nusikalstamam viešpata vimui artėja neišvengiamas galas. Vidinių prieštaravimų draskoma im perializmo stovykla, jausdama savo žlugimo neišvengiamumą ir norėda ma žūt būt išsilaikyti, pasirinko ag resijos kelią, naujo pasaulinio ka ro rengimo kelią. Imperialistinė bur žuazija pasiryžo kraujuje paskandinti visą pasaulį, kad tik išgelbėtų savo kapitalus. Ji jau lieja nekaltų žmo nių kraują Korėjoje, Vietname, Ma lajuose. Ji nori išplėsti naujo karo ugnį visame pasaulyje. Nepasitikė dama savo pavergtais darbo žmo nėmis, imperialistinė buržuazija išlei džia milijardus karo technikai, gra sina pasauliui atomine bomba ir dar neišrasta vandenilio bomba. Tačiau ji užmiršta, kad technika be žmo gaus tėra tik metalo laužas. Galingas taikos šalininkų judėjimas visame pasaulyje yra rūstus įspėjimas impe rialistiniams karo kurstytojams. Tai ka neabejotinai nugalės karą. Lietuvių tauta švenčia Didžiojo Spalio XXXIII-sias metines pradėda ma antrąjį savo tarybinio gyvenimo dešimtmetį. Tarybinio gyvenimo me tai — didelių laimėjimų metai Lietu vos darbo žmonėms. Lietuvių tauta niekuomet neturėjo tokių visapusiško vystymosi sąlygų, kurias jai suteikė tarybinė santvarka ir broliškų tary binių tautų pagalba. Didžiosios rusų tautos ir kitų tarybinių tautų remia ma, Tarybų Lietuva sėkmingai vykdo socialistinį respublikos industrializa vimą, žemės ūkio kolektyvizavimą, sparčiais tempais vysto nacionalinę savo forma ir socialistinę savo turi niu kultūrą. Mūsų respublika kartu su kitomis tarybinėmis respublikomis eina tiesiu komunizmo statybos keliu, nušluodama nuo to kelio buržuazines nacionalistines šiukšles. Mes, Vilniaus Valstybinio univer siteto darbuotojai ir studentai, švęs dami Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos XXXIII-sias metines, esame tvirtai pasiryžę sutelkti visas savo jėgas ugdant ir stiprinant naują socialistinę lietuvių naciją, nešant į liaudį didžiąsias Lenino—Stalino idė jas, vykdant socializmo ir komuniz mo statybos uždavinį mūsų šalyje. Su Lenino vėliava, Stalino vado vaujami — pirmyn į komunizmo per galę!
Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 33-jų metinių minėjimas S. m. lapkričio 3 d. universiteto Aktų salėje susirinko profesoriai, dėstytojai, studentai, administracijos personalas Didžiosios Spalio socialis tinės revoliucijos XXXIII-sioms me tinėms paminėti. Universiteto rektorius prof. Bučas iškilmingą susirinkimą skelbia atida rytu. Audringais plojimais palydi studentai Gamtos mokslų f-to deka no doc. Chomskio pasiūlymą išrinkti į Garbės prezidiumą VKP(b) CK Po litinį Biurą su draugu Stalinu prieš akyje. Žodį pranešimui gauna Teisės mokslų f-to dekanas doc. Domaševi čius. Pranešėjas plačiai nušvietė Didžio sios Spalio socialistinės revoliucijos reikšmę, kurios pasėkoje buvo išva duotos pavergtos carizmo tautos, ku rios dėka dabar iškilo liaudies de mokratijos šalys, sėkmingai kurian čios socializmą. Pranešėjas pažymėjo tuos laimėji mus, kurie pasiekti mūsų respublikos ekonominiame ir kultūriniame gy venime. — Nėra pasaulyje jėgos, — sako pranešėjas, — kuri pajėgtų sulaikyti
nesustabdomą tarybinės liaudies žen gimą į priekį, į komunizmą, nes so cialistinė santvarka davė liaudžiai nenugalimos jėgos, kadangi Tarybi nei valstybei vadovauja Lenino— Stalino partija, Didžiosios Spalio so cialistinės revoliucijos organizato rius. — Džiugu gyventi, dirbti ir kovo ti stalininėje epochoje, — baigia pranešėjas. .. .Vėl salėje aidi ilgai nenutilstą plojimai. Tai susirinkusieji priima sveikinimo laišką didžiajam tautų vadui ir mokytojui, geriausiam tary binio jaunimo bičiuliui draugui Stalinai. Laiške rašoma: „Drauge su visu tarybiniu jaunimu, drauge su Visa tarybine liaudimi, mes būsime pirmose gretose kovoto jų už taiką ir demokratiją. Drauge su visa tarybine liaudimi mes tvir tai budėsime Didžiojo Spalio laimė jimų sargyboje, atkakliu mokymusi stiprinsime socialistinės Tėvynės galią ir Jūsų brangusis draugas Stalinai vadovaujami tvirtai žengsi me į šviesų komunizmo rytojų". Po iškilmingosios dalies įvyko koncertas. (Mūsų koresp.)
„Spalio socialistinė revo liucija sumušė kapitalizmą, atėmė iš buržuazijos gamy bos priemones ir pavertė fabrikus, gamyklas, žemę, geležinkelius, bankus — vi sos liaudies nuosavybe, vi suomenine nuosavybe. Ji įvedė proletariato dik tatūrą ir atidavė milžiniškos valstybės vadovavimą dar bininkų klasei, tuo būdu pa darydama ją viešpataujančia klase. Tuo pačiu Spalio socialis tinė revoliucija pradėjo nau ją žmonijos istorijos erą — proletarinių revoliucijų erą“. (VKP(b) Istorija. Trumpasis kursas) ■f
★ Nuotraukoje: Antrajame Tarybų suvažiavime V. z. Leninas paskelbia Tarybų valdžią. (Iš dail. V. Serovo pav.)
Džiugu gyventi, dirbti ir kovoti stalininėje epochoje tA
VISAS JĖGASTARYBINEI LIAUDŽIAI Tarybų šalies žmonės sutinka bran gią Spalio revoliucijos šventę su di deliais laimėjimais įvairiose socialis tinio darbo srityse. Tarybų Lietuvos studentija, bū dama dėkinga už suteiktas sąlygas mokytis, Spalio revoliucijos XXXIII metines sutinka žymiais pasiekimais mokslinio ir ideologinio darbo ba ruose. Šiandien, kartu su milijonais tary binės šalies jaunuolių, ir aš noriu pasisakyti, jog esu laiminga, nes gy venu tarybinėje šalyje. Darbo žmonių valdžia man, darbininko dukrai, su teikė galimybę mokytis. Tarybinė mokykla išmokė mane mylėti darbo liaudį ir kovoti dėl jos interesų. Tik jos dėka aš supratau kritikos, savikritikos auklėjamąją reikšmę, tary binio patriotizmo esmę. Aš sujungiau savo gyvenimą su Lenino komjaunimu, kuris mane mo ko kovoti dėl darbo žmonijos laimės. Studijuodama universitete, aš sten giuosi gerai atlikti komjaunimo or ganizacijos man pavestą darbą, ge rai mokytis. Savo visuomeninę veiklą suderindama su mokymusi, aš ruo šiuosi tapti ne tik gera specialiste, bet ir aktyvia visuomenininke. Tik tarybų santvarka man suteikė galimybę priklausyti pažangiajam tarybiniam jaunimui — jaunajai ko munizmo statytojų kartai. Dėkinga tarybinei santvarkai, aš sieksiu, kad visos mano jėgos būtų indėlis į bendrą kovą dėl darbo žmonių laisvės, dėt taikos.
B. Stankevičiūtė Medicinos f-to V k. stud.
Ačiū Tarybų valdžiai Tarybų šalis šiais metais sutin ka XXXIII-sias Didžiosios Spalio so cialistinės revoliucijos garbingąsias metines. Jau lygiai XXXIII metai, kai mūsų Tėvynė stovi pasaulio taikos sargyboje. Viso pasaulio darbo žmo nių akys atkreiptos į socialistinės re voliucijos ugnyje sukurtą darbininkųvalstiečių valstybę, į didžiąją Tary bų Sąjungą. Aš esu be galo laiminga, gyven dama Tarybų šalyje. Prieš mane atsiveria plačiausios perspektyvos. Aš dirbu ir mokausi vidurinėje mo kykloje. Už visa tai esu dėkinga mūsų bolševikų partijai, didžiajam vadui draugui Stalinui. Šiais metais, gruodžio mėn. 17 d. aš pirmą kartą balsuosiu. Aš esu laiminga, galėdama atiduoti savo balsą už puikią socialistinės Tėvynės ateitį, už darbo žmonių reikalą, už taiką ir laisvę visame pasaulyje. L. Iešmantaitė Mokymo dalies darbuotoja
tA
Į ŠVIESŲ RYTOJŲ
Aš balsuosiu už laimingą ateitį
Praėjo trisdešimt treji metai nuo tos dienos, kai Lenino—Stalino par tijos vadovaujami darbo žmonės viename šeštadalyje žemės rutulio sudaužė kapitalizmo grandines ir prasiveržė į laisvę, į šviesą. Nuo to laiko tarybinis žmogus su pasitikėji mu žiūri į savo ateitį. Jis žino, kad ši ateitis priklauso jam. Man, neturtingo valstiečio sūnui, buržuazinės Lietuvos laikais nebūtų buvę įmanoma mokytis aukštojoje mokykloje. Tiktai tarybinė santvarka man suteikė galimybę tapti aukštos kvalifikacijos specialistu. Šiais moks lo metais aš baigiu Ekonomikos mokslų f-tą ir prieš mane atsiveria platus kūrybinis darbas. Būdamas bolševikų partijos nariu, aš steng siuos visas savo žinias, įgytas aukš tojoje mokykloje, panaudoti taikioje mūsų liaudies ūkio statyboje. Gruodžio mėn. 17 d. — rinkimų dieną, aš atiduosiu savo balsą už šviesiąją ateitį, už komunizmo trium fą. V. Venckūnas Ekonomikos m. f-to V k. stud.
š. m. gruodžio mėn. 17 d. įvyks rinkimai į vietines Darbo žmonių de putatų tarybas. Tuo metu, kai impe rialistiniai agresoriai intensyviai ruo šiasi pasauliniam karui, kai jie nuo šmeižtų ir propagandos perėjo prie atvirų karo veiksmų Korėjoj ir kito se Azijos dalyse, tarybinė liaudis ku ria taikingą ir šviesų gyvenimą. Mil žiniškos socialistinės statybos prie Volgos ir Turkmėnijoj bei stalininis gamtos pertvarkymo planas iškyla kaip galingi taikos ir komunizmo švyturiai. Aš šiemet pirmą kartą balsuosiu. Tai didelė šventė mano gyvenime. Minėdama XXXIII-sias Spalio socia listinės revoliucijos metines ir ruoš damasi rinkimams į vietines Darbo žmonių deputatų tarybas, aš, kartu su visa tarybine liaudimi, vieningai pareiškiu, kad atiduosiu savo balsą už laimingą mūsų socialistinės Tėvy nės ateitį, už taiką visame pasau lyje. G. Augustinavičiūtė Ist.-Fil. fak. I k. 6tud.
Ką man davė Didžioji Spalio socialistinė revoliucija Sugriovus seną buržuazinę visuo meninę ir valstybinę santvarką, Di džioji Spalio socialistinė revoliucija sukūrė naują, socialistinę santvarką, socialistinę teisinę tvarką, saugojančią gyvybinius darbininkų, valstiečių ir inteligentijos interesus. Didžiosios Spalio socialistinės re voliucijos išdavoje įvyko didžiausias perversmas ir kultūros srityje, šis perversmas pasireiškė ir tuo, kad darbo žmonių masės užkariavo aukš tąsias mokyklas, paversdamos jas socialistine kalve ruošti kvalifikuo tus inteligentijos kadrus visoms so cialistinio liaudies ūkio ir kultūros šakoms. Komplektuojant tarybinių aukštųjų mokyklų mokslo personalą, nulemia ne turtai ir pažintys, kaip kad yra buržuazinėse valstybėse, bet asmeni niai gabumai ir pasiaukojamas dar bas Tėvynės labui. Į mokslo perso nalo eiles yra įtraukiami ne vien
vyrai, bet ir moterys. Tik tarybinės santvarkos dėka ir aš patekau į VVU Teisės mokslų f-to mokslo per sonalo eiles. Man buvo sudarytos puikiausios sąlygos ruoštis moksliniam darbui. Buvau pasiųsta į žymiausią Tarybų Sąjungos mokslo įstaigą — į TSRS Mokslų akademijos aspirantūrą. Ten, kultūringiausių žmonių aplinku moje, žymiausių tarybinių mokslinin kų vadovaujama, parašiau ir apgy niau disertaciją mokslų kandidato laipsniui gauti. Patekti i Teisės mokslų f-to mokslo personalo eiles buržuazinės Lietuvos sąlygomis, kaip moteris, negalėjau nė svajoti. Būdama dėkinga Tarybinei san tvarkai, susikūrusiai Didžiosios Spa lio socialistinės revoliucijos išdavoje, esu pasiryžusi panaudoti įsigytąjį mokslą socialistinės Tėvynės labui. O. Roželytė Teisės m. kandidatas
Mokytis tik labai gerai Kokia gi svajonė apie mokslą aukštojoj ar net vidurinėje mokyk loje galėjo būti anksčiau, jei vien pradinę mokyklą užbaigti buvo sun ku, nes turint vos 12 metų, reikėjo sekti vaga paskui sunkų plūgą. Ir jei šiandien galiu studijuoti tai tik dėka Tarybų valdžios, dėka di džiųjų Spalio socialistinės revoliuci jos laimėjimų. Tik Spalio socialisti nės revoliucijos dėka, darbininkų ir valstiečių vaikai gali mokytis ir, ei dami su jaunųjų komunizmo statyto-
jų būriu, — komjaunimu, kruti švie sią ateitį. Mūsų pareiga — gerai mokytis, aktyviai dalyvauti visuomeniniame darbe. Kad pateisinti garbingą komjau nuolio vardą, partijos ir vyriausybės rūpinimąsi mumis, Spalio socialisti nės revoliucijos XXXIII metinių gar bei, aš pasiryžau mokytis vien tik labai gerai, kad galėčiau tapti tikrai geru tarybiniu specialistu. Vyt. Statulevičius Fiz.-mat. fak. II k. stud.
DIDŽIOSIOS KOMUNIZMO STATYBOS
SIENINES SPAUDOS APŽIŪROJE
Spalio
mintys
Didžiojo komunizmo architekto draugo Stalino vadovaujama tarybi XXXIII-sias Spalio revoliucijos kova už taiką" — skelbia Ekonomi nė liaudis yra pasiryžusi ir dykumas metines Universiteto sieninė spauda kos f-to sieninis laikraštis. Geriau paversti žydinčiais sodais. Pažiūrė sutinka su žymiais pasiekimais. Pa sieji šio f-to studentai pasiryžę kime i žemėlapį ir susiraskime Turk kilo sieniniuose laikraščiuose talpi siekti naujų laimėjimų moksle ir mėnijos TSR. Apie 80% visos Turk namos medžiagos politinis-idėjinis visuomeniniame darbe. Su begaliniu mėnijos ploto užima dykuma — Kalygis, išaugo sieninės spaudos bend atsidavimu Lenino—Stalino partijos ra-Kumai. radarbių skaičius. Rimtas redkolegi reikalui, su didele neapykanta tai Dvi didelės upės — Amu-Darja ir jų darbo pagalbininkas yra aktyvas, kaus ir kūrybinio gyvenimo prie Sir-Darja perkerta dykumas. Tačiau nuolat bendradarbiaujantis grupių, šams — suįžūlėjusiems naujo karo tiktai dalis vandens patenka kanalais kursų ir fakultetų sieniniuose laik kurstytojams — kalba jie apie mil į laukus. Upės, iš abiejų pusių su raščiuose. Eilės f-tų partinės, kom žiniškus didžiosios Tarybų šalies lai kaustytos dykumos, neša į Aralo jū jaunimo ir profsąjungos organizaci mėjimus, komunizmo statybas, nepa rą vandenį, kuris galėtų drėkinti jos sėkmingai leidžia didelio forma keičiamą Tarybų Sąjungos — taikos medvilnių laukus, sodus ir vynuogy to sieninius laikraščius, kuriuose at ir tautų saugumo tvirtovės — poli nus. sispindi studentų mokymo-auklėjimo tiką, užtikrinančią viso pasaulio pa Ir štai šiemet rugsėjo mėnesį TSRS lygio kėlimas, mokslinių ratelių veik žangiajai žmonijai šviesią ir laimin Ministrų Taryba nutarė nutiesti ka la, akademinio jaunimo ryšiai su gą ateitį. nalą nuo Amu-Darjos upės iki Krasplačiosiomis liaudies masėmis šefuo Tarybinė studentija atiduoda visas novodsko, t. y. iki Kaspijos. jant kolūkius, įmones, mokyklas, jėgas mokslo įsisavinimui, tvirtai ta Iškasus Turkmėnijos kanalą, bus aktyviai dalyvaujant pasiruošime ria kupinus energijos ir pasiryžimo išspręstos keturios gyvybiškai svar rinkimams į vietines Darbo žmonių žodžius: „Mes — naujo, komunisti bios problemos — drėkinimo, ener deputatų tarybas. nio rytojaus kūrėjai. Taika nugalės, getikos, transporto ir vandens tieki Dar geriau mokytis, dalyvauti vi nes mums vadovauja visų pergalių mo. Turkmėnijos kanalas su visa suomeniniame gyvenime, ruoštis tap organizatorius ir vadas, didysis tai drėkinimo kanalų sistema turės 2300 ti tikrai vertingais tarybiniais spe kos vėliavininkas—draugas Stalinas". km ir bus pastatytas per 7 metus. cialistais, būti aktyviais kovotojais Taip galime pasakyti perskaitę Me Amu-Darjos vandenys tarybinės už taiką, prieš imperialistinius karo dicinos, Teisės, Istorijos-Filologijos liaudies valia bus nukreipti Kaspi jos jūros link ir įgalins sudrėkinti V. I. Lenino ir J. V. Stalino paruoštas šalies elektrifikacijos planas kurstytojus — štai mintys, kurios fak. sieninius laikraščius, kurie rodo 8 milijonus 300 tūkstančių ha žemės. sėkmingai buvo įgyvendintas. Tuoj po elektrifikacijos pirmagimio Vol- .ryškia gija eina per visus, Didžiojo didžiulį akademinio jaunimo pakili Milžiniškame dykumų ir pusdykumių chovstrojaus buvo pastatytas naujas gigantas Dnieprogresas. Srovę tiekia Spalio garbei suruoštoje universiteto mą, sutinkant Spalio revoliucijos plote nusitęs medvilnės laukai, su šimtai ir tūkstančiai kitų didžiųjų ir mažųjų elektros stočių, tankiu tinklu sieninės spaudos apžiūroje išstatytus XXXIII metines. J. Kirkilą inžiro, granato, alyvmedžio ir vy apdengusių visą mūsų šalį. Elektros energija plačiai įsijungia į visas sieninius laikraščius. „Spalis — tai nuogių sodais. Žymią vietą užims liaudies ūkio šakas. Elektra, prieš daugelį metų apšvietusi pirmosiomis šilkmedžiai. Tai įgalins 6 kartus pa „Iljičiaus lemputėmis" valstiečių pirkias, dabar panaudojama kolūkinėje didinti Turkmėnijos šilkaverpio ko gamyboje, eina į kolūkinio kaimo gyvenimą. Tarpkursinė saviveiklos apžiūra konų gamybą. Be to, Svarbiausias Kuibiševo ir Stalingrado hidroelektrinių statyba, Kachovkos hidro Turkmėnijos kanalas taps labai reikš elektrinės statyba, Svarbiausiojo Turkmėnijos kanalo, Pietų Ukrainos ir Spalio 29 d. Aktų salėje vyko silaukė I k. studentų Motiejūnaitės minga vandens arterija, kuri sujungs Šiaurės Krimo kanalų tiesimas — tai komunizmo statybos, didžiosios Teisės m. f-to tarpkursinė meninės ir Balčiūno solo šokis „Cardašas". Vidurinės Azijos tarybines respubli stalininės epochos statybos. saviveiklos apžiūra. Joje dalyvavo Gerai buvo išpildytas ir solo daina kas su Kaspijos jūra, o per Volgą ir Nuotraukoje: V. I. Leninas ir J. V. Stalinas svarsto GOELRO apie 50% f-to studentų. Apžiūra pa vimas. Salia III k. stud. Rinkevičiaus su Maskva. Trys kanalo užtvankos planą. (Iš dailininko D. Nalbandiano paveikslo) rodė žymiai pakilusį meninės savi su puikia balsine medžiaga ir geru sudarys stambius vandens rezervua ------------------------------- « ♦------------------------------ veiklos lygį f-te tiek politiniu, tiek atlikimu pasirodė I k. stud. Račiū rus. Prie užtvankų bus įrengtos trys naitė. daugiau kaip 3 milijonus ha puikiau meniniu atžvilgiu. tingumo. Už kelių kilometrų nuo Za hidroelektrinės, kurių bendras pajė Apžiūroje buvo gausu deklamacijų Pirmąją vietą teisėtai iškovojo III gumas sieks šimtą tūkstančių kilo porožės bus pastatyta Kachovkos už sių juodžemių. Ir visi šie didinqi vatų ir sudarys tvirtą energetinę ba tvanka, o ties ja to pat vardo hid darbai bus atlikti per septynerius kursas (pirm. komj. organizacijos (Norkus II k., Sukelis III k.), me roelektrinė, 250 tūkstančių kilovatų metus. sekretorius Uziela, kultmasinis sek ninio skaitymo, atlikta eilė muzikos zę pramonei. Tačiau tai tik dalis didžiųjų ko torius Kazanskytė), parodęs didelį kūrinių fortepionu (Jocaitė III k. Kas nežino Krimo ir Pietų Ukrai galingumo. Nuo Kachovkos Dniepro 1950 metų rug masiškumą ir geriausią meninį atli ir kt.). nos stepių, kurios garsėja savo der vanduo tekės kanalu j Azovo juros munizmo statybų. Apie Lenino—Stalino komjaunimo lingu juodžemiu, kurioms trūksta tik įlanką — Sivašą, o, iš čia Dniepro pjūčio mėnesį TSRS Ministrų Taryba kimą. didžius žygius už taiką, prieš karo drėgmės, kad būtų užtikrinti gausūs vandenys jau šiaurės Krimo kanalu paskelbė nutarimą dėl dviejų di Antroji vieta atiteko I kursui kurstytojus bylojo III k. atliktas ir pastovūs derliai. Grįžkime prie že bus nukreipti j Krimo stepes, kurias džiausių pasaulyje hidroelektrinių (sekret. Kučinskas, kultmasinis sek mėlapio ir mūsų žvilgsniai nukryps į sudrėkinę ir atgaivinę, jie sudarys statybos prie Volgos upės, Kuibiševo torius Balčiūnas), kurio gretose montažas „Taurusis komjaunimas ko busimojo kanalo didingą panoramą. sąlygas auginti čia beveik visas sub ir Stalingrado miestų rajonuose. daug jaunų ir gabių saviveiklininkų. voje už taiką" (pastatymas BiliūnaiPietų Ukrainos kanalas prasidės aukš tropines kultūras. Aplenkęs FeodosiKuibiševo hidroelektrinė bus dvie Trečioji vieta pripažinta II kursui tės, Rinkevičiaus ir Sukelio). Jis rado čiau Dnieprogeso užtvankos ir suks ją, Šiaurės Krimo kanalas įsirems į jų milijonų kilovatų galingumo, o (sekret. Antanėlis, kultmasinis sek karštą pritarimą žiūrovų tarpe. Visa tai rodo apie naują meninės i pietus. Į šiaurę nuo Melitopolio Kerčės sąsiaurį, jungiantį Azovo jū Stalingrado hidroelektrinė ne ma torius Konkulevičius). saviveiklos pakilimą Teisės m. f-te. bus pastatyta užtvanką, o prie jos rą su Juodąja. Bendras abiejų kanalų žiau kaip vieno milijono septynių Apžiūros metu neblogai pasirodė hidroelektrinė 10 tūkst. kilovatų ga- ilgis sieks 550 kilometrų ir sudrėkins šimtų tūkstančių galingumo. Tiesa, apžiūroje paaiškėjo ir kai I kurso choras, vedamas III k. stud. Abi užtvankos, įrengus irigacijos Bliudzo, jaunatviškai atlikęs tary- kurie trūkumai: menkas masiškumas sistemą, drėkins apie 14 milijonų ha nių kompozitorių dainas. Puikiai su (II kursas), nepakankamas kai kurių dirvų, "esančių tarp Volgos ir Uralo. dainavo I kurso vyrų oktetas ir dalykų meninis atlikimas (IV k. Įvykdžius šį planą, bus išspręstos III k. mergaičių kvartetas. Darniai montažas) ir kt. trys gyvybiškai svarbios problemos skambėjo III k. vyrų duetas (Rinkevi Vykdydami VLKJS CK IV plenu — drėkinimo, energetikos ir transpor čius ir šukelis), atlikęs Novikovo mo nutarimą, teisininkai dar labiau to. Nebepažįstamas pasidarys Volgos „Rusija" ir Makrausovo — „Sormovo išvystys meninę saviveiklą ir pakels žemupis. Sausros bus nugalėtos, ir lyrinė". Šokių kolektyvai atliko lie jos meninį ir idėjinį lygį. bus užtikrinti gausūs ir pastovūs vi tuvių ir kitų broliškų tautų liaudies sų kultūrų derliai. H. Uziela šokius. II k. gerai atliko „KryžiaTeisės m. fak. III k. stud. Įvykdyti tokį milžinišką gamtos čioką". Didelio žiūrovų pritarimo su pertvarkymo planą per labai trumpą laiką įgalins ne tik priešakinė ta rybinė technika, bet ir bolševikinis AKADEMINIS JAUNIMAS SPORTUOJA stalininis vadovavimas visiems šiems darbams, tarybinių žmonių patriotiz Komjaunimo taurės varžybose mas. Tuo laiku, kuomet naujojo karo kurstytojai kuria klaikius žmoniją Didžiųjų stalininių statybų akivaiz Pasibaigė paskutinės komjaunimo kad kai kurios komandos, palyginti naikinančius planus, tarybinė liaudis viso pasaulio akivaizdoje pasirodo, doje itin išryškėja riba, skirianti 60komiteto taurės varžybos — tarpfa- 6U pereitais mokslo metais, yra pa kaip liaudis nugalėtoja, liaudis kūrėja, liaudis pertvarkytoja, įkvėpdama cializmo ir demokratijos pasaulį nuo kultetinis tinklinio turnyras. Varžy dariusios pažangą, ypatingai tai liečia viso pasaulio pažangius žmones j kovą už taiką visame pasaulyje. karo psichozės ir baimės pagauto bose dalyvavo 14 komandų — 7 mo Gamtos ir Teisės m. f-tų vyrų ko Kuibiševo, Stalingrado ir Kachovkos hidroelektrinių statyba, Svar kapitalizmo ir reakcijos pasaulio. Ka biausio Turkmėnijos, Pietų Ukrainos ir Šiaurės Krimo kanalų tiesimas — pitalistinis pasaulis, .ruošdamas nau terų ir 7 vyrų. Moterų grupėje I-mą mandas, kuriose jautėsi komandos vietą lengvai iškovojo Medicinos žaidėjų draugiškumas ir pasiruošimas tai naujas socialistinės Tėvynės, tarybinės valstybės taikios politikos ją pasaulinį karą, nori viską su f-to komanda. Il-je vietoje liko varžyboms. Tačiau buvo ir tokių įrodymas. griauti. O mes — kuriam, statom ir Istorijos-Filologijos f-tas, IlI-je — komandų, kurios varžyboms nepasi Visos mūsų šalies darbo žmonės laiko savo patriotine pareiga daly stovime taikos reikalo sargyboje. ‘Chemijos f-to komanda. Vyrų gru ruošė, kas ypatingai pasakytina apie vauti didžiosiose stalininės epochos statybose. pėje kova vyko įtemptai. Čia pirmą Ekonomikos m. f-to vyrų ir moterų S. Tarvydas Nuotraukoje: Volgos vaizdas rajone, kur bus statoma Stalin Geografijos mokslų kandidatas vieną iškovojo daugkartinis univer komandas, kurios pereitais metais grado hidroelektrinė. siteto čempionas, Fizikos-Matemati laimėjo III-čią vietą, o šiais metais kos f-to komanda, Il-je vietoje liko nusmuko net į VI-tą vietą. Lygiai chemikų komanda ir IlI-je vietoje — tas pats buvo ir su Istorijos-Filolo Gamtos m. f-to komanda. gijos ir Medicinos f-tų vyrų koman domis. Suvedant tarpfakultetinio tinklinio K. Perkumas turnyro rezultatus tenka pasakyti, Ekonomikos fak. IV k. stud. MVU komjaunimo komite grindinė klaida komjauni Maskvos Valstybinio Universiteto mo komiteto darbe, kalbė to darbą patenkinamai, SPORTINE KRONIKA XVII komjaunimo konferencija jo drg. Prokofjevas, iššau priėmė nutarimą iškel kė visą eilę trūkumų ki tiems trūkumams pašalinti ★ Didžiosios Spalio socialistinės f-to), Vengrytė, Brašiškytė (Gamtos 1950 m. spalio 14—15 Komitetas laiku nenurodė komjaunimo organizacijos revoliucijos XXXIII-jų metinių tuose darbo baruose. gar m. f-to), Žilinskaitė (Ist.-Fil. m. f-to), teisingų darbo formų ir d. d. Maskvos Universitete darbe ir išrinko naują Konferencijoje dalyvavo MVU komjaunimo komi bei eilėje f-tų vyksta tarpfakulteti- Žalnieriūnaitė (Chemijos m. f-to) ir vyko ataskaitinė - rinki metodų, mažai auklėjo niai šachmatų, tinklinio turnyrai. Krūtytė (Ekonomikos m. f-to). minė komjaunimo organi aktyvą bolševikinio prin- Maskvos miesto komjauni tetą. * Pradėtas pasiruošimas žiemos Gerai tarpkursinis šachmatų turnyras zacijos konferencija. Ata cipiškumo dvasioje, aštrio mo komiteto sekretorius (Iš „Maskovskij buvo suorganizuotas Medicinos f-te, sporto sezonui. Neseniai įvyko žiemos skaitinį pranešimą padarė je kritikos ir savikritikos Sizovas. Konferencija įvertino Universitet") kur varžybose dalyvavo virš 40 sporto sekcijos mėgėjų susirinkimas, MVU komjaunimo komite dvasioje. šachmatininkų. Tarpkursiniame tink kuris išrinko slidinėjimo, ledo ritu to sekretorius drg. Račinslinio turnyre Teisės m. f-te dalyva lio ir čiuožimo sekcijų valdybas. Bu Diskusijų metu buvo kij. Studentai - didžiajai statybai vo 4 kursų komandos. vo sudarytas konkretus planas žie nurodyta visa eilė kom * S. m. spalio mėn. 22—28 d. d. mos sporto sezono pasiruošimui. Nu Pranešėjas pažymėjo, jaunimo komiteto darbo Tuo metu, kada taikos je konferencijoje. Mes di Kaune vyko LTSR tinklinio pirmeny matyta Tauro 4 įrengti studentams Sienlaikraščių kad komjaunuoliai ir stu trūkumų. šalininkų judėjimas įgavo džiuojamės tuo, kad mūsų bės. Moterų grupėje varžybose da universiteto čiuožyklą, įsigyti papil dentai labai daug dėmesio apžiūra vyko paskubomis, ir darbo skiria marksisti be pakankamos redakcijų milžinišką pobūdį, kada didžioji Tėvynė tvirtai lyvavo ASK moterų tinklinio koman domai žiemos sporto inventoriaus. apie pusę milijardo viso stovi taikos sargyboje ir da, kuri pirmenybėse iškovojo III-čią Slidininkai, vadovaujami dėstytojų nės-lenininės teorijos gi darbo analizės. Sieniniams liam studijavimui. Didelį laikraščiams mažai tepa pasaulio žmonių savo pa pradėjo taikias komunisti vietą. Komanda žaidė šios sudėties: Mečėjaus Ir Karkausko, pradėjo tre Lapaitė, Astrauskaitė (Medicinos niruotes. vaidmenį šiame darbe su dėjo „Maskvos Universite rašais pareiškė, kad ka nes statybas. ro nebus, ir mes, tarybiniai vaidino teorinės konferen to" redakcija. Mes, III kurso „b" gru studentai, prisidedame prie pės Teisės m. f-to studen cijos. Tik grupinėse kon MVU partinės organiza protesto prieš naujo karo ferencijose pereitais me tai, nutarėme surinkti bib Išvyko Šefuoti tais dalyvavo 7,5 tūkst. cijos sekretorius drg. Pro kurstytojus, prieš naujas Kuibiševo hidro kofjevas savo kalboje nu kruvinas žudynes, ruošia liotekėlę studentų. Didžiojo Spalio XXXIIl-čiųių meti pranešimų apie Spalio socialistinę elektrinės statytojams ir rodė, kad komjaunimo ko mas taikioms pasaulio nių garbei VVU kolektyvas nutarė revoliuciją ir šlovingąjį tarybinės kviečiame visus universi Pranešėjas nurodė ir trū miteto darbe jautėsi aka tautoms. teto studentus pasekti mū išplėsti šefavimo darbą. Fizikos-Ma liaudies socializmo statybos kelią. kumus, esančius studentų deminis nukrypimas. Svar tematikos, Chemijos, I«f< rijos-F loloŠvenčių metu VVU studentai ir Labai geru mokymusi sų pavyzdžiu. mokymosi darbe. Truku biausias dėmesys buvo gijos ir Teisės m. f-tu. studentai iš dėstytojai skaitys mieste pranešimus mai atsirado todėl, kad kreipiamas į mokymosi ir drausme, aktyviu vi L. Ostrovskaja vyko į šefuojamus Molėtų rajono apie XXXIII-sias Spalio socialistinės komjaunimo komitetas formų ir metodų ieškoji suomeniniu darbu mes pri grupės komsorgė kolūkius su paskaitom", saviveikla revoliucijos metines. mą ir todėl politinis-auklaiku neapibendrino ge sidėsime prie taikos per (Iš „Za sovietskuju ir knygomis. riausių komjaunimo gru lėjamasis darbas universi ATSAKINGASIS REDAKTORIUS Grupė universiteto < dentų išvy nauku", Rostovo pių darbo, silpnai vadova tete buvo nustumtas į galės — taip kalbėjo iš D. SKLIARINSKIS ko į Daugų rajoną, .• padarys 10 vo komjaunimo aktyvui. antraeilę vietą. Toji pa stojusieji mūsų teoretinė Universitetas)
ŠALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
Užs. Nr. 0523
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3 Telef. 2-37-79. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos
telef. nr. 2-20-42.
V
2>851