Visu ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
^7
TdlENTAt
Gruodžio 17- ąją vieningai atiduosime savo balsus už demokratiškiausios pasaulyje Konstitucijos kūrėją draugą STALINĄ 1 Aš balsuosiu pirmą
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS ___________ KOMITETŲ ORGANAS Nr. 27
1950 m. gruodžio 5 d.
antradienis
kartą Gruodžio 17-toji diena bus viena laimingiausių mano gyvenime dienų. ,Tą dieną aš pirmą kartą galėsiu ati duoti savo balsą už geriausius savo Tėvynės žmones. Draugas Stalinas parodė mums di delį pasitikėjimą, sutikdamas baloti ruotis į Vilniaus miesto Tarybos de putatus, ir mes turime tą pasitikėji mą pateisinti. Balsuoti už draugą Staliną — tai didelė laimė, tai lai das, vedąs į dar didesnį Tėvynės su klestėjimą, tai taikos pergalė prieš karą. Pagalvojus apie tai, kad tik tarybinėje Tėvynėje gyvendama aš galiu naudotis visomis Stalino Kon stitucijos garantuojamomis teisėmis, mano širdis prisipildo giliu džiaugs mu. Mano balsas tegul bus atsakymas imperialistams — karo kurstytojams, kad Tarybų Sąjungos ir viso pasau lio taiką mylinčių tautų liaudies galia nesunaikinama atomo bom bomis. Aš kviečiu visus vieningai atiduoti savo balsus už didįjį Staliną, už ko munistų ir nepartinių bloko kandi datus. Regina Svilalnytė I kurso geografė --------- -♦-----------
Kaina 20 kap.
Stalino Konstitucija—mokslo klestėjimo pagrindas rp ARYBŲ valdžia nuo pat savo -*■ Įsikūrimo su dideliu rūpestin gumu globojo ir rėmė mokslą. Visi žinome, kokios palankios, mokslinį darbą skatinančios galimybės buvo sudarytos Pavlovui, Mičiurinui ir daugeliui kitų mokslininkų, kurie carinės vyriausybės buvo tinkamai neįvertinti, o dažniausiai skriaudžia mi ir persekiojami. Nugalėjusi interventus ir pergalingai baigusi pilieti nį karą, Tarybų valdžia atstatoma jame laikotarpyje didelį dėmesį ir gausias lėšas skyrė mokymo ir moks lo įstaigoms. Daugelyje atsilikusių nacionalinių respublikų bei autono minių sričių kultūrinio atsilikimo likvidavimas, mokyklų steigimas, mokslo, literatūros ir meno kėlimas tampa vienu iš pirmųjų uždavinių. Kokių milžiniškų rezultatų davė Par tijos ir Vyriausybės politika švietimo ir mokslo srityje, rodo šie keli skai čiai, paimti iš draugo Stalino ata skaitinio pranešimo XVII partijos su važiavime: aukštųjų mokyklų, bend rųjų ir specialinių, skaičius padidėjo nuo 91 vieneto 1914 metais ligi 600 vienetų 1933 metais, mokslinių tyri mų institutų skaičius padidėjo nuo 400 vienetų 1929 metais ligi 840 vie netų 1933 m., o studentų skaičius aukštosiose mokyklose padidėjo nuo 207 tūkst. 1929 m. ligi 491 tūkst. 1933 metais. Prisiminkime, kad dabar aukštosiose Tarybų Sąjungos mokyk lose studijuoja daugiau kaip 1 mili jonas 100 tūkst. studentų, o moks lo tyrimo įstaigų skaičius šiais me tais padidėjo pusantro karto palygi nus su 1940 metais. Pasiekti tokių milžiniškų rezultatų ir išvystyti tokius veržlius tempus mokslo srityje per paskutiniuosius 15 m. galimybę davė (tobuliausia pa saulyje Stalino Konstitucija. 121 jos straipsnis skelbia, kad „TSRS pi liečiai tyri teisę j mokslą. Šią teisę užtikrina visuotinis privalomas pra džios mokslas, septynerių metų mokslo neapmokamumas, valstybinių stipendijų sistema pasižymėjusiems besimokantiems aukštojoje mokyk loje, mokymas mokyklose gimtąja kalba ir neapmokamo gamybinio, technikinio bei agronominio darbo žmonių mokymo organizavimas ga myklose .tarybiniuose ūkiuose, mašinų-traktorių stotyse ir kolektyvi niuose ūkiuose". Lietuvai įsijungus į Tarybų Sąjun gą, lietuvių tautai atsidarė neribotos galimybės, remiantis Stalino Kon stitucija, sparčiai žengti į prieki vi sose gyvenimo srityse, taigi ir moks lo srityje. Nepaisant hitlerinės oku pacijos, sugriovusios gražiai pradėtą mokslo kūrimo darbą Tarybų Lietu voje, pokario metai rodo, kad mūsų respublika vaisingai išnaudojo Stalino Konstitucijos teikiamus galimumus mokslui vystyti. Darbininkų ir
valstiečių vaikai ir jaunesnioji dar bo žmonių karta gausiai pripildė įvairaus tipo mokyklas, kurios anks čiau tebuvo prieinamos buržuazijai, dvarininkams ir buožėms. Šiais me tais 11 aukštųjų mokyklų Lietu voje jungia apie 10 tūkstančių stu dentų, o bendras besimokančio jau nimo skaičius visose mokyklose sie kia daugiau kaip pusę milijono žmo nių. Savaime suprantama, kad apie tokius skaičius buržuazinėje Lietuvo je nė svajoti nebuvo galima. Tik Stalino Konstitucija davė lietuvių tautai tinkamas sąlygas ne tik galu tinai likviduoti neraštingumą, bet mokslo pagalba pasiekti aukšto kul tūros lygio ir įsijungti i pirmaujan čias mokslo kūrėjų eiles. Aukštosios Tarybų Lietuvos mokyklos jau šiandien, be mokymo, dirba ir mokslo-tiriamąjj darbą. Tokį pat darbą veda ir LTSR Mokslų Akademijos 11 institutų. Mokslo suklestėjimas Lietuvoje, kaip ir visoje Tarybų Są jungoje, turi didžiulės praktinės reikšmės. Mus visus neseniai džiaugs mingai nustebino grandioziniai stali ninės epochos planai, kurie numato įvykdyti didžiausius pasaulyje gam tos pertvarkymo darbus — dykumas apželdinti miškais, pakelti laukų der lingumą, sureguliuoti didžiulių upių tėkmės, pastatyti galingiausias hidro elektrines stotis. Tai pavyzdys, rodąs, kuria linkme turi būti nukreipti di dieji mokslo pasiekimai, būtent, liau dies gerovei, laimingam komunisti niam rytojui kurti. Pertvarkyti Lie tuvos kraštą šia linkme — tai turi būti kiekvieno mūsų respublikos mokslininko ir besimokančio jaunuo lio garbingas įsipareigojimas. Tarybinio mokslo klestėjimo sąly ga yra taika, taikingas žmonių ir nacijų bendradarbiavimas. Viso pa saulio progresyvūs mokslo žmonės, kartu su visa pažangiąja žmonija, smerkia karo kurstytojus ir kruvinas agresijas, kurias pradėjo Amerikos imperialistai, užpuldami taikingą ko rėjiečių tautą. Visi tarybinės Lietuvos mokslo žmonės, kartu su visa liaudi mi, minėdami demokratiškiausios pa saulyje Stalino Konstitucijos dieną, džiaugiasi, kad ji yra nutiesus! ne sugriaunamus mokslo ir taikaus kū rybinio darbo pagrindus. Su naujais laimėjimais tarybiniai mokslininkai sutinka visaliaudinę šventę — rinkimus į vietines Darbo žmonių deputatų tarybas — gruo džio 17 d. Balsuodami už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus — balsuosime už tolesnį tarybinio mokslo suklestėjimą, komunizmo pa statymą mūsų šalyje.
Svečiuose pas Maskvos universiteto studentus Šiomis dienomis grupė Vilniaus universiteto Chemijos fak. studentų buvo išvykusi į Maskvą, kur dalyva vo Maskvos ir Leningrado universi tetų Chemijos fakultetų jungtinėje mokslinėje konfeiencijoje ir susipa žino 6U Maskvos, Leningrado, Rygos universitetų mokslinių bei visuome ninių organizacijų darbu.
Iš konferencijoje skaitytų darbų mes pamatėme, kokią didelę reikš mę turi studentų darbai krašto ūkio vystymuisi. Studentai, būdami glau džiai susirišę su įmonėmis, atlieka įvairius įmonių užsakymus, tuo pa čiu gilindami žinias savo pasirink toje specialybėje. Mokslinių draugijų darbe aktyviai dalyvauja ne vien vyresniųjų kursų studentai, bet visi — pradedant nuo pirmo kurso. Mūsų fakulteto studentai dažnai pasitenkina tik referatyvinio pobū džio darbų ruošimu, tačiau ten vy raujančią vietą užima eksperimenti niai darbai, kurie, savaime aišku, duoda konkrečius rezultatus.
Mokslinių būrelių vadovai nepra tina studentų rimtam moksliniamtiriamajam darbui. Todėl neatsitikti nai kai kurių studentų pirmas sava rankiškas darbas būna tik diplo minis. Šiuo klausimu turi rimtai susirū pinti fakulteto vadovybė. Ji turi ra ginti mokslinių būrelių vadovus pa keisti referatyvinio pobūdžio darbų tematiką eksperimentiniu, surištu 6U gamyba, darbu. Aišku, kad į tai turi atkreipti dė mesį ir Studentų Mokslinė Draugija bei visuomeninės organizacijos (kom jaunimas, profsąjunga). Reikia siekti į mokslinių būrelių darbą įtraukti kuo didesnį studentų skaičių. Po mokslinės konferencijos įvyku siame Maskvos, Leningrado, Rygos ir Vilniaus universitetų atstovų pasita rime nutarta ateityje praktikuoti ne vien Maskvos ir Leningrado, bet ir kitų universitetų chemikų jungtines konferencijas. V. Burkauskas Chemijos fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius
Mokysiuos dar geriau Tarybų valdžia daugeliui Tarybų Lietuvos jaunuolių ir merginų, nega lėjusių mokytis buržuazinės reakci jos valdymo metais, suteikė teisę į mokslą.
J. V. STALINAS -------- ♦-----------------------------------------------------------------
Stalino Konstitucija suteikė man teisę į mokslą Dabar, rinkimų į vietines Tarybas išvakarėse, mes su ypatingu pakili mu atžymime Stalino Konstitucijos 14-sias metines, nes tik ši Konstitu cija užtikrina tikrą demokratiją, nu statydama visuotinę, lygią, tiesiogi nę, slaptą rinkimų teisę. Be šios teisės, tarybiniam jaunimui ynač brangi yra Stalino Konstituci joje užtvirtinta teisė į mokslą. Mes dar gerai prisimename buržua zinės Lietuvos laikus, kai ne tik aukštosiose, bet ir vidurinėse mokyk lose mokėsi tik turtuolių vaikai. Iš kur darbininkas ai darbo Valstietis galėjo paimti pinigų mokesčiui už mokslą užmokėti arba besimokan čiam 6avo vaikui išlaikyti? Todėl darbo žmonių dukros ir sūnūs turėjo pasitenkinti tik svajone apie mokslą. Toks pat likimas laukė ir manęs, valstiečio sūnaus, buržuazinėje Lie tuvoje. Tik Tarybų valdžia įgyvendino mano svajones, suteikdama .galimybę mokytis universitete: aš gaunu vals
tybinę stipendiją, esu aprūpintas bendrabučiu. Atsidėkodamas už šį partijos ir vyriausybės rūpinimąsi, atsimindamas didžiojo jaunimo draugo ir mokyto jo M. I. Kalinino žodžius, kad blo gas mokymasis nėra mano asmeninis dalykas ar nemalonumas tėvams, bet tai — „tarybinės mokyklos autorite to žeminimas, o tai reiškia ir tarybi nės valstybės”, aš stengsiuosi sąži ningai išpildyti pagrindinę tarybinio studento pareigą — gerai mokytis. Tarybinis universitetas ne tik su teikė man galimybę mokytis, bet ir padėjo susidaryti materialistinę pa saulėžiūrą. Jis nuiodė vienintelį tei singą kelią — komjaunimo kelią, be kurio yra negalimas šių dienų jauni mo gyvenimas. Tik geru mokymusi ir aktyvia vi suomenine veikla pateisinsime parti jos ir vyriausybės į mus dedamas viltie.
Stalino Konstitucija, visiems am žiams panaikinusi nelygybę tarp žmonių, atvėrė mums duris į aukš tąją mokyklą. Stalino Konstitucija kiekvienam TSRS piliečiui garantuo ja teisę mokytis, tobulėti. Tos teisės mums, tarybiniams jaunuoliams, pa vydi buržuazinių kraštų jaunimas, kuris mokomas karo dalykų, kuriam skiepijama įrašinė neapykanta, „ant žmogio .teorijos, jis verčiamas būti patrankų mėsa imperialistams.
Atsidėkodama už man Suteiktą teisę į mokslą, aš stengiuosi mokytis labai gerai, lankau paskaitas, ruo šiuosi seminarams. Būdama VLKJS nariu, dirbu visuomeninį darbą, akty viai dalyvauju kurso gyvenime. Sutikdama Stalino Konstitucijos dieną, aš pasižadu dar geriau moky tis ir dirbti visuomeninį darbą. Dėsiu visas pastangas, kad žiemos semestro egzaminus išlaikyčiau tik gerais ir labai gerais pažymiais. Gerai mokydamasi, dirbdama visuo meninį darbą, aš prisidėsiu prie ko munizmo įgyvendinimo mūsų šalyje.
A. Matuzevičius Fiz.-mat. fak. III k. stud.
B. Girzonaitė Teisės m. fak. II k. stud.
Mūsų kandidatas prof. P. Snarskis I Vilniaus srities Darbo žmonių deputatų tarybą nuo Vilniaus Valstybinio uni versiteto profesorių, dėsty tojų, studentų, pagalbinio personalo vieningu nutari mu yra iškeltas kandidatu universiteto profesorius Po vilas Snarskis. P. Snarskis didesnę savo gyvenimo dalį yra pašven tęs pedagoginei veiklai. Baigęs Panevėžio Mokytojų seminariją, jis iki 1914 m. dirbo pradinės mokyklos mokytoju. Pirmojo imperia listinio karo metu mobili zuojamas carinėn armijon. Pasibaigus karui, P. Snarskis grįžta prie savo mėgiamojo darbo — vėl užsiima peda gogo veikla pradinėje mo kykloje. Po dviejų metų Snarskis paskiriamas dėsty ti gamtą į Joniškėlio žemės
ūkio mokyklą. Kaip tik čia ir prasideda P. Snarskio mokslinė veikla. Jis aistrin gai susidomi botanika, tyri nėja Joniškėlio apylinkės florą. Tačiau P. Snarskis tuo nepasitenkina, jis veržiasi į mokslą ir įstoja į Kąuno universiteto Gamtos-mate matikos f-'to biologijos sky rių. Baigia jį sėkmingai, ta čiau grįžti prie pedagoginio darbo jam, kaip jaunam pa žangiam mokslininkui, kelią užkerta to meto buržuazinė reakcinė vyriausybė. Tik po ilgų pastangų jis skiriamas mokytojauti į Klaipėdos, o vėliau į Palangos gimnazi ją. Siame darbe visu ryš kumu iškyla P. Snarskio pe dagoginiai gabumai. Jis ak tyviai dalyvauja Lietuvos gamtininkų draugijos moky tojų sekcijos veikloje, ryž
tingai kelia klausimą žurna le „Gamta" apie gamtos mokslų dėstymo gimnazijo se programos reformą. Vienu metu sir. pedagogi ne veikla P. Snarskis dirba didelį mokslinį darbą, atlik damas Pabaltijo floros ty rimus. 1939 m. P. Snarskis įgyja biologijos mokslų daktaro laipsnį, išspausdina kelis stambius mokslinius veikalus, turinčius didelės teorinės ir praktinės reikš mės Lietuvos florai pažinti. Snarskis aktyviai dalyvauja periodikoje, kur išspausdin ta visa eilė didelės moksli nės reikšmės turinčių straips nių. Įgijęs daktaro laipsnį, P. Snarskis dirba Vil niaus Valst. universitete pradžioje docentu, o vėliau profesoriumi. Čia įgyja di delį autoritetą studentų
tarpe. Jo paskaitos studen tų yra labai mėgiamos. Dėl gilaus savo dalyko ir metodikos žinojimo prof. P. Snarskis yra vienas ge riausiųjų universiteto pe dagogų. Daug dėmesio prof. Snarskis skiria aukštos kva lifikacijos tarybiniams kad rams paruošti. Prie Darvi nizmo ir genetikos katedros esantis studentų mokslinis būrelis prof. Snarskio ini ciatyva yra vienas veik liausių fakultete. Draugai rinkėjai, rinkimų dieną visi vieningai ati duokime savo balsus už priešakinio mokslininko, gilaus pedagogo profeso riaus daktaro P. Snarskio kandidatūrą. K. Jankevičius Gamtos m. f-to vyr. dėst.
PARTIJOS GYVENIMAS
Egzaminų sesijai artėjant
Bolševikinis principiškumas — sėkmingo partinio darbo laidas Įvykusiame Vilniaus Valstybinio universiteto partinės organizacijos ataskaitiniame-rinkiminiame susirin kime ataskaitinį pranešimą padarė partinio biuro sekretorius drg. La zutka. Savo kasdieniniame darbe, ruo šiant aukštai kvalifikuotus ir idėjiš kai tvirtus jaunus tarybinius specia listus, universiteto partinė organiza cija vadovavosi istoriniais VKP(b) CK nutarimais ideologiniais klausi mais ar LKP(b) Vl-tojo suvažiavimo nutarimu. Didelę reikšmę, auklėjant studentus idėjiškai, turėjo draugo Stalino darbai kalbos mokslo klau simais.
— Didelė partinio biuro darbo yda yra tai, — kalbėjo marksizmo-leni nizmo pagrindų katedros vedėjas drg. Davtjan, — kad priimti nuta rimai, nukreipti į trūkumų pašali nimą, nevisada būdavo įgyvendina mi.
ir moksliniu atžvilgiu tinkamus darbuotojus, tačiau jų iškėlimu, auk lėjimu dekanatas mažai domisi. Komunistas drg. Šulus kritikavo partinį biurą, kartu ir fakultetines partines organizacijas, vengiančias spręsti principinius klausimus. Eilėje fakultetų (Medicinos, Istorijos-filologijos) vyrauja stambūs trūkumai mokymo jr moksliniame darbe, .tačiau nei dekanatas, nei fakultetų partinės organizacijos nerodo pakankamo ryž tingumo tiems trūkumams pašalinti.
☆ ☆ ☆ Rimtai ruošiamės egzaminų sesijai Medicinos fak. IV k. I ir II gr. savo gamybiniame susirinkime, įvyku siame lapkričio 24 d., apsvarstė klau simą dėl pasiruošimo egzaminų sesijai. Tuo klausimu pasisakė eilė stu dentų — mokslo pirmūnų. Jie pažy mėjo, kad gerų sesijos rezultatų ga lime pasiekti tik tada, kai siste mingai dirbame per visą semestrą. Todėl nenuostabu, kad komjaunuoliai drg. drg. Janutėnas, Auželis, Guobys
ir kt. yra mokslo pirmūnai, Kai kurie draugai, pvz., Černiaus kaitė, niekuomet nesugebėjo sesijos metu išlaikyti visų egzaminų vien dėl to, kad nerimtai žiūrėjo į pa skaitas ir praktikos darbus, mokėsi tik sesijos metu. Sudaryta silpnesniųjų grupė, kuriai besiruošiant egzaminams, padės stip resnieji draugai. Vyt. Gavelis IV k. studentas
. ,Apie formalizmo buvimą kai kurių :• fakultetų partinių organzacijų politiniame darbe kalba tai, jog nepakan kamai dėmesio buvo skiriama politi niams užsiėmimams. Teisės mokslų fakultete politiniai užsiėmimai dažnai Artėja žiemos egzaminų sesija, ku nansų specialybės studentams iki turi formalų charakterį — pasitenki Ekonomikos mokslų fakultete dės metu paaiškės, kaip kuris stu paskutiniųjų dienų visiškai nebūda nama vien tuo, kad užsiėmimai būtų tytojas Kvedaras skelbia, kad naujo rios dentas dirbo semestro bėgyje. Tačiau vo rusų kalbos paskaitų. Tai, žinoma, pravesti, nesigilinant į jų turinį. sios stalininės statybos. .. sumažins mūsų kurse nėra darbo nuotaikos. Ga negali prisidėti prie tinkamo pasilaukų derlingumą, o fakulteto parti Gamtos m. fakulteto partinės or nė organizacija į tai žiūri pro pirš lima sakyti, mažai kas tepradėjo ruošimo egzaminų sesijai; be to, visa Per ataskaitinį laikotarpį universi ganizacijos ruoštis egzaminams. Lengvabūdiškas tai ardo drausmę pačių studentų tarsekretorius drg. Petiyla teto partinė organizacija pasiekė savo kalboje palietė idėjinio-teorinio tus. Tuo tarpu, kai didžiosios Taiybų studentų nuotaikas ryškiai parodo pe: jei paskaitos ar seminarai nere Sąjungos priešai yra pritrenkti gi žymių laimėjimų Partinė organizaci paskaitų lygio klausimą. Gamtos paskaitų lankymas. Paskaitos yra guliariai vyksta, tai vėliau jie bloja išaugo, sustiprėjo idėjiškai ir or mokslų fakultete dažnai skaitomos gantiško stalininių statybų užmojo, iš lankomos blogai, seminarams dažnai gai lankomi. ganizaciniu požiūriu, padidėjo atski paskaitos, kurios neatitinka nei idė tarybinio universiteto katedros, nie nepasiruošiama; studentai lyg užmir Nėra kontrolės ir pagalbos iš derų komunistų aktyvumas. Sustiprėjo jiniu, nei moksliniu požiūriu joms kieno nekliudomos, skleidžiamos to šo, kad tuoj bus egzaminai. kanato ir visuomeninių organizacijų fakultetinės partinės organizacijos, statomų reikalavimų. Apolitiškumas kios nesąmonės. Štai 1950. XI. 30 teisės paskaitoje pusės. Mūsų kurse neįvyko nė vieno išaugo jų įtaka ir vaidmuo dekana vyrauja dėstytojų Natkevičaitės, Istorijos-filologijos fakulteto ka dalyvavo maždaug pusė III kurso gamybinio susirinkimo, skirto egzami tų, katedrų darbe. Tokių fakultetų Kaikarytės paskaitose. Fakultete ne tedros vedėjas Kruopas daro rimtas studentų. Ir tai neatsitiktinis reiški nų sesijai aptarti. Grupėse silpnai partinės organizacijos, kaip Istorijos- pakankamai propaguojamas Mičiuri- buržuazinio-nacionalistinio pobūdžio nys. Teisės paskaitos visad blogai kovojama už paskaitų ir seminarų filologijos, Medicinos (jose sudaryti no, Lisenkos mokslas, tarybinio moks klaidas moksliniame darbe. lankomos. Negeriau yra ir su dialek lankymą. partiniai biurai), pradeda fakultetinio materializmo ir politinės eko Mūsų kursui reikėtų, pagaliau, liau tuose užimti joms priklausančią lo laimėjimai biologijos srityje. tis taip lengvabūdiškai žiūrėti j dar Neparodoma reikiamo bolševikinio nomijos paskaitomis. vietą, aktyviai kovoja keliant Antra” vertus, pastebimas ir katedrų bą ir susirūpinti artėjančiais egzami Už silpną vadovavimą komjauni- principiškumo, pervertinant buržuazi idėjinį ir mokslinį paskaitų lygį, niais laikais parašytus mokslinius lengvabūdiškas žiūrėjimas j semina nais. mui, partinį biurą, fakultetines par stiprinant akademinę drausmę, auklė A. Vitkūnas darbus. Senų mokslinių darbų tinka rų pravedimą. Jau du kartu neįvyko jant tarybinę studentiją, dėstytojus tines organizacijas savo kalboje kri mas marksistinis įvertinimas, klaidų politinės ekonomijos seminaras. FiEkonomikos m. fak. III k. «tud. •didžiųjų Lenino—Stalino idėjų dvasia: tikavo komjaunimo komiteto sekre iškėlimas duotų didelės naudos ne Bibliotekininkų II kurse Komjaunimo tik jų autoriams, bet kartu ir stu Pakilo dėstymo ir mokymosi lygis, torius drg. Grigonis. eilės pastaruoju metu labai išaugo, dentijai. Tačiau šiuo klausimu pri akademinė drausmė. Plačiai buvo ve Tarybinė vyriausybė ir didžioji ko ruošiasi egzaminams ir juos tikrai imti nutarimai nevykdomi. dama kova prieš buržuazinio nacio tačiau jaunų komjaunuolių politinio munistų partija nenuilstamai rūpina išlaikys tik labai gerais ir gerais pa Apie trūkumus, esančius rektorato, si mūsų šalies kultūrinio lygio kė žymiais. Bet šalia jų yra ir tokių, nalizmo pasireiškimus. auklėjimo darbas dažnai paliekamas Sustiprėjusio idėjinio-politinio dar savieigai. Kai kurie komjaunuoliai mokslinių tarybų darbe, kalbėjo1 uni limu. Milžiniškos lėšos skiriamos kurie retai matomi universitete net bo rezultate pakilo ir politinis stu bibliotekų, klubų, kultūros namų paskaitų metu. Šiems draugams jau versiteto rektorius drg. Bučas. dentijos sąmoningumas. Tai vaizdžiai neteko politinio budrumo, kaip, pvz.: .tinklo išplėtimui, knygų fondo suda laikas susiprasti ir pakeisti savo Susirinkime kalbą pasakė partijos rymui. Didelis dėmesys skiriamas ir „darbo stilių". liudija išaugusi komjaunimo organi- Istorijos - filologijos komjaunuoliai zacija, savo eilėse jungianti daugiau Sauka, Lankutis. Nepakankamai ko miesto komiteto sekretorius drg. kvalifikuotų kadrų paruošimui. Tuo Draugai, laikas pagaliau suprasti, Abeciūnaitė. Palietusi nepakankamą kaip tūkstantį studentų. reikia tinkamai ruoštis egzami vojama dėl akademinės drausmės kai kurių universitete skaitomų, pa tikslu Ist.-fil. f-te praėjusiais metais kad Buvo atliktas pemažas darbas sustiprinimo, su amoraliniais reiški skaitų idėjinį-mokslinį lygi, pranešė buvo įsteigtas Bibliotekininkystės nams. Iki įskaitų ir egzaminų yra de mėnuo laiko, ir mes, nenuilstam, skyrius. įtraukiant profesorius-dėstytojus į ja apsistojo ties universiteto parti Dabar, artėjant egzaminams, kurių dirbdami, galime pašalinti savo teoretinius seminarus, organizuojant niais. organizacijos darbo trūkumais. metų mes parodysime savo žinias, klaidas ir egzaminus išlaikyti tik Kritiškų ir iš esmės teisingų drg. nės dėstytojų mokymąsi Vakariniame Partinis biuras mažai domėjosi vidu įgytas per semestrą, reikia negailėti gerais ir labai gerais pažymiais. Tu marksizmo-leninizmo universitete. Grigonio pastabų reikšmę mažino jiniu partiniu darbu, mokslinių tary savo jėgų ir, nenuilstamai dirbant, rime atsiminti, kad, tik gerai ir labai Universitetas žymiai platesniu mas tai, jog kalbėtojas nė žodžiu neužsi bų veikla. Daugumoje mokslinių ta ruoštis jiems. Tačiau, kol kas mūsų gerai mokydamiesi, mes atsidėkosi rybų posėdžių vyravo formalizmas, tu, negu anksčiau, įsijungė į rinkimi minė apie tai, kaip komjaunimas grupėje to nematyti. Tiesa, vra me tarybinei vyriausybei ir komu nę kampaniją. Pasiruošime rinkimams auklėja studentus komunizmo dvasia, nebuvo kritikos. Nors daugelyjė fa studentų (Borkertaitė, Milašiūtė, Vo- nistų partijai už rūpinimąsi mumis, ir j vietines Tarybas dalyvauja daugiau kultetų nepakenčiamai šlubuoja aka kovoja dėl akademinės drausmės deminė drausmė, tačiau partinė orga kėnaitė ir kt.), stropiai lankančių pa būsime geri tarybiniai mūsų respub kaip 500 dėstytojų, studentų. skaitas bei universiteto Mokslinės likos kultūros ir švietimo įstaigų sustiprinimo, kaip padeda dekana nizacija neparodo reikiamo bolševiki bibliotekos skaityklą, lituanistikos darbuotojai. Pranešėjas ataskaitiniame praneši tams kasdieniniame jų darbe. nio principiškumo, taikstosi su šia kabinetą. Si grupė studentų gerai B. Musteikis me nurodė kai kuriuos partinio biu padėtimi. Per maža dėmesio univer ----------------------Naujų kadrų iškėlimo ir auklėji siteto partinė organizacija skyrė ko ro, partinės organizacijos darbo trū kumus. Tačiau, pranešėjui nagrinė mo klausimui savo kalbą paskyrė lektyviniam kaimui, kolūkių sustipri-' MUMS RAŠO jant partinio biuro darbą, trūko gilios Istorijos-filologijos fak. partinio biu nimui organizaciniu-ukiniu požiūriais. partinio biuro darbo ir klaidų anali Rinkėjų pageidavimas Susirinkimas priėmė nutarimą, nu zės, — tai savo kalbose iškėlė ko ro sekretorius drg. Neupokojevas. kreiptą į iškeltų trūkumų pašalinimą, Istorijos-filologijos fakultete, ne ma munistai išsivysčiusių diskusijų me Gruodžio 17 d. įvyks rinkimai j še, tačiau tai negalėjo »būti agita tu. Per maža vietos pranešime buvo žiau kaip ir kituose fakultetuose, išrinko naują partinį biurą. Taip pat ■vietines1 Darbo žmonių deputatų ta- torius, nes sąžiningas agitatorius tuo skirta idėjinio-auklėjamojo darbo nepakankamai ryžtingai keliami nau buvo išrinkti delegatai į Lenino ra rybas. Visi tarybiniai piliečiai do negalėtų pasitenkinti. Nuėjau. Dežujono partinę konferenciją. klausimui. Visiškai buvo apeiti misi rinkimais, ruošiasi jiems, tam mojantis ilgai ieškojo mano pavar Mokslinių tarybų, rektorato darbo ji kadrai. Fakultete daug kalbama tikslui visur priskiriami agitatoriai, dės sąrašuose, bet taip ir nesurado. P. Kasiulis apie reikalą ruošti jaunus politiniu klausimai. , kurių tikslas išaiškinti žmonėms Paklausiau, kas mūsų bendrabutyje kylančius neaiškumus, paruošti juos paskirtas agitatorium, tačiau dežurinkimams, išklausyti jų pageidavi ruojantis to nežinojo ir patarė man mus, prašymus, nusiskundimus. Ypač kreiptis į agitpunkto vedėją. Dar iki šiol mes nežinome, kur daug reikia dirbti su jaunaisiais rin kėjais, kurie balsuos pirmą kartą. eisime balsuoti. Taip ilgiau tęstis Tokių yra ir pas mu6 bendrabutyje, negali, jei yra mums paskirtas agi Pranešėjas ir dalyvavę diskusijose Universiteto g-vė Nr. 1. Jau daug tatorius, tai jis turi aplankyti savo Chemijos fakulteto partinės organi- čiais nuo laboratorinių darbų grafiko ypatingą dėmesį atkreipė į politužsi- laiko praėjo, kai visur buvo paskirti rinkėjus. Mes pageidaujame, kad sacijos ataskaitiniame-rinkiminiame (Didžiulis, Jakucevičius). ėmimus, nurodydami kai kurių gru- agitatoriai, o mes savo agitatoriaus agitpunktas geriau kontroliuotų savo „susirinkime „__ _ organizacijos __ ______ '-■ s Dekanatas ir katedros nepakankasekretorius pių nepakankamą lankomumą (agit. dar nematėme. „Gal mus užmiršo?" — agitatorius, kad panašus rinkėjų „už drg. Paševič ir dalyvavę diskusijose mai kontroliuoja savarankišką stubet nutarėme, kad, grei miršimas" būtų artimiausiomis dieno komunistai pažymėjo, kad vienas iš dentų mokymąsi, maža dėmesio ski- Cižiūnaitė) bei kovinės dvasios sto galvojome, čiausiai, pats agitatorius užsnūdo. mis pašalintas. ką (agit. Skinkaitė, Sargautytė). 6varbiausdų partinės organizacijos ria jaunų kadrų auklėjimui. Gr. Kazragytė Susirinkimas nurodė, kad fakulte Tiesa, kažkas pranešė, kad reikia uždavinių yra kovoti už aukštai kva Susirinkimas nurodė, kad dekana nueiti į agitpunktą pasitikrinti sąraBendrabučio gyventoja lifikuotų ir komunizmo reikalui atsi tas neužtikrina skaitomų paskaitų to mokslo personalo teoriniuose se davusių specialistų paruošimą. Parti idėjinio lygio kontrolės. Kai kurios minaruose ir gamybiniuose posė „Prašymas, j kurį neverta kreipti dėmesio../' nė organizacija, sutelkusi aplink sa iš jų yra žemo idėjinio ir mokslinio džiuose trūksta kritikos ir sav.ikriMūsų bendrabutyje (Universiteto prieš Spalio revoliucijos šventę, į sa lygio (vyr. dėst. Kaušpėdas). tikos. ve komjaunimo, studentų ir dėstyto Siekdama sustiprinti ryšius su ne g-vė Nr. 1) dažnai lankosi įvairios vo darbą pažiūrėjo formaliai. Lyjant Komunistai griežtai kritikavo nepa jų nepartinį aktyvą, šioje srityje at tenkinamą Bendrosios chemijos ka partiniu aktyvu, partinė organizacija komisijos, kurios turi tikslą ištirti 76-me kambaryje pro lubas sunkiasi liko nemažą darbą. tedros darbą (vedėjas drg. Kaikaris). turi daugiau pravesti atvirų partinių esamus trūkumus, kad juos būtų ga vanduo, ir, jeigu ilgiau taip bus, lu Susirinkimas praėjo kritikos ir salima pašalinti. Šių komisijų dėka bos įgrius. Mes prašėme komisiją Tas darbas paliktas savieigai. Deka susirinkimų. vikritikos ženkle. Kalbėjusieji nuro ir Bendrosios chemijos katedros Chemijos fakulteto partinė organi buvo atremontuotas bendrabutis, iš atkreipti į tai dėmesį ir šį trūkumą dė eilę trūkumų partinės organizaci nato dažytos grindys ir sienos. Kambariai pašalinti, tačiau mūsų prašymas taip jos darbe. Dar nepasiekta reikiamo darbas turi būti iš pagrindų page zacija (naujai išrinktas sekretorius pasidarė gražesni ir jaukesni. Bet ir liko prašymu be jokių rezultatų. drg. Paševič) turi visas sąlygas pa studentų pažangumo moksle. Salia rintas. Dar nepakankamas studentų skai siekti geresnių rezultatų politinio paskutinioji komisija (kurioje daly daugelio komjaunuolių — mokslo E. Lauciūtė čius įsijungė į mokslinių būrelių dar auklėjimo darbe, duoti šaliai gerus vavo net prorektorius ūkio reika pirmūnų (Simanavičiusį Stonytė), yra lams ir drg. Sudavičius), atvykusi dar 76 kamb. gyventoja specialistus — aktyvius komunizmo bą. Kai kurie moksliniai vadovai ir tokių komjaunuolių, kurie gavo (vyr dėst. Kudaba) formaliai vado statytojus. „Tarybinio Studento" medžiagos pėdsakais sesijoje nepatenkinamus pažymius vauja studentų moksliniams būre Pr. Buckus /p(Baselis, Suchovarova). Silpnai veda- liams. Ne visi būrelių nariai pradėjo „KADA PRADĖS VEIKTI NERVŲ LIGŲ BŪRELIS?" Aspirantas mą kova su studentais, atsiliekan- vykdyti eksperimentinius darbus. --------------------- ra-----------------------Pranešu, kad š. m. lapkričio mėn. organizaciniai susirinkimai. Į nervų 25 d. įvyko katedros posėdis, kuriame ligų būrelį užsirašė 31 studentas. Bū buvo apsvarstytas „Tarybiniame Stu relio seniūnu išrinktas stud. Guobys. Egzaminų rezultatus apžvelgus Studentai pradėjo ruošti 6 refera dente" išspausdintas straipsnis „Kada pradės veikti „nervų ligų būrelis?". tus skirtus Pavlovo mokslo studija savieigai. Nors egzabuvo paliktas Jonušis, Jablonskis) egzaminus išlai V kurso ekonomistai jau užbaigė minų sesijos rezultatai ir neblogi, Katedros posėdis atžymi, kad straips vimui neurologijoje. egzaminų sesiją ir išėjo į praktiką. kė tik labai gerais pažymiais. Nervų ir psichinių ligų katedros Tačiau buvo ir tokių studentų, ku žymiai geresni už tos pačios grupės nyje iškelta kritika visiškai teisinga. ' Šią egzaminų sesiją ekonomistai su vedėjas (doc. Serševeras) Pravesti su IV kurso studentais tiko žymiai, geriau pasiruošę, negu rie tinkamai nesuprato šio ypatingai ankstyvesnės egzaminų sesijos rezul tatus, tačiau jie būtų buvę dar ge svarbaus uždavinio, į egzaminus atėjo ankstyvesniąsias. Egzaminų sesija parodė pakilusį studentų mokslinį ir nepakankamai pasiruošę. Komjaunuo resni, jei būtų buvęs vedamas nuo PRANEŠIMAS politinį lygį. Iš 170 egzaminų 87 egza lė Pauliukaitė, visus egzaminu* iš latinis darbas grupėje. Gruodžio 7 d. IV k. stud. Valiū S. m. gruodžio mėn. 6 ir 7 d. d., laikė tik patenkinamais pažymiais. Iš to turėtų pasimokyti kitos aka minai buvo išlaikyti labai gerai ii Meškauskas ir deminės grupės, kurios dar nepradė 19 vai. Istorijos-filologijos fak. 7 au tė — „Leninas ir Stalinas apie na 50 egzaminų gerai. Tuo būdu, 80% Studentai Bitaitė, visų egzaminų buvo išlaikyti tik ge Baltušytė gavo po vieną nepatenki jo egzaminų sesijos. Jos turi suprasti, ditorijoje įvyks SMD Istorijos-filolo cionalinių kalbų susidarymą". IV k. kad tik nuolatinis darbas grupėje, gijos mokslų skyriaus konferencija — stud. Mažiulis — „Zodyninė sudėtis ir rais ir labai gerais pažymiais. Moks namą pažymį. pagrindinis žodyninis fondas". Tai rodo nepakankamą komjaunimo nuolatinė studentų pasiruošimo egza „Stalininis kalbos mokslas". lo pirmūnų išlaikiusių egzaminus tik kviečiame dalyvauti. labai gerais pažymiais skaičius išau grupės darbą. Minėti studentai blo minams kontrolė įgalins grupes pa Dienotvarkėje: , Gruodžio 6 d. V kurso 6tud. GlinVVU SMD Ist.-fil. m. sk. go iki 18 studentų (36% visų V k. gai lankė paskaitas, silpnai ruošda-- siekti aukštų rezultatų egzaminų se terščik — „Kalba kaip visuomeninis 6tud.), iš kurių 10 — komunistai ir vosi seminarams, tačiau akademinės sijos metu. valdyba reiškinys". IV kurso stud. Laučka— komjaunuoliai. Komunistai (Boreikai- grupės jų neapsvarstė, nepravedė ATSAKINGASIS REDAKTORIUS „Draugo Stalino mokslas apie gra A. Poviliūnas tė, Goldblatas, Venckūnas) ir 77% studentų pasiruošimo egzaminams D. ŠKLIARINSKIS V k. gruporgas matinę kalbos sandarą". komjaunuolių (Juškaitė, Rauduvaitė, kontrolės. Pasiruošimas egzaminams LV 17818 Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3. Telef. 2-37-79. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3, telef.nr. 2-20-42. Užs. Nr. 0643
Duoti šaliai gerus specialistus komunizmo statytojus
Ar taip reikia ruoštis egzaminams