Visu ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
^7
TdlENTAt
Gruodžio 17- ąją vieningai atiduosime savo balsus už demokratiškiausios pasaulyje Konstitucijos kūrėją draugą STALINĄ 1 Aš balsuosiu pirmą
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS ___________ KOMITETŲ ORGANAS Nr. 27
1950 m. gruodžio 5 d.
antradienis
kartą Gruodžio 17-toji diena bus viena laimingiausių mano gyvenime dienų. ,Tą dieną aš pirmą kartą galėsiu ati duoti savo balsą už geriausius savo Tėvynės žmones. Draugas Stalinas parodė mums di delį pasitikėjimą, sutikdamas baloti ruotis į Vilniaus miesto Tarybos de putatus, ir mes turime tą pasitikėji mą pateisinti. Balsuoti už draugą Staliną — tai didelė laimė, tai lai das, vedąs į dar didesnį Tėvynės su klestėjimą, tai taikos pergalė prieš karą. Pagalvojus apie tai, kad tik tarybinėje Tėvynėje gyvendama aš galiu naudotis visomis Stalino Kon stitucijos garantuojamomis teisėmis, mano širdis prisipildo giliu džiaugs mu. Mano balsas tegul bus atsakymas imperialistams — karo kurstytojams, kad Tarybų Sąjungos ir viso pasau lio taiką mylinčių tautų liaudies galia nesunaikinama atomo bom bomis. Aš kviečiu visus vieningai atiduoti savo balsus už didįjį Staliną, už ko munistų ir nepartinių bloko kandi datus. Regina Svilalnytė I kurso geografė --------- -♦-----------
Kaina 20 kap.
Stalino Konstitucija—mokslo klestėjimo pagrindas rp ARYBŲ valdžia nuo pat savo -*■ Įsikūrimo su dideliu rūpestin gumu globojo ir rėmė mokslą. Visi žinome, kokios palankios, mokslinį darbą skatinančios galimybės buvo sudarytos Pavlovui, Mičiurinui ir daugeliui kitų mokslininkų, kurie carinės vyriausybės buvo tinkamai neįvertinti, o dažniausiai skriaudžia mi ir persekiojami. Nugalėjusi interventus ir pergalingai baigusi pilieti nį karą, Tarybų valdžia atstatoma jame laikotarpyje didelį dėmesį ir gausias lėšas skyrė mokymo ir moks lo įstaigoms. Daugelyje atsilikusių nacionalinių respublikų bei autono minių sričių kultūrinio atsilikimo likvidavimas, mokyklų steigimas, mokslo, literatūros ir meno kėlimas tampa vienu iš pirmųjų uždavinių. Kokių milžiniškų rezultatų davė Par tijos ir Vyriausybės politika švietimo ir mokslo srityje, rodo šie keli skai čiai, paimti iš draugo Stalino ata skaitinio pranešimo XVII partijos su važiavime: aukštųjų mokyklų, bend rųjų ir specialinių, skaičius padidėjo nuo 91 vieneto 1914 metais ligi 600 vienetų 1933 metais, mokslinių tyri mų institutų skaičius padidėjo nuo 400 vienetų 1929 metais ligi 840 vie netų 1933 m., o studentų skaičius aukštosiose mokyklose padidėjo nuo 207 tūkst. 1929 m. ligi 491 tūkst. 1933 metais. Prisiminkime, kad dabar aukštosiose Tarybų Sąjungos mokyk lose studijuoja daugiau kaip 1 mili jonas 100 tūkst. studentų, o moks lo tyrimo įstaigų skaičius šiais me tais padidėjo pusantro karto palygi nus su 1940 metais. Pasiekti tokių milžiniškų rezultatų ir išvystyti tokius veržlius tempus mokslo srityje per paskutiniuosius 15 m. galimybę davė (tobuliausia pa saulyje Stalino Konstitucija. 121 jos straipsnis skelbia, kad „TSRS pi liečiai tyri teisę j mokslą. Šią teisę užtikrina visuotinis privalomas pra džios mokslas, septynerių metų mokslo neapmokamumas, valstybinių stipendijų sistema pasižymėjusiems besimokantiems aukštojoje mokyk loje, mokymas mokyklose gimtąja kalba ir neapmokamo gamybinio, technikinio bei agronominio darbo žmonių mokymo organizavimas ga myklose .tarybiniuose ūkiuose, mašinų-traktorių stotyse ir kolektyvi niuose ūkiuose". Lietuvai įsijungus į Tarybų Sąjun gą, lietuvių tautai atsidarė neribotos galimybės, remiantis Stalino Kon stitucija, sparčiai žengti į prieki vi sose gyvenimo srityse, taigi ir moks lo srityje. Nepaisant hitlerinės oku pacijos, sugriovusios gražiai pradėtą mokslo kūrimo darbą Tarybų Lietu voje, pokario metai rodo, kad mūsų respublika vaisingai išnaudojo Stalino Konstitucijos teikiamus galimumus mokslui vystyti. Darbininkų ir
valstiečių vaikai ir jaunesnioji dar bo žmonių karta gausiai pripildė įvairaus tipo mokyklas, kurios anks čiau tebuvo prieinamos buržuazijai, dvarininkams ir buožėms. Šiais me tais 11 aukštųjų mokyklų Lietu voje jungia apie 10 tūkstančių stu dentų, o bendras besimokančio jau nimo skaičius visose mokyklose sie kia daugiau kaip pusę milijono žmo nių. Savaime suprantama, kad apie tokius skaičius buržuazinėje Lietuvo je nė svajoti nebuvo galima. Tik Stalino Konstitucija davė lietuvių tautai tinkamas sąlygas ne tik galu tinai likviduoti neraštingumą, bet mokslo pagalba pasiekti aukšto kul tūros lygio ir įsijungti i pirmaujan čias mokslo kūrėjų eiles. Aukštosios Tarybų Lietuvos mokyklos jau šiandien, be mokymo, dirba ir mokslo-tiriamąjj darbą. Tokį pat darbą veda ir LTSR Mokslų Akademijos 11 institutų. Mokslo suklestėjimas Lietuvoje, kaip ir visoje Tarybų Są jungoje, turi didžiulės praktinės reikšmės. Mus visus neseniai džiaugs mingai nustebino grandioziniai stali ninės epochos planai, kurie numato įvykdyti didžiausius pasaulyje gam tos pertvarkymo darbus — dykumas apželdinti miškais, pakelti laukų der lingumą, sureguliuoti didžiulių upių tėkmės, pastatyti galingiausias hidro elektrines stotis. Tai pavyzdys, rodąs, kuria linkme turi būti nukreipti di dieji mokslo pasiekimai, būtent, liau dies gerovei, laimingam komunisti niam rytojui kurti. Pertvarkyti Lie tuvos kraštą šia linkme — tai turi būti kiekvieno mūsų respublikos mokslininko ir besimokančio jaunuo lio garbingas įsipareigojimas. Tarybinio mokslo klestėjimo sąly ga yra taika, taikingas žmonių ir nacijų bendradarbiavimas. Viso pa saulio progresyvūs mokslo žmonės, kartu su visa pažangiąja žmonija, smerkia karo kurstytojus ir kruvinas agresijas, kurias pradėjo Amerikos imperialistai, užpuldami taikingą ko rėjiečių tautą. Visi tarybinės Lietuvos mokslo žmonės, kartu su visa liaudi mi, minėdami demokratiškiausios pa saulyje Stalino Konstitucijos dieną, džiaugiasi, kad ji yra nutiesus! ne sugriaunamus mokslo ir taikaus kū rybinio darbo pagrindus. Su naujais laimėjimais tarybiniai mokslininkai sutinka visaliaudinę šventę — rinkimus į vietines Darbo žmonių deputatų tarybas — gruo džio 17 d. Balsuodami už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus — balsuosime už tolesnį tarybinio mokslo suklestėjimą, komunizmo pa statymą mūsų šalyje.
Svečiuose pas Maskvos universiteto studentus Šiomis dienomis grupė Vilniaus universiteto Chemijos fak. studentų buvo išvykusi į Maskvą, kur dalyva vo Maskvos ir Leningrado universi tetų Chemijos fakultetų jungtinėje mokslinėje konfeiencijoje ir susipa žino 6U Maskvos, Leningrado, Rygos universitetų mokslinių bei visuome ninių organizacijų darbu.
Iš konferencijoje skaitytų darbų mes pamatėme, kokią didelę reikš mę turi studentų darbai krašto ūkio vystymuisi. Studentai, būdami glau džiai susirišę su įmonėmis, atlieka įvairius įmonių užsakymus, tuo pa čiu gilindami žinias savo pasirink toje specialybėje. Mokslinių draugijų darbe aktyviai dalyvauja ne vien vyresniųjų kursų studentai, bet visi — pradedant nuo pirmo kurso. Mūsų fakulteto studentai dažnai pasitenkina tik referatyvinio pobū džio darbų ruošimu, tačiau ten vy raujančią vietą užima eksperimenti niai darbai, kurie, savaime aišku, duoda konkrečius rezultatus.
Mokslinių būrelių vadovai nepra tina studentų rimtam moksliniamtiriamajam darbui. Todėl neatsitikti nai kai kurių studentų pirmas sava rankiškas darbas būna tik diplo minis. Šiuo klausimu turi rimtai susirū pinti fakulteto vadovybė. Ji turi ra ginti mokslinių būrelių vadovus pa keisti referatyvinio pobūdžio darbų tematiką eksperimentiniu, surištu 6U gamyba, darbu. Aišku, kad į tai turi atkreipti dė mesį ir Studentų Mokslinė Draugija bei visuomeninės organizacijos (kom jaunimas, profsąjunga). Reikia siekti į mokslinių būrelių darbą įtraukti kuo didesnį studentų skaičių. Po mokslinės konferencijos įvyku siame Maskvos, Leningrado, Rygos ir Vilniaus universitetų atstovų pasita rime nutarta ateityje praktikuoti ne vien Maskvos ir Leningrado, bet ir kitų universitetų chemikų jungtines konferencijas. V. Burkauskas Chemijos fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius
Mokysiuos dar geriau Tarybų valdžia daugeliui Tarybų Lietuvos jaunuolių ir merginų, nega lėjusių mokytis buržuazinės reakci jos valdymo metais, suteikė teisę į mokslą.
J. V. STALINAS -------- ♦-----------------------------------------------------------------
Stalino Konstitucija suteikė man teisę į mokslą Dabar, rinkimų į vietines Tarybas išvakarėse, mes su ypatingu pakili mu atžymime Stalino Konstitucijos 14-sias metines, nes tik ši Konstitu cija užtikrina tikrą demokratiją, nu statydama visuotinę, lygią, tiesiogi nę, slaptą rinkimų teisę. Be šios teisės, tarybiniam jaunimui ynač brangi yra Stalino Konstituci joje užtvirtinta teisė į mokslą. Mes dar gerai prisimename buržua zinės Lietuvos laikus, kai ne tik aukštosiose, bet ir vidurinėse mokyk lose mokėsi tik turtuolių vaikai. Iš kur darbininkas ai darbo Valstietis galėjo paimti pinigų mokesčiui už mokslą užmokėti arba besimokan čiam 6avo vaikui išlaikyti? Todėl darbo žmonių dukros ir sūnūs turėjo pasitenkinti tik svajone apie mokslą. Toks pat likimas laukė ir manęs, valstiečio sūnaus, buržuazinėje Lie tuvoje. Tik Tarybų valdžia įgyvendino mano svajones, suteikdama .galimybę mokytis universitete: aš gaunu vals
tybinę stipendiją, esu aprūpintas bendrabučiu. Atsidėkodamas už šį partijos ir vyriausybės rūpinimąsi, atsimindamas didžiojo jaunimo draugo ir mokyto jo M. I. Kalinino žodžius, kad blo gas mokymasis nėra mano asmeninis dalykas ar nemalonumas tėvams, bet tai — „tarybinės mokyklos autorite to žeminimas, o tai reiškia ir tarybi nės valstybės”, aš stengsiuosi sąži ningai išpildyti pagrindinę tarybinio studento pareigą — gerai mokytis. Tarybinis universitetas ne tik su teikė man galimybę mokytis, bet ir padėjo susidaryti materialistinę pa saulėžiūrą. Jis nuiodė vienintelį tei singą kelią — komjaunimo kelią, be kurio yra negalimas šių dienų jauni mo gyvenimas. Tik geru mokymusi ir aktyvia vi suomenine veikla pateisinsime parti jos ir vyriausybės į mus dedamas viltie.
Stalino Konstitucija, visiems am žiams panaikinusi nelygybę tarp žmonių, atvėrė mums duris į aukš tąją mokyklą. Stalino Konstitucija kiekvienam TSRS piliečiui garantuo ja teisę mokytis, tobulėti. Tos teisės mums, tarybiniams jaunuoliams, pa vydi buržuazinių kraštų jaunimas, kuris mokomas karo dalykų, kuriam skiepijama įrašinė neapykanta, „ant žmogio .teorijos, jis verčiamas būti patrankų mėsa imperialistams.
Atsidėkodama už man Suteiktą teisę į mokslą, aš stengiuosi mokytis labai gerai, lankau paskaitas, ruo šiuosi seminarams. Būdama VLKJS nariu, dirbu visuomeninį darbą, akty viai dalyvauju kurso gyvenime. Sutikdama Stalino Konstitucijos dieną, aš pasižadu dar geriau moky tis ir dirbti visuomeninį darbą. Dėsiu visas pastangas, kad žiemos semestro egzaminus išlaikyčiau tik gerais ir labai gerais pažymiais. Gerai mokydamasi, dirbdama visuo meninį darbą, aš prisidėsiu prie ko munizmo įgyvendinimo mūsų šalyje.
A. Matuzevičius Fiz.-mat. fak. III k. stud.
B. Girzonaitė Teisės m. fak. II k. stud.
Mūsų kandidatas prof. P. Snarskis I Vilniaus srities Darbo žmonių deputatų tarybą nuo Vilniaus Valstybinio uni versiteto profesorių, dėsty tojų, studentų, pagalbinio personalo vieningu nutari mu yra iškeltas kandidatu universiteto profesorius Po vilas Snarskis. P. Snarskis didesnę savo gyvenimo dalį yra pašven tęs pedagoginei veiklai. Baigęs Panevėžio Mokytojų seminariją, jis iki 1914 m. dirbo pradinės mokyklos mokytoju. Pirmojo imperia listinio karo metu mobili zuojamas carinėn armijon. Pasibaigus karui, P. Snarskis grįžta prie savo mėgiamojo darbo — vėl užsiima peda gogo veikla pradinėje mo kykloje. Po dviejų metų Snarskis paskiriamas dėsty ti gamtą į Joniškėlio žemės
ūkio mokyklą. Kaip tik čia ir prasideda P. Snarskio mokslinė veikla. Jis aistrin gai susidomi botanika, tyri nėja Joniškėlio apylinkės florą. Tačiau P. Snarskis tuo nepasitenkina, jis veržiasi į mokslą ir įstoja į Kąuno universiteto Gamtos-mate matikos f-'to biologijos sky rių. Baigia jį sėkmingai, ta čiau grįžti prie pedagoginio darbo jam, kaip jaunam pa žangiam mokslininkui, kelią užkerta to meto buržuazinė reakcinė vyriausybė. Tik po ilgų pastangų jis skiriamas mokytojauti į Klaipėdos, o vėliau į Palangos gimnazi ją. Siame darbe visu ryš kumu iškyla P. Snarskio pe dagoginiai gabumai. Jis ak tyviai dalyvauja Lietuvos gamtininkų draugijos moky tojų sekcijos veikloje, ryž
tingai kelia klausimą žurna le „Gamta" apie gamtos mokslų dėstymo gimnazijo se programos reformą. Vienu metu sir. pedagogi ne veikla P. Snarskis dirba didelį mokslinį darbą, atlik damas Pabaltijo floros ty rimus. 1939 m. P. Snarskis įgyja biologijos mokslų daktaro laipsnį, išspausdina kelis stambius mokslinius veikalus, turinčius didelės teorinės ir praktinės reikš mės Lietuvos florai pažinti. Snarskis aktyviai dalyvauja periodikoje, kur išspausdin ta visa eilė didelės moksli nės reikšmės turinčių straips nių. Įgijęs daktaro laipsnį, P. Snarskis dirba Vil niaus Valst. universitete pradžioje docentu, o vėliau profesoriumi. Čia įgyja di delį autoritetą studentų
tarpe. Jo paskaitos studen tų yra labai mėgiamos. Dėl gilaus savo dalyko ir metodikos žinojimo prof. P. Snarskis yra vienas ge riausiųjų universiteto pe dagogų. Daug dėmesio prof. Snarskis skiria aukštos kva lifikacijos tarybiniams kad rams paruošti. Prie Darvi nizmo ir genetikos katedros esantis studentų mokslinis būrelis prof. Snarskio ini ciatyva yra vienas veik liausių fakultete. Draugai rinkėjai, rinkimų dieną visi vieningai ati duokime savo balsus už priešakinio mokslininko, gilaus pedagogo profeso riaus daktaro P. Snarskio kandidatūrą. K. Jankevičius Gamtos m. f-to vyr. dėst.